/
Text
Faktai kalt in a
„GELEZINIS
LIETUVOS TSR MOKSLIJ AKADEMIJA
ARCHYVINIAI DOKUMENTAI
VII RINKINYS
196S
9(TL)23
Ge-171
Rinkinj paruose B. Baranauskas
.geleZinis vilkas
UlOVKlA „MINHS”
VILNIUS — 1**5
I> R A T A R М Е
Sis dokumentq rinkinys m editing a apie lieltiviq fa-
sistq organizncijq, kuri burzuazineje Lietuvoje vadinosi
..Gdezini!) vilko“ (GVj. voldemariuinkq, о hitlerjnes oku-
pacijos inetais Lietuviq nacionalistq partijos (LNP) ir
Lietuvos laisves kovotojq s^jungos (I.1.KS) vardais. Be to,
voldemarininkai, nors okupacijos metais ir buvo pakeite
savo organizacijos pavadinimq. tebesivadino ir senuoju
it-lezinio vilko“ vardu, о Jos nariai ..vilkais”. Organi-
zacijos pavadininiai kcitesi, taciau jos ideologija liko яс-
на, fasistine, tudel dokumentu rinkinys pavadintas jos pra-
diniu - „Gelezinio vilko"—vardu.
Tautininkai ir krikscionys deniokratai, jvykd? 1926 in.
Lk-tuvoje faSistinj perversniQ. erne Lietuva valdyti fa.Ais
tines diktaturos prienionemis, nes jic neturejo platesnes
socialines bazes. Juos terenie starnbioji burzuazija, dvari
ninkai ir stambieji buoies. Vyrtausybes socialine baze dar
labiau susiaurejo. kai. valdzios nepasidalijg, tautininkai
su savo sajungiiiinkais krikscionitnis dcmokratais susirie-
jo ir pastaruosiiis 1927 in. pr.uizioje is valdzios pasaliiio.
Nors tautininkai ir sattke. kad pc fasistinio perversnio
laula juos vieningai reinianti. kad pricstaravirnai tarp
jvairhj visuoinenes sluoksniq pasalinti. tatiau tai buvo tik
propaganda. Is tikrqjy paastrejo ne tik klasiniai prie&ta-
ravinuii tarp isnaudotojq ir isnaudojanuijq, bet vyko smar-
i:ios rietenos del valdzios ir tarp burzuaziniij partiju bei
ju vadvivq. 1927 in. pavasarj ir antrojoje tq inelu pusejc
liaudininkai ir socialdeniokratai organizavo pucus tauti
$
ninkams nuversti. Tokiomis pat priemonemis ir krikSfio-
nys demokratai bande paverzti is tautininky valdziy.
Kad i§silaikyty valdzioje, tautininkai griebesi brutua-
laus fasistinio teroro tie tik pries revoliucinio judejimo
dalyvius, bet ёшё tramdyti if jvairiy pakraipu burzuazines
partijas. kurios Siau&esi pries tautininky monopolinj kraJ-
to valdymq. Tuo tikslu 1927 in. rudenj tautininkai ir jstei-
ge „Gelezinio vilko" organizacijy. Steigejai j jy priver-
bavo karininky, policijos tarnautojy ir kity valdfios apara-
fo parcigimy. burzuazijos. buoziy bei dvarininky kilnws
studenty. Suburtieji j GV organizacijy faSistines valdzios
buvo apginkluoti durklais. pistoletais ir net sunkiaisiais
ginklais. GV vadovybe centre ir apskrityse turejo opera-
tyvinius planus rcvoliuciniam judejimui slopinti.
Tautininkai nedrjso viesai parodyti tikrosios GV pa-
skirties, todcl oficialiai jis buvo jregistruotas kaip sporto
organizacija, nors jam skirtieji uzdaviniai uicko bendro
su sportu neturcjo. Teroristine GV organizadjos veikla
buvo visiSkai slapta, jos nariai „vilkai” turejo prisiekti
aklai vykdysiq vadtj jsakymus ir nei&duosi? organizadjos
paslapciy. Ui priesaikos lauiyniq „vilkams*1 buvo numa-
tyta mirties bausme. Tautininkai, steigdaini GV. patneg-
dziojo tokias organizacijas, kaip Halt; faSishj juodrnars
kiniy, hitleriniy iasisty SA ir SS. Steigejai buvo numat?.
kad „Geleiiniam vilkui" ateityje teks sprgsti pastarosioms
organizacijotns budingus uzdavinius.
Tiesioginiai GV steigejai ir jo vadovai buvo tautinin-
ky lyderiai. ruosp ir jvykdf faSistinj perversnnj Lietuvoje.
Tai Kauno iniesto ir apskrities virsininkas Kazys Matule-
vicius, vienas tautininky lyderiy ir jy valdzios ministras
pirmininkas kunigas Vladas Miron as, vienas tautininky
ideologas kunigas Izidorius Tamosaitis. „Geleiinio vilko'*
§efu pasiskelbe pats ..tautos vadas**, respublikos prezi-
denlas A. Srnetona, о vadu — A. Voldcmaras, kuris buvo
pasiglemzfs svarbiausius valstybes aparato — ininistro
pirniininko, uzsienio reikaly, finansy ir kraAto apsaugos
ministry postus ir puoselejo viltj tapti Lietuvos dikta-
toriumi. GV stabo virsininku buvo arius fasistas Algirdas
Sliesoraitis.
б
Tai, kad tautininky, jy valdzios ir GV organizacijos
vadeivos buvo tie patys asmenys, rodo. kokios reikSmes
GV organizacijai, kaip fasistinio re2imo ramsdiui, skyre
valdancioji Lietuvoje tuomct tautininky partija,
Ypai smarkiai suslkibo tautininkai su krikSiionimis
demokratais, tautininkams suvarzius legaliaja klerikaly
veikly. Pastarieji tada ёшё leisti nelegalig spaudy, kuni-
gai is sakykly piktai kritikavo tautininkus u2 veidmainiS-
kurna, apgavikiSkumy. Nelegalioje spaudoje jie paskelbe
nemazai duomenu apie tai. kaip tautininky vadeivos tur-
tejo. apie jy jsteigty GV organizacija ir jos tikslus, Vienas
tokiy klerikaly atsi^aukimy. pasirajytas KAK (Kataliky
akcijos komiteto), spausdinamas siatne dokumcnty rin-
kinyje (2r. dok. p. 36), atskleidiia dviejy fasisliniu par-
lijti rietenas dil valdzios,
Atkaklios peStynes del valdiios vyko ir tarp tautinin-
ky lyderiy, kurie nebuvo vieningy paziiiry vidaus ir uz-
sienio politikos klausimais. Arsiausios jy buvo tarp A. Vol-
dcninro ir A. Srnetonos. Jas i§ dalies parodo rinkinyje
spausdinamas pamfietas (zr. dok. p. 26), pa ties A. Vol-
demaro parasylas, 1929 in. A. Srnetonai jj paialinus is
vxriausybes. „Gelezinio vilko*4 vyriausiasis slabas jj nele-
galiai atspausdino ir platino. Taip paraSyti, kaip A. Vol-
dernaras parase apie savo idejos draugus smetonininkus,
tcgalejp labai jsirdes ir gerai juos paSjstqs zmogus. Nors
ir nekulturingo leksikono bei stiliaus, raJinys jdomus tuo,
kad parodo tautininky nusikaltimus, apipkSiant miisy
liaudj, tautininky vady turtejimo budus ir tarpusavio rie-
tenas.
„Vilkai" ne tik atliko tautininky jiems surezisuota
vaidmenj, bet ir jsivele i lyderiy rietenas, kurios ejo dau-
giau kaip i^tisa deSimtmetj.
Abu tautininky lyderiai — A. Smetona ir A. Voldema-
ras—norejo vienvaldiSkai vadovauli tautininky partijai ir
jos pastatylai vyriausybei. A. Voldemaras buvo ital&kojo,
о veliau hitlerinio faSizmo saiies valdymo melody Sali-
ninkas. Jis norejo likviduoti visus buriuaz.ines demokrati-
jos likufius ir buvo pricsingas komprornisams su kitomis
burzuazinemis partijomis. I'zsienio politikos klausimais
GV vadas pasisake uz glaudZius santykius su hitlerinin
kais, kurie tuo metu veriesi j valdzig Vokietijoje, buvo
pasiruoSfs jiems daryti pazeidiiantty Lietuvos suverenu-
ing politiniy nuolaidy. kad su jy pagalba sustiprinty fa-
sistin? ir savo asmening diktatura Lietuvoje.
A. Smelona taip pat pamegdziojo ir italiskyjj. ir hitle-
rinj faSizmy, taciau dejosi kuriys savgjj, tautiskyjj. faSiz
mg. Palyginus su A. Voldemaru, jis buvo nuosaikesnis
fa&istas ir iaSistines diktaturos Lietuvoje reiskejas.
A. Smetona paliko kai kuriuos burzuazines demokra ti jos
atributus, bent ju likuCius, naudingus lictuviskajam fa§iz-
inui. Del to jis buvo rerniamas ir nelietuviu stambiosios
burzuazijos sluoksniy. Po fasistinio perversmo smetoninin-
kai kurj laikg leido veikti ir kitoms burzuazinems parti
joms, buvusioms jiems opozicijoje. Veliau. jas uzdarius. jy
spaudos organai buvo palikti. о tai reiske. jog krikSfioniy
demokraty, liaudininky, socialdemokraty partijy veikla nc
visai buvo uzdrausta, lik suvarzyta. Uzsienio politikos
klausimais smctonininkai daugiau orientavosi j Anglijg
bei Prancdzijg, band? isnaudoti didziyjy valstybiy pries-
taravimus savo uZsienio ir vidaus politikos reikalams
A. Smetonos klika buvo didele susitarimo su pony l.en
kija Salininke. Toks susitaikymas su Lenkija jai buvo rci-
kalingas kovai pries rcvoliucinj judejiina Lietuvoje. Be to.
sinetonininkus verte taikintis su Lenkija prancuzy ir ang
ly iinperialistai, lipdp blokus prieS Taryby Sgjungq. Ta-
ciau lietuviy liaudis buvo priesiska Lcnkijos uimojams
Lieluvy paversti savo kolonija ir jtraukti jy j iinperialistu
ruoSty karq pries Taryby Syjungq. Bet 1939 1940 melais.
kai bur2uazinei santvarkai Lietuvoje grese mirlinas pa
vojus, ir A. Smetona dejo pastaiigy susitarti su hlilcrine
Vokietija, atiduoti Lietuvq i jos globa.
Ilgainiui A. Smetonos ir A. Voldernaro santykiaj pasi-
dare tokie jtempti, jog abu neissiteko vienoje partijoje ir
vienoje valdzioje. Kuris nors i§ jy turcjo pasitraukti.
A. Voldernaro svarbiausias ramstis kovoje su smctoninin-
kais buvo GV. Su jame buvusiy karininky pagalba jis
galx’ojo ne tik valdiioje iSsilaikyti, bet ir isstumti is jos
varJovy i fa&stiniiis diktatorius A. Smelona. A. Volde
a
maro jlaka GV organizacijai buvo tokia diciele, jog „vil-
kai“ buvo praminti voldcmarininkais. Tokios jtakos jis
jgavo. zadedamas atiduoti „vilkams" svarbiausius valsty-
bes postus, iSstum^s is jy senuosius pareigunus. kuriy
dalis nebuvo reikiami lasistai bei trnkaini jy idcjoms jgy-
vendinti imones.
Taciau varzybas del valdiios laimejo smctonininkai,
turejf platesiif socialinp bazg ir nutaikc savo priesui is
valdzios isguiti tinkamq moment?. A. Voldemarui tarny-
bos reikalais isvykus j uzsienj. is jo vienu rnostu buvo
atimti visi ministry portfeliai, ir jis buvo visi&kai isstum-
tas i5 vyriausybes.
GV vadovybe sokosi savo vado ginti, reikalavo, kad
prezidontas grazinty jj j vyriausybg. j jos vadovus.
Л. Smetona su savo Salininkals pakcile GV vadovybg, kad
su jos pagalba paverzly i§ A. Voldernaro vis? GV orga-
nizacij? arba bent j<t neutraliznoty Tai padaryti buvo pa-
vesta nairjam GV ittabo virsininkui. vidaus reikaly vice
ininistrui B. Stenceliui. Taciau naujai vadovybci ..Gele-
zinio vilko'* susmetoninti nepasiseke. Tautininky vadeivy
varzymasis del GV organizacijos tik didino ..vilky" poli-
linj svorj, sudare jiems jspudzio, jog jie gali vaidinti
sprendiiam? vaidmenj tautininky vady nesutarimuosv
Dauguma jy liko istikimi A. Voldemarui ir klausc tik se-
rins, fonnaliai smetonininku tepaSalintos vadovybes, GV
lapo savarankiska, nuo tautininky nepriklausoma organi
zacija. Ncpasisekus pajungti GV organizacijos. .smctoni-
ninkai ja uzdare, bet ir si priemone nesustabdc ..vilky"
veiklos. Keiis kartus jie bande sukelti puius. Tik 1930 m
jy buvo organizuoti bene trys pucai ir jvykdytas pasikesi
ninias prleS kriminalines policijos direktoriy pulkininka
S. Rusteikq.
Stambesnj pucq „vilkai" sukele 1931 rn. birzclio 7 d.
.Jie buvo uzenif net svarbias strateginiu poziuriu jstaigas.
Taciau pufas nepavyko. ,.Vilkai“ patikejo A. Smetonos
apgaulingais pazadais, kad vyriausybe biisianti pertvar-
kyta ir j j? jsileistas A. Voldemaras. ,,Vilky“ vadovai su-
stabde tolesnius pudistinius veiksmus, taciau A. Smetona
ne neinnne vykdyti duotij pazady, о риёо vadovus {sake
suimti. Pucui vadovavo kariuornenes getieralinfo stabo
virsininkas generolas P. Kubiliunas. turcjgs glaudiiy ry-
su hitlerincs Vokietijos zvalgyba, su kudos zinia ir
pu£as buvo paruoStas bet vykdytas.
Tautininkai emesi pries jsisiautejusius „vilkus** repre-
sijy. bet jos buvo svelnios. teviskos, nors tardymo organu
buvo jrodyta, kad „Gelefinio vilko** nelegalioji vadovybe
ne vaikiSkais darbais uzsieme, kai ji skatino „vilkus" 2u-
dyti valdzios pareigflnus. trukdiiusius jai jgyvendinti sa-
vo siekius. Aktyvesnicji „vilkai" buvo Htremti j savo
kilimo vietas administracine tvarka ir keli nubausli ka-
leti. Taiiau jic neilgai buvo istremime ir kalinami. Pre-
zidentas—„vilky" Sefas jy pasigailejo ir bausmes jiems
dovanojo.
Kaip matyli is skclbiamy vaistybcs saugumo policijos
dokumentu (ir. tlok. p. 54), voldemarininkai ir po to lelkc
savo salininkus jvairioms avantiuroms, kad priversty tau-
tininkus A. Voldemar? pastatyti vyriausybes prieSakyje.
Taciau nieko rimtesnio jie nepajege suruosli, nes pudai
buvo organizuojami nedideles ,,vilky“ grupes, neturejusios
visuomenes pritarimo, Nepavyko jienis savo avantiuroms
panaudoti valslicciy strciko 1935 in. Ncsekmiy yeikiaini
..vilkai" I93fi -1938 metii laikotarpiu supasyvijo, erne
krikti.
Jy veikla pagyvejo 1938 m. pabaigoje ir 1939 m. pra-
dzioje, kai hitlerine Vokietija, besiruosdama uzgrobti Klai-
pedos kraSta, pareikalavo is lautininku vyriausybcs. kad
ji leisty laisvai veikti hitlcrinems organizacijoms ir iaSis-
tines Vokietijos salininkams Lietuvoje. Tautininkai pa-
tenkino tuos rcikalavimus: Klaipedos kraste panaikino
valstybes saugumo polieij.?, panaikino eenzitr.; ir kitus
suvarzymus. trukdziusius hitlcrinitikii veiklq. Tomis lais-
vemis pasinaudojo ir voldemarininkai. Klaipedoje 1938 me-
tii gale A. Sliesoraitis jsteige Lietuviq aktyvisty syjungy.
kurioje veikliai dalyvavo valstieiiy liaudininky vadeivos
ir krik&ionys demokratai. Sajungai vadovavo voldemari-
ninkai, kurie su krikscioniy demokratu ir liaudininky pa-
galba tikcjosi priversti tautininkus sudaryti koalicin? vy-
riausybf, j kuriq jeily ir A. Voldemaras. Veliau voldema-
rininkai turejo vilties toje vyriausybeje vieni jsivieSpa-
tauti.
Lietuviij aktyvisty sqjunga pakriko 1939 metais. hit-
lerinei Vokietijai pagrobus Khipedos krastq, tautininkams
jsileidus j vyriausybg krikscioniij demokratu ir liaudinin-
ku. Voldemarininkai viesai liovesi veikp, nes liaudis buvo
jais, kaip hitlerininkq agentais, didiiai pasipiktinusi, bet
slaptai jie dar glaudzian ётё bendradarbiatiti su nacis-
tais, tapdami jy penktyja kolona.
Jie susiri&o su hitlerine zvalgyba ir kitoinis Vokietijos
jstaigomis, is kuriy prase pinigq, ginklq ir kitokiy karo
reikmeny pucains bei fydq pogromams Lietuvoje ruosti
Tarptautines politikos sumclimais hitlcrininkai karo reik-
meny bei karo lechnikos voldemarininkams nedave, ta-
fiau sistemingai juos sclpe pinigais. Skclbiainas hitlerincs
Vokietijos uzsicnio reikaly ministerijos mcmorandurnas
(ir. dok. p, 52) parodo, kad liitlerininkai, susidejus pa-
iankiai politinei situacijai, buty davy voldemarininkams ir
didesnes paramos. Savainie suprantama, kad treciasis
reichas ne veltui juos гётё.
Hitlerinei Vokietijai uzpuolus Lenkij;/, voldeniarinin-
kat is kailio neresi. kad tautininkai priimtij hitlerines Vo-
kietijos pasiulyinq, gautq per K. Skirpg. sena hitlerininkii
agent# ir buriuazines Lietuvos pasiuntinj Bcrlyne, kartu
pulti Lenkij#. Iki pat kapitalistl^s santvarkos Lietuvoje
nuvertimo voldemarininkai ruose puciis, norcdami pasi-
grobti valdzi#, sudaryti vyriausybg, kuri ryztingiau ui
smetonininkus praSytu hitlerininkij pagalhos kovai prieS
revoliucinj jud6jim# Lietuvoje, hitlerincs globos Lietuvai,
Tada dar labiau isryskejo jic kaip hitlerine penktoji ko-
lona. Tai patvirtina rinkinyje jdeti paciij voldemarininkq
dokumentai, pagaminli ..vilkq" ir jy vadovybes hitlerincs
okupaeijos metais.
Steigdami savo naujo pavadinimo organizacij# — Lie-
tuviq nacionalisttj partij# (LNP). ,,vilkaiH atvirai га5ё
anketose ir autobiogralijosc. jog jie yra hitlerincs Vokie-
tijos Salininkai, Jnipinejy ir kitaip dirb? jos naudai. LNP
vadovybe, skirdama savo narius jvairioms pareigoms
okupacines valdgios aparate, vertino juos pagal nuopcl-
nus hitlerinei Vokietijai.
LNP general in is sekretorius Z. Blynas savo dienoras-
tyje, kurio dalis spausdiuama rinkinyje, atvirai pasakoja
apic ..vilku" santykius su hiilcrininkais. apie jy pariijos
steig^jy ir vadovii talkiniina okupantams. Pasak Z. Blyno.
tokic LNP vadovai, kaip P. MeSkauskas-Germantas,
J Pyragius, B, AuSrotas. V. Reivytis. S, Kviecinskas.
V Stanevicius, P. Pozela, 1. Taunys ir kiti, buvo gcstapo
agentai Kaip raso dienorascio autorius, ne tik paskiri
LNP nariai bei vadovai buvo hitlerines zvalgybos agentai.
bet ir visa partija buvo neoficialus gestapo filialas, kurio
veikl? dirigavo ir jo net vadovybg skyre gestapas per sa
vo valdinink? Kurmies (Kurmj).
Uistenyje gyven? LNP vadeivos dabar vaizduoja sa-
vo talkinim? hitlcrininkams kaip pastangas atkurti bur-
zuazinp Lietuvos valstybp, taciau dokumentai parodo k;j
kit?. Z. Blynas cituoja J. Virbalio, Vilniaus apygardos
LNP vado, laiSka, is kurio matyli. kad voldemarininkai
alsi?.adejo net burztiazinio naeionaliztno ir virto aklais
hitlerinio rasizmo sekejais. Tokias pat niintis vicsai spau-
doje okupacijos metais reiskc ir I. Taunys, Taip galvo-
jusiy ir vicsai tai pasakiusiy LNP cilese buvo ir daugiau.
Net tie. kuric norejo atkurti burzuazing l.ietuv.?. neapy-
kantos liaudziai vedini, nuejo besyJygiskai hitlcrininkams
tarnauti. ..Vilkif' vadas generolas P. Kubiliiinas skundesi
okupacines vald£ios galvai Rentelnui, jog jis nukentejgs
mto bolSeyiky ne kaip burzuazinis nacionalistas. о kaip
vokieciy sirnpatikas uz germanizmy.
Z. Blynas, ncsupraiys tikrujy hitlerininky ketinimu lie
tuviy tautos at2vilgiu, naiviai tikejo. kad okupantus ga-
liina jtikinli. jog jieins naudos bus daugiau, leidus Lie
tuva valdyti burzuaziniams nacionalislanis. tik pastarie-
stems reikia energingiau veikti ta kryptinii. Jis skatino
savo pariijos bendrus nors dcklaratyviai praSyti okupantu
u2 teikt? jieins pagalb? bent paiado po karo duoli Lie
fuvai savarunkiskos valstyhos teisiy. Taciau jo partijos
vadeivos buvo besylyginio bendradarbiavimo su okupan-
tais Salininkai. Ta teiginj patvirtina kad ir Z. Blynas savo
1941 in. gruodzio 2 d. dienoraSfcio u?.rasais. Jis pasakoja.
kaip I NP vadeivos, patyry hitlerininkij kelmimus likvi-
duoti ju parlijf, per P. Kubilifm^ jtcike jiems vergiSkus
bcndradarbiavimo su okupantais siulymus. atsiiadedami
poli tines, tenkindamiesi vien kulturine vcikla kraste ir dar
karta pasiiadcdami bendromis jegomis kovoti pries komu-
nizmy, dirbti „naujosios" Europos atstatyme.
Nors ir buvo snnilkiai informuotas apie masiskas imo-
nitj zudyncs, Z. Blynas dienorastyje raso apie tai gana
sjksciai. Jis net piktinasi Zudynemis, ураб kai svarbiau-
sios jij buvo baigtos, taciau nenutraukia rySitj su jij vyk-
dymo dalyviais — LNP vadovais. Pasydamas apie sker-
dynes RokiSkyjc, jis prisipazjsta, kad prisidejgs prie ju
organizavimo, duodamas apskrlties virSininkul patarimus,
kaip jas reikettj, vengiant viesumos, vykdyti. Z. Blyno mi-
nimi policinhj batalionq organizaloriai bei vadai, masis-
kai zudziusieji imones, tai vis LNP nariai, seni ,,vilkai“
bei idejiskai jiems artiini imones. Su zudikais LNP va-
dovybe, kaip ir pats dienorascio autorius, palaike drau
giskus, organizacinius rysius, dalyvavo su jais pobQviuo-
sc kartu su hiilcrininkais. Pagaliau autorius iki pat hit-
lerininkt] iJvijimo is Lietuvos tarnavo ju jstaigose.
Z. Blynas papasakoja, kaip „vilkai** pesesi su klerika-
lais del vietu okupaciniame valdiios aparate, del vado-
vavimo policiniams batalionams, kurie hitlerininkq buvo
panaudojami masiskai zudyti tarybiniains imonenis Lie-
tuvoje ir ui jos ribij, persekioti pasipricSinimo okupan-
tams dalyvius, ir kaip jie klerikalus isstume 1ц batalio-
пц vadovybes.
LNP buvo reakcingiausia burzuazinitj nacionalisty or-
ganizacija, kuriai priklause senieji „vilkai" ir naujai ju
uzverbuoti uok’is okupantij talkininkai. Neniaia klcrikalu
su prelatu M. Krupaviciumi priesakyje pcrcjo pas ,,vil-
kus“, jstojo j LNP ir l.l.KS. LNP lurejo„Gelezinio vilko“
skyrig, kuris turejo steigti ir vadovauti smogiku dali-
niams. Keiis tokius dalinius bei batalionus voldemarinin-
kai ir jsteige. tik bitlcrininkai, pacing juos j savo vadovy
bg, pavadino policiniais batalionais ir panaudojo nusikal-
timams pries zmoniSkumQ.
Vyriausiasis „vilky" vadeiva P. Kubiliunas okupanty
buvo paskirias okupacincs valdzios pirmuoju gencraliniu
tareju. Jis su gestapu ir LNP jsteige Ir jy finansavo. To-
kia organizacija, kaip LNP, okupantams huvo reikalinga
nusikalstamienis darbams, uz kuriuos jie norejo suversti
atsakomybf burzuaziniams nacionalistarns, atlikti, suda-
ryti jspudj. jog jie paciy lietuviy padaryti. Hitlerinin-
kai LNP panaudojo ir pries kitas burzuaziniy nacionalis-
tij sroves, uolumo okupantams mokyti. LNP iSvaike va-
dinamyja Lietuviy aktyvistu front о (LAF) vyriatisybf, kuri
buvo klerikaly vadovaujama, uzdare jy staba ir jo padali-
nius, Kai „vilkai" okupantams reikalinga darby atliko.
jy organizacija — LNP — jie iSvaike.
Taiiau „vilkai" liko hitlerininky nuolankiausi tarnai.
Okupantams uzdarius LNP, jie skirstydamiesi giedojo Vo-
kietijos ir naciy— Horsto Veselio — himnus. Z. Blynas
„vilky" isvaikymo komedija dienoraStyje apra&> taip, jog
ryJkiai matyti jy pasiryzirnas ir toliau okupantams tar-
tiauti. Tai patvirtina ir tolesne jy veikla.
Dirbdami okupacincs valdzios aparatc, jie grobe kras-
Io resursus, gabeno darbininkus karo pramones darbams
j Vokietijy, vadovayo policiniams batalionams ir kitais
budais okupantus rcme.
Tiesa, dalis „vilky" 1942 m. gale jsteige nelegali^ Lie-
tuvos laisves kovotojy sgjungQ (LLKS), kuri smarkiai
reklamavosi kovosianti prieS okupantus. Ta&iau jos ncle-
galumas ir kova su hitlerininkais buvo tik tariami. Uitat
ir geslapas, turedamas tiksliy 2iniy apie LLKS veikl$,
jos neliete. Ji nebuvo okupanty prieSas, dargi naudinga
jiems buvo, nes atitrauke nuo pasiprieSinimo okupantams
judejimo dalj zmoniy, klaidindama juos. Ji bande ir Han-
dies mases paveikti, kad jos atsisakyty kovos pries hit-
lerininkus. LLKS per spaudy sauke savo Salininkus nckel-
ti ginklo pries hitlerininkus, vare arsiy propaganda priest
tarybin? santvarkq, mobilizavo savo Salininkus kovai prie§
j?. Tik 1943 mety pradzioje hitlerininkai, kai jiems nepa-
siseke rnobilizacija j SS legionus, sueine ir iStreme j Stut-
hofo stovyklq tris savo generalinius tarejus — P. Mei-
kausky-Germanty, S. Puodiiy, J. Naraky — senus „vilkus''
ir gestapo agentus. Bet tai buvo padaryta tais sumeti-
rnais. kad kiti „vilkai" ir kity sroviy burZuaziniai nacio-
nalisiai uoliau tarnauty okupantams. Sios represijos pa-
veikc buriuazinius nacionalistus. Ttj paciy mety balan
difo 5 d. buvo susaukta vadinamoji konferencija, kurios
metu burzuaziniy nacionalisty vadeivos prisiekinejo viso-
keriopai remsiq okupantus.
1944 metais, kai frontas artejo prie Lietuvos sienq ir
hitlerincs Vokietijos Slugimas buvo visiSkai aiSkus. volde-
marininkai su kitais burzuaziniais nacionalistais nutare
susiristi su amerikieciais ir anglais ir tuo rcikalu pasiunte
j Svedijq Algirdy Vokietaitj, kuris ir atliko ta uzdavini.
llitlerininkai, patyrf apie savo talkininky rysius su jiems
svelirnomis valstybemis. sueme kai kuriuos LLKS vadei-
vas. TaCiau, risdamiesi su anglais ir amenkiefciais, „vil-
kai" nenutrauke gery santykiy ir su hitlerininkais, ku-
riems jie taikino iki pat nacistines Vokietijos ilugimo. Jie
kartu su hitlerininkais, pastariesiems begant is Lietuvos,
organizavo kovai pries Taryby valdfciy ginkluotus bur-
zuaziniy nacionalisty burius, kurie vykde teroro ir diver-
sijos aktus, Snipinejo Taryby Lieluvoje hitlerincs zvalgy-
bos naudai.
Ignas Vylius-Velavicius buvo suimtas, einant i£ Vo-
kietijos j Lietuvy. Tardomas jis papasakojo apie save,
LNP ir LLKS veiklq gana teisingai. nors dalj savo ir
„vilky" nusikaltimy bande nuslepti bei suSvelninti, pa-
vaizduodamas LNP kaip копе demokratiSky organizacija.
Jis parode ir tikruosius, sleptus nuo liaudies. burzuazi-
niu nacionalisty santykius su okupantais.
Ir kity sroviu burzuaziniy nacionalisty vadeivos per
visq okupacijos mety ne tik taikino hitlerininkams, bet
ir pagelbejo vejamiems is Lietuvos okupantams verbuoti
zmones j hitlerincs 2valgybos-divcrsijos mokyklas, kurio-
se buvo ruosiami snipai, teroristai, diversantai, ginkluoty
gaujy organizatoriai ir siunCiami j Lletuvy dirbti hitleri-
ninku naudai. LLKS vadeivos J. Jurkunas ir I. Vylius-Ve-
lavicius. okupacijos metais bandytos atgaivinti Sauliy sy*
jungos vadovai — pulkininkas M. Naujokas, PetruSkevi-
cius, Martinkus ir kiti — bendradarbiavo su jy zvalgyba,
buvo Snipinejimo-diversijos mokykly instruktoriai. Hitleri-
ninkai ne nemane jy pcrsekioti bei nepatiketi jienis darbu
tokiose slaptose zvalgybos jstaigose. Paskutintinis hilleri-
iiinky viespatavimo dicnouiis Kaltinenuose visy ru§iy bur•
zuaziniy nationalistic vadeivos taresl su SS atstovu
mjr. J. Geruliu, kaip jtraukti kuo daugiau lietuviy j kovq
pries Tarybu valdii.;, j talkinimg hitlerininkams, о apie
kovy su okupantais jie ne negalvojo. Jienis ty sumanymu
nepasiseke jgyvendinli tik todel, kad Lietuvos liaudis bu-
vo pries okupantus grieztai nusistaciusi.
Sis dokunienty rinkinys plafiai parodo vieny burzuazi-
niy nationalist!; srovy krastutinius faSistus, voldcniari
ninkus kaip uolius hitlerininki; talkininkus, tatiau rinki-
nyje skelbiamuose dokumentuose atsispindi ir kiti; sroviy
burzuaziniy nationalistic antiliaudine, nusikaltelHka
veikla.
„Vilky" konkurentai, lenktyniavusicji su jais jsiteikianl
okupantams. buvo krikStionys d cm okra tai, kurie ne nia-
ziau u2 vilkus'4 nusikalto must; liaudziai. remdanii to-
kius inusu tautos priesus. kaip hitlerininkai, ugsimojusius
isnaikinti vis.; musy tauta. Klerikah; buvo dauglau, negu
„vilky". ir jie turejo didesnj uz pastaruosius politinio dar-
bo patyriiny. Klerikalai tad ir buvo kartu su reakcingai-
siais liaudininky vadais uzemy nkupacijos pradzioje svar-
biausius postus vadinamojoje burzuaziniy nationalist!; vy-
riausybeje, jic pretendavo j pirmgsias vietas ir okupacinfcs
valdzios aparate. Jienis dalyvaujant, buvo jvykdytos la-
rybiniy aktyvisty bei tarybines santvarkos salininky zu-
dynes bei padaryti kiti nusikaltlmai prie§ liaudj. Voldcma-
rininkai tuo inetu buvo antraeiliuose okupatines valdzios
postuose, ir todel jic, kaip seni gcstapo agentai, penktoji
hitlerininki; kolona Lietuvoje, jautesi nuskriausti, turj dan-
giau teisiy j pinnysias okupanty talkininky grctas. Pra-
sidcjo negailestingos varzybos tarp voldemarininky ir kiti;
burzuaziniy nationalist!], ncnorejusiy uzleisli savo victu
„vilkams". Z. Blyno dienoraSlyje atsispindi ir tos variy-
bos, kurias su hitlerininki; pagalba lairnejo „vilkai”. Hit-
lerininkams pastarieji buvo patogesnis jrankis nusikalti-
niams vykdyti, nes jie buvo iSbandyti hitleriniai Salininkai.
Nepaisant gana smarkiy peiUyniy. vykusiu tarp bur-
zuaziniy nacionalisty okupacijos pradzioje, nacistinai Vo-
kietijai zlungant. jie bendromis jegomis, hitlerininkams
padcdant bei vadovaujant, eme organizuoti ginkluotas
gaujas kovai pries Taryby valdzia. Ir dabar. j uzsienj pa-
begy, visy ruJiy burzuaziniy nacionalisty vadeivos Ian-
dzioja po imperialistiniy valstybiy jstaigas. ieSko rySiy su
reakdngiausiais burzuazijos el omenta is ir pina intrigas
prie§ Tarybu valdziq Lietuvoje. Kaip buvy, jie liko ar-
sus Lietuvos liaudies prieJai.
„Geleitinio vilko" dokumentu rinkinys suskirstytas sky-
riais, apiinanciais GV antilinudinp veiklq jvairiais laiko-
tarpiais. Pratarme. skyriy antrastes, iSnaSos, paaiskinan-
cios dokumentu tekstg, ir svarbesniq pavardziii rodykle —
sudarytojo. Dokumentu stilius netalsytas.
ArcheograhSkai tvarkant dokumentus, istaisytos gra-
matines klaidos, sulvarkyta skyryba, tos santrumpos, de!
kuriij gali kilti. neaiSkumy, isSifruotos lauitiniuose
skliaustuose. praleistas, nesusij^s su tenia, dokumentu
tekstas pazymetas daugtaSkiais lauztiniuose skliaustuo-
se. Pavardes ir vietovardiiai patikrinti, taciau del origi-
nate pasitaikiusiij neaiSkumy kai kurie gali buti netiks-
h'ts. Pasitaike ir santrumpy. kuriu sudarytojui nepavyko
isSifruoti.
Dokumentu pagaminimo btldas ir jy originalumas nu-
rodyti. Tik reikia pastebeti, kad burzuazines Lietuvos po-
licijai ir tarybiniams tardymo organams duotieji parody-
tnai yra orlginalQs, pirmieji maSinraSdiai, antrieji -
ranka surasyti. Rtnkinio 1 skyriuje jdetas КАК atsisau-
kinias — spausdintas rotatoriumi, Z. Blyno dicnoraStis
paties autoriaus ranka rasytas. Reicho uzsienio reikaly
ministerijos nieniorandumas verstas i§ vokieiiy kalbos.
I. „GELE2INIS VILKAS**, JO PASKIRTIS,
TAUTININKY VADy RIETENOS
Is A. SHesoraicio* parodymij
1941 m. xausio 20 d.
1 kontrrevoliucing tautininky partijq jstojau 1926 m.
licpos men. ir priklausiau jai iki 1929 m. rudens.
1927 m. pabaigoje tautininky pariijos Kanno skyriaus
buvau isrinktas izdininku ir ejau las pareigas iki 1928 in.
pavasario.
Tautininky partija buvo nacionalistinc ir kontrrevo-
liucine. Ji skleide lieluviy tarpe nacioiialislin; kontrrevo-
liucinj ideologijy ir, biidama nusistaCiusi pries l.icluvos
Komunisty pariijos ideologijy, kovojo pries revol iueinj ju-
dejima ir Komunisty partijy Lietuvoje.
1927 in. daugcliu klausimy eniiau nebepritarti tautinin-
ky pariijos tikslanis bei uzdaviniams. Man atrode, kad
tautininkai nepakankamai siekia lietuviy tautos sulelki-
ino ir liaudies geroves pakelimo. kad tautininky partija
nedaro reikiamos jtakos l.ictuvos vyriausybei. Ту nesuta-
rimy pagrindii 1927 in. tautininky partijoje, Smelona i pa
siiiltus, buvo sudaryla grape, vadinania „Geleziniu vilku".
Prie los grupes 1928 m. prisidejo Kauno Kooperaci-
jos banko direklorius Kazys Matulevifius. burzuazines
kariuomenes karininkas Gudynas, vardo neprisimenu (zu-
v$s), Lietuvos banko Klaipedoje direktorius Vytas St if
kus. burzuazines kariuomenes karininkas, iki 1940 in.
dirbfs Kauno aeroklube, Jonas Pyragius, burzuaziius ka-
riuomcnes karininkas Antanas Maduika (mire 1940 in.
pradzioje).
• Sliesoraitis Algirdas. Juozu s., gimps HKHi in. I ин,-. nnv<.<.
vicnas „Geteiinio vilko“ organizacijos steigeji; ir jos ALiIh» \irsinin
kas. Jo vadovaujama GV organizaclja biiv» Mibinsnsi -u htlkriniii
kais ir Jy finansuojarn.i.
IS
1928 in . Sinetonai pasiCilius, „Gelezinio vilko" organ!-
zaeijai erne vadovauti profcsorius Voldemaras. Tos
organizacijos. kurioje nuo pat pradzios ejau vadovaujan-
cias pareigas. uzdavinys buvo nesutaikinamai kovoti su
visomis legaliomis partijoniis bei organizacijornis. kurios
buvo opozicijoje l.ictuvos vyriausybei. Mes reikalavome,
kad tautininki; partija turety vyraujanCiq padetj Salies
vyriausy beje.
Lietuvos Komunisty partija tuo metu buvo pogrindyje,
(«del ..Gelezinio vilko" organizacija neturejo uzdavinio
kovoti su ta partija. Taciau turiu pasakyti tardymo orga-
nams. kad nnisy organizacija buvo antirevoliucine ir, kilus
salyje Lietuvos Komunisty pariijos vadovaujainam revo-
liuciniam judejimui. ji buty stojusi prteJ tai ir buty kovo-
jusi pries Komunisti] partijy.
1928 ui. „Gelezinio vilko" organizacija cine kurti savo
organus periferijoje.
Kauno iniesto ir apskrities grupei vadovavo Vidaus
rcikaly ministerijos valdintnkas GoStautas, vardo nepri-
simenu.
Raseiniy apskrities grupei Zemes ukio ministerijos
Mi$ky departamento vyriausiasis inspektor ius Skaisgiris.
Zarasy apskrityje ..Gelezinio vilko“ grupei pradzios
шоку к I os mokytojas Samas.
Telsiu apskrities grupei Pramoncs inspekeijos tech-
nikas Sasnauskas.
Siauliu apskrityje* „Gelezinio vilko" grupei Siaulii]
rniesto nolaras Kaveckas.
Kitu asmenii. vadovavusiij iriusu organizacijos apskri
ciu grupcins. neprisimenu.
Tautininky partijoje susidariusi ..Gelezinio vilko" gro-
pe augo ir etnc jgyvendinti savo tikslus bei uzdavinius.
Tos grupds veikla cnie kelli nerimy ir Sinetonai. kuris bi-
jojo, kad must] grupe gali paimti j savo rankas valdiiq
Salyje ir jis, Smetona. gali netekti prezidento pnsto.
1929 rn. rudenj Smetona paSalino i§ ministro pirminin-
i e pareigt] Voldernarq. kaip zmogy. kurio zinioje buvo
,,G< le2inis vilkas". Pasikvietys mane. Sliesoraitj, j savo
kal'ineta, Smetona pareiske, kad jis paveda ..Gelezinj vib
k:j“ Ignui Musteikiui, buvusiam tuomet vidaus reikaly
ministrui.
Man paklausus, kodel taip yra daroma, Smetona at-
sake, kad tarp ,,Gele2inio vilko** ir jiymiy tautininky par-
tijos veikejy kilo nesutarimy ir kad musy organizadjos
veiklos kryptis ir jam. Smetonai, a (redo esanti nepagei-
dautina. Su ta nuornone ir mineto klausimo aiskinimu ne-
sutikau ir pard§kiau jam iseinys ir is tautininky partijos,
ir l§ „Gelezinio vilko* organizadjos.
Veliau vadovauti „Geleziniam vilkui“ buvo pavesta
ne Musteikiui, kaip sake Smetona, bet Smetonos patike-
tiniui Brunui Stenceliui.
1929 m. pabaigoje Brunas Stencelis sukviete „Gelczi-
nio vilko'* organizadjos apskriciy grupiy atstovus. paaiS-
kino jiems jvykusias permainas organizadjos vadovybeje
ir pasake, kad Smetona paskyre jj. Stencelj, vadovauti tai
organizadjai. Tafiau daugelis susirinkusiy apskriciy gru-
piy vadovy nesutiko su Stencclio ir Smetonos nuomone ir
parciSke iSeiny is organizadjos.
Veliau Stencelis jkalbinejo ..Geleiinio vilko** organiza-
djos narius dcrinti savo veikly su tautininky partija, ta-
dau tikslo nepasickta. Todd 1930 m. pavasario pradiioje
Smetona per Stencelj „Geleiinio vilko** organizacijy
paleido.
Archyviniams dokumentams skelbti redakcijos fondas
(loliau - ADSR I.). r. 49. I. 39—46.
Is B. S t e n с e I i о * parodymy
19-10 m. spalio 15 d.
<GV> iki suskilimo buvo italiskojo fasizmo tipo slap-
ta organizacija. о suskilus jai j voldemarininkus ir smeto-
• Stencelis Brunas, llugano s.. gimfS 1892 m Latvljoje, Daugpi-
lio aps. Kuriantis burzuazinei santvarkai Licluvoje jis pasiiyniejo kaip
fiaurus rcvoliucinlo judejitno slopintojas. Buriuazineje Lictuvoje i-jo
jvalrias atsakingas pareigas. Karjeros pradiiq padarc, budainas Rasei-
nit| aps. karo komcndantu; vadovavo masiikai plakant VensloviSkly,
Pupkaimin ir Kaniuki) kairntj valsticiius 1920 m. geguies 14 d (Pla-
fiau ir. Lietuvos TSP istorijos ^altiniai, t. IV’, Vilnius, 1961. p. 52—54.1
nininkus, voldemarininkai erne orientuotis j vokiskajj fa-
sizing, siekc pajungti Lietuvq Vokietijai ir jvesti iia hit-
lerinj faSizmg.
Smetonininkij grupei, kuriai vadovavau aS. Smetona
dave uzdavinj apsivalyti nuo Voldemaro salininkq ir per-
tvarkyti „Gelezinj vilkg", kad ji biitu ne politine, о grynai
sporting organizacija.
Geleziniam vilkui" suskilus, buvo suiaukti visi tos
organizadjos grupiy virsininkai, kurie turejo Smetonos
valiai besqlygiskai paklusti. ir jam buvo jsakyta pristatyti
visq nepatikimq asrnemj sqraSq. Tai buvo 1929 m. lapkri-
iio men. Beveik visi grupiq virsininkai pakluso Smetonai.
Taciau tarp voldemarininkq ir smetonininky vyko aStri
kova, privedusi net iki to, kad voldcmarininkai suorgani-
zavo diversinj-teroristinj акЦ pricS smetonininky GV vy-
riausiqjj Stabq. Prie Stabo nimy jie padejo bomba, kuri
sprogo, taiiau aukq nebuvo. Del to buvo jtariamas stu-
denies Gimzauskas ir kiti. kuriq pavardiiq neprisimenu.
Pries paskiriant mane organizadjos stabo virSininku.
su rnanim kalbejosi vidaus reikaly ministras Musteikis,
о apie „GeleZinio vilko- uidavinius ir veiklq instruktavo
pats Smetona.
„Gelezinio vilko” organizadjos, buvusios Smetonos
salininku jtakoje, kuriai aS vadovavau. bitdamas vyriau-
siojo Stabo virsininku, struktura buvo tokia: centre — vy-
riausiasts Stabas, apskrityse grupes, valsduose — sky-
riai, t. у organizacines struktiiros forma liko tokia pat.
kaip ir pricS ski'lirnq.
„Gelezinio vilko" vyriausi^jj stabg sudare:
I) vyriausiojo Stabo virSininkas aS. Stencelis;
2) adjutantas — Dausa. buvps studentas, pastaruoju
rnetu dirbo universitete asistentu. organizacijoje dirbo
1929 m. du rnenesius; paskui visq laikq adjutantu buvo
Kauno ccntrinio paSlo tarnautojas Kumpikevifius;
3) tikio dalies vedejas buvo tnokesciq inspcktorius.
о veliau apskrities notaras Paltarokas; jis dirbo „Geleii-
nlo vilko" organizacijoje nuo 1929 m. lapkriiio iki 1930 m.
hir^elio menesio.
I) Organizaciniam skyriui vadovavo Svietinw mini'
lerijos referentas Zukas.
5) „Musi) tautos kelio" laikraido redaktorius bu\ о
Grcbliauskas, advokalas Kaune.
6} Propagandas skyriui vadovavo vidaus reikalu mi-
nisterijos savivaldybes departamento sckretorius Kurti
naitis.
7) Operatyviniam skyriui vadovavo policijos referen
tas Gostautas, о veliau apskrities virsininkas ar svieti-
nio ministerijos referentas Kiaunis. Dabar gerai neprisi
menu, kuris is ju buvo skyriaus virsininkas, о kuris
ypatingiems reikalams.
Apskriciq graph) virsininkai buvo Sie:
I) Kaune buvps studvntas, о paskui advokalas Greb-
liauskas,
2) Alytuje apskrities gydylojas Janavicius.
3) Marijampoleje - apskrities policijos virsininkas An-
tanailis,
4) Prienuose -maluno savininkas Salcius,
5) Kaisiadoryse apskrities virsininkas Vaisnys,
6) Siauliuose notaras Kaveckas,
7) Raseiniuose apskrities girininkas Skaisgiris.
8) Taurageje apskrities virsininkas Pranculis,
9) Kretingoje notaras Pranaitis,
ID) Vilkaviskyje - - apskrities virsininkas GoStaiitas.
II) Zarasuose studentas, teisnio anstolis Adomaitis
12) Klaipedoje policijos virsininkas Stasiulis,
13) Pancvezyje notaras Dikinis.
Kitq dabar neprisimenu. Skyriij vir&ininkq ne vieno nt-
pazinojau.
Vadovaujant „Gekziniam vilkui“ mano iSteistame ir is
siuntinctame j apskritis operatyviniame jsakyme buvo nu-
matytas nacionaliniy kadrtj suteikimas ir operatyvus pasl-
ruosimas slopinti revoliucinius sukiiimus bei kitus prieS-
valstybinius veiksmus. Tokiais atvejais grupes turejo
derinti savo veikla su administraciniais organais vietosc
ir tuojau pranesti apie tai vyriausiajam italnii
Iki suskilimo ginklai organizacija! - kulkosvaidiiai,
sautuvai ir pistoletai buvo gaunantl is kariniq zinybq Po
suskilimo visi kovos ginklai buvo paimti, о palikti tiktai
sportinmi. Li-Sas organizacijai skyre valstybe, о vyriausia
sis Jtabas skirste jas grupems.
..Gelezinio vilko" organizacijos tikslas buvo suorgani-
zuoti bei jkurti fasistinp partijy, tafiau, organizacijai sUSki-
his. ta ideja nebuvo jgyvendinta.
1941 m. sausio 21 d.
Vidaus reikalu ministerijos generaliniu sekretorium ma-
th paskyre pats Smetona. kuris pazinojo mane daugelj inc-
ty. dar nuo tada. kai tamavau burzuazineje kariuorneneje.
1929 in. rudenj Smetonos nurodymu buvau paskirtas
..Gelezinio vilko" organizacijos vyriausiojo §tabo virii-
itinku; ta organizacija turejo buti reorganizuota ir jos
nariai turejo paklusti Sinetonai.
Smetona jsake man paleisti buvusj ..Geleiinio vilko”
staba ir sudaryli naujy is Smetony remianciy asmentj.
Todcd ir buvau paskirtas to §tabo virsininku; be to, j staba
jejo visa vile dar kity Smetonos salininky.
Pradejys eiti vyriausiojo Stabo virsininko pareigas.
pirmiausia nuginklavau ty organizaeijy, paSalinau i& jos
vadovybes arsius voldeniarininkus, paskyriau jij vieton
Smetonos Salininkus. suJaukiau vadovaujandq asmeny —
apskridiy grupiy virsininky pasitarimy, nusvieciau tame
pasitarime padetj, jsakiau atlikti grieiciausiy organizaci-
jos valyina. paSalinant is jos arsius voldeniarininkus, ir
dirbti, vadovaujantis Smetonos duodamais nurodymais.
Nors ir emiausi priemoniy, kad „Gelezinio vilko'* or-
ganizacijos nariai paklusly Sinetonai. taciau organizaci-
ja ir toliau veike priej Smetony, noredama nuversti jj.
Man ne karta painlormavus apie tai ^metony, jis nutare
likviduoti ty organizaeijy ir 1930 m. geguzes men. savo
jsakymu paleido jy.
„Gelezinio vilko" organizacijos nariai voldemarininkai
buvo nepatenkinti Smetonos veikla. Jie kaltino Smctony.
vyriausybf ir jzymius tautininky veikejus tuo, kad sie ne-
pakankamai kovoja Salyje su revoliuciniu judejimu. duoda
kai kuriy priviiegijy Lietuvoje gyvenantioms nadona li-
neins mahimorns ir kt.
„Gelezinio vilko" nariai sieke vietoj tautininky partijos
suorganizuoti nationalist! ne iaisistn partija, о vietoj buvo-
sios vyriausybes Lietuvoje jvesti nacionalisting faSistu
diktatury. Tokios diktatiiros pavyzdziu jie laike Italijos
fasiziny.
Aktyviausi kontrrcvoliucines fa&istines „Gelezinio vil-
ko" organizadjos veikejai ir nariai buvo Sie asmenys:
I) Algirdas Sliesoraitis,
2) Maduika, buvgs karininkas. majoras,
3) Gudynas, buv$$ aviacijos karininkas, buves Volde-
maro asmeninis adjutantas,
4) Vaitkcvidius, Kanno policijos virsininkas.
5) Karutis, invalidy syjungos Kaune narys,
6) Matulevidus, kavalerijos kapitonas, antrasis Vol-
dcmaro adjutanlas,
7) Pyragius, buvjs aviacijos kapitonas,
8) Gineitis, lechnikiniy daliniy kapitonas.
Aktyviausi „Gelezinio vilko" organizadjos veikejai
apskrityse buvo Kaisiadoriy apskrities ir rniesto virsinin-
kas, buvfs organizadjos Kaisiadoriy grupes virSininkas
Stankimas ir kiti, kuriy pavardziy dabar neprisimenu. nes
tai buvo jau seniai.
Algirdas Sliesoraitis buvo vienas iasistines „Gelezinio
vilko'* organizadjos steigejas ir Voldemaro bei iasistines
diktatiiros jvedimo Lietuvoje §alininkas. Jis aktyviai ver-
bavo naujus organizadjos narius ir skyre vadovaujancius
organizacijos pareigiinus.
1929 m. Sliesoraitis organizavo nepavykusj puiy, о ve-
liau ne karty megino jvykdyti perversmy salyje Voldemaro
naudal.
Be to, man 2inoma, kad 1938 1939 m. Sliesoraitis Ici-
do laikrastj „Bendras Zygis", kuriame buvo kritikuojama
Smetonos vyriausybe ir pabreziama. kad reikia pakeisti
Lietuvos poiitikq draugystes su fasistine Vokietija krypti-
mi. Tai viskas, ky zinau apie Sliesoraiiio velkly,
ADSR f.. r. 49, I. 31—36
Is .1. Starkaiis* * parodymy
1930 rn. rugpiutio 29 d.
Esu Lietuvos universiteto teisiy moksly fakulteto stu
dentas. Kursg isklausiau 1930 tn. pavasarj, bet dar liko
egzaroinai. Tarnauju Valstybes kontroleje, Bcndrosios re-
vizijos departamente. pajatny skyriuje. 1928 m. pradzioje
ar pabaigoje as jstojau j ..Gelezinio vilko" sporto sajunga
ir buvau jojc iki 1929 nt rugsejo men. pabaigos. As bu-
vau „vilky" stabo reikaly vedejas- adjutantas. Sias pa
reigas ejau iki 1929 nt rugsejo men. pabaigos. Stabo vir-
sininku buvo A. Sliesoraitis. As vedziau susiraSinejiniq ir
tvarkiau susiraSinejimo bylas. Raktas nuo byly buvo pas
mane. Stabe buvo kiekvienos grupes atskira byla. Grupiu
buvo tick, kiek yra apskriciy ir dar viena Klaipedos kras-
tc. ..Vilky" ginklai buvo kapitono Matuleviiiaus zinioje.
Ginklus isduodavo dainiausiai pats Matulevicius. Ginklai
buvo isduodami grupems ui pinigus. Ar buvo imams vie-
toj pinigy vekseliai, as to nezinau. Piniginius reikalus
tvarkc Lietuvos banko direktorius Statkus ir buvfs jo zi-
nioje Kavarskas. Pinigai buvo laikomi Zeroes banke ar
Lietuvos banke, bet kieno sgskaitoje, as nezinau. Ginkly-
rcvolveriy — buvo ispirkta 3 partijos. Kiekvienoje parti-
joje galejo buti apie 509-1000 revolveriy. As tikrai ne-
zinau, ar visi ginklai buvo isduoti grupems, bet roanau.
kad visi. Kiek buvo zmoniy kiekvienoje grupeje, apie tai
gerai gali Sinoti Kiaune ar Kumpikevicius, aS tikro skai-
ciaus nezinau. Man zinorna tik. kad Kauno grupeje buvo
apie 1000 zmoniy, о kitoje galejo buti apie 300- 400. Kick
man yra zinorna, stabas apginklavo ne visus, bet jie ga
lejo tureti ginklus ir iS kitur. ar kaipo &auliai ar valdinin-
kai. 1929 m. rugsejo men. 23 24 d. a§ isvaziavau j Klai-
peda ir buvau ten tris dienas. Grjzus man ii K’laipedos,
stabe as nieko neradau. Viskas jau buvo isvezta. Kur bu-
vo vises stabo bylos ESveStos ir kas isveze, a§ nezinau.
Isvaziuodamas j Klaipeda, as raktus nuo spinty, kuriose
‘ Slarkus Justinas. Anlano s., gimps ИЮ2 ni IJtcnos aps.. Moli--
• 4 vis., Ciulcnt; k. Starky kvotc Vidaus reikaly niinisterijos Kritnina-
lines polkijos kvotij sekeijos vedejas Borlkevifius.
buvo sudctos bylos, palikau Sliesoraiciui. I Klaipcdy bu-
vau inivaziavfs „vilky** organizaeijos reikalais, bet ко
kiais, as atsisakau pasakyii, nes as. jstodamas j ..vilky"
organizaeijy, daviau priesaiky paslapfiy neisduoti, о rei-
kalai, kuriais as vykau j Klaipeda, buvo slapti. 1 Klaipe-
da vykau Sliesoraicio paredymu. Vaziavau traukinlu Slie-
soraitis turejo autoinobilj. jis buvo apskr. virsininko Ma
tuleviciaus ir Sliesoraicio nuosavybe. Ta automobilj tuoj
po krizio pardave Raciunui I.conui. kuns turi arti Kauno
dvary. Sliesoraitis Joferio neturejo. Jis pats valde maii-
ny. Isvaziavus man j Klaipeda, stabc like apie 10 re
volveriy. Be revolveriy. jokiy kity ginkly nebuvo duoda-
ma. Kiek pinigy buvo Zeines banke, as neiinau. Daugiau
nieko, parody mas man perskaitytas.
ADSR f. r. IH, I. 110-111
„Geiezinlo vilko** atsisaukirnas
Naujfc era. ininistcriu (cabinet о krizis laklq svicsoj
ir liuosalkllfjq taulininkq bei vyriausybrs darbai *
Atcjo laikas supazindinti placiy visuomeng su netoli-
rnos praeities ir dabarties faktais ir is jy padaryti isvady.
Tas daroma nelegalial, nes dabartine vyriausybfi komen-
danty ir polieijos pagelba tiek yra suvarziusi pilieciy tei-
scs, kad netenka ne svajoti nupasakoti visg tiesy vieSoj
spaudoj. Mes apsiiiuame las pacias zinias viesai paskelb-
ti ir po jomis pasirasyii. pasikeitus vyriausybei arba jai
atsisakius valdyli vien polieijos pagelba. Iki to laiko mes
nenustosinie savo minlis reikMi proklamacijy pagelba.
Kitokios iseities пега. Kas iaimes, parodys ateitis. Mes
vieny galime tvirtinli: visus aktyvistus ir idealistus kale-
jimuosna ir Varniuosna nepasodins jy simtai kasdicn
naujy atsiranda.
Naujo^ eree Nauja era (Gustainio ir Tamosaicio ter-
stnerdiakoval minologija) prasidejo po 1926 П1 gruo-
diio 17 d. perverstno, kurj jvykde aktingosios kariuonie-
nes karininkai idealistai. Jic rizikavo savo ateitimi ir gy-
* Alsiiatikitnas buvo alspausdintas po 1930 rn Rcgnii-s 15 d.
vybe, bet jq pasiryiima isnaudojo asmeniSkiems tikslams
savanaudziq grupe: mironai, tamosaiciai, gustainiai, la
penai, smetonienes, musteikiai. zilinskai ir kiti mazes»
nio svorio ..naujos cros" smerdiakovai: recidyvislas Mor
bunas. prasrnalnus tautininkq idcologas vagis ir plentu
ardytojas Ciurlionis, sulenkcjps vokietis Stencelis ir kiti
„niiosaikiqju" skalikai a la Zukas, onanislas ir isterikas
Grebliauskas ir nuosavq namq valdiSkais rqstais slaty-
iojas referentas Kiaunis. Tie patys ponai, dziaugdamicsi
ir rankas trindami, nepamirSta papildyti savo kisenitj val-
diskais pinigais. Smerdiakovai valdiion pakliuv$ nciiopso.
Kyiininkai Buv. susisickimo ministeris Ciurlionis
•r vagys — jaiinimo artimij rangovq pagelba imdavo is var
aukHojai fytyniq plenty remontus ir taise juos su
apskaieiavimu. kad ateinanciais met a is vel gaiety rernon-
luoti. Ministerio pirmininko prof. Voldemaro pastangomis
Ciurlionis turejo apleisti susisiekimo ministerio viet«j. Pro-
kuratura rengcsi jam iSkelti byla, bet po rninisteriq kabi-
neto krizio staiga nutilo. Ciurlionis lapo vcl paskirtas
j atsakomingsj aukstcsniujq rnokyklti inspektoriaus victg.
Vadinasi, kyiininkus ir vagis pasidare jaunimo aukletoju.
Teisingumo ministeris Zilinskas. glaudziai susijes su
savo kolegomis „teismo darbuotojais* a la brazaiciai
(tcisingumo min. rumu statybos garstos bylos, dabar nu-
marintos, herojais), besirupindamas pagal naujai priimta
zemes reformos jstatym$ (150 ha) jsigyti trecia dvar;},
nejstengia ir nenori iSvalyti ministerijq nuo vagiq ir kysi-
ninkq.
Svietiino ministeris savo nuomones neturi. Jis. besiru-
pindamas savo „brangia sveikala** ir nesudrumsta ramy-
be. pavede ministerijg valdyti tautininku gener. sekreto-
riui karjcristui Zukui. vagiui Kiauniui ir kunigams.
Buv. vidaus reikalij ministeris Ignas
igna> Musteikis Kruglodurovas. provokato-
‘ЯпмлГекзд rlus sprogdintojas, tuo tarpu smulkes
ir ju „velkimas" nes atestacijos ncreikalingas, pamtnesi-
me veliau.
Zentes ukio ministeris Alcksa vykusiai Kainu pra-
mintas bene gudriausias dabartinio kabineto nariu, ра-
taikaudamas tautininky vadams, pasidare „Ukininky vic-
nybes" pirmininku. Aleksa visokiais biidais mulkindamas
„nuosaikiuosius" ir biciuliuodamas su Musteikiu (tokiems
ponams vidaus reikaly ministerio draugyste yra be gain
svarbi), demagogiskai pataikauja ukininkams ir stengiasi
jgyti ju tarpe pigios simpatijos, Lyg pfislp pusdamas po-
piering „Okininky vienybg“. faktinai tvirtina pozicijas
iikininkii partijai ir jos sulains. Tautininkai smerdiako-
Vai ir kruglodurovai klauso Aleksos kalbos, bet neinato
jo darby. Tuo tarpu Aleksa varo gudriai savo tamsiy poli-
lika. „Okininky vienyhte" priesaky pastatgs kvailiausius
tautininkus a la Bulvicius ir L’nguraitis ir mokedamas
jiems kas menuo po 600 lity, kad tylety, Aleksa Zeroes
ukio rumus ir ministerijy kimste prikimso kairiyjy paziury
ukininky partijos Zmoniy, leiiku ir kysininky ir dar turi
arogantiskumo tvirtinti, esq tautininkai visur laimi! Alek-
sos slaptas tikslas yra galutinai suardyti tautininkuose
vlcnybf. juos supiudzius ir sudemoralizavus privesti
krasty prie seimo rinkimu, paskutiniu momentu (su zinia
Smetonos) neva tautiskais sumdimais pastatyti greta
A. Smetonos savo kandid.itiiry j R<espublikos> prezi-
dentus ir laimeti. turint seime daugumy sukvailinty ir pa-
pirkty neva ukininky <.. .>.
си.» . - .. Kunigai Mironas ir TamoSaitis yra
arba R<espublikos> prezidento protas ir va-
dvaro rumq |ia, iaktinieji tautininky vadai ir jgudf
kaiuanlc intrigantai. Selpia (valdzios pinigais)
partijy. save ir laikrascius ,,L. aidy“, „Suvalkietj*4, „Musy
kra£ty“, „Siaurinf Lietuvy'*, ..Vairy" ir kitus. Kun. Miro-
nas nepasidrovejo pastaruoju metu per tris kartus isnesti
is Lietuvos banko sulig vyriausybes ordcriais vieny mili-
juny du simtu tukstanciu (1 200 000) lity. Prie jy kompa-
nijos tenka dar priskirti zinomy ,,L. aido“ vyr. redaktoriy
V. Gustainj, kuris uz 2000 lity (sio pono mencsine alga)
sutikty no tik ,,L. aide", bet ir ,,Ryte“ „naujy ery" ir
„nuosaikumy" skelbti.
Jei mes dar priminsime, kad tautininky partijos Sulai
(Mironas, Lapenas, Tamosaitis ir kiti) ir lenkai per ,,di-
dfiai gerbiamq’* Mindaugo H jkvepeja Smetonieny * nuo-
lat intrigavo prieS prof. Voldemar^, tai pasidarys ir eili-
niarn piliediui aisku, kad prof. Voldemaras visos tos ka-
mariles ncgalejo pakfsti. Ponai ministerial buvo nuolat
prof. Voldernaro kvieCiami prie darbo ir tvarkos, tautinin-
ku Sulams buvo grieztai pasakyta. kad partiju diktavimas
jau nemadoj ir kad dcsros ** dirbli lengviau, negu poli-
tikoj nusimanyti. Smetonienei duota suprasti. kad ncpato-
gu tuSiiomis svajonemis zmones juokdinti ir sveikiausia
biitq perstoti jsakineti ministeriams ir direktoriams viena
kitg lenkpalaikj valstybinen tarnybon ki§ti.
Jau nuo 1928 m. pradzios ministerial ir tautininky
Stilai pradejo galvoti prof. Voldemara is vyriausybes
iJstumti ir sudaryti Svogeriij dinastijq. Tas buvo jiems
labai palanku: nebutq kas trukdps ministeriauti ir tingi-
niauti, lenkpalaikius ir kySininkus proteguoti. busimai
dinastijai dirv<j niosti, valstybes izdq tuStinti ir ,,nau-
jai erai" himnus giedoti
Kamarii^s Ministerial kabinfito krizj pagreitino ir
„didvjriai" palengvino, gudriain intrigantui Alek-
lr sai lainiinant. provokatorius Musteikis-
Nikolai duraciok Kruglodurovas, tarnsios praeities ir da-
barties „Gedimino" ordino kavalierius, dr. V Kudirkos
apdainuotas ir pazeriklintas. Ignas Kruglodurovas betni-
nisteriaudamas visq savo ismintj parode susprogdingsMa-
rijampoles policijos punktii, suruoSgs zydy pogrom;] Kauno
Slabadoj ir provokuojant visus, kuriuos laikc uz save gud-
resniais. Ypac jis nekente idealisko jauiiimo, pozicijos ar
opozicijos, ir be atodairos treme niekuo nekaltus zinones
i Lietuvos uzkarnpius. Taciau jis iurejo ir ..teigiaimj’* sa-
vybiy: visuomet buvo suniskai prisiris^s prie Smetonienes
(girdi, jokiu biidu ateityje be siltos vietos nepaliks) ir ma-
ziausiai progai pasitaikius mokcjo nieniskai ,,po matuskie"
i&ikolioti.
• Uiuomina. kad Smetonienei prlklausi sumanymas I9IS m. rink-
ti Lietuvos karaliiitni IJraciiq, kuris. bur7.uaziniains nacionalistams is-
rittkus jj Lietuvos karaliumi, buvo pavadintas Mindaugu II.
*• Tautininky syjungos pirmininkas J. I.apertas buvo vadinatnas
deSrininku. paskyrus jj ...Maislo" fabriko direktoriumi. Cia daroma
uiuoinina, kad J. Lapfrnas Цикл tik deSroms gaminti.
Pries pal kabincto krizj 1929 in. rugsejo 15 d. prof.
Voldemaras pasiiile Musteikiui, siam ..kabineto papuoSa-
hii”, bemoksliui, atsistatydinti. Akimirksniu prasidejo tui-
nisteriy ir tautininky Suly vienas j kity zujimas. R <es-
publikos> prezidentas A. Smetona seniai svajodavo, jei
ne apie dinastijg, tai bent apie Vytauto Didziojo role
ir is anksto renge kriziui aukituosius karininkus, dalin-
damas jiems ordinus ir laipsnius. Ir Stai Respublikos
prezidentui buvo Igno Kruglodurovo, kuris bijojo siltos
vietos nustoti, pranesta, kad prof. Voldemaras mano savo
Salininky pagalba R<espubuiikos> president;; nuversti
ir pats pasiskelbti diktatoriumi. Musteikio ir kiti; minis*
teriy provokaclja rado gerai paruosta dirvy ir R<espub-
likos> prezidentas, kuris savo ypalybeinis yra labai pa-
na§us j Nikolajy II. budamas apsuptas vis smerdiako-
vais ir savanaudZiais, suprojektavo primesty jam garsyjj
kabincto krizj.
Toliimsni jvyklai Ь’уко las« »!’«< M svajojo lenkai, plec
po si ne rd Iakov ч kaitininkai (iitir. J. Ple£kaidio kalha
jsigaltjimo vokieciy teisme) ’, krikdemai. „nuosai-
kiejiM tautininkai ir kysininkai. Prof. Voldemaras. apie
l<urj niir^s Vokietijos premjeras Strezemanas pareiSkc, kad
<jei> Voldemaras bfity vokietis. seniai Vokietijoj nebuty
ne vieno okupanto buvo pasalintas nuo valstybes vain».
Ko ncgalejo padaryti Lietuvos pricsai tiesiog, tas buvo
atlikta jii intrigornis, sukvailcjusiy arba ..nuosaikiyjy'
tautininky pagelba. Nenoroms kyla klausimas: kani buvo
rcikalingas gruodzio 17 d. perversmas ir kam zuvo a.a
didis Lietuvos siinus ir idcalistas Pranas Gudynas? “
Atsakymo mes sulauksime ateity.
Prof. Voldemaras. ministeris pirmininkas ir krasto ap-
saugos ministeris, turcdamas dideliausj pasitikejima tarpe
kariskiy ir gerai organizuoto jaunimo, galejo pasilikti val-
dzioj jega, bet nenorejo licti broliy kraujo.
Ncuzilgo prasidejo ,.nuosaikiuju“ ir vyriansybcs darbai
ir darbeliai. Bemokslis desrininkas Lapcnas, alsistojps tau
* J. Pleikalfio kalba buvo atpasakota to nu-to periodittcje spaudojc
*• P Gudynas buvo A. Voldemaro, jam dar biinant mlnrstru
pitmininku. adjutantas, nukautas alcntato priej A Voldcm.ira rnctu
lininky priesaky ir svajodamas gauti finansy ministerio
pradejo su ..nuosaikiyjy" katnarile per span (1г) ir
zodziais suieizti prof. Voldemar^. Trim pasiprieSino tau-
11 и in organizacijy dauguma nariu, pasrnerkdami juos ir jy
pragaislinga darby. Per devynis menesius „nuosaikieji”'
pralaimejo visais frontais. Tautininky rajoniniuose suva-
ziavimuose (Kaune, Siauliuose ir Panevfeiy). savanoriy
syjungos kongrese (Kaune). „Jaunosios Lietuvos" suva-
'iavimuose (Kaune ir provincijoj). Sauliy s^jungos susi-
rinkiitiuose ir kitur. Visur gavg nepasitikcjimy. „nuosaikie-
ji'' ir jy skalikai pradejo ziauriausiai persekioti dr$ses-
nius asmenis. Ministerijoins tautininky centra buvo jsakyta
Salinti veiklesnius ir samoningcsnius veikejus iJ uz-
iinatny valdiSkose jstaigose viely. Tokiu budti buvo pa§<i
linti - Paneveiio mokytojy seminarijos mokytojas P. Pa-
k.irklis, Siauliy apyg. teismo sekretorius P. RamanCionis.
Telsiy gimnazijos direktorius Gobis. Plunges notaras
Mylimas (pastarieji du uz i&leidimy prof. Voldemaro
monografijos, kuriy Zukas buvo iizdraudys isleisti) ir kiti
idi alistai, kurie nepanorejo savo s.'jzinf uz pinigus par.
duoti bci neieisingicms darbams pritarti. Iki Siam laikui
apie 60 astneny paSalinta is tarnybos ir jie neturi jokiu
saltiniy pragyvenimui, apie 100 asineny nukentfejo larny-
bose, 67 asmenys (Ju larpe 75% savanoriy) tapo iStremti
• jvairius apskrifius. Uz paskutinj savanoriy syjungos
uvaziaviina, kuris pasmcrke dabartines vyriausybes dar
bus ir i§nesc uzuojautos rczoliucijas istremtiesiems sava*
itoriams, tapo istremti: sav. s-gos pinnininkas K. Matu-
kvicius ir vicepirmininkas V. Statkus.
Garbe visiems nukcntejusieins kovotojams ir didi pa-
nieka ir neapykanta skriaudejams!
Matydami nuolatinj nepasitenkinimy ir
bijodami gahttinio pralaimejimo. Lape*
nas. Tamosaitis, Mironas ir Ko nutarc
neSaukti visuotina tautininky suvazia-
vimy, bet sufalsifikuoti jj. pakvietus
s. in. birielio 29 d. рога Simty parinkty ..nuosaikiyjy'
inteligenty. Dalyvavo Lapenas ir kiti. Proi, Voldemaras
pakviestas nebuvo, bet visgi atsilanke. Progai esant ten-
Alcksos-
MuMeikio*
SUskcvicuus
provokaloriski
I ka paklausti. kas gi didesnis inteligentas Lapctias ar
| prof. Voldemaras? Prof. Voldemarui pa&nekcjus, jis buvo
। su didiiausiomis ovacijomis ant гапкц is sales iSneStas.
। Tai jvyko neiiurint j tai, kad buvo parinkti jienis patiki-
I mi ztnones.
Vyriausybes darbai ankstai susijp su tautininkq parti-
jos veikimu. Neismintinga ir krastui baling? prof. Volde-
maro pasalinim? is valdzios reikejo zut but pateisinli ir
visuomeneje rasti pritarimo. Sj nieking? darb? buvo pa-
vesta atlikti Musteikiui ir Aleksai. Pirmasis. iSprovokav?s
prof. Voldemar?, pradejo asmeniskai ir per р1!<1еС1ц>
apsaugos d<epartamen>to direktoritj kySinink? Staske-
viciy pasakoti apie prof. Voldemar? nebiity dalykij. antra
sis veidmaini? Bulviciaus ir Ungurai£io pagelba — islei-
do nelegali? proklamaeij?, nukreipt? pricS prof. Volde-
mar? ir pasirasyta, zinoma, ne Aleksos, bet „Lietuvos
iikininktj grupes“. Toji proklamacija buvo spausdinta
2.0.M-je, MiSky departamente. Ir tuo meta, kai vyriausy-
bes nariai iSsijuos? smeize prof. Voldemar?, pastarajam
buvo siiilotna uzimli uzsienio rcikahj ministerio portfelj
ir sesti drauge su §meiiikais Aleksa ir Musteikiui Ar be
reikia didesnio arogantiSkumo ir niekSistkuino?
Geriausi apskriciij virSininkai MatuleviSus, Steikiinas
ir Suma, kurie nepritare juodiems Kruglodurovo darbams,
buvo is uZimamif victy atleisti. Besiteisindamas del kabi-
neto krizio, Musteikis jsake kysininkui Staikeviiiui (Sau-
liu s-gos С. V. sekrctoriui) arestuoti Sauliy s-gos namuo-
se atsitiktinai susirinkusius niekuo nekaltus 23 Saulius.
Arestuoti sauliai iSsedejo be jokios kaltes dvi savaites ir
beveik visi nustojo tarnybu. Ju tarpe 7 zmones be jokio
apkallinimo, prokuraturai nezin.nit, jkisti Kauno s. d. ka-
lejiman, ten buvo i§laikyti po tris meneslus ir, ncradus
kaltcs, istremti is Kauno. Tuo metu ,,L. aidas" rase, kad
buv$s uzkluptas nelegalus susirinkimas. Saulitj s-gos va-
dovybe j Musteikio ir StaSkeviJiaus nicksisk? darb? nerea-
gavo ir tuo ufsilarnavo antzinos gedos.
„Tautos kelias“— vieninlelis laikraStis, kuris smerke
susidariusi? padetj, buvo uzdarytas ir Bruno Stencelio
(vyriausybei jsakius) pasisavintas. Redaktorius Algirdas
32
Sliesoraitis, Jonas Karutis (2-jij vyties kryziy kavalierius
ir invalidi/ pinnininkas) ir Antanas Sileika iStremti is
Kauno. Po to vyriausybe pradejo vcikti niekieno nevario-
nia ir nekontroliuojama.
R. prezidento praSomi ir pasigerindami visuomenei, mi-
nisterial pradejo daryti su spaudos atstovais pasikalbeji-
ntus. Deja, buvo pamirSta. kad Musteikio pakausis, nors
ir storokas, bet visai tuscias. Ignas ёшё ir pasigyre, kad
pries jj po krizio buv?s ruo&iamas atentatas (mat, koks
veikejasl). Reikejo Ц .,atentatoH ruoSimq jrodyti — kitaip
ministerio autoritetas eina vclniop. Cia griebtasi provoka-
cijij. Saukiamas Paneveiio apskr. v<irsinin>kas Stosiii-
nas, zadama jam visokiy уёгуЫц ir jsakoma jam suda-
ryti provokacine bylg idealistams, Kruglodurovo priesams
Julioniui * ir Svelniui, girdi, jie. Voldemaro salininkai.
ruosy prie§ jj — minister!, alentatq. о liudininku galjs biiti
kriminalines polieijos agentas Sulskis, kil?s iS Patievezio
apskrities.
Musteikis patare Stosiunui susitikti su proyokatoriu-
ini Sulskiu Konrado kavinej. Sulskis nors ir tamsus pro-
vokatorius, bet iSsigando ir is karto nesutiko po savo
parodymu pasirasyti. Supykgs Musteikis praso savo drau-
g$, Sulskio Svogerj, gener. Stabo pulk. Jacky, reikiamai
paveikti Sulskj. Jackus, kuriam sesi metai atgal eiiinis
policininkas KaiJiadoryse u£ jzeidimy apdauZe snukj, j ky
pulkininkas nereagavo, jkalba savo Svogerj Sulskj nebijoti
ir, pasimat^s su Stosiftnu, jteikia jam Jackaus parasyta
kvotq. kuriy Stosiunas verciamas buvo pasirasyti ir jteikti
vidaus retkaly mlnlsteriui .Musteikiui. Stosiiinas, nors ir
verCiamas Musteikio, Stericelio ir kysininko Staskeviciaus.
provokatoriurni biiti visgi nepanorejo ir padave atsistaty-
diniino pareiSkimq. Neuzilgo Musteikis buvo privcrstas uz
ger^ kompensacija atsistatydinti, ir Kauno apygardos
teismo prokuroras Zemaitis 1£ке1ё jam bylq, kurioj, be kita
ко, buvo kaltinamas drauge su Stenceliu ir StaSkeviciumi
..Gelezinio vilko" sprogdinime. TaCiau greit po to iSsigan-
dusi vyriausybe byly liepe nurnarinti. Mat. nepatogu bu-
• Kiltir ickstc — Jafionis.
3 WK
3i
vo apdovanot^ ,,u2 ypatingus nuopelnus Lietuvai" I-jo
laipsnio ..Gedimino" ordinu provokatoriy Ignq Musteikj
sodinti kalejiman Na. ir paslapfiy Ignas per daug 2ino
ir gali vyriausybei pakenkti. Tarp kitko, prie paslapciy
priklauso tamsi istorija su atentatu prie§ prof Voldema
ra. Zinorna. vyriausybei nepatogu i&iiruoti.
Tuo tarpu Jacionis, Svclnys ir kiti kalinami ir treinia-
ini. Geriausi karininkai— 17 gruodzio pervcrsmo organ!
zatoriai ir vykdytojai - gujami iJ kariuomenes (кар. Sle-
ponaitis. кар, Budzila. кар. J. MatulevRuus. кар. Antanai-
tis ir kiti). о nieksai ir pataikiinai daro karjeras. Musteikis
isreikalavo i§ R. prezidcnto ..Gedimino" ordiny (kitaip.
girdi, neatsistatydinsiu!) ir pasidare Liet. banko direkto-
riumi su 2500 lily rnenesines algos, nors banko rcikaluose
nusimano maziau uz banko sargq. Provokatoriai B. Sten-
celis (rusy iSpera), Staskevifius, Jackus. Sulskis ir visa
eile kitq nieksy, aprfipinti Siltomis vietomis, ir neperstoja
smaug£ fmones. Pastaruoju metu Jackus paskirtas net
karo mokyklos virSininku. Miisy am2iny priesy lenky sni-
pai. teismo nubausti iki gyvos galvos kaleti. prezidentie-
nes vardadieny proga (apo amnestuoti. о geriausi Lietu-
vos siiniis ir pasizyrnejf savanoriai administratyviu budti
sodinami kalejiman ir tremiamL
Visq daromq Sunybiy del vietos stokos ir nesuraSylL
Panasus darbai gali buti daronii zmoniy, kurie galutinai nu-
stojo lygsvaros ir s$2ines. arba yra. be to. Lietuvos prieJai.
Ne per geriausiai darosi ir valstybes
jstaigose. Valdzia. neturedama dory
valdininky ir Siaip pilic^iy pritarimo.
brangina jvairiy rusiy ky&ininkus. ku-
rie palaiko j$. Stai vienas charaktcringiausiy fakty, turin-
lis tarptautinio skandalo reiksmes.
Pastabus pilietis gali atsiminti. kad ne per seniausiai
..L. aide" tilpo straipsnis, kuriame kalbama apie tabako
monopolio reikatingumg Lietuvai. Reikia pastebeti, kad
tabako monopolis faktinai jau slaptai yra atiduotas vienai
vokieciy iirmai. Si tabako monopolio atidavimo istorija
yra labai skandalinga.
Valdzios
r^in^jai —
zullkal
ir kysininkai
Tabako monopoly stengesi isgauti prancuzq finnos.
I им reikalu riipinosi neseniai Evyk$s is Lietuvos prancu-
y konsulas Noel Henry, kurj ministeris Tubelis du kar-
lus paeiliui neprieme. Po tokio keisto Tubelio elgesio su
svetimos valstybes atstovu, pas konsukj atsilanke Preky-
bos d-to direktorius Norkaitis ir pareikalavo kyiio. Kon-
ulas pranese suinteresuotoms firmorns, kad Lietuvoj be
kySio iiieko negalima padaryti ir gavo sutikini? Norkaiiiui
ky§j duoti. Norkaitis, gavfS atlyginirn?, parupino konsului
pas Tubelj audiencij?. Derybos jau ejo sekmingai, bet
staiga Tubelis pranese konsului Noel Henry, kad vyriau-
sybe yra nusistaSiusi atiduoti monopolj vokiciiij firmai.
Supykfs konsulas pakele skandal? ir Tubelio akivaizdoj
pavadino Lietuvos valdininkus vagimis ir kySininkais.
Matyt. kad Norkaiiiui vokiefiy firina buvo davusi di-
desnj kyij. bet. issigand?s skandalo, Norkaitis gr?iino
prancOzq konsului paimtus pinigus. Tabako monopolis
visgi atiduotas vokiediij firmai. Pcrpyk^s prancuzij kon-
ulas, pries isvykdanias ij Lietuvos, beveik kiekvienam
sutiktam pasakojo apie skandaling? istorij?. Tadiau Nor-
kaitis ramiai sedj atsakingoj ir pelningoj vietoj ir neper-
stodamas giria vyriausybg ir jos darbus.
Vieng turime ai£kiai Ir nedvejodami
Vietoj uzbaigos uzakcentuoti: Lietuva valdo ne R. pre-
zidentas A. Smetona, bet lenkai per Smetonien^, Miron?.
TamoSaitj. Chodokauskus ir kt. 2emes refonnos jstatymo
pakeitimas. pagal kurj ?.emes grgzinamos 1спкц dvarinin-
kams, yra aiskus lenku darbas ir sumanymas.
Vyriausybes padetis nepavydctina. Liaudininkai La-
рёпо ir Aleksos pagelba uiim-ч visas ekonominio gyve
nimo sritis. о krikdemai sugebejo sudaryti su vyriausybe
..nepiiolimo" sutartj. Arteja momentas, kada siij dienu
viespadiai subyres ir apleis pozicijas, sulauk$ pirma
smflgj.
Must] uzduotis budriai daboti, kad sj lemiam? stniigj
nesuduotu opozicija ir neuzimhj apleistp pozicijij.
Tad budekimc! Sios dicnos viespadiams niusa 12 va-
landa!
Jy paskutinis, lyg pasiutusiy Suny. suolis gali buti dar
siq vasarq, bet, darydami paskutinj Suolj, jie dar gal)
skaudziai jkqsti.
Budekinie!
„Gelezinio Vilko"
Vyriausiasls itabas
„PirmyrT. I93O.IX.I5. Nr 18(74)
Krikscioniq dcmokratu atsisaukimas *
Tautininkai turejo ir turi du autoritetu; A. Smetona
ir pro!. Voldemarq. Smetona ligi paskutinio laiko buvo
populiaresnis, bet psichiniai silpncsnis ir ntazesnes orga-
nizacijines orientacijos bei energijos, negu Voldemaras.
Todel Voldemaras pradejo tautininkuose jsigyli kaskarl
didesnio pasitikejimo bei prisiriSimo. jsigyti pasitikejimo
buvo suinleresuoti vienas ir antras. Junge juodu. be kity.
sie dalykai: I. issilaikyti kuo ilgiausiai valdzioj ir 2. tau-
tininky s-gos prestizas. Vadq varzytynes ir kitus nusista-
tymus jante provincijos ir centre tautininkai. Buvo aisku.
kad tautininkams visuomen£ nepritaria. Be visuomenes
paramos gyventi ir valdyti s>alj sunku ir, kas daugiau. ne
padoru. leskota keliy. Radikalesniy tautininky galvose ki-
lo mintis jsteigti slaptq organizacija ..Geieiinis vilkas".
kuri turesianti, nors ir iiauriomis priemonemis, palaikyti
tautininky vyriausybf. Sios organizacijos mintis pirmiau
sia kilo Alg. Sliesoraicio, veliau Kaz. Matulevi£iaus (buv.
Kauno miesto ir apskrit. viri.) ir kun. Mirono galvose.
Tai buvo 1927 m. gale. Pasitarimai sios organizacijos
reikalu dainiausiai buvo daromi kunigo TamoSaitto kabi-
nete; Siame kabinete buvo suformuota ..Geleiinio vilko"
org-jos ideja. Alg. Siiesoraitis ir kun. Mironas, nuvykf
pas proi. Voldemarq. tuornetinj ministry pirmininkq, i§des-
te „Gelez. vilko" org-jos iddjy. Voldemaras aprobavo.
I&dirbtas §iai organizaeijai slaptas statutas, kurj Smetona
pasiraSe ir patvirtino. Kad sckmingiau §i organizacija
buty vystoma. о veliau jos nariai drausminami, taipogi del
• Atsisaukimas iilcistas nelcgaliai. ne anksiiau kaip 1930 m
pabatgoje.
SElE^tO
wuri
NA8I0 BIL1ETAS
PiVinf* • t Г» МГ V<-4- 9
„Gdciink» vilko" rtario bilielas
apskriciu virsininky akiy (tada dar ne visi apskrit. vir-
sininkai buvo taip labai aisidav^ tautininkams), ji buvo
pridengta „Sporto sqjungos” skraiste.
Organizacija smarkiai pleciasi. I г gimnazijy bei vidu-
riniy mokykly dircktoriai gauna sviet. ministerio Sa-
kenio jsakyiny (1929 in. IV. 10 d. Nr. 156) leisti kurtis
..vilkams" jy jstaigosc vis nova sporto org-jos vardu.
Duoda „vilkai" priesaika: absoliutus klusnuinas neiino-
mam vadui ir veikimo paslaptis. Siai priesaikai sustiprinti
buliuoja suoniisky durkly. Priesaikq sulauiius, atsakoma
savo gyvybc. (Turimomis iiniomis ,.vilkus“ saikdin^s ir
kun. Mironas tik ne kryziurni, bet durklu.) „Vilkai”
veike savistoviai. Slaptas teroristinis „vilkij" veikimas
pradejo bauginti visq krastq. Be to. ir vyriausybi pamate,
kad vienus „vilkns” palikti savistoviam veikirhui — gali ir
jai paciai ne j ger«) iseiti. Kilo reikalas sutvarkyti ,,vil-
kus" taip, kad jie palaikyty kontaktg su vyriausybe ir
vyriausybp palaikanciotnis org-joinis. Susidare derinirno
koniitetas. I 6j komitcta jejo: pirmininku kun. Mironas
(Smetonos skirtas). nariais: nuo „Gelezinio vilko*'
A. Slicsoraitis ir aviacijos kapit. Ataciuika, tautininky
s-gos— ini. Vileisis (dabart. susisiekimo minist.). Zilins-
has (teisingurno minis!.). l.apenas (tautininky s-gos cent
rc pirm.); „Okininky vienybes"—Aleksa (iemes ukio
ministr.).
„Gelez. vilko" santvarka — vyriausias vadas ir vyriau-
sias Jtabas. Vyr. stabo vir§. buvo Sliesoraitis. Vyr. vadas
santykiavo su vyr. stabu per rysininky кар. Ma&uika.
Kas buvo vyr. vadu. gincijamasi. Voldemaras ir pull
Stencelis (vidaus reikaly viceministeris) teisme teige, kad
vyr. vadu buvo Smetona. Tuo tarpu provinc. „vilkai" bu-
vo jsitikin?, kad Smetona yra pavedgs ..vilkus" Voldema-
ro iiniai: jie. „vilkai", prisiekdami neiinomam vadui, tu-
rejo galvoj Voldemary; is jo gaudavo pinigy, prie jo buvo
prising.
Voldemaras „vilky" prisiriSitnQ iinojo. Jam buvo ne-
pakeliui Smetona ir jo aklas adoratorius Musteikis, Var-
zytynese u2 pirmenybf iSdavose Smetona pradejo ieSkoti
biidy isstumti is valdzios Voldcmary, Voldemaras Sine-
tony<.. .>. Voldemaro mintj — paSalinti Smetony ir
ypa£ nubausti, о gal net nuzudyti Musteikj, suzinojo Mus-
teikis ir Smetona. Juodu, pasinaudojg proga, esant Volde-
marui Zenevoje 1929 m., paruose Ministeriy kabineto krizj,
Voldemaras uzsigavo, uzsigavo ir jo salininkai „vil-
kai". „Vilkuose" kilo sujudimas. Smetona tai jaute.
„Vilky" Stabo virs. Sliesoraitis. kvicciamas Smetonos pa-
sikalbetl, jsake H. Vaitkeviciui, kad jam panipintu bfirj
..vilky", о pats nuvyko pas Smeton?. Smetona per Slieso-
raitj jsake „vilkams" pcreiti Musteikio zinion, Sliesoraitis
nesutiko Voldemary pakeisti Musteikiu. Tada Smetona
vyr. „vilky" Stabo vir§. vieton Sliesoraicio paskyre pulk.
Stencelj. Senas stabas su Sliesoraicio neatsistatydino ir
apic tai jspejo „vilkus". „Vilkai4*, davp priesaiky senai
vadovybei, nuo jos. priesaikos nelauzydami, negalejo at-
sipalaiduoti, nes nelaikymas priesaikos ir klusnumo va-
dui - mirtis. „Vilkai" klausc. Kadangi „vilkai" klause
Sliesoraicio, jis buvo iS Kauno iStremtas. Tada jo vieton
stojo Kazys Matulevicius (istremus Matuleviiiy. „vil-
kams" vadovavo inz. Steikiinas). ir ..vilkai" t?se savo
veikima. Kad „vilkai" noriai veike. buvo ir psichologinis
motyvas: nes „vilky" ог-jai priklause vyrai, kurie del savo
idcjos ir taktikos kitose org-jose nctilpo, о buvo pabuiiavy
durklq, kad veiks, Padetis nepavydetina. Reikia kq nors
daryti. Stencelis suSaukia I929.X.I3 d. ..vilky'* vady pasi-
tarimq. Cia jam senieji „vilkai” pareiskia, kad Stencelis
пёга „vilky** vadas. Be to, senieji „vilkai** sumaniai sj
>tabq issprogdina. Tryniniasis „vilky** tarpe dideja. Kai
kurie kreipiasi i kun. Mironq. kad sutaikinty. Mironas
paiada. Tuo tarpu vyriausybe senuosius „vilkus** vieny po
. ito tremia Voldemaro salininkai ruo§ia 3 kartus pervers-
ma. Pirmas perversmas kai Smetona buvo Cekoslovaki-
joj. Buvo tartasi su jgulos karininkais ir „vilkais". Is San-
riy „vilkams" buvo duoti kriminalines polieijos valdininky
zenklai (kad suklaidinus polieijq. kuri saugojo Mus-
teikj), buk ir jie cinq sargybq vykti pas min. Musteikj
ir, gavus ienklq, gyvq ar negyvq atgabenti j „Tautos ke-
lio“ red. jgulos karininkuose kilo nesusipratimy, ir ,,vil-
i.ams*’ buvo duotas zenklas skirstytis. Antras — is 23/24
liepos 1930 m. Siuo kartu buvo sukviesti i5 provineijos
j Kaunq „vilkai". Jie buvo apsistojg Neo-Lituanijos rfi-
inuose ir kitose vietose. Perversmas nejvyko, nes suiinoju
polieija, paruoSe Sarvuociy ir kitij apsaugq. Voldemaras,
rytc atsikelfs ir neradjs perversmo, nesuprato, kame da-
Iykas. Per p. S. susitargs su Gineiciu, Ivanausku ir kt.,
syksta j Petrasiunus issiaiSkinti. Ту paiiq dienq po piety
Voldemaras istremiamas j Platelius. Jo Salininkai „vil-
kai*' nerimsta. Jis duoda parodying atkersyti Musteikiui
ir Slenceliui. Trecias perversm. turejo buti I930.VIII.I5,
kada Smetona rengesi vykti j Birutes sventg Palangoj.
Klaipedos jgulos (7 p. p.) karininky grupe turejo suimti
Smetony ir Voldemarq gryzinti j valdziy. Tai suzino krim.
polic. direkt. Rusteika ir ргапейа Smetonai. Smetona ne-
vyksta. „Vilkai** rengia kerstq Rusteikai uz paslapciy i£da-
vimy (ir Rusteika buvo „Gelez. vilko" narys) ir. einant
„vilky" statutu. jis turejo buti nuzudytas. Tq turejo pada-
ryti krim. polic. vald. „vilkai" J. Vaitkevidus ir Pupalei-
gis. Kcrstas jvyko I930.VIII.19 d, „Continent** vieSbuty.
Rusteikai liepia kelt rankas — kelia, tylet —tyli, jam ri5a
burnq - ramiai laikosi 10- 15 min., nors girdi koridoriuj
vaiksi. zmones, suduoda brauningu j galvg— jis sudrim-
ba. Kad likty sveikas frencius ir marskiniai, jauni zmog
zudziai atsega ir tada pulk. padrasko peiliu keliose vietose
pasonf jduria gilyn vise 2 cm (gydytojo konstatuota)
I’d ,,atentato“ veikia toliau. I930.X, К. M. jsako su-
musti lazdom TamoSaitj, Mining ir Lapeng (tg turejo
atlikti L. А.. К. T., T. R., S. S. ir kt.), о Kiaunj. Greb-
liauskg ir Hurtina itj nudeti. Sis jsakymas del jvairiy
priez. nejvykdytas.
Be teroristiniy veiksmy, ,,vilkai“ leido atsisaukimu
ir kt. Juose pasakyta ir teisybes: „А. Smetona preziden-
tauti netinka. Jis yra pasenps anksdiau, negu reikia, be
energijos, drgsos. Jis tiktq prezidentauti Abraorno, Matu-
zalio ir Zorobobobelio laikams. Smelona panasus rustj ca-
rui Mikalojui II. kuriam valstybines isminties teikdavo
cudaunas Rasputinas. Smetonos artimiausi patarejai Ta-
mosaitis, Mironas ir zmona. I Sinetong veikia Platono
rastai taip, kaip riteriq romanai j Don Kichotg. Statant
Kretingos Telsiij gelezinkelj, statyba atiduota svetimtau-
ciams, uz kg Smetona gavo kySio 3 mil. lity. Taipgi ui
degtuku monopolj i§ svedq kysio gavo: Lapenas ir Tiibe-
liene po puse inilijono, о Smctonicne pusantro rnilijono
lit. Buvo paimta is pranenzq atstovybes vienas inilijonas
lity uz tabako monopolj. (Mtist; iiniomis ne is atstovybes.
bet iS pranctizy konsulo p. Henry, ir ne 1.000.000, bet
siek tiek maziau, kuri suma, gavus iS kitij гапкц didesnj
kySj. grgzinta, о paimta didesne К. A. K.*, bet suzinoje
vokieciai pasiule daugiau - 2 mil.) Monopolis suiro. (Tu-
rimomis zinioniis didesnj kysj dave ne vokieciai. bet vie-
tos tabako fabrikantai ir jie sudare tabako sindikatg.—
K.A.K) Smetona dovanojo bausnif 5 lenki} Snipams, nu-
teistiems ligi gyvos galvos. Jis neva ismaine ant savy
pilieciy, esancitj Lenkijoje, ко negalejo buti. Salj valdo
Smetoniene su savo giminemis lenkais Chodokauskais.
I p. pulko vadu victon lietuvio Dundiilio paskyre lenko-
mang Reklaitj. Vieton kapit. Matuleviciaus, lenkg Snipg
ats. It. Kavaliauskg. Smetonos ir Aleksos di’ka lenkai iS-
• К. A. K - Katalikij akejjos koniitetas.
siperka nuo parceliavimo. cinant Semes reiorinos jstatymu,
kaip liudijo Janulaitis. Del to jis (Janulaitis) ir is juris-
onsulto pasitrauke. Smetoniene jsake Zauniui deretis su
knkais ir Vilniu palikti lenkams. (Esamomis Siniomis. dar
liaudininkams bunant valdSioj, lenkai pasiulf grqzinti
Lietuvai Seim/ ir Vilniaus lietuviskas sritis, by tik Lietuva
nuimty karo stovj su jais. Tautininkai karo stovj nueme
ir, he io, visai veltui. K.A.K.) Slencelio molina yra pa
reiskus: ehamai duoda duonos, о silnus dirba. Stencelis
j visa ziiiri Smetonos akiniis, Br. Stencelis 1919 in. tarna-
vo bolseviky komisariate Siauliuose. Kun. Mironui per
I men. isduota 1200 000 lity". (Musq ziniornis ir Jiais
metais kun. Mironui isduotos ne mazesnes sumos.—
K.A.K.)
Stai kokiais btidais tautininkai siekia vises tautos
vienybes.
AOSR I . r 114. I. IOO-101. Fotokopija,
K.A.K
II. KLERIKALY IR LIAUDININKV VADEIVy
BENDRAS FRONTAS SU VOLDEMARININKAIS,
HITLER1NINKV PENKT^JA KOLONA
Is A. Sliesoraicio parodytttu '
1941 in. sausio 20 d.
1938 metals jstojau i Lietuviy aktyvisty syjungf '
kuriai priklausiau iki 1939 m. kovo men.. I. y. iki vokieciai
uzeme Klaipedos krastq.
Lietuviy aktyvisty syjungai priklnuse buvy krik&Honiy
dcmokraty, liaudininky ir voldemarininky partijy nariai.
Lietuviy aktyvisty syjungai i§ krikscioniy demokraty
priklause dakfaras Petras Karvelis, Klaipedos prekybos
institute studentas Leonas Prapuolenis, is liaudininky par-
tijos— Klaipedos prekybos institute) destytojas Juozas Pa-
jaujis ir keletas studenty, kuriy pavardziy dabar neprisi-
menu, nuo voldemarininky aS, Sliesoraitis, prekybos
institute studentas Ignas Taunys ir Klaipedos muitines
valdininkas Ignas Vylius.
Vienas Lietuviy aktyvisty syjungos salininky buvo
..Baltijos Loido“ buhalterijos tarnautojas Jonas Vokie
taitis.
Lietuviy aktyvisty sqjungai priklause apie 300 zmoniy.
taciau, tsskyrus minetus asmenis, daugiau pavardziy ne-
prisimenu.
* 1941 rn. sausio 20 d. Л. Sliesoraicio parodynuj pradzia - pir-
majanic rinkinio skyriuje.
• • Lietuviy aktyvisty s^jungos (L?\S> vadovybf sudare: pirminin-
kas ir gencralints sekretorius — Л. Sliesoraitis. j valdybq Jejo — Juo-
zas Pajaujis (liaudininkas). Jonas staupas (krikSCionis demokratasi
Ir Valerijus Simkus (klerikalas), j sekretoriatq — J. Staupas. administ-
raeijos skyriaus virilninkas. J. Pajaujis, propagandos skyriaus virsiniu
kas. 1 Taunys (voldemarininkas) apsaugos skyriaus virjinitikas,
L. Prapuolenis (klerikalas) iikio skyriaus vitiininkas.
Musy organizadjos tikslas buvo kovoti prieS luotne-
tinf Smetonos vyriausyb? ir jvesti Lietuvoje naujy bur-
zuazine demokratin? santvarky, bendradarbiaujant su
aukSdau minetomis partijomis: krikscioriiniis demokratais,
liaudininkais ir voldemarininkais.
Siekdama savo tikslij bei uzdaviniy, Lietuviy aktyvisty
sajunga leido Klaipedoje savo organ;; laikrastj, kuris
is pradiiy buvo vadinamas ,,2ygis“, о veliau ..Bendras
zygis". Tame laikraStyje organizacija vede propaganda
prieii Smetonos vyriausybj ir reikalavo atkurli l ietuvoje
burzuazinp demokratin? santvarky, paskiriant Voldemar?
naujoje vyriausybeje uzsienio reikaly ministru.
Mtisy organizacija veike tiktai tris ntcnesius. Per ta
laiky ji neturejo uzdavinio kovoti su Lietuvos Komunistu
partija ir revoliuciniu judejimu, juo labiau, kad Komu-
nisty partija tuomet veike pogrindyje.
Vokieciams uzemus Klaipeda, 1939 m. kovo men. Lie-
tuviy aktyvisty syjunga nutrauke savo veiklq. nes tuo me-
lu pasikeite vyriausybes sudetis. [ vyriausybp jejo krikS-
dioniy demokraty partijos atstovas, tos partijos CK narys
Leonas Bistras ir du liaudininky atstovai, kuriy pavardziy
dabar neprisimenu.
Nuo 1938 m. gruodiio 13 d. iki 1939 m. kovo 23 d..
dirbdamas Klaipedoje, buvau du kartus suimtas Klaipedos
autonomies polieijos ir gestapo valdininky.
Pirm? kart? buvau suimtas Lietuvos prokuraturai pa-
reikalavus ir apkaltinus veikla pries valstybp. Isbuvau
suimtas maidaug vien.-j рагу.
Gestapo tarnaulojas sueme mane 1939 m. kovo 24 ar
25 d. gatveje ir nuvede j gestapy. Ten liepe man uipildyti
ankety, о paskui uzdare j Klaipedos kalejimy. Ebuvfs
kalejime apie penkias— Seiias valandas, vel buvau iskvies-
tas j gestapo raSting. Ten su manim kalbejosi vienas val-
dininky. kurio pavardes nezinau. Jis klausinejo, kada at-
vykau j Klaipeda ir k? dirbau. Man atsakius j tuos klau-
simus, gestapo valdininkas parei&ke, kad mano suernimas
yra nesusipratimas, ir paklause. ar manau toliau gyventi
klaipedoje, ar ketinu grjiti j Lietuvy. Jam atsakiau, kad
Klaipedoje man пёга kas veikti, kad galvoju grjiti i Lie-
luv$, ir paprasiau duoti man leidimj} isvaziuoti. Kit <7 die-
na gavau gestapo leidimi; ir savo automobiliu i&va2iavau
j Katin;}.
Jokiy pasizadejimu gestapui uz savo paleidimy neda-
viau, niekas is man?s jij ir nereikalavo. Tadiau turiu lar-
dymo organams pasakyti. kad. grjzus i§ Klaipedos. kai
kurie tautininkai ётё mane kaltinti. palaikant isdavikiS-
kus rySius su Vokietija. Pavyzdiiui, tautininky pariijos
pirmininkas Siauliuose Narnikas susirinkime kalbejo, kad
as. Sliesoraitis, esijs Hitleno salininkas ir norjs su jo
pagalba valdyti Lietuva. Tautininky organo laikraScio
..Lietuvos aides'* redakcija kaltino mane, kad Lietuviy
aktyvisty sajunga, kuriai priklausiau. palaikc rySius su
uzsienio valstybe.
ADSR r. r. 49. I. 39—46.
Is A. Jaksto* parodytny
1940 m. spalio 11 d.
1938 mety lapkricio menesj ekonomistas. Prekybos ins-
titute destytojas daktaras Pajaujis pasiule man biiti nati-
jo ,,2ygio‘* laikrasCio redaktoriumi. Turejo tas laikrastis
iSeiti tik vokieciy cenzuros kontroliuojamas, nes hurzua-
zines Lietuvos vyriausybes cenzfira Klaipedos kraSte buvo
panaikinta. Laikrasfio iSleidimas ir jo paruosimas spau-
dai buvo atlikti slapta. Pirmasis numeris iJejo 1938 mety
gruodzio nienesj. pasiraSytas atsakingojo redaktoriaus
Prano Gedvilo. Tai buvo mano pazjstamas, gyvengs Klai-
pedoje, Daukanto gt. Nr. 5, bt. 2 ir turejfs ten nuosav?
наша. Jis niekada nebuvo nei to laikraseio redaktorius.
nei zurnalistas ar korespondentas, tik dave savo parasa
teismui ir notarui. likedamas Pajauju, kaip socialistu,
.,2ygio“ redaktoriumi buvau tik gruodzio inenesj.
о paskui Pajaujis mane atleido is redakcijos,
1938 mety gruodiio menesj 22 ar 23 dieny Pajaujis ir
• Jakstas Anicetas, Vinco s. риф? 1907 ni. Rokiikio aps. Pane-
niunelio vis.. Palicpio k.
Sliesoraitis „Viktorijos" vieJbutyje surenge pokylj. ku-
riame dalyvavo Sie asmenys:
I) Juozas Pajaujis kaip jis save vadino, social istas;
2) Algirdas Sliesoraitis — voldemarininkas faSistas, ar-
sus nacionalistas, atsargos karininkas;
3) Prapuolenis — milijonieriaus simus, atsargos kari-
itinkas, fasistas;
4) Valerijonas Simkus atsargos karininkas, arSus
iasistas. dirbo laivininkystes bendroveje „Ballijos Loidas*';
5) Kedys — studentas. kas jis ir kur yra dabar, neii-
nau. maciau vasarq viename pobuvyje, vadino save de-
mokratu:
6) Jonas Pupaleigis vardo tiksliai neprisimenu. ar-
Aus faSistas, nacionalistas, dirbo uosto valdyboje syskai-
tininku;
7) Pajaujo zmona Pajaujiene, vardo neiinau;
X) Jonas Vokielaitis nacionalistas, faJistas;
9) Garmute — studente, demokrate.
Tame pokylyje dar buvo du zmones is Kauno, kurie
savo pavardziy ne mi ne jo, bet sake, kad juos pazjsta Pa-
jaujis. Be to, buvo viena ginmaziste is Marijainpoles, ku-
rios pavardcs taip pat nezinau. Ji sakesi paijstanti Pra-
puolenj, kurio tevas dabar dirba Lietuvos gelezinkelio
valdyboje eksploatacijos direkcijoje kazkokiti agentu. Tai
man sake N. Mordosas is valdybos statistikos skyriaus.
Kity dalyvavusiy pavardes pamirsau. Daugiausia ten
buvo faSistai voldemarininkai, burzuazines kariuomencs
atsargos karininkai.
Tame susirinkime suzinojau. kad minetas laikrastis yra
ne demokralinis, kaip man sake Pajaujis, bet faSistinis.
leidziarnas vokieciy ir voldemarininky, Pokylio tndu buvo
kalbama, reiSkiama nuomones, kokta turinti biiti Lietuva.
As nieko nekalbcjau, budamas nepatenkintas, kad ten da-
lyvauja voldemarininkai ir kiti faSistai.
Po to pokylio Pajaujis pasikviete mane j savo but;,.
Ten aS paklausiau, kodel jis man pasake netiesq, kad
.Zygis” esas krikscioniy dernokratu ir socialislu organas,
о jj leidiia, pasirodo. vien tik fasistai voldemarininkai.
Pajaujis atsake, kad dabar jau pasibaige senojo socia-
lizmo laikai ir reikia iiureti i viska naujai, kaip as su-
pratau, i5 fasizmo pozicijy.
Mes isgeremc pas jj dar bonkq konjako. Veliau supy-
kau ant jo ir isejau name. Gatveje prisimings, jog mano
imona iSvykusi j Siaulius ir traukinys dar neatej?s, uz-
ejau j restoranq, □ i§ ten apie репкЦ valandq ryto nuejau
pas Gintal«). Ten kartu su juo gercme iki vakaro, о va
kare Kiaipedos stotyje i$ automate paskarnbinau Pajaujui
ir pareiSkiau. kad i&vafiuoju j Siaulius ir daugiau nebe-
noriu pas jj dirbti.
Man jsedus j traukinj, atejo Pajaujo zmona ir erne
praSyti, kad as nedaryciau tokiii kvailysdiy, nes polieija
mane Siauliuose suims. Trj patj vakarq, man isvykus.
Pajaujis restorane susiliko su saugumo departamento
valdininku Bagdonu ir pasake jam, kad JakStas ta va-
kara iSvykes j Siaulius ir galite jj suimti. Tai jis pats
papasakojo, kita diena man grjzus is Siauliu. Is Klai-
pedos stoties nuejau tiesiog j Pajaujo butq. Tai buvo
1938 m. gruodzio 25 ar 26 d. Pajaujis man pasake: ,,Tu
padarci kvailystf, iSvyk^s j Siaulius. AS iinau, jog tu ne
miisy imogus, ne fasistas ir ne smetonininkas. Dabar tau
bus sunku gyventi, negausi darbo, nes ne visi fave pazjsta
taip gerai, kaip a§“. Jis patare man ieSkoti darbo arba
vaiiuotl j Kaun$.
Pajaujis man papasakojo. kad tuomet. kai aS skambi-
nau jam is Klaipedos stoties. pas jj buvo du imones is
Kauno. kaip jis juos vadino, iS ..musiskiy*1, kurie girdejo.
jog aS iSvaziuoju j Siaulius. Todel dabar jis turjs vi-
siems aktyvisty Stabui — praneSti, kad JakStas buvfs
iSvykjs j Siaulius ir polieija jo nesuemusi. Pajaujis pa-
tare man pasiieSkoti darbo kurioje nors firmoje arba va-
ziuoti j Kaunq. Jis liepe man porg menesiy pasedeti na-
mie, savo bute Klaipedoje, neiti niekur dirbti, kad akty-
visty £tabas pamirStu apie mano kelion? j Siaulius. Taip
ir padariau — niekur nedirbau, sedejau kurj laikg namie.
taciau ir po to darbo negavau.
Po savaites ar pusantros vieny diena apie 3—4 valan-
d^ pas mane atejo politines policijos valdininkas Bagdo-
nas ir jo virsininkas, kaip sake Bagdonas. Tai buvo
1938 niety gruodZio ar 1939 ineiy sausio menesj. Dar
prie§ tai, 1938 tnety gruodzio menesj karty vakare buvau
susitikes su Bagdonu ..Metropolio" rcstorane. Man dir-
bant spaustuveje, kur buvo spauadinamas „Zygis", jis
paskambino tcletonu, pasake turjs skuby rcikaly ir pasky-
re susitikima „Metropolyje". A§ prizadejau ateili, bet
tuojau praneJiau spaustuveje buvusiam Pajaujui, kad ma-
ne kviefia policija. ir nurodziau, kada ir kur turiu su
Bagdonu susitikti. Pajaujis pasake. jog jie gali padaryti
su manim taip, kaip su Kutiopovu — pasodinti j automo-
hilj isvezti j Kauna, bet liepe man nueiti. Jis man sake,
kad truputj anksciau u2 mane j ty restorany nueis is
..Zygio" du studentai, kuriuos is matymo paSinau, bet pa-
vardily neprisimenu.
Vakare. apie 19—20 valandy nuejau j „Metropolio"
restoran?. Man jejus, restorane prie bufeto jau sedejo tie-
du is „Zygio" redakcijos. Atejus Bagdonui, atsisedau su
juo uz stalo. Jis uisake alaus, pusbonkj degtines ir uikan-
dos ir tuojau pradejo kalbeti. Netoliese sedej? abu studen-
tai slebejo jj ir girdejo musy pokalbj. Bagdonas stengesi
kalbeti tyliai, о a5 kalbejau garsiau, kad jiedu girdely.
Bagdonas man pasake, jog jis iino visus. kas dirba ,,Zy-
gyje" Klaipedoje, bet neiino to laikraScto bendradarbiy
Kaune. ir pasiule man 500 lity, jeigu sutikeiau jam tai
pasakyti. As atsakiau turjs pagalvoti. Tuo miisy pokalbis
ir baigesi.
Ту pat] vakary ar sekantj ryty papasakojau visy savo
pokalbj su Bagdonu Pajaujui ir pasakiau. kad reikia Bag-
donui pasakyti tai, ко jis pra§o, bet no visa ties?. Pajau-
jis sutiko. bet nutare dar pasitarti su Sliesoraiciu, kuris
tuo metu gyveno „Viktorijos" vieSbulyje ir olicialiai buvo
laplas faSistines voldemarininky organizacijos vadovas ir
organizatorius Klaipedoje bei Klaipedos krasto trijose ap-
skrityse — Silutes, Pagegiy ir Klaipedos.
Pasitarps su Sliesoraiiiu. Pajaujis liepe man Bagdo-
nui nieko nepasakoti. Veliau su Pajauju susitikau, grjzps
i5 Siatiliy.
Atejfs su politines policijos virsininku pas mane, Bag-
donas pareikalavo is man₽s ziniy, kuriu buvo praxes pir-
mo musy susitikimo metu: kokie „Zygio" bendradarbiai
yra Kaune. kokius dokumentus mes padareme ..Zygio'*
redakcijoje Klaipedoje sau ir laikraSciui, kokiomis leSomLs
Zygis'* turi buti platinainas visoje Lietuvoje. Nors ir zi-
nojau. kad ,,Zygj'' finansuos Karvelis. Sliesoraitis ir Kau-
no universiteto ekonomikos fakulteto profesorius Sleievi-
fills, taciau Bagdonui nicko nenurodZiau. pasakfs. jog
dabar nicko nezinau ir pranesiu jam tai po poros dieny.
Tuomet jiedu isejo.
As pranesiau Pajaujui, kad policija reikalauja ii ma-
nys iinitj apie „Zygj". Pajaujis atsake. kad apie visa tai
reikia paraSyti pareiskimy Klaipedos vokieciy policijai.
ParaSfs tokj pareiskim^. atidaviau Pajaujui, kuris, kiek
zinau, parode jj Sliesoraiciui, о vcliau perdave Klaipedos
vokieciy policijai.
Po antrojo policijos vizito man j buty paskambino
Klaipedos policijos virSininkas ir pareiske norjs inane pa-
matyti. Man sutikus, susitareme su juo susitikti Melnara-
geje, ui 500 700 inetry nuo miesto. dienq apie I6valandy.
Tai buvo 1939 metij sausio menesj. Atejfs j sulartj? victg.
policijos virsininkas Laisvenas man tare: ..AS noriu Zinoti.
kas organizavo bendrov? „Zygiui" leisti". As atsakiau, jog
finansinius reikalus tvarko trys zmones: daktaras Karve
lis. profesorius Slezevicius ir klaipedos prekybos instituto
rektorius Galvanauskas, о pas notary buvo ir bendroves
dokumentus pasirasc tik vienas Karvelis. Mano ir Pajau-
jo kontraktus taip pat jis vienas pasiraSe. Visa tai poli-
cijos virsininkas uzsirase j hloknoty. Taip musij pokalbis
ir baigesi, bet, pries mums iSsiskiriant, policijos virSinin-
kas liepe man suzinoti is Gedvilo, kuris kaip atsakingasis
redaktorius pasiraso laikrastj, kq vetkia aktyvislai К lai
pcdoje, ir pranesti jam.
Pasitraiik?s is „Zygio" ir gyvendamas Klaipedoje, iS-
girdau is Gedvilo ir Pajaujo, kad faSistai nori mane
nuzudyti. Tuomet gavau ..Zygj" liecianfiy dokumcntij nuo-
raSus i§ notaro Mejerio, paskambinau policijos virSinin-
kui Laisvimui ir pasakiau jam, kad jau turiu dokumentij
nuora&us, noriu jj susitikti, о po to iSvyktl j Kaunq. nes
iia daugiati nebegaliu gyventi.
Policijos virSininkas La is vena s paskyre susitikimy ne-
loli policijos- As perdaviau jam tuus dokumentus ir pareis-
kiau daugiau nebegaljs Sia gyventi, jau geriau sedesiu
kalejime Kaune, bet ne Sia. Policijos virsininkas paklause.
ar a§ turiu pintgq kelionei. Man atsakius, jog neluriu, jis
iseme i§ kiSenes 50 lily, padave man ir liepe, nuvykus
j Kauny, uieiti j saugumo departamenty pas politines po-
licijos direktoriaus pavaduotojy BortkeviSiy, kuris suraiys
prutokola, kodel as buvau patekfs j ,,2ygio“ redakcija, ir
pades man susirasti tarnyby.
ADSR f, r. IIS. I- 212-215.
Kvotos apie dr. L. Bistry, dr. Pr. Dielininkaitj.
P. V. Ivanausky ir k. del jy sutelktines veiklos
dabartinei vyriausybei pafalinti
S a n t г a ii k a
Kvotos duomenimis nustatyta, kad buvusios kriksdio-
niy demokraty partijos ir vadinamosios voldemarininky
politines grupes asmenys prieS kelias savaites susitare
bendrai veikti ir siekti dabartines valdzios paSalinimo.
Derybose, kaip kvotoje nustatyta, voldemarininkams
atstovavo Algirdas Sliesoraitis, kuris, kad, prasidejus nu-
matytai bendrai akeijai pries esamy vyriausybf, nebiitu
suimtas, isvyko j Klaipedy, ir krikscioniy demokraty gru-
pei — dr. Leonas Bistras, buvgs krikscioniy demokraty
partijos pirmininkas partijos uzdarymo metu. Slicsorai-
cio ir Bistro susitikinejimai, kuriy Siaip pazintis, a not
paties Bistro, buvo „labai paviriutiniika", neabejotinai
nustatyta, ураё paties L. Bistro paiiudijimu.
Kad susitarimas del bendro veikimo prieS esamy vy-
riausyb^ buvo sudarytas. matyti is dr. Karvelio, studento
VI. Sarkos ir kity paliudijimy. Nors tie asmenys sakosi
patys nedalyvavg jokiuose pasitarimuose. taciau apie past-
tarimus opozicinems grupems suvienyti jie esy girdeje.
Is paskutiniy dieny politiniy jvykiy matyti, kad tarp
krikScioniy demokraty ir voldemarininky no tik susitarta,
bet ir pradeta atitinkama veikla, kuri pasirei&ke studcnty
neleistu mitingu s. tn. gruodzio men. 10 d. universitete.
tus patios dienos studentq sukeltais neramumais gatvesc
ir laikraScio ,,2ygio“ iSleidimu Klaipedoje.
Kad student!} mitingas yra pamineto susitarimo is-
dava, netenka abejoti. Milingc ir veliau gatviij ncramu-
muose aktingiausiai pasireiske student!} ateitininkij s$-
jungos ir voldemarininkams artimos korporacijos „Lietu-
vos" asmenys. Buvo tik du kalbetojai: ateitininkas Kiela
ir „Lietuvos" korporacijos narys Vytautas Paulionis, kuns
net specialiai is provincijos buvo iskviestas telegrams.
Milinge rczoliucijos forma pareikSti reikalavimai taip pat
buvo suformuluoti auk§£iau pamineto susitarimo dvasio-
je. butent, kad pasitraukhj dabartine vyriausybe, kad btilq
sudaryta „konsoliduota" vyriausybe ir kad butij gnjzintas
A. Voldemaras. Kad susilarusiotns grupems iS anksto bu-
vo iinoma apie bbsimus studentij neramumus, matyti is
dr. Karvelio paliudijimo. Pagaliau tai patvirtina ir paleisti
gandai apie A. Voldemaro numatoma grjiimq Lietuvon.
15 Vinco Steponaviciaus paliudijimo matyti, kad prie tu
gandu skleidimo daug prisidejo Povilas-Vladas Iva-
tiauskas.
Kad krikSfionys dcmokratai ir voldemarininkai susi-
tare bendram veikimui ir kad to susitarimo isdava yra
laikraScio „2ygio“ iSleidimas, paliudija to paties laikraS-
cio turinys. Butent, jzanginiame to laikraJCio slraipsnyjc
raSoma:
„Sites aplinkybes letniam<ai> paskatino jvairijj ideo-
logijij zmones veikti sutartinai ir susitarti del pagrindinit}
gairit} Lietuvos ateities santvarkai, kuri biitij priimtina
milziniSkai lietuviy daugumai. Sito sutelktinio veikimo
isdava yra ir §is tautos konsolidaeijos siekigs organas
,.2ygis“.
Cia minimos „pagrindines Lietuvos ateities santvarkos
gaires" yra nustalytos to paties laikraScio straipsnyje
„Lietuvos ateities santvarkos pagrindai, del kuritj sutaria
visuomenes grupes". To straipsnio autorius, ar bent vie-
nas is autorii}. yra dr. Pranas Dielininkaitis. Jo bute kra-
tos metu buvo rasti to straipsnio du egz.emplioriai, raSyti
maSinele. ir vienas egzempliorius Io paties straipsnio
ankstyvesnes redakcijos. Ankstyvesne redakcija iStaisyta
Dielininkaido ranka. kas kvotoje nustatyta paties Dieli-
ninkaido prisipazinimu ir ekspertizes duomeniniis, ir jau
po to straipsnis atspaustas pagal Dielininkaiiio pataisy-
nius ir papildymus. Ta aplinkybe parodo nc tik tai. kad
Dielininkaitis yra prieS vyriausyb? nukreipto laikrascio
btndradarbis. bet ir tai, kad dr. Pr. Dielininkaitis vaidina
stambq vaidmenj sulelktiniame krikscioniq demokratq ir
voldemarininkq veikime, siekianciame pasalinti dabartiny
vyriausyb? ir dabartinp politiiif santvarkq. Kad dr. Pr. Die-
lininkaitis yra paskutiniu metu pasireiskusios pries vy-
riausybg nukreiptos akeijos vienas i§ rikiuotojq, parodo
ir pas jj kratos metu rastas Lietuvos banko Ukmerges
skyriaus direktoriaus Pijaus Grajausko laiSkas. Is to lais-
ко matyti, kad Dielininkaitis yra akeijai, siekiandiai pasa-
linti dabarting vyriausybf ir politin^ santvarkq, zmoniq ir
reikalingq finiq telkejas.
Pasienio polieijos Rusnes mokomojo burio virSininko
padejejas *, kaip kvotoje nustatyta. aiSkiai yra nusistatps
pric§ esama vyriausyb^ ir savo kalbomis sieke jq sukom
promituoti. Tarp kitq dalykq, pav„ Panemunes paSte
(Pagegiq aps.), jis skleide gandus, kad Lietuv? valdan-
cios dvi seserys Chodokauskaites ir vienas iydas llgovs-
kis **. Is kvotoje iSai&kintq jo pasikalbejimq su Lietuvos
konsulato Tilieje sekretoriumi Sadausku matyti, kad jo
iinota apie sutelktin$ kriScioniq demokratq ir voldemari-
ninkq akcij$, о tas parodo. kad jo turima glaudus rysiai
su voldemarininkq sluoksniais. Tq patj parodo ir jo pasku-
liniu metu palaikytas asmeninis kontaktas su Kaunc gy*
venan&u Povilu-Vladu Ivanausku, apie kurj Cia telkesi
voldemarininkai, pav., Sakiq m. burmistras Peciukaitis.
Jurdaidiq nepilnameciq auklejimo jstaigos virsininkas
Skariinskas, tokios pat KalnaberSes jstaigos virsininkas
Kurklietis ir k.
• Stepas Kompaitis, voldemarininkas
** G. Ilgovskis — statybq rangovas, gaudavpa svarbiausias pa-
ranges ui kyJIus Smctonienei.
lie to, j paminetg suk-lktinf akcijq jsitraukg Alfonsas-
Motiejus Rimas ir Jonas Virbalis, kuriq asmeninis kon-
taktas su KriSciunu ir kitais voldemarininkais kvotoje yra
nustatytas.
Kvofq skydaus viriininkas
Kaunas
I938.XU.I5
ADSR L r. 114. I 161-166. Fotokopija.
Reicho tizsienio reikalq ministerijos
memorandutnas
Dokuinentas 2952-PS
zu R. M. 33 g. Rs.
M t m о r a n d u m a s
Lietuviai aktyvistai, pasivadin? voldemarininkais, pas-
tarqjy 1.5 metij laikotarpiu kreipesi per uisienio reikaltj
ministerijos agentus Klaipedoje ir valstybes saugumo po-
licijos stabq Tiljteje. pakartotinai praSydami vokicfiq jstai-
gas paremti juos pinigais ir ginklais. Jij buvo minimi ir
ruoSiamieji platans masto valdfiai paimli pufai, kurie
taciau nejvyko.
Nuodugnus tyrimai parode, kad vadinamieji voldema-
rininkai susideda is asmenq. kurie del jvairiu priezasfciu
nepatenkinli Lietuvos prezidento Smetonos vyriausybe.
Jie vieningi tik tuo pozifiriu, kad smerkia intelektualiniii
sluoksniq ir krikScioniq demokratij partijos, siuo metu
vaidinancios svarbiausi) vaidmenj Lietuvos vyriausybejc.
draugiJkas nuotaikas Lcnkijos atzvilgiu. Dar negalima
konstatuoli, kad tos grupes vadovybe turetq aiSkiq poli-
tikq. Glaudcsniq ryJiq su Voldemaru, gyvcnanciu Pran-
cuzijoje ir rasanciu religinius ktirinius, jie neturi. Jis
gauna Lietuvos vyriausybes nedidelp pensijq su sqlyga,
kad negrjztq j LietuvQ ir nesireikStq politikoje. Del to
labai abejotina, ar §i aktyvistq grupe, kuri naudoja Vol-
demaro vardq tik kaip iSkaba, gaiety artimiausioje atei-
tyje tapti politine jega. Vokiediai пега suinteresuoti silp-
ninti padeties kariuomenes vado RaStikio, kurio politine
jtaka Lietuvos vadovavimui vis labiau auga. Nepaisan:
to, buty tikslinga, kad prolenkiSkos tcndcncijos sutiktu
aktyvq pasiprieSinimq.
Del to. sutikus ufsienio reikalu rninisterijai, Voide-
rnaro grupei padedama nedidelemis pinigij sumomis (po
kclis §imtus markiy), kad galima bitty stebeti jos veiklr)
ir raidq. Ginkly. lektuvy bei automasiny, kuriq praSyta ne
vieruj kart?, nebuvo duota. Taip rcikety elgtis ir toliau.
Platesnio masto parama teiktina tik tuo atveju. jei vol-
dcmarininkai pasjrodytq pajcgia veiksmingai jsikiSti j Lie-
tuvos poliiiky.
Del voldemarininky pogrominiy planu pasakytina, kad
i ietuvos vyriausybe jau seniai sekmingai isstumia is Lie-
tuvos tikio zydija, о tai issauke nuolat auganfiq iydu
rnigractjq. Is Lietuvos visuomeninio gyvenimo iydai jau
seniai pasalinti. Pogromai gaiety lengvai sutrukdyli sios
mums palankios planingos raidos eig$.
Berlynas, 1939 m. liepos 19 d. Docrtenbach
RAM*
Paretniu nedidelius reguliarius mokejimus, po 2
‘ tukst. kiekviena metij ketvirtj **.
Ovr Prvze&s gegen die Hauptkriegsverbrechcr vor dem Tnternalio-
ib‘k'11 Militfirgcrtchthof, Nurnberg I t. November 1945- I October 1946
(.imllieher Text in deutschcr Sprache. Ndrnberg. 1947—1949, Bd. XXXI,
PS-2962, p. 3S5}, LTSR Mukslq akademijos Ontrines bibliotckos retii
. ... , . V-20
с trkraSdiq sky mis. —:—
• Vnkiska saritrumpa Reicho uisietiio rcikalq rninisterijai zyineti.
•• PrleraSas Reicho nfsienio reikah| ministro Ribcntropo. pasiraiy-
his Ri.
III. IS BUR2UAZINES LIETUVOS POLICIJOS
AGENTURINIV PRANESlMy
APIE VOLDEMARININKV RUOSTUS PUCUS
Nr. I
1939 ni. balundiio 16 tl.
..Tikrijjy", kaip jie save vadina, voldemarininky yra
dvi konspiratyvines grupes Algirdo Sliesorai&io ir Algir-
do Voldemaro.
Apie Algird.j Sliesoraitj yra susispietg jo patikimieji:
Jonas Karutis. ini. Klernensas Brunius, stud. Algirdas
Voldemaras. Juozas Krik&ciunas. Povilas Ivanauskas,
Ignas Taunys. Stasys Puodzius. Jurgis Tumavifius ir dar
kelelas asnieny. Be Io. Algirdas Sliesoraitis palaiko arti-
rna konlaktq su aktyviosios karo tarnybos karininky vol-
dctnarininky grupc. Ta Sliesoraicio grupe, susitarusi su
aktyviosios tarnybos karininky voldemarininky grupe, nu-
stato voldemarininky veiklos program^, taktikg, santykius
su kitomis politinemis grupemis ir per paskirus grupes
narius skleidzia veiklos iniciatyvq savo politiniy bendra-
inaniij tarpe. Svarbesniuose klausimuose lerniarnq vaid
itienj vaidina Algirdas Sliesoraitis su aktyviosios tarnybos
karininky grupe, apie kudos sqstalq niekas nieko konkre-
taus nezitio. о tik zino i§ Sliesoraicio, kad tokia grupe
csanti.
Apie Algirdq Voldemarq yra susispiet? ypatingai pa-
tikirni jatinesnes kartos voldemarininkai, daugiausia stu-
dcntai. butcnt: Vytautas Paulionis, Pranas Stanelis, Jonas
Virbalis, Anatolijus Dabkus. Antanas Rfikas, Vytautas
Chmieliauskas. Stasys Ostachavicius, Juozas Ramonaitis
ir dar kelelas valstybes kontroles valdininky bei studentij.
Algirdas Voldemaras gautas ii Sliesoraicio veiklos di-
rcktyvas per savo grupes zmoncs skleidSia prijautiancios
studentijos ir apskritai jaunuomenes tarpe.
Su Augustinu Voldemaro rysius palaiko Algirdas Slie-
soraitis ir Algirdas Voldemaras. Algirdas Voldemaras yra
pasakojfs kai kurierns savo grupes zmonems, kad Augus-
tinas Voldemaras savo salininki} veiklos ir pastangy at-
zvilgiu rodas daug abejingumo ir tvirlij teigiarna nusi-
statym? delsiqs pareiksti. Taciau. nepaisant to, minetu
grupig zmoniq tarpe yra tvirtas ir ryztingas nusistatymas
anksCiau ar vdliati, vienokioniis ar kitokiomis priemonemis
pastatyti Augustin;} Voldemar.? valdzios prieSaky. Jeigu
l.itai kada pavyktq. tai yra nusistatymas labai grieJtomis
r radikaliomis priemoncmis apvalyti valstybes aparata
nuo jvairiy savanaudziq ir jvesti grieztq rezima. Koi kas
tcbera nusistatymas jtraukti Augustin? Voldemar? j koa-
licin? vyriausybf, kad ir ne pinnininku. darant spaudima
,i dabartin? vyriausybe sudaranCiq politiniq sroviq zmones,
nes pripazjstama. kad prie dabartincs politincs situacijos
kilo kelio nera, arba jis nejmanomas. Pripa2jstama, kad
dabartiniu metu perversmo budti paimti valdzi? volde-
inarininkai turi per maza jegtj, о pasiprieSinimas tokiam
veiksmui is dabartin? vyriausybg sudaranCiq politiniq
sroviq puses, es?, buti} labai didelis. |traukimui Volde-
maro j koalicin? vyriausyb? daugiausia paramos yra
tikimasi is kriksfioniu deniokralq zinoniq tarpo, bet ir
jq nuosirdumu yra reiSkiama daug abejoniu. Kokie yra
tarp voldemarininky vadq ir krikscioniij demokraty sande-
riai, tuo tarpu neskelbiama. taCiau yra duodama suprasti,
kad padetis tebera aiSkinama. Apskritai, voldemarininky
tarpe nusivylimas ir nepasitenkinimas krikScioniq demo-
kratq ir valstieciu liaudininky virSunemis yra didelis.
Pastaruoju metu voldemarininkai aktyviu veikimu ne-
pasirciSkia: yra kaikoks laukimo ir padeties aiskinimo
periodas. Sakoma, kad tas periodas nusit?si?s iki baigsis
derybos su Vokietija ir paai^kcs Lietuvos politine padetis
uisieny, nes tuo tarpu nenorima drumsti ramybes.
Nr. 2
1939 m. rugsejo 22 d.
7 birzelio dalyvis * buv. leit, Skurauskas pasakojo, kad
Vokietijos vyriausybe daug kartq siuliusi Lietuvos vy-
riausybei pasiimtl Vilniaus kraStq ir zadejusi savo kariny
pagalbq. Tatiau del Lietuvos vyriausybes politinio neap-
dairumo ir neryStingumo Vilniaus kraStas atitek^s Sovietu
Rusijai, kuri jo Lietuvai negrqzinsianti. Dakar vienintele
galimybe atgauti iS Sovietu Rusijos Vilniu esanti tik su
Vokietijos pagalba, kuri ir dabar ncatsisakanti suteikt!
Lietuvai savo pagalba. Taciau, kad Vokietija Siame rei
kale padetij Lietuvai, esq reikalinga, kad Lietuvoje biiti)
tokia vyriausybe, kuri sutiktq su Vokietijos pasiulymais
ir duodamais patarimais <. ..> Todel voldemarininky
vadai, esq, nutar? zaibiJka skuba organizuoti perversmq.
nuversti dabarting vyriausybe ir valdzios priesaky pasta-
tyti Voldemara, kuris. susitares su Vokietijos vyriausybe.
ir isgelbcsiqs i§ bolSevikij nagu ne tik Vilnitj. bet ir visa
Lictuvq,
Vakare pas Skurauska buvo atejfs A. Pupaleigis, kuris
pasakojo, kad sukilitno paruoSimo darbas cinqs sklandziai.
Labai smarkiai darbuojqsis buv. кар. Ivanauskas ir kiti
voldemarininkai vyrai. Skurauskas papasakojo, kad da-
bartiniu metu voldemarininkai turj nemaiai savo zmoniy
ir kariuomenes eilese. nes daugelis is 7 birzelio dalyviu
esq grqzinti kariuomcnfen, Be to, akivaizdoje gresiando
bolSevizmo pavojaus, daugelis karininkg pereina volde
marininku pusen, kurie anksciau nenorejo tureti jokiij
reikalij su voldemarininkais. Pupaleigis sake, kad Iva-
nauskas turjs ncblogus rySius ir su kai kuriais aktyves
niais krikScioniy demokratq zmonemis.
Nr. 3
1939 tn. rugsejo 25 d.
23/I.X Kaunan buvo atvykgs Aleksandras Sinkevicius,
kuris tarnauja kaipo pasauktas atsarginis 16 p. pulke ry-
• 1934 m. biriclio 7 <1. vohlciiiariiiiiikij ptifo dalyvis.
siij kuopoj, ir turejo pasitarimus su Skurausku rengiamo
sukilimo reikalu. paciq dieng Skurauskas ir Sinkevifiius
buvo paskyr₽ pasimatymg su buv. ..Seiny legijono" * by
>s dalyviu virSila Juozu Vygandu. kuris kaipo atsarginis
yra paSauktas kariuomenen ir paskirtas kariuomcnes
stabo bustines apsaugos komendantiiros virsila, Ta£iau tas
pasimatymas del tam tikru kliuciy nejvyko. Skurauskas
yra numatys susitikti su virsila Vygandu 25/1Х ir su juo
konkrefiai susitarti del Vygandu! numatyto uzdavinio
vykdymo sukilimo metu, Vygandui yra numatyta pavesti
uuimti sargyba, stovin&g prie kariuomenes stabo.
Prie Meno mokyklos stovi prieslektuvines apsaugos
niiktines kulkosvaidininkij dalinys. Tame daliny tarnauja
kaipo pasauktas atsarginis Juozas Sinkeviiius, voldema
rininko Aleksandro Sinkeviciaus brolis. 23/IX Skurauskas
buvo nuvykgs pas Juozq Sinkcviciu ir taresi su juo. kad
jis sukilimo metu prikalbetij mineto dalinio kareivius
vykti padeti uiimti prezidentiirq. Juozas SinkeviCius Sku-
lauskui pazadojo padaryti visa, kq jis gales. Skurauskas
sake, kad prezidentiiros uzeniiiiiiii vadovauti bfisia paves-
ta buv. кар. RaSciui, ties jis, kaipo buvfs prezidentiiros
djutantas, labai gerai linqs гйтц siluacijrj ir priejimus
prie sargyby. Skurauskas su Rascium to uzdavinio vyk-
eyrno reikalu tarsis 25,IX. Skurauskas dar sakesi rengia-
!iio sukilimo reikalu kalbejys su aviacijos leitenantu Sul
cu. bet kg kalbejo, nepasake.
23/IX Aleksandras Sinkevi&us pratiese Skurauskui.
kad jis skubiai nuvyktq pas buv. кар. Ivanauskr; ir Jomj
Karutj pasitarti rengiamo sukilimo reikalu, nes jie jj sku
biai kvicciQ. Ar Skurauskas buvo nuvykys, nepavyko pa-
Inti. Is Antano Pupaleigio patirta, kad Ivanauskas sukl-
lirno parcngime dalyvauj^s aktyviai. Voldemarininkai yra
uzverbavf I gusanj pulko sarvuociu dalinio puskarininkj
Matq Sidagj, kurio A. Sinkcvicius ir Skurauskas siomis
ilienomis labai skubiai ieskojo, bet nesurado, nes jis su
* 1935 in. Ljzdijuosc J Vukipfaifio ir kilij buvo )Meig(a fa&isling
, l.iduvii) tautos prisikdimo kovotojij Iqjiono" organizacija. Sufrum
nlai ja irnta vadinli „Sciny 1сц!опи'и) m s tuomct Lazdija] jejo j Seim/
4i|i*krll|»
Sarvuociy daliniu yra issiijstas pasienin. A. Sinkevidius
pasiunte Sidagiui praneSimq, kad jis, kai tik tures gali-
myb£ grjzti Kaunan, tuojau atvykty pas Sinkeviciij pasi-
tarti jam, Sidagiui. skirto uzdavinio vykdymo reikalu.
Visi Siose ziniose isvardinti asmens yra tarpusavy su-
sitar?, kaip aiSkintis policijai de! jij savitarpio santykia-
vimo, jei jie biity policijos suimami ir kvoiiami del ren-
giamo sukitimo. Jei policija jieins nurodyty is sekimo jai
iinomus jy pasimatymus. tai. esq, reikalinga aiskintis, kad
tai buv? privaciq reikaly susitikimai, paskolq ir kiti
reikalai.
Nr. 4
1939 m. rugsejo 29 d.
Sliesoraitis, kalbedamas apie Europos padetj, yra tos
nuomones, kad ir Lietuva galinti atitekti boHevikams.
Sliesoraitis labai bijo bolSevikq ir todel yra labai susiru-
pinps. Jis nurodo. kad nercikiq laukti jokiij maloniq i§
Maskvos ir, nieko nelaukus, reikiq paslduoti vokle&ams.
Jei bolSevikai ateitij l.ictuvon, tai Sliesoraitis spruksiqs
Svedijon ir tarn esqs jau pasiruoSgs.
Nr. 5
1939 in. spalio 10 d.
VisiSkai patikrintomis ziniomis. pradeti rengti volde-
marininkq sukilimq A. Sliesoraitis savo bendrininkams
jsakymq dave rugpiiifio men. pabaigojc. Sukilimo piano
rengiine ir sqmokslininktj telkinie labai aktyviai pasireis-
kc Jonas Karutis, buv. „Seinii kgijono*’ dalyvis J. \'o-
kietaitis, buv. кар. Povilas-Vladas Ivanauskas, buv. кар.
I. Vylius, buv. mjr. Matulevitius, buv. leit. A. Rimas ir
buv. leit. P. Skurauskas. Taciau is paminetu asmenu
uoliausiais inspiratoriais pasireiSke Karutis, Ivanauskas.
Vokietaitis ir Rimas. Prie sqmokslo prisideti buvo sutikgs
ir aviaeijos majoras inz. S. JakStys, buv. 7 birzelio daly-
vis. bet veliau grqiintas aktyvion tarnybon. Sukilimo ren-
gimui smarkiai pakenke paskelbtoji rnobilizaeija, nes pats
w
Sliesoraitis buvo pasauktas kariuomenen ir nebegalejo va-
dovauti parengimo darbui, nes buvo issiqstas provinci
jon. Taip pat buvo paSaukti kariuomenen ir daugelis kitij
asmenq, kurie buvo numatyti pritraukti prie sqmokslo. Be
to, aktyvioje karo tarnyboje esq voldemarininkij Salinin-
kai, kilnojant j jvairias paskyrirnq vietas kariuomenes
dallnius, taip pat buvo isblaskyti ir nebuvo galima u2-
megzti su jais ry§iq. Bet del viso to sukilimo rengimas
nebuvo visiSkai nutrflkfs ir nuo suinanymo realizavimo
nebuvo atsisakyta. Kaune pasilik? asmenys Ipse paren-
gimo darbq. J. Vokietaitis pas anksciau iJvardintus ka-
riskius teiravosi, kas is jq gali parupinti sprogstamosios
। lediiagos. Sprogstamosios inedziagos parupinti buvo ap-
siemps buv. кар. Vylius, jis tikejosi jos gauti Klaipcdoje,
net negavo. Kuriam tikslui buvo reikalinga sprogstamoji
rnediiaga, Vokietaitis nesake. Sqmokslininky piano bio-
eoji puse pradejo aisketi rugsejo men. pabaigoje, kada,
plaSiau iSsiaiskinus daugelj aplinkybiy, paaiskejo organi-
zacijos silpnumas ir paskirq sqmokslo dalyviq suteiktq
iiniq netikslumas bei perdetas vilciq teikimas apie ka-
rittornenes daily prisidejirnq prie sqmokslo. Pav., buv.
itiajoras Matulevicius visq larky tvirtino sqmokslininkams,
kad I gusary pulke esq daug Salinlnky i§ karininky tar-
po, kurie tuoj pristdesiy, kai tik reikesiq pradeti sukilimq,
I aiiau laike mobilizacijos huv. leit. A. Rimas buvo pa-
auktas j 1 gusary pulkq, kuris ta proga tyrinejo padetj
ir patyre, kad ten visai to пега, kq tvirtino buv. maj. Ma-
tuleviCius. Vylius ir Rimas tvirtino sqmokslininkams, kad
didiiuma aviaeijos karininkq esq parengti ir tikrai daly-
\.nisiq sukilime. Taciau apie tai patyr^s mjr. JakStys tq
It igimq palaike nesqmone ir parciske atsisakqs toliau da-
l .vauti sqmoksle. nes jo manymu, toks iSpCistas sqmokslo
rengimas esqs nerimtas piemenq darbas. Buv. mjr. Ma-
tulevifiui buvo duoti pinigai parupinimui reikmenq atsi-
s.tukimams spausdinti, taciau jis tuos pinigus pragere.
| sutartq pasitarimq, kuriame turejo dalyvauti Vokietaitis.
ivanauskas, buv. mjr. Matulevicius ir kiti, Matulevicius
nvatejo. Vellau buvo i&siaiSkinta, kad tuo metu Matule-
\ ifius „Versalyje" gere su mergomis. Todel j Matuleviiiq
buvo imta ziureti su ncpasitikejimu, kaipo i nerimtai
ziurintj 1 visq darby. Prie symokslo buvo noreta pritraukti
ir DZenkaitj, bet Vokietaitis pareiSke. kad juo nesy gali-
ma visiskai pasitiketi ir jj busiq galima panaudoti tik
paskutiniu momentu. 1 Pyragiy i§ anksto buvo ziureta
su nepasitikejimu. Tokiai padcciai susidarius ir nesant
Sliesoraicio, о jo vietoje nesant kilo tinkamo imogaus,
s^mokslininky planai vis labiau c-mp irti. Veliau, susida-
rius Zinornai tarptautinei padcciai, pasirengimas buvo su-
slabdytas. iki paaiskes padetis. Taciau nuo minety sieki-
my nera visiikai atsisakyta ir j paminetus asnienis reika-
linga kreipti denies).
Nr. 6
1939 m. spalto 13 d.
Kaip jau buvo praiieSta, sio menesio pradzioje volde-
marininky veikla buvo aprimusi, ir nuo rengiamo sukiiimo
buvo pradela susilaikyti. Taciau Siomis dienomis volde-
marininky veikirnas vel pagyvejo, ir sukiiimo renginias
yra tgsiamas. Atrodo, kad yra daromi galutini pasiren-
giinai konkreciy veiksmy vykdymui. nes Siandieny sy-
tnokslo dalyvis buv. leit. Petras Skurauskas vadinamojo
voldemarininky Stabo vardu dave jsakymy sarnokslo da-
lyviams Juozui Marmai, Jurgiui Butenui, Juozui Vygan-
dui ir dar vienam 7 birzelio dalyviui. kurio pavard? nusta-
tytl nepavyko. buti galutinai pasiruosusiems spalio 16 ar
17 d. vykdyti jiems paskirtus uzdavinius. Kokins uidavi
nius reikes atlikti, koi kas dar пега pasakyta, о tik yra
pasakyta, kad uzdaviniai bus nurodyti, duodant galutina
jsakymy. Be to, minetiems asnienims yra jsakyta aiskiai
susitarti su jy Zinioje esanciais symokslininkais, kad mi-
netomis dienomis gaiety juos surasli kiekvienu metu. Pet-
ras Skurauskas paaiSkino, kad sukilimui vykdyti esys su-
sidares labai palankus momentas, nes visas saugumo
organu demesys esys niikreiptas j komunisty syjudj, о vy-
riausybe esanti uzimta Vilniaus krasto peremimo darbais
Be to, tomis dienomis busiy perkeliama i5 Kauno j Viniaus
rastq dalis kariuomenes ir policijos. Gi tautiskoji visuo-
inene esanti i&gysdinta komunizmo pavojaus ir mielai
pritarsianti voldemarininky zygiui, nes visi es$ jsitikin?,
! ad jei dabartine vyriausybe ilgiau pasiliks, tai komu-
nizmas tikrai jsigales. Atrodo, kad mineti Skurausko jsa-
kymai nera vicn tik jo iniciatyva. nes jis pastarosiomis
dienomis daznai susitinka su Povilu-Vladu Ivanausku ir
per Aleksandr^ Sinkevidiy palaiko nuolatinj rysj su Jonu
Karudiu. Skurauskas ir Sinkevidius savo pasikalbejimuose
dainai mini ka£koki Igng, spejimas, kad jie mini Ignq
Vyliy.
Nr. 7
1939 m. spa I io 26 d.
Voldemarininkai Ignas Vylius, Jonas Vokietaitis, Povi-
las-Vladas Ivanauskas ir kiti vis dar nenuriinsta ir ku-
ria jvairius voldemarininky veiklos i^pletimo projektus.
Pastebeta, kad pamineti asmenys palaiko ry&ius su
dr. Pajauju, о J. Vokietaitis dar turi kaikokius jtartinus
pasikalbejimus ir su dr. Ambrozaidiu. 1§ Vokietaidio ir
Vyliaus patirta, kad voldemarininkai, es<}, parengf vadi-
tiamyjy aktyvisty socialin^ program;}, kuriy paskelbsiq
.irtimu laiku. Toji programa turcsianti buti pagrindu telkti
tautines aktyvistines jegas syjudziui prieS komuniztny.
Is pasikalbejimy atrodo, kad minetos programos paren-
gime svarby vaidmenj suvaidino dr. Pajaujis. Vokietaitis
ir Vylius (arnauja Lietuvos „Baltijos Loido" b-veje.
Vokietaitis tarnauja bendroves centre Kaune, о Vylius
.lurbarke ir yra Jurbarko skyriaus vedeju, tadiau labai
biina daznai Kaune. Vokietaitis &iomis dienomis yra
isvyk^s.
Nr. 8
1939 m. gruodiio 3 d.
2/XH voldemarininkas Jonas Vokietaitis iSvyko Klai-
pedon ir iadejo grjiti Kaunan 4.XII. Vokietaidio vazineji-
mas Klaipedon kartojasi maJdaug kas menesj. Tarnybiniy
reikali; (Vokietaitis tarnauja Lietuvos „Baltijos Loide“l
jis ten neturi jokiq. Kyla jtarimas, kad jis palaiko san-
tykius su vokietininkais, su kurials turejo genus santy-
kius. gyvendamas Klaipedoje ir dalyvaudamas „Bendro
iygiow kompanijoje.
Nr. 9
1939 tn. gruodiio 15 d.
Voldemarininkai J. Vokietaitis, P. Skurauskas, J. Vy-
gandas daro slaptq rinkliavq voldernarininkq aktyvistq
tarpe. Pagrindine aukavimo suma yra nustatyta 10 litq.
о jci kas gali, tai gali aukoti ir daugiau, Skurauskas ir
Vygandas aiSkino, kad voldemarininku veiklai isplesti esq
reikalinga pinigq, pas tuos zmones, kurie dedq pastangas
ta veiklq isplesti, pinigu nesa. Esq, buv? kreiptasi j turtin-
guosius voldcmarininkus ir praSyta pinigt;, bet jie atsi-
sak? paskirti iymesnes sumas voldemarininkq veiklai.
Toks turtingesniqjij voldemarininku elgesys esqs nepatei-
sinamas. Todel voldemarininkai aktyviai turj pasistengti
jrodyti tokiems materialistams, kad nors aktyvistai esq
ir neturtingi, bet jie galj veikti ir be turluoliq paramos.
Surinkus pinigi;. bus meginama isleisti atsiSaukiiny.
Nr. 10
1940 m. balandiio 19 d.
Buv?s „Seintj legijono" vadas J. Vokietaitis pasakojo
savo vienminciams, kad Siomis dienomis jvyksiqs per-
versmas ir valdziq paimsiq voldemarininkai. Vokietaitis
savo vienminciams liepe biiti pasirengusiems ir laukti u2-
davinio.
Pas Vokietaitj pastaruoju metu daznai pradejo lankytis
J. Karulis. buv. kpt. Ivanauskas, dr. Ambrozaitis ir kiti.
Vokietaitis turi labai artimus santykius ir su A. Slieso-
raifiu.
Nr. II
1940 tn. geguits 24 d.
22/V Aleksandras Sinkevicius praneSe Petrui Skuraus-
kui, kad rengiamas perversmas yra atidetas 2 savaitem
laiko ir kad jis skubiai privates isvykti is Kauno, nes jo
buvimas Kaune saugumo policijai esqs zinomas. Tatai jis
patyrfs i§ saugumo polieijos virSininko p. Bortkeviciaus.
Skurauskas ir kiti jo bendradarbiai del rnineto Sinkevi-
ciaus jspejimo labai iSsigando, nes mano, kad arti jq yra
iSdavikas, kuris apie Skurausko buvim$ Kaune praneSe
saugumo policijai, nes Skurauskas niekur mieste nevaikS-
ciojo ir uzsidary’s kambary lauke jsakymo, Skurauskas
22/V apie 20 val. autobusu i&vaziavo j jo iSsiuntimo vie-
tq — Linkuvq.
Nr. 12
Nr. 20012 Kaunas, 1940 m. geguies min. 27 d.
Ponui Kauno apskrities virslninkui
Valstybes saugumo departamente esamomis ziniomis,
taip vadinamq voldemarininku grupes zmoniq tarpe jau
nuo senesnio laiko buvo planuojami budai ir priemones
perversmo keliu painiti valdii<j j savo rankas ir tarn su-
manymui jvykdyti buvo ieskoma talkininkq. Siame darbe
veikliausiai pasireiSke: I) Sliesoraitis Algirdas-Jurgis,
2) Ivanauskas Povilas-Vladas, 3) Brunius Klemensas,
4) Vokietaitis Jonas. 5) Taunys Ignas. 6) PuodJius Sta-
nislovas, 7) 2ickus Povilas, 8) Vylius Ignas, 9) Karutis
Jonas, 10) Kriauciunas Juozas ir 11) Sinkevidius Alek-
sandras *. Pastaruoju metu toji voldemarininkq akeija bu-
vo fymiai sustiprejusi ir net buvo kalbama, kad jeigu vol-
demarininkams nepavyktq padaryti perversm^, tai j ta
reikalg jsikiSi? vokiefiai ir priversiq dabartin? vyriausybe
* RaSte IJvardinti „vilkai** valstybes saugumo polieijos buvo su-
irnti ir apskrities virlininko Etremti j koncentracijos stovykl,.
kapituliuoti. Todd voldemarininky projektai sudare pa-
grindij sklisti visuomeneje nerima keliantlems gandams
apie Lietuvoje br^stancius neramumus.
/—/ Bortkevicius
F. Bortkeviiius
Virsininkas
NnoraSas original» atitinka (paraSas)
Kvolu valdininkas
ADSR f., r. Hi. I, 186—222 Sio skyriaus dokumcntai Nr. 3, 5, 6. 11—
originalai. Nr 12 - patvirtintas nuoraJas. Itktisicji — fotokopijos.
IV. VOLDEMARININKAI OKUPANTV TALKININKAI
Is I. V у I i a u s - V e I a v i c i a u s parodyinu *
1916 tn. sausio !6 d.
Turin pripazinti, kad nuo 1941 in. liepos men. buvau
vienas is Lietuviy nacionalisty partijos organizatoriy ir
ios vadovu iki 1911 rn. gruodzio men., 1. y. iki vokieCiai jy
iSvaike.
1941 in. birzelio—liepos inenesiais, tuojau po to. kai
Lietuva vokieciy buvo okupuota, Kauno miesto inteligen-
tija kiekvicna dieny rinkosi Karo muziejaus sodelyje ir
ten keitesi naujienomis, gandais ir speliojo apie Lietuvos
ateitj. A§ taip pat lankiau ly sodelj ir ten susitikinejau su
Bruniumi Klemen.su, Vokietaidtl Jonu. Tauniu Ignu ir
Kitais. Ту susitikimy metu mes speliojome, kad vokiefiai.
okupavf Lietuvos teritorijy, suorganizuos joje faSistinp val-
dziq ir leis jai savistoviai tvarkytis. Besikalbcdami pri-
ijoine isvados. jog reikia Lietuvoj organizuoti naciona-
listy partijy, panasiy j Vokietijos ir Italijos faSisty parti-
jus. kuri jsteigty Lietuvoje autoritarine vald2iy ir imty
krasty valdyti.
Su si tik da mi Karo muzic-juje su jvairiais Kauno miesto
inteligentijos atstovais ir kalbedami su jais ta tenia, mes
radom kciiolika zmoniy, kurie pritare tai idejai, о po kurio
laiko ememe oficialiai rinktis vienanie Karo muziejaus
kambariy kaipo iniciatyvine grupe, organizuojanti Lie-
luviy nacionalisty partija?. Tuose susirinkimuose buvo ap-
tariama ir partijos struktura, J nose buvo nutarta, kad Lie-
Vylius-VcUvicius Ignes. Antano s., gimfs 1904 m. TeBiy aps.,
Vamiy vis.. Pavantk-nio k„ buriuazinfs karinomenes aviacijos ka-
rininkas.
luviij nacionalisty partijos vadas turi btili Voldemaras.
buvgs ministras pinnininkas ir uzsienio reikaly ministras
fasistineje Smetonos vyriatisybeje. kuris Taryby valdZios
organу buvo suimtas 1940 in. ir iSveitas j Taryby Sa-
jungq. Tai partija), miisy manytnu, turejo vadovauti par-
tijos taryba, susidejusi iS partijos vado pavaduotojo, jo
pagclbininky, skyriy virSininky ir Kauno apygardos vado.
Mes partijos tarybos reikalams uzememe 3-jj auk&ty
namo, esandio Daukanto gatvej Nr. 19, kiiriarne anksiiau
buvo kazkuri jstaiga, kurios pavadinimo neprisimenu, Vo-
kietaitis ir Taunys susiriso su Kubiliunu, buvusiu vokieciy
pirmuoju generaliniu tareju, KubiltQnas pritare tai ide-
jai, kad buty steigiama Lietuviy nacionalisty partija, ir
i&skyre organizaciniams reikalams kaSkuriy pinigy sumq.
kurios dydiio neprisimenu.
[ miisy suorganizuotq partijos taryby jejo: 1) Karutis
Jonas, 42 metu amziaus, invalids sgjungos pinnininkas
ir savanoriy kurejy sajungos valdybos narys, jis ejo par-
tijos vado pareigas, kai Voldernaro nebuvo (Karutis mire
1943 m.). 2) Brunius Klemas, ..Statybos" bendroves iniK
nierius, Lietuviy nacionalisty partijos vado pavaduotojas.
Smulkesnius parodymus apie Bruniu daviau ankstes-
niuose parody muose. 3) Taunys Ignas, Lietuviy naciona-
listy partijos vado pavaduotojas. tarnavo vokieciy polici-
joje, 1944 m. pabego j Vokietijy, Smulkesnius parodymus
apie mano su Tauniumi rysius ir jy pobudj daviau anks-
tesniuose parodymuose. 4) Stanevicius Vytautas, LNP or
ganizacinio skyriaus virsininkas, bunhiazities arniijos lei-
tenantas, 1940 m. kartu su juo dalyvavau Karutzio ruos-
tame pude, 1941 — 1943 m. jis dirbo savitarpes pagalbos
kazkurio skyriaus virSininko pareigose, kur gyveno, nezi-
nau. 5) Vokietaitis Jonas, LNP propagandos vadybos
virsininkas. visuomenes reikaly departamento direktorius.
6} AS — Vylius buvau LNP kautyniy daliniy ..Gelezinis
vilkas" virSininku. 7) Sliesoraitis Jurgis buvo LNP tikio
skyriaus virJininkas, dirbo Kauno miesto komisariato
maisto skyriaus referentu. gyveno Putvinskio g-veje
Nr. 14c. 8) Blynas Zcnonas, LNP generalinis sekretorius.
dirbo Vidaus reikaly generalinio tarejo referentu, kuris
aprupino ryty Lietuvy propagandist!ne literatura. 9) Ja
• lunskas, vardo neiinau, 35 metij, auk£to ugio, labai nutu-
1 rnelynos akys, stores hipos, uisiauginfs barzdg, LNP
Kauno apygardos vadas. Jastunskq pazinojau kaip burzua-
zines kariuomenes aviaeijos kapitona.
1944 m. Jasiunskas jstojo j generolo Plechaviiiaus or-
.anizuojamy kovai pries Raudonqjy Annijy vietinp rink-
ling. Kur jis yra dabar, neiinau.
Be partijos tarybos nariy, aktyviai pasireiskc Lietuviy
nacionalisty partijoje Sie asrnenys:
1) <...> kartu su Bruniumi, Staneviciurni, Ka rue in
ir Blynu rase LNP program^. bet iki vokieciai iSvaike par
tij-3 jos nebuvo parasp.
2) Svedas, 40 mety, aukSto ugio, pilnas, Satenas, in-
zitiierius-chemikas kazkuriame Kauno micsto fabrike.
vedas buvo LNP atstovas prie generaiinio tarejo Vidaus
reikalams pulkininko Narako (vokieciy arestuotas
1943 metais). Svedas turejo uSdavinj gauti iS vidaus rei-
kaly generaiinio tarejo kanceliarijos ziniy apie vakuojan-
vi.is tarnybas jvairiose valstybinese bei visuomcninese
jstaigose ir pristatyti jas partijos tarybai, kuri rekomen-
davo vidaus reikaly gcneraliniam tarejui zniones uzimti
v;ikuojancioms tarnyboms. Tuo paciu metu Svedas turejo
niskinti LNP nepageidautinus asmenis: komunistus, tary-
lunius aktyvistus, veikusius pries LNP, ir zydus. dirbu-
sius valstybinese ir visuomeninese jstaigose. ir turejo pra-
nesineti apie tuos asmenis vidaus reikaly gcneraliniam
t.iiejui, kad jis juos atleisty i§ darbo.
AsmeniSky rysiy su Svedu neturejau, ir kur jis dabar,
ih galiu pasakyti, nes nezinau.
3) Pucevicius Izidorius, 10 metu amziaus, auksto ugio,
uutuk^s, brunetas, burzuazines kariuomenes kapitonas,
dirbo LNP ukio skyriuje, tvarke rastines reikmeny ir bal-
dy sandelj. Baldai LNP buvo gauti is Kauno miesto val-
d>bo$, kieno patvarkyniu, nefinau. ?\smenisky nacionalis-
tmes veiklos rysiy su Puceviciunii neturejau. ir kur jis
dabartiniu metu, nezinau.
Kaip jau ankstiau parodiiau, GV organizacijos sky-
ii us virSininkas kapitonas Svilpa „Vydimantas" siste-
mingai lanke apskritis, rinko kandidaturas i „GeleZinio
vilko" apskrities organizacijos virSininkus, verbavo juos
ir pristatinejo partijos tarybai (virlinli. Tokiu bfidu miisy
buvo uzverbuoti ir paskirti GV apygardy bei apskriciy
organizacijy virSininkai: 1) Vilniaus apygardai — kapito-
nas Virbalis. dirbfs ..Riitos" koopcratyve, asmeniJky ry-
siy su Virbaliu neturejau. 2) Siauliy — kapitonas Virbic-
kas, 45 mety. vidulinio iigio, blondinas. turejo dvara Siau-
liy apskrityje. 1928 m. buv$s Smetonos ir Voldemaro
jsteigtos GV organizacijos vadovas.
1941 m. rugsejo men. partijos taryboje jvyko rimty nc-
sutarimy del santykiy su kitomis politinemis organizaci-
jomis. Vokietaitis ir Stanevicius buvo nuomones, kad Lie-
tuvoje turi biiti viena partija ir nereikia leisti kity visuo-
meniniy organizacijy, о Brunius buvo link^s j kompromisy
su kitomis politinemis organizacijomis ir mane, jog tie-
galima uzdrausti kity politiniy organizacijy nacionalisti-
nes veiklos. Ту nesutarimu rezultate Brunius pasitrauke i§
LNP vado pavaduotojo posto, j partijos vadovus buvo
iSkeltas kapitonas Virbickas, kuris, KaruCiui nuolat ser-
vant, buvo faktinasis partijos vadas iki jos uidarymo, Kuo
pasireiske Virbicko nacionalistine veikla iddarius partijq.
neZinau, nes rysiy su juo neturejau.
I) TelSiuose — majoras Svilas Alfonsas, 32—35 mety,
turejo savo nama ir lcntpiu\r? TelSiuose. | GV organizacijy
mano uzverbuotas, 1943—1944 m. buvo antitarybiniy nuo-
taiky ir ruosesi veikti pricS Taryby valdiiy.
5) Alytujc majoras Ivasauskas, 35 mety amftaus.
auksto iigio. brunetas, 1942 1944 m. buvo Alytaus mies-
to burmistras, nuolatiniy asmenisku rysiy su juo netu-
rejau.
6) Marijatnpoieje — kapitonas Klimavicius Vladas,
•15 mety. vidutinio iigio. placiapetis, blondinas, buvo Ma-
rijampoles apskrities virsininko pavaduotojas, buvau pas
jj tiktai 1943 m. To susitikirno metu jis man pasake, kad
veikliai dalyvaujqs nacionalistinesc organizaeijose. bet kuo
pasireiske toji veikla, jis man nepasake, nes tnes buvom
susitar? dar karty susitikti, taciau las susitikimas nejvyko.
kur jis dabartiniu metu, neZinau.
«я
7) Panevezyje - kpt. Gumbinas. 45 mety. auks to iigio.
brunetas. buvo Panevezio alaus daryklos direktorius. Su-
sitikau su juo tiktai viena karta 1943 ni. inteJigentijos
pasitarime, kuriam vadovavo Brunius. Daugiau su juo
ttieko bendro neturejau.
I GV kautyniy dalinius galejo but priimami asmenys,
kurie buvo ne niaziau kaip 6 tnenesius LNP, todel tu gink-
luoty grupiy steigimas apskrityse dar nebuvo pradetas,
о GV apskrities organizacijy virsininkams buvo pasiulyta
steigti LNP apskriciy organizacijas ir paruoSti is jy nariu
. smenis, galimus priimti j GV. Visi stojusicji j GV turejo
duott pasiiadejimus. kad jie privalo dorai dirbti LNP.
nesigailedami gyvybes kovoti. laikyti paslaptj, paklusti
\adams ir virsininkams ir pranesineti virsininkams visa,
kas gaiety biiti zalinga partijai.
LNP apskriciy organizacijas daugiausia steige Stane-
viCius. kuris nuoiat vazinejo po apskritis, rinko zmones,
instruktavo ir verbavo juos j organizacijos vadovus. ku-
riuos partijos taryba tvirtino. Kaip taisykle. LNP apskri-
i iy organizacijy vadovais buvo skiriami apskriciy virSi-
iiinkai. prie kuriy buvo steigiamos parti ties organizacijos.
kurie ir turejo komplektuoti apskriiiy organizacijas. Zi-
ttau. kad apskriciy partijos organizacijos buvo jsteigtos
visose apskrityse. joins buvo i&skirtos patalpos ir buvo
vedama nariu verbavimo kampanija, tafiau papasakoti
smulkiai apie konkrety darby, dirhamy apskrityse, apie
l.NP apskrityse vadus negaliu, nes dabar smulkmeny ne-
prisimenu.
LNP rente Kubiliuny, ir jos veikla buvo dcrinama sit
i io. Nuolatinianis su Kubiliunu rySiams partijos taryba
turejo savo nuolatinj atstovy. kuriuo buvo Taunys. Tau-
rtys turejo intonnuoti Kubiliuna apie visus partijos nuta-
limus ir infonnuoti partijos taryby apie Kubiliuno veikla.
Partijos vadovai Taunys ir Virbickas kalbejo per radi-
ja, dare prane^imus apie partijq ir jos uzdavinius. Du kar-
lus buvo jdeti straipsniai apie LNP laikrastyjc laisv?**.
Buvo manyta ir buvo paruoStas nuosavo hikraSdio leidi-
nias, bet tai nejvyko. nes nuosavani partijos laikraSCiui
leisti generalinis komisaras ncdave leidimo. Be to. parti-
jos tarybos nariai. vykdami j apskritis organizuoti ten
LNP padalinius, apskrityse rinko inteligentus, kuriems
buvo daromi prancsimai apie LNP ir jos uidavinius.
1941 in. gruodzio men. Lietuvos gcneralinis komisaras
iSleido jsakyms apie visi; organizaeijy uidarymq, buvo
sudaryta speciali komisija ir LNP likviduoti. Generalinio
komisaro potvarkiu buvo nepatenkinla partijos taryba:
Virbickas ir Taunys vaiksciojo j generality копмзапаЦ.
pas Kubiiiung ir Rcntelng, noted ami gauti leidimy to-
lesnei LNP veiklai, bet tokio leidimo jie negavo. ir todel
buvo priverstl partijy paleisti.
Nelcgaliai nei LNP. nei GV organizacija. jas peleidus,
neveike.
ADSR L. г. 13Я. I. 230-236.
LNP nariai apie save
Kokio politlnlo nusistatymo imones prtklause Lietuviy nacionalisty
partijai. pasisako jie patys, stodami j LNP, rajydanii anketas hei auto-
biografijas. kuriy datis Jia pateiklama.
I. Krusnauskas Kazys. Motiejaus s.. gimgs 1902 m.
vasario 15 d. Marijampoles aps., Prieny vis., PabaliS-
kiy k.. dirbfs vokieciy okupacijos metu Vilniaus m. VIII
apylinkes mokesciy inspektoriumi, gyven^s Vilniuje. Vi-
vulskio gatveje Nr. 6—29, raSe anketoje:
,.1920 1923 m. priklausiau ateitininky organizacija!.
1922 -1923 tn. slaptai lietuviy iaSisty organizaeijai, ture-
jusiai tikslg kovoti su zydais ir kornunistais; buvau gru-
pes vadu. 1919—1928 m. sauliy sqjungai. 1926 1930 m.
studenty tvisininky ir ckonomisly draugijai; buvau tos
draugijos pinnininku. 1931—1940 m. lietuviy tautininky
sqjungai; buvau apylinkcs pirmininku ir apskrities valdy-
bos nariu, 1937—1939 m. „Jaunosios Lietuvos" s-gos Kai-
siadoriy rajono vadas. 1935—1939 m. Sauliy syjungos
narys remejas. Be to, priklausiau Vilniui vaduoti sajun-
gai, ginkluotoms krasto pajegoms reinti syjungai ir drau-
gijai Vilniaus krastui reinti. Siose organizaeijose ejau
jvairias pareigas vadovybesc. 1941 m. sausio men. kontre-
voliucinei organizacija! „Mirties batalionui4* *. 1941 in,
balandzio 26 d. arestuotas ir iSsedejau iki 1941.VI.24".
2. Povilenskas Jonas, Petro s„ gimps 1907 m. Siauliij
aps., Siauleny vis., AuSrenu k„ gyvengs Vilniuje, Isga-
riytojo gatveje, Nr. 6- I. autobiogralijoje rase:
„<. ..> 1940 m. spalio men. 24 d. RadviliSkio progim-
nazijos direktoriaus buvau priimtas laisvai samdomu ras-
tininku, kur ir dirbau iki Vokietijos su bolsevikais kerb.
1941 in. birzelio men. 24 d. pradejau organizuoti Radvi-
liskio miestc policijq bei Saulius, Birzelio men. 26 d. is
ryto, bolsevikams per naktj atsitraukus i§ RadviliSkio,
pradejom ofidaliai veikti ir vadovavau policijojc kaipo
nuovados virsininkas. 1941 m. Ik-pos тёп. 4 d. senajam
nuovados virSininkui Aleksandrui Misiunui grjzus sen»-
jon tarnybon, pasta raj am nuovadq perdaviau, о pats tuo-
jau vykau j Vilniy, j senaja policijos tarnyba, J Vilniy
atvykau 1911 m. liepos тёп. 6 d. vakare, о liepos men
7 d. policijos vado buvau paskirtas j Vilniaus miesto
policijos S nuovady rastvedziu • nuovados vir&ninko pa-
dejeju, kur iki siam laikui ir dirbu".
3. Mockus Jonas, gim^s 1912 m. birzelio 19 d. Lazdijy
vis. Pieniuociy k., mokesciy inspektorius, gyven^s Vilniu-
je, Ciurlionio gatveje, Nr. 14 -1, anketoje ra§e:
„Ideologing veiklq pradejau biidamas gimnazijoje,
1935 m. su sludentu Balioniu jsteiglau gimnazijoje fa-
slsty burelj, kuriame ir veliau, ligi 1940 m., bendradar-
biavau. Priklausiau studenty korporaeijai „Neo-Lithua-
in.-iu. Siy korporaeijy pasirinkau todel, kadangi ji savo
spaudoje gvi Ideno nacionalizmo ir faSizmo problemas ir
savo narius auklejo sia ideologija. Nuo 1941 in. kovo тёп.
buvau jtrauktas j aktyvisty darbg".
4. Papcckys i l’eckys) Viktoras. gimps 1906 m. sausio
20 d. Atarijampoles aps.. IgliSkelii? vis., Kiziq k., moky-
tojas, gyvengs Vilniuje, Raseiniu gatveje. Nr. 3—3, anke-
toje ra§e:
• Bur^uaziniij nationalistij intiiarybine organizacija. veikusi Vil-
niuje 1941 m. Ukviduota tarybiniy saugumo organij, Jos nariai inipi-
nejo hitlerinei Vokietijai.
„1928 in. pabaigoje jstojau j vilky-voldemariinnky sa-
jungij. kuri vadinosi Lietuvos tautine „Geleiinio vilko"
s-ga. Daviau priesaik^. Paskiau buvau paskirtas Veivir-
zeny grupes adjutantu, 1929 m. Veivirzenuose grupes va-
das buvo Lengvenis. Kretingos apygardos stabo vadas
buvo advokatas Petronis. Miisy grupes 12 zmoniy buvo-
me apginkluoti autom, pistolelais Patent-Orbis. Olicialiai
likvidavus s$jung3, 1929 m. pabaigoje sudegitiome bylas
ir tardant neprisipazinau. kad buvau adjutantu, ir bendrai
dirbom sj darb$ slaptai ir veliau visuomct siai idcjai pri-
tariant.
Persikeles j Kedainiy apskritj, Krakiy miestelj. kur
buvo komunisty centras, ikiiriau skauty, jaunalietuviy
sqjungas. Taip pat valsciuje jaunuju ukininku ratelj.
1933 in. jstojau j tautininky ir daktaro BasanaviciaUs var-
do lietuviy mokytoju syjungy. 1940 in. buvau Vilniujc
paskirtas „Jaunosios Lietuvos" rajono vadu. J vadovybf
jtraukiau buvusius voldeniarininkus Stary, Bivainj. Ja
nauskq ir Rimkeviciy. Bolseviky metu Vilniujc buvau ge-
rokai kamuojamas, tardomas. Nestojau j bolSeviky par-
tijos padalinius, alkalbinejau paZjstainus nuo Марго ir
slaptai dirbau su aktyvistais. Nuo 1911 ni. birzelio men.
23 d. Giedraiciuose suorganizavau partizanus ' kovoti
pries bolsevikus ir pats jiems vadovavau iki birzelio men.
30 dienos".
5. Tiskus Bronius, gim?s 1917 m. vasario 19 <1. Kcdai-
niy aps., Grinkiskio vis.. Pypliy k.. ckonomistas. gyvenps
Vilniujc, Berzy gatveje, Nr. 6a I, anketoje rase:
„Gimnazijoje budamas, two IV klases pradedant, bu-
vau inoksleiviy zurnalo „Jaunosios Lietuvos" bendradar-
bis. Prie to darbo mane paskatino tuomct jau uzdarytos
„Gelezinio vilko" s-gos narys agr. B. Gaidziiinas. Baigys
gimnazijy, atvykys studijuoti, jstojau j „Nco-Lithuanijos"
korporacijtj. Cia 1938 in. ejau zurnalo „Akademiko" sek-
retoriaus pareigas, о 1939 m. „Akademiko" redaktoriaus
pareigas. Daugiau jokioms organizacijoms nepriklausiau.
* Burhiaziiiii; nacionalisti/ |>inklu<>t;j burj. |>crsekiojusj tarybinj
aklyvij
X'eolithuanu buvau todel, kad via buvo susispietps nacio-
ualistinis aktyvusis akademinis jaunimas ir kad jauiiau.
jog £ia gales geriausiai brpsti mano nacionalistinis lietu-
viskasis nusistatymas. | NeolilhuanijQ stojau dar todel,
kad jos siekimuose vyravo tevynes primalas.
I prieSkoililiiiistine akvija jsitraukiau, bendradarbiati*
dames su Juozu Jurksaiciu, voldemariskojo judejimo na-
riu ir dalyviu, buvusiu vidaus reikalu ministro sekreto-
litimi (buvo trcmiamas j teviSkg, j Suvalkij?) ir su ,.Ra-
moves" korporacijos pirmininku Gudimu. Be to, palaikiau
mtykius su Vokietijos nacionalsocialistais per ..Danziger
Vorposten“ ir „Die Dewegung“ redakeijas, Lietuvoje
p.iskutiniu metu per Kcdainii; „Kulturvcrbando" • pirmtuin-
a p. G. Bliumq ir Vokietijos pasiuntinybes patareja Volfq“.
6. Kliucius Mikas, gimps 1916 in. rugphicio 15 d. Sei-
uu aps., Puns ко vis.. Gazdq k.. atsargos jaunesnysis lei-
tenantas, gyvenps Vilniujc, Traidenio gatveje, Nr, 15 3,
.irtketoje rase:
..Nuo 1940 in. gruodzio men. priklausiau „Mirties §au-
liu batalionui" ir dirhati Spiona£$ Vokietijos naudai (tar-
pininkas „Labutis"). 1941 m. balandzio 26 d. buvau bol-
wiku suimtas ir pasodintas j LukiSkiy kalejini^. Vilniu-
1941 in. birzelio 23 d. is Kauno kalejimo isbegau",
ADSR f.. r. 115. I. 196 -201. FoUHtopijos.
LNP vadovybe apie savo narius
Liet'ivii) iiaeionalisti] pariijos vadovybe pasiunte nacionalisty ..vy
r .lusybci” ir pirniajam okupanty generaliniani Urcjui P, Kiibiliuiiiii
taJy partijos vadovij bei jos aktyvlsti), kuriuos su alilinkamotnis
araklerislikomis rckomendavo utsakingonis pareigvms. Budinu-i.
kad rekomenduojamy asnieny privalumai buvo faiistines jij pazitiros
it niiopelnai hitlerinei Vokictijai. Pateikiamc cily lokiy cliarakte-
ristiky:
I. Dipl, ekonomistas Grauslys Povilas voldemarinin-
;:s. Vokietijos politikos Salininkas. prof. Jurgucio asisten-
* llitlerine Lietuvoje igyvcnttsiy vokivCiij organizacija.
tas, buvfs rnokesciq inspektorius tinka finansq vicenii
nisteriu.
2. Dipl, teisininkas Stravinskas Stasys—voldemari-
ninkas, Vokietijos politikos Salininkas, dirb^s juriskon-
sulturoj Finansq ministerijos ir tinkamas Sios ministerijos
juriskonsultu.
3. Dipl, teisininkas Norvaisa Antanas voldemarinin-
kas. Vokietijos politikos salininkas, buves mokesciq in*
spektorius Vilniuje ir kaipo specialistas tinkgs rnokesCiq
departaniento direktorium.
4. Galvanauskas Gediminas - prekybos institute lek*
torius, Galvanausko Ernesto brolis — stiprus intelektua-
las, 1938 m. artiinai bendradarbiavgs su voldemarininkais
ir renins juos medziagiskai. Vokietijos politikos Salininkas.
Tinkqs atsakingoms pareigoms ukio srityje, taip pat pre-
kyboje ir finansuose.
5. Vokietaitis Jonas — komersantas, buhalteris, ilgame-
tis Lietuvos banko ir prekybos laivyno tarnautojas, grief*
tas Vokietijos politikos Salininkas, kaipo specialistas tin-
k$s tauponiqjq kasq valdytoju.
6. Masiulis Vladas — vienas is svarbialisiujq tiehlviq
prekybininkq, didelis sios darbo srities specialistas, buv$s
Siauliuose stambios prekybos jmones savininkas „Masiu*
lio ir Baltru§ai<$io prekybos narnai'*. Mokslo ir kultiiros
auklejimas grynai vokiskas. Buv$s konsulu Vokietijoje,
Til&je. Kaipo specialistas buvo Danijos garbes konsulu.
Nepriklause jokiai politinei organizacijai. Kaipo vokiskos
kultiiros yra simpatikas Vokietijos politikos krypciai. Kaip
fmogus labai populiarus. finomas veikcjas ne tik fiiauliq
mieste, bet placiai Lietuvos visuomenei. Buves lietuviq
verslininkq pirmininku Siauliuose ir yra zinomas kaip
prieszydi^kas kovotojas. Kaip fakinanas * tinka prekybos
rninisteriu.
”. Danta Aleksandras - - nacionalistas. baigys aukstaj;)
komercijos mokyklq Vicnoje. Fakmanas kaip tinansistas-
prekybininkas. Buvgs prekybos departaniento direktoriunii,
veliau viceministeriu Finansij ministerijoje. Vokiediq poll*
• Specialistas.
tikos Salininkas. Rimtas ir gabus specialistas, tink^s vice-
ministerio ir ministerio pareigoms.
8. Teisininkas Griauzinis Juozas, buvfs Valstybes kon-
troles pash; skyriaus virsininku. Valstybes kontroles spe-
cialistas. Nacionalistas-voldemarininkas, visq laikg orien-
tavosi Vokietijos politikos link, darbstus ir gabus tinka
valstybfcs kontrolierium.
9. Ekonomistas Voldemaras Algirdas — buvgs Valsty-
bes kontroles sekretorius; vis$ laik$ grieztas nacionalso-
cialistines politikos Salininkas. propagatorius, voldemari-
ninkq judejimo aktyvus dalyvis, sumanus administrate)-
rius —tinka valstybes kontroles generaliniu sekretoriumi.
10. Technikas Grudzinskas Pijus buvfs Valstybes
kontroles geleiinkeliq skyriaus virSininku, voldemarinin-
kas, buvo „Gelefcinio vilko" nariu, grieitas nacionalsocia-
listines politikos salininkas. valstybes kontroles darbo
specialistas — tinka valstybes kontroles revizijos depar-
iainento direktorium.
II. Generolas Pundzevlcius— buves kariuomenes Sta-
bo virsininkas, politinio jsitikinimo ryskaus neturi, anks-
ciau buv₽s simpatikas krik§£ioniq demokratq. bet viliau
orientav^sis nacionalistq-voldemarininky link. 1934 in. ka-
rininkq ruosto sukilimo pasyvus dalyvis, darbstus ir gabus
zmogus—tinka vidaus reikalq ministeriu. Tinkamoj prie
zifiroj pasisuks nacionalsocialistq politikos linkme,
12. Ltn. Slankevicius Adornas - buv?s karininkas la-
knnas, veliau jvairiu muitinii; virsininku, paskiausiai Vil-
niaus muitines virSininku, aktyvus nacionalistas-voldema-
rininkas, vienas i5 vadq, rengusiq 1934 m. birzelio тёп.
! .irininkq sukilimq prleS smetoning vald'Ziq. Idealistas,
darbstus, gilaus proto, visq laikq orientavfsis Vokietijos
politikos linkme, uz savo jsitikinimus Lietuvos smetonines
valdzios persekiojarnas, bet kaip ir nepamainomas dar-
Hininkas vis delto laikomas valstybineje tarnyboje. Dabar
gyvena (repatriavfs) Vokietijoje — tinka vidaus reikalu
viceministeriu.
13. Кар. Vylius Ignas - -buv$s karo lakunas, veliau
Klaipedos muitines valdininkas. dabar yra Kauno s. d. ka-
lejimo virSininkas. Nacionalistas-voldemarininkas, dalyvis
1934 th. rengto karininky sukiiimo, u2 savo politines pa-
ziuras. kaip Vokietijos Salininkas, smetonines valdzios per-
sekiojamas, о veliau suimamas ir atiduodamas bolSevi-
kams *, kur sedejo visg jy valdymo laika — tinka policijos
departamento direktorium.
14. Gen. Stabo plk. Itn. Narakas Juozas buv$s karo
aviacijos Stabo virSininku, veliau Prekybos, pramones ir
amatu nuny refcrentu; 1934 m. karininky ruosto sukiiimo
dalyvis. nuteistas mirlies bausme; nacionalistas-voldema-
rininkas, Vokietijos politikos Salininkas tinka admi-
nistracijos departamento direktorium.
15. Ltn. Kompaitis Stepas — nacionalistas-voldemari-
ninkas uz savo jsitikinimus buvo istremtas dar smetoni-
nes vald2ios j darbo slovyklq, eily rnety buv?s nuovados
virsininku ir pasienio policijos rajono virsininku tinka
policijos refcrentu.
16. Ats. Un. Taunys Ignas aktyvus 1934 in. karinin-
ky voldemarininky sukiiimo paruoSimo ir vykdymo daly-
vis. Ryztingas ir drysus. Karo lauko teismo nubaustas ir
sedejo kalejime. Paleistas i§ kalejimo baige prekybos ins-
titute turi aiskius organizatorinus gabumus tinka Kau-
no apskrities virsininku.
17. Ltn. Tyrulis Povilas nacionalistas-voldemarinin-
kas. aktyvus 1926 m. gruodzio 17 d. ir 1934 m. birzelio
7 d. dalyvis. llgametis kavalerijos pulko eskadrono va-
das, pasienio ir gclezinkelio policijos tarnautojas, energin-
gas ir grieztas.
18. Ats. ltn. inz. Rimas AHonsas 1931 m. ruoJto ka-
rininky sukiiimo aktyvus dalyvis. Po sukiiimo degraduo-
tas ir istremtas. Biidamas istrcmime, baige univcrsitety.
Aktyvus nacionalistas-voldemarininkas ir didelis Vokieti-
jos politikos salininkas. Tinka susisiekimo viceministeriu.
19. Ats. mjr. Puodzius Stasys- aktyvus nacionalistas-
voldemarininkas, 1934 tn. ruoSto karininky sukiiimo daly-
vis, visy laiki) aktyviai dalyvaujijs voldemarininky jude-
jime; baigys Vokietijoje geodezijos mokslus, buvfs kava-
lerijos pulke fikio virsininku. Zarasu miesto burmistru ir
• Ikalinlas bttriuazinis valdilos 1940 m. ut ptiiy organizavimy.
pramones nimu alaus sekcijos inspektorium. Dabar gyve-
па. pabeges nuo bolSevikij. Vokietijoje-- tinka Prekybos
ir pramones runiy pirmininku.
WSR Г. r. 115. I. 9-21. Fntokopijos.
Is LNP gcneralinio sekretoriaus
Z. В I у n о dicnorasdo
4l.VH.27
Vokietaitis insistuoja del sanlykiq uzmezgimo su vo-
kieciais. Nutaria Staneviciui ir man eiti pas kpt. Kur-
mies *. Eidami susitikom Germants-Meskauskq (gestapo
gentas). Atrodo, kad jis net pas Kurmies kartais mieggs.
Kurmio nebuvo. McSkauskas - atrodo tanabernai ir kvai-
lat Taigi Kurmio neniatem.
41.VI1I.3
Siandien jvyko Stabo posedis. Tartasi del pro memoria
ion Rentelnui. Kadangi niekas nepristale projekto, lai as
pasiiiliau savo uzraSus. Priimta be diddiu pataisy.
Taunys iSsikviete mane ir Puodziy j kitg kambarj. Esy,
akar jis ir gen. Kubiliunas buvo susitikes su p. Kurmies.
kurs fon Rentelno vardu pasiulps gen. Kubiliunui 1-ojo
gen. sekretoriaus ir vidaus reikalg sckret.** viet$. Kubi-
liunas lyg ir nesutikps. Jeigu Kubiliunas jo siulymo nepri
ims, toji vieta gali but pasiulyta gen. Plechavidui. Tau-
nys. es$, hlogai paateslavps Kurmiui Plechaviciy,
Veliau atejo gen. Kubiliunas. Parags jau priemimo
ra§t$. Sako, kad jis nes<js politikas. bet karys ir nusima-
nqs zemes ukio pratnoneje, kalejys uz „Deutschturn'q'1,***
suardyta sveikata, bet. noredamas patarnauti „Fiureriui
• DlcnoraJtyjc St pavardc raJoma dvejopai — Kurmies ir
Kurtnis.
•• Taip autorius vadina bfrsimus okupacincs valdiios generali-
nius tarCjus.
••• Gcrmaniznij.
ir islaisvintam Faterlandui*', jis priinia saukimy (Ru-
fe?) .♦
PaaiSkinau padetj. Fon Rentelnas buvo paslkvietgs
gen. RaMikj asmeniSkai ir siulfs jam viety. RaJtikis atsi-
sakfs pretekstu Rusijon iSveiti vaikai. Kubtliunas gi
gauna pasitilymy per gestapo agenta Kurmies.
„Kabinete- gen, sekreloriate" paliks Ambrazeviiius
(Svietimo ministerija), susis iekimo bus Gennanas, о dar-
bo ministers numatomas Germantas-Meikauskas.
Grieitai protestavau prie§ Germanto-MeSkausko kandi-
datur? (vokieftai stalo). Reikia atsikratyti. Motyvuojam
(galvoj — ansliusininkas, gestapo agentas, Kurmis sako,
kad jis Vbkietijai uisitarnavys). kad MeSkauskas-German-
tas tarnavo Smetonos saugume, о pas mus blogai ziurima
j saugumininkus, visuoinene nezino. kad jis Vokietijai pa-
sitarnav^s ir ji nesupras, kaip jis galcjo dabar rastis
kabinete, ir tai i§ pradzios sudarys bloga varda kabinetui.
Taunys sutinka, Puodzius pritaria. Tariantis kelis sykius
buvo u2ej?s Brunius. Jo vengiama. Man reikes su juo
sudaryti frakeijy,
Metmenys pasikalbejimui su generalkomisaru fon Ren-
tclnu I94I.VIII.4.
<.. .> Lietuviy NP susibdrp seni „Geleiinio vilko“
nariai visados mate ir smerke klaidingy Lietuvos ufsieniy
politikos kryptj. Buvusioji Lietuvos vyriausybe. Reicho
kanderiui pasiiilyta prasme sutvarkiusl Klaipedos klau-
sim<?, nesiryip toliau vesti kraSto politikos pilnojc intere-
st} supratimo dvasioje su Vokietija.
<...> LNP supranta. kad Vokietijos Reicho vedamoji
kova su komunizmu uz europiJkos erdves jjungimy j ci-
vilizuoty Vakary jtakos sfer? visos Europos gerovei ir ko-
va su plutokratinc Anglija bei atgyvenusia demokratija
yra bendra visy didiiy ir mazy Europos tauty, valstybiy
iSlaisvinimo i§ seny idealy kova, ir kad ji sudaro pradzi^
tai Naujajai visy tauty — valstybiy bendradarbiavimo
Europai, kuri, Vokietijos genijaus teisingais pagrindais
tvarkoma. susiformuos ilgai ateiciai Europos kontinente.
<ter Ruf (vok.) — iaukirnas, kvietimas.
LNP supranta, kad sioje kovoje visos Europos (autos
valstybes turi jneSti, sulig isgales, savo vienokj ar kitokj
;ne£$. LNP supranta, kad didysis Reichas gali noredamas
vienas si.-} kov<} iki pat galo pravesti. Tadiau Lietuva, jau
prisidejusi prie garbingos Vokietijos annijos prazygia-
vimo i Rytus per Lietuv^ palengvinimo, nori lojaliai sa-
vo darbu <.. .> istekliais ir naujai sukurtomis bei pa-
.nnintomis vertybemis prisidcti prie sio istorinio zygio ir
prie tolimesnio Reicho kariuomenes zygiavimo lengvi-
nimo.
41.VHL4
Sj rytij j stab? nuejau su vizitka. Atvykus gen. Kubi-
lifinui, Taunys ir pats Knbiliunas pasake, kad mano jdeto
paskutinio sakinio i cast? fon Rentelnui jie nejraSe. Per-
iiircjom PaSkeviiiaus vcrtima. Kubiliunas §j t$ pataise.
12 val. buvom Prekybos ir pramones rumuose. PrieS
tniisq jejintq pas Rentelnq i&ejo Jegeris, gestapo virsi-
ninkas.
Rentelnas sutiko runs maloniai — mandagiai. Susipa-
zino su gen. Kubiliiinu. Paprase tq pristatyti mus, veliau
supaZindino su dvejais savo bcndradarbiais.
Gen. Kubilitmas, visiems stovint, perskaite „Denk-
schrifto" * tekstq. Rentelnas paraudo.
Atsake maZdaug taip (Taunio atpasakojimas)**:
Padekojo uz jo asmenisk^ sveikinim^, u2 pasitikejima
juo. Perduos fiureriui tnOsq sveikinimus. Padekojo uz in-
lormacinj ra§t$. Ypac yra patenkintas, kad mes supran-
tame, jog Vokietija negali dabar galvoti apie niekq kitq.
kaip tik apie karo laimcjim^ ne tik su Sov. Rusija, bet ir
zydy valdoma Anglija bei Amerika, talkininkaujanciomis
Sov. Sgjungai, Jis yra fiurerio paskirtas laiduoti atlikima
nisijos, kick jam pavesta sritis apims, jis mielai parents
ir bendradarbiatis. kick jo uiduoties remuose jis tai gales
padaryti. Jam pavesta laiduoti pergatf visais iStekliais.
• Memorendumo.
* Z. Blynas nrniokejn vokiefiij kalbos.
Jam malonu. kad mes savanoriSkai prie silo prisidedame.
Karas nesibaigs, nucjus 100 ar 1000 km ui Maskvos, ka
ras bus ilgas ir jis uzsitfs, bet jis bet kokiom pricmonem
bus privestas prie laimingo gain. Tai tizlikrino Reich»
vyriausybes vardu.
Po to atsisedom. Paklausinejo Kubiliung apie jo g\
vcnimQ. Atsake sedejes. Po to mjr. Puodiius, Tas atsake
buvfs Vokietijoje. Mane — sakau ilgai buvau be tarnybos.
buvau Lietuvoje. Atsiprasiau pradZioj, kad nekalbu vokis-
kai, galiu italiSkai. Sako kalbeti. Sakau — tik tris ketu
ris zodzius zinau. Taunys sedejo, Brunius Vokietijoje.
P<> to pastille Kubiliiinui pasikalbcti asmeniSkai. Atsi-
sveikinp isejom.
Valiukenas naujai isverte pro memorja.
Kubiliunas grjzfs papasakojo, kad fon Rentelnas sake,
kad norjs atviro ir lojalaus bendradarbiavimo. Kubiliunas
sakosi uZakcentavgs Meskausko-Germanto nepriimtinumg.
Kubiliunas sakosi kalbejys (labai neaiskiai — kada?)
su RaMikiu apie vyriausybf, ir tas pasakys. kad v-lw
protcsto nepareikssianti
Ncaiskus Kubiliunas. ypac su ta savo savoka tni-
kentejgs uz „DeutschtumV (imona vokiete, repatria
vusi)• **.
Ryt jis. kaip svecias, dalyvaus fon Rentvlno priemiine.
Zalditnas Sis: Taunio-Pyragiaus (abu gestapininkai)
buvome uJangazuoti Siai dienai. Kubiliuno laisko istorija
(butinai jteikti vakar tarp 15 1H atsakym$, о uivakar
kalbejo su Kurrniu 20 val.j, ryt vyriausybcs priemitnas,
Kubiliimo dalyvavimas kaip svecio, о jei reikes - tuoj pal
pristatymas kaip pirino sekretoriaus. Nelojalu. ***
Sunku dirbti su snipais.
• T. y. Ambrazeviciaus „vyriausybe" neprolesluosianti priej Jos
iSvaikymg. atvykus okupacinei hillerininky valdiiai.
•* Hvykusi i§ Lietuvos j Vokictijfl 1941 m. pradiloje pagal TSRS
tr Vokietijos vyriausybfy susitariniq.
••• Z. Blynas rtiikia nepasltenkinimq, kad P. Kublliiino paskyri-
mas pirmuoju generaliniu tartju buvo tvarkomas Kurmio, о su Ainb
rarevidaus „vyriausybe” kalb^josi pats Rentelnas.
Vokieciai nulupo nuo Karo muziejaus bokSto 3 her*
bus — Vilniaus, Kauno, Klaipedos. Zmones zhiri j naujus
tinko lopus. Rusai to nebuvo padarf...
Sakoma, kad nuo nauju pastaty jsakyta nukapoti Kau-
no herbas tauras su kryiiumi. Biskj per daug skubama.
Tai labai nepolitiska politika.
Siandicn turejau labai smarktj susikirtimq su шйзц
stabo vyrais — Taunium ir Vokietaiciu.
Kalbejom labai garsiai visi girdcjo; pas mus labai
prastos sienos, о 2moniq visokiq laiidzioja. LAF pasi-
dziaugs rmisy nesantaika. Negerai, bet ka darysi. Dalykas
tame, kad i pro memorj?. kuri? turejo Zodziu, kaip pasi-
kalbejimq, pasakyti Kubiliunas, buvo jnestas sakinys, kad
LNP tikslas — Lietuvos valstybes atstatymas, atstatymas
fiurerio vadovaujamoje ir Reicho tvarkomoje Naujojoje
Europoje.
Siandien, prane5?s Puodiiui ir Bruniui, jraJiau jiodj
, nepriklausomos'k Kitaip nei negali biiti.
jteikiau Kubilitinui, paaiskindamas, kad csamoniis zi-
niomis kabinetas ncprotestuos, jei jj atstatys, arba jei jj
pakeis. PrieS taut? mes. jei norim sekmingai dirbli tautai
ir pozityviai talkininkauti Vokietijai, turime iieiti ne kaipo
isdavikai, о kaipo N. Lietuvos tiksl? turj. Tada mases bus
mQsy. Tai yra standpunkt * ir jis turi biiti ncpajudi-
namas. Kubiliunas sake, kad bus nepatogu,— vakar skai-
lem vienaip, о Siandien kitaip. Sakau.— cjom kalbetis
2od2iu ne rastu jtcikti pareiskima. о jei paprase raStii,
tai turime teisf pilnai, aiskiai ir lojaliai precizuoti miisu
mintis. Ta prasme ir reikia paai^kinti, kad vakar buvo tik
bendri metmenys zodiniatn pasikalbejimui. Раёпгё ir iSejo.
Tauniiii ir VokietaiSiui uzpuolus ir karStai, ураё su
Vokietaiciu, susircmus. pasakiau, kad imuos ant savfs
atsakomybf. kad jiems nebiitu priekaisto.— paduodu atsi-
statydinim?. Nuejau raSyti jj masinele. Veliau atejo Vo-
kietaitis ir juokais nuleido. Atejo ir Itn. AuSrotas (i§
• Potiuris.
6-3W5
at
II sk. — dirba vokieciains). Taunys „kalba"— Ideno pamo-
kytas,— kad Prapuolento tevas sakes, kad jokios nepri-
klausomybes nereikia etc. Tiesiog nejtiketina, Provokacija.
Pasakiau, kad kademai duoda puiky ginkly j rankas,
о mes jo nenorim periinti. Vokieciams gi tas raStas nie-
ko nesako. Ky notes, ty darys. О jei nori musy lojalaus
darbo, turi palikti mums bent ty 2odj. Klaipeda buvo
sunkus smtigis. bet jeigu esu iia, tai todel. kad tikiu, jog
Hitleris duos Lietuvai nepriklausomyby.
Grjzus Kubiliunui (prie Puodziaus, Bruniaus. Povila-
viciaus it dar kazko) jis padare man priekaiSty, kad rei-
kia daryti tvarkingai. Vakar skaitcm vienq, о Siandien
paduodam kitg. kad statom jj j nepatogiy padetj, kad vo-
kieciai nezitiri j inus rimtai.
Sakau tcfino, maniau, kad Tamsta tai skaitysi ir is-
destysi pasikalbejimo forma, todel galejom vartoti svel-
nesnj termina, bet jeigu jie reikalauja rastu, tai turim at-
sakomybf pries tauty ir istorijq. ir todel neprivalome
angazuotis. О Tamsta i& zodinio pasveikinimo padarei
oficialiy deklaracijy tai nebuvo numatyta. Reikia su-
prasti, kad cia kalbam ne grupes vardu Jei kablnetas tyli
tai mes juk esam nacionalistai. Aiiki sutartis gen
draugai. Jei kablnetas neprotestuus, tai visvien jiems ne-
tikes. Jie tyli mes kalbam. Ka pasiulys vokieciai jy
dalykas.
ADSR f., r. 138. dicnora&io sqsluvinis III Originalss.
H.VIII..10
<.. > Kada LNP bus jsteigta oficialiai. lada mes ga
lesime oficialiai- su antspaudu ir parasais savo mintis
reikSti. Siaip gi reikia but atsarglems, ir taip jau per
daug paraseme, bet jeigu manfs nebOty, tai toji LNP
bitty tikra oficiali gestapo filija. As gi dar turiu iia likti.
kad nebuty blogiau.
Brunius sake, kad Kubiliunas isbraukfs „nepriklauso-
tnos Lietuvos valstybes“ syvoky. Jo dalykas, as jraSiau
Sako, kad sakfs, grjifs po jteikimo. Negirdejau. Atsak«
myb6 jo. AS savo padariau.
jdotnu, ar jis pasiraSc ar ne po tekstais?
Vos tik iSeis A. Hitler io „Mein Kainpf“ lietuviskai —
iSleisiu Musolinio ,,Fa5izmo doktrina".
41.VII Lil
Siandien StaneviCius su Tauniumi iskviete inane is na-
my per policininky (9 v. ryto) pas generoly. Kubiliunas
nelabai nori buti vadu (partijos). о gal tik жеманится?
I apygardy tarejus eis: Taunys, Kviecinskas, ini. Augus-
taitis (ar Augustauskas) — j Vilniy.
Siandien kalbesis Kubiliunas su Rentelnu. Laikrastis
hires buti „Tautos kelias".
Stabe naujas narys Renigeris.
Padaviau Kubilifinui pravesti tokj jsakymy:
Pirmasis generalinis patarejas. generaliniatn komisa-
rui sutikus, skelbia: (tnano redakcija)
I. Lietuvos teritorijoje veikia vienintele lietuviy politi-
ne organizacija — Lietuviy nacionalisty partija.
2. Visos kilos cgzistuojanc'ios (iki §iol veikusios) po-
litines partijos bei organizadjos nustoja veikusios nuo
Lio jsakymo paskelbimo dienos (nuo §io jsakymo paskel-
bimo dienos nustoja veikusios).
3. Nustojusiy veikti politiniy partijy ir organizacijy
turty perinia Lietuviy nacionalisty partija.
SeStadienj 15 val. Renigeris gavo jsakymy uzdaryti
LAF, kad ir po darbo. uzantspaudavo LAF staby. Sj ryty
pradejo surasyniq. Tafiau 9.30 val. (kada buvau pas
Kubilifinq) gavo jsakymy leisti LAF veikti. Esy, i§ai§-
kinta. kad ji пега instrukcijoje minima ginkluota orga-
nizacija.
S. ni. VIII. II d. .Д laisvp'* pirmame puslapyje talpina
zinutg „Priemimas pas vokiefiy generalinj komisara14. kur
kalbama. kad dr. fon Rentein ..prieme 5 lietuviy nacio-
nalistu atstovus, gen. Kubiliuno vadovaujamus" ir iSdes-
toma miisy pro memoria santrauka, kur pahrezta vien tai,
Las naudinga vokieciams.
Siaip ar taip. tai jau lyg oficialus pripa?.inimas LN'P
ugzistencijos.
Kalbcjausi su Ausrotu gestapo agentu, miisy GV
infortnaeijos skyriaus vir&ininku. PaaiSkinau jam. kodel
tikiu, kad Vokietija duos Lietuvai valstybes pripaiinimq.
4I.VIII.I2
Sunku...
liryskeja: * Taunys, Stanevtfius (ir dabar kiek jau al-
stumtas Vokietaitis).
Siandien, vieniems esant, pasakiau Tauniui susitin-
ki su vokieciais, bet alsimink, kad turi buti labiau lietu-
vis, nei vokieSiy interesy globejas. Nieko nepasake.
Sj ryta Taunys insistuojanciai klausincjo, kaip patiko
praneSimas „apie nacionalisty priemim;". Sakau — dar
nieko blogo, bet jie parase tiktai tai. kas jiems malonu.
Taunys — bet juk visa tai yra pro memorijoje. Sakau —
taip, bet ir ne taip. Kas naudinga mums, tas nepaskelbta.
negi mes dabar atitaisysim. Taunys nusijuoke ir sako —
zinoma, kad negalesim paskelbti.
NeaiSkus tikslas, kodel Kurmies skubiai pareikalavo
partizany zygiy aprasyma ★*. Siandien 17 val. jie eis
jduoti tuos raStus. Ar tik nc nauja kombinaeija? Gal ges-
tapas bandys veikti ,,vilkus“ partizany nuopelnais ir iS-
kclti j LNP tuos zmones? Man lai nepatinka. Sakiau tai
ir Renigeriui.
Visa nelaime, kad jie sedejo. *** Jie turi ker§to jtuzi
mo ir yra sustangrejg siaurame „pasodinimo" mornento
taske, Tai siaurina jii horizontq.
Taunys viska daro vien su SS. su gestapu. su Kurmies
zinia. Nesvarbu.
Pasitrauk — bus dar blogiau. Palik — bent gali „vesti
j prot$“, lelinti tempa. Tai nenaudinga nei paciai Vokieti-
jai, nei musy interesams.
* BrySkija. kas gestapo agentai.
'* Reikalas eina apie buriuaziniy nacionalisty ginkluoty huriij
dalyviy veiksinus suiminejant, kankinant tarybinius aktyvistus.
•** Kalbama apie ..vilkus-. kurie tarybiniy organy buvo suimti ir
kalinaini.
Kas jdave j gestapo rankas Skirpos laijky (dviejy)
nuurasy?* Taunys? Dabar jie tuo opcruoja ir gysdina bei
santaiuoja LAFistus. IsdavikiSka.
41.VIIf.13
Atvyko is Joniskio vienas zmogus. Esq, kaimieciams
sunku apsiprasti su zydy skerdynemis. Kaime, kur labai
zydy teroras nesiaute, kaip ten, kaimui tai daro slegiantj
ir sunky jspiidj. Bloga, kad per daug saudoma ir Saudo
lietuviai. Ypac, jei tiesa, kad vokieciai iilmavp tuos sau-
dymus.
Suvalkijojc pirrni vokieciy daliniai suSaude ncmaza lie-
tuviy partizany. Tie nemokejy kaibos, tai neiSsiaiskinf
ir visus susaudp. Toje apylinkcje vokieciai susaude 40 par-
tizany.
41.VIII.14
Kalbejau su Rokiskio apskrities virsininku. Patariau
atidziai iiureti. kad be reikalo nenaikinty lietuviy. Atsar
giai su rcpresijom komjaunuoliams. Primings zydus, len-
kus, rusus, patariau atsiminti, kad musy lera du rnilijo-
nai. bus kam kitiems mus terioti... patys nesiskerskim.
Sj ryty turi buti su&audyta 9000 iydy RokiJky. ISkasa
3 m gylio griovj, atvaro 100 iydy. suguldo griovy, pasa-
ko, kad kas kelsis, Ц nusaus, keli zmones su rankiniu kul-
kosvaidziu „pervaro" per nugaras eil?, paskurn uzberia
20—30 cm smelio ir... guldo antry eil$.
Buvo atvar? sykj 100 zydy, Нерё iSvesti is miesto.
Tie isejo su rySullais, ui poros km Нерё padeti ryftilius ir
nusiimti viHutinius rfibus. 2ydai suprato likimy. Buvo
tragingy sceny. Veike j Smones vykdziusius.
Esq, dar 2000 zmoniy (seniai, moterys, vaikai) lieka
„antrai partijai". HumanistiSkais suinetimais. kad nerei-
kety rupintis vaikais. Dabar tvarko sveikesnius, jaunus
vyrus.
• Turima galvoje I.AF vado. K. Skirpos, laiikai, kuriuos jis
slapfai ra&- Berlyno LAF 5 tabu I Kaune. kai hitlerin Inka I neleido jam
vykti j okupuotQ LietuvQ.
Kurmies kandidatas j darbo rninislius yra koks lai
dr. PaukStis. Anol Kurniio, Lietuvoje nera geresnio sioj
srity specialisto. Darbo ministru jau buvo paskirtas
ini. Brunius. Apie tai pasake telefonu ir dr. Sakalauskas.
Siandien gi praejo Kurmio kandidatas Rentclno jsakymu.
Kubiliunas sako, kad buvo uzkluptas netiketai, dabar rei-
kia griebtis greiciau darbo, о del PaukSC-io tekttj vest!
ginCus, truksta laiko, nera laiko ,,deretis“. Taciau esa
vilties juos ateily pakeisti. Kubiliunas norjs Bruniui ati-
duoti Vidaus ministerijq. Sutiksim. kaip partijos imogui.
Vokietaiciu! J. teks eitj j kabineto ratlines vedejo vieta.
Reikia kontroliuoti Kubiliimy. Jis labai rninkstas.
Alantas jau Kaune. Mate vaikstant su Dirmetkiu. Esa
Alantas (Vokietijoj salygi; deliai pasidargs ansliusinin-
kas *, keikgs ir koliojfs Voldemary) galjs biiti spaudos
setas.
MeJkauskas-Germantas issitar?s kodel neina laikraS-
tis. Anot jo, gali biiti, kad gal redaktorius nepriimlinas.
nes studijavgs Pranciizijoj. jdomu... Alantas, rodos, net
baigps studijas Pranciizijoj, о vis delio tai nesanti kliutis.
Visy sip dalyku pasekoje ai§ki anSliusine linija, jvyko
13.45 val. stabo posedis. Dalyvavo: mjr. Puodzius, Itn.Sta-
nevicius, ini. Brunius, p. Taunys, J. Vokietaitis, Blynas.
Pasakiau jeigu vokieciai kisa mums anSiiusininkus,
tai gali eiti vieni. Jeigu nori eili vieni, tai ras sau zmo-
niy, ui pinigus dirbanciy, bet visuomene pazjsta pardavi-
kus. Tauta yra grieztai prieSinga anSliusui. xMes einam
Voldemaro ir GV linija—valslybiniai geri santykiai
tarp Lietuvos ir Vokietijos. Jeigu vokieciarns nesvarbus
nuisij nesuinteresuotas ir lojalus prisidejimas — gali rem-
tis samdiniais, kuriq jie palys negerbia, bet kuriuos nau-
doja ir kuriuos iSmes, kada ju nebercikes. Jie gali pa-
keisti staby, bet, mums pasitraukus, partija netures jokio
pasitikejimo, tauta nuo jos atkris. Jei vokieciai eis tuo
kcliu, dabartiniu (gcrmantai-meskauskai, pauk&iai, ka§-
keliai), tai rudeniop visa tauta bus antivokiJka, Vokieli-
• Lietuvos piijungimo prie Vokietijos salininkas
ja must, nevadavo, nc del innsu ejo i Rytus, о tik did sa-
vo interest, Tauta supra*, kad obalsiai „tautq laisve" pla-
katuose yra vien aneksiju obalsiai. Rekvizicijos, suvariy-
mat vistii ir kiauSinit}, patarimai nebeskersti kiauliij. visi
biisimi maisto sunkumai padarys savo. Apmokami anSliu-
sininkni nepakeis nuotaiky. Mes, tik mes, kuriais dar tau-
toje tikima, gali me aiskinti tautai, kad ji ekonoininiai var-
zosi del geresnes ateities, del nepriklausomybes. Tada tau-
ta gali kesti, priesingai, del ко ji kystu. Jei vokieciai
sukelia neapykanta Vakanj uiinitose tautose, nori ir Ry-
luose ir Lietuvoje tq patj pasiekti puiku. Nera to blogo.
kuris neiseiti, j ger:, <. ..>
I94l.VHl.16
Valiukeno verlime yra iSkrestas dar naujas sposas.
Gale pas mane buvo parasyla „jgalins ir jq Lietuvq
aktingai dirbti Naujosios Europos ribose Lietuvos valsty-
hes ir vises naujos Europos ateiciai'L Valiukenas gi jra-
se, sakydamas, kad tai tas pats, ne „Lietuvos valslybes*,
о ..zuin Wohl I ilatien". ' Ka loji kiaule mano?
41.VHL18
16 val. atejo j posed]: Cenkus, Reivylis, Taunys, Sta-
neviGus, kpt Kviecinskas, Vokietaitis, aS.
Isdesciau Cenkui t;, patj, kg sakiau jau stabo posedv
15.VI11.4L Manati, kad jis tai uzfiksuos ir praneJ kam
nikia. Re to, 17 val. Cenkus, Taunys, Reivytis. Stanevi-
cius nuejo pas Kurmies jam viskg papasakos. Bus
„koordinacija".
Kurklietis atneSe kelis nuorasus. Ji, larpe du jdomius:
I» Ambrazeviciaus kalba 5.V11I.41 ir „DenkSrifto" nuo-
raSg,* **
41.УШ.20
Teko girdeti, kad Suvalkijoj (Kalvarijoj ar kur tai ki-
tur) LAI vadu Imvys kun. KrupaviC-ius. Esq. jis pasakys,
♦ Lietuvos labut, tferovei.
•• Ambrazeviciaus kalba. pasakyta per priming pas Renteln^.
ir LAF jteiktas Reutelnui memonindunias
kad dabar valdzia gali pasiimti sau ir nationalists!. |do-
mus ir charakteringas pasisakymas,
Policijos batalionai kuriasi. Kur jie cis kariauti? tz
ky? Juos formuoja kpt. Kviecinskas. Esa Pundzevicius
norjs formuoti kitq bataliony grandj net AukStojoje Panc-
muneje. Esq. vokieciai sutinka. Komedijal
17 val. buvo 8 karininky, siundiamy verbuoti into-
nes,* posedls. Kalbejo Stanevicius. Taunys. Stanevicius
apsistojo ties partijos organization darbu. Taunys padare
istorin? apzvalgy, mu§damas ant vien tiktai Vokietijos.
Tarp kitko, pinna syki viesai issireiske, kad nezinia, kada
grjs Voldemaras, ir ar jis apskritai sugrjs.
Paprasius mane ky pasakyti, trumpai iSdesciau padetj.
Vokieciai, eidami j Rytus ir kovodami u?. savo interesus,
isvadavo ir Lieluvq <...? MOsy kariuonuncs nesigyne
nuo rusy invazijos, 1939 m. neprisidejo prie Vokietijos
pulti Lenkija. Dabar situacija tokia, kad negalima tuoj
reikalauti duoti mums nepriklausomy valstybf. Reikia iiii-
reti realiai. Turim savo darbu, savo medziagincm pajegom
talkininkauti Vokietijai kovoje su komunizmu. Vokietija
nieko konkretaus mums nezada, bet jei mes busim tikri
savimi, viemngi, tai galim talkininkauti ir ismonemis, ir.
gal but, jilsy renkami batalionai tai tures atlikti. Ui loja-
1ц talkininkavimy mes tikim gausiy visu musy aspiracijy
realizavimq savo nepriklausomy valstybg.
Ta viltimi mes ir dirbame. .Mes turim ziureti plaCiai.
Turim atsiminti, kad esam lietuviai, ir turim visada vien
galvoti apie tai, kad visi jaustysi lietuviais. LNP Siandien
viena gali galvoti ir dirbti konkreclai. nes LAI- bene jvai-
riy pasauleziury zmones, todel jais sunku pasitiketi. Jie
negreit pakeis pasauleziiira. Mes esam sent nacionalistai,
mums kelias ir tikslas aiSkus.
Mes nczinom gcrai, kokia bus miisy ateitis, bet mes
tikime ir todel dirbame tai miisy valstybinei ateiciai, nes
Vokietijos kuriamoje Naujoje Europoje susidarys ir tau-
la — valstybe. Tad, jei mes kovosime ir dirbsirne, tai tiki-
* Karininkai, siysti j prcnincijq verbuoti imoniq j polictnius ba-
talionus
mes, Siandien dar tuo mes tiklme, kad Reicho fiureris
Л Hitleris pripazins must) praliela kraujq, ir mes gale-
sime ateityje, karui pasibaigus, gyventi valstybiskai, ne-
prikiausomi Naujoje Europoje, kuriq tvarkys A. llitlcris
ir Didzioji Vokietija. Galutinai kq daugiau konkrctaus
siuo metu biitij sunku pasakyti. Ar turtle klausimtj? Klau*
simtj nebuvo.
41.V1H.21
Idomu, organizuojami batalionai — 9-sis.
Juos pavesta organizuoti kpt. Kviecinskui. Girdime,
kad tq pats majoras Leehthaleris pavede (kpt. Sukio,
p. Prapuolenio. dr. Ivinskio rupesniu) lygiagrcciai tq pa-
4 organizuoti ir kpt. Sukiui, atseit, lyg ir LAFistams. Cha-
rakteringa vokietiu taktika.
Vakar (ar uzvakar) isejo Kubiliuno jsakymas apskri-
iti virsininkams apie LAI uZdaryma. Apie turto peremimq
•ipskriciij virSininkams. Apie vienintcly politiny organiza*
cijq — LNP-jq.
41.VI 11.23
Kurklietj skiriame Kauno apygardos LNP vado pa-
reigoms.
GrjSo mjr. Puodzius. Sj t$ papasakojo is buvusio pa-
-ikalhcjiino su Kurmies (grupe), Taunys puole LAFinin-
kus. Esq. jie tebevartoja Vytj savo antspaude. Sukvai-
lejo vaikas.
Del spaudos priklauso nuo Berlyno. Atvyks patike-
iiniai. Kurmies realiau 2iuri j lietuviy rcikalus nei ,,tau-
riiai“. Puodzius mano. kad partijos Stabui reikety keltis
i Vilnii). Ten betvarke. Gyre Zakcvicit) ir Pimpy. Esq, Da-
iiulevicius niekam tikys.
41.VHl.24
Brunius vakar pasakojo apie skerdynes RokiSky. Jos
buvo atliktos vieSai. Zydai turejo sokti j 3 m gylio duoby,
pinna pusiau nusirenge. j juos saude aplink duoby vaikS-
, iodarni, smegenys ir kraujas try5ko. Vyrai-saudytojai bu-
vo kruvini. Isvede i§ miesto su rySuliais. Prie duobes He-
рё p.ideti ir pusiau nusirengti. Mot er у s гёкё, klyke <.. .>
Juda apskrities virsininkas. Sakiau, kad jei jau vokie
ciai tai daro must; rankoinis, tai turi visksj atlikti raniiai.
be viesumos, be skandalo. Tas isgama gi vietoj padarc
priesingai. Ahninsiu aS jj. Nieksas.
41.VML25
Siandien suSaukem platesnj posedj. Sulyg mano s^raso
turejo dalyvauti: I) Vylius, 2) Puodzius, 3) Taunys,
4) Brunius, 5} Stanevidius, 6) Vokietaitis, 7) Kurklietis,
8) Dirmeikis, 9) Jurktinas, 10) Svedas, 11) Pyragius,
12) Kviecinskas, 13) Blynas, 14) Gausas, 15) Vykintas.
Taunys daraSe: 16) Reivytis, 17) 2arskus.
Brunius, Vokietaitis daraAe: 18) Viliusis, 19) SteikiJ-
nas, 20) Ivanauskas. 21) Germ anas, 22) Zidkus, 23) Aus-
rotas, 24-uoju turejo buti Cenkus, bet nuo jo Bruniaus ir
Vokietaicio alsisakyta (Stanevicius sink*) nes GV in-
icrmacijos dalies virsininku turesi^s biiti Ausrotas.
Posedis jvyko 18,30 v, St a be. Dienotvarke: 1) LAF
klausimas, 2) partijos linija, 3} tarybos klausimas (del
laiko stokos nesvarstyta).
Partijos linijos klausimu ка!Ьё1а nuo 19,45 iki
20.30 val. A§ pastaciau klausimq taip: koks yra ir bus
partijos vaidmuo? Ar ji gales savistoviai veikti, tvarkyti
Lietuvos gyveninia, tureti lemianiQ vaidmenj, ar lures
vilktis is paskos civilines valdiios ir buti vien jrankiu jos
rankose.
Kad partija veikti; ir apimty vises tautos rnases, ji turi
atsistoti ant aiskaus taulinio ir valstybinio pagrindo vie-
Sai ties visais <.. .>
Reikia pasisakyti ai&kiai. Tiesa, pro memorjoje ines
pasisakem, koks must; tikslas, pasisakem, kad mes tikiin,
kad Vokietija garantuos Lietuvos valstybes egzistcneijg,
ir pareigkem viltj. kad jau jvykgs Lietuvos prisidejimas ir
pralietas kraujas bus Vokietijos pripazinti, ir kad tai su-
darys faktorhj. kuris mus jgalins aktingai dirbti Lietuvos
ir Naujos Europos statyboj. Tatiau mes liekam he
atsakymo.
Mes nereikalaujam tuoj valstybes, о tik pripazinimo
prisideti. To gi vietoje ne partija dar negali veikti. Ji
net negali tureti savo organo, kuriaine ji pasisakyty ais-
kiai ir ncdviprastni&kai savo linijy, mums net neleidJia-
ma spaudoj ateities prasme vartoti Jodj .valstybe.
Tautoje kelia neriniy jvairus reiSkiniai, For-
muojami batalionai, bet nezinia, kokia jy paskirtis, kuris
jij veikimo plotas, girdima. kad gaus ginkly, net tankeciy,
bet pries k$ jas varies? Skelbiama vienq vokieciy kalba
darbo prievole. kur zmones gali buti jvairiai kilnojami.
kur? Zeroes denacionalizacija sustabdoma, Zmoncs dar
nesupranta, kokia yra gili Jernes jsakymo prasme, juos
skelbia vien vokieciai, nesitaria su muinis nei su valdzia
(ratai), bet kai tauta praktiskai pajus, k<; tai reiSkia,
vargu, ar bus patenkinta, Kitas nejudatnas turtas nedena-
cionalizuojamas; mieste zydy namai lieka vokieciy zinioje;
niaza to, net paciy lietuviy statyti namai, kaip Zeroes ban-
kas ir kiti, pa imami vokieciy. Mininas iSmestas is radio
transliacijy. Tauta nipinasi galima vokieciy kolonizacija
ateity.
Kalbejo Pyragius: jo motyvas turim besylyginiai pri-
sideti, turim praSyti, kad Vokietija leisty siysti karan mu-
sy Jmones pries Rusijy ir Anglijy, kad nebiity tilto atgal.
Po karo fiureris suteiks mums atpilda, kad tvarkys visy
Ostlandy.
Panasiai issitare Stanevicius; reikia detis, bet tik be
zodzio besqlyginiai.
Brunius paminejo motyvus, kodel mumyse gali kilti
lain tikro nerimo, kad vokieciai turi ir miisy nuotaikas
stiprasti.
Dirmeikis iSsitare. kad. apskritai, ar partija gales veik-
ti. nes nesusipratimai rodo, kad, gal but, kas nors parti-
joje nesutampa su Vokietijos valdJios atslovy vedama
linija. Reikia i§siai£kinti (kas kliudo bendradarbiauti).
ViliuSis palaike lietuviskjj linijy. Vokietaitis su Kvie-
cinsku patylom juokavo. Taunys pareiSke, kad jis mates
(kur, kas, kq?) Prapuolenio, Macioko ir dar vieno rasty
vokiediams, kuriaine jie sake, kad nepriklausomybes ne-
reikia, о tik laisves tikybai!
Htrauka iS Z. Blyno d tenors if io
Lyg ir nepasitikejiinas Taunio zodiiais pas vienus, pas
kitus pasitenkinimo atgarsiai. *
Dar vienas kitas kalbejo. Buvo velu, tai ir negalejom
galutinai nusistatyti del tos partijos linijos, nes dainai
kalbejf krypo j paSales.
Gale kazkas pasake, kad пёга jokios isivados i§ su-
sirinkimo. Tada Taunys pazodziui pasake: „Viskas yra
uzprotokoluota, ir iSvados gales but padarytos”. Tai skam-
ba grasinanfiai.
41.VI1I.30
Brunius nori jvesti j Stab«j Ambrazeviciy, DamuJj ir
Maceinq. Ar tik ne per daug jis riipinasi ateitinii?
Gavan i5 Blk.** Krupaviciaus memorandum^ •**, ka-
bineto 5.VIII.41 posedSio protokola ir „DenkSrifto" Ren-
telnui lietuviSkq nuorasq. Geri dalykai. Reikes jam duoti
musij pro memorijos tekstij. Kademai juk gavo. Is jo ga-
lima bus gauti ir kitus gerus dokumcntus prieJ kademus.
• „Vilkai" rciske pasitenkinimq, kad ir LAF vadovai (Prapuo-
Icnis ir Mafiokas) atsisako reikalauli ncpriklaiisomybes Lietuvai.
•• Bieliukas Bronius.
Turima sialvojc M Krupaviciaus paraSytas 19-10 rn. Taryby
Lietuvos direktyviniams organanis rastas, kuriaine klerikalai siiite Ta-
ryby valdiiai savo bndradarbiavimiy
Posedy Vokietaitis puole Vimerj (ncgynem) ir kokj
tai Krygerj *, kuris buvo prokuroru Neimano byloj. Ma-
nati, kad Krygeris vykdc tik valdininko pareigq. Gerai zi-
nc, reikalauti negalim is jo: jsake ir kaltino. О dabar, at-
rodo, tai siaulieCiy jskundejy darbas. Kalbama, kad jj
skundzia ar jau jskunde advokatas Pofela, tas pats, kuris
is Biriq po 2ydy skerdyniy iSsiveze 300 000 rubliy ir du
cemodanus aukso ir sidabro. ncsurcgislruodamas. Atrodo.
kad Pozela ar tai nori uzimti jo vietq, ar asmeniskos sq-
skaitos. Anot Vokietaifio, mes negalim cia Ijsti. Sakau,—
karStai ginCijomes,- tai principo dalykas, ir jei patys
skundziarne, tai sudarom precedent*} vokicliams. Lie-
tuvai ir lietuviams tai nenaudinga. Vylius vyksta j
Siaulius.
Atejo toks Savickas (iniinierius? dviejy muriniy namy
savininkas ir tredio pusmurinio). Esq. kaip £ia sutvarkyti
komunistus, Pavyzdiiui, laisvas vaikSto ir net dtrba kai-
rysis Cezaris Petrauskas. Neleistina. Buves saugume. Ma-
tornai, be paseky.
Sakau, ar Petrauskas yra komunistas, kq nors jskunde,
persekiojo lietuvius, kas nors del jo nukentejo? Ar yra
jrodymy? Tipas Sokosi: kokie gali biiti jrodymai. AiSkus
dalykas. Jis tarnybos neieSkqs, jam tik lietuviskas reika-
las terupjs. Pagyriau, padekojau. Uzsimine apie namy
grqzinimq. Esq, jeigu reikes, tai daug imoniy mfisy —
dar vaikSto be tarnyby. Pavyzdiiui. Sileika Antanas -
tinkamas aukstai vietai (matomai, Cezario Petrausko vie-
ton). Iscjo nieko nepesgs.
Kpt. Simkus (ar Sukys?). iSvykdamas j Suvalkijq,
klause, ar galima kalbeti su kun, Krupavifiunt, nes tas
lyg perdavgs ar jau net perorganizavgs savo TDA** ar
L.AF j LNP. jdomu. Ar tik dalis ..perbegeliy" (kpt. Su-
♦ Vimcns, buriuazinio kariuoincncs tcismo narys, dalyvav^s
leisiant Klaipedos hitierininkus, sickusius 1934 m. alpleSti Klaipedos
кraiti} nuo Lietuvos ir prijungti jj prie Vokietijos. M. Krygeris tojc
byloje buvo tardy tops
TDA —tautlni darbo apsauga taip buvo vadinami pirmomis
okupacijos dienomls burzuaziniy nacionalisty suorganizuoti policiniai
batalionai.
kys jam buvo LAF’o isgauta teise formuoti bataliong)
nedirba kite, diversinio, darbo? Keista tokia Sukio laiky-
sena. Brunius pritare. Sutikau ir aS. Matysim, kg papa-
sakos. Gal Krupaviiius paraSys naujg „bendradarbiavi-
mo“ sinking? О gal dabar kitas zrnogus taip padarys?
41.1X.I
iStrauka is Virbalio (LNP Vilniaus vadas)
I941.VIII.26 raSto. Vilnius:
Vakar atspejamu laiku skaitemc IS gautus ideolo-
gijos metrnenis.* Bendras jsptidis neblogas, bet vis del-
to rasta kai kuriij principiniy trukutnq. Mums atrodo, kad
lie triikumai Siandien yra labai svarbtis.
Ideologijos inetrnenysc пёга visiSkai paliestas soda-
linis darbo klausimas, nepaminetas kraujo rySys ir rases
principas. Cia pamineti principiniai klausimai yra vienas
i§ svarbiausiij veiksniy musu idcologijai. .Atrodo, kad siy
principiniij dalyky nepalietimas mus visai atitolina nuo
nacionatsocializmo. Mes turime eiti vienu ir tuo paciu ke-
liu (nacionalsocializmo), tik, aisku. reikia nepatnirSti sa-
vo krasto, Lietuvos reikalij, esandios biikles tam tikra
prasme. Siuo metu ideologijos metnienyse apibrezta na-
cionalizmo savoka yra artirnesne nacionalizmui, bet ne
nacionalsocializinui. Mes nactonalisto varda pricmeme
tam, kad jis atitiktij nacionaisocialistq. Deja, pagal da
bartinj aiSkinim? Io pasigendama. Ten pat kalbama apie
Vakarus. Vakarq savoka yra platoka. Vokieciai daug ma-
ziau paminimi. Tuo metu musy vyriausybe orientavosi
j Vakarus ir girnnazijose jvcde sustiprintq pranctizu kalbos
mokyma. Gal ir apsirikau su kai kuriais faktais, nes del
laiko stokos nuodugniai to negaliu isnagrineti. Manau,
u£ tai atleisite. Tas, kas labiausiai krito j akj, pasitary su
vienminfiais draugais, atkreipsit Jusq demcsj.
Na, ir daryk kg nori, imogau!
’ LNP Ideologijos nuoslatai. kuric buvo iisiuntineti LNP padali-
niants aptarti.
II.IX.3
Kurjozai neleistini. Pas Dabulcvifiiy — Vilniaus
miesto burmistrq ir apygardos tarpjq atejo jstaigon
lauko zandarmerijos zandaras ir pareikalavo vykti j Jan-
darmerijos ortskomendantiirg. Tas paklause, ar negali pas
jj uzeiti. Zandaras pagrasino apygardos tarejui arejtu.
N’uejo kartu. Koks tai puskarininkis pradejo Saukti, mo-
juoti ties jo nosimi liniuote. Dabulevieius susitare sti apy-
gardos komisaru, kad atstatys 1940.VI.I5 padetj jstaigo-
se. ar panaSiai Ir paskyre buvusj malunink? j jo viety,
atleisdamas Icnkq. Tas gi nuejo skustis iandannerijon,
nuduodamas vokietj (kilgs nuo Dancigo lenkas). Stikavo,
rckavo, (a patj dare atejfs leitenantas. Grasino kalejimu.
Kiaulyste.
4I./X.H
Sudarem komisijq per 7 dienas paruoSti {status:
nijr. KiaulOnas. Kurklietis, Dambrauskas, Jurktinas. Tu-
rin! jsiregistruoli.
Sliesoraitis yra nkio vadybos virSininkas, Berods. ga-
vom is Kubiliuno 250 tUkstanciy rubliij. Tures vesti ais-
kiq atsakomybp,
1/JX.9
Nepamirsti Pyragiaus raginimo rinkti Rastikj vadu ‘
ir prasyti jo tarpininkavimo sueiti j kontaktQ su civilines
valdzios atstovais.
Prapuolenis dabar yra nuolatinis RaStikio svccias. Vie-
na ranka.
Taunys minqo kokj tai pasikalbejinia, Gcstapas klau-
se, ко nori'ty lietuviai. Taunys atsak^s norety Lietuvai
Slovakijos valstybines formos. Brizgys net nezinojfs, ka
pasakyti..
Taunys pasakojo. kad jie svarbiu dokumenty yra dav$
vokieciams (gestapui), kuriy jie, esq, nebuhj niekados ga-
v₽. . ir uz tai nera pacing jokio atlyginimo,
ADSR f, r. 138. dienoraSdio s^siuvinis IV. Originaias.
• I.NP vadu.
I
I
j 41JXJ8
Vakar Kurklietis iSkirlo „sposQ". gana biaurtj. Gavo
p. M. Krupaviciaus memorial^ * su paraSu. pasidare du
nuorasus, atnese j partij?. Jurkiinas patvirtino ir pridejo
partijos (vyr. vadovybes) antspaudq. Kai Jurkunas tai
man papasakojo. jsakiau iSSaukti Kurklietj. pasikalbejau
Tas dar juokavo, bet beveik jega iStraukiau is гапкц tuos
du egzempliorius ir nupleSiau Jurkitno рагаЦ ir antspau-
| di}. Gerokai bariausi, aiskindamas galimas pasekmes. Mes
nejskundinesim nieko.
Siandien, 18. IX. kalbejau su Simkumi. Zydu egzeku-
I cij$ sustabdyti, nors duobes iSkastos.
Kpt. Jasiunskas sake, kad Krupavidius jau praSosi
stoti j partij$. Keiis sykius prases anketos. Pasakiau, kad
duoti} ir kad jq perduotij man. Nenoriu, kad pakliutq
j biogas rankas.
I Tikros iinios:
I
1. 11 Rezervines policijos bataliono oberleitenantas
' Borek su lietuviais bataliono karininkais elgdavosi taip.
kaip padorus karininkas nesielgtij su belaisviais. Karei-
viy akyse juos isrekdavo, iJkeikdavo. Apie tai buvo pra-
| neita Jegeriui. Tai vyko, tik vokiefiams atvykus.
IL Веле II. IX visy akivaizdoje (vokieCiu ir lietuviu
karininky) 11 rezervines policijos bataliono vadas
mjr. Lechthaleris Itn. Buikauska isvadino „Miki Mauzu“.
Apie tai praneSta karo komendantui Kviecinskui.
111. Bataliono patalpos pakenciamos. Neturi ant ко
guleti. Nera aprengti. Susisiekimo priemones atimtos. Jos
buvo musij pastangomis jsigytos. Reikia nuolat rnaldauti
I sunkvezimiy.
1, 2, 3 batalionai ne£a tarnybq. Visi neSioja sa\'o rft*
bus. Ciuziniu ncturi. Guli ant grindq. Kariskos aprangos
Lietuvoje — must} — yra dar 5 divizijoms aprengti. Ne-
duoda nieko. Kareivitj savanurii] nuotaika bloga.
। Zydai.
• Ankeiian minitii M Krupavifiaus memorandum;;.
I
I
I
41JX.19
Vakare, 17.30 val. suJaukem stabo ir senesniy „vilkij"
posed]. Viskas sunku surasyti.
(domiausia — dr. Pajaujo siiilyinas bendradarbiauti
minimaline programs. Bet mes dabar is vokieciy neturim
net tos minimalios teises. Siule keisti rastq. islyginti kam-
pus, papildyti faktais ir suSvelninti tong.
Pasakiau - raStas turi eiti toks, koks yra. Tai princi-
pas. Zingsnis atgal vers daryti zingsnj po iingsnio atgal.
Neiinia iki kurios ribos. Turi buti paskelbta valstybe,—
kitaip, jeigu bus einama vokieCiy dabartines linkmes ten-
dencija, netikiu, kad mes gausim valstybf. A§ galiu eiti
lojaliai, zinodamas uz kg einu. Politikuoti — jtikineti ki-
tus. netikint iakty kalba - negaliu. Partija tai dviveidis
dalykas. Jeigu partija neleidzia vokieciams keisti piano,
tai ta pati partija juk gali smarkiai pakilti, suteikusi Lie-
tuvai valstybf.
Kalbeta del vado pakeitimo.
|domu - is Ivanausko (Kauno miesto teatro direkto-
riaus) kalbos strode, lyg senieji „vilkai" akceptuoja padetj,
kad reikia eiti minimaline (Pajaujo konkreCiais punktais
pasiulyta ir Taunio smarkiai patarta) linkme. sutikti su
vado pakeitimu ir senujq, patikimi], jejimu, kurie gates
rasyti kitg memorandum;].
41JX.23
Sekmadienj — 11.IX.21 nuvykom Puodzius, Jasiuns-
kas, StaneviCius ir aS pas Karutj. Karutis sutiko: 1) duoti
eigg raStui per Kubiliung. 2) palikti Bruniy pavaduotoju.
3) skirti mjr. Virbicka. *
Du sykius kazkas skambino, du sykius Karutis iSejo
is verandos ir nebuvo po 10 min. (12). Vokietaitis atvyko
su alumi.
Veliau Karutis atsimete nuo sutarto dalyko.
MaiSosi Gobis, Misiulis, Sinkevicius.
• LNP vadu.
Pirmadienj. 22.1X, atvyko Karutis j posedj. Pries tai
iSsikalbej?s su Baumgartcliu. ZiCkaus sugestija.
Karutis pasake, kad ilgai kalbej^s, aiskingsis. Rcikia
daryti pakeitimi; vyr. vadovybeje. Vokieciai pageidauja
(reikalauja?), kad iseitii Brunius ir Blynas.
ISdeste kelis kitus punktus. Ju tarpe privaliSkq nuo-
nionf Baumgartelio, kad lenkai yra bendri prieSai. Lenki-
joje yra derlingij zcmiti, Lietuvoje yra nederlingq zemiu.
lietuviams Gkininkams teks j ten keltis.
Paklausiau, о kas gi uzinia tas cia nederlingas Lietu-
voje zemes? Neaisake. Pasigyre, kad vokiefiiai jj pagyrp.
ufctarp, pasiulp jvcrtindami G men. gydytis ji; duodainomis
JeSomis uzsienyje. Atrodo —labai patenkintas.
Del vado skyrimo —jis galvosiqs. Gal but, savaites
begy paskirsiqs.
Pasakiau, kad vadas serga ir negali eiti pareigt;. Turi
biiti vadas. Reikia iiandienq, cia pat paskirti vadq, kuris
susidarys Stabg. Negalima atidclioti. Klausinias eina apie
partijos linking ir likima. Negalima leisti, kad vokieciai
diktuoty paskyrimus partijos vyr. vadovybeje.
Tiesa, Karutis sake posedyje, kad del vado ir vadovy-
bes jis tures pasitarli generalkomisariate.
4I.IX.29
Bruniaus gi ,,viltys“ — „lekStelines" * — yra tokios,
kad 3.X turi Kubiliunas „isnykti", о 5.X turetij biiti naujas
Lietuvos kabinetas. Matysim, kiek „I6k§tes“ teisingos.
41.IX.30
Virbickas rode Kubiliitnui paraSytq kalbrj Rentelnui.
KubiliGnas nori, kad biitij iSbraukta victa apie nepriklau-
somos Lietuvos valstybp. kuri stovi Salia Didziosios Vo-
kietijos aktingame Europos kurybos darbe. Esq, tai — nc-
laiku ir ne vietoje.
Siandien bataliono kareiviai vaikSto po miestq visiS-
kai girti. Kalba, kad jie (jie patys kalba) vaziuosia
j Rygq: ot, pagyvensia ten. Ar tik iki penktadienio nebus
♦ Kalbama apie spiritistinj scan59.
cia baigta su zydais? Gal lietuviai ir ten uZsiims siuo
garbingu Zudikij-skerdejq amatu?
41.X.7
Ivanauskas buvo u2djgs ir kalbejosi apie Germantq.
Esq, girtuokliaujQs su gestapininkais.
Pyragius minejo. kad Klimaitis „apipaskudijo" koki tai
vokieciu automobilj. Vokieciai jj iivijg. Jis visur kalbtjfs
LNP vardu.
41.X.11
Stanevifius grjzo IS Vilniaus srities. Stoja u2 Virbalj.
Epizodas: sykj Hingstas vaziavo automobiliu. Virbalis
eidamas nepasveikino, tai Hingstas iJlipo is automobilio.
jrenifs rank? j song, akimis seke, koi Virbalis jam dingo
is akiq.
41.X.I3
SeStadienj—I I.X—buvo vakariene. dalyvavo Kubi-
liunas, baronas Ropas, baronas Reke (ar panasiai), Rei
chertas, Baumgartelis, Noiratas (ar panaSiai). Stanevi-
cius, Taunys, dr. Vokietaitis, Blynas, Brunius, Pyragius.
Po£ela, J, Vokietaitis, Svedas, M. Valiukcnas ir dar vic-
nas kitas <.. .>
Ropas buvo nemandagus ir jzulus, Visa pasikalbeji-
niQ sunku surasyti. Svarbiausi metmenys <•. .>.
Esq, inteligentija yra visa priesinga vokicciains, jro-
dinejau, kad ne. Jis — priesinga, gal tik Cia prie stalo sedi
yra palankus, daugiau пега. Inteligentija turi lygiomls
teisemis su vokieCiais ivarkyti ir valdyti Rusijq, Sakau -
ir dia lietuviams darbo yra. Jis — inteligentijos per daug,
net vaikai diplomuoti. О ar tai blogai, juk Vokietija irgi
lo siekia. Jis — tik ukininkai yra palankus. Jie gales likti.
Jie sutvarkys ateityje ir nuosavybes teisp. Dabar tik per-
einamas laikotarpis. Mes jy nesuprantam, tai protestuo-
jam. Sakau — gal but, stoka issiaiskinimo. Kitoj pusej
pritare Baumgartelis.
Tiesa, labai nuoiirdiiai atsisveikinom (11 val.) su
Pyragiumi. Tas net apsiaSaroj^s klause, ar aS juo tikiu?
Pyragius smarkiai „durnino*4 ir tyfiojosi is Poielos.
Taunys ir PoZela labai visus papiktino. Kaip sako —
taip sulindo j riira Ropui, kad negalima bull? nei surasli,
visi gailisi, kad pne batij „alpazitiimui'* nepririSo korteliu
su pavarde.
jasiunskas minejo. kad Virbickas irgi matiimi pasipik-
tino, esq, kaip as galejau taip kalbeti su Ropu. Anot jo
ir vUq kiti), mano kalboj ir teste jautesi baisi pagieia.
Kvailiail
Kalbejau, liesa, su Ropu apie Hitlerj. Lyginau ji su
Napoleonu, su Naujqja Europa, su Prancuzijos Europa.
Kodel — sako Ropas — to neparaSiau, Sakau — neturirn
spaudos. Jis—juk laisvf" yra must), jis atidav^s. Sa-
kau,— vis vien ne must), nes ne partijos organas. Jis —
veliau gales buti, dabar tai bull) nepatogu. Sakau — ra-
Sysim partijos organe.
Ropui iSveze mot in;; ir susaude tevq ir iSveze u2 3 mi-
lijotius brangenybii] ir paveikslu •. jsiutes. Jam tera
vienas iietuvis —tai Pozela. Saudo zydus. Sake, kad turi
zmoniy ir laiko. Jam sunku. Konvulsingai maige pirstus.
Kambaryje jo kruvini drabuziai. Klause. ar J. slykStesis
pas jj uzeiti. Sviede per du kambarius (kambariai su per-
tvara) alaus bonkq — suduzo. I&eidamas iJsitrauke iS ki-
senes degtines ar spirito. Matyt, neSiojosi.
4J.X.I7
Vokieciai anq diena paSove vienq abiluricntq. Karinin-
kq Norku vokieciij auksli pareigunai (vienas — policijos
Jefas Lietuvoj — mjr. Egertas, ar panasiai) apdauZe. Nak-
tj jis juos sutiko, atsaliutavo, tie priejo, dave j snukj ar
per kepurf. Tas dave atgal. Tuomet nusivede pas save.
Tarde kelias valandas. Veliau paleido. (Pradzioje buvo
parodfs Jegerio liudijima. PravardZiavo jj zudiku ir sker-
diku, esq, zudai zydus, о paskui ir mus Zudysi.) Grasino
nesiskiisti. Tas pasiskunde. Buvo atem^ viskq, vcliau ges-
lapas grqzino. Vokieciai nori taikytis, kad ,,uimalti“ skan-
dalq. Jau nebe pirmas faktas.
• Tai Rope prasimanymai.
AlCisq vyrai nue jo j vakarieny „Melropolyje". |dornu,
kg ryt papasakos. Daugumas patenkinti, kad gali hut su
..aukStais ponais". Mjr. Simkus juokiasi — jus puotaujat,
о mes einatn 2uli ir seitnas neaprupintas paliekam, ir ka-
rininkus vokieiiai iJ butij meio,
41.XJ8
Svedas pasake aprupinsias visus nacionalistus namais.
Bus paskirli kaip valdytojai, о vcliau jie gales tapti ir
jy nuosavybe. Pasakiau, kad tai nebutu klikos darbas,
о reikia pinnoj eilej apriipinti partizanus, aklyvistus,
vcikliai slaptame atikomunistiniame veikime pasireiSku-
sius. jeigu kas is to iJeis.
Apskritai, Svedas nniSa. kaip ir Glovackas, ant iakto.
kad dabar, esg, vykstanti „revoliucija". Komediantai!
4/.X.26
<...> 11.30 buvau Stabe. Kelyje sntikau Paskeviciy.
\tejo kpt. Jasiunskas. Jis ryt nori eili pas barony Roke
kalbeti del bataliony. Esq, skiriami Spokevifius, Kraunai-
lis*. Esa, Kubiliunas juos skirias. Viena sakes V'irbickui,
u kita dieny — tai neigr vadyboje buvo pasirasinejami
atitinkarni jsakyniai, Kademai nori pcrirnti j savo rankas
ir ginkluotas pajegas. Kviecinsku nelabai patenkinti. Ar
Jasiunskas ко nors nernatio? Juk jsakynie (LAF) jie tik
..suspenduoti", о neismcsti is LAF. Tai jdomi smulkine-
nele. nors Siaip jis man gana palinka. Pastaruoju laiku
jis tik kiek nervuotas. Is jo namo krausto visus (Ropo jsa-
kyrnu). Palieka jj ir sargg.
41.Х.2Я
Siandien buvo du posddiiai. 17 val.— karininky — del
Spokeviciaus, Kraunaicio. Jankausko nuvertimo ir pasta-
tymo „niusy" zmoniy. Pasiiiletn kandidatus. Taunys vie-
s’ai pasisakfs. kad jis yra pristatytas palaikyti rySius su
• Pulkininkal SpokcviCius ir Kraunaitis LAF vadovq buvo pa-
sklrtl pnliciniams bataiionams vadovauti, „vflkai* juos pa^alino ir pa-
slatfc vadovauti LNP narj Kviecinskq ir kitus.
ten dirbanCiu 15 sicherheitsdiensto, tvarkys Spokevifiaus
ir Co likvidavimy.
41.XI.6
Grjzo Barzda is Minsko—Borisovo—Slucko rajono.
StiSaude lietuviy batalionas vir§ 46 tiikstanciy iydu
(Gudijos ir atgabenty iS Lenkijos), rusu komunisti) ir rusu
belaisviu. Pakorc virs 10 £moniy. Korime dalyvavusius
iJrikiuotus lietuviy batalionus fotografavo Simtai vokieciy.
Sykj pagavo keturis rusiis Vokieciai jsake su&audyti. Mu-
siskiai atsake — saudykit patys. Vokieciai pasake, kad
jiems uzdrausta. Kadangi inusiskiai neJaude, tai tuos ke-
turis rusus vokieciai paleido — bekit! Tie ir pabego.
Kareiviai utcleti. 30% serga niezais. Blogai aprengti, Sa-
la. Neluri ruby. Batai be puspadSiy.
Girdet, kad Vihiiaus batalionas vyksta j Liublina...
garbingams pareigoms, anot vilni&kiy. „iSleidzia". Na, ir
garbing! gi tie ponai vokieciai.
41.ХГ.П
Vokietaitis pakviete ateiti 18 val, j„Ragutj"—isleis-
tuves 5-jo bataliono. Xuejom su Bruniurn. Vadas ракаI-
bejo neblogai. Vokietaicio favoritas Steponaitis ar Stepo-
riavifius— idioti&kai. Kurpius —per ilgai ir atkartojo
vado miiic-iy. A§ kalbejau trumpai: <...> Taulos kovoja
ne vien uz bendrus Naujosios Europos, bet ir kiekviena
uz savo interesus <...> Mes irgi kovojom, praliejoni
kraujo. Tulose kalbose minimi ispanai, olandai, belgai ir
kiti. Lietuviy nemineta. A§ linkiu, kad artimiausioj kai-
boj llitleris pripazinty ir miisy dalyvavimy ir kad tani
aksliny duoty jiisu bataliono isvykimas. Jus kovojat u2
Lietuvos ateitj. Tauta yra ir bus dekinga jutns <...>
41.Xi.20
18 .XI vakare buvo isgertuves miisy vady su Ropu, Re-
ke. Nabersbergu ir Lulu. Visi buvo girtuteliai.
Ropas patar?s palaikyti kontakty su komendantais.
Esy. butinai reikes „keisti vard«f‘, negalima vadintis LNP,
nei Lietuvos nacionalsocialistu partija. Pradzioje, esy. jie
, ц* /и**-1—ZL-. >*
\Ja~i4t - Л- •*»’' -'* -,'
Btrauka iS Z. Blyno dienora&io
patys sitil? LNP. Tiesa, Vokietaitis su Tauniu spaude, bet
Brunius ir as nesutikom su tuo tada. Dabar galim pasL
vadinti, pavyzdziui, net Lietuviy atgimimo draugija. Lulas
pazadejo Icisti ,,N. GadynpV tik, prestizo deliai, reikia
pakeisli redaktoriy. Jasiunskas klause del ufdarymo prie*
zasciy — nuinojo ranks, esa. praeities dalykai. (Mieste
kalba, kad u2 mano straipsnj.) Ropas sake, kad pas ji
buvo trys delcgacijos is Suvalkijos. Nori zibalo, druskos,
gelezies, bet nekalba apie kitus dalykus (suprask ne-
priklausomybg). Jasiunskas sakosi uzklausfs, ar tie dele-
gatai buvo parinkti. Ropas atsakps tai netyrinejgs. Esq.
jie gali tuoj rnusu vietoj rasti 20—200 vynj, kurie dirbs
uz pinigus. Jasiunskas pasak?s, kad ir daugiau gal ras,
bet nieko neiSeis, kaip neiSejo su Kvislingu **. Ropas nie-
ko neatsak?s.
* PIrmoniis okupaeijos dienomis Marijampolije ,.vilkq“ leistas
laikraStis, kuris nelrukus liitlerininkq buvo uidarytas.
•* Buvfs Norvegijos kraito apsaugos ministras. organizavps fa-
iisty parlij-7—hitterininkij penktqpj kolona. su kurios pagalba 15M0 tri.
hitierines Vokietijos kariuomenc okupavo Norvcgljij. Nurvcgq neken-
fiainas kaip tautos iSdavikas.
Visi kalbejosi labai atvirai. Steponaitis ar Steponavi-
dus. (dr) Vokietaicio draugas, nusigerc tiek, kad pilvu
atsigule ant kedes, rankomis sieke zem?. о kojomis mas-
katalavo, negaledamas paskum net nuo kedes nusiredeti.
19 .XI. Kviecinsko ruoStas balius garbei 11 rezervinio
policinio bataliono vado mjr, Lechtlialerio, kuris neatejo.
Dalyvavo: 1, II, III bataliono karininkai, apie 15 vokieciij.
apie 15 partijos imoniij, Labutis, Spokevicius. Kviccinskas
pasake kalba — Hitlerlui valio. Grieze vokteiiq himn$,
Horst Vesclio * daina ir Lietuvos himng, kurj karinin-
kai sugiedojo. Puse iaikc ranka iskel?, kiti ne. Veliau
Kviecinskas pasake ilgokq kalba, biskj laiJancig. Atsake
hauptmanas — nieko nepasakydainas. Vokieciai greit
nusilake.
41.Xl.25
24 .XI, vakar, Stabas svarste ..potvarkio*1 del draugijij
klausimq. <. ..>
Taunys norejo, kad ta pat dienq, 17,30 val. eiti kalbcti
su Ropu del partijos. Vadas nejo.
Kas tai kalbejo apie deklaradjg, kad u2sidarius liktu
Svarus vardas. Esq, ja turetu visi. cia ir kitur ir dar kitur
isgirsti. Paneigiau. Gana, kad Berlynas iigirslij tnftsu
balsQ.
Vokietaitis akccntavo, kad mes galim kalbcti tik kaip
vergai, kad reikia biiti realiems. Uiprotestavau del vergq.
Esam arijai — kraujas geras ir пега ко savgs zcminti.
r 41.XI.26
Brunius ir Vylius ininejo. kad j 9 fortq atvczc daug
iydij Vokietijos -- kiti sako,- i5 Cekoslovakijos. Dali
jau susaude. Viena motcris i§sirei§ke: vienas Suvis ir vis-
kas baigta. (V.). I§ vagonu. kas pasieme. tain leido nestis
valizas, kas nespejo paimti — ncleido. Ka gi — Lietuvq
vokieciai nori padaryti Europos zydq kapinynu.
* Hillerininkij partijos liininas.
tor
Su Bruniurni. Nenori duoti toliau — Berlynan, vokie-
ciarns. Pasakojo, kad kai dare perversm^ *, tai, es§. Sta-
nevidius, Vokietaitis, Taunys ji norejo arestuoti, nes jta-
re, kad jis isdavfs paslaptj apie ruosiamQ sukilima ml*
nistrams, Karutis neleidps. („Ragutyje" per viena alutj
Jasiunskas tvirtino, girdejo Virbickas. kad vienas i§ GV
pranese apie sukilimg, kad LAF turejo patikimij ir tikru
ziniij is anksciau, tik „tevynes labui" nutare laikytis
grieStos riinties, neleisti ,,incidento“.) Kam jis tai pasako-
jo (Br<uniui>)?
Papasakojo (su intencija?) del ..delcgacijos4*. Es?, jis
su Ambrazevicittmi buvo sutargs delegacijg j Berlynq.
Proporcija: du jy, 1 musij; is 5—3 jy, 2 — musti. Turejo
praiyti gen. Pohlj leiditno. jvyko „sukiliinas". LAF ir vy-
riausybe pradejo kalbeli, kad jau velu. pagadinla, пега
kaip ir reikaio, nepatogu, sugriauta. Es$, GV vis lauk^s,
vis del to siulyrno, bet nesulauk^s.
Nejau jis dabar rimtai galvoja apie delegacijg?
Sakiau,— kad jei partija ir toliau bus viena, tai ne-
matau reikalo jai egzisluoti. Teks trauktis. Jis — Brunius:
gali, pataisei dabar savo vardq (pasitaise: nes nepasizy-
niejai prie bolSevikij), visuomene jau zino lave, seniau
2 mojo, kad sj t^ raSei. Isvada -- gali trauktis.
Ga! todel ir nenori, kad duotumem vokieciams-kariS-
kiams, nes tnano rasyta. Pats raso vienq dalyka, nori, kad
aS pcrra§y£iau. Nejau jau ir Brunius susirgo asmeniSku-
mo manija. A§ juk neieskau is visuomenes garbes; sikt
man ant visuomenes! Tai jam ir pasakiau. Zinau visuo-
men?, kai gcrai • gerai, kai blogai — ji pirmoji surnah
su purvais.
Zydus, kuriuos dabar Saudo I-mas batalionas, veza
Cekijos. Jie turi Brazilijos, Argentines vizas. Jiems sako.
kad juos veia j „karantin?4*. Turint galvoj ,,J laisvy“ pa
skelbta naujq potvarkj 2ydij reikalu (Nr. 136-29.XI.4I)
• LAF „vyriausybe?" iSvaikvmas, kurj, pavedus geslapul, jvytedi'
,.vilkai“.
IStrau’xa ii Z. Blyno dienoraSiio
aisku: jie a tsi sako „pilietybes", gauna vizas, veza j ,,ka-
rantina"—viskas legalu, о jie dingsta pakelyje. 1-mas
batalionas juos sutvarko.
41.ХП.2
Siandien vadas padave tnfisu „minimum" Kubiliunui.
Blskj pakeistas tekstas— nebe visai toks, kaip vaka-
rykstis:
1. Nekeisti partijos pavadinimo ir jstaty, о lik juos
papildyti, nes keiciant nukentes partijos vadovybes pasi-
tikejimas ir ji nustos svorio tautoje.
2. Neaprezti partijos nariy ir jos padaliniu skaifiaus.
3. Leisti vykdyti pilna jaunimo organizavimg rnokyk-
lose ir privaciame gyvenime.
4. Vadovauti tautiniam ir kulturiniam gyvenimui, auk-
lejant taula nacionalistinej dvasioj.
5. VieSame Lietuvos gyvenime dirbq lietuviai (tarejai.
direktoriai ir kt.) privalctij tureti ne vien vokieShj, bet
ir lietuviy tautos ir partijos pasitikejimrj, nes kitaip jie
negalety tinkamai atlikti jiems uzdetq pareigy.
6. Bendromis jegoniis kovoti prieS 2ydiSkq komunizmQ
ir dirbti Naujosios Europos atstatyme.
Mieste kornentuoja. esQ partijos vyriausybes nariai jau
apsinipine tarnybomis: (Vokietaitis—direktorius vidaus
reikaly vadyboj. Taunys direktorius darbo ir socialines
apsaugos vadyboj).
Kurklietis steblsi, ar as vis dar esu Stabe ir laisvas.
Atrodo. kad jis jau kratosi nuo partijos.
4LX11.4
Vadas * buvo pas KubiliunQ. Tas pasake, kad partija
bus uzdaryta. Esq, mes puikiis zmones — tai visiems bus
parupintos tarnybos.
Sliesoraitis ryt kviefiamas pas Rentelna. Ko jis nori?
Gal gauti pro memorjos tekstQ, ar pasiulyti steigti naujQ
sajungQ. Anot Sliesoraicio. vis vien bus partija panaikin-
ta, ir, atrodo, bus jsteigta „Gelezinio vilko“ SQjunga.
Esq, |yg Karutis nor£jfs atsisakyti nuo vokiefiy duo-
tii pinigy vykti j Svarcvaldg, bet prikalbintas sutikfs.
Kandidatais j vyr. vadovybf minimi: Vokietaitis (va-
do pavaduotojas). MatuleviCius, Sinkevicius, Misiulis.
Girdcti (is Sliesoraicio) ir Steikiino pavard£. Jis Siandien
bus pas mus. Atrodo, kad zondavo upa ir nuotaikas. Pa-
sakiau del „Gelezinio vilko"; jei buvo neaiski padetis, rei-
kejo jeiti, dirbti ir taisyti, о ne laukti, kada viskas bus
svaru, ir tada laukti kvietimo.
41.ХПЛ
Mieste plinta garsai. kad mums duos autonomijy, bet
pareikalaus mobilizacijos. muity ir kitokios unijos.
Vadas sake, kad mums reiketu gauti bent prolektorato
padetj. <.. .>
Parasiau (ir pasirase Virbkkas) ra§iQ Renlelnui- tik
oficialu - del leidimo toliau veikti partijai, bet neiSsiun-
tem. Vadas nori dar palaukti.
• Tuomt'tinis LNP vadas L. Virbickas.
Faniazija—jei reiketu vykti Berlynan, tnanau reiklij.
kad delegacija buti; tokia: 1. Virbickas, 2. Brunius.
3. Blynas (partijos atstovai), 4. AmbrazeviSius, 5. Mac-
kevicius (kiios sroves), 6. prof. Jurgutis, 7. prof. Janu-
laitis, 8. prof. Remeris, 9. doc. Krivickas (ekspertai).
Kad tik Siandientj durniai iS LNP ir visokie „vilkai"
nepadarytu dabar isdavikisko darbo! Turi eiti gcrai.
41.XU.6
Vokieciai is VilkaviSkio apskrities savivaldybes parei-
kalavo 20 Symiausiu zmoniij pavardes, vardus, adresus.
VilkaviSkieciai mano, kad tai galj bfiti jkaitai. .Arba teroro
prieinone... Man gi airodo, kad (ai gali buti 1917 m
lictuviii konfcrencijos tipo atstovai. kaip tie, kurie tada
isrinko Valstybes taryba. Gal ir dabar panasi „tautos
atstovybe" bus renkama. Reikia ta mint; „uzmesti" Vir-
bickui ir Bruniui.
4LXH.7
Kalbama apie incident^ ...Metropolу“. Vokietis girtas
jieide lietuvj ir Siurksciai su juo kalbejo. Tas jam pasake,
kad bfitu mandagesnis, nes jis nesqs zydas. Vokietis atsi-
kirtfs: esi ne zydas, о baltas zydas, о visit fydu laukia
toks pat likimas. [domu, jei tiesa.
41.XII.9
Buvau sutik?s Tulabq. Kritikavo sukilima •. Anglija
munis palankiai nusiteikusi (?). Vatikanas buvo paras^s
laiska komunisti; laikais, kad Jalbiikovskis „padoriai"
elgtusi su lietuviais, Dabar jis yra Ryti; sriCiq vyskupas.
Reinio niekur neprisileidiia, nieko jam nedtioda. Paklau-
siau, kas butt; Lietuvai, jei vieng dien$ Jalbzikovskis
dingtij? Sakau — nieko nebutu. Jokios bahiytines baus-
mes Lietuvai? Sako jokios. Na, gerai, sakau, turesim
tai galvoj.
LAF Jaikinosios vyriausybei" Bvaikym^.
I§ Vilniaus (R<imas>) girdejom, kad sicherheisdienst
patarfs iSeiti i§ partijos, nes joje yra puvesiy. Esa, lures
buti viena valstybe, viena tauta, vienas vadas, viena
kalba.
Svedas is plepalii (rirnto zmogaus) pareigkgs tokiq
nuonionj, kad naujoj sajungoj is LNP vyr. vadovybes
liks Taunys, Sliesoraitis, Vokietaitis, Svedas,
41.ХП.12
Kalba (kazkas is Zeroes banko?). kad vokieciai pagav?
vienq apie 30 metq inoterj (dviejy vaiku motinrj), kuri
ejo namo Zaliakalnyje. U2metf skarel? ant galvos su
cliloroforniu. Atsibudusi kokiame tai bute ant sta-
lo Apsiredziusi ir i§§okusi pro langq. Nuejusi
ligotiinen pradejo pasakoti savo jvykj. Tuoj atvykg du ar
keli gestapo valdininkai ir pasak$ jai, kad ji viskg i§si-
galvoja, kad ji tai sapnavusi, kad bus blogai, jei plepes.
Vienai moteriai gatvej pagav$ 16—18 m. dukterj. Dvi
savaites — ir nieko apie ja negirdet. Tur but, vokieciu
bardake.
Idomu: bolsevikq laikais buvo visoku plepaly, bet to-
kiij plepahj (jei tai tik plcpalai) apie moterij isnykimq
ir prievartavitnq vis delto niekados niekas negirdejo.
Vokieciai!
41.XH.I3
Vyras ejo pro „Vcrsalj" su zmona. VokieCiai pasviete
lempute, sako: ,,5i yra graii". ir tcnipia j automobilj. Vy-
ras pliekia vokiecius lazda. Rekia. Susirenka ftnones—
buvo apie 19 val. Vokieciai pasiSalino.
Sanciuose darbininkai dezuruoja su lazdomis.
<,. .> Man svarbu tam tikras principas — ne vienn
ar keliij zydq isgelbejimas; negaliu pak?sti fakto, kad
Lietuva paverSiama lavonine — kapinynu, kad verCia Sau-
dyti rcguliariai i§ Vokietijos su vizom iSvykusius zydus,
* Try# fodJiai nejskeitomi.
kad Saudom kitus, kad tampam tik apmokatnais budeliais,
kad mus filmuoja, о savy*s vokie&iai — ne, Tos niekSybes
negaliu pakjsti.
4i.XH.lH
Vadas buvo pas Rentelng.
Esg, pradzioj prieme Kubilitina ir kartu su juo kalbe-
josi apie 20 min. Paskum prieme Virbick^ ir Pozel$. Atro-
do, kad pokalby dalyvavo Nabersbergas, Ropas, Reke ir
Lutas (?). Rentelnas padckojo uz darbq, pasake, kad jis
net vaiinejps j Ryg$ del partijos, bet jos neleidzia, bet
jis tikisi, kad vadas asmeniskai uzeis pas jj pasakyti, kas
ir kur negerai. Vadas pasake, kad partija dirbo, kiek ga-
lejo. Veliau kalbeta del le&q. Rentelnas pa?,adejo aptnoke-
ti, jsak6 Kubiliunui tq reikalq sutvarkyti.
Lutas (ar panaSiai) nustebo, kai раргаЗё 90 tukstan-
tiq reichsmarkiq. PaaiSkinta, kad tai iki 1.1.42 ir u2 pra-
ejusj laikq visai Lietuvai. Berods, Kubiliunas labai skuba
su apmokejimu, Siandicn pavede Malulioniui, ir ryt, at-
rodo, gausim algas.
Vis daugiau plepalq apie bobq vogimjj. Vokieciai alJki-
na, kad jos einan€ios pacios savo noru.
41.Х11.П
Siandien padejom vainik? prie paininklo Karo mu-
ziejuje. 15 val. 10 min. visa vyr. vadovybe ir Kauno apy-
garda nuejom j Karo muziejq. Nagius ties Zeines banku
(buvusiu) sutiko mus ir vad^ („netiketai"). Karo muzie-
juje pasiraSem knygoje. Nagius norcjo, kad parasytumem
„kuria proga“. Pasakiau, kad tai ne galas, о tik „prolo
go" galas — po to dar seks pirmas veiksmas. |ra§em tik:
„LNP vyr. vadovybe ir Kauno apygarda 1941.XII.17“
ir paraSai.
Vainikg iSneSe du nariai. Per maldg uzdejo vainikg
vadas. Kaspinai — juoda ir raudona spalva su jra§u „LNP
I941.XII.I7" ir naujas „vytautinis" partijos herbas puikiai
atrode. Vainikas — v.uolo lapai, roies ir neuzmirStuoles.
Sugrieze Lietuvos himnq. Visi sugiedojo liimnq. Po to
seke Vokietijos liimnas ir Horsto giesme. Tyla. SimboliJ-
no
ka tyla. Po to vienas posmas: „Marija, Marija isgelbek
nuo prieSo baisaus4'- vcl visi sugiedojo. Jokiy kaiby. Tai
tikras tylos protestas partijos, kuri norejo dirbti su Vo-
kietija valstybine plotme ir negalejo, nes vokieciai ne-
norejo.
17 val. buvo vakariene: alus, 3 litrai spirit», buterbro-
dai. Viskas. Spartakiskai. Kubiliunas neatejo - - medziok-
lc-je las kiskis. Apie 14 val. skambino Petronis (zeroes
ukio tarejas), tai nezinojo, kad Kubiliuno nebus. Sakiau
kad neateis. Pasake kalbq vadas. Po to as kalbejau. Dar
kalbejo StaneviCius. Po vado kalbos — Lietuvos himnas.
Po mano —„Lietuviais roes esame gim$". Kalbejau apie
20 min. Daviau Zickui dvi citatas is kalbos: Hitlerio ir
Rozenbergo zodiius. Daug kas atejf man spaude rank$.
Esa, italiskos kalbos stilius.
Taunys per vakarienp pasake, kad man vis vien teks
atsisesti.
41.XIIJ8
Мй$ц vyrai baliavojo. Visi laiptai smirdejo. Tikra kiau-
lyste.
41.X11.19
Siandien vokieciai uzdejo ,,beschlagnamq“ * ant par-
tijos bustines. Esq, kad niekas kitas nepaimtu; mes ga-
lim buti iki susitvarkysim. Tur but, iki sausio I d. isgy-
vensim patalpose.- Gavom 50.000 Rm. algoms. Dar turim
gauti apie 40—45.000 Rm. algoms iki 1.1.42 ir uz praeihj
laikq. Siandien gavau algy uz gruodj — 237,57 Rm.
42.1.6
Siaip ar taip, zydq saudymo pradziq dave lietuviai,
blitent. Laikinosios vyriausybes laikais. Bobelis isleido
jsakymq del zvaig2d2iij, berods. Siandien Stanevicius pa-
sakojo, kaip Prapuolenis pas jj praSe 2moniu ar §aud-
memj — dar kai „bendradarbiavo”. Kada nors tq punkt:}
issiaiJkintil
• Аге5Ц.
I
I
I
I
I
Girdejau, kad Lietuvoj Jaudomi cekii sakalai. Koks tai
girtuoklis karininkas ,.piktinosi4‘, kad Cekai nenorj sau
duobiij kasti, nelenda patys j duobes, о sustojp (saudomi)
susikimba rankomis ir gieda ёекц hinin$. Amzinas prakei-
kimas tiems karininkams!
ADSR f.. r. 138. dienora&Jo s^siuvinls V. Origirtalas.
Is I. V у I i a u s - V с I a v i c i a u s parody mu
1946 rn. sausio 28 d.
Jurkiinas, arestavus Bruniy, Valiulj ir Zicky, pagrin
dinis Laisves kovotojy sajungos vadovas ir jtakingiau-
sias is nacionalistiniy veikdjq, su kuriuo man teko bend-
rauti tuo laikotarpiu. Jurkunui palikti Raudonosios Armi-
jos iSlaisvintoj teritorijojc negalima buvo, nes jis buvo
zinomas Taryby Syjungos pricsas ir bftty buvgs suimtas
Taryby valdzios organy. Turedamas tai galvoje, nuta-
riau, kad Jurkunui tikslingiausia pasitraukti su vokieciais
j Vokietijy, jeiti kartu su Naujoku, Petraskevicium ir
Martinkurni j lietuvisko Stabo vokieciy diversineje ,,Ko-
riuk“ * mokykloje sudetj ir i§ ten vadovauti nelegalioms,
Taryby valdziai prie§i§koms, nacionalisty organizacijoms.
Dar anksciau buvau nutarps pasilikti Taryby Lietuvos
teritorijoje, islaisvinus jy Raudonajai Armijai. ir tiesiogi-
niai vadovauti nelegalioms organizacijoms Lietuvoje, to-
del. kaip jau anksciau parodziau, gavau ir Naujoko suti-
kimy. kad man biity pcrduoti rySiai su Sauliy syjunga **.
Maniau, kad Jurkimas taip pat, kaip ir Naujokas. isvyk-
damas j Vokietijy, pcrduos savo rySius su Laisves kovo-
tojy syjunga ir a5 busiu faktiskai vienintelis ty organiza-
cijy vadovas Lietuvoje ir gaiesiu jas paimti savo jtakon.
• Koriuk — vokiika santrumpa — Komandeur des rBckwartigen
Gebietcs (Uifrontis rajono viriininkas).
** Hitterininkams patarus, buriuaziniai nacionalistai bandfc oku-
pacijos metais algaivinll Sauliy sjjjungq. kuri tur&jo buti panaudota
kovai prieS Taryby valdfi,.
Apie tai. kad Jurkiinas sutiks jeiti j lietuviskgjj stabg
prie vokiefiy „Koriuk" mokyklos, a§ neabejojau, nes ne-
ketinom atiduoti tq stabq ir nelegalias nacionalistines
organizaeijas vokieciy zvalgybos organams, о norejometik
iSnaiidoti vokieCiy suteiktus galimumus apmokyti diversi-
nes grupes ir aprfipinti gaujas ginklais bei Saudmenimis.
AS tikrai nor£jau perimti visti ginkluohi gatijy Lietu-
voje ir nelegnliy organizaeijy vadovyb? ir tapti jy vadovu.
Kaip jau paroditiau. ketinau vadovautis gautomis direk-
tyvomis is lietuviSko stabo prie vokieciy diversines ..Ko-
riuk" mokyklos. j kurj turejo jeiti nacionalistiniy nelega-
liu organizaeijy — Sauliy sgjungos ir I.aisves kovotojy
sgjungos vadovaL Sauliy sajungos vadovai Naujokas ir
Petraskevifius su tuo sutiko. Ir Naujokas turejo perduoli
visus rySius su Sauliy syjunga. Laisves kovotojy sqjungos
vadovo Jurktino tuo metu Kaune nebuvo, ir su juo sude-
rinti to klausimo ncgalejau. bet as neabejojau gausiys is
jo sutikimy. kada su juo susiriSiu. VLIK'as tuo metu jau
iaktiskai buvo pakrikfs, ir jo veiklos nepasireiSkc.
Jurkiinas tuo metu. artejant Raudonajai Armijai, jau
buvo pasitrauk^s i§ Kauno ir buvo savo dedes Zemaifio
vienkiemyje, esanfiamc apie 3 km nuo VilkaviSkio. A§,
tuojaus po pasitarimo pas Martinky ir uifmezgimo ry§iq
su zonderfiureriu Zegelke. sekanjig arba po dienos i§-
vaiiavau aulomaSina pas Jurkima ir informavau jj apie
pasikalbejimo rezultatus su Sauliy sqjungos vadovais ir
uJmegztiis rySius su zonderfiureriu Zegelke. Jain pasiu-
liau vyktl j vokiedy diversijos mokykly „Koriuk", jeiti
j lietuviSkyjj Staby toje mokykloje ir perduoti man ryShis
su Laisves kovotojy syjunga. Jurkiinas sutiko su Siuo
siiilymu, buvo labai patenkintas, kad. turedamas „Koriuk"
mokyklos dokumentus, gales iSvykti j Vokietijy, ir jam
nereikes pasilikti Lietuvoje po to, kai ji bus islaisvinta
Raudonosios Armijos nuo vokiSky okupanty. Tuomet nu-
tareme su juo kartu vykti j Kauna. kad jis gaiety susi-
pazinti su Zegelke. о pakeliui uzsukti j Kazly Rfidg pas
banditines gaujos vadq Leona, turejusj rysj su Jurkfinu,
ir supazindinti Leong su manim. To pasikalbejimo su Jur-
kunu metu nutareme, kad man patogiausia buty slaps-
8-ээтз fu
tytis prie Taryby valdzios Kazly Rudojc, kur yra daug
mi§ky ir gana stipri Leono vadovaujama organizacija.
Leonas — tai slapyvardis. Jo tikroji pavarde— Cepo-
nis. Ceponis Pranas-„Leonas" 25 mety a mi i a us. burzua-
zines kariuomenes leitenantas, Kauno imiversitcto studen-
tas, gyveno Kazly Rudoje, Sody g-ve, kartu su savo se-
scrimi ir motina nuosavuose namuose. Paskui jis i&vyko
j Vokictijy ir. kada buvau nuo 1944 m. rugsejo 3 iki
1945 in. sausio 10 d. ligonineje, buvo mano vietoje vo-
kie£iy diversines tnokyklos FAK-210* lietuviy grupes vir-
sininkas. 1945 m. balandiio men., kada as su diversine
grupe bandiiau pereiti is Vokietijos j Taryby Lietuvy,
Ceponis-,.Leonas1* buvo dar toje mokykloje. Kur jis da-
bartiniu metu, nezinau.
Klausimas: Kodel Jus anksciau slepcte, kad dirb$s vokic-
?iy diversineje mokykloje FAK-210 ..Leonas** yra Ceponis
Pranas, ir kad Jus turejote su juo rysius, dar htidamas
Lietuvos TSR?
As jau parodziau, kad toji prieiastis. vertusi mane ne-
duoti iSsamiy parodymy apie savo nusikalstam? veikia
ir apie savo nusikalstamus rysius. buvo noras paslepti
nuo Taryby valdzios organy savo nusikalstamy veikl$ ir
neleisti demaskuoti bei patraukti atsakomyben asmenis.
kurie kartu su manim uzsieme priesiska Taryby Sajungai
veikia.
Kaip aS jau parodiiau, pasikalbejime su Jurkfinu mes
nutareme pakeliui j Kauny uivaiiuoti pas Ceponj-,.Lco-
nq" ir ten su juo susitarti apie bendr-i griaunam.'jjj darby
pries Taryby valdzios organus. Tat buvo mazdaug 1944 in.
liepos 15 d. Uzvaziavus man kartu su Jurkimu pas Ce-
ponj-..Leon$** j Kazly Ruda ir susipazinus su juo. a§
pranesiau jam miisy diversities veiklos plan;?, musy ke-
tinimus iSnaudoti ,,Koriuk“ diversin^ mokykly tarn, kad
joje buty apmokytos ir apginkluotos diversines grupes ir
pasiGliau jam laikyti su manim rySj ir dalj jo zmoniij
pasiysti j ty mokykla. Ceponis-„I.eonas“ tiesioginio su-
• Frontauiklarunpstrupp - 210 — fronto zvaicybos komand.i 210.
JM
tikimo tain reikalui nedave. bet zadejo pagalvoti ir pasi-
tarti su savo zmonernis. Jis papasakojo, kad jo vadovybe-
je yra ne maiiau kaip 100 zmoniq ir painformavo mus.
kad Kazly Riidos miSkuose yra apie 400 raudonqjq par-
tizany, kurie gali pridaryti daug zalos ir kuriuos jis su
savo imoncmis gaiety sunaikinti, bet jam tai operacijai
triiksta ginkly. Po Sio pasikalbejimo iSsiskyreme, ir aS
su Jurkunu nuvykau j Kaunq, kur jj supazindinau su
Zegelke, aprupinusiu ji dokumentais vykti j „Koriuk" mo-
kyklij. Jurkunas grjio pas Zemaitj.
Vokieciy armijos oberleitenantas Nisenas, 35 mety
amziaus, vidutinio ugio, blondinas, akys zydros. Nisenas
buvo fronto 2valgybos komandos 210-Frontauiklarungs-
trupp 210-virsininkas. Prie sios komandos ir buvo diver-
sine mokykla FAK-210.
Kada as ir Jurkunas atvykomc j Kauny ir susitikome
zonderfiureri Zegelke. pastarasis man praneSe, kad jis
is Kauno iSvykstys j Rytij Prusijy. j Reichsarbcitslagerj *
kame yra „Koriuk" mokykla, ir kad galiu visais klausi-
mais kreiptis j oberlcitenantg Nisen^, gyvenantj Vilka-
viskio mieste, kurio adreso tiksliau nebeprisimenu. Tada
papasakojau Zegelkei apie tai, kad jau pasiundau j FAK-
210 mokykla 13 zmoniy grup? su Balciunu Kaziu ir kad
kaip radistai ten nuvyks mano brolis Velavicius Pranas ir
Karvelis, kad susirisau su „Leonu", turinCiu savo grup$
Kazly Riidos miSkuose, kuris savo jegomis ketina sunai-
kinti Kazly Riidos miSkuose esancius raudouuosius par
tizanus, bet pra&o tarn reikalui ginkly ir Saudmenq. Suii-
nojgs apie ,,Leono“ sumanyinq. Zegelke dave man rastelj
Nisenui, kad pastarasis pagelbety man gauti ginkly
„Leonui". bet kas buvo paraSyta tame rastelyje, nezinau.
nes jis buvo voke uilantspauduotas. Veikiausiai Zegelke
praneSe ir apie mane Nisenui ir davc jam mano adresy
bei lelefono numerj (tuo metu gyvenau bute Naujoko, ku-
ris jau buvo pasitrauk^s i5 Kauno j kaimq), nes tomis
dienomis j mano but? atejo Nykstaitis ir praneSe, kad jj
siuntfs Nisenas, о po kurio laiko atvyko ir pats Nisenas.
* Reicho darbo stovykla.
Nykstaitis, 40 mety, vidutinio iigio, blondinas, gyveno
Gluosnyky kaime, Palios pelkiy rajone, tarp Marijampo-
les ir Alytaus, jis dirbo agronomu. Nykstaitis man papa-
sakojo. kad jis Paliose turjs grupg imoniy ir Retina, ui-
einus Raudonajai Armijai Lietuva, pasilikti cia, ir vesti
ginkluoty kova pries Raudonyjy Armija ir Taryby valdiios
organus, kad jis jau seniai palaikas rySj su vokieciais.
gaunys is jy ginkly. vykdys jy uzdavinius ir turjs tokj
pat liudijimy, kokj ir aS gavau is Zegelkes. kiiriame buvo
paSymeta, jog jis yra vokiediy ginkluoty pajegy —..Deut-
sche Wermacht"— tarnyboje ir vykdo svarbius uidavi-
nius. Liudijime buvo prasoma teikti jam reikalingy
pagalby, jis buvo isduotas vokieciy komendantiiros Mari-
jampoleje. Apie savo atvykimy j Kauny Nykstaitis pa-
pasakojo, jog jis atvykps pas Niseny pakeisti turimy liu-
dijimy. nes jojo galiojimo laikas pasibaige. ir kad apie
mane jis suiinojgs is Niseno. Tada jis man pasiule lai-
kyti su juo nuolatinj rySj ir paaiSkino. kad jj Paliose
galima lengvai rasti, nes jis ten dirbys agronomu, ir jei-
gu paklausti ngronomo, tai kiekvienas papasakos, kur jj
galima rasti. Tada jis man praneSe, kad jo slaptafcodis
yra ,.N 54“, ir parode man metalinj ienkly, kuris buvo
kriminalines polieijos agento zenklas, pazymetas 54 N.
Po to su NykstaiCiu nebebuvau susitikfs, bet VilkaviS-
kyje man ka£kas pasakojo, kas — neprisimenu, kad Nyks-
taitis seniai jau yra vokieciy agentas ir kad jo reikia
saugotis. Manau. kad Nykstaitis dabartiniu metu yra Pa-
liose, nes 1945 m. balandzio men., kada su diversanty
grupe vykau i5 Vokietijos j Lietuvos TSR. oherleitenan-
tas Nisenas primygtinai siule man susiriSti Lietuvoje su
NykStaiciu ir sake, kad jis patikimas zmogus. turi didel?
zmoniy grup? ir gali biiti man labai naudingas.
Mazdaug 1944 m. liepos 18—20 d. kaikokia moteris
man alnese Ceponio-„Leono'' rastelj, kuriuo pastarasis
pranese. jog jis sutinka su mano pasiulymais del rySiy
uifliezgimo su vokieciy diversine mokykla „Koriuk" ir su-
tinka pasiysti i§ savo gaujos j ty mokykla imoniy ir pri-
mygtinai prase ginkly tarn, kad jis gaiety apginkluoti
savo zmones ir pradeti kovy pries raudomiosius partiza-
nus. esancius Kazly Rtidos miskuose. Tuo metu ait pinna
кдгЦ susitikau su Nisenu, atvykusiu is VilkaviSkio
j Kaunq, kuriam perdaviau Zegelkes raStelj ir papasako-
jau apie Ceponj-„Leony'‘. Nisenas sutiko, kad Ceponiui-
„Leonui" reikia duoti ginkly kautynems prieS raudonuo-
sius partizanus, ir tq paciq dienq man perdave Ceponiui-
„Leonui" skirtus 10 automata, 10 pistolety ir 50 granaty.
Neprisimenu, ty ar sekandq dienq, su Nisenu automasi-
nomis isvykome j Kazly Rudy. Dalj is Niseno gauty gink-
ly, apie pusf, pasiemiau su savim Ceponiui-,,Leonui",
о dalj pasilikau sau. Kada atvykomc j Kazlij Rudy, Ce-
ponis-,,Leonas" papasakojo smulkmeny apie raudonuosius
partizanus Nisenui. Nisenas nuejo ir susiriso su vokieciy
kuopos kapitonu, buvusiu Kazly Rudoje, ir pakviete ten Cc-
ponj-„Leonq" ir mane. Be niusy Jen buvo pakviestas kaz-
koks zonderfiureris is lietuviy policinio bataliono, kai*
koks lietuvis kapitonas. kuriy pavardes neprisimenu. Tame
pasitarime Ceponis-.,Leonas“ pakartojo turimus duomen is
apie raudonuosius partizanus, ir buvo priimlas nutarimas po
3—4 dieny organizuoti raudonyjy partizany gaudynes ir
sunaikinti juos. Gaudynese turejo dalyvauti Kazly Rudoje
buvusios karines pajegos: vokieciy kareiviy kuopa, lietu-
viy policinis batalionas ir Ceponio-,.Leono" vadovaujamo
burio 50 zmoniy. Ceponio-„Leono“ burio zmones turejo
buti apginkluoti vokieciy kareiviy kuopos. buvusios Kaz-
ly Rudoje, ir po gaudyniy visi tie ginklai turejo likti
Ceponio-.,Leono“ burio iinioje. Ceponis-,,Leonas" po pa-
sitarimo turejo isskirti is savo burio 6 Smones, gerai zi-
nojusius raudonyjy partizany buvirno victy, ir atiduoti
juos vokieciy kuopos vado zinion, kurie turejo atlikti
zvalgyby, kad nustatyti raudonyjy partizany buvirno vie-
ta ir jy kiekybp. Tie imones buvo apginkluoti pistoletais,
kuriuos atveiiau su savim Ceponiui-.,Leonui" ir kuriuos
gavau 15 Niseno.
Po pasitarimo as su Nisenu Kazly Rudoje daugiau
nebesusitikau. ir kur jis is ten isvyko, nezinau. Ceponlo-
„I.eono" bute as galutinai susitariau del jo zmoniy siun-
timo j vokieciy „Koriuk" diversion mokykly ir pasakiau
jam, kad as>. Raudonajai Armijai Lietuvy iilaisvinus,
manau slapstytis Kazlti Rudos miskuose ir cia organi-
zuoti savo vadavietf. Ceponis-,.Leonas" nepriestaravo.
Grjzys i Kann? po kelioncs is Kazly Rudos, susirisau
su buriuazincs kariuomenes kapitonu Keturakiu. Ketur-
akis Povilas, 27 mety amiiaus, aukSto ugio, placiapetis,
brunetas, turejo kapitono laipsnj, su juo susipazinau, tar-
naudamas burzuazineje kariuomeneje. Gyveno jis kartu
su Naujoku Pulvinskto g-vej 14 b. kur dirbo, nezinau.
1945 in. vasario men. as jj du kartus buvau sutik$s Ber-
lyne, Lietuviy syjungoje, bet nacionalistines veiklos rysiu
tada su juo neturejau, nes, man bandant ta tema su juo
pradeti pokalbj, jis venge tokiy kalby. Ky jis veikfe Ber-
iyne, ir kur yra dabartiniu metu, neiinau.
1944 m. liepos men. Keturakis evakuavosi is Kauno ir
gyveno pas savo levy kaime netoli Garliavos. Kada grj-
zau is kelioncs j Kazly Rudy i Kauny, Keturakis buvo
atvaziav^s j Kauny dviraciu ir uzejo j Naujoko buty, kur
tuo metu gyvenau. kaip hnogus nuolat ten gyvenys, ir
ten mane sutiko. Ar anksciau Keturakis ufsieme kokia
nacionalistine veikla, nezinau, taciau jam besikalbant su
inanim. susitikus su juo Naujoko bute, galima buvo jaus-
ti, kad Naujoko ir rnano nacionalistine veikla jam gerai
zinomos, ir kad jis iino visus miisy rcikalus. Sio susiti-
kimo metu Keturakis Povilas, taip pat kaip ir a§, ketino
pasilikti Lietuvoje. jy uzemus Raudonajai Armijai, orga-
nizuoti gaujy ir diversines kovos metodais kovoti prieS
Raudonyjy Armijy ir Taryby valdzios organus. Su juo
susilariau, kad. kovodami pries Raudonyjy Armijy. palai-
kysime rysius ir pagelbesim vienas antram. Daugiau su
Keturakiu nesusitikau ir rysiy su juo neturejau.
Maidaug 1944 m. liepos 15 d. is Vilniaus evakuavosi
j Kauny leitenantas Zarskus Antanas ir apsistojo pas ma-
ne, Naujoko bute. Gyvendamas su manim vienam bute.
dalyvavo susitinkant man su Nisenu, kuris kelis kartus
uzejo pas mane su Naujoku ir Petraskevidum, tuo metu
gyvenusiais Petraskeviciaus vienkicmyje ir atvykdavii-
siais j Kauny trumpam suZinoti naujieny. Zarskus greii
susiorientavo, kokio pobudzio yra mano veikla ir. man
sutikus, erne aktyviai joje dalyvauti.
na
Zarskus susiriso su Kauno miesto komendantu majoru
Simkumi Kaziu. apie kurj daviau smulkius parodymus
1946 inetais sausio 2 d., ir pranesgs jam, kad jis dirba
kartu su manini. gavo is jo ,.Soldbuch“ liudijimy apie
tai, kad jis yra leitenantas, tarnauja vokieciy komendan-
turoje Kaune, gavo vokieciy leitenanto uniform.} ir long-
vajq automaSiny Marsedes-Benz. Kartu su Zarskum is
Vilniaus j Kauny atvyko Vilniaus gaisrininky komanda.
kurios virsininku buvo brandmajoras Simkus (anksG.iu
mineto majoro Simkaus bendrapavardis). Zarskus, zino-
da in as, kad brandmajoras Simkus ir jo vadovaujama
gaisrininky komanda turi daug ginkly, pasiiile man su
juo nuvykti ten ir gauti tuos ginklus.
As asmeniskai iki tol su brandmajoru Simkumi ncpa-
sizinojati. Zarskus mane su juo supazindino, ir jis, miisy
prasomas, perdave mums rusiSkq rankinj kulkosvaidj su
horizontaliniu disku. Daugiau su juo a§ nebcsusitikinejau
ir nieko apie jj nebegaliu pasakyti.
Gavys is majoro Simkaus lengvyjq masinq. Zarskus
daznai vaziuodavo j jvairius Lietuvos miestus bei mies-
lelius savo asmeniskais reikalais ir pas giminaiftus. Zi-
nodamas, kad Zarskus ketina vaziuoti j Panemung ir Ke-
dainius, as jpareigojau jj susiri&ti ten su Sauliy syjungos
tiariais, su kuriais rySius man pcrdave Naujokas ir pra-
пе§ё, kur juos galima biity rasti bei kaip su jais susiriSti,
bet Zarskus ne vieno ty asmeny nerado, nes tuo metu
miesty gyventojai ki-lesi j kaimus arba bego j Vokietija
ir jy nuolatineje gyvenvieteje, kur jie anksciau gyveno,
nebuvo. Vaziuodamas j Kedainius, Zarskus susiriSo su
kai kuriais savo pazjstamais Traupiy kaime, kurie ketino
pasilikti vietoje ir diversinein priemonem kovoti pries
Raudonyjq Armija, ir pranese man jy pavardes bei adre-
sus. Mazdaug 1944 m. liepos 22—23 d. Zarskus pasitrauke
is Kauno pas savo imonq j Suvalkijy, bet kur, tiksliai
nezinau, Po to, kaip jau parodziau s. m. sausio 16 d.,
susitikau Zarsky 1944 m. rugpiucio pradziojc Sliosbergo
miesto, vokieciy diversineje mokykloje FAK-210, is kur
jis isvyko j Drezden^, ir su juo daugiau nesusitikau.
Zarskus, susitikgs su manim 1944 in, In-pos men., pa*
pasakojo. kad „Gcleiinio vilko" kautyniy grupes 1943 in.
Vilniuje, tariamai jo organizuotos, buvusios visuose mies-
to rajonuose, kurios reguliariai rinkdavusios, pravesdavu-
sios pagal paruosty program^ u?.siemimus, esq, paskui
jam prane§v. jog ju pedsakus Uztikgs gestapas ir todel
jos nustojusios rinktis ir sustabdziusios bet kuria vciklq.
Pasakodamas tai, Zarskus mitiejo man kelias pavardes
asmeny, jcinandiy j jo organizuotas GV grupcs, taciau
tai buvo man visai ncpazjstami asmenys, ir jy pavardziy
neprisimenu. Reikia pasakyti, kad skaiciau, jog Zarskus
lengvabiidis zinogus, rim to demesio jo pasakojimams
apie Vilniuje GV grupcs neskyriau.
Su majoru Sitnkumi rysiy neturejau, Лг mjr. Simkus
kq nors Zinojo apie niano rysius su vokieciy zvalgybos
karininkais Zegelke ir Nisenu, nezinau.
Klausitnas: Kodel mjr. Simkus dave Zarskui liudijimq,
uniform,! ir automating tuojau, kaip tik jis pareiske. jog
su jumis dirba?
Sito as nezinau. Papasakojau tai pagal Zarskaus 2o-
dzius. Kiek tai teisinga, nezinau.
Klausimas: Su kuo konkreciai Jus pavedet Zarskui susi-
riSti Kedainiuosc ir Panemuncje ir kokias Zarskus savo
paijstamy pavardes rninejo, kurie ketino uisiimli diversi-
ne veikla Traupiy km.?
Tai buvo man visiSkai ncpazjstami zmones. ir todcl jy
pavardziy as neprisimenu. Tas pavardes aS buvau ufsira-
sfs, bet veliau rastukq sunaikinau, о prisiminti negaliu.
ADSR t„ r. 138. I. 237—245.
1946 rn. sausio 29 d.
KHmavRHus Jonas, 27 30 mrtij. vidutinio iigio, Cate-
nas, apykurtis, gim?s Marijampoleje, gyveno Putvinskio
gatvfije Nr. 17 ar 27, buvgs burzuazines armijos leite-
nantas. 1912 m. taniavo polieijos batalionuose, kur dabar
jis yra — nezinau. KHmavHiy Jong as pazjstu. nes tar-
navau kartu su juo kariuomeneje. 1942 m. vasarq atsitik-
tinai sutikau Klimaviiiii) Pancmuneje, IV forto rajone, jis
buvo apsirenggs vokieciy karine uniforms ir tada man
papasakojo. jog jis tarnaujgs vokicCiij suorganizuotuose
lietuviy polieijos batalionuose ir esas atostogose, о jo ba-
talionas dislokuotas Minske ir kovoja pries raudonuosius
partizanus miskuose, j rytus nuo Minsko. Tada jis man
papasakojo, kad 19-11 m. birzelio men. aktingai pasircis-
kgs kaip aktyvislas pries Tarybu valdiig ir kad jis, trau-
kianlis Raudonosios Armijos daliniams, apliudgs juos
keliantis per Nemunq ties AukSlaisiais Sanciais. Paskui
jie gaudg ir Saudg iydus, jis man parode tg viety IV forte,
kur jy buvg saudomi zydai, кару. kuriame buvg palaidota
daugiau kaip 200 suSaudyty zydy. Ar tuo metu Klimavi-
cius priklause kokiai nacionalistinei organizaeijai ir kuo
pasireiSke jo nacionalistine veikla tuo metu, nezinau.
1944 m. liepos men. atsitiktinai sutikau Klirnaviciy
Jong Kauno miesto gatveje, jis buvo apsirenggs civiliai,
bet kur tuo metu jis dirbo, neiinau. Zinodamas Klimavi-
ciaus Jono priel&kas Taryby valdziai nuotaikas, jam pa*
pasakojau. jog ketinu, Raudonajai Armijai Lietuvq uz-
emus, pasilikti Cia, organizuoti ginkluotas grupcs ir kovoti
diversinemis priemonemis priej Raudonyjy Armijq. Jam
papasakojau. kad ginkly gausiu is vokieciy. Klimavicius
sutiko su manim ir pats ketino taip pasielgli, kaip ir al
Ales susitaremc, kad kovosime pries Raudonqj;} Armija
ir Taryby valdziq ir teiksime vienas antram pagalbg. Kad
galeciau bet kada Klirnaviciy surasti, jis nusivede mane
j savo butg Putvinskio g-veje ir supazindino su seiminin-
ku namo, kuriame jis gyveno. Jis pasake, kad seimininkas
visada 2inos, kur jis yra, ir Cia pal jspejo &cimi-
ninkg, kad visada, kada pas jj kreipsiuos, jis man pasa-
sakyty Klimaviciaus adresy. Klimaviciaus gyvenatno na-
mo savininko pavardes nezinau, nes jos man KlimaviCius
nepasake. Daugiau su Klimavicium nebuvau susitikgs ir
kur jis dabar yra, neSinau. Sis susitikimas su Klimavi-
ciurni jvyko tada, kai jau buvau uSmezggs rySj su Zegel-
ke, bet apie tai Klimaviciui nepasakojau ir j „Koriuk1'
mokyklg jo neverbavau. Tiesioginio uzdavinio Klimavi-
Ciuj rinkti ir verbuoti zmones j vokieciy diversing mo-
kyklq nedaviau taCiau rnusy susitikimo metu jam pasa-
kiau, kad man reikalingi zmones, nesakydamas, kuriam
reikalui. paprasiau jo, jei jis lures man reikiamy Zmoniy,
kad juos pasiysty man. bet jis zmoniy man nesiunte, ir
asmeniskai su juo ncbesusitikau. Kiek zinau, Klimavicius
nei su Nisenu, nei <su> vokieciy zvalgybos organais ry-
§iy neturejo.
ADSR f„ г. 138, 1. 246-2'18.
1946 m. vasariu 15 tl.
Pirmomis 1944 in. rugpiucio men. dienomis j FAK-210
mokykly atvyko Zarskus ir plk. Valkimas. Zarskus pa-
pasakojo, kad vokieciai atitraukg lietuviy polieinius bata-
lionus j uinugarj ir Tilzes rajone juos nuginkluojy, orga-
nizuojg is jy darbo batalionas, kurie siundiami j Vokietijrj
jvairiems darbams aerodromuose. Suzinojfs tai, nutariau
vykti j Tilzf pabandyti uzverbuoti isformuojamy batalio
ny karius j diversion гпокукЦ. Kada tai papasakojau
Nisenui, Sis sutiko su manim ir nutare kartu su manim
j Tilzy pasiysti zonderiiurerj Kalejq, dirbusj verteju mo-
kykloje. Mums alvykus j Tilzp, susiriiau su vokieciy va-
dovybe. Murns buvo leista aplankyti stovyklg, kurioje
buvo nuginkluojami policiniai batalionai ir ten verbuoti
zmones.
Kreipiausi j lietuvius, kad jie sutikty vykti j diversing
mokykl^ su tokiu isrokavimu, jog. baigg joje moksly, grjS-
ty j Lietuvq diversiniam darbui. Pasirode, jog norinciy
vykti j diversijos mokykla buvo daug. nes jie nenorcjo
buti darbo batalionuose ir vaiiuoti j Vokletijy. Л§ ir zon-
derfiureris parinkome apie 20 Zmoniy ir atgabenome juos
i Kisdorfq. kur tuo metu buvo vokiediy diversinc mokyk-
la FAK-210.
Is ty 20 zmoniy. kuriuos uzverbavau Tilzeje, prisime-
nu tik vienq, kuris buvo grupes vyresnysis, jo pavarde
Liukpetris, apie 25 met у amziaus, auksto ugio. Daugiau
kokiy duomeny apie I iukpetrj pasakyti ncgaliu, nes jy
neZinau. Kur dabartiniu metu yra Liukpetris, nezinau.
Iki 1944 m. rugsejo 3 d. Liukpetris buvo FAK-210 mokyk-
loje ir veikiausiai iiemy, 1944—1945 m., kada sirgau, bu-
vo permestas su kitais, mano Tilfeje uzverbuotais lietu-
vlais, j Raud. Armijos uznugarj, nes sausio men,, kada
grjiau i§ ligonines, 1ц asmenq FAK-210 mokykloje nebe-
radau. Pasak Ceponio-„Leono*4, 7 tos grupes zmones de-
zertyravo is mokyklos 1944 rn. rugsejo men. ir neiinia
kur dingo, о likusieji 13 Zmoniq buvo pcrmesti diversinei
veiklai j Raud. Armijos uznugarj.
Apie rugpiucio 8 d. aS ir Ceponis-.,Leonas" isvykome
j Telsius. Ten mes nieko neradome, bet suzinojome iS
atsitiktiniq asmenq, kad Alsidziuose yra daug „partiza-
nq", kurie ruosiami kovai pries Raudonqjq Armijq. Nuvy-
koine j Alsediius. Pirmas zmogus, kurj mes sutikome
Alsedziuose, buvo Rimkevicius. Jis atvyko j Alsediius,
tikedamasis rasiqs cia VUK’o nariq, nes prie§ tai jis
buvo susitikgs Sventojoje Vokietaitj Algirdq, atvykusj i5
Svedijos, kuris рга§ё suristi jj su nacionalistinio palepio
aktyvistais. Suzinoj?s tai, Alsedziuose tebuvau kelias va-
landas, sutikau ten Juozaitj ir Derbutq, о paskui. pa-
likps Ceponj-„Leonq“ Alsedziuose, kartu su Rimkevi&um
tuojau iSvykau j Sventqjq Vokietaicio susitikti, apie kq
jau smulkiai papasakojau 1946 metais sausio 14 d.
Juozaitis Antanas, 27 30 metq amziaus, tarnavo bur-
zuazineje kariuomeneje puskarininkiu, pazjstu jj nuo
nuo 1942 1943 metq. Supazindino mane su juo Grokala,
su kuriuo kartu dirbau Savitarpes pagalbos valdyboje
Kaune. Telsiuose Juozaitis gyveno pas savo ftnonos gi-
minaRius Ezero gatveje, prieSais pirtj. Juozaitis man pa-
pasakojo, kad jis esqs „Vanagq" gaujos dalyvis ir einqs
Ukio dalies vir&ininko pareigas. 1941 m. jis buvo akty-
vistq gaujos dalyvis ir birzelio men. dalyvavo kautynese
pries Raudonqjq Armijq.
Juozaiciui papasakojau apie savo rysius su vokieiiq
diversine mokykla, atvykimo j Telsius tikslus ir praSiau
jo suteikti man pagalbq, verbuojant zmones j diversin?
mokyklq. Juozaitis pafadejo pakalbeti tuo reikalu su ,,Va-
nagij*4 gauju vadovais ir suteikti man pagalbq. Po Io pa-
klausiau. kur galeciau rasti Barzdq ir kq jis veikia Tel-
Siuose. Juozaitis man alsake. kad Barzda yra „Vanagq"
grupiu virsininkas, bet duotuoju momenta jo Als6d2iu<M>e
nes a, nes jis ka2kur iitvykgs.
Vykstant man j Krazius, Zarskus ir Valkunas isva-
ziavo j Slavikus verbuoti zmoniy i N'iseno mokykly. Grj-
2? iS tos keliones, Zarskus ir Valkunas pranese, es$, Sla-
vikuose ir Jurbarko rajonuose esandos dvl stambios
partizany grupes, kurios ruosiasi d i vers i nei kovai pries
Raudonqj^ Armijy. Vienai ty grupiy vadovaujqs prof.
Ivinskis, kpt. Kantvydas, puskarininkis Jakubauskas ir
kun. Baltutis, antrosios vadovas esgs kazkoks polidnin-
kas, kurio pavardes dabar neprisimenu. Gavgs siy ziniii
is Zarskaus ir Valkuno, as pasiunciau Ceponj-„Leong"
j Slavikus, о pats nuvykau j Jurbarkg susiristi su ta or-
ganizacija ir jlraukti ja j bendrg diversing veiklg. Taciau
Slavikuose ir Jurbarke suzinojome, kad Zarskaus prane-
simas labai perdetas, ir kad ten esancios grupes susideda
tik i§ 10—15 zmoniy.
Profesorius Ivinskis Zenonas dirbo Kauno universi-
tete. priklausc krikscioniy demokraty partijai, kuo pasi-
reiSke jo tuometine nacionalistine veikla, nezinau. 1944 m.
liepos—rugpiiicio men. jis dalyvavo, organizuojant diver-
sing grupg Slavikuose. 194 1 m. rugsejo 3 d., man pakvie-
tus, kartu su inanim vaziavo pasitariman j Kaltinenus.
ir mus isiiko avarija. 1945 rn. sausio—vasario men. du
kartus jj susitikau Berlyne, bet kg jis ten veike, nezinau.
1945 in. vasario тёп. jis i§ Berlyno isvyko j Mlunchenq,
о kur jis yra dabar, ne2inau.
Kantvydas, apie 30 mety, vidutinio ugio, satenas, bu-
vfs burzuazines armijos kapitonas, okupacijos metais gy-
veno Sakiy mieste, bet ky jis ten veikc, nezinau. 1941 m.
liepos ar rugpiiicio men. mes ketinome paskirti Kantvyda
„Gelezinio vilko" organizadjos virSininku Sakiy apskri-
lyje, taciau Jioms pareigoms jis paskirtas nebuvo. 1944 m.
rugpiiido men. jis vadovavo diversinems grupems Slavi-
kuose. 1945 m. vasario men. sutikau Kantvydy Zegelkes
mokykloje Nr. 203, kur jis buvo lietuviy grupes virSinin-
kas. 1945 m. kovo men. Berlyne jis dalyvavo Pyragiaus
suSauktame pasitarime. kuriame buvo aptariamas visy
lietuviy grupiy. besimokiusiy vokiedy diversinese mo-
tn
kyklose, sujungimo j ..Jagdferband Ost“ klausimas. Po to
daugiau su juo nesusitikinejau, ir kur jis dabar, nezinau.
Jakubauskas, 32—35 metij amziaus, 2emo ugio, tvirtos
ktino societies buriuazines armijos puskarininkis. 1941 m.
jis buvo Ukmergeje ,,Gelezinio vilko'* virsininkas, mano
asmeniSkai uzverbuotas. Kuo pasireiSke jo nacionalistine
veikla iki 1944 m. rugpiucio men,, nezinau. nes jokiq ry-
siu su juo neturejau. Kur jis yra dabar, nezinau.
Baltutis —35 metq amziaus, vidutinio ugio. kunigas.
su juo anksciau rysiy neturejau. Zarskaus, Valkiino ir
Ivinskio buvo charaktcrizuojamas esqs energingas zmo-
gus ir turjs organizaciniij sugebejirny. todel pakviedau
Baltutj pasitariman Kaltinenuose, kur turejo buti aptartas
lietuviy panaudojimas gynybos darbams, het 1944 m. rug-
sejo 3 d.. kada vaziavome j pasitarimq, Baltutj kartu su
manim i§tiko avarija ir jis pasitarime nedalyvavo, Po to
su Baltuciu nesusitikincjau, ir kur jis yra dabar, neiinau.
ADSR f., r. 138.1. 251—254.
1946 m. vasario 20 d
Kada grjzait j FAK-210 mokyklq. kuri tuo metu buvo
Klaipedos kraste. alvyko aviacijos majoras Gerulis. Jis
iki karo buvo Kcnigsbcrgo ar Berlyno universitelo prole-
sorius, katro, tiksliai nezinau. Pasak jo, jam aukJtesnioji
SS vadovybe, lyg ir pats Ilimleris, buvo pavedgs jlraukti
lietuviii tautq j kova prieS Raudonqjq Armija. Majoras
Gerulis ketino pirmoje eilejc jlraukti lietuvius j gynybos
statyba ir is jy organizuoti SS batalionus. Atvykgs j Ni
seno mokyklq. Gerulis, Nisenui patarus, kreipesi j mane,
noredamas patirti mano nuomon?, kaip jis gaiety jvykdyti
uzdavinius, kuriuos jam dave aukJtojl SS vadovybe. ir
ketino mane jtraukti j sitij u?.davinh| vykdymq. Pasakiau
Geruliui, kad asmeniskai jam pagelbeti negaliu, bet tuo
reikalu jam gali pagelbeti populiarus lietuviai, zinomi vi-
suomenininkai, kurie butij pakankatnai autoritetingi kvies
ti lietuviy tautq tcikti pagalbos vokieiiy kariuomenei ir
verbuoti lietuvius j SS legionus. Pasisiuliau suSaukti pa
sitarini^ populiariq Lietuvoje hnoniy, su kuriais jis galehj
tartis dominanfiais klausimais.
Gerulis su mano pasiiilymais sutiko, ir tada iSvykau
j Slavikus, kur vel susitikau su profesorium Ivinskiu ir
kunigu BaltuCiu. kuriems pasakojau apie Gerulio pasiii-
lymus ir numatyta populiariy Lietuvoje imoniy pasita-
rirna. Ivinskis ir Baltutis buvo nuomones, kad trkslinga
uirnegzti kontaktg su majoru Geruliu ir dalyvauti tame
pasitarime. Mes susitareme, kad j la pasitarime rcikes
pakviesti LLA organizacijos, Jatutio pulko atstovus. ge-
nerolg Daukantg, profesorii; Pajaujj, prof. Fled 2 inski),
kpt. SopagQ. gen. PlechavRiij. kpt. Guzaitj ir kpt. Kont-
vydq. Po to grjzau ir papasakojau Geruliui apie mano mi-
veiktij darbq.
Gerulis nustate, kad Sitas pasitarimas turi jvykti
1944 m. rugsejo тёп. Kaltinenuose. Tada grjzau j Slavi-
kus. is kur kartu su kunigu Baltuiiu vykau j ViStytj, kurio
apylinkese gyveno generolas Daukantas. Generolas Dau-
kantas su tuo pasiulymu taip pat sutiko ir pasake man
prof. Pajaujo adresg. Pasiemiau generolq Daukantq su
savim ir atveiiau j Niseno inokyklq, о i§ ten nuvykau
pas prof. Pajaujj. Ji irgi painformavau apie pasitarimq.
| ir jis sutiko dalyvauti pasitarime.
Kada su Pajauju atvykau j Niseno mokyklg, ten ra-
dau Karaliij ir Guzaitj ir pasiiiliau jiems dalyvauti pasi-
1 tarime. Guiaitis praSe susirl&ti su Fledzinsku ir pakviesti
ji pasitariman. 1944 m. rugsejo 3 d. aS, gen. Daukantas,
prof. Pajaujis ir kun. Baltutis isvykome j Kaltinenus su
tokiu iiSrokavimu, kad dar iki pasitarimo galeciau nuvykti
pas kpt. Sopag:}, gen. Plechaviciij, Jatulj ir ,,Vanagy“
gaujy vadovus ir atvezti juos j Kaltinenus. Taciau pa-
keliui miisq automaSina istiko avarija. Man Iu2o deSinio-
ji koja, prof. Pajaujui — abi rankos ir kojos, gen. Dau-
kantas buvo smarkiai sutrenktas, prof. Ivinskio galva
buvo sumu^ta, kun. Baltutis susitrenke. Pajaujis, as ir
Daukantas buvome nuvezti j TelSiu ligonin$, о kun. Bal-
tutis ir prof. Ivinskis grjzo. j mokyklq pas Nisenq, о i§
ten namo.
Man papasakojo Zarskus, Ceponis-.,Leonasu ir Gu-
zaitis. kad Kaltinenuose pasitarimas jvyko. Dalyvavf ja-
me Guzaitis. Karalius ir vienas i§ LLA. kurio pavardes
neprisimenu. kpt. Kantvydas, Ceponis-,.Leonas*', Zarskus
ir lyg prof. Ivinskis. Tadiau su Geruliu susitarta nebuvo.
Pasitarimas pasibaige be rezultaty, nes Gerulis nesutiko
su pasitarimo dalyviu nuomone del pabegeliy evakuavimo
tvarkos ir jy mobilizavimo darbams.
ADSR f.. r. 138. 1. 255-256.
SVARBESNiy PAVARDZiy
RODYKLE
Aleksi* Jonas — tautininkss. huvps fcetncs ftkic ministras. laulb
ninkq jsteigtos „Okinlnkij vienybds* Yadovas.
Ambrazevicius. Juozas--klerikallnhj organizicijy burhiazirtfje
Lietuvoje vadovaujantis vcikejas, hitler Ines okupacijos pradiioje bur
hiaziniy nacionalisty ..vyrtausybcs" Svictlmo ministras ir I e. minis!
ro pirmininko pareigas. Organizavo su hiilcrininkais tarybinio aktyvo
ir fydy persekiojirru} bei masi$kas iudynes. Pabcgo 1944 tn. iS Lie*
tuvos. gyvcna JAV Brazatfio pavardc.
Ambrozaitis. Kazys — klerikallnnj organfaacijy buriuazinfcje Lie
tuvoje vadeiva. Darbo fcderacijos pirmininkas Ir kity kataliku organi-
zacijij vciklus dalyvis* falistas. bendravo su voldemarininkais.
Auirotas, Bronhis — burtuazinrs kariuumenis ivalgybos karinin
kas. hitlerinds ivalgybos agcntas, 1939-1910 m Snlpinejo Tarybinfes
Armijos bares Lietuvoje hitlcrininky naudni, 1910 m pabegn j hillerln?
VokidijQ, okupacijos nretais — kalejimy dcpartanicnto direktorius, ds*
lyvavo. masiSkai Sudan! Arnones IX forte, vcliau gestapo pavestas.
snipinejo pasipriHinimo okupanlams datyvlus ir pagelbcjo okupantams
pricl juos kovoti, LNP narys.
Baltutis, Vytautas —kimigas. hillerininkains begant № Lietuvos.
Rasciniy apskrityje organizavo buriuazinly nacionalistq gaujas kovai
pricS Taryby valdiig.
Barzda. Juozas - bur^uazincs kariuomenes leitvnantas. okupacijos
mctais — polkinio bataliono kuopos vadas, bataliono vado psdejcjns
mastekai iudc imoncs Lietuvoje ir Battarusijoje* budarnas 2 me (12)
policinfamc batalione 1944 m. vcrbavo buriuazinius nacionalislus
j httlerinlnky ivalgybos-divcrsijos mokyklas, buvo vienos tokios mo-
kyklos inslruktoriumi, hftlerinlnkij permestas Icktuvu j Taryby Lietu-
va ioko su paraSiutu ir nuskendo elere Kretingos rajone.
Bmimgartelis hillcnnes okupacinvs vildbos I tcluvcye parei-
gun».
Bleliukas, Bronlus - vien» Lktuvos vaUtie^iy liaudininky <.?
rnngos lydertif, okupacijos metals taikino liitlcrimnkams» bendravo
mi LAF ir LNP» gyvcna ubicnyje
Bistras, Leonas klerikaliniy organrzacijy vadovas burzuazmcje
Lietuvoje, krikscioniy demokraty partijos pirmininkas. buri Utilities
valdbos Avietimo ministras, fa&istinio perversmo Lietuvoje organiza-
lorius, Lietuviy aklvvisty s^jungos <2vgininkyj aktvvus vcikejas
1938-1939 hi.
Blynas, Zi’-^nas GV op.ini;-'ucijos narys, studij.ii ;s i.isi- -i
Uiilijuje. niusolinlnio fa&lamo salininkas. okupacijos metais LNP gv
iwralinis sekrdorius» hitlcrininkams Kvaiklus LNP okupaciriv*
v.'drfzios generaiinio tarojo vidaus reikalams referentas
Burlkcvtcius» Felicijonas burzuazincs lietuvos valstybes snu
liLitno policijos virsininkas.
Brizgys. Vhlcentas vyskupas. klcrikaliniy urganizaeijy buriuazi
nejc Lietuvoje vadovas, jy vyriausios vadovybes- Kataliky veikimo
jkiijos narys. bitierininky agriitas, okupacijos metais hilterininky
L’lkininkas, antitarybiiics propagations kurstytoj is, pabego kartu su
hitlerinlnkais. gyvena JAW
Brunius, Klemensas vien» GV organizacijos vadovy, 19141 m.
piihcgo j hlllerin? Vokietija, dalyvavo steigiant LAP Herlync. okupa*
dje-s rnetais stvige LNP ir buvo jos vado pavaduotojas, tarybiniy
leismo organy buvo baustas, dabar gyvvna Kaune ir dirba stall bus
iniinicrium.
Chodokauskaltb Smetonirnc Soflja ir Tiibellenc Jadvyga, pre-
zidento Л Smetonos ir ministro pirmininko J. Tubelio Intones, kilu-
sios lenky dvarininky Chndokausky Deimos, pirmoji jy aktyviai kb
j valstybes ivnrkymo reikulus
Ccnkus, Stasys- burhuizines Livius os policijos valdininkas. pcr-
ukiojfs rcvoliucinio judejimo dalyvius, PHO rn, pabego | hitlerln^
VokielijQ, i5 kur. gestapui pavedus, siunte j Taryby Ltetuvy Anipus
ir divcrsanlus. okupacijos melais gestapo skyriaus virsininkas. ku*
rio svarbiausias nzdavinys buvo persekioti pasiprieSinimo okupantams
dalyvius,
Ceponis „Leonas", Pranas buriuazines kariuomenes karininkas,
Inllcrincs ivalgybos uidavinius vykdydamas. organizavo burhiazlniy
nacionalisty ginkluotas gaujas kovai pries Taryby еаШц. dirbo hit
iciineje snipinejimo ir diversijus mokykloje instruktorium
Ciurlionh. Stasys lautirimky \yrrausyhr.% rnimstr.
Dahulwidus, Karolis- buriuazin.es kariuorntnes pulkininkas lei
trnantas. okupacijos metais Vilniaus policiniy bataliony viriinin
kas. Vilniaus burmistras ir Vilniaus gebiUkomisaro patarejas, там
niy iudymy organizatorius Vilniaus miesto, pabcgo su hitlerininkais.
gyvena J AV.
Dambrauskiis, Marljonas burzuazinis kariuomenes karininkas,
hitlerincs zvalgybos agentas.
Damusis, Adolfas — klerikaliniy jaunimo organizaeijy vadeiva.
okupacijos metais buriuaziniy nacionalisty vadinamosios Laikinosios
vytiausybes ministras. antilarybiniy klerikaliniq organizaeijy veikejas.
pabego su hitlerininkais, gyvena uisicnyje.
Daukanlas, Teodoras butiuazincs kanuomvnCs gencrolas, hit
knininky talkimnkas okupacijos metais. kartu su hitlerine zvalgyba
organizavo buriuaziniy nacionalisty ginkluolas goujas kovai pries
Taryby valdZio. mire uZsienyje.
Diclininkailis, Pranas \ienas kterikaliniy organizaeijy vadovy.
1938—1939 in, aktingai dalyvavo Lietuviy aktyvisty s$jungos (Zygi-
ninky) veiklojc. Okupacijos metais LAF Icisto JaikrasCio redaktorius.
vadinamosios buriuaziniii nadonalislu vyriausybei ministras, mire
okupacijos metais.
hirmeikis, Bronius Tomas. burzuazines Lietuvos valdiios oh
ciozo redaktorius. 1940 m pabdgo j hitterin? Vokietij?, dalyvavo stei
giant LAF Berlyne, aktyvus LNP dalyvis, gyvena JA\ . bando neigh,
kad buv?s vienas LNP vadovy.
Fledzinskis. Jonas kooperatininkab Zetnls Okie riimy pirminm
kas buriuaziiicjc Lietuvoje, socialdcmokratas
Galdziunas, Bahs tauttntnkas, agronomas, hitlcrininky Miki
ntnkas okupacijos metais, organizavo burzuazinius nacionalistus kovai
prieS Taryby valdzi.-j, pa be go su hitlerininkais, gyvena J AV.
Galvanauskas-Galva, Gediminas ekonomlstas, tinansininkas,
iurnalistas. okupacijos metais aktyviai taikino hitler!ninkams, dirbda
mas okupacincs valdzios aparate, psbigo su hitlerininkais, gyvena JA\
(iausas, Antanas buriuazines kariuomencs pulkininkas. okupa-
cijos metais — LNP „Geleiinio vilko** «Habo naryS’VirAininkas, masi
niy fcudyniy organizatorius. pabego su hitlerininkais, gyvena JAV
Germanas, Kazys okupacijos metais hitlcrininky gencralinis ta
rejas susisiekimo reikalams.
Germantas-Me&kauskas, Pranas burzuazines Lietuvos Valsty-
bes satigumo policijos tarnautojas, gestapo a gent as. 1940 rn. pabtgo
j hitlerin? Vokictljy, okupacijos metais—LNP narys. gestapo patike-
tints,. per kurj buvo jgyvcndinarnas gestapo bei liitleriniiiky nusistaty
mas Lietuviy nacionalisty partijojc. generalinis okupacinis valdlios
tarijas svietimo relkalams, КМЗ m. hitlcrininky. ncpavykus suorgani
zuoti lieluviAky SS legion^, suimtas. mire 1945 ni. Stuthofo stovykloje
Gerulis, Jurgis SS daliniu majoras. profesorius. kil^s H Klaipc
dos kra&to.
Gobis, Juozas buvgs Plunges gimnazijos direktorius, aktyvus
„GeleHnio vilko- organizacijos narys.
Goitautas, biiv^s burluazineje Lietuvoje apskritics virsininkas
okupacijos metals 4a ri jampoles apskrities virSininkas, organizavo
musines frnoniy zudynes, LNP narys.
Grcbllauskas, Bene di kt a is advokatas,, tautininky jaunimo organr
zacijos — jaunatieluviy — vadas.
Gudynas, Pranas — ?\. Voldemaro adjutantas, nukautas 1929 m
pasikesinimo pries A. Voldemara metu. GV organtzacijos narys.
Gustalnis, Valentinas tautininky valdiios oficiozo „Lietuvos ai
das” redaktorius. iumalistas
GuzallK Pranas burhiazincs kariuomencs kapitonas, okupacijos
metais Rasciniy apskritics virilninko padcjqas, vcliau apskrities vir
Sininkas. 1911 in. organizavo burzuaziniy nacionalisty ginkluotas gau
jas kovai prieS Taryby valdZiQ. glaudSiai bendradarbiaudamas su hit
lerintoiis ivalgybos diversijos mokyklomis.
Illngslas,— hitlerincs okupacincs valdiios Vilniaus miesto gcbits
komisarss.
Ilgovskis, G —statyby rangovas burZuazlneje Lietuvoje. gaudav.
stambiausias ir svarblausfas parangas, draugavo su Chodokauskaitv
Smetoniene.
Ivanauskas. PovilasA'hidas -GV ir LNP aktyvus veikcjas. oku
pactjos metais buvo paskirtas Kauno teatro direktorium. pabego su
hitlerininkais, gyvena JAV, kur band? jsteigti LNP.
Ivasauskas. Juozas burluazines kariuoments majoras, okupaci
jos metais organizavo rnasines imoniy iudyncs Alyiuje. Alytaiis mic?
to burrnislras, aktyvus LNP velkejas
Ivinskis, Zenonas huriuazinis Istorikas, klerikalas, okuoaciio*
metais taikino hitlerininkams, bendradarhiaudamas su jsls. 1941 m
organizavo burhiazinius nacionalistus kovai priei Taryby vald^iQ
Jalbzikovskis Romualdas - Vilniaus arkivyskupas. krik&Cionis de
mokratas, rcmC Pilsudskio rciini^, dalyvavo, persekiojant lietuvius »*
baltarusius.
Janavicius, Sirnas — gydytojas, 1935 1938 m. Tautininky s^jun
gos generalinis sekretonus.
Jankauskas, Juozas buriuazinvs kjriunmvnes aviavljos pulkinirv
kas leitenantas, okupacijos metais LAP organizacinio-politinio sky-
riaus vlrSininkas. polldnly ba lai tony steigejas.
Janulaills. Augustines - teisininkas. is tori kas.
Jatulis, Izidorius — buriuazines kariuonienes karininkas. masiniy
SudynTy organizatorius Mazclkly apskrllyje. LNP narys. okupacljos
metais verbavo buriuazinius nacionalistus j hitlcririp kariuomcn?,
Jcgeris, gestapo virsininkas ukupuotojc Lietuvoje. masiniu zu*
dyrty organuatorius ir vykdytojas.
Jurkunas, Jonas LNP ir LLKS narys bei vadovas, 1944—
1945 m. dirbo hl tierinink у fvalgybos* diver si jos mokykloje, kurioje bu-
vo ruosmmi snipai ir divcrsantal bei ginkluotq gaujy organizatoriai
kovai pries Tarybu valdiia Lietuvoje.
Jurgults, Vladas — ekonnmistas, Lietuvos banko valdytojas bur-
Suazineje Lietuvoje, okupaeijos metals — gencralinis tarejas kraSto
ukio reikalanis.
Jasiunskas, Siasys — buriuazines kariuomenes kapitonas, okupavi-
jos pradiiojc dirbo LAF itabc. vcliau su grupe LAF Salininky per*
rjo j LNP, tarnavo PIcchavHiaiis vieliiiujc rhiktinejv.
Karalius, Albinas — buriuarincs karinoinenvs kapitonas, okupaci-
Jos metais masinii] zndyniy I azdljuosr organizatorius ir vykdytojas,
Vilniaus polieijos mokyklos virsininkas, 1944 in. verbavo LLA na-
nus j fvalgybos-diversijos mokyklas. knrias barge* jic buvo gabenamf
j UetuV9 Snipincti, divcrsijij vykdyti, organiziioti ginkluotij gauji|.
KariiHs, Jonas lariamas idejims lietuvi%ki.i faAisty voldemari-
ninky vadas, GV stdgejas ir vienas vadovy. A Vnhicinaro, kaip GV
vado, teisiy paveldelojas. skyre ir LNP vadus.
Karvelis. Petras klerikaly wikujas. bur^.uazines valdiios minis!
res. dvarininkas, stambus kapitalisias, Lieluviy aktyvisty syjiingos ak-
tyvus dalyvis. 1940 rn pabitgo j hitlcriiif Vokiclijij, dalyvavo ski-
gisnt LAF Berlyne, okupanty talkininkas, pabego su hitterininkais.
pokario metais siuntc j Taryby Lietuva dlversantus, lerorbius, Snipus
ir ginkluohj gaujy organizatorius, bendradarbiavo su angly ir ameri*
kietfiy ivalgyba.
Kiaunls, Jurgis — tautininkas, buriuazineje Lietuvoje ^viotimo
ministerijos referentas. namy savininky ir savanoriy sajungos aktyvus
veikejas.
KHmiivicius, Jonas — biirJSnazines karlunmeues karininkas, oktipa-
eijos pradiiojc organizavo iydy pogromus Kaune. LNP narjs, gesta-
po agentas. policiniy bataliony karininkas
Kllmavicius, Vladas — Ьигйиаzincs kariuontencs kapitonas. okupa-
cljos metais Marijampoks aps vir^inmko pavaduotojas, LNP narys.
Kraunalti5-',Mongirdas‘\ Izidorins burfliazirics kariuomenes pul
kininkas, ukupacijos metais hitlerininki; («ilklninkas. 1911—1945 m.
dirbo hitlcrinese ivalgybosdiversijos mokyklasc, pabcgo su hitler!
nlnkais.
Krygcris, Matas ypatingai svarbioms bylorns Lirdytojas, Klai
pidos kra&to hitlerininki; Noimano ir Zaso, kurie 1939 nt veriest al*
plefcti Klaip^d-7 nuo I ieiuvos ir prijungti prie Vokietijos, byfoje; oku
paeijus metu buvo voldcrnarininko P Pcdvlos suirntas ir kallnarnas
uz lariarti;} hitlerininktj persvkinjimq
Krivickas, Domas teisininkas, buriuazincs vyriausybes uHle-
nio rcikalq juriskonsultas. Valstybes larylwjs narys, hitlvrininkq tab
kinlnkas, pabtgo su hitlerin inkais j uzsienj.
Knipavldus, Mykolas kunigas, klerikaiiiini organizaeijq vado
vas, hnrZnazinh; vyriausybiq ministras, seimq atstovas, vienas fa-
listinio pvrversmo Lietuvoje orgartizatoriq. 19*10 m paraSe Tarybq
l ietuvos vyriausybe! ir kitiems direktyviniams organams memorandu- I
пц, kuriuo siuh- knniunisi.inis ir katalikams bendradarbiauti, Tai
buvo vcidinainingas siulymas. norint issaugoti Taryby Lietuvoje rcak-
ciru-s klcrikalines organizacijas. Okupacijos metais Su\ alky Kalvarijoje
vadovavo LAI 4tabui. masiskai hidziusiam zmones, pra&esi priima
mas j LNP Po karo uisicnyjr kartu su impcrialistiniq valstybiq
ivalgybotnis organizavo ir siunti i Taryby Lictuv:) tcroristus, diver-
santus. &nipus ir ginkluulu gaujij urganizatoriiis
Kubiliunas, Petras biirlnazines кагкютепй generolas, GV na-
rvs, LNP steigejas ir vadovus. pirmasis geuwraJinis okupadnes val-
dzios tarejas.
Kurkllelis, Izidorius - burfuazints kariuomenes karininkas, GV
organizacijos narys. voldemarininkq piiJq buriuazinqe Lietuvoje da
lyvis. Kalnabvrles ncpilnatupiiy auklcjimo jstaigos (kalcjimo) vir8b
ninkas, LNP garbes tvismo pirmininkas.
Kurmys (Kurmies), gestapo leitenantiis, lydejys gcnerolq S.
HkJ iA Berlyno j hitlerininki) okupuotrj Kaung, dlrigavo LNP velklq.
Kviecinskas, Stasys • iV ir I NP aktyvus narys, burzuazlrivs ka-
liiiomenes kapitonas, bitlcrines okupadjoe metu Kauno komendantas,
poHciniq batalirmij ШЬо narys. rmtsiniq iudyniij organizatoriug ir
vykdytpjas.
Labulis, Kazys- btiriuazinvs kariuomenis pulkininkas, okupaci
jos metu policiniq bataliono £tabu narys Vilniuje.
Lechlhaleris, Francas—H-to rczervlnio polieijos bataliono .a
das. majoras. okupadjos metais prisiqstas ii Berlyno vadovauti ma*
sinews iudynems Osliande, jam buvo pavaldus buriuaztniq naciunalis
Iij suorgaiiizuoti ginkluotl burini ir policiniel batalionat
Hulas (Lflth) - Kauno uiifsiu gebitskomisariato tamautojas
Maceina, Antanas - sociolugas, klerlkaliniy organizacijy ideologas
buriuazindjc Lietuvoje, 1940 m. pabcgo j Vokiettj^, okupacijos metais
taikino hitlcrininkams ir pabcgo su jais j uzsienj.
MackevUlus. Mciys vienas valstiefiy liaudinlnky vadovy, okti
pacijos metals hitlerininkq okupacini-s valdiios generalinis tarvjas tei
singumo reikalams,
Madokas, Mikas — burluazines kariuomenes pulkininkas, okupaci
jos metu LAF karinio skyriaus virsininkas. dalyvavo organizuojant ma-
rines imoniy zudynes Kaune
Macluiku, Antanas — burhiazinrs kariuomenes a viaci jos pulkinin
kas leitenantas, aktyvus ta&stinio perversmo 1926 m. dalyvis, viena*
GV organizacijos vadovy.
Martinkits, Klemas - burzuazines kariuomenes kapitonas, hitle-
rines zvalgybos sgentas. verbavo gmoncs j ivalgybos-diversijos mo-
kyklas. kuriosc buvo ruo$iami buntaaziniy nationalist^ ginkluoty bu-
rly organizatoriai.
Masiulis, Vladas —stambus verslininkas. vcrslininky syjungos va-
•1< iva. anliscmitincs propaganda insplratorius burzuazineje Lietuvoje.
Matulevicius, Juozas — buriuazincs kariuomenes majnras, vienas
GV vadovy, voldemarininky ruoity pufcy dalyvis, 1940 m pabego j hit-
icrinf Vokietiji). okupacijos metais aktyvus LNP vcikejas,
Matulevicius, Kazys - (aiiihihikas, vienas GV vadovy, buv₽s
Kauno miesto ir apskrities virsininkas, banko dircktorius.
Matulionis, Jonas okupacijos metais hillcrincs okupacim> kai
Jiios generalinis larejas finansy reikalams.
Mironas, Vladas — knnigas. vyriausiasis karo kapellonaa bur-
zuazinejc kariuonieneie, tautininky vadciva, vicnas GV organizacijos
steigqy, tautinirky vyriausybes ministras pinnininkas
Mislulls. Vincas — teisininkas, pedagogas, okupacijos met»is LNP
rnnys. jejo j koniisij$, kurial buvo pavesta ruoiti LNP statutes, pa-
nego su hiilcrininkais, gyvena JAV.
Mylimas, Vladas tautininkas, G\ narys. buvps Plungcje notaras.
Musteikis, Ignas — huriuazinfcs kariuomenes pulkininkas, po fa-
^istinio perversmo buvo vidaus reikaly ministras ir ypatingiems
reikalams karininkas prie prezidento, pabtgo is Lietuvos $u hitlerinin-
ksis, gyvena JAV.
Nabcrsbcrgas, Kanno miesto gebitskomisariato tarnaulojas. pa
vadavfs gebitskomisary.
Nagins-Nagcvicius, Vladas burhiazincs kariuomenes generolas.
(karininkas, okupacijos metais taikino hitlcrininkams, pabego i.4 Lie-
tuvos kartu su okupantais,
Na гака.s, Juozas—buriuazines kariucmicni’s pulkininkas, GV or-
gamzacijos narys, 1934 VI .7 voldemarininky pudo dalyvis, okupaci-
jos metais — gencralinis larejas vidaus reikalams, gyvena ulsicnyjc.
Naujokas Malas burZuazluts kariuomenes pulkiniitkas, okupa-
cijos metais bande atgaivinti Saully s^jungq Ir jos narius ruo§ti
kovai pries Taryby vald2i$, dirbo hitlerineje Zvalgyhos-diversijos mu-
kykloje, kurtoje buvo ruofciami Snipai, diversantai, teroristai bei
^inkluotxp gaujq organizatoriai ir siun&ami j Taryby Lieluvq, pa-
bego su hiilcrininkais, gyvena JAV.
NykMaltls, Alfonsa-. bnrZuazincs Lietuvos policijos larnautojas.
GV organizacijos narys, gestapo agendas, okupacijos metais masiniq
Zsidynly vykdytojas St-irijuose, okupanty policijos larnautojas, hit’
fcrlnei Ivalgybai pavedus, organizavo burzuaziniy nacionalisty gink-
11lotas gaujas Dzukijojc kovai priei Taryby valdiiy.
Norkaltls* Jonas — slambaus mask) burzuazines Lietuvos valsty-
binuj jstaigu. finansinitj-efconominiu organizaeijy vcikejas. finansy
ministerijos Klaipedos kraSlui jgaliotims. Klaipedos muitincs virsi-
ninkas, prekybos departamento dircktorius. uisienio reikaly minlste-
rijos ekononiinio departamento direktorius, cukraus bendroves stei-
gejas ir jos vadovas. Buvo Iraukiamas atsakomyben u£ valstybiniy
le&u grobim;j. 1940 in. pabego j hillerfnf Vokietijy. dabar gyvena
JAW vienas burzuaziuiy nacionalisty organizaeijq vadeivy uisienyje.
Nurkus, Bronins burluazlniq nacionalisty okupacijos metais
isteigty policijos baLiliony karininkas, dilyvav^s masiikai Sudani
Intones IX forte, ypatingosios komandos (zonderkomartdal, valine-
jusios po Lieluvy, masiskai ludyti imoniy. dalyvis.
Pajaujis. Juozas valslieth) liaudinlnky s^jungus CK narys.
1938—1939 in kartu su voldemarininkais ir klerikalais organizes
Lietuviy aklyvistq SQjungg (Zyglninky) Klaipedojc. okupacijos me-
lais — vadinamosios burluazlniy nacionalisty vyriausybes ministras.
ghiudiiai bendradarbtavo su voldemarininkais (LNP). 1944 tn. orga-
nizavo buriuazinius nacionalislus kuvai prieJ Taryby valdity Lictu-
voj€\ gyvena JAW
Petraiiskas, Crzaris valstiediy liaudlninky vcikejas. partijosCK
M'krctoriiis, buv$$ Kauno savivaklybes larnautojas.
Pyragius, Jonas burzuazmes kariuomenes aviacijos majoras.
vienas GV organizacijos stcigejy ir vadovu, voldemarininky puiu
buriuazineje Lietuvoje organizatorius. 1940 rn. pabcgo r hitlerin^
Wikictijiy. gestapo agentas, okupacijos metais — LNP stvigejas. ges-
tapo atstovas LNP, okupacines valdzios generalinis tarejas vidaus
reikalams. masiniy iudyniy organizatorius bei vykdytojas, 1945 m
kartu su hltlcrine ivalgyba organizavo buriuazinius nacionalistus Jni-
pineti. hitlerininku naudai Ir steigti ginkluotas gaujas kovai pries
Taryby valdlq, pabcgo su bitlerininkais. gyvena Auslralijoje,
Plechavidus, Povilas- buriuazines karhramenrs gcncrolas, Zi.h;
rial malAino revoliudflj judejimg 1919 in. Zcmaitijojc, vadovavo fa
AistifWam perversrnui 1926 tn., 1949 tn. pa be к о j hi tiering Vokietij?,
okupacijos metais taikino hltkrininkams, organizavo ir vadovavu
polidniarns batalionams, vadlnamieins Victim* riiiklinr. kuru; paskir
tis buvo kova prieS tarybinius parlizanus ir kilus pasiprieSininio
okupantams dalyvius, gyvena JAX .
Plc^kaitis, Jeronirnas vienas dt'siniijjii Lietuvos socialdemokrii
tij partijos CK narii; ir buriuazincs Lietuvos seimy atstovas, arSus
darbininkq klases vivnybes priesas ir jos ardytojas. 1927 m. rug
svjo men Pleckailis ir kiti sodaldcmokraty bei 1 iaudininkq vadeivc-s
TauragCjc ir Alytujc organizavo avantluristinius pudus, kurle faSis
tines vakHios buvo hauriai nusloplnti. Pleckailis su grupe puCtslq
pabego j Lenkijjj, kur, pilsudskininku rmiterialiai remiami fr gink
luojaini. jk* organizavo ginkluotus terorislq biirtus, siunlv jii da
hvius j Lieluvq Pkfkaitis ir jo SallnlnkaLpteCkaitlninkai Lcnkijos
valdzios buvo panaudojarni prieS Lietuvos vyrisusyb^ kad Si soar
tilt) su Lcnkija. Po to, kai PieCkaUj jo Salininkal paSalino i4 save
oiganfizaeijos kaip burl uazin^s Lietuvos ivalgybos agents jis su
grupe hnoniy 1929 m rugseju men nuvyko j Vokietij.i tariamal
зкпЫо vykdyti prieS A Voldemar^ lurijusj j$ ulsienlo j Lletuv^
grjitL Vokietljoje jis su savo palydovais buvo tcisiamas ui gink
luntij jsiverfinuj j vokiedq terilorijq.
Polis (Pohl)» hitlerincs kariuorncjies generolas, okupacijos pre
?ioje Kauno karn koinerrdantas.
Povilavlciu$*,.VykintasM, Stcpas bnriuaziiiis ^umalhtas. LNP
VJ.dovybes nans, projektuola LNP spaudos organo redaktnrius
Pozdn. Petras teisininkas GV ir LNP narys, masiSkaf lint,
irnoncs ir plcsr jij lurt.1). LNP vienas v»idovt|, Siauliu gebiUkomisaro
pntarrjas.
Prapuolenis, Leonas lariamasis LAF vado pavaduotojas, orga
nizavys vadinamus aktyvistq girikluotus burius. nuistekai zudmisiu*
larybinius aktyvistus, gyvena JAV
Puccvicius, Izidorius burluazincs kariuomenb kapitonas. LNP
Ok in vadybos darbuotnjas
Pundzcvicitis, Petras burzuazirivs kariuomenes pulkininkas
Puodzius, Stasys GV organizaeijos narys, hitlerincs ivalgylH's
agentas. vienas LAF steigejy Berlyne, iki Tevynes karo verbavo ir
siunle i$ Vokietijos j Taryby Lietuva Snipus, diversantus. Okupacijos
metais LNP vadas. generalinis okupacincs valdiios tarejas admi-
nislracijos konlroles reikalams. 1943 hl nepasisekus istvigti lietu
\ isko SS legiono, hsllerinrnki; buvo istremtas j Stuthofo slovykb.
kur mire
Ranuinclonis, Jonas - GV narys. Slanliq apygardos Icismo sck
rvtorius.
Rascius, hurzuaziiits kariuomcncs kapitonas, buvf.s prezldenhi
adjutantas, GV organizadjos narys.
RaStikis. Stasys btiriuazinus kariuomencs gencrolas. karluo
rmnes vadas. A. Smetonos glmlnaitisr 1941 m. pabego j Vokietija
okupacijos metais buriuaziniij nacionalisty vadinainosios vyriausy
b^s krasto apsaugos ministras, siti№ okupantams organizuoti lietu-
viikus karinius delimits, kuric kariautij priH Tarybin^ Arniij^, pa-
hego su hitlerininkais, gyvena J AV
Rcivytis, Vytautas — burhiazinrs Lietuvos policijos Urnautojas,
senas hitlcrininky agentas. 1940 in. pabego J hitlcrlnp Vokietija if
ten organizavo bei siunld j Taryby Lieluvq snipus, okupacijos me-
tais hitlcrininky ir buriuazinii) nacionalisty suorganizuuty policijos
jstaigq virSininkas, jsakinejo pnlldjos jstaigoms persekloti ir fudyti
taiybinius aktyvistus.
Rcke hltlcrininkf. okupacincs \aldzicv- partigunas
Renigeris, Kv-stutis LNP narys. Kauii<> miesto policijos vadas.
• l.ilyvavo rnasiskai Sudani imones ir persekiojant tarybinj aktpa
Rcvtelnas, Adrianas - generalinis hitlcrininkij komlsaras oku
puolai Lictuvai, okupacincs valdzios galva.
Rimas, Alfonsas LNP X ilniaus apygardos v.idyhos narys. v<‘
I.an LNP Vilniaus apygardos vadas.
Rupas, hitlerinink у okupacincs valdzios Lietuvoje pareiguiia*.
l ietuvos dvarininkas
Rozenbergas, Alfrcdas - hitlerink» faiiz.mn „leoretikas". r isisti
nes teorljos skdbejas, okupuoty sridiq reichsministras, Tarplautinio
tribunolo nuteistas mirli kaip karo nusikaltclis
Sinkcvicius, Aleksandras aktyvus GV orgamzaeijos narys, da
hvavo steigianl LNP, t>et j partijos narius. jtarus nei^tikimybe par
lijai, nebuvo priimlas
Skaisglris, Juozas lauiinlnkas, mi&kinhikas, iemes ukio niinist
r?>. jaunalic1uvh| vadas.
Skarzinskas, Vincas G\ ir LNP aktyvus narys. bitrhiazinfcjr
Lietuvoje buvo Jurdatfiij nepilnamefciij aiiklejimo jstaigos (kaltjl-
mn) virSininkas.
Skurauskas, Petras buriuazines kariuoinenes aviacijos kite-
nimlas, GV organizadjos aktyvus narys. 1940 m. pabego j hilkrinp
Vokietija, pries pat kan) hillcriiiinkq fvalgybos buvo paslqstas j Ta^
rybq Livluvjj ginkluotij gaujq organizuoti. Karin prasictejus, Bulrimo
nyse buvo sulalkytas burzuaziniy nacionalisty gaujos vadetvri* Kaspr-
riuno-Kasperskio, apiple^tas ir nuiudytas.
Sliesoraitis, Algirdas vienas GV sleigejq. jo Slab i virsininkas.
Sliesoraitis, Jurgis— scnas GV narys, LNP iikio vadybos vir-
iininkas,
Stancvictns, Vytautas —GV narys. vienas LNP steigCjy, jos or
ganizatines vadybos virsininkas, gyvena JAV
Staskcvicius, Antanas buv?s apskrities virsininkas bnrzuazincje
Lietuvoje, pilhrfiy apsaugos departamento direklorius.
Statkus, Vytautas ^ekonomistas’finansininkas. Klaip&lojc Lie
Invos banko dircktorius. о veliau Lietuvos banko dircktorius Kaune.
aktyvus GV organizacijos narys,
Steikunas, Petras — vienas GV organizacijos vadovij
Stosiunas, Bronius — hurhiazinejc Lietuvoje buvfs Tfaky, Sian
liy, Panevciio. Ukmerges, Alylaus apskriciy virsininku, ginkluoty
burfuaziniy nacionalisty gaujti organizatorius okupadjbs ir pokario
mdais kovai prieft Tarybu valdZi^.
Svilas, Alfonsas — GV ir LNP vciklus dalyvis
Sakcnis. Konstantinas - tautininkas. buv?* 3vtetimo tninisiras
Silcika, Antanas — bur hia zines Lietuvos Vidaus reikalu minis!»-
rijos parcigunas.
skirpa. Kazys—hurzuazines kariuomenes pulkininkas, karo atak*
atstovas Berlyrtc, hitlcrinCs Zvalgybos senas agentas. 1940 m. Ber-
lync kartu su hitlerine ivalgyba jsteige Lietiiviy aktyvisty fronto
(!.AF> organizacijy kuri 1910 1911 tn. siunle j Taryby Lietuva
inlpus, diversantus, veikusius hitlerininky naudai. 1941 m. buvo
sudar?s vadinarnQjq burzuaziniy nacionalisty vyriausybf*. kuri. karui
prasidejus, turejo vykti su hitlerine kariuomcne j Kaunq, taCiau hit-
lerininkai Skirpai neleido iivykti H Bcrlyno. ir vadinamoji vyriau-
sybe burzuaziniy nacionalisty buvo sudaryta кик kilos sudcties
Skirpa gyvena JAV.
Simkus. Kazys LNP narys. I-jo pnlicinio bataliono. jsteigto
LNP, vadas, policiniu batalicmy Stabo virsininkas, vykdc masines
Hidynes IX forte, is jo vadovaujamo bataliono buvo sudaryta ypa
tingoji komanda, kuri vaiinejo po respubliky. maslSkai Zmones in-
d) dama,
Simkus. Valerijonas—prieigaisrincs apsaugos virsininkas Vil-
niuje 1939—1949 ni., okupaeijos metu Vilniaus apygardos priesgais
tines ir prieilckluvincs apsaugos virsininkas, klerikalints Lietuviy
Iron to organizacijos veikejas, pabrgo su hltlcrininkais, gyvena JAV.
Pranas — buriuaziries kariuomenes kapitonas, okupaci-
jos metais —3-jo polidnlo bataliono vado padejejas, Krctingos ap<
skrities vlr&ininkas, 1944—1945 rn. verbavo ir sluntc buriuazinius
lacionalistus j hitlerincs zvalgybos-diversijos mokyklas, kur buvo
ruo^iami ir silinftami j Taryby Lichiv? ^nipai, diversantai, terorfstai.
ginkluotu biiriy Steigdjai kovai pricS Taryby valdzig.
SpokevHius, Antanas buriuazincs kariuomenta pulkininkas
<i i»padjos rnetais organizavo policinius bataliomis ir jiems vadovavo.
Stencelis» Brunas - tautininkas. buriuazlnta Lietuvos vidaus rei
kah| viceministras. GV Stabo virsininkas, dcjr$ pastangy peroricn-
»tiott „vilkus" j Smclonos talininkus
Svrdas, Stasys—LNP Jtabo pobt Iries adtninistracinds vadybos
vii^ninkas.
Svlipa-MVidinian!ask‘, Antanas burzuazincs kariuomenes kapi-
ю is, okiipncijus metais I-jo polkinio bataliono. masiSkai zudziusio
imonvs. kuopos vadas, 3-jo policinio bataliono vadas, LNP „Gek*
zinln vilko" orgamzacinio skyriaus virsininkas, rink?s kandldattiras
LNP GV apskrtfiy organizacijy vir&ininkus. organtzavo glnkluotas
gdiijas kovai prieS Taryby valdziy
Tamoiaitis Izidorius kunigas. tautininkas
Taunys. Ignas—senas GV naryx ok и pad jos metais LNP stci-
gejas ir partijos vado pavaduotojas. senas gestapo agentas, jgyven*
flirts geslapo direktyvas LN partijrye. buvo vadinamosios burina*
riniy nacionalisty vynausyb^s ir okupacines vaidiios polieijos depar-
tment i> dircktorius ir dirbo kilosr atsakingose ukupacines valdiios
aparato parcigose, 1945 in. kartu su hitlerine ivalgyba organizav«>
burinaziniy nacionalisty 5nipy. temrlsty, divcrsantij gaujas
Tubelis. Juozas — t•iiilininku vu-iias vady. ministras, ministras
I--rmininkas buriuazineje Lietuvoje, A Smetona* svainis.
lulaba, Vladas - kuni is, popiciwlis pretatas, pabegfs is Ltetu
4ss su hitkrininkais. dabar Romoje 4v, Kazimierokoiegijosdirektonus
Lngurailis. J tautininky jsteigtos , Gkininkn vienybes1* orga
ni/neijos veikejas
Valiukcnas, Me£ys buriiiaznieje Lietuvoje GV. okupaeijos rm
' LNP narys, Zcnws banko tarnautojas.
Valiulis, Pranas burzitazineje Lietuvoje seimo kanccliarijos di
< > kturius. okupaeijos metais — leisingumo generalinio tarejo vadybos
tefomy departaniento dirvKlorius. pagelbejo hitlerininkarns irburhiazr
nlams national!stams maskuoti masincs zniuniy jtudynes.
Valkiinas, Leonas — buriuazincs kaniramencs putkininkas leiti
ii&nta%. 1940 m. pab^go j hit!erin$ Wikictije.
VileHls. \ ytanlas tautininkas, buvys susisirkinw ministras
Villuiis, Jimas - GV narys miSkininkas, buvps Taurages mb
kq urcdas.
Vylius-Vclavicius, Ignas G\ narys burzuazineje Lietuvoje. \< i
<kmarininkij ruoity рису dalyvis, okupacijos metais vienas LNP stei
tfejtj. LNP ..Gcleiinio vilko* (kautyniy daliniy) virsininkas, Kauno
kalcjimo vlriininkas. maslniy J.udyniy IX forte vykdytojas, 1944
1945 in. kartu su hitlcrine ivalgyba organizavo buriuazinlu iwb»
nalisty ginkhiotas gaujas kovai pries Taryby vakliig Lietuvoje.
Vlmeris, Emilis buriua zines kanunnwncs teismo gcnerolas, I. a
riiiomenfrs- teismo pirmininkas, pirmhiinkavo tcisino poevdiianis
1934-1935 m . tefoiant Klaipedos kraSto nclcgaliy hitlerininky orga
nizaeijy dalyvius ir jy vadcivas Noimang ir Zasg.
Virbalis, Juozas buriuazmcjc Lietuvoje G\ narys, okupacijos
invtais LNP Vilniaus apygardos vadas.
Virbickas, Leonas buriiiazinejc Lietuvoje A Voldemar^ .idju-
Un1d5, rn.ijoras. su£ei$1as pasikesininio pries A Voldemar^ metu.
okupacijos metais LNP Siauliy apygardos vadas, veliau LNP vadas.
masiniy 2udyniy organizeturills
Vokietaitis, Algirdas LNP vadovytrts narys. .sporto • adov.^
It. 14 m. burzuazmiy nacionalisty pasiystas j Svedijy ryiiy ufmegzli
mi anglq ir arnerikiedy zvalgyboinis
Vokietaitis, Jonas biirzuaxinvjc Lietuvoje GV narys. hitlennes
okupacijos metais LNP vienas steigejy ir jos propagandas vadybos
virsininkas, ukupacines vnldiios pirmojo generaiinio tarejo к.нич
llarijos virsininkas.
Voldemaras, Algirdas GV narys, vienas LNP skigejy
Voldemaras. Augustinus Vienas tautininky vadelvy. fasistmi *
perversmo Lietuvoje organizatorius. faststines vyriausybes ministras
piimininkas ir kdiy ministcriju ministras, GV steig^jas ir jo vh
dovas
Zaunlus. Dovas burzmizines Lietuvos uisicnio reikalu nn
nislras.
Zakeviciiis-Zyinantas, Slasys Liirziijyiliiij nacionalistu xadciv•
> kiipacijos metais vadinamojo Vilmaus miesto ir sritics piliefiq kn
miteto pirmininkas, kartu su hitleriniais karo komendantais pasira
sinejo jsakymns apie okupacinio reilmo jvcditng, masinhj persckioji
my ir iudyniii organizatorius Vilniaus kraMe, p л be go sti liitlerinin
kais, po karo larnavo angly 2valgyboje, verbavo burzuazinius nacb
m listiis ir juos siuntc j Taryby Lietuvy Snipineti. ginkluoly gaujy
organizuoti, gyvena JAV Zymanto pavardc.
un
Zickus, Povilas —burbazintjc Lietuvoje GV organizacijos na-
rys. okupacijos rnetais policijos tarnantofas. I XP narys, 1944—
1945 m. kartu su hitlcrine 2valgyba organizavo burhiazinius пяскь
natistus Jnipineti hitterininky naud.ii, diversinci ir terorislhiei wiklni
Taryby Lietuvoje
Zilinskas, Aleksandras taulininka*. buv^s teisingumo niinist
ras, lautininkams vaidant Lictuvy
Zukas, - buv?5 tautininky s^jungos generalinis sekh*torius.
с .о 1 о си
T U R I s V S
Pratirmi .............. ....................................5
I. „Gelezlnls vilkas44, jo pa skirt is, lautininky vadq rktenos 18
В A. Sliesoraicio parodymy .................... .
В B. Sten cel io parodymy ................♦........
H J. St ark a ns parodymy . ------.............
„Geleilnio vilko** atsisaukimas ...................
Krik&ioniy demokraty atsBaukhnas -.................
IL Klerikaly ir liaudininky vadeivq bendras fronlas su volde-
marlnlnkals, hitkrininkq pcnkL|ja kolona ... .........
В A Sliesoraicio parodymy ................♦........
Is A. .la к it о pa rod у mu ............,........
Policijos kvotos santrauka ...<....................
Reicho ilfsietilo reikaly ministerijos mernorandumas ....
III. Is burzuazines Lietuvos policijos agcnluriniq pranesiniq apie
voldemarininky ruoMus pucus .............................
IV. Voldemarininkai okupantq hi Ik ininkai
ч гз a a g s s $ t fc s £ s ;
I< I Vylious-Vclaviiiaws parodyniq ........
LNP, nariai apie save- ....................
LNP vadevybe apie savo nanus ................
Is LNP generalinio sekretoriaus Z. Blyno dienoraSCio
Is I. V у I i л n s V e I a v i £ t a u s parodymy . 112
Svjrbcsniu pavardziy rodykle ............... .... 12?
АГХИвНЬН ДОКУМЕНТЫ
ОБ ОРГАНИЗАЦИИ -1О1ЕЖИНМС ВИЛКЛСя
(-ЖЕЛЕЗНЫЙ ВОЛК-}
VII сборимм
На янгоасмом «эмка
И»длганьст»о иАЛмапмс» Лхт. ССР. 1Н5 г.
Re-daklorl G. 6ич(аИ^
Trchr rcdakloriu» Р ДалсехЫЛгм
КогсМосё £. Difririu'
Let dink» Nr 6£7й. Tirana* JO.OOO cgz.
PasiraSylA apau*i!lnil 1965.Х1Л LV 12Ш
Pop Stx.lC*1 j: -’.2Г| pop Inpp. «.% -paudoi l.« 7.94 ap*kntt. leld lerik"
Kuiun U kap
Spansdlnn VftlaL , Vaizdo’’ apetsatavA Vilniuje. Strnrdrho r. I. L’L'nk. Nr.
1-9
ISL fl 1 Q Д
и о I о d'
Kaina 14 кар.