VILNIUS
1939
LIETUVOS KULTUROS FONDAS
,,VILNIJOS“ DRAUGIJA
LIETUVA
VILNIUS
19 3 9
Istorijos faktai ir vaizdai
19 m. okupuotos sostines atgavimo
50-ciui pazymeti
Parenge:
R. Batiira, E. Umbrazitinas, K. Umbrazitinas
VILNIUS 1989
,,VILN1JOS“ DRAUGIJA
Palaikant laikinojo Vilniaus lietuviq komiteto, ,,Ryto“, sv. Kazimiero ir kitq
rytq Lietuvos svietimo, kulturos draugijq tradicijas, prie Lietuvos kulturos fondo
draugija jkurta 1988 m. balandzio 23 d, „Vilnijos" nariai susipazjsta su draugijos
nuostatais, uzpildo nario kortel?, dirba savo rateliq, skyriq svietimo, lietuviq kal-
bos, prisiminimq rinkimo, koncertq organizavimo, gervetiSkiq, pelesiskiq, pun-
skiSkiq, bendravimo su kitomis tautybemis ir kitose grupese.
Mums galima rasyti siuo adresu: 232600 Vilnius, Vienuolio 5/32, Lietuvos
kulturos fondas, „Vilnijos" draugijai.
Draugijos tarybos nariq telefonai — 469153 (K. Garsva), 44 44 42 (L. Gru-
madiene), 7653 34 (E. Geciauskas), 44 12 57 (V. Andriulis), 66 1881 (P. Gau-
cas — mokyklos), 419137 (J. Tonkunas — koncertai), 64 14 67 (A. Augulis —
gervetiskiai), 76 23 23 (I. Simelionis — pelesiskiai), 35 89 22 (A. Markevicius —
punskiskiai). Lesos „Vilnijos" draugijai siunciamos taip: Taupomoji kasa Vilniu-
je Nr. 6762/056, sgskaitos Nr. 36054-9, S. Trepsiui; arba — sgskaita Nr. 702102,
soc. banko operacine valdyba Vilniuje, Lietuvos kulturos fondas, „Vilnijos" drau-
gijai.
„Vilnijos" draugijos valdyba
Pasirasyta spausdinti 89.10.02. Formatas 60 X 90'/ie- Popierius ofsetinis.
Spauda ofsetine. 4 s^l. sp. 1. 4,37 sql. spalv. atsp. Tirazas 20000 egz.
Kaina 2,5 rb.
Susivienijimas ..Vilnius". Spaude standariq leidyklos spaustuve.
Uzsak. Nr.202.9
VirSelyje: Lietuvos raiteliai ties Vilniaus katedra 1939.X.29.
VILNIUS — AMZ1N0J1 LIETUVOS SOSTINE
I tukst. pr. m. e. — Vilnius kyla kaip stambus baItq-lietuviq centras.
V—XIII a. — ryski lietuviq pilkapiq masyvo kultura (jai priklauso
ir Vilniaus, Dieveniskiq, Salcininkq apylinkiq paminklai).
1009 m. — pirmas Lietuvos vardo paminejimas (sukanka 980 m.).
XII a. 2-oji puse — XIII a. vid.— lietuviskq lydiniq — prekybos kon-
centracija, Sventaragio slenis, Perkuno sventykla, 1250 m. Min-
daugo pilis — Lietuvos ekonominis, kulto, valstybes centras
Vilniuje. Mindaugo katedra Vilniuje.
XIII—XV a. — Vilnius — 250 m. Lietuvos karo pries Kryziuodiq
ordinQ ir Aukso OrdQ gynybos branduolys.
1323 m. — pirmas Vilniaus vardo paminejimas (sukanka 666 m.).
XIV—XV11I a. — Vilnius, Gedimino puoseletas miestas — Lietuvos
DK sostine, politinis, ukio ir kulturos zidinys.
VILNIUS — LIETUVIV TAUT1NIO ATGIMIMO CENTRAS
1823 m. — Vilnius S. Staneviciaus odeje „Slove zemaiciq“ skelbia-
mas lietuviq atgimimo miestu — tada, kai ..Lietuvos senos gi-
mines prazuvime sveikos liko“.
1905.XII.4—6 — Lietuviq suvaziavimas Vilniuje — Didysis Vilniaus
seimas.
3
1907.1.9 — Vilniuje atidaryta Pirmoji lietuviq dailes paroda. jkurta
Lietuviq dailes draugija.
IV.20 — Vilniuje jkurta Lietuviu mokslo draugija — tautos
mokslines minties zidinys.
1912 m. — jsteigta Vilniaus krasto lietuviq svietimo draugija ,,Ry-
tas“ (J. Basanaviciaus, L. Giros, J. Kairiiikscio, kun. J. Kuktos
ir kt. iniciatyva).
1914—1915 m. — Vilnius — lietuviQ visuomenines-politines veiklos
centras.
1915.X.9 — pradejo veikti Vilniaus lietuviq gimnazija (jkurta Lie-
tuviq centrinio komiteto nukentejusiems del karo selpti pastan-
gomis). Joje dirbo zymiausi musij sviesuomenes zmones: J. Ba-
sanavicius — mokyklos gydytoju, A. Smetona — graiktj kalbos
mokytoju, A. Stulginskis — gamtos mokslt| mokytoju, P. Klimas
parase gimnazijai kelis lietuviq kalbos vadovelius. Pirmasis
gimnazijos direktorius buvo M. Birziska. Nuo 1921.VIII.22 ji
vadinosi Vytauto Didziojo gimnazija.
1917 — Vilniuje isleista P. Klimo kn. „Lietuva, jos gyventojai ir sie-
nos“.
IX.18—22 — Lietuviij Vilniaus konferencija. Siekiama Lietu-
vos valstybes atstatymo.
1918.11.16 —Lietuvos Taryba, pirmininkaujama J. Basanaviciaus,
atkuria / nepriklausom^ Lietuvos valstyb? su sostine Vilniuje.
X.II — Vilniuje renkasi pirmieji kareiviai — Lietuvos savano-
riai. \
XI.l — \\ilniuje jsteigtas I pest. D.L.K. Gedimino pulkas.
XI.11 — Vilniuje sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybe — mi-
nistras pirmininkas ir krasto apsaugos ministras prof. A. Vol-
demaras.
XI.16 — Vilniuje jsteigta Lietuvos pasto valdyba.
XII.5 — Vilniuje pradetas steigti D.L.K. Algirdo pulkas.
— Lietuvos Valstybes Taryba atkiire Vilniaus universitetq.
XII.23 — Krasto apsaugos ministro jsakymu Vilniaus komen-
dantu paskirtas L. Gira, jo padejeju — generalinio stabo pul-
kininkas leit. K. Skirpa, adjutantu — кар. P. Guzas.
XII.25 — Vilniuje isleisti pirmieji nepriklausomos Lietuvos pas-
to zenklai.
1919.1.1 — Pilies kalno bokste iskelta atgimusios Lietuvos veHava
(karininkai K. Skirpa, P. Guzas ir kareiviai).
4
1	.1 — vokieciq kariuomene Vilniuje uzleido savo vietg gink-
luotoms vietiniq lenkq ir is Lenkijos atsiqstoms pajegoms, va-
dovaujamoms J. Veitko (skirto J. Pilsudskio). Jos ir lietuviq
vyriausybe veike atskirai.
1.	2 — Lietuvos vyriausybes generalinio jgaliotinio M. Birziskos
protestas lenkq pajegq Vilniaus apygardoje vadui gen. J. Veit-
ko del kisimosi j Lietuvos vidaus reikalus.
1.5	—6 — Raudonoji armija uzeme Vilniq. Pries pat jos jzen-
gimQ miest^ paliko lietuviq komendantura.
1.	8 — V. Kapsuko vad. revoliucine valdzia jsikure Vilniuje.
I	V.19 — Lenkijos kariuomene jsiverze j Vilniq. Lietuvybes per-
sekiojimas.
IV	.22 — visuotinis Vilniaus lietuviq susirinkimas isrinko LAI-
KINAJ[ LIETUVIU КОМ1ТЕТД (1919—1937), kuris gyne lie-
tuviq teises, rupinosi lietuviq svietimo jstaigq, kultiiros drau-
gijq veikla. Pavadinimo zodziu „laikinasis" stengtasi pabrezti
Vilniaus okupacijos laikinumq. 1935 m. Lenkijos valdzia uz-
draude vadintis laikinuoju, todel jis pasivadino TAUTINILJ
VILNIAUS LIETUVIV KOMITETU. Pirmininkai: 1919—22 m.
— M. Birziska, 1923—28 m. — D. Alseika. 1922—23 ir 1928—
37 m. — K. Stasys.
1V.	26 — Vilniaus Lietuviq komitetas (pirm. M. Birziska) nuta-
ria laikyti Lenkijos kariuomenes veiksmus Vilniaus okupacija,
reikalauti is okupacines valdzios vietos tautq ir jq kalbij ly-
gybes.
1920.IV.3 — Lietuvos vyriausybe (uzsienio reikalq ministras prof.
A. Voldemaras) pareiske ТагуЬц Rusijai, jog abipusiq derybq
sglyga — Lietuvos nepriklausomybes ir Vilniaus Lietuvai pri-
pazinimas.
IV	.5 — Rusijos Tarybine vyriausybe priima Lietuvos sqlygas,
pripazjsta Lietuvos nepriklausomyb?.
VII	.10 — Auksciausios santarvininki| tarybos globoje Lenkija
pasirase Spa (Belgija) protokolQ — Vilniaus miestg ir sritj
grazinti Lietuvai.
VII.	12 — Lietuvos—Tarybq Rusijos taikos sutartis — pripazjs-
tama Lietuvos nepriklausomybe, nustacius Lietuvos ir Rusijos
sienq, Vilnius ir Vilniaus krastas iki Berzunos—Nemuno san-
takos, Molodecno, Medilo ezero pripazjstamas Lietuvai.
VI	I.14 — Vilniuje Lenkijos kariuomenes vadas Hupertas Var-
suvos vardu pareiske Laikinajam Vilniaus lietuviij komitetui
perduodqs Vilniq lietuviams.
5
V	II.14 — Raudonoji armija uzeme Vilniu.
VI	I.15 — Lietuvos kariuomene jzenge j Vilniq. [steigta lietuviq
komendantura — komendantas кар. V. Kurkauskas. Vilniaus
lietuviq spauda skelbia lenkams taikq.
VII	I.26 — Vilniuje Gedimino kalne vel iskelta Lietuvos velia-
va. Vilniuje — Lietuvos valdzia.
X.7 — Lietuvos ir Lenkijos delegacijos pasirase Suvalkq su-
tartj. Vilnius — Lietuvos.
19-os МЕТЦ VILNIAUS OKUPACIJA IR KOVA
DEL JO ATGAVIMO
1920.X.9 — Vilnius atplesiamas nuo Lietuvos, uzimamas Lenkijos
diktatoriaus J. Pilsudskio slaptu jsakymu ‘gen. L. Zeligovskio
,,maistininkq“ Lenkijos kariuomenes.
Siurksciai sulauzyta Suvalkq sutartis.
Anglijos atstovas Vilniuje pareiskia, jog Vilnius uzimtas
neteisetai.
Zeligovskis skelbia „Vidurio Lietuvq“ (nedrjstama uzgrob-
Ц knastj pavadinti Lenkijos valda).
S/HALIO 9-oji — lietuviq minima Suvalkq sutarties sulauzy-
mo ir Vilniaus pagrobimo, kovos uz Lietuvos sostines atgavimq
cliena.
Л.14 — Tautq sgjunga pasmerke L. Zeligovskio veiksmus —
Vilniaus uzgrobimq.
XI.19 ir 21 — Sirvintq ir Giedraiciq kautynese Lietuvos kariuo-
mene sumuse Lenkijos L. Zeligovskio kariuomenes rinktines.
Karo veiksmus sustabde Tautq s^jungos kontroles komisija.
Byla del Vilniaus Tautq sgjungoje.
1922.1.22 — suimti Vilniaus lietuviq veikejai (P. Augustaitis, M. ir
V. Birziskos, J. Kukta ir kt.) uzdaromi Lukiskiq kalejime. Su-
emimai t?sesi.	’
— represijos sustabde visq Vilniaus lietuviq dienrasciq ir sa-
vaitrasciq leidimQ. Palaipsniui leidimas buvo atnaujintas.
1922.1.— II — Lenkija likviduoja .,Vidurio Lietuvg“, uzgrobtg terito-
rij^ aneksuoja (pasiremta Lenkijos spaudimu surengtais rinki-
mais, kuriuose nedalyvavo nelenkai, valdziai griebiantis smur-
to, siurksciai persekiojant lietuviq spaudg).
6
Vilniaus lietuviq protestas. Lietuvos Respublikos protes-
tas — reikalaujama tarptautinio teismo.
Lietuviq tautos kova del Vilniaus atgavimo.
1922 in. — Sukurtas Vilniaus tremtiniq (Lenkijos valdzios kalintq,
istremtq is Vilniaus krasto lietuviq inteligentq) komitetas, per-
tvarkytas pasivadino Komitetu Vilniaus lietuviams remti.
1923.111.15 — Del Vilniaus krasto ginkluotos okupacijos, falsifikuo-
tq rinkimq, Lenkijos diplomat^ veiklos Vakarq valstybiq sosti-
nese Ambasadoriq konferencija patvirtino egzistuojancias Len-
kijos sienas, Vilnius ir Vilniaus krastas vienasaliskai paliktas
Lenkijai.
IV.16 — Lietuvos vyriausybes protestas Tautq sgjungos tarybai:
Lietuvos vyriausybe Ambasadoriq konfereneijos nutarimo ne-
pripazjstanti, vertina jj kaip neturintj juridinio pagrindo. nes
nutarimas priimtas be Lietuvos sutikimo. Lietuvos vyriausybe
niekados пега sutikusi nustatyti Lietuvos sien$, paliekant Vil-
niq Lenkijai.
1924 m. — P. Vaiciuno eiles ,,Mes be Vilniaus nenurimsim!“, ta-
pusios giesme.
1924.XI — jsteigta liberaline Vilniaus krasto lietuviq svietimo ,,Kul-
turos“ draugija (V. Alseikienes, S. Matjosaicio, B. Untulio
iniciatyva).
1925.1V — jsteigta VILNIUI VADUOTI S^JUNGA — visuomenine
organizaeija, veikusi iki 1938.XI Lietuvoje ir uzsienyje. Propa-
gavo Vilniaus atgavimo idejq, гётё Vilniaus krasto lietuviq
kulturq. VVS 1937 m. tu^jo 612 skyriq Lietuvoje (27.000 nariq
ir 600.000 nariq ^rr^jq) ir 60 — uzsienyje (JAV, Kanadoje,
Argentinoje, Brazilijoje, Anglijoje ir kt. salyse). Pirmininkai:
1925—35 m. — M. Birziska, 1935—38 m. — A. Juska. WS is-
leido 98 leidinius. Jos sukis: „Vistiek atvaduosime Vilniq“.
1925.VI.28 — Vcliuonos piliakalnyje atidengtas paminklas Vilniaus
puosetetojui Gediminui. Giesnw „Vilniaus, Vilniaus, tёvq sosto“.
1925.V111.3 — Vilniaus vyskupas lietuvis Jurgis Matulaitis-Matule-
vicius (1918—1925), Lenkijos valdzios persekiojamas, buvo pri-
verstas isyaziuoti is Vilniaus krasto.
X. — Vilniaus kraste pгadёjo veikti Lietuviq sv. Kaziniero
draugija (organizavo paskaitas, parodas — 1935 m. Vilniuje —
lietuviq liaudies meno parody, skaityklas, vaikq darzelius).
Lenkijos окирастё valdzia d-j$ persekiojo ir 1937 m. galutinal
uzda^.
7
1927.11.16 — mire lietuviq tautos atgimimo patriarchas J. Basana-
vicius. Iskilmingai palaidotas Vilniaus Rasose.
J. Basanaviciaus kap$ vainikais pagerbe gausios Vilniaus,
Nepriklausomos Lietuvos ir uzsienio lietuviq organizacijos,
Vilniaus krasto lietuviai, Vilniaus lenkiskai kalbantys lietuviai,
kitatauciai — gudai, Vilniaus lenkai demokratai, universiteto
„tuteisyja studenty".
X.4—5 — Vilniaus kraste uzdarytos 42 lietuviq pradzios mo-
kyklos, Vilniaus lietuviq mokytojq seminarija (veikianti nuo
1915 m.). Represijos tgsesi.
Vilniuje suimti ir uzdaryti j Lukiskiq kalejimq lietuviq ,,Ry-
to“ d-jos pirmininkas P. Kraujalis, Lietuviq mokytojq seminari-
jos direktorius K. Cibiras, trys seminarijos mokytojai, Lietuviq
labdarybes d-jos pirmininkas P. Bieliauskas, Vytauto Didziojo
gimnazijos mokytojas K. Aleksa, prieglaudos vedeja ir „Vil-
niaus varpo“ redaktore M. Zukauskaite bei kt. lietuviq veike-
jai, trys mokytojq seminarijos mokiniai.
1928—1938 m. — „MOSIJ VILNIUS" — VVS leidziamas zurnalas,
kovojgs pries lietuvybes persekiojimq Vilniaus kraste, puosele-
jgs sostines islaisvinimo idejq.
1930 m. — Suvalkq sutarties sulauzymo ir Vilniaus uzgrobimo
10-meciui Kaune, Karo muziejuje pastatytas Juodasis pamink-
las su kasu:\,Atmink, lietuvi... kad pagrobe tavo sosting Vil-
niq‘V '
— isleista /.Vilniaus golgota. Okupuotos Lietuvos lietuviq
daroo ir kanciq 1919—1928 m. dienorastis" — B. Semis (M. Bir-
ziska).
1931 m. — jsteigtas Vilniaus gelezinis fondas VVS lesoms rinkti
(Lietuvoje ir pasaulyje platino Vilniaus pasus ir zenklelius).
1934 m. — isleistas Vilniaus krasto vaizdq albumas — zurnalo
„Miisq Vilnius" priedas
— VVS radio laidos: I. Radio zurnalas „Pavergtas Vilnius"
(antradieniais, penktadieniais), 2. Pranesimai okupuotam kras-
tui (sekmadieniais ir kiekvienq sventadienj), 3. Pranesimai len-
kq kalba (treciadieniais). Informuojama okupuotos Lietuvos
lenkiskai kalbanti visuomene apie nepriklausomos Lietuvos gy-
venimq, 4. VVS pirmadieniai, paskaitos atskiromis Vilniaus te-
momis. Kartq per menesj — paskaitos gudq kalba.
1936 m. — VVS jkure Vilniaus institute Vilniaus krasto problemoms
nagrineti
8
1936—38 m. — Vilniuje ir Vilniaus kraste, tuometineje Lenkijos
valstybeje valdzia likvidavo lietuviq mokslo, kulturos, svietimo,
ukio, sporto draugijas, 743 jq skyrius (atsakant Lietuvos Res-
publikoje likviduota 19 lenkq draugijq skyriq), tremiami lietu-
viq mokytojai, taciau lictuviai ir tokiomis sqlygomis ugde tau-
tiskumq.
1937.X — Vilniaus vadavimo sqjungos XII suvaziavimo rezoliucija:
Suvaziavimas viso kulturingo pasaulio akivaizdoje konstatuoja
okupuotame Vilniaus kraste lenkq administracijos praktikuoja-
mq XX amziuje negirdetq tautinj, kulturinj ir ekonominj smurtq
uzdarant lietuviq mokyklas, skaityklas ir organizacijas, drau-
dziant laikrascius ir zurnalus, terorizuojant lietuvius nuolati-
niais kalinimais ir tremimais, skelbia pries tq smurtq griezciau-
siq protestq ir reikalauja Vilniaus krasto gyventojams prigimtq
ir tautiniu teisiq.
1938.111.17 — Lenkijos vyriausybes ultimatumas Lietuvai. Antilictu-
viskos manifestacijos Varsuvoje ir ypac Vilniuje. Anti 1 ietuviski
sukiai, lietuviq organizacijq patalpq dauzymas. Karines jegos
demonstracija Lietuvos pasienyje.
111.23 ir veliau Lenkijos vyriausybe siekia susvelninti neigiamq
ultimatumo jspudj, deklaruoja siekianti normaliq tarpvalstybi-
niq santykiq su Lietuva.
V. — Lietuvos naujoje konstitucijoje ir toliau lieka paragrafas
apie Lietuvos sosting Vilniq, tik laikinai perkeltq j Kaunq.
XI.25 — kylant Vokietijos gresmei, siekiant normalinti santy-
kius su Lenkija, Vilniui vaduoti sqjunga buvo palcista.
1938—39 m. — veike Draugija Vilniaus krastui remti.
1939.1.1 — Seimo posedyje priimtas Lietuvos neutralumo jstatymas.
VIII.23 — TSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis. Lietuva atsi-
diire Vokietijos jtakos sferoje.
IX.I — pra sidejo Antrasis pasaulinis karas. Vokietija uzpuole
Lenkijq (Lietuva atmete Vokietijos siulomus veiksmus pries
Lenkijq ir liko neutrali).
IX.18—19— tragiskomis Lenkijai dienomis per Lietuvos admi-
nistracin? linijq praleistos pirmos Lenkijos kariuomenes gru-
pes. Lietuvoje rado prieglobstj 15 tukstanciq lenkq kareiviq, ka-
rininkq. Lietuviai stengesi internuotuosius kuo geriau priimti ir
apgyvendinti. Lietuvos vyriausybe tam skyre 300000 It.
IX.19 — j Vilniq jzenge Sovietq kariuomene. Is Vilniaus isve-
zamos mokslo, meno vertybes, gamyklq, ligoniniq jrengimai.
9
1Х.21 — Sovietq Sgjungos kariuomene daugelyje vietq pasieke
administracijos linijQ. Sovietq kariuomenes atstovai visur pa-
reiskia, kad gerbs Lietuvos neutralumQ.
IX.22 — TASS’as paskelbe Vokietijos ir Sovietq Sgjungos komu-
nikatq, jog nustatyta demarkacijos linija tarp vokieciq ir Sovie-
ts kariuomeniq.
IX.28 — TSRS ir Vokietijos „Draugystes ir sienq sutartis“. Pir-
masis slaptas protokolas: Lietuva perejo j TSRS jtakos sferQ.
NEPRIKLAUSOMA LIETUVA JUNGIASI SU SOSTINE
V1LNIUM1
1939.X.10 — Lietuvos ir TSRS sutartis: Vilnius ir jo sritis perduo-
dama Lietuvai, bet j LietuvQ numatoma jvesti ir nustatytose
vietose laikyti tam tikrQ TSRS kariuomenes kiekj.
X.II — visuomenes manifestacijos Kaune Vilniaus atgavimo
proga.
Aukos, pagalba Vilniaus krastui:
Laisvo$ios Lietuvos visuomene, atkakliai siekdama islaisvinti
/Vilniq, per Vilniaus vadavimo sgjungg, Vilniaus gelezinj fondg,
/ Sqjungg badaujantiems Vilniaus krasto lietuviams selpti, Pa-
[ saulio lietuviq s^jungQ ir kitas organizacijas reme lietuvius.
X.12 — sudarytas Vyriausiasis komitetas Vilniaus krastui rem-
ti. Pirmininkas — dr. A. Juska.
Pagalba Vilniui ir jo krastui: „Lietukis" — javq uz 16.000 litq
(suma numatyta didinti), Pienocentras — pieno produktq uz
100.000 litq. Siuntas ruosia ,,Maistas“, ,,Parama“, „Lietuvos
cukrus“ ir kt. ,,Maisto“ bendrove iki 1939 m. pabaigos Vilniuje
atidare daugiau kaip 20 mesos parduotuviq.
X.14 — Lietuvos Seimas dave sutikimg ratifikuoti Lietuvos
SSSR sutartj. Seimo narys M. Kviklys: Mes tikime Sovietq Ru-
sijos gerqja valia ir musq tautiniq aspiracijq supratimu.
M. Mykolaicio-Putino eiles „Grjztanciam Vilniui".
X.20 — Lietuvos Seimas prieme 50.000.000 It. Vilniaus paskolos
jstaiym^.
X.23 — Vilnius laukia Lietuvos kariuomenes: miestas puosiasi
lietuviskomis trispalvemis, prie Katedros aikstes Vilniaus lie-
tuviai skubiai pastato iskilmingus vartus Lietuvos kariuomenei
pagerbti.
10
Х.24 — Vilniaus komiteto Lietuvos kariuomenei sutikti kreipi-
masis j vilniecius.
X.26 — Vilniui selpti komiteto skelbimas: per pirmqsias dvi die-
nas suselps maistu neturtinguosius Vilniaus miesto gyventojus.
X.27 — papildomas protokolas tarp Lietuvos Respublikos ir So-
vietq Respublikq Sgjungos (del valstybines sienos).
— Vyriausiojo Vilniaus krastui remti komiteto atsisaukimas j
laisvqjq profesijq zmones, valdininkus, tarnautojus, pensinin-
kus ir darbininkus: ... Lietuvos zmones pradejo gausiai aukoti
sventam reikalui — vilnieciams selpti... Toliau nurodoma, kaip
ir kiek aukc/ti.
— Lietuvos vyriausybe paskelbia jgaliotinio jstatymq Vilniaus
miestui ir krastui.
— Liejuvos visuomenes vardu paskelbtas atsisaukimas j vilnie-
cius lietuviq ir lenkq kalbomis. Pazymeta, jog devyniolikos
metq pastangos siandien realizuotos. Vilnius — senoji Didzio-
sios Lietuvos Kunigaikstystes sostine — grjzo Lietuvai.
ZYGIS I VILNIV
1939.X.27 — 9 val. musq kariuomene pradejo zygj j Vilniq. Zygis
vyko kovine tvarka. „Is Sirvintq pranese, kad anksti rytq mi-
nios zmoniq sutiko kariuomeng su ovacijomis ir gelemis. Visq
kariq sautuvus merginos papuose rutomis.
Uz Sirvintq, prie pat buvusios administracijos linijos,
jrengtas radijo transliacijos punktas. Plk. Sarauskas perskaite
kariuomeneg vado brigades gen. S. Rastikio jsakymq kariuome-
nei Nr. 42: „Vilniaus rinktines kariai. Jums teks labai garbinga
ir istorine pareiga pirmiems jzengti j Vilniaus krasto zemes ir j
musq sosting Vilniq... Visur ir visada bukite tokie, kad jumis
didziuotusi visi musq broliai vilnieciai, visa musq kariuomene
ir visa Lietuva11.
Prie transliacijos punkto sukurtas lauzas, supamas tuks-
tantines minios. Cia sulauzyta ir sudeginta gaire, apie 20 metq
skyrusi pavergtq rytq Lietuvq nuo laisvos Lietuvos. Gaires de-
ginimq — laisves valandos atejimq stebejo gausus buvusios
okupuotos Lietuvos zmoniq buriai.
Poruose, prie administracines linijos, pastatyti garbes var-
tai su veliavomis ir uzrasu: „Valio laisva Lietuva su sostine Vil-
niumi! Sveiki, karzygiai!“
11
Perpjovus barjerg, kuris apie 20 metq buvo uzdar?s kelig
j Vilniq, 9 val. 17 min. kariuomene perzenge buvusig admi-
nistracijos linijg.
Ties garbes vartais stovejo kariuomenes vadas brigades
generolas Rastikis, Vilniaus rinktines vadas divizijos generolas
Vitkauskas ir kiti aukstieji karininkai. Karius, zengiancius per
buv. administraeijos linijg, anos puses gyventojai sutiko ova-
cijomis. Kariq kelias visg laikg buvo apiberiamas gelemis. Gele-
mis buvo apdovanoti ir Sovietq Rusijos kariuomenes atstovai.
Kariuomenei zengiant per buv. administraeijos linijg, pasigirdo
per radijg is Karo muziejaus transliuojamas Laisves Varpo
gaudimas.
Prie transliavimo punkto perskaitytas pirmas Vilniaus rinkti-
nes vado divizijos gen. Vitkausko jsakymas, kuriame sakoma,
kad Lietuvos kariuomene j Vilniaus krastg nesa tvarkg, ramy-
bg ir saugumg.
Prie garbes vartq atvyko is Vilniaus lietuviq atstovai. Jie pa-
sveikino Lietuvos kariuomene ir laisvosios Lietuvos brolius. Su
dziaugsmo asaromis anos puses zmones sveikinosi su sios pu-
ses zmonemis. Dziaugesi visa Lietuva.
Kariuomenei j Vilniq zengiant:
. .Musq saunioji kariuomene, pries 19 metq Giedraiciq lau-
kuose narsiai vykdziusi lietuviq tautos politines valios spren-
,dim<. taciau del neteisetq tarptautiniq sprendimq turejusi at-
sisakytj nuo to zygio,.. .siandien perzenge buvusig siaudiniq
gairiq Hnijg ir zengia ten, is kur mes savo tikejimu ir savo tei-
semis niekados nebuvome pasitrauk£.“
(1939.X.27 Lietuvos aidas. [steigtas sostineje Vilniuje
1917 m.).
„Musq kariuomenes tolesnis zygiavimas j Vilniaus srities
gilum^ buvo siandien t?siamas visg dieng. Sov. Rusijos kariuo-
mene traukiasi. Beveik visg laikg tarp Sovietq ir musq kariuo-
menes yra 4—6 kilometrq tarpas.
Is jvairiq vietq pranesa, kad Lietuvos kariuomene Vilniaus
srities gyventojq sutinkama karstomis ovaeijomis, kariq kruti-
nes ir ginklai puosiami gelemis.. . Gyventojams visur didelj
jspudj padare musq kariuomenes geras apginklavimas ir apran-
ga.
Pagrindiniai Vilniaus rinktines kariuomenes daliniai...
puse dvyliktos valandos jau pasieke Maisiogalos miestelj, kur
buvo susirinkg is placios apylinkes labai daug zmOniq. Jie ka-
riuomenei kele ovaeijas, о merginos ant kelio bere gausybes ge-
liq“.
(Vakarinis Lietuvos aidas, 1939.X.27)
12
1939.Х.28 — „Laikinoji sostine sveikina amzin^jg sosting. [vyksta
didysis tautos troskimas — su Vilniumi ir jo krastu suardomos
visos nepereinamos sienos, atplestas tautos ir valstybes dalies
kunas jungiasi su nepriklausoma Lietuva... Pasaulyje buvo nuo-
lat minima, kad Lietuva yra vienintele valstybe be tikrosios
savo sostines. Siandien toji istorijos klaida atitaisyta.“
(Lietuvos aidas, 1939.X.28)
,.Daug tukstanciq vilnieciq kariuomen? pasitiko dar uz
miesto... Lietuviq, gudq, lenkq, rusq ir zydq atstovq sveikinimai
kariuomenei.
Lietuvos kariuomene [...] siandien jzenge j lietuviq tautos
scngjq, istorin^ sostin? Vilniq. Lietuvos kariuomene siandien
jvede tvarkg ir rimtj visoje pagal sutartj su SSSR Lietuvai ati-
tekusioje Vilniaus srityje... Sia diena Vilniaus miestui ir sritims
isnyksta liudnas okupuoto krasto vardas.
Musq kariuomenes Vilniaus rinktines daliniai Vilniaus kal-
vas pasieke siandien apie 9 val.
Lietuvos kariuomene j Vilniq jzygiavo trimis keliais, is tri-
jq miesto sonq (administracine linija pereita ir prie Skirman-
tiskes k. nuo Vievio puses, Varenoje ant Merkio tilto ir Valki-
ninkq miske).
Minios zmoniq entuziastiskai sutiko Lietuvos kariuomen?
dar toli uz miesto. Visos vedancios j Vilniq gatves ir keliai bu-
vo papuosti garbes vartais, zalumynais ir gelemis. Papuostuose
vartuose buvo jrasai: „Lietuvos sostine sveikina savo kariuome-
nf“ ir pan. Visos gatves buvo uztvindytos tukstanciq tukstan-
ciais zmoniq. Ovacijas kariuomenei kele tukstantines visq tau-
tybiq Vilniaus gyventojq minios.
Pirmasis j Vilniq jzygiavo Didziojo Lietuvos Kunigaikscio
Gedimino vardo pulkas. Tas pulkas, kuris buvo Vilniuje jkurtas.
Prie Katedros aikstes buvo jrengtas radijo transliacijos punk-
tas. Kariuomene zygiavo Laisves (buv. Mickeviciaus) gatve.
Aiksteje pirmasis pasirode ant zirgo Vilniaus rinktines vadas
div. gen. Vitkauskas. Jis nulipgs nuo zirgo priartejo prie trans-
liacijos vietos... Pirmutinis tare zodj Vilniaus laikinojo komi-
teto (Tautinio Vilniaus lietuviq komiteto) pirmininkas Kons-
tantinas Stasys. Jis pasveikino kariuomen?, grjzusig j sosting...,
patikino Vilniaus miesto ir Vilniaus srities gyventojq vardu,
kad visi skirs savo jegas Lietuvai tevynei...
Ovacijos... Toliau kalbejo gudq atstovas inz. Klimavicius,
pareiksdamas dziaugsmg Lietuvos kariuomenes, kaip tikrosios
seimininkes, grjzimu j savo sostin?.
Lenkq atstovas ,,krajovcq“ vardu adv. Siskovskis, pasvei-
kin?s Lietuvos kariuomen^, pareiske viltj, kad lietuviq ir lenkq
13
tautos gales graziai sugyventi, palinkejo lietuviq tautai laimin-
gos ateities.
Toliau kalbejo, sveikino rusq draugijos pirmininkas Molle-
ris. zydq vardu dr. Vygovskis, totoriq vardu — Tugan-Bara-
novskis.
Visq tautybiq Vilniaus gyventojq atstovai deklaravo bro-
lisko sugyvenimo ir valstybes bendros geroves kiirimo troskimg.
Pagaliau j Vilniaus ir Vilniaus srities gyventojus tare zodj
Vilniaus rinktines vadas div. gen. Vitkauskas... Pareiske viltj,
kad galesime sugyventi su visq tautybiq zmonemis, kurie su-
risti su Vilniumi ir Vilniaus sritimi. Tie generolo zodziai buvo
sutikti neapsakomomis ovacijomis. Aidi Lietuvos himnas. Su-
gaude visq Vilniaus ir srities baznyciq varpai... Laisves Varpas
is laikinosios sostines pasveikino tikrqjq sostin$. Prie Vilniaus
srities baznyciq varpq ir Laisves Varpo garsq prisidejo ir vi-
ses nepriklausomos Lietuvos baznyciq varpq gaudimas.
Prie Vilniaus katedros gen. Vitkauskas su savo stabu pri-
eme kariuomenes paradq.
„Vilniaus balsas" paskelbe sveikinimq Lietuvos kariuome-
nei nuo visq Vilniaus ir Vilniaus srities gyventojq, be tautybes
skirtumo. Pareiskiamas dziaugsmas, kad Vilnius liovesi btiti
provineijos miestu, kad Vilniaus gyventojams grqzinama tvar-
ka, ramybe,xpasalinamas ilgus metus viespatavgs skurdas.
VilniausAlietuviq jaunimo atstovai su Zizmaru, Buroku ir
P^Jevicium priesaky pries porq savaiciq suorganizavo Vilniaus
Lietuviq mies^o milieijq perimti is Sovietq raudonosios gvardi-
jos tvarkos palaikymq mieste. J milicijg jsirase daugiau kaip
tflkstantis lietuviq jaunimo. Dabar milieijos nariai pasitinka
atvykstanciq kariuomeng drauge su kitais."
(Vakarinis Lietuvos aidas, 1939.X.28;
Rytinis Lietuvos aidas, 1939.X.29)
1939.X.29 — Vilniaus lietuviq kreipimasis j vilniecius.
— apie 11.30 val. Ausros Vartq koplycioje prasidejo iskilmingos
pamaldos. Jose apsilanke ir Gedimino pulko kariq garbes kuo-
pa su veliava, kurioje 19 metq buvo jrasytas sukis: „0 Marija,
grqzink mums pavergtq Vilniq".
13,45 val. prasidejo iskilmes Katedros aiksteje. Cia buvo
issirikiavg Gedimino pulko kariq daliniai, 7 pulko kuopa, pir-
mojo artilerijos pulko atsargine grupe, treciojo kavalerijos pul-
ko eskadronas, tankq kuopa ir kitq kariuomenes daliq daliniai...
Gyventojq ovaeijos kariuomeneL.. Virs Vilniaus, labai zemai
skrisdami, pasirode musq aviaeijos lektuvai, pirmieji laisvosios
Lietuvos sakalai...
14
„Katedros aiksteje ant zirgo pasirode Vilniaus rinktines
vadas div. gen. Vitkauskas su savo stabo karininkais.
14,13 val. trimito garsas paskelbe Gedimino kalne praside-
dancias veliavos iskelimo apeigas.
Kitas trimito garsas atsiliepe Gedimino kalne. Ten tuo me-
tu buvo Gedimino pulko garbes kuopa.
14 val. 15 min., po 19 metq, vel pakilo didele Lietuvos tri-
spalve. Jq pasveikino visq Vilniaus, Vilniaus srities ir visos Lie-
tuvos baznyciq varpai, 21 patrankos suvis ir Lietuvos Himnas
giedamas simtatukstantines minios. Kariai pakilusiq veliavq
gerbe ginklu. Veliavos pakelimq zmones sutiko ovacijomis. Ve-
liavq iskele karininkas vilnietis lietuvis, Vilniuje gimgs ir aug^s.
Div. gen. Vitkauskas pareiske, kad jsikunijo musq svajo-
nes. „Susijungus Lietuvai su savo sostine, Gedimino kalne
aukstai iskilo Lietuvos veliava... Grqzinta tai, kas buvo pasiek-
ta jau 1919—1920 metais. Tada cia buvo suspindejusi laime,
Gedimino kalne plevesavo veliava. Ilgus metus buvo vedama
sunki Vilniaus atgavimo kova... Musq veliava vel plevesuoja
ten, kur jai privalu buti“.
Gen. Vitkauskas primine, kad cia, Gedimino kalno pasone-
je, katedroje, gludi Didziojo Lietuvos Kunigaikscio Vytauto pa-
laikai, kuriuos pagerbs prazygiuojanti kariuomene...
Garbes tribunoje pasirasytas Gedimino kalne veliavos pa-
kelimo aktas. Jj pasirase gen. Vitkauskas, Vilniaus lietuviq ko-
miteto pirmininkas Stasys, Vilniaus lietuviai, Amerikos lietu-
viai ir kt.
Pirmieji pro garbes tribimq iskilmiq marsu prazygiavo
Gedimino puiko kariai su pulko veliava, kurioje yra D.L.K.
Gedimino paveikslas. Minios sveikino kariuomeng.
Kariuomenes daliniai ir organizacijos su veliavomis nuvy-
ko j Rasq kapines ir pagerbe uz Vilniaus laisv§ kritusius par-
tizanus, savanorius-kurejus, karius ir kitus anq laikq veikejus.
Pagerbtas lietuviq tautos patriarcho dr. Jono Basanaviciaus
kapas. Jq visq kapai papuosti laisvojo Vilniaus gelemis.“
(Rytinis Lietuvos aidas, 1939.X.30)
,,Kol plaks krutineje sirdis, dirbsime savajam krastui, val-
stybei ir tautai — vilnieciai lietuviai laikrastininkai R. Mac-
kevicius, A. Burokas, V. Martinkenas" .
(Lietuvos aidas, 1939.XI.2)
Taigi senoji, amzinoji Lietuvos sostine Vilnius po 19 metq
okupacijos, 1939 m. spalyje vel susijunge su visa Lietuva. Pa-
zymime sio reiksmingo Lietuvai ir tautai fakto 50-metj.
15
Vilnius ir jo krasto branduolys — tarptautiniu mastu pri-
pazinta1 musq sostine, Lietuvos dalis.
jvykius iliustruojantys vaizdai paimti is Lietuvos TSR
Centrinio valstvbinio kino-foto-fono dokumentq archyvo Vilniu-
je, to meto leidiniq: ,,Karys“ (1937.XI.9, Nr. 53(1073), „Musq
Vilnius1* (1937 Nr. 20), B. Semio (M. Birziskos) „Vilniaus gol-
gota** (1930) ir kt.
R. BATORA
1 Praejus sunkiems Lietuvos okupacijos ir П-jo Pasaulinio karo metams,
1945.VIII.16 TSRS ir Lenkijos Respublikos sutartyje Lenkijos valstybine siena
atitinkamoje atkarpoje fiksuota pagal pietin? Lietuvos TSR sienq. Tai ratifikavo
abiejq Saliq vyriausybes. Lenkija pripazino Vilniq ir Vilniaus kraStq Lietuvai.
16
Vilniaus sargyboje
17
Lietuviskas кор I у tstulpi s (Vilniaus krasto rytine dalis)
18
Vilniaus krasto lietuvaites
Lietuviq centrinis komitetas Vilniuje. 1915 m. Pirm. M. Yeas
to
о
Didysis Vilniaus lietuviq komitetas 1917 m. Pirm. A. Smetona
Mykolas Birziska
1919 m. generalinis Lietuvos vyriausybes jgaliotinis Vilniuje 1919—22 m. Laiki-
nojo Vilniaus lietuviq komiteto pirmininkas. 1925—35 m. Vilniui vaduoti sajungos
pirmininkas
J. Tumas Vaizgantas
1919 m. „Nepriklausomosios Lietuvos" redaktorius Vilniuje
21
Prof. A. Voldemaras
22
1920 m. Vilniaus komendantas кар. V. Kurkauskas
to
MMI
Istremti is Vilniaus lietuviq ir gudq veikejai Kauno stotyje 1922.II.6. Is kaires
(sedi): Laikinojo Vilniaus lietuviq komiteto pirm., Vytauto Didziojo gimnazijos
dir., „Vilniecio" ir „GTos Litwy“ red. M. Birziska, Vilniaus gudq komiteto pirm.
J. Kraskovskis, Laikinojo Vilniaus lietuviq komiteto sekr., lietuviskqjq prieglaudq
ir mokyklq gydytojas dr. J. Augevicius, 6-as — lietuviq banko dir. C. Landsbergis,
9-a — ,,Vilniaus garso" red. M. Marcisauskaite, 11-as — Lietuviq draugijos nu-
kentejusiems del karo selpti komiteto pirm. kun. kan. J. Kukta (kai kuriq trem-
tiniq nuotraukoje nera)
Laikinasis Vilniaus lietuviq komitetas 1924 m.
Vilniaus lietuviq prieglauda, 1924.X.28 lenkq policijos iSmesta i§ Pranciskonq na-
mq, kuriuose ji buvo nuo Didziojo karo
Uzdaryta lietuvi^ka mokykla
25
J. Basanaviciaus laidotuves 1927.11.21 Vilniuje
Dr. D. Alseika, Laikinojo Vilniaus lietuviq Komiteto pirmininkas 1923 1928 m
K. Stasys, Laikinojo (Tautinio) Vilniaus lietuviq komiteto pirmininkas 1922—23
ir 1928—37 m.
27
Laikinasis Vilniaus lietuviq komitetas 1928.XI.30. Is kaires: N. Rastutis, Krisdiu-
kaitis, A. Mikaila, R. Mackevicius, V. Budrevidius, pirmininkas K. Stasys, P. Ka-
razija, P. Sickaite, A. Juknevicius, R. Bagdonas, J. Slapelis
ю
Svencioniq parapijos lietuvaites (1928 m.). Viduryje (X) L. TunkGnaite, lietuviq
knygyno vedeja, uoli lietuviskos spaudos platintpja
Nepriklausomoji ir okupuotoji Lietuva
Lietuvos siekiai (1920—30 m.)
30
Pagrindinis Spalio 9 d. minejimas Kaune Vytauto D. muziejuje 1937 m.
Spalio 9 Kaune, 1937 m.
Renkamos lesos Vilniaus labui
32
Mitingas Kaune Vilniaus atgavimo proga 1939.X.11
Lietuvos vyriausybe mitinge Kaune. Is kaires: min. pirm. J. Cernius, Seimo pirm.
K. Sakems, prezidentas A. Smetona, kr. aps. min. K. Musteikis, z. u. min.
J. Kriksciunas, vid. reik. min. K. Skucas
1939.Х.27. Vilniaus rinktines daliq vadai tariasi su Sovietq Sqjungos karininkais
prie buv. administracijos linijos
35
Salinama adm. linijos uzkarda, skyrusi laisvgjq Lietuvg nuo okupuoto Vilniaus
krasto
Lietuvos sarvuotosios ir motorizuotos dalys pasiruos? zygiui j Vilniq


Prazygiuojancius karius stebi Lietuvos kariuomenes vadas brig. gen. S. Rastikis,
Vilniaus rinktines vadas div. gen. V. Vitkauskas ir gediminenq pulko vadas gen.
st. plk. L. Gustaitis
Brig. gen. S. Rastikis ir div. gen. V. Vitkauskas
о
Zygis j Vilniq







Lietuvos kariuomene Vilniuje. Lengvieji tankai.

Zygiuoja Lietuvos kariai
Lietuvos kariuomen? sveikina Vytauto Didziojo gimnazijos mokiniai ir mokytojai.
Priekyje — mokytojas V. Dasys
СЛ
о

Lietuvos artilerija Vilniuje

сл
со
54
СП
СЛ
I Gedimino pulko batalionas parade Vilniuje
Lietuvos kariuomen? sveikina gudq atstovas
Vilniaus rinktines vadas div. gen. V. Vitkauskas su savo stabu priima parade
Vilniuje
Lietuvos studentq korporacijq veliavos Vilniuje
58
Pirmojo pestininku DLK Gedimino pulko vadas plk. L. Gustaitis pasiruoSgs nu-
imti gedulo kaspinq riuo kuopos veliavos Lietuvai atgavus Vilniq. Gedimino pilis.
1939.X.29.
Lietuvos veliavos pakelimas Gedimino pilies bokste 1939.X.29. Desineje — ats.
plk. Itn. P. Guzas dalyvav^s veliavos pakelime 1919.1.1
60
Lietuvos kariai sargyboje Gedimino pilies kalne 1939.X.
61
62
Lietuvos kariai prie Vilniaus katedros, prie DLK Vytauto mauzoliejaus
63
Dedamos geles prie J. Basanaviciaus kapo. Sauliq sqjungos vadas plk. Saladiius
64
KAINA 1(5ORUB