Author: Lyberis A.  

Tags: filologija   lietuvių kalba   kalbotyra  

ISBN: 9986-668-32-8

Year: 2002

Similar

Lietuvių-rusų kalbų žodynas. Литовско-русский словарь

Lietuvių kalbos žinynas

The Lithuanian metrica (1522-1530). 4th Court Record Book

Rusų-lietuvių kalbų žodynas. Русско-литовский словарь. Том 2

Text 
                    ANTANAS LYBERIS

Sinonimų žodynas
Antrasis pataisytas leidimas

Lietuvių kalbos instituto leidykla


UDK 808.82-3(038)
Li76
Leidybą rėmė

Valstybinė lietuvių kalbos komisija
pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo
1996-2005 metų programą

Antrąjį leidimą redagavo

Jonas Paulauskas

ISBN 9986-668-32-8
© Lietuvių kalbos institutas, 2002


Pratarmė antrajam leidimui

Prieš 20 metų išėjusio „Sinonimų žodyno“ vis labiau pasigenda kūrybiniai darbuotojai,
kaip tikro pagalbininko, padedančio rasti tikslų žodį savo rašiniams. Šio žodyno autorius
Antanas Lyberis (1909-1996), dirbdamas akademinio Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje,
visą laiką domėjosi sinonimija. Maždaug nuo 1973 metų jis ypač atsidėjo sinonimų medžia­
gos rinkimui ir tvarkymui. Deja, autorius nesuteikė jaunų sinonimijos tyrėjų ir kaupėjų, to­
dėl šiuo metu lietuvių leksikografai nėra pasirengę naujam, platesniam ir greitai realizuoja­
mam šios srities darbui. Todėl reikia tenkintis antruoju to paties žodyno leidimu, tobulinimą
ir plėtimą paliekant artimiausiai ateičiai.
Tačiau šiokius tokius, labiausiai į akį krintančius netikslumus, nenuoseklumus, nevieno­
dumus antrajame leidime stengtasi pašalinti.
Autoriaus buvo įdėta į žodyną ir bent kiek frazeologizmų. Bet jie neiškelti atskirai abėcė­
lės tvarka kaip žodžiai. Frazeologizmai yra to paties leksikos lygmens reiškiniai kaip ir žo­
džiai. Todėl, pateikiant abėcėliškai visus žodyne esančius žodžius, tą patį reikia padaryti ir su
frazeologizmais.
Didelę dalį medžiagos autoriui teko rinkti iš Lietuvių kalbos žodyno kartotekos. Kaip
žinoma, daugelis lietuvių kalbos žodžių įvairiose tarmėse vis kitaip kirčiuojami. O Sinonimų
žodyne pateikiamas tik vienas kirčiavimo variantas. Išsiaiškinti, kuriam iš jų teiktinas pirmu­
mas, galima buvo tik rašant Lietuvių kalbos žodyno tekstą, išnagrinėjus visą turimą medžia­
gą. Todėl dabar, jau turint visą Lietuvių kalbos žodyno tekstą, galima buvo kai kuriuos kir­
čiavimo nelygumus ištaisyti.
Ne visada aišku, kurį sinonimą reikia laikyti pagrindiniu ir jo lizde pateikti visus sinonimus. Autorius neretai pagrindiniu iškelia tarptautinį žodį. Šiuo metu priimtinesne atrodo
tokia nuomonė: jei lygiaverčiai vartojami savas ir tarptautinis žodis, pirmumas teikiamas
savam. Tad ir Sinonimų žodyne jį reikėtų laikyti pagrindiniu. Todėl teko pakeisti kai kurių
sinonimų grupių antraštinį žodį, pvz.: ataką įpuolimą, aplodismentus [plojimus, furunkulą į
šunvotę ir kt.
Teko pataisinėti ir įvairius kitus skaitytojų nurodytus trūkumus. Reikia tikėtis, kad nauji
šio žodyno antrojo leidimo skaitytojai pateiks pastabų, kuriomis galės pasinaudoti Lietuvių
kalbos instituto leksikologai ir leksikografai tobulindami sinonimų žodyną.
Jonas Paulauskas

V


Pratarmė

Prieš keliolika metų (1961) išėjęs pirmasis „Lietuvių kalbos sinonimų žodynas“ yra nedi­
delės apimties ir pritaikytas daugiau mokyklos reikalams. Čia pateikiamas naujas to paties
autoriaus „Sinonimų žodynas“ yra daug platesnis - jį sudaro apie 5200 sinoniminių žodžių
grupių (eilių), apimančių per 27000 žodžių bei frazeologizmų. Bet šis žodynas nepretenduo­
ja į išsamų lietuvių kalbos sinonimų rinkinį. Jame nėra detalių sinonimų reikšmės atspalvių
aiškinimų, nėra citatų iš grožinės, mokslinės ar kitokios literatūros. Žodžių iliustracijai ima­
mi tik trumpi sakiniai ar žodžių junginiai be jų šaltinio nurodymo. Sinoniminių žodžių reikš­
mę padeda suprasti ne tiek trumpi aiškinimai, kiek pati jų sudarytoji grupė. Daugelio lietu­
vių kalbos sinonimų specifikos atskleidimas neįmanomas, kol nėra viso akademinio „Lietu­
vių kalbos žodyno“ ir kol nėra platesnių lietuvių kalbos sinonimuos studijų.
Turėti išsamesnį lietuvių kalbos sinonimų žodyną reikalauja pats gyvenimas, nuolat au­
gantys lietuvių kalbos poreikiai. Sinonimų žodynas šalia gramatikos ir aiškinamųjų žodynų
yra vienas iš svarbiausių kalbos kultūros ugdymo priemonių. Jis ypač reikalingas rašytojams,
publicistams, vertėjams, laikraštininkams ir visiems tiems, kurie savo darbe nuolat ieško tiks­
lesnio, aiškesnio, vaizdingesnio žodžio.
Sudarant sinonimų žodyną, pirmiausia iškyla tokių problemų, su kuriomis neišvengiamai
susiduria kiekvienas sudarinėtojas - tai sinonimų apibrėžimo, jų identifikacijos, grupių su­
darymo, klasifikacijos, apibūdinimo, atrankos ir kiti dalykai, kurie sprendžiami gana įvai­
riai*. Tatai matyti iš kai kurių kitų kalbų sinonimų žodynų, į kuriuos dedama gana įvairi
semantiniu atžvilgiu medžiaga, pradedant tapačios reikšmės žodžiais ir baigiant neapibrėž­
tos artimos reikšmės žodžiais. Šiame žodyne sinonimų sąvokos pagrindu yra imamas tradici­
nis jų supratimas. Sinonimais yra laikomi artimos ar tapačios reikšmės žodžiai, kurie reiškia
tapačią sąvoką ir vartojami įvairiems prasminiams atspalviams ar stilistinėms ypatybėms žy­
mėti. Ta pati reiškiamoji sąvoka yra lyg branduolys, apie kurį koncentruojasi visa sinonimi­
nių žodžių grupė, ir yra svarbiausias jų sinonimiškumo kriterijus.
Būdinga sinonimų ypatybė - galėjimas vienas kitą pakeisti kontekste. Ši jų ypatybė yra
labai svarbus sinonimiškumo kriterijus, tačiau ne absoliutus. Tarpusavio pakeitimai be žalos
kontekstui galimi tik visiškai tapačios reikšmės žodžiams, vadinamiesiems absoliutiesiems
* Žr. Pikčilingis J. Lietuvių kalbos stilistika. V., 1975, d. II, p. 198-226; Lyberis A. Lietuvių kalbos sinonimų žody­
no sudarymo klausimai. - Lietuvos TSR MA Darbai. Serija A, Nr. 4(53), 1975, p. 153-165.

VI


Pratarmė

sinonimams (vieversys - vyturys, rašyba - ortografija ir kt.). Visiškai negalima pakeisti tų sino­
nimų, kurie skiriasi junglumu, pavyzdžiui, žodžiai plauti - mazgoti - prausti - trinkti turi ben­
drą reikšmę - „valyti vandeniu ar skysčiu nešvarumus“. Plauti ar mazgoti galima rankas, in­
dus, drabužius, grindis, bet butelius tik plauna, o ne mazgoja, veidą ar rankas - prausia, galvą
- trenka. Šių žodžių vartojimas vietoje vienas kito nėra galimas, nors jie turi bendrą artimą
reikšmę. Žodžių pakeičiamumo kriterijus jų sinonimiškumui patikrinti šiame žodyne yra ima­
mas tik kaip pagalbinė, o ne pagrindinė priemonė.
Pagal atliekamas funkcijas sinonimų skiriamos dvi pagrindinės rūšys: 1) i d e o g r a f i n i a i (prasminiai) ir 2) s t i l i s t i n i a i sinonimai.
I d e o g r a f i n i a i sinonimai reiškia loginius, prasminius reikšmės atspalvius. Jie gali
žymėti skirtingą kurios nors ypatybės gradaciją (didelis - didžiulis - milžiniškas), skirtingo
intensyvumo veiksmą ar būseną {pykti - tūžti - siusti), nevienodos apimties sąvoką.
S t i l i s t i n i a i sinonimai esti dvejopi: 1) ž a n r i n i a i ir 2) e m o c i n i a i - e k s p r e s i n i a i. Pirmieji yra susiję su žodžių vartosena, su jų priklausymu įvairiems kalbos sluoks­
niams, pavyzdžiui, žodis miškas yra stilistiškai neutralus, o jo sinonimas medė turi tarminį
pobūdį; antrieji - susiję su mūsų jausmais bei išgyvenimais, su mūsų išorinio pasaulio verti­
nimu arba pastangomis vaizdingiau, raiškiau nusakyti savo mintis; pavyzdžiui, žodis galva
yra neutralus vertinimo atžvilgiu, o jo sinonimas makaulė turi ryškų menkinamąjį atspalvį.
Tačiau sinonimai tik retais atvejais atlieka vieną kurią šių funkcijų. Dauguma jų yra kartu ir
ideografiniai, ir stilistiniai, pavyzdžiui, sinonimai - valgyti - kamžloti skiriasi ne tik reikšmės
atspalviais, bet ir stilistine funkcija - kamžloti reiškia „daug ir negražiai valgyti“ ir kartu
priklauso šnekamajai kalbai.
Be šių dviejų svarbiausių funkcijų, sinonimai atlieka svarbų e s t e t i n į vaidmenį kalbo­
je. Jie padeda išvengti nuobodaus tų pačių žodžių kartojimo. A. Vienuolio legendos „Amži­
nasis smuikininkas” pirmasis sakinys yra toks: „Kas yra buvęs Kaukaze ir nevažinėjęs Gruzi­
jos Karo keliu, tas, galima sakyti, nėra regėjęs jo gamtos stebuklingųjų grožybių, nėra matęs
augalų įvairumo ir kalnų gyventojų margumo“. Vienu atveju rašytojas vartoja žodį regėjęs,
kitu - matęs ir išvengia kartojimosi.
Sinonimija yra glaudžiai susijusi su kitu kalbos reiškiniu - polisemija (daugiareikšmišku­
mu) ir palaiko su ja tam tikrą pusiausvyrą. Mat vienas žodis gali turėti kelias reikšmes, o
viena reikšmė gali būti pasakoma keliais žodžiais. Iš esmės polisemija yra teigiamas kalbos
reiškinys, nes padeda plėsti žodyninę kalbos sudėtį jau esančių joje žodžių pagrindu. Bet,
kita vertus, polisemija kartais kliudo suprasti žodį reikiama reikšme. Čia sinonimija ir pade­
da išvengti šio trūkumo, pakeičia tokį daugiareikšmį, neaiškų žodį aiškesniu, suprantames­
nių. Pavyzdžiui, žodis eilė, būdamas daugiareikšmis, reikalauja turėti sinonimų: reikšmei „vie­
nas po kito einančių daiktų linija“ turime sinonimus virtinė, vora, greta, reikšmei „plokščia
masė, gulinti ant kito“ turime sinonimus sluoksnis, klodas', reikšmei „visi kurios nors giminės
nariai“ sinonimais eina karta, generacija. Todėl daugiau sinonimų paprastai turi daugiareikš­
miai žodžiai ir mažiau - vienareikšmiai žodžiai.

VII


Pratarmė

Sinonimuos ir polisemijos santykiai veikia vieni kitus ir yra gana sudėtingi. Sudarant si­
nonimų žodyną, būtina atsižvelgti į tuos santykius. Sinoniminės žodžių eilės yra sudaromos
ne iš sinonimiškai artimų žodžių, paimtų visomis savo reikšmėmis, bet iš sinonimiškai artimų
žodžių reikšmių, nes daugiareikšmių žodžių, kurie visomis savo reikšmėmis sutaptų, papras­
tai kalboje nesti. Daugiareikšmis žodis vienomis savo reikšmėmis gali sueiti į sinoniminius
santykius su vienais žodžiais, o kitomis reikšmėmis - su kitais, pavyzdžiui, gurbas viena reikš­
me yra tvarto, kūtės sinonimas, kita reikšme -pintinės, krepšio sinonimas, trečia - narvo sino­
nimas. Šiuo atveju turime vadinamąją dalinę sinonimiją (parasemiją).
Kai kurie sinonimų tyrinėtojai žodžių, iš kurių vienas turi pejoratyvinį (menkinamąjį)
atspalvį, o kitas jo neturi, nelaiko sinonimais, nors jie ir žymi tą patį daiktą, pavyzdžiui,
arklys - kuinas, akys - veizėtuvai nelaikomi sinonimais, bet rodos, kad tai daroma ne visai
pagrįstai. Jei sinonimais laikomi žodžiai, iš kurių vienas turi melioratyvinį (giriamąjį) atspal­
vį (pvz.: arklys - žirgas), tai kodėl negalėtų būti priešingai? Šiame žodyne žodžiai tiek su
pejoratyviniu, tiek su melioratyviniu atspalviu yra laikomi sinonimais ir įtraukiami į sino­
nimų eiles.
Bendrinė lietuvių kalba turi daug raiškos priemonių, joje gausu sinonimų. Svarbiausi jos
sinonimų papildymo šaltiniai yra trys: 1) gyvoji liaudies kalba, tarmės, 2) naujų žodžių kūri­
masis būdingomis žodžių darybos priemonėmis ir 3) kitų kalbų žodžiai.
Bene gausiausias lietuvių kalbos sinonimų papildymo šaltinis yra gyvoji liaudies kalba,
tarmės. Visa, kas yra geriausia tarmėse, liejasi į bendrinę kalbą ir plėtoja ją naujais žodžiais,
naujomis raiškos priemonėmis.
Plėtoti kalbos žodyną labai daug padeda žodžių daryba. Antai, įsakymo sąvokai diferen­
cijuojantis, pagal lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnius atsiranda tokių artimos reikšmės
žodžių: įsakas, priesakas, paliepimas, potvarkis ir kt.
Iš kitų kalbų žodžių, gausinančių lietuvių kalbos sinonimiką, pirmą vietą užima tarptauti­
niai žodžiai. Daugelis jų tvirtai įėjo į lietuvių kalbą, prisitaikė prie jos dėsnių: procentas nuošimtis, aktyvus - veiklus, absurdas - nesąmonė ir kt.
Reikia skirti tikruosius sinonimus nuo kontekstinių, t. y. nuo tų artimareikšmių žodžių,
kurie atsiranda kalboje dėl situacijos, dėl konteksto. Imkim vieną pavyzdį: „Žiema, užklojus
baltais patalais, nukąs jūsų pumpurą žalią“ (Maironis). Čia žodis patalai reikšmę „sniegas“
įgyja tik kontekste ir yra vaizdinga metafora. Metaforų ir kitų kalbos vaizdingumo priemo­
nių skaičius šnekoje yra neribotas, jos nuolat kuriamos iš naujo, ir jų visų aprėpti joks žody­
nas negali. Tokių žodžių pavartojimo atvejai išeina iš sinonimų žodyno ribų. Sinonimai - tai
tie artimareikšmiai žodžiai, kurie suvokiami tam tikro kalbančiojo kolektyvo, tai tos žodžių
reikšmės, kurios yra pastovios ir kurios pateikiamos bendruosiuose žodynuose.
Šiame žodyne, be bendrinės lietuvių kalbos žodžių, nevengiama duoti ir rečiau vartojamų
tarmybių, šnekamosios kalbos ir senstelėjusių, taip pat naujai atsiradusių ir knyginių žo­
džių. Tarmių žodžiai dažnai vartojami mūsų rašytojų apibūdinti veikėjams, parodyti jų so­
cialinei padėčiai, perteikti vietos koloritui, o senstelėję žodžiai - perduoti praeities dvasiai.

VIII


Pratarmė

Prie šios rūšies žodžių dedamos stilistinės pažymos rodo sferą, kurioje jie vartojami. Žodyne
pateikiama nemaža ir tarptautinių žodžių bei jų lietuviškų atitikmenų, rodančių lietuvių kal­
bos raiškos priemonių gausumą ir įvairumą.
Į žodyną dedami ir dažniau vartojami variantai bei darybiniai sinonimai: vėsa - vesis vėsmė - vėsuma - atvėsis; gėrikas - gėrėjas - gėrovas - gėrūnas; pavakarys - pavakarė -povaka­
ris - apyvakaris - prievakaris; kurnėti - gumėti; pykdyti - pykinti; išbalti - nubalti ir kt. Šių
žodžių reikšmės skirtumus sunku įžiūrėti, o kartais jų iš viso nėra. Jie bendrinėje kalboje
dažnai vartojami, norint išvengti kartojimosi arba kalbos ritmikos sumetimais.
Į žodyną nededami seniai iš vartosenos išėję a r c h a i z m a i (medvišius - medžiotojas,
lygus - teismas), siauros t a r m y b ė s (lostas - rūšis, gamuoti - norėti), nereikalingi n a u ­
j a d a r a i (sėdis - seansas) bei neteiktini kalbai v e r t i n i a i (lygsvara - pusiausvyra),
s v e t i m y b ė s , ž a r g o n i z m a i ir kiti panašūs žodžiai. Tačiau dalis svetimybių, dar daž­
nai pasitaikančių gyvojoje liaudies kalboje, ypač tautosakoje ir kai kuriuose grožinės literarūros kūriniuose, km jie yra nepakeičiama stilistinė priemonė, įtraukiama ir į šį žodyną (gry­
čia - pirkia, bliūdas - dubuo, dūmoti - galvoti ir kt.). Pažyma sv. ( = svetimybė) rodo, kad jų
vartojimas yra ribotas, kad bendrinėje kalboje jie turi savų lietuviškų atitikmenų.
Šis žodynas kaip ir „Dabai tinės lietuvių kalbos žodynas“ yra daugiau visos nacionalinės,
o ne bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Autoriui rūpėjo sudėti čia kuo daugiau sinonimų
visos nacionalinės lietuvių kalbos mastu. Darant kokią atranką, būtų neišvengiamas tam tik­
ras subjektyvumas, nes bendrinė lietuvių kalba yra dar gana jauna ir nenusistovėjusi (bent
leksikos srityje). Pagaliau ir praktikos sumetimais naudinga turėti prieš akis platesnes sino­
nimų grupes, kur nevengiama net pasyviosios leksikos ir paliekama pačiam skaitytojui pasi­
daryti reikalingą žodžių atranką.
Medžiaga šiam žodynui imama iš visų svarbiausių lietuvių kalbos žodynų, daugiausia iš
akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ (I-X I t.) ir iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“
(1972). Taip pat pasinaudota ir gausia „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka bei „Lietuvių
kalbos atlaso“ 11. (1977) medžiaga.
Žodyną redagavo doc. S. Keinys, tekstą skaitė ir naudingų pastabų bei patarimų pateikė
buv. Žodynų sektoriaus vadovas doc. J. Kruopas (miręs 1975.X.17), LTSR MA narys korėspondentas K. Ulvydas, moksliniai bendradarbiai K. Gaivenis ir J. Paulauskas. Žodyną re­
cenzavo doc. J. Pikčilingis. Didžiai naudingą darbą atliko leidyklos redaktorė filol. kand.
J. Kardelytė. Visiems jiems autorius nuoširdžiai dėkoja.
v

v

IX


Žodyno sandara

1. Sinonimų žodyną sudaro abėcėliškai išdėstytos pagal antraštinį žodį, vadinamąją do­
minantę, sinoniminių žodžių grupės. Antraštiniu sinoniminės grupės žodžiu imamas tiks­
liausiai išreiškiantis bendrąją reikšmę, dažniausiai vartojamas ir neutralus stiliaus atžvil­
giu žodis.
2. Kadangi žodžiai dažniausiai turi ne vieną, o keletą ar keliolika reikšmių, tai po domi­
nantės skliausteliuose apibūdinama ta reikšmė, kuri sieja žodžius į vieną sinoniminę grupę.
Paskui po brūkšnio duodami kiti žodžiai - sinonimai. Jei kurie iš jų turi ryškesnį reikšmės
atspalvį, kitokį junglumą ar ypatingesnę vartoseną, tai vėl trumpai aiškinami skliausteliuose,
jų vartosena iliustruojama trumpais sakiniais ar žodžių junginiais. Jei žodis iliustracijoje pa­
vartojamas antraštine forma, tai rašoma tik pirmoji jo raidė su tašku, pvz.: abejonė... {Man
kyla a.). Kitais atvejais žodžiai netrumpinami.
3. Sinoniminės grupes sudaro vienos gramatinės kategorijos žodžiai, tiek savarankiški
(daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai ir kt.), tiek tarnybiniai (jungtukai, prielinks­
niai ir kt.).
4. Grupės gale už ženklo a pateikiami frazeologizmai, turintys tą pačią reikšmę, kaip kiti
grupės nariai. Žodžiai, kurie frazeologizmų dėmenyse kaitaliojasi, rašomi skliausteliuose,
pvz., liežuviais badyti (plakti, skalbti) (žr. apkalbėti).
5. Vienodai tariami, bet kitos kilmės ar labai nutolusios reikšmės žodžiai (homonimai),
arba vienodai rašomi, bet nevienodai tariami žodžiai (homografai) pateikiami atskirais ant­
raštiniais žodžiais su numeriu priekyje, pvz.:
1 graudūs 4 - liūdnas
1 skobti (-sta, -o) - rūgti
2 graudūs 4 - trapus
2 skobti (-ia, -ė) - skinti
6. Tas pats antraštinis žodis gali eiti dominante ir kitai sinoniminei grupei, esančiai
tame pačiame lizde, arba kaip narys jis gali figūruoti ir kitose sinoniminėse grupėse. Tais
atvejais išskiriamos to žodžio reikšmės, kurios žymimos arabiškais skaitmenimis (žr. akin­
ti, aštrus).
7. Išvestiniai žodžiai - būdvardiniai daiktavardžiai (gražumas, platumas) ar prieveiks­
miai (gražiai, plačiai), veiksmažodiniai daiktavardžiai, žymintys veiksmą ar veikėją (bėgi­
mas, bėgikas, bėgėjas), taip pat dalyviai, padalyviai ir pusdalyviai, jei nuo pagrindinio žodžio

tesiskiria gramatine kategorija, į žodyną paprastai nededami.

X


Žodyno sandara

8. Priešdėliniai veiksmažodžiai, jei nuo nepriešdėlinės formos tesiskiria priešdėlio reikš­
me, į žodyną nededami. Ypač gausu šios rūšies veiksmažodžių bėgimo, ėjimo ir kitoms judė­
jimo sąvokoms reikšti, pvz.: atbėgti, įbėgti, išbėgti ir kt. Tačiau jei priešdėliniai veiksmažo­
džiai turi kitokių reikšmių kaip nepriešdėliniai, jei jie turi papildomų sinonimų, kurių nėra
prie nepriešdėlinės formos, arba įprastesni savo priešdėlinėmis formomis, tai pateikiami žo­
dyne skyrium (žr. mušti, užmušti).
9. Sinonimai savo grupėje vienas nuo kito skiriami kableliais. Tie grupės žodžiai, kurie
savo reikšme yra nutolę nuo pirmutinių narių, atskiriami kabliataškiu (žr. aklas). Tuo būdu
tikrais sinonimais galima laikyti tik žodžius, atskirtus kableliais.
10. Po kabliataškio tam tikrais atvejais pateikiama ir rūšinio priklausymo žodžių, savo
reikšme artimai susijusių su dominante, bet nelaikytinų sinonimais, pavyzdžiui, sinonimų
grupės tvartas gale pridėti žodžiai su priesaga -idė, reiškiantys atskiras tvarto rūšis (arkli­
dė, avidė, karvidė ir kt.). Tuo norima parodyti lietuvių kalbos raiškos galimumus. Kartais
sinoniminių žodžių grupė šakojasi, sudaro atskirus pogrupius, kurių viduje esantys žodžiai
yra artimesnės reikšmės negu priekiniai ar tolesni grupės nariai. Tuo atveju šie pogrupiai
žymimi raidėmis a, b, c..., po kurių apibūdinama bendra jų reikšmė (žr. arklys, eiti, kalbė­
ti, mušti, valgyti).

11. Kiekvienas žodis, įeinantis į sinoniminę grupę ar pogrupį, dar pateikiamas pagal abė­
cėlę ir atskirai antraštiniu žodžiu su strėlės nuoroda į dominantę, kurios lizde įrašytas, pvz.:
aklinas 3b 1.
pilnas. 2. -» sandarus.
Skaitmenys po nuorodinių žodžių žymi dominantės reikšmę, o raidės ar du statiniai brūkš­
niai - dominantės pogrupį, kur tas antraštinis žodis įdėtas, pvz.: klajūs 4 -» klaidus 1, kui­
nas 2 -» arklys č), kiūtinti
eiti 1 b), lietinis 2 apsiaustas ||.
12. Sinonimų grupės gale po pažymos Plg. (=palygink) nurodoma toji sinonimų grupė,
kuri savo reikšme yra jai artima (žr. botagas).
13. Sinonimai grupėje išdėstomi taip: po dominantės pateikiami dažniausiai vartojami ir
stilistiškai neutralūs žodžiai, toliau - žodžiai, turintys kokį nors stilistinį atspalvį, ir gale už
ženklo a - frazeologizmai.
Prieš morfologinius variantus rašomas jungtukas ir, pvz.: atodrėkis ir atodrėkys. Jei tų
variantų susidaro ir daugiau, tai prieš juos jungtukas ir nebekartojamas, pvz.: apvalkalas ir
apvalkas, apvalktis. Vienų morfologinių variantų, nesiskiriančių jokiais reikšmės atspalviais,
grupės nesudarinėjamos.
14. Linksniuojamųjų žodžių antraštinėmis formomis pateikiami vienaskaitos vardinin­
kai (aidas, baisūs, jis, aštuntas...), o jei žodis neturi vienaskaitos - tai daugiskaitos vardi­
ninkai (akys, kojos, lubos, vartai...). Prie daugiskaitinių žodžių pridedama pažyma dgs. ^ d a u ­
giskaitinis).
Prie trečiosios linksniuotės daiktavardžių, skiriant juos nuo pirmosios linksniuotės, dar
pridedama kilmininko galūnė, pvz.: akis (-iės). Kilmininko galūnė pridedama ir prie sudaiktavardėjusių įvardžiuotinių būdvardžių, pvz.: jaunoji (-osios).

XI


Žodyno sandara

15. Giminės pažymėjimas rašomas tik prie trečiosios daiktavardžių linksniuotės ir prie
vadinamosios bendrosios giminės žodžių, pvz.: mirtis (-ies) m. ( = moteriškosios giminės),
padauža b. (=bendrosios giminės).
Dviejų giminių daiktavardžių ir dalyvių pateikiamos abi giminės, pvz.: mokinys, -ė, atsi­
davęs (-usi).
16. Veiksmažodžių tepateikiama bendraties forma. Bet kai veiksmažodis turi homonimų,
kurie skiriasi savo pagrindinėmis formomis, skliausteliuose pridedamos esamojo ir būtojo
kartinio laikų formos, pvz.:
1 siausti (-čia, -tė)
2 siausti (-džia, -dė)
17. Kalbos dalies pažymėjimas rašomas prie prieveiksmių, skaitvardžių, įvardžių, jungtu­
kų, ištiktukų, jaustukų, o atskirais atvejais ir prie daiktavardžių bei būdvardžių, kai juos rei­
kia išskirti.
18. Visi antraštiniai žodžiai ir sinoniminės grupės nariai kirčiuojami. Prie antraštinių links­
niuojamųjų žodžių pažymimos ir jų kirčiuotės pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“
sistemą. Visos gramatinės pažymos rašomos tik prie antraštinių žodžių.
19. Visi antraštiniai žodžiai ir sinoniminės grupės nariai pateikiami pusjuodžiais spaud­
menimis, aiškinimai - šviesiais stačiais spaudmenimis, iliustraciniai pavyzdžiai - kursyvu,
pažymos - petitu.
20. Dauguma žodyne pateikiamų žodžių vartojami visuose kalbos sluoksniuose ir yra sti­
listiškai neutralūs. Bet dalis žodžių vartojami tik tam tikroje aplinkoje, dalis jų turi kokį nors
stilistinį atspalvį. Žodyne stengiamasi prie žodžių su ryškesniais stilistiniais atspalviais pri­
dėti tam tikrų pažymų, juos apibūdinti.
20. 1. Vienos pažymos parodo funkcinį-žanrinį žodžių priklausymą, kitos - emocinį-ekspresinį atspalvį. Štai svarbiausios iš jų:
šnek. - šnekamosios kalbos žodis, jo reikšmė ar posakis, vartojamas kasdieninėje buitinėje
kalboje, pasižymintis tam tikru išraiškos laisvumu, raiškumu, hiperboliškumu, kartais net
šiurkštumu ar pašaipumu, pvz.: pati šnek., boba šnek. - žmona; ėsti šnek., graužti šnek. - barti;
drožti šnek., mygti šnek. - eiti ir kt. Šnekamosios kalbos žodžiai dažnai esti teritorinį slenkstį
peržengusios tarmybės, ir tiksliai juos išskirti kartais gana sunku ar net neįmanoma.
k n y g - knyginis, dirbtinis žodis, jo reikšmė ar posakis, plačiau neįsigalėjęs bendrinėje kal­
boje ir vartojamas daugiau kanceliarinėje, publicistinėje ar mokslinėje kalboje, pvz.: vystyti
knyg. - plėtoti, lygiažiūris knyg. - abejingas ir kt.
psn. - pasenęs, dabar retai tevartojamas žodis, jo reikšmė ar posakis, pvz.: byloti psn. kalbėti, gyvata psn.-gyvenimas, raštininkas psn. -rašytojas, liaupsė psn .-garbė ir kt. Ši pažy­
ma dedama prie istorizmų, t. y. iš apyvartos išėjusių senų daiktų ar sąvokų pavadinimų, pvz.:
vyžos, kultuvas, prievaizdas ir kt.
poet. - poetizmas, t. y. žodis, turintis poetinį, pakilų atspalvį, pvz.: aras poet. - erelis, goda
poet. - svajonė, dainius poet. - poetas ir kt.

XII


Žodyno sandara

20. 2. Emocinį-ekspresinį žodžio atspalvį rodo šios pažymos: menk. (=menkinamasis), niek.
(=niekinamasis), juok. (=juckiamasis), iron. (=ironiškas), euf. (=eufemizmas), vulg. ^ v u lg a ­
rizmas). Žodžiai su šiomis pažymomis dažniausiai yra kartu ir šnekamosios kalbos žodžiai.
2 0 . 3. Specialių sričių terminu einantis žodis žymimas pažyma spec. (=specialus).
20. 4. Žodyne vartojamos ir kai kurios kitos pažymos, atstojančios trumpus aiškinimus:
stp. ( = stipriau) rodo, kad žodis išreiškia stipresnį kokio nors veiksmo ar būsenos intensyvu­
mo arba daikto ypatybės laipsnį, pvz.: pykti - niršti stp., baisus - baisingas stp. Priešingos
reikšmės pažyma yra slp. (=silpniau), pvz., bildėti - bildenti slp. Salia pažymų menk. ir niek.
vartojama priešingos reikšmės pažyma - pgrb. (=pagarbiai), kuri vartojama pagarbumui, man­
dagumui žymėti, pvz.: mirusysis - velionis pgrb., mirti - atgulti amžino poilsio pgrb.
2 0 . 5. Prasminius žodžio atspalvius parodo ir gramatinės pažymos: džn. - žymi dažninį,
kartotinį veiksmą; pažyma mom. dedama prie momentinių (akimirkos) veiksmažodžių, žy­
minčių veiksmo trumpumą, pvz.: blokštelėti mom., žvilgterėti mom. ir kt.
Visų žodyne vartojamų pažymų sąrašas pateiktas S u t r u m p i n i m u o s e .

XIII


Sutrumpinimai

bažn. bdv. dgs. dkt. du. džn. euf.
fam. flk.
hibr. iron. įst. išt. įterpt. įv.
jng.
-

bendroji giminė
bažnytinis žodis
būdvardis
daugiskaita
daiktavardis
dalelytė
dažninis (kartotinis) veiksmažodis
eufemizmas
familiarus, familiariai
folkloras, folkloro žodis
hibridas
ironiškas, ironiškai
įstangos kartotinis veiksmažodis
ištiktukas
įterptinis žodis
įvardis
jungtukas
jst.
- jaustukas
juok. - juokiamasis, pajuokiamasis žodis
knyg. - knyginis žodis
m.
- moteriškoji giminė
malon.— maloninis
menk. - menkinamasis
mit. - mitologija
m odai.- modalinis žodis
mom. - momentinis (akimirkos) veiksma­
žodis
mžb. - mažybinis kartotinis veiksmažodis
niek. - niekinamasis
nkt. - nekaitomas žodis
ntk. - neteiktinas bendrinei kalbai
b.

XIV

Pig. poet. ppr. prk. pri.
prš. prv. prž. psn. ret.
sktv. sip.
pgrb.

spec.

-

stp.

-

sv.

-

šnek. -

pagarbiai
palygink
poetizmas
paprastai
perkeltine reikšme
prielinksnis
priešingos reikšmės žodis
prieveiksmis
priežastinis veiksmažodis
pasenęs žodis
retai vartojamas žodis
skaitvardis
silpniau, susilpnintai
specialus žodis
stipriau, sustiprintai
svetimybė
šnekamosios kalbos žodis

tarm. - tarminis
vyriškoji giminė
vaikų kalbos žodis
vertinys
vienaskaita
vulgarizmas, vulgariai
žiūrėk

v.

-

vaik.

-

vert.
vns.

-

vulg.

-

žr.

-

—»
||

- žiūrėk
- ženklas, dedamas prieš nutolusios
reikšmės žodžius
- ženklas, dedamas prieš frazeologinius
junginius

a


abuojas

abėcėlė

A.Ą
abėcėlė 2 1. (kurios nors kalbos raidžių visu­

ma: Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 rai­
dės) - raidynas (Lotyniškas r.), alfabetas
(Graikiškas a.). 2. —» elementorius
abejaip prv. (vienu ir kitu būdu: A moku aus­
ti) - abejopai (abiem būdais), dvejaip
(dviem būdais), dvejopai (D. kirčiuojamas
žodis)
abejas i —» abejonė
a b e j i n g a s l (kuriam vis tiek, abeja, kas
kur darosi, yra: Jis viskam a.) - lygiažiūris
vert (Vyno taurelei jis nėra l.), indiferentus,
indiferentiškas, apatiškas, bejausmis prk.
(B. kito kančiai, vargui), šaltas prk., kurčias

(K. mano prašymui)
abejoklis, -ė 2 -» abejotojas
abejoks i —» abejopas
a b e j o n ė 2 (netikrumas kuo nors: Man ky­
la a. Ima, kankina a .)- dvejonė (Jis išblaškė
visas mano dvejones), dveja ret, abejas ret
abejopai prv. -» abejaip
a b e j o p a s i (abiejų, dviejų rūšių: Turiu
abejopų obuolių: ir saldesnių, ir rūgštesnių) abejoks (Abejokiųžirniųpasisėjau), dvejoks,
dvejopas, šioks ir toks, vienoks ir kitoks (Pa­
sidariau vienokio ir kitokio alaus)
a b e j o t i (nebūti kuo tikram: A. draugo pa­
žadais, nuoširdumu) - dvejoti (Dar vis dve­
joja, kaip pasielgti), nesiryžti, svyruoti prk.
(Amžinai jis svyruoja ir neapsisprendžia, ką
daryti)
a b e j o t o j a s , -a l (kas abejoja, neapsi­
sprendžia: Amžinas a .)- abejoklis, dvejoto­
prk.

jas, skeptikas, abejūtas tarm.
abejūtas, -ė 2 —» abejotojas
abejutiškas l —» vidutiniškas
abišalė 1 —» riekė ||

aborigenas, -ė 2 —» čiabuvis
abrė 2 1. —> lovys 1|. 2. —> duonkubilis
abreviatūra 2 —» santrumpa
abrinakis, -ė l —» išplėstakis
a b r i n a s 3b (iš stačio medžio išskobtas in­

delis sviestui, varškei įsidėti kelionėje, dar­
be) - ritūžė tarm., VOgonė tarm., skučiūlė tarm.
ir Skutule tarm., vežėlė tarm.
abscesas 2 —» pūlinys
absoliučiai prv. —» visai
absoliutinis l —» visiškas
a b s o l i u t i z m a s 2 (valstybės valdymo
forma su neapibrėžta vieno asmens valdžia)
-autokratija, monarchija (Monarchijosžlu­
gimas), vienvaldystė knyg., vert
absoliutūs 4 —» visiškas
absorbuoti —> sugerti
abstinencija l —>blaivybė
abstinentas, -ė 2 -» blaivininkas
a b s t r a h u o t i (sudarinėtiabstrakcijas)atsieti (A. vieną sąvoką nuo kitos), atitraukti
a b s t r a k c i j a i (atsietinė sąvoka: Loginė
a .) - atsaja (A. yra kiekviena mintis, atsieta
nuo savo patirtinio pagrindo), ato trauka, atitrauktybė ret., atsietybė ret
abstraktinis l -a- abstraktus
a b s t r a k t ū s 4 (susijęs su abstrakcija: A.
mąstymas) - abstraktinis (Abstraktinė sąvo­
ka), atsajūs (A. terminas) ir atsijas, atsietinis (Atsietiniai pažinimo pradai), atitrauktinis, nekonkretūs, spekuliatyvūs spec.
(S. mąstymas), spekuliatyvinis spec.
absurdas i —» nesąmonė
absurdiškas i —» beprasmiškas
abuoja b. l —^ įkyruolis
abuojas 11. —» piktas 1.2. —» įkyrus. 3. —» blo­
gas 1

1


abzacas
abzacas 2 -» pastraipa 1
ačiū jst. (reiškiant padėką: Labai jums a.) dėkui (D. už dovanas)
ačiūoti -» dėkoti
adaptacija l —» prisitaikymas
adaptuotis —» prisitaikyti
adata 1 1. -» dyglys. 2. -» injekcija
adatytas l -» dygliuotas
adekvatūs 4 1. -» lygus 2. 2. -» tapatus
adeptas, -ė 2 —» šalininkas 1
adinėti 1. -» siuvinėti. 2. -» lopyti ||
adinys 3b—» siuvinys 2
adyti 1. -» siuvinėti. 2. —» lopyti ||
adoptacija l - » įvaikinimas
adoptūoti -» įvaikinti
adoruoti —» garbinti 1
a d r e s a s 3b (gyvenamosios vietos nurody­
mas: Siunčia laišką kitu adresu) - antrašas

(Laiško a.)
a d v o k a t a s , -ė 2 (šalių atstovas teismo by­
lose) - gynėjas (Gynėjo dalyvavimas kai ku­

riose bylose yra būtinas)
aeronautas, -ė l —» lakūnas
aeroplanas 2 —»lėktuvas
a f ė k t a s 2 (stiprus susijaudinimas: Jis veikė
afekto pagautas) - jautulys (J. yra labai stip­
rus jautimo vyksmas)
afera 2 —» apgaulė
aferistas, -ė 2 -» apgavikas
afiša 2 —»skelbimas
afišuoti -» skelbti
a f o r i z m a s 2 (vaizdingas pasakymas: Jis
kalbėjo aforizmais) - posakis (Nuvalkiotas
p.), sentencija (dorovinio pobūdžio); || pa­
tarle (posakis, kuriuo reiškiama liaudies iš­
mintis), a sparnuotas žodis
afrontas l -» akibrokštas 1
agentas 3b, agentė i i . - » atstovas. 2. —» 1 šni­
pas
a g i t u o t i (vykdyti agitaciją: A balsuoti už
kandidatą) - įkalbinėti, prikalbinėti, įtiki­
nėti, raginti (R. kartu keliauti), skatinti
aglomeratas 2 —» telkinys

2

aidus
agnūs 41. —» smarkus. 2. -»judrus. 3. -» vikrus
a g o n i j a l-»m erdėjim as
agraras 2 -» žemvaldys
a g r a s t a s 2 (vaiskrūmis) - dygė tarm.
a g r e s i j a l (kitos šalies užpuolimas) ūžpuolis ir užpuolimas
a g r e s y v ū s 4 (linkęspulti,užpuldinėti:A
priešas) - puolūs
a g r e s o r i u s , -ė l (agresijos vykdytojas: Su­
tramdyti agresorių) - puolikas ir užpuolikas
agrikultūra 2 -» žemdirbystė
aguonoj as i —» stiebas b)
agurkas 2 -» kankorėžis
agurkažolė l -» agurklė
agurkienojas l -» stiebas b)
a g u r k l ė 2 (daržo augalas) - agurkažolė,
plaukūnis
agurkojys 3 -» stiebas b)
aha jst. —» taip
a i jst. (skausmą, baimę, nustebimą reiškiant:
Ai, kaip skauda!) - ak, oi (Oi, kaip baisu!),
ūi, vai, vaje, ajai, aje, ojai, oje, ojoi, ujūi,
ajajai, ojojoi, ujujūi
aibė l —» daugybė
aičioti -» dejuoti 1
aičiūkas 2 -» velnias
a i d a s 4 1. (garso atsikartojimas: Miško a.)

- aidesys (Muzikosgarsų a. salėje), skardas,
atbalsis (Tolimas a.), atgarsis (Šūvio a.),
atskardis, atliepas, ūkas tarm., ulpas tarm. 2.
- » triukšmas
aidesys 3b—» aidas 1
a i d ė t i 1. (sklisti aidui: Giria, kalnai, salė

aidi) - skardėti (Miškas skardi nuo paukš­
čių giesmių), skardenti slp., ūkti tarm., ulpėti
tarm. 2. —» triukšmauti
aidija 2 —» daina
aidingas l -» aidus
aidinti -» varyti 1
aidytis -» bartis
aidoti -» eikvoti
a i d ū s 4 (atsiliepiantis aidu: Sužvingo žirgas

aidžių balsu. A. vamzdelio garsas) - aidingas


aigara

(garsiai aidintis), skardus (Skardi salė),
skardingas
aigara 1 1. -» šapas 1. 2. -» truputis
aigyti 1. -» skaudėti ||. 2. —> raginti 1. 3. -»
mušti 1
aikčioti —» dejuoti 1
aiksėti 1. —» dejuoti 1. 2. loti 1 ||
a i k š t e 3 (tuščia, lygi vieta tarp ko nors: Iš
tankynės į aikštę išėjome. Sporto a .)- laukas
(plati be medžių vieta, skiriant nuo miško),
plotme; || laukymė (miško aikštė); progymė (tarpas tarp medžių), proguma, pratėgė
tarm., prosmė tarm.
aikštėn išeiti (iškilti) —»išaiškėti
aikštėn iškelti 1. —» atskleisti 1 .2 .—» išaiškin­

ti 1
aikšteti —» aiškėti 1
aikštynas i —» stadionas
aikštingas i —» kaprizingas
aikštis (-ies) m. i —» kaprizas
aikštytis 1. —» kaprizytis. 2. —» išdykauti
aikštūs 4 —» matomas
aiktelėti 1. —» 1 surikti ||. 2. —» sudejuoti
ailis i —» vėzdas
aiman jst. —» 2 deja
aimana 1 1. —» dejonė. 2. b. —» dejuoklis
aimanuoklis, -ė 2 —» dejuoklis
aimanuoti 1. -» dejuoti 1 .2 .-» guostis
aimata 1 1. -» išdaiga. 2. b. -» išdykėlis
aimatotis 1. -» išdaigauti. 2. -» išdykauti
aimė i —» daugybė
ainis, -ė 2 —» palikuonis
aipas 4 —» dusulys
aipinti -> lepinti
aipioti -> dejuoti 1
alpti 1. -» alpti. 2. -> lepti
aipūoti -> kvėpuoti ||
aistelėti —>karstelėti

a i s t r a 21. (stiprus traukimas: Nenugalima,
pražūtinga a. Valdyti aistras) - geidulys (Gei­
dulių vergas), geismas (G. yra konkreti gei­
dimo apraiška), pageida. 2. —» entuziazmas.
3. -» meilė. 4. -» polinkis 1. 5. -> noras

aižyti
a i s t r i n g a s 11. (kupinas aistros: A žmo­
gus) - aistrus (Aistri meilė), geidūs, gei­
dulingas, geismus, geismingas (Geismingos
akys), karštas prk. (Karšta meilė). 2. —> en­
tuziastingas
aistrinti —»jaudinti
aistruolis, -ė 2 —» entuziastas ||
aistrus 4 1. —» aistringas 1. 2. -» entuziastin­
gas
aisus 4 —» graudus 1
a i š k ė t i 1. (darytis aiškiam: Klausimas, pro­
blema aiškėja) - ryškėti ir rykšti, veiksleti
tarm., aikšteti prk. (Jo gudrybės aikštėja). 2.
—» giedrytis
a i š k i n t i (daryti aiškų, aiškesnį A . užduoty
pamoką) - ryškinti (R. prieštaravimus)', || in­
terpretuoti (I. įstatymus); komentuoti (K.
tekstą); iliustruoti (pavyzdžiais)
a i š k u s 31. (gerai matomas, išskiriamas A .
raštas, tarimas) - ryškus (itin aiškus), raiš­
kus, raidus (Raidūs audimo raštai), aki­
vaizdus (A. faktas), įvaizdus, evidendūs spec.,
veikslus tarm. 2. —» šviesus 1. 3. —» giedras.
4. -» suprantamas
aitas l —» išdykėlis
aitauti -» guosti
aitra 4 1. —> kartėlis. 2. -» entuziazmas
aitreti -» karsti
aitrinti —» pykdyti
aitrus 4 1. —> kartus 1.2.-^- nemalonus
a i t v a r a s 3a l. (tariamai turtus atnešanti
pasakų būtybė: Ar ne a. tau prinešė tiek tur­
to?) - kaukas (K. pinigus neša), laimykas
tarm., pūkis tarm., skalsininkas tarm., švitelis
tarm., barzdukas psn. 2. -» lakdynė. 3. —» iš­
dykėlis
aiva 4 —» pakanktė 1
aiža 1 1. -» skeveldra ||. 2. -» plyšys
aižena l 1. —» skeveldra ||. 2. —» lukštas 1 ||
a i ž y t i 1. (imti iš ankšties ar kiauto sėklas,
branduolius: A. žirnius) - lukštenti (Pupas
l.), gvaldyti (G. riešutus), gliaudyti, gvildenti,
ankštinti (imti iš ankšties), gvalbyti, ižyti,

3


aižus
iėžti (Ankštį i.), blakštinti tarm., čėženoti
tarm., ižinti tarm., kiaūgždinti tarm. 2. —» skal­

dyti 1
a i ž u s 41. (lengvai aižomas: Aižūs žirniai) gvaldūs (Gvaldūs riešutai) ir gvildūs, gvilbūs, gliaudiis. 2. —» trapus 1
ajai, ajajai, aje, ak jst. —» ai
akcentas 2 1. —» kirtis 1. 2. —» tartis
akcentuoti 1. —» kirčiuoti. 2. —» pabrėžti
akcija 1 1. —» darbas 2. 2. —» vajus
akėčiūoti —» kalbėti e)
akėčkuolis i -» akėtvirbalis
akėivininkas, -ė l -» burtininkas
akėivos dgs. i —» burtai
akėlpa b. i -» žioplys
akėlpoti -» eiti 1 p)
akete (3b) -» eketė
a k ė t v i r b a l i s i (akėčių kuolelis) - akėč­
kuolis (Mediniai, geležiniai akėčkuoliai), raŽis tarm.

akiadūris, -ė i -» akiplėša
a k i b r o k š t a s i 1. (netikėtas nemalonu­
mas: Padaryti kam nors akibrokštą. Gauti aki­
brokštą) - akikaistis, sugėdijimas, afrontas,
atakis tarm. 2. —» gėda
a k i d a n g č i a i dgs. i (kamanų dalis prie
akių) - akiukliai (Kamanos su akiūkliais),
užakiai
akidraska b. i —» akiplėša
akikaistis 1 1. —» akibrokštas 1 . 2 . —» gėda
akiklis 2 —» skylmušys
akikraštis i —» akiratis
akilanda b. i —» landūnas
aldlandūs 4 1. —» landus 1 . 2 . - » įkyrus
a k y l a s i 1. (gerai stebintis: A. paukštis) žvalūs (Žvalios akys), žvaigūs, žvitrus (Ž.
stebėtojas), aštriarėgis, pastabūs (P. moki­
nys), regūs, matus, alavas tarm., dairūs tarm.,
akingas tarm., Žiūrus tarm., žiūringas tarm. 2.

—»įžvalgus
akį mestelėti —» pažiūrėti
a k i m i r k a i (trumpas laiko tarpelis: Vis­
kas įvyko viena a.) - ir akimirksnis (Aki­

4

akiratis

mirksniu nušvito dangus), akimojis (Vienu
akimoju jis dingo man iš akių), mirksnis (Su­
kniubo žirgas tą mirksnį), momentas, sekun­
dė prk., minutė prk.
akimirkinis 2 —» trumpas 2
akimirksnis i —» akimirka
akies mirksniu (moju) —»tuoj
akimis gerti (glostyti) -» gėrėtis
akimis įsisiurbti —»įsižiūrėti 1
akimis perleisti —» pažiūrėti
akimis permesti —» peržiūrėti
akimis ryti —» žiūrėti 1
akimis šaudyti 1. -» dairytis. 2. -» žvilgčioti,
akimis varstyti —» žvilgčioti
akimojis i —» akimirka
akingas i —» akylas 1
akiniuotė 2 -» kobra
a k i n t i 1. (daryti nematantį: Saulė akina, pa­
žvelgus į ją) - aklinti; || žabalinti (Žabalinanti šviesa) ir žabaldyti; || spanginti (daryti neprimatantį), žlibinti, žilpinti (Zilpinanti ugnis), kūšlinti tarm., spitrinti tarm., štakinti tarm. 2. —» mokyti 1. 3.
raginti 1. 4.
-» barti
akintūvas 2 —» skylmušys
a k i p l ė š a b. l (įžūlus, nemandagus žmo­
gus: Akiplėšai nekaista akys) - įžūlėlis (Į. me­
lagis), arogantas, akižara (A. žeria viską į
akis), akidraska, akirėža, akižaga tarm., akia­
dūris tarm., storžievis (Nebūk toks s.), sta­
čiokas (Stačiokožodžiai), stačiakalbis, stačiaburnis, stačiakys šnek., plėštakys šnek.,
verstakys šnek., išverstakis šnek., statdūra
tarm., statmukys tarm., ragožius tarm., drėbtūvas tarm., plėšys tarm.
akiplėšauti - » įžūlauti
akiplėšybė i - » įžūlybė
akiplėšiškas l —» įžūlus
akiplotis i —» akiratis
a k i r a t i s l (akimis užmatomas plotas: Lai­
vas dingo iš akiračio) - horizontas (Tolimas
h.), akikraštis knyg. akiplotis knyg., rėgratis knyg.


akižaga

akirėža
akirėža b. l —» akiplėša
akis (-iės) m. 4 1. žr. a k y s. 2. -» eketė
a k y s dgs. 4 (regėjimo organas\Akyse spindė­
jo ašaros) - vyzdžiai šnek. (Žiūri išplėtęs vyz­
džius), žvalguonės šnek., kukulainės šnek.,
žiūrėklės šnek., baltosios menk. (Spokso išver­
tęs baltąsias), veizėtuvai tarm., menk. ir veizolai
tarm., menk.; || žlibės niek. (neprimatančios
akys), spangės niek., žabalės niek.
akims netikėti —» stebėtis
akis apdumti —» apgauti
akis apiberti smėliu (žemėmis) —» palaidoti
akis apmuilinti —» apgauti
akis apsipilti —» pasigerti
akis atverti —» pabusti
akis badyti 1. —» gėdinti 2. —» priekaištauti
akis balinti —» žvairuoti
akis blizginti —» gėdinti
akis deginti (degti) —» gėdytis
akis draskyti —» įžūlauti
akis dumti —» apgaudinėti
akis durti (gelti) —» pavydėti
akyse turėti —» saugoti
akis glostyti —» žavėti 1
akis įbesti (įdurti, įdėbti, įperti, įsmeigti,
įspanginti) —» įsižiūrėti 1.
akis išbadyti -» sugėdyti
akis išplėsti (išpusti, išsproginti, išversti) -»

nustebti
akis kabinti —» reikalauti
akis kaitinti —» gėdytis
akis kreipti —» domėtis
akis kumpinti —» žvairuoti
akis lupti —» įžūlauti
akis mėtyti 1. —» dairytis 1 . 2 . —» žvilgčioti
akis muilinti 1. —» apgaudinėti. 2. —» meluoti
akis padėti (pakabinti) —» gėrėtis
akis pakelti —» pažiūrėti
akis papenėti —» pasigėrėti
akis pastatyti 1. —» mirti 1 |]. 2. —> nustebti
akis plėšti —» įžūlauti
akis plikti —» gėdytis
akis pratūpti (praplėšti) -» pabusti

akis pratrinti i. —» išmokyti. 2. -» pabusti
akis prisipylęs —» girtas
akis spiginti 1 . —» gėdinti. 2. —» priekaištauti.

3. -» žiūrėti 1
akis statyti -» gintis
akis sudėti (sumerkti) —» užmigti
akis svilinti —» gėdinti
akis svilti —» gėdytis
akis traukti —» žavėti 1
akis trinti (tvilkyti) —» gėdinti
akis užmerkti amžinai —» mirti 1
akis užpilti —» nugirdyti
akis versti —» gintis
akis verti —» žavėti 1
a k i s t a t a l (asmenų suvedimas akis į akį:
Liudytojų a .) - konfrontacija

a k y t a s i (su mažomis akelėmis: A. sūris,
pyragas) - korytas (kaip korys) ir korėtas,
koringas stp., korūs tarm., išakijęs (I. ledas),
iškorijęs, purus, poringas, puknūs tarm.

a k y t i (darytis akytam, skylėtam: Ledas,
duona akija) - koryti ir korėti, puryti (Tešla
purija, rūgsta) ir puruoti, kaužoti tarm., kiožėti tarm., kiugždyti tarm., pŪŽČti tarm.
akių dūmėj as (muilintojas) —» apgavikas
akiūkliai dgs. l —» akidangčiai
akių neatitraukti —» žiūrėti 1
akių nenuleisti 1. -» gėrėtis. 2. -» 1 sekti 1
akių nesumėrkti —» budėti
a k i ū o t i (skiepyti akutėmis: Obelaites a.)
- okuliūoti
akį užmesti —» pažiūrėti
akivaizdininkas, -ė l —»liudytojas
akivaizdūs 4 —» aiškus 1
akivalka l -» katarakta
a k i v a r a s i (neužšalusi ar pratūpusi vieta

lede: Čiužinėdamas neįsmuk į akivarą) atavaras (Atavaruosepilna žuvų), properša
(Properšoseplaukiojo antys), prasrava, prapūta tarm., plutis tarm., plėsmuo tarm., pralūgas tarm. - Plg. e k e t ė
akyvas l —» akylas
akižaga b. l —» akiplėša

5


akižara

akižara b. l —» akiplėša
a k l a s 41. (neturintis regėjimo: A aklą ne­
toli nuves flk.) - žabalas, beàkis; || spangas
menk. (neprimatantis:Ar s. esi, kad kelio ne­
matai!), žlibas menk. (Žliba moteriškė),
kušlas tarm., spitras tarm. 2. —» nemokytas
aklasis (-óji) —» neregys
aklàtikis, -ė l —» fanatikas
aklatis (-iės) m. 3b—» aklumas
akléti —» akti 1
akliažolė l —» lakišius
aklinas 3b1. -» pilnas 1. 2. -» sandarus
aklybė l —» aklumas
aklimatizacija l —» prisitaikymas
aklimatizuotis —» prisitaikyti
aidinčius 2 —» neregys
aklinėti —» vaikščioti j)
aklinti 1. -» akinti 1 .2 .-» eiti 1 p)
aklióti 1. —» vaikščioti j). 2. —» eiti 1 p)
1 a k 1y s 4 (sparvų šeimos vabzdys: Akliai
kaitroje gyvulius puola) - spangys, žabali s,
akližabis tarm.
2 aklys, -e 4 —» neregys
aklystė 2 —» aklumas
akližabis l -» 1 aklys
a k l u m a s 2 (negalėjimas regėti: Spalvų a. )
- ir aklybė (Jį ištiko a.), aklystė (Klaidžioti
aklystėje), aklatis psn., neregystė (Kentėti ne­
regystę), žabalūmas ir žabalystė
akmėnardė l —» uolaskėlė
akmėndauža b. i —» akmenskaldys
akmėnė 2 —» kūltupis
akmenėti —» kietėti
akmėngraužė l —» uolaskėlė
akmengraužys, -e 34b-» akmenskaldys
akmenininkas, -ė 2 —» akmenkalys
akmeninis 2 —» kietas 1
akmenis mèsti (mėtyti) —» kaltinti
akmenį nuristi nuo širdies —» paguosti
a k m e n k a l y s , - e 3 4b(ko nors kalėjas iš ak­
menų: A. iškalė gražų paminklą) - akmen­
tašys (Sunkus akmentašio darbas), akmeni­
ninkas

6

akumuliuoti

akmenmušys, -e 34b-» akmenskaldys
a k m e n s k a 1 d y s, -e 34b (akmenų skaldy­
tojas: Plento a.) -akmėndauža, akmenmu­
šys, kūlmušys tarm., akmengraužys menk.,
kulgrauža tarm., menk.
akmenširdis, -ė 2 —» žiauruolis
akmentašys, -e 34b-» akmenkalys
a k m u o (-eñs) 3b (kieta uoliena, jos gaba­
las: Kertinis a. Grindinio a .)- kulis tarm. (La­
šas po lašo ir kūlį pratašo flk.); || riedulys (nu­
zulintas lauko akmuo), dirvakmenis, laūkakmenis; uola (didelė akmens masė: Kalnų
uolos)
akomodácija l —» prisitaikymas
akomodūotis —» prisitaikyti
a k o r d a s i (garsų derinys: Muzikos a.) sąskambis (Malonus garsų s.), sángarsis,
s ángai da knyg.
aksėti -» mikčioti
a k s t i n a s 3bl. (skatinamoji jėga, paskati­
nimas: A. dirbti, mokytis) - paskata (Mate­
rialinė, moralinėp.) ir skatulys, postūmis (P.
į gerą), impūlsas, stimulas, variklis prk.,
svertas prk. 2. -» dyglys. 3. -» akuotas 1. 4.
-» rakštis 1 .5 .-» padaigslis
ákstinti -» raginti 1
akstinuotas l —» dygliuotas
akstis (-iės) m. 41. - » iešmas 1 .2 .-» dyglys
aktas 2 —» veiksmas
á k t i 1. (netekti regėjimo, darytis aklam: Se­
nelė baigia a.) - akléti, žabalti; || spañgti
(gerai neprimatyti), žlibti (Į senatvę prade­
du ž.), štakti tarm., spitrėti tarm. 2. (paviršiui
trauktis: Ežeras baigia a.) - rakti (Žaizda
raūka)
aktįsis i —»katarakta
aktyvistas, -ė 2 —» visuomenininkas
aktyvūs 4 —» darbštus ||
a k t o r i u s , -ė l (dramos teatro vaidintojas:
A. turi gerai įsijausti į savo vaidmenį) - ar­
tistas (meno kūrinių atlikėjas), vaidila psn.
aktualūs 4 —» svarbus 1
akumuliuoti —> telkti


akuotas

a k u o t a s l 1. (javų varpos ūselis: Miežių,
kviečių, rugių akuotai) - paisas (miežių
akuotas), akstinas (didelis), pelas (smulkus:
Į akį p. įkrito). 2. -» ašmenys. 3. -» ašaka
a k u š e r ė l(medicinosspecialistė,teikian­
ti pagalbą gimdyvėms) - pribuvėja šnek.(ne
specialistė, teikianti pagalbą gimdyvėms),
priėmėja šnek., bobutė psn.
alauša b. 3b-» plepys
alaušal dgs. 3b-> klanas 1
a l a v i j a s 2 (kambarinis vaistinis augalas)
- gajus, oželis, alijošius sv.
a l b a t r o s a s 2 (jūrų paukštis) - audrašauklis
alda 3 -> triukšmas
alebarda l —» dalgiakirvis
alebastras 2 —» gipsas
alėti -» tekėti 1 ||
alfabetas 2 -> abėcėlė 1
alga 4 —» atlyginimas
algauti -> dirbti 1
algininkas, -ė 2, algočius 2 —» samdinys
algoti 1. —» vadinti. 2. -> rėkauti
aliarmas l —» triukšmas
aliejuotas l —» riebaluotas ||
aliejuoti -» riebaluoti ||
aliejus 2 —» riebalai ||
alijošius 2 —» alavijas
a l i n t i (daryti nederlingą: Piktžolės alina že­
mę) - Iaisinti, liesinti, piešti (P. žemę), liėžti šnek.
a 1i 6 1i (su šauksmu baidyti, gmtv.Alioja kaip
šunį negerą) - lelioti, tulioti (Vilkus tulioja
nuo bandos), olioti tarm., rulioti tarm. - Plg.
vyti
aliuzija i —» užuomina
alyva 2 -> riebalai ||
alyvinas 3b-> riebaluotas ||
alyvuotas l —» riebaluotas ||
alyvuoti -> riebaluoti ||
alka 2 —» šventykla
a l k a n a s 3a (jaučiantis alkį: A šunelis. So­
tus alkano neatjaučia ilk.) - išalkęs, peral­

alkti
kęs (labai alkanas), nualkęs, alkūs, nepa­
sotinamas, pėrkritęs (P. arklys), perkaręs
šnek., pėrbliukęs šnek. (įdubusiais šonais),
pėrkliokęs šnek.; || išbadėjęs (bado prisikentėjęs), nubadejęs, pėrbadėjęs, išdvėsęs
menk., išgalšęs menk., išstipęs menk., A dyku
(tuščiu) pilvu, včju sotus
alkanauti —» alkti
alkas 21. —> kalva [|. 2. —>stabas 1.3. -» šven­
tykla ||
alkatis (-ies) m. l -> alkis
alkėti -> alkti
a I k i n t i (versti alkti: Nealkink, pašerk gy­
vulėlius) - badinti (versti badauti), dvasinti
menk., stapinti menk., spranginti menk., no­
kinti šnek. (Leisk gyvulius į ganyklą, nenokink

tvarte)
alkį numarinti (nustumti) —» pavalgyti
a l k i s 2 (noras valgyti, ėsti: Jausti, nuramin­
ti, užmesti, nustumti alkį) ir alkulys (Juoda
duona ne a.), alkatis psn., išalkis (Išalkyje
bet ką sugriebęs suvalgysi), pėralkis, neprivalgis (nepakankamas pavalgymas), nepriėdis (apie gyvulius); || badas (ilgas nevalgy­
mas: Miršta išbado), beduonė, nėvalgis (Per
nevalgį ir ligą gavo), suniekė tarm. (Kęsti su­

niekę)
alkį užmesti —» pavalgyti
alkoholikas, -ė l —» girtuoklis
alkoholizmas 2 —» girtuoklystė
alksna l —» alksnynas
a l k s n y n a s l (alksnių miškas) - ir alksnotas, alksnytė (nedidelis alksnynas), alks­
na tarm.
alksnytė l, alksnotas l —» alksnynas
alkstyti —» norėti
a l k t i (kęsti alkį: Alksta perdien nevalgęs) alkėti (Nealkėk, ko nors užkąsk), alkanauti
(būti alkanam); || badauti (kęsti badą, ilgai
nevalgyti), badeti (Badėdamas ir ligą gavo),
mareti šnek. (Nelaisvėje m.), nokti šnek., badadvėsiauti menk. (būti pusbadžiam), badgalčiauti šnek., badmiriauti šnek., badgarau-

7


alkulys
ti šnek. (Per dienas badgaravo), dvasauti
menk., dveselioti menk., dvėsti menk., kaikaroti tarm., kanėti tarm., kankti tarm., A badui
žiūrėti į dantis šnek., dantis pakabinti ant
lentynos (į gembę) šnek., oru (vėju) misti
juok., prie bado sieto būti šnek., diržą susi­
veržti šnek.
alkulys 3b-» alkis
alkūnė i -» vingis
alkūs 4 -» alkanas
almanachas 2 —» rinktinė
almės dgs. 2 —» pūliai
almėti 1. -» sunktis. 2. -» tekėti 1 ||. 3. —>•pū­
liuoti
alpčioti -» alpėti
alpesys 3b-» apalpimas
a l p ė t i (tolydžio alpti ir vėl atsigauti: Bealpėdamas ir numirė) - ir alpčioti, alpūoti, al­
pinėti, alpuliūoti, lėipėti (Skausmu ligonis
leipėja) , gėibėti. - Plg. a l p t i
a l p i n i s t a s , -ė 2 (sportininkas, laipiojan­
tis po kalnus) - kalnakopys
a l p t i (nustoti sąmonės: Žmonės alpo nuo
tvankos) - leipti (L. nuo šilumos), geibti,
keipti, slopti (S. nuo dūmų), alpti tarm.,
gvaibti tarm., gvaizdeti tarm., salpti tarm., liep­
ti tarm., A iŠ kojų virsti
alpulys 3b-» apalpimas
alpuliūoti, alpūoti -» alpėti
alpūs 4 - » tvankus
alsas 4 1. -» dusulys. 2. -» nuovargis
alsėika b. i -» pailsėlis
a l s i n t i (prž. i 1 s t i: Greitas važiavimas al­
sina arklius) - ir ilsinti, dusinti (Mane ko­

sulys dusino)
alsulys 3b—» dusulys
alsuoti —» kvėpuoti
alsūs 4 - » tvankus
altana 2 -» pavėsinė
a l t e r n a c i j a l (kalbos garsų kitimas) kaita
a 1 ū s 4 (alkoholinis gėrimas, daromas iš sa­
lyklo ir apynių: Alaus statinė) - putokšlis

8

amžinas
miežiėnis šnek. (miežių alus); || silpnas,
nusikvėpęs alus: skinkis tarm. (Troškulį skin­
kiu numalšinome), birbalas menk., birzgalas
menk., bizalas menk., bizalakas menk. ; II pirmalakas (pirmo košimo, geriausias alus),
pirmūkas, pirmašakis tarm.; antralakas (an­
tro košimo, silpnesnis alus), antrokas, antrašakis tarm., patakaf tarm.
alvienas 3 -» kiekvienas
alvytos dgs. 2 —> sūpuoklės
a m a 1 a s 3b1. (parazitinis augalas: Ant gluos­
nio šakų a. auga) - laumšluotė, tirkšlys, a
laumės šluota. 2. —» amaras 1 .3 .-» žaibas ||
amalioti -» kalbėti c)
amalūoti -» žaibuoti ||
a m a r a s 3b 1. (augalų kenkėjai vabzdeliai:
Medžius a. užpuolė) - sausis, amalas, rudas.
2.
-» daugybė
amas 4 -» balsas 1
amatas 3b-» darbas 1
ambasada 2 —» atstovybė ||
ambasadorius, -ė l -» atstovas ||
ambicija l -» išdidumas 2
ambicingas l -» išdidus 2
ambona 2 -» sakykla
ambra b. 4 -» plepys
ambryti 1. -» loti 1 ||. 2. —> prašyti 1 ||
amčioti - » loti 1
amerikonas, -ė 2 -» amerikietis
a m e r i k i e t i s , -ė 2 (JAV gyventojas) amerikonas šnek., jankis niek.
amfibija l -» varliagyvis
amnestuoti -» dovanoti 2
amoralūs 4 -» nedoras 1
ampalas 3b-» antledis
amsėti —» loti 1
amtelėti -» 1 suloti ||
amuletas 2 - » talismanas
amžiais prv. 1. -» niekada. 2. -» visada
amžinai prv. 1. -» visada. 2. -» nuolat
amžiauti -» gyventi 1
a m ž i n a s 3a 1. (nenustojantis egzistuoti:
Amžina ramybė, taika) - nemirtingas (N.
šnek.,


amžina sloga

kultūros paminklas)', nemirštamas (Nemirš­
tama garbė), nemarus (Tėvynės meilė nema­
ri), begalinis, negęstamas prk. (Negęstama
meilė), nevystamas prk. (N. garbės vainikas).
2. -» nuolatinis
amžina sloga - » įkyruolis
amžinastis (-ies) m. i, amžinatvė 2 -» amžiny­
bė
amžindien prv. -» niekada
amžingas i -» senas 1
a m ž i n y b ė l(laikonepabaigiamumas:Gy­
venimas tik akimirka prieš amžinybę) - ir am­
žinumas (Materijos amžinumo dėsnis), am­
žinatvė, amžinastis (Žmogaus amžius ne a.),
nepabaigiamybė (Laiko ir erdvės n.)
amžininkas, -ė l -» bendraamžis
amžinumas 2 -» amžinybė
amžinu miegu užmigti -» mirti
amžių amžiais —» niekada
a m ž i u s i 1. (šimto metų laikotarpis: Dvi­
dešimtasis a.) - šimtmetis. 2. -» gyvenimas
2 .3 .
-» laikotarpis
ana dll. -» štai
anachronizmas 2 —» atgyvena
anaiptbl prv. -» niekaip
a n ą k a r t prv. (kiek seniau, ne šį, aną kar­
tą: A. negalėjau ateiti, nes sirgau) - ir aną­
syk (A. gerokaipalijo), anąmet, anąžyg tarm.,
anuokart (A. dovanojau jam), anubsyk,
anuolaik, anubmet (A. neturėjau lėšų), an­
dai (A. gerokai pašalo)
anakur dll. -» štai
analai dgs. 2 -» metraštis
analfabetas, -ė 2 -» beraštis
a n a l o g i j a i (panašumas kuo nors: Spręs­
ti uždavinį pagal analogiją) - panaša, panašybė
analogiškas l -» panašus
anąmet prv. —» anąkart
a n a p u s prv. ir prl. (anoje kitoje pusėje: Jis
gyvena a. miško) - anašal, kitapus (K. upės
žaliavo miškas), antrapus, anbpus tarm., kitopus tarm.

ankštis
a n a r c h i j a l (valdžios nebuvimas: Valsty­
bės a.) - bevaldystė, nevaldžia knyg. 2. -»
netvarka
anas (-á) įv. 4 -» jis
anąsyk prv. —>anąkart
anašal prv. ir prl. —» anapus
anaurė, anavá dll. -» štai
anąžyg prv. —> anąkart
ančiaganis, -ė l -> piemuo ||
añdai prv. -> anąkart
aneksija i —» okupacija ||
aneksuoti -> okupuoti ||
anemija l —» mažakraujystė
a n g a 4 (atviras tarpas įeiti ar išeiti: Trobos,
krosnies a .) - (eiga (Į. į urvą), išeiga (Slap­

ta i.)
angažuoti -» kviesti ||
angis (-ies) m. 4 —» gyvatė
angliažarstis i -» pagaikštis
a n g l i s (-ies) m. 4 (nebaigusi degti medžio
liekana: Žeria iš krosnies anglis) - pieša tarm.
a n y t a i (vyro motina: Pikta a .) - uošvė (U.
į namus, tylos nebus flk.) ir uošvienė
anka l -» kilpa 1
a n k e t a 2 (žinių, klausimų lapas: Užpildyta
a .) - apklausas
anksčiaū prv. —» kadaise
ankstesnis 4 -» pirmesnis
ankstybas i -» ankstus
a ñ k s t i n t i (per anksti ką daryti: A. žir­
nius sėti) - skubėti (Laikrodis skuba) ir sku­
binti
ankstyvas i —> ankstus
a n k s t ū s 4 (priklausantis kurio nors meto
pradžiai: A. rytas) - ankstyvas (A. svečias.
Ankstyvos daržovės) ir ankstybas tarm., priešlaikis ir priešlaikinis (P. gimdymas), pirma­
laikis
ankštara l -» ankštis
abkštas 4 -» siauras 1
ankstinti -» aižyti 1
a n k š t i s (-ies) m. l (sėklų makštelė: Žirnių,
pupų a .)- brandé (pribrendusi ankštis: Nu­
v

9


anopus

skink ir man brandą žirnių) ir brandis, ankštara knyg.
anopus prv. ir prl. -» anapus
anonsas i -» skelbimas
a n o t prl. (tiksliai pakartojant kieno žodžius:
Jis, a. tėvo, ne iš kelmo spirtas) - pasak (atpasakojant kieno žodžius: P. jo, visokių me­

tų būva)
ans (-a) įv. 4 - » jis
ansgatės dll. —>štai
ant, antai dll. -» štai
a n t a k i s i (plaukų juostelė virš akiduo­
bės: Juodi antakiai) - brūvė tarm., bruvis
tarm.

antauga l 1. -» gumbas 2. 2. -» auglys
a n t a u s i s i (smūgis per ausį, per žandą:
Gauti antausį) - ausinė, žandinė (Duoti žandinių), peraūsis tarm., pintausis tarm.
antausiūoti -» mušti 1 b)
antburgos dgs. l -» antledis
antdangtis i -» dangtis 1
ant dantų imti (laikyti) -» pajuokti
antduris i -» užuolaida ||
a n t e ž i s i (dirvos, pievos pakraštys: Antežiais atėjo, antežiais ir išeis) - antvalnys (Antvalniai prižėlę žolės), nuovolys (Ieško nuovolio atsisėsti), panūovolis, pakinys tarm. (Pa­
rink pakinyje kmynų)
antgrauža i —» nuospauda
ant grindų pakloti (patiesti) -» nugalėti
antidė 2 - » tvartas ||
a n t i n a s 3b(ančių patinas) - gaigalas (Skry­
bėlė su gaigalo plunksnomis), pylinas tarm.,
saldžius sv., selezėnius sv.
1 a n t i s (-ies) m. i (toks vandens paukštis:
Naminė, laukinė a .)- pylė tarm., pūlė vaik.; ||
kryklė (mažųjų veislės)
2 antis 2 -» peludė
antis varinėti -» vaikščioti e)
antitezė 2 -» priešingybė
ant juoko laikyti -» pajuokti
antkaklis l -» vargas
ant kamščio užmynęs -» apygirtis

10

antrametis
antkapis l -» paminklas ||
antkarpas i —> rantas
a n t k l o d ė i (kuo užsiklojama gulint: Šilta
a. ) - apklotas (Nesušalsipo tokiu apklotu),
užklūtas ir užklodas
a n t k u r p i a i dgs. l (ant batų segamas au­
deklinis apavas) - getrai
antlangis l —» užuolaida
a n t l e d i s i (ledas, susidaręs ant senesnio
ledo: Antledžiu vežėme šieną) - antpalai
(Kur tik šaltinis, ten a. sušalę) ir ampalas,
ūžpalas, antburgos tarm., Ūžbaubos tarm.
antlėkis i -» antskrydis
ant liežuvio imti —>pajuokti
antlubis 1 1. —> 1 aukštas. 2. -» denis
ant menčių paguldyti -» nugalėti
antmetinė 1 1. -> nelaimė. 2. -» priekaištas. 3.

b. -> įkyruolis
antnamė i —> 1 aukštas
antnartis l -» apvalkalas 1
antnosis l -> antsnukis
antologija i -> rinktinė
antpalai dgs. l -» antledis
ant patalo gulėti -> sirgti
antpavardė i —> pravardė
a n t p i l a s 11. (ant uogų, žolių užpilta deg­
tinė: Uogų antpilo paragaukite) - užpilas,
trauktinė; || antpilų rūšys: citrininė; pipiri­
nė; serbentinė; slyvinė; spanguolinė; stum­
brinė; šaltmėtinė; šermukšninė; vyšninė a
trejos devynerios. 2. -» kaupas 1
a n t p i r š t i s i (siuvėjo įrankis adatai stum­
ti) - pirščiukas
a n t p r u s n i s i 1. (kamanų dirželis, ei­
nantis per prusnas) - pernosis, perprusnis, persnukis, persnapis šnek. 2. - » ant­

snukis
antpuolis l -» puolimas
antradėlė l -> antraveršė
antragyviai dgs. l -> antruonys
antraktas 2 -» pertrauka ||
antralakas i —> alus ||
antrametis, -ė 2 -> antramitys


antramitys
a n t r a m i t y s , -e 34b (antrą žiemą mintan­
tis gyvulys: A. veršis) - antramėtis (A. ku­
meliukas), antražiemis; || dveigys (apie ar­

klius: D. treigį moko flk.)
ant rankų nešioti —» mylėti 1
antrapus prv. ir prl. —» anapus
antras 4 —» 2 kitas
antras galas -» sėdmenys
antrašakis i —» alus ||
antrašas l -» adresas
antratelė l —* antraveršė
a n t r a v e r š ė l (antrą veršį turėjusi karvė:
Antraveršės karvės duoda daugiau pieno už
pirmaveršes) - antradėlė, anratelė hibr. Pig. k a r v ė
antražiemis, -ė 2 —» antramitys
antražolė l -» atolas
antrininkas, -ė l —> pavaduotojas
antrininkauti -» pavaduoti
antrinti -» kartoti
antroji pusė -» žmona 1
antrokas 2 —» alus ||
antropofagas, -ė 2 -» žmogėdra
a n t r u o n y s (-iiį) dgs. v. 3b (daugialąsčiai
gyvūnai) - antragyviai, pogyviai ret.
antsaikis i -» kaupas 1
ant seilės užeiti -» panorti
a n t s k r y d i s i (lėktuvų, paukščių užskridimas: Pastatas nukentėjo nuo priešų aviaci­
jos antskrydžio) - antlėkis
a n t s n u k i s l (kumeliuko ar veršelio spyg­
liuotas apynasrėlis: Užmauk veršeliui antsnu­
kį, kad nežįstų karvės) - antprusnis, antnosis, ežiukas (iš ežio odos), persnukis, apysnukis
antstovas l -> prižiūrėtojas
a n t s t r ė n i s l (plėškių dalis per strėnas)
- pernugaris
antsuka l -» garankštis
antšalas l -> pašalas
ant širdies gulėti -» rūpėti
anttrobis l ->■ i aukštas
antūkas 2 -> kūltupis

aparatas
antvagis l —> viršuvagis
antvalkalas l, antvalkas l, antvalktis l -» ap­
valkalas 1
antvalnys 3b-> antežis
antvardė l -» pravardė
antveiz(d)as l -> prižiūrėtojas
ant vienos kojos šokti —> džiaugtis
antviršis l 1. —» kaupas 1. 2. -» priedas
antvožas l -> dangtis 1
antžygis l -> radinys
anūkas, -ė 2 -» vaikaitis
anuliuoti -» panaikinti ||
anuokart, anuolaik, anuūmet, anuosyk prv. —>
anąkart
anuoti —» gadinti
apačiausias -» 1 apatinis
apalpti -> apalpti
apakėlis, -ė l -> neregys
a p a k i n t i (padaryti aklą: Stipri šviesa apa­
kina žmogų) - apžabalinti ir apžabaldyti; ||
apspanginti (padaryti neprimatantį), apžli­
binti, apspitrinti tarm., apštakinti tarm.
a p a k t i (netekti regėjimo: Į senatvę jisai
apako) - apžabalti (Arklys apžabalo); || ap­
spangti (gerai neprimatyti: A r apspangai,
kad peilio nematai?), apžlibti, apspitrėti, apspitro, apštakti tarm.
a p a l p i m a s 2 (sąmonės netekimas) - al­
pulys (Tokiame karštyje a. ima) ir alpesys,
nūoalpis (Po nuoalpio valandėlės ligonis at­
sigavo), lefpas ir leipulys, geibulys, gvaibulys tarm., slopulys tarm., nežadąs knyg.
a p a l p t i (netekti sąmonės: Ligonis iš skaus­
mo apalpo) - nualpti (Laikykis, nenualpk),
apleipti, nuleipti (Nepajutau, kaipnuleipau),
apmėrdėti, apgeibti, nugefbti, apkeipti,
nukeipti, apalpti tarm., nualpti tarm., apgvalbti tarm., nugvalbti tarm., apgvaizdėti
tarm., nugvaizdėti tarm., apsalpti tarm., nuSalpti tarm., apslopti tarm., nuslėpti tarm., nutiėpti tarm.
aparas 2 -» ūsorius
aparatas 2 prietaisas

11


apduoti

apatinis

l a p a t i n i s 2 (esantis apačioje: A. aukš­
tas, akmuo') —žemutinis (Žemutinėlentyna),
žemiausias
2 apatinis 2 -» sijonas ||
apatiškas l -» abejingas
apauga 3b-» gumbas 2
a p a u g t i (apsitraukti kuo augančiu: Aikš­
tė apaugo žole. A. plaukais) - apželti (A. žo­
le, plaukais), apkaūkti šnek. (A. piktžolėmis)',
II apšepti (A. gyvaplaukiais), apibarzti (Vei­
das apibarzdo)
apausti -» apmušti 1
apausuoti -» apmušti 1 b)
apautas 2, apautuvas 2 -» avalynė
apavas 3b, apavėnė 2 —» avalynė
apavėti -» apdėvėti ||
apbangos dgs. l —» baigtuvės
apčaižyti -» apmušti 1 ||
apčiuopa 3b-» palpacija
apčiuopiamas 3a-» konkretus
apčiuopomis prv. 1. -» apgraibomis 1.2.-» pa­
viršutiniškai
a p č i u o p t i (čiuopiant pajusti, rasti: A.
skaudamą vietą) - užčiuopti (U. skaudulį),
užgriebti
apčiužus 4 —» nešvarus
apčyžti —» apmušti 1 ||
apdaigstyti -» apsiūti
a p d a i n u o t i (dainomis, eilėraščiais pa­
minėti:/!. didvyrius, žygius) - apgiedoti (O
kas tave apgiedos, jaunas bernyti?)
apdaira 3b-» atsarga
apdairus 4 -» atsargus
apdanga 3b—» apdaras
apdangalas 34b1. -> apdaras. 2. -» dangtis 1
apdarai dgs. 3b1. -> viršeliai. 2. -» rėmai
a p d a r a s 3b (kuo žmogus rengiasi: Šiltas,
lengvas a.) - drabužis (Vilnonis d.), rūbas
sv. (geras, viršutinis), drapana (Suplyšo d.),
aptaisas ir aptaisalas, ap(si)taisymas, ran­
ga, apranga (Karinė a.), ap (si) rengimas
(Lengvas, vasariškas a.), rengmonė tarm.,
rengmuo tarm., apvalkas ir apvalkalas, ap-

12

vilkas, ap(si)vilkimas, apdanga ir apdanga­
las, apgarbas tarm., danga tarm., dangalas
tarm., dangovė tarm., dangojus tarm., nešenė
tarm., skaros tarm.
apdalyti -» aprengti
apdaužyti -> apmušti 1
apdavai dgs. 3b -> nuodai
apdažas 3b -> dažai
apdegos dgs. 3b -> nuodėgulis
a p d e g t i (degant apjuosti, apanglėti: A p­
degęs pagalys) - apsvilti (Apsvilo plaukai),
apskrusti (Apskrudo duonos kepalas), apgruzdeti. - Plg. d e g t i 3
a p d e n g t i (apdėti iš viršaus: A. stalą dro­
bule) - apkloti (Šiltai a. vaiką), aptiesti (A.
lovą paklode), apiplėšti, apgožti, apipleikti
tarm., uždengti, užkloti, užtiesti
apdergti -» apteršti
a p d ė t i (dedant užimti visą paviršių:/!, stalą
knygomis) - apkrauti (A. pašales malkomis);
|| apgriozdoti (netvarkingai, žalgiais daik­
tais: Kambarį a. senais baldais) ir apgriozdinti, aprioglinti šnek., apkereplinti šnek.
a p d ė v ė t i (šiek tiek sudėvėti:/!, drabužius,
batus) - apnešioti (Apnešiota skrybėlė), ap­
vilkėti (Apvilkėtasšvarkas), aptrinti šnek., ap­
zulinti šnek., apdrėngti tarm.; || apavėti (Ba­

tus jau apavėjau)
apdiegas 3b -» apsiuva
apdykinti
apvogti
apdirbti 1. -» apgauti. 2. -» apteršti
apdiržti -» aptingti
apdiržūoti -> apmušti l a)
apdyžti -» apmušti 1 ||
apdrėngti -> apdėvėti
apdribaūsis, -ė 2 -» nulėpausis
apdriksti ->■ apiplyšti
apdriskėlis, -ė l -> driskius
apdryžti -> apiplyšti
apdūiti 1. -» apkvaišti 1. 2. -> apsvaigti
apdūjėlis, -ė l, apdula b. 2
beprotis
apdumti -» apgauti
apduoti —> užburti 1


apdvailyti
apdvailyti -» apmušti 1
apdvakti -» apkvaišti 1
apdvūkėlis, -ė 1 -» beprotis
apdvbkti 1. -» apkvaišti 1. 2. -» apsvaigti
apdžiauti —> apvogti
a p d ž i ū t i (pasidaryti kiek sausesniam:
Drabužiai apdžiūvo) - apsaūsti (Apsauso ke­
liai) ir apsausėti, apibrinkti (Purvynė apibrinko), apstingti (apie purvynę), apskrėbti šnek.
apeiga 3b 1. -» ruoša. 2. -» eiguva
a p e i g o s dgs. 3b (tam tikros išorinės kokio

nors visuomeninio reiškinio formos: Vestu­
vių, laidotuvių a.) - ceremonijos (Susitiki­
mo c.), iškilmės
apeiti 1. -» apgauti. 2. -» rasti
apėnt prv. 1. -» atgal. 2. -» vėl
a p e t i t a s 2 (noras valgyti: Valgo su apeti­
tu) - skanulys (Bevalgant irs. atsirado), ėska tarm., ėdra tarm.
apetitiškas l -» skanus
apgailestauti -» gailėti 1
apgailėtinas l —» nemalonus
apgalėti -» nugalėti

a p g a l v o t i (mintimis įvertinti visas aplin­
kybes: Gerai a. planą, sumanymą) - apsvars­
tyti (A. situaciją), apmąstyti (A. savo padė­
jimą)
a p g a m a s 3b (įgimta kūno žymt: Ant veido
išaugo tamsus a .)- intapas (Juodas i.), priegamas ret.
apgarbas 3b -» apdaras
apgargeti -» apšalti
apgarsinti -» paskelbti
apgaubas 3b -» gaubtas
apgaubti -» apsiausti 1
a p g a u d i n ė t i (džn. a p g a u t i : / ! , tuš­
čiais pažadais) - ir apgaulioti, prigaudinė­
ti, suvedžioti (S. žmones), sukčiauti (S.par­
duodant), sukti, kropti tarm., a akis dumti
(muilinti) šnek., miglą leisti (pusti) į akis
šnek., už nosies vedžioti juok.
apgaudinėtojas, -a i -» apgavikas

apgerbti

a p g a u l ė l (veiksmai, siekiant apgauti, su­
klaidinti: Su apgaule toli nenueisi) - ir ap­
gavystė, apgaulystė, suvedžiojimas (Žmo­
nių s.), sukčiavimas, suktybė, buklybė ir
buklystė, afera, maklerystė, kropa tarm., siis­
tis tarm. (Dirba tik dėl slisties)
apgaulingas l -» apgaulus
apgaulioti -» apgaudinėti
apgauliotojas, - a i- 4 apgavikas
apgaulystė 2 -» apgaulė
apgauliugas, -ė 2 -» apgavikas
a p g a u l ū s 4 (linkęs apgauti: A. žmogus) apgaulingas stp. (Apgaulingi žodžiai), suk­
tas, buklūs, riestas šnek. - Pig. k l a s t i n ­

gas
a p g a u t i (nesąžiningai pasielgti, nuskriaus­
ti ar suklaidinti: Seno vilko neapgausi flk.) apsukti (Pirklysmane apsuko), prigauti (Su
tuo pirkiniu jis mane prigavo), apmulkinti
šnek. (kaip mulkį apgauti), apmauti šnek., apmaudyti šnek., apdirbti šnek., apdumti šnek.,
apkirpti šnek., aptaisyti šnek., apeiti šnek., nu­
taisyti šnek., nuauti šnek., nunerti šnek., nu­
kinkyti šnek. (Kaip kvailį mane nukinkė), nukelneti juok., apmilminti tarm., apmiglinti
tarm., apkropti tarm., nukropti tarm., apšmaūkti tarm., a akis apdumti (apmuilinti)
šnek., ragus prisegti (vyrui) knyg.
a p g a v i k a s , -ė 2 (kas apgaudinėja, apgau­
na: Pirklys buvo žinomas a. ir sukčius) - pri­
gavikas, sukčius, sukčiautojas (Pirklys s.),
apgaudinėtojas ir apgauliotojas, suvedžio­
tojas, mulkintojas, miglapūtys šnek., aferis­
tas, šarlatanas, makleris, apgauliugas, nuo­
trauka, sukata, kropininkas tarm., a akių dūmejas (muilintojas) šnek., miglūs į akis pu­
tėj as (dūmikas) šnek.
apgavystė 2 -» apgaulė
apgeibti —> apalpti
a p g ė 1 a 1 dgs. 3b (senovės papročiais gimdy­

vės lankymas su dovanomis: Eiti į apgėlus)
- palankynos, patekynos tarm.
apgerbti -» aprengti

13


apgiedoti

apgiedoti -» apdainuoti
apginti -» apsaugoti
apgintis (-lės) m. 3b-» apsauga
apgirdyti -» nugirdyti
apgirsti -» pasigerti
apgirtęs (-usi) -» apygirtis
apgižti -» surūgti 1 ||
apglebti -» apkabinti
apglemžti -» apkabinti
apgliaumeti -» apipelėti
apglobti -» apkabinti
apglūmti -» apkvaišti
apgobti -» apsiausti 1
1 apgožti -» apdengti
2 apgožti -» aplieti
apgrabūs 4 -» paviršutiniškas
a p g r a i b o m i s prv. 1. (rankomis graibant,
čiuopiant: A. susiieškojau kailinius) - ap­
čiuopomis (Eina a., ieško durų). 2. -» pavir­
šutiniškai
apgriūzdinti, apgriozdoti -» apdėti ||
a p g r o b t i (kiek išgrobti, atimti: A. kraš­

tą) - apiplėšti (A. žmogų, sandėlį)
apgula 3b, apgulimas 2 -» apsupimas
apgulti -» apsupti 1
apgultis (-lės) m. 3b-» apsupimas
apgūmoti, apgūmuliuoti, apgumulti -» ap­
rengti ||

apgusti —» apsiprasti
apgvaibti, apgvaizdeti -» apalpti
apyamžis i -» apysenis
a p y a u š r i s l (vos prasidedanti aušra: Jau
a.- metas keltis) - apydienis (Pabudau apydieniu), apyblanda, apyšvitis, apyrytis (Dar
ankstus laikas, dar a.), paiytys, paaušrys,
prieaušris (Prieaušrio tamsa), priešaušris
(Ūkanotasp.), priešdienis (Priešdienio mie­
gas saldžiausias), priešrytis, proaušris (P. jau
žymu), prodienis (Prodieniu kėlėmės), prorytis
apybaltis 11. -> balsvas 1 .2 .—» apyžilis
apibambinti -» apmušti 1
a p i b a r t i (kiek pabarti: A. išdykėlius) - ap­

14

apygeris
rėkti (smarkiai, garsiai), apšaukti, apniuk­
ti tarai., apŽOSti tarai., apolbyti tarai,
apibarzti -» apaugti ||
apibaubėti -» apšalti
apybernis 1 -» pusbernis
apibintūoti -» apvynioti ||
apibjaurinti -» apteršti
apibjauroti —» apteršti
apyblanda 1 1. -» apyaušris. 2. -» prietema
apybraiža i -» kontūrai
apybrėkšmis i —» prietema
apybrėža l -» kontūrai
a p i b r ė ž i m a s 2 (sąvokos turinio nusaky­
mas: Istorijos mokslo a.) - definicija, api­
brėžtis (Sakinio a.), aptarimas, aptartis
apibrėžtas 3 -» konkretus
a p i b r ė ž t i (duoti definiciją:/!, žodžio reikš­
mę) - nusakyti (N. dalyko esmę), aptarti
apibrėžtis (-ies) m. 3b-» apibrėžimas
apibrinkti -» apdžiūti
apibrizgėlis, -ė i -» driskius
apibūbinti -» apmušti 1
apibudinti -» budinti 1
apiburbeti -» apšalti
apyburnis l -» skruostas
apibūrti -» užburti 1
apydaira l -» ruoša
apydė i -» apynynas
apydienis l -» apyaušris
1 apydžia l -» 1 kartis 1 ||
2 apydžia 2 -» apynynas
a p i e prl. 1. (žymint apytikrį kiekį, matą: Susi­
rinko apie šimtą (daugiau ar mažiau kaip
šimtas) žmonių) - arti (Jam arti (kiek ma­
žiau kaip)penkiasdešimt metų), netoli. 2. —»
2 aplink
apyeiga l -» ruoša
apiforminti -» apipavidalinti
apygaidžiai dgs. i -» aušra 1 ||
apygelsvis l, apygeltonis 1 -» gelsvas
a p y g e r i s l (pusėtinai geras) - gerokas, pogeris, pusėtinas, a pusiau su bėda šnek., pu­
sė velnio šnek., su dvasia šnek.


apygirtis
a p y g i r t i s (šiek tiek girtas: Jis a. parėjo iš

vaišių) - girtokas, pogirtis, priegirtis, pus­
girtis (Išgėrė stiklinę, irp.), apgirtęs, apkaūšęs, įkaušęs (Gerokai į. vaikinas), įgėręs,
išgėręs, įdrožęs šnek., įmaūkęs šnek., įmetęs
šnek., įpešęs šnek., išmetęs (burnelę) šnek.,
įtraukęs šnek., išlenkęs šnek., linksmas prk.,
smagus prk., a ant kamščio užmynęs šnek.
a p y j a u n i s i (gana jaunas: A. žmogus) jaun^Vas, jaunokas, pojaunis
apyjuodis l —* juosvas
apykanta i - » tolerancija
a p y k i e t i s i (gana kietas: A. obuolys) kietokas (Kietoki kiaušiniai), kiėsvas (K sū­
ris), pokietis
apykirvis i -» kirvis ||
apykula b. i -» 1 tinginys
apylanka 1 1. -» vingis. 2. -» vogis
apylankas 1 1. -» ratlankis 1. 2. -» balžienas
apylankom(is) prv. -» 1 aplink
apylinė i -» pakulinis
apymauda l -» kliūtis
a p y m ė l y n i s l (beveik mėlynas) - mėlynokas, melsvas, melsvokas, pomėlynis
apymigis i —> mieguistas
apimlūs 4 —» platus 1
apymojis l -» apimtis
a p i m t i 1. (paimti visa aplinkui: Liepsna
apėmė visą kaimą. A. protu) - aprėpti (Vie­
nas visko neaprėpsi), apžioti šnek. (Nenorėk
visko a.), apžiaūbti tarm. 2. (apie jausmus:
Visus apėmė siaubas) - pagauti (Pagavo bai­
mė), apnikti (Apniko bloga nuotaika), per­
smelkti (Persmelkė bloga nuojauta), apsėsti
menk. (Apsėdo piktos mintys)
a p i m t i s (-iės) m. 3b (ko nors didumas, pla­
tumas: Pramonės ir prekybos a.) - mastas

(Plataus masto renginys), užmojis (Darbų
u.), maštabas, dydis (Abu vieno dydžio),
apymojis, diapazonas prk.
a p y n a s r i s i (arkliui ant galvos maunamas
pakinktas: Už apynasrio veda arklį) - pamau­
tas (be žąslų), kamanos (su žąslais), brizgi­

apiplyšėlis

las (su žąslais: Be brizgilo to arklio nenulai­
kysi)
apyndaržis i -» apynynas
apynienojas i -» stiebas 1 b)
a p y n y n a s l (vieta, kur apyniai auga) apyndaržis, apyninkas tarm., apynojus tarm.
ir apynotas tarm., apydė tarm., apydžia tarm.
apyninkas 2 -» apynynas
apyniuotė 2, apyikartė i —» 1 kartis 1 ||
apynojas i -» stiebas 1 b)
apynojus i —» apynynas
apynūkas 2 -» stiebas 1 b)
apynotas i
apynynas
apyismaigis l, apyivarptis l —> 1 kartis 1 ||
apynvirbis i -» 1 kartis 1 ||
apjmvirkštė l ->■ stiebas 1 b)
apynvirptis i —» 1 kartis 1 ||
apipaišyti -> apmušti 1
a p i p a v i d a l i n t i (suteiktipavidalą,for­
mą:^. paveikslą) - apiforminti (A. prekes)
apipelėsiūoti -» apipelėti
a p i p e 1 e t i (apsitraukti pelėsiais, plėkais:
Apipelėjo duona, medis) ir apipelyti, apipe­
lėsiūoti, apiplekti (Apiplėkęs šienas), apmūsoti (mūsais apsitraukti: Apmūsojęs sū­
ris), apgliaumeti (Mėsa apgliaumėjo), apkaužoti tarm. (Apkaužojusi grietinė), apmielėti tarm. (Duona, suris apmielėjo)
apipelyti —» apipelėti
apypenai dgs. i —> nuodai
apiperti -> apmušti 1
apypietė i -» pogulis
a p y p i l n i s l (beveik pilnas) - artipilnis,
pilnokas, popilnis, puspilnis
apipilti -» aplieti
apiplakti -> apmušti 1
apiplelkti -» apdengti
apipleinyti -> apmušti 1
apiplekti -> apipelėti
apiplėšti -» apdengti
apiplėšti -> apgrobti
apiplėžinti, apipliekti -> apmušti 1
apiplyšėlis, -ė i -» driskius

15


apiplyšti
a p i p l y š t i (kiek suplyšti: Apiplyšo drabu­
žiai, avalynė) - apdriksti (Ko vaikštai apdris­
kęs?), apdryžti (Apdryžęs švarkelis), apskir­
ti, apskurti, apšepti (Stogas apšepęs)
apiplunksnūoti, apiplūnkti -> apmušti 1
apipulti -» apspisti
apipužinti -» aprengti ||
apyraika i -» riekė ||
apyraudonis, apyrausvis l -» rausvas
a p y r e t i s l (kiek retas: A. audeklas) - re­
tokas (Retokos šukos), poretis, resvas (Res­
vi rugiai), resvokas (Resvoki dantys), poresvis
apyriekis l -» riekė ||
apyrytis l -» apyaušris
apyrambė l —» apvadas
a p y s a 1 d i s l (kiek saldus: A. pienas, vy­
nas) - saldokas (S. obuolys), posaldis (R
alus), priesaldis, salsvas (S. ragaišis), sals­
vokas, posalsvis, salkanas tarm., salzganas
tarm.
a p y s a u s i s l (beveik sausas: A. kelias) sausokas (S. oras), posausis, saūsvas (Sausva vieta), padžiūvęs, pasaūsęs
apysėklis l -» lukštas 1
a p y s e n i s l (beveik senas: A. vyras) - se­
nyvas (Senyva moteriškė), senokas (Seno­
ka duona), posenis, senstelėjęs, apyamžis,
metūotas (M. arklys), pusamžis, pagyvenęs
(P. žmogus), sumitęs šnek. (S. bernas)
apysirgis l -» ligotas
apysmėlis i -» priesmėlis
a p y š i l t i s i (beveik šiltas: A. oras, vanduo)
- šiltokas, pošiltis (Dar pošiltė krosnis),
drungnas (D. vanduo), drungnokas (šiek
tiek drungnas), vasarnas ir vasarinas, vasaršiltis, vasardrungnis, ramus šnek.
apyšvitis l -» apyaušris
a p y t a k a l (kraujo tekėjimas organizme:
Kraujo a.) - cirkuliacija, kraujotaka
apytamsa l -» prietema
1 apytamsis dkt. l -» prietema
2 a p y t a m s i s bdv. l (kiek tamsus:/!, kam­

16

apkabinti

barys) - tamsokas (Tamsoko veido žmogus),
potamsis, tamsvas
a p y t e k i n e prv. (beveikbėgomis:/!, atbė­
go mergaitė) - ir apytekiniu, potekom, pobėgom, potekiniais, pustekiniais
apytema l -» prietema
apyvakaris l -» pavakarys
apyvakariu prv. -» pavakariu
apkala l -» ruoša
a p y v a r a s l (naginių virvelė: Apyv arus pa­
leidus, kliaučių ieško) - ir apvaras, a p v a r y ­
tis, aūklas tarm. (Naginių auklainutrūko), są­
varas tarm.
a p y v a r t a i (pinigų, prekių išleidimas ir
surinkimas: Leidžia pinigus į apyvartą) - cir­
kuliacija (Prekių c.)
apyvaruoti —» mušti 1 a)
apyvarus brūžuoti -» knarkti 1
a p y v e r k s n i s l (kone verkiantis) - proverksnis, artiverksnis, poverksnis
apyvoka l —» ruoša
a p y ž a 1 i s i (beveik žalios spalvos: Nors ru­
duo, bet pievos dar apyžalės) - požalis, ža­
liūkas, žalsvas (Z. dangus), žalzganas (Žalz­
ganos akys), žalsvokas, apyžalsvis
a p y ž i l i s l (šiek tiek žilas: Apyžiliai plau­
kai) - požilis (P senis), žilokas, žilsvas (Žils­
vi ūsai), žilstelėjęs, balzganas, balsvas, apybaltis, širmas prk., šerkšnas prk., snieginas
prk.

apyžlėja l -» prietema
apjūnkti -» apsiprasti
apjuoka 3b-» pajuoka
apjuūkti -» pajuokti
apkaba 3b-» uždanga 1
a p k a b i n ė t i (visur prikabinti: A. sienas
paveikslais) - apkarstyti (Tvoros apkarsty­
tos skalbiniais), apkraiglioti (Voratinkliais
apkraigliotos lubos), apkarglioti
a p k a b i n t i (apimti glėbiu: A. motinos
kaklą) - apglėbti (A. sūnų rankomis), ap­
globti (Verkė apglobęs motiną), apglemžti

(Rankomis neapglemžiamas beržas)


apkalas
apkalas 3b-» lijundra 2
a p k a l b a 3b(bloga, pikta kalba apie kitus:
Tai ne a., o tikra tiesa) - apšneka (Apšneku
netrūksta), aptartis (Nekaltaikentėjau aptar­
ti), nuotartis tarm.; || šmeižtas (pikta apkal­
ba, garbę plėšiantis melas), apšmeiža, lie­
žuviai šnek. (Liežuvius nešioja po kaimą),
dergsmas niek., darga niek., darkla niek., klekmenė tarm., vaina tarm.; raištas tarm. (prieš
vestuves)
a p k a l b ė t i (skleisti apie kitus piktas kal­
bas: Jie vienas kitą apkalba) - apšnekėti (Ne­
kaltai apšnekėta mergaitė), apkalbinėti džn.,
aptarti (Be reikalo jį aptaria), apmeluoti
šnek., apšaukti šnek., nudėti šnek. (Visaip žmo­
nės jį nudeda), nutarti šnek., dantinėti šnek.;
|| šmeižti (skleisti prasimanymus), apšmeiž­
ti, liežuvauti, dergti niek., derglioti niek. (nuo­
lat), dergėti niek., juodinti prk.; raišyti tarm.
(prieš vestuves), apraišyti tarm., a liežuviais
badyti (plakti, skalbti) šnek., purvais drabs­
tyti šnek., šunis karstyti šnek., pamazgomis
laistyti šnek.
a p k a l b e t o j a s , - a i (kas apkalba kitus)
- apšneketojas, apkalbinetojas, šnibždeika tarm.; || piktliežiivis, šmeižikas, liežuvneša šnek., liežuvautojas šnek., liežuvininkas
šnek.; || raištininkas tarm. (prieš vestuves), a
liežuvių nešiotojas šnek.
apkalbinėti —» apkalbėti
apkalbinetojas, - a i - > apkalbetojas
a p k a l b u s 4 (linkęs apkalbėti: Saugokis ap­
kalbtų žmonių) - apšnekus; || liežuvingas
šnek.

(Liežuvinga boba)

apkalti -» aptraukti 3
apkanta 3b—» tolerancija
apkantus 4 —» tolerantus
apkapoti —» apmušti 1 a)
apkarglioti —» apkabinėti
apkarpyti —» sumažinti 2
apkarsti - » įkyrėti
apkarstyti —» apkabinėti
apkarti —» apkibti

apkūnūs
apkaūkti -» apaugti
apkaustai dgs. 3b—» pančiai 1
apkaustas 3b—» ratlankis 2
apkaustyti -» aptraukti 3
apkaūšęs (-usi) —» apygirtis
apkaužoti —» apipelėti
apkeipti -» apalpti
a p k e p a s 3b(tam tikras kepintas valgis: Ry­
žių a .) - pudingas
apkerėplinti —» apdėti ||
apkerėti —» užburti 1
apkermėti —» apkibti
apkęsti -» toleruoti
apkiaūsti —» apsileisti
apkiautėlis, -ė l —» apsileidėlis
a p k i b t i (iš visų pusių prikibti: A. pūkais,
varnalėšomis) - apkarti (Apkarę lazdynai rie­
šutais), aplipti (Serbentų šakelės aplipusios
uogomis); apkermėti šnek. (storai apkibti)
apkirbti —» surūgti 1 ||
1 apkirpti, apkerpa, -o -» apgauti
2 apkirpti, -sta, -o —» surūgti 1 ||
apkyrūs 4 —» įkyrus
apklaikti —» apkvaišti 1
apklausas 3b—» anketa
apklėsti —» apsiausti 1
apkibtas 2 -» antklodė
apkloti —» apdengti
apkluikti —» apkvaišti 1
apkraiglioti -» apkabinėti
apkramti —» apšašti
apkraštys 3b-» apvadas
apkraštuoti —» apsiūti
apkraustyti —» apvogti
apkrauti -» apdėti
apkrečiamas 34b-» infekcinis
apkrėsti —» infekuoti
apkrėtimas 2 —» infekcija
apkropti 1. —» apgauti. 2. —» apvogti
apkrupti -» apšašti
apkukinti, apkulti -» apmušti 1
apkumščiūoti -» apmušti 1 a)
apkūnūs 4 -» riebus

17


apkuopti
apkuopti —» apvogti
apkurmulti -> aprengti ||
apkurtaūsis, -ė 2, apkurtėlis, -ė i -» kurčius
a p k u r t i n t i (padaryti kurčią, negirdintį:
Bombų sprogimai visus apkurtino) - užkurtinti (Su savo rėkimu ir ausis užkurtinai), užbėlsti, užtrenkti
apkvailti -> apkvaišti 1
apkvaisti -> apsvaigti
apkvaišėlis, -ė i —> beprotis
apkvaišinti 1. -> apsvaiginti. 2. -> nustebinti
a p k v a i š t i 1. (netekti kiek nuovokos, pa­
sidaryti kvaišam: Apkvaišo senis, nežino, ką
daro) - apkvailti (Pats matau, kad apkvai­
tau), apklaikti (Iš baimės ko neapklaikau),
apglūmti (Mes apglumę tylėjome), apduiti
(Paisto lyg apdujęs), apdvakti tarm., apdvokti tarm., apkluikti tarm., apkvošti tarm. 2. ->
apsvaigti. 3. -» nustebti
apkvaitinti -> apsvaiginti
apkvošti 1. -> apsvaigti. 2. -> apkvaišti 1
aplaidus 4 -> nerūpestingas
aplaidžia 3b-> nelaimė
aplamai prv. -> paviršutiniškai
aplamas 3b1. -> paviršutiniškas. 2. —» kvailas
1.
3. -> žioplas
aplamis, -ė i —> kvailys
aplamystė 2 -> kvailystė
aplankalas 34b-> aplankas
a p l a n k a s 3b(kartono viršeliai raštams su­
dėti: Paimk aplanką su dokumentais) - ir ap­
lankalas, luobai (Laiškus laiko luobuose),
segtuvas
a p l a n k y m a s i (atėjimas pas ką: Pažįsta­
mo a . ) - vizitas (Gydytojo v.)
a p l a n k y t i (užeiti, užsukti pas ką: A. li­
gonį) - atlankyti (Kaimynas kaimyną atlan­
ko), vizituoti (oficialiai)
aplanktis i -> ratlankis 1
aplaušioti -» aprengti ||
aplazdūoti -» apmušti 1 a)
apledėti -> apšalti
apleipti -> apalpti

18

apmatai
apleisti —> palikti 1
aplenkti 1. -> pralenkti. 2. -> aptraukti 3
aplėpausis, -ė i -> nulėpausis
a p l i e t i (sušlapinti pilant:/!, galvą vande­
niu) - apipilti, apšlėkti (Užėjo debesys irapšlėkė šieną), apgožti tarm. (gausiai)
1 a p 1 i n k prv. (ne tiesiog, apsukant: Tiesiog
arčiau, a. greičiau) - ir aplinkui (A. zirzė bi­
tės), apylankom(is) (Važiavom apylankom),
apsukui (Sūnys a. bėgiojo) ir apsukom(is),
ratu
2 a p 1 i n k prl. (žymint vietą: Kelionė a. Že­
mę) - apie (Laksto a. trobas), apsuk (A.
miestą apėjome) ir apsukui
a p l i n k a 3b(gamtinių ar kitokių sąlygų vi­
suma: Geografinė a. Aplinkos įtaka žmogui)
- aplinkuma (Jauki a.), terpė (Vanduoyra t.
žuvims gyventi), sfera prk. (Nepakeliama dar­
bo s.), atmosfera prk., klimatas prk.
a p l i n k r a š t i s i (direktyvinis raštas, siun­
tinėjamas įstaigoms: Perskaityk ministerijos
aplinkraštį) - cirkuliaras
aplinkui prv. -» 1 aplink
aplinkuma 34b-> aplinka
aplinkžodis i -» užuomina
aplipti -> apkibti
aplodismentai dgs. 2 -» plojimai
a p l o š t i (lošiant nugalėti: A. kortomis) apžaisti, nulošti (Vakarjį nuločiau), nužaisti,
nukortuoti
apluinoti -> aprengti ||
apluokas i -> aptvaras
aplūpti -» apmušti 1
apmaldai dgs. 3b-> atlankai
apmalšti -> aptilti
a p m a r g t i (imti mirgėti: Akys apmargo
nuo tų raibulių) - apraibti (Nuo saulės akys
apraibo), apžirti, apmirgti, apžilpti, apžaibti tarm.
apmąstyti -» apgalvoti
a p m a t a i dgs. 3b 1. (išilginiai audeklo siū­
lai: Apmatams neužteks ataudų) - metme­
nys (Metmenims baigiu siūlus verpti), drika


aprioglinti

apmaudas
geinys tarm. 2. (bendras planas: Apysa­
kos a.) - metmenys (Veikalo m.), eskizas,
škicas
apmaudas 3b-» pyktis
apmaudauti -» pykti
apmaudingas i 1. —» piktas 1 . 2 . - » nemalo­
nus
apmaudyti -» apgauti
apmaūdytis —» pykti
apmaudus 1 1. -» piktas 1 . 2 . - » nemalonus
apmautas 2 —» apvalkalas 1
apmaūtė 2 —» dėklas
apmauti -» apgauti
apmėrdėti —» apalpti
apmėšlūoti -» patręšti ||
apmėtyti —» apsiūti
apmežti -» patręšti ||
apmieleti —» apipelėti
apmiglinti, apmilminti -» apgauti
apmirėlis, -ė i -» lėtuolis
apmirti —» sustingti 2
apmoka 3b-» atlyginimas
apmokėti -» atlyginti
apmoturti —» apvynioti
apmovalas 34b, apmovas 3b—» apvalkalas 1
apmulkinti -» apgauti
apmūsoti —» apipelėti
a p m u š a l a i dgs. 34b(popieriai sienoms ap­
klijuoti: Gražūs kambario a .)- ir išmušalai,
sienpopieriai, tapetai sv.
a p m u š t i 1. (šiek tiek primušti: Didesnis
mažesnį apmuša) - apipliekti (Mušeikos jį
gerokai apipliekė), apiplakti apipefti (Ver­
kia apipertas), apkapoti, aplūpti, apkulti,
apdaužyti, apskaldyti šnek., aptalžyti šnek.,
apausti šnek., apšveisti šnek., apšlajūoti šnek.,
apkūkinti šnek. (su kumščiu), apvanoti šnek.,
apiplunksnūoti šnek., apibambinti šnek., apibūbinti šnek. (Basliu apibubino), apdvailyti
tarm., apipaišyti tarm., apriūkinti tarm., apipleinyti tarm., apiplėžinti tarm., apiplūnkti
tarm.; || skaudžiai: apčyžti apdyžti, apčaižyti; a) su kokiu daiktu, įnagiu: aplazdūoti
tarm.,

(lazda); apdiržūoti (diržu); apkumščiūoti
(kumščiu); b) per kokią vietą: apausūoti
(ausis apdaužyti); apsnukiūoti; apsprandūoti. 2. —» aptraukti
apmuturiuoti -» apvynioti ||
apnašas 3b—> išvaizda
apnešioti —» apdėvėti
apnikti 1. -> apspisti. 2. -> apimti 2
apniūkti —» apsiniaukti
1 apniūkti —> apibarti
2 apniūkti 1. —» apsiniaukti. 2. -> nuliūsti
apogėjus 2 —>viršūnė
apolbyti —> apibarti
apostatas, -ė 2 -» eretikas
apostazė 2 —> erezija
apoteozūoti —> idealizuoti
apozicija i —> priedėlis 1
apraibti —> apmargti
apraišyti -» apkalbėti ||
apraiška 3b—>reiškinys
apraišti —> apšlubti
apraita 3b-> landuonis
apranga 3b-> apdaras
aprašyti —>vaizduoti
apraudoti —» apverkti
apreikšti —>paskelbti
aprėkti —> apibarti
aprėmbėti —» aptingti
a p r e n g t i (užvilktidrabužius:^!.kailiniais,
švarku) - apvilkti (A. naujais drabužiais) , aptaisyti (Šventiškai a.), apdaryti (Šiltai a.), ap­
gerbti tarm. || storai, šiltai: apgūmuliuoti ir
apgumulti, aptūloti (Taip aptūlotas nė po žie­
mos vartais nesušalsi), apgūmoti tarm., apkufmulti tarm., apluinoti tarm., apipūžinti
tarm., aplaušioti tarm. (negražiai), apvaūrinti tarm. (negražiai)
aprėpnūs 4 —» apsukrus 1
aprėpti —> apimti 1
apribai dgs. 3b—> kontūrai
apridūs 4 —» apskritas 1
aprimti —> aptilti
aprioglinti —» apdėti ||
v

v*

19


aprišalas

aprišalas 34b-» tvarstis
apriukinti -» apmušti 1
aprobuoti -» patvirtinti
aprugti -» surūgti 1 ||
apruišti -» apšlubti
a p r ū k t i (apsitraukti dūmais: Lempos stik­
las aprūko) - apsmilkti (silpnai degant), pa­
dūmuoti
aprutuliuoti -» apvynioti ||
apsagalas 34b-» sijonas
apsagas 3b-» ratlankis 2
apsakinėti -» kalbėti b)
apsakyti -» papasakoti
apsakoti -» kalbėti b)
apsalpti —» apalpti
apsarga 3b-» apsauga
a p s a u g a 3bl. (saugojimas nuo pavojaus:
Krašto a. Sveikatos a .)- sauga, saugonė tarm.,
apsarga tarm., apgintis tarm. 2. —» priežiūra.
3. —» sargyba
a p s a u g o t i (suteikti apsaugą: A. nuo pa­
vojaus) - apsėrgėti (Apsergėk Viešpatie, to
nepadariau!), apginti
apsauseti, apsaūsti -» apdžiūti
apsčiai prv. —» daug
apsėda! dgs. 3b—» šermenys
apsegti -» aptraukti 3
apseklinti —» apvaisinti
a p s e m t i (apie vandens pakilimą: Vanduo
apsėmė tiltą) - užsėmti (U. pievas), užlieti
(U. pievas) , užpilti (U. pylimą) , aptvindyti
(A. laukus), užtvindyti, užplūsti (gausiai)
apsėrgėti —» apsaugoti
apsėsti -» apimti 2
a p s i a u s t a s 2 (vasarinis paltas: Užsimesk
ant pečių apsiaustą) - ir apsiautalas, apsiaustūvas; paltas (Žieminis, rudeninis p.);
|| lietpaltis (paltas nuo lietaus), lietinis; dul­
kius, dūlkinis (nuo dulkių); milinė (iš milo
siūta: Karinė m.), rudinė (prasta milinė)
apsiausti 1. (apdengti aplink: A. vaiką skara)
- apgaubti (iš viršaus), apgobti, apklėsti, ap­
supti. 2. -» apsupti 1

20

apsileidėlis

apsiaustis (-ies) m. 3b-» apsupimas
apsiaustūvas 2, apsiautalas 34b-» apsiaustas
apsiautimas 2 -» apsupimas
apsiautūvas 2, apsiavimas 2 -» avalynė
apsiblaūsėlis, -ė i 1. -» snaudalius. 2. -» pa­
niurėlis
apsiblausęs (-usi) 1 . —> mieguistas. 2. - > blau­
sus 2
apsiblausti 1. -» apsiniaukti 1.2. -> apsnūsti.
3. —» nuliūsti
apsiblęsti —> apsiniaukti 1
apsibristi 1. —> suklupti 1.2.-» suklysti
apsibūti —» apsiprasti
a p s i d a i r y t i (šen ir ten, aplinkui pasižiū­
rėti:^. apie namus) - apsižvalgyti (Apsižval­
gyk, kad niekas nepastebėtų), apsižiūrėti
(Neapsižiūrėjęs į duobę įkritau), apsiveizėti
tarm.
apsidebesūoti, apsidumbluoti, apsidrumsti —>
apsiniaukti 1
apsieiti —»išsiversti
a p s i i m t i (duoti sutikimą: A. atlikti dar­
bą) -sutikti (S. ilgiau padirbėti), pasižadėti
(P. ateiti)
apsikęsti, apsikūlti -» apsiprasti
apsilakėlis, -ė 1 -» girtuoklis
apsilaužti —» apsileisti
a p s i l e i d ė l i s i (kas apsileidęs, nešva­
rus, netvarkingas: A šeimininkas) - nevala
(Paišinas, susivėlęs kaip koks n.), nevaleika
ir nevaleiva, nevėkšla (Nevėkšlai nereikia
šluotos), nevėkšlis, apkiautėlis (Tas a. pri­
darė visokių negandų), kiaūtena, apsmūkėlis (kieno drabužiai apsmukę), smūkčius,
išgverėlis, kelmas prk., laužas prk., luobas
prk., luotas prk., milas prk., molmynys prk.,
milvelis prk., migla prk., raistas prk., stuob­
rys prk., gagrė tarm., grybmalis tarm., kiutena tarm., lamuža tarm., lėderga tarm., liaušys
tarm., liūozgis tarm., nėveša tarm., pliumpis
tarm., pliutvaras tarm., putnus tarm., riauba
tarm., šlamkus tarm., vėltena tarm. (susivėlė­
lis)


apsileisti

a p s i l e i s t i (pasidaryti nepareigingam,
netvarkingam: A d a rb e, m o k s le ) - apkiaūsti
(A p k ia u to , n ė b a r z d o s n e n u s is k u ta ), apsmuk­
ti prk., šnek. (V a ik š to a p s m u k ę s ) , apsilaužti
prk., šnek. (G y v e n a a p s ila u ž ę k a ip m ig y je ), apsiminti prk., šnek., išgverti šnek., apvifžti tarm.
apsimėrkėlis, -ė 11. —>snaudalius. 2. -» nere­
gys

apsimėrkti —» apsnūsti
apsimerlinti -> apsimesti
a p s i me s t i (rodytis kitokiam, negu yra iš tik­
rųjų: A . lig o n iu ) - dėtis (D . iš m i n tin g u ) ,
tartis (Ji ta r ė s i n ie k o n e ž in a n ti) , simuliuoti
(S. lig o n į), būtis ( A š b ū s iu o s n ie k o n e įm a ­
n ą s ), apsišaūkti (Jis a p s iš a u k ė d a k ta r u ) , ap­
siversti šnek. (K v a iliu a .) , pasidengti (L ig a
p a s id e n g ę s n e a tė jo ) , apsimerlinti tarm.
apsimetamas 3Ab -» veidmainiškas
a p s i me t ė l i s , -ė i (kas apsimeta, dedasi
kuo: A . lig o n is ) - prisimėtėlis, simuliantas
(A m ž in a s tin g in y s i r s .)

apsiminti —» apsileisti
apsiniaukęs (-usi) -> debesuotas
a p s i n i a u k t i 1. (apsitraukti debesimis:
D a n g u s a p s in ia u k ė ) - apniukti (V isu r a p n iu ­
k o , b u s lie ta u s ) ir apniukti, apsiūkti ( Š ia n ­
d ie a p s iū k ę , m a ty t, lis ), apsidebesuoti, ap­
siblausti (šiek tiek apsiniaukti), apsiblęsti, padūmuoti ( D a n g u s p a d ū m a v ę s ) , apsidrumsti šnek., apsiraugti prk., šnek., apsi­
dumbluoti tarm. 2. -» nuliūsti
a p s i p r a s t i (kiek priprasti: A n a u jo je vie ­
to je ) - apgūsti (S u š a lč iu a .) , apjūnkti (A p j u n k o k a tė s u š u n iu ) , apsibūti (V a ik a i g r e it
a p s ib ū n a s v e tu r ), apsikęsti (A p s ik ę s i, ir n e ­
b u s š a lta ) , apsikūlti šnek. (A p s ik ū lė arklys, n ė
b o ta g o n e b ijo ) , apsitupėti šnek., apsitrenkti
šnek. (A p s itr e n k ia u , ir n e b e š a lta )

apsiraugti -» apsiniaukti 1
ap (si) rengimas 2 -> apdaras
apsirgti -> susirgti
apsirikimas 2 -» klaida
apsirikti -» suklysti

apskritimas

apsiskaitęs (-čiusi) -» mokytas
apsiskaitymas l -» erudicija
apsisnaudėlis, -ė i -> snaudalius
apsisnausti -» apsnūsti
apsispręsti -> pasiryžti
apsišaūkti -> apsimesti
apsišviesti -> išsilavinti
apsišvietęs (-usi) -» mokytas
apsišvietimas 2 —> erudicija
ap (si) taisymas l -» apdaras
apsitrenkti -> apsiprasti
apsitrinti -> išsilavinti
apsitupėti -» apsiprasti
apsiūkti —> apsiniaukti
apsiūleti -> apsiūti
a p s i ū t i (nusiūti siūlę, kraštus: N o s in ę a p ­
s iū k ) - apkraštuoti, apdaigstyti (retais dygs­
niais), apsiūleti, apmėtyti šnek., atsiuleti, ati-

daigstyti, atmetyti šnek.
a p s i u v a 3b (toks vandens vabzdys) - ap­
diegas, mėdvėžis tarm., Cipas tarm.
apsiuvas 3b—> apvadas
apsiveiz(d)eti -> apsidairyti
apsiversti -> apsimesti
ap (si) vilkimas 2 -» apdaras
apsižiūrėti, apsižvalgyti -> apsidairyti
apskalba i -» gandas
apskaldyti -> apmušti 1
apskardas 3b-> lijundra 2
apskarėlis, -ė l -> driskius
apskarti -> apiplyšti
apskelbti -> paskelbti
apskirbti, apskobti -» surūgti 1 ||
apskrabas 3b-> lijundra 2
apskrėbti -» apdžiūti
apskretęs (-usi) -> nešvarus
apskritainis 2 -> 1 apvalainis
a p s k r i t a s 3b (rato, žiedo formos: A . d u ­
b u o , s ta la s ) - apvalūs (A . v e id a s, s ta la s ) , ap­
takūs (A . d a n g tis ) , apridūs tarm. (A . s ta tin ė s
d u g n a s ) , apsukurtinas tarm., stulgūs tarm.
a p s k r i t i m a s 2 (apskritakreivė:N u b r ė ž k
a p s k r itim ą ) - ratas (G e r v ė s s u k o s i r a tu ), lan-

21


apskrusti

kas, ratilas (R. aplink mėnulį), ratanas tarm.,
žiedas prk., vainikas prk.
apskrusti —» apdegti
apskurėlis, -ė i —» driskius
apskurti —» apiplyšti
a p s k ų s t i (pranešti kam kieno kaltę: A.
viršininkui) - įskųsti (Į. vyresnybei), įduoti
(apskųsti, kad suimtų: Į. žandarams), įrodyti
šnek. (Į. policijai), a liežuvį įkišti niek.
apslopti —» apalpti
apsmilkti —» aprūkti
apsmūkėlis, -ė i —» apsileidėlis
apsmukti —» apsileisti
apsmurgėlis, -ė i —» paniurėlis
apsmurgti 1. —» nuliūsti. 2. —» apsnūsti
apsnudėlis, -ė i —» snaudalius
apsnūdęs (-usi) —» mieguistas
apsnukiūoti —» apmušti 1 b)
a p s n ū s t i (pasidaryti mieguistam: Sėdi ap­
snūdęs, miego nori) - apsisnausti (Apsisnaudžiau ir nieko nejutau), susnusti, apsiblaus­
ti (Apsiblaususios akys), apsimėrkti, apsmufgti tarm., sušniurti tarm., SUrŪŽti tarm.
apsodai dgs. 3b—» rėmai
apspanginti —» apakinti ||
apspangti -> apakti ||
apspiėsti —» apsupti 1
a p s p i s t i (susirinkti aplink, apstoti iš visų
pusių: Senelę apspito vaikai. Jį bitės apspito)
- apipulti (Uodai apipuolė), apšokti (Mus
šunys apšoko), apnikti (Keleivius vilkai ap­
niko)
apspitrėlis, -ė i —» neregys ||
apspitrėti —» apakti
apspitrinti -> apakinti ||
apspitro —» apakti
apsprandūoti —» apmušti 1 b)
apspręsti —> lemti
apspūrėlis, -ė i -> driskius
apstas 2 1. —» perteklius. 2. -» daugybė
apsteti -> daugėti
apstybė 1 1. —> perteklius. 2. —> daugybė
apstingai prv. —> daug

22

apsvarstyti

apstingąs i -> gausus 1
apstingti —» apdžiūti
apstoti 1. —> apsupti. 1. 2. —> liautis
apstulbimas 2 —» nuostaba
apstulbinti —> nustebinti
apstulbti —> nustebti
apstūs 4 —» gausus 1
apsuk prl. —>2 aplink
apsukinys 34b—> riekė ||
apsukom(is) prv. —» 1 aplink
apsukrėti —> 1 vikrėti
apsukruolis, -ė 21. -» vikruolis. 2. -> gudruo­
lis

a p s u k r ū s 4 1. (mokantis suktis, gudrus:
Apsukriam žmogui visur sekasi) - sukrūs (S.
vaikinas), verslūs (mokantis verstis įvairio­
mis aplinkybėmis), verslingas stp., verstas
šnek. (V. pirklys), nepėsčias šnek., skudrūs
tarm., aprėpnūs tarm. 2. —» vikrus
apsūkti 1 1. -» apvynioti. 2. -> apgauti
1 apsukui prv. —» 1 aplink
2 apsukui prl.
2 aplink
apsukurtinas 3b—> apskritas 1
a p s u p i m a s 2 (apėjimas iš visų pusių: Išsiveržėm išpriešo apsupimo) - apsuptis (Pa­
kliuvom į apsuptį), apsiautimas, apsiaustis
(Apsiausties būklė), apgulimas, apgultis
(Tvirtovės a.), apgula, katilas prk. (mūšyje)
a p s ū p t i 1. (apeiti iš visų pusių, aplink: A.
priešo stovyklą) - apsiausti (A. priešo pozici­
jas), apgulti (A. tvirtovę, pilį), apstoti (Žmo­
nės jį apstojo ratu), apspiėsti (dideliu skai­
čiumi). 2. —» apsiausti
a p s u p t i s (-lės) m. 3b-» apsupimas
a p s v a i g i n t i (prž. a p s v a i g t i : A ga­

rais) - apkvaitinti (Jisgulėjo smalkių apkvai­
tintas), apkvaišinti, prisvaiginti (šiek tiek),
apkvošinti tarm. - Plg. p r i t r e n k t i
ap s v a i g t i (netekti sąmonės: Nuo dūmų
a .) - apkvaisti (Galva apkvaito), apkvaišti,
prisvaigti (šiek tiek), apdūiti (Išgers stiklelį
ir apdūja), apdvokti tarm., apkvošti tarm.
apsvarstyti -» apgalvoti


aptvaras

apsvilti
apsvilti —» apdegti
apšalas 3b—» lijundra 1, 2
a p š a l t i (apsitraukti ledu: Žemė apšalo le­
du) - apledėti (Valtis apledėjo), apgargeti
šnek. (storai apšalti), apibaubėti šnek. (Lan­
gai apibaubėjo), apiburbeti šnek.
apšašėlis, -ė i -» nušašėlis
a p š a š t i (aptekti šašais: Apšašo lūpos, vei­
das) - nušašti (Nušašęs smakras), apšokti
šnek., apkramti tarm., nukramti tarm., apkrupti tarm., nukrupti tarm., nurūbti tarm. ir
nurupti tarm., nupugti tarm.
apšaukti 1. —» apibarti. 2. —» paskelbti. 3. —»
apkalbėti
apščiuti —» aptilti
apšėpėlis, -ė 1 -» apžėlėlis
apšepti 1. —» apaugti |[. 2. —> apiplyšti
apšlajūoti -» apmušti 1
apšlekti -> aplieti
a p š 1 u b t i (pasidaryti šlubam: Arklys apšlubo, nebepaeina) - apraišti, apruišti tarm.
apšmaūkti —» apgauti
apšmeiža 3b—» apkalba ||
apšmeižti -» apkalbėti ||
apšneka 3b—» apkalba
apšnekėti —» apkalbėti
apšneketojas, -a i —» apkalbėtojas
apšnekūs 4 —» apkalbus
apšokti 1. -> apspisti. 2. -> surūgti 1 ||. 3. —>
apšašti
apštakėlis, -ė i -> neregys ||
apštakinti —> apakinti ||
apštakti —> apakti ||
apšvarinti —» apvogti
apšveisti —> apmušti 1
apšviesti -> pamokyti
aptaisai dgs. 3b1. —> viršeliai. 2. -» rėmai
aptaisalas 34b, aptaisas 3b-> apdaras
aptaisyti 1. —» aprengti. 2. -> apgauti
aptaka 3b—> landuonis
aptakūs 4 —» apskritas 1
aptalžyti —> apmušti 1
aptarimas 2 —» apibrėžimas

aptarti 1. —> apibrėžti. 2. -> apkalbėti
aptartis (-lės) m. 3b 1. -» apibrėžimas. 2. ->
apkalba
aptempti —> aptraukti 2
a p t e r š t i (padaryti nešvarų: A k i e m ą
š iu k š lė m is ) - apibjauroti (M u s ė s a p ib ja u r o j o la n g u s ) ir apibjaurinti, apdirbti šnek.,
apdergti vulg., aptrekti tarm.
aptiesti —» apdengti
aptikti —> rasti
aptykti —» aptilti
a p t i l t i (kiek nutilti: G a tv e lė je tr iu k š m a s
a p t i l o ) - aptykti (A p t y k o o r a s ) , aprimti,
apščiuti ( A p š č iu v o v ė j a s ) , apmalšti ( A p m a lš o k a lb o s , g a r sa i)

a p t i n g t i (kiek sutingti: A p tin g a u ir n e b ė ­
j a u p a s iv a i k š č io ti ) - apdiržti šnek. (A p d ir ž o ,
į n ie k u s p a s iv e r tė ) , aprembėti šnek.
aptraukalas 34b, aptraukas 3b-> apvalkalas 1
a p t r a u k t i 1. (iš viršaus kuo nukloti: Š a r ­
m a m e d ž iu s a p tr a u k ė ) - apvilkti (D e b e s y s
d a n g ų a p v i lk o ) , padengti (R ū d y s g e le ž į p a ­
d e n g ė ). 2. (apsiūti kuo: K a ilin iu s g e lu m b e a .)
- apmušti, aptempti (S ė d y n ę a. o d a ) . 3 . (ap­
kalti aplink: T ek in iu s g e le ž in ia is r a tla n k ia is
a . ) - apkalti (S k r y n ia g e l e ž i m i s a p k a l t a ) ,
apkaustyti (K a lv is a p k a u s tė r a tu s ) , apsegti,
aplenkti (A . p a v a ž a s )
aptrekti —» apteršti
aptręšti —» patręšti ||
aptrinti —» apdėvėti
aptūloti —» aprengti ||
aptuštinti —» apvogti
aptvanl^ti —> apvynioti ||
aptvara 3b—> tvora
a p t v a r a s 3b(aptverta vieta gyvuliams ga­
v

nytis ar stovėti: S u v a r ė g y v u liu s

į a p tv a r ą ) -

užtvaras, žardis (Ž a r d y je ve ršia i g a n ė s i), žar­
diena, kluonas (P a le is k a r k lį į k lu o n ą p a s i ­
g a n y ti ) , kluoniena ( K lu o n ie n o j š ie n a s p a ­
k r e ik ta s d ž iū v a ) , gardas ( G a r d e ž ą s y s g a n o ­
s i ) , gardinys, apluokas tarm. ( K ie n o a., to ir
veršis flk.)

23


aptvarstyti

apžioti

aptvarstyti, aptverti -» apvynioti ||
aptvindyti -» apsemti
a p u o k a s 1 1. (pelėdų šeimos paukštis: Pa­
sišiaušęs kaip a.) - ūvas tarm., žiūras tarm.,
jras tarm. 2. -» galva 1 .3 .- » kvailys
apūoklėkis i -» prietema
apušotas i, apušrotas i -» miškas
a p v a d a s 3b (drabužio pakraščio juostelė:

Kepurės, sijono a.) - apsiuvas ( Kaklo iškir­
pimas, papuoštas baltu apsiuvu), apyrumbė
(Kailio a.), apkraštys (Juosta su gedulo ap­
kraščiu), valinys, bordiūras spec.
apvaisinti

(duoti užuomazgą vaisiui:

Tranas apvaisina bičių motiną) - apseklinti
(dirbtinai)
apvaizda 1 1. -» priežiūra. 2. -» Dievas
apvaizdūs 4 -» atsargus
l a p v a l a i n i s bdv. 2 (pailgai apskritas: A
spec.

veidas, kiaušinis) - apskritainis (Apskritai­
nė žiedo akis), ovalūs. - Plg. a p s k r i t a s 1
2 a p v a l a i n i s dkt. 2 1. (kiaušinio formos
figūra) - ovalas. 2. -» kočėlas
apvaleti 1. -» storėti 1 .2 .-» tukti
apvalyti -» apvogti
a p v a l k a l a s 34b 1. (drabužis kam apvilk­
ti, aptraukti: Pagalvės a.) - ir apvalkas, apvalktis, užvalkalas (Priegalvės u.) ir užvai­
kąs, užvalktis, antvalkalas (Antklodės a.) ir
S

v

antvalkas, antvalktis, jvalkalas (Čiužinio į.)
ir (valktis, antnartis, aptraukalas (Sėdynės,
sofos a.) ir aptraukas, apmovalas (Šautuvo
a.) ir apmovas, apmautas (Baldų a.), viršūs.
2. -» apdaras
apvalkas 3b1. -» apvalkalas 1. 2. -» apdaras
apvalktis i -» apvalkalas 1
apvalūs 4 1. —> apskritas 1. 2. -» storas 1
apvanoti -» apmušti 1
apvaras 3b-» apyvaras
apvar(s)tis i —» apyvaras
apvaūrinti 1. -» aprengti ||. 2. —> apvynioti ||
apveidūs 4 -» gražus
apveikti -» nugalėti
apveiz(d)eti -» apžiūrėti

24

a p v e r k t i (su ašaromis apgailėti:/!, miru­
sį) - apraudoti (garsiai verkiant)
apverktinas 3b-» vargingas 1
apvilkėti —» apdėvėti
apvilkti 1. -» aprengti. 2. -» aptraukti 1
a p v y n i o t i (apsupti kokia medžiaga: A.

raiščiu pirštą) - apvyti (Viela a. kotą), apvy­
turiuoti ir apvyturti, apvystyti (ppr. vaiką),
apmoturti, apsūkti; || aptvarstyti (tvars­
čiais), aptverti, apibintūoti, aptvankyti;
apmūturiuoti (storai), aprūtuliuoti, ap­
vaūrinti tarm.
apviržti -» apsileisti
apvystyti, apvyti -» apvynioti
apvyturiuoti, apvyturti -» apvynioti
a p v o g t i (slapta paimti: Vagys kaimyną ap­
vogė) - apkraustyti prk., šnek., apdžiauti prk.,
šnek., aptūštinti prk., šnek. (Jam kišenes ap­
tuštino), apdykinti prk., šnek. (Butą apdykino), apšvarinti prk., šnek., apvalyti prk., šnek.,
apkuopti prk., šnek., apkropti tarm.
apvožalas 34b, apvožas 3b-» dangtis 1
apzūlinti -» apdėvėti
apžabaldyti -» apakinti
apžabalėlis, -ė i —» neregys
apžabalinti -» apakinti
apžabalti —» apakti
apžadas 3b-» pažadas
apžadeti -» užburti 1
apžaibti -» apmargti
apžaisti -» aplošti
apžavai dgs. 3b-» burtai
apžavėti -» užburti 1
a p ž e 1 ė 1i s, -ė i (kas apžėlęs plaukais: Tas
a. nė plaukų nenusikerpa) - žėlūnas, apšepėlis (Apšepėli, bent barzdą nusiskusk), sa­
manius menk., kerplėša menk., Želvys tarm.,
apželvys tarm.
apželti -» apaugti
apžiaūbti 1. -» apžioti 1 .2 .- » apimti 1
apžilpti -» apmargti
a p ž i o t i 1. (apimti burna, nasrais: Daug
apžiosi, maža nukąsi flk.) - apžiaūbti šnek.


arklys

apžirti

( V is k o v ie n a s n e a p ž ia u b s i ) . 2. -» apimti 1
apžirti -» apmargti
apžiūra 3b-» paradas
a p ž i ū r ė t i (viską ar visą pamatyti:
k a m p u s a . ) - apžvelgti (A . n u o g a lv o s ik i k o ­
j ų ) , apveiz(d)eti tarm.
apžiūrūs 4 -» atsargus
apžlibėlis, -ė i —» neregys ||
apžlibinti -» apakinti ||
apžlibti -» apakti ||
apžolinti —» užburti 1
apžosti -» apibarti
apžvalgų s 4 —» atsargus
apžvelgti -» apžiūrėti
a f dll. (klausiant: A r b u v a i d a r b e ? ) - bene
(klausiant ir abejojant:

B . tu m o k i a u s ti? ),

beg (N e ž in a u , b e g b ū siu g y v a s? ), begu, be (B e
n e s i m a t ę s m a n o b r o lio ? ), bafi (B a u n e tė v e ­
lis r a n g e lę ren g ė?)

aras 4 -» erelis
arbitras, -ė 2 - » tarpininkas
a r c h a i z m a s 21. (pasenęs, nebevartoja­
mas žodis ar posakis) - sėnžodis, senybė. 2.
-» atgyvena
archajiškas i -» senas 2
archipelagas 2 -» salynas
arda 4 1. —> barnis. 2. -» nesantaika
ardas 4 —» 1 kartis ||
ardymas l -» spraga 1
ardyti -» griauti 2
ardytis -» irti
ardonė 2 -» eketė ||
ardus 4 1. —> irus. 2. -» barnus
arėjas i -» artojas
arenti 1. -» urgzti 1.2.-» erzinti 1
areštantas, -ė i -» 2 kalinys
a r e š t a s i (laisvės atėmimas trumpam: N a ­

suimtis ( J įp a l e id o iš
suėmimas, sulaikymas ( N u s ik a l­

m ų a. A r e š to n a m a i) s u im tie s ) ,
tė lio s .)

a r e š t i n ė 2 (arešto namai: J is s ė d i a r e š ti­
n ė je ) - daboklė sv., šaltoji šnek., belangė šnek.,
cypė niek.

a r e š t u o t i (uždaryti į arešto namus: A . n u ­
s ik a ltė lį) - suimti (S. v a g į), sulaikyti, sučiup­
ti prk., sugriebti prk.
argumentas 2 - » įrodymas
argumentuotas i -» pagrįstas
argumentuoti -» pagrįsti
ariena 3 -» dirva 1
arikas 2 -» artojas
arimas 2, arinys 3b-» dirva 1
aristokratas, -ė 2 -» didikas
aristokratija l -» diduomenė
arkytis - » išdykauti
a r k l a s 3 (senovinis medinis padargas že­
mei arti: S e n ia u
m ę arė) -

m e d in ia is a r k la is ž m o n ė s ž e ­

žagrė (K a ip

tu u ž a rs i ly g iu s la u k u -

ž ė liu s b e ja u č ių , žag rės, b e n o r a g ė lių ? ),

žam­

bis (B r a šk ė jo ž a m b ia i, ja u č i ų tr a u k ia m i) ir
žambris, žuobris (K o k s a rto ja s, to k s ir ž . flk.),
girgždūlis šnek., ragočius tarm.; || stagūtas
tarm. (lengvesnis arklas), stūgė, stagūtė, stagūtis; || plūgas (geležinis, dabar vartojamas)
arklėkas 2, arklenas i -» arklys c)
arkliadėlė l -» dėlė ||
arkliaganys, -ė 34a -» piemuo ||
arkliapalaikis i -» arklys č)
arkliaširdis 2 —» žiaurus
a r k l i a u o g ė i (panašus į bruknę augalas)
- kiaūliabruknė, kiaūliauogė, lokžolė, mėškauogė, miltinė, pelenė
arkliavėdaris, -ė 2 -» besotis
a r k l i d ė 2 (arklių tvartas) - arkliatvartis,
arklininkas
arklynas i -» arklys c)
arklininkas 2 1. -» piemuo ||. 2. —> arklidė
arklio galva -» kvailys
arkliokas 2, arkliokštis i -» arklys c)
a r k l y s 3 (naminis darbo gyvulys: A r k lio n e p a š ė r ę s , n e v a ž iu o s i flk.) - žirgas (jojamas ar­
klys: B r o le lis a n t ž ir g o s ė d ė jo ) , ašvienis tarm.,
psn. (darbinis arklys), kūzė vaik., ygagas vaik.;
a) lengvos bėgsenos lenktynių arklys: bėgti­
nas (Jie v a ž in ė ja b ė g ū n a is ), ristūnas ir ristokas, ristininkas; b) gerai šeriamas, pava-

25


arkliukštis
žiuoti skirtas arklys: Šarūnas, žviginis (Su
žviginiais kaip viesulas nudundėjo)', c) men­
kas, nedidelis arklys: arklekas (Tik pinigus
sukišo ūžtą arklėką), arklenas, arklynas, ar­
kliokas, arkliokštis (Netoli važiuosi su tuo
arkliokščiu), arkliukštis; č) prastas, liesas,
senas arklys: arkliapalaikis, kuinas (Vospa­
velka ratus tas k.), kevė (K. pristojo kelyje) ir
kevinas, kivyna tarm., brakalas tarm., menk.,
gaištaras tarm., menk., grobanas tarm., menk.,
kabalda menk., kipšulys tarm., menk., klabūkas tarm., menk., klampis tarm., menk., klukna
tarm., menk., kriokas tarm., menk., kulnas menk.,
lubrakas tarm., menk., lupena menk., skrabis
tarm., menk., Žlafgis tarm., menk. (sunkios bėgsenos); d) rambus, sunkiai pavaromas:
rambys (Sunku greičiau pavaryti tokį rambį), stumas menk., stumtuvas menk., kūltena
menk.; e) pagal spalvą arkliai (kumelės) skirs­
tomi: baltis, baltokas; juodis, juodokas; šir­
mis (maišyto plauko), širmokas, širvis, baltširvis, šyvis, šalnis, šerkštis; beris (rusvo
plauko), bėrokas, berširvis, berlašis, kaštonis, raudis, sartis, sartokas, brišis tarm.,
briedplaūkis, juodbėris, tamsbėris, šviesbė­
ris, plėsnis tarm.; pilkis (pilko plauko), palvis, palšis, palšokas, pelėkis, pelenius; geltis (gelsvo plauko) ir gelčius, gelsvis, derėšius, dūlis; margis (margas); laukis (balta
kakta); žvaigždgalvis (su žvaigžde kaktoje);
obuolmušys (apskritai dėmėtas); b a lt a ­
kartis (baltais karčiais); juod(a)kartis (juo­
dais karčiais)
arkliukštis l —» arklys c)
arkoti —» plėšyti
arktinis i —» šiaurinis
armada 2 —» laivynas
armazynė 2 —> triukšmas
armazūoti —>kalbėti b)
armenys (-ų) dgs. 3a —> bedugnė
armeti -> kalbėti e)
armija l —» kariuomenė
armijos dgs. i —>bedugnė

26

aruodas
armoniką paleisti —» pravirkti
armota 2 -> patranka
armuo (-ens) 3a —» dirvožemis
arogancija i —> įžūlybė
arogantas, -ė i —> akiplėša
arogantiškas i —» įžūlus
aromatas 2 —> kvapas
aromatingas i —> kvapus
a r p a s 4 (grūdų vėtomoji mašina: Gausiai,
it žirnius per arpą, bėrė žodžius) - vėtytūvas
arpuoti —» vėtyti ||
a r s e n a l a s 2 (ginklų, amunicijos sandė­
lis) - ginklinė ir ginklūdė ret.
arškytis —» šėlti 2
arškūs 4, aršūs 4 —> smarkus
arterija 1 1. -» gysla ||. 2. —> kelias 1 ||
1 a r t i (arklu ar plūgu versti žemę: A. lauką) - piešti (dirvoną), riekti šnek. (Šįmetsun­

ku r. pūdymą - labai sužėlęs)
2 a r t i prv. (nedideliu atstumu: Nuo mūsų
miestas a.) - netoli (N. buvo ežeras), netoliese
(Jis gyvena n.), artiese, artimai, artutėliai
(visai arti), čia pat, a po ranka šnek., po no­
simi šnek. - Plg. 2 g r e t a
3 arti prl. —» apie 1
artiese prv. —> 2 arti
artigalė i —» nėščia
artikelis l —» skirtis
artimai prv. —» 2 arti
a r t i m a s 3b 1. (nedidelio atstumo: Sviesi
naktelė, a. kelelis) - ir artus, netolimas. 2.

-» glaudus
artimiausias l - » tiesioginis
artipilnis 2 —> apypilnis
artistas, -ė 2 1. —» aktorius. 2. —» meistras
artiverksnis l —> apyverksnis
a r t o j a s i (kas aria lauką: Koks artojas, toks
ir arklas flk.) - arėjas, arikas, dirvaris tarm.,
vagavarys poet., laukarys poet., a žemės knisėjas (kurmis) menk.
artus 4 -> artimas
artutėliai prv. -> 2 arti
a r u o d a s l (klėties pertvara grūdams pil-


ašutai

aržus
ti: Pilni aruodai kviečių) - miega tarm. (Tuš­

a š a k a l (žuvies kaulelis: A. įstrigo gerklėje)

čiose miegose pelės nešokinėja

akuotas
ašara l 1. -» truputis. 2. -» lašas 1
ašaras barstyti (berti) -» verkti
ašaras braukyti (braukti) -» guosti
ašaras lieti (žvilginti) —» verkti
ašarynė b. 2 -» verksnys
ašaringas l -» verksmingas
ašarius, -ė 2 -» verksnys
ašaromis plūsti (plaukti, praustis, srūti, ne­
matyti tako) -» verkti
ašaronė 2, ašaros dgs. i -» verksmas
ašarose plaukioti (skęsti) -»verkti
ašaroti -» verkti
a š i g a l i s l (žemės ašies galas: Pz'eių a. ) polius
ašmainė i -» sėtuvė ||
ašmas 4 -» aštuntas
ašmeningas i -» aštrus 1

flk.)

-

aržus 4 -» smarkus
asilas 3b-» kvailys
a s i l ė n a s l (asilų ir arklių mišrūnas: Šeše­
tas asilėnų traukė pabūklą ) - mulas (Stiprus
kaip m.), àsilarklis psn.
asilo galva —» kvailys
asys 4 -» asiūklis
asistà 2 -» palyda
asistentas, -ė 2 -» padėjėjas ||
asistuoti -» mergintis
a s i ū k l i s 2 (toks sporinis augalas: Darže
asiūklių pridygę) - asys, barzdis, kežėtys,
driėžgegužė, triaukšlys, triaūšis, ožkabarz­
dis
a s l a 2 (pirkios, krosnies ar klojimo molinė
apačia: Iššluok pirkios aslą ) - padas (kros­
nies, kluono), laitas (Vyraiplūkė kluono lai­
tą), grendymas (Žvirblių nenuginsi nuo gren­
dymo), klojimas (K. lygus kaip stalas) , kluo­
nas (K. priklotas pėdų), pluktas (Krosnies p.
išsilupęs), atšlaimas (Sušluokgrūdus nuo at­
šlaimo), grinda tarm., plonas tarm. (Pečiaus
plonas išdegė, reikia vėl sumūryti), žemė šnek.
(pirkios, klojimo)
asmenybė i -» asmuo
a s m e n i n i s 2 1. (būdingas, priklausantis
kuriam nors asmeniui: Asmeninė nuosavy­
bė) - asmeniškas (A. reikalas), individu­
alus (Individuali ypatybė), individualinis,
personalinis (Personalinėpensija). 2. -» nuo­
savas
asmeniškas l -» asmeninis 1
a s m u o 3b (žmogus kaip atskiras visuome­
nės narys ‘.Asmens laisvė, neliečiamybė) - as­
menybė (Sviesi, tauri a.), žmogus, žmogysta,
individas, persona, subjektas, ypata
asnis (-iės) m. 4 -» ašmenys
asonànsas i -» harmonija ||
aspektas 2 -» atžvilgis
aspiracija l -» siekimas
astma 2 -» dusulys
S

v

a š m e n y s (-ų) dgs. 3b (pjaunamo ar kerta­
mo įrankio aštrioji dalis: Peilio a. atšipo) -

akuotas (Nenubrauk žirklėms akuoto) , au­
deklas šnek. (dalgio ašmenys), asnis tarm.
ašoklis l -» serbentas
aštriadantis 2, aštrialiežuvis 2 -» sąmojingas
aštriarėgis 2 -» akylas 1
a š t r i n t i (daryti aštrų: A. peilį, kirvį) - ga­
ląsti (Mirtis galanda plieno dalgį), skudrinti
tarm. (daryti skudrų, labai aštrų); || plakti
(ploti ašmenis: Dalgį p.), tinti, kalti; pustyti
(braukiant ašmenis: Jis pusto skustuvą į dir­
žą), brukštyti (dalgį), delnyti, šleikti (Šleik
dalgį, bus aštresnis); dantinti (aštrinti pjūk­
lo dantis)

a š t r ū s 41. (gerai pj aunantis: A. dalgis, pei­
lis, pjūklas) - ašmeningas, skudrus (labai
aštrus), skabūs tarm. (S. peilis), kandūs prk.
2. -» smailus. 3. -» šaižus 1 .4 .-» skvarbus.
5.
-» ėdus 1. 6. -» šaltas 1 ||
a š t u n t a s 4 (kelintinisskaitvardis„8“'.At­

eik aštuntą valandą) - ašmas psn. (Senis jau
ašmą dešimtį varo)
ašutai dgs. 3b -» plaukai ||

27


ašva

ašva 2 —> kumelė
ašvienis l —» arklys
atabradas 3b—» sekluma ||
ataduras 2 —» priešgyna
atagoda l —» nuovoka
atagonis l —» atolas
ataka 2 —» puolimas 2
atakia i -> kerštas
atakis l —» akibrokštas
atakuoti -> pulti
atameilės dgs. l -> atlankai
atapentis 1 —» užkulnis
atapūta l —» pagairė
atara 3b—» skersvagė
atatikės dgs. l —» kerštas
atatupstas 3b—» atbulas
atatvanas l —» sekluma ||
a t a u d a i dgs. 3b (skersiniai audeklo siūlai:

Metmenys lininiai, o ataudai vilnoniai) - audmenys, atbrukai tarm.
a t a u g a 3b (ataugusi medžio šakelė: Iš kel­
mo auga ataugos) - atžala (Karklas leidžia
atžalas), atvaša (Gluosnio atvašos), strėle
šnek., atgaja tarm. —Plg. ū g l i s
ataugas 3b-> atolas
ataugynas 1 —» atžalynas
a t a u g i n t i (prž. a t a u g t i:A. iškirstą miš­
kelį) - atželdinti (A. atolą, barzdą, plaukus)
a t a u g t i (iš naujo išaugti: Miškas vėl atau­
go) - atželti (tankiai ataugti: Atžėlė krūmai,
dobilai, plaukai)
ataušėlis, -ė 1 —» žioplys
a t a u š i n t i (prž. a t a u š t i:A. sriubą) - at­
vėsinti (Lietus atvėsino orą), atšaldyti (At­
šaldyk viralą)
a t a u š t i (pasidaryti šaltam, vėsiam: Arba­
ta ataušo) - atvesti (Sriuba, oras atvėso), at­
šalti (Vanduo, oras atšalo)
atavaras 3b—>akivaras
atavėja l —» pagairė
atbaidyti —» atgrėsti
atbalsis 11. —>aidas 1.2. —>atgarsis 1
atbaros dgs. l -> pasturlakai

28

atdūsis

atbėsti —» atšipinti ||
atbildinti -> atgabenti ||
atblizgėti —» atspindėti
atblizgys 3b-> atspindys
atbodus 4 1. —>nuobodus. 2. -> įkyrus
atboginti —» atgabenti
atbosti -> įkyrėti
atbraila 3b-> briauna 1
atbraizgėti —> atskarti
atbraškinti —» atgabenti ||
atbraūkti -> atsklęsti
atbrigzti -> atskarti
atbrizinti -> atpjauti 1 ||
atbūdinti —» pabudinti
atbugdyti -> atgabenti
atbukęs (-usi) -> bukas 1
atbukinti -> atšipinti
atbukti -> atšipti
atbulai prv. -> priešingai
atbulafnis, -ė 2 -> priešgyna
a t b u l a s 3b (judantis ar stovintis užpaka­
liu į ką nors: A eina, stovi) - atgalias (Stu­
mia vežimą atgalią), atpakalias (Jis traukėsi
a.), atžagarias (Jį atitempė atžagarią),
atatupstas (Traukiasi a.), atkalas tarm.,
atstubas tarm.
atbuleikis, -ė 2, atbuleišis, -ė 2, atbulvyžis, -ė 2
—» priešgyna

atbusti -> pabusti
atčiaupti -> atidaryti ||
atdairūs 4 —» atžvalgus
atdalas 3b-> atskiras
a t d a r a s 3b (neuždarytas, neužvertas: A.
langas) - atidarytas, atviras (Atviros durys),
atvertas, atlapas (apie duris, langus, vartus,
drabužius) ir atlapotas; || atkilas (Atkili var­
tai), atkeltas; atrakas (neužrakintas: Atrakos durys), atrakintas; atsklidas (Atsklida
knyga), atskleistas; atsagas (drabužis: A.
švarkas), atsegtas, atklastas tarm., atvapas
tarm.

atdrėkys 3b-> atodrėkis
atdūksis 1, atdūsis l —» atodūsis


atdzirinti

atdzirinti —> atpjauti 1 ||
a t e i s t a s , -ė 2 (kas neigia Dievo buvimą:
Ateistų klubas) - netikintysis, bedievis; ||
laisvamanis
a t e i t i s (-ies) m. 3b(busimasis laikas: Kraš­
to, žmogaus a .)- rytojus prk. (Žengti į šviesų
rytojų), rytdiena prk. (Rytdienos uždaviniai)
atėiva b. i —> ateivis
a t e i v i s, -ė 2 (kas atėjęs, atsikėlęs iš kitur:
Jis a., ne vietinis gyventojas) - atėjūnas (Sve­
timšalis a.) ir atėjuonis tarm., atsikelėlis (A.
iš svetimo krašto) , atsikraustėlis, imigran­
tas, atklajunas menk., atsibastėlis menk., atsiplovėlis menk., atsibaldėlis menk., atsiplakėlis menk., atėiva menk.
a t e i z m a s 2 (pažiūrų sistema, neigianti
antgamtinį pasaulį) - netikėjimas, bedievy­
bė; || laisvamanybė
atėjūnas, -ė 2, atėjuonis (-ies) b. 4 —» ateivis
ateitinys 34b-> užkurys
a t g a b e n t i (atvežti ar atnešti kokius daik­
tus: A prekes, produktus) - pristatyti (R sta­
tybines medžiagas), atkraustyti (gyventojus,
baldus), atidanginti, atboginti šnek. (Atbogino ėdžias), atbugdyti šnek., atgarbinti šnek.;
|| žalgius daiktus: atgriozdinti (Atgriozdino
stakles iš klėties) ir atgriozdoti, atrioglinti;
atbildinti (su triukšmu, bildesiu), atidundin­
ti, atitrinkinti, atbraškinti (sunkiai vežant)
atgairė l —» pagairė
atgaiša i —» pagairė
atgaivingas l —>gaivus 1
atgaivų s 4 —» gaivus 1
atgaja 3b—» atauga
1 atgajus l —» poilsis
2 atgajus 4 —» gajus
a t g a l prv. (priešinga kryptimi: Grįžti, trauk­
tis a.) - ir a tg a lio s , a tp a k a l, a tp ė d ž iu i tarm.
(tomis pačiomis pėdomis atgal), atpėnttarm .,
psn., a p ė n t tarm.

atgaleivis, -ė 2 —> reakcionierius
atgaliai dgs. 3b—» pasturlakai
atgalias 3b—» atbulas

atgudinti
atgalios prv. —> atgal
atgalis i -> liekana
atgaminti —» atkurti ||
a t g a m ū s 4 (linkęs atgaminti) - reproduk­
tyvus
atgandūs 4 1. —» nuobodus. 2. —» įkyrus
atgarbinti —» atgabenti
a t g a r s i s 1 1 . (nuomonėspareiškimas,re­
agavimas: Spaudos atgarsiai) - atbalsis (Jo

nuomonė nerado atbalsio, niekas jam nepri­
tarė), rezonansas. 2. —> aidas 1
atgieža i —» kerštas
atgiežingas i —>kerštingas
atgiėžti -> atkeršyti
a t g y t i (atgauti gyvybinius procesus: Pava­
sarį visa gamta atgyja) - atsigauti (Nudžiūvus žolelė vėl atsigavo po lietaus), atkusti (A.
po žiemos, po ligos). - Plg. a t s i p e i k ė t i
a t g y v e n a i (pasenusio reiškinio liekana:
Idėjinė a .)- anachronizmas, archaizmas, se­
niena, atrūgos niek. (Oportunizmo a.)
atgodis l —» nuovoka
atgodūs 4 —» gudrus
atgožūs 4 —» įžūlus
atgrasinti —> atgrėsti
atgrasūs 4 —» koktus
atgrąžtai dgs. 2 —» atlankai
a t g r ė s t i (grasinimu atpratinti: A. vaikus
nuo rūkymo) - nugrėsti (Nieks jo nenugrėsė
nuo noro keliauti), atgrasinti, nugrasinti
(Nugrasinai paukštelį nuo lizdo), atbaidyti
(Sunku žvirblius nuo kanapių a.), nubaidyti

(Nubaidė kaip kurapką nuo kiaušių flk.)
atgręžti 1. —» atsukti. 2. —» grąžinti
atgriežti —> atpjauti 1
atgriozdinti, atgriozdoti —> atgabenti ||
atgrisinti —» atpratinti
atgristi 1. —» atprasti. 2. —» įkyrėti
atgrisūs 4 1. -> įkyrus. 2. —» nuobodus
atgrizinti —> atpjauti 1 ||
atgrįžtūvės dgs. 2 -> atlankai
atgrubnagis, -ė i —» sugrubnagis
atgudinti —» atpratinti

29


atgulis

atgulis l -» pogulis
atgulti —» susirgti
atgusti -> atprasti
atida 2 —» dėmesys
atidaigstyti —> apsiūti
atidalyti -> atskirti
atidanginti —» atgabenti
atidarytas l —» atdaras
a t i d a r y t i (padaryti atvirą, prieinamą:A

duris, langus) - atverti (A. langą), atlapoti
(plačiai, iki galo atidaryti); || atkelti (var­
tus); atversti (knygą), atskleisti; atmerkti
(akis), atplėšti prk.; atčiaupti (burną, nas­
rus), išžioti, išviepti; atvožti (dangtį, knygą),
atidengti
atidėlioti —» delsti
atidengti -> atidaryti ||
a t i d ė t i (paskirti tolesniam laikui: A. eg­
zaminus, vestuves) - nukelti (N. mokėjimo
terminą kitiems metams)
atidykinti —» ištuštinti 1
atidrėksti -> atlupti
atidundinti -> atgabenti ||
atiduoti —» grąžinti
atidūs 4 —» dėmesingas
atilsis l —>poilsis
a t i m t i (priversti atiduoti: A. turtą, ginklą)
- paveržti (Jiepaveržė mano gėrybes), išplėšti
(I. iš rankų raktus), atmušti (A. grobį), pa­
mušti (Pamuše nuo jo mylimąją). - Plg.
konfiskuoti
a t i t i k m u o (-ens) 3b (kas atitinka, lygu
kam nors: Tarptautinių žodžių atitikmenys lie­
tuvių kalboje) - ekvivalentas, lygmuo (visai
lygus pakaitas: Vienas žmogus nėra l. kitam

žmogui)
a t i t i k t i (būti atitikimo, derėjimo santy­
kyje: Nuorašas atitinka originalą) - atliepti

(Bendrinės kalbos žodžius tarmėse dažnai at­
liepia kiti žodžiai), prilygti (Vienas kitam ne­
prilygsta), atsakai (Raitelio rūbai atsakė jo
gražumui)
atitokti —> atsipeikėti

30

atkeršyti

atitraukti -> abstrahuoti
atitrauktybė i —» abstrakcija
atitrauktinis 2 —» abstraktus
atitrinkinti -> atgabenti ||
a t i t r ū k t i 1. (netekti ryšio: A. nuo tikro­
vės) - atsipalaiduoti, atsilaisvinti (A. nuo
mokyklos rūpesčių), nusišalinti (N. nuo dar­
bo), atsiplėšti (A. nuo žemės), atsiskirti (A.
nuo draugų). 2. (turėti laisvo laiko: Atitrūkdamas nuo darbo, mokslus baigė) - atpūlti
(Tik atpuls nuo darbo, ir lekia pas ją), atspė­
ti (Užeik kada, atspėdama nuo darbo)
atituštinti —» ištuštinti 1
atitverti —> atskirti
atjauta 3b—» užuojauta
atjunkyti —» atpratinti
atjūnkti —» atprasti
atkaita l —» atokaita
atkaklūnas, -ė 2 —» užsispyrėlis
a t k a k l ū s 4 (priešingai nusiteikęs ar ryž­
tingai veikiantis: A kovotojas) - užsispyręs,
atšakūs (Jis labai a .- ką pasakyk, vispriešais
ir priešais), skersas prk., atstangūs knyg. (A.
ginčininkas), kietakaktis menk., kietaspran­
dis menk., atkarūs tarm. (A. vaikas —viską
priešingai daro), atkragūs tarm., uvėrūs tarm.
atkakti —» atvykti
atkalas 3b—» atbulas
atkalnė 1 -> nuokalnė
atkaltė 3b—» atrama
atkampiai prv. —» nuošaliai
atkampis l -> užkampis
atkampūs 4 -» nuošalus
atkamšyti —» grąžinti
atkarpa 3b—» skiautė
atkarūs 4 1. —» atlašus. 2. —» atkaklus
atkeliauti -> atvykti
atkeltas 3 —» atdaras ||
atkelti —» atidaryti ||
atkėpti 1. —>atsilupti. 2. atsakyti 1
a t k e r š y t i (atsilyginti piktu už pikta: A.
už visas skriaudas) - atgiėžti (Su kaupu a.),
atsigauti šnek. (Mokėsiu aš tau a.), atsigriebti


atlieka

atkerti

(Anyta atsigriebia marčiai), atmokėti prk.
(Atmokėsiu už pralietą kraują), atmonyti sv.,

šnek.

atpėtūoti psn.
atkerti —» atsilupti
atkibyti —» atlipdyti
atkibti —» atlipti
atkila 3b—» kartojimas
atkilas 3b-> atdaras ||
atkilti —» atvykti
atkilus 4 —^ 2 aukštas 3
a t kimš tė 3b, atkimštukas 2 —> kamščiatrau­

kis
atkirpti -> atpjauti 1
atkirsti 1. —» atšipinti. 2. —» atsakyti 1
atkišti 1. -> atsklęsti. 2. -> grąžinti
atkištinė 2 —» dovana ||
atklajūnas, -ė 2 —» ateivis
atklapa l —» pavadis
atklapas 3b—> atvartas
1 atklastas bdv. 3b—» atdaras ||
2 atklastas dkt. 3b —» atvartas
atklydėlis, -ė l —» ateivis
atklijuoti —» atlipdyti
atklysti —» atsibastyti
atkliuti —» atvykti
atknebnagis, -ė 2 -> sugrubnagis
atknoti —» atlupti
atkosės dgs. l —> skrepliai
atkraginti —» atlošti
atkragiis 4 1. —» atlašus. 2. —» atkaklus
atkrantė 1 ^ 1 šlaitas
atkraštys 3b1. -> pakraštys. 2. —» skiautė
atkraustyti —> atgabenti
atkreipti -> atsukti
atkrimsti -> atšipinti
atkristi 1. —» atsileisti. 2. -> atsilupti
a t k r y t i s 1 1. (susirgimas vėl ta pačia liga:
Iš atkryčio mirė) - ir atokrytis (Susirgau atokryčiu), atpuolis ret. (Ligos atpuolį gavo), re­
cidyvas (Šiltinės r). 2. —» atodrėkis
atkula l —» įlanka
a t k u r t i (sukurti vėl, kas buvo sunaikinta
ar sunykę: A. sugriautą pramonę) - atstatyti

(A. įmonę, paminklą)', || atgaminti (Patefo­
nas atgamina garsus), reprodukuoti
atkusti 1. -> atsilupti. 2. -> atgyti. 3. -> pa­
sveikti

atkvapas 3b-> orlaidė
atlaida 3b-> pertrauka
atlaidiena i —» dirvonas
atlaidus 4 -> gailestingas
atlaika 3b, atlaikalas 34b, atlaikas 3b-> liekana
atlaikus 4 —» atliekamas 1
atlaisvinti —» ištuštinti 1
atlaja 3b—» sekluma ||
atlajus i —> įlanka
a t l a n k a i dgs. 3b(atlankymas tėvų po ves­
tuvių: Jaunieji išvažiavo į atlankus) - atgręž­
tai ir atgrįžtuvės, sugrąžtai ir sugrįžtuvės,
grįžtuvės, atmeilės tarm. ir atameilės tarm.,

apmaldai

tarm.,

atmaldai

tarm.,

pėrprašos

tarm.

atlankas 3b1. -> atvartas. 2. -> sterblė
atlankyti -> aplankyti
1 atlapas 3b-> atdaras
2 atlapas 3b-> atvartas
atlapaširdis 2 -> atviras 1
atlapotas i -> atdaras
atlapoti -> atidaryti
a t l a š u s 4 (atgal atverstas, atloštas: A. dal­

gis, krėslas) - atkragus (Atkragi kėdės atkal­
tė), atkarus (A. peilis), atmatus
atlaūpti —» atlupti
atlauža 3b—» skeveldra
atlėga 3b-> atodrėkis
atlėgti —» atsileisti 1, 2
atlėisk(ite) -> atsiprašau
a t l e i s t i 1. (leisti išeiti: A. iš darbo) - pa­
šalinti (įsakyti, priversti išeiti: P. išpareigų),
nušalinti (Laikinai n. nuo atsakingo darbo),
atsakyti (A. kam vietą, darbą). - Plg. i š v a ­
ry t i. 2. —» dovanoti 2
atletas, -ė 2 —» stipruolis
atlyda 3b1. -> pertrauka. 2. -» atodrėkis
atlydys 3b—» atodrėkis
atlieka 3b-> liekana

31


atliekamas

a t l i e k a m a s 3b l. (nenaudojamas, šiuo
metu nereikalingas: A. peilis. Atliekama kny­
ga) - nuliekamas (Nuliekamo cento nelei­
džia niekams), atlaikus, nuotaikus ir nuoliekus tarm., liekas tarm. ( Liekuosius gyvulius
pardavė). 2. —» laisvas 2
atliekuoti —» atskiesti
atliepas l —» aidas 1
atliepti -> atitikti
a t l y g i n i m a s i (mokėjimas už darbą, už
nuostolius:Mėnesinis a .)- ir atlygis (Valan­
dinis a.), alga (Metinė a.), užmokestis (U.
už darbą), atmokestis ir atmoka, apmoka,
moka, atpildas šnek., atpelnąs psn.; || hono­
raras (rašytojo, menininko vienkartinis at­
lyginimas); premija (papildomas atlygini­
mas); kompensacija (atlyginimas už nuo­
stolius)
atlygis 1 1. -> atlyginimas. 2. -> bausmė
a t l y g i n t i (sumokėti už darbą, už nuosto­
lius: Jis tau gausiai atlygins) - atmokėti (A.

su kaupu), apmokėti (Menkai apmokamas
darbas), užmokėti, atpildyti šnek., padengti
knyg. (P. nuostolius), atpelnyti psn.; || premi­
juoti (papildomai); kompensuoti (K. nuo­
stolius)
atlikti 1. -> įvykdyti. 2. -> baigti
a 11 i p d y t i (prž. a 11i p t i: A. pašto ženklą)
- ir atlipinti, atklijuoti (A. voką), atkibyti
šnek.

a t l i p t i (priklijuotam netekti prikibimo:
Skelbimas atlipo nuo lentos) - atsiklijuoti
(Atsiklijavo knygos viršeliai), atkibti. - Plga t s i 1u p t i
atlyža 3b-> atodrėkis
atlyžti -> atsileisti 1
atlošas 3b1. -> atrama. 2. -> atvartas
atloštagalvis, -ė 2 -> didžiuoklis
a t l o š t i (atgal palenkti: A. galvą, nugarą)

- atversti (A. sėdynės atramą) , atmesti (Ei­
na atmetęs galvą), atriesti, atkraginti, užlošti, užversti, užmesti, užriesti (U. galvą)
a t l u p t i (žievę, odą ir kt.:A. luobą nuo eg­

32

atmušti

lės kamieno) - atplėšti (A. žievę), atidrėksti,
atlaupti (A. duonos plutą), atknoti, atmaukti, atvėpti (šiek tiek: A puspadį)
atmaina 3b —» permaina
atmainingas 1, atmainus 4 —» mainus
atmaldal dgs. 3b -> atlankai
atmata 3b —» dirvonas
atmatos dgs. 3b, atmatuonys dgs. 34b —» padug­
nės
atmaukti -> atlupti
atmegzti -> atrišti
atmeilės dgs. 3b -> atlankai
a t m e n u s 4 (geros atminties:^, žmogus) atmintingas (Atmintinga moteriška tokius
dalykus bėgai žinoti), omeningas knyg.
atmerkti -> atidaryti ||
atmesti 1. -> atlošti. 2. -> neigti
atmėtys 3b -> atodrėkis
atmėtyti -> apsiūti
atmiešti -> atskiesti
atminais prv. -> įnoriais
atminas 3b -> suvenyras
a t m i n t i 1. (turėti atmintyje: A daug dai­
nų. A. kieno žodžius) - minti (M. senus lai­
kus), paminti (Dar jo tėvą pamenu), atsi­
minti (atgaminti atmintyje: Atsimink, ką esi
kalbėjęs), prisiminti, nepamiršti, neuž­
miršti, a galvoje (omenyje) turėti, širdyje
nešiotis. 2. -> atspėti 1
a t m i n t i n a s 3b (laikytinas ar laikomas
galvoje, atmintyje: A įvykis) - minėtinas, įsi­
mintinas (Įsimintina data), nepamirštamas
atmintingas l -> atmenus
a t m i n t i s (-ies) m. 3b (atminimo galia: Sil­
pna, gera a.) - omenis (Turėk tai omenyje),
galva prk. (Viskas išėjo išgalvos)
atmoka 3b -> atlyginimas
atmokestis 1 1. -> atlyginimas. 2. -> bausmė
atmokėti 1. -> atlyginti. 2. -> atkeršyti
atmonas 3b -> kerštas
atmonyti -> atkeršyti
atmosfera 2 1. -> oras. 2. —» aplinka
atmušti 1. -> atšipinti. 2. -> atimti


atnabrinti

atpjauti

atnabrinti, atnarplioti, atnarpučyti, atnarpulti —» atpainioti
a t n a u j i n t i (atkurti iš naujo: A. invento­
rių) - restauruoti (R. pastatą) , rekonstruo­
ti (R. paveikslą)', || atšviežinti (maisto pro­
duktus)

atolydis i, atomėtis i —> atodrėkis
atoplėša b. 1 —» žioplys
a t o s l ū g i s i (vandens atslūgimas: Jūros
potvyniai ir atoslūgiai) - nuoslūgis, atotvynis (Atotvynio srovė), nūoplūdis, nūolaja
ret.

atnešinys 34b—> kyšis
atnyprioti —» atpainioti
a t o d a i r a i (atsižvelgimas, dėmesio at­
kreipimas: Bėga be atodairos) - atžvalga (A.
naudinga patyrimui įsigyti) ir atžvilga, atožiūra, retrospėkcija spec.
a t o d r ė k i s i (atšilimas po šalčio: Jau a.
sniegą leidžia) - ir atdrėkys, atadrėkis, at­
lydys ir atolaidis, atolydis, atlyda, atmėtys
(Po šalčių ir a. atėjo) ir atomėtis, atšylis, atošylis, atkrytis (Vėjas atsigręžė iš vakarų, bus
a.), atpuolis tarm., atlėga tarm., atlyža tarm.,
a kreiva vėžė šnek.
a t o d ū s i s i (atsidusimas, atsikvėpimas:
Gilus a .)- ir atdūsis, atdūksis šnek., atokvė­
pis (Dirba be atokvėpio), atodvėstis šnek., podūsis tarm. (Sunkūs motinos podūsiai)
atodvėstis 1 1. —> atodūsis. 2. —» poilsis
a t o g r ą ž o s dgs. i (Žemės juosta arti pu­
siaujo: Atogrąžų klimatas) - tropikai
atogulis i —> dirvonas
atoilsis i —> poilsis
a t o k a i t a i (vieta prieš saulę: Sėdi saulės
atokaitoje) - ir atkalta, (kaita (Saulės įkai­
toje sniegas jau tirpsta), (saulis (Sodink dai­
gus įsaulyje), atsaulis, priesaulis, saulėkai­
ta, saulė (Nestovėk saulėje)
atokė i —> atstumas
atokiai prv. —» nuošaliai
atokiytis i -> atkrytis
atokus 1 1. —» nuošalus. 2. —» tolimas
atokvėpis 1 1. —» atodūsis. 2. —» poilsis
atolaidis i -> atodrėkis
a t o l a s 1 (antro pjovimo žolė: Dobilų jau ir
a. pažėlęs) - antražolė (Antražolės pripjausi
daugiau nekaip pirmažolės), ataugas tarm.,
atagonis tarm.
v

a t o s m ū g i s i (atsakomasis smūgis: Ka­
riuomenės a. priešui) - kontrsmugis
a t o s t o g o s dgs. i (laikas, skiriamas poil­
siui: Mokinių, tarnautojų a.) - atstogos, vakacijos psn.
atošylis i —» atodrėkis
atošvaistė 1 1. —> atspindys. 2. —> 1 pašvaistė
atošvaita l -> atspindys
atotrauka i -> abstrakcija
atotrūktis i -> laisvalaikis
atotvynis i —>atoslūgis
atoveikis i —» reakcija
atožiūra i —» atodaira
a t p a i n i o t i (ištaisyti, kas supainiota: A.
mazgą, tinklus) - atpinklioti (A. siūlus), atvinklioti, atraizgyti (A. gijas), atnarplioti
(Surišai taip, kad sunku ir a.), atnyprioti
tarm., atnarpulti tarm., atnarpučyti tarm., at­
nabrinti tarm., atpantaroti tarm., atpėselioti
tarm. - Plg. i š p a i n i o t i

atpakalias 34b—> atbulas
atpantaroti -> atpainioti
atpėdžiui prv. —» atgal
atpelnąs 3b-> atlyginimas
atpelnyti —» atlyginti
atpėnt prv. 1. —» atgal. 2. —» vėl
atpėselioti —> atpainioti
atpėtūoti —» atkeršyti
atpildas 3b1. —» atlyginimas. 2. -> bausmė
atpildyti —> atlyginti
atpinklioti —> atpainioti
a t p j a u t i 1. (aštriu įrankiu atskirti: A. mė­
sos, sūrio) - atrėžti (A. stiklo galą), atriekti
(duonos riekę), atkirpti (žirklėmis), atsklembti (įkypai atpjauti), atskverbti, atgriežti (A. skiautę ridiko), atskriėbti tarm.
(plonai atpjauti), atskiėbti tarm., || neaštriu

33


atplaišos
įrankiu: atbrizinti, atdzirinti, atgrizinti tarm.
2. —>atšipinti
atplaišos dgs. 3b —> padugnės
atplėšti 1. —> atlupti. 2. —> atidaryti ||
a t p r a s t i (pamesti kokį nors įprotį: A nuo

rūkymo)- atgūsti (A. nuo gėrimo), atjūnkti
(apie gyvulius: Veršis atjunko nuo karvės), atgristi, nuprasti (Nuo valgio nenuprasi), nugūsti, nujuokti (N. nuo pikto), nugristi (N.
nuo degtinės)
a t p r a t i n t i (prž. a t p r a s t i : A nuo rū­
kymo) - atgūdinti, atjunkyti (jauniklius), atgrisinti (paukščius), nupratinti, nugūdinti,
nujunkyti, nugrisinti
atpulti —> atitrūkti 2
atpuolis 11. —> atodrėkis. 2. —> atkrytis
atpūtis i —>poilsis
atpūtnagis, -ė i —>sugrubnagis
atraikas 3b —» riekė
a t r a i t y t i (raitant pakelti: A. kelnes, ran­
koves) - ir atraitoti, užraityti ir užraitoti,
paraityti (šiek tiek) ir paraitoti
atraitoti —» atraityti
atraizgyti —> atpainioti
atraiža 3b—> skiautė
a t r a j a 3b (atrytas perkramtomas maistas:
Karvė atrają kramto) - gromulys (Jautisgro­
mulį pametė), gramas tarm.
a t r a j o t i (perkramtyti atrają: Galvijai su­
gulę atrajoja) - gromuliuoti, ėdrauti tarm.
atrakas 3b —> atdaras ||
atrakcija i —> polinkis 1
atrakinalas l —» raktas
atrakintas i —> atdaras ||
a t r a m a 3b (daiktas atsiremti: Kėdės, sofos
a .) - atkaltė (Stati sėdynės a.), atlošas
a t r a n k a 3b (veislės gerinimas, atrenkant
geresnius individus: Dirbtinė, natūrali a. ) selekcija spec.
a t r a n k ū s 4 (turintis savybių atrinkti) - se­
lektyvus spec. (S. radijo aparatas)
atrasti —>rasti
atrastinis 2 —>pamestinukas

34

atsibaldėlis
átraugos dgs. 3b —> raugulys
atremti -> paremti 1
atrėža 3a -> skiautė
atrėžti 1. —> atpjauti 1 . 2 . ^ atsakyti 1
atriboti —> atskirti
atributas 2 -> požymis
atriekti -> atpjauti 1
atriesti —> atlošti
atrykšti —> atskarti
atrióglinti —> atgabenti ||
a t r i š t i (atpalaiduoti ką nors surištą: A. vir­
vę, maišą) - atmegzti (A. mazgą)
a t r o d y t i (turėti išvaizdą: Jis gerai atrodo,
sveikas) - išrėdyti (Gražiai išrodo vaikas),
išveiz(d)ėti tarm.
atrūgos dgs. 3b 1. —> raugulys. 2. —» atgyvena
átsagas 3b -> atdaras ||
atsainūs 4 —> nerūpestingas
atsajá 3b —> abstrakcija
atsajūs 4 ^ abstraktus
atsakantis (-ti) -> tinkamas
a t s a k y t i 1. (klausiantį painformuoti: A į
klausimą) - atrėžti (griežtai atsakyti), at­
kirsti (Jispiktai man atkirto), atšauti (stai­
ga, greit atsakyti), atžerti prk., atkėpti šnek.;
|| replikuoti (susirinkime trumpai). 2. —>ati­
tikti. 3. -» atleisti 1
átsala l —> sekluma ||
a t s a r g a 3b (atsargumas, pasisaugojimas:
Su atsarga kopėme į kalnus) - apdairá (Jam
trūksta apdairos), núosauga, saugulys (Va­

žiuok su sauguliu, kad neišvirstum)
atsargos dgs. 3b —» ištekliai
a t s a r g ū s 4 (numatantis pavojų, pasisaugantis: A žmogus moka išvengti pavojaus) apdairūs (A. keliautojas), apžiurus (Čia rei­
kia apžiūraus žmogaus), apžvalgūs, pasaugūs, apvaizdūs tarm.
átsaulis i —» atokaita
atsegtas 3b —> atdaras ||
atsiautá 3b —> įlanka
átsiautos dgs. 3b —» pasturlakai
atsibaldėlis, -ė i —> ateivis


atsileisti

atsibaldyti

atsibaldyti -> atsibastyti
astibastėlis, -ė i —» ateivis
a t s i b a s t y t i (atvykti be aiškaus tikslo:A
iš svetur) - atklysti (klaidžiojant), atsiplauti
šnek. (Iš kur jis atsiplovė?), atsibelsti šnek.
(ppr. su triukšmu), atsibaldyti šnek., atsidaūžti šnek. (Kaip tokiame kelyje ir atsidau­
žei?), atsikulti šnek., atsitrenkti šnek., atsivelti šnek., atsikrapštyti šnek. (su vargu). Plg. a t v y k t i
atsibėgeti —> įsibėgėti
atsibelsti -> atsibastyti
atsibėsti —» atšipti
atsibosti —» įkyrėti
atsidaužti 1. —» atsimušti. 2. —» atsibastyti
atsidavęs (-usi) —» ištikimas
a t s i d ė t i (paskirti kam savo jėgas: A.

mokslui, menui) - pasiaukoti (Dirba pasi­
aukojamai), atsiduoti (Atsidavęs mokslui
žmogus), pasiskirti, pasišvęsti knyg., vert. (P.
visuomenės labui)
atsidrebti 1. —» atsigulti. 2. -> atsisėsti
atsiduoti 1. —» atsidėti. 2. —» dvokti
atsidurti —» patekti
atsidūsėti —» atsikvėpti 1 ||
atsidūsti 1. -> atsikvėpti 1 . 2 . - » pailsėti
atsidvėsti 1. —» atsikvėpti 1 . 2 . —» pailsėti
atsieiti 1. -» pasitaikyti. 2. —» kainuoti
atsieti —» abstrahuoti
atsietybė i —» abstrakcija
atsietinis 2 —» abstraktus
atsiganyti —» įsipenėti
a t s i g a u t i 1. —» pailsėti. 2. -> atsipeikėti.
3. —» pasveikti. 4. -> atgyti. 5. -> atkeršyti.
6. -> atvykti
a t s i g i m t i (gimti panašiam į ką: Tas vai­

kas atsigimė į senelį) - nusekti (Jis nusekęs į
tėvą)
atsigodeti, atsigosti —» atsipeikėti
a t s i g r ę ž t i (atgal pasisukti: Atsigręžęs į
mane pažiūrėjo) - atsisukti (Eina neatsisuk­
damas), atsikreipti (Ji veidu atsikreipė į ma­
ne)

atsigriebti 1. —» pasveikti. 2. —» atkeršyti
a t s i g u l t i (kūnu išsitiesti: Jis atsigulė ant
nugaros) - išsitiesti (I. lovoje), parvirsti
(Miegaparvirtęs ant šieno), parkristi (P. ant
lovos), atsidrėbti menk. (Kur čia atsidrėbei,
kelkis!)
atsijas 3b -> abstraktus
atsijokėti —» atsipeikėti
atsijos dgs. 3b —» sėlenos
atsikasti -> atvykti
atsikąsti -> atšipti
atsikelėlis, -ė i -> ateivis
atsikirsti -> atšipti
atsikišti -> išsikišti
atsiklausti -> atvykti
atsiklijuoti -> atlipti
atsikluinėti —> atsipeikėti
atsiknoti -> atsilupti
a t s i k o s ė t i (spazmiškai iškvėpti orą: Sun­
kiai a .) - atsikrankšti (su skrepliais) ir ats ¡krenkš ti, atsikrunkšti tarm., atsikvenkšti
tarm.

atsikrankšti -> atsikosėti
atsikrapštyti -> atsibastyti
atsikrasti —» atsisėsti
atsikraustėlis, -ė i —» ateivis
atsikreipti -> atsigręžti
atsikrenkšti, atsikrunkšti -> atsikosėti
atsikulti -> atsibastyti
atsikvapstyti -> atsikvėpti 1 ||
atsikvarklinti —> atsisėsti
atsikvenkšti —> atsikosėti
a t s i k v ė p t i 1. (įtraukti į plaučius oro: Gi­
liai a .) - atsidūsti (Senelė sunkiai atsiduso),
atsipūsti šnek. (Pristigau kvapo, leisk a.), at­
sidvėsti šnek.; || pamažu atgauti kvapą: atsi­
kvapstyti, atsidūsėti, atsipūtėti šnek.; dūstelėti mom., kvėptelėti mom. 2. —> pailsėti
atsikvošėti, atsikvošti -> atsipeikėti
atsilaisvinti -> atitrūkti 1
atsilaūpti —» atsilupti
atsileisti

1. (apie skausmą, jausmus:

Skausmas, pyktis atsileido) - atlyžti (Supy­

35


atsiliepimas

atsisukti

kęs jis greit atlyžta), atlėgti tarm. 2. (sumažėti
- apie temperatūrą: Šaltis atsileido) - atsi­
mesti (Truputį atsimetė šaltis), atsimetėti
(nedaug), atkristi, nukristi (Nukrito ligoniui
karštis), atslūgti, plyšti šnek. (Šaltis plyšo),
trukti šnek., sprogti šnek., atlėgti tarm. 3. —>

vau apalpęs, bet greit atsigavau), atitokti
(Išnuostabos vos atitokau), atsitokėti (pa­
mažu), atsigosti (Išbaimės nespėjo a.), atsigodėti (pamažu), atsikvošti, atsikvošėti
(pamažu), atsijokėti tarm., atsikluinėti
tarm., atsimosti tarm., atsitervėti tarm. - Plg.

iširti

atgyti

atsiliepimas 2 -> recenzija
atsiliepti

(atsakyti pašaukus: Kai pa­

šauksiu, atsiliepk) - atsišaukti
a t s i l y g i n t i (užsimokėti už darbą, nuostolius: Šimteriopai a .)- atsimokėti (A. sko­

las), atsiteisti (Užgerą geru a.), atsiskaityti
(Su kaupu a.), atsipelnyti šnek. - Plg. a t ­
lyginti
a t s i l i k t i (likti užpakalyje: A. nuo kom­

panijos) - nespėti (N. su kuo eiti)
atsilsėti -> pailsėti
a t s i t ū p t i (apie žievę, odą, plutą: Padas

atsilupo) - atsiknoti (Žievė, pluta atsikno­
jo), atsilaūpti (Pluta atsilaupė), atšokti (Betrepsintpadai atšoko), atkerti (apie žievę,
plutą), atkristi (Puspadžiai atkrito), atkus­
ti (apie žievę), atkėpti tarm. (apie žievę),
atvipti (apie padus), atsiviepti. - Plg. a tlipti

atsimainymas i -> permaina
atsimainyti -> pasikeisti
atsimesti 1. -> atsileisti 2. 2. -> atsisakyti
atsimetėlis, -ė i -> eretikas
atsimetėti -> atsileisti 2
a t s i m i n i m a i dgs. 2 (prisiminimų užra­
šai: Jis rašo atsiminimus) - memuarai, re­

miniscencijos
atsiminti -> atminti
atsimokėti -> atsilyginti
atsimosti (-džia, -dė) -> atsipeikėti
a t s i m u š t i (gauti smūgį susidūrus: A krū­

tine į sieną) - atsitrenkti (A. į medį), atsidaūžti
atsipalaiduoti -> atitrūkti 1
a t s i p e i k ė t i (atgautisąmonę,nuovoką:
Išsigandus vos atsipeikėjo) - atsigauti (Bu­

36

atsipelnyti -> atsilyginti
atsipenėti -> įsipenėti
atsipykti -> įkyrėti
atsipjauti -> atšipti
atsiplakėlis, -ė i -> ateivis
atsiplauti -> atsibastyti
atsiplėšti 1. —» atitrūkti 1. 2. -> pakilti
atsiplovėlis, -ė i -> ateivis
a t s i p r a š a u (įterpinys, vartojamas man­
dagiai kreipiantis: A., noriu jūsų paklausti)
- dovanok(ite), atlėisk(ite)
atsiprotėti -> susiprasti
atsipusti 1. -> atsikvėpti 1. 2. -> pailsėti
atsipūtėti 1. -> atsikvėpti 1. 2. -> pailsėti
atsiradimas 2 -> kilmė
atsirasti 1. -> patekti. 2. -> atvykti
a t s i s a k y t i (nustoti ko laikytis: A. savo
sumanymų, planų) - atsižadėti (A. prieta­
rų), išsižadėti (I. neklaužados sūnaus), atsi­
mesti (A. nuo sutarties)
a t s i s ė s t i (užimti sėdimą vietą: A. ant kė­
dės, ant sofos) - sėstelėti mom. (Sėstelėk va­
landėlei atsikvėpti), klastelėti mom., šnek.
(Nepajutau, kaip klastelėjau ant žemės), atsikvarklinti menk. (ne vietoje), atsidrėbti
menk. (negražiai), atsitokšti tarm., atsikrasti
tarm. (atsilošiant), a kelius (kojas) sulenk­
ti šnek.
atsiskaityti -> atsilyginti
a t s i s k y r ė l i s , -ė i (kas vienas, atsiskyręs
gyvena) - atskyruolis, atskyduolis, vieni­
šius, vienužis, vientulys tarm., vienuolis prk.,
eremitas ret.
atsiskirti -> atitrūkti 1
atsispirti -> patekti
atsisukti -> atsigręžti


atslūgti

atsišaukimas
a t s i š a u k i m a s 2 (trumpas agitacinis raš­
tas: Platinti atsišaukimus) - proklamacija
(ppr. nelegali), lapelis
atsišaukti —» atsiliepti
atsiteisti —» atsilyginti
atsitervėti —» atsipeikėti
a t s i t i k i m a s 2 (kas išsiskiria iš papras­
tos reiškinių eigos: Nelaimingas, retas, keis­
tas a .) - {vykis (Politinis į.), nutikimas (Ap­
sakinėk savo nutikimus), nuotykis (Nuoty­
kių ieškotojas), nusidavimas psn., notis psn.;
|| avantiūra (rizikingas, pavojingas įvykis);
incidentas (nelauktas, nemalonus įvykis);
istorija prk. (Nemalonii.); sensacija (įvykis,
keliantis didelį susidomėjimą); kuriozas
(juokingas įvykis); epizodas (atskiras, atsi­
tiktinis)
a t s i t i k t i (pasitaikyti įvykiui: Atsitiko ne­
laimė) - nutikti (Kas tau nutiko, kad toks
nusiminęs?), įvykti (Įvyko katastrofa), nu­
siduoti šnek. (Visaipgali n.), rastis (Kas tau
rados, kad guli?). - Plg. p a s i t a i k y t i
a t s i t i k t i n i s 2 (retai pasitaikantis: A. su­
sitikimas) - proginis (P. eilėraštis), atvejinis,
sporadiškas (S. reiškinys)
atsitokėti —» atsipeikėti
atsitokšti —» atsisėsti
atsitraukti —» pasitraukti
atsitrenkti 1. —» atsimušti. 2. —» atsibastyti
atsiūba 3b—» gūsis
atsiūleti —» apsiūti
atsivėlti —» atsibastyti
atsiviepti —» atsilupti
atsižadėti —» atsisakyti
atsižinti —> susivokti
atsižiūrėti —» atsižvelgti
a t s i ž v e l g t i (atkreipti dėmesį: A. į aplin­
kybes) - atsižiūrėti (A. į sveikatos būklę),
paisyti (Jis nieko nepaiso), skaitytis (S. su
pinigais), respektuoti
atsižvilgėti —>patekti
atskala 3b1. —» skeveldra. 2. —» erezija
atskalsa 3b-> ištekliai

atskalūnas, -ė 2, atskaluonis (-ies) v. 34b—> ere­
tikas
1 atskardis l —»1 šlaitas
2 atskardis l —» aidas 1
a t s k a r t i (atirti drabužio pakraščiams '.At­

skaro rankovės, kelnės) - atbrigzti, atbraizgėti (truputį), atspurti ir atspuryti, atskutoti, atrykšti. - Plg. s k a r t i
atskedervė l —» skeveldra ||
atskidas 3b-> atskiras
atskyduolis, -ė 2 —» atsiskyrėlis
atskiėbti -> atpjauti 1
a t s k i e s t i (padaryti skystesnį: A. vyną, sul­
tis) - atmiešti (A. spiritą vandeniu), atliekūoti tarm. - Plg. m i e š t i
atskilėlis, -ė l —> eretikas
atskirai prv. —» skyrium
a t s k i r a s 3b(skyrium, ne krūvoje esantis:
A. žmogus to neįstengs padaryti) - paskiras
(Paskiri atvejai) , pavienis (P. reiškinys) , ypa­
tus tarm. (Ypati troba svečiams), atdalas tarm.,
atskidas tarm., paskidas tarm., sauskiras
tarm., specialūs
a t s k i r t i (padaryti atskirą, atitolinti vieną
nuo kito: A pelus nuo grūdų) - atidalyti (A.
laukus, sklypus), atriboti (atskirti ribomis),
atitverti (atskirti tveriant), izoliuoti (I. ser­

gančius), separuoti (S. medžiagas)
atskyruolis, -ė 2 —» atsiskyrėlis
a t s k l e i s t i 1. (duoti pamatyti, suprasti:
A. gamtos paslaptis) - parodyti (P. savo su­
gebėjimus), pademonstruoti, a aikštėn iš­
kelti. 2. —» atidaryti ||
atsklembti —» atpjauti 1
a t s k l ę s t i (atidaryti, kas skląsčiu užsklęs­
ta: A durų skląstį) - atšauti, atkišti (A. du­

ris), atbraūkti (A. kištuvą, sklendę)
atsklidas 3b -> atdaras ||
atskraba 3b 1. —» skiautė. 2. —» skeveldra ||
atskriėbti —» atpjauti 1
atskutoti —> atskarti
atskverbti —» atpjauti 1
atslūgti —» atsileisti 2

37


atspalvis

a t s p a l v i s i 1. (nežymi spalvos skirtybė:
Melsvo atspalvio skarelė) - niuansas, tonas,
pržespalvis ret. 2. (nežymi reikšmės skirty­
bė: Žodžio reikšmės a.) - niuansas, priereikšmis ret., atšešėlis knyg.
atsparas 3b-» ramstis 1
atsparkas 2 -» prarėžas
a t s p a r u s 4 (sunkiai pasiduodantis spau­
dimui, lenkimui: Atspari spyruoklė) - spa­
rus, tamprus (T. lankas), standus, staman­
trus, stangrus, stangus, atstangus, elastin­
gas
atspėjamas 3a-» laisvas 2
a t s p ė t i 1. (teisingai pasakyti spėjant: A.
kieno vardą, įvykių eigą) - įspėti (Į. orą),
nuspėti (N. ateitį), įminti (Į. mįslę), atminti,
numinti (Žmonės numena, kokia bus žiema).
2. -» atitrūkti 2
a t s p i n d ė t i (atmušti spindulius:A. sau­

lės spindulius) - atšviesti (Vanduo ugnį atšviečia), atšvytėti, atblizgėti
a t s p i n d y s 3b (šviesos atsimušimas: Sau­
lės, ugnies a. vandenyje) - atspinduolis, atšviesulis, atšvaitas ir atšvaistė (Gaisro a.),
atošvaita ir atošvaistė, atblizgis, refleksas
atspinduolis i -» atspindys
atspira 3b, atspyris i -> ramstis 1
atspirtį -» paremti 1
atsprusti -> atvykti
atspuryti, atspurti -» atskarti
atstanga 3b-» reakcija
atstangūs 4 1. -» atsparus. 2. -» atkaklus
atstas 2 -» atstumas
atstatyti -» atkurti
atstatūs 4 -> įžūlus
atstogos dgs. 4 -» atostogos
atstoti 1. -» trauktis 1. 2. -» pavaduoti
a t s t o v a s , -ė 2 (kam atstovaujantis asmuo:
Spaudos a .)- atstovautojas, įgaliotinis (Kai­
mo į.), patikėtinis (Ministrop.), agentas, pa­
siuntinys, delegatas (Suvažiavimo d.), repre­
zentantas; || deputatas (rinktas atstovas);
ambasadorius (aukščiausio laipsnio diplo­

38

atšipinti
matinis atstovas); konsulas (vienos vieto­
vės); emisaras (politinės organizacijos);
nuncijus (Romos popiežiaus), legatas (su
specialia misija)
a t s t o v a u t i (būti atstovu: A. savo organi­

zacijai) - reprezentuoti
atstovautojas, -a i -> atstovas
a t s t o v y b ė i (atstovavimo įstaiga: Lietu­
vos a. Prancūzijoje) - pasiuntinybė (pasiun­
tinio vadovaujama atstovybė), misija; || am­
basada (ambasadoriaus vadovaujama); kon­
sulatas
atstu prv. -> toli
atstubas 3b-» atbulas
a t s t u m a s 2 (tolumas nuo ko nors: Tarp
mūsų miestų nedidelis a.) - atstas ret., nuo­
tolis (Taško n. nuo tiesiosios), tolis, tolumas,
atokė, tarpas (Tarpai tarp stulpų), protar­
pis, distancija (D. tarp kovojančių), inter­
valas
atstūs 4 -> tolimas
a t s u k t i (pasukti į kurią pusę: Atsuk pa­
veikslą į žiūrovus) - atkreipti (Trobos galas
atkreiptas į pietus), atgręžti (Neatgręžk man
nugaros). - Plg. s u k t i
atšaiža i -> skeveldra ||
atšakiai prv. —» nuošaliai
atšakūs 41. -» nuošalus. 2. -> atkaklus
atšalas 3b-» pašalas
atšaldyti -» ataušinti
atšaliai prv. —» nuošaliai
atšalti -» ataušti
atšalūs 4 -> nuošalus
atšaukti -> panaikinti ||
atšauti 1. -» atsklęsti. 2. -» atsakyti 1
atšešėlis l -» atspalvis 2
atšylis i-> atodrėkis
a t š i p i n t i (padaryti neaštrų: Bepjauda­
mas atšipino peilį) - atpjauti (Dalgį atpjo­
viau į kurmiarausius), atkirsti (Atkursi kirvį į
šakas), atkrimsti (dantis), atmūšti (Kaltą
a.), atbūkinti (padaryti nesmailųM. ylą), atbėsti (Adatą, kastuvą a.)


atžarus

atšipti

a t š i p t i (pasidaryti neaštriam: Peilis, skus­
tuvas atšipo) - atsipjauti (Dalgis atsipjovė),
atsikirsti (Kirvis atsikirto), atbukti (pasida­
ryti nebesmaitiam: Atbuko yla), atsibėsti, at­
sikąsti (Dantys atsikando), prikapti tarm.
(Prikapo kirvis)
atšiužus i -» koktus
atšlaimas 4 1. —> kiemas 1. 2. —» asla
atšlalnis 2 -» šalinamis
atšlaitė 2 -> šlaitas
atšliėti -» paremti 1
atšokti -» atsilupti
atšolys 3b—> šalna
atšoniai prv. —» nuošaliai
atšvaistė i 1. —> 1 pašvaistė. 2. -» atspindys
atšvaitas 3b-» atspindys
a t š v ę s t i (šventę praleisti, turėti: A. jubi­
liejų, gimimo dieną) - paminėti (P. mokyk­
los sukaktį)
atšviėsti -» atspindėti
atšviesulis i -» atspindys
atšviežinti -» atnaujinti ||
atšvytėti -» atspindėti
attienis i - » įlanka
atūodogiai dgs. i -» atuoriečiai
a t ū o r i e č i a i dgs. i (vasariniai rugiai) - atuodogiai, vasariičiai, vasariai
atvaizdas 3b-» fotografija
atvajiis 3b-> įlanka
atvanga 3b-» pertrauka
atvangus 4 —> saugus 1
atvapas 3b-» atdaras II
atvarslai dgs. 3b-» vadelės
atvarslė 2 -> sąmatas
atvarta 3b-> kartojimas
a t v a r t a s 3b(drabužio atlenkiamoji dalis:
Švarko, apsiausto atvartai) - atlapas (Grie­
bė mane už atlapų), atlankas, atlošas, atklastas tam., atklapas tam.
atvaša 3b-» atauga
atvašynas i -» atžalynas
atveika 3b-> reakcija
atveikus 4 -» reaktyvus

atvejinis 2 -> atsitiktinis
atvejis i -» kartas
atvėpti -» atlupti
atversti 1. -» atlošti. 2. -> atidaryti ||
atvertas 3 -> atdaras
atverti -» atidaryti
atvėsinti -> ataušinti
atvėsis i -> vėsa
atvesti -» ataušti
atvėtos dgs. 3b-> pasturlakai
a t v y k t i (vykstant kur atsirasti: /¿y atvyko

iš namų, iš užjūrio) - atkakti (Atkakom į
sostinę), atkilti, atkeliauti (Iš tolimo krašto
a.), atžygiuoti (žygyje), atsirasti (A. iš Kau­
no), atkliuti šnek. (Iš kur ji atkliuvo?), at­
siklausti šnek. (Jis atsiklausė iš devintos pa­
rapijos), atsigauti šnek., atsikasti šnek. (sun­
kiai), atsprusti šnek. (progai pasitaikius). Plg. v y k t i

atvinklioti -» atpainioti
atvipti -» atsilupti
a t v i r a s 3b1. (neturintis paslapčių: A. žmo­

gus) - atviraširdis, atlapaširdis, grynaširdis, tiesus (T. atsakymas), tiesiaširdis, tie­
siakalbis, tiesmukas šnek. 2. -» atdaras. 3.
—» viešas

atviraširdis 2 —> atviras 1
atvirkščiai prv. -» priešingai
atvožti -» atidaryti ||
atžaga b. i -» priešgyna
atžagareivis, -ė 2 -» reakcionierius
atžagariai prv. -» priešingai
atžagarias 34b-» atbulas
atžagaris, -ė 2 -» priešgyna
atžala 3b-» atauga
a t ž a l y n a s i (jaunų atžalų miškelis ar krū­
mynas: / atžalyną neleisk karvių) - atvašy­
nas, ataugynas
atžanga 3b1. -» regresas. 2. -» dekadansas
atžangūs 4 -» regresyvus
atžara b. 3b-» priešgyna
atžarybė i - » įžūlybė
atžarus 4 -> įžūlus

39


atželdinti

atželdinti —» atauginti
atželti -» ataugti
atžerti —» atsakyti 1
atžygiuoti —» atvykti
atžulnus 4 -» nuošalus
atžūlus 4 -» įžūlus
atžvalga 3b-» atodaira
a t ž v a l g ū s 4 (atsižvelgiantis į aplinkybes:
A. žmogus) - atdairus, retrospektyvus
atžvilga 3b-» atodaira
a t ž v i 1 g i s i (santykinis žiūrėjimo, tyrinėji­
mo būdas: Kiekvieną dalyką galima tyrinėti
įvairiais atžvilgiais) - žvilgsnis (Šiuo žvilgs­
niu jis teisus), požiūris (Jis vertina gyvenimą
kitu požiūriu), aspektas, požvilgis
auda 4 1. -» mušimas. 2. -» daina
audeklas 3a 1. -» audinys. 2. -» ašmenys
audimas 2 1.—» audinys. 2. —» mušimas
audinis 2 -» šiaurrytys
a u d i n y s 3a (išausta medžiaga: Vilnoniai,
lininiai audiniai) - audeklas (Naminis a.),
audimas (Audimo raštas), medžiaga (Nusi­
pirko medžiagą apsiaustui), manufaktūra
spec.

auditorija i -» publika ||
audmenys (-ų) dgs. 3a -» ataudai
audoti -» dainuoti
a u d r a 4 (stiprus vėjas su lietumi ir perkū­
nija: Pakilo baisi a., medžius verčia) - vėtra,
viesulas (sūkuringas), pasiūtvėjis šnek., perkunvėtrė šnek. (vėtra su perkūnija), švidras

umaras tarm., vydra tarm.; || uraganas;
taifūnas; štormas (jūroje)
audras kelti (versti) 1. -» išdykauti. 2. -»
tarm.,

triukšmauti

audrašauklis i -» albatrosas
a u d r i n g a s i (su audra: A. vėjas. Audrin­
ga jūra) - audrus (Audrios rudens naktys) ir
audrotas (A. pavasaris), vėtrotas, vėtringas
stp. (V vėjas), siautingas (S. vėjas), siautu­
lingas (S. vandenynas)
audrinti -»jaudinti
audrotas i -» audringas

40

aukcionas
audroti -» šėlti 1
audrus 4 -» audringas
a u g a l a s 3a (organizmas, mintantis neor­
ganinėmis medžiagomis: Daržo, lauko, miš­
ko a.) - augmuo (Žemė pilna visokių aug­
menų), augymė tarm.; || sodinys (sodintinis
augalas); želdinys (apželdinimui skirtas au­
galas)
a u g a l i j a 2 (augalų visuma: Šiltųjų kraštų
a .) - augmenija (Retos augmenijos parkas),
flora (Lietuvos f.)
augalotas l -» 2 aukštas 3
aūgas 4 —» dūda
augila b. 2 -» ilgšis
augymė i -» augalas
a u g i n t i (prž. a u g t i: A. daržoves, mede­
lius, gyvulius) - ugdyti (U vaikus, miškus),
puoselėti (rūpestingai ugdyti), ūginti ret.
aūgis 2 -» ūgis 1
augyvė i -» motina 1
a u g l y s 4 1. (nenormalus organizmo audi­
nių išaugimas: Gerybinis, piktybinis a .)- na­
vikas (kietas auglys) ir navikaulis, antauga
(Ant kaktos a. išaugo), augmuo tarm., tumo­
ras spec. 2. —» ūglis
augmenija 2 —» augalija
augmuo (-ens) 3a 1. -» augalas. 2. -» auglys
a u g t i 1. (didėti, veikiant gyvybiniams pro­
cesams: Žolė, medžiai, gyvūnai auga) - stieb­
tis prk. (Stiebiasi į saulę žolelė), stybti prk.,
šnek. (plonam) ir stypti, tiestis prk., tįsti prk.
(Vaikas greit tįsta), šautis prk. (Šovėsi į viršų
pušys), stirpti tarm., baubėti tarm. (dideliam,

storam: Sūnūs kad baubėja, tai baubėja kaip ąžuolai). 2. —» daugėti
augtinė 2 —»tėvynė
augulys 3a-» šunvotė
augumas 1 1. -» ūgis. 2. -» sudėjimas
auguonis (-iės) v. 3a-> pūlinys
augūoti -» dūduoti
augūs 4 -» 2 aukštas 3
auka 4 -» dovana ||
aukcionas 2 -» varžytynės


auklas

auklas 4 1. -» apyvaras. 2. -» 1 autas
a u k l ė l (vaikų auklėtoja, augintoja: Tarp

dviejų auklių vaikas be galvos flk.) - nešiotė
(mažų vaikų augintoja, nešiotoja); || turtuo­
lių šeimose: guvernantė, bona
a u k l ė t i (skiepyti teigiamas savybes: A. vai­
kus, jaunimą) - ugdyti (daugiau fizines sa­
vybes), formuoti (F. charakterį)
aukoti -» dovanoti 1 ||
auksaburnis, -ė 2 —» kalbėtojas
auksaširdė 2, auksažiėdė 2 —» bitkrėslė
auksažolė i -» sidabražolė
auksinis 2 -» geltonas
aukso maišas -> turtuolis
aukščiau prl. -> virš
aukščiausias i -» viršutinis
a u k š l ė 2 (karpinių šeimos žuvis) - viršvan-

denė, viršplaukė, viršplūdė, palakstuonė,
blaiva (srovinė aukšlė)
a u k š l y s 4 (medžio žievės indelis: Pilną
aukšlį uogų prisirinkau) - raukšlys, gamėlis, luobėlis, žievinukas, gerklutė (plonu
kaklu)
aūkšt prl. -» virš
aukštakuodis, -ė 2 -» didžiuoklis
aukštalangė 2 -> kalėjimas
1 aukštas 2 (vieta ant lubų po stogu: Ant aukšto

džiūsta papilti apyniai) - antnamė, antlubis,
viršunamė, anttrobis
2 a u k š t a s 3 1. (iškilęs į viršų, nemažo masto :A. kalnas, namas) - didelis (D. bokštas).
2. (apie vietovę: Aukšti laukai) - iškilus
(Iškili vieta), pakilus, kilus, keltas, kalvus
(Vieta kalvi, sausa), kalnus (Kalnižemė). 3.
(nemažo ūgio: A beižas) - augalotas (A. vy­
ras), augūs (Jis augesnis už tave), lieknas
(aukštas ir plonas), atkilūs (A., riebus jau­
tis), išdrikas (I. arklys) , išsmukas, prasaikūs tarm. (P. berniokas)', || apie medžius: iš­
lakūs, išnašūs, ištakūs, išbėginis, ištekinis,
lieknas. 4. (apie balsą: Dainuoja aukštu bal­
su) - plonas, laibas
aukštikeltis l -» kėliklis

ausis skalbti

aukštinimasis i - » išdidumas
1 aukštinis bdv. 2 -» viršutinis
2 aukštinis dkt. 2 (skylė lubose dūmams išeiti:
Atkišk gryčios aukštinį, tegul dūmai išeina) kurtinys (Įsibruko šeškas pro kurtinį), čiūkuras, dūminis
aukštinti —» garbinti 1
aukštintis -» didžiuotis
a u k š t y s 4 (paveikslinė korta su moters at­
vaizdu: Lapų, būgnų a.) - galvinis, dama,
pana psn.
aukštivapas b. 2 —> žioplys
aukštnamis i -» dangoraižis
a u k š t u m a 3a (aukšta, pakilusi vietovė:
Aukštumų augalija) - pakiluma (nedidelė
aukštuma), pakyla, iškiluma (Lauko i.)
aukštunas, -ė 2 -» didikas
aukštuolis, -ė 2 -> milžinas
aukštuomenė i -» diduomenė
aukštutinis 2 —» viršutinis
aukuoti —» supti 1
aulaburnis, -ė 2 —» pliauškalius
aūlas 4 -» kvailys
aūlekomis prv. -» galvotrūkčiais
auliniai dgs. 2 -» batai II
aulys 4 -» avilys
aūmonė i —» sąmonė
aumuo (-ens) 3b-> protas
aure dll. -> štai
a u r e o l ė 2 (dailininkų vaizduojamas švie­
sus vainikas aplink dievų ir šventųjų galvas)

- šviesratis, ratilas, nimbas
auiyti —» kaukti
ausčioti -» kalbėti c)
aūsenos dgs. i -» pasturlakai ||
ausylas l -» klausus 1
a u s i n ė 2 1. (kepurė au ausimis: Žiemą au­
sinėmis mūvėjom) - kaliausė (su kailio au­
simis), triaūsė (su trimis ausimis), šašbauda tarm., šlikė tarm. 2. —> antausis
ausis (-iės) m. 4 -» klausa
ausis skalauti -» mušti 1 b)
ausis skalbti -» barti

41


ausis skliaustyti

aviganis

ausis skliaustyti -» stebėtis
ausis taisyti -» mušti 1
ausis ūžti -» kvaršinti
a u s k a r ė l i a i dgs. 2 (aguoninių šeimos
darželio augalas) - kankaliūkai, pakabu­
čiai ( P r a ž y d o r a u d o n i p a k a b u č i a i ) , širde­
lės
a u s l i n d a 2 (toks naktinis vabzdys) - ša­
kys, žirklys, žnyplys
austi 1. -» bėgti 1 a). 2. -» mušti 1
austyti -» varstyti 1
ausų duoti -» mušti 1 b)
ausuoti -» mušti 1 b)
aušena b. l -» žioplys
a u š i n t i 1. (prž. a u š t i: A .

-vėsinti

(J ū ra v ė s in a o r ą ) ,

d u ris, n e š a ld y k k a m b a r io ) .

sriu b ą , p ir k ią )

šaldyti (U ž d a r y k
2. —> mušti 1 a)

aūškus 2 -» žioplys
aušuoti -» kalbėti c)
a u š r a 41. (ryto švitimo metas: S u

a u šra iš ­

diena ( A ts ik ė lė m p r i e š d ie n ą ) ,
švitė tarm., gaidgystė šnek. (gaidžių giedoji­
mo metas anksti rytą), gaidžiai šnek. ( Š o k o m
lig i g a id ž ių ) , apygaidžiai šnek. (laikas apie
v a ž ia v o m e ) -

gaidžių giedojimą). 2. -» pradžia. - Plg.
apyaušris
aušroti -» 2 aušti
1 a u š t i (darytis vėsiam: V iralas, a r b a ta a u š ­

vesti (O r a s v ė s ta ) , šalti (S lin k it p r i e s ta ­
lo, š ą la k o p ū s ta i) , garuoti prk.
2 a ū š t i (rodytis ryto š v i e s a i : rytas, d ie ­
n a ) - brėkšti (Jau b rė k šta , tu o j ir s a u lė te ­
k ė s ) , švisti, dienoti (T a m su b u v o , d a r n e d ie ­
n o jo ) , aušroti (A . j a u p r a d ė j o ) , rytėti (aušti
rytui), blysti tarm., Švisti tarm.
aūštrinis i -» šiaurrytys
1 a ū t a s 2 (skarulys kojai apvynioti: Š iltais,
s a u s a is a u ta is a p s ia u k ) - aūtkojis (S u stirę
a u tk o ja i) , aūtskaris, aūklas tarm.
2 autas i -» automašina
autentiškas i -> tikras 1
aūtkojis i -» 1 autas
autochtonas, -ė 2 -> čiabuvis
ta)-

42

autodidaktas, -ė 2 -» savamokslis
autokratya i -» absoliutizmas
a u t o m a š i n a 2 (variklio varoma susisie­
kimo priemonė) - automobilis, autas šnek.,
mašina šnek.
automatiškas i -> mechaniškas
automobilis 2 -» automašina
autonomija i (teisė patiems tvarkytis kurioje
nors srityje, nepriklausymas nuo kitų) - sa­
vivalda ( G a u t i s a v iv a ld ą )
autonomiškas i - » laisvas 1
a u t o r i t e t a s 2 (pripažinta reikšmė, įta­
ka: N e te k ti a u to r ite to ) - prestižas (V a ld ž io s
p . ) , svoris prk.
autorizuoti -» patvirtinti
a u t o s u g e s t i j a i (įtaiga pačiam sau) savitaiga
aūtskaris i -» 1 autas
autus padžiauti -» mirti H
autuvas 2, avalas 3b -» avalynė
avalynė i (kuo kojos apaunamos: Ž ie m in ė , v a ­
s a rin ė a . ) - apavas, autuvas (P r itrū k o a u tu ­
v o ) ir apautūvas, apautas, apsiavimas ( N u ­
p l y š o a . ) , apsiaustūvas, apavėnė tarm. - Plg.
batai , kl u mpė s , vyžos, š l e p e ­
tės, n a g i n ė s
avangardinis 1 1. -» priekinis. 2. -» pažangus
avantiūra 2 -» atsitikimas ||
avedra i (didelis plėšrus paukštis) - grifas
avelė 2 -» avis 1
avėti -» dėvėti
a v i a c i j a i (skraidymo aparatais teorija ir
praktika, oro navigacija: A v i a c ij o s m o k y k ­
l a ) - skraidyba, pilotažas (mokėjimas val­
dyti skraidymo aparatą), oreivystė knyg.
aviatorius, -ė i - » lakūnas
avidė 2 -» tvartas ||
avidvakas b. i -> kvailys
aviena i -» mėsa ||
avies galva -> užuomarša
avietienojas i, avietojas i -» stiebas b)
avigalvis, -ė i -» kvailys
aviganis, -ė i -» piemuo ||


avikailis

a v i k a i l i s i (avies kailis) - kučkailis tarm.
(Kūčkailio kepurėlė)
avile 3b-> pumpuras ||
a v i l y s 3b (bičių būstas: Rėminis, kelminis
a.) - ir aulys tarm., skrynelė (su rėmais); || iš
medžio kamieno išskobtas: kelmas (Turiu bi­
čių kelmą), stuobrys, drevė, lovys
avinaitis i -> ėriukas
a v i n a s 3b1. (avių patinas) - basius malon.,
būrinas vaik., burūlis vaik., tekis šnek., baro­
nas sv. 2. -> taranas. 3. -> žioplys. 4. -> kvai­
lys

avynas i -> dėdė ||
avinėlis 2 -> ėriukas
avingalvis, -ė i -> kvailys
aviniena i -> mėsa ||
avininkas, -ė 2 -> piemuo ||

ąžvabalis

aviniokas 2 -> ėriukas
avino galva 1. -> kvailys. 2.-> užuomarša
avinukas 2 1. -> ėriukas. 2. -> pumpuras ||
a v i s (-iės) m. 41. (naminis gyvulys: Avies kai­
lis, mėsa) - avelė, būrė vaik., basė malon. 2 . —>
žioplys. 3. -> kvailys
avių sapnas -> užuomarša
a v i ž ė 2 1. -> karklelis. 2.-> laumžirgis
avižėlė 2 1. -> gaisrena. 2. -> karklelis
avižojas i -> stiebas b)
a v i ž u 6 1 ė 2 (tokia pašarinė žolė) - ralgra-

sas
avukas 2 1. -> ėriukas. 2. -» pumpuras ||
azartas i -> entuziazmas
ažačia 3b-> užpakalis 1
ąžuolynas i -> miškas ||
ąžvabalis i -> karkvabalis

43


babaliuoti

babaliuoti -» kalbėti c)
babanyti -» pilti 1
babaras b. 3b-» plepys
babaruoti -» kalbėti c)
babas 2 -» pyragas
babaūžė 2 -» utėlė
babaūžis 2 -» baidyklė 1 ||
babtelėti 1. -» nukristi 1|. 2. —>suduoti ||
bačka 2 -» statinė 1
badadvėsiauti -» alkti ||
badadvėsys, -ė 34b-» išalkėlis
badagrūdė i -» skalsė
badakentys, -ė 34b-> išalkėlis
badaras 3b-» gaištis
badarauti -» gaišti 1
badas 4 1. -> alkis ||. 2. —> stoka
badauti -» alkti ||
badavija b. 2 -» išalkėlis
badeklis 2 -» dyglys
badelioti -» baksnoti
badeliotis -» bastytis
badeti -» alkti ||
badgalčiauti -» alkti ||
badgaltis, -ė 1 1. —> išalkėlis. 2. -» šykštuolis
badgaras i -> išalkėlis
badgarauti -> alkti ||
badįja 2 -» stoka
badiklis 2 -» dyglys
badikšlis 2 1. -> dyglys. 2. -» ragas 1
badikuoti -» baksnoti
badinčti -> baksnoti
badinti -> alkinti
badyti 1. (džn. b e s t i: B. adata, ragais. Rugie­
nos kojas bado) - smaigyti ir smaigstyti
(Kaip adatomis smaigsto), smaigčioti, bedžioti (Apyniams virkščias b.), durstyti (Sky­
les d.) , varstyti (Peiliais v.), rakėnti (Suyla r.)

44

baidyti

ir rakseti (Supeiliu, su adata r.), straigyti,

šmakščioti šnek., kriaušyti tarm.(Jautis su ra­
gais kriaušo). 2. -» skaudėti [|. 3. -» raginti 1
badkošis, -ė i -> besotis
bâdlaukis i -> dirvonas
badmaišis, -ė i -> besotis
badmiriauti -> alkti ||
badmirÿs,-ë 3b-> išalkėlis
badpaukštis 1 1. -> besotis. 2. -» lukutis
badpilvis, -ė 2 -> besotis
badputrė i -» sriuba ||
bâdsmuka b. i, bâdsproga b. i -> išalkėlis
bâdstipa b. i -» išalkėlis
badui žiūrėti į dantis -» alkti
baduôlis, -ė 2 -> išalkėlis
badus 4 -» dygus 1
badus atgauti -» pavalgyti
bagažas 2 -> krovinys
bagdeliâuti —> elgetauti
baidas 2 -» šmėkla
b a i d ÿ k l é 2 1. b. (baisus, gąsdinantis pa­
daras: Visokios šmėklos ir baidyklės jam ro­
dėsi akyse) - pabaisa (Jūrosp.), baisenybė
(Mes nenorime, kad mus suėstų jūros žuvys
ir kitos baisenybės) ir baisėlė, baisulÿs, bai­
sybė (Prisiklausiaupasakų apie visokias bai­
sybes), baisūnas (Tiesiog šiurpu darėsi tokį
baisūną pamačius), baisuôlis (B. slinko vis
artyn), baūgas ir baugėle; || vaikų baidyklė:
baūbas (Neik, vaike, iš namų - b. pagaus),
baubožius, maūmas ( Cit, nerėk, dar m. iš­
lįs), raudondantis šnek., babaūžis tarm., būbis tarm., bužys tarm., bébé tarm., gudà tarm. 2.
(iškamša paukščiams baidyti: Žvirblių b.) kaliaūsė (Pastatė kaliausę paukščiams bai­
dyti), gudà tarm.
baidyti -» gąsdinti


baisybė

baidytis
baidytis -» bijoti
baidokas 2 -» barža
baiduoklis, -ė 2 -> šmėkla
baiga 4 -» pabaiga
balgena b. 1 -» paliegėlis
baigiamasis (-oji) -» galutinis 1
baigmė 4 -» finišas
b a i g t i (galutinai ką padaryti: B . m o k s lą ) ir pabaigti (P. d a r b ą ) , užbaigti (U. r u d e n s s ė ­
j ą ) , atlikti (A . u ž d a v in į) , bengti tarm. ir pa­
bengti tarm., gynėti tarm. ( K a i a ts is ė s valgyti,
ta i n e ž in o , k a d a g .)

baigtinis 2 —» galutinis 1
1 baigtis 1. -» merdėti. 2. -» dvėsti 1
2 baigtis (-iės) m. 4 1. -» pabaiga. 2. -» mirtis
b a i g t u v ė s dgs. 2 (kokio darbo baigimas
ir ta proga daromos vaišės) - pabaigtuvės
(R u g ia p jū tė s p a b a ig tu v ė s ) , nuobaigos ( N u o ­
b a ig ų v a in ik a s ) , bengtuvės tarm., pabengtūvės tarm., pagynėtuvės tarm., pagynos tarm.
(P a g yn ų d a in a ) , apbangos tarm., sambaris
psn. (sėjos baigimo ar derliaus nuėmimo pro­

ga)
baikštauti -» bijoti
baikštinti -» gąsdinti
baikštintis -» bijoti
baikštuolis, -ė 2 -» bailys
baikštus 4 -» bailus
badauti —» bijoti
bailė 1 -» baimė 1
bailiaširdis, -ė 2 -» bailys
bailingas 1 -» bailus
bailinti -» gąsdinti
bailintis -» bijoti
b a i 1 y s, -ė 4 (kas bailus:
m a tę s - j i s v is k o b ijo ) -

T o k io b a ilio n e su

bailunas

(K išk e lis

bailiaširdis ( N e b ū k it b a ilia š ir n ie k o n e b ijo k it), baikštuolis (kas baikš­

b a ilū n ė lis ) ,
d žia i,

tus:

E i jū s , b a ik š tu o lia i, k o d r e b a t iš s ig a n ­

baūgšas, bijoklis (B ijo k lio n e iš v a r y s i iš
n a m ų n a k tį) , bailiūga tarm.(P a ts b., o d a r k i ­
tu s d r ą s in a ) , drėbkus tarm., krūpsa tarm.(kas
krūpsi, bijo), kinkadrebys menk., purplys

dę/),

kiškis prk. (Jis tik r a s k., b ijo ir la p ų š la ­
m ė jim o ) , zuikis prk.
bailiūga b. 2, bailunas, -ė 2 -» bailys
b a i l ū s 4 (greit pajuntantis baimę, nedrą­
sus: B . k a ip k iš k is ) - baimūs, baimingas stp.
(B. k ū d ik is ), bailingas (Ž iū ri b a ilin g o m is a k i­
m is ) , baikštūs (B . a r k ly s ), baugštūs (B a u g šč ia m a r k liu i n e re ik ia b o ta g o ) , baugūs (B. ž ir ­
g a s ) , bugštūs (B u g š č io s ž u v e lė s n a r d ė v a n ­
d e n y je ), bugūs (B. ž m o g u s ) , išgąstingas (ku­
pinas išgąsčio), gąslūs (M e rg a itė ž v ilg č io jo
g ą s liu ž v ilg s n iu ), nuogąstūs, nuogąstingas
stp. (Ji n e iš tų n u o g ą stin g ų jų b u v o ) , krupūs
menk.,

tarm. (N e b ū k to k s k., g r e ita i n e n u sig ą sk )

b a i m ė 1 1. (bijojimo jausmas: D r e b a iš b a i­
m ė s ) - bailė ret., nedrąsa (Ji la ik ė d o r y b e ir
m a n o n e d r ą s ą ) , baūgis (T a ip m a n e b. im a ) ,
būgis (K a s to v a ik o b. - b ijo v a k a r e ir g a lv ą iš
n a m ų iš k iš ti! ), baugulys (B. p e r e in a p e r k ū ­
n ą ), baugesys, pabūgis, baisa (V isie m s j i s p r i ­
v a rė b a is o s ) ir baisis, baisulys (Jį a p ė m ė b. ) ,
pabaisys tarm. (P im a - a tr o d o , k a d š m ė k lo s
š o k in ė ja ) , bijūne tarm. (V a ik a s b e b ijo n ė s a u ­
g in ta s ) , skraūbis tarm. (T a m s o j s. p a ė m ė )', ||
staigi, didelė baimė, išsigandimas: išgąstis
(K a ro iš g ą s č ia i), nuogąstis (Ė jo vy ra i v a d u o t
g im tin io k a im o b e n u o g ą sč io ir b a im ė s ) , nuo­
ganda tarm., ganda tarm.(G. p e r e in a p e r š ir ­
d į ) ; || sumišimą kelianti baimė: siaubas
(S ia u b o išk re ip ta s v e id a s ) , klaikas (B a is u s k.
p a g a v o ž m o n e s ) , panika ( N e p a s i d u o t i p a n i ­
k a i) , pasiauba (P a s ia u b o s a p im ti v ie n i k i ­
tie m s lip a a n t g a lv o s ) . 2 . —
» daugybė
baimingas 1 -» bailus
baiminti -» gąsdinti
baimintis -» bijoti
baimūs 4 -» bailus
baisa 4 -» baimė 1
baisas 4 -» šmėkla
baisėlė b. 3b, baisenybė b. 1 -» baidyklė 1
baisėtis -» bijoti
baisiai prv. - » labai
baisybė 1 1. b. -> baidyklė 1 . 2 . - » daugybė

45


baisingai

baisingai prv. —» labai
baisingas i -» baisus
baisinti —>gąsdinti
baisintis -» bijoti
baisioniškas i 1. -» baisus. 2. -» didelis 1
baisis 2 —» baimė 1
baisulingas i -» baisus
baisulys 3b1. -» baimė 1 .2 .-» baidyklė 1
baisūnas, -ė 2, baisuolis, -ė 2 -» baidyklė 1
b a i s ū s 4 (keliantis baimę: B. žvėris. Baisi
audra, ugnis) - baisingas stp. (Senelis pasa­
kojo baisingą pasaką), baisulingas stp. (B.
žmogus), baisioniškas tarm. (Čia siautėjo baisioniškos jėgos), baugūs (Be gaidžio kurtu,
be šuns baugu flk.), gandus tarm. (Gandu, kad
audra rugelių nepagadintų), nuogandūs tarm.
(Pamatė žemaičius nuogandžius ir baisius),
gąstūs tarm. (Gąstigiria), nuogąstūs tarm. (N.
paveizėti), nuogąstingas tarm., stp.; || siaubūs
(labai baisus: S. riksmas), siaubingas stp. (S.
trenksmas), klaikūs (Kartais balsas tęsėsi toks
šiurpus, ilgas irk.), kraupūs (Kraupi šmėk­
la), šiurpūs prk. (šiurpą, baimę keliantis:
Šiurpi drama), šiurpulingas prk., stp. (Šiur­
pulinga žinia), skraubūs tarm.
bajoržolė i -» šventadagis
bakchanalija i -» orgija
baltinti 1. -» kišti 1. 2. -» mušti 1 a). 3. -»
budinti

bakoti -» eiti 1 o)
baksčioti, baksėnti -» baksnoti
baksėti -» baksnoti
b a k s n o t i (pamažu, nesmarkiai, kartoti­
nai badyti: B. alkūne į pašonę) - ir baksčioti

(Parodė knygelę, pirštu baksčiodamas), bak­
sėnti (Baksena lazda į grindis), basčioti, bak­
sėti (Avinas baksi ragais į sieną), bakštinti
(Bakština šunį iš pasuolės, lauk varo), bakštūoti, badinėti mžb. (Nieko neveikia, varles
badinėja), badelioti (Veršiai viens kitą badelioja), badikuoti (Su lopeta žemę badikuoja)
baksėti -» gulėti
bakstelėti - » įbesti ||

46

balinis

bakštalas 3b 1. -» padažas. 2. b. -» nenuora­
ma

bakštinti 1. -» raginti 1. 2. -> baksnoti. 3. -»
budinti

bakštūoti -» baksnoti
bala 2 -» pelkė
balabasyti -» kalbėti c)
baladokas, -ė 2 -» padauža
baladonė 2 -» bildesys
baladošius, -ė 2 -» padauža
baladoti -» belsti 1
baladotis -» belstis 1
baladūnas b. 2 -» naktibalda
balagulys, -ė 34b -» girtuoklis
balana 2 -> skala
balandinė i -» snieguole 1
balandis 2 -» karvelis
balas 4 -» plukė
balastas 2 -» sluogas
balazyti -> keikti
balažemis i ->jaura
balbata b. 3b-> plepys
balbatūoti -» kalbėti c)
balda 4 -» vargas
b a l d a i dgs. 2 (namų, buto

apstatomieji daik­

tai: Nusipirko naujus baldus) - kraustuliai
šnek. (Aukštas užverstas senais kraustuliais),
rakandai
b a l d i n i n k a s , -ė i (baldų dirbėjas) - ir
baldžius, stalius (Jie taps kvalilikuotais sta­
liais, baldžiais)
1 baldyti -» belsti 1
2 baldyti -» baltinti
baidytis 1. -» belstis 1 .2 .-» bastytis
balduonis (-ies) b. 3b-» naktibalda
baldus 4 -» kratus
baidžius 2 -» baldininkas
balėsas i -» žiurkėnas
balėsis, -ė 2 -» išbalėlis
balėti -» balti 1
balymas i -» žolė ||
balynauti -» balti 1
balinis 2 —» velnias


balzgatyti

balinti
b a l i n t i 1 . (daryti baltą, blyškų) - blyškin­
ti (B. veidą), blankinti. 2. —» baltinti
balionas 2 -» orpūslė
balius 2 -» pokylis
balkis i —» sija
balksnys, -ė 4 1. -» blondinas. 2. -» išbalėlis
balkšoti -» balsvuoti
balkšvas 4 -» balsvas
balnas 4 -» skersaplautis
balnis, -ė i - » jautis ||; karvė ||
balnoti -» mušti 1
balnugaris, -ė 2 -»jautis ||; karvė ||
balokšnis i -» klanas
balotas i -» pelkėtas
b a l s a s 4 1. (gerklės išduodamas garsas:
Kalba storu balsu) - žadas (Žuvis be žado),
amas tarm. (Neteko, nustojo amo). 2. —» gar­
sas 1
b a l s a v i m a s i (visuomenės nuomonės
apklausa: Viešas, slaptas b .)- plebiscitas (vi­
suotinė apklausa), referendumas
baisėti -» garsėti
balsynas i —» vokalizmas
balsingas i -» garsus 1
balskylauti -» bildėti 1
balsti -» balti 1
balsūs 4 -» garsus 1
b a l s v a s 4 1. (šiek tiek baltas: Rugiai jau
balsvi) - balkšvas (Balkšvi debesys), apybaltis (A. audeklas), pobaltis (Pobaltėskarelė);
baltokas, balzganas (neaiškiai baltas: B.
vanduo, dangus), balžanas tarm. 2. -» apyži­
lis
b a l s v u o t i (rodytis balsvam: Balsvuoja ak­
menys prie kelio) - balzganūoti (Dangus jau
balzganuoja), balkšoti (Balkšo kaulai), balžanūoti tarm- Plg. b a l t u o t i
baltabrūvis, -ė 2 -» blondinas
baltagalvė 2 -» ramunė
1 baltagalvis, -ė 2 -» žilis
2 baltagalvis 2 -» švylys
b a l t a i dgs. i (lietuvių, latvių, prūsų ir jiems
artimų genčių bendras pavadinimas: Baltų
v

kalbos) - aisčiai (Pirmas apie aisčius ima kal­
bėti Tacitas)
balt(a)kartis, -ė 2 -» arklys e); kumelė č)
baltakė 2 -» degtinė
baltakiuoti -» žvairuoti
baltaplaukis, -ė 2 1. -> žilis. 2. -» blondinas
baltaplunksnis 2, baltapūkis 2 -» švylys
baltarankis, -ė 2 -> 1 tinginys
baltas 3 1. -> žilas. 2. -» švarus 1
baltasparnis 2 -» kikilis
baltažiėdis 2 1. -> plukė. 2. -» ramunė
baltgalvė 2 -» saulutė
baltgalvis 2 -» švylys
baltgiris l -» miškas ||
b a l t i 1. (darytis baltam: Drobės, rugiai, vei­
dai bąla) - balteti, balsti, baleti (Veidai ėmė
b.), blykšti (apie veidą), blankti (Tuoj ima
moterys drebėti, seneliai blanksta), balynauti tarm. 2. —» Žilti
baltiniai dgs. 3a -» skalbiniai
baltynojai dgs. l - » žolė ||
baltis, -ė i -» arklys e); kumelė č)
b a l t i n t i (daryti baltą: B. lubas) - balinti,
baldyti, balzginti (menkai)
baltkarklis i -» karklas
baltmiškis i -» miškas ||
baltnugaris, -ė 2 -> jautis ||; karvė ||
baltoji (-osios) - > degtinė
1 baltokas, -ė 2 -> arklys e); kumelė č)
2 baltokas 1 -» balsvas 1
baltosios (-ųjų) dgs. -» akys
baltpūsis 2 -» šalpusnis
b a l t u o t i 1. (rodytis baltam: Tolumoje kal­
nų viršūnės baltuoja) - boluoti (Išnokusios
avižos boluoja), blykšoti (Blykšo saulelė pro
debesis). 2. -» žiluoti
baltvykslė 2 -» žaltvykslė
baltžiėdė 2 1. -> garšva. 2. -» snieguole 1
balvai dgs. 4, balvos dgs. 4 -» kyšis
balzganas 3b 1. -» balsvas 1 . 2 . - » apyžilis
balzganūoti -» balsvuoti
balzgatas b. 2 -» plepys
balzgatyti -» kalbėti c)

47


balzgenti

balzgenti -» belsti 1 ||
balzgesys 3b-» bildesys
balzgeti -» bildėti 1
balzginti 1. —>belsti 1. 2. -» kvaršinti
balzgintis -» belstis 1
balžanas 3b-» balsvas 1
balžanuoti -» balsvuoti
balžas 3 -» giedras
b a l ž i e n a s i (rogių pavažas jungiantis
skersinis) - kampa ir kaupa tarm., kalpa tarm.,
vinkšna tarm., kulėnas tarm., apylankas tarm.
balžienos dgs. i —» kojos
bambalas b. 3b-» bambalius
bambaliuoti -» bambėti ||
b a m b a l i u s , -ė 2 (menk. kas nuolat bamba,
barasi, skundžiasi: Kad tu ir b. - skundies ir
skundies) - bambeklis menk. (Tas b. bamba
per dienas, barasi), bambynė menk., bumbėklis menk. ( Nebūk toks b., nustok bumbėjęs),
burbeklis menk. (B. vis burba prieš), murmek­
lis menk., nameklis menk. (Nepatinka man tas
n.), niumeklis menk. ( Nutilk, tu niumekli!) ,
pampeklis menk., pumpeklis menk., zurzėklis menk. (Vaikas pasidarė baisus z.), narna
menk., nafnalas menk., niurna menk. (N. SŪU
po nosimi niurna ir niurna) , niurzga menk.
(Jie niurzgos, niekuo nepatenkinti), niauzga
menk. (Su tuo niauzga nepasišnekėsi), zurza
menk., bamblys menk., burba menk., burblys
menk., niurgzlys menk., urgzlys menk., urplys
menk., uršlys menk., bambalas menk., marmalas menk., burbulis menk., murmulis menk.
bambareža b. i -» storulis ||
bambasyti —» bambėti
bambeklis, -ė 2 -» bambalius
bambėnti —>bambėti ||
b a m b ė t i (menk. reikšti nepasitenkinimą
nuolat barantis, prikaišiojant, dejuojant://.?

amžinai bamba, pyksta, barasi) - bumbėti
(Nustok bumbėjęs!), burbėti menk.
(Burba kaip avis į uodegą įkirpta flk.), bubėti
menk., bambasyti menk., narnėti menk. (Senis
ant žmonos narnėjo, kad vakarienės never­
menk.

48

bandažas

da), niauzgeti menk. (Niauzga sau po nosim),
niurnėti menk. (Jis dirbo niurnėdamas, nepa­
tenkintas), niurzgėti menk. (Niurzga, kad ne­
duodu valgyti) ir niurgzti menk. (Jisai niurz­
gia, prieštarauja kiekvienam mano žodžiui),
pamparioti menk. (Pamparioja irpamparioja per kiauras dienas - kaip ir neapkyri!),
pumpeti menk. (Gali sau p., nedaug kas čia
tavęs klauso), purakauti tarm., menk. ( Purakauna irpurakauna, net galvą sopa), urpoti
menk., urzgėti menk., zirzėti menk., zurzėti
menk., zirzti menk., zyzti menk., zurzti menk.; ||
negarsiai, pamažu: bambaliuoti menk. ir
bumbuliuoti menk., bumbaroti menk., bam­
bėnti menk. ir bumbėnti menk., burblenti
menk., burklėnti menk., murmėnti menk., niurnėnti menk., niurzgėnti menk., pumpėnti
menk., urzgėnti menk., zurzėnti menk.
bambinti 1. —» mušti 1. 2. skambinti
1 bamblys, -ė 4 1. bambalius. 2. storulis
||. 3. -»vaikas ||
2 bamblys 4 - » tranas
bambliuoti -» plaukėti
bamborė 2 -» pumpuras
bambsėti -» gulėti ||
bambtelėti -» suduoti ||
bambti 1. -» tinti. 2. -» storėti 1
b a m b u s 4 (menk. linkęs bambėti, bartis:
Bambūs seniai) - niurzgus menk. (Jispasida­
rė užgaidus ir n.), urzgus menk., zirzlus menk.,
zurzus menk., uršlus tarm., menk.
b a n a l u s 4 (visiemsžinomas,nusibodęs,ne
naujas: B. posakis) - nuvalkiotas (Nuvalkio­
ta frazė), lėkštas prk. (Lėkšti juokai), šablo­
niškas, trafaretiškas, trivialus, standartiš­
kas prk., neoriginalus. - Plg. p a p r a s t a s
1 b a n d a 4 1. (gyvulių būrys: Galvijų b.) kaimenė (Elnių k.), guotas tarm. (Avių, kiau­
lių g.), keltuva tarm.(apie galvijus), goniava
tarm., pėkus psn., gardas psn. 2. —» kepalas. 3.
- » turtas
2 banda i -» gauja 2
bandažas 2 - » tvarstis


barnis

bandganis

bandganis, -ė l piemuo
bandykštis i
galvijas
b a n d y m a s l (tikrinimas, tyrimas savybių,
tinkamumo: Fizikos, chemijos bandymai) eksperimentas (mokslinis bandymas), mė­
ginimas (Tvirtumo m.)
bandininkas, -ė 2, bandišius, -ė 2 piemuo
banditas, -ė 2 1.
plėšikas 1. 2.
žmogžu­
dys

banditauti

plėšikauti 1
b a n d y t i (tikrinti, tirti savybes, tinkamu­
mą) - mėginti (Mašinos veikimas bandomas,

arbatos skonis mėginamas), eksperimentuoti
(moksliškai tirti, tikrinti). - Plg. t i r t i

bandodaržis i, bandokiemis i —> diendaržis
bandotakis l genesys
bandotis uždarbiauti
bandšunis i šuo ||
bandvikis i
esparcetas
bandžiautis draugauti
bandžiulis, -ė 2 draugas
bandžiulystė 2 draugystė
bandžius 2 1. kerdžius. 2. draugas
b a n g a 4 (vėjo ar pan. sukeltas vandens kau­
burys: Bangos ritasi, putoja) - vilnis (Vilnys
supa laivą), volas tarm. (didelė banga, van­
dens kalnas), pulis tarm.; || raibuliai (smul­
kios bangelės)
bangas 4 lietus a)
bangolaužis i pylimas ||
b a n g u o t a s l ( s u bangomis: B. ežeras) -

vilnytas (V. jūros paviršius); || raibuliuotas
(su smulkiomis bangelėmis)
b a n g u o t i (judėti bangomis: Jūra banguo­

ja) - vilnyti (Vilnija rugių laukai, vėjo pučia­
mi), jūruoti (apie javus, žmonių minią), sū­
puoti (Vienapo kitos sūpavo bangos), plūdūoti (Vilnys plūduoja, mūsų laivelį liūliuo­
ja), siūbuoti, kupstuoti ret., liūliuoti (pama­
žu: Liūliuoja jūros bangos), kilsuoti (Krūti­
nė kilsavo skausmu ir giliais dūsavimais); ||
raibuliuoti (smulkiomis bangelėmis), ribėti
bangūs 4

smarkus

baniutyti kamuoti
banketas 2 pokylis
bankrotas 2, bankrutavimas i

nusigyveni-

mas

bankrutuoti nusigyventi
baras 4 1. sritis 1. 2. zona. 3. varsna
b a r a v y k a s 2 (vertingas valgomas grybas:
Sveikas kaip b.) - storkotis, tikrinis
bafbalas 3b1. barškalas 1. 2. b. plepys
barbaliūoti kalbėti c)
barbalius, -ė 2 plepys
barbaras, -ė i žiauruolis
barbarybė l
svetimybė
barbariškas i žiaurus
barbarizmas 2 —> svetimybė
barbasūoti kalbėti c)
barbenti barškinti 1 ||
barbėti barškėti 1
barbinti barškinti 1
barbutė 2 boružė
bardišius 2 dalgiakirvis
bardokšeti bildėti 1
b a r i k a d a 2 (gatvės užvertimas kauty­
nėms: Kovos b .) - užtvara
barinys 3b barnis
barjeras 2 užkardas
barkasas 2 barža
barkščioti, barkšeti barškėti 1 ||
barkšnoti barškinti 1 ||
barkšoti kyšoti
1 baikšti, barškia, barškė
tarkšti 1
2 baikšti, -ta, barško
1 bręsti ||
barningas i barnus
b a r n i n i n k a s , -ė 2 (linkęs bartis žmogus:
Žiemelė motinėlė, vasarėlė bamininkėlė flk.)
- barimas (Toks b., ir nenusibosta jam bar­
tis), vaidininkas (kas linkęs vaidytis, smar­
kiai bartis), netininkas (kas linkęs rietis),
riejimas šnek., pakramta šnek.
b a r n i s 2 (piktų žodžių sakymas kitam: Nu­
sibodo jo barnio ir klausyti) - ir barinys šnek.,
bartynės (Baisios tarp jų kilo b. - kone susi­
mušė), kivirčas (Didis k. tarp anų), valdas

49


barnus

barti

(Šeimyniški valdai); || nuolatiniai, pikti bar­
niai: rietenos (Amžinos r.) ir rietynės, riemenys tarm., riejestis tarm., niautynės niek. ir
niovynės

rizynės tarm., niek., kariava
šnek. (nesutikimas), arda tarm. (Nekelk, ne­
daryk ardos namuose) , pagaiža tarm., varkalas tarm., zurga tarm.
b a r n u s 4 (linkęs bartis: B. šeimininkas) ir barus, bamingas stp., kivirčnūs (linkęs ki­
virčytis), vaidingas (linkęs vaidytis), ardus
tarm., grizliis tarm.(G. senis)
baronas 2 avinas 1
baroniukas 2 ėriukas
barstalai dgs. 3b bėralas
barstyklė 2 sėtuvė
barštiniai dgs. 3b bėralas
b a r s t y t i 1. (džn. b e r t i: B. smėlį, grūdus)
- pilstyti (džn. pi l t i ) , pylioti (Pylioja grū­
dus į maišus), šiupčioti šnek. (saujomis) ir
šiupsėti, sijoti prk. (Vėjas sniegą sijoja). 2.
niek.,

eikvoti
barstus 4 —> birus 1
barsukas 2 opšrus
barščiai dgs. 2 —> lapienė 1
bafščialapis l
rūgštynė
barščius srėbti knarkti 1
b a r š k a l a s 3b l. (barškėjimo priemonė:

Karvės ganosi miške su parištais barškalais)
- tarškalas (Vaikui nupirk kokį tarškalą),
skrabalas, bafbalas, klefkalas, brakalas
tarm., žafžalas tarm., barškynė, tarškynė ir
tarškėle, plerškynė, barškėtas, klekėtas,
barškutis (nedidelis: Pririšo barškutį ir pa­
leido arklį į krūmus), klekūtis, tarškūtis,
barškulis, tarškūlis. 2.
plepalas 1. 3. b.
plepys

bąrškalynė b. 2 plepys
barškaliūoti 1. barškėti 1 ||. 2. —>kalbėti c)
barškulius, -ė 2 plepys
barškatūoti —> barškėti 1 ||
barškenti barškinti 1 ||
b a r š k e s y s 3b (barškėjimo garsas: B. į du­
ris) - tarškesys (Ratų t.), klekesys (Gandro k.)

50

barškėtas 2 barškalas 1
b a r š k ė t i 1. (išduoti trumpus, aštrius gar­
sus: Barška ratai, per akmenis važiuojant) tarškėti (Lėkštės tarška) ir terškėti, terkšėti, barbėti, blerbėti, klekėti, kleketuoti, klek­
sėti, skrabėti; || tarpais: barkščioti (Barkščiojo stiklai) ir barkšėti, tarkščioti ir tarkšėti; nesmarkiai: barškaliūoti (Karvės barškaliuoja ganykloje), barškatūoti, tarškaliūoti, kleketūoti, skrabaliūoti. 2. kalbė­
ti c). 3. važiuoti |Į. 4. —> tarkšti 1
barškynė 2 1. barškalas 1. 2. b. -» plepys
barškinti 1. (prž. b a r š k ė t i : Dantimis b.) tarškinti (Gandras tarškino snapu) ir terš­
kinti, barbinti (B. pirštais į stalą), klekinti
(Iš kulkosvaidžio k.), skrabinti, brązginti
tarm.; || nesmarkiai: barškenti (Girdžiu kaž­
kas barškena į duris), tarškėnti ir terškėnti,
barbenti, skrabėnti, barkšnoti, tarkšnoti. Plg. b e l s t i 1. 2.
kalenti
barškuliai dgs. 2 -» žvanguliai
barškulis 21. barškalas 1.2. -» barškutis 1.
b a r š k ū s 4 1. (kuris garsiai barška: Barški
statinė. Barškūs ratai) - tarškūs (Tarški mu­
zika ) ir terškūs. 2. plepus
b a r š k u t i s 2 1. (barškančiomis sėklomis
pievų augalas) - barškulis, čiužūlis, dzingūtis, tarškūtis, žvangūtis, žvangiūkas, žvagilis, žvagūlis, žvaginis, žvagrys, vočiažolė.
2.
barškalas 1
barštinė l burna
barštis 2 burokas
b a r t i (piktus žodžius sakyti, peikti: Mane
tėvutis ne barte barė - mane tėvutis gražiai
pamokė) - vainoti (Puodas katilą vainoja abu labu tokiu ilk.), žūsti tarm. (Sugavau me­
luojant ir ėmiau ž.), žodžiūoti tarm., akinti
tarm. (Kiekmane akina, keikia bobos), vaksyti
tarm. (Ko čia vaksiji vaiką, kam čia kamantinėjiprisispyręs?), ūdyti tarm. (Ją nuolat mo­
terėlės ir bardavo, įrūdydavo), uryti tarm., urkioti tarm. (barant raginti prie darbo), ūrpoti šnek., niūkti šnek. (Visų niūkiamas žmogus),


bartynės

rieti (Visijį riejo kaip įmanydami), uiti (Tin­
ginys prie darbo yra ujamas), olbyti tarm.
(Kaip kokį šunį olbija), kramėnti tarm. (Mo­
kau tą savo vaiką, kramenu), kriėnyti tarm.;
|| piktai, smarkiai barti: esti prk., šnek., graužti
prk., šnek. (Jie vienas kitą ėda, graužia), krims­
ti prk., šnek. (Jis vaikus mylėjo, jų nepjovė, nekrimto), pjauti prk., šnek., rėkti šnek. (Ko taip
rėki ant manęs?), ūžti prk., šnek. (Jis kai ims
ū., tai ir galo nebus), riaumoti prk., šnek. (sto­
ru balsu barti), a į nagą imti šnek., ausis
skalbti šnek., galvą trinkti šnek., kailį praus­
ti šnek., pirtį kurti (kelti) šnek., pipirų (garo,
vėjo, žaro) duoti šnek.
bartynės dgs. 2 barnis
b a r t i s (vienas kitam sakyti piktus žodžius:

Dėl niekų nėra ko jiems b.) - vaidytis (Jie
nuolat tarpusavyje vaidijasi), kivirčytis (Vy­
rai ėmė k.), vainotis (Ėmė dėl kažko v); ||
nuolat, piktai bartis: rietis (Barasi, riejasi
kaip katės), niautis šnek. (Pirma niovėsi, o da­
bar vėl sutinka), draskytis prk., šnek. (Dėl to­
kio menkniekio neverta taip d.), ėstis prk., šnek.
(Ėdasi kaip šunys), dantuotis prk., šnek.,
graužtis prk., šnek. (Vienas kitą graužiasi, vie­
nas kitam netinka), kapotis prk., šnek. (Mote­
rys kapojasi, barasi), kapliuotis prk., šnek. (Ko
judu kapliuojatės, ar vietos mažai?), kirstis
prk., šnek. (Toks mažas ir prieš visus kertasi),
pjautis prk., šnek. (Nesinorėtų p. su tėvais),
putoti prk., šnek. (taip bartis, kad net seilės
tikštų: Kaimynas ant kaimyno putoja), regz­
tis prk., šnek. (Kai tik jie sueina, ir rezgasi),
rėmžtis prk., šnek., krekėti tarm. (Pristigęs kan­
trybės, piktai barėsi, kreitėjo), trėikėti tarm.,
aidytis tarm. (Jos aidėsi dėl vištų), kerėžytis
tarm.(Kaimynai tarp savęs kerežijasi, barasi),
repčiūotis tarm., peikstis tarm. (Ko jai ten p.
su jais!), k lo tis tarm. (Pradėjo k., paskui
muštis su brūkliais), riauštis tarm., riukti
tarm., uršti tarm., A pūgas versti šnek.
barunas, -ė 2 barnininkas
barus 4 —» barnus

bastytis

barzdą užriesti (užversti) —» mirti 1 ||
barzdis 2 1. —» šlyžys. 2. —» asiūklis
barzdūkas 2 —» aitvaras 1
b a r ž a i (nesavaeigis krovininis laivas) -

baidokas psn. (Upeplaukia baidokai), vyti­
nė tarm. (Vytinėmis vežė malkas) , barkasas
basakojis 2 basas
basaminčia prv., basanyčia prv. —>basnirčia
b a s a s 4 (su plikomis, neapautomis kojomis:

Nevaikščiok b. - kojas pasidursi) - basako­
jis (Basakojė mergaitė), nuogakojis
basaučiai prv. —>basnirčia
basčioti —» baksnoti
basčiūva b. 3b—» valkata
basė 2 avis 1
b a s e i n a s 2 1. (upė su savo intakais: Ne­
muno b.) - upjmas (Mūšos u.), nuotakas
(Nevėžio nuotake plyti plačios lygumos). 2.
(patalpa plaukyti: Plaukymo b .) - plaukykla (Žiemos p.), maudykla (Mergaitės eis į
maudyklą maudytis) , plukėnė tarm., plukykla tarm. 3. (įrenginys vandens atsargoms lai­
kyti: Vandens b .)- talpykla, laikykla, rezer­
vuaras
basius 2 —> avinas 1
b a s l y s 4 1. (įbestas į žemę pagalys: Tvoros
b .)- mietas (Varna nuo mieto, kita į jos vietą
flk.), kuolas, smaigas (mažas) ir smaigtis. 2.
—» liurbis
basliūoti mušti 1 a)
b a s n i r č i a prv. (įsiavus basomis kojomis:
b.

Įsispyręs į klumpes b.) - basaminčia (Jis
vaikščioja b.), basaučiai (Jei maži batai, au­
kis b.), basanyčia (Nevaikščiok b., peršalsi),
basnirta
basnirta prv. —>basnirčia
bastėklis 2 lazda ||
bastikauti, bastinetis bastytis
bastionas 2 —> tvirtovė ||
b a s t y t i s (be tikslo vaikščioti: B. po pasau­
lį) - bastinetis mžb. (B. po žmones), basti­
kauti, klaikinėti šnek. (Ko čia klaikinėji po
laukus!), kluikineti tarm., plūdineti šnek.

51


baukti

bastūnas
( Vaikščioja,

plūdinėja po pakampes) , tran­
kytis šnek. (su triukšmu: Naktimis trankosi),
daužytis šnek. (Daužos lyg velnio apsėstas fik.),
baidytis šnek. (Kaip laumė naktimis baldos
fik.), blaškytis šnek. (Toli po žmones blaškė­
si), matytis šnek. (Mėtos iš vietos į vietą) ir
mečiotis šnek., plautis prk., šnek. (Nusibodo
p. po žmones) , plaujoti tarm. (Po svietą plaujoja) , plujoti tarm. (Plujojau visą naktį im a ­
mų neradau), plainiotis tarm., trainiotis tarm.,
badeliotis tarm., blaudžioti ir baudžioti tarm.,
vieteliauti tarm. (ieškant vietos), vadalotis
tarm - Plg. v a l k i o t i s

bastūnas, -ė 2 1. valkata. 2.
bastuoklis, -ė 2 klajoklis
basutės dgs. 2 —> sandalai

klajoklis

b a t a i dgs. 2 (odinis ar guminis apavas: Va­

sariniai, žieminiai b .)- kurpės (Naujas kur­
pes pasisiuvau), bateliai, kurpaitės; || puš­
nys (ilgais aulais: Žvejų p.), auliniai. -P lg .
apavas
batalija l
kova
bateliai dgs. 2 batai
batlaižys, -ė 3b pataikūnas
b a t s i u v y s, -ė 3b(kas batus siuva, juos tai­
so: Nešk batus batsiuviuipataisyti) - kurpius,

kurpsiuvys ret.
batus palikti mirti 1 ||
batvinis 2 -» burokas
bau dll.
ar
baubalius, -ė 2 rėksnys 1
baubas 4 baidyklė 1 ||
baubčioti baubti ||
baūbelis i —>kankorėžis
baubėnti baubti ||
baubėti augti 1
baublėnti baubti ||
b a u b l y s 4 (pelkių paukštis, kurio balsas
primena jaučio baubimą: Nendryne būbavo

baubliai) - būblys tarm., bukas tarm., dūkas
tarm., Ūkas tarm., Ūpas tarm., rėklys tarm., kaukūtis tarm., a lieknų jautelis tarm.
bauboti baubti ||

52

baubožius 2 baidyklė 1 ||
b a ū b t i (apie galvijus: Karvė, jautis baubia)
- būkti tarm., baūkti tarm., būbti tarm., niaūniti tarm., mukti (tęsiamai); || storu balsu:
niauroti (Mauroja jaučiai), bauboti, riau­
moti (Bulius kasa žemę ir riaumoja) , riauboti
tarm.; || su įstanga: bubauti (Būbauja jaute­
liai), bukauti tarm., mūkauti tarm., mūmauti
tarm.; || pamažu, negarsiai: baubėnti ir baub­
lėnti; || tarpais: baubčioti (Baubliai kur ne
kur baubčiojo), būbčioti tarm., mūkčioti
baubūkas 2 kankorėžis
b a u d a 4 (piniginė ar kitokia bausmė: Už­
mokėti baudą) - pabauda, nuobauda (Ad­
ministracinė n.); || netesybos (bauda už ko
nors netesėjimą)
baudais prv. žadais
baudimasis l
ketinimas
baudinti raginti 1
baūdžiamas 3b nusikalstamas
b a u d ž i a u n i n k a s , -ė l (kas seniau ėjo
baudžiavą) - lažininkas, dvariškis šnek., kunigiškis šnek.
b a ū d ž i a v a i (seniau - priverstinis vals­
tiečio darbas dvare: Baudžiavos laikai) - la­
žas (Seneliai dvarui ėjo lažą), dvarysta šnek.,
kunigysta šnek., vergija psn., varguva psn.
baudžioti bastytis
baūgas 4, baugėle b. 3b baidyklė 1
baugesys 3b baimė 1
baugingas i baisus
bauginti gąsdinti
baugintis bijoti
baūgis 2 baimė 1
baūgšas, -ė 4 bailys
baugštinti gąsdinti
baugštintis bijoti
baugštus 4 bailus
baugulys 3b baimė 1
baugūs 4 1. bailus. 2. —>■baisus
baūkė 2 —» kakta
baukys, -e 4 2 plikis 1
baūkti baubti


bausmė

bėgenos

b a u s m ė 4 (sankcija už nusikaltimą: Kūno
b. Kalėjimo b.) - priebauda šnek. (nedidelė
bausmė), represija (baudžiamoji priemo­
nė), atpildas prk. (Susilaukti tinkamo atpil­

do), atmokestis prk., atlygis prk., užmokestis
prk., a Dievo pirštas
bausti reikalauti
baūstis 1. ketinti. 2. rengtis
bauza b. 4 verksnys
bauzoti verkti a)
baūžas 4 1. —> 1 beragis. 2. plikas 1
baūžė 2 1. kakta. 2. plikė 2
baužineti —>gūžinėti
baūžinti eiti 1 n)
baūžis, -ė 2 1. —» 2 beragis. 2. 2 plikis 1
baužti eiti 1 a)
bazė 2 pagrindas 1
bažmas 2 daugybė
bažnyčia l šventykla
bažnyčios šluota —>šventeiva
be dli. ar
be abejo prv. —>tikrai
beakis 2 aklas 1
bebaimis 2 drąsus
bebaimiškumas 2 —» drąsa
bebras

2 (toks brangiakailis graužikas:

Bebro kailio apykaklė) - vėbras

tarm.,

neris

tarm.

bėbti bliauti 1
bebudis 2 bevalis
bėda 4 1. —» nelaimė. 2. vargas
1 bedalis bdv. 2 —» nelaimingas
2 bedalis, -ė dkt. 2 —> nelaimingasis
bedievybė l
ateizmas
bedievis, -ė 2 ateistas
bėdinas 3b, bėdingas 1 1. nelaimingas. 2.
vargingas 1

bedoris 2 nedoras 1
bėdoti guostis
bėdrė 2 klampynas
bedrovis, -ė 2 —> begėdis
b e d u g n ė 2 (didelė gelmė jūroje, kalnuo­
se: Nugarmėjo laivas į jūros bedugnę) - pra­

raja (Kelias per kalnus eina pačia prarajos
briauna), pragarmė (Kalnų uola nuriedėjo
pragarmėn), kiaurymė (Uolas skyrė didžiu­
lės kiaurymės) ir kiauroji, armenys tarm.
(Karšis į šaltinio armenis nulindo), armijos,
pragorė tarm., pravaras tarm.
bedugnis 2 1. gilus. 2. kiauras 1
bėdulis, -ė 2 —> nelaimingasis
bedus 4 vargingas 1
be dvasios —> greitai
bedvasis 2 negyvas
bedžiaugsmis 2 —> liūdnas 1
bedžioti 1. —> badyti 1. 2. —> kasinėti
bėdžius 2 nelaimingasis
beg dii. —> ar
begailis 2 žiaurus
begalė l
daugybė
b e g a l y b ė l (tolis be pabaigos: Kelias tols­
ta begalybėn) - bekraštybė, beribė (Dan­
gaus b.)
begaliniai prv. —> labai
b e g a l i n i s 2 1. (neribotas erdvės atžvilgiu:
Visata yra begalinė) - bekraštis (B. miškas) ,
beribis (Beribės stepės), begalis, neišmatuo­
jamas (N. nuotolis), neapimamas (N. plo­
tis), neaprėpiamas (N. laukas), neapmato­
mas (Neapmatoma erdvė), neapžvelgiamas.
2. —> amžinas 1

begalis 2 1. —> silpnas 1. 2. begalinis 1
be galo be krašto 1. daug. 2. labai
begalvis, -ė 2 kvailys
begarsis 2 tylus
bėgčia, bėgčiomis prv. bėgomis
begėdybė l
niekšybė
begėdinti gėdyti
b e g ė d i s, -ė l (kas neturi gėdos: B. žmogus
begėdiškai ir elgiasi) - besarmatis (Besarma­
čiui nesvyla akys), bedrovis, šunakis niek.,
kiaulakys niek., bekliovis tarm., išdarga tarm.,
niek., cinikas
begėdystė 2 niekšybė
begėdiškas i —>nepadorus
bėgenos dgs. l
naginės

53


bėgti

bėginąs

bėginąs 3b tekinas
bėgine prv. bėgomis
bėgynė l pačiūža
bėginėti bėgioti
bėginėtis -> lakstytis
beginti tekinti
Vaikai bėgioja po kie­
mą) - bėginėti mžb. (Katė bėginėjo po aslą),
lakstyti (Laksto kaip katė su pūsle flk.), lakstinėti mžb. (Čia lapės lakstinėta), lakioti (Ar
ne tavo bėras žirgas po laukus lakioja ?), zuiti
(šen ir ten bėgioti), zujoti, trasioti (apie šu­
nis ir vilkus) ir tresioti, tresnoti, trasinėti
mžb., laigyti (apie jaunus gyvulius: Ėriukai
po tvartą laigo), teknoti tarm., tekinėti mžb.,
stimoti tarm., skrajoti prk. (Po laukus žirgai
skrajojo), skraidyti prk. (Voverės ir kiaunės
po medžius skraidė), skraidžioti prk., skrydauti prk., narstyti prk., šnek. (Po mišką n.),
nardyti prk., šnek. (Katės patvoriais nardė),
siūti prk., šnek. (Tiksiuva, laksto vaikai), mizgėti tarm., menk. ir mizgūoti tarm., menk. (Pa­
kiemiais m.); || ppr. apie peles ir kitus grei­
tus žvėrelius: šmėseliūoti, šmaižyti (Po aruo­
dus pelės šmaižė) ir šmaižioti, šmižinėti, šmirinėti tarm., šmeižti, šmišeliuoti tarm.
bėgiotis lakstytis
bėgis 2 eiga
begys, -ė 4 nebylys
bėglys, -ė 4 pabėgėlis

b ė g i o t i (džn. b ė g t i :

b e g l o b i s 2 (niekieno neglobojamas, ne­
prižiūrimas: B. našlaitis) - bepriežiuris (B.

vaikas)
b ė g l ū s 41. (mėgstantis bėgioti, nepabūvan­
tis vietoje: Bėgli moteriškė) - ir bėgštūs, la­

kūs (Mergaitė laki kaip stirna), trasūs tarm.,
zuinūs šnek. (Zuini kiaulė). 2. —» greitas 1
begomaris, -ė 2 besotis
b ė g 6 m (i s) prv. (bėgte bėgant: B. nusku­
bėjau į pagalbą) - bėgčia, bėgčiomis, bėgi­
ne, tekinom(is); || risčia (Arklys bėgo), ris­
čiom is), ristelė (lengva risčia), dribine
(lengvai dribsint)

54

bėgštūs 4

bėglus 1
b ė g t i 1. (greitais žingsniais judėti: Jis ne ėjo,

o bėgte bėgo) - lėkti prk. (Lėksiu bėgsiu, tėve­
lįpatiksiu)', a) greitai bėgti: kulsti, austi prk.,
šnek. (Kiškis audžia į kalniuką), dengti šnek.
(Dengia šunytis paskui zuikį), driuokti šnek.
(Kas ten per lauką driuokia?), dūiti šnek. (Duji
duji ir nieko nepaveji), dulkėti prk., šnek. (Kiš­
kis dulka per lauką), dūmti prk., šnek. (Griebk
kepurę ir dumk namo), dūrti prk., šnek. (Kad
dūrė per laukus - tiek jį ir tematė), džiauti
prk., šnek. (Vilkas džiauna taku), garinėti šnek.
(būriu bėgti: Visi garmėjo į trobą), gurėti šnek.
(Vaikaigura iš mokyklos namo), gurnėti šnek.
(Paknopstomis visi bėgo, gumėjo) ir kurnėti
šnek., gūžėti šnek. (buriu bėgti: Ėmė visi bū­
riais į šalis g ), kaisti prk., šnek. (Kaičia šuva
paskui zuikį), kirsti prk., šnek. (Visą kelią šuo­
liais kirto), kuduliuoti šnek. (Paskui kudulia­
vo nedidelis trumpakojis šuo), kuopti prk.,
šnek. (Kuopk iš čia, gausi į kailį), kūrti šnek.
(Kūriau, kiek tik kojos išnešė), mauti prk.,
šnek. (Mauna nė neatsigręždamas), nerti prk.,
šnek. (Kaip kulka nėrė per laukus, kol ištrū­
ko), neštis šnek. (Kad nešasi, ir pavyt nega­
liu), rauti prk., šnek. (Išsigandęs kad rovė tiek ir tematėm) , riesti prk., šnek. (Vejamas kiš­
kis rietė kiek galėdamas), rūkti prk., šnek. (Rūk
greičiau iš čia), skilti prk., šnek., skleisti prk.,
šnek. (Turėjau per lietų s.), sklęsti prk., šnek.,
skliausti prk., šnek. (Namo skliausim), skrie­
ti prk. (Skriejo tekinas pro duris), skristi prk.
(labai greitai bėgti), skūsti prk., šnek. (Skųsk,
vaike, namo), skuosti šnek. (Beskuosdamas
užduso), šauti prk., šnek. (Kur taip greitai šau­
ni?), šmaūkšti
tarm., šveisti prk., šnek. (Metas
^
š. namo), švilpti prk., šnek. (Švilpkpro durissusigriebsi diržo!), teršti prk., juok. (Jau reiks
t. namo), tiesti prk., šnek. (Kad tiesia - nie­
kaip nepaveju), trėsti tarm.(apie šunis), urė­
ti tarm.(visu būriu: Avys ūrėjo į tvartą), a ko­
jas (kulnūs) raityti šnek., galvą (sprandą)
trukti šnek. (be atodairos bėgti), kailį (ku­
v


bėgtis

dašių) nešti šnek., į kojas leistis šnek.; b) pa­
mažu, lėtai bėgti: bidzenti (Arklys vos bidze­
na keleliu), biznóti šnek. (Netinginė kumelė visu keliu biznojo), capenti šnek. (Arkliukas
smulkiais žingsneliais capeno), dignóti šnek.,
dzagnóti šnek., gurénti tarm. (Vaikas paskui
gurena), kapnóti šnek. (girdimai: Bėris ristele
kapnojo), kicenti tarm. (Vis kicena ir kicena
kumelė, žingsniu neina), kuisnóti šnek. (Vai­
kas šalia vežimo kuisnojo) ir kiusnóti tarm.,
kuldenti šnek., lagénti tarm. (Nesmarkiai va­
žiavom, tik ristele lagenom), lapénti šnek. (lap­
sint bėgti: Lapeni lapeniperdien po gryčią),
micénti tarm. (Vos micenašuo), risnoti (leng­
va risčia bėgti) ir risčiuoti, tipenti tarm., zagnóti tarm.; c) negreitai, nerangiai, sunkiai
bėgti: dribčioti šnek. (Nutukus boba vos dribčioja) ir dribsnóti šnek. (Dribsnoja kaip čigo­
no arklys), dribnóti šnek., dribsėti šnek. (Se­
nis dribsi ir vis ant vietos), dribénti šnek. (Ar­
klys pavargęs, tik ką dribena) ir driblénti
šnek., dribsėnti šnek., driumbėti tarm. (Ko
driumbi kaip arklys!), kresnóti šnek. (Kurkres­
noji su savo kuinu?), lapnoti šnek. (Girdžiu
įkandin lapnoja kažkas). - Plg. s p r u k t i .
2.

tekėti 1
bėgtis lakstytis
begu dll. ar
1 bėgūnas, -ė 2 1.
pasiuntinys. 2.
pabė­
gėlis. 3.
arklys a); kumelė c)
2 bėgūnas 2 vyris
bei jng. —>1 ir
beydis 2 tobulas
bejausmis 2 abejingas
bejėgis 2 silpnas
bekainis 2 brangus
bekalbis, -ė 2 nebylys
bekaltis 2 nekaltas
bekampis 2 benamis
bekaūlis 2 riebus 1
bekelė 3b—>šlapumą
bekelnis, -ė 2 1. beturtis. 2. vaikas ||
be kelnių likti nusigyventi

belstis

bekliovis, -ė 2 begėdis
bekraštybė i begalybė
bekraštis 2 begalinis 1
bekulnis 2 velnias
be kvapo greitai
belalmis 2 nelaimingas
b e l a i s v i s , -ė 2 (netekęs laisvės karys) imtinys knyg.
belangė 2 1. kalėjimas. 2.
areštinė
belėkis, -ė 2 šveplys ||
belekiūoti švepliuoti ||
belemnitas 2 kaukaspenis
beletristas, -ė 2 rašytojas
b e l s t i 1. (kelti triukšmą daužant: B. į du­
ris, į langą) - bildinti (Kas ten bildina į du­
ris?), baldyti (Nė tu su savo margomis klum­
pėmis dangaus slenksčių nebaldysi), balzginti
(Balzgina vėjas langines), blązginti tarm. (Vė­
jas blązgina tvoras, duris, langines), baladoti
šnek. (Vaikai, nebaladokit durų!), dūndinti
(Sienas dundinau, duris klebinau), duzginti
(Vėjas dūzgina vartelius), rarinti tarm., trinkinti (Bildina, trinkina duris, kelia iš miegų),
tūskinti, klabinti (K į duris) ir klebinti; ||
pamažu, nesmarkiai belsti: bildėnti (Išpra­
džių tyliai bildeno, o paskui ir smarkiau ėmė
belsti), bilsnoti (Vėjas bilsnojo skardinius sto­
gus), balzgėnti, blązgėnti tarm., bubėnti šnek.
(Bubena būgnelis), dundenti (Klauso, kad už
sienos kažkas dundena), dunksėnti (Lietaus
lašai dunkseno į skardą), dunksnoti (Jis ėmė
į lubas d.), dudenti šnek. (Su lazda į grindis
dudena), dūzgenti (Dūzgeno į sieną, paslėp­
tų turtų ieškodamas), stuksenti (Į duris kaž­
kas stuksena), stukčioti (Įstalą kumščiu s.),
tuskėnti (Duris t.), klabenti (Tyliai k. duris)
ir klebenti. - Plg. b a r š k i n t i . 2. kalbė­
ti b). 3.
mušti 1
b e l s t i s 1. (su triukšmu vaikščioti, važinėti
ar šiaip ką daryti: Naktimis b .)- baidytis (B.

po svetimus kraštus), daužytis (Žiema atei­
na, vėl daužykispo mišką), trankytis (Nusi­
bodo t. po žmones), braižytis (Per kiauras

55


beribė

bemat

naktis braižosi apie klėtis), balzgintis (Ko tu
balzginies apie langus?), baladotis šnek. (Ba­
ladojas per naktis po kaimą). 2. —>išdykauti
bemat, bematai prv. -> tuoj
bematant prv. tuoj
bemaž prv, bemenk prv. -> beveik
bemokslis, -ė 2 nemokša
bemotėris 2 viengungis
benagis, -ė 2 sugrubnagis
b e n a m i s 2 (neturintis namų, pastogės: B.
šuo) - bepastogis (Bepastogių gyvenimas),
bekampis (B. valstietis). - Plg. b e g l o b i s
b e n d r a a m ž i s, -ė 2 (to pat amžiaus žmo­
gus: Susitikimas su savo bendraamžiais) amžininkas (Irsavo amžininkų nepamirškit),
laikininkas ret.; || vienmetis (tų pat metų)
bendrai prv. -> kartu
bendramintis, -ė 2 -> vienmintis
1 bendras, -ė 2 draugas
2 b e n d r a s 4 (priklausomas visiems ar kar­
tu daromas: B. turtas. B. darbas) - kolekty­
vinis (K. ūkis), kolektyvus, visuomeninis (V.
turtas)
bendrauti draugauti
bendravardis 2 vienvardis
bendrininkas, -ė i -> dalininkas
bendrystė 2 draugystė
bėndzė l botagas
bene dll. -> ar
bengti baigti
bengtuvės dgs. 2 baigtuvės
benosė 2 giltinė
bent dll. nors
bepastogis 2 benamis
bepinigis 2 neturtingas
beposmis, -ė 2 betvarkis
beprasmybė l nesąmonė
b e p r a s m i š k a s l (neturintis prasmės,
logikos: B. darbas, karas) - beprasmis (B.
pasakymas), tuščias (Tušti žodžiai), absur­
diškas (Absurdiška išvada)', || kvailas menk.
(K. juokas, darbas), idiotiškas menk.
bepriežiuris 2 beglobis

56

bepročiuoti kvailioti
beprotybė 1 1. kvailystė. 2. nesąmonė ||
b e p r o t i s , -ė 2 (protinis ligonis: Bepročio
nereikia ieškoti - pats pasirodys fik.) - pami­
šėlis (Pamišėlių namai), išprotejėlis, psicho­
patas, maišytgalvis menk., pakvaišėlis menk.
(Ką tas p. daro!), apkvaišėlis menk., apdujėlis menk., apdvokėlis menk., paklaikėlis menk.
(Vaikščioja kaip p.), papalkėlis menk. (Tik p.
gali to nesuprasti), apdula tarm.- Plg. k v a i l ys , p u s k v a i l i s , s i l p n a p r o t i s
beprotystė 2 1. —>kvailystė. 2. nesąmonė ||
beprotiškai prv. - > labai
l b e r a g i s 2 (neturintis ragų: Beragė kar­

vė) - baūžas (B. jautis), bukas tarm., bukšas
tarm., buksas tarm., bulundas tarm., buolas
tarm. (Buola karvė), dubias tarm., glumas
tarm., luinas tarm., mulas tarm., Škulas tarm.,
smilias tarm.
2 b e r a g i s, -ė 2 (gyvulys be ragų: B. ožys) baūžis (Pririšk savo baužę), bukis tarm., bukŠ1S tarm., bulundis tarm., buolis tarm., dublis
tarm., glumis tarm., luinis tarm., škulis tarm.,
Šmulis tarm.
b ė r a 1 a s 3b(grūdai ar miltai pašarui page­
rinti: Arkliams bėralo susimalėm.) - ir pabėralas, barstalal (Kiaulėms barstalų pritrū­
kom), barštiniai, ūžbėralas, pradai (Bepra­
dų kiaulių nenušersi), pablandal (miltai pablęsti), blendalas tarm.
berankis, -ė 2 sugrubnagis
beras 3 rudas ||
b e r a š t i s , -ė 2 (kas nemoka rašyti ir skaity­
ti: B. žmogus) - analfabetas (Jis buvo visiš­
kas a.)
bėrbėti senti
beregint prv.
tuoj
berėpa b. i, berepis, -ė l
bėrglauti -> skrosti 1

besotis

bergždžiai prv. —> veltui
bergždžias 4

tuščias 2
bergžti 1. -> eikvoti. 2.
1 bręsti ||
beribė 2 -» begalybė


beribis
beribis 2 begalinis 1
beris, -ė l, bertasis, -ė l
arklys e); kumelė č)
bernas 3 1.
vaikinas ||. 2.
samdinys ||
bernėkas 2 pusbernis
bernelis 2 vaikinas ||
bernenas i, bemykštis l
pusbernis
bernynas l
pusbernis
berniokas 2 1.
pusbernis. 2.
vaikinas ||.
3.
-> samdinys ||
berniokštis 2 pusbernis
bernytis l
vaikinas ||
berniukas 2 1.
vaikinas ||. 2. —> žemys
berniūkštis i —>pusbernis
bernolis 2, bemuolis 2 pusbernis
bernužėlis 2, bernužis 2 vaikinas ||
berods du.
tikrai
bėrokas, -ė 2, berširvis, -ė l —> arklys e); ku­
melė č)
b e r t i 1. (pilti smulkius, birius daiktus: B.

smėlį, miltus, grūdus) - žerti (Žerk žarijas),
pilti ( Grūdus pila maišau). 2. —>vėtyti. 3. —>
sėti 1
bertuve 3b vėtyklė
bėržagrybis i
paberžis
beržalapė 2
1 plakis
b e r ž y n a s l (beržų miškas: Iškirstas b.) beržotas tarm. (Beržote grybų kaip prisėta),
beržynojas tarm., beržtvjhnas tarm., biržtva
tarm. (Ėjo į biržtvą uogelių rinkti)', || beržytė
(jaunų berželių miškas), biržė tarm. - Pig.
miškas
beržinė 2 šluota ||
beržinės košės duoti
mušti 1
beržynojas l
beržynas
beržynvištė l
tetervinas
beržytė l
beržynas ||
beržo košė (lapienė, medus) —>mušimas
beržotas l
beržynas
besarmatis, -ė 2 —>begėdis
besarmatiškas l —>nepadorus
be skaičiaus
daug
be skundos
gana
besmegenis, -ė 2 —> kvailys

beturtis

b e s 6 t i s, -ė l (kas neturi soties, daug valgo,
ėda: B. žmogus, gyvulys) - nėpena šnek. (Sun­
ku tokį nepeną pripenėti) ir nenuopena šnek.
(TikrasDievo n.!), nepriėstuvas šnek., nepriėda šnek. (Baisus n. paršelis), arkliavėdaris
niek. (Prakeiktas a. - niekur anas neprivalgo!),
badpilvis niek., badpaukštis niek., badmaišis
niek. (Tikras b. - ėda ir niekad nepriėda), badkošis niek., kiaurapilvis niek. (Kada tu, kiaurapilvi, sotus buvai?), kiauragrobis niek.
(Kiauragrobiui žmogui vis negana), kiauraėdis niek. (Ėda ir ėda tas k.), kiauramaišis
niek., kiaurbira niek., berėpa tarm., berepis
tarm. (B. visą duoną surijo), nerepa tarm. (N.
katinas, meitėlis), begomaris tarm. (Nebūk
toks b.), žabtas tarm., a kiauras maišas šnek.
- Pig. ė d r ū n a s
bestelėti įbesti
besti 1 .
durti 1 . 2.
kasti 1
1 besveikatis, -ė dkt. 2 ligonis
2 besveikatis bdv. 2 silpnas 1
bešalis 2 bešališkas
b e š a l i š k a s l (nepalaikantis niekieno ša­
lies: B. sprendimas)-bešalis (B. stebėtojas),
nešališkas, teisingas (T. teisėjas), objek­
tyvus, neutralūs
bešeimis, -ė 2 viengungis
1 beširdis, -ė dkt. 2 žiauruolis
2 beširdis bdv. 2 žiaurus
b e t jng. (priešpriešai žymėti: Mėnuo šviečia,
bet nešildo fik.) - tačiau (Kapai veja užaugo,
t. žaizdos širdyje neužgijo), 6 (Taupyk duoną
rytojui, o ne darbą fik.), tik (Kloji minkštai,
tik gulėti kieta)
betarpis 2 tiesioginis
betriūkšmis 2 —> tylus
b e t u r t i s , -ė 2 (neturtingas, nusigyvenęs
žmogus: Jo visas turtas sudegė, ir jis liko vi­
siškas b .) - neturtėlis (Gyveno toks n. žmo­
gelis), skurdžius (Skurdžiaus gyvenimas) ir
skurdėiva menk., skurduolis, skurdena,
skursna, nuskurdėlis, nusigyvėnėlis (Visiš­
kas n.), nusmūkėlis menk., nususėlis niek. (Iš

57


betvarkė

tokio nususėlio dar tu ką gausi!), suskis niek.,
plikis menk. ir pllkšis menk. (P Ūkininkėlis),
pliknugaris menk., grynius šnek., bekelnis
šnek., žabagraužys šnek.
betvarkė l —» netvarka
b e t v a r k i s , -ė 2 (netvarkingas žmogus) iširėlis, iškrikėlis (Iškrikėlio gyvenimas) ,
beposmis šnek.
betvarkiškas l —» netvarkingas
bevaisis 2, bevalsiškas l -> tuščias 2
bevaldystė 2 —» anarchija 1
b e v a l i s 2 (neturintis valios: B. žmogus) silpnavalis (S. jaunuolis), silpnabūdis, bebudis
b e v ė i k prv. (žymint apytikrį tikslumą: B. pu­
sę kelio nuėjau. B. nėra skirtumo) - veik (Jis
v. visas vyras užaugo), bemaž (Jis b. sveikas),
be maža ko (Be maža ko pilnas sykelis),
mažne (M. vežimas šieno), kone (K. pilnas
maišas grūdų), bemenk (B. dveji metai pra­
slinko), maždaug (Liko m. pusė darbo) ir
daugmaž, gangreit šnek.,
beveizint prv. —» tuoj
beviekis 2 —» silpnas 1
be vieno šulo —» kvailas 1
bevif šė 2 —» šunvotė
1 bežadis bdv. 2 1. - » tylus. 2. —» negyvas
2 bežadis, -ė dkt. 2 —» nebylys
bežiūrint prv. —» tuoj
bičiukai dgs. 2 —» perai
bičiuliauti —» draugauti
bičiulis, -ė 2 —» draugas
bičiulystė 2 —» draugystė
bičiuliškas l —» draugiškas
bidzenti —» bėgti 1 b)
bifšteksas 2 —» muštinis
bigamija i —» dvipatystė
bigas 4 —» trumpas 1
bigė 2 1. —> uodega ||. 2. —» 1 kasa. 3. —» pei­
lis 1 ||

biginti - » trumpinti
bigis, -ė 2 —» trumpauodegis
bygzti —» bimbti 1

58

bildėti

bijoklis, -ė 2 —» bailys
byonė 2 —» baimė 1
b i j o t i (jausti, kęsti baimę: B. priešo, pa­
vojaus) - baimintis (Vilkų baiminausi) ir

bailintis (Vaikas bailinasi vienas eiti per miš­
ką), badauti ret. (Pradėjo b. ir krūpauti), bai­
dais (Arkliai baidosi), baisėtis (Jis tavęs bai­
sis) ir baisintis (Jis visko baisinasi), baugin­
tis (Šiąnakt tave baidys, tik tu nesibaugink)
ir baugštintis, baikštintis, būgštauti (Be
reikalo nėra ko b.), bugauti (Būgauja vie­
nas kito), bugti (Žvėrys būgsta to žaibavimo),
baikštauti (Arkliai visko baikštauja), gąsdin­
tis (Nesigąsdink, niekas tavęs nebaido), gandėtis tarm., gandintis tarm., gąsčioti (Arklys,
dviratį pamatęs, gąsčioja), gąstauti (Jisgąstavo, kad kas neatsitiktų), nuogąstauti (Jis
jaudinosi, bet nenuogąstavo) ir išgąstauti, negandotis tarm (Tokiais keliais negandojos ir
važiuoti), siaubti (labai bijoti), krūpauti ir
krūpčioti prk. (šiurpuliu iš baimės drebėti),
drebėti prk. (Drąsiai stovėsim irnedrebėsim),
skrupauti tarm., turškauti niek., a kinkas
drebinti menk.
bikštinti —» raginti 1
byla 4 —» kalba 1
bildėnti —» belsti 1 ||
b i l d e s y s 3b(bildėjimo triukšmas: Trauki­
nio b.) - bilsmas (Koks b. per naktį!), bilsčius (Nekelk bilsčiaus), dundesys (Požemi­
nis d.), balzgesys (Ratų b.), dūzgesys (Stak­
lių d.), dardesys (Ratų d.), trinkesys (Griaus­
tinio t.), trenksmas (Durys užsidarė su trenks­
mu), baladonė šnek.
b i l d ė t i i. (sklisti bildesiui, dundesiui:
Kažkas bilda ant aukšto) - trinkėti, trinkūoti, dundėti (Griaustinis iš tolo dundė­
jo), dūgzti, dūzgėti (Staklės dūzga), dardėti
(Grindiniu dardėjo ratai), dirdėti šnek., balzgėti, griozdėti (Griozdėjo sunki mašina),
tuskėti (Staklės tuska), bluzgėti tarm. (Lan­
ginės bluzga nuo vėjo), blązgėti tarm., bardokšėti tarm. (Kas ten tvarte bardokši - gal


bildinti

arklys užvirtęs?), brinkseti tarm. (Mašina
brinksi sukdamasi), balskylauti tarm. (Su šau­
tuvu po mišką balskylavo), rareti tarm. (Per­
kūnija be perstojo rarėjo). - Plg. p o k š ė t i .
2. —» važiuoti ||
bildinti 1. -» belsti 1. 2. -» gabenti ||
bildukas 2 —» šmėkla ||
bildūs 4 —» kratus
b y l i n ė t i s (turėti teismo bylą: B. dėl tur­

to) - teistis, teismautis šnek.
byloti —» kalbėti
bilsčius 2, bilsmas 4 —» bildesys
bilsnoti 1. —» belsti 1 ||. 2. —> trinkčioti
bylus 4 —» kalbus
bimbalas 3a 1. -» vabzdys. 2. —> sparva. 3. -»
tranas. 4. b. —» verksnys ||
bimbauti —» bimbti 1 c)
bimbčioti —» bimbti 1 b)
b i m b e s y s 3a(bimbimo, zvimbimo garsas:
Kulkų b.) - zvimbesys (Vabzdžių z.), birbesys (Musių b.), birzgesys, byzgesys tarm., dūz­
gesys (Bičių d.), zirzesys, brūzgesys, brunzgesys tarm. (Lėktuvų b.), burzgesys (Automo­
bilio b.), ūžesys (Bičių ū.).
bimbilas 3a—» sparva
bimbiliūoti, bimbineti —» bimbti 1 a)
bimbinti —» eiti 1 b)
bimbiras 2 —» rimbas
bimblys, -e 4 -> verksnys
bimbseti —» bimbti 1 b)
bimbsoti —» gulėti ||
b i m b t e l ė t i (mom. kiek subimbti, su­
zvimbti: Bitė, musė bimbtelėjo pro šalį) birbtelėti mom., birgztelėti mom., būrgztelėti mom. (Kažkoks vabalas burgztelėjo), zirztelėti mom., zvimbtelėti mom. (Pro šalį zvimbtelėjo kulka)
b i m b t i 1. (apie kulkų, vabzdžių, mechaniz­
mų garsą: Bimbia kulkelės kaip bitelės) zvimbti (Zvimbs taiklios kulkos partizanų) ir
zvembti tarm., birbti (Storai birbdamas, pra­
skrido nakties vabalas), birgzti (Languose
birzgė musės), burgzti (Tik burzgia mašinos),

birbinti

brugzti (Ratelis brūzge), brungzti tarm. (Pa­
leistas akmuo brungzdamas lėkė), burbti (Or­
laivis, ratelis burbia), bygzti tarm. (Dūzgė, byzgė bitelės), dūgzti, dūzgėti, pirpti šnek., purp­
ti šnek. (Plonai purpė motoriukas), siaūsti
(maloniai: Trake siaudė bitinėlis), urgzti (Per­
nakt urzgė lėktuvai), ūžti (Ūžkit, mano gir­
nelės), žengti tarm. (Mašina žengdama eina),
zykti tarm. (plonai: Uodai zykia), zirbti tarm.,
zirzti (apie vabzdžius, kulkas), zirzėti, zurzti tarm.; a) pamažu, nesmarkiai: birbenti
(Musės birbena), birzgėnti, dūzgenti (Žie­
duos dūzgeno bitės), zirzenti, bimbiliūoti
(Bimbiliuoja vabalai); birbiliūoti, zirziliūoti, zvimbiliūoti, bimbineti mžb., birbinėti mžb.
(Musės birbinėjapo išrūgas), birzgineti mžb.,
zirzineti mžb., zvimbineti mžb. (Aplink kul­
kos zvimbinėjo); b) tarpais: bimbčioti (Kul­
kos bimbčiojo), zimbčioti tarm., zvimbčioti,
birbčioti (Jau pradeda musės b.), bimbseti,
birbseti, zvimbseti; c) kartotinai, su įstan­
ga: bimbauti, birbauti, birzgauti, būrzgauti, duzgauti, ūžauti, zirzauti, zvimbauti. 2.
—» verkti č)

bindza b. i —» valkata
bindzinėti —» vaikščioti a)
bindzinti —> eiti 1 b)
bindžikūoti —» valkiotis
bingūs 4 —» smarkus
bintas i —» tvarstis
bintūoti —» tvarstyti 1
byra 4 —» derlius ||
biralai dgs. 3b —» pabiros
birbalas 3b 1. —» alus ||. 2. b. —>verksnys ||
birbauti —» bimbti 1 c)
birbčioti —» bimbti 1 b)
birbeklis, -ė 2 —» verksnys ||
birbenti —» bimbti 1 a)
birbesys 3b —» bimbesys
birbiliūoti —» bimbti 1 a)
birbynę paleisti —» pravirkti
birbinėti —» bimbti 1 a)
birbinti —»virkdyti

59


birbizas

birbizas 2 —» kiaurutis
birbsėti —» bimbti 1 b)
birbtelėti —» bimbtelėti
birbti 1. —» bimbti 1.2. —»verkti b). 3. —» urgzti
1 .4 .—» tarkšti 1
birenti 1. -» byrėti 1 ||. 2. -» snigti
b y r ė t i 1. (kristi smulkiems daiktams: Smė­
lis, grūdai byra) - ir birti (Byra medžių la­
pai), kristi (Krinta dantys, plaukai)', || pama­
žu, po truputį: birenti, birsnoti. 2. —» tru­
pėti
birginti —»taupyti
birgztelėti —» bimbtelėti
birgzti —» bimbti 1
biraus 4 —» birus 1
birsnoti 1. -» byrėti 1 ||. 2. -» snigti

birti 1. —» byrėti 1. 2. -» trupėti
birulys 3b—» trupinys
b i r ii s 4 1. (lengvai, greitai byrantis: B. žvy­
ras) - ir birnus, barstus (B. šienas), pabirus
(Pabiri žemė), kritus. 2. —» irus
birzgalas 3b—» alus ||
birzgauti -» bimbti 1 c)
birzgėlė 3b 1. —» vabzdys. 2. -» ūžlė. 3. b. —»
karštuolis

birzgėnti —» bimbti 1 a)
birzgesys 3b-» bimbesys
birzgeti -» spirgėti
birzgynė 2 —» ūžlė
birzgineti -» bimbti 1 a)
birzginys 3b-» spirgas
birzginti 1. —» spirginti. 2. —» raginti 1
birzgūs 4 —» meilus
1 b i f ž ė 2 1. (vienu ėjimu apsėjamas dirvos
ruožas: Jo plati b .) - sebiržė. 2. —» gairė 1.
2 biržė i —» beržynas ||
biržyti —» eiti 1 a)
biržtva l —» beržynas
biskvitas 2 —» tešlainis
bitinas 3b, bitinėlis 2, bitinūkas 2 —» motina 2
b i t k r ė s 1ė i (vaistinis graižažiedžių šei­
mos augalas) - auksažiedė, auksaširdė,
kirmytžolė, marunas

60

bjaurybė
biudžetas 2 —» sąmata
b i u r o k r a t a s , -ė 2 (kas aklai laikosi for­
malumų) - formalistas (Tuščias f.), valdi­

ninkas prk., raidėda knyg.
b i u r o k r a t i z m a s 2 (aklas formalumų
laikymasis) - formalizmas, popierizmas
(Kova su popierizmu), kanceliarizmas, valdininkiškumas
biza 4 —» 1 kasa
bizalakas 2 —» alus ||
bizalas 3b1. —» gėrimas ||. 2. —> alus ||
biza s 4 —» 1 kasa
bizdelioti -» zylioti
bizdžius 2 —» karštuolis
byzgesys 3b-» bimbesys
byzinti -» erzinti 1
bizyti -» gerti b)
biznas 4 —» trumpas 1
biznierius, -ė 2 —» verteiva
bizninti - » trumpinti
biznius, -ė 2 —» trumpauodegis
biznoti -» bėgti 1 b)
byzuliuoti -» zylioti
bizūnas 2 -» rimbas
bizūoti —» zylioti
bjauras b. l —» bjaurybė
bjauratis (-ies) m. 3b-» dargana 1
b j a u r ė t i 1. (darytis bjauriam, negražiam:
Jo veidas, išvaizda vis bjaurėjo) - šlykštėti.
2. (apie orą, kelius: Rudenį orai ima b.) bjūrti (Keliai jau visai bjūra) ir bliūrti tarm.,
dirgti tarm., dargti tarm.
b j a u r ė t i s (jausti pasibjaurėjimą, atstu­
miantį jausmą: B. negražiu elgesiu) - šlykš­
tėtis (labai bjaurėtis: 5. melu), dygėtis tarm.
(D. našliu), neapsiviežti tarm. (Vienas kitu neapsiviežia), magotis psn.
bjaurėtuvė b. l —» bjaurybė
bjauriakalbis, -ė 2 —» pliauškalius
b j a u r y b ė b. i (bjaurus, niekam tikęs pa­
daras: Gyvatės ir kitos bjaurybės) - šlykšty­
bė (Rodo visokias šlykštybes), bjauras tarm.,
bjaurėtuvė tarm., dargana niek. (Eik tu, dar-


bjaurinti

blerba

gana, ką čia kalbi!), dergštas niek., dergetuvė niek., žugara tarm.
bjaurinti —» teršti 1
bjauroti 1. —» teršti 1 .2 .—» darganoti
b j a u r u s 4 1. (negražios, atstumiančios iš­
vaizdos: B. veidas, paveikslas) - šlykštus (labai negražus: Šlykšti išvaizda), baisus, dar­
gus (D. žmogus), darkus (D. drabužis), a iš
pupų nevaromas šnek. 2. —» nepadorus. 3.
v

b l a š k a i dgs. 4 (nublokšti javų pėdai) - nūoblaškos (Iš nuoblaškų daro kūlius), išblaškos
blaškyti 1. —» mėtyti 1 .2 .—» eikvoti
blaškytis —» bastytis
blaškytuvė 1 -» bruktuvė
blaškus 4 1. —» išlaidus. 2. —»judrus
blaškūtis, -ė 2 —» lengvabūdis
blaudžioti -» bastytis
blausa 4 1. —» migla 1. 2. b. —» snaudalius
b 1 a u s t i s 1. (darytis mieguistam: Jo akys
blausiasi) - merktis, šniūrti tarm. 2. —» niauk­

—» darganotas
bjurti 1. -» bjaurėti 2. 2. -» šlapti
bjurus 4 —» šlapias 1 ||
blabalynė b. 2 —» plepys
blabeti 1. -» pliūpčioti. 2. -» kalbėti c)
blabynė b. 2 —» plepys
blabūs 4 —» plepus
blaisėti -» 2 gesti ||
blaiva 4 —» aukšlė
blaivėti -» giedrytis
b l a i v y b ė i (susilaikymas nuo svaigiųjų gė­
rimų: Blaivybės skleidėjas) - abstinencija
b l a i v i n i n k a s , -ė 2 (kas laikosi blaivybės:

—» blyškus
b l a u z d a 4 (kojos dalis žemiau kelio: Nuo­

Jis b., negeria nė alaus) - negeriantysis, abs­
tinentas
blaivytis —» giedrytis
blaivus 4 —» giedras
blaka prv. —» 2 greta
blakas 4 —» lygus 1
blakčioti, blaksėti —» pliūpčioti
b l a k s t i e n a i (akies voko plaukas) kruoslas tarm.
blakstienas kapoti šunims —» elgetauti
blakstienas praplėšti —» pabusti
blakštas 4 1. —» lota 1. 2. —» rimbas
blakštinti -» aižyti 1
blanda 4 -» migla 1
blandakiūoti -» žvairuoti
blandytis —» giedrytis
blandūs 4 1. —» tirštas 1. 2. -» blausus 1
blankas i —» žinialapis
blankinti -» balinti 1
blankti 1. -» balti 1 .2 .-» gesti
blankūs 4 —» blyškus

gos, plikos blauzdos) - staibis, kiška (Šuo
stvėrė už kiškos), kinka (Vaikštoplikom kin­
kom), kenklė tarm., stibyna tarm., stibynas
tarm.
b l a u z d i k a u l i s l (blauzdos kaulas) staibikaulis (Krisdamas staibikaulį susilau­
žė), stibynkaulis tarm.
blauzdinė 2 —» butelis ||
blaūzdinti —» eiti 1 b)
blaūzdlauža i, blauzdlaužynė 2 —» šaktarpis 1
blazgatyti —» pliaukšti 1
blązgėnti —» belsti 1
blązgeti —» bildėti 1
blązginti —» belsti 1
bleivoti —» rėkauti
blekčioti —» žvilgčioti
blenda 4 -» mūša
blendalas 3b-» bėralas
blendimas 2 —» mušimas
blenkti -» mesti 1 ||
blerba b. i —» plepys

tis

b l a u s ū s 4 1. (neturintis skaidrumo: B. stik­
las) - drumzlinas (D. dangus), drumzlūs
(Drumzli šviesa), blandūs (Blandi diena),
matinis. 2. (netekęs gyvumo, budrumo: B.
veidas. Blausios akys) - apsiblausęs, drums­
tas (Drumstos akys), dumblinas prk., drūžnas tarm., blūžnas tarm. 3. —» debesuotas. 4.

61


blerbalas

blerbalas 3b—>plepalas 1
blerbalynė b. 2, blerbalius, -ė 2 —>plepys
blerbesūoti —» kalbėti c)
blerbeti 1. —» barškėti 1. 2. —» virti 1 Į|. 3. —>
kalbėti c)

blerbetuvai dgs. i —» burna
blerbynė b. 2 —^ plepys
blerbti 1. —» tarkšti 1. 2. —» kalbėti c). 3. —»
verkti a)
blesčioti —» pliūpčioti
blėsinti —» gesinti
blėsti —» 2 gesti
blęsti 1. —» maišyti. 2. —» mušti 1
blęstis —» niauktis
blėsūoti 1. —» degti 1 b). 2. —» pliūpčioti
blevyzga 2 1. —» pliauškalas 1. 2. b. —» pliauškalius
blevyzgoti —» pliaukšti 1
blezdinga 3b1. —>kregždė. 2. —» našlaitė
bliaūgzti —» pliaukšti 1
bliauka b. i —» pliauškalius
bliaūkti —» žliaugti 1
bliauna 4 —» plepalas
bliaūnyti —» kalbėti c)
b l i a u t i 1. (apie veršių, avių, ožkų balsą:

Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi flk.) - bliuti (Bliūva, rėkia avelės), bebti (Avis bėbia);
II apie ožkas: mekenti (Tvarte oželiai meke­
na), mikikėnti, mėkti tarm.; kikuoti (apie
perkūno oželį). 2. -» verkti a). 3. -» rėkti 1
bliauzga b. i -> pliauškalius
bliauzgoti -> pliaukšti 1
blikčioti -> blykčioti ||
b 1y k č i o t i (tarpais stipriau sušvisti: Blyk­
čiojo žaibai) - švysčioti (Švysčiojo elektros
lempos), tvyksčioti (Liepsna tvyksčioja), žyb­
čioti (Žybčiojo tamsoje vilko akys), plyksčioti
(Plyksčioja liepsna), spingčioti (Danguje
spingčiojo žvaigždės), blukčioti tarm. (Ugnis
blūkčiojo blūkčiojo, kol užgeso), blyksėti (To­
lumoje blyksi žiburys), tvykseti (Prožektoriai
tik tvyksi), plykseti (Plyksėjo ugnies liežuviai),
žybsėti (Žybsi žaibai), spygsėti, spingsėti

62

blindyti

(Spingsi žvaigždelės), švytruoti, švytuoti; ||
silpniau šviesti: blikčioti (Blikčiojo mažas ži­

burėlis), blukčioti tarm., žibčioti, bliksėti
(Bliksi klaidžiojančios ugnelės), žibseti (Žibsi
mėlynos švieselės), spigseti (Spigsi maža lem­
putė), tviksėti
bliksėti —» blykčioti ||
blyksėti —» blykčioti
blikstelėti -» blykstelėti ||
b l y k s t e l ė t i (mom. staiga stipriai sušvis­
ti: Blykstelėjo žaibas) - švystelėti mom. (Švys­
telėjo pro debesis saulutė), tvykstelėti mom.
(Tvykstelėjopatrankos šūvis), žybtelėti mom.
(Žybtelėjo ugnis), plykstelėti mom. (Akys
plykstelėjo pykčiu), spygtelėti mom. (Spygte­
lėjo aušrinė), spfstelėti mom. (Spįstelėjo sau­
lutė), spingtelėti mom., bluktelėti mom., tarm.;
|| silpniau sušvisti: blikstelėti mom. (Ant ran­
kos blikstelėjo žiedas), švistelėti mom. (Veide
švistelėjo džiaugsmas), tvikstelėti mom., žib­
telėti mom. (Žibtelėjo degtukas), plikstelėti
mom. (Plikstelėjo lempa ir užgeso), blūktelėti mom.
blykš lė 2 —» mažakraujystė
blykšnys, -ė 4 —» išbalėlis
blyksėti —» baltuoti 1
blykšti —» balti 1
bliktis (-ies) m. 4 —> denis
b l y n a s 2 (keptuvėje kepamas paplotėlis:

Kepti, valgyti blynus) - sklindis (Bulviniai,
miltiniai sklindžiai), sklypas tarm., sklyris
tarm.

blindė 2 —» karklas
blinkčioti —» mėtyti 1
bliova b. i —» rėksnys 1
blisti 1. -» temti. 2. -» skarti
blysti —>2 aušti
blyškinti —» balinti 1
b l y š k ū s 4 (silpnai šviečiantis, neryškus:

Blyški rudens saulė) - blankūs (B. mėnulis),
blausūs (Blausi šviesa)
bliudas 2 -» dubuo
blindyti —» virkdyti


bliūkas

bliukas 4 —» maurai
bliukata i —> purvynas ||
b 1 i u k š t i 1. (mažėti, trauktis: Skaudulys,
patinimas jau bliūška) - ir bliukšti, pliukšti (Pūslė pliūška), kliokti tarm. 2. —» glėbti
b l i u k š t i —» bliukšti 1
bliunkis 2 —» pilvas
bliurbėti 1. —» virti 1 ||. 2. —> kalbėti c)
bliurbynė b. 2 1. —» plepys. 2. —» pliauškalius
bliurbti 1. —» kalbėti c). 2. —» verkti a)
bliurė 2 —» purvas ||
bliurkti —» 1 tinti
bliurti 1. —» bjaurėti 2. 2. —» šlapti ||
bliurus 4 —» šlapias 1 ||
bliuti —» bliauti 1
bliuva 4 —» verksmas ||
bliuvas b. 4 1. —> rėksnys 1 . 2 . —» verksnys ||
bliuvauti —> rėkauti
bliuvis, -ė 2 i . -» rėksnys 1. 2. -» verksnys ||
blizgalas 3b—» blizgutis
b l i z g ė 21. (metalinė žuvelė žuvims gaudy­
ti) - velkė (paskui valtį traukiama). 2. —> saulažuvė. 3. —» mergina ||
b l i z g e s y s 3b(atmušamasšvytėjimas:Snie­

go, akių b .) - spindesys (Auksos.), švytesys,
tvaskesys (Šilko t.), tviskesys, žvilgesys (Nu­
šveistų batųž.), žvilgulys, svidesys tarm., žvigulys tarm.
b l i z g ė t i (šviesti atmušama šviesa: Auksas,
stiklas blizga) - spindėti (Spindi sniegas),
spinduliuoti (Saulėje sniegas spinduliuoja),
švytėti (Kardai švytėjo) ir švitėti, tviskėti
(Žiba tviska kamanėlės) ir tvaskėti, pliskėti, žibėti (Akysežibėjo ašaros), žėrėti, žvilgė­
ti (Žvilga gintaro karoliai), dvazgėti tarm.,
žverblėti tarm. (Auksas ir purve žverbla flk.),
svidėti (Arklys riebus, net svidi), žvilti tarm.
(Plaukai žvyla), žvygsoti tarm. (Žvygso patil­
tėje vanduo)
b l i z g i n t i 1. (daryti blizgantį: Peilius, ba­
tus b.) - šveisti (Š. kardus), spindinti,
tviskinti, žvilginti (Z indus), žibinti, svidinti. 2. —> poliruoti

blogis

blizgutis 2 —» blizgutis
blizguliuoti —» blizguoti
b 1 i z g u o t i (rodytis blizgančiam: Blizguoja ežero paviršius) - žibūoti, žibuliuoti slp.,
blizguliuoti slp., žėruoti (Kardai žėruoja),
tviskuoti, žvilūoti tarm. (Smilkiniuose žvilavožili plaukai)
b 1i z g ii s 4 (blizgantis: B. šilkas) - spindus
(S. metalas), žibus (Z akmenėlis), žvilgus
(Žvilgios akys), tviskus (T. šilkas), tvaskus
(Tvaskios plunksnos), šveitrus (S. kardas),
dvazgus tarm., svidus tarm., ŠviedruS tarm., ŽV1lus tarm.
b l i z g u t i s 2 (blizgantis daiktas papuoša­
las: Sidabro blizgučiai) - blizgutis (Paskan­

dinau žiedelį, pirštelio blizgulėlį), žibutis (Ap­
sikarstęs visokiais žibučiais), žibulis, tvis­
kiais, blizgalas (Visi tie blizgalai neilgai teblizgėjo), tviskalas, švitalas, pablizgai (Auk­
siniai p.), pažibai
blodėti —>gadinti
blogadarybė i, blogadarystė 2 —» piktadarybė
blogadarys, -ė 34b—» piktadarys
b l o g a s 41. (neigiamas savo ypatybėmis: B.
darbas, žmogus, įprotis, oras. Bloga nuotai­
ka) - prastas (P ruduo), menkas (Menka
žemė, menki rugiai), negeras (N. darbas),
nelabas (N žmogus), nedoras (N kirvis), ne­
lemtas, netikęs, nevykęs, nekoks, piktas (P
ketinimas), nevalyvas (N senis, keikiasi vi­
sokiais žodžiais), abuojas tarm. (A. šuo), nie­
kus šnek. (Nieki karvė), a nei į tvorą nei į
mietą šnek., nei velnias nei gegutė šnek. 2. —>
liesas
blogėti

(darytis blogam, blogesniam:
Orai, sveikata blogėja) - ir blogti (Blogsta

reikalai), prastėti (Prastėja oras), menkėti
ir menkti (Menksta sveikata), niekėti šnek.
blogybė i —» blogis
b l o g i n t i 1. (daryti blogą, blogesnį: B. pa­
dėtį) - prastinti (P valgį). 2. —» liesinti 1
b l o g i s 2 (kas neigiama, bloga: Kova tarp
gėrio ir blogio) - blogybė (Visuomenės b.),

63


blogovė

blogovė (Nematyti nei gerovės, nei blogovės),
piktybė (Piktybės šaknys), nedorybė (Išgir­
tybės kyla nedorybės), niekybė (Tenyksta iš
akių n.!)
blogovė i —» blogis
blėgti 1. —» blogėti. 2. —» lysti
blogūoti —» sirgti
blokštelėti 1. —» mestelėti. 2. —» suduoti ||
blokšti —» mesti 1
blokštis —» pulti 1
b l o n d i n a s , -ė 2 (šviesių plaukų žmogus)
-švies(ia)plaūkis (S. vaikinas), geltonplau­
kis, baltaplaukis, šviėsbruvis, baltabruvis,
šviesiaveidis, balksnys tarm.
blubėti 1. -» burbuliuoti. 2. -» pliūpčioti
blukčioti —» blykčioti ||
blukčioti 1. —» pliūpčioti. 2. —» blykčioti
blūktelėti —» blykstelėti |Į
bluktelėti -» blykstelėti
b l u k t i (netekti pirmykštės spalvos: Drabu­
žiai nuo saulės blunka)- šūsti (Baigia š. ska­
relė), šertis (Mėlyna spalva greit šeriasi),
šviesėti, p lū k ti tarm.

bluostą sudėti —» užmigti ||
bluosto nesudėti —» budėti
bluūzgana i, bluozgas 4 —» pleiskana
bluozguoti —» pleiskanoti
blusčioti 1. —» pliūpčioti. 2. —» mirkčioti
blusinės dgs. 2 —» tymai
blūstelėti —» užmigti
blūzgana 1 1. —» pleiskana. 2. —» žvynas
blūzganoti —» pleiskanoti
blūzgas 4 -» pleiskana
bluzgeti —» bildėti 1
blūžnas 4 —» blausus 2
blužnažolė i —» blužnutė
blužnis (-ies) 4 (organas, susijęs su kraujo su­
sidarymu) - kasa
b l u ž n u t ė 2 (tokia vaistažolė) - blužnažo­
lė, ratilėlis, kiaupienėlė
boba 11. —» senė. 2. —» moteris 1.3. —»žmona
1 .4 .—» kūlė. 5. —» ramunė
bobelė 2 —» pentelė

64

braidžioti

bobingė i —» serbentas
bobišius 2, bobius 2, boblauža i —» merginin­
kas

bobliežuvis, -ė i, bobtauza b. i —» plepys
bobratilis i —» ramunė
bobuogė i —» serbentas
bobų pasaka —» plepalas
bobutė 2 1. —> senelė. 2. -» akušerė
bobžiedė i —» ramunė
bodauti —» nuobodžiauti
bodėtis —» nekęsti
bodus 4 —» nuobodus
boginti —» gabenti
būglinti —» eiti 1 b)
b o k š t a s i (smailus pastato paaukštinimas:
Pilies, bažnyčios fe.) - kuoras (ppr. pilies); ||
kupolas (pusrutulio formos)
bolada b. i —» plepys
boluoti —» baltuoti 1
bona 2 -» auklė
bonka 2 —» butelis
bordiūras 2 —» apvadas
b o r u ž ė 2 (amarais mintantis vabalėlis) barbutė, petrėlė, šašytė, a Dievo karvytė
bostytis —» vaidentis
b o t a g a s 2 (įnagis gyvuliams pavaryti: Su­
drožė arkliui botagu) - pavaroklis (Bepavaroklio arklio nepavarysi), pliektūvas (Su
pliektuvu ėmė jam pliekti šonus), kanapinis
(iš kanapių vytas), virvelinis (iš kelių virve­
lių susuktas), trivirvis (iš trijų virvelių),
bėndzė tarm.(storas botagas), votagas tarm.Plg. r i m b a s
botaguoti —» mušti 1 a)
brada 4 1. —» brasta. 2. —» šlapumą
bradiena i —» šlapumą
braidinėti —» braidyti
b r a i d y t i (vaikščioti po vandenį, žolę, ja­
vus: Vaikai braidėpo pelkę) - braidžioti (Gali

fe., šiltas vanduo), braidinėti mžb., plaukai
prk. (Karvės po avižas plauko) , plaujoti tarm.
(P. po žolę)
braidžioti —» braidyti


braizgalius

braizgalius, -ė 2 —>plepys
braizgas 4 -» skarmalas 1
braizgėti —» skarti
braizgólius, -ė 2 —» plepys
bráizgoti 1. —>kalbėti c). 2. —» skarti
braižas 4 1. —>rašysena. 2. —» stilius
braižioti —» braižyti
b r a i ž y t i (džn. b r ė ž t i : Katė su nagais
braižo) - ir braižioti, brėžyti ( Gervuogių stie­
bai brėžė blauzdas) , rėžyti (Nerėžyk stalo vi­
nimis), draskyti (Spygliai draskė rankas) , rabinti tarm.
braižytis -» belstis 1
braižus 4 —» dygus
brakalas 3b1. -» barškalas 1. 2. -» arklys č)
braklinti —» kišti 1
braklintis —» brautis
brakšėti -» braškėti 1
branda 4 —» derlius
brandé i —» ankštis
b r a n d i n t i (laukti, laikyti iki pribręstant:
B. riešutus, žirnius) - nokinti (vaisius, javus);
|| sirpinti (uogas)
brándis i -» ankštis
bránduolas 3a-» branduolys 1
b r a n d u o l y s 3al. (kaulinio vaisiaus vidu­
rys: Riešuto b.) - ir bránduolas, kánduolas
ir kanduolys. 2. —» esmė
b r a n d ū s 4 (baigęs augti, bręsti: Brandūs
grūdai, riešutai) - pribrendęs (Pribrendę ru­
giai, riešutai), priėjęs (apie grūdus, vaisius,
uogas); || nokus (apie vaisius), išnokęs, pri­
nokęs; sirpūs (apie uogas), prisirpęs, iš­
slėpęs
b r a n g i n i ñ k a s , -ė 2 (kas brangiai par­
duoda, prašo: Nenupirksi nieko iš to brangi­
ninko) - lupikautojas menk. (Pirklys L), lu­
pikas menk., plėšikas šnek.
b r a n g i n t i (laikyti brangiu, vertu: B. sa­
vo kraštą, sveikatą) - vertinti (Visų vertina­
mas žmogus)
b r a n g ū s 3 (turintis didelę vertę, kainą:
Brangi prekė) - káiningas ret., vertingas (V.

brauktuvė

daiktas), didžiaveftis, prekūs tarm. (P. ar­
klys), neįvertinamas (labai brangus), ne­
įkainojamas, nefperkamas, neįkandamas
prk., šnek., bekainis prk.
brangvafdis 2 —»vienvardis
braniūkoti —» mindyti
branksoti —» riogsoti 2
b r a s t a 4 (negili vieta upėje perbristi ar per­
važiuoti: Eik per brastą - batų neprisemsi) -

kėlvietė (Rasi kelvietę ir pervažiuosi per upe­
lį), brada tarm., brydis tarm.
brasva 2 -» derlius
braškė 2 —» utėlė
b r a š k e s y s 3b (braškėjimo garsas: Ratų,
medžių b.) - traškesys (Ledo t.) ir traške­
sys, tratesys (Degančio laužo t.)
b r a š k ė t i 1 .(išduoti lūžimo ar panašų gar­
są: Sakos, lubos, ratai braška) - traškėti (Le­
das nors traška, bet nelūžta) ir treškėti, tra­
tėti (Trata kaip eglišakių tvora), brakšėti
(Pirštai brakšt), trakšėti (Sakospo kojų trak­
ši) ir trekšėti, krenėti tarm. (Medinės sienų
sijos krena, braška). 2. —» važiuoti ||
b r a š k i n t i 1 .(prž. b r a š k ė t i : Šaltis tvo­
ras braškina) - traškinti (Traškina, spaudo
riešutus) ir treški nti, tratinti (Sakas laužo,
tratina). 2. —>gabenti ||. 3. —> šalti 1 ||
b r a š k ū s 4 (braškantis: Braški lova) - traš­
kūs (T. gluosnis) ir treškūs, tratūs
b r a ū k č i a i dgs. 2 (įrankis linų galvenoms
braukti) - brauktuvai, šukuūčiai, šukos,
karštuvai (Atšipo irk., bekaršiant linus), še­
petys, kablys, lapsėtuvas tarm.
brauklys 4 —» strykas
braukšlė 4 —» bruktuvė
braūkštas 2, brauks telis 2, braukštūvas 2 —»
sviestmušė
brauktas 2 -» skląstis
b r a u k t i 1 . (kapoti linams galvenas) karšti, šukuoti. 2. —>brukti 1. 3. —>sklęsti
1. 4. -» eiti 1 a). 5. -» važiuoti
brauktuvai dgs. 2 —>braukčiai
brauktuvė 3b1. —» bruktuvė. 2. —» skląstis
v

65


brautis

b r a u t i s (stengtis jėga kur pakliūti: B. į vi­
dų) - bruktis, spraustis (Katė spraudžiasipro
duris į kambarį) , veržtis (Priešai veržėsi iš vi­
sų pusių), grūstis (Nesigrūskit, vaikai, eikit
po vieną), grumtis, skverbtis (Kurčia skver­
bies, matai, kad nėra vietos!), laužtis prk.,
šnek., muštis prk., šnek., smeigtis prk., šnek.,
mygtis prk., šnek., plėštis prk., šnek., smelktis
prk., šnek. (Į medžio drevę smelkiasi paukštė),
smaūktis prk., šnek., braklintis šnek. (Ko tu
ten braklinaisi, ar negalėjai už durų pabūti?),
malintis šnek. (Malinasi kaip svirplys į plyšį),
mugintis tarm., lamintis tarm., brŪČytis tarm.,
smerktis tarm., a kėlią skintis alkūnėmis
šnek., per nugaras lipti šnek.
brazdėnti -» krabždėti
brazdesys 3b—» krabždesys
brazdėti l . -» krabždėti. 2. -» važiuoti ||
brazduoklė 2 —» tarka
brazduoti 1. —» skusti 1 . 2 . —» tarkuoti
brazgėti —» kalbėti e)
brązginti —» barškinti 1
brazguliai dgs. 2 —» žvanguliai
brefkšti —» skinti ||
brėkis 2 —» kankorėžis
brėkšmė 4 —»1 prietema
brėkšti 1. —» 2 aušti. 2. —» temti
brėnioti —» gadinti
bręslė 1, bręsnė l -» griežlė
1 b r ę s t i (baigti augti grūdams, vaisiams:
Javai, daržovės, riešutai baigia b.) - nokti
(apie vaisius, grūdus); || sirpti (apie uogas);
gvilbti (apie riešutus); bergžti (apie ankšti­
nius javus), baikšti tarm.
2 bręsti —» pūti
brežėti —» krabždėti
brėžis 2 —» brūkšnys
brėžyti —» braižyti
b r ė ž t i 1. (braukti aštriu daiktu: Katė brė­
žia nagais) - drėksti (Aštrios šukos dreskia
galvą), rėžti (Stiklą r.) , bruožti (Sakos bruo­
že veidą, draskė rūbus), uržti (Velkamas rąs­
tas uržė žemę). 2. —» rašyti 1

66

britoti

briaūkšti —» skinti ||
b r i a u n a 4 1. (atsikišęs kokio nors daikto
kraštas: Stalo, lentos, peilio b.) - atbraila
(Skrybėlės, krosnies a.), kantas (Stalo k.),
karnizas (Spintos, stogo k.), kranta tarm., ūžkranta tarm. 2. —» kriaukšlys
briauzga i —» skeveldra
bricė 2 —» uodega
bričinti zirinti
brida 4 -> šlapumą
b r y d ė 4 (per javus ar pievą išbristas ruo­
žas: Javai - vienos arklių brydės) - ir brydis

(Javai - brydžių brydžiai), pėrbiydė, išbri­
da, šliūžė ir čiūžė (Žąsų, ančių čiūžės),
dramba šnek. (didelė, išdrembta brydė)
brydis 2 1. —> brydė. 2. —» brasta
b r i e d g a u r ė i (šiurkšti pievų žolė) - ožgauris, plikagaūris, kiaūliašeris, vilkašeris,
vilkaplaūkis, vilkažolė, saūsžolė
briedkriaunis 2 —» peilis 1 ||
briedplaūkis 2 arklys e); kumelė č)
brigzti —» skarti
brika 2, brikelė 2 vežimas 1 ||
briksėti verkti č)
brindos dgs. i —» mezginiai
brinkis 2 -> sudribėlis
brinksėti 1. bildėti 1 . 2 . —» trinkčioti
brinks 6ti —» gulėti ||
1 brinktelėti -» parvirsti ||
2 brinktelėti —» padžiūti
brinkti

1. (nuo drėgmės didėti, plėstis:

Žirniai vandenyje brinksta) - pampti ( Grū­
das pampsta mirkdamas), pursti (Ridikai
pursta), brįsti tarm. (Durys, žirniai brįsta),
parpti tarm., purpti tarm., tulžti tarm. 2. —» 1
tinti. 3. —» džiūti
b r i s t i i. (eiti per vandenį, per sniegą: B.
perbąlą) - pūškuoti (sunkiai bristi: Pūškuoja
per pusnis), pūškėnti slp. 2. —» žvejoti
brjsti 1. —»1 tinti. 2. —»brinkti 1.3. —» džiūti 1 1|
brišas 4 —» rudas ||
brišis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
britoti —» painioti


bryzas

bryzas 2 —» gabalas 1
brize 2 —» peilis 1 ||
biyzėle 3b—» griežlė
brizgalas 3b, brizgas 4 —» skarmalas 1
biyzgėlė 3b—» griežlė
brizgilą padėti —» mirti 1 ||
brizgilas 3b1. —» žąslai. 2. —» apynasris
brizginti 1. —» skarinti. 2. —» šipinti
b r i z g u s 4 (lengvai, greitai bryzgantis: 5.
audeklas) - spurus (Spurios rankovės), plušus (kuris plušija: Pluši medžiaga), skarūs,
kidus tarm.
brizinti 1. —» zirinti. 2. —» šipinti
brižinti —» zirinti
broga 2 —» žl augt ai
1 brokas 2 —» niekalas
2 brokas 2 —» burokas
brūkštas 2, brokštėlis 2, brokštūvas 2 —» sviestmušė

brolainis 1 1. —» brolėnas 1 .2 .-» pajaunys
brolaitis 1 1. —» brolėnas 1. 2. -» pajaunys. 3.
-» brolis 1 ||
brolelis 2 1. —» brolis 1 ||. 2. —> našlaitė
b r o l ė n a s i 1. (brolio sūnus) - brolainis,
brolaitis. 2. —» pusbrolis
broliauti —» draugauti
brolienė i (brolio žmona) - svainė, intė, jėn-

tė psn.
b r o l i s 1 1. (tų pačių tėvų sūnus kitiems jų
vaikams: Jis turėjo du brolius ir vieną seserį)

- brotis psn. (Kelkit, bročiai, broterėliai, bal­
no kit žirgelį); || malonine reikšme: brolelis,
brolytis, broliukas, brolužis, brolužėlis,
brolaitis, brolutis, broterėlis psn. 2. —» pa­
jaunys. 3. —» draugas
brolystė 2 —» draugystė
brolytis i-» brolis 1 ||
broliukas 2 1. —>brolis 1 ||. 2. —> našlaitė
brolutis 2, brolužėlis 2, brolužis 2 —»brolis 1 ||
brosė 2 —» pusseserė
brosis 2 —» pusbrolis
broterėlis 2 —» brolis 1 ||
brotis i -» brolis 1

brungzčioti

brūčytis —» brautis
brugzti —» bimbti 1
brulkštas 2 —» lazda ||
brulkšti -» varyti 1
bruišė 2 —» kuoja
brukėtas 2, brukylas 2, brukynė 2 —» priebrukas
brūkis 2 —» brūkšnys
brūklinti -» kišti 1
brūklys 4 —» lazda ||
brūkliūoti -» mušti 1 a)
bruknienojas i —» stiebas 1 b)
b r ū k š n y s 4 (perbrauktoji žymė, išvestoji
linija: Vienu brūkšniu viską perbraukė) - brė­
žis (B. į brėžį atitinka), drėksnis, rėžis (Mar­
gina dūdelę visokiais rėžiais), bruožas (Sie­
noje įrėžtas anglimi b.), bružis (Rankos ir ko­
jos degė nuo šiaudų brūžių), ruožas (Ruo­
žais surėžytas stalas), rievė (Išilginės audeklo
rievės), dryžis (Kirpk ties šituo dryžiu), brū­
kis (Žymu vinies b.), dryksnis, drūžė tarm.
(Audeklo d.)
brūkštė 2 —» galąstuvas ||
brukštyti —» aštrinti ||
b r u k t i 1. (valyti linų pluoštą) - plukti (Bai­
giam linus p.), plakti, braūkti. 2. —» kišti 1.
3. —» sklęsti 1. 4. —» siūlyti. 5. —» varyti 1. 6.
-» duoti 1 ||
brūktis —» brautis
bruktūvas 2 —» priebrukas
b r u k t u v ė 3b (įrankis linams braukti: Pa­
sidėjęs linų saują ant priebruko ir daužo su
bruktuvė) - plūktuvė (Beržinė p.), brauk­
tuvė, plaktuve, blaškytuvė tarm., braukšlė
tarm., prieplaka tarm., kulstyklė tarm., klastytuvė tarm.
brūkūoti -» burkuoti
b r u n e t a s , -ė 2 (tamsių plaukų, tamsios
odos žmogus) - tamsiaplaūkis, juoda­
plaukis, juodbruvys, tamsiaveidis, juūčkis
menk., juodekšnis menk., juodėžius menk.,
juodrys ir juodlys menk.
brungzčioti —» skambčioti

67


brungztelėti

budrus

brungztelėti —» suskambėti ||
brungzti —» bimbti 1
brunšė 2 —» kuoja
brunzgesys 3b1. —» bimbesys. 2. —» skambesys
brunzgėti —> skambėti
brunzginti -» skambinti 1
bruožas 1 1. —» brūkšnys. 2. —» ypatybė
bruožti 1. -> brėžti 1. 2. —» eiti la)
brūožtis —» gerintis
brūsa 4 —> 1 šerkšnas
brutalūs 4 —» žiaurus
brūvė 2, bruvis (-iės) m. 4 —» antakis
bruzda 4 —» skuba
bruzdesys 3b—» sąjūdis
b r u z d ė t i 1. (rodyti nepasitenkinimą žo­
džiais ar veiksmais:

V a lstie č ia i b r u z d ė jo p r ie š

maištauti (kelti maištą), nerimau­
ti prk., nerimti prk., judėti prk. 2. —> skubėti 1
brazdinti -> raginti 1
bruzdūklis 2 —> žniaugas
bruzdūs 4 —> darbštus
brūzgai dgs. 2 —» krūmai
brūzgas 2 —» virbas
brūzgesys 3b—> bimbesys
brūzgynas i —» krūmai
brūzgyne 2 —> ūžlė
brūzgis 2 —» niežai
brūzgulis 2 1. —> žniaugas. 2. —» sprunklis. 3.
p on u s) -

—» skląstis. 4. —» praskalas. 5. —» ūžlė
brūzgus 4 —>vikrus
brūzti —» dirbti 2 ||
bružas i, brūžėklis 2, brūžyklė 2, brūžiklis 2
-> dildė
brūžinti -> trinti 1
bružioti —> dirbti 2

bružis 2 -> brūkšnys
brūžkūoti -> trinti 1
brūžuoklė 2 —» dildė
brūžuoti -> trinti 1
bubauti, bubčioti -> baubti ||
bubėnti 1. -> belsti 1 ||. 2. —> 1 griausti ||
bubėti 1. —» bambėti. 2. —» virti 1 ||
būbinti -> mušti 1

68

būbis 2 —» baidyklė 1 ||
būbyti 1. -> kalti 1. 2. -> gerti b)
būblys 4 -> baublys
būbsoti —» riogsoti 2
bubtelėti -> nukristi ||
būbti -> baubti
bubūlakis, -ė i -> išplėstakis
bučinys 3b—» pabučiavimas
bučius 2 1. —» varža. 2. -> skiaurė
bučkis 2 —» pabučiavimas
b ū d a s 2 1. (žmogaus psichinių savybių vi­
suma: Tvirtas, silpnas b.) - charakteris. 2.
(atžvilgis, kaip kas daroma: Uždavinio spren­
dimo būdas) - kėlias (Išsigelbėjimo k.),
metodas (Darbo m.). 3. —>veidas 1
būdė 2 —» galąstuvas ||
būdės dgs. 2 -> šermenys
b u d ė t i (būti negulus, nemiegoti: Pernakt
b .)- būdrauti (Sesuo pernakt dėl tavęs būd­
ravo), jutėti psn. (J. prie ligonio) , dežuruoti
knyg., a akių nesumėrkti, bluosto nesudėti
šnek.

budėtuvės dgs. i, budynės dgs. 2 —» šermenys
b ū d i n g a s l (turintis išsiskiriančių bruo­
žų: B. reiškinys, bruožas) - charakteringas,
savybingas (pasižymintis kokiomis nors sa­
vybėmis), tipingas (Tipinga kaimo mergai­
tė), tipiškas (Tipiška klaida)
b ū d i n t i (daryti, kad pabustų: Budink vai­
kus rytą)-žadinti (Lobisžadina, vargasmigina flk.), kelti (Nespėjau užmigt, ir jau kelia),
bakinti šnek. (Bakink nebakink, o jis miega, ir
gana), bakštinti šnek., niūkinti šnek., tūskinti šnek., kirdinti tarm., ŪkŠtinti tarm., menk.
b ū d i n t i 1. (nusakyti esminius bruožus) apibūdinti, charakterizuoti (Ch. veikėjus).
2. —» pratinti
budis (-iės) m. 4 —> grybas
būdyti —» rūkyti 3
būdrauti —» budėti

b u d r ū s 4 (gerai budintis, saugantis: B. šuo)
- sargūs (S. šunelis), saugūs, jautrūs, jutTŪS tarm.


bumburas

budutis

budutis 2 —» lukutis
budžiauti —» grybauti
b ii f e r i s i (vagono diskas su spyruokle
smūgiams sušvelninti) - taukšas knyg.
b u f e t a s 2 (spinta indams, valgiams laiky­
ti) - indauja (Indaujoj rasi skanių valgių)
bugauti -» bijoti
bugdyti —» gabenti
bugis 2 —» baimė 1
būgnyti -> skelbti ||
būgštauti -» bijoti
bugštūs 4 -> bailus
bugti —» bijoti
bugūs 4 -» bailus
b u h a l t e r i j a i (piniginių operacijų apy­
skaita) - sąskaityba knyg.
buinūs 4 —» vešlus
buitis (-iės) m. 4 —> gyvenimas 1
buiza 4 —» sriuba ||
buja 2 —» plūduras
bujoti —> vešėti
bukagalvis, -ė 2 —» silpnaprotis
bukaprotis, -ė 2 —» kvailys
b u k a s 4 1. (storu galu: Buka adata) - nesmailūs (N kuolas, baslys), atbukęs (A. pei­
lis), pribukęs (šiek tiek bukas). 2. —» 1 be­
ragis

bukas 4 1. —» baublys. 2. —» kankorėžis
bukauti —» baubti ||
bukčioti -> mikčioti
būkčius 2 —» mikčius
bukietas i —» puokštė
bukinti —» šipinti
1 būkis 2 —» varža
2 būkis, -ė 2 —>2 beragis
būkia s i —» būstinė
b ū k l ė i (buvimo aplinkybės: Sveikatos b.)
-padėtis (Sunki, kebli p.), padėjimas (Jo p.
nepavydėtinas) , būvis (Nesvarumo b.), bū­
sena (psichinė būklė: Jos b. prislėgta), sto­
vis (Apsiausties, karos.), situacija (Revoliu­
cinė s.)
buklybė i, buklystė 2 —» apgaulė

buklūs 4 1. —» gudrus. 2. —» apgaulus
būksas 4 —> 1 beragis
buksyras 2 —» vilkikas
būkšas 4 —> 1 beragis
būkšis, -ė 2 —» 2 beragis
būkti —» šipti
būkti —» baubti
būkūtis 2 —» kankorėžis
būlakis, -ė i - » išplėstakis
būlbė i —» bulvė
bulbiėnė 2 —» bulvienė
bulbiėnis 2 —» stiebas b)
bulbynė 2 —» bulvienė
būlius 2 —>jautis
buljonas 2 -» sultinys
bulundas 4 -» 1 beragis
bulundis, -ė 2 —» 2 beragis
b ū 1v ė i (tokia daržovė: Kasti, sodinti bul­
ves) - ir būlbė tarm., ropūtė tarm., rapūkas
tarm., pumpūtė tarm., dūlė tarm., kunoda
tarm.

b u l v i e n ė 2 (bulvių sriuba: Išvirti, pavalgy­
ti bulvienės) - bulvynė tarm., bulbiėnė tarm.,
bulbynė tarm., prėskiėnė tarm., prėskinys
tarm., roputiėnė tarm., roputynė tarm.
bulvienojas i —>stiebas b)
bulvynė 2 —» bulvienė
bumbaroti —» bambėti ||
bumbėklis, -ė 2 —» bambalius
bumbėnti -> bambėti ||
bumbėti —» bambėti
bumbolas 1 1. -» bumbulas. 2. —»1 burbulis 1.
3. -> lūgnė
b u m b u l a s 3b (koks apskritas sustorėjimas: Virvės b.) - bumbolas (Botagas su
bumbolais), bumburas (Siūlai - vieni bumburai), gumburas ir gumbulas, buožulas
(Lazdos b.), buožė (Vinies b.), burbuolė
(Apskritas kaip b. Lazda su burbuole ant ga­
lo), bamba šnek.
bumbūlis 2 —» vaikas ||
bumbuliūoti —» bambėti ||
bumburas 3b1. —» pumpuras. 2. —» bumbulas

69


buolas

buolas 3 —» 1 beragis
būolis, -ė i —» 2 beragis
buomas i —» dalba
buožė i 1. -> bumbulas. 2. —» galva 1. 3. —»
didžiažemis
buoželė 2 —» lūgnė
buožgalvis 2 (varliagyvių jauniklis: Antys tik

gaudo ir ryja buožgalvius) - pūntagalvis (Va­
balai, puntagalviai, kirminai - tai kukučio
maistas), varložis, varložgalvis, bužūngalvis
tarm. (Išauga bužungalviams kojos, išnyksta
uodega), galvožis tarm., kūjagalvis tarm. (Var­
lėmis ir kūjagalviais vyzgančios vandens duo­
bės), kūjūkas tarm. (Pelkėje priviso kūjukų),
sprandagalvis tarm.
buožulas 3b—» bumbulas
būožžolė i —» lūgnė
būras 2 —» kaimietis ||
burba b. i, burbėklis, -ė 2 -» bambalius
burbėti 1. -» bambėti. 2. -» kalbėti e)
burblenti —» bambėti ||
1 burblys 4 —» tetervinas
2 burblys, -ė 4 —» bambalius
burbsėti —» šniurkšėti 1
1 burbti (-ia, -ė) 1. -» bimbti 1. 2. -» teršti ||.
3. —» tarkšti 1
2 burbti (-sta, -o) —» 1 tinti
b u r b u l a s 3b(iš skysčio kylanti ar susida­
ranti oro pūslė: Vandens, muilo b .)- gurgu-

las (Taip lyja, kad netgurgulai šoka), kunku­
las (Vanduo verda, kunkulai šoka), putėkšlis
(Gira rūgsta, putekšliai kyla); || purslas
(smulkus)

l b u r b ū l i s 2 1 . (toks pelkių augalas) bumbolas, potvinkis, karvėtvinkis tarm.,
kumėltvinkė tarm. 2. —» tetervinas
2 burbulis, -ė 2 -> bambalius
burbulyti —» verpti 1 ||
b u r b u l i u o t i (kilti burbulams: Alus rūgs­
ta, burbuliuoja) - gurguliuoti, gurgėti, gurg­
ti, pliupėti, puškuliūoti šnek., blubeti tarm.,
glermeti tarm.
burbuolė 3b-» bumbulas

70

burna
b ū r e l i s 2 (grupelė asmenų: Literatų b.) -

kuopelė
bufgė 2 1. —» purvas |I. 2. —>sriuba ||
burgėsas b. 2 —» riebuilis
burgėti 1. -» čiurlenti. 2. -» virti 1 ||
būrgztelėti —» bimbtelėti
burgzti 1. —» bimbti 1.2.—» tarkšti 1
b ū r y s 4 (žmonių, paukščių, gyvulių susitel­
kimas: Sustokim į būrį) - pulkas (Sustosim
pulkeliu, padainuosim), minia (apie žmo­
nes), kuopa (Eina visa k. vyrų), draugė (Eikš

irtu draugėn), kompanija, krūva prk. (K vai­
kų, svečių, bobų), kupeta prk. (Kupetojjosim,
bus drąsiau), kirbinė prk. (K. vaikų), guotas
tarm., tumulas tarm. (T. žmonių), tuntas tarm.
(Paukščių, žmonių t.), kekta tarm. (Šeriu visą
kektą vaikų), kėrkutė tarm. (Mergų k.), kypa
ir kypė tarm., Maudžia tarm. - Plg. g a u j a
b ū r i ū o t i s (rinktis į būrį: Paukščiai bū­
riuojasi, taisos lėkti į šiltus kraštus) - puikuo­
tis (Jaunimaspuikuojasi), burtis (Paukščiai
buriąs-jau ruduo), telktis, spiestis, kūopotis šnek., krūvuotis šnek., kupetūotis šnek., kekiūotis tarm.
burklėnti —» bambėti ||
burklys 4 —» karvelis
burksoti —» tūnoti
bufkštis - » lakstytis ||
1 burkti —» murkti 1
2 burkti —» 1 tinti
burkuolis 2 —» karvelis
b u r k u o t i (apie karvelių balsą: Girdėjau
karvelius burkuojant) - brukuoti (Balandžiai
brūkuoja), uldūoti, uldėti, ulbėti, ulbūoti
burkūtis 2 1. —> karvelis. 2. —» kankorėžis
buriąs 3 -» purvas ||
buflyti —» ėsti 1 b)
burliungė 2 —» purvynas
burliungis, -ė 2 —» riebuilis
b u r n a 3 (valgomoji anga: Kieno b. karti, tam
ir medus nesaldus flk.) - nasrai menk. (Valgo
pilnais nasrais), prusnos menk., valgomoji
šnek., ėdamoji niek., ėdmenys niek. (Užėdme-


butinas

burną atverti

nis gausiper sėdmenis flk.), ėstūvai niek., srėbtuvai niek., putralakė niek. (Nutilk, gausi per
putralakę!), pūtralaižė niek., putrasrėbė niek.,
barštinė niek. ( Uždaryk savo barštinę, nekal­
bėk!), dantskylė niek., marmūzė niek. (Nusi­
prausk marmūzę, nevaikščiok murzinas),
sproklė niek., terlė niek., vėplė niek., Žioplė niek.,
blerbėtuvai tarm., niek., marmolai tarm., niek.,
maukė tarm., niek., murzė tarm., niek., mutufzėtarm., niek., vambra tarm., niek., VŠmpla tarm.,
niek., vaūrė tarm., niek., Vėbros tarm., niek., vėpėlė tarm., niek., vėpšlos tarm.,niek., Žabtai tarm.,
niek. (Užčiaupk žabtus!). - Plg. v e i d a s
burną atverti —» prabilti
burną paleisti —» pliaukšti
bumą užčiaupti —> nutilti
bumą užimti (užrišti) -» nutildyti
burnos aušinimas —>plepalas
burnos nepraverti -> tylėti
burnoti —>keikti
burokas 2 (tokia daržovė:Paduok karvėms bu­
rokų) - brokas tarm., barštis (valgomas),
batvinis sv.
b u r t a i dgs. i (magiški veiksmai: Netikėk
burtais) - kerai (Raganos k.), žaval, apža­
vai, magija, raganystė šnek., padarai tarm.,
akėivos tarm., keryčios tarm., monai sv.
1 b u r t i 1. (daryti burtus: B. išpaukščių skri­
dimo) - kerėti (Senelė mokėjo k.), žavėti,
varduoti, užkalbėti, žyniauti (būti žyniu),
raganauti (būti ragana), nuodyti tarm. 2. —>
žavėti 1
2 burti - » telkti

b u r t i n i n k a s , -ė i (kas buria, keri: Išnyko
burtininkai ir raganos) - kerėtojas (Gyvačių
k.), žavėtojas, žadėtojas, žynys (Pagoniųž.),
žiniunas, magas, raganius (piktas burtinin­
kas), užkalbėtojas (U. nuo gyvatės įkirtimo),
šnibždunas šnek., pakuštunas šnek., gyvatininkas tarm., kirmėlius tarm., akėivininkas
tarm., nuodininkas tarm. (Abudu nusigando,
lyg nuodininkui įėjus), žavėtininkas tarm.
burtis —» buriuotis

burūlis 2 —» avinas
burzdėti 1. —» spurdėti. 2. -» kalbėti e)
burzdūklai dgs. 2 —» pakarūklai
burzduliuoti —» kalbėti e)
būrzgauti —>bimbti 1 c)
burzgėlė 3a—» ūžlė
burzgesys 3b—» bimbesys
burzgūlis, -ė 2 -> karštuolis
burzlius, -ė 2 —» seilius
burzloti -> valgyti c)
buržujus, -ė 2 -> turtuolis ||
būsena i —> būklė
būsilas 3b-> gandras
bustas i —» būstinė
busti -> prasti
būstinė

i (būvamoji, gyvenamoji vieta:

Kariuomenės vado, rinkimų b .)- bustas (Sar­
gybos b.), buveinė (Grįžo į senąją buveinę),
namai (Gimtieji n.), gyvenimas tarm. (Sude­
gė mano g.), rezidencija, buklas šnek. (Ji grį­
žo į savo būklą), būtas tarm. (Viduje miško sto­
vėjo mažas b.), pastogė prk. (Ieškok sau kitur
pastogės), lizdas prk. (Pamiršo savo gimtąjį
lizdą), kampas prk. (Nuosavo kampo neturi)
butą 2 —» ūkis
būtas 2 1. —>būstinė. 2. —» troba 3. —>prieme­
nė.

b ū t e 1 i s i (stiklinis indas siauru kaklu: B.
vyno, alaus) - bonka sv.; || krežinė (plėšo­
mis apipintas butelis); blauzdinė šnek. (di­
delis butelis: Degtinės b.); || ropinė (ropės
pavidalo), grafinas
būti 1. (reikštis tikrovėje: Pasaulis yra amži­
nas) - egzistuoti (Visuomenės irgamtos dės­
niai egzistuoja nepriklausomai nuo sąmonės).
2. —» gyventi 2
b ū t y b ė i (gyvas daiktas: Žmogus yra aukš­

tesnė b .) - esybė psn., padaras (Keistas p.)
b ū t i n a s 3a (be kurio negalima išsiversti:

B. reikalas) - reikalingas (Jis griebėsi reika­
lingų priemonių), privalomas (Mokslas vi­
siems p.) ir privalūs (Darbas privalomas, o
duona privali), kategoriškas

71


butininkas

butininkas, -ė i —» nuomininkas
būtis (-ies) m. 4 —» gyvenimas 1
būtis —» apsimesti
buveinė 2 —» būstinė
būvis 2 1. —» būklė. 2. —» gyvenimas 1

72

bužungalvis

buza 4 —» sriuba ||
buzoti valgyti c)
bužys 4 1. -> vabzdys. 2. —» utėlė. 3.
rėžis. 4. -» baidyklė
bužungalvis i —>buožgalvis

kanko


cinginti

caca

c
caca 2 —» žaislas 1
cagė 2 —» ožka 1
caknoti 1. —» taksėti. 2. —» lašėti
caksėnti —» taksėti ||
caksėti 1. —» taksėti. 2. —» lašėti
calambūoti —» maskatuoti
calapt išt. —» čiupt
campinėti —» vaikščioti a)
campinti —» eiti 1 b)
canginti —» skambinti 1
capėnti 1.—» bėgti 1 b). 2. —» eiti 1 č)
capinėti —» vaikščioti a)
capinti —» lašinti
caplys 4 1. —» lašas 1.2.-» varveklis
capnoti, capsėti 1. —» lašėti. 2. —» eiti 1 č)
capt išt. —» čiupt
captelėti —» pagauti 1 ||
celė 2 —» vienutė
celiuliozė 2 —» ląsteliena
cementuoti —»jungti
centras 2 —» vidurys 1
centrinis 2 —» pagrindinis
centurija l —» širdažolė
cerata 2 —» vaškytinė
ceremonįjos dgs. i -» apeigos
cerkvė 2 —» šventykla ||
c h a l a t a s 2 (ilgas platus darbo, ligonių dra­
bužis: Gydytojo, pardavėjo ch.) - palaidinis
(Ji buvo apsivilkusi rytiniu palaidiniu),
rytšvarkis, naktisiaustis ret., naktirūbis ret.
chaosas 2 1. —» netvarka. 2. —» sąmyšis
chaotiškas i —» netvarkingas
charakteringas i —» būdingas
charakteris i —» būdas 1
charakterizuoti —» budinti
chimera 2 —» iliuzija
chimeriškas i
tariamas

chrestomatija l —» rinktinė ||
c h r i z a n t e m a 2 (graižažiedžių šeimos
gėlė) - skaistažiedė
chroniškas l —» nuolatinis
cibakójis 2 plonakojis
cibaragė 2 -» ožka 1
cibas 4 —» trumpas 1
eibė 2 —» ožka 1
cibinti —» trumpinti
cibis, -ė 2 —» trumpauodegis
cycė 2 —» žaislas 1
cycúoti —» tampyti 1
ciekčioti, cieksėti —» ciepsėti
ciepčioti -» ciepsėti
ciepsėti

(apie paukščiukų ploną balsą:

Viščiukai ciepsi, lesti nori) - cypsėti (Lizde
cypsėjo maži paukščiukai), cypčioti, ciepčio­
ti, cypsėti, ciepsėti, cieksėti, cieksėti šnek.,
ciekčioti šnek., piepsėti šnek., piepčioti šnek.,
pypsėti šnek., pypčioti šnek., ciėpti tarm., čėkti tarm., Čiėkti tarm., piėpti tarm.
ciėpti —» ciepsėti
ciklonas 2 —» audra
ciksėnti - » taksėti ||
ciksėti —» taksėti
c i l i n d r a s i (geometrinė figūra, gauna­
ma sukant stačiakampį apie jo vieną krašti­
nę) - ritinys, ridulas ret.
cilingúoti —» skambinti 1
cimbalis i -» šuo
cimbalúoti -» maskatuoti
cimbinti —» traukti 1
cimpinėti —» vaikščioti a)
cimpinti -» eiti 1 b)
cingčioti -» skambčioti
cingėti —» skambėti
cinginti -» skambinti

73


cingsėti

cingsėti —» skambčioti
cingtelėti —» suskambėti ||
tinguliai dgs. 2 —» žvanguliai
cinguliuoti —» skambinti
cinija —» gvaizdūnė
cinikas, -ė i —» begėdis
ciniškas i —» nepadorus
cipas 4 —» apsiuva
cypauti 1. -» cypti 1 ||. 2. —> rėkauti ||
cypčioti —» ciepsėti
cypdyti -> 1 rikdyti 1 ||
cypė 2 1. —> kalėjimas. 2. —» areštinė
cypesys 3b—» riksmas 1 ||
cypynė 2 1. b. —» rėksnys 1 ||. 2. —> kalėjimas
cypinti —» 1 rikdyti 1 ||
cyplys, -ė 4 1. —» rėksnys 1 ||. 2. —>verksnys ||
cypsėti —» ciepsėti
cypsmas 4 —> riksmas ||
cyptelėti —» 1 surikti ||
c y p t i 1. (išduoti ploną gerklės balsą: Pelės,
šuo cypia) - čypti, pypti; || su įstanga: cy­
pauti, čypauti, pypauti. 2. —» rėkti 1 ||. 3. —>
spengti. 4. —» girgždėti
cipukas 2, cipulis 2 —> viščiukas

74

cvingtelėti

cypus 4 —» rėklus
cirkuliacija 1 1. —» apyvarta. 2. —» apytaka
cirkuliaras 2 —» aplinkraštis
cirpti 1. —» čirkšti 1. 2. -> verkti b)
cyrulis i —» vieversys
citadelė 2 —» tvirtovė
c i t a t a 2 (tikslus išrašas iš veikalo: C. -ypa­
tinga tiesioginės kalbos rūšis) - ištrauka (I.
iš Žemaitės raštų)
citrininė 2 —» antpilas 1 ||
ciucė 2 —> šuo
civilizuotas i —» mokytas
copt išt. —» čiupt
c u k r a l i g ė i (tokia kasos liga: Ji serga cuk­
ralige) - diabetas
cukrelis 2 —» sacharinas
cūopt išt., cupt išt. —» čiupt
cvaknoti -> taksėti
cvaksėnti —» taksėti ||
cvakseti -> taksėti
cvaksoti -> kabėti ||
cvaiigalas 3b1. —» karulys. 2. skambutis
cvangtelėti, cvingtelėti -> suduoti ||


čiauškalas

čaižyti

C
čaižyti —» mušti i
čebenti —»lyti c)
čebėsyti —» mušti l
čečenti —» čirkšti 2
čeižti 1. -> mušti L 2. -» šiukšlinti
čekočius 2 —>pentelė
čekoti 1. —» ėsti i c). 2. —» valgyti d)
čeksėnti, čeksėti, čekšnoti 1. -> ėsti l c). 2. ->
valgyti d)
čekštelėti —» suduoti ||
čėkti —» ciepsėti
čekūoti —» čirkšti 2
čelnyti —» valgyti c)
čemodanas 2 —»lagaminas
čėmoti —» terlioti
čėmpės dgs. i —» šliurės
čempineti —» vaikščioti g)
čempinti —» eiti 1 h)
čempokuoti —» vaikščioti g)
čempoti 1. -> eiti 1 o). 2. -» valgyti c)
čėplas 4 —» šveplas
čėploti 1. —» terlioti. 2. —» valgyti c)
čepsėnti, čepsėti —» valgyti d)
čerėkšlė 2 —» kurapka
čerekuoti —» kalbėti d)
čerkasas 3b—>2 traknys
čerkšlys, -e 4 1. -> plepys. 2. -» rėksnys 1 ||
čefkšti -> čirkšti 2
čerškėnti —>čerškinti
č e r š k ė t i 1. (apie pančių, raktų garsą:
Čerška barška raktužėliai) - džeršketi (TVze
kojų džerškėjopentinai) , žvangėti (skambiai).
v

2. -» čirkšti 2
čeršl^nė b. 2 —» rėksnys ||
čerškinti (prž. č e r š k ė t i : C. raktus, pinigus)

džėrškinti, barškinti, čerškėnti slp., žvan­
ginti (skambiai)

-

čėškinti -> kapoti i
čevėkas, -ė 2, čevėlė b. 2 —» plepys
čevėnti 1. —» loti H. 2. —> kalbėti c). 3. —» ės­
ti 1 c)

čeveruoti —» kalbėti e)
čežena 1 1. -> lukštas 1 .2 .-^ skeveldra ||
čėženoti —> aižyti 1
čeženti 1. —» šlamėti (|. 2. —> lyti c)
čežesys 3b šlamesys
čežėti 1. —» šlamėti. 2. —» čirkšti 2.3. —» kalbė­
ti č)

čežinti —» šlaminti
č ia prv. (šioje vietoje: Jis čia sėdi) - čion (Eikš
č.) ir čionai, šičia (artimesnės vietos reikš­
mė) ir šičionai
č i a b u v i s, -ė l (vietinis gyventojas: Jis č.,
ne atėjūnas) - vietininkas, senbuvis, senakurys, čiagimis (Pamačiau čiagimių trobe­
les), aborigenas, autochtonas
čiagimis, -ė i —» čiabuvis
čia pat prv. —» 2 arti
čiaukšėti 1. —» ėsti 1 c). 2. —» valgyti d)
čiaukšlys, -ė 4 —> čiauškalius
čiaukšnoti 1. —» ėsti 1 c). 2. —» valgyti d)
čiaukštelėti —» suduoti ||
čiaūkšti 1. —» ėsti 1 c). 2. —» valgyti d). 3.
kalbėti c)
čiauma b. 4 1. —» pamaiva. 2. suskretėlis
čiaumoti 1. —» terlioti. 2. —» valgyti c)
č i a u p a s 3 (įtaisas skysčiams leisti) - kra­

nas, laidukas ret.
čiaupynė b. 2 —» pamaiva
čiaupytis -> maivytis
čiaupoti -> valgyti c)
čiaupti —> verti i
čiaurėnti loti ||
čiauškalas 3b1. -»plepalas 1.2. b. -» čiauškalius

75


čiauškalius

č i a u š k a l i u s , -ė 2 (kas linksmai ir daug
kalba: Tas vaikas tikras č.) - ir čiauškalas
(Nustok čiaukšti, tu čiauškale!), čiauškata
tarm., čiauškutis (mažas čiauškalius), čiaukšlys, tauškutis, šnekutis (Alutis - šnekutis),
tauškalius, tauškalas, tauškėlė, pačiauška
(Tokia p .- kas minty, tas ir ant liežuvio),
patauška, kliauga. - Plg. p l e p y s
čiauškata b. i —» čiauškalius
čiauškesys 3b —» čiulbesys
čiauškėti 1. -» čiulbėti 1 .2 .-» kalbėti č)
čiauškinti —» ėsti 1 c)
čiauškūoti —» kalbėti č)
čiauškus 4 —» kalbus ||
čiauškutis, -ė 2 —» čiauškalius
čiaužėti —» šliaužyti
čiaužineti 1. —» čiuožinėti 1.2.—» šliaužyti. 3.
—» vaikščioti g)

čiaužioti, čiaužyti 1. —» čiuožinėti 1.2. —» šliau­
žyti

čiaūžti 1. —» čiuožti 1 .2 .—» šliaužti 1
čyburiuoti —» čiulbėti 1 ||
cieksėti, čiekti, ciepsėti —» ciepsėti
čiėžti —» mušti 1
čiksėnti —» taksėti ||
ciksėti —» taksėti
čilbeti, čilvėti —» čiulbėti 1
činčikas, -ė 2 —» šykštuolis
činčyti —» šykštėti
čiobras 2 —» čiobrelis
č i o b r e l i s 2 (kvapus lūpažiedžių šeimos
augalas) - čiobras, šilažolė, šilukas
čiobrinti —» eiti 1 b)
čiokšti —» tekėti 1
čion, čionai prv. —» čia
čionykštis i —» vietinis
čiorinti, čiožinti eiti 1 b)
čiožti 1. -> mušti 1 .2 .-» lyti č)
čypauti -» cypti 1 ||
cypinti -» 1 rikdyti 1 ||

1 čyplys, -ė 41. —» rėksnys 1 ||. 2. —»verksnys ||
2 čyplys 4 —» vijūnas
cypsėti —» ciepsėti

76

čirvėti

čypti 1. -» cypti 1. 2. —» rėkti 1 ||
čirenti —» čiulbėti 1 ||
čirykas 2 -» strykas
čirikūoti —» čiulbėti 1 ||
čyrinti -» groti 1 ||
čirklys 4 -» svirplys
1 čirkšlys 4 1* -» svirplys. 2. —» tryškynė
2 čirkšlys, -ė 4 —» rėksnys 1 ||
čirkš no t i -» čirkšti 2
č i r k š t i 1. (apie vabzdžių balsą: Žiogai čirš­
kia pievoje) - cirpti, čirpti, čirkti, svirpti
(Svirplys svirpia užkrosnyje). 2. (apie paukš­
čių negiesmininkų balsą: Žvirbliai čirškia ant
stogo) - čirškėti, čeršketi čefkšti (Šarka čerš­
kia), čežeti (Čeža kaip kėkštas), čečenti slp.,
čirškauti įst., čekūoti, čirkš no t i (tarpais). 3.
-» trykšti. 4. -» verkti b)
čirkti 1. —» čirkšti 1 .2 .-» verkti b)
čirpynė b. 2 —» rėksnys i ||
čirpinti 1. -» groti 1. 2. —» 1 rikdyti 1 ||
čirplys, -ė 4 —» verksnys ||
čirpti 1. —» čirkšti 1.2.-^ girgždėti. 3. —» verkti
b). 4. —» skursti
čirškalas b. 3bi. -» rėksnys 1 ||. 2. —>plepys
čirškauti —» čirkšti 2
čirškė i —» spyglys
čirškėlė b. 3b1. -» rėksnys 1 ||. 2. —»• karštuolis
čirškesys 3b-» čiulbesys
čirškėti 1. -» čirkšti 2. 2. spirgėti. 3. -» girgž­
dėti
čirškynė 2 1. —» tryškynė. 2. b. -» rėksnys 11|
1 čirškinys 3b—» spirgas
2 čirškinys, -ė 3b karštuolis
čirškinti 1. —» spirginti. 2. —» svilinti 1. 3. —»
rikdyti
čirškūs 4 1. rėklus. 2. —» plepus. 3. -» pik­
tas 1
čirškūtis 2 —» spirgas
čyrulys 3b-» vieversys
čiruliūoti —» čiulbėti 1 ||
čyruoti 1. —» groti 1 ||. 2. —> čiulbėti 1 ||
čirvai dgs. i —» 2 širdys 1
čirvėti -» čiulbėti 1 ||


čiurkšėti

čiučenti

čiučenti -> kalbėti d)
čiūčiuoti —» supti 1
čiukė 2 —» kiaulė 1
čiūknyti —> mušti 1
čiukšti —» šiauštis
čiukuras 3b1. —> kraigas. 2. —> pagūbrė. 3. —>
aukštinis
čiukūtis 2 —» paršas
čiulbauti —» čiulbėti
č i u l b e s y s 3b(čiulbėjimo garsas -.Paukščių

č.) - giesme (Lakštingalos g ), čiauškesys,
kliaugesys ( Miško paukštelių k.), ulbesys,
šnekesys prk. (Varnėnų š.), čirškesys
č i u l b ė t i 1. (apie paukščių giesmininkų
balsą: Čiulba giriojepaukšteliai) - ir čiulbūo-

ti, čiulbauti, čilbeti, giedoti (Lakštingala gie­
da vakare), čiauškėti (Tikčiauška varnėnas),
šnekėti prk., kliaugėti, čilvėti, čiuldėti, ulbė­
ti, uldėti, uldūoti, ulbūoti, ūlbauti, vilbėti,
rypuoti (Kukuoja rypuoja girioj gegutė)', ||
lakštuoti (apie lakštingalą), suokti; čyruoti
(apie vieversį), čiruliūoti, čirenti, čirikūoti,
vyturiūoti, čirvėti, čiviruoti, čyburiuoti, vir­
vėti. 2. -» kalbėti č)
čiulbūoti —» čiulbėti 1
čiulčiėnė 2 —» košė ||
čiuldėti —» čiulbėti 1
čiuldūtis 2 —» kikilis
čiulkinys 3b—» šiupinys 1
čiulkti, čiulmyti —> čiulpti
čiulpas 4 —» čiulptukas
čiūlpauti, čiūlpčioti, čiulpėti —» čiulpyti
čiulpikas 2 —» čiulptukas
č i u l p y t i (džn. č i u 1 p t i: C. saldainį, korį)
- čiūlpauti, čiulpsėti, čiūlpčioti, čiulpėti,
sūlpčioti, sulpstyti, sulpėti, zyzlioti, žĮsloti
čiulpsėti —» čiulpyti
č i u l p t i (traukti į burną skystį: Dėlė kraują
čiulpia) - siurbti (Jie alų, girą siurbia), žįsti,
sulpti tarm., čiulkti tarm., Čiulmyti tarm.
č i u l p t ū k a s 2 (guminis ar kitoks spene­
lis: Vaiko č .)- čiulpikas, čiulpas, žindūkas,
žindąs

čiūomoti —> terlioti
čiuopoti —» čiupinėti
čiuožinėti (mžb. č i u o ž t i : Vaikai čiuožinėja
ant ledo) - čiaužinėti mžb., čiužinėti mžb. (Ro­
gutėmis nuo kalno č.), čiaužyti džn. (Supa­
čiūžomis č.) ir čiaužioti, slidinėti mžb. (su sli­
dėmis), šliukštinėti mžb. 2. —» šliaužyti
čiuožlys, -ė 4 —» roplys
č i u o ž t i 1. (judėti slystant: C. pačiūžomis)
- čiaūžti (C. nuo kalno). 2. —> šliaužti l
č i u p i n ė t i (liesti pirštais: C. laikrodį, pei­
lį) - čiupnoti (C. savo gaurus), čiuopoti
(Kiaulę čiuopoja, ar riebi); || graibyti (Ji du­
rų graibo), graibinėti mžb., grabinėti (Deg­
tukų grabinėja po kišenes), grabalioti (Gra­
balioja kaip aklas durų), graboti, naguoti
tarm.

č i u p i n ė t i s (šnek. pamažu, gaištant ką da­
ryti: Paima ką dirbti, tai ir čiupinėjasi visą die­
ną) - ir čiupnotis šnek., krapštytis šnek. (Ne-

sikrapštyk, greičiau ruoškis), krapštinėtis
mžb., šnek., rakinėtis mžb., tarm., pesnotis tarm.,
terliotis šnek., kuokštūotis tarm.
čiūpkus, -ė 2 —» 1 vagis ||
čiupnagis, -ė 2 —> sugrubnagis
čiupnoti —» čiupinėti
čiupnotis —» čiupinėtis
čiupnūs 4 —» graibštus
č i ū p t išt. (čiupimui, griebimui žymėti: C.
nuo stalo peilį ir paėmė) - kapt (K sviedinį
ir pagavo), capt (C. už rankos ir nutvėriau),
COpt šnek., calapt šnek., CŪpt tarm., CUOpt tarm.,

grybšt (G. akmenį ir sviedė)
čiūptelėti —» pagauti 1 ||
čiūpti 1. —» griebti 1.2. —» vogti. 3. —» pradėti ||
čiurenti —» čiurlenti
čiurinial dgs. 3b -^juodimai
čiurinys 3b —> vieversys
čiūrinti —» terlioti
čiūrkščioti —» čiurkšėti
č i u r k š ė t i (trykšti iš po kojų: Einant per
šlapią pievą, čiurkši vanduo) - čiūrkščioti
(Baisiai šlapia pieva - tik čiurkščiojo einant),

77


čyžti

čiurkšlė

čiurkšnoti (Čiurkšnoja, bet kojos nelenda),
čiuršketi, šliurkšėti, žlegsėti, žliugsėti (Kur­
pės prisemtos žliugsi), kliurkseti šnek., pliurpseti šnek.
č i u r k š l ė 4 (trykštanti srovė: Kraujo č. Li­
jo čiurkšlėmis) - čiurlys (Vanduo nuo stogo
čiurliais bėgo), čiurkšlys (Ašaros čiurkšliu bė­
goj, striūklė tarm., tryškė, žliogė
čiurkšlys 4 1. —> čiurkšlė. 2. —> dušas
čiurkšnoti 1. —> čiurkšėti. 2. —> čiurlenti

čiutė 2 —>kankorėžis
čiužčioti —>slidinėti 1
čiūžė 4 —>brydė
čiuženti —>šlamėti ||
čiužės dgs. 4 -» šliūžės
čiužesys 3b—>šlamesys
čiužėti —>šlamėti
čiužynas l -> krūmai
čiužinąs 3b-» gyvatė
čiužinėti 1. -> čiuožinėti 1.2. -> vaikščioti g).

č i u r l e n t i (nedidele srove, garsiai sroven­
ti: Upelis čiurlena per akmenėlius) - čiurenti

3. -» šliaužioti
č i u ž i n y s 3b (šieno ar šiaudų prikimštas
maišas, ant kurio gulima) - pašonis knyg.

v

(Šaltinis čiurena), čiurkšnoti (Kraujas čiurkšnojo iš žaizdos) ir čiuršketi (Nuo stogų čiurškėjo vanduo), gurgėti (Vien upelio sraunus
vanduo gurgėjo), gurgėnti slp., gurguliuoti
(Buvo girdėti, kaip patvinę upeliai gurguliuo­
ja į ežerą), klegėti (Upeliai klegėjo pilni van­
dens), burgėti tarm. (Šaltinis burga), lalėti
tarm. (Vanduo bėga lalėdamas), zirzėti tarm.
(Upeliūkštis zirzėjo per akmenis), zirzenti
tarm., slp.

č i u r l y s 41. (į kregždę panašus paukštis) svyrulys. 2. —>čiurkšlė
čiiima l —>riešas
čiuršketi 1. —> čiurlenti. 2. —> čiurkšėti
čiurškinti 1. -» tekinti. 2. -» melžti 1
čiurti —> juosti
čiiislius, -ė 2 —> dabita
čiustyti —>gražinti

78

(Sieninis, šiaudinis, nendrinis p.); || tekinė
(lėkių prikimštas čiužinys), pelinė (pelų pri­
kimštas)

čiūžinti —>šlaminti
čiužinti —» eiti 1 h)
čiūžti —» šlapti ||
čiužūlis 2 1. -» sausiukas. 2. -» barškutis l
čiužūoti —>eiti 1 h)
čiužūs 4 —>slidus 1
čiviriūkas 2 -» vieversys
čiviruoti -> čiulbėti 1 ||
čižyla 2 -» zylė
č i ž t i (lipti linų pluoštui prie stiebelių) žvigti (Dar neatsiklojėję linai, pluoštas žvigte
prižvigęs)
čyžti —>mušti 1


dabar

dailintis

D
d a b a r prv. (šiuo metu, šiuo laiku: Ką d. veik­

si?) - šiuomet (S. prasideda ruduo), šiuūlaik,
šiuotarp, dabartės šnek., dabartėlės šnek.,
nūn tarm. (Kas vakar buvo, tas ir n.), nu tarm.,
nūnai tarm., dar tarm., dartės tarm., nugis tarm.
dabarykštis i, dabarinis 2 —> dabartinis
dabarnykštis i -» dabartinis
dabartėlės, dabartės prv. —> dabar
d a b a r t i n i s 2 (šio meto, šio laiko: Dabar­
tiniai uždaviniai) - šiuometinis (Š. gyveni­
mas), šiuolaikinis (S. menas), šiandieninis
(Šiandieninė Lietuva) ir šiandienis, da­
barykštis šnek., dabarnykštis šnek., dabari­
nis šnek., nūdieninis (Nūdieninio kaimo mo­
teris) ir nūdienis, nūnainykštis tarm., nūnykštis tarm., nūnas tarm., mūsdiėnis knyg.
d a b a r t i s (-iės) m. 3b (šis laikas, šis metas:

Dabarties gyvenimas) - šiandiena, nūdiena
(Nūdienos uždaviniai, vargai)
dabinčius 2 —> dabita
dabinys 3b —> papuošalas
dabinti —> gražinti
dabišius, -ė 2 -> dabita
d a b i t a b. 2 (kas pernelyg puošiasi, dabina­
si: Pirmutinis kaimo d.) - dabišius menk. ir

dabinčius, puūšnius, puošeika menk. (Puo­
šeikos drabužiai), puošeiva menk., puošnuūlis, gražnius, gražeiva menk. (Tuščiagalvis ir
g.), pliuškis menk., čiūslius menk., frantas
menk., Stileiva menk., puikūrius hibr.
dabnūs 4 -» puošnus 1
daboklė 2 —>areštinė
daboti —> saugoti
dabšnūs 4 —> puošnus 1
dabūs 4 1. -> puošnus 1. 2. -» gražus
dadėnti, dadeti, dadnoti —» gagėti
daga 4 1. —> šiluma. 2. -» derlius

dagas 4 —>gaisras
dagilis 2 -» dagys 1
d a g y s 4 1. (durianti piktžolė: Dagiai kojas
bado) - dagilis, piktdagis, piktdagilis. 2. b.
—>pikčiurna
d a g i š i u s 2 (augalas kibiomis sėklomis; jo
sėkla: Švarkas aplipo dagišiais) - sagis, sagūtis, gelteglė, geltrunas
dagoti —>valyti 1
dagšlas 4 —>1 šlakas 1
dagšlūotas i —>šlakuotas 1
dagūs 4 1 .-> dygus 1. 2. -» ėdus 1. 3. -» pa­
juokus ||
d a i g a 4 (dygimo metas: Dabarpati rugių d.)

- dalgius, dygius
d a i g a s 3 (tik išdygęs augalas: Rugių, vasa­

rojaus daigai) - diegas (Rugių diegeliai), žel­
muo (Rugių želmenys), daiglius tarm.
daigauti —>nekantrauti
daiginis 2 —>durklas
daigyti —>skaudėti
daigius 2 —>daiga
daiglius 2 —>daigas
daigoti —>žudyti 1
daigstąs 3 —>dygsnis
daigstyti —>siūlėti
daiktais prv. —>vietomis
daiktas 3 1. -» dalykas 1. 2. -» vietovė
daikte prv. -» kartu
daiktiškas 1 1. -> materialus. 2. -» konkretus
dailė 4 —>menas
dailėti -» gražėti
dailybė i -> grožis
dailingas i —>gražus
dailininkas, -ė i —>menininkas 1
dailinti 1. —> gražinti. 2. - » lyginti 1
dailintis —>gerintis

79


dangos

dailioji lytis

dailioji lytis —» moteris 1
d a i l y r a š t i s i (dailusis, gražusis raštas:
Dailyraščio pamoka) - kaligrafija
dailysuolis i —» sofa
dailus 4 1. —» gražus. 2. —» lygus 1
d a i n a 4 (vokalinis meno kūrinys: Liaudies
d. Dainų šventė) - giesme (ppr. iškilminga:
Bažnytinė g.), aidijaknyg., audatarm.; || him­
nas (valstybės, visuomeninės organizacijos
giesmė); || dainuška hibr. (komiško turinio)
dainingas i —» melodingas
d a i n i n i n k a s , -ė 2 (dainų atlikėjas: Dai­
nininkai padainavo gražių dainų. Operos d.)
- ir dainius šnek., giesmininkas, giedūrius
hibr.

dainius, -ė 2 1. —» poetas. 2. —» dainininkas
d a i n u o t i (atlikti vokalinį kūrinį: D. chore
solistu) - giedoti (G. valstybės himną), audoti
tarm.

dainuška 2 -» daina ||
daira 4 -» ruoša
d a i r y t i s 1. (šen ir ten pažiūrėti: D. į šalis)
- žvalgytis (Žvalgiauspo apylinkes), žvilg­
čioti; || metrauti (norint ką išsirinkti); dalbstytis (iš padilbų), nairytis tarm., a akimis
šaudyti šnek., akis metyti šnek. 2. —» giedry­
tis

dairus 4 —» akylas 1
dakanoti —» plėšyti
daktaras 3b, daktarė i —» gydytojas
daktarauti —» gydyti 2
d a l b a i (kartis kam kelti, risti: Su dalbomis
rita medžius, akmenis) - rita (ritamoji dal­
ba), svertas (sveriamoji dalba), pakilas (ke­
liamoji dalba), buomas sv.
dalbinti —» delbti 1
dalbstytis 1. —» dairytis 1. 2. —» tinginiauti
d a l g i a k i r v i s i (psn. pusmėnulio pavida­
lo kirvis ilgu kotu) - alebarda, bardišius sv.
dalgiakūjis, -ė 2 -» klišis
dalgianūsis, -ė 2 —» kumpanosis
dalgiaplakis i —>kinivarpa
dalginis 2 —>raudoklė

80

d a 1 g u t i s 2 (smėlėtų laukų augalas) - diegliažolė, dilgutis, gandrasnapis, gandriukas,
garniukas, garniasnapė, gervasnapė, snapėnis, šėržolė, šėškažolė
dalia 4 1. —> laimė 1. 2. —» likimas
d a l y k a s 2 1. (kas protu ar pojūčiais suvo­
kiama: Mokslo, meno d.) - daiktas (mate­
rialus dalykas), objektas. 2. —> dalis 1
dalinėti —> dalyti 1
dalingas l —» laimingas 1
d a l i n i n k a s , -ė 2 (kas dalyvauja kur: Jis
mano džiaugsmo ir vargo d.) - bendrinin­
kas (Nusikaltimo b.), draugininkas ( Kelio­
nės d.), kompanionas
d a l i n y s 3b(tam tikras kariuomenės viene­
tas) - padalinys (mažesnis), junginys (stam­
bus vienetas), korpusas
d a l i s (-ies) m. 4 1. (tam tikras daikto kie­
kis: Atidavė skolą dalimis) - dalykas tarm.
(Trečias d. tedygo). 2. —> palikimas. 3. —» lai­
mė 1
d a l y t i 1. (duoti po dalį: Dovanas d.) - da­

linėti mžb. (Obuolius vaikams dalinėja), drėpinti tarm. (dosniai dalyti: Turtus d.). 2. —>
skirstyti 2
dalbas i —>dosnus
dama 2 1. -» moteris 1.2.-» aukštys
damba l —» pylimas
dambyti —» mušti 1
dambras paleisti -» pravirkti
Damoklo kardas —» pavojus
danga 4 —» apdaras
dangabliovys, -ė 34b—» pliauškalius
dangalas 3b—» apdaras
dangaus juosta —» vaivorykštė
danginis 2 —» mėnulis
danginti —» gabenti
dangiškas i 1. -» mėlynas. 2. -» gražus
dangojus i —» apdaras
d a n g o r a i ž i s i (labai aukštas namas) -

padanginys knyg., aukštnamis knyg.
dangorykštė i —» vaivorykštė
dangos dgs. i —» diafragma 1


dardulis

dangovė

dangovėi —>apdaras
dangstyti (džn. dengti: D. stalus, lovas, lysves)
- klostyti (K vaiką kailiniais)
d a n g t i s 2 1. (kuo kas uždengiama: Suli­
nio d.) - antdangtis (Puodo a.), apdanga­
las (Kubilo a.), uždangalas, ūždangtis, vir­
šus (Skrynios v.), dugnas (Muštokės dugne­
lis)-, || antvožas (kuo kas užvožiama), užvo­
žas, užvožalas (Statinės u.), apvožas, apvo­
žalas, vokas tarm. (Karsto v.) 2. -> stogas 1.
3. - » tvartas
dangulys 3b-» debesis
danguliūotis -» niauktis
danguoti -» maskuoti
dangų rėžti ragu —» didžiuotis
d a n g u s 4 1. (žemę supanti erdvė: Giedras,
mėlynas, apsiniaukęs d .)- padangė (Padan­
ge skrido gervė), dausos (Iškilo varnas į pa­
čias dausas), padausės. 2. —» gomurys
dantį gelti -» rūpėti
dantį griežti -» pykti
dantinas 3b-» sąmojingas
dantinėti -» apkalbėti
dantingas i -» sąmojingas
dantinti -» aštrinti ||
d a n t i r a š t i s i (senovės persų, asirų ir kt.
tautų raštas) - pleištaraštis, kyliaraštis hibr.
dantis išrinkti -» primušti
dantis kaišioti 1. -» šaipytis. 2. juoktis 1
dantis kalenti -» šalti 1
dantis pakabinti ant lentynos (į gembę) -» alk­
ti

dantis prikąsti -» nutilti
dantis rodyti -» juoktis 1
dantį skaudėti -» rūpėti
dantis suskaityti —> primušti
dantis užrišti -» nutildyti
dantrakis i -» krapštiklis
dantskylė i -» burna
dantūotis -> bartis ||
dar prv. -» dabar
d a r b a s 3 1. (tai, kuo žmogus verčiasi, iš ko
gyvena: Mokytojo, gydytojo, žemdirbio d.) -

užsiėmimas (nuolatinis darbas), verslas
(Medžioklės v.), profesija (nuolatinis, pagrin­
dinis darbas), specialybė (išmoktas darbas),
amatas (rankų darbas: Siuvėjo a.), tarnyba
(darbas, susijęs su nuolatinėmis pareigo­
mis), varstas tarm. (Verčiausi visokiais vars­
tais). 2. (tikslingas žmogaus veikimas: Fizi­
nis, protinis d.) - veikla (Visuomeninė v.) ir

veika, akcija, darbuotė (Draugijos d.), kū­
ryba (ppr. meninė), triūsas (kruopštus dar­
bas), pluša šnek., plūkiava tarm. 3. -» veika­
las

d a r b a s t a l i s i (staliaus darbo stalas) stoklas, drožstalis (Stalius darbavosi prie
drožstalio), varstotas sv.
darbauti —» dirbti 2
darbylaikis i -» darbymetis
d a r b y m e t i s i (laikas, kada daugiausia
darbo: Darbymetyje ir akmuo kruta flk.) darbylaikis tarm. (Dabarpats d.) , patadarbė
tarm., krūtė tarm.
d a r b i n i n k a s , -ė 2 (kas dirba fizinį dar­
bą: Patyręs d.) - proletaras, duonpelnys
šnek., rankpelnis tarm.; || padienis darbinin­
kas: dienininkas, padiėnininkas, dienpelnys tarm.
d a r b š t ū s 4 (mėgstantis, netingintis dirb­
ti: D. mokinys) - ir darbūs, plušūs šnek. (Plū­
stos skruzdėlės), triūslūs šnek. ir triūsūs šnek.,
bruzdūs šnek. (B. vyras pirm visų apsisėja),
krutu s šnek., nuodarbūs (greitas darbe); ||
veiklūs (V visuomenininkas), aktyvūs (A.
draugijos narys), energingas, kūrybingas (K.
žmogus)
darbuūtė 2 -» darbas 2
darbuotis -» dirbti 2
darbuotojas, - a i - > veikėjas
darbūs 4 -» darbštus
darda b. 2 —> plepys
dardesys 3b-» bildesys
dardėti 1. -» bildėti 1. 2. -» kalbėti c). 3. —»
važiuoti ||

dardūlis, -ė 2 -» plepys

81


darga

darga 4 1. -» dargana 1 .2 .-» apkalba ||
d a r g a n a i 1. (blogas, lietingas oras: Už­
ėjo baisi d. - kojos negali iš namų iškelti) darga (Dūksta kaip prieš dargų) ir dargna
tarm., dranga (Rudens d.), negiedra, bjau­
rai! s (Kur važiuosi per tokią bjauratį!), pa­
bjūra tarm., drognė tarm. (Rėkia lyg varnos
prieš drognę flk.), pliaugė tarm. 2. b. —» bjau­
rybė
darganas 3a -» darganotas
d a r g a n o t a s i(su lietum, šlapdriba: D.
oras) - darganas (Dargana diena), dargus
(D. ruduo), bjaurus (B. oras - lyja, sninga),
šlapias, lietingas, liūtingas (su liūtimis), pa­
bjuręs, subjuręs, drangus tarm.
d a r g a n o t i (būti darganai: Lietus lyja, darganoja) - ir dargnoti tarm., bjauroti (Bjau­
rojo pernakt), dergti šnek., drengti tarm.
dargna i -» dargana 1
dargnoti -» darganoti
dargti 1. -» tvirkti. 2. -» bjaurėti 2
dargūs 4 1. -» darganotas. 2. -» bjaurus 1. 3.
- » nepadorus
darymas i -» pelkė ||
darinėti 1. -» varstyti 1.2.-» skrosti 1
dariniai dgs. 3b —» dažai
darinys 3b -» gaminys
d a r y t i 1. (atlikti kokį darbą: Dirbami daik­
tai, daromi dalykai) - dirbti (Jis kurpes dir­
ba), gaminti (G. traktorius, mašinas), kurti
(K. paveikslą, romaną), statyti (S. namus,
miestus, laivus, tiltus), tiekti (T. valgį, drabu­
žius, kurą), produkuoti, fabrikuoti (fabriki­
niu būdu). 2. -» valyti 1.3.-» rengti 1, 2. 4.
-» verti 1 .5.-» dažyti
darytis -» dėtis
darkais -» maivytis
darkla 4 -» apkalba
darkūs 4 -» bjaurus 1
darna 4 1. -» harmonija. 2. -» proporcija
darnūs 4 1. -» harmoningas. 2. -» proporcin­
gas
daftės prv. -» dabar

82

daugybė

darūs 4 -» produktyvus
daržas 4 —» darželis
d a r ž e l i s 2 (vieta prie namų auginti gė­
lėms: Rūtų d.) - gėlynas (D. pilnas gėlių),

daržas

šnek.

d a r ž i n ė 3b1. (šieno kraunamas trobesys: D.

prikimšta šieno) - pašarinė (Pavasarį liko tuš­
čia p.), šieninė, stoginė (prie tvarto). 2. -»
kluonas 1
d a u b a 4 1. (žemės įdubimas stačiais šlai­
tais: Čia kalniukas, čia d .)- dauburys (Dau-

buriuose numirko bulvės), įdauba (Lygumo­
je buvo didelė į.), {linkis (Iš įlinkio kilo rū­
kas), raguva (gili). 2. -» klonis
daūbti 1. -» duobti 1.2.-» skobti 1
dauburys 3b1. -» dauba 1.2.-» klonis
d a u g prv. (apie didelį ko nors kiekį: Susirin­
ko d. žmonių. D. vandens nubėgo) - daugel
(Praslinko d. metų), nemaža (Jis turi n. pini­
gų), gausiai (G. palijo), gausingai stp., aps­
čiai (A. turi turto), apstingai stp., masiškai,
a be skaičiaus (Ten gyvulių be skaičiaus), de­
vynios galybės šnek. (Devynios galybės žmo­
nių), gyva bala (baimė) šnek., gyvas galas
(kelmas, velnias) šnek., be galo be krašto
daugel prv. -» daug
daugelis i -» daugybė
daugeriopai prv. —» visaip
daugeriopas i - » įvairus
d a u g ė t i (eiti daugyn: Sniego vis daugėja)
-gausėti (Piniginės pajamos gausėja), augti
(Gyventojų skaičius auga), didėti (Bumų
skaičius didėjo), apsteti
daugiametis 2 —» senas
daugianūris, -ė 2 -» gobšas
daugiaspalvis 2 -» spalvingas
d a u g y b ė i (didelis ko nors kiekis, skaičius:

Susirinko d. žmonių. Priviso d. žuvų) - dau­
gelis (Susitikom po daugelio metų), daugis
(Oi, d. d. mūsų brolelių), gausybė (didelė
daugybė: G. vandens), apstas (didelė dau­
gybė: Tenai buvo aukso, sidabro a.), apstybė
(A. buvo Lietuvoje bičių), aibė (didelis skai-


dažyvės

daugingas
čius: Subėgo a. žmonių) ir aimė tarm., begalė

(Tų darbų b.!), negalės tarm. (Darbas sunkus,
o rūpesčių n.), amaras šnek. (A. kirmėlių),
baimė šnek. (Visokių žvėrelių ir paukščių b.
buvo), baisybė šnek. (Privežė baisybę medžių),
galybė šnek. (G. musių švaistosi), debesis prk.
(Atskrido d. varnėnų), kalnas prk. (Darbasat­
imdavo kalną laiko), krūva prk., liūtis prk.
(Krito kulkų L), lūžtvė prk., marios prk. (Nak­
ties m. žiemą), masė prk., migla prk. (Žmo­
nių susibėgo miglų miglos), miglynas prk. (Su­
lėkė varnų m.), spiečius prk. (S. žvirblių susi­
leido į kviečius), miriadai prk., tvanas prk.
(Ašarų, liepsnų t.), vežimas prk., bažmas psn.
(Didis b. žmonių), liolis tarm. (L. pinigų, ak­
menų), nebūtis tarm. (N. musių, žmonių),
nėmatis tarm. (Varnų n. suskrido), riaušės
tarm. (Šiemet r. grybų), tytveikas tarm. (T. su­
kviesta svečių), tūlė tarm. ir tūlis; || judanti,
gausi masė: knibždynas (K. skruzdėlių, žmo­
nių) ir knibždėlynas, kibždynas ir kibždėlynas, mirgalynė, vibždynas (Vkirmėlių), kny­
pava (K. žalčių), šnabždas tarm. (S. gyvačių
tame liekne), a juros marios
daugingas i —» gausus 1
d a u g i n t i (daryti, kad būtų daugiau: D. pi­
nigus, kančias) - gaūsinti (G. produkciją),
didinti (D. gyvulių skaičių), daugsinti psn.; ||
multiplikuoti (nuorašų, egzempliorių skai­
čių)

daūgis 2 -» daugybė
daugmaž prv. -» beveik
daugmoterystė 2 -» daugpatystė
daugpatystė 2 (šeimos forma, kai vienas vy­
ras turi daug žmonų) - daugmoterystė, po­
ligamija
daugsinti -» dauginti
daugtūra b. 2, daugturtis, -ė 2 -> turtuolis
d a u g u m a 3b(didesnė dalis: Balsų d .) - di­
duma (Didumą darbų nusidirbom)
daugūs 4 -» gausus 1
daugvyrystė 2 (šeimos forma, kai viena mote­
ris turi daug vyrų) - poliandrija

daukla b. 4, dausa b. 4 -> žioplys
daūsena b. i -> žioplys
dausineti —> vaikščioti i)
daūsinti -» eiti 1 n)
dausioti -» vaikščioti i)
daūsos dgs. 4 -» dangus 1
dausoti - » laidoti
daužėti -» plyšinėti ||
daužineti -» mušti 1 č)
d a u ž y t i 1. (smūgiais trupinti į gabalus: D.

riešutus, stiklus, puodus) - triuškinti (T. me­
džius), skaldyti (S. akmenis), teškinti (T. bu­
telius), teškenti slp., knėžinti (K. kaulus) ir
žnėkinti, pyškinti šnek. (P. stiklus), skardyti.
2. (naikinti kovoje: D. priešus) - triuškinti
(T. priešų dalinį), pliekti, mušti (Lietuviai ne
kartą mušė kryžeivius). 3. —» mušti 1
daužytis 1. -» bastytis. 2. -» belstis 1
d a ū ž t i 1. (smogti, norint sumušti: D. stik­
lą, langą) - skelti (S. medį), mušti, kulti (Ta­
ranai mūrus kūlė). 2. —>trenkti 1
davatka b. 2 -» šventeiva
d a v i n ė t i (mžb. d u o t i : Pinigus vaikams
d.) - duodineti mžb., teikineti mžb., dolioti
tarm., dŪOStyti tarm.
d a v i n y s 3b(duodamas maisto kiekis: Sau­
sas d.) - porcija (Pietų p.), racionas spec.
(tam tikram laikui skirtas), dovis tarm.; || do­
zė (Vaistų d.)
davus 4 -» dosnus
d a ž a i dgs. 4 (dažomoji medžiaga: Raudoni,
mėlyni d.) - dažyvė, dažyvės, dažiniai (Tos
žolės derės dažiniams), dažalas, apdažas, da­
riniai tarm.
dažalas 3b1. —> padažas. 2. -» dažai
dažas 4 1. -» padažas. 2. -» spalva
dažiniaf dgs. 3b—» dažai
dažinys 3b—» padažas
d a ž y t i (duoti spalvą: D. siūlus, audinius) daryti (Jigijas daro), spalvinti (S. piešinį) ir
spalvoti
dažyvė 2 —» dažai
dažyvės dgs. 2 —» dažai

83


dažnas
d a ž n a s 4 (ne vienas, daug kas: Mes d. turė­

jome skolos) - tūlas (T. taip pasako)
debatai dgs. 2 -» ginčas 1
debatuoti -» ginčytis
debčioti -» žvilgčioti
debesalnis 2 -» tamsus 1
debesingas i -» debesuotas
d e b e s i s (-iės) v. 3b1. (vandens garai dan­
guje: Lietaus d. Dideli, juodi debesys) - dangulys tarm.; II galvokas (nedidelis, lietingas),
perdebesis (nedidelis), driūblė tarm.; pakarailis tarm. (be lietaus); perkundebesis (su
perkūnija). 2. -» daugybė
d e b e s u o t a s i (apsitraukęs debesimis: D.

dangus) - debesingas, apsiniaukęs (Apsi­
niaukusi diena), niaukūs (Niaukipadangė)
ir niūkūs, blausūs (B. oras), drumstas, rūš­
kanas, dumbluotas tarm., mūrkanas tarm.
debesūotis -» niauktis
debitorius, -ė i -» skolininkas
dėbsėti -» žvilgčioti
dėbsoti -» žiūrėti 1 ||
dėbtelėti -» pažiūrėti ||
d ė d ė v. 2 (motinos ar tėvo brolis: Auginta
buvo dėdžių ir tetų) - avynas psn. (motinos
brolis), dėdūlė malon., dėdytė malon., dėdžius
juok.

dėdinėti -» dėlioti
dėdingas i —> dėslus
dėdytė v. i -» dėdė
dėdlioti -» dėlioti
dėdūlė v. 2 -» dėdė
dedūs 4 -» dėslus
dėdžius 2 —» dėdė
defektas 2 -» yda 1
defektyvūs 4 -» ydingas
defenzyva 2 -» gynyba
deficitas 2 -» stoka
defiliūoti -» eiti 1
definicija i -» apibrėžimas
degamas 3b-» svarbus 1
degeneratas, -ė 2 -» išsigimėlis
degeneruoti - » išsigimti

84

degučius

degėsė 2 -» išdaga
degėsis 2 -» nuodėgulis
degimas 2 1. -> išdaga. 2. -> gaisras 1
degjmiė 2 -> išdaga
d e g i n t i (daryti, kad degtų: D. žabus, atlie­

kas)

kūrenti (K. malkas); || pleškinti
(smarkiai deginti), tvatinti (didele liepsna),
pliūpinti šnek., a dūmais (pelenais, vėjais)
leisti (Siaudus dūmais leidžia)
degys 4 -» žigas
d e g l a s 4 (nešamas degantis žibintas: Eity­
nės su deglais) - fakelas (Eina žmonės fake­
lais nešini)
dėgmetis i -» karštymetis
dėgsnė 2 —» išdaga
d e g t i 1. (būti ugniai: Malkos, laužas dega)
- kūrentis (Ugnelė kūrenasi)', a) su didele
liepsna degti: liepsnoti (Namų stogai lieps­
nojo), pievoti (Laužasplėvoja), pii sketi (Ug­
nis pliska, drūčiai dega), plieskóti tarm.,
plieksti (Tikplieskia ugnis), kaitróti (kait­
riai degti), pliaūpti šnek., tvanóti tarm.; b) pa­
mažu degti: rusenti (Vosrusena ugnelė), ru­
sėti (Žarijos teberusėjo), blėsūoti (Blėsuoja
židinyje anglys), dėgurti, dūlėti, Silènti, žibénti, žėrplėti (Žerplėjo vilties kibirkštėlė),
tronūoti, Žioruoti, dvėlūoti tarm., salėti tarm.,
tvilti tarm. (Krosnyje tebetvyla ugnelė); c) su
garsu degti: pleškėti (Laužaspleškėjo), tva­
tėti, plendėti šnek. 2. (daryti, kad būtų ug­
nis: D. lempą) - kurti (K. ugnį, krosnį), žiebti
(Z. žiburį, skalą, lempą).Z. (nuo ugnies juos­
ti, anglėti) - svilti, skrūsti
d e g t i n ė 2 (gėrimas iš atmiešto spirito: Stip­
ri, silpna d.) - skaidrioji (Stiklelis skaidrio­
sios), baltoji, baltakė šnek., valstybinė šnek.;
|| namų darbo degtinė: naminė, kadaginė
šnek., karklinė šnek., krūminė šnek., miškinė
šnek., pelkinė šnek., raistinė šnek., samanė
šnek., smilginė šnek., pilstūkas šnek., kaukolinis šnek., a velnio lašai (pamazgos) niek.
degtūkas b. 2 -» karštuolis
degūčius 2 —» žigas
-


degulė

degulė 2 -» gegutė
degulys 3b-» nuodėgulis
degumą 3b-» šiluma
dėgurti -» degti 1 b)
degutas 2 -» derva 1 ||
degute 2 -» gegutė
degutininkas i, degutis 2 —» žigas
degutpilvis, -ė»2 -> suskretėlis
degutuotas l -» dervuotas ||
degutuoti -» dervuoti ||
degužė 3b—> gegutė
dėinauti —> mergintis
d e i v ė 2 (moteriškos lyties dievybė: Mokslų

d .) - dieve, dievaitė (Tikra gražuolė d.)
deivilas l, deivis 2 1. -> dievaitis 1 .2 .- » sta­
bas 1
1 deja 4 1. -» dejonė. 2. -» nelaimė
2 d e j a jst. (reiškiant apgailestavimą: D., to

nepadarysiu) - gaila, aiman (A., žuvo mano
pinigai)
d e j o n ė 2 (dejavimas, skundimasis: D. čia
nieko nepadės, reikia darbo) - deja (Apsakyk
jai mano dejas ir sunkų vargelį), aimana (Jo
aimanoms nebuvo galo), skundas (Artojo s.)
dejulis, -ė 2 -» dejuoklis
d e j u 6 k 1 i s, -ė 2 (kas nuolat dejuoja, skun­
džiasi: Amžinas d. - jam niekas negerai) aimanudklis, aimana (Amžinas a.), vaitoklis (Vadoklio žodžiai), pūkštys menk., dejulis
tarm., Vaiva tarm., vyvėklis tarm.
d e j u o t i 1. (balsu reikšti skausmą, nepasi­
tenkinimą: Ligonis gailiai dejavo) - aima­

nuoti (Aimanuoja kaip karvelis vaiko flk.),
aičioti ir aikčioti (Iš skausmo a.), aiksėti,
vaitoti (Gailiai v.), dūsauti (dejuoti atsidūstant: Atsisėdęs dūsauja, verkia), inkšti (la­
bai dejuoti), pukšėti šnek., juok. (Senis stena,
pukši, nebegali), stenėti, aipioti tarm., atpūtauti tarm.. aitoti tarm., aismelėti tarm., leliūoti
tarm., lementi tarm., pūpti tarm., juok., rypuoti
tarm., smejūoti tarm., Ūdūoti tarm., ųjųjūoti
tarm., Ūpūoti tarm., vaivoti tarm., vyvuoti tarm.
2. -» guostis

dėl to

dėka 4 -» padėka
d e k a d a n s a s i (kultūros smukimas) nuopuolis, nuosmukis, atžanga
deklamatorius, -ė i, deklamuotojas, -a l —»
skaitovas
d ė k l a s 2 (į kur kas įdedama: D. pistoletui) -

makštis (Akiniųm.), įdėtė, fmova (Kardoį.),
įmaūtė (Grąžto į.), apmaūtė, užmaūtė, ūžmovas, maukšlė tarm., futliaras (Smuiko f.)
dekoltė nkt. - » iškirptė
dėkdnė 2 —» padėka
dekoruoti -» gražinti
d ė k o t i (reikšti padėką) - ačiūoti šnek., a
rankas kojas bučiuoti šnek.
d e k r e t a s 2 (tam tikras sprendimas, po­
tvarkis: Teismo d .) - ištarmė (Piršlio i.)
d ė k u i jst. -» ačiū
d e l b t i 1. (leisti žemyn akis: Delbia akis kaip
vilkas) - dalbinti, narinti. 2. -» smogti
d ė 1ė 4 (vandens kirminas, siurbiantis kitų
kraują: Jam kraują dėlėmis leido) - siurbė­
lė; || pelkių dėlė: arkliadėlė, kumėldėlė
delegatas, -ė 2 -» atstovas
delikatesas 2 -» skanėstas
delikatus 4 -» mandagus
d ė l i o t i (džn. d ė t i: D. drabužius, knygas)
- dėstyti (D. žodyno lapelius) ir dėsčioti (D.

daiktus į lagaminą), dėslioti, dėstinėti mžb.
(po truputį), dėdinėti mžb., dėdlioti tarm.,
kraulioti (Visokius daiktus kraulioja pasie­
niais)
dėl k5 prv. -» kodėl
delnyti 1. -» aštrinti || . 2. —> mušti 1
delnus daužti - » lažintis
delnus niežėti —» rūpėti
delnus trinti -» džiaugtis
delsa b. 4 -» gaišlys
d e l s t i (tęsti laiką: Vis delsia su darbais) vilkinti (V skolos mokėjimą), atidėlioti (A.
darbą), tempti, dreižti tarm., lydauti tarm.
delsuonis (-iės) b. 3b-» gaišlys
delsūs 4 —>gaišius
dėl to prv. -» todėl

85


dėlutė

dėlutė 2 -» žibuoklė
d e m a s k u o t i (iškelti aikštėn, viešumon:
D. priešo kėslus) - išaiškinti (I. sąmokslą),
nukaukiūoti knyg., nunuoginti prk., a tikrąjį
veidą parodyti, kaukę nupiešti, į šviesą iš­
kelti (ištempti)
d ė m ė 4 (sutepta, suteršta vieta: D. ant dra­
bužio) - šlakas (Kruvini šlakai), suteptis,
paišulys; || juodymė (juoda dėmė), juodu­
lys (Akyse ėmė rodytis juoduliai), juodymas
d ė m e s i n g a s l ( s u dėmesiu: D. stebėji­
mas) - dėmūs ir dėmingas stp., įdėmūs (Į.
žvilgsnis), atidūs (A. klausytojas)
d ė m e s y s 3b(sąmonėssutelkimas:Patrauk­
ti, kreipti visų dėmesį) - atida (Su atida dir­
ba, klauso)
dėmingas l -» dėmesingas
demonas l —» velnias
demonstracija l -» eitynės ||
demonstruoti —» rodyti 1
d ė m u 5 (-ens) 3a(sudedamoji ko nors dalis:
Žodžio, sakinio dėmenys) - sandas (Dvibal­
sio sandai), komponentas, elementas
dėmūs 4 -» dėmesingas
dėmžtelėti -» suduoti ||
dėmžti 1. —» smogti. 2. -» eiti 1 a)
1 d e n g t i 1. (dėti ant viršaus: D. puodą, sta­
lą) - kloti (Žemę kloja sniegas), tiesti (Tie­
sia paklodę ant lovos), pleikti tarm. (Pleikią
drobulę ant stalo). 2. (dėti namui stogą: Sto­
gas šiaudais dengtas) - stiegti (Tėvas stogą
stiegia). 3. —» rengti 2
2 dengti 1. -» bėgti 1 a). 2. -» smogti
d e n i s 2 (laivo viršus: Jūros bangos užlieda­
vo denį) - antlubis knyg., bliktis sv.
deportacija i —» ištrėmimas
deportuoti —» ištremti
depozitas 2 - » indėlis
deputatas, -ė 2 -» atstovas ||
deramas 3b—» tinkamas
derėšius, -ė 2 -» arklys e); kumelė č)
d e r ė t i 1. (vesti derybas: D. arklį) - lygti (Tu­
riu jautį lygstamą), derinti (Tėvo arklį var­

86

dermės juosta

nos derina flk.), lygauti (Jis ėmė l. ir sulygo
karvę pirkti), prekioti ret. 2. -» tikti
derėtis - » lažintis
deretuvės dgs. l —» lažybos
dergėti 1. -» niekinti. 2. -» apkalbėti ||
dergėtuvė b. i —» bjaurybė
derglioti 1. -» teršti 1. 2. -» apkalbėti ||. 3. —>
niekinti

dergsmas 4 -» apkalba ||
dergštas b. 2 -» bjaurybė
dergti 1. -» darganoti. 2. -» teršti 1. 3. -» ap­
kalbėti |Į. 4. —> niekinti
derybos dgs. i -» lažybos
deringas l -> tinkamas
d e r i n y s 3b(ko nors jungimas, derinimas:

Gražus spalvų d .) - kombinacija
d e r i n t i 1. (daryti, kad tiktų, derėtų: D.
nuomones, veiksmus) - taikyti (T. akinius),
tinkinti (T. suknelę)', || koordinuoti (K. ka­
ro veiksmus); kombinuoti. 2. —» taikinti. 3.
—» derėti 1
deriūga b. 2 -» 1 tinginys
derkla 4 -» apkalba ||
derksoti -» riogsoti 2
d e r l i n g a s i (duodantis daug vaisiaus,
derliaus: D. laukas) - ir derlūs (Derližemė),

našūs (Našūs rugiai, kviečiai), vaisingas
(Vaisingi medžiai, metai) ir vaisūs ret., išda­
vūs, duoningas (Duoningi metai. Duoninga
žemė), laimūs tarm. (Laimūs metai), rasmingas tarm.; || pakulūs (apie javus: Pakulūs ru­
giai) ir pakulingas (Pakulingos avižos)', pa­
kasūs (apie bulves)
d e r l i u s 2 (užaugę javai, vaisiai, daržovės
ir pan.: Šįmet geras vasarojaus d.) - naša,
branda (Javų b.), brąsva tarm., daga tarm.,
rasmė tarm.; || pakula (apie javus), byra tarm.,
pabira tarm., laka tarm.; pakasa (apie bul­
ves)
derlūs 4 1. -» derlingas. 2. -» vešlus. 3. -» rie­
bus 1
dermė 4 1. -» taika. 2. —» harmonija
dermės juosta -» vaivorykštė


dermingas

dermingas i 1. -» vieningas. 2. -» harmonin­
gas. 3. -> proporcingas

dermjuostė i -» vaivorykštė
derūs 4 -» tinkamas
d e r v a 4 1. (tokios medžio sultys: Dega
d.) - ir sakai (Varvapušies s.), pikis, smala
sv.; || degutas (kaitinimu gauta derva). 2. -»
skalamedis
d e r v i n g a s i (turintis savyje daug dervos:
D. medis) - ir sakingas (Sakingapušis), sma­
lingas sv.
dervokšlis i, dervokšnis i —» skalamedis
d e r v u o t a s i (išteptas derva) - ir sakuo­
tas, sakinas, pikiuotas, smaluotas sv.; || de­

gutuotas
d e r v u o t i (tepti derva: Viltį d .)- ir sakuo­
ti, pikiuoti (P. siūlą), smaluoti sv.; || degu­
tuoti
descedentas, -ė 2 palikuonis
desčioti, dėslioti -» dėlioti
d ė s l u s 4 (dedantis daug kiaušinių: Dėsli viš­
ta ) - dėdingas tarm., dedus tarm.
d ė s n i s i (nuolatinis esminis ryšys tarp reiš­
kinių: Gamtos, visuomenės d.) - principas
(pagrindinis dėsnis)
desperacija i —» neviltis
d e s p o t a s 2 (neaprėžtą valdžią turintis val­
dovas) - tironas (žiaurus valdovas),

satrapas prk.
d e s p o t i z m a s 2 (despoto valdžia) - ti­
ronija (tirono valdžia, žiaurus valdymas)
dėstinėti -» dėlioti
d ė s t y t i 1. (mokyti aukštojoje ar vidurinė­
je mokykloje: D. fiziką, istoriją) - mokyti (vi­
durinėje mokykloje). 2. -» dėlioti
dėstytojas, -a i -» mokytojas
d e š i n ė 3b(dešinioji ranka: Ištiesė dešinę) -

tiesė tarm.
detalė 2 —» smulkmena
detalus 4 - » išsamus
detektyvas, -ė 2 —>seklys
d ė t i (guldyti ar statyti kurioje nors vietoje:
D. knygą ant stalo) - krauti (dėti krūvą: K.

didelis

prekes, plytas)’, || rieti tarm. (R. malkas į eilę,
į rietuvę), raidyti tarm. (dėti malkas j krosnį)
d ė t i s 1. (apie įvykius, atsitikimus: Keisti da­
lykai čia dedasi) - darytis (Nesuprantu, kas
čia darosi), vykti, tiktis (Tikosi bėda), rastis
(Kas radosi vaikui, kad serga?). 2. —» apsi­
mesti
d ė v ė t i (apie drabužių, avalynės nešiojimą:

Jis dėvi nauja eilute) - nešioti (Šilkais nešio­
ja. Naujus batus nešioja)’, || vilkėti (būti už­
sivilkusiam kuo); || avėti (būti apsiavus kuo);
mūvėti (M. šiltas kelnes); ryšėti (R. skarele,
skarelę), gobėti (G. skara, skarą) ir gaubėti;
juosėti (J. diržu, diržą); segėti
devynakė 2 -» nėgė
devynakės dgs. i —» vyžos
devyngefklė 2 - » lakštingala
devynios galybės -» daug
devynliežūvis, -ė 2 —» melagis
devizas 2 —» šūkis
dezertyras, -ė 2 -» pabėgėlis ||
dežuruoti -» budėti
diabetas 2 -» cukraligė
d i a f r a g m a 2 1. (plėvė, skirianti krūti­
nės ertmę nuo pilvo) - dangos, išdangčiai,
plekšnė. 2. (fotografijos aparato angelė) (švaita
dialektas 2 - » tarmė
diapazonas 2 —» apimtis
diapozityvas 2 -» skaidrė
dybinėti -» vaikščioti b)
dybinti -» eiti 1 c)
dybsturiuoti -» vaikščioti a)
dicinas i -» peilis 1
dičkis 2 -» didelis 1
dideliai prv. -»labai
d i d e l i s 3b1. (žymus savo apimtimi: D. na­
mas, medis, akmuo) - didis (Mažas keras didį
vežimą verčia flk.), nemažas, stambūs (Stam­
būs daiktai iš tolo matyti), didžiulis (labai
didelis: D. kalnas, paveikslas) milžiniškas
(M. laivas, pastatas, veikalas), kolosalūs
(apie pastatus), masyvūs, gigantiškas (apie

87


didėti

daiktus, žmones), titaniškas, grandiozinis,
grandioziškas (G. paminklas), kiklopiškas
(Kiklopiškos uolos), baisus prk., baisinis prk.,
baisioniškas šnek. (B. ežeras). 2. —» aukštas
1. 3. —>gausus 1. 4. —>garsus 2
didėti —>daugėti
didybė i —>išdidumas 1, 2
didikai dgs. 2 -» diduomenė
d i d i k a s, -ė 2 (turtingosios, kilmingosios vi­
suomenės narys: Karaliaus d .) - didžiūnas,
p5nas, didžponis, aukštunas knyg., mėlynkraūjis iron., aristokratas, magnatas
d i d i n g a s i (keliantis didumo, iškilmingu­
mo įspūdį: D. paminklas, kalnas) - didūs (D.
renginys), orūs, iškilnūs (Iškilnios kalnų vir­
šūnės), grandiozinis (Grandiozinėsstatybos),
grandioziškas, majestotiškas (M. vaizdas),
impozantiškas (I. pastatas) ir impozantūs,
monumentalūs (M. paminklas), olimpiškas
(Olimpiška ramybė)
didinti -» dauginti
didis 4 1. -> didelis 1. 2. —> gausus 1. 3. ->
garsus 2
dydis 2 —» apimtis
didjūris l —»vandenynas
didpilvis, -ė 2 -» storulis
diduma 3b-» dauguma
didūmas 2 -» išdidumas l
d i d u o m e n ė l (turtingoji, kilmingoji vi­
suomenė) - didikai, didžiūnai, aukštuome­
nė, ponija, aristokratija, magnatai
didūs 4 1. -» didingas. 2. —> išdidus 1, 2
didūtis 2 —» gandras
d i d v y r i s , -ė l (kas pasižymėjęs dideliais
darbais, žygiais) - herojus (Senovės graikų
herojai), karžygys (didvyris karys); || vytis
(raitas senovės karžygys)
d i d v y r i š k a s l (būdingas didvyriui, he­
rojui: D. darbas, žygis) - herojiškas (H. pa­
siaukojimas), karžygiškas
didvyriškūmas 2 (didelis šaunumas darbe, ka­
re) - heroizmas (Karių h. mūšyje), karžygiškūmas

88

didžiuotis

didžiaakis, -ė 2 —>išplėstakis
didžiadvasis 2 —» kilnus
didžiagerklis, -ė 2 —>rėksnys 1
didžiai prv. —>labai
didžiakelis i -» kelias ||
didžialaūkis, -ė 2 —>didžiažemis
didžiausias i —>maksimalus
didžiavertis 2 —» brangus
didžiavimasis l —» išdidumas 2
d i d ž i a ž e m i s , -ė 2 (kas turi daug žemės:
Didžiažemiai samdėsi daug lauko darbinin­
kų) - plačiažėmis (Vieni kaimo žmonės bu­
vo bežemiai, kitiplačiažemiai), plačialaūkis,
didžialaūkis, buožė
didžiažmogis i —» milžinas
didžiūlis 2 —» didelis 1
didžiūnai dgs. 2 —» diduomenė
didžiūnas, -ė 2 —» didikas
d i d ž i u o k l i s , -ė 2 (kas kuo labai didžiuo­
jasi, puikauja: Nebūk toks d - nesipūskper
daug) - išdidėlis (I. ne su bet kuo kalba),
išpuikėlis ir išpuika ret., puikūnas (Atjojo
piršleliai puikūnėliai), puikuolis (Tuščias
p.), pasipūtėlis niek. (Pas tokį pasipūtėlį bi­
jau ir užeiti), putėkšlis niek., atloštagalvis
šnek., riestagalvis šnek., juok., riestanosis
šnek., juok., pakėltnosis tarm., juok. (Valsčiaus
viršaitis koks p.), paplėštnosis tarm., juok.,
pakėltpakaušis tarm., juok., papūstžandis
tarm., juok. (Su tokiu papūstžandžiu nesusi­
kalbėsi) ir papūtžandis, aukštakuodis tarm.,
juok.
d i d ž i u o t i s (būti išdidžiam, puikiam: D.
savo gabumais, turtais) - aukštintis (Nesiaukštink, būsi nužemintas), puikuotis (Nesipuikuokit, sveteliai, valgykit) ir puikauti (P.
savo turtais), puikintis, įsivaizduoti menk. ir
įsivaizdinti menk., pūstis niek., mūdrauti tarm.
(Jis per daug mūdrauja), kuoduotis tarm.,
niek., raguotis tarm., niek., sketerauti tarm., A
nosį riesti niek., ešerį (keterą) šiaušti šnek.,
puikės varinėti šnek., skiafiterę kelti šnek., ragū daūgų rėžti šnek., po kojomis mindyti


didžpeilis

su gandrais keltis šnek., galvą (nosį)
nešti aukštai šnek.
didžpeilis i —» peilis ||
didžpinigis, -ė 2 —>turtuolis ||
didžponis, -ė l —» didikas
didžtūris, -ė 2, didžturtis, -ė 2 —» turtuolis
diegas 3 1. —» daigas. 2. b. —» pikčiurna
diegliažolė 1 1. —» snaputis. 2. —» pentinius. 3.
—>dalgutis
d i e g l y s 3 (aštrus, diegiamas skausmas:
Diegliai varsto krūtinę) - ir dygulys (D. įsi­
metė įstrėnas), smilkulys (Galvoss.), raižulys (Vidurių r.), vėrulys (Galvos v.), gumbas
šnek. (vidurių dieglys), gumbligė šnek., dygmuo tarm., grūžtis tarm. (Jį g. papjovė), pjū­
tis tarm., sąrėmis tarm., lieleša tarm., kunige
tarm. - Plg. s k a u s m a s
diegtelėti —» suskaudėti ||
diegti 1. —> skaudėti ||. 2. —> sodinti. 3. —>
skleisti 1
d i e m e d i s l (toks dekoratyvinis puskrū­
mis) - žalmedis
diena 4 —> aušra 1
diena iš dienos —»visada
d i e n d a r ž i s l (gyvulių aptvaras prie tvar­
to: Suvaryk galvijus į diendaržį) - laidaras
(Laidare stovėjo galvijai), bandodaržis, bandokiemis (B. išmintas gyvulių), išlaidą (Su­
taisyk išlaidos tvorą), prietvartis, patvartė.
- Plg. a p t v a r a s
diėngalis l —» senas 1
dieni bdv. m. 4 -» nėščia
dienynas l —» dienoraštis
dieninga bdv. m. 2 —» nėščia
dienininkas, -ė 2 —» darbininkas ||
dieninis 2 —» kerdžius
d i e n o r a š t i s l (dienos darbų užrašų kny­
ga: Rašytojo d.) - dienynas (ppr. mokykli­
nis), žurnalas; || memorialas
d i e n o t i 1. (šilti nuo saulės: Dieną dienoja,
naktį šąla) - vasaroti, saulėti (Jau pašaliai
saulėja). 2. —» 2 aušti
dienotis -» giedrytis
šnek.,

difteritas

d i e n o v i d i n i s l (įsivaizduojama linija,
einanti per Žemės rutulio polius: Dienovi­
diniai kerta pusiaują) - meridianas
dienovidis l —» vidurdienis
dienpelnys, -ė 3b—> darbininkas ||
dienų galas —> senatvė
dienūgalė bdv. m. l —» nėščia
dienūgalis i —» senas 1
diėnvagis, -ė l —> 1 tinginys
diėnviduris l —» vidurdienis
dievagotis —» prisiekinėti
dievainis 2 1. —> dievaitis 1. 2. —» stabas 1
dievaitė l —> deivė
d i e v a i t i s 11. (vyriškos lyties dievybė: Xa-

ro d .)- dievainis, dievėklis, delvilas psn., delvis psn. 2. —» stabas 1 .3 .—» mėnulis
D i e v a s 4 (antgamtinė aukščiausioji būty­
bė: Dieve duok, saugok. Oi tu Dievuli!) -

Viešpats (Viešpaties valia!), apvaizda, sutvė­
rėjas, praamžius psn.
dievažytis —» prisiekinėti
dieve 2 —» deivė
Dieve gink —» niekaip
dievėklis 2 1. —» dievaitis 1. 2. —» stabas 1
Dieve lenk —» niekaip
dieverė l —» svainė 1
dieveris l —» svainis
Dieve saugok —» niekaip
dievinti 1. —>mylėti 1. 2. —>garbinti 1
dieviškas l —» gražus
diėvnamis l —» šventykla
Dievo avelė —» žioplys
dievobaimingas l —» pamaldus
Dievo bambalas —» varpas
Dievo dovana —» gabumas
Dievo kankalas -» varpas
Dievo karvytė -» boružė
Dievo pirštas 1. —» bausmė. 2. —» likimas
Dievo ratai —» griaustinis
Dievo rykštė 1. —» nelaimė. 2.
vaivorykštė
dievotas l —» pamaldus
dievukas 2 —» stabas 1
d i f t e r i t a s 2 (užkrečiama gerklės liga:

89


dylatė

diftongas

Vaikas difteritu susirgo) - kakligė šnek., kaklinė šnek., gerklinė šnek., smaugai šnek.
diftongas l —» dvibalsis
dygė 2 1. —> agrastas. 2. —» dyglė
dygėti 1. —» skaudėti ||. 2. —>niežėti ||
dygėtis —» bjaurėtis
diginiuoti —» nekantrauti
dygis 2 -> dyglys
dygius 4 —» daiga
d y g l ė 2 (tokia maža upių žuvelė) - ir dygė,
dygūtis, durkle, ragė, spyglė, stėkis, stiegė,
tridagė, trispyglė, tridyglė
d y g l y s 4 (durianti atauga: Erškėčio, ežio
dygliai) - dygis (Piktdagio dideli dygliai), dy­
gulys, spyglys (Rožės spygliai), adata, aksti­
nas (Agrastų akstinai) ir akstis tarm., badiklis
ir badikšlis, badėklis, rakys tarm.
d y g l i u o t a s l (su dygliais: D. agrastas, erš­
kėtis) - spygliuotas (Spygliuota viela), adatytas (Adatytos slyvos), akstinuotas (Aksti­
nuotos slyvos)
dyglus 4 —» dygus 1
dygmuo (-ens) 3a—» dieglys
digna 4 —» vaivorykštė
dignoti —>bėgti 1 b)
dygseti -» skaudėti ||
d y g s n i s 2 (dūrių tarpas siuvant: Siuva re­
tais dygsniais) - daigstąs
dygsniuoti —» siūlėti
d y g t i (pradėti augti: Žolė dygsta. Dantys,
ūsai dygsta) - kaltis (Kalasi žolė, ūseliai), lįs­
ti prk.
dygulas 3b, dyguldagis 2 —» durnaropė
dygulys 3b1. —» dyglys. 2. —» dieglys
d y g ū s 4 1. (kuris duria, badosi: Dygios us­
nys. Dygūs agrastai) - ir dyglūs, dagūs (Dagi
rugiena), badus (B. piktdagis), durūs tarm.,
rakštūs tarm.; || kuris braižo, drasko: braižūs (Braižios usnys), draskūs (Draskūs krū­
mai). 2. —» skaudus 1 ||. 3. —» pajuokus ||
dygūtis 2 —» dyglė
dygžolė l —> durnaropė
dykaduoniauti (būti dykaduoniu) - veltė-

90

džiauti (Gana v., imkis darbo!), parazituo­
ti. - Plg. t i n g i n i a u t i
dykaduoniautojas, -a i —» dykaduonis
d y k a d u o n i a v i m a s l (buvimas dyka­
duoniu) - dykaduonystė, veltėdžiavimas,
veltėdystė, parazitizmas
d y k a d u o n i s , -ė 2 (kas gyvena iš kito dar­
bo: D. tėvo sūnelis) - dykaduoniautojas, velt­
ėdys, veltėdžiautojas, parazitas prk., tranas
prk., dūonėdis tarm., pilvapenys tarm. - Plg. 1
tinginys
dykaduonystė 2 —» dykaduoniavimas
dykai prv. 1. —>•veltui 1 .2 .—» nemokamai
dykąją aušinti (vėtyti) —» kalbėti e)
dykakalbis, -ė 2 —» plepys
dykana b. l —> 1 tinginys
dykas 4 1. —» tuščias 1, 2. 2. —» nemokamas
dykauti - » tinginiauti
dykbandė l kaimenė
dikcija l —» tarsena
dykėti - » tuštėti

dykynė 2 —» dykuma
dykinėti —» tinginiauti
dykinėtojas, -a l —» 1 tinginys
dykiniauti, dykiniūoti —»tinginiauti
1 dykinti —»tuštinti
2 dykinti —»lepinti
dykoji (-osios) —» plepalas
dykomis prv. —» veltui 1
dikoti —» plėšyti
dykra 4 —» dykuma
dyksmiltė l —>smėlžemis
dykti 1. —» tvirkti. 2. —» norėti
d y k u m a 3b (plotas, kur niekas neauga: Sa­
charos d.) - dykynė (Dykynėj niekas neau­
ga), tyrai (Balsas, tyruose šaukiančio), tyr­
laukis, dykra tarm., dykvietė
dykūnas, -ė 2 -» 1 tinginys
dykuonis (-iės) b. 3b —»išdykėlis
dykū pilvū —» alkanas
dykvietė l —» dykuma
dyla b. 4 —» gaišlys
dylatė 2 -» gaištis


dirbinys

dilba

dilba b. 1 1. -» nuleistakis. 2. -> 1 tinginys
dilbakiūoti, dilbčioti —» žvairuoti
dilbinas 3b-> 1 tinginys
dilbinėti -» vaikščioti č)
dilbinti —>•eiti 1 d)
dilbėnas 2 -» nuleistakis
dilbseti —>žvairuoti
d i l d ė l (įrankis geležiai dilinti: Kalvis dilde
ėmė lyginti geležį) - ir dildėklis, bružas, brū­
žiklis (rupi dildė), brūžėklis, brūžuoklė,
trintūvas
dildėklis 2 -» dildė
dildyti -» trinti 1 ||
dilėnti -» zirinti ||
diletantiškai prv. —» paviršutiniškai
diletantiškas l -» paviršutiniškas
dilgčioti -» skaudėti ||
dilgė i -» dilgėlė
d i l g ė l ė 3a (dilginantis žolinis augalas: Pa­
sėjai pipirais, dilgėlėmis išdygo flk.) - dilgė,
dilgynė (Dilgynėlėmis takeliai apaugo), pik­
tadilgė, šūndilgynė, notrė tarm. (Patvorypri­
augo notrių), notrynė tarm. (Notrynes skabiau
lapienei virti), notrelė tarm. ( Notrelės ranką
nudegino), gūdnotrėlė tarm., gūdnotrynė
tarm.
d i l g ė l y n a s l (dilgėlių priaugusi vieta) dilgynas, dilgėlyne, dilgynė, notrynas tarm.,
notrynė tarm., notrėlynas tarm.
dilgėlyne 2 -» dilgėlynas
dilgėti 1. -» niežėti ||. 2. —> skaudėti ||. 3. —>
norėti

dilgynas l -» dilgėlynas
dilgynė 2 1. -» dilgėlė. 2. -» dilgėlynas
dilginti -» dirginti 1
dilgsėti -» skaudėti ||
dilgtelėti -» suskaudėti ||
dilgūtis 2 -» dalgutis
diliauti —» tinginiauti
1 dilikas 2 -» peilis 1 ||
2 dilikas, -ė 2 -» gaišlys
dylinėti —» tinginiauti
dilinti -» trinti 1

1 dilius 2 -» peilis 1 ||
2 dilius, -ė 2 -» gaišlys
dilti 1. -> nykti 1. 2. -> gaišti 1
dylūoti 1. -» gaišti 1. 2. -> zirinti
dimbinėti -> vaikščioti a)
dimbinti —> eiti 1 c)
dimstis (-ies) m. l -» kiemas 1
dinderis b. l —> 1 tinginys
dinderiuoti —> tinginiauti
dindėti —» skambėti
dindinti -> skambinti 1
dingėtis -> vengti
dingoti -» manyti
d i n g s ė t i (būti galvoje, atmintyje: Toji
mintis tebedingsi man galvoje) - ir dingsėti
(Dirtgsojo vienas įtarimas), smygsoti prk. (Tie

žodžiai tebesmygso širdyje)
dingsėti —> dingsėti
dingstis (-ies) m. 4 1. —> proga. 2. -» priežastis
d i n g t e l ė t i (staiga ateiti į galvą: Dingte­
lėjo netikėta mintis) - toptelėti (Kas tau čia
toptelėjo į galvą?), smilktelėti, kniostelėti
(Man tik kniostelėjo - kas dabar bus?), kvoš­
telėti, šmėkštelėti, švystelėti, tvykstelėti, a į
galvą šauti
d i n g t i (nustoti būti; atsidurti nežinia kur:
Dingo kaip vandenyje) - pradingti (Kur bu­
vai pradingęs?), prapulti (Skola neprapuls),
pranykti (Debesyspranyko), išnykti (Dūmai
išnyko), pragaišti (Sniegas jau pragaišo), iš­
gaišti, žūti (Žuvo be žinios), pražūti, žlugti
(Žlugo visos mano viltys), prasmegti prk.,
pradilti prk. (Išėjo ir pradilo), įlįsti prk., iš­
tirpti prk., išgaruoti prk., išputėti tarm. (Bi­
tės, turtai išputėjo), pragursti tarm., prašapti
tarm., a kaip į vandenį įkristi, kiaurai žemės
(žemę) prasmegti šnek.
dinguonis (-ies) b. 3b—» pradingėlis
dypana b. l —> 1 tinginys
dypanoti —> tinginiauti
dyra 4 -» mūša
dirbinėti —» dirbti 2 ||
dirbinys 3a —» gaminys

91


dirbti

d i r b t i 1. (turėti kokį nuolatinį darbą, užsi­
ėmimą: Jis dirba mokytoju, vairuotoju) verstis ( V medžiokle), užsiimti (U. daržinin­
kyste) , tarnauti (įstaigoje), atgauti psn. (už
algą); || manytis šnek. (Kuo tu manysies gy­
venime?), gyventi (Savo galva gyvenk) , mo­
tis šnek. (Mosimės kuo galėdami) . 2. (atlikti
kokį vienkartinį darbą: Jis dirba lauke, so­
de) - veikti (Ką čia veiki?), darbuotis (D.
prie bičių), darbauti šnek.; || stropiai, įtemp­
tai, sunkiai dirbti: triūsti (T. virtuvėje), triūseti, brūzti (B. laukuose), plukti (Dirba,plū­
kia, prakaituoja), plušti (Kiauras dienas plu­
šo, bėgiojo sušilęs), plusteti, plušėti (P. apie
namus), prakaituoti šnek., kručpšti tarm.,
brūžioti tarm., grobti tarm., niūkti tarm.,
plunkti tarm., pluošti tarm., prūnyti tarm., pūtauti tarm., ruzinti tarm., šoruoti tarm.; || pa­
mažu, iš lengvo: dirbinėti mžb., dirbuliuoti,
krutėti, dulbsti tarm., rėnūoti tarm., tupinėti,
tvyriniūoti, a prakaitą lieti (laistyti). 3. -»
daryti 1. 4. -» megzti 1
dirbuliuoti —» dirbti 2 ||
dirdeti 1. -» bildėti 1 .2 .-» važiuoti ||
direktyva 2 -» įsakymas ||
dyreti -» žiūrėti 1
d i r g i n t i 1. (veikti jutimo organus: D. odą,
klausą) - erzinti (nemaloniai veikti: Stipri

šviesa erzino akis), dilginti (Šiurpis nugarą
dilgino). 2. -»jaudinti. 3. - » lepinti
dirglūs 4 -» nervingas
dirgsnis l -» nervas
dirgti 1. —» bjaurėti 2. 2. -» tvirkti. 3. -» lepti
dyrimas 2 -» mušimas
dyrineti —» vaikščioti č)
dyrinti -» eiti 1 d)
dirižablis 2 -» orlaivis
dirsčioti -» žvilgčioti
dirsė l —» sėdmenys
dirstelėjimas 1 —» žvilgsnis 1
dirstelėti —» pažiūrėti ||
dirti 1. -» lupti 1. 2. -> mušti 1
dyrunas, -ė 2 -> 1 tinginys

92

ditirambus giedoti
d i r v a 2 1. (dirbama, ariama žemė: Byrant
dirvoje, birs ir jaujoj flk.) - laukas (Laukai
jau aparti irapakėti), arimas (Kiškiaipo ari­
mus slapstosi), ariena tarm. (Važiuojaperarieną), arinys tarm. 2. —» sritis 1
dirvakmenis l -» akmuo ||
dirvaris, -ė l -» artojas
d i r v e n i s 2 (toks ankštinių šeimos auga­
las) - kietžirnis, vilkpupė
d i r v o n a s l (apleista, sužėlusi dirva: Dir­
vonus aria) - atogulis (paliktas atsigulėti
laukas), atlaidiena tarm. (dirvonu užleista
žem ė) ir užlaida tarm., badlaukis tarm.,
menk., rėtis tarm.; || plėšinys (išplėštas, išar­
tas dirvonas) ir plėšimas, riekimas tarm.,
prodarbis tarm. (neseniai išartas), atmata
tarm.
d i r v o ž e m i s l (paviršinis žemės sluoks­
nis: Storas dirvožemis) - armuo tarm. (aria­
mas dirvos sluoksnis)
diržas 4 -> 1 juosta 1 ||
diržą susiveržti -» alkti
d i r ž i n g a s 1 1. (sunkiai skylantis: D. me­
dis) - neskalūs, valkus (Vaiki šaka) ir valkšnūs, draikūs tarm., šykštūs tarm., varžūs tarm.
2. -» stiprus 1
diržti 1. -» kietėti |[. 2. —> rūgti 1 ||
diržūoti —» mušti 1 a)
disciplina 2 —» drausmė
disciplinuotas i —» drausmingas
disciplinuoti -» drausminti
disharmonija 1 -» nedarna
disharmoniškas l -» nedarnus
disidentas, -ė 2 -» eretikas
diskūsija l -» ginčas 1
diskutuoti —» ginčytis
d i s p e r s i j a l (spec. išsisklaidymas: Švie­
sos d.) - sklaida
disponuoti - » turėti 1
disputas l —> ginčas 1
disputuoti —» ginčytis
distancija l -» atstumas
ditirambus giedoti -» garbinti


dyvas
dyvas 2 -» stebuklas
dyvinas 3b—> nuostabus
d i z e n t e r i j a i (tokia žarnų liga) - kru­
vinoji, krūvinė šnek., greitoji šnek., greitligė
šnek.

dyža 4, dyžimas 2 —» mušimas
dyžti 1. -» plėšti 2. 2. -» mušti 1. 3. -» valgyti
b). 4. -» eiti 1 a)
dóbstis (-ies) m. i -» skarmalas 1
dėbtelėti -» suduoti ||
dobti 1. -» smogti. 2. -» žudyti 1
dodá b. 4, dodėnė b. 2 -> plepys
dodóti -» kalbėti c)
dógsnis l -» sklypas 1
d ė k l a s l (didelė apvali pintinė pašarui neš­
ti: D. šieno, šiaudų) - tarañkis tarm., skalinė tarm.
doklinėti -» vaikščioti i)
dėklinti -» eiti 1 n)
doksėti -» žiūrėti ||
d o k u m e ñ t a s 2 (koks nors reikalų raštas:
Istorijos d .)- popieriai šnek. (Gavo popierius
išvažiuoti), raštai šnek. (Nuosavybės r.)
doliėti -» davinėti
d o m e s y s 3b(domėjimasis, noras sužinoti:

D. yra pastovus asmens nusistatymas pažinti
kurį dalyką) - interesas (Jis nerodė jokio in­
tereso), smalsá šnek.
d o m ė t i s (norėti sužinoti, patirti: D. moks­
lu, menu, muzika) - interesuotis, smalsauti
(būti smalsiam), a akis kreipti
d o m i n t i (traukti dėmesį, kelti norą suži­
noti: Jį domina technikos mokslai) - intere­
suoti, smalsinti šnek. (Dainomis smalsinau
šnek.

klausytojus)
dominuoti -» vyrauti
domkratas 2 -» kėliklis
d o m ū s 4 (linkęs domėtis: D. skaitytojas) smalsūs (S. vaikas-nori viską žinoti), smalsiaprėtis, smailūs prk., smilūs šnek., žingei­
dūs knyg.
donžuanas 2 -» mergininkas
dora 4 -» dorovė

dovanok(ite)
d o r a s 4 1. (paisantis dorovės normų: Dorų
tėvų vaikas) - doringas stp., dorovingas (Vi­
sas jo gyvenimas buvo d.), dorybingas (D.
žmogus), padorūs (Padoridraugija), sąžinin­
gas (S. pardavėjas), moralūs, etiškas (E. el­
gesys); || nekaltas (Nekalta mergaitė), skais­
tūs (S. jaunikaitis), tyras prk. (Tyros širdies
žmogus), grynas prk. (Gryna sąžinė). 2 . -> 1
geras
dorybingas l, doringas l -» doras 1
doroti 1. -» valyti 1. 2. -» skrosti 1.3. -» tvar­
kyti
d o r o v ė l (doras gyvenimas, elgesys: Didžios
dorovės žmogus) - dora (Nusikalsti dorai),
moralė, etika
dorovingas l -» doras 1
d o r o v i n i n k a s , - ė l (kas rūpinasi doro­
ve) - moralistas
doruoju prv. —» geruoju
dosai dgs. 2 —» dovana ||
doslūs 4 -» dosnus
dosmauti -» smaguriauti
dosningas l -» dosnus
d o s n ū s 4 (su noru, gausiai duodantis: D.
žmogus. Dosni ranka) - ir doslūs, nešykš­
tūs, dosningas stp., duosnūs ir duoslūs, duo­
di nga s stp. (D. dėdė), dalyvas tarm., davūs
tarm., skairūs tarm.
došytis - » išdykauti
d o t a c i j a i (valstybinė piniginė parama or­
ganizacijoms ar įmonėms) - priemoka
dėtas 2 -» dovana
d o v a n a 3a (dovanojamas ar dovanotas
daiktas: Vestuvinė, atminimo d .)- dovis (Ge­
ras žodis kartais brangesnis yra ir už dovį flk.),
dėtas tarm.; || auka (duodama kam sušelp­
ti: Rinkti aukas), išmalda (iš pasigailėjimo
duodama: /. elgetai), atkištinė šnek.; || dosai
tarm. (marčios dovanos, dalijamos per ves­
tuves)
dovanai prv. 1. -» veltui 1. 2 . -» nemokamai
dovanas 3a-» nemokamas
dovanok(ite) -» atsiprašau

93


dovanoti
1. (teikti kaip dovaną: Aukso
žiedelį man dovanojo) - duoti (Davei arklį,
duok ir balną flk.); || aukoti (duoti kaip au­
ką). 2. (būti atlaidžiam: D. bausmę) - atleisti
(A. kaltę), amnestuoti (nuteistuosius pagal
įstatymą)
dovis 2 1. -» dovana. 2. -» davinys
dozė 2 -» davinys ||
draba 4, drabna 4 —» šlapdriba
drabnūs 4 1. -» tvankus. 2. -» mieguistas
drabsnoti -» drabstyti 1
d r a b s t y t i 1. (mėtyti, taškyti minkštą ma­
sę: D. sniegą, purvą) - drabsnoti, drėpinti
tarm., draibstyti tarm. 2. —>eikvoti
drabūžgalis i -» skarmalas 1
drabužinė 2 —» rūbinė
drabužininkas, -ė l -» rūbininkas
drabužis 2 -» apdaras
draibstyti -» drabstyti 1
draika 4 —> ruja 1
draikai dgs. 4 1. -» padraikos. 2. -» kraikas 1
draikalai dgs. 3b -» padraikos
draikalioti -» draikyti
draikanos dgs. l -» padraikos
draikas 4 -» 2 plonas 1
draikėnti, draikioti -» draikyti
draikiotis 1. -» valkiotis. 2. - » lakstytis ||
d r a i k y t i (džn. d r i e k t i: D. šiaudus, siū­
lus, plaukus) - draikioti (Nedraikiok linų),
šiaušti, draikalioti slp., draikėnti slp. (Vėjas
plaukus draikena), kedenti (vilnas, plau­
kus), taršyti, velti, kraikyti (šieną, šiaudus),
kreikti (K. aslą skiedromis), plaikstyti (kar­
čius, plaukus), kėdulti tarm., puiskoti tarm.
(Kiaulė puiskoja šiaudus snukiu), pūrlioti
tarm., pūdaloti tarm. (gaurus, plaukus)
draikytis 1. -» painiotis 2. 2. -» lakstytis ||
draikus 4 1. —> šoklus. 2. —» diržingas 1
draiskalas 3b -» skarmalas 1
draiskaliūoti —> driskuoti
draiskalius, -ė 2 —> driskius
draiskana i -» skarmalas 1
drakaliuoti —» šokinėti 1
dovanoti

94

draskyti
drakonas 2 -» slibinas
drakoniškas l -» žiaurus
drakoti —> gadinti
drakotis -> išdykauti
drama 2 -» nelaimė
dramaizga b. 1 —>išdykėlis
dramba 4 —» brydė
drambalai dgs. 3b -> nuosėdos
drambalyti -> mindyti
drambalius, -ė 2, drambažius, -ė 2, dramblapilvis, -ė 2 -» storulis ||
dramblinti -> eiti 1 b)
dramblys, -ė 4, drambliūgas, -ė 2 —» storulis ||
dramblotas i -» nevikrus
drambloti 1. -> eiti 1 b). 2. -» mindyti
dranga 4 -> dargana 1
drangūs 4 —» darganotas
drapana i -> apdaras
drapanės dgs. 2 -> mėnesinės
drapanos dgs. i -» skalbiniai
drapasyti -> mindyti
d r ą s a 4 (neturėjimas baimės: Suteikti, ne­
tekti drąsos) - drąsybė stp., drąsis (Kas anos
d.!), narsa (Kareiviška n.), narsybė stp., nar­
sas (Dingo visas jo n.), bebaimiškumas
d r ą s a u t i (rodyti drąsą: Nėra ko čia d.!)narsauti (Nebuvo ko vienam prieš visus n.),
smarkauti, mudrauti tarm.
drąseika b. 2 -» drąsuolis
drąsiaširdis 2 —>drąsus
drąsybė l —>drąsa
drąsingas 1 —» drąsus
d r ą s i n t i (žadinti drąsą, įkvėpti drąsos: D.
į kovą stoti) - narsinti (karius)
drąsis 2 -» drąsa
draska 4 1. -» 1 luobas 1. 2. b. -» draskalius
draskalioti -> plėšyti
d r a s k a l i u s , -ė 2 (kas greit suneštoj a apa­
vą, apdarą: Tas vaikas toks d., kaipmat ir nė­
ra batų) - draska ir draskūnas, plėšunas
draskė 2 —>gervuogė
draskis 2 -» pentinius
draskyti 1. -» plėšyti. 2. -> braižyti


drėbti

draskytis
draskytis 1. —» bartis ||. 2. —» stengtis
draskunas, -ė 2 —» draskalius
draskus 4 1. —» plėšrus. 2. -» dygus 1
drastiškas l —» užgaulus
drąsunas, -ė 2 —» drąsuolis
d r ą s u 5 1 i s, -ė 2 (drąsus žmogus: D. keliau­
tojas) - ir drąsunas ret., drąseika menk., nar­
suolis (apie karius), narsėiva menk., nutrūkt­
galvis menk., nebijòkas tarm.
d r ą s ū s 4 (nejaučiantis pavojuje baimės,
nebijantis:D. jūrininkas, medžiotojas) - drąsingas stp. (Maža čia tėra drąsingų vyrų), drąsiaširdis, bebaimis (B. kovotojas), narsūs
(apie karius), narsingas stp., nepabaidomas,
nenugąsdinamas, neįbauginamas
draudžiama
negalima
draūg prv.
kartu
d r a u g a s 4 ,d r a u g ė 2 (artimasžmogus:
Jaunystės, darbo d .)- bičiulis (artimas drau­
gas: Bičiulį nelaimėje pažinsi flk.), bendras
(Susirinko giminės ir bendrai), bandžius tarm.,
bandžiūlis tarm., kompanionas, kolegė (pro­
fesijos, tarnybos, mokslo draugas), brolis
prk.; || sėbras sv. (blogų darbų draugas)
d r a u g a u t i (būti draugais: Mudu drau­
gaujame) - bičiuliauti, bendrauti, bandžiautis tarm., broliàuti prk. (artimai draugauti);
|| sėbrauti sv. (būti sėbrais), a vieną riešutą
krimsti juok.
draugė prv. —» kartu
draugė 4 1. —» būrys. 2. šeima
draugininkas, -ė 2 1. —» dalininkas. 2. —» šei­
mynykštis 1
d r a u g y s t ė 2 (draugiškas bendravimas:
Gyvena jie didelėje draugystėje) - bičiulystė
(Jie greitai suėjo į bičiulystę), bendrystė (Iš­
iro jų b.), bandžiulystė tarm., brolystė prk.; ||
sėbrystė sv. (ppr. blogų žmonių)
d r a u g i š k a s l (linkęs draugauti: D. žmo­
gus) - draugūs (kuris greit susidraugauja),
bičiuliškas (Bičiuliški santykiai), kolegiškas
drauguòlè 2 —» žmona 1
drauguòlis 2 —» vyras 2

draugūs 4 —» draugiškas
draūsgiris l —» draustinis
d r a u s m ė 4 (laikymasis nustatytos tvarkos,
taisyklių: Darbo d. Drausmės laužymas) disciplina, grėsmė šnek. (Nėrgrėsmės namuo­
se), grasa tarm. ir grasmė tarm.
d r a u s m i n g a s l (kuris laikosi drausmės:
D. mokinys) - ir drausmūs ret., disciplinuo­
tas
d r a u s m i n t i (diegti drausmę: D. moki­
nius) - disciplinuoti (Darbas žmogų discip­
linuoja)
drausmūs 4 —» drausmingas
d r a u s t i (neleisti ko daryti: Čia draudžia­
ma rūkyti) - ginti (Niekas negina, gali kur
nori eiti), grėsti (Grėsk negrėsk, o jis lenda
per akis), gynioti (Motina gyniojo vaikams
išdykauti)
d r a u s t i n i s 2 (gamtos apsaugai skirtas
plotas: Medžioklės d .) - rezervatas (plates­
ne reikšme), draūsgiris (miško draustinis)
drėbalas b. 3b1. -» storulis ||. 2. —> sudribėlis
d r e b ė t i 1. (būti apimtam krečiamo jude­
sio: D. iš baimės, nuo šalčio) - virpėti (Jo
rankos virpėjo), virpčioti (tarpais), purtėti
(labai drebėti), plastėti, kretėti (Galva, ran­

kos senuko kretėjo), tirtėti, gugėti tarm., kuž­
dėti tarm., mugėti tarm., sklezdėti tarm., tintėti tarm.; || pamažu drebėti: tirtėnti, gugėnti
tarm., stidėnti tarm., styrėnti tarm. 2. —
» bijoti
d r e b i n t i (versti drebėti: Kūną drebino šal­
tis) - virpinti (Ratų dundėjimas virpino lan­
gus), purtyti (Baimė purtė visus), kratyti
(Šiurpas krato), krėsti (Krečia baimė), tutin­
ti (Kojas t.)
d r ė b k u s 2 1. (kas dreba, turi drebėjimo
ligą) - virpša. 2.
bailys
drėbliūs 4 šlapdriba
drebius 4 1. —> nevikrus. 2. grubus 1
drėbtas 4 —> grubus 1
d r ė b t i 1. (dėti tirštą masę: D. molį) - krėsti
(K. košę, cementą). 2. —» snigti ||. 3. —» mes­
ti 1 II

95


drėbtinis
drėbtinis 2 1. -» grubus 1 .2 .-» nepadorus
drėbtis 1. -» gulti. 2. -» sėsti 1
drėbtūvas b. 2 —» įžūlėlis
d r e b u č i a i dgs. 2 (desertinis valgis iš uogų
ir želatinos) - želė
d r e b u l ė 3b(lapuotas medis virpančiais la­
pais: Dreba kaip drebulės lapas) - epušė, mirgalapė tarm., margalapė tarm.
d r e b u l y n a s l (drebulių miškas) - epušynas ir epušotas, epušrotas tarm.
d r e b u l y s 3b(raumenų virpėjimas nuo šal­
čio, iš baimės: Saitas d. krečia) - virpulys
(V. visą krečia), virpis, kratulys, purtulys
v
(P. mane nupurtė), drugys, šiurpas (S. per­
ėjo per kūną) ir šiurpis, šiurpulys, tirtulys, tirtesys, žvarbis (nuo šalčio), pagau­
gai (Iš baimės p. per kūną eina), kraupąs
(K. perėjo perjo kūną) ir kraupulys, šiaušulys tarm.
d r e b ū s 4 (kuris dreba, virpa: Drebūs pirš­
tai) - virpūs, kratus, purtūs, tirtus
drebutiena l -» šaltiena
d r ė g m ė 4 (vandens garai ore, daiktuose,
žemėje: Gluosnis mėgsta drėgmę) - drėgnu­
ma, vilgšna, drėka
dregmenys (-ų) dgs. 3a-» krituliai
drėgmingas l —» drėgnas
d r ė g n a s 3 (prisigėręs drėgmės:!), oras, šie­
nas, drabužis) - vilgšnas (Vilgšna ranka),
drėgmingas stp. (gausus drėgmės), mefnas
tarm. (apie sniegą). - Plg. š l a p i a s
drėgneti —» drėkti
drėgninti —» drėkinti
drėgnyti —» drėkti
drėgnoti —» lyti b)
drėgnuma 3a—» drėgmė
drėgnūoti -» drėkti
drėižėti -» plyšinėti
dreižti 1. —» delsti. 2. -> gaišti 1
drėka 4 -» drėgmė
d r ė k i n t i (daryti drėgną: D. skalbinius) drėgninti, viigyti, vėlgti tarm., mėminti tarm.
drėksnis 2 -» brūkšnys

96

driežgegužė
drėksti 1. -> brėžti 1. 2. -> plėšti 1, 2. 3. ->
smogti. 4. - » lupti 2
d r ė k t i (darytis drėgnam: Grūdai, šienas
lauke drėksta) - drėgneti, drėgnyti (Drabu­
žiai klėtyje drėgnija), drėgnūoti, vilgti, mernčti tarm. (apie sniegą)
drembti -» mindyti
drėmžti 1. -> plėšti 2. 2. -» trinti 1
1 drengti -> darganoti
2 drengti -> plėšti 2
drėpena i —» skarmalas 1
drėpinti 1. -» drabstyti 1. 2. -> dalyti 1
drėsnos dgs. 2 -» skarmalas 1
d r e v ė 4 1. (išpuvusi medyje skylė: Pelėda
susinešė lizdą drevėje) - uoksas (Po uoksus
voverės lando), duoba, duba tarm., išduba
(Gluosnio išdubojeperėjo varnėnai), šova (Į
šovą bitės susimetė), durbis tarm., švampa
tarm. 2. -» avilys ||
drevėti —» pūti ||
drežeti -» šykštėti
dręžti -> plėšti 2
dribčioti -» bėgti 1 c)
dribčius 2 -> sudribėlis
dribine prv. -» bėgomis ||
dribėnti -> bėgti 1 c)
dribkus 2 —» sudribėlis
driblėnti -> bėgti 1 c)
driblinti —> eiti 1 b)
dribnoti -> bėgti 1 c)
dryboti -> gulėti ||
dribsa b. 2 -» sudribėlis
dribsėnti, dribsėti -> bėgti 1 c)
dribsnoti
bėgti 1 c)
drybsoti —» gulėti ||
dribšas, -ė 2 —> sudribėlis
dribti 1. -» kristi 1. 2. -> glėbti
drieka 1 1. -> pluoštas 1. 2.
pataisas
driekana l —> pataisas
drieklys, -e 4 —> ilgšis
driekos dgs. l -» pakulos
driektis -> tęstis 2
driežgegužė l -> asiūklis


drobulė

driežinėti
driežinėti —» valkiotis
drigantas 2 -» eržilas
1 drignė 2 -» vaivorykštė
2 d r i g n ė 2 (nuodingas vaistinis augalas) miegažolė, drigniažolė
drigniažolė l —> 2 drignė
drignioti —» išdykauti
1 drignius, -ė 2 —» išdykėlis
2 drignius 2 —» velnias
drika 4 —» apmatai 1
drykčioti —» šokinėti 1
drikė 2 -» siūlė
drikiuoti -» siūlėti
dryksėti —» šokinėti 1
dryksnis 2 -» brūkšnys
dryksoti —» tįsoti
driksti -» plyšti 2
dryktelėti -» šoktelėti
drikti 1. -» painiotis 1. 2. —» sklisti 2
drykti —» tęstis 2
drimba b. i -» sudribėlis
drimbinėti, drimblinėti —» vaikščioti a)
drimblinti —» eiti 1 b)
driokoti —> niokoti
driokstelėti —» supokšėti
drioksti 1. -» plėšti. 2. -» kalbėti c)
drioskesys 3b—» poškesys
drioskėti -» šaudyti 1
driska 4 -» skarmalas 1
driskalas 3b, driskana i -» skarmalas 1
driskinėti -> driskuoti
d r i s k i u s , -ė 2 (kas apiplyšęs, sudriskęs, nu­
skaręs: Šoka d. su skarmalium) - draiskalius (Nieko neturi tas d.), driskunas, lopšas,
skarmalius, skarius, skudūrius (Vaikšto suplyšęs - tikras s.), skudūmeša, skurlius, skūris tarm., skariiila tarm., nuskarėlis, nuplyšėlis, nuskūrėlis, nudriskėlis, nudryžėlis,
nuspurėlis, nuingėlis tarm., sudriskėlis, suplyšėlis; || šiek tiek apdriskęs, apskaręs žmo­
gus: apdriskėlis, apskarėlis, apiplyšėlis, ap­
skurėlis, apspūrėlis, apibrizgėlis, aptrukėlis, apspurgėlis ret.

driskunas, -ė 2 —» driskius
d r i s k u o t i (būti, vaikščioti sudriskusiam:

Užsivilk geresnį švarką, nedriskuok) - dris­
kinėti (Neturi su kuo apsitaisyt, taip irdriskinėja), draiskaliūoti, skarinėti, skarmaliūoti
(būti skarmalais apsirengusiam), skaruliūoti, skuduriuoti, skurlinėti
d r į s t i (turėti drąsos: Niekas nedrįso pasi­
priešinti) - išdrįsti (Jis išdrįso stoti į kovą),
nebijoti, nepabūgti (Jis nepabūgo tiesos į akis
pasakyti)
driūblė 4 -» debesis 1 ||
driūksoti 1. -» dunksoti. 2. -» riogsoti 2
driumbėti —> bėgti 1 c)
driunėti —» gulėti ||
driuokčioti, driuoksėti —> šokinėti 1
driuokti -> bėgti 1 a)
dryžainis 2 -> dryžinys
d r y ž a s 3 (išilginėmis juostelėmis margas:
D. audeklas) - ir dryžuotas (Dryžuotos kel­

nės), juostuotas, ruožuotas, rainas (R. ka­
tinas) ir rainuotas
d r y ž i n y s 3a (dryžas audeklas: Prisiaudė
dryžinių) - dryžainis (Marškoniais dryžainiais apsivilkęs), drūžainis tarm., družakis
tarm., rainis (Rainio kelnės)
dryžis 2 —» brūkšnys
dryžoji (-osios) -» gyvatė
dryžos akys -> girtas
1 dryžti, -ia, -ė —» nešti
2 dryžti, -ta, -o -> plyšti 2
dryžuotas l -» dryžas
d r o b ė l 1. (linų audeklas: Drobės marški­
niai, paklodės) - marškonas ir marškonis,
drobinas tarm. 2. —» paveikslas
drobinas l -» drobė 1
drobiniai dgs. 3a-> marškiniai
d r o b i n i s 2 (iš drobės pasiūtas: Drobinė
staltiesė) - marškonis (M. audeklas)
drobliūoti —» šlapdriboti
droblius 2 -» šlapdriba
drobulė 2 1. -> skara 1. 2.
paklodė. 3. -»
staltiesė

97


drognė
drognė 2 -» dargana 1
drognės dgs. 2 —>tymai
drova 4 —>gėda
drovėtis -> gėdytis
drovingas l -» drovus
drovinti —>gėdyti ||
drovis 2 -» gėda ||
d r o v u s 4 (linkęs drovėtis, nedrįsti: D. vai­
kas) - drovingas stp., varžius (kuris varžosi,
nedrįsta), kuklus; || gėdingas (jaučiantis gė­
dą: Gėdingos akys), sarmatūs (Nebūk tokia
sarmati, nesisarmatyk), sarmatingas stp.
drožena 3a—>skiedra 1
drožinėti -» pjaustyti ||
d r o ž i n y s 3a(drožtinis meno kūrinys: Me­
džio d.) - pjaustinys, skobinys (Sarkofago
skobiniai), drožmuo psn.
drožlė 4 —>skiedra 1
drožlys 4 -» oblius
drožmuo (-ens) 3b—> drožinys
drožstalis i —> darbastalis
drožtelėti -» suduoti ||
drožti 1. -> pjaustyti i|. 2. —>smogti. 3. -> val­
gyti b). 4. -> ėsti 2. 5. -> eiti 1 a). 6. -> kal­
bėti i)
drožtuvas 2 —>oblius
drūčiai prv. —>labai
dručkis, -ė 2 —>storulis
drugėnis 2, drūgiažolė i —>šilokas
d r u g y s 4 1. (vabzdys su dviem poromis
sparnelių: Dieninis, naktinis d.) - peteliškė
(Margos peteliškės skraidė po pievą), plašta­
kė (Plaštakės skraido apie lempą). 2. —>ma­
liarija. 3. —>drebulys
drumba b. l —>sudribėlis
drumstas 4 1. —>drumzlinas 1. 2. —>blausus
2. 3. —>debesuotas
d r u m s t i (maišyti su nuosėdomis: D. van­
denį) - drumzlinti, miešti (Kas tau leido čia
vandenį m.!), męsti, juršti tarm.
1 drumstis (-ies) m. 4 -> katarakta
2 drumstis -» niauktis
drumzlės dgs. 4 —>nuosėdos

98

dūblys

drumzlėtas l —>drumzlinas 1
d r u m z l i n a s 3b1. (su drumzlėmis: D. van­
duo) - ir drumzlėtas, drumstas (Drumsta­

me vandenyje bepigu žuvauti flk.), drumzlūs (Drumzli upė), miėšinas (Po lietaus upe­
lio vanduo esti m.), malšinąs tarm. 2. —>blau­
sus 1

drumzlinti —>drumsti
drumzlūs 41. —> drumzlinas 1 . 2. —> blausus 1
drungnas 4, drungnokas l —>apyšiltis
drunyti 1. —>dūlėti 1. 2. —>miegoti
druokena l -» lietus b)
druokėnti - » lyti b)
druoksmas 4 —>lietus b)
druokti —>lyti b)
druožlė 4 —>skiedra 1
druožti —>plėšti 2
druską sverti —>spausti
drusti -> storėti
drūtai prv. —> labai
drūtas 3 1. -> storas 1. 2. —>žemas 2. 3. —>
kietas 1. 4.
stiprus 1
drūtėiva b. i —>stipruolis
drūtėti 1. -» storėti 1. 2. —>stiprėti 1
drutinti 1. -> storinti. 2. -» stiprinti 1
drūtis 2 —>jėga ||
drūtmedis l -> kietmedis
drūtūlis, -ė 2 -> storulis
drūtuolis, -ė 2 1. —>storulis. 2. —>stipruolis
druzgai dgs. 4 —>šukės
druzgėti —>trupėti
druzguliai dgs. 3b—>šukės
drūžainis 2, družakis l -> dryžinys
drūže4 -> brūkšnys
družnas 4 —>blausus 2
duba 4 1. —>drevė 1. 2. —>jauja 1.3. —>troba.
4. —>ūkis
dūbė 2 klonis
dūbyti —>valgyti b)
dubia b. i —>storulis
dubliai dgs. 2 —>viduriai
1 dūblys 4 -» pilvas
2 dūblys, -ė 4 —>storulis ||


duboti

duboti —y eiti 1 o)
dūbsoti —y gulėti ||
dubti 1. —y klimpti. 2. —y plyšti 2
dubuma 3b—y klonis
d u b u o (-ens) 3b(platus ir dubus indas: Pa­
statė dubenį sriubos. D. praustis) - bliūdas
sv. (Molinis b. Kopūstų b.); || plautuve (plau­
ti skirtas dubuo); praustuvas (praustis skir­
tas)
d u b u r y s 3b 1. (duobė upės ar ežero dug­
ne: Duburyje sukasi verpetas) - duburkis
(Duburkiuose daug žuvų), sietuva (Sietuvo­
je prigėrė), duobe, dumburys tarm., dumbra
tarm. 2. —>klonis
duburkis 2 —y duburys 1
dubūs 4 —y gilus
d ū d a 2 (pučiamasis muzikos instrumentas:
Pūsti dūdą. Dūdų orkestras) - vamzdis, triūbasv.; || trimitas (tam tikros formos), aūgas
ret.; lamzdis (liaudies instrumentas), lamz­
delis
dūdas paleisti —y pravirkti
dūdas pusti —y verkti
dudenti 1. —y belsti 1 ||. 2. —> 1 griausti ||. 3. —y
kalbėti a)
dudeti —y kalbėti

dudnoti 1. -y 1 griausti ||. 2. —> kalbėti a)
dūduloti —y kalbėti a)
d ū d u o t i (pūsti dūdą: Piemenėliai pagiryje
dūduoja) - vamzdžiūoti, triūbūoti sv., tūtuoti
šnek.; || trimituoti (pūsti trimitą), auguoti ret.;
lamzdžiūoti
dudutis 2 —y lukutis
duėlis 2 —y dvikova
dugnas 4 1. dangtis 1. 2. sėdmenys
dugninė 2 sėdmenys
dūgzti 1. bimbti 1. 2. - y bildėti 1
1 dūiti 1. —>svaigti. 2. —>kvailėti
2 dūiti —> bėgti 1 a)
duja 4 1. —> migla 1.2. —> lietus b). 3. -» smėlžemis

dujėtas l —> miglotas 1
dujėti 1. - > migloti. 2. -> lyti b)

dūlinti

1 dūkas 4 1. -> šėlas. 2. -y pasiutėlis
2 dūkas 4 —>baublys
dūkenti —y vaikyti
dūkineti —y vaikščioti i)
dūkinys 3b—y šėlas
1 dūkinti —y pykdyti
2 dūkinti —y eiti n)
dūkis 2 —y šėlas
dukra 4 —y duktė
dukraitė l —y vaikaitis
dukrelė 2, dukrikė 2 —y duktė ||
dukrytė i, dukrytėlė 2 —y duktė ||
dukružė 2, dukružėlė 2 —y duktė ||
duksėtis i. - y vadėtis. 2. —y tikėtis
dukslūs 4 —y palaidas 2
dūksmas 4 —y šėlas
dūksoti 1. vadėtis. 2. -y riogsoti 2
dūksta l —y gairė 1
d u k t ė (-eis) 3b (mergaitė savo tėvams: Sū­
nus ir d. buvo dar maži) - dukra (Jau ir duk­
ros paaugo); || malonine reikšme: dukrelė,
dukrikė, dukrytė, dukrytėlė, dukružė, duk­
ružėlė, dukterėlė, dukterytė
dukterėlė 2, dukterytė i —y duktė ||
dūkti 1. vadėtis. 2. -» pykti. 3. šėlti 1, 2.
4. -» siusti 1. 5. —y išdykauti. 6. —y savavaliauti
dūkulys 3b—y šėlas
dūkūs 4 —y smarkus
dūląs 4 —y pilkas 1
dulbinti —y eiti 1 b)
dūlbis, -ė i —> 1 tinginys
dulbsti —y dirbti 2 ||
dūlė 2 1. bulvė. 2. -y sėdmenys
d ū l ė s i a i dgs. 2 (kas sudūlėję, sutrūniję: Me­
dis virto dūlėsiais) - trūnėsiai (Iš beržo vieni
t. teliko), trūnys, sandūlos
d ū l ė t i 1. (lėtai irti, virsti dulkėmis: Kaulai
po žemėmis dūla) - ir dūiti, trūnyti (Medis
trūnija), drunyti tarm., pėndėti tarm. 2. —y deg­
ti 1 b). 3. —> senti
dūlinėti —y vaikščioti a)
dūlinti —y eiti 1 b)

99


dūlis

dūlis, -ė 2 1. -> arklys e); kumelė č). 2. jau­
tis ||; karvė ||
dūlis i 1. -» dūmai ||. 2. -» migla 1. 3. -» pu­
vėsis
dūlys 4 -» rūklys
dulyti -» rūkyti 1
dūliūoti -» rūkti 1 ||
dulkas 2 -» migla 1
dulkė i -» truputis
dulkėnė 2 -» saidra
dulkėnti -» lyti b)
d u l k ė t a s l (dulkėmis aptekęs: Z), kilimas,
kelias) - dulkinas (D. švarkas)
dulkėti -» bėgti 1 a)
dulkinas 3a -» dulkėtas
dūlkinis i -» apsiaustas ||
dulkinti -» mušti 1
dulkius 2 —» apsiaustas
dulksmas 4 -» lietus b)
dulksna 4 -» lietus b)
dulksnoti - » lyti b)
dulkti -» lyti b)
dulsūs 4 -» duslus
dūlti 1. -» dūlėti 1. 2. -» rūkti 1
dūluoti -» dunksoti
d ū 1 ū s 4 (greitai dūlantis, pūvantis: Z), me­
dis) - trūnūs, puvus
d ū m a i dgs. i (iš degančio daikto kylančios
dujos su anglies dalelėmis: D. akis graužia)
- smilkalai (medžiaga smilkymui), rūkalai;
|| dūlis (bitėms rūkyti: Be dūlio prie bičių ne­
prieisi)
durnais leisti -» deginti
durnais paleisti -» sudeginti
dūmaka l -» migla 1
dūmalakas 2 -» kaminas
1 dūmas i -» ūkis
2 durnas 4 -» pilkas 1
dumblas 2 —» purvas
dumblinas 3b 1. -» purvinas. 2. -» blausus 2
dumblynas l, dumblynė 2 -» purvynas
dumblinti —» purvinti
dumbloti -» eiti 1 o)

100

dunksoti

dumbluotas i 1. -» purvinas. 2. -» debesuo­
tas
dumbluoti -» niauktis
dumbra 2 -» duburys 1
dumbravas 2 -» provėža
dumburys 3b-» duburys 1
dūmėklis 2 -» rūklys
dūminė i 1. -» rūklys. 2. -» rūkykla
dūminis l -» 2 aukštinis
dūmyti —» rūkyti 1
dūmoti -» galvoti
dumpis 2 -» sąmyšis
dumpliūoti 1. -» kvėpuoti ||. 2. -» eiti 1 j)
dumsa 4 -» migla
dumsūs 4 1. -» tamsus 1. 2. -» miglotas 1
dūmšlė i —» raukšlė
dumšlėtas l -» raukšlėtas
dumšlėti -» raukšlėti
dumti 1. -» pūsti 1.2. -» rūkyti 1,2.3. -» bėg­
ti 1 a). 4. -> varyti 1
dūmtraukis i -» kaminas
dumtuvė 3a-» rūklys
dūmūoti -» rūkti 1
dūmus leisti (pusti) į akis-» meluoti
dundenti 1. -» belsti 1 ||. 2. -» 1 griausti
dundesys 3b-» bildesys
dundėti 1. -» bildėti 1. 2. -» 1 griausti. 3. -»
važiuoti ||
dūndinti 1. -» belsti 1. 2. -» gabenti ||
1 dundulis 2 -» griaustinis
2 dundulis, -ė 2 -» plepys
dunduliūoti 1. -» 1 griausti ||. 2. -» kalbėti a)
dūnksčioti —» trinkčioti
dunksėnti -» belsti 1 ||
dunksėti - » trinkčioti
dunksnoti 1. -» belsti 1 ||. 2. -» trinkčioti
d u n k s o t i (neaiškiai matytis, rodytis iš to­
lo: Tamsoje dunksojo varpinė) - dūluoti (Me­
džiai dūluoja iš tolo), niūrėti (niūriai rody­
tis), tamsuoti, stūksoti (Kalnai stūkso tolu­
moje), driūksoti tarm., niuksėti (tamsiam ro­
dytis), šmėkšoti (lyg šmėklai rodytis),
taukšėti tarm.


duoba

duoba i 1. drevė 1. 2. -»jauja 1
d u o b e 4 1. (iškasta ar įdubusi vieta: Į duo­
bę įkrito) - iškasa, išrausą. 2. —» duburys 1
duobėtas i -» nelygus 2
d u o b t i 1. (daryti įdubimą: Sniegas stogą
duobia) - daūbti (Ratų sėdynę d.). 2. -» 2
skobti 1
duodinėti -» davinėti
duodingas i —» dosnus
duogas 4 1. -» nuovoka. 2. -» kvailys
duojai dgs. i -» pūkai
duokas 2 —» kvailys
d u o k l ė 11. (mokestis natūra: Duoklę duo­
ti) - pyliava (javų duoklė), pyla šnek., mez­
liava psn. 2. —» įnašas
duotas 4 —» 1 beragis
duotis, -ė 2 —>2 beragis
d u o m u o (-ens) 3a(pagrindas išvadai dary­
ti: Jis remiasi mokslo duomenimis) - faktas
(Patikrinti faktus)
d u o n a i 1. (kepinys, ppr. iš ruginių miltų:
Juoda, balta d .) - niūnė vaik.; minkišas tarm.
(suzmegusi duona); || bėraliėnė (nevėtytų
rugių). 2. - » išlaikymas. 3. -» maistas
duonainė 2 —» mutinys
duonauti -» elgetauti
duondavys, -ė 3a, duondirbys, -ė 3a -» maitin­
tojas
dūonėdis, -ė i -» dykaduonis
duoneliauti —» elgetauti
duoneliautojas, -a i —» elgeta
duoniėnė 2 —» mutinys
duoningas i -» derlingas
duonininkas, -ė i -» išlaikytinis
duonkepe 3a —» duonkubilis
duonkepis i -» krosnis ||
d u o n k u b i l i s i (kubilėlis duonos tešlai
maišyti) - dūonminkis, minkytuvis, dūonmaišis, duonkepe, dūonlovis psn. (lovio for­
mos), abrė tarm.
dūonmaišis i, dūonminkis i -» duonkubilis
duonos kąsnis - » išlaikymas
dūonpeilis i -> peilis 1 ||

durti

duonpelnys, -ė 3a 1. —> maitintojas. 2. -» dar­
bininkas

duonriekis i -> peilis 1 ||
dūonvabalis i —> milčius
duoslūs 4, duosnūs 4 —>dosnus
dūostyti —>davinėti
duote 4 —>patiekalas
d u o t i 1. (daryti, kad gautų: D. knygą, duo­
nos, pinigų) - teikti (Teikti džiaugsmą, lai­
mę), tiekti (Šuliniui vandenį tiekė šaltinis)',
II primygtinai: brukti, kišti. 2. -» dovanoti
1.
3. —>smogti
dūpinas 3b-» kartis 1 ||
dura 4 -> laužtuvas
durbis 2 —> drevė 1
durbti -> pūti ||
durėklis 2 -> žeberklas
dūrinėti —> vaikščioti č)
dūrinti —> eiti 1 d)
duris parodyti - » išvaryti
duris varstyti —> lankyti
d u r k l a s i (trumpas duriamas ginklas:
Durklu pervėrė priešą) - iešmas, daiginis
tarm., stulgis tarm., kinžalas; || durtuvas (ant
šautuvo maunamas)
durkle 2 -» dyglė
durnadagilis i —> durnaropė
d u r n a r o p ė l hibr. (nuodingas bulvinių
šeimos augalas: Laksto kaip durnaropių

užėdęs) - trakropė, dyguldagis, dygulas,
dygžolė, durnadagilis hibr., durnažolė hibr.
durnažolė i -> durnaropė
durpti -> gaišti 1
dūrstelėti - » įbesti ||
durstyti 1. -> badyti 1. 2. —> skaudėti ||
d u r t i 1. (kišti smailų daiktą: D. peiliu, yla)
- smeigti (Jautissmeigia ragais), besti (Besk
adatą į kamuolį), rakti (Votį reikia r.), verti
(kiaurai durti: Iešmu vėrė į krūtinę), sreigti
tarm., striėgti tarm. (Meškeres striegia su slie­
kais), mauti prk. (Movė durtuvu į pašonę). 2.
-> skaudėti ||. 3. -» bėgti a)

101


durtinys

d u r t i n y s 3a(smaugtas, ilgas vyriškas dra­
bužis) - surdutas
durtis -» ribotis
durtuvas i -» durklas ||
durus 4 -» dygus
dusas 4 -» dusulys
dūsauti 1. -» kvėpuoti. 2. -» dejuoti 1
dusena b. i -» pailsėlis
d ii s i n t i 1. (trukdyti kvėpavimą: Kosulys
dusina) - troškinti (Troškinamos dujos), slo­
pinti (S. dūmais), smaugti (labai dusinti).
2.

-» alsinti
duslingas i -» duslus
duslius, -ė 2 -» pailsėlis
d u s l u s 4 (prispausto, neskambaus garso:
Z), lėktuvų burzgimas) - ir dulsus (D. jo bal­

sas), duslingasstp.,slopus (S. riksmas).-Plg.
ki mus
dusna b. 2 -» pailsėlis
dusnus 4 -» tvankus
dustelėti -» atsikvėpti 1
d u s t i 1. (silpti dėl oro stokos: Bitės dūsta
užkimštos) - trokšti (Trokšta žuvelės be van­
denėlio), slopti (Mes slopome nuo dūmų).
2. - » lįsti
d u s u l y s 3b (sunkus, trukdomas kvėpavi­
mas: Jis serga dusuliu) - ir dusas ret., astma,
alsulys ir alsas ret., sunkulys (krūtinės sun­
kumas), slogulys, slopulys, smaugulys (di­
delis dusulys), aipas tarm., kriokulys tarm.,
sintis tarm. ir sintulys tarm.
dūsuoti -» kvėpuoti
d u š a s 2 (prietaisas apsipurkšti vandeniu:

Palindo po šaltu dušu) - čiurkšlys, purkšlys
šnek.

dūtkūliais prv. -» galvotrūkčiais
duzgauti -» bimbti c)
dūzgenti 1. -» belsti 1 ||. 2. -> bimbti 1 a)
dūzgesys 3b1. -» bildesys. 2. -» bimbesys
dūzgėti 1. -» bildėti 1. 2. -» bimbti 1
duzginti -> belsti 1
duženos dgs. i, dūžgaliai dgs. i -» šukės
dūžis 2 -> smūgis

102

dvejinti
d u ž t i (nuo sutrenkimo irti: Stiklas greit dūž­

ta) - trukti (Puodas krito ant žemės ir trū­
ko), skilti, kiūžti (Kiaušiniai greit kiūžta) ,
knežti šnek., knežeti šnek., teškėti šnek.
dvallas 4 —>dvigubas
dvaflinti -» dvejinti
dvailyti 1. -> gretuoti. 2. -> mušti 1
dvakas 4 -> kvailas
dvaketis -> vadėtis
dvakineti -> vaikščioti i)
dvakinti -> eiti 1 n)
dvakti 1. -> kvailėti. 2. -> vadėtis. 3. -» svaigti
dvalakūoti -> eiti 1 k)
dvaras 4 -> kiemas 1
d v a r i n i n k a s , -ė 2 (stambus žemės savi­
ninkas) - dvarponis, dvarionis, dvarunas
(Vykit, broleliai, iš dvaro dvarūnėlius)
dvarionis (-iės) v. 3 -» dvarininkas
dvarysta 2 —>baudžiava
dvariškis, -ė 2 —>baudžiauninkas
dvarponis, -ė i, dvarunas, -ė 2 -» dvarininkas
dvasauti -» alkti ||
d v a s i a 2 1. (psichinė žmogaus pusė: Tvir-

toi dvasios žmogus) - siela (Sielos ramybė),
širdis prk. 2. (religiniuose vaizdiniuose - ne­
mirštanti, bekūnė būtybė: Vaikšto kaip d. be
vietos flk.) - siela, vėle (mirusio žmogaus dva­
sia), veliūoka psn. (pikta)
dvasią gaudyti -» kvėpuoti
dvasią pakelti -> įkvėpti
dvasia pulti -» nusiminti
dvasinti -> alkinti
dvasna 4 1. -» dvėsena 1. 2. -> džiūsna
dvasūoti -> kvėpuoti
dvazgeti -» blizgėti
dvazgūs 4 -> blizgus
dveigys, -ė 4 -> antramitys ||
dveja 4 -» abejonė
dvejaip prv. -> abejaip
dvejas 4 -» dvigubas
dvejetas i -> 1 pora
d v e j i n t i (dukart tiek imti: D. siūlą, virvę)
- dvilinkuoti (lenkti, daryti dvilinką), dvigu-


dvejoks

binti (daryti dvigubą: D. siūlą, pastangas),
dvaflinti ret. - Pig. g r e t u o t i
dvejoks l-» abejopas
dvejonė 2 —» abejonė
dvejopai prv. -» abejaip
dvejopas l -» abejopas
dvejoti -» abejoti
dvejotojas, -a l -» abejotojas
dvėlkčioti, dvelkseti -» pūsčioti
dvelktelėti -» papūsti
dvelkti -» pūsti 1
dvėlūoti 1. -» kvėpuoti ||. 2. -» degti 1 b)
dvėra b. 2 -» žioplys
dvėrinti -» gverinti
dvėrti -» gverti
dvėselioti -» alkti ||
dvėseliena i —» dvėsena 1
d v ė s e n a i 1. (nudvėsusio gyvulio kūnas:
Varnos lesė dvėseną) - ir dvėslena, dvėselie­
na, maita (Kur m., ten ir krankliai flk.), gai­
šena, puolena, sprogena, stipena, dvasna,
strigtas tarm. 2. -» džiūsna
dvėsinėti -» vaikščioti k)
dvėslena i 1. -» dvėsena 1. 2. b. —» džiūsna
dvėsna b. 4 —» džiūsna
d v ė s t i 1. (netekti gyvybės - apie gyvulius:
Ateina laikas, ir dvesia gyvulys) - gaišti (Kaž­
kodėl žąsys gaišta), stipti (Baigia s. tas kui­
nas), sprogti menk., baigtis (Jau baigiasi kui­
nas), gursti šnek. (Įsimetė liga, gursta parše­
liai), geibti šnek., keipti šnek., kepti šnek., kaps­
tytis prk., šnek., kapanotis prk., šnek., kėpurnėtis prk., šnek., kabarūotis prk., šnek., spar­
dytis prk., šnek., stagaruotis tarm., skribti tarm.,
a kojas (kanopas) kratyti šnek., kojas staty­
ti (užversti) šnek. 2. -» alkti 1 ||
dvėsūoti -» kvėpuoti
d v i b a l s i s l (dviejų balsių junginys) - dif­
tongas
dvidantis 2 - » lakišius
dvigriitis 2 -» dvilypis
d v i g u b a s l (dukart tiek imtas: Dvigubi
langai. D. darbas) - dvilinkas (dukart su­

dvoksmas

lenktas:/). siūlas), dvejas (D. vaizdas), dvailas (Dvailos durys), dvikartis (D. ledas)
dvigubinti -» dvejinti
d v i k a r t ė 2 (patalų užvalkalas) - dvilinkė
dvikartis 2 -» dvigubas
dvikėžis 2, dvikibis 2 -» dvilypis
d v i k o v a i (dviejų kova: Eiti į dvikovą) duėlis
dvylas 4 -» rudas ||
dvilinkaliežūvis, -ė 2 -» veidmainys
dvilinkas l —> dvigubas
dvilinkė 2 1. -» dvikartė. 2. -> gylys 1
dvilinkis, -ė 2 -» veidmainys
dvilinkliežuvis, -ė 2 -> veidmainys
dvilinkuoti -> dvejinti
d v i l y p i s 2 (iš dviejų sulipęs: i), riešutas) dvikibis, dvigrutis (D. grybas), dvikėžis tarm.
(D. riešutas)
dvilypūoti -» gretuoti
dvylis, -ė 2 —»jautis ||; karvė ||
dvilkčioti, dvilksėti —» žvilgčioti
dvilktelėti -» pažiūrėti ||
d v i p a t y s t ė 2 (vedybinis gyvenimas su
dviem žmonom) - bigamija
dvisa 2 -» smarvė
dvisinti -» gesinti
dvisti 1. -» dvokti. 2. -» 2 gesti
dvisūs 4 -» dvokus
dvišal^mas l - » tarpkojis
dvitraukis l -» oblius ||
dviveidis, -ė 2 -» veidmainys
dviveidiškas l —» veidmainiškas
dviveidžiauti —» veidmainiauti
dvogzti 1. -» skaudėti ||. 2. -» pūsti 1. 3. -»
karsti
dvokas 4 -» smarvė
dvokėlis, -ė l -» smirdžius
dvokinti (prž. dvokti: D. rankas žibalu) - smardinti, smirdinti
dvokia b. 1 1. -» kvailys. 2. -» žioplys
dvoklinėti -» vaikščioti i)
dvoklinti -» eiti 1 n)
dvoksmas 4 -» smarvė

103


dvoksoti
dvoksoti —> riogsoti 2
d v o k t i (skleisti blogą kvapą: D. prakaitu,
žibalu) - smirdėti (Maita iš tolo smirdi), at­
siduoti (šiek tiek dvokti: A. pelėsiais), smirsti, dvisti (Klėtis uždaryta - viskas dvysta),
trenkti (Miltai žibalu trenkia), a nosį laužti
šnek. (labai dvokti)
dvokulys 3b-» smarvė
dvokūoti 1. —» kvėpuoti ||. 2. —» vėduoti
d v o k ū s 4 (dvokiantis, skleidžiantis blogą
kvapą: D. oras. Dvoki mėsa) - smardūs,
smirdus (Smirdipelkė), tvaikus (Tvaikūsga­
rai), dvisūs (D. šienas)
dvolūoti -» pūsti 1
dvozgulys 3b-» kartėlis
dzagnoti -» bėgti 1 b)
dzangtelėti -» suskambėti ||
dzindros dgs. l —>2 šlakas
dzingalas 3b-» skambutis
dzingėti —> skambėti 1
dzinginti -» skambinti
dzingsėti -» skambčioti
dzingtelėti -» suskambėti ||
dzingūliai dgs. 2 -» žvanguliai
dzingutis 2 -» barškutis 1
dzirinti -» zirinti
dzyrūoti -» zirinti
dziūbinti, dziubsėti -» lesti
dziuobas 4 -» snapas 1
džėrškinti -» čerškinti
džerškėti -» čerškėti
d ž i a u g s m a s 4 (pasitenkinimo ir malo­
numo jausmas: Gyvenimo d. Akys džiaugs­
mu nušvito) - linksmumas (Linksmumo jai
netrūko), linksmybė (linksma nuotaika: Pra­
sidėjo pavasario linksmybės), smagumas
(Neapsakomas s. apėmė jo širdį), smagybė,
džiugesys (Su džiugesiu kalbėjo) ir džiugu­
lys (džiaugsmo antplūdis)
džiaugsmingas l —» linksmas
d ž i a u g t i s (turėti džiaugsmą, pasitenki­
nimą: Nesidžiauk radęs, neverk pametęs flk.)
- džiūgauti (labai džiaugtis: Žiūrovai džiū­

im

džiūsna

gavo „Žalgirio“pergale), linksmauti, trium­
fuoti (iškilmingai); || krykštauti (iš džiaugs­
mo šūkauti), krykšti (Vaikas tik krykščia,
pamatęs motiną)', ratuoti (iš džiaugsmo šo­
kinėti, ploti rankomis), a delnus (rankas)
trinti šnek., ant vienos kojos šokti šnek., ran­
komis ploti šnek.
džiaustyti —» kabinėti
džiauti 1. -» kabinti. 2. -» smogti. 3. -» vogti.
4. -» bėgti 1 a)
džingūčiai dgs. 2 -» žvanguliai
d ž i o v a 4 1. (tokia užkrečiama liga: Plau­
čių, kaulų d .) - tuberkuliozė, saūsligė šnek.,
džiūtis šnek. 2. -» sausra
džiovatis (-ies) m. 3b-» sausra

d ž i o v i n t i 1. (prž. d ž i ū t i : D. sūrį, žuvį.
D. ašaras nuo veido) - sausinti (S. drabu­
žius), giedrinti tarm. (Saulėgiedrino klanus).
2. —>liesinti 1
džirinti 1. -» zirinti. 2. —» groti 1 ||
džyrūoti -» zirinti
džiūgauti -» džiaugtis
džiugesys 3b-» džiaugsmas
džiuginti - » linksminti
džiugulys 3b-» džiaugsmas
džiugus 4 —> linksmas
džiungaras 2 -» rimbas
džiūogas 3 -» tvora ||
d ž i ū s n a b. 4 (menk. sudžiūvęs, liesas žmo­
gus ar gyvulys: Džiūsnos tik grobai barkšo) ir džiusnius menk. (Kas tokį džiūsnių atpe­
nės?), sudžiūvėlis menk. (Sudžiūvėlė mergi­
na), sandžiūva ret., džiutena tarm., menk.
(Toks d. esi - vieni kaulai brazda), sulysėlis
menk., lysna tarm., SUnykėllS menk., lšnyka
menk. (I. vaikas nieko nevalgo), išmara menk.,
sausnys menk., pasaūsėlis menk., sausakaūlis menk., dvasna niek. (Nusipirko arklį tokį
dvasną) ir dvės na niek., dvėslena niek. (Atva­
žiavo pasikinkęs dvėsleną), išdvėsėlis niek. (I.
bernas), nudvėsėlis niek. (Tas n. nieko neval­
go), padvėsėlis niek., išdvasa niek. (Išdvasos
karvės), nūodvasa niek. (Neėdaparšelis - tik­


džiūvėsis

džiūsna

ras n.), gaišena niek. (Nepripenėsi to gaiše­
nos) ir gaišnys niek., išgaiša niek., išgaišėlis
niek. (I. arklys), nugalšėlis niek., nūogaiša niek.
(Buvo toks n. paršelis ir nugaišo), stipena
niek., nuostipa niek., nustipėlis niek. (N. gai­
dys), nuosproga niek. (N. veršelis), nusprogėlis niek., lšgara tarm., niek., nŪOgara tarm.,
niek. (Tokią nuogarą pačią gavo), gyvakaras
tarm., niek. (Sunykęs lyg koks g ), kivyna tarm.,
niek. (Giltinių k ), kliautis tarm., niek. (Sudžiū­
vęs kaip k ) , pakaraila tarm., niek., skrabis
tarm., niek., skramba tarm., niek., rieklė tarm.,
menk., a oda ir kaulai šnek. (Toks sudžiūvėlis

- oda ir kaulai). -

džiusnius, -ė 2, džiutena b. i —>džiūsna
d ž i ū t i 1. (darytis sausam: Skalbiniai džiūs­
ta, padžiauti ant karties. Keliai baigia d.) saūsti (Sausta malkos pašalėje), sausėti (Ke­
liai sausėja), virkšti tarm. (Nuo sausros žolė
virkšta)', apie žemę, purvą, kelius: brinkti
(pamažu džiūti), skrėbti šnek. (Purvynė bai­
gia s.), stingti prk., bristi tarm., smogoti (apie
lūpas). 2. —>vysti. 3. —>lysti
džiūtis (-iės) m. 4 1. —>sausra. 2. —>džiova 1
d ž i ū v ė s i s 2 (sudžiūvusi duonos, pyrago
riekė: Sriuba su džiūvėsiais) - sausainis,
sausūtis, pagruzdėlis tarm.

Pig. p a l i e g ė l i s

105


ėdalas

eiguva

E, Ę Ė
ė d a l a s 3b 1. (kiaulių maistas) - jovalas,
mentalas. 2. -> maistas
ėdalius, -ė 2 -» ėdrūnas
ėdamoji (-osios) -» burna
ėdesys 3b, ėdimas 2 1. -» pašaras. 2. -> mais­

tas
ėdinti -> maitinti
ėdis 2 1. —> pašaras. 2. —» maistas
ėdmenys (-iį) dgs. 3a—» burna
ėdra 4 1. —> pašaras. 2. -> apetitas
ėdrauti -» atrajoti
ė d r ū n a s , -ė 2 (niek. kas daug ėda, valgo: O

jūs, ėdrūnai, suėdėt viską - su taukais, su
plaukais) - ir ėdunas niek. (Dykūnas - ėdūnas flk.), ėdruolis niek. (Kalbėjo apie dyka­
duonius ir besočius ėdruolius), ėdalius niek.
(Kur tu pripenėsi tokį ėdalių), kamša tarm.,
niek., kamšlys niek. (Nemažas k. - kemša ir
kemša), rijūnas niek. (Nepasotinamas r.), ri­
jikas niek., rajūnas tarm., menk., ryklys niek.,
sproklė niek., pragaras niek. (Ryja kaip p.),
pūtena tarm., niek. (Nuo to putenos nieko ne­
paslėpsi - viską supus), gafmalas tarm., niek.,
pilvapenys niek. - pig. b e s o t i s
ėdruolis 2 -» ėdrūnas

ė d r ū s 41. (daug ėdantis: E. paršelis, arklys)
- ir ėdūs, ėskūs, ėslūs (Ėslios kiaulės), mitlūs, rajus (R. šuo), ryklūs (Baisiai ryklios
kiaulės), kamšlūs menk., sproklūs niek., rysnūs tarm. (R. meitėlis). 2. —» valgus
ėdunas, -ė 2 -» ėdrūnas
ėduonis (-ies) v. 3a-» landuonis
ė d ū s 4 1. (ėdantis, deginantis: E. akmenė­
lis. Ėdūs dūmai - akis graužia) - dagūs (Da­
gūs nuodai), gailūs (G. šarmas, muilas), gli­
tūs (apie šarmą), aštrūs (A. šarmas). 2. -»
ėdrus 1

106

ė d ž i o s dgs. l (dėklas gyvuliams pašarą duo­
ti: Pilnos ė. šieno - irbepeša arkliai) - karklės
tarm., prakaitas tarm. (Arklys turipilną prakartą šieno), ūžgalvės tarm., ūžgeldės tarm., žlūobas tarm. (Užmesk arkliams antžluobųpašaro)
efektas 2 - » įspūdis
efektyvūs 4 1. -» įspūdingas. 2. -» veiksmin­
gas

efemeriškas i —>trumpas 2
eglynas i -» miškas ||
ėglis 2 —» kadagys
egoistas, -ė 2 -» savanaudis
egoizmas 2 —» savanaudiškumas
egzistencija l —> gyvenimas 1
%egzistuoti 1. -> būti 1 . 2 . - » gyventi
egžlys 4 -» pūgžlys
eibė l -» nuostolis 2
ė i b i n i n k a s, -ė i (kas eibių, žalos daro:
Eibininkui tik eibes terūpi daryti) - žaladarys (Kai kurie vabzdžiai - dideli žaladariai)
e l d i n ė i (ėjimas žingsniu: Važiuoja per tiltą
eldine, ne risčia) - žinginė (Iš risčios perėjo į
žinginę)
eidinti —» varyti 1
e i g a 4 (kas vyksta, tęsiasi: Darbo, bylos e.)vyksmas (Savaiminis v.), procesas, trūkis,
bėgis (Gyvenimo, metų, amžiaus b.), lydis
tarm. (Padariau visa vienu lydžiu)
eigastis (-ies) m. l —» eisena 1
eigulija 2 -» eiguva
e i g u 1y s, -ė 3b(miško sargas, saugotojas: E.
savo eiguvoje turi daigyną) - miškasargis ret.,
medsargis tarm. (M. saugoja girias nuo ug­
nies), medininkas tarm., medinčius hibr.
e i g u v a 3b (eigulio prižiūrimas miško plo­
tas: Gausi eiguvą ir būsi tikras eigulys) - ei­
gulija, apeiga tarm.


eiklėti
eiklėti -» greitėti
eikliai prv. -» greitai 1
eiklinti -» mankštinti
eiklus 4 greitas 1
e i k v o t i (veltui leisti lėšas, turtą) - kleisti
(Nekleisk turtų, nes greit pritruksi), gaišinti
prk. (Dykai pinigus gaišini), befgžti tarm., aidoti tarm., peizoti tarm., puiskoti tarm. (Šitaip
puiskodamas, ar ilgai turėsi?), pujoti tarm.
(Niekam neduosiu savo turto p.), pluskinti
tarm., trėkti tarm., blaškai prk., barstyti prk.

(Barsto, blaško, mėto pinigus, niekais leidžia),
drabstyti prk., laidyti prk., metyti prk. ir mė­
čioti prk., metlioti prk., švaistyti prk., žarstyti
prk., a per šonus leisti šnek.
e i k v o t o j a s , - a i (kas eikvoja turtą: Tėvo
gero e.) - kleidėjas, kleidunas (Kad nebū­
tum toks k., tai gerai gyventum), veltkleidys,
švaistūnas, švaistytojas (Pinigus.), švaistas
tarm., žarstunas, įšlaidininkas, išlaidunas
(Jopati —baisi išlaidūnė), pluskis tarm., pašvilpa tarm.
eikvus 4 —> išlaidus
e i l e 4 1. (vienas po kito esančių daiktų lini­
ja: Kėdžių e. Stovėkit eilėje) - greta (Žygiuo­
jančių gretos), vora (Vežimų, raitelių v.), gran­
dinė (Kareivių g.), rikiuotė (Kareivių r.), fa­
langa, vilkstinė (Vilkų v.) ir vilkstė, vilksnė,
virtinė (Gervių v.), kirbinė (Riestainių k.),
virvė prk., kartis prk. (Žąsų k. skrenda), rinda tarm., galerija prk. (Literatūrinių tipų g.),
serija (vienodų daiktų grupė). -Plg. v i i k s t i n ė 1. 2. -» sluoksnis. 3. -» karta 1
e i l ė d a r a i (eiliuotos kalbos kūrimo tai­
syklės) - versifikacija
eilėraštininkas, -ė i —>poetas
e i l ė r a š t i s i (nedidelis eiliuotas kūrinys:
Eilėraščių rinkinys) - eilės (Jis rašo eiles)
eilės dgs. 4 -» eilėraštis
eiliadarys, -ė 34b, eiliadirbys, -ė 34b-» eiliakalys
e i 1 i a k a 1 y s, -ė 34b (menkas poetas, eilių
kalėjas) - eiliadirbys, eiliadarys. - Plg. r a ­
šeiva

eiti
eiliarašys, -ė 34b, eilininkas, -ė 2 -> poetas
eilinė 2 -» gripas
1 eilinis bdv. 2 -» paprastas
2 eilinis dkt. 2 -» kareivis
e i l i u o t i (kurti, rašyti eiles) - posmuoti
šnek.

(Jis posmavo daineles)

eiliuotojas, - a l - > poetas
eilutė prv. —>paeiliui 1
eilutė 2 -» kostiumas
e i s e n a 1 1. (ėjimo būdas: Lengva, sunki e.)
- eigastis (Iš eigasties jį pažinsi), žengsena.
2. -» eitynės
e i t i 1. (judėti pėsčiomis: Vaikai eina į mo­
kyklą) - žengti (dideliais žingsniais: Žengia
vyraspaskui vyrą), žingsniuoti (Žingsniavom
kelio pakraščiu), žingūoti šnek. (Basom koje­
lėm greitai žingavom), pėsčiuoti šnek. (eiti
pėsčiomis, neskubant: Metas p. namo), pėstinti šnek., pėdinti šnek., žygiuoti (Kareiviai
žygiuoja į frontą), marširuoti (eiti maršu),
defiliūoti (išsilygiavus gretomis); a) greitai,
lengvai eiti: braukti šnek. (Na, kur jau brau­
ki?), drožti šnek. (Tiesiai drožkim per mišką),
mauti šnek. (Kalvis movė pro duris), mygti

(Kad myga, tai myga keliu iš visų jėgų),
minti šnek. (Mina ir mina nesustodamas),
nerti šnek. (Jis neria į šalį), skaptuoti šnek.,
skusti šnek. (Pavalgykim ir skuskim namo),
spausti šnek. (Spaudžia, kiek kojos įkerta),
spręsti šnek. (Kad sprendžia dideliais žings­
niais), šveisti šnek. (Šveiskgreičiau iš namų),
tiesti šnek. (Tiesia stačiai per laukus), baužti
šnek.

tarm., biržyti tarm., menk., bruožti tarm.,

dėmžti
tarm., dyžti tarm., goti tarm., kaišti tarm., niogti tarm., pluošti tarm. (Dar bobelė smagiai
pluošia), skuosti tarm. (Skuodžia skvernuspa­
sikėlęs)-, b) lėtai, pamažu, tingiai, nerangiai
eiti: bindzinti menk. (Bindzina katinas, laši­
nių priėdęs), dramblinti menk. (sunkiai, su­
dribus: Dramblina kaip arklys) ir dramblo­
ti, driblinti menk., drimblinti menk. (Pasimiklink, ko jau taip drimblinU), dūlinti šnek. (Dū­
lina senelė palengva), kėblinti menk. (nevik-

107


eiti

eiti
riai: Kėblina vos gyvas) ir kėbrinti, kėbžlinti menk., kiūtinti šnek. (Iš lengvo kiūtinsiu na­
mo), kramėnti šnek. (netvirtu žingsniu), kra­
pinti šnek. (Krapina senelis, lazda pasirem­
damas), kreténti šnek. (Vos kretena senis),
krupštinti šnek. (Reikia namo k.), kulniuoti
šnek. (palengva: Kulniuoja koja už kojos) ir
kulkšniuoti šnek., kulkšnūti, krutėti prk. (Pa­
mažu kruta), lepinti menk. (sudribus), lervinti
menk.

(Taip lervindamas lig vakaro nepareisi)

ir lervoti, liurbinti menk. (nevikriai), sliñkti
prk. (S.pro duris), sliñkinti, stumtis šnek. (pa­
mažu), šliaūžti prk. (iš lengvo), timpinti menk.
(tingiai), vežlinti menk. ir vėžlioti menk. (Vėžliokgreičiau, pakelk kojas), vilktis menk. (Vil­
kis greičiau - užmigsi beeidamas!), bimbinti
tarm., juok. (Iš paskos ir jis bimbina), blaūzdinti tarm., juok. (lėtai: Kur dabar blauzdini?),
būglinti tarm., menk. (sunkiai: Vos boglina, ko­
jų nepavelka), campinti tarm., menk. (Campi­
ña šuo, nuleidęs uodegą), cimpinti tarm.,
menk., čiobrinti tarm., menk. (nerangiai), ČiŪžinti tarm., menk., Čiūrinti tarm., menk., dulbinti
menk. (leisgyviam), gañgrínti tarm., menk., garglinti tarm., menk., gyslinti tarm., menk. (liesam:
Gyslina, kaklą ištiesęs), gūglinti tarm., menk.
(nežiūrint kur: Kur goglini per daigus!), goriioti tarm. (sunkiai ką nešant), keíminti menk.
(Kelminapamažu kaip meška), kefvinti menk.
(Kervina koja už kojos), kerzinti tarm., menk.
(Jis kerzino namo, arklius pririšęs), kevekšlinti tarm., menk. (Kas ten per kiemą kevėkšlina?), kiaūšinti juok. (Kiaušinkgreičiau, kul­
nus numyniosiu!), kiaūtinti juok. (Reiks k. na­
mo), kiūglinti tarm., menk. (nerangiai), kiuldinti tarm., menk. (Kiuldina kaip numiręs),
klañkinti tarm., menk. (Atsikėlė ir tuoj kažkur
klankina), klemšinti menk., klibinti menk. (Ar­
klys sunkiai klibino), kliókinti tarm., menk. (ištižusiai), kliuñkinti tarm., menk. (Kliunkina
kaip žemę pardavęs), klumpinti menk. (Klum­
pina tas girtuoklis), klumpti menk. (Reikia pės­
čiam tiek kelio k ) , kūrinti tarm., krūpinti

108

(pamažu), kropti tarm., kulsinti tarm.,
menk., kulsnoti menk. (Kulsnoja vos gyvas),
lėtinti tarm., menk. (nedrąsiai, pamažu), liaūšinti tarm., menk. (apsileidusiam, lėtai), pėslinti tarm., menk. (Kur pėslini lyg miegoda­
mas?), pėžinti tarm., menk. (Pėžini kaip negy­
vas), pinoti menk. (Pinoja koja už kojos),
plampinti menk. ir plumpūoti menk., plušinti menk., plostūoti tarm., menk. (pailsus),
plumpinti menk. (sunkiai kojas keliant),
plumpti menk. (Plumpk pėsčia tokį kelią),
pluncinti tarm., menk. (Vos pluncina, apsivilkęs ilgais kailiniais), plunkti tarm., menk. (Per
sniegą, purvus plunkiau), railinti tarm., menk.,
rėzlinti tarm., menk. (Rėzlina rėzlina ir vis ant
vietos), ripūoti menk. (Kur dabarripuoji, vai­
ke?), siutinti tarm., menk. (iŠ lengvo), tuūpoti
menk.

tarm., menk.

(Jaunas, o tuopoja kaip šimtame­

tis)', c) dideliais, retais žingsniais ar ilgomis
kojomis eiti: dybinti šnek. (Dybina lauku gar­
nys), dimbinti šnek., gandrinti šnek., gervinti
šnek. (eiti kaip gervei), mastyti šnek. (Arti ma­
tyti, toli m. flk.), stybrinti šnek. (Gandras stybrina perbąlą), stimpinti šnek. (Ilgšis stimpinagatve), stinksėti šnek. (Stinkt stinkt ir stinksi tas milžinas), stypčioti šnek. (pirštų galais),
stypinti (Gandras stypina per balą, ieškoda­
mas varlių) ir stypsėti šnek. (pirštų galais),
styrinti šnek. (sustingusiam), tfsinti šnek. ir
tįslinti šnek., gingarūoti tarm., menk., kaikščiūoti tarm., menk.; č) mažais, tankiais žings­
niais ar trumpomis kojomis eiti: bidzenti
šnek. (Bidzena vaikas takučiu), capėnti šnek.
ir capnoti šnek., capsėti šnek., kuldenti šnek.
(Matytum, kaip jis vikriai kuldena), tapenti
šnek. (Lapena moteriškė į turgų) ir tapsenti
šnek., lutėnti šnek. (Mes kaip tos lutės vištos
lutenam po purvynus), miklinti šnek. (Mikli­
na miklina ir vis ant daikto), stipsėnti šnek.,
tapenti šnek. (Tapena paskui smulkiais žings­
neliais) ir tapsenti šnek. (Vaikas tapsena pa­
šonėje), tipenti šnek. (Mažiukai poromis ti­
peno prie durų), ribnoti tarm.; d) galvą ar akis


eiti
nuleidus, nusiminus, susigėdus eiti: dilbinti

(Dilbina kaip vilkas akis nuleidęs),
dyrinti menk. (Dyrina vaikis susigėdęs), dūrin­
ti menk. (Kur taip dūrini nosį nuleidęs?),

šnek.

gorinti tarm., menk., liuozginti tarm., menk.
(Liuozgina vos gyvas), lulbinti tarm., menk.,
nyrinti menk. (Nyrina žmogelis nusiminęs),
sliūkinti menk., spūdinti menk. (Sugėdintas
spūdino laukan), snarplinti tarm., menk.,
šmūkštinti tarm. (tylomis), tvylinti šnek. (Su­
bartas šuva tvylina laukan)', e) susilenkus, su­
sikūprinus, negreitai eiti: gužinti (Gūžina su­
sitraukęs namo), kūprinti (Senelė kūprino
pasiramstydama lazda), gubrinti (Šalikele
gūbrino sulinkęs žmogus), gunginti tarm.
(Gungina dvilinkas, susirietęs), gurinti šnek.
(Kažkas gūrina pasilenkęs per rugius), kob­
rinti tarm. (Kobrina susimetęs į kuprą), kubrinti tarm. (Kur taip palengva kūbrini?) ir
kumbrinti tarm., kumpinti šnek. ir kumpūoti
šnek., tursinti šnek. (atkišus užpakalį) ir
tursuoti šnek.; ė) palenktais pakinkliais pa­
mažu eiti: kinkčioti šnek., kinknoti šnek. (Pas­
kui žagrę kinkuoja) ir kinkuoti šnek., kenklinti tarm., tupūoti šnek. (Vietoje tūpuoja)', f)
į šalis krypuojant, virtuojant, zigzagais eiti:
kepėstūoti šnek. (Seniai ir luošieji kepėstuoja
voros gale), kervoti šnek. (Kervoja kaip akė­
čios), keverzoti šnek. (Keverzoja kaip girtas),
kėzlinti tarm. (Vaikas jau kėzlina po gryčią) ir
kežinti tarm., kreivezoti šnek. (zigzagais eiti),
kreivuoti (Girtas bekreivuojąs) ir kreivoti,
kreivuliuoti, krypinti (Vospaeina, į šalis krypina), krypuoti (Krypuoju, negaliu tiesiai ei­
ti), kryvuoti šnek. (Pamušta žąsis kryvavo),
kryvuliūoti šnek. (Jis sverdėjo, kryvuliavo į vi­
sas šalis), tinginti šnek. (Kaip senis lingina),
liulinti šnek. (Jau namo liūlina), liumpinti
šnek. (Liumpina pamažu per sodžių), siubinti šnek. (siūbuojant eiti), siurinti tarm., skefsinti šnek. ir skersioti šnek., svirduliuoti (Gir­
tas svirduliuoja gatve), svirdenti (pamažu),
svyrinti, svyruoti (Kurjis svyruoja?), šiltinti

eiti

(Šiltino patvoriu namo) ir šlitūoti, virtinti
(Virtiną kaip antis) ir virtūoti (Vos virtuoja
senis), virsnoti (Virsnodamas eina); g) krei­
vomis, šleivomis kojomis, išsižergus, išklypus eiti: kėsinti šnek. (Kėsina išsiskėtęs) ir kė­
sinti šnek., kesnoti šnek. (Žiūrėk, kaip jis kesnojaper lauką), kėsoti šnek. (Kėsoja kreivom
kojom), kėrežioti tarm. (Kojasišžergękerežioja trys vyrai), kleinioti tarm., kleišioti šnek. (Jau
visų mažasispradėjo k.) ir kleišūoti šnek., kleivoti šnek. (Kleivoja su lazdom), kleizoti šnek.

(Vaikas eiti mokos, žiūrėk, kaip jis kleizoja),
klypinti šnek. (Klypina lokysper sniegą) ir klypūoti šnek., klipytūoti šnek., klišinti šnek. (Kur
jis klišina, tas kreivakojis?) ir klišūoti šnek.
(Karvė dideliu tešmeniu klišuoja eidama),
klyvoti tarm. (eiti klyvam), šleivoti šnek. (eiti
šleivam) ir šleivinti šnek., žergti prk. (išsiskėtus: Plačiai žergia), žergloti (Kas ten per lau­
ką žergloja?), žirglinti ir žirglioti, žirgseti,
žirkliūoti šnek.; h) eiti velkant kojas: čempinv
m
ti všnek. (Cempina su šliurėmis), čiūžinti šnek.
(Ciūžina takeliu moterėlė) ir čiūžūoti šnek.
(Ciūžuoja su naginėlėm), šlempinti šnek.
(Slėpt šlept ir šlempina per kiemą), šlepenti
v

(Vaikiūkštis basomis kojytėmis šlependavo prie jo), šlepetūoti šnek. (su šlepe­
tėmis), šlepsėti šnek. (Slėpsi po kambarį) ir
šlepnoti šnek., šlepsenti šnek., slp. (Iš lengvo
šlepseno laipteliais), šliurinti tarm., šliūžūoti
tarm., švakšnoti šnek. (Su lengvais bateliais bešvakšnojanti), švygždinti tarm.; i) griozdiškai,
šnek., slp.

kojomis kliūvant, nežiūrint kur eiti: griozdinti šnek. (Užsimerkėli, kurgigriozdini?), ke­
rėplinti šnek. (Kerėplina, nežiūri, kur eina),
knapinti šnek. (Knapina lyggirtas) ir knopinti
šnek. (Beknopindamas ir parvirto), rioglinti
šnek. (Perpasėlius rioglina, nieko nežiūri), ragožinti tarm.; j) pailsus, netekus kvapo, suši­
lus eiti: pukšti šnek. (Pūkščia perpusnis suši­
lęs) ir pūkštūoti šnek. (Pūkštuoja su didžiau­
siu nešuliu), pūtuoti (Vos paeina, tik pūtuo­
ja), šniokšti prk., šnek. (Kur dabar šniokšti už­

109


eiti

eketė

dusęs?) ir šniokštuoti šnek., šnopšti šnek.
(Kažkas šnopščia per kiemą), dumpliūoti
tarm., gaišuoti tarm. (Gaišuoja bobelė į tur­
gų); k) rankomis plačiai mojuojant, greitai
eiti: skėtrioti šnek. (Per laukus skėtrioja) ir
skeryčioti šnek., švytuoti šnek. (Smagįai švy­
tuoja namo) ir švytruoti šnek., mosikuoti šnek.
(Kur dabar mosikuoji?), dvalakūoti tarm.
(Per karklynus dvalakavo), sklyduoti tarm.;
l) storai apsirengus, pilvą išvertus, lėtai ei­
ti: laūšinti tarm., menk., pamplinti menk. (Iš­
sipiltus kaip varlė irpamplina), pilvinti menk.
(Prisivalgęs galėsi p.), pužinti šnek. (Pūžina
vaikas skaromis apsuktas) ir pugžlinti tarm.;
m) palaidais drabužiais, atsisagsčius, per vė­
ją eiti: plevėsuoti prk., šnek. (Būrys mergaičių
plevėsuoja per lauką), skvemuoti šnek. (pa­
laidais skvernais eiti: Kur dabar skvemuoji,
susisegiok kailinius) , klėdūoti tarm., plederškuoti tarm., menk.; n) be nuovokos, be tikslo,
nežiūrint kur eiti: daūsinti menk. (Pats neži­
no, kur dausina), gožinti menk. (Gožina gal­
vą nuleidęs), klaikinti menk. (Klaikina kaip
galvon daužtas), maklėnti menk., maldinti
menk., moklinti menk., vėplinti menk. (kaip
vėplai eiti), žioplinti menk. (kaip žioplai eiti:

Kur žioplini per sėjimus - viską išmindysi!),
baūžinti tarm., menk. (Kur tu baužini kaip asi­
las!), doklinti tarm., menk. (Pats nežino, kur
doklina), dukinti tarm., menk. (kaip apduju­
siam eiti), dvakinti tarm., menk., dvoklinti tarm.,
menk.

(Kurdvoklini ant žmogaus, gal žabalas

esi?), gvairinti tarm., menk., gvėrinti tarm.,
menk. (Kur gvėrini, ar kelio nematai?), Įdul­
kinti tarm., menk. (Kažkur kluikina kaip pa­
klaikusi), kuokinti tarm., menk. (be tikslo ei­
ti), kuosinti tarm., menk., kvaišinti menk. (kaip
kvaišai eiti), kvanklinti menk. (Išsižiojęs kvanklina), kvešinti menk. (Kur kvėšini, kvailas
daikte!), kvoklinti tarm., menk., mosinti tarm.,
menk. (Mosina, nė pats nežino kur), pepinti
tarm., menk., smorinti tarm., menk., snopinti
tarm., menk., SOminti tarm., menk. (Somina kaip

110

nekepęs), svaiginti

vamplinti tarm.,
menk., varlinti tarm., menk. (be aiškaus tiks­
lo), vėbrinti tarm., menk., Žiobrinti tarm., menk.;
o) per purvus, sniegus ir kt. eiti: klampoti
(Klampoja šlapiu keliu), kastis, maknoti (gi­
liai kojoms lendant) ir makoti, bakoti tarm.
(Brenda, bakoja per tokius purvynus), čempoti tarm. (per pusnis, Smėlį), drambloti menk.
(sunkiai), duboti tarm., dumbloti tarm. (per
dumblus), lepoti šnek. (L. per molį), makasyti
tarm., menk. ir mankasyti tarm., menk., maujoti tarm. (M. per purvyną) ir maulioti tarm.,
niauroti šnek. (Vos mauroja, vos kojas pake­
lia), mugoti tarm. (M. per pelkę), pliurzinti
menk. (per skystą purvą), puknoti šnek. (per
purų sniegą, smėlį), šliopinti tarm., menk. (taš­
kant kojomis) ir Šliumpinti tarm., menk., talakūoti tarm., menk. (minant skystą purvą),
tapoti šnek., tėpoti tarm., menk. (nerangiai);
p) nematant ar neprimatant, lyg aklam, žli­
bam eiti: aklinti menk. (Ir aklins per laukus
lyg aklys) ir aklioti menk., žabalinti menk. (Kur
aš ten žabalinsiu naktį) ir žabalioti menk.,
spanginti menk. (eiti lyg spangam: Pasigėrė
ir spangina - nė pats nemato kur) ir spangioti menk., Žlibinti menk. (eiti lyg Žlibam),
akėlpoti tarm., menk., kūšlinti tarm., menk. (Kur
kušliui, lyg akių netekęs?), miglinti tarm.,
menk., spitrinti tarm., menk. ir Spitrioti tarm.,
menk., Štakinti tarm., menk. 2. —> tekėti 1. 3.
-» sklisti 1. 4. -» tęstis. 5. -» sektis
e i t y n ė s dgs. 2 (iškilmingas organizuotas
daugelio žmonių ėjimas) - eisena (Dalyvauti
eisenoje), procesija; || vaikštynės (Jaunimo
v.); demonstracija (masinės eitynės, visuo­
meniniam nusiteikimui reikšti)
eitis —» sektis
ėižėti -» plyšinėti
ekete 3b (iškirsta skylė lede: Iškirsti, pramušti
eketę) - aketė, akis (maža); || {laida (tinklui
įleisti po ledu); ištrauka (tinklui ištraukti);
ardonė tarm. (didelė eketė žvejoti). - Plg.
akivaras
menk.,


entuziazmas

ekonomas
ekonomas, -ė 2 —» ūkvedys
ekonomiškas 1 1. —» taupus. 2. —» pigus
ekscentrikas, -ė 1 —» keistuolis
ekscentriškas 1 —» keistas
ekscesas 2 —» išsišokimas
e k s k a v a t o r i u s 1 (mašina žemei kasti)
- žemkasė
ekskūnigas 3b—» iškunigis
ekskursas l —» nuokrypa
e k s k u r s i j a 1 (kolektyvinis kur išvykimas:
E. į Vilniaus apylinkes) - išvyka (I. į Kauka­
zą), iškyla (nedidelė kolektyvinė kelionė: I.

prie jūros)
e k s k u r s ū o t i (dalyvauti ekskursijoje) išvykauti, iškylauti
ekspansyvus 4 —» veržlus
eksperimentas 2 —» bandymas
eksperimentuoti —» bandyti
ekspertas, -ė 1 —» žinovas
eksploatuoti 1. —» išnaudoti. 2. —» vartoti
eksploatacija 1 —» išnaudojimas
eksploatatorius, -ė l —» išnaudotojas
eksploatavimas 1 —» išnaudojimas
eksponuoti —» rodyti 1
ekspresija 1 —» išraiška
ekspresyvus 4 —» išraiškus
e k s t r a k t a s 2 (ištrauktos iš kur sultys:
Pušų e.) - ištrauka, esencija (stiprus eks­
traktas)
ekstremizmas 2 —» kraštutinumas
ėkštūs 4 —» išrankus
e k v a t o r i u s l (įsivaizduojamas apskriti­
mas, skiriantis žemę į du pusrutulius) - pu­
siaujas
ekvivalentas 2 —» atitikmuo
elastingas 1 1. —» lankstus. 2. —» atsparus
eldija 3b—» valtis ||
elegantiškas 1 —» grakštus
elegiškas 1 -» liūdnas 1
elėktrinti įja u d in ti
elementarus 4 —» paprastas
elementas 2 —» dėmuo
e l e m e n t o r i u s 2 (skaitymo, rašymo va­

dovėlis: Vaikas mokosi iš elementoriaus) pradžiamokslis, abėcėlė
e l g e s y s 3b(veikimo ir gyvenimo būdas: Ge­
ras, blogas mokinio e.) - elgsena (Savo elg­
sena jis visiems patiko), elgimasis, poelgis
(vienkartinis pasielgimas), laikysena (San­
tūri l.), laikymasis, maniera
e l g e t a b. 1 (kas renka išmaldą: Turtuolis pa­
sidarė e .)- duoneliautojas, elgetautojas, išmaldautojas, išm aldininkas, pavargėlis
šnek.

e l g e t a u t i (būti elgeta: Žmogus turi dar­
bu pelnytis duoną, o ne e.) - duoneliauti,
duonauti, išmaldauti, pavargėliauti šnek.,
kąsniauti šnek., bagdeliauti tarm., a karnagalius nešioti menk., juok., šunis lodyti menk.,
blakstienas kapoti šunims menk.
elgetautojas, - a i - » elgeta
elgimasis 1, elgsena 1 —» elgesys
e l g t i s (vienaip ar kitaip veikti, santykiau­
ti: Jis moka gražiai e.) —» laikytis (Kukliai l.)
elokvencįja 1 —» iškalba
emblema 2 —» simbolis
embrionas 2 —» gemalas
emigrantas, -ė 1 —» išeivis
emisaras 2 —» atstovas ||
emocija l —»jausmas
emocingas 1 —»jausmingas
energingas 1 —» darbštus ||
engėjas, -a 1 —» išnaudotojas
engimas 2 —» išnaudojimas
engti 1. —» lupti 1 . 2 . —» mušti 1 . 3 . —» išnau­
doti
ėnioti 1. —» terlioti. 2. —» keikti
e n t u z i a s t a s , -ė 2 (kas kupinas entuziaz­
mo: Mokslo, meno e.) - užsidėgėlis; || spor­
to entuziastas: aistruolis, sirgalius (Futbo­

lo sirgaliai)
e n t u z i a z m a s 2 (dvasios pakilimas, pa­
gavimas: Darbo e. Jį visi sutiko su entuziaz­
mu) - {karštis (Kovos į.), užsidegimas (Kal­
bėjo su užsidegimu), karštis, aistra (Kovos,
darbo a.), aitra šnek., {nykis, patosas, azar­

111


esencija

entuziastingas

tas, ugnelė

prk.,

ugnis

prk. - Plg. į k v ė p i ­

mas

entuziastingas i (kupinas entuziazmo: E. dar­
bas, susitikimas, kovotojas) - karštas (K. pa­
triotas), užsidegęs, aistrus, aistringas (A.
medžiotojas), liepsningas (L. sveikinimas),
ugningas (Ugninga kalba), pakilus (Pakili
nuotaika)
e p i l e p s i j a i (tokia nervų liga) - nuoma­
ris (Jis serga nuomariu)
epilogas 2 -» pabaiga ||
e p i t e t a s 2 (pažyminys prie daikto pava­
dinimo: Poetinis e .) - prievardis
epizodas 2 -» atsitikimas ||
epocha 2 —» laikotarpis
epušė l —» drebulė
ėpušgrybis i -» raudonviršis
epušynas i —» drebulynas
epušinėkas 2 —» raudonviršis
epušotas i, epušrotas i -» drebulynas
era 2 —» laikotarpis
ėraitis i, eras 3 -» ėriukas
erčia 4 —» erdvė
ėrdėti 1. —» irti. 2. -» skarti
e r d v ė 4 (vieta, tarpas tarp ko nors: Ieškoti
erdvės) - erčia, ertmė, erdvumą
erdvumą 3b-» erdvė
e r d v u s 4 1. (turintis daug erdvės: E. kam­
barys) - ertas ret., platus (P. kraštas). 2. -»
talpus
e r e l i s 2 (toks vanagų šeimos paukštis) -

aras poet.
ėrelis 2 -» ėriukas
eremitas, -ė 2 -» atsiskyrėlis
e r ė t i k a s, -ė l (erezijos šalininkas) - atska­
lūnas (Dvasininkai keikė atskalūnus), atski­
lėlis, atkritėlis, atskaluonis, atsimetėlis (Ti­
kėjimo a.), klaidatikis, schizmatikas, apo­
statas, disidentas
e r e z i j a i (tikėjimas, kuris nesutinka su vy­
raujančios religijos dogmomis) - atskala

(Katalikybės a.), klaidatikybė, schizma, apo­
stazė

112

ėrgla b. i - » juokdarys
ėrglotis -» maivytis
ergti -» mušti 1
ė r i u k a s 2 (avių jauniklis) - ir ėrelis, ėrai­
tis (Vilkas sudraskė ėraitį), eras, geras, gė­
riukas (Avis atsivedė du gėriukus) ir gėrėlis,
avinėlis ir avukas (Šokinėja po tvartą avukai), avinaitis, aviniokas (paaugęs), avinu­
kas, baroniukas sv.
ėriuotis -» vaikuotis
erkė b. l -» išnaudotojas
erkoti -» plėšyti
e r š k e t a s 2 (tokia jūros žuvis) - sturys
ertas 4 -» erdvus 1
ertinti —» platinti 1
ertmė 4 —» erdvė
e r u d i c i j a i (turėjimas daug kurios nors

mokslo, meno srities žinių: Didelės erudici­
jos žmogus) - mokslingumas (Mokslingumu
pasižymi eruditas, moksliškumu - mokslinin­
kas tyrinėtojas), mokytumas (Vilniaus uni­
versiteto profesoriai garsėjo savo mokytumu),
išsimokslinimas (Didelio išsimokslinimo
žmogus), išsilavinimas (savarankiškas), ap­
siskaitymas, apsišvietimas, išprusimas
erzacas 2 -» padirbinys
erzelynė 2, erzelis i -» triukšmas
erzeliuoti - » triukšmauti 1
erzėti 1. -» triukšmauti 1 .2 .—» kalbėti e)
e r z i n t i 1. (neduoti ramybės, daryti, kad
supyktų, suirztų: E. šunį) - kirkinti, kibinti,
kiršinti (Širšes k.), arenti tarm. (Arena šunį),
kalkinti tarm. (Be reikalo kalkini žmones),
kairinti tarm., byzinti tarm., kygždinti tarm.,
ryzinti tarm., skvirbinti tarm., tratinti tarm.,
ūrzginti šnek. (Neurzgink šuns - įkąs), urzdinti tarm., a kraują gadinti 2. —» dirginti 1.
3. -» pykdyti
erzlus 4 —» nervingas
v

e r ž i l a s 3b(veislinis kumelys: Žvengia e.)kumelys (Pasikinkęs kumelį išvažiavo į sve­
čius), drigantas sv. (Laksto kaip d.)
esencija 1 1. —» ekstraktas. 2. —» esmė


ežiukas

esybė
esybė i -» būtybė
ėska 4 -» apetitas
eskapadá 2 -> išsišokimas
eskizas 2 -» apmatai 2
eskortas i -» sargyba ||
ėskus 4 1. -» ėdrus 1 .2 .- » valgus
ėslūs 4 —» ėdrus 1
e s m e 4 (vidinis svarbiausias dalyko pagrin­
das: Vienas dalykas nuo kito skinasi savo es­
me) - eseñcija, kvinteseñcija, branduolys
prk., šerdis prk., a svorio ceñtras prk., kerti­
nis akmuo prk.
esminis 2 -» pagrindinis
esparcetas 2 (tokia pašarinė žolė) - bañdvikis
estetiškas i —» gražus
ė s t i 1. (apie gyvulius - imti maistą: Žmogus
valgo, gyvulys ėda) - ryti menk. (Karvė tik ryja
dobilus); a) godžiai, pilnu snukiu ėsti: glemž­
ti (Bėris glemžė žolę), kapliúoti šnek., pamp­
ti prk., menk. (Paduok karvėms runkelių, tegu
pampsta), plekuoti šnek. (dideliais pluoštais),
pūgžloti šnek. (pilnu snukiu), pūsti prk., menk.
(Vilkas avį baigia p.), raityti prk. (Suva dešrą
raito), spriñgti menk., sprogti menk. (Įmesk
kiaulėms žolių, tegu sprogsta), šlemšti (go­
džiai), šniaūkšti šnek., Šutinti prk., šveisti prk.,
žiaūbti šnek., Žlembti šnek., žliaūbti šnek. (Kar­
vės avižas žliaubia), žluobti tarm.; b) skystą
ėdesį: lapénti šnek., lapnoti šnek., burlyti tarm.
(įkišus snukį), putróti tarm., purėti tarm. (Kar­
vės puroja burokus); c) garsiai dantimis

kremtant: čekšnoti, čeksėti, čiaūkšti (Kiau­
lės čiauškia giles), čiaukšnoti, čiaukšėti,
čiauškinti, čeksėnti (pamažu), čevėnti,
paukšti (Kiaulė pauškia obuolius), žnėkinti. 2. (apie šarmą, rūgštis, dūmus: Sieros rūgš­
tis geležį ėda. Dūmai akis ėda) - graužti (Šar­
mas odą graužia) , drožti šnek. (Degtinė ger­
klę drožia), gailyti, giėžti tarm. 3. —» valgyti.
4. -» gelti 1
ėstis -» bartis ||
e s t r a d a 2 (paaukštinimas vaidinti, kalbė­
ti: Orkestras išėjo į estradą) - pakyla (Sce­

nos pakyloje pasirodė vaidintojai)
ėstūvai dgs. 2 -» burna
ešerį šiaušti —» didžiuotis
etapas 2 - » tarpsnis
e t a ž e r ė 2 (knygoms dėti lentynėlės) knyginė (K prigrūsta knygų), knygdėtė
etika i -» dorovė
etiškas i -» doras 1
e t n o g r a f i j a i (mokslas, tiriantis tautų
kultūrą) - tautotyra
eufonija i —» harmonija
evidendūs 4 —» aiškus 1
evoliucija i -» raida
evoliucionuoti —» plėtotis
ežgys 4 -» pūgžlys
ežia 2 1. —» riba ||. 2. —» lysvė
ežį pastatyti -» užsispirti
ežys 4 —» pikčiurna
ežiukas 2 -» antsnukis

113


fabrikatas

flora

F
fabrikatas 2 1. —» gaminys. 2. —» klastotė
fabrikuoti 1. -» daryti 1 .2 .-» klastoti
fajetūnas 2 -» vežimas 1 ||
fakelas i —» deglas
faktas 2 -» duomuo
faktinis i -» tikras 1
faktorius i —» veiksnys
falanga i -» eilė 1
falsifikacija l, falsifikatas 2 -» klastotė
falsifikuotas i —» suklastotas
falsifikuoti —» klastoti
f a n a t i k a s , -ė i (kas radikalių įsitikinimų,
nekenčia kitokio manymo žmonių) - aklatikis
fantas i —» uždėlis
fantastas, -ė 2 -» svajotojas
fantastiškas i 1. -» pasakiškas. 2. -» negali­
mas. 3. —» neįtikimas
fantazija 1 1. —» vaizduotė. 2. -» netiesa
fantazuoti —» svajoti
fantazuotojas, -a i —» svajotojas
fantūmas 2 -» šmėkla
fariziejiškas i -» veidmainiškas
fariziejus 2 —» veidmainys
farmaceutas, -ė i, farmacininkas, -ė i —» vais­
tininkas
f a r š a s i (malta ar smulkiai kapota mėsa,
grybai ir kt. prikimšti kur: Žuvies f.) - jdaras (Virtiniai su varškės įdaru), kimšinys
(Vyšnios tinka pyrago kimšiniui), kamšalas
šnek.

f a r š i r u o t i (prikimšti faršo: F. žuvį, antį)
- įdaryti, kimšti (Ant stalo buvo padėtas
kimštas paršiukas), įkim šti, prikim šti

(Obuolių ir slyvų prikimšta žąsis)
fasbnas 2 —» pavyzdys 2
fašina 2 —» žabinys

114

fatalūs 4 - » lemtingas
fatamorgana 2 —» miražas 1
fatumas i —» likimas
fauna i —» gyvūnija
f a v o r i t a s , -ė 2 (kurio nors, ppr. aukštes­
nio asmens mėgstamas, mylimas žmogus:
Direktoriaus f.) - mylimasis, numylėtinis
(Viršila buvo karių n.), simpatija (Jis buvo

viršininko s.)
fazė 2 —» tarpsnis
fejeriškas i 1. —» pasakiškas. 2. - » tariamas
fenomenalūs 4 —» nepaprastas 1
fenomenas 2 —» stebuklas
fermentuoti —» rauginti
fetišas 2 —» stabas 1
fiasko nkt. dkt. —» nesėkmė
figūra 2 —» sudėjimas
fiktyvūs 4 1. -» netikras 1 . 2 . —» suklastotas 2
filantropas, -ė 2 —» labdarys
filantropija i —» labdara
f i l o s o f a s , -ė 2 (kas užsiima filosofija) mąstytojas, išmiūčius (Senovės išminčiai),
galvočius šnek.
filtras i -» koštuvas
filtratas 2 —» košinys
filtruoti —» košti
finalas 2 -» pabaiga ||
finansai dgs. i —» pinigai
f i n i š a s i (baigiamoji sportinių greitumo
varžybų dalis) - baigmė knyg.
fizionomija i -» veidas 1
fiziškas i —» materialus
flegmatikas, -ė i —» lėtuolis
flegmatiškas i —» lėtas
flygelis i -» šalinamis
flioksas 2 —» karklelis
flora 2 —» augalija


futliaras

flotilė
flotilė 2 —» laivynas
f o j ė nkt. dkt. (teatro ar kino patalpos pasi­
vaikščioti) - priesalis
fokusas 1 1. -» išdaiga. 2. -» židinys 3
fokusininkas, -ė i -» išdaigininkas
folkloras 2 - » tautosaka
f o n e t i k a i (kalbos garsų mokslas) - garsamokslis
f o n t a n a s 2 (įtaisas vandeniui trykšti) trykš lys
forėlė 2 -» upėtakis
f o r m a i (išorinė daikto išvaizda: Rutulio
formos daiktas) - pavidalas (Žmogaus p.),
lytis (Gražios lyties daiktas), konfigūracija.
- Plg. i š v a i z d a

formalistas, -ė 2 -» biurokratas
formalizmas 2 -» biurokratizmas
formalūs 4 —>• oficialus
formuliaras 2 -> žinialapis
formuoti 1. -» steigti 1. 2. -> auklėti
fortas i - » tvirtovė ||
f o t o g r a f i j a i (optiniu aparatu gautas at­
vaizdas: Spalvota f.) - nuotrauka (N iš lėk­

tuvo), fotonuotrauka, paveikslas

šnek., at­
vaizdas šnek., atmušas šnek.
f o t o g r a f u o t i (daryti nuotrauką: F. žiū­
rovus, vietovę) - traukti (Dukart traukė irge­
rai nenutraukė), mušti šnek., paveiksluoti
šnek.

fotonuotrauka i -» fotografija
f r a g m e n t a s 2 (nedidelė meno kūrinio
dalis: Romano, paveikslo f.) - ištrauka (Čia

duodame iš šios knygos kelias ištraukas),
nuotrupa (Senoviškos dainos n.)
frantas, -ė i -» dabita
frazė 2 -» posakis
frizūotis -» garbanotis
frizūra 2 —» šukuosena
fundatorius, -ė i -» steigėjas
fundamentas 2 -» pamatas
funikulierius 2 -» keltuvas 2
funkcionuoti —» veikti
furija i -> ragana
f u r ū n k u l a s i —> šunvotė
futliaras 2 -» dėklas

115


gabalas

gaidus

G
g a b a l a s 3b 1. (atskira kieto daikto dalis:

Duonos, mėsos, medžio, švino g.) - luitas
(Muilo L), luistas (Lašinių L), lustas (Su­
valgė gerą lustą pyrago), lamantas (Cukraus,
duonos L), bryzas (pailgas gabalas: Lašinių
b. ), kepersis tarm. (Mėsos k.), kampas prk.
(Duonos k ), kąsnis prk. (nedidelis), galas
prk. (Sūrio g.). 2. —
>• sklypas 1
g a b a n a i (šieno, šiaudų sauja, glėbelis: Pa­
mesk arkliams po gabaną šieno) - kuokštas
(K. šieno, žolės), pluoštas, gniūžtė (G. šiau­
dų), gniužis, gniužulas, gabužas tarm., glabužys tarm., glamužys tarm., kuškis tarm. (Išro­
vė plaukų kuškį), vesiąs tarm. (Ant stalo gu­
lėjo laiškų v.)
gabas 4 -» gobšas
gabažis i -» nauda 1
g a b e n t i (vežti ar nešti kokius daiktus: G.
prekes, maistą, ginklus) - danginti (pasku­
bomis), lakinti, boginti (sunkiai), bugdyti,
kraustyti (ppr. baldus, rakandus), garbinti
prk.; || žalgius, sunkius daiktus: griozdinti ir
griozdoti, rioglinti šnek., braškinti prk. (sun­
kiai: B. malkas iš miško). || su triukšmu: bildinti prk. (B. skrynias), diindinti prk., trinkinti prk. (Trinkina stakles nuo aukšto). - Plg.
vežti
gabįja 2 1. -» ugnis 1 ||. 2. —> graudulinė
gabikis 2 -» velnias
g a b u m a s 2 (įgimtas sugebėjimas: G. moks­

lui, muzikai. Plėtoti savo gabumus) - talen­
tas (didelis gabumas), a Dievo dovana šnek.
g a b ii s 4 (gerai sugebantis: G. mokslui, me­
nui, sportui) - talentingas (labai gabus),
mokslus (gabus mokslui), genialus (nepa­
prastai gabus), paimlus (P. vaikas), pagauliis, pagavus, sugebus, pagebšnus tarm.

116

gabužas 3b-» gabana
gadynė i - » laikotarpis
g a d i n t i (daryti netinkamą, prastą: G. ma­
šiną, sveikatą, darbą) - žaloti (smarkiai ga­
dinti: Z medžius, sveikatą), maitoti (Prastas

siuvėjas tik drabužius maitoja), anuoti tarm.,
brenioti tarm., blodėti tarm., drakoti tarm., ma­
daruoti tarm.
gagarnė 2 —» židinys 1
gagenti -» gagėti
g a g ė t i (apie žąsų balsą: Žąsys kieme gagė­
jo) -gagenti (pamažu), gagnoti, gaguoti, dadeti, dadėnti, dadnoti, gargėti, gargsėti, girgėti, girgsėti, kirksėti, girgauti įst., kirkauti
įst., gargčioti (tarpais), girgčioti (tarpais),
kirkčioti (tarpais)
gagnoti —» gagėti
gagrė b. 2 —^apsileidėlis
gaguoti -> gagėti
g a i d a 4 1. (melodijos užrašymo ženklas:
Gaidų sąsiuvinis) - nata. 2. —» melodija. 3.
-» klausa
gaidas 4 —> noras
gaidelis 2 -» voveraitė
gaidgystė i -> aušra 1
gaidgrybis i —» voveraitė
g a i d y s 4 1. (vištų patinas: Gaidžiai gieda
anksti rytą) - kakarikonas šnek. (gaidžio prie­
vardis), kakarykorius šnek., skėtronas šnek.
(išsiskėtęs gaidys). 2. -» vėjarodis
gaidkojis i -> voveraitė
gaidpirštis 2 1. —> voveraitė. 2. -> vėdrynas
gaidryti —> giedrinti
gaidrytis -» giedrytis
gaidrus 4 —> giedras
gaidukas 2 -> voveraitė
gaidus 4 -» garsus 1


gaidžiai

gaidžiai dgs. 4 aušra 1
gaidžiakojis 2 —>vėdrynas
gaigalas 3b—> antinas
gaigalūoti —>verkti a)
gaigus 4 —» išrankus
gaikčioti -» kūkčioti
gaikštė i
1 kartis 1 ||
gaikštūs 4 —>kartus
gaila —>2 deja
gailauti —>gailėti 1
gailė i, gailesys 3b—>gailestis
gailestauti gailėti 1
g a i l e s t i n g a s i (gailintis, užjaučiantis ki­
tus: Motinos širdis gailestinga) - gailūs (G.
žmogus), pagailūs, gailiaširdis (G. dakta­
ras), gailingas, atlaidūs, m inkštas prk.
(Minkštos širdies žmogus), minkštaširdis (M.
greit dovanoja už viską)
g a i l e s t i s i (ko nors gailėjimas, užjautimo
jausmas: Jausti, sužadinti gailestį) - gailesys
(Širdį spaudžia g.), pagaila (Nelauk iš jo pa­
gailos), gailė šnek. (Žmogus be jokios gailės)
g a i l ė t i 1. (jausti gailestį: G. mirusios mo­
tinos) - gailauti (Gegutytės kukavo, manęs
jauno gailavo), gailestauti (Ko verki, ko gai­
lestauji?), apgailestauti (Niekas jo neapgai­
lestavo, tik džiaugėsi jam išvykus), gailinti
šnek. (Vienas bara, kitas gailina), užjausti (U.
nelaimės ištiktą žmogų). 2. šykštėti
g a i l ė t i s (jausti kartėlį, susigraužimą: Po
laiko nėra ko g ) - graudintis (Graudinuos
tavęs nepaklausęs), graužtis, griaūstis (Ne­
sidžiauk radęs, nesigriausk pametęs flk.),
krimstis (Kremtuos tai padaręs), atgailauti,
a pirštūs (nagūs) graužtis (krimstis) šnek.,
plaukus rautis šnek. (labai gailėtis), į krūti­
nę mūštis šnek.
gailiaširdis 2 -» gailestingas
gailingas 1 1. —>gailestingas. 2. —>•graudus
gailinti 1. -» graudinti. 2. gailėti 1
gailyti -» ėsti 2
gailiūšis, -ė 2 —>šykštuolis
1 gailūs 4 1. —>gailestingas. 2. -» graudus 1

gaišlys

2 gailūs 4 1. —> ėdus 1. 2. —> kartus. 3. - » šal­
tas 1 ||
gaimaras 3b-» gaišlys
gaimaruoti —>gaišti
gainioti —>vaikyti
g a i r ė i 1. (įbedama kur kartelė kaip žen­
klas: Matininko g .) - smaigstė, biržė, pūkš­
tė tarm., dūksta tarm. 2. —>kelrodis. 3. —>pa­
gairė
gairija i —» pagairė
gairinti —>pūsti 1
gaisas 4 1. —» 1 pašvaistė. 2. —>oras
g a i s r a s 4 1. (trobų ar miško degimas: Ge­
sina gaisrą) - ugnis (Ugnys aplinkui buvo re­
gėti - kaimai degė), degimas šnek. (Po degi­
mo jis vėl trobas atstatė), dagas tarm. 2. —>• 1
pašvaistė
g a i s r e n a l (gvazdikinių šeimos augalas)
- avižėlė, putokšlis, prausylas, snauduoklė, šilkažolė, šilkelis
g a i s r i n i n k a s , -ė i (gaisrų gesintojas:
Gaisrininkų komanda) - ugniagesys
gaisrinis 2, gaisruotas l -» raudonas
gaisruoti -» raudonuoti 1
gaisrūs 4 —>• raudonas
gaisrų vėjas —>lengvabūdis
gaišuoti —> eiti 1 j)
gaisūs 4 —>giedras
gafšas b. 4 —^ gaišlys
gaišatis (-ies) m. 3b—>gaištis
gaišena i 1. —> dvėsena 1. 2. —> džiūsna
g a i š i n t i 1. (daryti, kad gaištų: Pats gaišta
ir kitus gaišina. Pradžia darbą gaišina flk.) trukdyti, trūkinti (Netrukink manęs, netu­
riu laiko), gurdinti tarm. 2. —» eikvoti. 3. —»
naikinti
g a i š 1y s, -ė 4 (kas veltui laiką gaišta) - gaišuolis (Jis ne koks g., o darbo žmogus), gaišas, delsa (Manaipriraginsi kur tą dėką!),
delsuonis, dilius šnek. (D. laiką veltui dilina),
dyla šnek., dilikas šnek., krapštas šnek. (kas
ilgai krapštosi, gaišta) ir krapštūkas šnek.,
krapštūnas šnek., tūpkus menk. (kas tūpčio-

117


gaišius
ja vietoje, gaišta), tuputis menk., galmaras

(G. niekad, nesuspėja), peslys
tarm., menk., pesnotė tarm., menk., pragaištdienis tarm., Snaguda tarm.
tarm., menk.

g a i š i u s 41. (kuris veltui leidžia laiką, gaiš­
ta: G. žmogus) - ir gaišnūs (Gaišni darbi­

ninkė), delsus (Suglebęs, d. žmogus). 2. —»
gaišus

gaišnys, - e 4 ^ džiūsna
gaišnūs 4 —» gaišius 1
gaištaras i -» arklys č)
gaištas 4 —» gaištis
g a i š t i 1. (veltui leisti laiką: Gaišta visą die­
ną) - gaišuoti (po truputį) ir gaišuliūoti (Nėr

ko g., reikia eiti rugių vežti), trukti (Grįžk,
ilgai netrukdamas), dilti šnek. (Kur taip ilgai
dilai?), dylūoti šnek., krapštytis šnek., žūti
šnek. (Per kiauras dienas žuvo po svečius), badarauti tarm., dreižti tarm., durpti tarm., gaimarūoti tarm. (Negaimaruokit, o dirbkit),
gufsti tarm. 2. —» nykti 1 .3 .—» dvėsti 1
gaištingas l —» kenksmingas
g a i š t i s 2 (veltui laiko leidimas: Vienas g.
su tuo darbu) - ir gaišatis, gaištas (Darby­
mety svečiai tik g ), trūklius (Su tais pirki­
niais tik t.), ūžtrūkis (Daug užtrūkių turėjom
mieste), nuotrūkis tarm., badaras sv., dylatė
tarm., gufstas tarm.
gaišuliūoti —» gaišti 1
gaišuolis, -ė 2 —» gaišlys
gaišūoti -» gaišti 1
g a i š ū s 4 (kuris gaišina, nespartus: G. dar­
bas) - ir gaišlūs, truklūs (T. darbas austi),
naikūs tarm.
g a i v a l a s 3b (gamtosjėga: Vanduo, ugnis,
audra yra gamtos gaivalai) - stichija
g a i v a l i n i s 2 (priklausantis gamtos jė­
goms: Potvynis-g. reiškinys) - stichinis (Sti­

chinės nelaimės)
gaivalioti -» gaivinti
g a i v a l i š k a s i (neorganizuotas, staiga ki­
lęs: G. visuomenės sąjūdis) - stichiškas (Sti­
chiška demonstracija), spontaniškas

118

galąstuvas

gaivelėlis, gaivetis —» peikėtis
gaivingas l —» gaivus 1
g a i v i n t i (daryti gaivų, gyvybingą: G r y n a s
o r a s g a iv in a ž m o g ų ) - gaivalioti (V is a ip tą
s k e n d u o lį g a iv a lio jo , b e t n e a tg a iv in o ) , gyvin­
ti prk., Stiprinti prk., potrinti tarm.
g a i v ū s 4 1. (gaivinantis: G a iv i d rė g m ė , š i ­
lu m a ) - gaivingas stp. (G . lie tu s ), atgaivūs
(atgaivinantis), atgaivingas stp. (A . v ė ja s ). 2.
-» 2 gajus
gaižalas 3b-» gėrimas ||
gaižėti —» karsti
gaižulys 3b—» kartėlis
gaižūoti —» kaprizytis
gaižūs 4 1. —> kartus 1. 2. -» išrankus. 3. —»
kaprizingas
gajūkas 2 —» šlamutis
1 gajus 2 —» alavijas
2 g a j ū s 4 (turintis daug gyvybinių jėgų: G .
a u g a la s, g y v u ly s) - gaivūs ( K a tė - g. g y v u ­
ly s), atgajūs (A . m e d is ) , gyvybingas (G . ž m o g u s ), gyvastingas, vangūs tarm. ( V ž a l t y s )
gajūtė 2 -» ugniažolė
gaksoti —» riogsoti 1
g a 1 modai, (abejojimui reikšti: G . s v e č ių la u ­
k ia te , k a d p y r a g ų k e p a te ? ) - rasi (R . lig o n is
d a r n e m irs, p a s v e ik s ) ir rasit (R . su grįši, n e ­
p r a ž ū s i) , galbūt (G . ry to j n e lis)
galabinti, galabyti 1. -» žudyti 1.2. -» kamuoti
galą daryti —» žudyti
galą gauti —» mirti 1 ||
galantiškas l -» mandagus
galas 4 1. —>pabaiga. 2. -» pražūtis. 3. -» mir­
tis. 4. -» gabalas 1
galąsti -» aštrinti
g a l ą s t u v a s l (priemonė galąsti: K ir v į s u
g a lą s tu v u p a g a lą s k ) - uola (P a im k u o lą ir p a g a l ą s k p e i l į ) , akmuo, mūrmulas tarm., trūotas tarm., trutas tarm.; || pailgas galąstuvėlis
dalgiui pagaląsti, papustyti: būdė, glūdė, gū­
de, sudoklis; || medinė mentelė papustyti:
pustyklė (P ir m a d a lg į g a la n d a su s u d o k liu ,
p a s k u i d a r su p u s ty k le p u s t o ) , papustas ir


gaivingas

galą su galu sudurti

pūstas šnek., brūkštė šnek., mentelė šnek.,
šleiktuvė šnek., šleikštė šnek.
galą su galu sudurti (suvesti) —» išsiversti
galata b. 2 —» išdykėlis
galbūt modai. —» gal
galerija l -» eilė 1

galutinai prv. —» visa
galutinas 3b—» galutinis 1
g a l u t i n i s 2 1. (kuriuo kas baigiama: G .
s p r e n d im a s . G a lu tin ė i š v a d a ) - galutinas
( G a lu tin a p e r g a lė ) , baigiamasis (B. ž o d i s ) ,
baigtinis, pabaigtinis. 2. -» paskutinis 2

g a l ė t i (turėti jėgų, galios: J is g a li d a u g p a ­

g a l v a 3 1. (viršutinė kūno dalis:

- įstengti (Įste n ­
g ia d a u g p a k e l t i ) , išgalėti, pajėgti ( A r p a jė g ­
s i to k į s v o r į iš la ik y ti? ), valioti (V ie n a s n e v a ­
lio ja d ir b ti) , veikti (A r v e ik si ta i p a d a r y ti? ) ,
įveikti šnek. (N e v isi įv e ik ia la ik u d e rlių s u d o ­
r o ti), įkabinti šnek. (L e k ia k ie k įk a b in d a m a s ),
įkirsti šnek., iškirsti šnek. ( L e k ia a rk ly s k ie k
ti k iš k e r ta ) , išnešti šnek. (K o jo s n e iš n e š ė t o ­
d a ryti. B ė g a k ie k g a lė d a m a s )

lia u p a e i t i )

galėtynės dgs. 2 —» imtynės
galia 2 -» jėga
galiausiai prv. -» pagaliau
galiausias l —» paskutinis 2
galybė 1 1. —» jėga. 2. —» daugybė
g a l i m a s 3b(kuris gali įvykti, atsitikti, būti
atliktas: T oks a ts itik im a s g .) -įmanomas (Tas
ž y g is į .) ,

įvykdomas, įgyvendinamas

galinčius 2 —» stipruolis
galinė 2 —» mirtis
galynės dgs. 2 —» imtynės
galynėtis —» imtis
galingas l —» stiprus 1
galinis 2 —» paskutinis 2
g a l i o t i (turėti galią, teisę: Į s ta ty m a s ,
m a s g a lio ja )

- veikti

le id i­

(Į sa k a s j a u n e b e v e ik ia ,

p a n a ik in t a s )

galiūgas, -ė 2, galiūnas, -ė 2 -» stipruolis
galop prv. —» pagaliau
galūdas 2 —» plėšrūnas
galudienis l —» senas 1
galų gale —» pagaliau
galūnas -ė 2 —» žmogžudys
galuonis (-ies) v. 3b-» išdykėlis
galuoti 1. —» žudyti 1 . 2 . —» kamuoti
galūotis 1. - » imtis. 2. -> vargti 1 ||. 3. —> išdy­
kauti

P eržv e lg ė

smegeninė menk.
makaulė menk. (Jo tė ­

m a n e n u o g a lv o s ik i k o jų ) (T u rig e rą s m e g e n in ę ),

v ū n a s b u o ž ė m is s k a ld ė k r y ž iu o č ių m a k a u le s ) ,

makauza tarm., menk., buožė menk. ( D u o k g y ­
v a te i p e r b u o ž ę ) , apuokas tarm., menk., gūogė
tarm., kuogė tarm., kauše tarm., menk., kramė
tarm. (P r im y n ia u g y v a te i k r a m ę ) , kramaūlė
tarm., menk., kvaukė tarm., niek. (I r ta s a v o
k v a u k ę č ia k iš a ) , labuonė tarm., menk., smagalvė tarm., menk. 2. —» protas. 3. —» atmintis.
4. -» vadovas
galvą dėti (duoti, guldyti) - » laiduoti
galvą džiovinti —» mokytis
galvą kraipyti —» stebėtis
galvą laužyti —» galvoti
galvą lenkti —» sveikinti
galvą nešti aukštai —» didžiuotis
galvą padėti —» mirti 1
galvą paėsti —» įkyrėti
galvą pamesti 1. -» pamilti. 2. —» sumišti
galvą prarasti -» sumišti
galvą skaudėti —» rūpėti
galvą sukti 1. —» galvoti. 2. —» rūpintis. 3. —»
vilioti

galvą trinkti —» barti
galvą trukti 1. —» bėgti la). 2. —» išdykauti
galvažudys, -ė 34a —» žmogžudys
g a l v e n a 3a (linų galvelė) - galvojas
galvijagonis, -ė l —» piemuo ||
g a l v i j a s 2 (bendras karvės ar jaučio pa­
vadinimas: P ie m e n y s g in ė g a lv iju s n a m o ) raguotis, keltuva tarm., bandykštis tarm. (pla­
tesne reikšme). - Plg. g y v u l y s
galvijiena 1 —»jautiena
galvijininkas, -ė l —» piemuo ||
gaivingas l —» protingas

119


gandralizdis

gatvinis

gatvinis i -» aukštys
gaivintis rūpintis
galvočius, -ė 2 —» filosofas
galvojas l —» galvena
galvoje turėti —» atminti
galvokas 2 debesis 1
galvomis eiti —» išdykauti
galvónas 2 vadovas
galvos netekti išprotėti
galvos sukejas —» viliotojas
galvosūkis 1 1. rūpestis. 2.
galvotas l protingas

- dirbinys ( G in ta r o d .) , darinys,
fabrikatas (fabriko gaminys), produktas

m o n ė s g .)

( G a m y k lo s p . )

gaminti

daryti 1
g a m t a 4 (organinis ir neorganinis pasaulis:
G a m t o s p a s la p ty s , j ė g o s )

Plg-

prigimtis
gamtamokslis i

gamtotyra
g a m t o t y r a l (gamtos tyrimo mokslas) kaitulys

g a l v o t i (atlikti mąstymo veiksmą: /¿s i7gaz
g a lv o jo a p ie s a v o g y v e n i m ą )

- mąstyti (Ji
m ą s tė a p ie bern elį, a p ie s u n k ią j o d a le lę ), pro­
tauti (L o g i š k a i p . ) , samprotauti, m iStyti
knyg., godoti tarm. ( G o d o ja u g o d o ja u ir s u g o ­
d o ja u k a tr a n k ie m e liu j o t i ) , rymoti prk. (A l­
g ir d a s r y m o jo k a ip p e r g a lė ti), dūmoti sv. ( D u ­
r n e le s d ū m o j a u ) , a galvą sūkti (laužyti)
(įtemptai galvoti), pakaušį kasyti (krapšty­
ti) šnek - Plg. m a n y t i
galvotrūkčiais prv. (beatodairiškai greitai, ne­
žiūrint kur, virstant: B ė g a g .) - trūkčiagalviais (T. s m u k o p r o d u r is ), stačiagalviais (S.
n u k r ito n u o a u k š to ) , strimgalviais (S. n u s i­
rito n u o ša lin ė s ), kul(ia)virsčia (K . g a tv ė n p r o
la n g ą iš š o k o ) , verstakuliais, dūtkūliais tarm.,
kuliais, paknopstomis (kojomis kliūvant iš
greitumo), klūpiniu, šokiniu, smegčia tarm.
(S. o ž k a p u o lė p r ie k o p ū s tų ) , trinkuliais tarm.
(su triukšmu), skardūliais tarm., urduliais
tarm., įplūstais tarm., paplūstais tarm., aūlekomis tarm., patarándomis tarm. (P. n u o s t o ­
g o n u lė k ė ), kurnákuliais tarm., almais tarm.,
nósiarikom tarm. (veidu į žemę), nókabrazda tarm. - Plg. s k u b o m i s
galvoviršis i —» viršugalvis
galvožis l buožgalvis
gaivūs 4 —» protingas
g a m y b a i (organizuotas ko nors gamini­
mas: M a š in ų , p r e k ių g .) - produkcija
g a m i n y s 3b(kas pagaminta, padaryta: P ra -

120

- natūra. -

gamtamokslis
g a m t o v a i z d i s l (gamtos reginys apskri­
tai: G r o ž ė jo m ė s p i e t ų g a m t o v a iz d ž iu ) - pei­
zažas, kraštovaizdis (didesnės vietovės vaiz­
das), vietovaizdis (mažesnės vietovės vaiz­
das), žemėvaizdis (žemės paviršiaus išvaiz­
da), landšaftas (žemės paviršiaus plotas su
savitais gamtos vaizdais)
gamūs 4 —» produktyvus
gan prv. gana
g a n a prv. (tiek, kiek reikia: G a n a d u o n o s ,
m a is to ) - ir gan, pakankamai (P g e r a s b u ­

užtenkamai, užtektinai (P in ig ų tu r im e
u .), sočiai, ikvaliai, ligvaliai (P a ša ro l ) , a į
valias, iki valios šnek., iki kaklo (akių) šnek.,
iki soties šnek., per akis šnek., pilnos akys
šnek., be skundos šnek.
ganabinti, ganabyti žudyti 1
ganas 4 —» piemuo
ganda 4 baimė 1 ||
ta s ),

g a n d a s 4 (nepatikrinta, abejotina ar pra­
manyta žinia: S k le id ž ia g a n d u s. G a n d u s v ė ­
j a s n e š io ja flk.)

- paskala

(Jis p a s k a la s le i­

girdas (Š ito g ir d o to li p a s ie k t a ) , girslas tarm., nuogirdos (T o k io s ė jo p e r ž m o n e s
n .), paskalba tarm. ( K v a i lo s p a s k a l b o s ) , apskalba tarm., pagarsas tarm., pogarsis tarm.
gandėtis bijoti
gandinti gąsdinti
gandintis bijoti
gandrakojis 2 -» plonakojis
g a n d r a l i z d i s l (gandrų lizdas: A n t s t o ­
g o g a n d r a i s u s in e š ė g a n d r a liz d į) - garnializdis, gandrinė šnek.
d ž ia ) ,


garbinti

gandras

g a n d r a s 2 (didelis paukštis ilgomis kojo­
mis: S ty p č io ja g a n d r a s p o
v a r le s )

- gužas, gužutis

p e lk ę g a u d y d a m a s
(G . k a le n a s n a p u ) ,

garnys tarm. (D a ir o s i k a ip g. a n t s to g o ) , di­
dutis tarm., biisilas sv., starkus sv.
gandrasnapė 2 —» snaputis
gandrasnapis 2 -> dalgutis
gandražolė i -» snaputis
gandrinė 2 -» gandralizdis
gandrineti —» vaikščioti b)
gandrinti —» eiti 1 c)
gandriukas 2 —> dalgutis
gandus 4 —> baisus
ganedintis -» tenkintis
ganeti —» pakakti
ganėtinas i —» pakankamas
gangarineti, gangarioti —» vaikščioti a)
gangreit prv. —» beveik
gangrineti —» vaikščioti a)
gangrinti -» eiti 1 b)
gangsteriauti —» plėšikauti
gangsteris, -ė i —» plėšikas
ganiava i —» ganykla
ganyba i —» šėryba
g a n y k l a 2 (ganomoji vieta: K a r v ė s g a n o s i

ganiava ( G r a ž i g. ž ir g a m s g a n y ­
išgana šnek. (S u to k io m is iš g a n o m is n ė o ž ­
n e iš g a n y s i), pagania šnek. (M iš k a s - g e ra

g a n y k lo je )ti),
kų

p . g y v u lia m s )

sukimas kilpomis: S u k ru s

g a r b a n a i (susiraičiusių plaukų, vilnų ar
augalų pluoštas: G e lto n o s g a r b a n o s k r ito j a i
a n t p e č ių . R ū tų g a r b a n o s ) - ir garbinys (Jo

vyturas (P la u k a i
s u s is u k ę ) , spurgana tarm. ( Ė r a i t i s -

p l a u k a i r a itė si g a r b in ia is ),
v y tu ra is

v ie n o s s p u r g a n o s )

garbangalvis, -ė 2 —» garbanius
g a r b a n i u s , -ė 2 (kas su garbanomis: G a r b a n ė m e r g a itė ) - garbinius ( A r p a ž į s ti tą g a r ­
b in ių ? ) , garbangalvis, garbanplaūkis (G .
b e r n u k a s ) , garbanočius šnek., riestaplaūkis
šnek.

garbanočius 2 —» garbanius
g a r b a n o t a s l(sugarbanomis: G a r b a n o ti
p l a u k a i ) - garbiniuotas, susiraitęs, susisu­
kęs, susivijęs
g a r b a n o t i s (darytis garbanoms: J o s k a ­
s o s g a r b a n o ja s i) - ir garbiniūotis, raitytis
(P la u k a i r a ito s i) ir raitotis, rangytis, suktis,
vyniotis, frizūotis sv.
garbanplaūkis, -ė 2 garbanius
g a r b e 4 (visuomenės pripažįstama pagar­
ba už nuopelnus: J a m s u te ik ta d id e lė g. J is
n e te k o g a r b ė s ) - šlove (didelė garbė), goda
tarm. ( G o d o s s v e č ia s ) ,
e s ie l. ir g a r b ė ) ,

liaupse

gyrius psn.

psn. (J a m te ­

(Jie g a r b ę ir g yrių

n ie k in a )

ganyti —» saugoti
ganytojas, -a i —» piemuo
ganksoti -» riogsoti 1
ganovas, -ė 2 —» piemuo
ganus 4 penus
ganvaikis i —>piemuo
ganvėik prv. —> tuoj
garai dgs. 4 -> smalkės
g a r a n k š t i s (-ies) m. i (virvės, siūlo susi­
s iū la s m e ta s i į g a ­

- susurke, gargažė tarm. (Jis ja u g a r g a ž ė n s u s is u k o ) , antsuka tarm., sąsuka tarm.,
antšoka tarm.
garantija i —» laidas 1
ra n k štis)

garantuotai prv. —» tikrai
garantuoti —» laiduoti

garbėtroška b. (garbės siekiantis žmogus) tuščiagarbis menk.
g a r b i n g a s i (vertas garbės, girtinas: G .
ž m o g u s , d a r b a s ) - šlovingas (didžiai garbingas: S. v a r d a s ) , šaunūs (S. ž y g is ), pagarbūs
(P s v e č ia s ) , garbūs (G a r b ū s v y ra i to s ša lie s.
G . m ie s ta s ) , godingas tarm. (G o d in g a m e r ­
v

v

g a itė )

garbinys 3a—» garbana
garbiniuotas i —» garbanotas
garbiniūotis —» garbanotis
garbinius, -ė 2 -» garbanius
g a r b i n t i 1. (teikti garbę: G .
to ju s )

s a v o iš v a d u o ­

- girti, garbstyti, šlovinti (teikti šlo-

121


garsiakalbis

garbus
vę), dievinti (labai garbinti), adoruoti, aukš­
tinti prk., liaupsinti (dažnai su ironijos at­
spalviu), gulbinti tarm., posėti psn. (apie sta­
bus), a ditirambus giedoti knyg., į padanges
kelti. 2. —>idealizuoti. 3. —>gabenti
garbus 4 —» garbingas
gardas 4 1. -> aptvaras. 2. —> 1 banda 1
gardauti —>ragauti
gardelės dgs. 2 —>grotos
garderobas 2 —» rūbinė
gardėsis 2 —>skanėstas
gardėti —>skanėti
gardininkai dgs. 2 —» vežimas 1 ||
gardinys 3b-> aptvaras
gardinti —>skaninti
g a r d y s (-džių) dgs. m. 4 1. (vežimo šoninės
tvorelės: Vežime malkų sulig gardžių) - ve­
žėčios, karklės, karklubos tarm., šalibraukai
tarm. 2. —» vežimas 1
gardumynas i —>skanėstas
gardūs 3 —» skanus
gardžiakąsnis, -ė i —» smaguris
gardžiakvapis 2 -» kvapus
g a r d ž i u o t i s 1. (ragauti gardėsių, džiaug­
tis gardumu: G. uogomis, vaisiais) - skanėtis ir skonėtis, skanintis (S. pyragais), mė­
gautis, mėgautis tarm., garsiūotis tarm. (Garsiuojasi, net seilės varva). 2. —» gėrėtis
garėti —» vadėtis
gargalas 3b1. —>karkalas. 2. b. —>rėksnys 1

gargalynė 2 1. —>gerklė 1 ||. 2. b. —>rėksnys 1
gargaliuoti 1. —» skalauti 3. 2. —» rėkauti
gargalius, -ė 2 —> rėksnys 1
gargaras b. 2 —>■ilgšis
gargažė 2 1. —» 2 šlakas. 2. —>garankštis
gargčioti —> gagėti
gargėti 1. -» gagėti. 2. -» kalbėti c)
gargis l -> gurklys 1
garglinėti —» vaikščioti a)
garglinti —>eiti 1 b)
gargsėti —» gagėti
gargti —» karkuoti
gargulys 3b-» karkalas

122

garguoti -» karkuoti
gargūtis 2 —» karkalas
gargždas 2 —» žvyras ||
gargždynas i —» žvyrynas 1 ||
gargždynė 2 —>žvyrynas 2
gargždūs 4 —» kimus
g a r i n ė 2 (gobtuvas virš viryklės garams iš­
eiti: G. tr a u k ia g a r u s į k a m i n ą ) - garlaidė,
garininkas (P r o g a r in in k ą v e rtė si g a r o k a ­
m u o li a i) , garvilka tarm. (A tid a r y k g a rv ilk ą ,
k a d iš e itų g a ra i)

garininkas 2 —» garinė
garksoti —» riogsoti
garlaidė i —» garinė
garmalas b. 3b1. —» ėdrūnas. 2. —» rėksnys 1
garmalinė 2 —>gerklė 1 ||
garmaliūoti —» rėkauti
garmalius, -ė 2 -> rėksnys 1
garmasyti —» rėkauti
garmėti 1. —>bėgti 1 a). 2. —> skęsti
garmūtė 2 —» mutinys
garnėlis 2 —» aukšlys
garnializdis i —>gandralizdis
garniasnapė 2 —» dalgutis
g a r n y s 4 1. (toks pelkių paukštis, panašus
į gandrą) - gęšė, gęžė, gėršė tarm., kumpakaklis tarm., žūgara tarm. 2. —> gandras
garniūkas 2 1. -» snaputis. 2. —>dalgutis
garniūotas i —>margas 1
garnizonas 2 —»įgula
garo duoti 1. —>barti. 2. —» šėlti 2
garsamokslis l —>fonetika
g a r s a s 4 1. (ausimis pagaunamas oro vir­
pėjimas: T rim ito g. D a ik ta s b e g a r s o n u k r ito
ž e m ė n ) - balsas (M iš k e tik s k a m b a v is o k ie
b a ls a i) , skardas. 2. —
» žinia
g a r s e n y b ė b. i (garsus asmuo: P a s a u lin ė
g .) - įžymybė ( M ie s to į.) , žymenybė, pažiba
( S p o r t o p .) , žvaigždė prk. (K in o e k r a n o ž .)
g a r s ė t i 1. (būti garsiam: G a r s ė jo j i s s a v o
ž y g ia is ) - skllbti šnek. (P la č ia i j i s s k ilb o s a v o
d a r b a is ) , baisėti šnek. 2. —
» skambėti
garsiakalbis i —» garsintuvas


gaudus

garsingas

garsingas l —» garsus 1, 2
garsinti —» skelbti
g a r s i n t u v a s 2 (garso, balso stiprintuvas:
J is k a lb ė jo į g a r s in tu v ą ) - garsiakalbis ( R a ­
d ijo g .) , ruporas, megafonas (balso stiprin­
tuvas)

garsiūotis —» gardžiuotis 1
garsteklis 2 —» karkalas
g a r s u s 4 1. (išduodantis stiprų garsą: G.
v a r p a s ) - garsingas stp. (G . š a u k s m a s ) , skar­
dus (S. ju o k a s ) , skardingas stp. (S. m i š k a s ) ,
balsus (B a ls i a r m o n ik a ) , balsingas stp. (B a l­
sin g a d a in a ) , gaidus tarm. (G . b a ls a s ) , tran­
kus (kupinas trenksmo, aštraus garso: T ran ki
m u z i k a ) , trenksmingas (T. m a r š a s ) , triukš­
mingas (T. g a tv ių j u d ė j i m a s ) , šauksmingas
(S. b a l s a s ) , griausmingas (labai garsus:
G r ia u s m in g o s o v a c ijo s ) , perkūniškas (pana­
šus į perkūno balsą: P. s p r o g im a s ), kurtinan­
tis (K . tr e n k s m a s ). 2. (plačiai pažįstamas, ži­
nomas: G . ra šy to ja s, m o k s lin in k a s ) - garsin­
gas stp., išgarsėjęs (I. k e lia u to ja s ) , pagarsė­
jęs, žymus ( Ž s p o r tin in k a s ) , įžymūs (Į. v i­
s u o m e n ė s v e ik ė ja s ), didelis (D. r a š y to ja s ), di­
dis stp., žinomas, populiarūs, pašauktas
šnek. ( V is o je a p y lin k ė je p . k a lv is )

g a r š v a 4 (skėtinių šeimos augalas) - garšvelė, baltžiedė, vištakojis, vištanagė
garšvėlė 2 —>garšva
garuoti —» 1 aušti
garvilka 1 1. —» garinė. 2. b. —» rėksnys 1
gąsčioti —» bijoti
g ą s d i n t i (teikti baimę: G . g y v e n to ju s k a ­
ru, g a is r a is ) - gandinti ( G a n d i n o j ą k ie k ­
v ie n a s s ta ig u s s u b ild ė j im a s ) , bauginti (T o li­
m a k e lio n ė j ų n e b a u g in o ), baugštinti, baikštinti (ypač apie gyvulius: N e b a ik š tin k a rk lio ,
p a s k u i n e p a g a u s i), baidyti (P a u k š č iu s , ž u ­
v is b . ) , balsinti (Jis b a is in a ž m o n e s ) , bai­
minti ( J o k i e p a v o j a i m ū s ų n e b a im in a ) , bai­
linti ( N a k tis j į b a il in a ) , saikinti, šiurpinti
prk. ( N e r a m i jū r a š iu r p in o k e le iv į) , gorinti
tarm. ( N e g o r in k l a k š t i n g a l ė l ė s ) , stremėnti

tarm. (V ilk a s a v is s tr e m e n a ) ,

baūbinti (bau­

bu) tarm.

gąsdintis —» bijoti
gąslūs 4 —» bailus
gąstauti —» bijoti
gąstūs 4 —> baisus
g a š 1a 4 (šiurkštus lytinis traukimas;y4/qys d e ­
g ė g a š la ) - gašlūmas ( G a š lu m u d e g a ) , gaš­
lybė, goslūmas tarm. (Jį a p i m d a v o g .) , goslybė tarm.
gašlybė i —» gašla
gašlingas i —» gašlus
g a š 1y s, -ė 4 (kas gašlus: G . n e s u v a ld o s a v o
j a u s m ų ) - gašlūnas (S e n a s g .) , goslius tarm.
gašlūmas 2 —» gašla
gašlūnas, -ė 2 —» gašlys
g a š l ū s 4 (jaučiantis šiurkščią lytinę aistrą:
G a š li m o te r is ) - gašlingas stp., goslūs tarm.,
goslingas tarm., stp. - Plg. a i s t r i n g a s
gatvę matuoti —» vaikščioti e)
gatvės moteris (mergina) —» prostitutė
gatvinis i —» nepadorus
gaubėti —» dėvėti ||
g a u b l y s 4 (rutulio formos žemėlapis:
m ės g .) -

Ž e­

globusas

gaubrys 4 —> kalva
gaubstyti —» siaustyti
gaubšle 4 —> gaubtuvas 1
g a u b t a s 2 (lempos apdangalas: L e m p a su
ž a liu g a u b tu ) - apgaubas, gaubtūvas
gaubti -> 1 siausti 1
g a u b t i n ė 2 (rąsto šono lenta) - papėntis
g a u b t ū v a s 21. (galvos apdangalas, ppr.
segamas prie apsiausto: E in a

g a u b tu v ą p a ­

- gaubšle ( S lė p ė s a v o v e i d ą p o
g a u b š le ) , gobtūvas (V y r a i u ž s i m o v ę a n t g a l ­
v o s g o b t u v u s ) , vaura ( V s a u g o jo v e id ą n u o
š a lč i o ) , mūturas, kapišonas sv. 2. -> gaub­
s is ta tę s )

tas

gaudagrašis, -ė 2 —» šykštuolis
gaudesys 3b1. —» skambesys. 2. —» ūžesys 1
gaudyti —» vaikyti
gaudūs 4 —» skambus 1

123


gaudutis

gėdytis

gaudutis 2 —» vilkelis
gaūgaras 3b—» viršukalnė
gaugnóti —» kalbėti g)

įg ijo m o k s lo , p r o to , ž in ių ),
j u s b a ld u s ) ,

įsitiekti

g a u j a 41. (šunų, vilkų ir kitų gyvulių būrys:
S ta u g ė v ilk ų g a u jo s )

- ruja, grujà

tarm.

2.

(žmonių būrys, susimetęs nusikalstamai
veiklai: P r ie šų g a u jo s įs iv e r ž ė į m ū s ų š a lį) -

banda

klika, šutvė šnek. (S u s i­
òrda prk., govėda sv. ( G ir ­

(P lė šik ų b .) ,

r in k o p e š tu k ų š .) ,
tu o k lių g. )

gaujótis -> lakstytis ||
gaurai dgs. 4 —» plaukai ||
gaurys, -e 4 —» gaurius
g a ū r i u s, -ė 2 (kas gauruotas: K o l g. n u p lik s,
ta i p li k is s u š a ls flk.) - ir gaurys, plùskis, gau­
ruočius šnek., kaltumus menk.
gauruočius, -tė 2 —» gaurius
g a u r u o t a s l 1. (apžėlęs gaurais: G . lo ­
k y s ) - pluskótas ( P š u o ) , skarotas. 2. —
» tur­
tingas
gausa 4 1. —> turtas. 2. —» perteklius
gausėti —» daugėti
gausiai prv. —>daug
gausybė 1 1. —» perteklius. 2. —» daugybė
gausingai prv. —> daug
gausingas i —» gausus 1, 2
gausinti —» dauginti
gausmas 4 1. —» skambesys. 2. —» ūžesys 1
gausti 1. —» skambėti. 2. —> ūžti 1
g a u s u s 4 1. (didelio kiekio, skaičiaus: G.
d erliu s. G . b ū r y s ) —gausingas stp. (G . lie tu s ),

didelis

(D id e lė š e im a ) ,

ž m o n ių ) ,

gingas

daugùs

didis

stp. (D . p u lk a s

dauapstus (A.

(D . s k a ič iu s g y v u lių ) ,

stp. (D a u g in g a š e im y n a ) ,

apstingąs stp., kaupus ( K a u p i ž ū k ­
lė ), tirštas prk. (T iršta m i n i a ) , nesuskaito­
mas ( N e s u s k a ito m o s m in io s ž m o n i ų ) , neiš­
senkamas ( N š a lti n is ) , neišsemiamas. 2.
(apie lietų: G. lie tu s p a l i j o ) - gausingas stp.
(G a u s in g a liū tis ) , sodrus (D u lk ia s. lie tu s ),
skalsus (L ie tu s b u v o n e s m a r k u s, b e t s .)

š a ltin is ),

g a u t i 1. (pasidaryti turinčiam: G a v a u p i n i ­
gų , g ėlių , d a r b o ) - įgyti (pastangų dėka: Jis

124

įsitaisyti

įsigyti (Įsigijo n a u ­

(Į s ita is ė m e a v ilį b ič ių ) ,

pasirūpinti
(P a s ir ū p in o m ž i e m a i m a lk ų ) , laimėti (K ą tu
la im ė s i n ie k o n e d ir b d a m a s ? ) , pelnyti (P e l­
n ia u p a s itik ė jim ą , p a g a r b ą ) , pešti šnek. ( G r į­
ž o m a ž a i k ą p e š ę s ) , lapoti tarm. 2. —>griebti
gautis 1. —» peikėtis. 2. —» sveikti. 3. —» vykti 1
gaužas b. i —» žioplys
gaūžti —» 1 siausti 1
gaūžtis —» kūprintis
gavinys 3b—» rezultatas
gebenė i —» spuogas
gebenėtas i —» spuoguotas
gebenėti —» spuoguoti
gebėti —» mokėti 1
g ė d a i (nemalonumo jausmas dėl blogo pa­
sielgimo, darbo: K a is ta iš g ė d o s . P a d a r ė m a n
g ė d ą ) - sarmata (T u rė k i s a r m a to s ta ip d a ­
r y ti), negarbė (Jis d a u g k a r ty b ė s ir n e g a r b ė s
p a t y r ė ) , nešlovė (Jis n e š lo v ę u ž s itr a u k ė ) , ne­
ganda, akibrokštas šnek. ( G a v o a k ib r o k š tą ) ,
akškaistis šnek., nūomentas tarm.; || drova
(varžymosi jausmas) ir drovis
gedauti —» ilgėtis
gedėti —»liūdėti
gėdėtis —» gėdytis
gėdingas 1 1. —» drovus ||. 2. —>niekšiškas
gėdinti 1. —>gėdyti. 2. -> prievartauti
g ė d y t i (kelti peiktiną elgesį: G. n e d o r ė lį) ir gėdinti, sarmatyti, begėdinti (begėdžiu
vadinti); || drovinti (daryti drovų), a akis
badyti (blizginti, spiginti, svilinti, trinti,
tvilkyti) šnek.
g ė d y t i s (jausti gėdą: G. į a k is p a ž iū r ė ti) ir gėdėtis, sarmatytis (S. p r a š y ti) , drovėtis
( S a v o a š a r ų d . ) , varžytis (V. v ie ša i p a s i r o d y ­
ti), kaisti prk., raudonyti prk., raudonuoti prk.,
rausti prk. ( K o tu r a u sti m a n e p a m a t ę s ? ) , nėgandotis tarm. (K ia u lė n e žin o , k a s y r a n .) , sarmotis tarm., a akis kaitinti (deginti, degti,
svilti, plikti) šnek., vėžį virti šnek., neturėti
kur akių dėti šnek.
(Į s itie k š iltų d r a b u ž ių ) ,


gedulas

gedulas 3b—» liūdesys
gedulingas 1 -» liūdnas 1
gegė 2 -» gegutė
g e g n ė 2 (stogo spyris: Jau stogui gegnes sta­
to) - sparas (Vienas s. nuo stogo nukrito),
kreklas tarm.
g e g u t ė 2 (kukuojantis miško paukštis: Rai­
ba g. sode kukavo) - gegužė (Gegužės ir straz­
dai lakstė po orą), gegė tarm. (Aš pasiverčiau
į girios gegelę), degūlė tarm., degute tarm., deguže tarm., kūkūžė tarm.
gegutės muilas —» putoklis
gegutės rūtelė —» žvirbliarūtė
gegužė 3b-» gegutė
gegužėtas i —» margas 1
g e g u ž i n ė 2 (pasilinksminimas gamtoje:
Jaunimas suruošė miške gegužinę) - žalimas
tarm. (Eisim į žalimą)
gegužraibis l —» margas 1
geiba b. 4, geibena b. i —» paliegėlis
gėibėti —» alpėti
gelbti 1. -» silpti. 2. -» alpti. 3. -» dvėsti 1
geibulys 3b—» apalpimas
geibūs 4 —» lepus
geida 4 —» noras
geidauti -» norėti
geidulingas l —» aistringas 1
geidulys 3b—» aistra 1
geidūs 4 —» aistringas 1
geinys 4 1. —» apmatai 1 .2 .—» ritmušas
geinyti -» prašyti 1 ||
geismas 4 1. —» noras. 2. —» aistra 1
geismingas i, geismus 4 —» aistringas 1
gelsti —» norėti
gėižėti -» rūgti 1 ||
gėla 4 —» skausmas ||
g ė l a s 4 (nesūrus: G. vanduo) - prėskas (nei
sūrus, nei rūgštus: R pienas. Prėska duona)
gelčius, -tė 2 -> arklys e); kumelė č)
g e l b ė t i (ateiti į pagalbą: G. žmogų iš bė­
dos. G. skęstantį) - vaduoti (Vaduoja vienas
kitą nelaimėje). - Plg. p a d ė t i
g e l d a i (medinis plokščias indas: Geldoje

geltas

minko tešlą, plauna drabužius) - niekočia
(Niekočioje vaiką plauna) ir niekėte
g e l d u t ė 2 1. (toks moliuskas) - skvaukė
tarm. 2. —
» kiaukutas 1
g ė l ė 4 (augalas gražiais žiedais: Darželio,
kambario g. Gėlių puokštė) - žoljmas (Dar­
želio žolynai), vainikas tarm.
geležė 2 —» peilis 1
geležiniai dgs. 2 —» pančiai 1
geležinis 2 1. —» kietas 1 .2 .—» stiprus 1
geležis (-ies) m. 3b—» pjūklas
geležius 2 —» kalvis
geležtė 2 —» peilis 1 ||
g ė l e ž u o n y s (-ių) dgs. v. i (tokia arklių li­
ga: Arklys geležuonis įgavo) - jnosės (Arklys
įnosėmis serga), ^plautis, pažandės (Vaistai
nuo pažandžių), ūžžandės
gėliapuodis i —» vazonas
gėlynas i —» darželis
g e l m ė 4 (gili vieta: Paskendo jūros gelmė­
je) - giluma (gilioji vieta: Pati upės g.), gylė
(Įbridom į pačią gylę) ir gylis, gilūžė (Čia
pati ežero g.), gilynė, gelmenys (Jūros g.),
gilversmė psn., sietuva (Prigėrė sietuvoje). Plg. b e d u g n ė
gelmenys (-iį) dgs. m. 3b—» gelmė
gelmingas l -» gilus
geinyti 1. -» mušti 1.2.-» varyti 1
g e l s t i (darytis geltonam, gelsvam: Rudenį
lapai gelsta) - geltonyti (Ligonio veidas geltonija), geltėti, gelsvėti (Plaukai gelsvėja)
g e l s v a s 4 (šiek tiek geltonas: G. lapas) gelzganas (G. veidas), geltonokas (Geltonokiplaukai), apygeltonis (Avižos jau apygeltonės), pogeltonis, gelsvokas (Sūris gelsvo­
kas), apygelsvis, pogelsvis
gelsvėti —» gelsti
gelsvinti —» geltoninti
gelsvis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
gelsvokas i —» gelsvas
gelsvuoti —» geltonuoti
gelta 4 -» geltligė
geltas 4 —» geltonas

125


geltena

geltena b. l -> pageltėlis
geltėti —>gelsti
geltgėlė 1 —> dagišius
g e l t i 1. (leisti geluonį: Bitės, širšės gelia) gilti (Kaigeras oras, bitės negilia), kirsti (Bi­
tės kerta), kapoti, kąsti. 2. —» skaudėti ||
geltinti —» geltoninti
geltis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
g e l t l i g ė l (tokia liga: Jis toks pageltęs, gal
serga geltlige) - gelta (Jį g. užpuolė)
geltnosa b. 2 —^ vaikėzas
g e l t o n a s i (vėdryno spalvos: G. vaškas,
kiaušinio trynys) - ir geltas ret., auksinis prk.
(Auksiniairudens lapai), gintarinis prk. (Gin­
tarinės kasos)
geltonimas i —» trynys
g e l t o n i n t i (daryti geltoną) - geltinti,
gelsvinti (daryti šiek tiek geltoną)
geltonai —» gelsti
geltonokas i —» gelsvas
geltonpiėnė 2 —» ugniažolė
geltonplaukis, -ė 2 —» blondinas
geltonsnapis 2 —» vaikėzas
geltonūkė 2 —>vėdrynas
g e l t o n u o t i (būti, rodytis geltonam: Lau­
kai geltonuoja nuo svėrių) - geltūoti, gelsvuoti (rodytis gelsvam: Rugiai jau gelsvuoja)
geltpiėnė 2 —» rudmėsė
geltrunas 2 dagišius
geltūoti —» geltonuoti
geluo (-uoniės) 3b—>■geluonis
g e l u o n i s (-iės) v. 3b(vabzdžio puolimo ar
gynimosi organas: Bitės, širšės g .)- gylys (Bi­

tė gylį įleido į ranką), geluo tarm.
gelzganas 3b—» gelsvas
gelžinikė 2 —» gluodenas
gėlžlankis i ratlankis 2
g e m a l a s 3b(tik pradedantis augti organiz­
mas: Augalo g. Trynio gemalėlis) - embrio­

nas
gembė 1 1. —» kablys 1.2. —>vingis
gėmbėtas l —» vingiuotas
gembinė i —» kabykla

126

gera valia
gembnosa b. 2 —» kumpanosis
genėklis 2 —> kirvis ||
generacija i —» karta 1
g e n e s y s 3b(aptvertas kelias, kuriuo gyvu­
liai genami į ganyklą: Išgink galvijus į genesį) - ir genetys, išgana (Karvių išminta i.),

išvara (Išvaros tvoras reikia sutaisyti), valyk­
la, pragina tarm. (Užkaišiojo praginos spra­
gas), bandotakis (B. labai užklampotas)
g e n ė t i (kapoti šakas medžiui: Obelį, ber­
žą g .) - skaboti (Liepą reikia s., labai gožia
daržą)
genetys 3b—» genesys
genezė 2 —» kilmė
genialūs 4 —> gabus
gentainis, -ė 2 —» giminaitis
gentautis, gėntintis —» giminiuotis
gentis (-iės) v. 4 1. —» giminė 1. 2. b. —» gimi­
naitis
gentiškas i —» giminingas
g e o l o g i j a i (Žemės susidarymo mokslas)
—žemėtyra knyg.
geradaiybė i
labdara
geradarys, -ė 34b—> labdarys
geradarystė 2 —» labdara
gėralas 3b—» gėrimas ||
1 g ė r a s 4 (teigiamas savo ypatybėmis: G.
žmogus. G. gydytojas. Gera prekė) - labas (L.
pavasaris. Laba tavo išmonėlė), lemtas (L.
drabužis, maistas, žmogus), doras (D. valgis.
Dora sveikata), padorūs (R medis, drabužis),
šaunūs (labai geras: S. darbas, žmogus), pui­
kūs (P. specialistas), taurūs, vykęs (V. pa­
veikslas, sumanymas), panašūs šnek. (Čia dar
p. laikrodis), valyvas tarm., žmoniškas (Jo
dar žmoniška sveikata), neblogas, nepeik­
tinas, nebartinas, nepriekaištingas
2 geras 4 turtas
gėras i —» ėriukas
geraširdis 2 nuoširdus
geraširdiškumas 2 —» malonė
gėrauti 1. —» girtauti. 2. —» gerti a)
gera valia —» geruoju


gerti

gerbiamasis

gerbiamasis (-oji) —>tu
g e r b t i 1. (rodyti pagarbą: G. tėvus, moky­

tojus) - tausoti šnek. (T. svečią), lenkti prk.
(Visų lenkiamas ir gerbiamas žmogus), go­
doti šnek. (Tėvusg.), lankoti tarm. (Aš mokė­
čiau mošelę L), respektuoti. 2. —» rengti 2.
3.

-> švarinti 1. 4. -> slaugyti
gėrėjas, -a i —» gėrikas
gėrėlis 2 —» ėriukas
g e r ė t i 1. (darytis geresniam: Sveikata, dar­
bas gerėja) - tobulėti (darytis tobulesniam:
Žemės ūkio technika tobulėja). 2. —>sveikti
g ė r ė t i s (džiaugtis kuo nors geru: G. mo­
kinių darbais) - grožėtis (džiaugtis kuo nors
gražiu: G. gamtos vaizdais), grožiūotis, gra-

žiūotis (Visija gražiuojasi), neatsižiūrėti (N.
gėlėmis), žavėtis (labai gėrėtis, grožėtis: Z
meno kūriniu), gardžiuotis šnek., skanintis
šnek., mėgautis tarm., a negalėti akių ati­
traukti (atplėšti), akių nenuleisti, akimis
glostyti (gerti) šnek., akis pakabinti (padė­
ti) šnek.
gergžti —» girgždėti
geriausias i —» pirmarūšis
gėrybė l —» turtas
g ė r i k a s, -ė 2 (kas geria, vaišinasi alkoholi­
niais gėrimais: Alaus g.) - ir gėrėjas (Šoka
šokėjėliai, geria gėrėj ėliai), gėrovas, gerintas
(Vyras buvo baisus g.)
g ė r i m a s i (kas geriama: Prinešė visokių
valgių bei gėrimų) - gėris (Ligonis vienu gė­
riu gyvas)’, || prastas gėrimas: gėralas menk.
(Nenutikęs tavo gėralas), gaižalas menk., gyžalas menk., bizalas menk., Iškalas niek. (Toks
l. tik šuniui), maūkalas menk., pliurpalas
menk., siufbalas menk.
g e r i n t i 1. (daryti geresnį: G. darbą, mate­
rialinę būklę) - tobulinti (daryti tobulesnį:
T. stilių, kalbą, mašiną). 2. —» taikinti
g ė r i n t i s (stengtis kam įtikti: G. tėvui, prie
tėvo) - teiktis (T. vyresnybei), meilintis (bū­
ti meiliam kam: M. šeimininkui), malonėtis
(Saldžiais žodžiais malonėjosi) ir malonin-

tis, lipšnintis (Lipšninasiprie tėvo), glaus­
tytis prk., gretintis prk., dailintis prk. (Irdailinasi kaip bajoras prie ožkos flk.), šlaistytis
prk., smailintis prk., juok., suktis prk., labintis
šnek., šlidintis šnek., limėntis šnek. (Šuva limenasiprie žmogaus), bruožtis tarm. (B. prie
merginų), gluosniūotis tarm., lypstintis tarm.,
lūngintis tarm., mėglautis tarm., pleiktis tarm.,
a ratą sukti šnek., sparną rėžti šnek.-Plg. p a ­
^

^

v

taikauti

gėrioti 1. —» gerti a). 2. —» girtauti
1 gėris 2 —» gėrimas
2 gėris 2 —» turtas
gėriukas 2 —» ėriukas
g e r k l ė 3 1. (priekinė kaklo dalis: Griebė jį

už gerklės) - kaklas prk., šnek., stemplė prk.,
šnek.; || rėklė menk., koserė šnek. (Paleido savo koserę), kakarinė niek. (Saukia iš visos ka­
karinės) , gargalynė tarm., niek. (Uždaryksavo
gargalynę!), garmalinė tarm., niek., gomurinė
niek. (Ausis spengia jų gomurinės), liėlė tarm.
2. —» ryklė

gerklę laidyti —» rėkauti
gerklę paleisti —» rėkti 1
gerklę plėšyti (plėšti) —» rėkauti
gerklėti —> rėkauti
gerklę užkimšti —» nutildyti
gerklę užpilti —» nugirdyti
gerklę užrišti —» nutildyti
gerklinė 2 -» difteritas
gerklininkas, -ė 2, gerkliūgas, -ė 2, gerklonas, -ė 2 —» rėksnys 1
gerklūtė 2 —» aukšlys
geros dienos nematyti —» vargti 1
geros galvos —» protingas
gėrovas, -ė 2 —» gėrikas
g e r o v ė i (geras, aprūpintas gyvenimas: Ma­
terialinė g. Jie gerovėje gyvena) - labas (Vi­
suomenės l.), taura tarm. (Nėra tauros su juo),
labadė tarm. (Dabar jam pati l.)
g e r t i (ryti skystį: G. vandenį, pieną, alų, vy­
ną) - siurbti (pro siaurai sudėtas lūpas),
gurkti; a) po truputį gerti: gėrioti (Vaistus

127


giedrėti

gerumu

g ), gėrauti, girsnoti, gurkšnoti (Alų g.) ir
giirkčioti (Gurkčiojo po gurkšnį), gurkšeti,
girkšnoti, siurbčioti (Vyną siurbčioja) ir
siurbsnoti, siurbseti, siurbstyti, lukėnti šnek.
(Karveliai lukena vandenį), luknoti šnek.,
klukšnoti tarm. (klukšniais gerti); b) godžiai,
daug gerti: kaūšti (Alų k.), kliaūkti šnek.,
kliokti šnek., maukti šnek., riaukti šnek., trauk­
ti prk., šnek., vempti šnek. (Vempia kaip veršis
pieną), plempti menk., pampti menk., bizyti
šnek., būbyti šnek. (Karvė bubija pamazgas),
pliinyti šnek., pliuiyti šnek., pliūšinti šnek. ir
pliiišyti šnek., kliukinti šnek. (Kliukina butelį
užsivertęs), lenkti prk. (L. vieną stiklą po ki­
to), mesti prk. (Jis gerai meta), pliurpti prk.,
menk., rauti prk., srėbti prk., sriaubti prk. ir
sriuobti šnek., murkti prk., lakti prk., menk.,
ryti prk., menk., sprogti prk., menk., mukinti
tarm., muktuoti tarm. (dideliais gurkšniais),
triaūbti tarm., triaūkti tarm., talambyti tarm.,
tvalnyti tarm.
gerumu prv. —» geruoju
gėrunas, -ė 2 —> gėrikas
geruoju

prv.

(taikiu būdu, be prievartos:

Atiduok skolą g.) - gerumu (Prašyk g, ir ati­
duos), gražiuoju (Susitarė g.), gražumu, do­
ruoju (Su juo nei d., nei piktuoju nesusišne­
kėsi), a gera valia
gervasnapė 2 —» dalgutis
gervė i -> 1 kartis 1 ||
gėrvena i —>gervuogė
gervetas i —» margas 1
gerviakaklis 2 —» plonakaklis
gervinąs 3b—» margas 1
gervineti —» vaikščioti b)
gervinti —» eiti 1 c)
g e r v u o g ė i (dygliuotas augalas su valgo­
momis uogomis) - draskė, gėrvena, krumuogė, krantuogė
gėsauti —» norėti
g e s i n t i (daryti, kad nebedegtų: G. ugnį,
žiburį) - ir gesyti, blėsinti (B. žarijas), dvisinti (D. ugnį), slopinti prk.

128

gesyti —>gesinti
gestas 2 —» mostas
1 g ė s t i, genda, gedo (darytis netinkamam:
Mašina ėmė g. Dantys genda) - trikti (Varik­
lio veikimas trinka), krikti (Sveikata, nervai
krinka), a iš rikiuotės eiti knyg.
2 g ė s t i, gęsta, geso (nykti ugniai, šviesai:
Ugnis, gaisras gęsta) - blėsti (Laužas blės­
ta), blankti, dvisti (Ugnis dvysta nuo dūmų),
slopti prk. (Žarijos slopsta), merktis prk.
(Lempa merkiasi, baigiasi žibalas); || apie ža­
rijas: blaisėti, plėinėti, plėnyti tarm.
gestikuliuoti —» mostaguoti
gėsulas 3b—> nuodėgulis
gęšė l —» garnys 1
getrai dgs. 2 —» antkurpiai
gęžė l —» garnys 1
gybena i —» paliegėlis
gybti —» silpti
gydalas 3b-> vaistas
gydykla 2 -> sanatorija
gydyklas 2 -> vaistas
g y d y t i 1. (daryti, kad pagytų, išgytų: G. li­
gonį, žaizdą) - vaistyti psn. (Jis kiauras kojas
senelei vaistė), sanuoti knyg. 2. (būti gydyto­
ju) - gydytojauti knyg., daktarauti šnek.
g y d y t o j a s , - a i (gydymo specialistas: Vi­
daus, nervų ligų g-) - daktaras šnek. (Ligonis
kreipėsi į daktarą pagalbos), medikas (ne tik
gydytojas, bet ir felčeris, akušeris)
gydytojauti —» gydyti 2
gyduolės dgs. 2 —» vaistažolės
giedorius, -ė 2 —» dainininkas
giedoti 1. —» dainuoti. 2. —» čiulbėti 1
g i e d r a s 4 (praleidžiantis spindulius, per­
sišviečiantis: G. oras, vanduo) - skaidrus (S.

stiklas, vanduo), vaiskus (V oras, vanduo),
blaivus (apie orą), skaistūs (S. šaltinio van­
duo, dangus), aiškus, ryškūs, tyras (apie
orą, vandenį), gaidrūs tarm., gaisūs tarm., balžas tarm. (apie dangų), sarkanas tarm.
giedravalkis i katarakta
giedrėti —» giedrytis


giedrinti

giedrinti

gimtinis
- skaidrinti
vaiskinti ( Š a l­
skaistinti, tyrinti, gaidryti

1 . (daryti

giedrą)

(P iln a tis s k a id r in a p a d a n g ę ) ,
tis v a is k in a o r ą ) ,

2. —>džiovinti
giėdrintis —» giedrytis
g i e d r y t i s (darytis giedram, šviesiam:
tarm.

D a n g u s g ie d r ija s i - n y k s ta r ū k a s, d e b e s y s ) -

ir giėdrintis, giedrėti (O r a s g ie d r ė ja ) , skaidrintis ir skaidrėti, vaisketi, blaivytis ( B la i­

blaivėti, skaisteti, aiškė­
ti, šviestis ( I š r y tų š v ie č ia s i - n e b e lįs ), švisti
(Š v in ta d a n g u s ) , šviesėti, saulėti, šviesuoti,
švaistytis (P o tr u p u tį j a u š v a is to s i) , dienotis
(Jau d ie n o ja s i, tu o j ir s a u lė p a s i m a t y s ) , blandytis tarm. (P r a d ė jo iš p a š a lių b .) , dairytis
tarm., gaidrytis tarm.
giesmė 3 1. -> daina. 2. -> čiulbesys
giesmingas i —> melodingas
giesmininkas, -ė 2 —» dainininkas
giėžti 1. —» ėsti 2. 2. —» prašyti 1 ||. 3. —>pykti.
v o s i o ra i a p te m ę ),

4.

-> keršyti
giežulys 3b-> kartėlis
giežuonis (-ies) b. 3b—» įkyruolis
giežus 4 1. —> kaprizingas. 2. —» įkyrus
gigantas, -ė l —» milžinas
gigantiškas i —» didelis 1
gija 4 1. —» siūlas. 2. —» ryšys 1
gyla 4 -> skausmas ||
gilbti —» sveikti
gildyti —> skaudinti
gylė 4 —» gelmė
g i l ė s dgs. 2 (tokia kortų ženklų forma:

nosė šnek., juok. 2. —» mirtis
giluma 3b-> gelmė
g i I ii s 4 (toli einantis žemyn, tolyn: G. eže­
ras, šulinys. Gilios šaknys, raukšlės) - dubus
(Dubi lėkštė), įdubus, bedugnis (labai gilus:
B. ežeras), gelmingas (G. okeanas)
gilužė 2, gilversmė i —» gelmė
g i m d a 4 (organizmo dalis, kur auga vaisius)
- vėdmenys tarm. (gyvulių: Karvės v.)
gimdyti (prž. g i m t i : G. vaiką) - mažuotis
šnek. (turėti mažą: Mažavosi ligoninėje). - Plg.
v aikuo tis
gimdytojai dgs. i —» tėvai
g i m d y v ė 2 (naujagimio motina) - šešiau­

ninkė psn.
g i m i n a i t i s, -ė i (tos pačios giminės žmo­
gus: Artimas, tolimas g.) - giminietis, gimi­
nė (Turime daug giminių), gentis (Susirinko
gentys ir pažįstami) ir gentainis, pagentainis tarm., savaitis tarm. (Anas man s.)
g i m i n ė 3b 1. (grupė žmonių, turinčių ben­
drus netolimus protėvius: Tų didelė g.) - gen­
tis (Suvažiavo visa g.), padermė (Išmirė visa
jų p.), artimieji, savybė tarm. (Reikia savybę
aplankyti)', || kiltis (giminių, genčių grupė).
2. b. —» giminaitis

G ilių

- kryžiai
gyliava i, gyliavimas i —» zyliojimas
gilynė 2, gylis 2 —» gelmė
tū z a s )

g y l y s 4 1. (vabzdys, kurio lervos parazituo­
ja po gyvulio oda) - dvilinkė. 2. —» geluo­
nis
gyliuoti -> zylioti
gilsnoti —» skaudėti ||
gilti -> gelti 1
g i l t i n ė 3a 1. (mirties simbolis - žmogaus
griaučiai su dalgiu: S u d ž iū v u s k a ip g . ) - be-

giminietis, -ė 2 —» giminaitis
g i m i n i n g a s l (giminiškai artimas: Gimi­
ningos tautos) - giminiškas (Giminiškos kal­
bos), giminus ret. (Kuršių kalbos būta gimi­
nios, bet ne tolygios su latvių kalba), gentiš­
kas (Gentiški žmonės)
giminiškas l —» giminingas
g i m i n i u o t i s (palaikyti giminiškus san­
tykius: Jie kad ir tolimi giminės, bet gjminiuojasi) - gėntintis (Anie nebenori su mumis g.,
labai nupuiko) ir gentautis
giminus 3b—» giminingas
gymis 2 1. —> prigimtis. 2. —» išvaizda. 3. —»
veidas 1
gimtasis (-oji) —» gimtinis
gimtinė 2 —» tėvynė
g i m t i n i s 2 (kuriame gimta, tėvams pri-

129


girkšnoti

gimulys

klausantis: G. kaimas) - gimtasis (G. mies­
tas), savas (S. kraštas)
gimulys 3b—» vaikas
g i n č a s 2 1. (skirtingų nuomonių gynimas:
Smarkus g. dėl teisės) - disputas (viešas gin­
čas moksline tema), diskusija (išsamus
svarstymas), debatai (ginčai, svarstymas par­
lamente), polemika (aštrus ginčas spaudo­
je ar susirinkimuose), sąspyris šnek., kivir­
čas šnek. 2. b. —» priešgyna
g i n č y t i s (ginti savo nuomonę: Užsispyrus
g.) - diskutuoti (Jo pasiūlymai diskutuojami), disputuoti (Šiuo klausimu mokslinin­
kai tebedisputuoja), debatuoti (Parlamento
atstovai debatuoja), polemizuoti (dalyvauti
polemikoje), oponuoti (viešame pasikalbė­
jime prieštarauti, reikšti priešingą nuomo­
nę), spyriotis šnek., kivirčytis šnek. (Kuopoje
vyrai kivirčijasi), kirstis prk. (Aštriaikertasi),
kapotis prk. (Ėmė tarpusavyje k.), stačiuotis
tarm., remėzytis tarm.
g y n e j a s, -a i 1. (kas gina, užstoja ką: Nu­
skriaustojo g.) - užtarėjas ir užtarytojas
(Našlaičio u.). 2. —» advokatas
gynėti —» baigti
gingarūoti —» eiti 1 c)
g y n y b a l (organizuotas gynimas, gynimo­
si taktika: Krašto g .) - defenzyva
ginioti —» vaikyti
gynioti 1. -> 1 ginti. 2. —> drausti
gyniotis —» gintis
ginklinė i, ginklūdė 2 —» arsenalas
ginklus sudėti —» pasiduoti
gintarai dgs. 3b—» karoliai
gintarinis 2 —» geltonas
1 g i n t i (saugoti nuo pavojaus, neduoti
skriausti: G. šalį nuo priešų.) - užstoti (U.
kaltinamąjį), užtarti (ginti žodžiu), gynioti
džn. (Gynioja kaip pempė vaikus flk.)
2 ginti 1. —» varyti 1 .2 .—» vyti 1
g i n t i s (nesutikti su kaltinimu, priekaištu:
Ginasi nieko neėmęs) - neprisipažinti (Ne­
prisipažįsta kaltas esąs), gyniotis džn. (Nesiv

130

gyniok, pasakyk visą teisybę), a akis versti
(statyti) šnek.
gintulys 3a—» priešgyna
g i p s a s 2 (panašus į kreidą mineralas: Gip­
so statula) - mielas psn., alebastras (smul­
kiai sumaltas)
g i r a 4 (gėrimas iš duonos plutų, obuolių ir
kt.: Išgėriau giros stiklinę) - rūgštelė šnek.,
skinkis tarm., raugiėnė tarm.
girda 4 —»klausa
girdas 4 —» gandas

g i r d y t i 1. (duoti gerti: Girdo arklius, kar­
ves) - lakinti (apie šunis, kates). 2. (duoti
gerti svaigalų) - rydyti niek.
girdus 4 —» klausus 1
girgauti, girgčioti, girgėti, girgsėti -> gagėti
girgžčioti —» girgždėti
girgžda 4 —» grižas
girgždėlė 3b1. —» grižas. 2. —» griežlė
girgždėnti —» girgždėti
g i r g ž d ė t i (išduoti trynimosi garsą: Lan­
ginės, ratai, sniegas, batai girgžda) - girkšėti,
girgždūoti (Varteliai girgždavo), girgždėnti
slp.., girgžduliūoti slp., girgžčioti (tarpais),
gergžti (Gergždžia kaip netepti ratai), gurgž­
dėti (apie sniegą, batus), cypti (Sniegas cy­
pė po kojomis), čirpti (Durys čirpė veriamos),
kirkti (Neteptas tekinis važiuojant kirkia),
čirškėti (Čirška langinės, rogės, sniegas),
skripsėti tarm. (Skripsi vartai), skrypuoti
čirikūoti tarm.
girgždūlis 2 1. —> arklas. 2. -» vyris II
girgžduliūoti, girgždūoti —» girgždėti
giria 2 —» miškas
g y r i m a s i s i (kėlimas savo nuopelnų, ge­
tarm.,

rųjų ypatybių: G. protu, sveikata, sėkme) gyrius psn. (Tuščias žmonių g ), girklas psn.
gyrius 21. —» gyrimasis. 2. —» pagyrimas. 3. —»
garbė
girklas 2 —» gyrimasis
girklūs 4 —» pagyrus
girkšėti —» girgždėti
girkšnoti —» gerti a)


gyvenimas

gyrmakšlys
gyrmakšlys, -ė 3b—» pagyrūnas
girnakalys 34a—» kūltupis
gyrpelnys, -e 3b—» pagyrūnas
girslas 4 —» gandas
girsnoti —» gerti a)

g i r t a s 3 (apsvaigęs nuo alkoholio: Parėjo
iš vaišių g., girtutėlis) - neblaivus, pasigėręs,
nusigėręs (N. svirduliuoja), pasilakęs niek.,
nusilakęs niek. (Visiškai n. žmogelis), nusikaūšęs šnek., nusitašęs šnek., juok., a akis pri­
sipylęs, dryžos akys, šlapiomis akimis. -

Plg. a p y g i r t i s
g i r t a u t i (nuolat gerti alkoholinius gėri­
mus) - gerauti (po truputį gerti) ir gėrioti,
girtuokliauti (būti girtuokliu), a į bumą imti
šnek., į gerklę pilti (mesti) šnek - Plg. g e r t i
girtavimas i —» girtuoklystė
girtė 2 —» girtuoklė
girti -» garbinti 1
girtokas i —» apygirtis
g i r t u o k l ė 2 (viržinių šeimos augalas; jo
uoga) - ir girtė, šilauogė, vaivoras
girtuokliauti —» girtauti
g i r t u o k l i s , -ė 2 (kas girtauja, nuolat pa­
sigeria: Girtuokliui ir lašas malonu ) - alko­
holikas (kas liguistai linkęs į alkoholinius
gėrimus), balagulys niek. (kas girtas po ba­
las gulinėja), plačiagerklis niek., šlapjurgis
tarm., niek., kaklėga tarm., niek. (Tikras k., vi­
suomet vaikščioja girtas), pasilakėlis menk.
apsilakėlis menk., a plati (velnio, vilko) ger­
klė menk.
g i r t u o k l y s t ė 2 (besaikis vartojimas al­
koholinių gėrimų) - girtavimas, alkoholiz­
mas
gyrunas, -ė 2 —» pagyrūnas

g y s l a i (kraujo ar limfos tekamasis kana­
las: Kraujas gyslose tvinkčioja) - kraujagys­
lė; || vena (gysla, kuria kraujas teka į širdį);
arterija (gysla, kuria kraujas teka iš širdies)
gyslalapis i, gyslažolė i —» gyslotis
gyslinis 2 -» rimbas
gyslinti —» eiti 1 b)

gyslioti —» traukti 1
gyslius -ė 2 -» paliegėlis
gysločius 2, gyslonas 2 -» gyslotis
g y s l o t i s 2 (žolė plačiais lapais) - ir gysločius, gyslonas, gyslalapis, gyslažolė, trau­
kas, traukutis, trauklapis, trukžolė, traukažolė, raukas
gyti -» sveikti
gyva baimė (bala) —» daug
gyvai prv. —» greitai 1
gjVakaras 34a —» džiūsna
gj^aliojimas l —» gyvenimas 1

g la b o ti -» gyventi 1
gj^anašlis, -ė i —» išsituokėlis
gyvaplaukiai dgs. i —» plaukai ||
gyvas 31. -»judrus. 2. -» svarbus 1.3 .-» vikrus
gj^as galas (kelmas) —» daug
gyvas kraitis—» pavainikis
gyvastingas i —» 2 gajus
gj^astį padėti -» mirti 1
gj^astis (-ies) m. l -» gyvybė
gj^as velnias -» daug
gyvata 2 1. —» gyvenimas 1. 2. —» gyvybė
g y v a t ė 2 (nuodingas roplys: G. įkirto į ko­
ją. Raitosi kaip g.) - angis (Vaistai nuo angiesįkandimo) , piktoji (Šnypščia iškelmop.),
dryžoji šnek. (dryža gyvatė), margoji šnek.,
rainoji šnek., ilgoji šnek. (I. įkando), pantinė
šnek. (didelė kaip pantis), kirminas šnek., kir­
v

mėlė šnek., šnypštėlė šnek., vabalas šnek., čiu­
žinąs tarm., ŠiŪkŠtinaS tarm.
gyvatininkas, -ė i —» burtininkas
gyvavimas i —» gyvenimas 1

gj^ė 2 -» pempė
gyvėdis, -ė 2 —» plėšrūnas 1
gyvena 3a -» gyvenimas 1
gyvenamoji (-osios) dkt. —» troba
g y v e n i m a s i 1. (gyvo buvimas, egzista­
vimas: Prasidėjo naujas g .)- gyvavimas, bū­
vis (Kova dėl būvio), būtis, buitis, egzisten­
cija, vegetavimas (menkas, sunkus gyveni­
mas), vegetacija, gj^aliojimas menk., gyve­
na tarm., gyvata psn. (Kokia ten jog.!). 2. (lai-

131


gyventi

kas nuo gimimo iki mirties: T ru m p a s, ilgas
g . ) - amžius (J a u n a s a m ž iu m i, s e n a s p r o tu ) ,
mėtai ( S u la u k ė d a u g m e tų ) . 3. —» būstinė
g y v e n t i 1. (būti gyvam: Ilg u s m e tu s g .) gyvuoti (K a ip g y v u o ja te , a r sv e ik i? ), egzistuo­
ti, amžiauti šnek. (V is ą la ik ą č ia n e a m ž ia u s i ) , gyvalioti menk. (šiaip taip gyventi), kru­
tėti šnek. ( K a ip k r u ta te ? ) , vegetuoti, kūturti
tarm. (menkai), tauruoti tarm. (gerai gyven­
ti). 2. (turėti kur buvimą: G . m ie ste , k a im e )
- būti ( T ė v a s b ū n a p a s s ū n ų ) , laikytis ( Š io ­
s e g ir io s e v ilk a i la i k o s i ) , strimpti tarm. 3. —
»
dirbti 1 ||
gyvėnžiūra i —» pasaulėžiūra
gyvėsis 2 —» paliegėlis
gyvėti —» vikrėti
g y v y b ė l (galia būti gyvam: G y v y b ė s ir m ir ­
tie s k la u s im a s ) - gyvastis (G. u ž v isk ą b r a n ­
g e s n ė ) , gyvata Psn. (Ilga g .)
gyvybę palydėti —» mirti
gyvybingas l —» 2 gajus
gyvybinis i, gyvybiškas l —» svarbus 1
gyvija 2 —» gyvūnija
gyvinti 1. —» gaivinti. 2. —» vikrinti
g y v u l y s 3a(keturkojis žinduolis: N a m in is ,
la u k in is g ) - keturkojis; || žvėris (laukinis,
ppr. plėšrus gyvulys).- Plg. g a l v i j a s
g y v ū n i j a 2 (visi gyvūnai: Ž e m ė s g . ) - gy­
vija (G. y r a g y v ių v is e ta s ) , gyvūnai, fauna
gyvuoti —» gyventi 1
gizelis 2 —» padėjėjas
gyžalas 3b—» gėrimas ||
gižėklis, -ė 2 —»įkyruolis
gižėnti —» kvaršinti
gižeti —» karsti
gižius 4 1. —» kaprizingas. 2. —»įkyrus
gižtelėti —» rūgštelėti ||
gižti -» rūgti 1
gižūs 4 1. —» rūgštus. 2. —» kaprizingas. 3. —»
įkyrus
glaboti 1. —» griebti 1 .2 .—» valyti 1 .3 .—» sau­
goti. 4. -» prašyti 1
glabužys 3b-» gabana

132

glaustytis

gladiolė 2 -» kardelis
g l a i s t a s 4 (minklė langų stiklams ir kt. li­
pinti) - kitas sv.
g l a i s t y t i (lipinti glaistu: G langų stiklus)
- kituoti sv.
g l a m o n ė t i (apkabinti švelniais rankų ju­
desiais: Tavo vaikeliai vėl tave glamonės ir bu­
čiuos) - myluoti (Motina myluoja kūdikį),
mieluoti (Tėvas jo niekad nemielavo) ir mielauti, malonėti (Sesuo seserį malonėja, bu­
čiuoja), glóbstyti (Paėmė ant rankų vaiką, vėl
lingavo, globstė, bučiavo), glėbesčiuoti (Ap­
spito mane giminės irglėbesčiuoja), glamžuo­
ti šnek., Ómelèti tarm.
glamužys 3b—» gabana
g l a m ž y t i (velti, daryti nelygų, sumaigytą:
G. drabužius, popierius) - ir glamžuoti, man­
kyti (M. rankoje kepurę), maigyti (M. dra­
bužius, grybus), lamdyti (Kam lamdai apy­
kaklę?), gniaužyti (rankomis), grumdyti
(Skalbinius geldoje grumdo, trina), laminti
(Ėmė jį lokys l.), laménti slp., gneténti (Gry­
bų negnetenk), gnežėnti, niurkyti (Vaikas
niurko kačiuką), grumuliuoti tarm., gūrmulti tarm., lamžuoti tarm., maukšlioti tarm.
(Maukšliojo tarp rankų kepurę), makūlinti
tarm., niaunióti tarm., varškanoti tarm. (Nevarškanok drabužių), varkšlioti tarm., valtàbyti tarm.
glamžuoti 1. —» glamžyti. 2. —» glamonėti
glaudytis -» glaustytis 1
g l a u d ū s 4 1. (artimų santykių: Glaudi
draugystė, šeima) - artimas, intymūs. 2. -»
meilus
g l a u s t a s 4 (apie minčių dėstymą, stilių:
G. kelionės aprašymas) - trumpas (T apsa­
kymas), trumpasškis (Trumpasakė kalba),
lakūniškas, lapidarūs (L. stilius)
g l a u s t i (dėti, kad liestųsi: G nugarą prie
krosnies) - šliėti (Š. kopėčias prie sienos)
glaustyti —» skliaustyti
g l a u s t y t i s 1. (nuolat glaustis: Vaikas prie
motinos glaustos) - glaudytis (Glaudos šuo


glažutė
šlaistytis (K a tė š l a i s t o s p r i e k o ­
j ų ) , šlaukstytis tarm. 2. -» gerintis
g 1 a ž ù t ė 2 (toks gvazdikinių šeimos auga­
las) - ragainė
glebė 2 -» kazlėkas
glėbesčiuoti -» glamonėti
glėbiūotis -» imtis
g 1 ė b n a s 4 (neturintis tvirtumo, stangrumo:
G . k ū n a s ) - glebus ( G le b i r a n k a ) , gležnas
( G le ž n a ž o lė ) , išglebęs (I. k a ip le p š ė ) , išglėžęs (V a ik a s i., n e stip ru s), suglebęs (N u o k a r š ­
č io la p a i s u g le b ę ), suglėžęs, nulėpęs (N u lė p u s io s a u s y s ), susmukęs (S. g r y b a s ), ištižęs,
sutižęs (K o v a ik š ta i to k s s .? ) , tižus
g l ė b t i (netekti stangrumo, jėgos: D a r ž o v ių
la p a i g le m b a n u o k a itr o s ) - glėžti ( L ig o n io ir
k ū n a s j a u g l ę ž t a ) , tižti, lėpti ( P a k a n d o š a ln a
la p u s, d a b a r lė p s ta ) , leipti (K o jo s le ip s ta n u o
n u o v a r g io ), smukti ( N u o š ilu m o s g r y b a i g re it
s m u n k a ), dribti, bliiikšti, gniužti, lėkšti
tarm., liuršti tarm., žiebti tarm.
glebus 4 -» glebnas
glėimės dgs. l —> gleivės
g l e i v ė s dgs. i (tirštas lipnus skystimas: Ž u ­
vų, g ry b ų g . ) - gliaūmės (S ū ris g lia u m ė m a p ­
s itr a u k ė ) , glitėsiai, glėimės ( M ė s o s g .)
gleizà b. 4 —» terlius
glėizoti, glėmoti -» terlioti
glemžti 1. -» griebti 1. 2. -» ėsti 1 a). 3. -»
vogti
glergéti 1. -» virti 1 ||. 2. -» kalbėti c)
glėrinti -» gverinti
glermėti -» burbuliuoti
gl érti -» gverti
glėtarnoti, glėtoti -» terlioti
gležnas 4 1. —» glebnas. 2. -» lepus
glėžti -» glėbti
gliaudyti —» aižyti 1
gliaudùs 4 -» aižus 1
gliaumà b. 4 -» terlius
gliaūmės dgs. 4 1. -» gleivės. 2. -» pelėsiai ||
gliaumyti —» pelėti ||
gličas b. 2 —» snarglius
a p ie k o ja s ) ,

gluodenas

gliėti - » tepti 1
glite 2 -» snarglys
glitėsiai dgs. 2 —» gleivės
glitlaiža b. 1 -» snarglius
glitūs 4 1. —» slidus 1. 2. -» ėdus 1
gliurgeti -» virti 1 ||
g l o b a 4 (globojimas, saugojimas nuo ko: Pa­
ėmė našlaitį į savo globą) - patronatas, pro­
tekcija, rūpyba. - Plg. p r i e g l a u d a
g l o b ė j a s , -ai (kas ką globoja, užtaria: Naš­
laičių, nepilnamečių g .) - globotojas, patro­
nas, protektorius (Jis mano p.), užstovas,
kuratorius knyg., šefas. - Plg. g y n ė j a s 1
g l o b o t i (teikti globą, apsaugą: G. svetimus
vaikus, našlaičius) - kuruoti, patronuoti,
proteguoti, šefuoti. - Plg. 1 g i n t i
globotojas, - a i - » globėjas
globstyti 1. -» siaustyti. 2. -» glamonėti
globti i -» siausti 1
globusas i -» gaublys
glodyti -» naikinti
glodūs 4 -» lygus 1
glosnūs 4 -» meilus
glotnas 4 -» lygus 1
glotninti - » lyginti 1
gludas i -» vidurys 2
glude 2 -» galąstuvas ||
glūdėti - » tūnoti
g l ū d i n t i (trinant lyginti paviršių: Gludin­
tas veidrodis) - šlifuoti
glūdinti -» sėlinti
gludišius 2 -» pakalnutė
glūdoti - » tūnoti
glūduma 3%glūdumas i -» vidurys 2
gludūs 4 —» lygus 1
glūdūs 4 -» niūrus 1
gludūtis 2 -» pakalnutė
glumas 4 —» 1 beragis
glūmis, -ė 2 —» 2 beragis
glūmti -» kvailėti
g l u o d e n a s 3b (į gyvatę panašus nenuo­
dingas roplys) - žibulys, varinūkė, gelžinikė tarm.

133


gluodnas

gluodnas 4 -» lygus 1
g l u o s n i s i (medis, mėgstantis drėgmę:
P a u p ia is g lu o s n ia i a u g a ) - žilvitis (Ž ilv ič io
d ū d e lė )

gluosniuotis —» gerintis
gluotnas 4 —» lygus 1
gnaibioti —» gnaibyti
g n a i b y t i (džn. g n y b t i : Ž ą s y s g n a ib ė ž o ­
lę ) - ir gnaibioti, gnybčioti (S p e ig a s g n y b č io jo n o s į) , žnaibyti ( A n ty s ž n a ib ė v irta s b u l­
v e s ), žnybčioti, knaibyti (K . p ir š ta is d u o n o s
m in k š tim ą )

gneiza b. 4 —» terlius
gneizinti —» terlioti
gnetėnti, gnežėnti, gniaužyti —» glamžyti
gniaužtas 1 1. -» plaštaka. 2. -» sauja 1
gniaužti -» malšinti 1
gniaužtūkai dgs. 2 -» spaustukai
gnybčioti -» gnaibyti
gnybeklis 2 —» žnyplės
g n y b t i (pirštais, snapu, replėmis spausti:
Ž ą s in a s g n y b ia į b la u z d ą ) - žnybti (M e d is
p jū k lą ž n y b ia ) , kneibti (K . d u o n o s m in k š ti­
m ą ) , kniebti tarm. (V ie lą r e p lė m is k n ie b ia )
gnybtūkai dgs. 2, gnybtuvai dgs. 2 -» žnyplės
gnyplės dgs. l -» žnyplės
gniutulas 3b-» gumulas
gniužis 2, gniūžtė 1 1. —» gumulas. 2. —» gabana
gniužti —» glėbti
gniužulas 3b1. —» gumulas. 2. -> gabana
gnomas 2 ^ nykštukas 1
gobėti -» dėvėti ||
gobėtis 1. -> gobšauti. 2. -» norėti
gobingas l —>■gobšus
gobis 2 -> gobšumas
gobstyti -> siaustyti
g 6 b š a s, -ė 2 (gobšus, godus žmogus: G o b ­
š u i n ie k a d tu r to n e g a n a ) - gobšuolis ir gobštuolis (T o k s g . v is k ą g o b ia ) , godas, godunas
(G a r b ė s g . ) ir goduolis, godišius šnek. (G. tik
p in ig a is d ž ia u g ė s i), daugianoris (M a ž a tū r is
- d a u g ia n o r is ), platakis prk., gabas tarm., pra-

134

godus

gobėlis tarm. (P r a g o b ė liu i n e g a li g e r k lė s u ž ­
k iš ti) , springla tarm., niek., Žabtas tarm.
g o b š a u t i (būti gobšiam: G. tu r to ) - ir
gobštauti, gobetis, godetis (Jis p in ig ų g o d is i)

gobšybė i, gobšystė 2 -> gobšumas
gobštauti -» gobšauti
gobštūmas 2 -> gobšumas
gobštuolis, -ė 2 gobšas
gobštūs 4 —» gobšus
g o b š u m a s 2 (noras pernelyg daug turėti:
T u rtu o lis p a s iž y m ė jo d id e liu g o b š u m u ) - gob­
šystė (P e r s a v o g o b š y s tę ir s v e ik a tą p r a r a d o )
ir gobšybė (G. s lo p in a s ą ž in ę ) , gobštūmas,
gobis, gobulys, gobūmas, godumas (T u rtu o lį
im a d a r d id e s n is g . ), godulystė, godulys (P e l­
n o g .) , godas ( N e p a s o tin a m a s g ) , goslūmas
tarm., goslybė tarm.
gobšuolis, -ė 2 gobšas
g o b š ū s 4 (norintis pernelyg daug turėti: G.
p in ig ų ) - ir gobštūs, gobūs (G. k a ip v ilk a s
m ė s o s ) , gobingas stp., godūs (G. va lg io , g ė r i­
m o ) , godingas stp. (B u v o b e g a lo g. p o n a s ) ,
nepasotinamas prk., goslūs tarm., pragobūs
tarm., Uvėrūs tarm.
gobti -» 1 siausti 1
gobtuvas 2 1.-» gaubtas. 2. -» gaubtuvas 1
gobūmas 2, gobulys 3b-» gobšumas
gobūs 4 -» gobšus
goda 4 1.-» svajonė 1. 2. -» garbė
1 godas 2 1. —» gobšumas. 2. b. -» gobšas
2 gūdas 2 -» varnalėša
1 godetis 1 . - » norėti. 2. - » gobšauti
2 godetis -» peikėtis
godingas l 1. -» gobšus. 2. -» garbingas
godišius, -ė 2 -» gobšas
godlapis i -» varnalėša
godonė 2 -» pagarba
godoti 1. -» galvoti. 2. -» svajoti. 3. -» gerbti 1
godulys 3b, godulystė 2, godumas 2 -» gobšu­
mas
godunas, -ė 2, goduolis, -ė 2 -» gobšas
godūs 4 -» gobšus


gramozdinti

gogla
gogla b. i —» žioplys
goglinėti —» vaikščioti a)
goglinti —» eiti 1 b)
gokčioti 1. —» žagsėti. 2. -> kūkčioti
goksoti —» žiūrėti 1 ||
gokšėti —» žagsėti
gomurinė 2 —» gerklė 1 ||
gomurinę uždaryti —» nutilti
g o m u r y s 3a(burnos, krosnies viršus:

T aip

r y d a m a s ir g o m u r į išdegsi. K r o s n ie s g. iš d e ­

- dangūs (B u r n o s d. išp lik o . K r o s n ie s
b y r a ), velvė tarm.
gongalvis, -ė i —» padauža
goniava i -> 1 banda 1
gorėti —» karsti
gorinėti —» vaikščioti f)
1 gorinti —» eiti 1 d)
2 gorinti —» gąsdinti
1 gorūoti —» norėti
2 gorūoti —> eiti 1 b)
gorūs 4 —» kartus 1
goslybė 1 1. —» gobšumas. 2. —» gašla
goslingas l -> gašlus
goslius, -ė 2 -> gašlys
goslūmas 2 1. —> gobšumas. 2. —» gašla
goslūs 4 1. —> gobšus. 2. -» gašlus
goti -> eiti 1 a)
govėda b. i —» gauja 2
gožė 4 —» lukštas 1 ||
gūželis b. i —» žioplys
gožineti —> vaikščioti i)
gožinti —> eiti 1 n)
1 gožti 1. -> griauti 1. 2. -> pilti 1
2 gožti -> stelbti
grabalioti -> čiupinėti ||
grabalius, -ė 2 -> sugrubnagis
grabas 4 -> karstas
grabinėti -> čiupinėti ||
grabišius, -ė 2 -> 1 vagis ||
grabnyčia 2 -> graudulinė
graboti -> čiupinėti
grabštauti —>vagiliauti
grabštūkas, -ė 2 —» 1 vagis ||
gęs)

d.

grabūs 4 —» graibštus
gracingas i —» grakštus
grafa 2 -> skiltis
grafinas 2 -> butelis ||
grafomanas, -ė 2 -> rašeiva
grafūoti —» skilčiuoti
graibinėti 1. —» čiupinėti ||. 2. —>samstyti 2
graibyti 1. -> graibstyti 1. 2. -> čiupinėti ||. 3.
-> samstyti 2. 4. -> pirkinėti
graibstinėti —» samstyti 2
g r a i b s t y t i 1. (stengtis paimti, pastverti:
Pinigus saujomis graibstė) - graibyti (Gai­
džio duotas, avino graibo flk.), tvarstyti (Ką
randa, tą tvarsto) ir stvarstyti (Prekes išran­
kus.), grobstyti (Šunys lapės uodegą grobs­
tė).!. —>samstyti 2. 3. —» pirkinėti
g r a i b š t a s 2 (ant lanko aptemptas tinklas
žvejoti: Su graibštu gaudė karosus tvenkiny­
je) - krytis (Sunku lydeką į krytį įginti), sam­
tis (Po samčio uodega blaškėsi žuvis), kau­
šas (Galą kaušo karpių ištraukė)
g r a i b š t ū s 4 (vikrus sugriebti, pačiupti:
Katė g. gyvulėlis) - grabūs (Grabios rankos),
graibūs (Graibūspirštai), čiupnūs (Ciupnūs
nagai)
graibūs 4 —» graibštus
graikštunas, -ė 2 —»išlepėlis
graikštūs 4 —>išrankus
graižtva i —» sriegis
g r a k š t ū s 4 (proporcingai, dailiai sudė­
tas: Grakšti mergaitė. Grakščios kojos) - gra­
cingas (Gracingijudesiai), elegantiškas (E.
vyras)
gramantas 2 -> grumstas
gramas 2 -» atraja
gramblotas i —» grubus 1
grambuolys 3a 1. —» mėšlavabalis. 2. —» kark­
vabalis
gramdyti —» skusti 1
gramozdas 2 1. -» griozdas 1. 2. —» liurbis
gramozdiškas i 1. -» griozdiškas 1. 2. —» ne­
vikrus
gramozdinti —» rioglinti 1

135


gražybė

gramzda
gramzda 4 -> grimzlė
gramzdas 2 gružlys
gramzdeti -> skęsti
gramzdinti —» skandinti
grandai dgs. 4 -> lubos
grandas 4 —» grįstas
grandinė 2 —» eilė 1
grandinės dgs. 2 —» pančiai 1
grandiniai dgs. 3a—» pagrandos
grandiozinis i, grandioziškas i 1. —» didelis.
2.
didingas
grandyti —» skusti 1
grasa 4
drausmė
grasynė b. 2 —^įkyruolis
g r a s i n t i (įspėjant gąsdinti: G. ginklu) ir grasyti (Motina graso vaikui pirštu), grū­
moti (G. kumščiu, botagu), grumenti slp.,
grumzti tarm. (Kur kas didesnis pavojus
grumzdė), gražėti tarm., a kumštį rodyti šnek.
grasyti -> grasinti
grasmė 4 —» drausmė
grasūs 4 1. —» koktus. 2. -> nuobodus
grašiai dgs. 2 -> pinigai ||
graublė 4 -> gruodas
graudenti —» graudinti
graudingas i —» graudus 1
g r a u d i n t i (kelti gailestį, ašaras:/o verks­
mas širdį graudino) - graudenti slp., gailinti
(Neverk, motin, negailink savo vaikų), skur­
dinti (Neverk, mergužėle, neskurdink širde­
lės). - Plg. l i ū d i n t i
graudintis —» gailėtis
graudis 2 —» liūdesys ||
graudoti —» guostis
g r a u d u l i n ė 2 (degama prie numirėlio
vaško žvakė) - gabija (Šviesiai dega gabijėlė
Qk ), grabnyčia iv.
graudulingas i -> graudus 1
graudulys 3b-> liūdesys ||
g r a u d ū s 4 1. (graudinantis, keliantis gai­
lestį: G. balsas volungėlės, dargraudesnis mo­
tinėlės) - graudingas stp. (Graudinga gies­
mė), graudulingas stp. (G . dejavimas), gai­

136

lūs

( G a ili o s a š a r o s ) ,

gailingas

stp. (G . p r a ­

skurdūs (S . b a l s a s ) , aisūs tarm.,
skriaudūs tarm. - Plg. v e r k s m i n g a s . 2.
-> trapus 1
graukšeti, graukšnoti —» kramtyti 1 ||
grauža 4 —» skausmas ||
graužas 3 1. —» žvyras ||. 2. —>graužtas
graužatis (-iės) m. 3b 1. —» rūpestis. 2. —» liū­
desys ||
graužavirba i —> nėgė
graužena l —» špyga
graužimas i —>žvyrynas 1 ||
graužynė 2 —» žvyrynas 2
graužlys 4 1. —>kriaukšlys. 2. —» graužtas
g r a u ž t a s 2 (nugraužtas likutis: O b u o lio ,
k ria u šė s g .) - graužlys ( O b u o lio n ė g r a u ž lio
n e lik o ) , graužas (K o p ū s tų v ie n i g r a u ž a i te li­
k o - ta ip k ir m ė lė s s u ė d ė ) , grūžas ( B u lv ė s g .) ,
nuograuža (Z u ik ių n u o g r a u ž o s ), kaulas šnek.
g r a u ž t i 1. (dantimis skutant ėsti: Ž ie v ę k iš ­
k is g r a u ž ia ) - gremžti (V o v e rė rie šu tą g r e m ­
ž ia ) , skūsti ( Š u o k a u lą s k u ta ) , gružloti (pa­
mažu graužti). 2. —» barti ||. 3. —>ėsti 2
graužtis 1. —» rūpintis. 2. —» gailėtis. 3. —» bar­
tis ||
graužulys 3a 1. —» rūpestis. 2. —» liūdesys
graviruoti —» raižyti 1
graviūra 2 —» raižinys
grąža 4 —> skersvagė
grąžas -> lanktis 1 ||
gražbyliauti —» kalbėti b)
gražbylingas i —» iškalbus
gražbylys, -ė 3b—» kalbėtojas
gražbylystė 2 —» iškalba
gražeiva b. i —» dabita
grąžėlis 2 —» lanktis 1 ||
g r a ž ė t i (darytis gražiam, gražesniam: M e r ­
g a itė s u lig m e ta is g r a ž ė jo ) - grožeti (Š v ie č ia ­
si, g r o ž ė ja j o s v e id a s ) , daileti (A u g o ir d a il ė jo
v a ik in a s ) , puiketi
1 gražiakalbis 2 —» iškalbus
2 gražiakalbis, -ė 2 kalbėtojas
gražybė i —> grožis
šy m a s),


greitėti

gražinys

gražinys 3b—» papuošalas
g r a ž i n t i (daryti gražų, gražesnį: G. kam­

barį paveikslais) - grožinti, puošti (P. kapą
gėlėmis), dabinti (Galvą rūtomis d.), dailin­
ti (Senis klumpes dailino), puikinti (labai
gražinti), dekoruoti (D. salę, kambarį), or­
namentuoti, čiustyti šnek. (Ciustija, puošia
mergaitę), pustyti prk., šnek. (Pusto jaunąją,
puošia)
g r ą ž i n t i (gautą dalyką atiduoti: G. skolą,
pinigus) - sugrąžinti (Sugrąžink, ką esi paė­
męs), atiduoti (A. skolintą knygą), sugręžti
šnek. (Sugręšiu lobį, skriaudas atlyginsiu), at­
gręžti šnek. (Atgręžiupinigus, kai turėsiu), at­
kišti šnek. (A. skolą), atkamšyti šnek. (po tru­
putį)

gražioji lytis —» moteris 1
g r ą ž y t i 1. (rankas: Verkė, grąžydama ran­
kas) - laužyti (Iš sielvarto laužė rankas),
narstyti (Iš skausmo narsto rankas), sukio­
ti. 2. -» gręžioti
gražiuoju prv. —» geruoju
gražiuotis —» gėrėtis
gražmena 3b—» papuošalas
gražnius, -ė 2 -> dabita
gražoti —» grasinti
g r ą ž u l a s 3b (kartelė vežimui valdyti: Arklys pasibaidęs grąžulą nulaužė) - rodiklis,
grįžulas
gražumynas i —» papuošalas
gražumu prv. —» geruoju
g r a ž u o l i s , -ė 2 (kas gražus: G. vaikinas) puikuolis (Puikuolė stirna), skaistuolis
(Skaistuolė mergaitė)
g r a ž u s 4 (teikiantis pasigėrėjimą savo iš­
vaizda: G. paveikslas, vaizdas, veidas) - dai­
lus (labai gražus: Tai daili, tai graži mergai­

tė), dailingas stp., estetiškas (Estetiška išvaiz­
da), puikus (Pparkas. Puikūs namai), skais­
tus (apie veidą), puošnus (išpuoštas, išgra­
žintas: Puošnūs drabužiai. Puošni lėlė), dabus tarni. (Dabusžirgo karčiai), šaunus (Šau­
ni mergina), prašmatnus (P drabužis), iš­
v

vaizdus (gražios išvaizdos: I. vyras. Išvaizdi
pilis), išvaizdingas stp., apveidus (gražaus
veido), patogus šnek. (Patogi mergelė), parodingas šnek. (P gaidys), dangiškas prk., die­
viškas prk., karališkas prk., margas (ppr. liau­
dies dainose: M. dvaras)
g r e b ė s t a s 2 (kartelė skersai stogo geg­
nių) - lota sv. (Jau lotas kala prie gegnių)
grebezoti —» kalbėti e)
grėbias 4 —» šveplas ||
greblys, -ė —» šveplys ||
grebliuoti -» švepliuoti ||
grėbstės dgs. 4 -> pagrėbstos
grėčium prv. —» 2 greta
grėdą 4 —» kartis 1 ||
grėdos dgs. 4 —» lubos ||
greičiausiai modai. —> tikriausiai
greimas 4 —» paviršiai
greita 4 -» skuba
g r e i t a i prv. 1. (apie judėjimą ar kitą kokį
nors procesą: G. bėga, rašo, dirba, skaito) sparčiai (S. darbas eina), skubiai (S. eina),
eikliai (Arklys e. žengia), rangiai, gyvai (Visi
g. pluša), smagiai (S. lekia mašina), spėriai
tarm., a be dvasios (kvapo), vienu vėju. 2. —»
tuoj. 3. -> skubomis
g r e i t a s 4 1 .(sparčiaieinantis,bėgantis,ju­
dantis: G. arklys, šuo) - eiklus (E. elnias),
bėglus (B. gyvulys) ir bėgus, lakus (L. žir­
gas, paukštis), skrajus prk., smagus prk., žan­
gus (Žangios kojos), ristas (apie arklius), na­
šus (N. žmogus. Naši eisena), nuožangus
tarm., saikus tarm. (S. arklys), palakus tarm.,
skudrus tarm. (S. berniokas), šmukštus tarm.
(S. žvėrelis) , šuvus tarm. 2. (trumpu laiku
įvykstantis, atliekamas: G. darbas. Greita
pergalė) - spartus (S. tempas) ir sparus
(Sparūspjauti rugiai) , skubus (Skubūs žings­
niai), veikus (V darbas), rangštus (Rangštūs jaučiai), rangus (R. į darbą), spėrus tarm.
greitaspafnis 2 —» skrajus 1
g r e i t ė t i (darytis greitesniam: Tempas
greitėja) - spartėti (Darbas spartėja), eiklėti

137


greitinti

(Augo ir eiklėjo žirgelis), lakėti, smarkėti,
intensyvėti
g r e i t i n t i (daryti greitesnį: G. žingsnius,
tempą) - spartinti (S. gamybą), skubinti (S.
darbą), smafkinti, intensyvinti (I. veiklą),
smaginti prk., spėrinti tarm. (Reiks s. žings­
nius)
g r e i t i s 2 (greitumas, spartumas: Traukinio,
vėjo, žirgo g.) - spartis (Dirba visu sparčiu),
sparta (Rungtynių sparta buvo didelė), tem­
pas (Pramonės t.), spèra tarai,
greitligė i, greitoji (-osios) —> dizenterija
greitomis, greitosiomis prv. 1. —» skubomis. 2.
-> tuoj

greitraštis i -» stenografija
greituoju prv. 1. —» skubomis. 2. -» tuoj
greituoti —» skubėti 1
gremėzdas 2 1. —» griozdas 1 . 2 . - » liurbis
gremėzdiškas i 1. -» griozdiškas 1. 2. -» ne­
vikrus
gremžė 3 -» išgrauža
gremžti 1. -» skusti 1 . 2 . - » graužti 1
grėmžtis —» kasytis
grendymas l —» asla
grėslus 4 —» pavojingas
grėsmė 4 1. —» 1 pavojus. 2. —» drausmė
grėsmingas i —» pavojingas
gręsti -» skusti 1
grėsti —» drausti
1 greta 4 —» eilė 1
2 g r e t à prv. (prie ko nors: Jis sėdi g.) - gre­

timai (G. dirba), gretomis, grečium tarm.,
(Abiejų brolių namai g.), šalia ir šalimais ret.,
šalip tarai., blakà tarai., pašai tarai. —Plg. 2 a r ti

3 greta pri. (prie: Jis g. manęs sėdi) - 2 šalia (S.
kelio aria). - Plg. p a g a l
gretimai prv. —» 2 greta
g r e t i m a s 3b (greta esantis: G. kambarys,
kaimynas) - gretiminis (Gretiminiai kam­
pai), gretutinis (Gretutinė įmonė), šalutinis
(Šalutinės durys), šalinis (S. kambarys) ir ša­
limas ret., kaimyninis (K. gyventojas)

138

griaustinis
gretiminis 2 -» gretimas
gretinti -» lyginti 3
gretintis —» gerintis
gretomis prv. -» 2 greta
g r e t u o t i (jungti į gretą, po du: Gretuoja
arklius) - poruoti, gručiuoti, dvailyti, dvilypuoti (Reiks arklius d., pančioti po d u ).- Plg.
dv ej in ti
gretutinis 2 —» gretimas
grėva b. l —» liurbis
grevezóti 1. -» rašyti 1 ||. 2. —> kalbėti e)
g r ę ž i o t i 1. (darinėti skyles: G. lentą) grąžyti, varpyti (Kinivarpos medį varpo),
skvarbyti. 2. -» sukinėti
g r ę ž t i 1. (grąžtu daryti skylę: G. medį, sie­
ną, šulinį) - urbti, skverbti, ùrbinti (U. sky­
lę), skvirbinti, verpti prk. 2. -» sunkti ||. 3.
-» sukti
g r i a u č i a i dgs. l (kūno kaulų visuma:
Žmogaus, gyvulio g. ) - kaulai (Išjo teliko oda
irk.), skelėtas, grobai tarm. (Kuinas - vieni
g.), kriauklai tarm., kabakštai tarm., juok.
griaudėti, griaudžioti —» 1 griausti
griaumedis 1 1. -» išvarta. 2. -» liurbis
griauna 4 -» kriaukšlys
griausmas 4. -» griaustinis
griausmingas l -» garsus 1
1 g r i a u s t i (apie griaustinį: Užėjo juodas
debesis, griaudė ir žaibavo) - griauti (Perkūnaigriovė), griaudėti (Griaudėjo, betnelijo),
griaudžioti (tarpais), skardytis (smarkiai),
spardytis prk., šnek., trėikėti (smarkiai) tarm.,
grumėti (ištisai), dundėti, skardėti, murmė­
ti prk., rarėti tarm., perkūnuoti; || silpnesniu
garsu, iš tolo: dundenti, dudnóti, dudenti
(Vos girdėti kaip dudena), dunduliuoti, bubėnti, grumenti, murmėnti prk., urenti tarm.
2 griausti 1. -» liūdėti. 2. -» ilgėtis
g r i a u s t i n i s 2 (atmosferos elektros iš­

krovimo garsas: Ateina debesis, g. griaudžia)
- griausmas (Iš didelio griausmo mažas lie­
tus flk.), perkūnas (P. trenkė, spyrė į medį),
perkūnija, dundulis euf. (Jau girdėti d. dun-


griovainis

griaustis

da), trenktinis šnek., plakunas flk. (perkūno
epitetas), a Dievo (velnio) ratai šnek.
griaustis —> gailėtis
g r i a u t i 1. (daryti, kad griūtų, virstų: Vėtra
griauna medžius) - versti (Mažas kelmas di­
dį. vežimą verčia flk.), gožti tarm. (Audra me­
džius miške gožė). 2. (daryti, kad irtų: Na­
mus g. ) - ardyti (Sieną, stogą a.), urioti tarm.
(Vanduo krantą ūrioja). 3. —» 1 griausti
g r y b a s 2 (glebus sporinis augalas: Valgo­
mas g. Nuodingas g.) - kremblys (Krembliai
greit auga, bet esti neilgai), budis (ppr. lakštabudžių šeimos grybas)
g r y b a u t i (rinkti grybus: Miške moterys
grybauja) - krembliauti, budžiauti (rinkti
budės)
gribišiauti -» vagiliauti
gribišius, -ė 2 -» 1 vagis ||
grybmalis, -ė i -> apsileidėlis
grybšt išt. -» čiupt
gribštauti -» vagiliauti
gribštūkas, -ė 2 —> 1 vagis ||
gryčia 2 - » troba
g r i e b t i 1. (staiga imti rankomis, nagais,
dantimis: Vanagas griebė vištą. Šuo griebia
už kojos) - čiupti (C. už rankos, už skvernų),
stverti (Katė pelę stvėrė) ir tverti, gauti (Aš

mesiu sviedinį, o tu gauk), grobti (Grobė vai­
ką nešti lauk), glemžti (Glemžė nuo galvos
kepurę), glaboti tarm. (Tikglaboja visa ir kiša
maišan). 2. -» pradėti ||
griebtis -> sveikti
griene 4 -> paviršiai
grieti -> semti
griežė 4, griežėle 3b—> griežlė
griežiklis 2 -> strykas
griežynė 2 -> smuikas
griežinys 3a-> riekė
g r i e ž l e 4 (vandeninių vištų šeimos paukš­
tis: Rugiuose kanapėta g. griežia) - ir grieže,

griežėle (Bemiegė g. nuščiuvo čerkšti), bręslė ir bręsnė tarm., bryzėle tarm., bryzgėle tarm.,
girgždėle tarm.

g r i e ž t a s 3 (nepakenčiantis prieštaravimų,
nenuolaidus: G. įsakymas) - reiklūs (R. vir­
šininkas), kietas prk. (Kieta drausmė), įsak­
mūs (Į. reikalavimas), primygtinis, s(t)ragūs tarm., kategoriškas (K. reikalavimas), ul­
timatyvūs (grasinamas)
griežti 1. -> groti. 2. -> pjauti 1 ||. 3. —> skau­
dėti ||

g r i e ž t i s 2 (tokia pašarinė daržovė) - sė­
tinys
griežtūvas 2 -> smuikas
grifas 2 —> avėdra
grikvabalis i -> karkvabalis
g r i m a s a 2 (veido bruožų iškreipimas: Iro­
nijos g .)- vaipulys šnek., vypsnys šnek., naira
tarm.

grimzdas 4 —> pasvaras 1
grimzdeti —> skendėti
g r i m z l e 4 (laivo, sielio apačios pasinerimas: Šešių pėdų grimzlės laivas) - gramzda
v

(Laivo gramzdos linija)
grimzlės dgs. 4 —> nuosėdos
grimzlūs 4 -> klampus
grimzti 1. —> skęsti. 2. —> klimpti
g r y n a s 3 1. (be pašalinių priemaišų: G.
vanduo, oras. Grynos avižos) - tyras (T.
dangus), švarūs (Svarūs javai. S. vanduo).
2. -> nuogas. 3. -» neturtingas. 4. -> do­
ras 1 ||

grynaširdis 2 -> atviras 1
grinda 4 1. —> asla. 2. -> grįstas
grinė 2 -> plikė 1
g r y n e t i (darytis grynesniam: Oras, vanduo
grynėja) - tyreti, švareti (darytis švariam:
Aplinka švarėja)
g r y n i n t i (daryti gryną: G. grūdus) - ty­
rinti (T. vašką, orą), švarinti (daryti švarų:
S. javus, kambarį, drabužius)
grynius, -ė 2 -> beturtis
grynšala i -> plikšala
grynūoti —> nuogauti
1 griova 4 1. —> išgrauža. 2. -> išvarta
2 griova b. i, griovainis, -ė l -> liurbis

139


griozdas
g r i o z d a s 2 1. (didelis, žalgus, ne vietoje
padėtas daiktas: Aukštas visokiais griozdais
užverstas) - gremėzdas, gramozdas (Pergramozdus nė praeiti negalima), kerėpla (K ve­
žimas), kabalda (K. stalas), lekėras tarm., pakabardas tarm. (Visokių pakabardų priversta
malkinė), rebega tarm., rakybaldas tarm. 2. b.
- » liurbis
griozdeti 1. -» bildėti 1 . 2 . - » važiuoti ||
griozdinti 1. -» gabenti. 2. -» eiti 1 i). 3. -»
rioglinti 1
g r i o z d i š k a s l 1. (daug vietos užiman­
tis, nepatogus: Griozdiški baldai) - gremėz­
diškas (G. lovys), gramozdiškas (G. stalas),
kerėpliškas (K suolas), griozdus (Griozdžios, nedailios rogės), žalgus (Zalgi spinta),
keblus (Keblios staklės), nuožalgiis tarm. 2.
-» nevikrus
griozdoti -» gabenti
griozdus 4 -» griozdiškas 1
griozti -» ieškoti ||
g r i p a s 2 (užkrečiama liga, kvėpavimo or­
ganų uždegimas) - irmėdė tarm. (I. vlaužo
kaulus), posargos šnek., šaltligė tarm. (S. kre­
čia), laužuonia tarm., eilinė tarm.
grįstai dgs. 4 -» lubos II
g r į s t a s 2 (grindžiamoji lenta, kartelė:
Tvarto lubų grįstai) - klostąs (Tilto klostai),
grinda (Tiltui reikia naujų grindų), grandas
tarm.

grįstkelis i -» kelias 1
grisus 4 - » įkyrus
grytelninkas, -ė i -» trobelninkas
g r i ū t i 1. (netekti stovimos padėties: Nu­
kirstas medis griūva) - virsti (Vežimas virsta
ant šono). 2. —» irti
g r i ū t i s (-iės) m. 4 (sniego, akmenų, žemių
griuvimas nuo kalno: Alpinistai pateko į snie­
go griūtį) - lavina, nūovarta (Akmenų n.),
nūogriuva (Skardžio n.)
griuvenos dgs. l —> griuvėsiai
g r i u v ė s i a i dgs. 2 (sugriuvusių namų, pa­
statų liekanos: Tilto, fabriko g .)- griuvenos

140

groti

(Pilies g.), iros ret. (Visur kapai, iros, degė­
siai ir plėnys), pairos tarm., sūiros tarm.
griuvinėti (mžb. g r i ū t i : Jis eidamas griuvi­
nėja) - virtineti mžb. (Nuo vėjo rugių gubos
virtinėjo), virsnoti (Vežimas virsnojo į šalis),
virsčioti, virtuliuoti (pamažu), virtiniūoti
(Eina virtiniuodamas), virstuliūoti, virtūoti
(Virtuoja nelygus stalas), virstiniūoti, virstinėti
griuvus 4 —» irus
grizą 4 -» rūpestis
grizinti 1. -» zirinti. 2. -» kvaršinti
gryzle b. 4 —> įkyruolis
grizlūs 4 1. —> barnus. 2. —> įkyrus
g r i ž a s 4 (sąnario skausmas su girgždėjimu:
Į ranką g. įlindo) - girgžda (Į čiumį įsimetė
g.), girgždėle (Sąnario g.)
grįžtūvės dgs. 2 -» atlankai
grįžulas 3b-> grąžulas
grobai dgs. i —> griaučiai
grobanas i -> arklys č)
grobas 1 1. -> šonkaulis. 2. -> žarna
grobikas, -ė 2 -> plėšikas 1
grobikauti -> plėšikauti
grobinys 3a-> grobis
g r o b i s 2 (atimtas, pagrobtas daiktas, tur­
tas: Karo g.) - grobinys (Vilkas slankioja, gro­
bimo ieškodamas), laimikis (Jie grįžo be lai­
mikio), plėšinys (Daug plėšinio prisiplėšė),
išplėšą ret. (Kareivio i.), nūoplėša ret., išvar­
ža ret., pefnagis tarm. (Su pemagiu einantį su­
čiumpa), trofėjus (karo grobis)
grobstyti -> graibstyti 1
g r o b t i 1. (jėga atimti, savintis svetimą tur­
tą: G. svetimas žemes, turtą) - piešti (Oku­
pantai plėšė mūsų kraštą). 2. —> griebti 1. 3.
—> dirbti 2 ||
grobuoniauti —> plėšikauti
grobuonis, -ė 2 -> plėšikas 1
gromulys 3b—> atraja
gromuliuoti -> atrajoti
g r o t i (atlikti melodiją muzikos instrumen­
tu: G. smuiku, armonika, fleita, vargonais) -


grotos

griežti (ppr. styginiais instrumentais), žais­
ti ( Z kanklėmis)', skambinti (pianinu, gita­
ra) || prastai groti smuiku: čyrinti, džyrinti, čyruoti, čirpinti, skvîrbinti, zirzinti šnek.;
prastai groti armonika: lirlinti ir liurlinti,
kliùrkinti šnek., tirlinti šnek. ir tirliuoti šnek.
g r o t o s dgs. 2 (geležinių virbų užtvara: Lan­
gų, durų g .) - pinučiai (Klėties langelis buvo
geležiniais pinučiais užtaisytas), gardelės,
perpinas ( Kalinys bandė perpinus išlaužti)
grôzdana l -> šmėkla ||
grožėti —>gražėti
grožėtis -> gėrėtis
grožybė l -> grožis
grožinti —> gražinti
g r o ž i s 2 (gražumas, dailumas: Mergaitė ža­
vėjo visus savo grožiu) - grožybė (Pasirodė
visa savo grožybe), gražybė (Gamtos gražy­
bės), dailybė, puikybė (Kur toji p. jūsų pasi­
dėjo?)
grožiuotis -> gėrėtis
grubias 4 -> grumstas
grublėtas l -> nelygus 2
grubnâgis, -ė 2 -> sugrubnagis
grùbti -> stingti 1
g r u b ū s 4 1. (nedailiai, paviršutiniškai pa­
darytas: G. darbas) - drėbtas, drebius (Pa­
darynės gramblotos, drėblios), drėbtinis (D.
darbas), dramblotas šnek., gramblotas tarm.
2. -> nelygus 2.
gručiūoti -> gretuoti

grūdą dėti prie grūdo -> taupyti
grūdai dgs. 3 -> javai
grūdas 3 - > sėkla
grūdeklis 2 -> grūstuvas
grūdielius 2 -> košė ||
grūdinys 3% grudis 2 -> spūstis
grudoti —> liūdėti
grudūs 4 -> trapus 1
gruinas 4 -> nuogas
gruinė 2 -> plikė 1
gruinÿs, -e 4 -> nuogalius
grujà 4 -> gauja 1

grūstis
grujotis -> lakstytis ||
grukšėti, grukšnoti -> kramtyti 1 ||
grumdyklė 2 -> grūstuvas
grumdyti 1. -> kišti 1. 2. -> glamžyti
grumenti 1. -> 1 griausti ||. 2. -> grasinti
grumėti -> 1 griausti
grūmoti -> grasinti
grumstas 2 -> grumstas
g r u m s t a s 2 (sudžiūvęs žemės gabalas dir­
voje: Grumstus akėjo) - ir grumstas, grum­
tas (Įgrumtus nesėk), gurvolis (didelis: Dir­
va susiarė gurvoliais), grubias tarm., gramantas tarm., krumslys tarm. (Krumsliai kaip plyt­

galiai dirvoje paliko)
grumšėti, grumšnoti —> kramtyti 1 ||
grumtas 2 —> grumstas
grumti —> varyti 1
grumtynės dgs. 2 1. —> kova. 2. -> imtynės
grumtis 1. -> kovoti. 2. -> imtis. 3. -> brautis
grumulas 3b—> gumulas
grumuliūoti -> glamžyti
grumzdūs 4 -> pavojingas
grumzti —> grasinti
grundulas 3b—>gružlys
grunkšėti -> kramtyti 1 ||
g r u n t a s 2 (tam tikrame gylyje kietas že­

mės sluoksnis: Ant grunto dedami pamatai)
- įžemis (Įžemio vanduo), kletžemis, podir­
vis (Tinkamiausias p. sodui yra priemolis),
gružas knyg.
gruoblėtas l -> nelygus 2
g r u o d a s 3 (sušalusi, nelygi, be sniego že­
mė: G. ant kelio) - plikšalas, graublė tarm.
gruodšala i -> plikšala
grūslys 4 -> grūstuvas
grūsmė 4 -> spūstis

g r ū s t i 1. (mušimu, trynimu smulkinti:
Aguonas, kanapes grūda) - trinti (Menturiu
košę trina. Tabaką trina), maigyti (M. košę),
krūšti šnek. (Kruša miežius, bus kruopų). 2.
kišti 1. 3. įv a r y ti 1
1 grūstis (-ies) m. 4 -> spūstis
2 grūstis —> brautis

141


grustukas
grustukas 2 -» grūstuvas
g r ū s t u v a s 2 (įrankis košei, grūdams ir kt.
grūsti: Kanapių g .)- grūslys (Su grūsliu bul­
ves grūda), grūdeklis (G. dažams trinti),
grustukas (mažesnis), košgrūdis, kruštūvas
šnek., krušeklis šnek., trintūvas, maigiklis,
grumdyklė, piestas
grūstuvė 3a —> piesta
grutė 2 -» 1 pora
g r ū z d a s 2 (toks valgomas grybas) - pakarklis, kartėlė, kartokšlė, veršiakys (Prisi­

rinko kraitelę veršiakių)
gruzdėti —» svilti
grūzdus 4 —> trapus 1
grūzti —> svilti
1 gružas dkt. 4 1. —> gruntas. 2. -> gružlys. 3.
-> graužtas
2 gružas bdv. 4 -> trumpas 1
gružė 2 -> gružlys
grūžinti -> trumpinti
g r u ž l y s 4 (nedidelė karpinių šeimos žu­
velė: Menkos čia žuvys - vieni gružliai) - gru­
žas ir gružė (Lydeka gaudo gružes), guirė
(Prisigaudę vaikas gairelių), rubuilis, cyplys
tarm., gramzdas tarm., grundulas tarm., kriaunys tarm. (Virtinę kriaunių prisižuvavo), žemiagriaūžė tarm.
gružloti -> graužti 1
grūžtis (-ies) m. 41. —> dieglys. 2. -> liūdesys ||
gružūlis 2 -> kukulis
g u b a 4 (sušlietų javų pėdų krūvelė: Rugių,
kviečių gubos) - šlitis (Sustatė avižas į šlitis),
rikė (Akys džiaugėsi rugių rikėmis), kupeta
(Rugių lauke daug kupetų), kupstas, kuopa,
kuopynė tarm., kuoras tarm., kūpelė tarm., sėdelis tarm., šlikė tarm.
gūbrinėti —> vaikščioti d)
gubrinti -> eiti 1 e)
gubrintis -> kūprintis
g ū b r y s 4 1. —> kraigas. 2. kauburys 1.3.
-> kupra. 4. -> viršukalnė
gūburys 3b -> kauburys 1
guda 4 -> baidyklė 1, 2

142

guirė
gudas l -> vidurys 2
gudė 2 -> galąstuvas ||
gudinti —> pratinti
gūdkarklis l -> karklas
gudnas 4 tikras
gūdnotrelė l, gūdnotrynė l -> dilgėlė
g u d o b e l ė l (toks dygliuotas krūmas) vilkobelė, kauluogė
gudragalviauti -> gudrauti
gudragalvis, -ė 2 -> gudruolis
g u d r a u t i (gudriai, apsukriai elgtis: Jis
gudrauja, tiesos nesako) - gudragalviauti

(Begudragalviaudamas pats apsigaus)
gudreiva b. 1 , gūdrininkas, -ė 1 , gudročius, -ė
2 -> gudruolis
g u d r u o l i s , -ė 2 (gudrus, apsukrus žmo­
gus: Žiūrėk, kad tas g. tavęs neapgautų) gudragalvis (Iš kur toks g. atsiradai?), ap­
sukruolis (A. šeimininkas), gudreiva iron.,
gūdrininkas iron., gudročius iron. (Dedas di­
deliu gudročiumi), lapėprk., iron., a senas vil­
kas šnek.
g u d r ū s 4 (mokantis suktis įvairiomis ap­
linkybėmis, daug išmanantis: G. kaip lapė)
- buklūs (B. ir žąsinu moka arti), guvūs (G.
vaikas), sumanūs (S. šeimininkas), suma­
ningas stp., numanūs, numanmgas stp., sumatūs, nuovokūs (Medžiotojui reikia nuovo­
kiam būti), nuotuokūs (Suligmetų turėtų būti
nuotuokesnis vaikas), supratingas. - Pig.
protingas
gūduma 3%gūdumas l -> vidurys 2
guduriuoti -> liūdėti
gūdūs 4 —> niūrus 1
gūdžvirblis l —» karkiažvirblis
guga 4 -» gumbas 1, 2
gūgė 2 —> lazda ||
gugėnti -> drebėti 1 ||
gugėti -> drebėti 1
gūgintis -» kūprintis
gūgti -> linkti 1
guinioti —> vaikyti
gūirė i -> gružlys


guoga

guiti

guiti 1. —» varyti 1 .2 .—» vyti 1
gulas 4 - » išvarta
gulbinti -» garbinti 1
guldyti —» kastruoti
g u l ė t i (būti ant ko išsitiesus horizontalioj e padėtyje: J is g u li lo v o je . Š u o g u li p a s u o ly j e ) - tysoti šnek. (N e ty so k , k e lk is ir e ik p r i e
d a r b o ) , virteti šnek. (V ir tė jo a n t šien o )', || gu­
lėti kur sutingus, ne vietoje: drybsoti menk.
(D r y b s o a n t š ie n o ta s tin g in ių p a n t i s ) ir dryboti menk., bambsėti menk. ( B a m b s o p i l v ą iš ­
v e r tę s ) , driuneti menk. (tingint), bimbsoti
menk., brinksoti menk. (Jis a n t s u o lo b r in k s o ) ,
baksėti tarm., menk., dubsėti tarm., menk. (tin­
giai), kėpsoti menk. ir kėpšėti tarm., menk.,
klaksoti menk. (K la k s o k a ip n e g y v a s ), pampSOti menk., pėpsėti tarm., menk., plempsėti
tarm., menk., plumpsėti menk., ringsėti šnek.
(susirangiusiam), rytėti šnek. (susirietusiam),
tekšėti tarm., menk. (K elk is, n e te k š o k p e r d ie ­
n ą ) ir taksėti tarm., menk., stimpsėti menk.,
timpsėti menk., tipsėti tarm., menk., tvirsėti
menk. (sustingusiam)
gulėvas 2 -» meilužis
gulovė 2 -» meilužė
g u l s č i a s 4 (lygiagretus horizontui: G u ls č io ji k r a š tin e ) - gulstinis ( G u ls tin ė p l o k š t u ­
m a ) , horizontalūs
gulstinis 2 —» gulsčias
gultas l —» guolis
g u l t i (užimti gulimą padėtį: G . į lo v ą , a n t
š ie n o ) - tiestis (T. a n t s o f o s ) , drėbtis menk.
(negražiai)
g u m b a s 4 1. (kietas skaudulys nuo sumu­
šimo: S u s im u š ė k a k tą , n e t g. iš š o k o ) - išauga
(J a m i. a ts ir a d o a n t r a n k o s ), perauga, nūoauga, ki etūly s, gumburas, gūnkla tarm., ra­
gas prk. ( A tė jo su ra g u k a k t o j e ) , guga tarm.
( A n t k o jo s g. iš a u g o ) , pampa tarm. 2. (iškili­
mas ant medžio: B e r ž a s g u m b a is a p a u g ę s )
- antauga ( M e d is a p te k ę s a n ta u g o m i s ) , ap­
auga, pranara, gumburas, gūnkla tarm., gu­
ga tarm. 3. -» dieglys
v

gumbinė 2 —» lazda ||
gumbligė l —» dieglys
gumbsoti —» pūpsoti
gumbulas 3b-» bumbulas
g u m b u o t a s l (gumbais, pranaromis ap­
augęs: G . m e d is ) - gumburiūotas, pranarotas (P. b e r ž a s ) , gunklotas tarm.
gumbuoti -» mušti 1 c)
gumburas 3b 1. -» gumbas 1, 2. 2. -» bumbu­
las
gumburiūotas l -» gumbuotas
gūmoti -» rengti 2 ||
gumšoti —» pūpsoti
g ū m u 1 a s 3b(minkštos masės dalis: G . v il­
n ų , p a k u l ų ) - gniūžulas (G . sn ieg o , sv ie s to ,
v iln ų ) , gniūžtė (S n ie g o , te š lo s g ) , gniūžis,
grūmulas, gniūtulas (G . s v ie s to ) , gufgulas
(G . la j a u s ) , kurkolas, kurkulas, gurvolis
( S n ie g o g .) , gūrulas tarm., gūmuras tarm., kekulas tarm. (K . s n ie g o ) , kesulas tarm. ir kezulas tarm., mūkulas tarm. (M . te š lo s ) , mūtulas
tarm., papužas tarm. (P. p o p i e r i ų ), rūbulas
tarm. (R . sn iego, š ie n o ) , vatulas, vekulas tarm.,
žmutulys tarm. ( Ž o lių ž .)
gumuliuoti, gūmulti -» rengti 2 ||
gūmuras 3b-» gumulas
gūndyti —» vilioti ||
1 gūndytojas l —» velnias
2 gūndytojas, -a 1 1. —» viliotojas ||
gunginėti -» vaikščioti d)
gunginti -» eiti 1 e)
gūngytis -» kasytis
gunglintis -» kūprintis
gūnkla 1 1. —» gumbas 1, 2. 2. —» raukšlė
gunklotas 11. -» gumbuotas. 2. -» raukšlėtas
gunksoti -» riogsoti 1
gūnkšlė 1 —» raukšlė
gunkšlėtas l -» raukšlėtas
gunkšlėti -» raukšlėti
gūoda l -» paguoda
guodžioti -» guosti
guodžiotis —» guostis
guoga i - » vėzdas

143


guogė

guvėti

guogė i -» galva 1
guogis, -ė l -» svečias ||

g u o l i s 2 (gulimoji vieta: K ie ta s g.

- n e g a liu

- gultas

( J is p a š o ­

m ie g o ti. K iš k io , s tir n o s g .)
k o i š g u l t o ),

patalas (žmogaus gulima vieta
su paklojimu), pakloja ( Ž a l io ji ž o le lė - ta i
m a n o p a k lo jė lė ) ; a) kiaulės gulimoji vieta:
migis, kinis (K ia u lė įs ik n is o į s a v o kin į)', b)
lokio guolis: irštva, širtas tam .

g u o s t i (skatinti nenusiminti:

G . lig o n į,

- raminti ( T ė v a s j ą r a m in a , g l o s ­
t o ) , ramdyti (N e v e r k , r a m d y k s a v o š i r d e l ę ) ,
maldyti ( B r o lia i m a l d y s liū s ta n č ią s e s e lę ) ,
guodžioti ( G u o d ž i o k v e r k ia n tį, n u liū d u s į) ,
aitauti tam . (V a ik ą a . ) , a ašaras braukti
(braukyti)
n a š la itį)

g u o s t i s (ieškoti nusiraminimo, pasisakant
kam: G . s a v o n e la im e ) - skųstis (S. lik im u ) ,
guodžiotis (V e rk d a m a ė m ė g., s a v o va rg u s p a ­
s a k o ti) , dejuoti, bėdoti, aimanuoti (A . s a v o
v a r g a is ), graudoti tam . - Plg. d e j u o t i
guotas 2 1. —» būrys. 2. -» banda 1
gurbas 4 1. —» krepšys. 2. —» tvartas. 3. —» nar­

vas
gurbti 1. -» sveikti. 2. - » lepti
gurbus 4 —» vešlus
gurdinti —» gaišinti 1
gurėnti —» bėgti 1 b)
gurėti 1. -» trupėti. 2. -» bėgti 1 a)
gurgėnti -» čiurlenti
gurgėti 1. —» čiurlenti. 2. —» burbuliuoti
gurgolinti -»verpti 1 ||
gurgti —» burbuliuoti
gurgulas 3b 1. —» burbulas. 2. —» gumulas
gurguliuoti 1. -» burbuliuoti. 2. -» čiurlenti
gurguolė l —» vilkstinė 1
gurgūtis 2 1. —» kankorėžis. 2. -» kiaurutis
gurgždėti —» girgždėti
gurgždymas l -» kirkšnis
gūrgždis 1 —» skudutis
gurinėti —» vaikščioti d)
gurinys 3b- » trupinys
gūrinti - » trupinti

144

gurinti —» eiti 1 e)
gūrkčioti 1. -» gerti a). 2. -» ryti 1
gurklį papusti —» išpuikti
g u r k l y s 3 1. (paukščio skilvys: P iln i a n č ių
g u r k lia i) - gūžys (E in a ž ą s in a s g ū ž iu v e lk i­
n a s ), gargis tam . 2. (smakro apačia: U ž s ia u ­
g in o d id e lį g u r k lį) - pagurklis (Jo p . p a d r i ­
b ę s ), pasmakre (S ė d ė jo u ž sta lo , p a r ė m ę s p a ­
s m a k r ę ) , pakaklė, pabarzdė šnek., pabūrnis
šnek., paliaukis tam .
gurkliūoti 1. —» ryti 1 .2 .—» valgyti b)
gurks oti —» tūnoti
gurkšėti -» gerti a)

g u r k š n i s i (vienu sykiu nuryjamas skys­
čio kiekis: G . v a n d e n s, p i e n o ) - klukšnis (A r ­
b a to s n ė k lu k š n io n esu g ė r ę s ),
(S iu r b te lė jo v ie n ą s iu r b s n į k a v o s )

siurbsnis
ir sriuobs-

nis, maukas šnek. (V ie n u m a u k u iš m e tė s tik ­
lin ę d e g tin ė s ), mūksnis šnek. (T rim is m ū k s n ia is išgėrė a la u s s tik lin ę ) , mūktas tam . (K e li
m u k ta i, ir tu š č ia s p u o d e li s ) , malkas tam .
gurkšnoti —» gerti a)
gūrkštelėti —»išgerti ||
gurkti 1. -» ryti 1. 2. -» valgyti b). 3. -» gerti
gurlūs 4 1. —» lepus. 2. —» riebus 1
gūrmulti -» glamžyti
gurnas 4 (toks kojos pėdos kaulelis) - kulkš­
nis, kulkštinas ir kulkštymas, kulnelis
gurnėti —» bėgti 1 a)
gufstas 2 —» gaištis
gufsti 1. —» gaišti 1 .2 .—» silpti. 3. -» dvėsti 1
gūrti 1. —» irti. 2. —» trupėti
gūrulas 3b —» gumulas
gurulys 3b—» trupinys
gurūs 4 1. —» trapus 1. 2. -» irus
gurvolis 2 1. —» grumstas. 2. —» gumulas

g ū s i s 2 (vėjo pūstelėjimas: V ėja s g ū sia is p u ­
- pukšnis (V ė s u s v ė jo p . ) , pūtis, šuoras
(V ė ja s š u o r a is n e š ė s n ie g ą ), atsiūba tam .
gūsras l —» vidurys 2
gūsti -» prasti
guvernantė l -» auklė ||
guvėti —» vikrėti
č ia )


gvoti

guvinti

guvinti —» vikrinti
guvus 4 1. —» vikrus. 2. -» gudrus
gūžoti —» rengti 2 ||
guzulas 3b—» gumulas
gužas 4 —» gandras
gūžėti —» bėgti 1 a)
gūžėti —» tupėti 1
gužynė 2 -» vakaronė
gūžinėti 1. (žaisti užrištomis akimis: A k i s u ž ­
sirišę v a ik a i g ū ž in ė ją p o p i r k i ą ) - laumineti,
pušinėti (B e p u š in ė d a m i v a ik a i d u o n k u b ili
n u v e r tė ) , baužinėti, a pušį gaudyti. 2. —
»
vaikščioti d),
gužinti —» eiti 1 e)
gūžys 4 —» gurklys 1
gūžoti —» tupėti 1
g ū ž t a 2 (vieta, kur paukštis kiaušinius de­
da ir peri: G . s u k a m a , o liz d a s k r a u n a m a s .

lizdas (Š a r k o s l. s u k r a u ­
G a n d r o l.) , kinis tarm. (B erže

V išto s, p e m p ė s g . ) ta s iš ž a b e lių .

v a r n o s k in į su sin e šė . V išta tu p i k in y je )

gūžtis —» kūprintis
gužutis 2 —» gandras
gvaibti —» alpti
gvaibulys 3b—>apalpimas
gvaira b. l —> žioplys
gvairinti -> eiti 1 n)
gvaizdeti -> alpti
gvaizdikas 2 —>gvazdikas

g v a i z d u n ė 2 (tokia gėlė) - cinija
gvalbyti, gvaldyti —>aižyti 1
gvaldūs 4 -> aižus 1
g v a z d i k a s 2 (darželio gėlė) - ir gvaizdi­
kas, Šiurpė tarm.
gvelbti -> vogti
gvėra b. i -> žioplys
gvėrauti —>kalbėti c)
gvėrynė 2 -> skylė
gvėrineti —>vaikščioti i)
gverinti (prž. g v e r t i: D v ir a tį g . ) - Įderinti ir
klirinti, klegždinti, dverinti tarm., glerinti
tarm., kliūrinti tarm., plerinti tarm.
gverinti —> eiti 1 n)
g v ė r t i (darytis išdėvėtam, klibančiam: R a ­
tai, s p in ta , ratelis b a ig ia g . ) - klibti (P e ilis iš
k o t o k l i m b a ) ir klėbti, klegžti ir kligžti, klėrti
( L a ik r o d is k lę ra ) ir klirti, dvėrti tarm. (D u ­
rys d v ę r a ), glėrti tarm., kliurti tarm., plėrti tarm.
gvieštis —>norėti
gvilbti —>bręsti 1 ||
gvilbūs 4 —>aižus 1
gvildenti 1. —>aižyti 1. 2. —>tirti
gvildūkai dgs. 2 —>spaustukai
gvildūs 4 —> aižus 1
gvizdė 2 —>lengvabūdis
gvoja 4 1. —>krankesys. 2. b. —>prašytojas
gvora b. l —>žioplys
gvoti 1. —>krankti 1 . 2 . - » prašyti 1 ||

145


hamakas

humaniškas

H
h a m a k a s 2 (pakabinamas virvelių tinklas
poilsiui: G u lė ti h a m a k e ) - regztis
h a r m o n i j a l (darnus ko nors suderini­
mas: G a rsų , s p a lv ų , ju d e s ių h . ) - darna, der­
me, sandermė; || sąskambis (garsų), eufo­
rija, konsonansas, asonansas
h a r m o n i n g a s l (pagrįstas harmonija:
H a r m o n in g a m e lo d ij a ) - darnus (D . d a in a ­
v i m a s ) , dermingas (D e r m in g i b a ls a i)
hėrkulis l -> stipruolis
hermetiškas l -» sandarus
heroizmas 2 -> didvyriškumas
herojiškas l -> didvyriškas
herojus, -ė 2 —> didvyris
heroldas l -> šauklys

146

hibridas 2 -> mišrūnas
hidronimas 2 -> vandenvardis
himnas l -> daina ||
hiperbolizūoti —> perdėti
hipodromas 2 -> jodykla
hipokratas, -ė 2 -> veidmainys
h i p o t e z ė 2 (moksliškai pagrįstas spėjimas)
- spėjinys ir spėmuo ret.
hobis 2 -> polinkis 1
honoraras 2 -> atlyginimas ||
horizontalūs 4 -> gulsčias
horizontas l -> akiratis
h u m a n i š k a s l (užjaučiantis, mylintis ki­
tus žmones: H . v irš in in k a s ) - žmoniškas (Z .
e lg e sy s)


identus

į akį dėti

IĮ Y
į akį dėti (duoti, kirsti) -> miegoti
į akį kristi (pulti) -> patikti
į akį pusti -» miegoti
į akis lįsti -» priekabiauti
į amžinybę nukeliauti —> mirti
į aną pasaulį nueiti —> mirti
įasmeninimas 1 -> personifikacija
įasmeninti —> personifikuoti
įbaidyti -> įgąsdinti
įbaikštinti, įbaiminti, įbauginti, įbaukštinti —>
įgąsdinti
įbaūsti 1. -> įkamuoti. 2. -> įgrasinti
į b e s t i (įkišti smailų daiktą: Į. a d a tą į k a ­
m u o lį. Į. b a slį, k u o lą ) - įsmeigti (Į. d u r tu ­
vą , p e i l į ) , įdurti (Į. y l ą į s i e n ą ) , įvaryti (Į.
r a k š tį p o n a g u )\ || trumpai, staiga: bakste­
lėti mom. (S u a d a ta b a k s te lė jo į p i r š t ą ) , bes­
telėti mom. ( B e s te lė jo š a k e s į š ia u d u s ) , durstelėti mom., raktelėti mom., smeigtelėti mom.
(P eiliu s m e ig te lė jo š e r n u i į p a š o n ę )

įbingti 1. -> įsigalėti. 2. -» įšėlti
įbjurti -> įkyrėti
įbosti -> įkyrėti
¡braklinti, ¡braškinti -> įkišti 1
įbraukti -> uždegti 1 ||
į b r ė ž t i 1. (braukiant padaryti žymę: K a tė
įb r ė ž ė į r a n k ą ) - įdrėksti (Ž iū r ė k , k a d v a n a ­
g a s ta u n e įd r ė k s tų n a g a is ), įrėžti, įbruožti.
2. -> uždegti 1 ||
¡braklinti -> įkišti 1
įbrukti 1. -> įkišti 1. 2. -» įduoti 1 ||. 3. —>
parduoti
įbruožti - » įbrėžti 1
¡budinti -> įpratinti
įbugti -> išsigąsti
į burną imti -> girtauti
¡busti -> įprasti

įčiiirti -> ¡juosti
įčyžti -> įkirsti 1
y d a 11. (bloga y p a t y b ė : A p s ile id im a s - d i d e ­
lė y d a . Tas a rk ly s b e y d o s ) - trukumas ( K a l­
b o s, d a r b o , s tilia u s t. ), defektas (apie daik­
tus: M a š in o s d . ), minusas prk., silpnybė prk.
(apie žmones: Jis tu ri įv a irių s ilp n y b ių ), kliau­
da tarm. (N e tu r ta s - n e k. flk.), krėis(v)a tarm.,
psn., likštis tarm. (A r k ly s s u lik š tim i) , nikis
tarm. ( V a ik a s p iln a s v is o k ių n ik ių ) , kertis psn.,
pagadas psn., spraga prk. ( A u k lė jim o s. ) 2.
-> priekabė
idant jng. —> kad
įdaras 3a-> faršas
įdaryti 1. -> farširuoti. 2. -> įrengti 2
įdauba 1 1. -> dauba 1. 2. -> klonis
įdaūbti -> ¡duobti
į dausas nueiti —> mirti
¡davikas, -ė 2 —> skundikas
¡davinėti -> skųsti 1
i d e a l a s 21. (galutinis aukščiausias tikslas,
siekimas: Išsv a jo ta s, n e p a s ie k ia m a s i . ) - sva­
jonė prk. (T o lim a s. ). 2. (kas labai tobula) tobulybė (V a ik š č io ja n ti t . )
i d e a l i z u o t i (laikyti idealu: /. s e n o v ė s la i­
k u s ) - garbinti (G . p r a e i t į ) , apoteozuoti (per
daug gerai vertinti), poetizuoti (vaizduoti
poetiškai: P. p r a e it į) , romantinti
idealus 4 -> tobulas
įdegti -> uždegti ||
i d ė j a 1 (kas sumanyta, sugalvota: P a g r in d i­
n ė v e ik a lo i. ) - mintis (Į d o m i, d r ą s i m . ),
sumanymas (P u ik u s s. k ilo g a lv o je )
įdėm prv. -> tikrai
įdėmus 4 —> dėmesingas
identifikuoti —> tapatinti
identiškas 1, identus 4 -> tapatus

147


ideologija

ideologija l —» pasaulėžiūra
įdėtė 3- —» dėklas
įdiegti —»įvykdyti
y d i n g a s 1 (su ydomis: Y. ž m o g u s , g y v u ly s)
-kliaudingas tarm., defektyviis (D. g a m in y s ) ,
krėis(v)ingas tarm., psn. (K . a r k ly s ), kertingas psn.
idiotas, -ė 2 1. —» kvailys. 2. —» silpnaprotis
idiotiškas i —» beprasmiškas ||
idiotizmas 2 —» nesąmonė ||
įdyžti —» įkirsti 1
į d o m ū s 4 (keliantis domesį: /. žm o g u s. Į d o ­
m i k e lio n ė ) - interesingas ret.
ydotis —» priekabiauti
įdrąseti, įdrąsti -» įdrįsti
įdrėksti —» įbrėžti 1
įdribti —» įkristi 1
į d r į s t i (įgauti drąsos: Į d r įs o v a ik a s š n e ­
k ė t i ) - ir įdrąseti, įdrąsti ret., įsidrąsinti
(Į s id r ą s in ę s p a p r a š i a u j į p in i g ų ) , įsinarsinti stp.
įdrožęs (-usi) -» apygirtis
įdrožti 1. —>įkirsti 1 .2 .-» pasigerti
{duba l —» niša
į d u b t i (pasidaryti dubiam: J isa i su lyso, a k ys
įd u b o ) - įkristi (Ž a n d a i įk r itę ), įpulti (Jo v e i­
d a i įp u o lę )

įdubus 4 —» gilus
įdukėlis, -ė l -» įpykėlis
įdūkinti - » įpykdyti
(dūkis l -» pyktis
įdukra l, įdukterė l —» įvaikis
įdūkrinimas l - » įvaikinimas
įdukrinti —»įvaikinti
{dūkti 1. —» įšėlti 1 .2 .—» įpykti
įdūmti -» uždegti 1
įduoba l -» niša
į d u 6 b t i (padaryti įdubimą: Į. sė d y n ę , lo ­
v ą ) - įdaūbti (A k y s g ilia i įd a u b to s k a k to je )
į d u o t i 1. (padaryti, kad gautų, paimtų: Į
k a m p in ig ų , m a i s t o ) - įteikti ( Į d o k u m e n ­
tu s, įg a lio jim ą )-, || primygtinai: įbrukti (Į.
p r a s t ą p r e k ę ) , įkišti šnek., įsukti šnek. (Įsu k o

148

įgąsdinti

primesti (P. k o k į d a r b ą ) ,
užkarti prk., šnek. 2. —» apskųsti
įdūrmais, įdūrmu prv. —» 2 paskui
įdurti - » įbesti
įeiga l —» anga
ienas pastatyti (padžiauti) —» nudvėsti
i e š k o t i (stengtis rasti: I. ra k to , d a r b o , iš e i­
ties, n u s ik a ltė lio ) - kačioti tarm. (K . p in ig ų ,
p a š a r o ) ; || verčiant, rausiant: naršyti (N a rš ė
p o sk ry n ią s k a r e lė s ), neršti (N e ršia p a s lė p tų
p in ig ų ), kulsti šnek., griozti šnek. (K o tu g r io z d i
p o a u k š tą , k o ie š k a i? ), kniaūstis šnek., raus­
tis (giliai ieškoti), knistis šnek., miglinti tarm.,
nainioti tarm.; || uodžiant, slapta: šniukšti­
nėti šnek., uostinėti šnek., narinėti šnek., narlioti tarm. ( K a tė n a rlio ja , ie š k o ė s ti), šnervinėti šnek., snapinėti šnek.
i e š k u o n y s (-ių) dgs. 3a (bičių žvalgai) lankuonys
i e š m a s 21. smailas pagalys ar geležis kam
pasmeigti: B r ie d is m išk e , o j a u ie š m ą d r o ž ia
ilk . ) - smaigas, smeigena, akstis tarm. (S u ­
v e r k m ė s ą a n t a k s tie s ) . 2. —
» durklas
i e t i s l (senovinis duriamas ginklas ilgu ko­
tu, dabar-panašus svaidomasis sporto įran­
kis) - smeigena ret., ragotinė sv.
ieva 4 —» pakanktė 1
iėžti —» aižyti 1
ygagas l —» arklys
įgaidais prv. —»įnoriais
įgalinti —» leisti 1
įgaliotinis, -ė l —» atstovas
į galvą dėtis (imtis) —» rūpintis
į galvą įsidėti (įsikalti) —» įsidėmėti 1
į galvą mušti —» 2 svaiginti
į galvą piltis —» rūpintis
į galvą šauti —» dingtelėti
{gandinti - » įgąsdinti
įganyti —»nupenėti ||
įgarmėti - » įkristi 1
į g ą s d i n t i (įvaryti baimės: Į. ž m o n e s k a ­
ru, ž u d y n ė m i s ) - ir {gandinti ret., įbauginti
ir įbaugštinti ( V il k ų į b a u g š t i n t o s a v y s ) ,
j a m ž a b a lą a r k lį),


[kamuoti

įgeidingas
įbaikštinti, [baidyti, įbaiminti (Grasinimai
juos įbaimino). - Plg. p r i g ą s d i n t i
įgeidingas l -» kaprizingas
Įgeidis i -» kaprizas
į g ė 1 1 i 1. (įleisti geluonį: Bitė, širšė įgėlė į ran­
k ą ) - ir [gilti, įkirsti (Gyvatė įkirto), [kąsti.
2. —>užgauti
įgėręs (-usi) -» apygirtis
į gerklę mesti (pilti) -» girtauti
įgilti
įgelti 1
įgilus 4 -> užgaulus
įgyti
gauti 1
įgyvendinamas i -» galimas
įgyvendinti —> įvykdyti
įgižti -> įkyrėti
[gludinti —> įsėlinti
ignorantas, -ė i -» nemokša
ignoruoti -> nepaisyti
į g r a s i n t i (grasant įsakyti: Į. neišduoti pa­
slapties) - [grėsti, [grūmoti ir [grumenti slp.,
[bausti šnek. - Plg. p r i g r a s i n t i
įgraudenti, įgraudinti - » įspėti 1
[grėsti - » įgrasinti
[grimzti 1. -» pasinerti 1. 2. -» įklimpti
į grindis dėti -» šokti
įgrisėlis, -ė 1 -» įkyruolis
įgristi -> įkyrėti
įgrisūs 4 - » įkyrus
[grumdyti -> įkišti 1
[grumenti, [grūmoti -> įgrasinti
[grumti, [grūsti -» įkišti 1
įgudimas 2 -> įprotis
įgudinti - » įpratinti
[gūdis l -> įprotis
{ g u l a i (kur nors esantis kariuomenės dali­
nys: Tvirtovės, miesto į. ) - garnizonas
[gulti 1. -> susirgti. 2. -» įknibti
įgūmoti -> įrengti 2 ||
[gumuliuoti, įgūmulti -> įrengti 2 ||
įgusti -> įprasti
[junkimas 2 -> įprotis
[jūnkinti -> įpratinti
[junkis l - » įprotis

įjunkti -> įprasti
įjuodęs (-usi) -> nešvarus
įjuodeti - » įjuosti
į j u 6 s t i (pasidaryti labai juodam, nešva­
riam: Įjuodo marškiniai, rankos) - ir įjuodeti, įčiūrti (apie drabužius), įskrėsti (Skalbi­
niai, kojos įskreto), [skirsti tarm. (Įskirdę ran­
kos, drabužiai), [kertėti tarm. (apie odą), [sar­
ti tarm., sujuosti, sučiūrti, suskrėsti, suskirs­
ti tarm., Sukertėti tarm.
ik prl. -» 1 iki
įkabinti -> galėti
[kaboklis i -> įrankis 1
į kailį duoti (kirsti, krėsti) —> mušti 1
į k a i n o t i (nustatyti kainą: /. turtą) - įver­
tinti (nustatyti vertę)
įkaišti - » įkamuoti
[kaištis i -» vakartis
[kaita i -» atokaita
[kaitas l -> laidas 2
[kaitis i -> šiluma ||
į k a l b ė t i (palenkti įtikinėjimu: Įkalbėjo
kartu važiuoti) - [šnekėti (/šnekėjo mane im­
tis mokslo), įtikinti, įteigti; || daug įtikinė­
jant: prikalbėti (Jisprikalbėjo mane kartu ke­
liauti), prišnekėti, prikalbinti, prišnekinti
įkalbinėti -» agituoti
[kalbūs 4 - » iškalbus
1 į k a l i n t i (atimti laisvę: Į nusikaltėlį) pasodinti. - Plg. a r e š t u o t i
2 įkalinti - » įsakyti
[ k a l n e l (vieta, kylanti aukštyn, į kalną:
Įkalnėje augo sodas) - prieškalnė (Prieškal­

ne nelengva užvažiuoti)
į k a l t i 1. (smūgiais įterpti: Į. kuolą į žemę)
- įvaryti (Į. vinį į medį), įmušti, įplakti,
[pliekti. 2. - » įsakyti
[kampus 4 - » įstrižas
[ k a m u o t i (labai iškamuoti: Į. arklius prie
sunkių vežimų) - įvarginti (Ilga kelionė ke­
leivius gerokai įvargino), [kankinti, įbaūsti
tarm. (Į akis, kojas), įkaišti tarm.- Plg. k a ­
rnų o t i

149


įkandin
įkandin prv. -» 2 paskui
(kankinti —» įkamuoti
į kapą atgulti -» mirti
į kapus nueiti —» mirti
įkarpa l -» rantas
įkarsti -» įkyrėti
įkarštis l —» entuziazmas
įkarta l -» rantas
įkąsti 1. -» įgelti 1 .2 .-» suprasti
įkaušęs (-usi) -» apygirtis
įkaušti —» pasigerti
į k e i s t i (duoti užstatu: Į. laikrodį už skolą)
- įmainyti, užstatyti
įkertėti - » įjuosti
1 i k i pri. (vietai, laikui ir kt. žymėti: Nubėgo
iki namų. Privalgiau iki soties) - ir ik, ligi,
lig ir sulig (Vandens s. kaklo)
2 iki jng. (nurodant kai kurias aplinkybes: Pa­
lauk, iki sugrįšiu). - lig, ligi, kol
iki akių —» gana
iki ausų įklimpti —» pamilti
į k i b t i (paėmus rankomis laikytis: Į. tėvui į
skverną) - įsikabinti (Į. į turėklus), įsikibti
(Į. į parankę), įsistvėrti (Įsistverk rankenos
ir laikykis), įsitverti, įsikirsti šnek. (Laikosi

įsikirtęs valties)
iki kaklo —» gana
įkilpoti —» įpainioti
įkimšti 1. -» įkišti 1 . 2 . - » farširuoti
įkypas 3b-» įstrižas
iki pasimatymo —» sudiev
įkypti -» įkyrėti
įl^rėklis, -ė 2, įkyrėlis, -ė l —» įkyruolis
į k y r ė t i (pasidaryti įkyriam, nepakelia­
mam: Į. savo prašymais, skundais) - ir įkirti
(Musės įkirsta ne didumu, bet daugumu), pa­
kyrėti, įgristi (Įgriso vienodas darbas), atgristi (Atgriso man tos kalbos), įbosti (Įbos
taip sėdėti), įsibodėti (šiek tiek), atbosti, at­
sibosti, nubosti (Ar tau nubodo jaunosios
dienelės?), nusibosti, įsipykti (Jis man įsi­
pyko iki gyvo kaulo), atsipykti (Atsipyksta su
juo ir kalbėti, ir bartis), įsiėsti šnek., įgižti tarm.,

150

įkišti
įsigiezti tarm., įkarsti prk., šnek. (Įkarto senos
dienos), apkarsti prk., šnek. (Apkarto šis va­
karas), įbjurti šnek., įkypti tarm. A galvą (šir­
dį) paėsti šnek., per pakaušį išlįsti šnek.
į k i r s t i 1. (suduoti kam rykščių, diržų: Tė­
vas įkirto tam neklaužadai) - įpilti šnek. (Į.
kam į kailį), įplšekti (Jam teko ir rykščių į. ),
įplakti (Į nugarą botagu), įpefti, įkrėsti šnek.,
(drožti šnek., įrėžti šnek., (šveisti šnek., įčyžti
tarm. (Reikia gerai į. tam nenaudėliui), įdyžti
tarm. 2. -» įgelti 1 .3 .- » galėti
(kiršinti —» įpykdyti
įkiršis i —» pyktis
įkiršti - » įpykti
įkirti - » įkyrėti
į k y r u 6 1 i s, -ė 2 (kas įkyrus: Sunku atsikra­
tyti tuo įkyruoliu) - ir įkyrėlis (Kielė gaudo
muses, sparvas ir kitus įkyrėlius) ir įkyrėklis,
įgrisėlis, abuoja tarm., antmetinė tarm., kyra
tarm., gieŽUOniS tarm., gyžėklis tarm. (G. glžena kaip medinis pjūklas), grasynė tarm., gryzlė
tarm., nuoboda tarm., nūobradas tarm., prakyra tarm., priekaras tarm., suoslys tarm., A
amžina sloga šnek.
į k y r u s 4 (erzinantis savo nuolatiniu lindi­
mu, prašymu, kartojimu ir pan.: Į svečias,
lankytojas) - nepakenčiamas, akilandus (A.
tas vaikiščias), grisus, įgrisus, atgrisus, atgandus, atbodus (A. darbas ravėti), pakyrus,
apkyrite, ryzgus (Ryzgios musės), abuojas
tarm., giežus tarm., gižus tarm. (Toks g. žmo­
gus), grizlus tarm., įveikus tarm., SUOSIUS tarm.
iki soties —» gana
įkišaitis, -ė i - » landūnas
į k i š t i 1. (kišant įterpti: Įkišo ranką į kiše­
nę) - (kimšti (kemšant įkišti), įbrukti (sun­
kiai), įgrūsti (Įgrūdo į lentyną knygas),
(grumti, (skverbti (pro siaurą tarpą), įterp­
ti, įsprausti (Į. pleištą), (spręsti tarm. ir
įsprengti tarm., (braklinti šnek. (Vos koją
įbraklinau į kurpes), (braškinti šnek., įbruklinti šnek., (grumdyti šnek., (malinti šnek.
(Įmalino sūrio galą į kišenę), įmurdyti šnek.


iki valios

(Įmurdėparšą į maišą), įmūginti tarm. (Neįmugina kojų į batus), įmūrminti tarm., įskvirbinti tarm. 2. -> įduoti 1 ||-3. —> parduoti
iki valios -» gana
į k l i m p t i (įlįsti į klampią masę: Vežimas
įklimpo į purvą) - ¿grimzti (Giliai įgrimzdo
kojos į purvyną), įsmukti, įsėsti (Įsėdo ratai
į smėlį), įsmegti
¿kliudyti -> įpainioti
įkliūti —» įsipainioti
{klonis l -> klonis
į k n i b t i (uoliai atsidėti kokiam darbui: Į į
darbą, į studijas) - įnikti (giliai įsitraukti), įgul­
ti (Į į knygas, į sąskaitas), įsikneibti (Dirba
labai įsikneibęs), įsikniaubti (Sėdi įsikniau­
bęs į laikraštį), įsiknerpti tarm., įsikniaūsti
šnek., įsiknisti menk., pasinerti prk. (P. darbe)
į kojas duoti -> sprukti
į kojas leistis —> bėgti la)
į kojas pulti -> prašyti 1
į kojos autą dėti -> keikti
į kojos aūtą išdėti —> iškeikti
įkopti - » įlipti
i k r a i dgs. 2 (žuvų gemalai: Žuvys leidžia ik­
rus) - išnaršai, nerštai tarm., naršas tarm.,
panaršas tarm.
{kratas 3a-> krislas 1
įkrėsti - » įkirsti 1
įkrypas 3b—> įstrižas
į k r i s t i 1. (krintant patekti kur: Jis įkrito į
duobę) - įpulti (Neįpulk į šulinį), įdribti,
įlėkti (Kibiras įlėkė į šulinį), įsmukti (Įsmu­
kau į eketę), įgarmeti šnek., ¿marmėti šnek.
(Į. į vandenį). 2. -> įdubti
įkūnyti - » įvykdyti
¿kūnus 4 -» riebus 1
įkurai dgs. 3a—» prakurai
įkūrėjas, - a l - > steigėjas
{kūrės dgs. l, {kuros dgs. l -> įkurtuvės
įkurmulti -> įrengti 2 ||
įkurti 1. -> įsteigti. 2. -> uždegti 1 ||
įkurtuvės dgs. 2 (įsikūrimo naujoje vietoje iš­
kilmės) - {kūrės, {kuros

ilgas

ikvaliai prv. —>gana
į k v ė p i m a s 2 (dvasios pakilimas kūrybos,
darbo metu: D ir b a s u įk v ė p im u ) - ir {kvėpis, inspiracija. - Plg. e n t u z i a z m a s
{kvėpis l -> įkvėpimas
į k v ė p t i (suteikti dvasios pakilimą: P o e ta s

- inspiruoti
(ypač blogiems darbams), uždegti prk., a
dvasią pakelti, šventos dvasios įpusti šnek.
ikvienas 3 -> kiekvienas
{laida i -» eketė ||
įk v ė p ė m u s k ū r y b a i, d a r b u i )

{ l a i d a s l (lentelė, įleidžiama į dviejų len­
tų briaunas joms sujungti) - spraūdis, špun­

tas sv.
įlaidūs 4 - » talpus
į l a i p i n t i (leisti įlipti: Į.

k e le iv iu s į la iv ą )

įsodinti (Į į a u to b u s ą )
{landa 1 1. —> 1 urvas. 2. - » landynė 1
{ l a n k a i (į sausumą įsiterpusi jūros, ežero,
upės dalis: L a i v a s s u s to jo įla n k o je ) - atsiauta (J ū ros a. ), salpas (nedidelė įlanka), už­
takis ir užutekis, užvingis, atkula tarm., atlajus tarm. (A tla ju j d a u g ž u v ų p a g a v o m e ) , attienis tarm., atvajūs tarm., pralugas tarm. ( S e ­
-

n ia u p r a lū g u o s lin u s m e r k d a v o m )

y 1 d e g i n i s i (prietaisas skylėms pradegin­
ti) - ir yldegis, skyldegis
yldegis l -» yldeginis
įlėkti -> įkristi 1
ilgaamžis 2 1. —» senas 1. 2. —> ilgas 2
ilgainiui prv. 1 paskui
ilgakojis, -ė 2 —» ilgšis
ilgalaikis 2 —» ilgas 2
ilgaliežuvis, -ė 2 plepys
ilgametis 2 1. -» senas 1. 2. -> ilgas 2
ilgamiėgis, -ė 2 —» miegalius
ilganagis, -ė 2, ilgapirštis, -ė 2, ilgarankis, -ė 2
-» 1 vagis
i l g a s 3 1. (nusitęsęs erdvės atžvilgiu: /. s iū ­

tįsūs (T įsū s v ik ia i),
patisas, nutįsęs, ištįsęs, sieksninis prk.

las, m e d is , tilta s, k e lia s ) -

(S ie k s n in ia i lin ai, žin g s n ia i).

ko atžvilgiu:

2. (nusitęsęs lai­

I. lietu s, a m ž iu s . Ilg o s n a k ty s,

151


•

ilgas rankas turėti

vasaros) - trukus (Truki laimė), ilgalaikis
(Ilgalaikė taika), ilgametis (Ilgametė sutar­
tis), ilgaamžis (Ilgaamžė kova)
ilgas rankas turėti -> vagiliauti
ilgatvė 2 -> ilgesys
ilgažmogis l - » ilgšis
i l g e s y s 3b(slegianti nuotaika, ko nors lau­
kiant: Tėvynės, namų i . ) - pasiilgimas (Mo­
tinos p. ), ilgatvė knyg., nostalgija (liguistas
tėvynės ilgesys)
i l g ė t i s (būti pasiilgusiam: I. savo tėvų, bro­
lių, tėvynės) - gedauti (Tegul nelaukia, tegu
negedauja - nebegrįšiu), griausti (Vaikas mo­
tinos griaudžia), mausti (Karvė veršio mau­

džia)
ilgis, -ė i - » ilgšis
ilgoji (-osios) -> gyvatė
i 1 g š i s, -ė 2 (menk. pernelyg aukštas, ištįsęs
žmogus: Tokiam ilgšiui ilgų ir drabužių rei­
kia) - ir ilgis, augyla (A. nebrendila flk.), il­
gakojis (Iš kur tie svotai ilgakojai ?), ilgažmogis šnek., pusantražmogis šnek., ištįsėlis šnek.
(Aukštas, i. berniokas), pėrtįsėlis šnek., išdrykėlis šnek., išstypėlis šnek., kartis prk., šatra
prk., žalginis prk., žalga prk., žardas prk.,
drieklys tarm., gargaras tarm., liėgarda tarm.,
liuogarda tarm., pastiebėlis tarm., pėrtįsa
tarm., Stypla tarm., Stimpla tarm., styplys tarm.,
stypynė tarm., timpys tarm., tįsia tarm., tįsliava tarm., tįslys tarm., StybrakojlS tarm., Stilbinas tarm.
ilgūs 4 —» nuobodus
ilgus nagus (pirštus) turėti -» vagiliauti
ylinas 3a-> smailus 1
įlinkis 1 1. -» vingis. 2. -» dauba 1
ylinti —» smailinti
į l i p t i (lipant patekti kur: Į. į medį, į ratus, į
duobę) - įkopti (Į. į kalną), įsikarti menk. (Į.
į pačią ąžuolo viršūnę)', || su dideliu vargu:
įsiristi šnek. (Tas storulis vos įsirito į vežimą),
įsiropšti šnek. (Sunku į. į medį be šakų), įsi­
rangyk šnek. (Pro langą į. į vidų), įsirabždinti šnek. (Vaikas į lovą įsirabždino), įsikėpur-

152

• v . •

įmėžti

nėti šnek., įsirepečkoti šnek. (visomis keturio­
mis), įsikabaruoti tarm., įsirioglinti šnek., įsikeberioti tarm., įsiragožinti tarm.
į l į s t i 1. (smailiam daiktui įsiterpti: Pašinas
įlindo į delną) - įsmigti, įsmegti (Peilis įsme­
go į žemę), įstrigti (Į gerklę įstrigo ašaka),
įskvirbti šnek. (pro siaurą tarpą), įsibėsti, įsi­
smeigti; || trumpai, staiga: smigtelėti mom.
(Smigtelėjo adata į pirštą), smėgtelėti mom.,
strigtelėti mom. 2. - » dingti
ylius b. 2 -> landūnas
iliustruoti -» aiškinti ||
i l i u z i j a l (apgaulingas vaizdas, jutimų pa­
klaida: Iliuzijų pasaulis) - regimybė, mira­
žas (Dykumos m. ), chimera
iliuzinis l -> tariamas
įlobis 1, įlomis l -> klonis
i l s ė t i s (kaupti jėgas nedirbant: Po darbo
malonu i.) - ir silsėti (s), poilsiauti (P pajū-

Ф)
ilsinti -> alsinti
i 1 s t i (netekti kvapo: Nepabėgu, greitai ils­
iu) - dūsti (Dūstu eidamas prieš kalną)
iltį galąsti -> pykti
įmainyti —> įkeisti
įmaišalas 34b, įmaišas l -» raugalas
įmaišyti - » įpainioti
įmalinti - » įkišti 1
įmanomas l -» galimas
įmantrūs 4 -» keistas
įmarka l -» marka
įmarmeti - » įkristi 1
įmaūkęs (-usi) -» apygirtis
įmaūtė 2 -» dėklas
imbuvys, -e 3b-> nuomininkas
imčios dgs. 4 -> imtynės
imčiūotis -> imtis
imčius, -ė 2 -» kyšininkas
įmėgis l -> pomėgis
įmėšlūoti -> patręšti ||
įmetęs (-usi) -» apygirtis
įmetėti 1. -> suaugti. 2.
pasenti
įmėžti -» patręšti ||


infekcinis

įmygis
įmygis l —» miegas
imigrantas, -ė l —» ateivis
įmigti —» užmigti
įmygti —» įspausti
į miltus sumalti —» nugalėti
įminti —» atspėti 1
į m i r k t i (prisigerti vandens: Įmirkusi že­
mė) - įtižti (Įtižo dirvos nuo lietaus) ir įtūž­
ti tarm., įžliugti, įmurti (Įmuro keliai), įpyti
tarm.
įmisti —» įsipenėti
imitacija i —» padirbinys 1
įmitęs (-usi) -» riebus 1
įmitinti —» nupenėti ||
imituoti —» 1 sekti 2
i m l u s 4 (gerai suimantis, įsidėmintis: I. vai­
kas mokslui) - receptyviis
įmova l —» dėklas
įmovas l —» mova
impėdž prv. —» tuoj
imperija 1 —»valstybė ||
impozantiškas 1, impozantus 4 —» didingas
impulsas i —» akstinas 1
imstytis —» imtis
imti 1. -» valyti 1 . 2 . - » pradėti
i m t i n a i prv. (kartu su minimu dalyku, skai­
čiumi) - įskaitytinai (Jam atostogos nuo pir­

mos iki keturioliktos dienos birželio į. )
i m t y n ė s dgs. 2 (jėgų išbandymas imantis,
ritantis: Bernai imtynių eina) - ir imčios, ristynės ( Vaikų r. ), grumtynės, rungtynės ir
rungčios, galėtynės tarm., galynės tarm., mintynės šnek., veiktynės tarm., veltynės šnek.
i m t y n i n i n k a s , -ė i (imtynių dalyvis) ristikas
imtinys, -ė 3b—» belaisvis
i m t i s (eiti imtynių: Ristikai imasi) - ristis
(Nemėgink su tokiu galiūnu r. ) , galuotis, ga­
lynėtis (Užtenka jums g., dar sprandus nusi­
suksit!), glėbiuotis šnek. (apsikabinus imtis),
imstytis džn. ir imčiuotis džn., grumtis (Vy­
rai kaip jaučiai grumiasi), rungtis (Jie run­
giasi susikibę), veltis šnek., minkytis šnek.,

mintis šnek. (Piemenys minas kaip katinai),
veiktis tarm., stačiuotis tarm.
įmuginti, įmurdyti, įmurminti —» įkišti 1
įmurti —» įmirkti
įmušti - » įkalti 1
į nagą imti —» barti
į nagą paimti -» prigriebti
į nagą susiimti —» susivaldyti
įnagis l 1. -» įrankis 1 . 2 . - ^ priemonė. 3. -»
rimbas
įnamys, -ė 3a-» nuomininkas
įnaras 1 -^ 1 viržis
ynas 3 - » tikras 1
į n a š a s i (pateikiamas koks nors svarbus
pasiekimas, laimėjimas: Į tėvynės labui) indėlis (Vertingas i. į pasaulinę literatūrą),
duoklė prk. (Siame kultūros darbe ir jis savo

duoklę atidavė)
incidentas 2 -» atsitikimas ||
i n d a s 2 (dėklas valgiams gaminti, laikyti,
paduoti: Stikliniai, metaliniai indai) - rykas
psn.

(Molio rykai)

indauja 3b—» bufetas
indeksas l —» sąrašas
i n d ė l i s 11. (taupomojoje kasoje ar banke
padėti pinigai) - depozitas. 2. -» įnašas. 3.
-» vakartis
indiferentiškas i, indiferentus 4 —» abejingas
indėvė i —» nuodai
individas 2 —» asmuo
individualus 4 1. —» asmeninis 1 . 2 . —» nuosa­
vas
industrializuoti —» pramoninti
industrija l —» pramonė
industrinti —» pramoninti
inertiškas i, inertus 4 —» pasyvus
į neviltį įkristi —» nusiminti
infantėrija l —» pėstininkai
i n f e k c i j a l (užkrėtimas mikrobais: Šilti­
nės i. ) - apkrėtimas, užkrėtimas, užkratas
i n f e k c i n i s i (infekcijos sukeliamas: In­
fekcinės ligos) - apkrečiamas, užkrečiamas,
limpamas
v

153


infekuoti

i n f e k u o t i (užnešti ligą) - apkrėsti, už­
krėsti, prilipdyti šnek. (Jis man gripą prilip­
dė)
infiksas 2 -» intarpas
informacija i —» žinia
ingeti —» tingėti
ingis, -ė l -> 1 tinginys
ingti -> plikti 1
ingzti 1. -> unkšti 1 .2 .-» verkti c)
iniciatorius, -ė i —» pradininkas
įnykis l -> entuziazmas
įnikti 1. —» įknibti. 2. -> pradėti ||
įniršti —» įpykti
įniršėlis, -ė i —» įpykėlis
įniršinti —» įpykdyti
Įniršis l -> pyktis
įniršti —» įpykti
įnirtėlis, -ė l —» įpykėlis
įnirtingas 1 1. -» piktas 1 .2 .-» smarkus
įnirtinti —» įpykdyti
{nirtis i —» pyktis
ynis l —» šerkšnas
i n j e k c i j a l (vaistų įleidimas švirkštu:
Morfijaus i. ) - įtraiška ret., adata šnek.
i n k i l a s 3b (aviliukas bičių spiečiams gau­
dyti) - viliokas, luobas (iš medžio žievės),

kalinys tarm.
inkriminuoti —» kaltinti
inkšti 1. —»unkšti 1 .2 .—» dejuoti 1.3. -^verk­
ti c)

i n k u b a t o r i u s i (naminių paukščių pe­
rinimo aparatas) - perėtūvas
į n o r i a i s prv. (kada norint, pagal norą: Į.
dirba, į. nedirba) - įgaidais, atminais (A. ir
jis čia užsuka)
įnoriauti —» kaprizytis
įnoringas l —» kaprizingas
įnoris i —» kaprizas
įnosės dgs. i —» geležuonys
inovacija l —» naujovė
insėktas 2 -» vabzdys
i n s p ė k t a s 2 (lysvė su stikliniu dangčiu) šiltlysvė, šiltežė

154

intriga
inspiracija l -» įkvėpimas
inspiruoti 1. -» įkvėpti. 2. -» raginti 1
i n s t i n k t a s i 1. (paveldima ypatybė at­
likti tikslingus veiksmus: Savisaugos i. ) omė knyg. ( Gyvulys turi didesnę omę negu
žmogus). 2. -» nuojauta
instrumeñtas 2 1. -» įrankis 1 .2 .-» priemonė
iñtapas l —» apgamas
i ñ t a r p a s i (į žodžio šaknį įsiterpęs gar­
sas) - infiksas
intė l -» brolienė
integralinis i, integralūs 4 —» ištisas 1
intelektas 2 —» protas
intelektualinis l, intelektualūs 4 —» protinis
i n t e l i g e ñ t a s , -ė 2 (mokytas, apsišvietęs
žmogus: Kaimo i . ) - šviesuolis (Pirmieji lie­
tuvių šviesuoliai) ir šviesimas ret., mokytinis
knyg., psn.

i n t e l i g e n t i j a 2 (inteligentų visuma) šviesuomenė (Šviesuomenės atstovai)
inteñcija l —» tikslas
intensyvėti —» greitėti
intensyvinti -» greitinti
i n t e n s y v ū s 4 (energingai, sparčiai atlie­
kamas:/. darbas) - įtemptas (Į. dėmesys, dar­
bas), įtampūs (Įtampi kova)
interesas 2 1. -» reikalas. 2. -» poreikis. 3. -»
domesys
interesingas l —» įdomus
interesuoti —» dominti
interesuotis —» domėtis
internacionalinis l —» tarptautinis
interpretuoti —» aiškinti
interpūnkcija l —» skyryba
intervalas 2 1. -» tarpas. 2. -» atstumas
intymūs 4 -» glaudus 1
intonacija i —» priegaidė
i n t r i g a 2 (slaptas, nedoras veiksmas: Bi­
joti, vengti priešo intrigų) - pinklės (Jie rezga
mums pinkles), painės (Atkirtis priešų pai­
nėms), klasta (Atskleistos priešo klastos),
sankirša, kilpos prk., spąstai prk., žabangos
prk. (Išvengtipriešo žabangų) ir žabangai prk.


įpykti

intrigantas
i n t r i g a n t a s , -ė i (intrigų, pinklių dary­
tojas) - pinklininkas, klastininkas (Klasti-

ninkų galas yra blogas)
intrius 2 —» kuilys
introdukcija l -> įvadas
introspekcija l —» savistaba
intuicija i —>nuojauta
i n v a 1 i d a s, -ė 2 (netekęs darbingumo
žmogus: Karo i. ) - luošys menk. (nuo gimi­
mo nesveikas ar po sužeidimo nepasveikęs
žmogus)
i n v a z i j a i (priešo įsiveržimas į kitą kraš­
tą: Priešo i. buvo sulaikyta) - įsiveržimas, įsi­
brovimas (Į. į svetimą teritoriją), įsigriovimas, (puolis
inventorius 2 —» sąrašas ||
į ožio ragą suriesti (suvaryti) —» nugalėti
y p a č prv. (pabrėžiant daiktą, ypatybę, veiks­
mą: Y. čia reikia sveikatos. Y. tamsi vieta) - ir
ypačiai, itin (I. svarbus uždavinys), juoba
(Vaiko j. reikia pagailėti), užvis tarm. (U. sau­
lėje karšta), pervis tarm.
ypačiai prv. —» ypač
į padą duoti —» šokti 1
į padanges kelti —» garbinti
į padus duoti —» sprukti
į p a i n i o t i (įtraukti į nemalonų veikimą:
/. į aferą) - įpinti (Į tą sąmokslą ir jis buvo
įpintas), įmaišyti (Į. į nemalonią istoriją),
¡kliudyti, įvelti šnek., įpinklioti šnek., įkllpoti
šnek.

į pakalnę eiti (ristis) —» senti
į p a r e i g o t i (uždėti kaip pareigą, būti pa­
reiga: Kilnumas mus įpareigoja) - saistyti

(Dovanos saisto žmogų)
į paskutinę kelionę palydėti —» palaidoti
ypata l —» asmuo
y p a t y b ė l (būdinga žymė: Geros ir blogos
asmens ypatybės) - ir ypatumas, savybė ir
savumas (sava, išskirtinė ypatybė: Geležis tu­
ri kalumo savybę), bruožas (Teigiami asmens
bruožai), pobūdis (Maištop. )
ypatingas 1 1. -» nepaprastas 1. 2. -» išimtinis

ypatumas 2 —» ypatybė
ypatus 4 1. —» nepaprastas 1. 2. —» atskiras
(pėdin prv. —» 2 paskui
( p ė d i n i s, -ė l (turto ar pareigų paveldėto­
jas: Sosto į. ) - papedininkas knyg., tėvonis
psn. (tėvo turto paveldėtojas) ir tėvūnas psn.,
tėvynaitis psn., tėvūnaitis psn. - Plg. p a l i ­
kuonis

įpėdžiui prv. —» 2 paskui
įpenėti —» nupenėti ||
(perkamas 34b—» pigus
įperti —» įkirsti 1
įpėšęs (-usi) -» apygirtis
į p y k d y t i (sukelti pyktį, padaryti piktą: Sa­
vo neklausymu įpykdžiau tėvą) - ir įpykinti,
įširdinti stp. (Įširdintas ėmė plūstis), įnirtinti Stp. ir įniršinti Stp., įtūžinti Stp., įkiršinti Stp.
(Neįkiršink bičių), įsiutinti prk., stp., įdūkinti prk., stp.; || pėrpykdyti (pervirš supykdyti)
ir pėrpykinti, pėrširdinti stp., pėrsiutinti prk.,
stp.; papykdyti (šiek tiek) ir papykinti, su­
pykdyti ir supykinti (Savo užsispyrimu ne­
supykink motinos)', užpykdyti (U. vyresnybę)
ir užpykinti, užrūstinti stp., užširdinti stp.,
užsiūtinti prk., stp.
į p y k ė l i s , -ė l (kas įpykęs, piktas) - įšifdėlis, įnirtėlis, įniršėlis, įtūžėlis, įsiūtėlis,
įdūkėlis; || papykėlis (kas kiek papykęs); supykėlis, užpykėlis, užširdėlis, užsiūtėlis, užsirūstėlis
įpykinti —» įpykdyti
(pyki s l -» pyktis
į p y k t i (pasidaryti piktam: Įpykęs šoko muš­
tis) - įširsti stp., įniršti stp., įniršti stp. (Įnir­
šęs tik griežia dantimis), įtūžti stp., įkiršti stp.
(Įkiršusio šuns neliesk), įsiusti prk., stp. (Ko
jis įsiuto ant manęs?), įdūkti prk., stp., įšėlti
prk., stp.; || papykti (imti kiek pykti), supyk­
ti, užpykti, užširsti stp., užsirūstinti, užsi­
raukti šnek., užsiūsti prk., stp., UŽdŪkti prk.,
stp.; pėrpykti (pervirš supykti), pėrširsti stp.,
pėrnirsti stp. ir pėrniršti stp., persiusti prk.,
stp., pėrdūkti prk., stp., a lūpą pakabinti (pa-

155


įpilti
tempti) šnek., nosį užriesti (užsukti) šnek., še­
rius pastatyti šnek., vepšlas susukti šnek., tul­
žimi apsilieti šnek.
įpilti - » įkirsti 1
{pinas 3a—» kaspinas
įpinklioti, įpinti —» įpainioti
{pyti -» įmirkti
įplakti 1. —» įkalti 1.2. —» įkirsti 1
Įplaukos dgs. l -» pajamos
{plautis i —» geležuonys
įplšekti 1. —» įkirsti 1. 2. —» įkalti 1
{plūstais prv. —» galvotrūkčiais
{prastas 3b—» paprastas
į p r a s t i (įgauti palinkimą, kartojant veiks­
mą: Į. rūkyti) - paprasti (P. rytais mankštin­
tis), priprasti (P. prie šalčio), įgusti, įjunkti
(Šernas įjunko į bulves), pajūnkti, prijunkti
(Gandrasprijunko prie žmogaus), įbusti tarm.,
pribusti tarm. (Pribūsi prie sunkaus darbo),
įsmilti tarm. (Įsmilo kaip žąsinas į avižas), pa­
smilti tarm., prismilti tarm.
įpratimas 2 —» įprotis
įpratinti (prž. į p r a s t i : Įpratinom vaiką anksti
keltis) - papratinti, pripratinti (Iš mažens
pripratintasprie darbo), įgudinti (Į miegą įgu­
dintas), prigūdinti, įjūnkinti, prijūnkinti,
[budinti tarm., įsmilinti tarm.
į p r o t i s l (įprastu, pastoviu virtęs koks nors
elgesys, veiksmas: Į rytais maudytis) - įpra­
timas (Į piktesnis už prigimimą flk.), papra­
timas, pripratimas, priprotis ir prieprotis,
{gūdis (Drausmės, elgesio įgūdžiai), įgudi­
mas, {junkis (Eržilų būdai ir įjunkiai būna
įvairūs), įjunkimas, pojunkis knyg., prijun­
kimas, įsmilimas tarm., {smylis tarm., pajun­
ki ny s tarm.
įpulti 1. -» įkristi 1. 2. -» įdubti. 3. -» patekti
{puolis l —» invazija
įpusti -» uždegti 1 ||
įpūtinti -» nupenėti ||
įpūžinti -» įrengti 2 ||
1 i f jng. (žodžiams ir sakiniams jungti: Atėjo
brolis ir sesuo) - bei (artimoms sąvokoms

156

ironizuoti
jungti: Tėvas bei motina. Balta bei juoda)
2 i f prv. —» irgi
į r a n k i s 1 1. (prietaisas, su kuriuo kas dir­
bama: Grąžtas, kaltas, kirvis yra įrankiai) įnagis (Pasiėmė visus įnagius ir išėjo ratų dirb­
ti), instrumentas (Meistras susidėjo visus rei­
kalingus instrumentus), padargas (Žemės
ūkio padargai), padarynė (Gerą šeimininką
iš padarynių pažinsi), padaras šnek., įkaboklis šnek., pabūklas šnek., rykas šnek. (Išsidan­
gino su visais rykais ir dalykais). 2. —» prie­
monė
įranta l —» rantas
įrašyti —» priimti 2
irbė l —»jerubė
įrbuluoti —» klibinti 1
įrenginys 34a—» prietaisas
į r e n g t i 1. (padaryti tinkamą: Į. kambarį,
namus) - įruošti, įtaisyti (Vienas galas na­
mo jau įtaisytas). 2. (apie drabužius: Šiltai
vaikus į.) - įvilkti, įdaryti; || storai, šiltai: {gu­
muliuoti ir įgumulti tarm., įgūmoti tarm., įkufmulti tarm., įpūžinti tarm., {tūloti šnek., įvaūrinti tarm. - Plg. a p r e n g t i
įrėžti 1. —» įbrėžti 1 . 2 . —» įkirsti 1
įriebeti - » įsipenėti
i r g i prv. (tokiu pat, lygiu būdu: Vakar irgi ly­
nojo) - ii (Aš ir noriu valgyti), taip pat (Jis
taip pat gydytojas), taip jau šnek. (Jis taip jau
rūpinosi kelione), taipgi, taipogi ret.
i r k l a s 3 1. (lopetėlė irtis: Su irklais iriasi
per ežerą) - mentė tarm. 2. —» valtis
i r k l u o t i (plaukti, kasantis irklais: I. sker­
sai upės) - irtis (Teko i. prieš srovę), kastis
prk. (sunkiai irtis)
irmėdė i -» gripas
į r o d y m a s l (patvirtinantis ką faktas:
Daiktinis į. ) - argumentas (Nesugriauna­

mas a. )
įrodyti —» apskųsti
ironija l —» pajuoka ||
ironiškas i —» pajuokus ||
ironizuoti —» pajuokti ||


ironizuotojas
ironizuotojas, - a l - > pajuokėjas
iros dgs. 4 -> griuvėsiai
irštva 3 -> guolis b)
i r t i (skaidytis į dalis: Pamatai yra) - ardytis
(Tvoros ardosi), griūti (Pilis griūva), gurti

(Troba gūra)
irtis —» irkluoti
įruošti - » įrengti 1
i r u s 4 (greit yrantis, griūvantis: Iri žemė) ardus (Ardi tvora), griuvus (G. upės kran­
tas), gurus (G. šlaitas), birus (Biri žemė). Plg. t r a p u s
irzlūs 4 1. —> nervingas. 2. -» piktas 1
irzti -» pykti
{sakas l -> įsakymas
į s a k y m a s l (oficialus reikalavimas iš pavaldaus asmens ką nors daryti: Pulko vado
į. kariams) - {sakas (valdžios įsakomasis ak­
tas), priesakas (moralinio pobūdžio), palie­
pimas (negriežtas: P. vykti į darbą)', || potvar­
kis (administracinio pobūdžio: P. švarai pa­
laikyti)', nurodymas, direktyva (mažiau pri­
valomo pobūdžio); komanda (karinė: .K. žy­

giuoti)
į s a k y t i (oficialiai pareikalauti ką nors at­
likti: Į. vykti į paskyrimo vietą) - liepti, pa­
liepti, įkalti šnek., įkalinti šnek.; || patvarky­
ti (duoti potvarkį), parikiūoti; sukoman­
duoti
įsakmūs 4 —>griežtas
įsakus 4 —» iškalbus
įsarti - » įjuosti
{sas 3 -» trumpas 1
{saulis l -» atokaita
į s ė l i n t i (tyliai, slapta įeiti: Nepastebėtas
įsėlinau į kambarį) - ¿gludinti, ¿tykinti (ty­
lomis), įslinkti (Vaikas tyliai įslinko į vidų),
įsliūkinti, įslampinti šnek., įsliūkinti tarm.,
įtvylinti tarm. (Įtvylino kaip vagis)
įsėsti - » įklimpti
į s i a u t i (įmauti koją į apavą: Į. į šliures) įsimauti (Įsimauk batus), įsiminti (Įsimyniau į klumpes), įsistoti, įsispirti šnek.

įsigalėti
į s i b ė g ė t i (įsileisti bėgti: Įsibėgėk, ir per­
šoksi per griovį) - įsibėgti (Įsibėgęs staiga ne­
sustosi), atsibėgėti (Atsibėgėjęs trenkė avinas
ragais), įsilėkti (Įsilėkęs toli nušoksi), įsilėkėti, įsinašinti (Įsinašinę bildėjo vieškeliu ve­

žimai)
įsibėgti - » įsibėgėti
įsibėsti - » įlįsti 1
įsibingėti - » įsigalėti
įsibodėti - » įkyrėti
įsibraklinti —> įsibrauti
į s i b r a u t i (jėga kur pakliūti: Į į autobu­
są) - įsibrukti (Į pačian vidurin minios), įsi­
grūsti (Įsigrūdo kaip gegužiukai į svetimą liz­
dą), įsiskverbti (Į. tarp žmonių), įsiveržti
(Priešai įsiveržė į mūsų kraštą), įsigrūmti,
įsigriauti (Į. į svetimą butą), įsigauti (Į. į
pilį), įsilaužti (apie grobikus plėšikus), įsilaminti šnek. (Įsilamino kaip kiaulė į daržą),
įsibraklinti šnek., įsibrŪČyti tarm., įsibrūklinti tarm., įsim ušti prk., šnek., įsism elkti
šnek., įsismerkti tarm., įsiplakti prk., šnek., įsiplėšti prk., šnek.
į s i b r o v ė l i s , -ė l (kas kur įsibrovęs, įsi­
veržęs: Kautis su įsibrovėliais) - įsiveržėlis
(Į. valdovas), įsigriovėlis (Į. triukšmadarys),
įsibrūkėlis, įsigrūdėlis, įsigrūmėlis, įsiskvefbėlis, įsilaužėlis (Plėšikas į. ), įsismelkėlis tarm., įsiplakėlis šnek.
įsibrovimas 2 - » invazija
įsibrūčyti - » įsibrauti
įsibrūkėlis, -ė l -» įsibrovėlis
įsibrūklinti, įsibrukti - » įsibrauti
įsidėbsoti —» įsižiūrėti 1
į s i d ė m ė t i 1. (įsidėti į atmintį: Į. kieno žo­
džius, pavardę) - įsiminti (Į kelią), įsimėklinti tarm. (Įsimėklink, ką sakiau), a į galvą
įsidėti (įsikalti). 2. —>atminti 1
įsidrąsinti - » įdrįsti
{sienis l —> niša
įsiėsti -> įkyrėti
į s i g a l ė t i (įgyti galią, įaugti kur: Liga įsi­
galėjo) - įsistiprinti (Įsistiprino šaltis), įsi­

157


įsiganęs
tvirtinti, įsišaknyti (Įsišaknijo toji yda), įsi­
keroti (Įsikerojęspaprotys), įsivyrauti (tvir­
tai), įsiviešpatauti (plačiai, tvirtai: Įsivieš­
patavo ramybė), įbingti tarm. (ppr. apie li­
g ą ) ir įsibingeti tarm., įsisinteti tarm., a šak­
nis įleisti
įsiganęs (-iusi) -» riebus 1
įsiganyti - » įsipenėti
įsigauti -» įsibrauti
įsigeisti -» panorti
įsigėrinti -» įtikti
įsigiėžti —» įkyrėti
įsigyti -» gauti 1
įsigyventi 1. -» gauti 1. 2. - » įsijausti
įsigriauti -» įsibrauti
įsigriovėlis, -ė l -> įsibrovėlis
įsigriovimas 2 - » invazija
įsigrudėlis, -ė l, įsigrumėlis, -ė i -» įsibrovė­
lis
įsigrūmti, įsigrūsti -> įsibrauti
į s i j a u s t i (įsigilinti jausmais:/. į kito žmo­
gaus vargus, išgyvenimus) - įsigyventi (/. į

pjesės vaidmenį)
įsikabarūoti - » įlipti ||
įsikabinti -» įkibti
į s i k a r š č i u o t i (karštai pradėti ką dary­
ti: Į. ginčytis) - užsidegti prk. (U. kelionėmis),
įsiliepsnoti prk., užsipliėksti prk., užsilieps­
noti prk.
įsikarti - » įlipti
įsikeberioti, įsikėpurnėti -» įlipti ||
įsikeroti -> įsigalėti
įsikibti, įsikirsti -» įkibti
į s i k i š t i 1. (būti kieno viduje:/¿¿ras įlanka
giliai įsikiša į sausumą) - įsiterpti (Galas lau­
ko miškan įsiterpęs), įsiręžti prk., įsišauti prk.,
įsiskrosti prk. 2. -» įsipainioti
įsikneibti, įsiknerpti, įsikniaubti, įsikniaūsti,
įsiknisti -» įknibti
įsilabinti -» įtikti
įsilaminti - » įsibrauti
įsilaužėlis, -ė l —» įsibrovėlis
įsilaužti -» įsibrauti

158

įsiropšti
įsilėketi, įsilėkti - » įsibėgėti
įsiliepsnoti -» įsikarščiuoti
įsimaišyti -» įsipainioti
įsimalinti -» įsibrauti
įsimauti - » įsiauti
įsimėilinti —» įtikti
įsimeklinti 1. -» įsižiūrėti 1 . 2 . - » įsidėmėti 1
įsimylėjimas l -» meilė
įsimylėti -» pamilti
1 įsiminti - » įsidėmėti 1
2 įsiminti - » įsiauti
įsimintinas 3b-» atmintinas
įsimušti - » įsibrauti
įsinarsinti - » įdrįsti
įsinašinti - » įsibėgėti
įsinorėti -» panorėti
{sinti —» trumpinti
į s i p a i n i o t i (patekti į nemalonią padė­
tį: Į. į vaidus) - įkliūti, įsipinti (Į į kivirčus),
įsikišti (Į. ne į savo reikalą), įsimaišyti (Į. į
peštynes), įsivelti šnek. (Į į nemalonią istori­
ją), įsipinklioti šnek., įsitrinti šnek., A kailį
įduoti (įkišti, įmerkti) šnek., kuodą įkišti šnek.
įsipareigojimas l -» pareiga
įsipenėjęs (-usi) —» riebus 1
į s i p e n ė t i (pasidaryti riebiam: Įsipenėjo
meitėlis) - įtūkti (Įtukoparšas), nutukti (Nu­
tuko moteris), įriebėti (Įriebėjožąsis), įsiga­
nyti (Įsiganęs kaip jautis), įmisti (Įmitusi kar­
vė), atsipenėti (buvus liesam: Buvo liesas,
dabar atsipenėjo), atsiganyti (Geroje ganyk­
loje karvės greitai atsigano), išsiganyti, nusiganyti, nusipenėti, sutūkti (labai)
įsipykti - » įkyrėti
įsipilti -» susirūpinti
įsipinklioti, įsipinti - » įsipainioti
įsiplakėlis, -ė l —» įsibrovėlis
įsiplakti, įsiplėšti - » įsibrauti
įsirabždinti, įsiragožinti, įsirangyti, įsirepečkoti - » įlipti ||
įsiręžti - » įsitempti
įsirėžti - » įsikišti 1
įsirioglinti, įsiristi, įsiropšti -» įlipti II


įspausti

įsisavinti
įsisavinti - » išmokti
įsisinteti -» įsigalėti
įsiskrosti -» įsikišti 1
įsiskvefbėlis, -ė i - » įsibrovėlis
įsiskverbti -» įsibrauti
įsismarkauti -» įšėlti 1
įsismeigti - » įlįsti 1
įsismelkėlis, -ė i -» įsibrovėlis
įsismelkti, įsismerkti - » įsibrauti
įsispirti -» įsiauti
įsispitreti, įsispoksoti, įsistebeilyti, įsistebėti

1.

-» įsižiūrėti 1. 2. -> pamilti
įsistiprinti -» įsigalėti
įsistoti -» įsiauti
įsistvėrti -» įkibti
įsišaknyti -» įsigalėti
įsišauti -» įsikišti 1
įsitaisyti -» gauti 1
įsiteikti -» įtikti
į s i t e m p t i (įtempti savo jėgas:
b a i įs ite m p ę s )

- įsiręžti (A r k ly s

į s i ž i ū r ė t i 1. (gerai imti žiūrėti ką: Į s i­
žiū rė k , ir p a m a t y s i m a ž y tę ž v a ig ž d e lę ) - ir įsi­
žiurti ret., įsistebėti ( G e r a i įs is te b ė k į š ią f o ­
to g ra fiją ), įsistebeilyti šnek., įsispoksoti menk.,
įsidėbsoti menk., įsimėklinti tarm., įsispitreti
tarm., įsiveizeti tarm. A akis įbesti (įdurti,
įsmeigti, įperti šnek., įdebti šnek., įspanginti
tarm.), akimis įsisiurbti prk. 2. -» pamilti
įskaityti -» priimti 2
¡skaitytinai prv. - » imtinai
įskasti -> pradėti ||
{skauda i -> užgaulė
įskaudinti -» užgauti

įskausti

(pradėti smarkiai skaudėti:

Į s k a u d o n u g a rą , p e č i u s )

D ir b a l a ­

įs ir ę ž ė ir iš ­

tr a u k ė v e ž im ą iš p e lk ė s )

įsiterpti - » įsikišti 1
įsitiekti -» gauti 1
įsitikinimai dgs. i -» pasaulėžiūra
įsityžti -» užsispirti
įsitrinti -» įsipainioti
įsitverti -» įkibti
įsitvirtinti -» įsigalėti
įsiusti 1. -» įšėlti 1. 2. -> įpykti
įsiūtėlis, -ė l - » įpykėlis
įsiutinti -» įpykdyti
{siūtis i -» pyktis
įsivaizdavimas i, įsivaizdinimas l -» išdidu­

mas 2
įsivaizdinti, įsivaizduoti -» didžiuotis
įsivaizdūotinis i -» tariamas
įsiveizeti 1. -> įsižiūrėti 1.2. -> pamilti
įsivelti - » įsipainioti
įsiveržėlis, -ė i -> įsibrovėlis
įsiveržimas 2 - » invazija
įsiveržti -> įsibrauti
įsiviešpatauti, įsivyrauti -> įsigalėti

- įsopti, įsmilkti

(geliamai įskausti: G a lv a įs m i lk o n u o g a r ų )
įskypas 3b-> įstrižas
įskirsti - » įj uosti
įsklimbas 3b-> įstrižas
įskrėsti -> įj uosti
į skudurus duoti -» mušti 1 b)
įskųsti -> apskųsti
¡skverbti, įskvirbinti -> įkišti 1
įskvirbti -> įlįsti 1
įslampinti -> įsėlinti
{slėnis i -> klonis
įsliūkinti, įslinkti, įsliūkinti
įsėlinti
įsmegti 1 . -» įlįsti 1 . 2. -> įklimpti
įsmeigti -> įbesti
įsmigti - » įlįsti 1
įsmilimas 2 -> įprotis
įsmilinti -> įpratinti
{smylis l -> įprotis
įsmilkti - » įskausti
įsmilti -> įprasti
įsmukti 1. -> įklimpti. 2. -» įkristi 1
{snauja i -> taukinė
įsodinti -> įlaipinti
įsopti - » įskausti
į spangės dėti (duoti, kirsti, pusti) -» mie­
goti
į s p a u s t i (spaudžiant įdėti, įterpti: /. žy­
mę, ž e n k l ą ) - įmygti (/. ž e m ė je d u o b e lę )

159


įspėti

į s p ė t i 1. (iš anksto pranešti, nurodyti pa­
sekmes: Į a p ie p a v o j ų ) - perspėti (P e rsp ė k
jį, k a d b ū tų a ts a r g u s ), pertarti tarm., primin­
ti, įgraudenti šnek. ir įgraudinti šnek. (įspėti
grasinant), signalizuoti. 2. -» atspėti 1
įsprausti, įsprengti, ¡spręsti - » įkišti 1
į s p ū d i n g a s i (darantis didelį įspūdį:
Į s p ū d in g a k e lio n ė , d e m o n s tr a c ija , k a l b a ) efektyvus (labai įspūdingas: E . reg in ys), efek­
tingas
{ s p ū d i s i (minčių ar jausmų poveikis: N e ­
iš d ild o m a s į. ) - efektas (stiprus įspūdis)
įsraigyti, įsraigtūoti - » įsukti 1
jsrava l - » įtaka
¡sriegti - » įsukti 1
į stabą pavirsti -» sustingti 1
įstabūs 4 -» nuostabus
¡stanga i - » jėga
įstangingas i, įstangūs 4 -» stiprus 1
įstatymiškas i —» teisėtas
įsteigėjas, -a i -» steigėjas
į s t e i g t i (duoti pradžią kokiai įstaigai, or­
ganizacijai: Į. n a u ją m o k y k lą , d r a u g iją ) įkurti (Į. m ie s tą , s to v y k lą ) , sukurti (S. p r a ­
m o n ę ) , sudaryti (S. v y r ia u s y b ę ), suformuo­
ti (S. k a r iu o m e n ė s d a l i n į ) , suorganizuoti (S.
n a u ją p r a m o n ė s š a k ą )

įstengti -» galėti
istorija 1 1. -» praeitis. 2. -» atsitikimas ||
įstrigti - » įlįsti 1
į s t r i ž a i n ė 2 (tiesė, jungianti du priešin­
gus kampus) - diagonalė ret.
į s t r i ž a s 3b (einantis pakrypusiai, ne tie­
siai: Į. p j ū v i s ) - įžambūs (Į. k ir p im a s ) , nuožambūs ret., pražambūs ret., įžulnūs (Į žu l­
n ū s s a u lė s s p in d u lia i), pražulnūs ret. (P r a ž u l­
n i tv o r a ) , įkampūs, įkypas (Į k y p i a u d e k lo
d r y ž ia i), įšonūs ( Į ta k a s ) , paįstrižas (šiek
tiek įstrižas), įkrypas tarm., įskypas tarm., paskypas tarm., įsklimbas tarm. ( Į m e d is ) , įšlijas tarm. (Įšlija s ie n a ) , įžvilūs tarm., prakeršas tarm. (P , p e r s ik r e ip ę s įs m u k o į tr o b ą ) , pražvilūs tarm. (P r a ž v ilū s r u o ž a i) , pašlainūs tarm.

160

išalkėlis

į stulpą pavirsti -» sustingti 1
į s ū k t i 1. (sukant įtvirtinti, įleisti: Į. v a r ž tą į
le n t ą ) - ¡sriegti ( S u k tu v u įs r ie k v a r ž te lį) ,
įsraigtūoti, įsraigyti džn. 2. —>įvynioti. 3. -»
įduoti 1 ||
įsūnijimas i-> įvaikinimas
įsūnis i —» įvaikis
įsūnyti - » įvaikinti
įsūtė 2 - » trumpikė
iš adatos vežimą priskaldyti -» perdėti
išaidinti -» išvaryti
išaidoti -» išeikvoti
išaipinti - » išlepinti
išaipti —» išlepti
i š a i š k ė t i (pasidaryti aiškiam: V iso s p a ­
s la p ty s iš a iš k ė jo ) - paaiškėti (V is ie m s p a a i š ­
k ė jo j o p l a n a i ) , išryškėti (Jo s u m a n y m a i iš­
r y š k ė jo ) ir išrykšti, paryškėti (šiek tiek) ir
parykšti, a aikštėn išeiti (iškilti), į šviesą (į
paviršių) išplaūkti
i š a i š k i n t i 1. (padaryti aiškų, aiškesnį: I.
d a ly k o e sm ę , p a g r in d in ę m in tį) - išryškinti
(I. m in tis p a v y z d ž i a i s ) , paaiškinti (šiek tiek:
P u ž d a v in į) , paryškinti ( P te ig in iu s ), nuro­
dyti (N . s p r e n d im o b ū d ą ) , nušviesti vert. (S is
k la u s im a s b u v o p l a č i a i n u š v ie s ta s s p a u d o je ) ,

išdėstyti (I. s u m a n y m ą ) , a aikštėn iškelti.
2. -» demaskuoti
išaiža i - » lukštas 1 ||
i š a i ž y t i (išimti iš ankšties, kevalo, lukš­
to: I. ž ir n iu s , p u p a s , r ie š u tu s ) - išlukštenti,
išgvildenti, išgvaldyti, išgliaudyti, išiėžti
tarm. - Plg. a i ž y t i

išakijęs (-usi) -» akytas
i š a k y t i (pasidaryti akytam, korėtam: Iša k ijo
sūris, te š la ) - iškoryti ( L e d a s v isa i išk o rijo ) ir
iškorėti, išpurėti ir išpuruoti, išgaužoti tarm.,
išpužoti tarm., iškiožėti šnek., iškiugždyti tarm.
iš akių neišleisti —» saugoti
įšalas i -» pašalas
išalioti - » išvaryti
i š a l k ė l i s , -ė l (kas išalkęs ar nuolat alka­
nas: D u o k g r e ič ia u v a lg y ti ta m iš a lk ė liu i) -


išbergžti

išalkęs

išbadėlis ir išbadejėlis (p r is ik e n tę s b a d o ), baduolis, badmirys niek. (T o k io b a d m ir io n e ­
p r ip e n ė s i) , badadvėsys niek., pėrkarėlis šnek.,
badsmuka tarm., niek., badstipa niek., badsproga niek., badavija tarm., niek., badmaišis
niek., badakentys menk., badgaltis tarm., menk.,
badgaras tarm., menk.
išalkęs (-usi) -» alkanas
išalkėti - » išalkti
išalkis i -» alkis
i š a l k t i (įsinorėti valgyti, ėsti: I š a l k o m p e r
d ie n ą n e v a lg ę ) - nualkti, pėralkti (labai iš­
alkti), praalkti (šiek tiek), užalkti, išalkėti,
nualkėti, pėralkėti, išbadeti (bado prisikęsti:
G r įž o iš n e la is v ė s iš b a d ė ję s ), nubadeti, pėrbadėti, pėrbasti ir perkarti (labai išbadėti),
užbadeti, išmareti šnek., išdvesti niek., išstipti
niek., pėrdvėsti niek.
išankstinis 2 -» parengtinis
i š a r a 11. (arklo dalis, ant kurios maunami
noragai) - žagrė, žuobris, lopeta, keras, kel­
mas, rietas, stuburas. 2. - » tuštvagė
išarda l -» nesantaika
išardyti -» išgriauti 2
į šarkų bažnyčią išvežti -» palaidoti
į šarkų bažnyčią nuvažiuoti -» mirti 1 ||
i š a š t r i n t i (padaryti aštrų: I. p e ilį, k irvį,
p j ū k l ą ) - išgaląsti, išpustyti, išdelnyti tarm.,
išskudrinti tarm., nušleikti tarm.; || išplakti
(dalgį), ištinti, iškalti; išdantinti (pjūklą);
nusmailinti (padaryti smailų). - Plg. p a ­
aštrinti
išauga l 1. -» ūglis. 2. -» gumbas 1
i š a u g i n t i (prž. i š a u g t i : I. g ėles, m e ­
d ž iu s , g y v u liu s ) - išugdyti (I. g r a ž ų s o d e lį. I.
v a ik u s ) , užauginti (U. tris s ū n u s ), užugdyti
(M a n e u ž u g d ė m o tin ė lė ) , išpuoselėti (rūpes­
tingai užauginti: I š p u o s e lė ja u tą v a ik ą ). - Plg.
auginti
i š a u g t i (augant pasidaryti dideliam - apie
augalus, gyvūnus, žmones) - ištįsti (laibam,
aukštam išaugti: V a ik a s iš tįso p e r v a s a r ą ), išdrykti (I šd r y k ę s k a ip ž a r d a s ) , išstypti (I š s ty ­

p ę s k a ip s m ilg a ) ,

išstybti

( Ž o lė iš s ty b o į v ir ­

išbėgti prk. (Išb ė g ę į viršų b e r ž e lia i), išbėmbėti šnek. (tvirtam, storam išaugti), išbaubėti šnek. ( K a d iš b a u b ė jo v y ra s k a ip ą ž u o ­
la s ) , išsinešti šnek.
išauklėtas i -» mandagus
išaušėlis, -ė l —» žioplys
i š a u š i n t i (prž. 1 i š a u š t i : / , p ir k ią ) išvėsinti, iššaldyti. -Plg. a t a u š i n t i
išaušroti -» 2 išaušti
1 i š a u š t i (pasidaryti šaltam: K a m b a r y s iš ­
a u š o ) - išvesti (I š v ė s o tr o b a b e v a r s ta n t) , iš­
šalti. - Plg. a t a u š t i
2 i š a ū š t i (pasidaryti šviesu: I š a u š o rytas,
d ie n a ) - išbrekšti ( B e v a ž iu o ja n t iš b r ė š k o ),
nušvisti, išaušroti; || prašvisti (šiek tiek),
praaūšti, prabrekšti
įšautys 3a -» pertrauktis
išbadejėlis, -ė l - » išalkėlis
išbadėjęs (-usi) -» alkanas ||
išbadėlis, -ė i -» išalkėlis
išbadeti -> išalkti
i š b a l ė l i s , - ė l (kas išbalęs, išblyškęs: /.
b e r n iu k a s ) - išblyškėlis, išblankėlis, blykšnys, balksnys, balėsis, nubalėlis, nublyškėlis; || pabalėlis (kas nedaug išbalęs), pablyškėlis
i š b a l t i (pasidaryti baltam: D r o b ė s iš b a lo )
- išblykšti (apie veidą), išblankti, nubalti,
nublykšti, nublankti, nublįsti tarm.; II pa­
balti (šiek tiek), pablykšti, pablankti, išbaleti, nubaleti, pabaleti; perbalti (labai),
pėrblykšti (P e r b ly š k ę s k a ip p o p i e r i u s ) , pėrblankti
išbambti -> 1 ištinti
i š b a n d y t i (patikrinti savybes, tinkamu­
mą: /. tv ir tu m ą , g e r u m ą ) - išmėginti. -Plg.
ištirti
išbarstyti - » išeikvoti
išbaubėti - » išaugti
išbėginis l -> 2 aukštas 3 ||
išbėgti, išbėmbėti - » išaugti
1 išbei^žti -> išeikvoti
šų ),

161


išdidumas

išbergžti

2 išbergžti -> 1 subręsti 1 ||
išbizyti - » išgerti
išblaivėti -> išsigiedryti
išblankėlis, -ė i —> išbalėlis
išblankti 1. -» išbalti. 2. - » išblukti
išblaška i -> tuštvagė
išblaškyti 1. -» išmėtyti 1.2. - » išeikvoti. 3. -»
išvaikyti
išblaškos dgs. i -» blaškai
išblenkti -» išmesti 1
išblykšti - » išbalti
išblyškėlis, -ė i -» išbalėlis
išblokšti 1. - » išmesti 1 .2 .-» išvaryti
i š b l u k t i (netekti spalvos: I š b lu k o sk a re lė
n u o s a u lė s ) - išblankti, nublukti, nušusti,
nu s įšerti
išbraidyti - » išmindyti
išbraukos dgs. i —» nuobrukos
išbrekšti -> 2 išaušti
i š b r ė ž t i (brėžiant padaryti:/, lin iją p o p i e ­
r iu je ) - nubrėžti (N. a p s k r itim ą ) , išvesti (I.
lin iją , s ta tm e n į)

išbrida i —» brydė
išbrinkti —» 1 ištinti
išbruikšti —»išvaryti
išbrukos dgs. 1 -» nuobrukos
išbrukti - » išvaryti
išbruzdinti -> išvaryti
išbubyti 1. -» išgerti. 2. - » išdaužti
išbudinti -» pabudinti
išbugdyti -» išvaryti
išburbinti -> išdaužti
išburbti, išburkti -> 1 ištinti
išburnoti -> iškeikti
išbusti —» pabusti
išbūti -> išgyventi 1
iščekšnos dgs. l, iščiauškos dgs. i -» išėdos
i š d a g a i (išdegusi vieta durpyne) - degi­
mas ir degymė, degėsė, dėgsnė (P iln o s d e g sn ės van den s)

išdagos dgs. i -» 2 šlakas
i š d a i g a l (kas daroma kitiems pajuokinti: L ia u k is s u s a v o iš d a ig o m is ) - pokštas (S e ­

162

n is k r e č ia p o k š tu s ) , juokas (J u o k u s d a ro , ta i­

fokusas, triukas, aimata tarm. (K o k ių
a i m a t ų p r a s i m a n e i ! ) , šauka tarm., žaima

so ),
č ia

tarm. ( N e i tu iš j o j u o k o išgirsi, n e i z a im o s s u ­
s ila u k s i)

i š d a i g a u t i (daryti išdaigas: M o k i n i a i
m ė g s ta iš d a ig a u ti ) - pokštauti (G a n a p ., e i­
k it p r ie d a r b o ) , juokauti (S u m ir tim i n e ju o ­
k a u k ) , aimatotis tarm., žaimotis tarm., šmutauti sv.
išdaigininkas, -ė i (išdaigų darytojas: A ts ir a ­
d o iš d a ig in in k ų , k u r ie ž m o n e s j u o k i n o ) -

pokštininkas, pokštadarys, juokdarys, niek­
darys, fokusininkas, pramaniūgas tarm., juokininkas tarm.
išdaigoti - » išžudyti
išdangčiai dgs. i -» diafragma 1
išdantinti - » išaštrinti ||
išdarąs i -> kastratas
išdarga b. i —>begėdis
išdargti - » išlepti
išdaryti -> kastruoti
i š d a u ž t i (padaryti, kad išdužtų: I. la n g ą )
- išmušti, iškulti, išskelti, išbubyti šnek., iš­
burbinti šnek., iškrušti tarm.
išdava i —» rezultatas
i š d a v i k a s , -ė 2 (kas išduoda ką priešams:
T ė v y n ė s i. ) - parsidavėlis, pėrsimetėlis (kas
pereina pas priešus), perbėgėlis
išdavus 4 —» derlingas
išdegtakis, -ė 2 -» karštuolis
išdelnyti - » išaštrinti
išdėstymas l -» planas
išdėstyti - » išaiškinti 1
išdėvos dgs. 11. —»juodimai. 2. —» skarmalas 1
išdidėlis, -ė i -» didžiuoklis
išdidęs (-usi) -> išdidus 2
išdidybė 1 - » išdidumas 1
i š d i d u m a s 21. (jutimas savo vertės, pra­
našumo) - didumas, didybė, išdidybė. 2.
(perdėtai gera nuomonė apie save: B a is u s
j o i., n e s u k ie k v ie n u k a lb a ) - didžiavimasis,
didybė (D id y b ė s m e s k ite k a u k ę ) , aukštini-


išeikvos

išdidus

masis, puikavimasis, puikumas ir puikybė
(B e j o k i o s p u ik y b ė s ž m o g u s ) , puikenybė tarm.,
pulke tarm. (Jis į p u i k ę k e lia s i) , išpuikimas
(T u r im e š a lin ti iš p u ik im o ir g y r im o s i n u o ta i­

nupuikimas, pūtimasis menk., pasipū­
timas menk., putlumas menk., įsivaizdavimas
menk. ir įsivaizdinimas menk., ambicija
i š d i d ū s 4 1. (jaučiantis savo vertę, prana­
šumą: /. k o v o to ja s d ė l la isv ė s ) - didūs. 2. (ku­
ris su panieka žiūri į kitus, perdėtai geros
nuomonės apie save: I. v ir š in in k a s ) - didūs,
išdidęs, išpuikęs, nupuikęs, puikūs (T o k s p .
- n ė k a lb ė ti n e n o r i), iškilūs, pasipūtęs šnek.
(P. k a ip k a la k u ta s ), putlūs ( P ir p a v y d u s ž m o ­
g u s ), mudrūs tarm., ambicingas
i š d y k a u t i (nerimtai elgtis: V a ik a i n e k la u ­
s o sen e lė s, iš d y k a u ja ) - valiūkauti, siausti
(N e s ia u s k it, v a i k a i) , siusti (labai), dūkti
( J a u n im a s d ū k o k u o k in ė je ) , šėlti, šėliotis
( G a n a š., e ik it g u lti) , galūotis, belstis (su
triukšmu), kūltis šnek., jodytis šnek., paikti
šnek., trakti šnek., trakūoti šnek., aikštytis
tarm., aimatotis tarm., arkytis tarm., došytis
tarm., drakotis sv., drigniūoti tarm., jovytis
tarm., lapauti tarm. ( B e l a p a u d a m a s n o s į p r a ­
s is k ė lė ) , omytis tarm., skuisti tarm., a aud­
ras (pūgą) kelti (versti), galvą trūkti, gal­
vomis (sienomis, tvoromis) eiti, vėjus gau­
dyti (vaikyti), savame kailyje nenustygti
(nesitverti) šnek.
i š d y k ė l i s , -ė i (kas išdykęs: I. v a i k a s ) padykėlis (kas šiek tiek padykęs), pėrdykėlis (kas labai išdykęs), ištvirkėlis, valiūkas
( V j o s ū n e lis ) , neklaužada, šelmis (S. b e r n e ­
lis ), palaidūnas ( T i e p a la id ū n a i n e k la u s o tė ­
v ų ) , aitvaras prk. (L a k s to , d ū k s ta k a ip a it v a ­
r a i), dykuonis šnek., nedorvaikis šnek., galuonis šnek., aimata tarm., aitas tarm., aimatininkas tarm., dramaizga tarm., padramaizga
tarm., drignius tarm., galata tarm., kramaūsis
tarm., pergalvys tarm., pasiauba tarm. ir pasiaūbėlis tarm. - Plg. p a d a u ž a
1 išdykinti -» ištuštinti 1
k a s),

2 išdykinti - » išlepinti
i š d y k t i 1. (nerimtai elgtis, neklausyti: B e
p r ie ž iū r o s a u g ę s v a i k a s iš d y k o ) - padykti ir
pradykti (šiek tiek), pėrdykti (labai), iš­
tvirkti, patvirkti (P a tv ir k o b e rn iū k šč ia i, tė ­
vų n e k la u s o ), pasileisti, išgursti, pagėsti prk.
2. - » išlepti
išdila b. l -» peilis 1 ||
išdirbti - » iškeikti
išdirgėlis, -ė i - » išlepėlis
išdirginti - » išlepinti
išdirgti - » išlepti
iš dirvos griūti (virsti) -» vešėti
išdisti -> išpuikti
išdrembti -> išmindyti
išdribti - » iškristi
išdrikas 3b1. -> paslikas 1.2. -> palaidas 1.3.
-» netvarkingas. 4. -> 2 aukštas 3
išdrykėlis, -ė i -» ilgšis
išdrykti -> išaugti
išdriskos dgs. i -> skarmalas 1
išdrįsti -» drįsti
i š d r o ž a l (išdrožta medyje vagelė: L e n ­
to s i. ) - išskroda, skrodis
išduba i -» drevė 1
išdūkti - » išsikvėpti
išduoba i -> niša
i š d u o t i (sulaužyti ištikimybę: I. tė v y n ę ) parsiduoti ( P p r ie š a m s )
išdvasa l -» džiūsna
išdvėrinti - » išklibinti
išdvėrti -> išklibti
išdvėsa b. i -» džiūsna
išdvėsėlis, -ė i -> džiūsna
išdvėsęs (-usi) -> alkanas ||
išdvėsti 1. -» nudvėsti ||. 2. -> išalkti
i š ė d o s dgs. 1 (ėdesio liekanos, išrankos:
K ia u lių i. te lik o ) - iščekšnos šnek., Iščiauškos šnek.; || skystos: išturškos, išplampos
šnek., lšpliurškos, lšpliauškos šnek., lšpliurpOS šnek.

išeiga i -» anga
išeikvos dgs. i -> išlaidos

163


išeikvoti

i š e i k v o t i (veltui išleisti: I. tu r tą ) - išleis­
ti, iškleisti (I. v isą n a u d ą ) , išgaišinti, išbars­
tyti prk., išblaškyti prk. (V eltu i i. v isu s p i n i ­
g u s ), išmėtyti prk., iššvaistyti prk., išžarstyti
prk., pralėbauti (puotaujant, ūžiant), praleis­
ti, praūžti, prašvilpti prk. (P. tė v o p a l i k i m ą ) ,
išaidoti tarm., išbergžti tarm., išpuiskoti tarm.,
išpujoti tarm., ištrėkti tarm.
i š e i v i s, -ė 2 (į kitą kraštą išsikėlęs gyventi
žmogus: I š e iv ia i iš E u r o p o s į A m e r i k ą ) - išėjunas ret., emigrantas
išėjunas, -ė 2 —> išeivis
(sėlis i -» pyktis
( š ė l t i 1. (įsileisti šėlti, siausti: Į š ė lo a u d r a )
- įdukti (Į d ū k o j ū r o s b a n g o s ), įsiusti (Į siu to
jū r a ) , įsismarkauti, įbingti tarm. 2. - » įpykti
išėrdėti - » iširti
įšerti -» nupenėti ||
išėsti —» išvaryti
išgainioti -> išvaikyti
išgaiša b. l, išgaišėlis, -ė i -» džiūsna
išgaišęs (-usi) -> alkanas ||
išgaišinti 1. - » išnaikinti. 2. -» išeikvoti
išgaišti 1. -> nudvėsti ||. 2. —>•dingti
išgalabyti -> išžudyti
išgaląsti -> išaštrinti
išgalė l - » jėga
išgalėti -> galėti
iš galvos eiti -» kvailioti
iš galvos išeiti (išsikraustyti) -> išprotėti
iš galvos kraustytis -» kvailioti
išgalvotas 1 -> netikras
i š g a l v o t i (sukurti vaizduote, mintimis, ko
nėra: I. a p y s a k o s v e ik ė ju s ) - sugalvoti, pra­
manyti (P r a m a n ė m a n e d a in ų n e m o k a n t) ,
išrasti (P r im ity v a u s ž m o g a u s p r o t a s iš r a d o
la u m e s, r a g a n a s ) , a iš piršto išlaužti, iš oro
pagauti
išgama b. l - » išsigimėlis
išgana 1 1. -» genesys. 2. -» ganykla
išgara b. i -» džiūsna
išgarbinti - » išvaryti
išgareti 1. -> nudvėsti ||. 2. -» išsikvėpti

164

išgyvuoti

išgarsėjęs (-usi) -» garsus 2
i š g a r s ė t i (pasidaryti garsiam: /. d id e lia is
d a r b a is ) - pagarsėti ( P ž y g ia is) ir pagafsti,
nugarsėti (T o li n u g a rsė ję s m o k s lin in k a s ) ir
nugaišti, iškilti (I. m o k s le )
išgaruoti -» dingti
išgąstauti -> bijoti
išgąstingas l -» bailus
išgąstis i -> baimė 1 ||
išgaužoti -> išakyti
išgeltėlis, -ė l -» pageltėlis
išgėręs (-usi) -> apygirtis
i š g e r t i (apie skysčius: /. stik lin ę p i e n o ) išlenkti (I. ta u rę v y n o ligi d u g n o ) , iškaūšti
šnek., išmaukti šnek. (godžiai), išmauti prk.,
išmesti prk. (I. b u r n e lę ) , ištuštinti prk., iš­
rauti prk., išsrėbti šnek. (su garsu), išsriaūbti
šnek., ištraukti šnek. ( I š tr a u k b u te lį a la u s ) ,
iškliaūkti šnek., išriaūkti šnek., ištriaūkti
šnek., išlakti niek., išpampti niek., išplempti
niek., išryti niek., išvempti niek., išbizyti šnek.,
išbūbyti šnek. ( K a r v ė k ib ir ą v a n d e n s iš b u b ij o ) , iškliūkinti šnek. (I. b u te lį p i e n o ) , iškūkinti šnek., išmūkinti šnek., išpliūšyti tarm., išplūnyti tarm., ištvalnyti tarm.; || staiga vienu
gurkšniu: mūktelėti mom., mauktelėti mom.,
truktelėti mom., triaūktelėti mom.; vieną
gurkšnį, truputį: gurkštelėti mom., sriūbte­
lėti mom.
išgiedrėti - » išsigiedryti
išginti - » išvaryti
i š g i r s t i 1. (pagauti ausimis garsą: I. r a tų
d u n d ė jim ą , p a tr a n k ų g a u d im ą , m e lo d ij ą ) -

nuklausyti (N. le n g v ą č iu ž e s į). 2 . -> sužinoti
išgyti -» pasveikti
išgyvendinti - » išnaikinti
i š g y v e n t i 1. (išbūti gyvam kurį laiką: I.
d a u g m e tų ) - pragyventi (V isą a m ž ių p . k a i ­
m e ) , išgyvuoti, išbūti, išsilaikyti, patverti
( L ig o n is j a u n e ilg a i p a tv e r s ) , patraukti prk.,
pratraukti prk. ( K a d b e n t m e te liu s d a r p r a ­
tr a u k č ia u ! ), išmisti šnek. 2. —
» patirti 1
išgyvuoti - » išgyventi 1


iškalti

išglebėlis

išglebėlis, -ė i - » ištižėlis
išglebęs (-usi) -» glebnas
išglebti - » ištižti
išglėrinti - » išklibinti
išglėrti -» išklibti
išglėžėlis, -ė l -> ištižėlis
išglėžęs (-usi) -» glebnas
išglėžti -> ištižti
išgliaudyti —>išaižyti
išgrandos dgs. l -> pagrandos
i š g r a u ž a l (vandens išgraužtas, išneštas
griovys) - vandėngrauža, išplova, išnaša,
griova ( A p v i r t o r a ta i g r i o v o j e ) , skrodė ir
skriodė, gremžė (nedidelė), pragrauža, ra­
guva (gili išgrauža)
išgrąža l -» skylė
i š g r ę ž t i (padaryti grąžtu skylę: I. le n t ą ) išurbti, išurbinti; pragręžti (kiaurai), praurbti, praurbinti
i š g r i a u t i 1. (padaryti, kad išgriūtų: I. s tu l­
p ą , m e d į ) - išversti (I. v e ž im ą ) . 2 . (padaryti,
kad iširtų: I. m ū r o s ie n ą ) - išardyti (I. p a ­
m a tu s )

išgriūti -» parvirsti
i š g r o b t i (prievarta, vogčia paimti, daug
ar viską pasisavinti: I. tu rtu s, m u z ie j u s ) - iš­
plėšti (I. s a n d ė lį)
išgrūmti, išgrūsti - » išvaryti
išguinioti —»išvaikyti
išguiti - » išvaryti
išgula l - » išvarta
išgurbėlis, -ė i —>išlepėlis
išgurbti - » išlepti
išgursti 1. -> nudvėsti ||. 2. —>išdykti 1
išgurti - » ištižti
išgvaldyti - » išaižyti
išgverėlis, -ė l -> apsileidėlis
išgvėrinti -> išklibinti
išgverti 1. - » išklibti. 2. -> apsileisti
išgvilbti -> 1 subręsti 1
išgvildenti 1. —»išaižyti. 2. —» ištirti
išiėžti - » išaižyti
{šylis l -> šiluma ||

i š i m t i n a i prv. (darant išimtį: J a m i. le is ta
v a ž iu o ti) - išskirtinai
išimtinė i - » išlaikymas
išimtininkas, -ė l -» išlaikytinis
i š i m t i n i s 21. (sudarantis išimtį: I š im tin ė
te is ė ) - išskirtinis, ypatingas (T įs ta ty m a s ) .
2. -» nepaprastas 1
iširas 3b1. -> palaidas 1. 2. -» netvarkingas
įširdėlis, -ė i -> įpykėlis
į širdį dėtis - » jaudintis
į širdį įkristi -> patikti
į širdį imti -» rūpintis
į širdį imtis -> jaudintis
į širdį įsmigti —» patikti
įširdinti -> įpykdyti
{širdis l -» pyktis
iširėlis, -ė i -> betvarkis
įširsti - » įpykti
i š i r t i (netekti sujungimo: 5iū/ė iš ir o ) - išėrdėti (I š e r d ė jo s u s i u v im a s ) , atsileisti, išrykšti ( A p s iū k n o s in ė s k ra štu s, k a d n e išry k štų )

įšiūlvinti -» nupenėti ||
išjoti -> išvaryti
išjuoka l -> pajuoka
išjuokėjas, - a i —>pajuokėjas
išjuokti —>pajuokti
išjuokus 4 -» pajuokus
iškabufkštinti -> išvaryti
iš kailio Ifsti (nertis) —>stengtis
iškaišti -> iškamuoti
iškakti -> išvykti
i š k a l b a l (sugebėjimas gražiai kalbėti: J is
tu ri g e rą iš k a lb ą ) - elokvencija, gražbylystė
( S a v o g r a ž b y ly s te j i s v is u s p r a n e š a ) , retorika
iškalbėti, iškalbinėti -» priekaištauti
iškalbingas l - » iškalbus
iškalbis l -> priekaištas
i š k a l b ū s 4 (sugebantis gražiai kalbėti: I.
p r a n e š ė ja s ) - iškalbingas stp., gražiakalbis,
įkalbus tarm., įsakus tarm., išsakūs šnek., graž­
bylingas knyg., a prie liežuvio šnek.
iškalti 1. -» išaštrinti ||. 2. —> išmokti

165


iškamuoti

i š k a m u o t i (atimti jėgas: I. žmones prie
sunkių darbų) - išvarginti (Ilga kelionė vi­
sus išvargino), iškankinti (labai iškamuoti),
iškaišti tarm. - Plg. k a m u o t i
iškankinti - » iškamuoti
iškaršęs (-usi) -» senas 1
iškaršti 1. -» pasenti. 2. -> 1 subręsti 1 ||
iškart prv. —» staiga
iškarta l -» kirtimas
iš karto -» staiga
iškasa i -> duobė 1
iškaūšti -> išgerti
i š k e i k t i (apšaukti keikiamais žodžiais: /.
savo nesėkmę, priešininką) - išplūsti (smar­
kiai iškeikti), iškoneveikti (Visaip mane iš­
plūdo, iškoneveikė), iškernoti šnek. (Iškerno­
jo padorų žmogų), išburnoti šnek., išdirbti
šnek. (Sutikęs jį dar ne taip išdirbsiu!), a į šuns
dienas (į kojos autą) išdėti šnek.
iškeipti -» nudvėsti ||
i š k e i s t i (pakeisti vieną kitu: /. stambų
banknotą) - išmainyti
iškekšinis, -ė i -» pavainikis
iškeliauti - » išvykti
iš kelio eiti—> tvirkti
iškelti - » išlaipinti
iškembęs (-usi) - » liesas
iškenteti - » ištverti
iškernoti - » iškeikti
iškęsti -» ištverti
iškėžti -» ištižti
iškyla i —» ekskursija
išplauti -» ekskursuoti
iškilmės dgs. l -» apeigos
i š k i l m i n g a s i(su iškilme atliekamas: /.
susirinkimas, pasižadėjimas) - iškilnus (Zš/a7nns pietūs),
pakilus (Pakili kalba), šventišv
kas (Šventiška nuotaika), patetiškas (P. to­
nas), pompastiškas menk. (perdėtai iškilmin­
gas: P. svečio sutikimas)
iškilnus 4 1. —» didingas. 2. - » iškilmingas
iškilti 1. -» išvykti. 2. -» išgarsėti. 3. -» pasi­
rodyti

166

iškopti
iškiluma 34b—> aukštuma
iškilus 4 1. —> 1 aukštas 1. 2. -> išdidus 2

iškiožeti -> išakyti
i š k i r p t ė 2 (suknelės iškirpimas apie kak­
lą) - prakirpas, dekoltė
iškirsti -» galėti
iškišti —» parduoti
i š k y š u l y s 34b(išsikišusi į jūrą žemės juos­
ta: Gerosios Vilties i. ) - kyšulys ret., ragas
(siauras iškyšulys: Ventės r. )
iškiugždyti —» išakyti
išklebinti - » išklibinti
išklebti -» išklibti
iškleisti -» išeikvoti
išklerinti -> išklibinti
išklerti —» išklibti
iškliaūkti —> išgerti
i š k l i b i n t i (prž. i š k l i b t i : / , dantį) - iš­
klebinti (Durų rankeną i. ) , išgverinti (Išgverintas dviratis), išklerinti, išdverinti taim.,
išglerinti tarm.
i š k l i b t i (pasidaryti išdėvėtam, klibiam: Iš­
klibo peilio kriaunos) - išklebti (Kampuose
stovėjo išklebę krėslai), išgverti (Išgverusi ma­
šina), i š k l e r t i (Išklero ratai), išklirti tarm., išdvėrti tarm., išglėrti taim.
¡sklypelis, -ė l -» klišis
i š k 1y p t i (pašlyti į šoną, iškrypti: Išklypo
batų užkulnis. Išklypusios kojos) - išklišti
(Išklišęs vaikas - kojos kaip lankai)
išklyptkojis, -ė 2 -> klišis
išklirti —» išklibti
išklišti - » išklypti
iškliūkinti -> išgerti
iškliūti 1. - » ištrūkti. 2. -> išsigelbėti
iškloti 1. -» išžudyti. 2. -» papasakoti
iš klumpių iškristi —> nuvargti
iš klumpių išvirsti -» pasigerti
išknebnagis, -ė i -> sugrubnagis
iš kojų išvirsti -» pasigerti
iš kojų virsti -» alpti
iškoneveikti —» iškeikti
iškopti -» išlipti


išlepinti

iškorėti

iškorėti - » išakyti
iškorijęs (-usi) -» akytas
iškoryti - » išakyti
iš koto išvirsti -» pasigerti
iškovojimas l -> pergalė
iškovoti - » laimėti 1
iškrapštyti —> išvaryti
iškrašos dgs. i -» krešulys
iškrikas 3b1. -» palaidas 1. 2. -» netvarkingas
iškrikėlis, -ė l -> betvarkis
iškrypėlis, -ė l -> išsigimėlis
iškrypti - » išsigimti
i š k r i s t i (nulėkti žemyn: K ir v is iš k r ito iš
r a n k ų ) - išpulti (I š m e d ž i o i. ) , išdribti (P i­
n ig in ė iš d r ib o iš k iš e n ė s ) , išlėkti prk. (N e iš lė k
iš m e d ž i o )

iškrušti - » išdaužti
iškūkinti - » išgerti
iškulti —> išdaužti
i š k u n i g i s i (buvęs kunigas) - ekskūnigas
iš kūno bėgti (eiti) -» lysti
iš kūno varyti —> liesinti 1
iškurti -» ištrūkti
išlaidą l -» diendaržis
išlaidingas i -» išlaidus
išlaidininkas, -ė i —» eikvotojas
išlaidinys 34b-» pertrauktis
išlaidyti - » išmėtyti 1
i š l a i d o s dgs. i (išleistieji ar išleidžiamieji
pinigai: G a m y b o s i. S m u lk io s i. ) - išplaukos šnek., ištraukos šnek. (N e r e ik a lin g o s i. ) ,
išeikvos, kaštai sv.
išlaidunas, -ė 2 -» eikvotojas
i š l a i d u s 4 (greitas išleisti: /. š e im in in k a s )
- išlaidingas stp., netaupus, eikviis (linkęs
eikvoti), blaškus šnek., švaistus šnek., kleidus tarm.
i š l a i k y m a s l (davimas lėšų gyventi: T ė ­
v a i g a u n a iš la ik y m ą iš v a ik ų ) - pragyveni­
mas, duona prk. ( D u o d a n a š la ič ia m s d u o n ą ) ,
išimtinė psn. ( Ū k in in k ų v a ik a i d u o d a v o tė ­
v a m s iš im tin ę ) , a duonos kąsnis šnek.

išlaikyti 1. -» ištverti. 2. - » išsaugoti
i š l a i k y t i n i s , -ė l (išlaikomas asmuo:
Šeimos i. ) - karšinčius (senas išlaikomas
asmuo), išimtininkas psn. (gaunantis išim­
tinę žmogus), duonininkas šnek., priepenas
tarm.

išlaikytojas, -a l -> maitintojas

i š l a i p i n t i (pasirūpinti, kad išliptų: I. ke­
leivius iš traukinio, iš lėktuvo) - išsodinti, iš­
kelti (I. žmones iš laivo)
išlaisvinti —» išvaduoti
išlaka l -» laka 1
išlakos dgs. l -» pasturlakai
išlakti - » išgerti
išlakūs 4 —» 2 aukštas 3 Į|
išlanka i-> vingis
išlasos dgs. 1 -» išrankos
išlaukė i - » išorė
išlaukinis 2 - » išviršinis
i š l a u ž ą i 1. (vėjo, vėtros išlaužtas medis:
Po audros miške daug išlaužu) - vejalauža,
vėtralauža. - pig. i š v a r t a . 2. -» spraga 1
išlaveti -> išsilavinti
išlavinti -> išmokyti
išleisti 1. - » išlydėti. 2. -> išeikvoti. 3. -> par­
duoti
išlėkti -» 1 išskristi. 2. -> iškristi
išlelioti —> išvaryti
iš lengvo —» palengva
išlenkęs (-usi) -» apygirtis
i š l e n k t i 1. (padaryti lanko formos: I.
sprandą) - išriesti (I. nugarą), išmesti (I.
kuprą). 2. —» išgerti
i š I ė p ė I i s, -ė i (kas lepus, išlepęs: Tokiam
išlepėliui visur sunku) - lepūnas (Dukrelė lepūnėlė), išpaikėlis, opuolis, graikštunas,
minkštapėdis šnek., išdirgėlis tarm., išgurbėlis tarm., iŠVingėlis tarm., popūtis tarm.
išlepėnti - » išmindyti
i š l e p i n t i (padaryti lepų: I. vaiką) - iš­
paikinti (Tėvų išpaikinta mergaitė), išdykinti, išaipinti tarm., išd id in ti tarm., išpopinti
tarm.

167


išlepti

išmindyti

i š l e p t i (pasidaryti lepiam: V a ik a s iš le p o ,
n e b e t k ą v a lg o ) - išpaikti, išdykti (P e r g e r a s
d ie n a s iš d y k o ), išdargti tarm., išdirgti tarm.,
išgufbti tarm., išlošti tarm., išvlngti tarm.
išletėnti - » išmindyti
iš lėto —» palengva

i š l y d ė t i (lydint kartu išeiti: I. s v e č ią

į s to ­

išleisti (I š le is k v ie šn ią )
išlieti -» papasakoti
išliežis l - » tarpupirštis
tį) -

i š l y g a i 1. (speciali pastaba sutartyje) klauzulė. 2. —» sąlyga
fšlijas 3b—» įstrižas
išlika i —» reliktas
išlykis i —» santaupos
išlinkis i —» vingis
i š l i p t i (lipant nusileisti žemyn: I. iš v e ž i ­
m o , i š lė k tu v o ) -

iškopti

(I. i š d u o b ę s ) ,

išsi­

kalti menk. (IŠ m e d ž i o i. ), išsiristi menk. (I. iŠ
lo v o s ) , išsiropšti šnek. (su dideliu vargu), išsirangyti šnek. (sunkiai), išsirabždinti šnek.,
išsikabaroti šnek., išsikapstyti šnek., išsirepečkoti (visomis keturiomis), išsiri5glinti
šnek., išsikapanoti šnek., išsikepurnėti šnek.,
išsikeberioti šnek.
išliu5bti - » išmaitinti
išlyžis l —» tarpupirštis
išlošti —» išlepti
išl5šti -» laimėti 2
iš lovos nelipti —» sirgti
iš lovos pakilti —» pasveikti
išlukštenti —» išaižyti
iš lubų laužti —» meluoti
išluptakis, -ė 2 -> išplėstakis
išlutėnti - » išmindyti
išmainyti —» iškeisti

i š m a i t i n t i (išlaikyti, duodant maistą:
išmitinti
(P e r ž ie m ą d v i k a r v e s iš m itin o m ), išpenėti,
iššerti (gyvulius), išliu5bti (gyvulius)
išmala i —» provėža
išmalda i —» dovana ||
išmaldauti —» elgetauti
V ie n a s v is ą š e im y n ą iš m a itin a ) -

168

išmaldautojas, -a l, išmaldininkas, -ė l —>el­

geta
išmatos dgs. i —» sėlenos
išmanginis, -ė l —» pavainikis
išmaningas l -» protingas
išmanyti —> suprasti
išmanūs 4 -> protingas
išmara b. l —» džiūsna
išmareti —»išalkti
išmaros dgs. l, išmarunai dgs. 2, išmaruonys

(-ių) v. dgs. 34b-> išmirėliai
išmąstyti -> išpainioti
išmata i - » tuštvagė
išmaukti -> išgerti
išmauti 1. -> ištrūkti. 2. —» išgerti
išmazgoti -> išplauti
išmečioti -> išmėtyti 1
išmėginti —» išbandyti
išmerginis, -ė l —» pavainikis
iš mėsės išlėkti —» sulysti
i š m e s t i 1. (metant paleisti: L a u k š ty n s v ie ­
d in į) -

išblokšti

(I. s u d ž i ū v u s ią g ė l ę ) ,

iš­

sviesti (smarkiai), ištėkšti šnek. (be atodai­
ros), ištėlžti šnek., ištreūkti šnek. (su triukš­
mu), iššvilpti šnek., iššveisti šnek., išsiausti
šnek., išbleūkti tarm. 2. -> išvaryti. 3. —» iš­

lenkti 1 .4 .-» išgerti
išmestinė 2 - » tuštvagė
išmėtęs (-usi) -» apygirtis
i š m ė t y t i 1. (džn. i š me s t i : / , d a ik tu s p r o
la n g ą ) - ir išmečioti, išblaškyti (V a ik a s iš ­
b la š k ė ž a is lu s ) , išsvaidyti, išlaidyti (N e iš la id y k stryp ų , šu n ų n e p r a ė ję s flk. ), iššvaistyti
(A tp a k a lia r a n k a v is k ą iš š v a is tė ) , ištalžyti
(A tp a k a lia ra n k a iš la iž ė a k m e n is n u o t a k o ) ,

išpuiskoti tarm., išpujoti tarm., ištvaiskyti
tarm. 2.

—» išeikvoti
išmmčius 2 -» filosofas
i š m i n d y t i (kojomis stojant, sutrempti: I.
ž o lę , p i e v ą ) - ir išmindžioti, išmynioti, iš­
trypti (I. g ė le s ), ištrempti, išbraidyti (I. j a ­
v u s ), išdrembti šnek. ( G a lv ijų iš d r e m b ti r u ­
g ia i ) , ištrepėnti slp., išlepėnti slp., išletėnti


•v

išmintingas
slp., ištapėnti slp., išlutėnti slp., ištrepukoti
šnek.

išmintingas i —» protingas
išmintis (-iės) m. 3b—» protas
i š m i r ė 1 i a i dgs. i (išmirusi šeima: Išmirėlių namai) - išmaros, išmarunai ir išmaruonys
išmisti —»išgyventi 1
išmitinti —»išmaitinti
i š m o k y t i (suteikti mokslo, padaryti, kad
mokėtų: I. dainuoti, piešti. I. gydytoju) - iš­
mokslinti (Didžiai išmokslintas žmogus), iš­
lavinti (I. mokinius), išprusinti šnek., a akis
pratrinti
išmokslinti —»išmokyti
i š m o k t i (įgyti žinių, mokslo: I. amato, sve­
timos kalbos) - įsisavinti vert. (Į. naują tech­
niką), išsigiidrinti (Išsigudrinau lydekas gau­
dyti), išsimiklinti šnek. ( Išsimiklino namus
statyti), išsimitrinti šnek., persiimti šnek.
(Mergaitė greitaipersiėmė megzti) , iškalti šnek.
(mechaniškai: I. pamoką)
išmonė l —» protas
išmoningas i -» protingas
išmota i —» niekalas
išmova i —»išnara
išmukinti —»išgerti
išmušalai dgs. 34b—» apmušalai
išmušti 1. —»išdaužti. 2. —»išžudyti
išnabrinti —»išpainioti
išnagrinėti —»ištirti
i š n a i k i n t i (padaryti, kad išnyktų, nebe­
būtų: I. piktžoles, parazitus) - išgaišinti (I.
muses), išnovyti tarm. (Maras daug žmonių
išnovydavo), išveisti (I. blakes), išgyvendin­
ti (I. trūkumus), išrauti prk.
išnakta b. i -» naktibalda
i š n a r a i (senoji žalčio, gyvatės oda) - iš­
mova
išnarinti —»išnerti 1
išnarplioti, išnarpūčyti, išnarpūlinti, išnarpulti - » išpainioti
išnaršai dgs. i —»ikrai

i•

įsolis
išnaršos dgs. i —» išrankos
išnaša 11. -» išgrauža. 2. —» tuštvagė
išnašos dgs. i —» juodiniai
išnašūs 4 —» 2 aukštas 3 ||
i š n a u d o j i m a s i (savinimasis svetimo
darbo vaisių: Ž m o n i ų i. ) - eksploatavimas,
eksploatacija, engimas (T a u tų e . ). - Plg. d y -

kaduoniavimas
i š n a u d o t i (savintis svetimo darbo vai­
sius: I. d a r b in in k u s ) - naudoti ( N a u d o ja ­
m ų ž m o n ių d e ja v im a i) ,

eksploatuoti, engti

spausti prk. (P o n a s s p a u d ė ž m o ­
n e s k ie k įm a n y d a m a s ) , slėgti prk., smaugti
prk. (smarkiai engti), melžti prk., niek., a krau­
ją čiulpti (siurbti, gerti, traukti), kruviną
prakaitą traukti (lakti) šnek., sprandu joti
(E . ž m o n e s ) ,

niek. - Plg. d y k a d u o n i a u t i
i š n a u d o t o j a s , -a i (kas išnaudoja) eksploatatorius, naudotojas, naudžius šnek.,
engėjas ( Ž m o n i ų e. ), plėšrūnas prk., siur­
bėlė prk., dėlė prk., erkė prk., kraūgera ir
kraugerys niek., kraujalakys niek., kraujasiurbys ir krausiurbys niek., kraujačiulpys
niek., a žmonių ėdikas (ėdžia), kraujo čiulpėjas (gėrėjas, siurbėjas, lakėjas). - Plg.

dykaduonis
iš naujo —» vėl
įšnekėti —» įkalbėti
i š n e r t i 1. (iš sąnario išjudinti: I. ra n k ą , k o ­
j ą ) - išnarinti, išsukti. 2. -» ištrūkti
išnešti —» galėti
išnigzti —» išnirti 1
išnyka b. i —> džiūsna
išnykti —» dingti
išnyprioti —» išpainioti
i š n i r t i 1. (išeiti iš sąnario: Š o k a n t išn iro
k o ja ) - išsinarinti, išsisukti, išnigzti tarm. 2.
—» pasirodyti
išnokęs (-usi) —» brandus ||
išnokti —» 1 subręsti 1 ||
išnovyti 1. —» išnaikinti. 2. —» išžudyti
(šokiais prv. —» kartais
(šolis i —» pašalas

169


išprotėti

įšonus

įšonus 4 —» įstrižas
i š o r ė 1 (išorinė, viršutinė pusė: N a m o i. g r a ­
ž i ) - išviršė ( O d o s i. ), išlaukė. - Plg. i š vaizda
išorinis 2 —» išviršinis
iš oro pagauti —» išgalvoti
iš padilbų -» paniūromis
iš padujų —» išsamiai
iš padų kristi —>juoktis
iš pagrindų —> išsamiai
išpaikėlis, -ė i —» išlepėlis
išpaikinti —» išlepinti
išpaikti —» išlepti
i š p a i n i o t i (padaryti nepainų, nesurizgusį: I. siū lu s, tin k lu s ) - išpinklioti, išvinklioti, išnarplioti (V a d e lė s s u sin a r p lio jo , re ik ia
i. ), išnyprioti (atsidėjusiai), išraizgyti (S u n ­
k u ir i. s u rizg u s iu s s iū lu s ), išmąstyti, išnabrinti tarm., išnarpūčyti tarm., IŠnarpŪlinti
tarm., išnarpulti tarm., išpantaroti tarm., ¡Špėselioti tarm. - Plg. p a i n i o t i , a t p a i ­

nioti
iš palengvo —» palengva
iš pamatų —> išsamiai
išpampti 1. -» 1 ištinti. 2. —» išgerti
iš panagių -> išsamiai
iš paniūrų —» paniūromis
išpantaroti —»išpainioti
išpasakoti -> papasakoti
iš pasalų —» pasalomis
iš paskūs —» 2 paskui
iš pašaknių —» išsamiai
iš patalo pakilti -» pasveikti
iš patykiiį —» pasalomis
išpėlti —> išplėsti
išpenėti —» išmaitinti
išpėpa b. i —» žioplys
išpėselioti —> išpainioti
išpildyti -» įvykdyti
išpytos dgs. i —» pamazgos
išpinklioti —» išpainioti
iš piršto išlaužti —» išgalvoti
išplaka b. i -» pasileidėlė

170

išplakti —» išaštrinti ||
išplampos dgs. 1 -» išėdos ||
išplaukos dgs. i -> išlaidos

i š p l a u t i (išvalyti plaunant: I.

in d u s, g r in ­

- išmazgoti (I. grin dis, in du s)',
|| išprausti (vaiką); ištrinkti (galvą); išskalb­
ti (drabužius); išskalauti (butelius, drabu­
žius, indus); išsiuturiuoti tarm. (skalbinius
vandenyje); išvelėti (žlugtą)
išplempti —> išgerti
i š p l ė s t a k i s , -ė 2 (kieno didelės, išplės­
tos akys) - plačiaakis ( P la č ia a k ė p e lė d a ) , di­
džiaakis, išverstakis šnek. (Ž iū r i k a ip k o k s i.),
verstakys šnek., iššoktakis šnek., išsprogtakis šnek. (Ž iū r i i. iš s p r o g in ę s a k is ) , išluptakis šnek., išpustakis šnek., kamuolakis šnek.,
abrinakis šnek., bubūlakis šnek., būlakis šnek.,
kukulakis šnek.
dis, s k a lb in iu s )

i š p l ė s t i (plačiai atverti: Ž iū r i išp lė tę s a k is )
- išversti (K o iš v e r te i a k is, k o n u s te b a i? ), iš­
pusti (P a m a tė m a n e ir iš p ū tė a k is ) , išspro­
ginti menk., išpėlti tarm.
išplėšą 1 1. -» grobis. 2. -» nuostolis 2
išplėšti 1. —» atimti. 2. —» išgrobti
išpliauškos dgs. i, išpliurpos dgs. i, išpliurškos

dgs. i -» išėdos ||
išpliūšyti —» išgerti
išplova i —» išgrauža
išplūnyti —» išgerti
išpluskas 2 —» pylimas ||
išplūsti —» iškeikti
išpopinti —> išlepinti
išporinti —» papasakoti
iš pradžių —» pirma
išprašyti -> išvaryti
išprausti —» išplauti ||
išprotėjėlis, -ė i -> beprotis
i š p r o t ė t i (netekti proto:
g y v e n im ų j i s iš p r o tė jo )
m išo ),

N u o s u n k ių iš ­

- pamišti ( L i g o n i s p a ­

pakvaišti menk.

(V is iš k a i p a k v a i š o s e ­

pakvailti menk., pa­
klaikti menk. ( L a k s to k a ip p a k la i k ę s ) , papaikti menk., pakluikti tarm., pakvOŠti tarm., SU-

n is

—

v e s ti u ž s im a n ė ) ,


išprusęs

išsamiai

mišti (J a m g a lv a s u m i š o ) , suglumti, subeproteti menk., SUkvaiŠti menk., SUkvailti
menk., sukvailėti menk., SUklaikti menk., SUklulkti tarai., SukvOŠti tarm., SUpaikti šnek.;
|| kuoktelėti mom., šnek. (šiek tiek), paiktelėti mom., šnek. (nedaug papaikti), kvaište­
lėti mom., kvoštelėti mom., tarm., л iš galvos
išeiti (išsikraustyti), vieno šulo netekti
(pritrukti) šnek., laukais išeiti, galvos ne­
tekti
išprusęs (-usi) —» mokytas
išprusimas 2 -» erudicija
išprusinti —» išmokyti
išprūsti —» išsilavinti
išpuika b. i, išpuikėlis, -ė i —» didžiuoklis
išpuikęs (-usi) —» išdidus 2
išpuikimas 2 —» išdidumas 2

i š r a i š k ū s 4 (ryškiai ką perduodantis, iš­
reiškiantis: I. g e s ta s ) - išraiškingas stp. (I.
ž v ilg s n is ), ekspresyvūs, raiškūs (R . ž o d i s ) ,
raiškingas stp. (R a iš k in g o s a k y s )
išraizgyti —» išpainioti

i š p u i k t i (pasidaryti puikiam, išdidžiam:

i š r e n g t i 1. (sutaisyti kelionei: I. s ū n ų į k a ­
r iu o m e n ę ) - išruošti. 2. (nuvilkti drabužius:

J is g e r o k a i p r a s ig y v e n o ir la b a i iš p u ik o )

- nupuikti (N u p u ik ę s v iršin in k a s ), išdisti, nudis­
ti, pasipuikinti ir pasipuikuoti, pasipūsti
niek. ( V a ik š to p a s ip ū t ę s ) , л nosį (uodegą) už­
riesti niek., ragus įgauti (įgyti) niek., gurklį
papūsti šnek.
išpuiskoti, išpųjoti 1. —» išmėtyti 1. 2. —» iš­

eikvoti
išpulti —» iškristi
išpuolis i —» išsišokimas

išpuoselėti —» išauginti
iš pupų nevaromas —» bjaurus
išpureti —» išakyti
išpurpti, išpursti —» 1 ištinti
išpuruoti —» išakyti
išpūstakis, -ė 2 —» išplėstakis
išpūsti -» 1 ištinti
išpūsti 1. —» išplėsti. 2. —» perdėti
išpustyti —» išaštrinti
išpūteti —» dingti
išpužoti —» išakyti
i š r a d i n g a s i (gabus išrasti: I. k o n s tr u k ­
to r iu s ) - ir išradus, pramanūs
i š r a i š k a i (reiškimo rezultatas: D v a s in ių
jė g ų , in ic ia ty v o s i.

) - raiška, ekspresija

i š r a n k o s dgs. i (kas likę, ką išrinkus:
O b u o lių , u o g ų i. ) - išlasos, išskyros, išnarŠOS šnek. (B u lv ių i. )
i š r a n k ū s 4 (kuris labai renkasi, reiklaus
skonio: I. p a v e i k s l ų p i r k ė j a s ) - rinklūs,
graikštūs (valgyje), gaižūs (G . v a ik a s ) , ėkštūs (apie gyvulius: Ė k š ti k a r v ė ) , gaigūs tarm.
išrasti —» išgalvoti

i š r a š a s i (kas išrašyta iš ko: P r o to k o lo

i.)

- ištrauka
išrausą i -» duobė 1
išrauti 1. —» išnaikinti. 2. —» išgerti

- išvilkti, nurengti (N . s v e ­
č i ą ) , nuvilkti, nutaisyti, nudaryti
išriaūkti —» išgerti
išriesti —» išlenkti
iš rikiuūtės eiti —» 1 gesti
iš rikiuūtės išeiti —» pagesti 1
išrykšti 1. —» iširti. 2. —» išaiškėti
išryškėti —» išaiškėti
išryškinti —» išaiškinti 1
išryti —» išgerti
išroda i —» išvaizda
išrūdyti —» atrodyti
P lik a i i. v a ik ą )

i š r ū g o s dgs. i (traukinamo rūgusio pieno
apačios) - parūgos (A ts ig ė r ia u p a r ū g ų ), nūorūgos tarm.
išruūšti —» išrengti 1
išsakyti —» papasakoti
išsakūs 4 —» iškalbus
i š s a m i a i prv. (viską apimant: M o k y to ja s i.
p a p a s a k o jo v e ik a lo tu rin į) - nuodugniai (V is­
k ą n. p e r ž iū r ė k ) , pagrindžiai (P a g r in d in ia i
d a ly k a i tu ri b ū ti p . s tu d ij u o j a m i) , a iš pagrin­
dų, iš pamatų, iš panagių šnek., iš pašaknių
šnek., iŠ padujų tarm., nuogaliai tarm.

171


išsamus

iš sykio

i š s a m u s 4 (viską apimantis: I. p r a n e š im a s )

i š s i g e l b ė t i (išeiti iš sunkios padėties: I.

-nuodugnus (N. k la u s in ė jim a s ,p r a n e š im a s ),
smulkus (S. a p r a š y m a s ), detalus ( D e ta li a ta ­
s k a ita ) , nuogalus tarm.

- išsivaduoti (I. iš b ė ­
d o s ) , iškliūti (I š k liu v o m e i š v i s o v a r g o ), išsi­
sukti (I. iš m ir tie s n a g ų ) , išsikasti šnek. (I. iš
lig o s), išsikapstyti šnek., išsiristi šnek., išsi­
kapanoti šnek., išsikepurnėti šnek., išsikrapš­
tyti šnek., a sveiką kailį išnešti
i š s i g i e d r y t i (pasidaryti giedram: O r a s
išsig ie d rijo ) - ir išsigiėdrinti, išgiedreti, iš­
siblaivyti (R y tą b u v o a p s in ia u k ę , į p u s r y č iu s
iš s ib la iv ė ) ir išblaiveti, išsišviėsti (D a n g u s
iš s iš v ie tė ), išsiskaidrinti ir išskaidrėti, išsi­
blandyti, išsidienoti, išsigaidrinti tarm., 1Šsiniaukstyti (D a n g u s iš s in ia u k s tė ) , nusigiėdryti, nusiskaidrinti, nušvisti, nusišviėsti,
nusidienoti, nusiblaivyti ir nublaiveti, nusiblandyti, nuskaidrėti, išsidairyti tarm., nusidairyti tarm., nusigaidrinti tarm., prasigiėdryti (šiek tiek: P ra sig ie d rijo , g a l n e b e lis ), pra­
giedrėti, prasiskaidrinti, praskaidrėti, pra­
siblaivyti, prablaivėti, prasišviėsti, prašvis­
ti, prasiblandyti, prasidairyti tarm.
i š s i g i m ė 1 i s, -ė i (kas išsigimęs, netekęs
gerų ypatybių: T au tos, d v a s io s i . ) - išgama,
degeneratas, išvisa, išvisėlis, iškrypėlis

i š s a u g o t i (saugant išlaikyti: P e r k a r u s iš­
s a u g o ja u š ia s k u ltū r in e s v e r ty b e s ) - išsergėti
ret. (I. s v e ik a tą ) , išlaikyti ( I .p a s la p t į) , nepra­

rasti (N . š a lto p r o t o )
išsekinti —» nuvarginti
išsergėti - » išsaugoti
išsiausti - » išmesti 1
išsiautos dgs. i -» pasturlakai
išsibarstyti -» persileisti ||
išsibėlsti - » išvykti
išsiblaivyti, išsiblandyti —> išsigiedryti
išsiblaškęs (-iusi) -» neatidus
i š s i b r a u t i (jėga išeiti: I. iš s a lė s ) - išsi­
veržti (I. p r o d u r is ) , išsibrukti (S u n k u i. p e r
ž m o n e s ) , išsigrusti (V o s iš sig rū d o iš to r a is ­
t o ) , išsisprausti, išsilaužti šnek. (laužiantis
išeiti), išsimušti šnek. ( Į la is v ę i. ), išsimalinti šnek. (K ia u lė p r o tv o rą iš s im a lin o ) , išsibručyti tarm. (S u n k u p e r ž m o n e s i. išsismelkti
tarm., išsismerkti tarm.
išsibručyti, išsibrukti —> išsibrauti
išsidairyti, išsidienoti —> išsigiedryti
išsidūksoti -> išsikvėpti
išsiduoti - » išsikišti
išsidvėsti, išsidvokti -» išsikvėpti
išsigaidrinti -» išsigiedryti
išsigaišinti -» persileisti
išsiganyti -» įsipenėti
išsigareti -» išsikvėpti
) ,

i š s i g ą s t i (įgauti baimės: I. g a isro ,

š ū v ių )

-nusigąsti (N u s ig a n d u s io s v a ik ų a k y s ) , pėrsigąsti (P e r s ig a n d a u , n ė iš v ie to s n e p a ju d u ) ,
pabūgti (šiek tiek imti bijoti: P. p a v o j a u s ,
p r i e š o ) , pabaisti (pasidaryti baisu), subugti (S u b ū g o j i s p l ė š i k ų ) , įbugti ( L iū ta s įb ū g o
ž m o g a u s ) , pabijoti ( P n a k t į v a ž i u o t i ) , pa­
sibaidyti (ppr. apie gyvulius), sunedrįsti;
krūptelėti mom. (staiga išsigąsti), šiurpte­
lėti mom.

172

iš m irtie s, iš p a v o j a u s )

i š s i g i m t i (netekti vertingų ypatybių: K a r ­
degeneruoti,
m a ž a i te d e ra ) , iškrypti

ta is iš s ig im s ta š e im o s n a r ia i) -

išvisti (Išv iso b u lv ė s išsigrusti - » išsibrauti
išsigudrinti - » išmokti
išsiilgti -» pasiilgti
išsijos dgs. i -» sėlenos
išsyk prv. -» staiga
išsikabaroti - » išlipti
išsikalti —> išsiperėti
išsikapanoti 1. - » išlipti. 2. - » išsigelbėti
išsikapstyti 1. - » išlipti. 2. -> išsigelbėti. 3. ->

išgyti
išsikarti -> išlipti
išsikasti -> išsigelbėti
išsikeberioti -> išlipti
išsikepurnėti 1. —» išlipti. 2. -> išsigelbėti
iš sykio -» staiga


•v

•v .•

išskelti

issikisti

i š s i k i š t i (išeiti iš kraštų: U o la iš s ik iš a į
j ū r ą ) - atsikišti (Jo n o s is la b a i a ts ik iš u s i ), iš­
siduoti (I š s id a v ę k a u la i ), išsišauti (Ž a n d i ­
k a u lia i iš s iš o v ę ) , išsimušti prk. (L ie sa s, iš s i­
m u š ę š o n k a u lia i, įd u b u s i k r ū tin ė )

išsikrapštyti 1. -> išsigelbėti. 2. -> išvykti
i š s i k v ė p t i (netekti stiprumo, kvapo:
A lu s , k a v a iš s ik v ė p ė ) - išdukti (D e g tin ė iš ­
d r ik o ), išsidv5kti, išsidūksoti, išsivadeti
(N e u ž k im š ta s a la u s b u te lis iš s iv a d ė jo ) , išsidvėsti tarm., iš(si)garėti tarm., nusikvėpti
( K r ie n a i n u s ik v ė p ė , n e b e s tip r ū s ), nudukti,
nusidūksoti (V aistai, ž o lė s n u s id ū k s o jo ) , nus¡dvokti, nusistelbti (U ž k iš k s ta tin ę , a lu s n u s is te lb s ), nustilbti, nuvesti prk., nugarėti tarm.
išsilaikyti -» išgyventi 1
išsilaižyti -> pasveikti
išsilaužti -> išsibrauti
išsilavinęs (-usi) -> mokytas
išsilavinimas i -» erudicija
i š s i l a v i n t i (įgyti žinių, mokslo: B e s im o ­
k y d a m a s j i s la b a i iš s ila v in o ) - išlavėti, išsi­
mokslinti (įgyti mokslo, sistemingų žinių),
apsišviesti (B e s k a ity d a m a s k n yg a s, j i s g e r o ­
k a i a p s iš v ie tė ) , išprusti (Išė jo m o k s lu s , išp ru s o v a ik in a s ) , apsitrinti šnek. (šiek tiek)
išsimalinti -> išsibrauti
išsimesti -> persileisti ||
išsimiklinti, išsimitrinti -> išmokti
išsimokėti -> vertėti
išsimokslinęs (-usi) -> mokytas
išsimokslinimas i -> erudicija
išsimokslinti -> išsilavinti
išsimušti 1. -> išsikišti. 2. -> išsibrauti
išsinarinti —> išnirti 1
išsinešti -> išaugti
išsiniaukstyti -> išsigiedryti
i š s i p e r e t i (išeiti iš kiaušinių: J a u v iš č iu ­
k a i iš s ip e r ė jo ) - išsikalti (P a u k š č iu k a i iš s i­
k a lė ) , išsiristi, išskilti (I šs k ilo iš k ia u š in ių
ž ą s i u k a i) , išsirakti
išsiplėtėlis, -ė i -> storulis
išsirabždinti -> išlipti

išsirakti -> išsiperėti
išsirangyti, išsirepečkoti, išsiri5glinti -> išlipti
išsiristi 1. -» išlipti. 2. -> išsiperėti. 3. -> išsi­

gelbėti
išsiropšti —» išlipti
išsirpęs (-usi) -> brandus
išsirpinti —» subrandinti
išsirpti -> 1 subręsti 1 ||
išsiskaidrinti -> išsigiedryti
išsiskyrėlis, -ė i -> išsituokėlis
išsismelkti, išsismerkti -> išsibrauti
išsisprausti -> išsibrauti
išsisukinėti —> vengti
išsisukti 1. -> išnirti 1. 2. -> išsigelbėti
išsišauti —> išsikišti
i š s i š o k i m a s 2 (neapgalvotas, netaktiš­
kas pasielgimas: K a lb ė to jo L ) - iššokis, iš­
puolis, ekscesas, netaktas, eskapada knyg.,

(užgaulus išsišokimas)
išsišviėsti —> išsigiedryti
išsitarti -> prasitarti
išsiteirauti -> sužinoti
išsitekti -» tilpti
išsitiesti 1. -> atsigulti. 2. -> parvirsti
išsitrenkti -> išvykti
i š s i t u 5 k ė l i s , -ė i (kas išsituokęs: I.
ret.

an­

- išsiskyrėlis (Išsisk y rė lių š e i­
pėrsiskyrėlis, pasimetėlis menk., gyva­
našlis šnek., juok.
išsiuturiuoti -> išplauti ||
išsivadeti -> išsikvėpti
išsivaduoti -> išsigelbėti
trą k a r tą v e d ė )

m a ),

i š s i v e r s t i (susitvarkyti taip, kad užtek­
tų: I šs iv e rsiu s a v o iš te k lia is ) - apsieiti (B e j o
p a g a lb o s n e a p s ie is im ), a

galą su galu sudurti

(suvesti)
išsiveržti —» išsibrauti
išsižadėti -» atsisakyti
išsižiojėlis, -ė i -> žioplys
išsižosti -> prasitarti
išskaidrėti -> išsigiedryti
išskalauti, išskalbti —> išplauti ||
išskelti -> išdaužti

173


išskilti
išskilti - » išsiperėti

i š s k y r o s dgs. 1 1. (sekrecijos liaukų gami­
nama medžiaga) - sekretai. 2. —»išrankos
išskirti - » ištuokti
išskirtinai prv. —» išimtinai
išskirtinis 21. —»išimtinis. 2. -» nepaprastas 1
išskroda i —» išdroža
išskudrinti —»išgaląsti
išsmukas 3b -» 1 aukštas 3
išsmukti —»ištrūkti
išsodinti —» išlaipinti
išspirga i —» spirgas
išsproginti - » išplėsti
išsprogtakis, -ė i —» išplėstakis
išsprukti —»ištrūkti
išsrėbti, išsriaūbti -» išgerti
išstybti —» išaugti
išstypėlis, -ė i —» ilgšis
išstipęs (-usi) —» alkanas ||
išstipti 1. -» nudvėsti ||. 2. —> išalkti
išstypti -» išaugti
išstudijuoti —» ištirti
iš stuomens ir liemens —» petingas
išsukti - » išnerti 1
išsvaidyti —» išmėtyti 1
išsviesti —» išmesti 1
išsviltakis, -ė 2 —» karštuolis
iššaldyti —» išaušinti
iššalti -» 1 išaušti
iššerti —» išmaitinti
iššieptdantis, -ė 2 —» pikčiurna
iššlavos dgs. l —» šiukšlės
iššokis i —» išsišokimas
iššoktakis, -ė 2 —» išplėstakis
iššvaistyti 1. —»išmėtyti 1 .2 .-» išeikvoti
iššveisti, iššvilpti - » išmesti 1
i š t a i g a i (materialiniai patogumai: Jokių
ištaigų neprašau) - komfortas (Jie gyvena
komforte). - Plg. p r a b a n g a
i š t a i g ū s 4 (pasižymintis ištaiga: 1. butas,
gyvenimas) - ištaigingas stp., komfortiškas.
- Plg. p r a b a n g u s
ištakūs 4 -» 2 aukštas 3 ||

174

ištirti
ištalžyti —» išmėtyti 1
ištapėnti —» išmindyti
ištarmė 3b—» dekretas
ištekinis l -» 2 aukštas 3 ||

i š t e k l i a i dgs. i (kokių nors vertybių su­
kaupimas, pilnis: M a is to , k u ro , ž a lia v ų i . ) resūrsai (A k m e n s a n g lių r.) , rezervai, atsar­
gos (J a v ų a . ) , sankaupos (P in ig in ė s s . ) , atskalsa tarm. (A . v a lg y ti n e p r a š o flk.), sampi­
las (javų, miltų) ir sampilalas, sandėtas

tarm. (maisto)
ištėkšti —»išmesti 1
ištekti -» pakakti
ištekuūlė 2 - » jaunoji
ištėlžti - » išmesti 1
ištęsti —> pailginti
ištėžti —» ištižti
iš tiesų —» tikrai
ištikėti —» pasitikėti
i š t i k i m a s 34b(kuris laikosi pažadų, įsipa­
reigojimų: I. k o v o to ja s d ė l la is v ė s ) - atsida­
vęs

(A . s a v o k r a š tu i d a r b u o to ja s ) ,

patikimas

(kuris neapvilia: P. ž m o g u s )
iš tyko -» palengva
iš tikro, iš tikrųjų —» tikrai
ištikti 1. -» prasidėti. 2. -» suduoti
ištiktis (-ies) m. 3b priepuolis
1 i š t i n t i (apie kūno audinius:

S u m u š ta s

s ą n a r y s iš ti n o ) -

išbrinkti

(I š b r in k o k o jo s ) ,
v

ištvinkti

(S k a u d u ly s iš tv in k o ) , išpūsti ( Ž a n ­

išpursti (Jo v e i d a s iš p u r to n u o
g ė r im o ) , išpampti tarm., išbambti tarm., išburbti tarm., išburkti tarm., išpufpti tarm.,
sutinti ( S u t i n ę p i r š t a i ) , subrinkti, supūsti,
supursti, supampti tarm., subambti tarm.,
suburbti tarm., suburkti tarm.
2 ištinti -» išaštrinti ||
ištirpti -» dingti
d a s i š p u to ) ,

i š t i r t i (atskleisti ko nors turinį, esmę: I.
- ištyrinėti mžb. (I. n e ­
g y v e n a m ą s a l ą ) , išnagrinėti (I. s a k in į ), iš­
gvildenti (I. p r o b l e m ą ) , išstudijuoti (pla­
n e la im ė s p r i e ž a s t i s )

čiai, moksliškai)


•VJ •

•

ištvaiskyti

ištisai
M

v

i š t i s a i prv. 1. (visu plotu, be pertrūkio: Ž e ­
m ė i. n u k lo ta s n ie g u )

- vientisai ( V

ž a liu o ja

išvien (K ū n a s i. n u b e r ta s s p u o g a is ) ,
pradėm tarm. (P. e in a n ti p e l k ė ) , topradžiai ir
topradž tarm., tapradėm tarm., vienmal tarm.,
nūodėm tarm., a nuo daikto ( V ie šk e lis n u o
d a ik t o a p s o d in ta s g lu o s n ia is ) , viena lite tarm.
la u k a s ) ,

2. —» nuolat
i š t i s a s 3b1. (erdvės atžvilgiu - einantis be
pertrūkio: I štis a n a m ų e ilė ) - ištisinis (Ž e ­

vien­
tisas (V ie n tis o a k m e n s p a m i n k l a s ) , kompak­
tiškas ( K o m p a k tiš k a d u jų m a s ė ) , vienalytis,
monolitinis (M o n o litin ė k o lo n a ) , integralūs,
integralinis. 2. (laiko atžvilgiu: I š tis i m e ta i
p r a ė j o ) - visas (V isą d ie n ą lijo ) , pilnas (V a i­
k a s d a r n e p iln ų m e tų ) , kiauras šnek. (K ia u r ą
m ė n u k lo ta ištisin iu sn ie g o s lu o k s n iu ) ,

d ie n ą lijo )

ištfsėlis, -ė l - » ilgšis
ištfsęs (-usi) —» ilgas 1
ištisinis 2 1. —» ištisas 1. 2. —» nuolatinis
ištfsti —» išaugti
ištiža b. i —» ištižėlis

ištremtis

tremtis ( G y ­
nutremtis, deportacija

( G r įž o iš iš tr e m tie s ) ,

v e n a tr e m ty je ) ,

ištrempti —» išmindyti
i š t r e m t i (išsiųsti už bausmę į kitą gyve­
namąją vietą) - deportuoti
ištremtis (-ies) m. 3b—» ištrėmimas
ištrenkti 1. —» išmesti 1 . 2 . —» išvaryti
ištrepėnti —» išmindyti
ištrepūkoti —» išmindyti
ištriaūkti —» išgerti
ištrikti —» persileisti
ištrinkti - » išplauti ||
ištrypti —» išmindyti
i š t r ū k t i (suimtam ar pagautam pabėgti:
v

santiža, sutižėlis (S.

išglebėlis (V yra s v is iš k a s i., n e p a s ir a n g o ) , suglėbėlis, lepšis, išglėžėlis (I.
n e g a li n e i eiti, n e i s lin k ti) , suglėžėlis, sugriūvėlis, susmūkėlis, kliokvarnis tarm., mūkis
š e im in in k a s ) ,

tarm. (T a m u k ė n e m o k a n e i verpti, n e i a u s ti)

kitą gyvenamąją vietą; ištrėmimo vieta) -

išsprukti, paspruk­
ti (N u s ik a ltė lis p a s p r u k o ) , pabėgti (B e la is ­
v is p a b ė g o iš n e la is v ė s ), išsmukti ( L y d e k a iš ­
s m u k o iš r a n k ų ) , iškliūti šnek. ( P a k liu v u s s y ­
kį, s u n k u iš j o i. ) , išnerti šnek. (Išn ė rę s i š j o
ra n k ų , p a b ė g o ) , išmauti šnek., iškūrti šnek.,
a sveiką kailį išnešti, padus (uodegą) pa­
rodyti
S ū n e lis ištrū k o iš n a g ų ) -

i š t i ž ė l i s , -ė i (ištižęs, be energijos žmo­
gus:/. n e p a s le n k a p r ie d a r b o ) - ir ištiža (T o k s
i. b e n e s p ė s p r ie d a r b o ) ,

ištrauka 11. -» citata. 2. - » išrašas. 3. -» frag­
mentas. 4. —» ekstraktas. 5. —» eketė ||
ištraukos dgs. i —» išlaidos
ištraukti 1. —» išvykti. 2. —» išgerti
ištrėkti - » išeikvoti
i š t r ė m i m a s 2 (išsiuntimas už bausmę į

ir

mukinys tarm., lėbeda tarm. (N ė k o jų n e p a v e l­
k a L ) , letėžis tarm. (Iš to k io le te žio v a ik io n ie ­
k a s n e iš e in a ), pėkštalas tarm., pepis tarm., santapa tarm., telėžis tarm., a molio motiėjus
ištižęs (-usi) -» glebnas
i š t i ž t i (netekti energijos, valios: V is a i iš ti­
ž o ž m o g e lis , n ie k o n e d ir b a ) - ištėžti ret., sutižti (S u ū ž ę s sen is, n e p a s le n k a ) , išglebti (I š ­
le p in ta s , išg le b ę s v a ik a s ) , suglebti ( N u o š ilu ­
m o s j i s u g le b o ) , susmukti ( S ė d i s u s m u k ę s
p r ie k r o s n ie s ), išgurti, išglėžti šnek., suglėžti
šnek., iškėžti tarm.

i š t u o k a i (oficialus sutuoktinių išskyri­
mas: I š tu o k o s b y la ) - skyrybos, perskyros

skirtūvės knyg.
i š t u 5 k t i (nutraukti santuoką: T e is m a s
j u o s iš tu o k ė ) - išskirti, perskirti
ištūra l —» ištvermė
išturėti —» ištverti
išturškos dgs. i —» išėdos ||
ištūrūs 4 —» ištvermingas
i š t u š t i n t i 1 . (padaryti tuščią: I. d ė ž ę )
išdylanti (I. s p in tą ) , atituštinti ( A .p a t a l p ą ) ,
atidykinti (A . l a g a m i n ą ) , atlaisvinti (A .
šnek.,

-

2. —» išgerti
ištvaiskyti —» išmėtyti 1
k a m b a r į) .

175


išvalyti

ištvalnyti
ištvalnyti - » išgerti
ištvara l -» ištvermė
ištvarus 4 —> ištvermingas
i š t v e r m ė l (galėjimas pakelti sunkumus,
vargus: D id e lė s iš tv e r m ė s ž m o g u s ) - tvermė
(B e tv e r m ė s a r k ly s ) , patvara (Jis tu r i n e m a ­
ž a p a t v a r o s d a r b e ) , patvarumas (P a tv a r u ­
m ą iš u g d o m e tr e n ir u o d a m ie s i) , ištūra ir iš­
tvara ( N ie k u r ž m o g u s ta ip n e p r ik la u s o n u o
s a v o p a jė g ų , p a t v a r o s ir ištv a ro s, k a ip j ū r o ­

patektė psn.
i š t v e r m i n g a s i (galintis gerai pakelti
je ),

sunkumus:

I. s p o r tin in k a s , k o v o t o j a s ) -

ir

tvermingas, ištvermūs, ištvarus, patvarus
(P a tv a r io s s v e ik a to s ž m o g u s ) , ištūrils ret.
ištvermus 4 —» ištvermingas
i š t v e r t i (galėti pakelti sunkumus, kančias:

) - išlaikyti (N o rs
ir k a n tr i j o šird is, b e t n e iš la ik ė ) , išturėti ( N e ­
iš tu r i n e r ė k ę s ), iškęsti (N e g a liu s k a u s m o i . ) ,
iškentėti, pakęsti, pėrkęsti, perkentėti, pa­
nešti prk. (T o v a rg o n e p a n e š a ) , pakelti prk.
ištrinkti - » 1 ištinti
i š t v i r k a u t i (palaidai gyventi, elgtis) paleistuvauti, kekšauti (būti kekše), sangu­
liauti knyg.
i š t v i r k ė l i s , -ė l 1. (morališkai pakrikęs
žmogus: I š tv ir k ė lio g y v e n im a s ) - patvirkėlis,
pasileidėlis ( S e n a s p . ) , paleistuvis (ypač ly­
čių gyvenime), palaidūnas, nedūrėlis, page­
dėlis, nuslydėlis, nupūolėlis. 2. —>išdykėlis
ištvirkęs (-usi) -» nedoras 1
i š t v i r k t i 1 . (morališkai pakrikti) - patvirkti slp., pasileisti, nupulti, nuslysti, pagėsti, a slidžiu keliu nueiti. 2. - » išdykti 1
išugdyti - » išauginti
išūiti —» išvaryti
į šuns dienas dėti -» keikti
į šuns dienas išdėti -» iškeikti
išūrbinti, išurbti - » išgręžti
i š v a d a l (sprendimas, išvestas iš kitų spren­
dimų: P r ie iti te isin g ą i š v a d ą ) - konkliūzija,
kon sekvencija
T aip s k a u d a , j o g n e g a liu i.

176

i š v a d u o t i (suteikti laisvę: I.
ju n g o ) -

leisti

išlaisvinti

š a lį iš p r ie š o

(I. iš p r ie s p a u d o s ) ,

pa­

(P. į la isv ę )

i š v a i k y t i (priversti išsiskirstyti: P o lic ija

iš ­

- išgainioti (V ilk a i iš ­
a v is ), išguinioti, išblaškyti prk. (P rie ­

v a ik ė d e m o n s tr a n tu s )
g a in io jo
šu s i. )

{švaita i -» diafragma 2
i š v a i z d a i (išorės vaizdas: G r a ž io s

iš v a iz ­

paveikslas, pažiūra (I š p a ­
ž iū r o s j i s g a n a tv ir ta s ), gymis ( G r a ž a u s g y ­
m i o m e r g a itė ), išroda knyg., išžiūra knyg., ap­
našas tarm. (J a u n o a p n a š o ž m o g u s ) , pavaizdas tarm., pogymis tarm., povyza tarm. ( L ie tu ­
v is p o v y z o s d r ą sio s ir m a lo n io s ), paveda tarm.,
pabudas tarm. - Plg. s u d ė j i m a s
išvaizdingas i, išvaizdūs 4 —» gražus
i š v a k a r ė s dgs. i (vėlus vakaras: V a ik š č io ­
j a lig i iš v a k a r ių ) - nuovakarės ( A te ik a n k s ­
dos žm ogu s) -

č ia u , n e la u k n u o v a k a r ių )

išvalka 1 1. —» eketė ||. 2. -> valksmas
išvalkos dgs. i -> juodimai
išvalos dgs. l -» pasturlakai
išvamos dgs. i -» vėmalai
išvapa b. l -> žioplys
išvara i -» genesys
išvarginti - » iškamuoti
išvargis i -» nuovargis
išvargti —» nuvargti
i š v a r y t i (priversti išeiti: I. š u n į la u k ) - iš­
vyti (I. p r ie š ą iš s a v o k r a š to ) , išginti (gyvu­
lius), išguiti (I. š u n į p r o d u r is ) , pašalinti (P.
tr iu k š m a d a r iu s iš s a lė s ) , išprašyti (manda­
giai: I. n e k v ie s tu s s v e č i u s ) , išbrūkti šnek., iš­
grūsti šnek., išgrūmti šnek., išmesti menk.
( T r iu k š m a u to ju s iš m e tė iš s u s i r i n k i m o ) , išbloksti menk., ištrenkti menk., išjoti menk.,
išėsti niek., išgarbinti menk., iškrapštyti
šnek., išalioti šnek. (su šauksmais), išlelioti
šnek., išūiti šnek., išdidinti tarm., išbruikšti
tarm., išbrūzdinti tarm., išbugdyti tarm., iškaburkštinti šnek., a duris parodyti, pagaikš­
tį (lazdą) paimti, šunimis palydėti niek.


išvarta

įtarus

i š v a r t a i (vėjo išverstas iš šaknų medis:
P o a u d r o s m iš k e d a u g iš v a r tų ) -

vėjavarta,

vėtravarta, sniėgvarta (sniego išverstas me­
delis), griaumedis, išgula, sankiyta, kerplė­
ša, virtuolis, griova tarm., gulas tarm. - PIg.
išlaužą 1
i š v a r ž a 1 1. (iš pilvo ertmės kokio organo
išvirtimas) - trūkis (T rū k io o p e r a c ija ) . 2. —>
grobis
išvaža l —» provėža
iš veido išeiti (išsimušti) —» sulysti
išveisti —» išnaikinti
[šveisti —» įkirsti 1
išveiz(d)eti —» atrodyti
išvelėti —» išplauti ||
išvempti —» išgerti
išvėpa b. l, išvėpėlis, -ė l -> žioplys
išverstagerklis, -ė 2 -> rėksnys 1
išverstakis, -ė 2 1. -» išplėstakis. 2. -> aki­
plėša
išverstapiivis, -ė 2 -> storulis
išversti 1. -» išgriauti 1. 2. -» išplėsti
išvesėlis, -ė l —» žioplys
išvėsinti -> išaušinti
išvesti —» išbrėžti
išvesti -> 1 išaušti
išvidinis 2 —» vidinis
išvien prv. 1. —» kartu. 2. -> ištisai 1
išviėpti —» atidaryti ||
į šviesą iškelti (ištempti) —» demaskuoti
į šviesą išplaukti —» išaiškėti
išvyka l —» ekskursija
išvykauti —» ekskursuoti
i š v y k t i (kur nors iškeliauti: I. į p a s k y r i m o

iškilti (M o k y ­
to ja s iš k ilo į k itą m o k y k lą ) , iškeliauti (I. į t o ­
lim ą k r a š t ą ) , išžygiuoti (žygyje), ištraukti
(I. į r y tu s ) , išsikrapštyti šnek. (ilgai ruošian­
tis), išsibėlsti šnek. (su triukšmu), išsitrenkti
v ie tą ) -

iškakti

(I. iš n a m ų ) ,

menk. (D a r p r i e š a u šrą iš s itr e n k ė į m ie s tą ) . -

PIg. v y k t i
išvilkti —» išrengti 2
išvingėlis, -ė i —» išlepėlis

išvingti —» išlepti
išvinklioti —» išpainioti
išvirsti —» parvirsti
išviršė l —» išorė
i š v i r š i n i s 2 (viršaus, oro pusės: Išv ir šin ė
iš v a izd a , f o r m a )

- išorinis

(I š o r in ė a p d a n -

orinis (O rin ė s d u r y s ), orujis, laukujis,
išlaukinis (I š la u k in ė s ie n o s p u s ė ) , laukuti­
nis knyg., orutinis knyg.
išvisa b. l, išvisėlis, -ė l —» išsigimėlis
išvisti —» išsigimti
išvysti —» pamatyti 1
išvyti —> išvaryti
išžarstyti —» išeikvoti
išžygiuoti —» išvykti
išžioti -> atidaryti ||
išžiūra l —» išvaizda
g a ),

i š ž u d y t i (visiems atimti gyvybę: P r ie ša i iš ­
ž u d ė n e t se n iu s ir v a ik u s ) -

išgalabyti (S u k a ­
la v iju iš g a la b ij o p r ie š u s ) , išmušti ( K o k ir v ia is
n e iš m u š ė , ž ir g a is s u m i n d ė ) , iškloti prk. ( V i­
s u s iš k lo jo ik i v i e n o ) , išdaigoti tarm., išnovyti tarm.

lt dll. —» lyg
{ t a i g a i (poveikis žmogaus valiai: N e p a s i­

- sugestija
į t a i g a u t i (daryti įtaigą) - sugestijūoti
į t a i g ū s 4 (darantis įtaigą: Į. b a ls a s ) - įtaigingas stp., sugestyvus
Įtaisas l —» prietaisas
įtaisyti —» įrengti 1
d u o k b lo g a i įta ig a i )

{ t a k a l (veikimo išdava:

Š e im o s į. a u k lė ji­

poveikis ( Ž m o g a u s p o v e i k is g a m ta i) ,
veikmė ( M o k y k lo s a u k lė j a m o ji v.), įsrava
knyg. (V a k a rų k u ltū r o s į .) , {tėkmė knyg. (Jo į.
m u i) -

m u m s š ia n d ie n itin a iš k i ir p l a t i )

{talpa l —» talpa
[talpūs 4 —» talpus
[tampūs 4 —» intensyvus
[taringas l - » įtarus
{tarpais prv. —» kartais
į t a r ū s 4 (linkęs įtarinėti: Į. v y r a s ) - [tarin­
gas stp. (Ir k o k ie j u d u įta rin g i , k a ip ju d u s e ­

ni


itas
k a te v ie n a s k it ą ) ,

įvija

nepatiklūs

(Ji b u v o la b a i

n e p a tik li, v is u r įta r in ė jo vyrą )

itas, -a įv. —» tas
jteigti - » įkalbėti
įteikti - » įduoti 1
į t e i s i n t i (padaryti teisėtą:

Į. n u o s a v y b ę )

- legalizuoti
įtekmė i - » įtaka
itemptas 3b- » intensyvus
įterpti -» įkišti 1
įtikinėti -» agituoti
įtikinti - » įkalbėti
{tykinti —> įsėlinti
į t i k t i (sukelti palankumą: K u o j i s

ambulė (svarbaus akto, sutarties įžanginė
dalis)
įvadus 4 —» skanus ||
į v a i k i n i m a s l (priėmimas vaiko teisė­
mis) - adoptacija; įsūnijimas (berniuko);
įdūkrinimas (mergaitės)
į v a i k i n t i (priimti vaiko teisėmis) - adoptūoti; įsūnyti (berniuką); įdukrinti (mergai-

tę)

<
į v a i k i s i (įvaikintas asmuo) - įsūnis (ber­
niukas); įdukra ir įdukterė (mergaitė)
įvairiopas i -> įvairus
įvairuoti -» keistis ||
ta u ta ip

į v a i r ū s 4 (šioks ir toks, nevienodas: S k lin ­

įsiteikti (Jis m o k ė j o į. v ir š in in k u i) ,
įsigėrinti (Jis s te n g ė s i ž m o n ė m s į . ) , įsimėilinti ( Į s i m e i lin ę s v is u s a p v y l ė ) , įsilabinti

- įvairiopas (Įv a ir io p o s p a ­
ž in ty s ) , visoks (P a s ita ik o v is o k io o r o ) , viso­
keriopas (visoks iš daugelio: T eikti v is o k e ­
rio p ą p a g a lb ą ) , daugeriopas (iš daugelio su­
dėtas), keleriopas (iš kelių sudėtas), tūle­
riopas (E su g a v ę s iš j o tū le rio p ų d a ik tų ) , mar­
gas prk. (M a rg a ž iū r o v ų m in ia )
įvaizdis l -» simbolis
įvaizdūs 4 —» aiškus 1
įvalgūs 4 -» valgus
į valias -» gana
įvalkalas 34a, {valktis i —» apvalkalas 1
įvaras i -» volė
įvardijimas l -» pavadinimas
įvardyti —>pavadinti
įvarginti - » įkamuoti
įvargis l -» nuovargis
įvaryti 1. -» įkalti 1. 2. -» įbesti

įt ik o ? ) -

knyg.

įtūžti - » įmirkti
itin prv. —>ypač
įtižti —>įmirkti
įtraiška i —>injekcija
įtrauka i -» pastraipa ||
įtraukęs (-usi) -» apygirtis
įtraukti -» priimti 2
įtręšti -» patręšti ||
įtrūkis 1 —> plyšys
įtūkęs (-usi) -» riebus 1
įtūkinti -» nupenėti
įtūkti įsipenėti
{tūloti -» įrengti 2 ||
įtūžėlis, -ė i -» įpykėlis
įtužinti —> įpykdyti
įtūžis l -» pyktis
įtūžti -» įpykti
įtvylinti -» įsėlinti
į ūsą pusti -» miegoti
į v a d a s i (pradedamoji veikalo dalis: Lūera tū r o s isto rijo s į . ) - įžanga (trumpas įvadas);
pratarme (trumpos pastabos veikalo pra­
džioje) ir pratartis, prakalba psn.; introduk­
cija knyg.; || prologas (įžanginė grožinės li­
teratūros ar muzikinio veikalo dalis); pre­

178

d a įv a irū s g a n d a i)

jras i -» apuokas
įvaūrinti -» įrengti 2 ||
įveikti 1. -» nugalėti. 2. -» galėti
įveikus 4 -» įkyrus
įveizėti - » įžiūrėti
įvelti -» įpainioti
įvertinti —» įkainoti
įvestinys 34a-> užkurys
į vieną dūdą pūsti -» sugyventi
į v i j a i (sraigto pavidalo kreivė: M e d ž io
jo s )

- spiralė, vija, vingilis tarm.

įv i­


įžvilus

įvijas
į v i j a s 3b(sraigto formos: Į.
ta i) -

m e d is . Į v iji la ip ­

spirališkas, sraigtiškas

į v y k d y t i (padaryti, kad įvyktų, paversti re­
alybe: Į. s a v o s u m a n y m u s , n o ru s, p a r e ig a s ,
u ž d u o tis ) -

atlikti (A .

re ik a lą , p a r e ig a s ) , įgy­

vendinti knyg. (Į. id ė ja s, s u m a n y m u s ) , įkūny­
ti, įdiegti ( Į į g a m y b ą p a to b u li n im u s ) , reali­
zuoti, išpildyti (I. p r a š y m ą )
įvykdomas i -» galimas
{vykis l -» atsitikimas
įvykti -» atsitikti 1
įvilkti - » įrengti 2
į v y n i o t i (vyniojant įdėti: Į.

knygą į p o p ie ­

įsukti (M o tin a įs u k o p a v i r ž į į s k a r e lę ) ,
įvyturiuoti ir įvyturti
įvyturiuoti, įvyturti —> įvynioti
izoliuoti -» atskirti
{žadas l -» pažadas ||
įžambus 4 -» įstrižas
{žanga 1 1. -» įvadas. 2. -» pradžia
iždas 2 -» turtas
{žeida l, įžeidimas 2 -» užgaulė
įžeidinėti -» užgaulioti
įžeidingas l, įžeidus 4 -» užgaulus
įžeisti -» užgauti
{žemis i —> gruntas
ižena 1 1. - » lukštas 1 .2 .-» žvynas
iženos dgs. l -» šukės
įžiebti -» uždegti 1
įžymybė l -» garsenybė
įžymus 4 -» garsus 2
lžinti —> aižyti 1
ižyti -» aižyti
r ių ) -

į ž i ū r ė t i (įstengti pamatyti: T a m so je s u n ­
k u v isk ą g e r a i į. ) - įžvelgti (V o s įž v e lg ia m a
ž v a ig ž d e lė ) , įveizeti tarm.
yžius 2 -» skardis 1
įžliugti - » įmirkti
{žodis 1 1. -» pažadas ||. 2. -» priekaištas
ižti -» plyšinėti
įžūlauti (būti akiplėša, įžūliai elgtis: L ia u k is
įž ū la v ę s ) - stačiakiūoti šnek., verstakiūoti
šnek., A akis draskyti (lupti, plėšti) šnek.
įžūlėlis, -ė i -» akiplėša
į ž ū I y b ė l (įžūlus pasielgimas) - akiplėšybė (Jo a k ip lė š y b e i n e b u v o g a lo ) , arogancija,
stačiokybė ( Š ita ip s a k y ti tė v u i y r a tik ra s. ) ,
atžarybė ( M o tin a ip r iš n e k ė jo to k ių a tža ryb ių ,
k a d to ji a p s iv e r k ė )

įžulnūs 4 - » įstrižas
į ž ū l ū s 4 (šiurkštaus elgesio, nepagarbus:
Į. ž m o g u s - v is ie m s d r a s k o a k is ) - ir atžūlūs
(I š a tž ū la u s ž m o g a u s s u n k u išg irsti g e rą ž o ­

stačiokiškas
(S ta č io k iš k a k a lb a ) , arogantiškas, atžarus
(A . k a lb o s to n a s ) , atstatūs tarm., atgožūs tarm.
(A . n ie k a m n e n u sile is ) , uvėrus tarm. (U v ė r i ir
p i k t a m o te r is ) , statdūrinis tarm. - Plg. n e ­
d į),

akiplėšiškas

(A . e lg e sy s),

mandagus
ižus 4 - » trapus 1
į ž v a l g ū s 4 (toli, giliai įžvelgiantis: Į. p r o ­

akylas (A . s te b ė to ja s ) , nuoregūs, nuožvalgūs ( B ū d a m a s la b a i n., j i s n u m a tė a te i­
t į ) , plačiarėgis (P. p o li tik a s )
įžvelgti —>įžiūrėti
įžvilūs 4 - » įstrižas
ta s ) -

179


jaksėti

jauniškė

jaksėti 1. -» žagsėti. 2. loti 1 ||
jankis l -» amerikietis
jaučiagonis, -ė l, jaučius 2 -» piemuo ||
j a u d i n t i (žadinti jausmus: Tie įv y k ia i

v i­

- jaūsminti ( S k a m b a d a in o s ,
ja u s m in ą š ir d is ), aistrinti (kelti aistras, stip­
rius jausmus), jautrinti ( R o ž ė s ž ie d a i ja u tr i­
n o a k į ) , neraminti ( K a s ta v e n e r a m in a ? ) ,
nervinti (nemaloniai jaudinti), dirginti, aud­
rinti prk. (labai jaudinti), kaltrinti prk. (K .
v is ų š ir d is ), elėktrinti prk.
su s ja u d in o )

j a u d i n t i s (darytis susijaudinusiam, nera­
miam: J. d ė l s ū n a u s n e s ė k m ė s ) - jaūsmin-

tis, jaūtrintis, nervintis, nerimauti, nerim­
ti, nerimastauti, a į širdį dėtis (imtis)
jaudrus 4, jaudus 4 - » jausmingas
j augalas 3b—>sąmyšis
jaūgoti, jaugti - » jaukti
j a u j a 1 1. (kūrenama javų ar linų džiovyk­
la: B y r a n t d irv o j, b irs ir j a u j o j flk.) - duoba
(P iln ą d u o b ą p r id ž io v ė lin ų ) ir duba tarm., pa-

kurą

pirtis šnek. (P ir­
rėja sv. 2. —>kluonas 1 ||

(Š ilta k a ip p a k u r o je ) ,

ty je š e š i a r d a i lin ų ),

jaukalas 3b-> mišinys
j a u k a s 4 (maistas žuvims, žvėrims privilioti
gaudant: V a ik što k a ip ž u v is a p ie j a u k ą ) - ma­
salas (A lk a n a la p ė g rieb ia m a s a lą ) , rajus (žu­
vims), rijalas, prievilas, strigtas tarm.
jaukintinė l -» meilužė
jaukintinis i -» meilužis
j a u k t i (daryti netvarką, verčiant kokius
daiktus, drabužius: P a ta lą v a ik a i ja u k i a ) -

jauti

(N e ja u k it lo v o s ) ,

neršti

(M o tin a n eršė

kuisti ( K a m k u iti d r a b u ž iu s ? ) ,
knisti prk., šnek., rausti prk., šnek., jovalūoti
šnek. ( B u v o v is k a s g r a ž ia i s u d ė ta , o j i s v isk ą
verčia , jo v a l u o j a ) , jaugti tarm. (K n y g a s j a u ­

p o s k r y n ia s ),

180

jaūgoti tarm., jausti tarm.,
kiniūoti tarm. ( L o v ą k .) , mangoti tarm., męsti tarm., niūkti tarm. (A tė ję s v is k ą n io k ia ) , varkūlyti tarm.
jaukurai dgs. 3a -» malkos ||
j a u k ū s 4 1. (pripratęs prie žmogaus, nebi­
jantis: J. ž v ė re lis, b a la n d is ) - nebaikštūs (N.
p a u k š tis ) , junkūs (greit prijunkstantis:S u n ­
g ia , d r a s k o , m ė t o ) ,

k ių b r ie d ž ių g a n y k lo s ) .

kiantis: J.

2. (maloniai nutei­

k a m b a r y s . J a u k i a tm o s f e r a ) -

ma­

lonūs (M . k a m p e lis ) , smagūs (S. k a m b a r y s )
jaunamėtis 2 - » jaunas
j a u n a s 3 (nedaug amžiaus turintis: J. a m ­
ž iu m i, s e n a s p r o tu flk.) - jaunamėtis (M a n
re ik ia r ū p in tis ja u n a m e č iu b ro liu )

jaunasis (-ojo) - » jaunikis
jaunatvė 2 - » jaunystė
jaunavedys 34a- > jaunikis
j a u n ė I i s, -ė 2 (jauniausias šeimoje vaikas:
J. s ū n u s su sirg o ) - ir jaunylis, mažėlis ir ma­
žylis (M o tin a a tė jo su s a v o m a ž y liu ) , mažiūlis, pagrandinūkas šnek. (B u v a u p ., p a s k u t i ­
n is j ų v a ik a s ) , pagrandis šnek., pagrandėlis
šnek., pagrandūkas šnek.
jaunikaitis l -» vaikinas
j a u n i k i s 2 (vedantis vyras: P a r v a ž ia v o j.
su ja u n ą ja ) - jaunasis (J a u n o jo d o v a n o s j a u ­
n a ja i) , jaunavedys, vedys tarm.
jaunylis, -ė 2 —» jaunėlis
j a u n i m a s 2 (jauni žmonės) - jaunuome­
nė ( J a u n u o m e n e i v is u r a tv ir i k e lia i) , jaunu­
mė tarm., jauniškė tarm.
j a u n y s t ė 2 (jauno žmogaus amžius: J a u ­
n y s tė s m e ta i, a ts im in im a i) - jaunatvė ( G r a ­
ž ia u s io s j a u n a t v ė s d ie n o s ) , jaunumė tarm.,
jauniškė tarm.
jauniškė 3a 1. jaunimas. 2. jaunystė


jodykla

jaunyvas

jaunjras l -» apyjaunis
j a u n o j i (-osios) (tekanti moteris: J a u n o ­
nuotaka (N u o t a ­
tekuolė tam ., ištekuolė tam .,

s io s v a in ik a s , n u o m e ta s ) kos d o va n o s),

nūotekuolė tarm.
jaunokas l -» apyjaunis
jaunumė 3a 1. -» jaunystė. 2. - » jaunimas
jaunuolė 2 -» mergina
jaunuolis 2 -» vaikinas
jaunuomenė i - » jaunimas
j a u r a 1 1. (šlapia, sunki žem t'.J a u r o je j a v a i
p r ig e r ia ) - šaltažemis (Š a lta ž e m y je n ie k a s n e ­
a u g a ) , balažemis, purve šnek., šaltuonia tam.
2. -» klampynas

(pilkas), dūlis, pilkis; margis (margas);
juodmargis (juodai margas); palšmargis,
šėmmargis; žalmargis; baltmafgis
jautišius 2 -» piemuo ||
jautotis —» klausti
jautrinti -»jaudinti
jaūtrintis —» jaudintis
j a u t r ū s 4 1. (gerai jaučiantis: Jis j. žmo­
nių poreikiams. Jautrios širdies žmogus) jauslūs (Žmogus, gerai jaučiąs, yra j.). 2. -»
budrus
jautulys 3b-» afektas
j a v a i dgs. 4 (duoninių ar pašarinių augalų
sėklos: Javų pripiltos klėtys) - grūdai (Daug

2 jausti (-ia, -ė), jauti -»jaukti
jautidė 2 -» tvartas ||
j a u t i e n a l (jaučio ar karvės m ė s a : J a u tie n o s k e p s n y s ) - galvijiena; || karviena (kar­
vės mėsa)
jautinetis - » lakstytis ||
jautininkas i -» piemuo ||
j a u t i s i (galvijų patinas:/, m a u r o ja g a n y k ­
lo je ) - bulius (veislinis: B . p r i e š b u lių r ę ž ia s i) , veršis tam.; || pagal plauką jaučiai (kar­
vės) vadinami: balnis (balto plauko); bal-

grūdų prikalėme)
javapjūtė l -» pjūtis 1
j ė g a 4 (galėjimas, įstengimas ką nors veikti,
daryti: Netekti jėgų. Sukaupti, įtempti jėgas)
- pajėga (Pamėgimas auga bevalgant, o pa­
jėgos bedirbant), nūojėga, galia (Smogė iš
visų galių), galybė, išgalė (Stengiasi visomis
išgalėmis), {stanga (Po pastangos ateina į.
Neturiu įstangos dirbti), potencija; || apie
organizmą: sveikata (Jis daug sveikatos tu­
ri), stiprumas, tvirtumas, stiprybė, tvirty­
bė, drūtis šnek., spėka tam ., viekas tam ., venios tam . (Pasibaigė jo v.)
jėgingas i -» stiprus 1
j ė i jng. (žymint sąlygą: Jei nelis, keliausiu) ir jeigu, nebent (Jis į mane niekad nesikreip­
davo, n. bėdai ištikus), jėib tam .
jėib jng., jeigu jng. - » jei
jėknos dgs. 2 -» kepenys
jėntė i -» brolienė
j e r u b ė 3b(tetervinų šeimos paukštis) - vir­
be ret., irbe ret.
jiėvaras 3b-» 1 tuopa
j i s (ji) įv. (kalbant apie trečiąjį asmenį: Jis
piešia, ji rašo) - ans tam ., anas tam . (Ir a.
buvo kare)
jodą b. i -» padauža

nugaris, baltnugaris, juodis, juodnugaris;
dvylis, žalis (tamsiai rusvas); šėmis; palšis

j o d y k l a 2 (arklių jodinėjimo, mankštinimo vieta) - jojykla, hipodromas, maniežas

jaunis 4 -» klampus
jauslūs 4 -» jautrus 1
j a u s m a s 4 (psichinėnuotaika:N e tik r u m o ,
b a im ė s , m e ilė s j . ) - emocija (D ž i a u g s m o ,
p y k č i o e .) , pajauta psn. (Š ir d y p a j a u t o s p a ­
bunda )

j a u s m i n g a s i (kupinas jausmo, greit jo
pagaunamas: J. ž m o g u s ) - emocingas, sen­
timentalūs, jaudrūs, jaudūs
jaūsminti —»jaudinti
jaūsmintis —»jaudintis
1 j a ū s t i (patirti vidinius ar išorinius daly­
kus:/. m a lo n u m ą , s k a u s m ą , b a im ę ) - justi
(J. a lk į, ša ltį, k v a p ą . J a u č ia m a s d a ž n ia u s ia i
y r a p s ic h ik o s , v id a u s d a ly k a s, o ju n ta m a s iš ­
o rė s d a ly k a s )

181


jodytis

jodytis - » išdykauti
jodžarga b. l -» padauža
jog jng., jogei jng. -» kad
jojėjas, -a i, jojikas, -ė 2 -» raitelis

jojykla 2 - » jodykla
joketis —> peikėtis
jokia galybe, jokiu būdu (geru) -» niekaip
j o n v a b a l i s l (naktį žibantis vabaliukas)
- žibukas, švitulys, a švento Jono vabaliu­
kas
jonvaikis l -» mušeika
jorūs 4 -» žalias
jotas 3 -» raitas
joti -> varyti 1
jotis (-iės) m. 4 —> raitija
jovaidas l -» padauža
jovalas 3b1. -» ėdalas. 2. -» mišinys
jovalynė 2 -» mišinys
jovalūoti -» jaukti
jovaras 3b 1 tuopa
jovytis —> išdykauti
jubiliatas, -ė 2 -» sukaktuvininkas
jubiliejus 2 -» sukaktis
j u d ė t i 1. (būti neramiam: Vaikai vis juda,
kruta, vietoje nepabūva) -krutėti (Darbyme­
tyje ir akmuo kruta flk.), plustėti šnek., muis­
tytis šnek., kušėti tarm. (Kušantysisprakunta,
slinkis nuvargsta flk.), kukštūoti tarm., mu­
gėti tarm. (Vaikas tik muga ir muga); || luzgėti (apie ausis); vizgėti (apie uodegą) ir
viskėti, kirbėti; pamažu judėti: juduliūoti,
judūoti, krutuliūoti, muguliūoti tarm. 2.
(keisti vietą erdvėje: Traukinys judėjo į prie­
kį) - slinkti (Debesys slinko dangumi), trauk­
ti prk. (Gervės traukė į pietus). 3. —> plėtotis.
4. -» bruzdėti 1

j u d i n t i 1. (daryti, kad judėtų: /. rankas,
kojas) - krutinti (K. ūsus), kušinti tarm.
(Gulinčios bėdos nekušink flk.), mūginti
tarm. (M. baslį iš vietos), mirginti (Sparnus
m.)\ || luzginti (ausis), luzgėnti slp.; vizgin­
ti (uodegą) ir viskinti, viksnoti, vizgūoti,
kirbinti, virbinti, limenti, viksėnti slp., viz­

182

juodaodis

genti slp., vizguliūoti slp., mataruoti, mataš­
kuoti, makarūoti, makaluoti, vyburiuoti,
vinguriuoti, lapatuoti tarm., lūnginti tarm.,
mizginti tarm. ir mizgėnti tarm., slp. 2. —> ra­
ginti 1

j u d r a 2 (linų piktžolė) - švitre, tilškė
jūdraktis l -» raktas ||
judrėti vi kreti
j u d r ū s 4 (kuris nuolat juda, nerimsta vie­
toje: J. ž m o g u s ) - ir judus (J a u č ia si sv e ik a s ,

krutūs (K . k a ip g y v a s is s id a b ­
r a s ), mobilūs, nepasėdūs, blaškus prk., gy­
vas prk. (T o k io g y v o s e n u k o n e m a č ia u ) , ag­
nūs tarm. (A n a se n a , o to k ia a g n i) , skudrūs

j., n e su stin g ę s),

tarm - Plg. v i k r u s

juduliūoti, judūoti - » judėti 1 ||
judūs 4 - » judrus
jukinys 3b 1. —» mišinys. 2. —» netvarka. 3.
sąmyšis
jūkšė 2 -» kiaulė 1
j ūkti -» mišti
jūngas l -» priespauda
junginys 3a —> dalinys
j ū n g t i (daryti, kad sueitų, sutaptų:

—>

J. ž o ­

- sieti (glau­
džiai: S. teo riją su p r a k tik a ) , vienyti (M u s v ie ­
n ija b e n d r i r e ik a la i) , rišti, kergti šnek. (K . d u
s k irtin g u s d a ly k u s ) , plakti šnek. (V is k ą į k r ū ­
v ą p l a k a ) , cementūoti prk.
jūngtis - » tuoktis
jungtūvės dgs. 2 -» sutuoktuvės
junkinys 3a-» meilužis
jūnkyti -» pratinti
jūnkti -» prasti
junkūs 4 -» jaukus 1
juoba prv. -» ypač
juočkis, -ė 2 -» brunetas
j u o d a d a r b i s , -ė 2 (paprastas, nekvalifi­
kuotas darbininkas) - prastadarbis
juod(a)kartis, -ė 2 -» arklys e); kumelė č)
j ū o d a l k s n i s i (toks alksnis) - purvalksnis
juodaodis, -ė 2 negras
d žiu s, sa k in iu s. J. ra n k a s, š ir d is )


juodaplaukis

juodaplaukis, -ė 2 -» brunetas
juodas 3 1. —» tamsus 1 .2 .-» nešvarus
juodbėris, -ė l -» arklys e); kumelė č)
juodbruvys, -ė 3%juodėkšnis, -ė 2 -» brune­
tas

juodėti - » juosti
juodėžius, -ė 2 -» brunetas
juodgalvis 2 -» švendras
juodymas l, juodymė l -» dėmė
j u o d i n i a i dgs. 3a (sunešioti, juodi drabu­
žiai) - čiuriniai, išnašos, išvalkos, išdėvos
juodinti -» apkalbėti
juodis, -ė l 1. -» arklys e); kumelė č). 2. -»
jautis ||; karvė ||
juodlys, -e 4 -» brunetas
juodmargis, -ė 2,juodnugaris, -ė 2 -pjautis ||;
karvė ||
juodo kas, -ė 2 -» arklys e); kumelė č)
juodpilvė 2 -» skerssnukis
juodragis 2 -» velnias
juodrys, -e 4 -» brunetas
jūodšaknė l - » juodžolė
juodulis 2 -» tetervinas
juodulys 3a—» dėmė
juoduma 3a -» tamsa
jūodvabalis l -» mėšlavabalis
juodvarnis l -» kranklys
j u o d ž o l ė l (nuodinga miško žolė) -jūod­

šaknė, raganžolė
juokais alpti (griūti, leipti, mirti, nesitverti,
pasileisti, plyšti, prapliupti, raitytis, sprog­
ti, trukti) - » juoktis 1
j u o k a s 4 1. (džiaugsmo, pašaipos ir pan.
reiškimas tam tikrais garsais: Linksmas j. J.
pro ašaras) - juoksmas ret., klegesys, kvato­
jimas (garsus, nesulaikomas); || pašiepiamas
juokas: šaipas šnek., šaipokas šnek.; tankus
juokas: kikenimas, kiketa tarm.; įkyrus juo­
kas: krizenimas, rizėnimas; nesulaikomas,
garsus juokas: kriukimas prk., menk., prunkš­
timas prk., menk., žvengimas prk., niek., žvie­
gimas prk., niek., pasiūtjuokis tarm., menk. 2.
- » išdaiga

juosti

juokauti - » išdaigauti
j u o k d a r y s , -e 3b 1. (kas juokus daro: Tie
juokdariai tik juokus krečia) -juokininkas,
komikas, komediantas, pajacas, klounas
(cirko), ėrgla tarm., švaipa tarm., šmūtas sv.,
klėčius psn. 2. -» išdaigininkas
j u o k i n g a s l (keliantis juoką: J. žmogus,
elgesys) - komiškas (Komiška išvaizda), ku­
rioziškas (K. įvykis)
juokininkas, -ė 2 1. - » juokdarys 1 .2 .-» iš­
daigininkas
juoksmas 4 - » juokas 1
j u o k t i s 1. (tam tikrais garsais ir veido ju­
desiais reikšti džiaugsmą, pašaipą: Norėjau

verkti ir j. Visi iš manęs juokiasi) - kvatoti
(garsiai: Kvatoja, pilvus susiėmę), kvakėti
ir kvaknoti, klegėti; || trumpu, dažnu gar­
su: kikenti šnek., kiksėti šnek., klketoti šnek.,
kreknoti šnek., kreksėti šnek., kukėnti šnek.,
ir kukėti šnek., gagenti prk., menk., krizenti
menk., rizėnti menk.; kriūkti (negražiai);
prunkšti prk., menk. (per nosį: Bernai juokė­
si, prunkštė), purkšti prk., menk.; žvengti prk.
niek. (garsiai, negražiai), žvingauti prk., niek.,
žviegti prk., niek. (spiegiamai), a juokais alp­
ti (griūti, leipti, mirti, nesitverti, pasileis­
ti, plyšti, prapliupti, raitytis, sprogti, truk­
ti), pilvu raičiotis, iš padų kristi, dantis
rodyti (kaišioti) niek. 2. -» šaipytis
juosalas 3b-»juosta 1
juosėti -» dėvėti ||
j u o s m u o (-ens) 3a(ploniausia vieta per lie­
menį: Juosmenį susiveržęs diržu) - pusiau­

jas, juosta, talija
j u o s t a 1 1. (kuo susijuosiama: Priaudė gra­
žių juostų. Tautinė j.) - juosalas ret.; || dir­
žas (ppr. odinis: Briedžio odos d.). 2. -»juos­
muo. 3. -» zona
juostakirmis l -» kaspinuotis
1 juosti (-ia, -ė) -» smogti
2 j u 6 s t i (-sta, -do) (darytis juodam, nešva­
riam: Prie darbo juosta drabužiai, rankos) juodėti, čiūrti (apie drabužius)

183


juostyti

juostyti -» vystyti 1
juostuotas l —> dryžas
j u o s v a s 4 (šiek tiek juodas) - apyjuodis,
pôjuodis, juôzganas
juôzganas 3b-> juosvas
j u r a i (didelis sūraus vandens plotas: Balti­
jos j.) - juré ir jūrės ret., marios tarai. (Už
jūrelių, už marelių nulijo, nusnigo)
jure i —>jūra
j ū r e i v i s , -ė 2 (laivo komandos narys: Jū­
reiviai išplaukė į vandenyną) - jurininkas,
matrosas sv.
jūrės dgs. l -> jūra
jurininkas, -ė i -> jūreivis
juristas, -ė 2 -> teisininkas

184

jutrus

juros marios -> daugybė
juršti -> drumsti
jūruoti -» banguoti
jus įv. -» tu
jusasis (-oji) įv., jusis l įv. - » jūsų
jūsiškis įv. 2 - » jūsų
justi
1 jausti
j ū s ų įv. (jums priklausantis: Čia j. namai,
mokykla) - jusis tarm. (J. brolelis), jusasis
tarm., jūsiškis (artimo priklausymo reikšme:
J. gyventojas)
jūšinti -> liesti
juška 2 -> krosniakaištis
jutėti -> budėti
jutrus 4 -> budrus


kad

kabakštai

K
kabakštai dgs. 2 -» griaučiai
kabakštūoti -» šlubuoti
kabalda b. i 1. -» liurbis. 2. -» šlubis. 3. -»
griozdas 1. 4. -» arklys č); kumelė a)
kabaldomis prv.-» šuoliais
kabalduoti 1. -» šlubuoti. 2. -» klibėti
kabalioti, kabaliuoti -> kabėti ||
kabalkštyti -» mušti 1
kabarkštas 2 -» pagalys
kabarkštūoti -» šlubuoti
kabarnas 4 —> priekabus
kabaruoti -» kabėti
kabarūotis -» dvėsti 1
kabeklis 2 -» kobinys 1
k a b ė t i (būti pakabintam: Paveikslas, laik­

rodis kaba ant sienos) - kaboti (Skrybėlė ka­
bo ant gembės), kabaruoti (Palubyje kaba­
mojo lempa) ir kaburti tarm., kyboti, karoti
(Ant karties karo kailiniai) ir karėti; || būti
nukabusiam: kabaliuoti (Ant obels šakų kabaliavo dideli vaisiai) ir kabalioti (Jo ran­
kos kabaliojo kaip mazgotės) , kyburiuoti
(Kyburiuoja uogų kekės), koruliuoti ir karuliuoti (Lopšys karuliuoja ties lova), karailiūoti tarm. ir korailiūoti tarm., cvaksoti
tarm.

kabikas 2 —> kablys 1
k a b y k l a 2 (skersinis su kabliais drabu­
žiams kabinti) - gembinė (Gembinėje suka­

binti svečių drabužiai)
k a b i n ė t i (džn. k a b i n t i: K. užuolaidas,

paveikslus) - karstyti (K. drabužius ant gem­
bės) ir karglioti, karinėti ret., džiaustyti (ka­
binėti, kad džiūtų), karzloti (Karzloja ant
tvoros tuos skudurus)
kabinėtis -» priekabiauti
kabinys 3b-» kablys 1

kabinėtas 2 -» kablys 1
k a b i n t i (daryti, kad kabėtų: K. laikrodį ant

sienos) - karti (K. lašinius palubėje), džiau­
ti (drabužius: Džiauk skalbinius ant karties,
greičiau išdžius)
kabintis -» priekabiauti
kabintūvas 2 -» pakabas
kabys 4 -» kablys 1
kabišius, -ė 2 -» 1 vagis ||
k a b l y s 41. (lenktu galu kuolelis: Pakabink
ant kablio kepurę) - ir kabys, kabikas, kebėklis ir kibeklis, kabinys, kabinėtas, vąšas
(Paveikslas kaba ant vąšo), vąškaras (kati­
lui pakabinti), gembė (medinis kablys), va­
gis, kėngė (Durų, staktos k.), knabis tarm.,
kukis tarm. 2. -» kobinys 1 .3 .-» kanabėkas.
4.

-» braukčiai
kabliūoti -» valgyti b)
kablūs 4 -» priekabus
kaboris 2 -» pagaikštis
kaboti -» kabėti
kabūilos dgs. i -» vartai
kabulys 3b-» karulys 1
kaburkš tinti -» varyti 1
kaburti -» kabėti
kabūs 4 -» priekabus
kačioti - » ieškoti
kačiūkas 2 -» pumpuras ||
kačiulys 3b—» kutulys
kačiulti 1. -» kutenti. 2. -» kamuoti
kačiūotis -» vaiku otis ||
kačpėdėlė 2 -» šlamutis
k a d jng. (įvairiems šalutiniams sakiniams
jungti: Manau, kad greit sugrįšiu) - jog (Ma­
tai, jog aptekom darbais) ir jogei, idant (iš­
kilmingoje, senovinėje kalboje: Prisakiau,

idant taip nedarytų)

185


kada
1

kada

kaip

(laiko aplinkybės ir kt. šaluti­
niams sakiniams jungti: (V algyk, k a d a n o r i)
jng.

- kai ( K a i d u o d a -

im k , k a i m u š a

2 k a d a prv. (laiko reikšme: K .

-

b ė k flk.)

tu p a r v a ž i u o ­

- kuomet ( A r e s i k. b u v ę s K a u k a z e ? )
kadaginė 2 degtinė ||
k a d a g y s 3b (spygliuotis krūmas) - ir ka­
dugys, ėglis
kadagūginti katėti 1
kadai prv. kadaise
s i? )

k a d a i s e prv. (ne dabar, seniai praėjusiais
laikais: K . čia a u g o ą ž u o ly n a s ) - ir kadai, ki­
tados ( G y v e n o k. m ie s te ) ir kitada, kitąsyk,

kitąkart (K . g y v e n ę s to k s s e n e lis ), kažkada,
kanakados tarm., seniai, seniau (S. č ia g irių
s n a u s ta ) , a tvano metais knyg., kada kadės
tarm., treti pernai šnek.
kada kadės kadaise
kada ne kada prv. —» kartais
kadangi jng. nes
kadaras 3b-» skarmalas 1
kadaroti, kadaruoti maskatuoti
kadaubė 3b-» stovynė
kai jng. -» 1 kada 1
kaičioti -» kaityti
kai kada prv. -> kartais
kaikaras 3b- 1 tinginys
kaikaroti —» alkti ||
kalkinti erzinti 1
kaikščiūoti —>eiti 1 c)
k a i l i a d i r b y s , -ė 34a (kailių dirbėjas) -

kailininkas, kailius. - Plg. o d i n i n k a s
kailiadžiautis l -» kailiam autis
k a i l i a m a u t i s i (dvišakas medis kai­
liams ištempti ir džiovinti: A n t

k a ilia m a u -

- kailiadžiau­
tis, kailiatempis, kailiavilkis, kėstūvas tarm.,
valkas tarm., vilktūvas tarm., žaginys tarm., žirgiai tarm.
kailiatempis l -» kailiamautis
kailį avėti (čyžti, dirti, dyžti, engti) —> mušti 1
kailiavilkis i -» kailiamautis
kailį įduoti (įkišti, įmerkti)
įsipainioti
č io iš te m p ta s d ž iū v a a v ik a ilis )

186

kailį kaūšti (lupti)
mušti 1
kailį nešti 1. -» bėgti 1 a). 2. -» sprukti
k a i l i n i a i dgs. 3a (kailių drabužis: Ž o d ž i a i s
k a ilin ių n e p a s ių s i flk.) - skranda (neaptrauk­
ti audeklu kailiniai: B r a š k a k a ip s e n a s. flk.),
skrandinė (audeklu aptraukta skranda),
skrebai (prasti, sudžiūvę kailiniai) ir skre­
bučiai; || atskirų žvėrių kailių kailiniams pa­
vadinti vartojama priesaga -e n o s: kiaunė­
mis (kiaunių kailių kailiniai); kiškenos (kiš­
kių kailių); šėškenos; vilkenos ir kt.
kailininkas, -ė l, kailius 2 -» kailiadirbys

kailinius išavėti, kailį nudažyti (nunerti) —>
primušti 1

kailį prausti 1. -» barti. 2. -» mušti 1
kailis l -» oda
kailį šveisti; kaityti —» mušti 1
kaima l —> kaimas
k a i m a s l (valstiečių gyvenvietė: K a i m e g i­
m ę s ir a u g ę s ) - ir kaima tarm., sodžius ir so­
da tarm., kiemas tarm. ( D id is k .)
k a i m i ė t i s, -ė 2 (kaimo gyventojas) - so­
dietis, sodiškis, kaimiškis, kiemininkas psn.,
kiemionis psn., sodžionis psn.; || valstietis, bū­
ras sv. (Prūsų Lietuvoje)
kaimyninis l -» gretimas
kaimiškis, -ė 2 kaimietis
k a i n a l (vertė, išreikšta pinigais: P r o d u k tų
k a in o s m a ž ė j a ) - vertė (tam tikras kiekis
abstraktaus darbo, įdėto į prekės pagami­
nimą ir sudaiktinto toje prekėje; taip pat pi­
niginė daikto išraiška: N e d id e lė s v e r tė s p i r ­

prekė tarm. (R u g ia i s a v o p r e k ę tu r i)
kainingas l —> brangus
kainioti -» painioti
k a i n o t i (nustatyti kainą: K i e k k a in o ji s a ­
v o k a r v ę ? ) - vertinti (platesne reikšme: N e ­
k in y s ),

d a u g te v e r tin u š itą g y v u lį)

k a i n u o t i (turėti vertę, kainą: K ie k k a in u o ­
j a d v ir a tis ? ) - atsieiti (M a is ta s n e b r a n g ia i a t ­
s ie in a ) , mokėti šnek. ( L a ik a s m o k a , n e p r e k ė
flk.), kaštuoti SV.
1 kaip dii.
lyg


kaladė

kaip
2 kaip jng. -» negu
kaip akis -» pilnas
kaipalioti -» sirgti

kaip ant adatų sėdėti -» nekantrauti
kaip du vandens lašai -» panašus
kaip gembė (giltinė) - » liesas
kaip gimęs (gyvas) -» niekada
kaipiniūoti -» sirgti
kaip iš akies luptas (plėštas, trauktas) -» pa­
našus

kaip į vandenį įkristi —» dingti
kaip ledas -» šaltas 1
kaipmat prv. —» tuoj
kaip matai —» tuoj
kaip matyt - » tikriausiai
kaip mielėmis plaukti -» sektis
kaip pirštas -» vienišas
kaip plunksna (pūkas) —» lengvas
kaip silkė (siūlas, smilga) -» 2 plonas 1
kaip skietas (skiedra) -» liesas
kaip styga (strėlė) -» tiesus 1
kaip šakalys (šarka) - » liesas
kaip šiaudas 1. -» 2 plonas 1. 2. - » lengvas
kaip titnagas -» šykštus 1
kaip žvakė -» tiesus 1
kairinti -» erzinti 1
1 kaisti (-sta, -to) 1. - » šilti 1.2. -» prakaituo­
ti 1. 3. -» gėdytis
2 kaisti (-čia, -tė) -» bėgti 1 a)
kaiša 3 -» skiedra 1
kai sekli s 2 1. -» kaišena. 2. -» peilis 1
k a i š e n a 1 (įrankis žievei skusti: Nukaišk
žievę rąstui, paėmęs kaišeną) - ir kaištuvas,
kaišėklis, lenkena (lenktais ašmenimis:
Paimk lenkeną ir nuskusk tas kartis)
kaišenos dgs. l - » lupenos
kaišti 1. -» skusti 1 .2 .- » vokuoti 1 .3 .-» ka­
muoti. 4. -» eiti 1 a). 5. -» mušti 1
k a i š t i s 2 1. (kuolelis kam užkišti: Ratų,

ašies k .) - kyštis (Durų k.), užkaištis, ūžkyšis, užkišalas, užkolis. 2. -» skląstis. 3. -»
krosniakaištis
kaištuvas 2 -» kaišena

kaita 4 -» alternacija
kaitalioti -» kaityti
kaitėti 1. -» rūpėti. 2. -» stokoti. 3. -» truk­
dyti

kaltinti 1. -» šildyti. 2. -» raginti 1
k a i t y t i (džn. k e i s t i : 7^. apdarą, darbą) kaitalioti (K. valgius), kaičioti, keitinėti
mžb., maininėti mžb.; || modifikuoti (formą,
savybes)
kaitra 4 -» šiluma
kaitringas l —» šiltas
kaitrinti 1. -» šildyti. 2. -»jaudinti
kaitris 2 —» šiluma
kaitrotas l -» šiltas
kaitroti 1. -» degti 1 a). 2. -» šilti 1
kaitruma 3b—» šiluma
kaitrūs 4 -» šiltas
k a i t u l y s 3b (tokia avių liga: Avis kaituliu

sukasi) - sukinys, kvaitulys, galvosūkis (Avis
galvosūkį gavo), sukata tarm., peteliškės tam.
kaitūs 4 -» mainus
kaivinti -» kamuoti
kakalys 3b-» krosnis
kakarikonas 2, kakarykorius 2 -» gaidys
kakarinė 2 -» gerklė 1 ||
kakarinę paleisti -» rėkti
kakintis - » tenkintis
kaklajuostė l -» šalikas
kaklas 4 -» gerklė 1
kaklaskarė l -» šalikas
kaklėga b. 2 -» girtuoklis
kakligė l, kaklinė 2 -» difteritas
kakofonija l -» nedarna
kakofoniškas l —» nedarnus
kakšėti -» pokšėti
kakšlė 4 - » tarakonas
kakšnoti -» pokšėti
k a k t a 4 (veido dalis aukščiau akių: Aukšta,
žema k.) - baūžė menk. (Baužę prasiskėlė),
baūkė tarm., menk., Šllkė tarm., menk. (Gavo
peršlikę)
kakti -» vykti 1
kaladė 2 - » trinka 1, 2

187


kalafioras

k a l a f i o r a s 2 (žiedinis kopūstas) - žiedkopūstis, žiedbastutis
kalaitės dgs. l —>rogutės
k a l a k u t a s 2 (toks naminis paukštis pati­
nas) - kurkinas (Pasipūtęs kaip k.)
k a l a k u t ė 2 (kalakutų patelė) - kurkė
kalakuto rūtos (žolės) -» sidabražolė
kalavijas 2 1. -» kardas. 2. -» vilkdalgis
kalavijėlis 2 -» kardelis
k a l b a 4 1. (žodinis minties reiškimas; to
reiškimo sistema: Gimtoji k. Valstybinė k .) šneka (Šnekos jiems netrūksta), byla (iškil­
minga, rimta kalba: Visi klausėsi išminčiaus

bylos), žosmė tarm. (Klausykitės mano žosmės!), niūksmas tarm. (Prie alaus daug niūksmo), suoka tarm. (Ilga s.), sakalas tarm., menk.
2. (kokia nors proga kalbėjimas: Prie vaišių
stalo jis kalbą pasakė) - prakalba, oracija
psn. (Piršlio o.)
kalbamokslis i -» kalbotyra
kalbasyti —>kalbėti a)
kalbatyrys, -ė 34b-> kalbininkas
kalbesys 3b-» pokalbis
k a l b ė t i (žodžiais reikšti savo mintis, jaus­
mus, norus: Nekalbėk, nutilk, klausyt neno­

riu) - šnekėti (Apie vilką šnekam, vilkas čia
pat fik.), byloti (ppr. iškilmingai, garsiai:
Daug žinok, maža bylok ūk), sakyti (tarti žo­
džius, reikšti mintis: Jis tik teisybę sakė), du­
denti tarm. (Lietuviškai dudena), dudėti tarm.,
niūkti tarm. (Žmonės niūkia, kad vasara bus
prasta), klegėti tarm. (Mes dzūkiškai klegam),
žosti tarm.; a) dalyvauti pokalbyje, pašne­
kesyje: šnekučiuoti (Šnekučiuoja apie šį bei
tą), šnekėnti, šnekaliūoti, dunduliūoti
tarm., dudnoti tarm., dūduloti tarm., kalba­
syti šnek.; b) apsakyti kokį įvykį, atsitikimą,
dėstyti mintis: pasakoti (Jis moka gražiai
p. -yra ko pasiklausyti), apsakoti (Duktė vis­
ką apsakojo tėvui), apsakinėti mžb., šakoti
šnek., šūkalioti šnek. (Jis teisybę šūkaliojo),
skelbauti šnek., gražbyliauti (iškalbingai
kalbėti, pasakoti), pūrinti šnek. (Porina apie

188

kalbėti

senovės laikus), ręsti (vaizdžiai: Renčia vi­
sokias istorijas), sekti (ppr. pasakas), telkti
šnek., belsti prk. (Belsk, ką esi girdėjęs ir ma­
tęs), posmuoti šnek. (žodis po žodžio, iš re­
to), pòringauti šnek. (Poringauja visokias pa­
sakas), pòsmeléti šnek., pòstringauti šnek.
(dedantis daug žinančiu), rėntauti šnek. (pa­
mažu), retuoti šnek., senàuti šnek. (Vaikas
kad senauja kaip koks senis), stėnauti tarm.,
menk., Švėnoti tarm., menk., Švėpulti tarm.,
vingrauti tarm. (painiai); c) nerimtai, tuš­
čiai, niekus kalbėti: plepėti (Apie ką jie ple­
pėjo, nenugirdau), amalioti tarm., ausčioti
tarm. (leisti paskalas, niekus šnekėti), aušuoti tarm., bàbaliuoti tarm., balabūsyti tarm.,
balzgatyti tarm., barbaliuoti tarm., barbasuoti tarm., balbatuoti tarm., blerbesuoti tarm.,
barškaliuoti šnek., barškėti šnek. (tankiai),
blabėti tarm., blerbėti tarm. ir blerbti tarm.,
bliaūnyti tarm., bliurbėti tarm. ir bliufbti
tarm., braizgóti tarm. (nei šį, nei tą), čerekuoti tarm., čevėnti tarm., dardėti šnek. (tan­
kiai), dodóti tarm., driòksti tarm., gargėti
šnek., glergéti tarm., gvėrauti tarm., kiauróti
tarm., klekėti šnek., kleketuoti šnek., larlėti
tarm., liurkšti ir liurškėti tarm., losnóti menk.,
lóti menk., meletuoti tarm., ošti šnek., plemp­
ti tarm., pleperuoti tarm., plepetūoti tarm.,
plerškėti tarm., pleškėti šnek., pliaugóti tarm.,
pliaukšti šnek., pliaūnyti tarm., pliaupti tarm.,
pliaūzaroti tarm., pliaūzyti tarm., pliòpti
šnek., pliurkšti šnek., pliurpti šnek., pùtarnoti tarm., railinti tarm., raipetóti tarm., rairuoti tarm., rėzgauti tarm., skalatyti tarm.,
skrabaliuoti tarm., suòpti tarm., štorauti
tarm., švampti tarm., švankšti tarm., švafkšti
tarm., švarnoti tarm., ŠVŪkŠti tarm., ŠVOti tarm.,
Švotroti tarm., talalùoti tarm., talatÙOti tarm.,
talažyti tarm., taraliuoti tarm., taranduoti
tarm., tarškėti prk., šnek., tafkšti šnek., tarškaliuoti šnek., taukšti šnek. ir tauškėti šnek.,
tauzyti šnek., tevėrnoti tarm., trailiuoti tarm.,
tramaliuoti tarm., traškėti prk., šnek. ir treš-


kalėjimas

kalbėti

keti prk., šnek., tratėti prk., šnek., tratenti prk.,
tvoksti tarm., tvoroti tarm., varilbiyti
tarm., vamparioti tarm., vampasyti tarm.,
vampyti tarm., vamploti tarm., vapalioti šnek.,
vapėti šnek. ir vepėti šnek., vepezoti šnek.,
varzmukauti tarm., varėzgoti tarm., vaurioti
tarm., veblenti šnek., veblėti šnek. ir vebrėti
tarm., vėburti tarm., vėzguroti tarm., zamba­
tyti tarm., zambyti tarm., zaunyti šnek., zvėgoti tarm., žabaldūoti tarm., žiopčioti šnek.,
žiovaliūoti šnek., a liežuviu malti (makaluo­
ti, pliauškinti), liežuvi plakti (plėšti, dilin­
ti, kiloti, laidyti), dykąją aušinti (vėtyti)
šnek.; č) linksmai, gyvai, garsiai šnekėti:
čiauškėti (V a ik a s lin k s m a s , tik č ia u š k a ) ir
čiaukš ti, čiauškuoti, čežėti, čiulbėti (m ei­
liai), ulbėti, klegėti (J u o k ė s i, k le g ė jo m e r ­
g a itė s ) ir kliaugėti, katėti prk., šnek. ( B o b o s
k a ta k a ip v i š t o s ) , lalėti, lazgėti tarm., tauš­
kėti šnek.; d) tyliai, vos girdimai, slaptai kal­
bėti: šnibždėti ( K a ž k ą š n ib ž d a v ie n a s k ita m
į a u s į) ir šnabždėti, kuždėti ir kugždėti,
kuštėti, kiukėti tarm., Šapėti tarm., šepšėti
tarm. ir šapšėti tarm., šiušėti tarm., švabėti
tarm. ir švabždėti tarm., švagždėti tarm., vebždėti šnek., vapėti ir vapnoti šnek., vapčioti
šnek.; || pamažu: šnibždėnti ir šnabždėnti,
kuždenti ir kugždėnti, kuštėnti, lementi,
čiučėnti tarm., šapėnti tarm., šiušenti tarm.,
švabėnti tarm., švagždėnti tarm., vapenti
šnek.; e) neaiškiai, nesuprantamai, nemo­
kant gerai kalbos: burbėti šnek., armazuoti
tarm. ( V o k iš k a i a r m a z u o j a ) , armėti tarm.,
brazgėti tarm., burzdėti tarm. (S u n k u s u p r a s ­
ti, k ą j i e b u r z d a ) , burzduliuoti tarm., čeveruoti tarm., erzėti šnek., grebezoti tarm., grevezoti tarm., marmėti šnek., murmėti šnek.,
murmėnti šnek. (pamažu), niurgzti šnek.,
regzti šnek., šabaldžiuoti tarm., šleketuoti
tarm., verveliuoti tarm., vervėnti tarm., vervėti tarm., žabaruoti tarm., žėbelioti tarm., žebelkuoti tarm., ževernoti tarm.; f) apie mažą
vaiką: vograuti (V a ik a s j a u v o g ra u ja , p r a ­
šnek.,

vėgroti, tėploti tarm.; g) pro
nosį, neaiškiai kalbėti storu balsu: sniauk-

d e d a š n e k ė ti),

roti šnek., knakėti tarm., kniaukėti tarm.,
gaugnoti tarm., maumoti tarm. ir maumenti
tarm. (pamažu), niauroti tarm., niauzgėti
tarm., vaūrinti tarm. ir vaurioti tarm.; h) be
sąryšio, nesąmones kalbėti: sapalioti ( N ie ­
k u s s . ) , kejoti tarm., paistyti (K ą j i s p a i s t o ,
n e s u p r a n tu ) , svaičioti ir svaitėti, samalioti
tarm., varmalėti tarm.; apie ligonį: kliedėti,
klejoti, klaikuoti tarm.; i) tiesiai, drąsiai į
akis sakyti: drožti (V is ą tie są d r o ž ia į a k i s ) ,
rėžti, žerti, poškinti šnek.
k a l b ė t o j a s , -a i (kas sako kalbas susirin­
kimuose) - šnekėtojas, oratorius, tribūnas
(žymus kalbėtojas), kalbūvas šnek., šneko­
vas šnek. ir šnekius tarm., gražbylys (kas gra­
žiai moka kalbėti), gražiakalbis, auksabur­
nis knyg.
kalbingas l -» kalbus
k a l b i n i n k a s , -ė 2 (kalbos tyrinėtojas:
K a lb in in k a i r ū p in a s i k a lb o s r e ik a la is ) - ling­
vistas (lingvistikos specialistas), kalbotyrininkas, kalbatyrys knyg.
k a l b i n t i (traukti į kalbą: M e ilia is ž o d e lia is

šnekinti ( Š n e k in a m a s j i s ty lė jo ), laginti šnek. (linksmai šnekinti: Z o l y s š n e k in o la g in o M a r c e lę ) , lazginti tarm.
k a l b o t y r a 1 (kalbos mokslas, jo tyrinėji­
mas: B e n d r o ji k . ) - lingvistika, kalbamoks­
lis knyg.
k .)-

k a l b ū s 4 (mėgstantis daug kalbėti: K
b ą , d a r b u s d a r b ą r a n d a flk.)

k a l­

- kalbingas

stp.

(S u k a lb in g u ž m o g u m i k a lb o s n e p r is tig s i),

šnekūs

( Š n e k i m o te r iš k ė )

ir šnektūs, bylūs

pašnekus

(P a š n e k i m e r g a i­

ret. (B . p ir š ly s ) ,
tė )\

|| mėgstantis daug ir linksmai kalbėti:

čiauškūs

(C . v a ik a s ) ,

klegūs, kliaugūs, laz-

gŪS tarm. - Plg. p l e p u s
k a l ė j i m a s l (namai laikyti kaliniams:

- šaltoji šnek., be­
langė šnek., aukštalangė šnek., cypė niek., cypynė niek., kurtinys tarm., kalinys psn.

Įm e s ti, u ž d a r y ti į k a lė jim ą )

189


kalenti

k a l e n t i (apie gandrą: G a n d r a s s n a p u k a ­
le n a ) - klekėnti, klekėti, kleketuoti, klegėti, klegenti, klegnoti, klegūoti, barškinti,
tarškinti, taraliuoti tarm.
k a l ė t i 1. (būti kalėjime: K u ž n u s ik a ltim ą )
- sėdėti prk., šnek. (Jis s ė d i n u te is ta s ), tupėti
prk., juok. 2. —>stelbti
kaliausė 2 1. ->• baidyklė 2. 2. ->• ausinė 1
kaliavotė 1 ->• šunvotė
kalybas l ->• 2 plonas 1
kalybkaklis 2 ->• plonakaklis
kaligrafija l —» dailyraštis
kalynas i —>šuniukas
k a l i n ė t i (džn. k a l t i : V in is k . ) - kalstyti,
kalsnoti ir kalkšnoti
1 kalinys 3b->• kalėjimas
2 k a 1 i n y s, -ė 3b(kas sėdi kalėjime: K a lin ių
a m n e s tija ) - areštantas (laikinai suimtas as­
muo), suimtinis, sakinys psn.
kaliūotis ->• vaikuotis ||
kalkė i —>vertinys 1
kalksoti ->• riogsoti 1
kalkšnoti —>kalinėti
kalnagūbris l ->• viršukalnė
kalnas 3 ->• daugybė
kalnakopys, -ė 34a->• alpinistas
kalnaviršis i ->• viršukalnė
kalnelis 2 ->• kalva
kalnuotas l ->• nelygus 1
kalnūs 4 —>• 2 aukštas 2
kaip a i ->• balžienas
kalsnoti -> kalinėti
kaistas 2 ->• polis
1 kalstyti 1. ->• kaustyti 1. 2. -> kalinėti
2 kalstyti ->• ramstyti 1
k a i t a s 4 - » skolingas
kaltė 4 —> nusikaltimas
kaltėti ->• kietėti ||
k a l t i 1. (smūgiais terpti kur: K . v in į) - mušti
(M . k u o lą į ž e m ę ) , mušnoti (pamažu), plak­
ti (P la k a ir n e jp la k a v in ie s į k ie tą m e d į ) , va­
ryti, būbyti šnek. 2. ->• aštrinti ||
kaltikai dgs. 2 ->• klumpės ||

190

kaminas

k a l t i n i n k ą s , -ė 2 (kas nusikaltęs: K . b u ­
v o n u b a u s ta s ) - nusikaltėlis (N u s ik a ltė lių
a u k l ė j i m a s ) , nusižengėlis (nedidelis nusi­
kaltėlis), nusidėjėlis (ppr. religiniams nuo­
statams), prasikaltėlis (šiek tiek nusikal­
tęs žmogus), prasižengėlis
k a l t i n t i (laikyti kaltu: K .

įs ta ty m ų la u ž y ­

- teisti ( N e te is k k ito , ir p a t s n e b ū s i te i­
s ia m a s ) , smerkti (S . n u s i k a ltė lį) , inkrimi­
nuoti (I. v a g y s tę ) , a akmenis mesti (mėty­
ti) šnek.
m u)

k a l t i s 1. (apie paukščiukus:
la si iš k ia u š in ių )

V iš č iu k a i k a ­

- ristis, riedėti, skilti, rak-

tis tarm. 2. ->• dygti
kaltukai dgs. 2 ->• pentelė
kaltukas 2 ->• skersnukis
kaltūnas 2 ->• plaukai ||
kaltūnius, -ė 2 ->• gaurius
k a l v a 4 (nedidelis žemės pakilimas: D z ū k i ­
j o s k a lv o s )

- kalnelis, kaukaras

(N em u n a s

kaubu­
rys (nedidelė kalva) ir kaubrys, kauprė tarm.,
gaubrys tarm.; || alkas (medžiais apaugęs);
kopa (smėlio kalva)

te k a p r o k a ln u s, k a u k a r u s į m a r ia s ) ,

k a l v i s l (metalo kalimo amatininkas:
ra tu s, a r k liu s k a u s to )

K.

- geležius šnek.

kalvotas i ->• nelygus 1
kalvus 4 1. ->• 2 aukštas 2. 2. ->• nelygus 1
kam prv. —> kodėl
k a m a n ė 2 (laukinė bitė) - samanė ( S a m a ­
n ių liz d a s )

kamanos dgs. i —>apynasris
kamantinėti tardyti
kamblys 4 —> kamienas
kamgi prv. —>• kodėl
k a m i e n a s i (medžio stiebas: S to r a s to
ą ž u o lo k . ) - liemuo (A u k šti b erželių lie m e n y s ),
kamblys (U o sio k ) , stuobrys, stambas prk.
kamiėnis 2, kamienojas l —» stiebas 1 b)
k a m i n a s 3b (statinys dūmams išeiti:

- dūmtraukis (D .
n e b e tr a u k ia ) , dūmalakas tarm.; II ulė

r ik o k. K r e č ia k a m i n u s )
u ža k ę s,

spec.

F ab­

(gulstinis dūmtraukis)


kandus

kaminbraukys

kaminbraukys, -e 34b-> kaminkrėtys
k a m i n k r ė t y s, -ė 34b (kaminų valytojas)
- kaminbraukys, kaminšluostys
kaminšluostys, -ė 34b->• kaminkrėtys
kampa 1 —>•balžienas
kampanija 1 1. -> žygis 1. 2. -> vajus
k a m p a s 4 1. (dviejų linijų, plokštumų su­
sikirtimo vieta: Trikampio, stalo, skepetos k.)
- kertė (Namo k.) ir kerčia, žambas (plokš­
tumos kampas: Dirvos, stalo, kirviož.). 2. —»
šalis 1. 3. ->• būstinė. 4. —>gabalas 1. 5. —>
lankas 1
kampinas 3b->• lankas 1
kampineti ->• vaikščioti c)
kampininkas, -ė 2 ->• nuomininkas
k a m p u o t a s l(su kampais: K. stalas, tit­
nagas) - kertėtas (K. namas) ir kertūotas,
žambūotas
kamša 4 1. ->• kelias 1 ||. 2. —>kamšatis. 3. b.
—>ėdrūnas
kamšalas 3b->• faršas
kamšalynė 2 ->• kamšatis
k a m š a t i s (-iės) m. 3b (tirštas susiėjimas,
susigrūdimas į vieną vietą: Turguje buvo tik­
ra žmonių k.) - susikimšimas, kamša ir
kamštas, kamšalynė (Toje žmonių kamšalynėje jo nemačiau) ir kamšynė, kimštas ir
kimšinys, kimšynė, sankamša, sausakimša.
- Plg. s p ū s t i s

k a m š č i a t r a u k i s i (įrankis kamščiams
traukti iš butelio) - atkimštė ir atkimštu­
kas, traukiklis ir trauktūkas
kamšynė 2 —>kamšatis
kamšlys, -ė 4 —>•ėdrūnas
kamšius 4 1. ->• valgus. 2. —»• ėdrus 1
kamštas 2 -» kamšatis
k a m š t i s 2 (kuo kas užkemšama: Bute­
lio k.) - užkamšalas, ūžkamštis, švindra
tam .

kamšūs 4 —> talpus
kamuolakis, -ė 2 ->• išplėstakis
k a m u o l y s 3bl. (dūmų, garų apvali masė:
Dūmai virto iš kamino kamuoliais) - tumu­

las (Dulkių t.), mūtulas tarm., pundulys tam.
2. ->• rutulys
k a m u o t i (sekinti fizines jėgas: Mane ka­
mavo kosulys) - varginti (Arklius varginoprie
sunkių darbų), kankinti (Vargai juos kanki­
no), veikti prk. (Toks lakstymas ir jaunus vei­
kia), žudyti tam. (Liga jį žudo), smaugti prk.,
šnek. (Jį ligos smaugia), galabyti šnek., galuoti
šnek., baniutyti tam ., kačiulti tam . (Ėmė jis
visus k.), kaišti tam ., kaivinti tarm. (Kaivino
kryžeiviai lietuvius savo antpuoliais), maitoti
nainioti tam., novyti tam., Stekenti tam.
kamuotis
vargti 1
kamžloti —>valgyti b)
k a n a b e k a s 2 (dvinagis kablys mėšlui
versti: Su kanabėku mėšlą verčia iš vežimo)
- kobinys, kablys, vertėklis ir vertyklė
kanakados prv. —>kadaise
k a n a l a s 2 (plati kastinė vandens vaga:
tam.,

Drėkinimo k.) - perkasas, prakasas, pra­
takas
kanapa 2 —> sofa ||
kanapėtas l 1. ->• margas 1. 2. ->• šlakuotas 1
kanapinė 2 —>gyvatė
kanapinis 2 botagas
kanapmarka i —> marka
kanas 2 ->• šykštuolis
kanceliarija l —» raštinė
kanceliariškūmas 2 -> biurokratizmas
k a n č i a 4 (kentėjimo būsena: Žmonių kan­
čios kare) - kankynė (Ligonio k.), kęsmas,
žudynė šnek. (Jo gyvenimas - viena žudynė),
peilis prk., šnek. (Toks kelias - arkliui p.)
kandarūoti valgyti a)
kandeliabras 2 sietynas
kandiklis 2 —> rūkiklis 1
kandlioti ->• kandžioti
kandlūs 4 —> kandus 1
kanduolas 3a, kanduolys 3a branduolys 1
kandūoti valgyti a)
k a n d ū s 4 1. (linkęs kąsti: K. šuo) - ir
kandlūs tam ., kramtūs. 2.
aštrus 1. 3.
->• pajuokus ||

191


kaprizytis

kandžioti
k a n d ž i o t i
n e ik a r ti ) -

(džn.

kąst i :

Š u o k a n d ž io ja ,

ir kandlioti tarm., kramtyti, kąs-

čioti ret.
kaneti 1. -» alkti 1 ||. 2. ->• šykštėti
kanibalas 2 ->• žmogėdra
kankalai dgs. 3b-» žvanguliai
kankalas 3b- skambutis
kankalikas 2 ->• katilėlis
kankaliiikai dgs. 2 —>auskarėliai
kankal(i)ūoti 1. -» maskatuoti. 2. skambin­
ti 1

kankynė 2 -» kančia
kankinti ->• kamuoti
kankintis —>vargti 1
kankolai dgs. l —>žvanguliai
kankolas l —>kukulis
k a n k o r ė ž i s l (eglės ar pušies vaisius: P o
eg le d a u g p r ik r itu s ių k a n k o r ė ž ių ) - skuja ir
skujiikas, burkutis, gurgūtis, kirkužė,
agurkas šnek., bužys šnek., kiaulė šnek., kiaulėlė šnek., vėjavaikis šnek., baūbelis tarm.,
baubukas tarm., brėkis tarm., bukas tarm., būkutis tarm., burkutis tarm., Čiutė tarm., vėkis
tarm., žebelys tarm., žėvelis tarm., šiška sv.
kanksoti ->• riogsoti 1
kankti -» alkti 1 ||
kankus 4 ->• pakankamas
k a n o p a i (arklio, karvės ir kt. kojos galas:

- naga (K a r v ė s n. lū ž o ) ,
ir posnaga tarm. (A p ip ja u s ty k

K a u s ty ta a r k lio k .)

pusnaga

tarm.

a r k liu i p o s n a g a s )

kanopas kratyti —>• dvėsti 1
kantas l ->• briauna 1
kantra 4 -» kantrybė
k a n t r y b ė l (įstengimas kęsti: N e te k a u
k a n tr y b ė s ) - kantra (Ž m o g u s b e k a n tr o s ),
kantrumas ir kantris, pakantra ( N e t u r i p a ­
k a n trū s, d e ju o ja ) ir pakanta, užtūra tarm.
kantringas l —» kantrus
kantris 2, kantrumas 2 —» kantrybė
k a n t r ū s 4 (galintis daug kęsti: K lig o n is
n e d e ju o ja ) - kantringas stp., pakantrus ir pa­
kantūs

192

kapanotis 1.

kapstytis 1. 2.

dvėsti 1. 3.

-> 1 lipti ||
kapišonas 2 ->• gaubtuvas 1
kapitalas 2 ->• pinigai ||
kapitalistas, -ė 2 ->• turtuolis
kapituliuoti pasiduoti
kaplys 4 1. -» kirvis. 2. ->• žemys
kapliūkas 2 —>žemys
kapliúoti 1. ->• kapoti. 2. ->• ėsti 1 a)
kapliūotis bartis ||
kapnóti 1. ->• kapoti. 2. ->• lašėti. 3. -> lesti. 4.
->• bėgti 1 b)
kapojai dgs. 4 —>pjaustinys
kapūklė 2 1. ->• kirvis ||. 2. ->• pjaustinys
kapūnė 2 -> kirvis ||
k a p o t i 1. (kertant smulkinti, atkirsti: K š a ­
k a s, k rū m u s, m a lk a s ) - čėškinti (garsiai: C ešk in a m e d ž iu s , ž a b u s ) , kapnóti (pamažu),
kapliúoti (neaštriu kirviu). 2. ->• mušti 1.3.
-» gelti 1
kapótynés dgs. l ->• muštynės
kapotis 1. ->• bartis ||. 2. ->• ginčytis
k a p r i z a s 2 (nepagrįstas, savavališkas no­
ras, reikalavimas, elgesys: V a ik a s išle p ęs, tu ­

- (noris (T e n k in o tė v a i v a i­
k o įn o r iu s ) , Įgeidis (P a m e s k s a v o b ja u r iu s
įg e id žiu s), ūžgaida (Jis n u ta rė n e p a s id u o ti p o ­
n o u ž g a id o m s ) , aikštis, nirtulys, ožys prk.,
šnek., ožybė niek. ( A š ta u išv a ry siu v is a s o ž y b e s ) , nikis tarm., stlčas tarm.
k a p r i z i n g a s l (turintis daug kaprizų,
įgeidžių: K v a ik a s, b ū d a s ) - įnoringas (Į.
p a c i e n ta s ) , įgeidingas, užgaidūs (U . ir irzlu s
s e n is ) ir užgaidingas stp., aikštingas ( A ik š ­
tin g ą p a č i ą g a v o ) , ūpingas, ožiuotas šnek.,
gaižūs tarm., giežūs tarm., gižius tarm. ir gižūs
tarm., mangŪS tarm., nikingas tarm. ir nikiótas tarm., stičingas tarm.
k a p r i z y t i s (kaprizingai elgtis: V a ik a s
k a p rizija si, n e in a v a lg y ti) - įnoriauti, užgaidáuti, aikštytis (N e s ia ik š ty k , o e ik p r ie d a r ­
b o ) , nertėti, nirtuliúoti, mūistytis šnek.,
ožiuotis šnek. (V a ik a s o ž iu o jasi, n e k la u s o ), rari v iso k ių k a p r iz ų )


kapsėti

ganytis niek., gaižūoti tarm. (Jis n e m o k ė jo n e i
nikiotis tarm., stičytis tarm.
kapsėti 1. -» lašėti. 2. - » lesti
kapsnoti -» kapstyti
kapstys 4 -» kirvis ||
k a p s t y t i (kojomis ar snapu žarstyti: A r ­
k ly s k a p s to k o jo m is ž e m ę ) - kapsnoti (pa­
mažu), kasti, kulsti šnek. ( V iš č iu k a i ta b a k ą
p y k ti, n ei g .) ,

plunkti tarm. (V iš to s d a r ž ą p l u n k i a )
k a p s t y t i s 1. (sunkiai eiti, lipti: K . p e r p u s ­
nis. I š d u o b ė s k .) - kapanotis ( I š p e l k ė s k .) ,
kepurnėtis ( K e p u m ė ja s i k a ip v a r lė p e r k a l ­
n ą ) , keberotis ir kėbernotis, kepėstuotis. 2.
k u itė ) ,

-» dvėsti 1
kapt išt. -» čiupt
kaptelėti -» pagauti 1 ||
karabinas 2 ->• šautuvas ||
karailiūoti 1. -» kabėti [|. 2. —> vaikščioti k)
karaliauti -» valdyti 1
karalienė l —» valdovė
karalystė 2 -» valstybė ||
karališkas l —» gražus
karaliukas 2 ->• 1 nykštukas
karas 4 -» kova ||
karavanas 2 -» vilkstinė 1
karčiadagis l -» šventadagis
karčiai dgs. 2 -» plaukai ||
karčiažolė 1 -» rūgtis
k a r d a s 3 (ginklas lenktais kertamais ašme­
nimis: I š tr a u k k a r d ą iš m a k š tie s ) - kalavijas
(tiesiais ašmenimis: N u o g a s k . )
k a r d e l i s 2 (pailgais lapais gėlė) - gladio­
lė, kalavijėlis, verbėlė sv.
kardinalinis l -» pagrindinis
kardyti i. - » liesti. 2. -» trukdyti
kareiva b. l -» karys ||
k a r e i v i s 2 (paprastas, ne vadovaujantis
karys: N e ž in o m a s k. K a r e iv ia i s to ja į m ū š į) eilinis. - Plg. k a r y s
karėnti - » taupyti
karėti -» kabėti
kargyti -» pinti
karglioti 1. ->• pinti. 2. -» kabinėti

karkliukas
kargoti -> pinti
kargulys 3b-> karkalas
karguoti —> karkuoti
kariauna 2 -» kariuomenė
kariauninkas, -ė 2 -> karys ||
kariauti -> kovoti ||
kariautojas, -a l
karys ||
kariava 3b-> barnis ||
k a r y b a l (kariavimo būdas) - strategija
karieta 2 -» vežimas 1 ||
1 karinėti ->• kabinėti
2 karinėti -> vaikščioti k)
karingas l -» kovingas
karinys 3b1. -> inkilas. 2. -» pakaruoklis
kariūnė 2 -> kova ||
k a r y s 4 (kariuomenės žmogus: N a r s u s k .)
- kariškis (Jis k., n e c iv ilin is a sm u o )', || ko­
votojas ( K o v o to ja i u ž ė m ė p r ie š o p o z ic i ja s ) ,
kariautojas (karo dalyvis); kariauninkas
menk. (P r is ik a r ia v o ta s k .) , kareiva niek. (ne­
vykęs karys). - Plg. k a r e i v i s
kariškis, -ė 2 -» karys
k a r i u o m e n ė l (valstybės ginkluotosios
pajėgos: R e g u lia rio ji k . ) - armija (visa vals­
tybės kariuomenė), kariauna psn., menk.
(P rie šų k a r ia u n a s u m u š ta ir iš b la š k y ta )

k a r k a l a s 3b (karkimo garsas: P la u č iu o s e
g ir d ė ti k a r k a la i) - karkulys ir karkė sys, karkūtis (nedidelis), gargūtis ir gargalas, gargulys, garstėklis tarm., kargulys tarm., parpulys tarm.
karkamūlis 2 -» kiaurutis
karkesys 3b karkalas
k a r k l a s 4 (krūminis gluosnis) - baltkarklis; gudkarklis; blindė
k a r k l a ž v i r b l i s l (laukinis žvirblis) gūdžvirblis
k a r k l e l i s 2 (tokia darželio gėlė) - avižė­
lė, flioksas, karkliukas, liėpsnė, avižė
karklės dgs. 1 1. -» vartai. 2. -» gardys 1. 3. ->
ėdžios
karklinė 2 -» degtinė ||
karkliukas 2 -> karklelis

193


karklubos
karklubos dgs. l 1. —» gardys 1. 2. - » veži­
mas 1 ||
karksoti -» riogsoti 1
karkti 1. -» knarkti 1 .2 .-» karkuoti
karkulys 3b-» karkalas
k a r k u o t i (išduoti karkiamą garsą: L ig o ­
n is k a r k u o ja ) - karkti (P la u č ia i k a rk ia ), krio­
kuoti, kargūoti ( K a k la s u ž im ta s , b a is ia i k a rg u o ja ) ir gargūoti, gargti (S te m p lė g a r g ia u ž ­
k im u s ) , parpūoti tarm., Šnopuoti tarm.
karkutis 2 -» karkalas
k a r k v a b a l i s l (didelis tamsiai rudas va­
balas) - grambuolys (P iln i k a š to n a i g r a m ­
b u o lių ) , klevinis, klevukas, klevišius, grikvabalis, ąžvabalis tarm., vambolė tarm.
karna 4 1. -» 1 luobas 1 . 2 . - » ratlankis 1
kafnagalius nešioti —» elgetauti
karnizas 2 -» briauna 1
karnoti —» mušti 1 a)
k a r 5 1 i a i dgs. 2 (kaklo papuošalas: S tik lo ,
p e r lų k . ) - vėrinys, gintarai (gintarų karo­
liai)
k a r o s a s 2 (plona, plati karpinių šeimos žu­
vis) - krakė
karosėrija i -» kėbulas
karoti —» kabėti
karpas 4 -» rantas
karpytas i -» rantytas
karpyti 1. -» pjaustyti ||. 2. —> skliaustyti
karpytinė i -» kraujažolė
karpūotas l -» rantytas
karsa 2 -» 1 urvas
Į k a r s t ą s 2 (dėžė numirėliui laidoti: I š ti­

- grabas sv. ( Ą ž u o li­
rakštis tarm., trūna sv.; || sarkofagas

k im a s ik i k a r s to le n to s )
n is g ) ,

(senovėje - akmeninis karstas)
2 karstas 2 -» kirstukas 1
k a r s t e l ė t i (mom. šiek tiek pakarsti: A lu s
k a r s te lė jo ) - aistelėti mom. (įgauti aitrumo:
A is te lė ję s p i e n a s )

k a r s t i (darytis karčiam: S e n a s s v ie s ta s im a
k . ) - ir kartėti, aitreti (darytis aitriam), gaižėti, gižėti ( N u o m e d a u s p r a d ė jo k a k le g ) ,

194

karštuolis
laišketi

(B u r n a la iš k ė ja n u o g ilių ) ,

gorėti
ogė-

( G e r k lė j g o ri, r ė m u o ė d a ) , dvogzti tarm.,

ti tarm.
karstynė 2 -» padauža
karstyti —» kabinėti
karstytis —> laipioti
karšatis (-ies) m. l —» senatvė
karščiai dgs. 2 1. -> šiltinė. 2. -> karštymetis
k a r š č i u o t i s (skubiai, neapgalvotai elg­
tis: N e s ik a r š č iu o k , r a m ia i k a lb ė k ) - umauti
ir umintis, Ugnytis šnek., purpti prk., niek.,
spirgėti prk., niek., triškaliuoti niek.
karšinčius 2 1. —> senis. 2. - » išlaikytinis
karšinti —> slaugyti
k a r š i s 2 (karpinių šeimos žuvis) - palša
tarm.

karštabudis, -ė 2, karštagalvis, -ė 2, karšta­
košis, -ė 2, karštakraujis, -ė 2, karštapėdis, -ė 2, karštaputris, -ė 2 —» karštuolis
karštas 3 1 .-» šiltas. 2. -» aistringas 1 .3 .-»

entuziastingas
karštėiva b. l —» karštuolis
karštėti -» šilti 1
1 karšti (-ia, -ė) 1. -» braukti 1.2.-» mušti 1.
3. -» lyti č). 4. -» valgyti b)
2 karšti (-ta, -o) -» senti
karštimas 2 -» sriuba ||
karštymetis i (karštas laikas vasarą) - karš­
čiai, dėgmetis tarm.

(V a sa ro s d e g m e č ių įk a i ­

tin ta ž e m ė )

karštinė i -» šiltinė
karštis 2 1. —» šiluma. 2. -» entuziazmas
karštligė i -» šiltinė
k a r š t u o l i s , -ė 2 (pernelyg karštas, ūmus

žmogus: K a r š tu o lė ž m o n a n u o la t u ž s ip u ld a v o v y r ą ) - karštabudis, karštakraujis, karš­
tėiva menk., karštagalvis menk. (T o k s v isų
k a r š ta g a lv ių lik im a s ) , karštakošis niek. (K .
ž m o g u s n e a p g a lv o ta i e lg ia s i) , karštapėdis
niek., karštaputris niek., išdegtakis niek., išsviltakis niek., degtukas prk., menk. ( T ik r a s
d. - k a i p m a t u ž s id e g a ) , birzgėlė tarm., niek.,
burzgūlis tarm., niek., Čirškėlė niek. ir Čirški-


karštuvai

nys niek., purkšlys niek. ir purškalas niek.,
purslinė niek., papiirška niek., spirgėlė niek.,
bizdžius tarm., niek., tričas tarm., niek., triz­
mus tarm., niek. - Plg. s k y s t u o l i s
karštuvai dgs. 2 ->• braukčiai
karšus 4 ->• senas 1
k a r t a 4 1. (artimo amžiaus žmonės: Jau­
noji, senoji k .) - generacija, eilė (Antros ei­
lės giminės). 2. ->• sluoksnis. 3. ->• kostiu­
mas

k a r t a i s prv. (ne visada, tam tikrais atve­
jais: K. ir vilkai esti meilūs) - sykiais, tar­
pais, protarpiais, {tarpais šnek., {šokiais
šnek., retai, retkarčiais, kartkarčiais ir kart­
kartėmis, retsykiais šnek., rėtžygiais šnek.,
prarečiui ir prarečiais, prorečiai, kai ka­
da (Lakštingala gieda tik kai kada), kada
ne kada, a šiada tada šnek.
k a r t a s 2 (vienas atvejąs: Tris kartus sugriau­
dė griaustinis. Kiek kartų tau sakiau, o tu ne­
klausai) - sykis (Kitą sykį ateisiu), atvejis (At­
vejų atvejais tau sakiau, o tu pamiršai)
kartėlė 3b 1. ->• gruzdąs. 2. ->• metėlė
k a r t ė l i s 2 (kartumas gerklėje: Man skau­
dėjo galvą ir ėdė k.) - ir kartulys, gaižulys
(Jaučiau gaižulį burnoje) ir giežulys, laiškulys, aitra, rėmuo (R. ėda, negaliu valgyti),
dvozgulys tarm., Ogulys tarm.
kartėti —> karsti
karti ->• kabinti
1 k a r t i s (-ies) m. 1 1. (ilgas, plonas medžio
stiebas: K. radijo antenai) - šatra (Šatrų tvo­
ra)', || šienkartė (šieno, šiaudų vežimui pri­
veržti), šienveržė, veržetuvė, veržyklė, ver­
žiamoji; apynkartė (kartelė apyniams vy­
niotis), apynsmaigis, apynvarptis ir apyn­
virptis, apynvirbis, virkščia, virpstas ir
vifptis, apyniuotė tarm., apydžia tarm.,
gaikštė tarm., ardas (linams džiauti jaujo­
je), grėdą; spurgas (žuvims baidyti žvejo­
jant), diipinas tarm.; sklanda (tvorai tverti)
varas; šegždė (tinklui džiauti); lakta (viš­
toms tupėti); gervė (šulinio svirties); spir-

karvė

klas (sielininkų kartis). 2. —> eilė 1. 3. —>
ilgšis
2 kartis ->• 1 lipti ||

kartkarčiais, kartkartėmis prv. —>• kartais
k a r t o j i m a s l (antrą kartą išarta dirva:
Kartojime rugius sėja) - kartone, atvarta, at­
kila tarm., atooris tarm.
kartoklis i —>•knygenos
kartokšlė l —>• gruzdąs
kartūne 2 ->• kartojimas
k a r t o t i (antrą kartą ką daryti: Kartoja ki­
to žodžius, pamoką) - antrinti (Ką pasakęs
jis neantrino)
k a r t u prv. (ne vienam, su kitais: Visi k. pa­
valgė. Kartu keliavome) - sykiu, draugė (Jie
d. mokosi) ir draūg, bendrai (B. dirbame),
išvien (Eina i. su mumis), podraug tarm.,
daikte prk. (Visi d. tebegyvena), krūvoje prk.,
a petys | pėt|
kartulys 3a ->• kartėlis
kartuūklis 2 ->• vėdrynas
k a r t ū s 3 1. (pipiro, metėlių skonio: Kar­
taus niekas nelaižo, o saldų visi flk.) - aitrus
(Aitrios uogos), gailūs (G. ridikas), gaižūs
(Gaižigira), laiškūs (L. skonis tų vaistų), go­
rus tarm. (Nuo medaus net goru gerklėje),
gaikštūs tarm., ogūs tarm. 2. ->• nemalonus
kartžolė i ->• vėdrynas
k a r u l y s 3b 1. (koks nors kabantis, karan­
tis daiktas: Drabužių karuliai) - ir korulys,

kyburys (Kybo kaip k.pakabintas), kabulys,
cvangalas tarm., maskatas tarm., maklėkas
tarm., niek., švataras tarm., tabalas tarm., tintalas tarm. (Laikrodžio t.). 2. ->• varveklis
karuliūoti ->• kabėti ||
karūna 2 —>vainikas
karūnuoti —>vainikuoti
karuūklis, -ė 2, karuonis (-ies) b. 3b ->• paka­
ruoklis

karvaganis, -ė i ->• piemuo ||
karvažolė 1 ->• puriena
k a r v ė i (galvijas patelė: Melžiama karvė) keltuvė tarm., raguūlė šnek., mūžė vaik., tprū-

195


katarakta

karvedys

kė vaik.; || karvių pavadinimus pagal plauką
žr. j

a u t i s ||
k a r v e d y s 3b(karo vadas) - strategas
k a r v e l i s 2 (toks paukštis): Laukinis, na­

minis k . ) - balandis (Taikosbalandžiai) , burkuolis šnek. ir burkutis šnek., burklys šnek.,
uldukas šnek. (kuris burkuoja, ulduoja), uliukas vaik. iruliulis vaik.; || keršulis (laukinis);
kurklelis (mažasis), purplelis; kulvartas,
vartiklis (kuris skrisdamas apsiverčia)
karvetvinkis l ->• burbulis 1
karvidė 2 ->• tvartas ||
karviena i -»jautiena ||
karvininkas, -ė i, karvišius, -ė 2 —» piemuo ||
karzloti —» kabinėti
karžygys, -ė 3b—> didvyris
karžygiškas l —» didvyriškas
l k a s a 4 (ilgi, supinti plaukai: Mergaitės gels­
vos kasos) - pynė (Jos ilgos pynės), bigė tarm.
(trumpa kasa), biza ir bizas sv.
2 k a s a 4 1. (tokia žmogaus ar gyvulių liau­
ka) - saldmėsės tarm., saitai tarm. 2. —» bluž­
nis

kasapinis l -» kaspinas
kąsčioti —» kandžioti
kasdieniškas l -» paprastas
kaselioti -» kasinėti
kasiklis 2 -» kastuvas
kasinė 3b-» rūsys 1
k a s i n ė t i (mžb. k a s t i: K. žemę, smėlį) kasioti ir kaslioti, kaselioti šnek. (po trupu­
tį), bedžioti (Moterys bedžioja daržą), rausioti ir rauslioti, rausyti, rausinėti mžb., ruo-

pinėti mžb., skvarbyti (Su lopeta tėvas skvar­
bė žemę), urvinėti tarm.
kasinys 3b—» pylimas ||
kasioti —» kasinėti
k a s y t i s (niežtint trintis: Kam niežti, tas ka­
sosi) - rėmžtis šnek. ir rūmžtis šnek. (Ji šlau­
nį rumžiasi), grėmžtis šnek., zūlintis šnek.
(Kiaulė zulinusi į sąsparą), gūngintis tarm.,
kūisytis tarm., rusintis tarm. (Rusinasi kaip
parazitų apsėstas), šintis tarm. ir šyniotis tarm.

196

kaslioti —» kasinėti
kąsniauti -» elgetauti
kasninkas 2 ->• kaspinas
kąsnis i ->• gabalas 1
kąsniūoti - ž valgyti
kąsnoti ->• valgyti a)
kasos dgs. 4 ->• plaukai
k a s p i n a s 3b(į plaukus pinama juostelė:
Įsipynė į kasas ilgus kaspinus) - ir kasapi­
nis, kasninkas (Šilko k.), {pinas
k a s p i n u o t i s 2 (žarnynoparazitas:Kiau­
linis, jautinis k .) - soliteris, juostakirmis
k a s t i i. (imti kastuvu žemę: Sulinį, griovį
k ) - rausti (Duobę, urvą r.), besti (Sujudo
burokus b.), raūpti ir ruūpti, rūmžti (sun­
kiai kasti), kniūrvinti (Kurmis žemę kniurvina). 2. ->• kapstyti
k ą s t i 1. (dantimis spausti, žeisti: Šuo kan­
da) - krimsti. 2. ->• gelti 1. 3. ->• valgyti
kastinkelis l —» kelias 1 ||
kastis 1. ->• irkluoti. 2. ->• eiti 1 o)
kastkelis l
kelias 1 ||
k a s t r a t a s 2 (kas pašalintomis lytinėmis
liaukomis) - išdarąs (I. jautukas), romytinis šnek., skapas šnek.
k a s t r u o t i (šalinti lytines liaukas: K. ku­
meliuką) - išdaryti, guldyti šnek., lyginti
šnek., peiliūoti šnek., romyti šnek., skapinti
šnek.
k a s t u v a s 2 (įrankis kasti: Su kastuvu duo­
bę kasa) - lopeta (Lopeta sukasė visą dar­
žą), mentė tarm., kasiklis (nedidelis kastu­
v

vas)

kašėti 1. —» lysti. 2. ->• silpti
kaškis 2 —>• niežai
kaštai dgs. 4 ->• išlaidos
kaštūnis, -ė 2 ->• arklys e); kumelė č)
kaštoninis l —ž rudas
kaštuoti —>• kainuoti
katalogas 2 ->• sąrašas ||
kataras 2 ->• sloga
k a t a r a k t a 2 (akies lęšiuko apsitraukim a s )- vaikius (Vakį aptraukė, nebematau),


kaušenos

kategoriškas

akivalka, giedravalkis, drumstis, aktįsis
tarm., vilkis tarm.
kategoriškas 1 1. ->• būtinas. 2. ->• griežtas
k a t ė t i 1. (apie vištų balsą: Višta kata, kiau­
šinį padėjusi) - kudakoti ir kudakuoti, ku­
dakinti, kadagūginti tarm. 2. —>•kalbėti č)
katilas 3b->• apsupimas
k a t i l ė l i s 2 (augalas su varpelio pavidalo
žiedais) - varpelis, skambalėlis, kankalikas
katinas 3b->• oblius ||
katulys 3b->• kutulys
katuliuoti ->• kutenti
katulti ->• kutenti
katutės dgs. 2 ->• plojimai
kaubrys 4 1. ->• kauburys 1. 2. ->• kalva. 3. —>
viršukalnė

k a u b u r y s 3b1. (nedidelis žemės iškilimas:
Kapų kauburiai) - ir kaubrys (Sniegas nutir­
po nuo kaubrių), kaupas (Supylė smėlio kau­
pą), gūburys ir gūbrys (Išlygink kelio gūb­
rius). 2. ->• kalva. 3. ->• viršukalnė
kaucija l —>• laidas 2
kaugė 1 ->• kupeta 1
kaukaras 3b 1. ->• viršukalnė. 2. ->• kalva
kaukas 2 ->• aitvaras 1
k a ū k a s p e n i s l(suakmenėjusiišnykusių
gyvūnų liekana) - belemnitas, a velnio pirš­
tas (kulka)
kaukčioti —» kaukti
kaukės dgs. 2 ->• klumpės
k a u k e s y s 3b(kaukimo garsas: Sūnų k . ) staugesys (Vilkų s.), pastugos tarm. (Šuva
pradeda loti su pastūgom)
kaukiūoti ->• maskuoti
1 k a u k l y s , -ė 4 (kas kaukia) - s ta ūglys,
staugunas
2 kauklys 4 ->• sirena

k a u k t i (apie šunis, vilkus, vėją: Neišken­
čia kaip vilkas nekaukęs flk.) - staugti (Stau­
gia vilkai, rudens vėjai), ūkti (Ūkia fabriko
sirena), aūiyti tarm. (Tik vėjai aurija), kauk­
čioti (tarpais), stūgauti įst. (Audros stūgau­
ja įnirtusios), stuguriuoti (pamažu, tęsia­
mai), stugčioti (tarpais), ubauti įst., ubčioti (tarpais), ukauti įst. (Už lango vėjai ūkau­
ja)
kaukūtis 2 1. ->• baublys. 2. ->• vilkelis
kaulai dgs. l —
>griaučiai
kaulažolė l taukė
kaulėtas l —>liesas
kaulgėla l ->• podagra
kaulingas l liesas
kaulys, -ė 4, kaulytojas, -a l ->• prašytojas ||
kaulyti ->• prašyti 1 ||
kauluogė l —>gudobelė
kaunūs 4 ->• kovingas
kaupa l ->• balžienas
k a u p a s 41. (saiko perviršis: Davė saiką ru­

gių su kaupu) - antpilas (Su antpilu atida­
viau grūdus), antviršis (Nedaug to antviršio
teužpylė), antsaikis, užpilas (Atidavė skolą
su užpilu). 2. ->• kauburys 1
kaūpinas 3b->• pilnas 1
kauprė 4 ->• kalva
k a u p t i 1. (kasti žemes apie augalą: K. bul­
ves, daržoves) - kaupuoti (K. runkelius). 2.
->• telkti
kaupuoti —>kaupti 1
kaupus 4 1. ->• gausus 1. 2. ->• pilnas 1
kaurai dgs. l ->• pelėsiai ||
kauroti ->• pelėti ||
k a u s t y t i 1. (kalti pasagą: Jau žirgą kaus­
to, taisos joti) - ir kalstyti (Taukšėjo grindi­

k a u k o l ė i (galvos kaulai apie smegenis) -

niu kalstytais batais), segti (Nesegtu arkliu toli
nevažiuosi) ir seginti. 2. ->• mušti 1
kaušas 1 1. ->• samtis 1.2. ->• graibštas. 3. b. —>

kiaušas, makaulė tarm.
kaukolinis 2 —>• degtinė ||
kaukšėti, kaukšnoti ->• pokšėti
kaukštelėti ->• suduoti ||

kvailys
kauše 1 ->• galva 1
kaušelis 2 ->• priekaktis
kaušenos dgs. l ->• naginės ||

197


kaušyla

kaušyla b. 2 —» kvailys
kauškėti, kaustanti —» pokšėti 1
kaušoti —» semti
1 kaūšti (-ta, -o) -» gerti b)
2 kaūšti (-ia, -ė) 1. -» 2 skobti 1 .2 .-» vogti
kaušūkas 2 —» skerssnukis
kaušūoti -» 2 skobti 1
kauti —» žudyti 1
kautynės dgs. 2 —» kova
kautis -» kovoti
kauzūrai dgs. 2 -» plaukai ||
kaužai dgs. 4 —» pelėsiai ||
kaužoti 1. -» pelėti ||. 2. —>akyti
kavaišas 4 —» šlubas
kavai šos dgs. l -» kojos
kavinis 2 —» rudas
k a z l ė k a s 2 (toks valgomas grybas) - glė­
bė, slidūkas, pušogrybis
kaži dll. -» kažin
kažin dll. (sakoma abejojant, nesant tikram) ir kaži, vargiai (Jis v. ateis), vargu, nežinia
kažkada prv. —» kadaise
kebėklis 2 1. —» kablys 1 .2 .—» kobinys 1
kebėknė 2 —» painiava
kebėkštelėti -» parvirsti 1
kebekštūoti -» šlubuoti
kebelis l —» painiava
keberiotis —» 1 lipti ||
kėbernotis 1. -» 1 lipti ||. 2. —» kapstytis 1
kėberotis -» kapstytis 1
kėbla i —» kerėpla 1
kebliai dgs. l —» kojokai
kėblineti -» vaikščioti a)
kėblinti —» eiti 1 b)
keblūs 4 1. —» griozdiškas 1 .2 .—» sunkus 2. 3.
-» painus
kėbrinėti —» vaikščioti a)
kėbrinti -» eiti 1 b)
k ė b u l a s 3b (automašinos, vagono viršus)

- karosėrija, polinge knyg.
kėbžlinti -» eiti 1 b)
k ė d ė 4 (baldas su atlošu vienam sėdėti: Sėdi
minkštoje kėdėje) - krėslas, krasė tarm.

198

keistis

kedenti —» draikyti
kedėti —» skarti
kedys, -ė 4 - » neūžauga
kedyti -» skarti
kėdulti -» draikyti
kegždėti -» skursti 2
keikalas 3b, keikesys 3b, keikimas 2 -» keiks­
mas
k e i k s m a s 4 (piktų žodžių sakymas; patys
tie žodžiai: G a n a tų k e ik s m ų ir b a r n ių ) - kei­
kesys, keikimas, keikalas
k e i k s m i n i n k ą s,-ė 2 (kas nuolat keikia­
si: B a is u s j i s k. - tik k e ik ia s i ir k e ik ia s i) keiksnys, keikūnas, paplūda tarm., plūstabufnis tarm., menk., plėštasnūkis tarm., niek.
keiksnys, -ė 4 —» keiksmininkas
k e i k t i (sakyti kam piktus žodžius: P e r k ū ­
n a is, v e ln ia is j į k e ik ė ) - plūsti (P lū d o j i s m a ­
n e b ja u r ia u s ia is ž o d ž i a is ) , koneveikti ( K a d
p r a d ė j o k itą k., i r g a lo n e r a n d a ) , burnoti
( B u m o ja b ja u ria is ž o d ž i a is ) , kernoti (K o g i tu
įn ik a i m a n iš k iu s k .? ) , balazyti tarm., ėnioti
tarm., ūžinti tarm., a kelmais krauti, kipšus
(perkūnus) barstyti, į šuns dienas (į kojos
autą) dėti, liežuvį laidyti, su velniais mai­
šyti šnek.
keikūnas, -ė 2 —» keiksmininkas
keiniai dgs. 2 —» kojokai
keinys 4 —» ritmušas
keipti 1. -» alpti. 2. -» dvėsti 1
keistabūdis, -ė 2 —» keistuolis
k e i s t a s 4 (išsiskiriantis iš kitų: K . ž m o g u s ,
elgesys, b ū d a s ) - savotiškas, saviškas (Š y p ­
s o s i s a v iš k ų b ū d u ) , įmantrūs (Į. v a rd a s, d r a ­
b u ž is ), prašmatnūs, originalūs, ekscentriš­
kas, a nei šioks nei toks
k e i s t i (vietoje vieno imti kitą: K . d r a b u ­
žiu s, p in ig u s, d a r b ą ) - mainyti
k e i s t i s (darytis kitokiam: K a s m e t J o n a s
v is į g e r a k e itė s i) - kisti ( O r a s k i n t a ) , kitėti
( G a m t a k i t ė j a ) , mainytis ( M a in o s ž e m ė s
v e i d a s ) ’, || įvairuoti ( O r a i įv a ir u o j a ) , vari­
juoti
v


kelmų laumė

keistuolis

k e i s t u o l i s , -ė 2 (keistas, iš kitų išsiski­
riantis žmogus: D a u g j i s m a tė to k ių k e i s t u o ­
lių ) - keistabudis, originalas, eksceñtrikas
keitinéti —» kaityti
kefžioti —» vaikščioti ė)
kejóti —» kalbėti h)
k e k ė 2 (keli vaisiai ar kelios uogos ant vie­
no stiebelio: R ie šu tų , v y n u o g ių k .) - kektá
tariu., kėrkutė tarm., kėmuras tarm. (K e m u r a i
r ie š u tų k a b o a n t la z d y n ų )

kekiúotis —» buriuotis
kekos dgs. l —» sūpuoklės
kėkoti —» supti 1
kėksoti —» riogsoti 2
kekšauti —»ištvirkauti
kekšė 2 —» prostitutė
kekšis 2 —» kobinys 1
kėkšuogė l —» vilkuogė
kektá 2 1. —» kekė. 2. -» būrys
kekulas 3b—» gumulas
k e 1 e I v i s, -ė 2 (kas kur keliauja: K e le iv ia i
s u lip o į tr a u k in į) - keliautojas (K . iš to lim o
k r a š to ) , keliauniñkas (S e n e lio r a n k o s e k e ­
lia u n in k o la z d a ) , kelionininkas tarm. (K e lio n in in k o į s p ū d ž i a i ) ’, || žygeivis (pėsčias tu­
ristas) ir žygovas ret., žygūnas ret., žygininkas ret.; turistas (kas keliauja, norėdamas
pažinti lankomas vietas: T u ristų m a r š r u ta s ) ’,
piligrimas (keleivis maldininkas); pakelei­
vis (pakeliui kur užėjęs keleivis); pakelei­
vingas tarm.
keleriopas l —»įvairus
kėliais eiti —» prašyti 1
keliaklupsčias l —» klūpsčias
keliaklupsčiauti -» pataikauti 1
keliaklupsčiautojas, -a l —» pataikūnas 1
keliárodis l —» kelrodis
k ė l i a s 41. (važiuojamas ar einamas žemės
ruožas: T iesu s, lygu s, d u o b ė ta s k . ) - vieške­
lis (viešas, platus kelias: I š s ia u r o k e le lio iš ­
v a ž ia v o m e į p l a t ų v i e š k e l į ) ’, || žygkelis (žy­
gio kelias); laūkkelis (kelias per lauką);
traktas, plátkelis tarm., didžiakelis tarm., ar-

tėrija prk. (svarbus kelias); magistralė (au­
tomobilių, traukinių); trasa prk., linija prk.;
plentas (skalda grįstas ar asfaltuotas: P le n ­
tu d u n d ė jo v e ž i m a i ) ’, rogiakelis (žiemos ke­
lias), žiemkelis; kastkelis (sukastas, supil­
tas kelias) ir kastinkelis, pilkelis; žemgrin­
das (per pelkę išgrįstas slaptas kelias),
kūlgrinda tarm.; grfstkelis; kamša (žabais
išklotas kelias). - Plg. š u n k e l i s , g e n e s y s. 2. —» kelionė. 3. —» būdas 2
kelią skintis alkūnėmis —» brautis
keliauninkas, -ė 2 —» keleivis
keliauti —» vykti 1
keliautojas, - a l ^ keleivis
kelyba l —» komunikacija
k ė l i k l i s 2 (prietaisas sunkumams kilnoti:
A u to m o b ili o k ) - domkratas, keltūkas (ma­
žesnis), aukštikeltis
k ė l i n y s 3a (sporto rungtynių dalis: F u tb o ­
la s ž a i d ž i a m a s d v ie m , le d o ritu ly s - trim is k ė ­

periodas ret.
k e l i o n ė 2 (keliavimas: K a p lin k ž e m ę ) kėlias ( D id į k e lią k e lia v o m e ) , žygis (T o lim a s
ž . ) , pažygys šnek.
kelionininkas, -ė l —» keleivis
k e l i s 2 (šlaunies ir blauzdos kaulų sąnarys:
Į b r id o ik i k e lių į v a n d e n į) - klupstis ir klūpstas, kulnas (arklio)
keliūkštis l —» šunkelis
kelius sulenkti —» atsisėsti
keliutė i -> šunkelis
kelkraštis l —» pakelė
kelmais krauti —» keikti
k e l m a s 3 1. (apatinė medžio dalis su šak­
nimis: I š k ir to m išk ą , tik k e lm a i lik o ) - keras
(M a ž a s k. d i d į v e ž im ą ve rč ia flk.), kerė tarm.,
kelmokšnis (nedidelis); || kerplėša (senas,
supuvęs kelmas), šiekštas (ppr. vandenyje:
U p ė s p a k r ia u š y je š ie k š ta i s ty r o ), kirna tarm.
2. —» avilys ||. 3. —>išara 1.4. —» apsileidėlis
kelminti —» eiti 1 b)
kelmokšnis l —» kelmas 1
kelmų laumė —» žioplys
lin ia is ) -

199


kelmuoti

kerdžius

kelmuoti —> keroti
k e l m u t i s 2 (lakštabudžių šeimos valgo­
mas grybas) - nemūnė (P le p a k a ip n e m u n ių
flk.)
kelneris, -ė l —» oficiantas
k e l r o d i s i (rodomas ženklas: D a r b o k . ) ir keliarodis, rodyklė, gairė (K o v o s g .)
Į k e l t a s dkt. i (plaukiantis tiltelis: K e ltu p e r ­
puodas

s ik ė lė m e p e r u p ę ) -

plaustas (P la u s to r in k lia ­

ir pluoštas
2 keltas bdv. 3 —» 2 aukštas 1
k e l t i 1. (daryti, kad atsirastų, kiltų: K .
va)

nuo­

ta ik ą , a b e j o n ę )
a p e titą ).

- žadinti ( Ž a d i n t i d r ą s ą ,
2. —» budinti. 3. —> verti 1 ||. 4. —>

rengti 1
kėltymas l —» keltis

k e l t i s 2 (kojos pėdos viršus: B a ta i p e r k e ltį
s p a u d ž i a ) - ir kėltymas tarm., plėsnas tarm.
keliukas 2 -» kėliklis
keltuva l 1. —> galvijas. 2. —» banda 1
k e l t u v a s i 1. (keliamoji mašina: K e ltu v u
p a s ik ė l ė m e į š e š tą a u k š tą ) - liftas. 2. (gele­
žinkelis į kalną keltis) - funikulierius
1 keltuvė l —» karvė
2 keltuvė 3a—» siaustuvė
kėlvietė i —» brasta
kembras 4 —» liesas
kembti 1. -» stingti 1 .2 .^ lysti
kemeklis, -ė 2 —» mikčius
kėmelis l —» painiava
kemeruoti —» mojuoti
kemčža b. l —» neūžauga
kėmpėti —» kietėti ||
k e m p i n ė 21. (toks grybas, augantis ant pū­
vančių medžių) - pintis (S u s k e ltu v u u gn į
įž ie b ė į p i n t į ) . 2. —» šykštuolis
kemsas 3 —» kupstas 1
kemsynė 2 —» pieva ||
kemuras 3b—» kekė
kėmzras 3 -> kupstas 1
kemzrynė 2 —» pieva ||
kemžys, -ė 4 —» neūžauga
kėngė i —» kablys 1

200

kenklė 4 —> blauzda
kenklinti —> eiti 1 ė)
k e n k s m i n g a s l (kenkiantis, žalą darantis: Rūkymas k. sveikatai) - žalingas (Z. darbas, vaisius) , gaištingas šnek. (Šalnos labai
gaištingos daigams)
kepaišis 2 —> pyragas ||
k e p a l a s 3b (duonos kepinys: Bemeilindamas kepalo, nustosi ir riekės flk.) - banda (py­
rago, ragaišio), raguolis (ragaišio banda);
|| sikė tarm. (plokščias pyrago kepalas);
skrytis (apvali ragaišio banda); pailgis tarm.
(pailgos formos); pagrandis ir pagrandė­
lis (iš pagrandų iškeptas kepalėlis)
kepenė 2 —» šiluma ||
k e p e n y s (-ų) dgs. m. 3b (liauka, gaminanti
tulžį) - jėknos
kepėrsa b. i —» liurbis
kepėrsis i —> gabalas 1
kepėstūoti —» eiti 1 f)
kepėstuotis -> kapstytis 1
kepinti —> šildyti
kėpis 2 —» paplotis
kėpsoti 1. -» gulėti ||. 2. —> riogsoti 2
kėpšės dgs. 2 —> kojos
kėpšoti —> gulėti
kėpti -> dvėsti 1
keptienė 2 -> kiaušinienė
kėpurnėtis 1. -> kapstytis 1. 2. —» dvėsti 1
kėpurstomis prv. —> ropomis ||
kėpurstoti -> ropoti ||
1 kerai dgs. 4 -> burtai
2 kerai dgs. 4 -> krūmai
keraiza b. i -> klišis
keras 4 1. kelmas 1. 2. -> krūmas. 3. —> išara 1
kerbti —» rišti 1
kerčia 4 —» kampas 1
kerdžiauti (būti kerdžiumi) - viršininkauti
tarm.

k e r d ž i u s 2 (piemenų vyresnysis: K. su
piemenimis išginė bandą) - ir skerdžius,
bandžius tarm. (Sodos b.), dieninis tarm., pa-


kerė

dienys tarm., viršininkas tarm., pulkininkas
tarm.

kerė 2 1. —» kelmas 1. 2. —» velėna
kerėbla i —» kerėpla 1
kerėkšlis l —» krūmas
kerepėtas 2, kerepėža i —» kerėpla 1
k e r ė p l a 1 1. (trišakis medelis, vartojamas
tam tikrame vaikų žaidime: V a ik a i su la z d o ­
m is m u š a k e r ė p lą ) - ir kerėbla, rekėtis, re­
kežis, kėbla tarm., kerepėža tarm., kerepėtas
tarm. 2. b. -» liurbis. 3. b. -> griozdas 1
kerėplinėti —> vaikščioti g)
kerėplinti 1. —» eiti 1 i). 2. —» rioglinti 1
kerėpliškas 1 1. -> griozdiškas 1.2. —» nevikrus
1 kerėti 1 . —» burti 1. 2. —» žavėti 1
2 kerėti —» keroti
kerėtojas, -a i —» burtininkas
kerėža l —» krūmas
kėrežioti 1. —» rioglinti 1. 2. —» eiti 1 g)
kėrežiotis —» keroti
kerėžis 2 —» ožys 1
kerėžytis -> bartis ||
kergti 1. —» rišti 1. 2. —»jungti

keriaužis 2 —» neūžauga
keryčios dgs. l —» burtai
kerynas 1, kerynė 2 —» krūmai
keriogždinti —» rioglinti 1
kėrkutė 1 1. —» kekė. 2. —» būrys
kermėti —» vešėti
1 kerną 4 1. —» sviestmušė. 2. —» tankynė
2 kerną b. 2 —» neūžauga
kernėti —» skursti 2
kernėzas 2 —» neūžauga
kernoti 1. —» terlioti. 2. —» keikti
kerokšlis i, kerokšnis l —» krūmas
kerotas l —» šakotas
k e r o t i (plačiai augti: A p y n ia i, k a rk la i, p i k t ­
ž o lė s k e r o ja ) - ir kerėti (D a r ž a i u s n im is k e ­
r ė jo ), šakoti (plačiai skėsti šakas), krūmuoti (krūmais augti: E r š k ė tis k r ū m a v o ) , kel­
muoti, žagaruoti tarm., kėrežiotis tarm., kerplėšoti tarm. ( O b e la itė p r a d e d a k .). -Plg. v e šė ti

kėslauti

kerplėša l 1. —» išvarta. 2. —» kelmas 1 ||. 3. b.
—>apžėlėlis
kerplėšoti —» keroti
kerpšoti ^ riogsoti 2
kefslas 2, kerštas 2 —» kiršias
kerstūkas 2 1. -> kiršias. 2. —» kirstukas
keršas 3 -> margas 1 ||
keršis, -ė 1 -> margis ||
k e r š y t i (mokėti piktu už skriaudas: K . p r ie ­
š a m s ) - giėžti šnek. (Jis v isą r u d e n į m a n g ie ­
ž ė ) , monyti sv., atakioti psn.
keršmafgis 2 -> margas 1 ||
k e r š t a s 2 (atsilyginimas piktu už pikta:
K e r š to š a u k ia m a s b a ls a s ) - pagieža (S a u k ti
p a g ie ž o s ) , atgieža tarm. (K r u v in a a .) , atmonas sv. (S a u k ia s i a tm o n o ) , atatikės tarm. ir
atakia psn.
k e r š t i n g a s i (linkęs keršyti: K ž m o g u s
n e lik s n e k e r š iję s) - pagiežūs ir pagiežingas
stp., atgiežingas tarm.
keršūlis 2 -» karvelis ||
kertė 4 —» kampas 1
kertėkiė 2 —» kirvis ||
kertėklis 2 -> kiršias
kertėtas i ^ kampuotas
kertėti -> plyšinėti
kertingas l -> ydingas
kertinys 3b -» rentinys 1
kertinis akmuo —> esmė
kertis (-ies) m. 4 -> yda 1
kertūkas 2 l . ^ > kirvis ||. 2. b. —» mušeika
kertuotas i —» kampuotas
kervinėti ^ vaikščioti a)
kervinti ^ eiti 1 b)
kervoti —> eiti 1 f)
kerzinti —> eiti 1 b)
kęsas 3 —» kupstas 1
kėsinėti ^ vaikščioti e)
kėsinimasis l —> ketinimas
kėsinti
eiti 1 g)
kėsintis —>ketinti
kėslas 1 -> ketinimas
kėslauti ^ ketinti

201


kęsmas

kiauliauogė

kęsmas 4 —» kančia
kesnoti —» eiti 1 g)
kėsnoti —» mojuoti
kėsoti —» eiti 1 g)
kestės dgs. 2 —» neštuvai ||
kęsti

(turėti kantrybės:

- tverti ( S k a u s m u
ti, stygoti tarm.
kėsti —» skėsti
kėstūvas 2 -> kailiamautis
kėsulas 3b—» gumulas
kėsinti —» eiti 1 g)
ketas 4 —» ketinimas
ketera 3b—» viršukalnė
keterą statyti —» priešintis
keterą šiaušti —» didžiuotis
keteti -> ketinti
skau da)

N e g a liu k k a i p
n e tv e r iu ),

kentė­

k e t i n i m a s i (rengimasis ką daryti: K m o ­
k ytis, d ir b ti) - ir ketas šnek., žadėjimas, bau-

dimasis šnek. (D ė d ė s b. n u ė jo n ie k a is ) , kėsi­
nimasis (rengimasis ką pikta daryti: K ė s in i­
m ą s i į m ū s ų la is v ę a tr e m s im e s a v o k r ū tin ė ­
m is),

kėslas

(P r ie š o k ė s la i s u ž lu g o )

k e t i n t i (turėti sumanymą, rengtis ką da­
ryti: K e tin u p a s ta v e a tv a ž iu o ti) - ir keteti ret.,

žadėti

baūstis šnek. (T ė ­
v a s b a u d ę s b ite lių v e iz ė ti) , metrigauti tarm.
(M ė trig a u ja v e s ti) , metrauti tarm., midikuoti
tarm. (M . į ž e n tu s e iti) ir midikauti, kėsintis
(Jis ž a d a m o k y tis ) ,

(rengtis ką pikta padaryti: K s v e tim ą tu rtą
u ž g r o b ti) ir keslauti, krėištis tarm. (K re išiu o s
m u š ti) ,

mizginti tarm.

kėtoti —» mojuoti
keturiomis prv. -» ropomis ||
keturkojis 2 —» gyvulys
keturpėsčia prv. —» ropomis ||
k e t u s 4 (iš geležies rūdos ir anglių lydytas
metalas: K tin k a p u o d a m s lie ti) - špižius sv.
kevalas 3b—» lukštas 1
kevė 1 1. —» arklys č). 2. —» kumelė a)
kevėkšlinti —» eiti 1 b)
kevėnti —» valgyti a)
keverza b. l —» liurbis

202

keverzineti —» vaikščioti g)
kevėrziškas i —>nevikrus
keverzoti 1. -» eiti 1 f). 2. -» rašyti 1 ||. 3. - >
kreivoti 1
kėvinas 3b-> arklys č)
kėzlinėti —» vaikščioti ė)
kėzlinti —» eiti 1 f)
kėzulas 3b—» gumulas
kežas 4 —> neūžauga
kežeti —» skursti 2
kežėtys 3b—» asiūklis
kėžineti —» vaikščioti a)
kėžinti —» eiti 1 f)
kežlys 4 —» ragožius 1
kėžlys, -ė 4 —» neūžauga
kėžti —» skursti 2
kiaugė l —» kupeta 1
kiaūgždas 2 1. —» puvėsis. 2. —» lukštas 1
kiaūgždinti —» aižyti 1
kiaukčioti —» loti 1 ||
kiaukė l -» kuosa 1
kiauknoti, kiauksėti —» loti 1 ||
kiauksėti 1. —» tūnoti. 2. —» žiūrėti ||
kiauktelėti —» 1 suloti ||
k i a u k u t a s 3al . (kai kurių moliuskų kie­
tas apdangalas: S ra ig ės k ) - kriauklė, kriaukutas, geldutė, varliadėžė. 2. —» lukštas 1
kiaulakys, -ė 3b—> begėdis
kiaulažviegis l —> prietema
k i a u l ė 21. (naminis gyvulys, laikomas mė­
sai: K ia u lę p e n i, s k e r d ž ia ) - čiukė šnek., vaik.,
kriūkė šnek., vaik., jūkšė šnek., vaik., Ūisė šnek.,
vaik., neraguotė juok., pailgaveidė juok. 2. —
»
kankorėžis
kiaulėlė 2 -» kankorėžis
kiaulenas l —» paršas
kiaūliabruknė i —» arkliauogė
kiauliaganys, -ė 34b—» piemuo ||

kiaūliagurbis l, kiaūliamigis l —» kiaulidė
kiaūlianiežė l —> šunvotė
kiaūliašeris l —» briedgauris
kiauliatvartis l —» kiaulidė
kiauliauogė l —» arkliauogė


kiauliažolė

kidus

kiauliažolė i —» takažolė
k i a u l i d ė 2 (kiaulių tvartas) - kiauliatvar­
tis ( S u v a r y k k ia u le s k ia u li a tv a r ti n ) , migis
( P i l n a s m .p a r š ų ) , kiaūliamigis, kiaulinin­
kas šnek., kiaūliagurbis šnek. - Plg. t v a r ­
tas

kiauliena i —> mėsa ||
1 kiaulininkas i —» kiaulidė
2 kiaulininkas, -ė i —> piemuo ||
kiaulioti —» teršti 1
kiaūlis 2 —» meitėlis 1
kiaulystė 2 —» niekšybė
kiaulišius, -ė 2 —» piemuo ||
k i a u l p i e n ė l (graižažiedžių šeimos au­
galas geltonais žiedais) - snaudė ir sniidė,

piktšašis, šašūnas, pūkėnė, pūkys, pienė
kiaunenos dgs. v -> kailiniai ||
kiaupė i —> varliagyvis
kiaupienelė 2 —» blužnutė
kiauraėdis, -ė 2 —» besotis
kiauragalvis, -ė 2 —» užuomarša
kiauragrobis, -ė 2 -> besotis
k i a u r a i prv. (per visą, ištisai: L ie tu s

k. p e r ­

perdėm ( V ė ja s p . p e r p u č ia ) , skradžiai
ž e m ę p r a s m e g o ) , perėjos tarm. (I š k a lė

lijo ) (S .

s k y lę p . )

kiaurai žemę (žemės) prasmegti —» dingti
kiaurapilvis, -ė 2 -> besotis
kiaurapūtis i —» skersvėjis
k i a u r a s 3 1. (su skyle: K . m a iš a s , k ib ir a s )
- skylėtas (S k y lė to s lu b o s ), prakiuręs (P. b a ­
ta s ) , bedugnis prk. 2. —
» ištisas 2
kiauras maišas —» besotis
kiaurasmiltė l, kiauražemis l -> smėlžemis
kiaurymė 1 1. -» skylė. 2. - > bedugnė
kiauroji (-osios) —» bedugnė
kiauroti —» kalbėti c)
kiauriikalnis i —» tunelis
kiauruma 3a—» skylė
kiauriitis 2 (ant rėčio ar trintuvės susuktas
kukulis: P ie tu m s išv irė k ia u r u č ių ) - gurgutis, birbizas tarm., karkamulis tarm.
kiaušas l —» kaukolė

kiaušinėliai dgs. 2 —» perai
kiaušinėti —» vaikščioti a)
k i a u š i n i e n ė 2 (keptuvėje iškeptas kiau­
šinių valgis) - keptiėnė, plaktiėnė tarm., pau­
tienė tarm.
k i a u š i n i s 2 (paukščių dedamas gemalas:
Ž ą s ie s , v iš to s k . ) - kiaušis šnek., pautas tarm.,
potys vaik. - Plg. p a p e r a s , k i u ž i s
kiaūšinti —» eiti 1 b)
kiaušis 2 —» kiaušinis
kiautas 3 —» lukštas 1
kiaūtena b. l —» apsileidėlis
kiaūtinti —» eiti 1 b)
kibdagis i —» varnalėša
kibė 2 —» priekabė
kibeklis 2 —» kablys 1
kibelė 2 —> lakišius
kibykštuoti, kibildūoti —> šlubuoti
kibinklas 2 -> kliūtis
kibinti 1. —> liesti. 2. —> erzinti
k i b i r k š č i u o t i (leisti kibirkštis: Ž a i z ­
d r a s k ib ir k š č iu o ja ) - žiežirbuoti (U g n e lė ž i e ­
ž ir b u o ja ) , žaižaruoti (Ž a iž a r u o ja n č io s a k y s
prk.), spinguliūoti, žirbuliūoti tarm.
kibirkštinti —» raginti 1
k i b i r k š t i s (-ies) m. 3b (atskilusi degan­
čio daikto dalelė: I š m a ž o s k ib ir k š tie s d i d e ­
lis g a is r a s p a s i d a r o flk.) - žiežirba ir žiežilpa, žiežirga tarm., sprogėle (didelė) ir spro­
gulė, sprogila tarm., spingulys tarm., Žibainė tarm.
kibis 2, kibi ša s 2 —>varnalėša
kibyti -> lipdyti
kiblūs 4 -> priekabus
luboti —» kabėti
kibti 1. -> 2 lipti. 2. —» priekabiauti
kyburys 3b -> karulys 1
kyburiuoti —> kabėti ||
kibūs 4 1. -> lipnus. 2. -> priekabus
kibždėlynas l, kibždynas l —> daugybė
kibždėti -> knibždėti
kicenti —» bėgti 1 b)
kidūs 4 -> brizgus

203


kiekybė

kilnus

k i e k y b ė l (ko nors skaičius, daugis: M e ­
d ž ia g o s k. K . p e r e in a į k o k y b ę ) - ir kiekis ( K o ­
m is ija , p r iim d a m a d a rb ą , ž iū r i n e tik d a r b o
k ie k io , b e t ir k o k io ) ,

kvantitėtas knyg.

kiekis 2 -» kiekybė
k i e k v i e n a s 3 (bet kuris iš daugelio: K .
ta i ž in o . D a b a r k ie k v ie n ą d ie n ą ly ja ) - ikvienas ret. (Ž in o m a s i. ž v ė r e lis), aliai vienas (S u ­
r in k o a lia i v ie n ą š a p e lį) ir alvienas
k i e l ė l (nedidelis paukštelis: Š o k in ė ja k a ip
k. a n t le d o ) - ledspira tarm.
k i e m a s 4 1. (aikštelė prie gyvenamo na­
mo: P iln a s k. ž m o n i ų ) - atšlaimas (A . g r a ­
ž i a i n u š l u o t a s ) , šlaimas tarm., dvaras flk.
( A n k s ti rytą k ė lia u , p e r d v a r e lį ė ja u ) , dimstis
psn. 2. —
» kaimas. 3. —» vaišės
kiemynė 2 —» vaišės
kieminėti —» viešėti
kiemininkas, -ė 2 1. —» kaimietis. 2. —» sar­
gas ||
kiėminti —» nuvokti
kiemionis (-ies), -ė 3b—» kaimietis
kiemsargis, -ė l, kiėmžiūra b. l -» sargas ||
klesti —» kietėti
kiėsvas 4 —» apykietis
kieša 3, kiešynas l —»tankynė
1 kietakaktis, -ė dkt. 2 —» užsispyrėlis
2 kietakaktis bdv. 2 —» atkaklus
k i e t a s 3 1. (atsparus slėgiui: K . m e d is , s ū ­
ris. K ie ta ž e m ė ) - drūtas šnek. (D . k a ip a k ­
m u o ) , standus, stangrus ir stangus, sting­
rus, akmeninis prk., geležinis prk., plieni­
nis prk. 2. —» šykštus. 3. —» griežtas
1 kietasprandis, -ė dkt. 2 —» užsispyrėlis
2 kietasprandis bdv. 2 —» atkaklus
kietaširdis, -ė 2 —» žiauruolis
k i e t ė t i (darytis kietam: Ž e m ė , sū ris k ie tė ­
j a ) - ir klesti ret., standėti ( B e to n a s s ta n d ė j a ) , stangrėti, stangėti, akmenėti ( M o lis
d ž iū v a , tie s io g a k m e n ė ja ) , ragėti; || diržti
( D i r ž t a m e d is , o d a , r a n k o s ) , viržti tarm.
(S a u s r o je ž e m ė v ir ž ta ) \ apie žolę: stembti,
stembėti, medėti, rėmbėti; apie duoną: žie­

204

dėti, zmekti, klekti tarm., kaltė ti tarm., kėmpėti tarm., pėntėti tarm.
kietimas 2, kietymė l —» kietuma
k i e t m e d i s l (kietas, padarinis medis:
Ą ž u o la s , u o s is y r a k i e t m e d ž i a i ) - drūtme­
dis tarm.
kietokas l -» apykietis
kietulys 3a -» gumbas 1
k i e t u m a 3a(kietoji vieta: S u n k u
tu m ą įa r ti)

- kietymė ( M e d ž io

d ir v o s k ie ­

k .) ,

kietimas

(M in k š tim u s s u ė d e i, o m a n k ie tim a i lik o )

kietžemis 1 —» gruntas
kietžirnis l —» dirvenis
kygždinti - > erzinti 1
kykauti —» supti 1
kikenimas l —»juokas 1 ||
kikenti —»juoktis 1 ||
kiketa l —»juokas 1 ||
kiketoti juoktis 1 ||
k i k i l i s 2 (nedidelis paukštis giesmininkas)

- čiuldutis, šilagaidis, baltasparnis
kiklopiškas l -» didelis 1
kiksėti 1. —»juoktis 1 ||. 2. —» žagsėti
kykti -» skursti 1
kikūoti -» bliauti 1 ||
kykūoti svyruoti
kildišūoti -» šlubuoti
kyliaraštis i -» dantiraštis
k i l i m a s l (ant grindų ar sienų tiesiamas
audinys: P e rsišk a s k .) - patiesalas ( R a š tu o ­
ta s p . ) , užtiesalas; || takinis (siauras kili­
mas), takas (G r in d y s ta k a is n u tie s to s )
k i l m ė 4 (ko nors kilimas: L ie tu v iš k o s k ilm ė s

atsiradimas
is to r ija ), genezė
kilniadvasis 2 —» kilnus
kilniaširdis 2 —» kilnus

( Ž e m ė s a ts ir a d im o

k i l n o t i (džn. k e l t i :

S u n k u m u s k .)

p avardės) -

- ir

kiloti (M a išu s k il o ja ) , kilsčioti (nedaug: G a l­
v ą k .) , kilsnoti
k i l n u s 4 (doras, garbingas:

K. žm ogu s) -

prakilnus (P r a k iln io s š ir d ie s ž m o g u s ) , tau­
rus (T a u rio s m in ty s ) , orus, kilniaširdis (K .


kiloti

kilniadvasis, tauriaširdis, tauriadvasis, didžiadvasis,
riteriškas knyg.,
v
šventas prk. (Š v e n ta p a r e ig a )
kiloti —» kilnoti
k i l p a l 1. (siūlų, virvių sunėrimas: U žn ėrė
k ilp ą a n t k a k l o ) - vilkstė (P a s p e n d ė la p e i
v ilk s tę ) , narplė, mukia tarm. (S u g a v o š e š k ą
m ū k lo je ) , anka tarm. 2. —
» vingis
kilpinis i -» lankas 2
kilpos dgs. 1 1. -» pinklės 1. 2. -» intriga
kilpotas 1 -» vingiuotas
kilpoti -» painioti
kilsčioti, kilsnoti -» kilnoti
kilsuoti -» banguoti
1 kiltas bdv. 3 1. -» storas 2. 2. —» liemeningas
2 kiltas dkt. 3 -» pakulinis
kilti 1. -» prasidėti. 2. -» vykti 1
kiltis (-ies) m. 4 -» giminė 1 ||
kilūs 4 —» 2 aukštas 1
kiminas 3b-» samana
kimius 4 -» kimus
kimšynė 2 -» kamšatis
kimšinys 3b1. -» kamšatis. 2. -» faršas
kimštas 2 -» kamšatis
kimšti 1. -» kišti 1 .2 .—» valgyti b). 3. -» farši­
ruoti
k i m ū s 4 (neskardus, užkimęs: K b a ls a s ) ir kimlūs, gargždūs (gergždžiantis: K a lb a
g a r g žd ž ių b a ls u ). - Pig. d u s l u s
1 kinis 2 1. —» guolis a). 2. —» gūžta
2 kinis (-ies) m. 4 -» liūnas
kiniūoti - » jaukti
k i n i v a r p a i (medžius graužiantis vaba­
liukas: K in iv a r p o s m e d į s u k a p o jo ) - kirm­
grauža (K irm g ra u žų s u ė sto s le n to s) , kirmvarpa ir kirvarpa, trandis (Į s ie n ą tra n d y s įs i­
m e tė ) , trainė, trynė ir trynėlė, virbikas, dalgiaplakis
k i n i v a r p o t i (būti kinivarpų graužia­
mam: M e d is k in iv a r p o ja ) - kirmgraužoti,
kirmvarpoti, trandyti (B a ig ia tra n d y ti rą sta i)
kinka 11. -» blauzda. 2. -» šlaunis
kinkadrebys, -ė 34a -» bailys
v a ld o v a s ) ,

kirkužė

kinkas drebinti —» bijoti
kinkčioti 1. —» linkčioti. 2. -» eiti 1 ė)
kinkymai dgs. i -» pakinktai
kinetinis l, kinklankis l -» lankas 1
kinknoti 1. -» linkčioti. 2. -» eiti 1 ė)
kinkos dgs. l -» kojos
kinksėti - » linkčioti
kinktai dgs. 2 -» pakinktai
kinkuoti 1. -» linkčioti. 2. -» eiti 1 ė)
kinžalas 2 -» durklas
kioglinti 1. -» rioglinti 1. 2. -» eiti 1 b)
kiogždinti -» rioglinti 1
kioksoti -» riogsoti 2
kiožėti -» akyti
l^pa 4, l^pė 2 -» būrys
kipeti -» knibždėti
kipšas 2 —» velnias
kipšulys 3b-» arklys č)
kipšūs barstyti -» keikti
kypti -» skursti 1
kyra b. i -» įkyruolis
kirba i - » liūnas
kirbėti 1. - » judėti 1 ||. 2. —>knibždėti
kirbinė 1 1. -» virtinė 1 .2 .-» eilė 1
kirbinti 1. - » judinti 1 ||. 2. —» kutenti
kirbti -» rūgti 1 ||
k i r č i u o t i (tvirčiau tarti žodžio skieme­
nį: K . ž o d ž i u s ) - akcentuoti
kirdailis 2 -» skarmalas 1
kirdinti -» budinti
kirkaliai dgs. 2 -» kojokai
kirkalis 2 -» ramentas
kirkauti, kirkčioti -» gagėti
kirkilas 3b, kirkynė b. 2 —» rėksnys 1 ||
kirkinti 1. -» rikdyti 1 ||. 2. —» erzinti 1
1 kirklys 4 —» svirplys
2 kirklys, -e 4 -» rėksnys 1 ||
kirksėti -» gagėti
k i r k š n i s (-ies) m. 3 (vieta tarp šlaunies ir
pilvo) - gūrgždymas tarm.; || slepsna (gy­
vulių)
kirkti 1. -» rėkti 1 ||. 2. —» girgždėti
kirkužė l -» kankorėžis

205


kirlas

kirlas l, kirlikas l —» ramentas
kirlys 3 1. —» peslys
k i r m ė l ė 3b1. (bestuburis minkštakūnis gy­
vūnas: K ir m ė lė š lia u ž ia , r o p o ja , ė d a la p u s ) kirminas ir kirmis. 2. —» gyvatė
kirmėliūoti —» kirmyti 1
kirmėlius, -ė 2 —» burtininkas
kirmėti —» kirmyti 1
kirmgrauža l —» kinivarpa
kirmgraužoti —» kinivarpoti
kirmičas 2 —» miegalius
kirminas 3b1. —» kirmėlė 1. 2. —» gyvatė. 3. —»
rūpestis. 4. —» menkystė
kirmis (-iės) m. 4 -» kirmėlė 1
kirmius 2 —» perai
k i r m y t i 1. (būti kirmėlių ėdamam: G r y ­
b a i g r e it k ir m i ja ) - ir kirmėti, kirmėliūoti.
2. -» miegoti
kirmytžolė l -» bitkrėslė
kirmūčiai dgs. 2 —» perai
kirmvarpa 1 —» kinivarpa
kirmvarpoti —» kinivarpoti
kirna l 1. —» kelmas 1 ||. 2. —> pelkė ||. 3. —>
lūžtvė 1
kirptelėti —» rūgštelėti
1 kirpti (kerpa, -o) -» pjauti 1 ||
2 kirpti (-sta, -o) —» rūgti 1 ||
k i r š i a s 2 (gydytojų įrankis kraujui leisti)
- lancėtas, kirstukas, kefslas tarm., keis­
tas tarm., kirstas tarm., kerstūkas tarm., kertėklis tarm.
kirstas 2 —» kiršias
kirstelėti —» suduoti ||
k i r s t i 1. (kirviu smogiant atidalyti: M e ­
d ž iu s , m a lk a s k e r ta ) - ręsti (M e d į, g a lv ą r e n ­
čia)', || skinti (iš eilės kirsti: S k in s im m išk ą ,
k r ū m u s ) . - Plg. k a p o t i. 2. -» gelti 1. 3. -»
smogti. 4. —» valgyti b). 5. —» bėgti 1 a). 6.
-» mušti 1. 7. —> 1 lošti
kirstynės dgs. 2 1. —» muštynės. 2. —»lažybos
kirstis —» ginčytis
k i r s t u k a s 2 1. (į pelę panašus žinduolis)
- karstas tarm., kerstūkas tarm. 2. —» kiršias

206

kyšis

kiršinti —» erzinti 1
kirsti —» pykti
kiršūs 4 —» piktas 1
k i r t i m a s 2 (iškirstas miško plotas: M iš k ą
išk irto , lik o p l i k i k ir tim a i) - ir kirtinys, iš­

karta (P irm a

č ia b u v o d id e li m išk a i, o d a b a r

lydimas ( L y d im u o s e g y v u ­
lia i g a n o s i) , plystakė tarm.; || skynimas (S.
b a ig ia m iš k u a u g ti) , nūoskyna, proskyna

tik iš k a r to s lik o ) ,

(nedidelė išskinta vieta)
kirtinys 3b—» kirtimas
k i r t i s 2 1. (balso pakėlimas kuriame nors
žodžio skiemenyje) - akcentas. 2. —» smū­
gis 1 . 3 . —» plekas
kirvamalkės dgs. l - » malkos ||
kirvarpa l —» kinivarpa
k i r v i s 2 (įrankis kirsti, kapoti: K ir v iu m e ­
d žiu s, m a lk a s k e r ta ) - kaplys (prišipęs, ne­
aštrus kirvis), apykirvis, bardišius sv.; ||
skliūtas (plačiais ašmenimis: S k liu tu s ie n o ­
ju s ta š o ) \ skeltūvas (kirvis kam skelti, skal­
dyti), šakalskelis (skaloms skelti); genėklis
(nedidelis kirvis genėti, žabams kapoti);
kertūkas (kirvelis arklių dantų užėdoms ka­
poti); vedega (lenktais ašmenimis: S u v e d e -

skobtūvas, ruobtūvas, kapoklė, kaponė, kertėklė, kapstys

g a lo v iu s, g e ld a s s k o b i a ) ,

dalgiakirvis
kirvukas 2 -» žemys
kyselis l —» kisielius
k i s i e l i u s 2 (valgis iš uogų ar avižų sun­
kos ir krakmolo) - kyselis tarm., sunkiėnė; ||
žiūrė (avižinis kisielius)
1 kisti (kinta, kito) —» keistis
2 kisti (kinda, kido) —» skarti
kyša 4 —» skylė
kišenvagis, -ė l —> 1 vagis ||
kyšėti —» kyšoti
k y š i n i n k a s , -ė l (kyšių ėmėjas) - imčius
tarm. - Plg.

šnek.

k y š i s 2 (paperkamoji dovana: D u o ti, im ti
k y š į) - pakyšis šnek., pakaišas šnek., atneši­
nus šnek., papirkas šnek. ( S u p a p ir k a is to li n e -


kiška

ir paprikas tarm., pernagis tarm., balvos psn., balvai psn.
kiška 2 1. —>blauzda. 2. —» šlaunis
kiškenos dgs. 3b—» kailiniai ||
kiškiabaravykis l —» paąžuolis
kiškiakrūmis l —> sausakrūmis
kiškiena i —» mėsa ||
kiškio rūta —» žvirbliarūtė
kiškio vaikas —>pavainikis
kiškį pagauti —» parvirsti 1
k i š k i s 2 (laukinis žvėrelis graužikas : K i š ­
k ia i m e d e liu s a p g r a u ž ė ) - zuikis. 2. —
>bailys
kiškos dgs. 2 —» kojos
kyšlinti —» sėlinti
k y š o t i (būti išsikišusiam: K y š o g a lv a iš v a n ­
d e n s ) - ir kyšėti (.Ą ž u o lo v iršū n ė k y ši ta rp b e r­
ž ų ) , kyšūoti (A u k š to s u o lo s k y š u o ja ) , barkšoti (S ie n o je b a r k š o jo įk a lta v in is ) , stirksoti
(S tir k s o p ilie s b o k š ta i) , styroti (S ty ro p l i k i k a l­
n a i) ir styrėti
k i š t i 1. (dėti į ankštą vietą: K . r a k tą į s p y ­
n ą ) - kimšti (K . ta b a k ą į p y p k ę ) , terpti (T.
k n y g ą į le n ty n ą ) , brukti (su didesne jėga: B .
š ie n ą į p a lė p ę ) , sprausti (S. p l e i š t ą ) , spręsti
ir sprengti tarm., grūsti (K ie ta i g r ū d a š ie n ą į
p a l ė p ę ) , grumdyti, bakinti šnek., braklinti
šnek., brūklinti šnek., malinti šnek., murdyti
šnek., mūginti tarm., mūrminti tarm., skvirbinti tarm.; šauti (duoną į krosnį). 2. —>
sklęsti 1. 3. —» duoti 1 ||. 4. —» valgyti b)
kyštis 2 1. —>kaištis 1. 2. -» volė
kištūvas 2 —» skląstis
kyšulys 3b—»iškyšulys
kyšūoti -> kyšoti
kišūtė b.2, kišūtis -> landūnas
kitada, kitados, kitąkart prv. —» kadaise
kitapus prl. —» anapus
1 kitas 2 -> glaistas
2 k i t a s įv. 4 (išskiriamąja reikšme: J ie v ie ­
n a s k it a m p a d e d a ) - antras (V ie n a s k a lb a ,
n u e is i)

a. ty li)

kitas galas -> sėdmenys
kitąsyk prv. —» kadaise

klabutė

kiteti 1. -> keistis. 2. -» plėtotis
kitoks įv. i, kitoniškas l —» skirtingas
kitopus prl.
anapus
kiugžd^ti —» šlamėti
kiūgždinti -> šlaminti
kiugždyti -> akyti
kiuketi -> kalbėti d)
kiūkis 2 -> kiužis
kiukseti —>žagsėti
kiūksoti 1 . —» riogsoti 1.2.^ - tūnoti
kiukulys 3b-> žagsulys
kiuldinti —> eiti 1 b)
kiurklys 4 -> žiurlys
kiurksoti 1. -> riogsoti 1 .2 .^ - tūnoti
kiusnoti -> bėgti 1 b)
kiūšis 2 —» kiužis
kiuta i, kiūtelė 2 lūšna
kiutena b. l —» apsileidėlis
kiūtoti —> tūnoti
kiūtinėti -> vaikščioti a)
kiūtinti -> eiti 1 b)
kiūtoti —»tūnoti
k i u ž i s 2 (sudužusiu kevalu kiaušinis) - ir
kiūšis, lukštys, kiūkis tarm.
kiūžti —» dužti
kivyna l 1. —» buožgalvis. 2. -> arklys č); ku­
melė a). 3. b. —» džiūsna
kivynas 3 —» vaikas
kivinklas 2 —» kliūtis
kivinklioti -> painioti
kivinkliotis -> painiotis 2
kivirčas 2 1. —» barnis. 2. -> ginčas
kivirčytis 1. -> bartis. 2. —» ginčytis
kivirčnūs 4 -> barnus
k lo tis
bartis ||
kižeti -> knibždėti
klabenti 1. -» klibėti. 2. belsti 1 ||
klabėti klibėti
klabinti 1. —» klibinti 1. 2. —» belsti 1. 3. —»
raginti 1
klabūkai dgs. 2 —» rogutės
klabūkas 2 1 .^ - kledaras. 2. —» arklys č)
klabūtė 2 klumbė

207


klaida

k l a i d a 4 (nukrypimas nuo tiesos, taisyk­
lės: Spaudos, rašybos k. Ašaromis klaidų ne­
ištaisysi) - paklaida (nedidelė), apsiriki­
mas (atsitiktinė klaida), rikmė tarm. ir rikė
tarm., riktas tarm., riklius tarm., neapsižiū­
rėjimas, proregis ret. (akių klaida), liapsu­
sas knyg.
klaidatikybė i —>erezija
klaidatikis, -ė l —> eretikas
klaidineti -> klaidžioti
k l a i d i n g a s i(su k laid a:K sprendimas)
- ir klaidūs, neteisingas (Klaidūs ir netei­
singi atsakymai)
k l a i d i n t i (prž. k l y s t i : Savo nevykusiais
patarimais tik klaidini kitus) - rikinti ir rikdyti, a pėdas metyti (maišyti) šnek.
klaidunas, -ė 2, klaiduoklis, -ė 2 —>paklydėlis
k l a i d ū s 4 1. (lengvas paklysti, klaidinan­
tis: K. kelias, miškas) - klajūs (Klaji giria),
riklūs (R . atsakymas), riktūs. - Plg. p a i ­
n u s . 2. —>klaidingas
k l a i d ž i o t i (nerasti kelio, tiesos: Keleivis
klaidžioja po girią) - klydinėti mžb. (Klydi­
nėjau ilgai tamsoje) ir klaidineti mžb., kla­
joti (Jis ilgai klajojo, kol surado tikrą kelią),
klaikūoti tarm. (Šuo klaikuoja, nebeatseka
namų). - Plg. b a s t y t i s
klaika b. 1 1. kvailys. 2. —>žioplys
klaikas 4 1. —>baimė 1 ||. 2. —> riksmas 1
klaikiai prv. —^labai
klaikinėti —>bastytis
klaikinti —> eiti 1 n)
klaikšis, -ė 2 kvailys
klalkti —» kvailėti
klaikūoti 1. kalbėti h). 2. —> klaidžioti
klaikūs 4 1. —>baisus. 2. —> niūrus 1
klaimas 2 —>kluonas 1
k 1a j 6 k 1 i s, -ė 2 (kas klajoja, neturi pasto­
vios gyvenamosios vietos: Klajoklių tauta) ir klajūnas, bastuoklis (Bastuokliai arabai),
bastūnas, nomadas
klajoti klaidžioti
klajūnas, -ė 2 klajoklis

208

klasčius

klajūs 4 —> klaidus 1
klaksoti -> gulėti ||
klampa 4 —>klampynas
k l a m p y n a s i (klampi, sunkiai išbrenda­
ma vieta: S a ly je k la m p y n a i te l k š o j o ) - ir
klampynė (S u n k u išb risti iš to k io s k la m p y ­
n ė s ), klampumynas ( P e r tą k l a m p u m y n ą g y ­
v u lia i n e p e r e is ) ir klampumynė, klampuma,
klampa šnek., maknynas šnek. ( K a i ti k p a l y ­
j a , tu o j ir m . k ie m e ) ir maknynė šnek., makna šnek., makonė šnek., maldynas šnek. (T o k s
b a is u s k e l ia s - tik r a s m .) ir maklynė šnek.,
makasynė šnek., marmaljhnas šnek. ( D a b a r
k e l ia i - tik r i m a r m a l y n a i) ir marmalynė,
marmalė šnek., murklynė šnek., bedrė tarm.
(P a k liu v a u į b e d r ę lig i k a k l o ) , jaura tarm.,
lakna tarm., lakmėinia tarm., maiva tarm.
( M a iv a s r e ik ia p r i k i š t i v ir b ų ), mognas tarm.
ir mognynė, moksle tarm., parauga tarm.,
smuklynė tarm. ir smukynė tarm., Sūduva
tarm. - Plg. p u r v y n a s
klampynė 2 —>klampynas
klampis 2 -> arklys č)
klampoti —> eiti 1 o)
klampuma 3b, klampumynas i, klampumynė
2 —» klampynas
k l a m p ū s 4 (į kurį klimpstama: K l a m p i
p e l k ė , d ir v a ) - grimzlūs (G . g r u n ta s ) , jaurūs ( J a u t i p e l k ė ) , puknūs (apie purų snie­
gą, smėlį), mukius ( M u k l i p i e v ą ) ir mukūs,
smuklūs ir smukūs, murūs tarm. (M . k e lia s )
k l a n a s 4 (nedidelė balutė: Į k la n ą p u o lę s ,
s a u s a s n e k e ls i flk.) - balokšnis ( B a lo k š n ia i
te lk š o p i e v o j e ) , valka (P a lijo , ir v a lk o s s to v i
k ie m e ) , liūgas (didelis klanas), alaušai tarm.
(A . a n t d ir v ų s to v i ) , latakas (K r a u jo l.) , patakas tarm., tvaike tarm.
1 klankinti —> eiti 1 b)
2 klankinti -> skambinti 1
klankis l —> skambutis
klapatė 2 -> klumbė
klapsėti —>klibėti
klasčius, -tė 2 —> klastininkas 1


kleišioti

klasta

k l a s t a 4 (slaptos pinklės, apgaulės: A t ­
sk leisti, s u p r a s ti k ie n o k la s tą ) - vylius (S u v y ­
liu m i to li n e n u e is i), pasala (P a k liu v o m į p r i e ­
š o p a s a l ą ), prievylis tarm., viltas tarm. - Plg.
apgaulė
klastas 2, Mastymas i -» sklastas
k l a s t i n g a s i (pilnas klastos: K . ž m o g u s )
- ir klastūs (K . ir a p g a u lin g a s ž m o n ių p r i e ­
š a s ) , vylingas (V y lin g i ž o d ž i a i) ir vylūs ret.,
viltas ret., pasalūs (P. u ž p u o lim a s ) ir pasalingas stp. - Plg. a p g a u l u s
klastininkas, -ė 2 1. (kas daro klastas: L o k y s
n e s ą s to k s p a s a lū n a s ir k k a ip v ilk a s ) - ir
klastūnas ( G e r a i j į p a ž įs tu - to k s lapė, k .) ,
klastuolis, klasčius tarm., pasala, pasalūnas
ir pasaluonis tarm., pasalkanda šnek. ( E s i
k a ip š u o p . ) , piktavilys knyg., patvila tarm.
(T o k s b u v o p ., ž m o n ių s k u n d ik a s ) . 2. —
» in­
trigantas
klastyti 1. -» šluoti 1. 2. -» siaustyti
klastytuvė i —» bruktuvė
klastos dgs. 4 -» intriga
k l a s t o t ė 2 (kas suklastota, netikra: A s ­
m e n s p a ž y m ė j im o k .) - padirbinys, falsifi­
katas, falsifikacija, fabrikatas
k l a s t o t i (dirbti ką netikra, neleistina: D o ­
k u m e n tu s k . ) - padirbinėti mžb. ( P p a r a š u s ) ,
falsifikuoti, fabrikuoti
klastūnas, -ė 2, klastuolis, -ė 2 —» klastinin­
kas 1
klastūs 4 -» klastingas
k l a u s a 4 (sugebėjimas išgirsti garsus: S e ­
n is d a r g e r ą k la u s ą tu ri - v isk ą g ir d i) - girda
(J is p u s ę g ir d o s te tu ri ), gaida tarm. (G e r o s g a i­
d o s ž m o g u s ) , ausis prk. (T u ri g e rą a u s į)
k l a u s i m a s i (dalykas, reikalingas spren­
dimo: S is L d a r te b e s v a r s to m a s ) - problema
(sudėtingas klausimas), tema
klausinėti -» klausti
klausytojai dgs. i -» publika ||
k l a u s t i (prašyti atsakymo: K . p a ta r im o ,
k e l i o ) - teirautis (klausti, norint ką suži­
noti: T. k a m b a r i o ) , klausinėti mžb., jauto-

tis

tarm.

(J. apie svetimus kraštus). -

Plg.

tardyti

k l a u s ū s 4 1. (gerai girdintis: Klausios au­
sys) - ir klusūs (Labai k. vaikas - mažiausią
šlamesį girdi), ausylas šnek. (Miškas ausylas,
laukas akylas flk.), girdus. 2. -» klusnus
klauzulė i —» išlyga 1
klebekščiūoti —» klibėti
klebenti 1. -» klibinti 1 .2 .-» belsti 1 ||
klebėtas 2 —» kledaras
klebėti, klebetuoti —» klibėti
klebinti 1. —» klibinti 1 .2 .—» belsti 1
klėbti -» gverti
klėčius 2 —» juokdarys 1
k l e d a r a s 3b(išklibęs, senas koks daiktas:
K. dviratis, peilis) - klegždaras ir klegždis,
kligždis (K. dalgis), klibis (Su tuo kliblu duo­
nos neatrieksi), klabūkas (K. laikrodis, dvi­
ratis), klebėtas (Duok kirvį, ne tokį klebetą)
kledarūoti -» klibėti
klėdūoti 1. -» mojuoti. 2. -» eiti 1 m)
klegenti -» kalenti
klegesys 3b- » juokas 1
klegeti 1. —» kalenti. 2. -» kalbėti č). 3. -^juok­
tis 1. 4.
virti 1 ||. 5. —»>čiurlenti
klegnoti —» kalenti
klegoti —» rėkauti
klegūoti -» kalenti
klegūs 4 -» kalbus ||
klegždaras 3b-» kledaras
klegždeti -» klibėti
klegždinti -» gverinti
klegždis 2 —» kledaras
klėgžti —» gverti
kleidėjas, -a i, kleidūnas, -ė 2 -» eikvotojas
kleidūs 4 - » išlaidus
kleigoti —» rėkauti
kleinioti —» eiti 1 g)
klelpkiai dgs. 2 -» klumpės
kleisti -» eikvoti
kleišas 4 -» klišas
kleišinėti —» vaikščioti ė)
kleišioti -» eiti 1 g)

209


kleišys

kleišys, -e 4 —>klišis
kleišūoti —» eiti 1 g)
kleiva b. i, kleivakojis, -ė 2 —» klišis
kleivas 4 —>klišas
kleivinėti —» vaikščioti ė)
kleivys, -e 4 —>klišis
kleivoti —> eiti 1 g)
kleiza b. i —>klišis
kleizoti —> eiti 1 g)
kloja 4 —>kliedesys
klejojimas i, klejonė 2 —>kliedesys
klejoti -> kalbėti h)
klekčioti —>žagsėti
klekėnti —>kalenti
klekesys 3b—>barškesys
kleketas 2 1. -> barškalas 1. 2. b. -> plepys
kleketi 1. —>barškėti 1 ||. 2. —> kailbėti c). 3.
—>kalenti
kleketuoti 1. -įbarškėti 1 ||. 2. —>kalenti. 3.—>
kalbėti c)
klekinti —>barškinti 1
klekmėnė 2 1. —>painiava. 2. —> apkalba ||
kleksėti —>barškėti 1 ||
klėkti 1. —> kietėti ||. 2. —>krešėti
klekūtis 2 —>barškalas 1
klem sinti —> eiti 1 b)
Įderinti —>gverinti
klerkalas 3b—>barškalas 1
klerkti —> tarkšti 1
klėrti —>gverti
klestėti —>vešėti
klesti 1. -> šluoti 1.2. -> 1 siausti. 3. -> skleis­
ti 2
klestinti —>šlaminti
klestyti —>mušti 1
k i e t i s (-ies) m. l (trobesys grūdams laikyti,
miegoti ir pan.: P r ip y lė k lė tį g rū d ų . A u k š to j
k lė te lė j m ie g o ja u ) - svirnas (ppr. didesnė,
gražesnė klėtis)
k l e v a s 4 (medis karpytais lapais) - medliepis
klevinis 2, klevišius 2, klevukas 2 —> karkva­
balis

210

kliegsmas

kliauda i —>yda 1
kliaudingas l —>ydingas
kliauga b. i —>čiauškalius
kliaugesys 3b—> čiulbesys
kliaugėti 1. —> čiulbėti 1. 2. —> kalbėti č)
kliaugūs 4 —>kalbus ||
kliaūkti 1. —>lyti č). 2. —>pilti 1.3. —>gerti b)
kliautingas i —>priekabus
kliautininkas, -ė i —>priekabininkas
kliautis (-ies) m. 11. —>priekabė. 2. —>kliūtis.
3. —>pasitikėjimas
klibčioti —> klibėti
klibėnti —>klibinti 1
k l i b ė t i (judėti į šalis netvirtai laikantis:
P a sa g a , v in is k l i b a ) - klebėti ( D a n tis k le b a )
ir klabėti, klebetuoti ( K ir v a k o tis k le b e tu o ­
j a ) , klibūoti, klibčioti, klebekščiūoti, kledarūoti (T e k in is, p e i l i s k le d a r u o ja ) , kligždeti ir klegždėti (apie peilį), kabalduoti
(P a sa g a k a b a l d u o j a )

klibikščiuoti, klibikštūoti —>šlubuoti
klibinda b. 2 -> šlubis
klibindūoti —>šlubuoti
klibingis, -ė 2 —> šlubis
k l i b i n t i 1. (prž. k 1i b ė t i: K s ta lo k o ją ,
d a n tį ) - klebinti (V ė ja s k le b in a la n g in e s ) ir
klabinti, klebenti slp. ir klibėnti slp. ( D a r k o ­
j a s k lib e n a ) , irbuluoti tarm. (I rb u lu o ja b a slį,
n o r i iš tr a u k ti). 2 . —
> eiti 1 b)
klibis, -ė 2 1. -> kledaras. 2. -> šlubis
klibti —>gverti
klibūoti —>klibėti
klydinėti -> klaidžioti
kliedas b. i —>sapalius
kliedėjimas l —>kliedesys
k l i e d e s y s 3b(kalbėjimas be sąmonės: J is
iš tis a s v a l a n d a s g u lė jo , k li e d e s io k a m u o j a ­

- kliedėjimas (T a i g ir to a r p a m i š ė l i o
k . ) , klejojimas, klejonė ( L ig o n io k . ) , kleja
tarm., svaitėjimas, svaičiojimas, sapalioji­
mas
kliedėti —>kalbėti h)
kliegesys 3b, kliegsmas 4 —>riksmas 1 ||
m as)


kliurinti

kliegti

kliegti —>rėkti 1. ||
klienas 3 —» 2 plonas 1
klieneti —» plonėti
kligždeti —» klibėti
kligždis, -ė 2 —» kledaras
kligžti —» gverti
k l i j a i dgs. 4 (klijuojanti medžiaga: Medžio,
popieriaus k . ) - lipai taranu
klijingas i —» lipnus
klijuotė 2 —» vaškytinė
klijuoti lipdyti
klijuotis —» 2 lipti
klika 2 —» gauja 2
klykalas b. 3b—» rėksnys 1 ||
klykauti, klykčioti —> rėkauti ||
klykesys 3b—» riksmas 1 ||
klykinti —» rikdyti 1 ||
klykis 1 1. —> suopis. 2. —>žiurlys
klykseti rėkauti ||
klyksmas 4 —>riksmas 1 ||
klyksnys, -ė 4 rėksnys 1 ||
klyktelėti -> 1 surikti ||
klykti -> rėkti 1
klykimas, -ė 2 rėksnys 1 ||
klykuolis 2 —>suopis
klykus 4 —>rėklus
klimatas l
aplinka
k l i m p t i (leistis į minkštą masę: Kojos
klimpsta į sniegą, į purvą) - grimzti (Arklių
kojos grimzdo į šlapią dirvą), smegti, smuk­
ti (Kojos smuko į dumblą lig riešų), nertis,
sesti (Ratai sėda į smėlį lig stebulių), dubti,
miirti (M. į purvyną)
klingseti —>skambčioti
klingtelėti -> suskambėti ||
klintmolis i mergelis
klioka b. i —> liurbis
1 kliokinti —>virinti
2 kliokinti —> eiti 1 b)
1 kliokti (-sta, -o) -> bliūkšti 1
2 kliokti (-ia, -ė) 1. -> lyti č). 2. -> pilti 1.3.
gerti b)
kliokvarnis i —>ištižėlis

kliopti —> srėbti 1 ||
kliova 4 -> pasitikėjimas
klypineti —>vaikščioti ė)
klypinti
eiti 1 g)
klipyta b. 2 -> klišis
klipytuoti 1. —>vaikščioti ė). 2. —> eiti 1 g)
klypti -> krypti
klypūoti —> eiti 1 g)
klirinti —>gverinti
klirti gverti
k l y s t i (daryti klaidą: K a s n e d irb a , ta s n e ­
k ly sta fik.) - rikti (per neapsižiūrėjimą, sku­
botumą: D a i n u o d a m a p r a d ė j o r ) , klupti
(K a lb ė jo n u o la t k l u p d a m a ) , tnkti
klystkelis l —>šunkelis
klystugnė l, klystžiburis i, klystžvakė i —>žalt­
vykslė
klišakojis, -ė 2 klišis
k l i š a s 4 (kreivų kojų: Š v e p la s - šn e k u s, k e ik lu s fik.) - ir kleišas tarm., šleivas (S. a r ­
k ly s) ir šlyvas tarm., kleivas ir klyvas tarm. Plg. k r e i v a s

klišineti vaikščioti ė)
klišinti —> eiti 1 g)
k 1 i š i s , -ė 2 (klišas žmogus ar gyvulys: Tas k.
g re it n e p a e i n a ) - šleivys ( L o k y s š . ) , šleiva­
kojis, kleivys, kleivakojis, kleišys, kliš(a)kojis, kreivys, kreivakojis ( L e id o s k iš k is k.
b ė g ti), dalgiakojis menk., klipyta menk. ( K
sv y ru o ja į š o n u s e i d a m a s ) , išklyptkojis menk.,
išklypėlis menk., keraiza tarm., kleiva tarm.,
kleiza tarm., klyvis tarm., klivingis tarm. ( K
a r k ly s ), šlivingis tarm., Šlivis tarm.
kliškojis, -ė 2 —> klišis
klišūoti —> eiti 1 g)
kliudyti 1. —> liesti. 2. —> trukdyti. 3. patai­
kyti
kliukinti 1. —> gerti b). 2. —>pilti 1
kliunkis 2 —> paperas
kliunkineti —>vaikščioti f)
kliunkinti —> eiti 1 b)
kliunkis i —>paperas
kliurinti —> gverinti

211


kliurkinti

kliurkinti -> groti 1 ||
kliurkseti —> čiurkšėti
kliurkti —> srėbti 1 ||
kliurmai dgs. 2 —» nuosėdos
kliūrti —» gverti
kliūti 1. —» tekti 1 .2 .—» pataikyti
k l i ū t i s (-ies) m. i (kas kliudo veikti: Įvei­
kėme visas kliūtis) - kliuvinys ( Reikia šalinti
iš kelio visus kliuvinius), kliautis šnek. (K. at­
sirado, negalėjau išvažiuoti) , apymauda šnek.,
kibinklas tarm., kivinklas tarm., straktas tarm.
kliuvinys 3b —» kliūtis
klj^as 3 -» klišas
klivingis, -ė 2, kljbis, -ė i —» klišis
klyvoti —» eiti 1 g)
klodas 2 -» sluoksnis
klojimas 2 1. —» kluonas 1 .2 .—» asla
k l o n i s 1 (žema, slėni vieta: Ėjau per kal­
nus ir klonius) - slėnys (Slėnyje javai prigė­
rė), loma (lėkštas slėnys), dauba (gilus klo­
nis: Čia kalniukas, čia d.), {dauba, dauburys (Dauburiuosepermirko bulvės), dūbė ir
dubuma, {klonis (nedidelis klonis), {slėnis,
{lomis, {lobis tarm., lobas tarm., lenkė tarm. ir
lėnkymė tarm.
klostąs 2 1. —» lota. 2. -» grįstas
k l o s t ė 2 (drabužio sulenkimas: Sijonas su
klostėmis) - ir klostymas, klotinė, metinys
tarm., mėtylas tarm.
klostymas i -» klostė
klostyti —» dangstyti
klotė 4 -» lota
kloti -» dengti 1
klotinė i -» klostė
klotingas i -» sėkmingas
1 klotis (-ies) m. 4 —>sėkmė
2 klotis —> sektis
klounas i juokdarys 1
klūika i 1. —> kumelė a). 2. b. —> kvailys. 3. b.
-> žioplys
kluikinėti 1. —>vaikščioti i). 2. —^bastytis
kluikinti —> eiti 1 n)
klūikis,-ė l —>žioplys

212

klusnus

klulkšas, -ė 2 —>kvailys
klulkti —> kvailėti
klukna b. 2 —> arklys č)
klukšnis 2 —>gurkšnis
klukšnoti -> gerti a)
klūkti 1. —>prašyti 1 ||. 2. —> trankauti
k 1 ū m b ė i (dalgio ašmenų išlinkimas: Plak­
damas dalgį, nepridaryk klumbių) - plampa,
plumpė tarm., paplampa tarm., klabūtė tarm.,
klapatė tarm.
klūmbės dgs. i —>klumpės
klumbokai dgs. 2 —>klumpės ||
k l u m p ė s dgs. i (iš medžio išskobtas apa­
vas: Eina įsispyręs į klumpes) - ir klūmbės
(Stokis į klumbes ir nešdinkis), žąselės šnek.,
kleipkiai menk., kaukės tarm.; || apavas me­
diniais padais, odos viršumi: medkurpės,
medpadžiai, medklumpės, mediniai, medžiokai, kaltikai tarm., klumbokai tarm. (Pa­
darė tokius klumbokus, nė pakelt negali)
klumpinti, klumpti —>eiti 1 b)
klunėtis —>peikėtis
klunkti, kluokti —>prašyti 1 ||
k l u o n a s 1 1. (trobesys javams krauti: Pri­
krovė pilną kluoną rugių) - klojimas (K. pri­
kimštas javų), daržinė tarm., klaimas tarm.; ||
jauja (kluonas su džiovykla), rėja sv. 2. ->
aptvaras. 3. —> asla
kluoniena l —> aptvaras
klūpčius 2 —>pataikūnas
klupiniu prv. —>galvotrūkčiais
k l ū p s č i a s 3 (atsiklaupęs: K. renka uogas)
- keliaklupsčias (K. kasa bulves)
klūpstas 2, klupstis 2 —> kelis
kluptelėti —>suklupti 1 ||
k l u p t i 1. (pulti ant kelių:Arklys t šimtą duo­
tas klumpa) - knūpti (Jie lakstė, puldinėjo ir
knupo), kniūbti (Po kojų k.). 2. —>klysti
k l u s n ū s 4 (klausantis, vykdantis įsaky­
mus: K. vaikas) - paklusnūs (Ji buvo kantri,
paklusni, nuolaidi), klausūs (Visų puikiau­
sia ir klausiausia dukrelė), nuolankūs (N.
tarnas), palugnūs tarm.


klusus

klusus 4 —>klausus 1
knabanosis, -ė 2 —» kumpanosis
1 knabis 2 —» kablys 1
2 knabis, -ė 2 —> kumpanosis
k n a b l y s 4 1. (įrankis žemei kapstyti: 5«
knabliu kasa bulves) - knaboklis (Pasiėmęs
knaboklį, gali darže ežias paknaboti). 2. —>
snapas

knaboklis 2 —» knablys 1
knabti —» linkti 1
knaibaroti —>knebinėti
knaibyti —> gnaibyti
k n a i s i o t i (džn. k n i s t i : Šernas knaisio­
ja pievą) - ir knaisyti, knisioti, knysčioti, knisineti mžb. (Kiaulės žardienoje knisinėja), rau­
syti ir rausioti (Kurmiairausiojapievas), raus­
lioti, rausineti mžb. (Sliekai žemę rausinėja)
knaketi —>kalbėti g)
knakis, -ė 2 —>sniaukra
knapas b. 2 —>liurbis
knapineti —>vaikščioti g)
knapinti —> eiti 1 i)
knapoti —>lesti
knapsėti —>tūnoti
knaptelėti —>suklupti 1 ||
knaras 4 —>šykštuolis
k n a r k l y s , -ė 4 (kas miegodamas knarkia:
Per tą knarklį ir užmigt negalėjau) - šnarpšlys (Tikras š. - tik atsigula ir šnarpščia), parplys ir parpalius šnek., krioklys šnek., pur­
plys šnek., ŠnopŠlys šnek.
knarksoti —> tūnoti
k n a r k t i 1. (miegant garsiai kvėpuoti: A t­
sigulė ir knarkia) - šnarpšti (Jis baisiai
šnarpščia miegodamas), karkti, krankti (Už­
migo aukštielninkas ir krankia), parpti,
kriokti (labai garsiai), purpti šnek., šnopšti
šnek., barščius srėbti, apyvarus brūžuoti šnek.
2. -> miegoti
knebėnti —>knebinėti
k n e b i n e t i (dirbti pamažu kokį nors smul­
kų rankų darbą: Troboje šį tą knebinėja) -

knibinėti (Knibinėja laikrodį), rakinėti, kny-

kniaukti

buriuoti (Knyburiuoja prie siuvinio), kne­
bėnti, naginėti, knerpti šnek., šnarpšti šnek.
ir šnefpšti šnek., šnefkšti šnek., šnypšti šnek.,
šnirpšti šnek., knaibaroti tarm., knėboti tarm.,
knypti tarm. ir knypūoti tarm., narpūčyti
tarm., narpūlinti tarm., nibrinti ir niprinti,
nyprioti. - Plg. k r a p š t y t i
k n e b i n y s 3b(smulkus rankų darbas: Čia
tik k., ne darbas) - knibinys (Jis vis turi kokį
knibinį rankoje) ir kniburys (Be žiburio nėra
kniburio flk.), krapštulys (Sėdi be jokio krapštulio kaip marti), rakinys (Tas siuvinėjimas
- tikras r.), kuita tarm., šnerpštinys šnek.
knebnosa b. 2 —>kumpanosis
knėboti 1. —>knebinėti. 2. —>terlioti
knėbti —>linkti 1
knelbti —> gnybti
knėižioti i —> terlioti
knėkšlys, -ė 4 —>verksnys ||
knėkšti -> verkti b)
knerklys, -ė 4 —>verksnys
knerkti —>verkti b)
knerptas 4 —> kumpas 1
knerpti —>knebinėti
knerzėti —>urgzti 1
knėzoti —>terlioti
knežas, -ė 2 1. —> neūžauga. 2. —> šykštuolis
knežėti —> dužti
knežinti —> daužyti 1
knėžti —> dužti
k n i a ū b t i s (lenkti galvą, užsigulant ant
rankų: Kniaubiuos ant stalo ir snaudžiu) -

kniaūstis (Kniausiasi į pagalvę ir verkia),
kvemptis
kniaukčioti —> kniaukti 1 ||
kniaukė i —>kuosa 1
kniaukėti —> kalbėti g)
kniauksėti —>kniaukti 1 ||
k n i a u k t i 1. (apie kačių balsą: Katė kniau­
kia už durų) - miaukti, miaūgzti (Miauzgia
kaip katinas, uodegą laužomas), niaūgzti,
kviaūkti; || tarpais: kniaukčioti ir kniauksėti
(Kačiukai kniauksi, ėsti nori), miaukčioti ir

213


kniausti

kobinys

miauksėti, kviaukčioti ir kviauksėti. 2. -»
vogti

kniaūsti -» knisti 1
kniaūstis 1. -» ieškoti ||. 2. -» kniaubtis
k n i b č i u s b. 2 (kas atsidėjęs dirba kokį
smulkų, kruopštų darbą:

Tas k. m o k a ir la ik ­

r o d į p a ta is y ti )

- krapštukas (K . ir iš m e n k ­
n ie k io p a d a r o p in ig ą ) ir krapštas, šnarpšlys
šnek., šnerkšlys šnek., ŠnypŠlyS šnek. ir ŠnirpŠlys šnek., narpla tarm.
knibinėti —» knebinėti
knibinys 3b, kniburys 3b-» knebinys
knyburiuoti -» knebinėti
knibždėlynas l -» daugybė
k n i b ž d ė t i (judėti dideliame būryje, daug
būti: P e lių t i k k n ib ž d a š i a u d u o s e ) - ir kibž-

dėti (P u lk a i k a r p ių k ib ž d ė jo tv e n k in y je ), vibždėti (K e lia i v ib ž d a ž m o n i ų ) , kugždėti (G irio s k u g ž d ė jo p i l n o s ž v ė r i ų ) , kužeti ( Ž a lč ių ir
r u p ū ž ių te n k u ž ė jo n e a p s a k o m o s g a ly b ė s )

ir

kušėti, kirbėti ( L a u k u o s e p jo v ė j ų k ir b ė te k ir­
b a ) , virbėti (K ir m ė lė s v irb a k r ū v o je ) , kipėti
tarm. ( Ž m o n ė s tik e in a , tik k ip a ), kižėti tarm.,
v
kniugždeti tarm., liuleti tarm. (Ž v ė ry s tr a š k a n ­
č io s e g ir io s e liu lė te liu lė jo ), šipšėti tarm., šiu­
žėti tarm., Šmižėti tarm.
knibždynas i -» daugybė
kniėbti -» gnybti
kniėsti -» rūpėti
knietėti 1. —» niežėti. 2. —» rūpėti
knietulys 3b-» rūpestis
knygdėtė l -» etažerė
k n y g e n o s dgs. l (atrajojančio gyvulio
skrandžio dalis) - knygos, kartoklis
knyginė i - » etažerė
knygos dgs. 2 -» knygenos
knyktelėti -» sužviegti ||
knykti —» žviegti 1
kniostelėti 1. -» pabusti. 2. -» dingtelėti
knioša b. i -» kvailys
knypava l —» daugybė
V

j

i

knlpis 2 —» uodas
knypti -» knebinėti

214

4

knypūoti -» knebinėti
knirkinti —» virkdyti
knirkti, knirzti -» verkti b)
knisas 4 -» nosis
knysčioti -» knaisioti
knisiklis 2 -» snukis 1 ||
knisinėti, knisioti —» knaisioti
k n i s i u s, -ė 2 (kas mėgsta gilintis į smul­
kmenas: T as k. a r c h y v e r a d o d a u g įd o m ių
d a ly k ų ) — ir knyslys menk., rauslys. - Plg-

knibčius
knyslė 4 1. —» snukis 1 H. 2. —>nosis. 3. -» vei­
das 1
knyslys, -ė 4 -» knisius
k n i s t i 1. (snukiu kasti, versti: R a m io ji k ia u ­
lė g ilią š a k n į k n is a flk.)

- rausti

(Š ė m a ip ie v ą

kniaūsti. 2. -»jaukti
knistis - » ieškoti ||
knitėti —» niežėti
kniubas 4 -» kumpas 1
kniūbtelėti -» suklupti 1 ||
kniūbti 1. -» klupti 1. 2. -» linkti 1
kniugždėti -» knibždėti
kniulsis 2 —» uodas
kniuksėti -» verkti d)
kniura b. i —» verksnys
kniurklys, -ė 4 -» verksnys ||
kniurkti —» verkti b)
kniurvėti —» tūnoti
kniūrvinti —» kasti 1
kniurzėti —» verkti č)
knyvė i —» pempė
knopinėti -» vaikščioti g)
knopinti -» eiti 1 i)
knopsoti - » tūnoti
knoti - » lupti 2
knūptelėti -» suklupti ||
knūpti -» klupti 1
ko prv. —» kodėl
k o b i n y s 3b1. (kartis su geležiniu kabliu ga­
r a u s ia ) ,

le: S u

k o b in iu p a s e m k v a n d e n s iš š u lin io )

kebėklis

kablys, kėkšis tarm.
lin u s iš m a r k o s ) , vanagas

( G a is r in is k ) ,

(S u k e k š ių tr a u k ia

-


kompanionas

kobra
prk.

(Su vanagu kibirą išgriebk iš šulinio). 2.

—» kanabėkas

k o b r a 2 (Pietų Azijos gyvatė) - akiniuotė
kobrinėti —» vaikščioti a)
kobrinti —» eiti 1 e)
k o č ė l a s 2 (įrankis drabužiams ir kt. kočio­
ti) - ridinis, apvalainis, valkas, velenas
k o d e k s a s i (įstatymų rinkinys: Baudžia­

masis, civilinis k.) - teisynas
k o d ė l prv. (dėl kurios priežasties: K tu taip

darai?) - dėl ko (Dėl ko rasotas juodbėrėlis?),
ko, kogi (pabrėžiant), kam (Kam neteisybę
sakai?), kamgi (pabrėžiant), kodrin psn.
kodrin prv. —» kodėl
koegzistencija i —» sambūvis
kogas 3 —» kuosa 1
kogi prv. —» kodėl
kojas ištiesti —» mirti 1 ||
kojas kaišioti -» trukdyti 1
kojas kiloti —» šokti 1
kojas kišti —» trukdyti 1
kojas kratyti -» dvėsti 1
kojas laižyti —» pataikauti
kojas nukratyti 1. —» mirti 1 Į|. 2. —>nudvėsti
kojas padžiauti (pastatyti) —» mirti 1 ||
kojas raityti 1. —» bėgti 1 a). 2. —» šokti 1
kojas statyti —» dvėsti 1
kojas sulenkti —» atsisėsti
kojas užriesti —» nudvėsti
kojas užversti 1. —» dvėsti 1. 2. —» nudvėsti
kojenos dgs. i —» naginės ||
kojinis i -» žemys
k o j o k a i dgs. 2 (pagaliai, ant kurių pasisto­
ję vaikai vaikšto) - stypynės, vaikštokai,

kebliai tarm., keiniai taranu, kirkaliai taranu, kuikiai tarm.
kojomis pakežeti —» nudvėsti
k o j o s dgs. l (galūnės vaikščioti: Pirmutinės,
užpakalinės k . ) - kinkos prk., šnek. (Nuo se­
natvės ir kinkos linkti pradėjo), kiškos prk.,
šnek. (Briedžio ilgos k.), rietai prk., šnek., žirgės menk., Žifgtai menk., žirklės prk., menk. (Il­
gos tavo ž. gali toli eiti), balžienos prk., menk.

(Ištiesė čia savo balžienas), kepšės menk.
(Drybso, kepšespastatęs), kavaišos tarm., menk.
kojų nepavilkti —» nuvargti
kokybė

i (tinkamumo, gerumo laipsnis:

Medžiagos, darbo k.) - kokis (Balsių kokio
ir kiekio kitimas), kvalitėtas
kokis 2 —» kokybė
k o k t ū s 4 (širdį pykinantis: K. valgis) šleikštūs (Šleikštu nuo tų barščių), šlykštūs,
grasūs (Grasu į jį pažiūrėti), atgrasūs (At­
grasūs barščiai), atšiužus tarm. (Atšiūžios kir­
mėlės)
kol jng. —» 2 iki
koldūnai dgs. 2 —» mėsėčiai
kolega b. 2 —» draugas
kolegiškas i —> draugiškas
kolekcija i —» rinkinys
kolekcionuoti —» rinkti
kolektyvinis i, kolektyvūs 4 —>2 bendras
kolizija l —>konfliktas
k o l o n a 2 (architektūrinis pastato stulpas:
Muziejaus, teatro kolonos), - pastapas
kolonija i —» naujasėdija
kolonistas, -ė 2 —» naujakurys
koloritingas i —> spalvingas
kolosalūs 4 —> didelis 1
kolosas 2 —>milžinas
komanda i —» įsakymas ||
komanduoti vadovauti
kombinacija i —» derinys
kombinuoti —> derinti 1 ||
komediantas, -ė i -»juokdarys 1
komentuoti —» aiškinti ||
komercija i —» prekyba
komersantas, -ė i —>pirklys
komfortas l —» ištaiga
komfortiškas i - » ištaigus
komikas, -ė i ^juokdarys 1
komiškas i —»juokingas
kompaktiškas i - » ištisas 1
kompanija l —» būrys
kompanionas, -ė 2 1. —» dalininkas. 2. -»
draugas

215


kopija

kompensacija

kompensacija i —> atlyginimas ||
kompensuoti —> atlyginti ||
k o m p l e k s a s 2 (kokių daiktų, reiškinių
visuma: Į v a ir ių p r o b le m ų k .) - samplaika
kompleksija i —> sudėjimas
komplektas 2 —» rinkinys
komplektuoti —> rinkti
komplikuotas i —> sudėtingas
komponentas 2 —> dėmuo
k o m p o s t a s 2 (supūdytos organinės trą­
šos) - pūdinys
kompozicija l —> sandara ||
k o m p r e s a s 2 (šlapias skarulys, dedamas
prie skaudamos vietos: Š iltas, š a lta s k . ) - pa­
vilgas, prievilgas
k o m u n i k a c i j a i (susisiekimo, eismo
keliai) - susisiekimas, kelyba ( L a iv ų k .)
koncentruoti —> telkti
koncepcija i —> sąvoka
kondensuoti —> tirštinti
kondicija l
sąlyga
kone prv. —>beveik
koneveikti keikti
konfesija i tikėjimas
konfigūracija i —>forma
k o n f i s k u o t i (atimti valstybės naudai: K .
tu r tą ) - nusavinti (N. n a m u s ) , rekvizuoti
v

tyniavimas, varžybos, rivalizacija knyg.
k o n k u r e n t a s , -ė 2 (kas konkuruoja su
kuo) - varžovas, rungovas
k o n k u r u o t i (vykdyti konkurenciją: K .
su k u o d ė l r in k o s ) - varžytis, rungtis, lenk­
tyniauti, rivalizūoti knyg., a pakalą varyti
šnek.

konsekvencija i —> išvada
konsekventūs 4 —> nuoseklus
konsonansas i —> harmonija ||
konspektas 2 santrauka
konspiracinis l —> nelegalus 1
konstrukcija i —> sandara ||
konsulas i —> atstovas ||
konsulatas 2 —> atstovybė ||
konsultuotis
tartis 1
kontaktas 2 1. —> sąlytis. 2. —> ryšys 1
kontinentas 2 —>žemynas
kontradikcija i -> prieštara
kontrakcija l —>santrauka
kontraktas 2 —> sutartis ||
kontrastas 2 priešingybė
kontrataka 2 -> priešpuolis
kontroliuoti —> tikrinti
kontrpuollmas 2 —>priešpuolis
kontrrevoliucionierius, -ė 2 —>reakcionierius
k o n tū ra i

dgs. i

(bendri bruožai: P ilie s

k .)

(ppr. karo metu: R . m a is to a ts a r g a s )
konfitūrai dgs. 2 uogienė
k o n f l i k t a s 2 (priešingų jėgų, nuomonių
susirėmimas: G in k lu o ta s k . ) - susidūrimas,

- apribai (A u k š tų u p ė s k r a n tų a .) , apybrai­
ža (T o lu m o je m a ty ti k a ln ų a p y b ra ižo s) ir apybrėža, siluetas (tamsoje esančio daikto kon­

sandūra, susirėmimas, susikirtimas ( A š t­
r u s p r ie š in in k ų s .) , sankirtis knyg., kolizija
konfrontacija i —> akistata
kongresas 2 —>suvažiavimas
konkliūzija i išvada
k o n k r e t ū s 4 (realiaiegzistuojantis,visiš­

kontūzyti —>pritrenkti 1 ||
konvalija i
pakalnutė
konvencija i —>sutartis ||
konventas 2 —> suvažiavimas
konvojus 2 —> sargyba ||
konvulsija i —> traukulys
koordinuoti —> derinti 1 ||
kopa 2 -> kalva ||
k o p ė č i o s dgs. i (kopimo priemonė: P a s i­
s ta tė k o p ė č ia s ir lip a a n t s to g o ) - koptai ir
koptos, lipynės
kopija l —> nuorašas

kai tikslus:

K . p a s iū ly m a s , p a v y z d y s , f a k t a s )

- daiktiškas, dalykiškas, apčiuopiamas,
apibrėžtas
k o n k u r e n c i j a i (varžymasis kurioje
nors srityje:

R e ik ia iš la ik y ti k o n k u r e n c iją

r in k o s s ą ly g o m is )

216

- rungtyniavimas, lenk­

tūrai)


kopinėti

kopinėti —>laipioti
kontrsmugis 2 —» atosmūgis
koptai dgs. 1 1. —> kopėčios. 2. —> pastoliai
kopti —» 1 lipti
koptos dgs. i —» kopėčios
kopūstgalvis, -ė 2 —>kvailys
korailiūoti —>kabėti ||
kordonas 2 —> sargyba ||
korektiškas i -> mandagus
korektyvas 2 —> pataisa
koreliacija i —> ryšys 1
korėtas i —> akytas
korėti —> akyti
korineti —>vaikščioti k)
koringas i, korytas i —> akytas
koryti —> akyti
korpusas 1 1. —>liemuo. 2. —> dalinys
k o r s e t a s 2 (drabužis liemeniui suveržti)
- vystas
kortežas 2 —>palyda
kortuoti —> 1 lošti
korulys 3b—>karulys 1
koruliuoti —> kabėti ||
korus 4 —> akytas
kosala! dgs. 3b—>skrepliai
kosčioti —>kosėti ||
koserė 3a—> gerklė 1 ||
k o s ė t i (spazmiškai garsiai iškvėpti orą: Li­
gonis kosėjo) - kranksi i (su skrepliais) ir
krenkšti, krunkšti ir krankti, krankti,
kvenkšti (Kad pradės kosėti, k - oro neatgau­
na), pliinyti tarm. (smarkiai kosėti); || ne­
smarkiai, tarpais: kosčioti (Vaikasperšalo ir
kosčioja) , kosineti mžb., krankčioti ir krank­
sėti, kranksėti ir krenkšeti, kranksėti,
krunkšeti, kriunėti šnek. ir krunėti šnek.,
kregždeti tarm., kreguoti tarm., kramėnti tarm.,
kvenkšeti tarm., sprengseti (užspringus) ir
springseti, springčioti, sprangseti ir sprangčioti, kriaukšeti (Kriaukšt kažkuo užspringęs)
ir kriaukčioti
kosineti -> kosėti ||
kosmosas l —>visata

kovoti

k o s t i u m a s 2 (drabužių komplektas: Vy­
riškas, moteriškas k.) - eilutė (Jis dėvi išei­
gine eilute), karta ret. (Pasisiūdino naują kar­
tą)
k o s u l y s 3a (kosėjimas: Persišaldžiau ir ga­
vau kosulį) - kriunulys šnek. ir krunulys šnek.,
kriiinas šnek. ir krunąs šnek., krėgas tarm.; II
sprengulys (nuo užspringimo)
k 6 š ė 2 (toks tirštas valgis: Bulvių, ryžių k .) tyrė (Obuolių t.); || pliurzė menk. (skysta,
prasta košė), pliurė menk.; miitė menk. (tirš­
ta košė), makalainė tarm., menk.; čiulčienė
tarm. (bulvių košė), grūdielius tarm. (grūstų
bulvių košė su kanapėmis), ropūtkošė tarm.
košgrūdis i —> grūstuvas
k o š i n y s 3a(filtruotas, koštas skystis) - fil­
tratas
košmaras 2 —> slogutis
k o š t i (valyti skystį per tinklelį ir pan.: K.
pieną, alų, medų) - filtruoti (F. vandenį)
k o š t u v a s 2 (prietaisas košti: Pieno k.) ir koštuvis, filtras
koštuvis 2 —>koštuvas
kotas 3 —> stiebas a)
kotelis 2 -> plunksnakotis
k o t l e t a s 2 (maltos mėsos kepsnys) - mal­
tinis
k o v a 4 (priešųsusidūrimas,susirėmimas:K.
su kryžiuočiais. Stoti į kovą. Kovos laukas) mušis (didelė kova: Oro m.), kautynės (kru­
vina kova: Laimėti durtuvų kautynes), grum­
tynės (ilga ir sunki kova: G. barikadose), ba­
talija psn.; || karas (ginkluotas susidūrimas
tarp valstybių: Ilgas, kruvinas k ), karionė psn.
kovarai s i —> kovas
k o v a s 3 (varnų šeimos paukštis) - kovamis
k o v i n g a s i (linkęs kovoti: K. žmogus) karingas (linkęs kariauti: Karinga tauta),
kaunūs tarm.
k o v o t i (dalyvauti kovoje, mūšyje: K. su
priešais) - kautis (dalyvauti kruvinoje ko­
voje, kautynėse: Kovojo vyras prieš vyrą),
muštis, grumtis (sunkioje kovoje: Ilgaigrū-

217


kovotojas
m ė m ė s s u p r i e š u );

krapaila
|| kariauti (dalyvauti ka­

re), a kraują lieti
kovotojas, -a i —> karys ||
kovukas 2 —>kuosa 1

k o z i r i s i (vyresnė kurios nors formos kor­
ta: L o š i m a s s u k o z ir ia is ) - švietalas (Š v ie ta ­
la is iš r in k ti b ū g n a i) ir švietys
krabždėnti —>krabždėti
k r a b ž d e s y s 3b(krabždėjimo garsas) - ir
krebždesys, skrebesys, brazdesys
k r a b ž d ė t i (išduoti tam tikrą garsą, dras­

kant nagais, braižantis ir pan.: P e lė s k r a b ž ­
d a p o g r in d im is ) - ir krebždėti, skrabeti ir
skrebėti, brazdėti, brėžyti tarm. ( K a ž k a s b rė ­
ž ą u ž d u r ų ) , rabeti tarm., krabždėnti slp.,
( K a ž k a s u ž d u r ų ty lia i k r a b ž d e n o ) ir krebž­
denti slp., skrebenti slp., brazdėnti slp.
krachas 2 —>nusigyvenimas
kragėnti, kraginti —» 2 lošti
kraičioti —» kristi 1
kraigas 4 (ppr. šiaudinio stogo viršus: U žlip o
a n t p a t s to g o k r a ig o ) - kraikas (K r a ik ą s p a ­
lia is a p ip ilk ) , šelmuo ( A n t š e lm e n io g a n d r a i
liz d ą s u s in e š ė ), šerys tarm., čiukuras tarm.
kraiglioti 1. —>painioti. 2. —>rašyti 1 ||
k r a i k a s 4 1. (šiaudai tvartui pakreikti: P a ­
k lo k k r a ik o - tv a r ta s š la p ia s ) - pakraikas,
pakratai ir kratai, pakratalai, draikai, pa­
draikai, paklodas ir paklotas. 2. —» kraigas
kraikyti ->■ draikyti
kraipyti —> sukinėti
kraitė 2 —> krepšys
k r a i t i s 2 (daiktinis nuotakos turtas: K r a it­
v e ž ia i v e ž a m a n o k r a itį) - šarvas tarm.
krakė 2 —>karosas
krūmas 4 —>šašas
kramaūlė 2 -> galva 1
kramčioti —>kramtyti 1
kramė 2 —> galva 1
kramėnti 1. —> eiti 1 b). 2. —> kosėti ||. 3. —>
barti

kramineti ->■vaikščioti a)
kramsėti, kramsnoti —>kramtyti 1

218

kramta 4 —>rūpestis
kramti ->■ šašti
k r a m t y t i 1. (dantimis smulkinti: D u o n ą ,
s ū rį k .) - krimsti (K . rie šu tu s, s a ld a in iu s ) ,
krimsnoti (pamažu) ir kramsnoti, kramsė­
ti (J u o d b ė r is k r a m s i š ie n ą ) , kramčioti; || gar­
siai: grukšėti (A r k ly s g r u k ši a v iž a s ) ir grukšnoti, grumšnoti ( G r u m š n o j a a g u r k ą ) ir
grumšėti, graukšnoti ir graukšėti (G r a u k ši, k o p ū s to k o tą v a lg o ), grunkšėti, triaūnyti
( N e tr ia u n y k ž a l i ų o b u o l i ų ) ;

kietą daiktą:

traškinti ir traškinti, triuškinti (V a ik a i triu š­
k in a s a u s a i n i u s ) , kriaukšėti ( Š u o k a u lą
k r ia u k š t) , kriaukšnoti, kriauškinti, triauš­
kinti ( B e tr ia u š k in a m g e lto n u s r ie š u tė liu s ),
triaukšti, tratinti, žnėkinti prk. 2. —> kan­
džioti. 3. —>valgyti
kramtūs 4 —>kandus 1
kranas 4 —» čiaupas
krankalas 3b, krankas 4 —>kranklys
krankčioti 1. -> krankti 1 ||. 2. —>•kosėti ||
k r a n k e s y s 3b (varnų krankimas) kranksmas ( G ir d ė ti a tle k ia n č ių v a r n ų k .) ,
gvoja tarm.
k r a n k l y s 4 (toks varnų šeimos paukštis:
J u o d i k r a n k lia i k r a n k ė m e d ž iu o s e ) - juod­
varnis, varnas, krankas tarm. ir krankalas
tarm., kranklonas tarm.
kranklonas 2 -> kranklys
kranksėti 1. -> krankti 1 ]|. 2. —>• kosėti ||
kranksmas 4 —> krankesys
kranksėti —>tūnoti
krankšėti —>kosėti ||
kranksi i —>kosėti
k r a n k t i 1. (apie varnų balsą: M a in in in k o
v a r tu o s e v a rn a i k ra n k ia flk.) - gvėti tarm. (V a r­
n o s m e d ž iu o s e g v o ja ); || tarpais: krankčioti,
kranksėti, krunksėti. 2. —> kosėti. 3. —>
knarkti 1

krantą i —>briauna 1
krantas 4 ->■kraštas 1
krantuogė l —>gervuogė
krapaila b. l -> liurbis


krapalioti
krapalioti —>sverdėti
krapčioti, krapenti
lyti a)
krapinėti —>vaikščioti a)
1 krapinti —> eiti 1 b)
2 krapinti —> lyti a)
krapna 4 —>lietus b)
krapnoti —>lyti a)
krapštas b. 2 1.
knibčius. 2. ->■ gaišlys
k r a p š t i k l i s 2 (įrankis krapštyti: Dantų,
pypkės k .) - krapštukas, rakiklis, raktūvas
(didelis), dantrakis (dantims rakti)
krapštinėti —>krapštyti
krapštinetis —>čiupinėtis
k r a p š t y t i (kokiu daiktu knibinėti: K. pyp­
kę, pakaušį) - krapštinėti mžb., rakti, raki­
nėti mžb. (Dantis r.) , naginėti tarm. (Laikrodį
n.), rakštėnti tarm.
krapštytis —>čiupinėtis
1 krapštukas 2 —> krapštiklis
2 krapštukas, -ė 2 1. —> knibčius. 2. —>gaišlys
krapštulys 3b—>knebinys
krapštunas, -ė 2 —> gaišlys
krasė 2 —>kėdė
knistis —>sėsti 1
k r a š t a s 41. (žemės juosta prie upės, eže­
ro ar jūros: Krašte marių antelė krypavo) krantas (Statūs, lėkšti upės krantai), kriau­
šis (status krantas). 2. —>šalis 1
kraštovaizdis l -> gamtovaizdis
kraštuoti —>siūlėti
kraštuiinybė i -> kraštutinumas
kraštutinumas 2 (radikalios pažiūros, priemo­
nės: Nuoseklus žmogus nenukrypsta į kraštu­
tinumus) - kraštutinybė, ekstremizmas
kratai dgs. 4 —>kraikas 1
k r a t e r i s i (ugnikalnio duobė: Iš kraterio
veržiasi lava) - žiomuo ir žiaumuo
kratinys 3b—>mišinys
kratyti 1. ->■ krėsti 1. 2. ->■ drebinti
kratytis —>vengti
kratulys 3b—>drebulys
k r a t u s 4 (kuris krato: K. kelias, vežimas) trankūs, bildūs ir baldus

kregas
kraūgera b. i —> išnaudotojas
kraugerys, -ė 3b 1. —> plėšrūnas 1. 2. —> išnau­
dotojas
kraujačiulpys, -ė 34b—> išnaudotojas
kraują čiulpti —> išnaudoti
kraują gadinti —> erzinti 1
kraują gerti —> išnaudoti
kraujagyslė i —> gysla
kraujalakys, -ė 3,lb—> išnaudotojas
kraują lieti —> kovoti
kraujanosis 2 —> kraujažolė
kraujasiurbys, -ė 34b—> išnaudotojas
kraują siurbti (traukti) —> išnaudoti
k r a u j a ž o l ė l (tokia vaistinė žolė) - kraujanosis, kraujūtis, kruvinžolė, kraujįnin­
kąs, traūkžolė, traukutis, karpytinė tarm.,
nossrava tarm. ir sravanosis tarm., sraujanosis tarm., sravažolė tarm., srėvas tarm., srėvažolė tarm.
kraujininkas 2 —>kraujažolė
kraujo čiulpėjas (gėrėjas, lakėjas, siurbėjas)
—>išnaudotojas
k r a u j o s r u v a i (krauju pasruvusi kūno
vieta: Juoda k .) - pataka (Akies p.)
kraujotaka l —>apytaka
kraujūtis 2 —>kraujažolė
kraulaf dgs. 4 —> krovinys
kraulioti —>dėlioti
kraūpas 4, kraupulys 3b —> drebulys
kraupūs 4 —> baisus
krausiurbys, -ė 3b —> išnaudotojas
kraustyti —>gabenti
kraustuliai dgs. 3a —>baldai
krauti —>dėti
krautuvė i —>parduotuvė
kravūs 4 —>talpus
krebždenti —> krabždėti ||
krebždesys 3b —>krabždesys
krebždėti —>krabždėti
k r e d i t a s 2 (prekių ar pinigų skolinimas)
- patykis (Imtiprekespatykin)
kreditorius, -ė l —>skolintojas
kregas 2 1. — kosulys. 2. b. —>pailsėlis

219


kreguoti
kreguoti —» kosėti ||
kregždažolė 1 1. —>ugniažolė. 2. —>žioveinis
kregžde 4 (nedidelis, vikrus paukštis: Viena k.
pavasario neparneša flk.) - blezdinga (Blez­
dingos šmaižioja pažeme), kregždinga tarm.,
krykštė tarm., s kregždė tarm., kriiigždas (ur­
vinė)
krėgždena i —>šlakas
kregždėtas i —>šlakuotas
kregždėti —» kosėti ||
kreždinga 3b—>kregždė
kreikti —» draikyti
kreipti —>sukti 1
krėis(v)a l —>yda 1
krėis(v)ingas i —>ydingas
krėištis 1. —>priešintis. 2. —» ketinti
krėitėti —>bartis ||
kreivai prv. —» žvairomis
kreivakis, -ė 2 —>žvairakis
kreivakiūoti —>žvairuoti
kreivakojis, -ė 2 —» klišis
kreivalda b. i —» kreivuolis
k r e i v a s 4 1. (netiesus, suklypęs: K. medis,
kelias) - kumpas (K. ir šakotas medis). 2. —>
žvairas. 3. —>šleivas
kreiva vėžė —>atodrėkis
kreivazas, -ė 2 —>kreivuolis
kreivezoti 1. —>kreivoti 1. 2. —>eiti 1 f)
krelvinti —>kreivoti 1
kreivis, -ė 2 —>kreivuolis
kreivys, -ė 4 —> klišis
kreivokšlis, -ė i, kreivokšnis, -ė i —> kreivuo­
lis
kreivomis prv. —> žvairomis
k r e i v o t i 1. (kreivai ką daryti: Senas jautis
vagos nekreivoja flk.) - ir kreivuoti (Ratas
kreivuoja besisukdamas), krelvinti (Jis kreivina siūdamas) , keverzoti (Vaikas jau rai­
des keverzojo), krevezoti, kreivezoti (Vagą
kreivezoja ardamas), kreivuliuoti, krivingiūoti šnek. (Kreivas ratas krivingiuoja). 2.
—> eiti 1 f)
kreivulis, -ė 2 —> kreivuolis

220

krestis
kreivuliuoti 1. —> kreivoti 1. 2. —> eiti 1 f)
k r e i v u o l i s , -ė 2 (kas kreivas, netiesus: K.
kelelis) - kreivis (Toks k. medis), kreivulis,
kreivokšlis (K. berželis) ir kreivokšnis, krei­
vazas menk., kreivuzas menk. (Toks k. lazdy­
nas netiks grėbliakočiui), kreivalda tarm.,
menk., krevėiza tarm., menk.
kreivuoti 1. -» kreivoti 1. 2. —> eiti 1 f)
kreivuzas, -ė 2 —> kreivuolis
krekėsiai dgs. 2 —> krešulys
krekėti 1. ->■ krešėti. 2. -» kriūkti 1
krėkintis —> lakstytis ||
kreklas 4 —» gegnė
krėklis i -» skarmalas 1
kreknoti, kreksėti 1. —> kriūkti 1 . 2 . ^ įuoktis 1 II
krėkti —> krešėti
krėktis ->■ lakstytis ||
krėkulas 3b—> krešulys
krembliauti —> grybauti
kremblys 4 —> grybas
krėna 4 —» paviršiai
krenėti -> braškėti 1
krėnyti -> mušti 1
krenksėti, krenkšėti —> kosėti ||
krenkšti -> kosėti
k r e p š y s 4 (pintas dėklas: Bulvių, grybų k. )
- pintinė (Skalbinių visa p.), krestis (su lan­
ku), krežis (Iš žilvičių nusipyniau krežį) ir
krežulys (Ropių k.), gurbas (Pilną gurbą ba­
ravykų pririnko), kraitė (šiaudinė ar vyteli­
nė), rezgė ir rėgztė, mazginys tarm. (Nuvil­

kau į turgų mazginį kiaušinių)
krėslas 3 1. —> kėdė. 2. -» skersaplautis
kresna 4 —> spirgas
kresnas 4 —> žemas 1
kresnoti —>bėgti 1 c)
k r ė s t i 1. (judinant į šalis versti kristi: K.
obuolius) - purtyti (P. kriaušę), kratyti (K.
aguonas), plūstinti tarm. ir pluskinti tarm.

(Siaudus pluskina, kad grūdai birtų). 2. —>
drėbti 1 .3 .-» tręšti. 4. -» drebinti
krestis 2 1. —> krepšys. 2. —» rėtis ||


krypti

krešėti
k r e š ė t i (stingti kraujui) - ir krėšti, krekė­
ti (Krekančio kraujo klanas) ir krėkti, klėkti, tenėti (Kraujas gyslose tenėjo), virkšti tarm.
k r e š u l y s 3b (sukrešėjusio kraujo masė:
Spjaudo kraujo krešuliais) - krekėsiai, sankrašos (Kraujo s.), iškrašos, tenėsiai, krėkulas (Kraujo krekulai ant grindų), sankrekos, trombas spec.
kretėnti —» eiti 1 b)
kretėti —» drebėti 1
kretilas 3b —» rėtis ||
krevėiza b. i —» kreivuolis
krevezoti —» kreivoti 1
krežėnti —» niežėti
krėžinė i —» butelis ||
krežis 2 —» krepšys
krežulys 3b —» krepšys
kriaukčioti —» kosėti ||
kriauklai dgs. 3 —» griaučiai
kriauklas 3 —» šonkaulis
kriauklė 4 —» kiaukutas 1
kriaukšėti 1. —» kosėti ||. 2. —» kramtyti 1
k r i a u k š l y s 4 (sudžiūvusios duonos kam­
pas: Atsilaužė duonos kriaukšlį) - žiauberė

(Bekramtydamas žiauberę, dantį išsilaužė),
žiaunė (Valgo atsilaužęs duonos žiauną),
griauna tarm., graužlys, briauna šnek., papėntis tarm., skiauberis tarm.
kriaukšnoti —» kramtyti 1 ||
kriaukutas 3a —» kiaukutas 1
kriaunys 4 —» gružlys
kriaūsti —» skresti
kriaušis 2 1. —» skardis 1. 2. —» kraštas 1
kriaušyti —» badyti 1
kriauškinti —» kramtyti 1 ||
kriautė i —» palėpė
kriautis (-ies) b. i —» džiūsna
kriėnyti —» barti ||
k r i j e l i s 2 (prietaisas siūlams vyti: Prieš
metant susukami siūlai į krijelius) - reketūkas, žagiitis, takučiai
kryklė 4 —»1 antis ||
kryksmas 4 —» riksmas 1

krykštauti 1. —» rėkauti. 2. —» džiaugtis ||
krykštė 2 —» kregždė
krykšti 1. —» rėkti 1 |{. 2. —> džiaugtis ||
krikti 1. —» sklisti 2. 2. —» 1 gesti
krykti —» rėkti 1
kriminalas 2 —» nusikaltimas
kriminalinis i, kriminalūs 4 —» nusikalstamas
krimsnoti —» kramtyti 1
krimsti 1. —» kramtyti 1. 2. —» kąsti 1. 3. —»
valgyti. 4. —» barti |[
krimstis 1. —» rūpintis. 2. —»gailėtis. 3. —»bar­

tis II
krioga b. 4 —» pailsėlis
k r i 6 g i s 21. (trikampiu sukalti pagaliai, de­

dami kiaulei ant kaklo, kad per tvorą nelįs­
tų) - žėginis. 2. —» ožys 1 .3 .—» žirgeliai
kriokas i —» arklys č)
kriokauti —» rėkauti
kriokesys 3b 1. —» ūžesys 1. 2. —» verksmas ||
kriokinti 1. —» 1 rikdyti 1 . 2 . —» virkdyti
kriokia b. i —» verksnys
krioklys, -ė 41. —» rėksnys 1. 2. —» verksnys. 3.
—»kn arklys
krioksmas 41. —» riksmas 1.2. —»verksmas ||.
3. —» ūžesys 1
kriokti i —» rėkti 1.2.—» knarkti 1.3. —»verkti
a). 4. —» nešti
kriokulys 3b —» dusulys
kriokuoti —» karkuoti
kriošėti —»tūnoti
kriošti —» senti
krypa 4 —» vingis
k r i p ė 2 (vingiuota, laužtinė linija) - ir kripūtė, vingė, zigzagas (Žaibai zigzagais tvis­
kėjo)
krypinėti —» vaikščioti e)
krypinti —» eiti 1 f)
krypsnis 2 —» kryptis 1
kripšlas 4 —» krislas 1
k r y p t i (į kurią pusę pasiduoti: Vežimas
krypsta į šoną) - šlyti (Siena šlyja į lauko pu­
sę), svirti, linkti, žvilti (Rugių varpos žvyla
prie žemės), klypti

221


kryptis

krovinys

k r y p t i s (-ies) m. 4 1. (judėjimo, slinkimo
linija: Jie ėjo vakarų kryptimi) - ir kryps­
nis, linkmė (Mes pasukome Nemuno lin­
kme), kursas (K. ¡šiaurę). 2. (veikimo, rai­
dos kelias: Įvykių k.) - linkmė, pakraipa
(Netinkama darbo p.), polinkis, pokrypis,
kursas (Politikos k.), linija, tendencija, sro­
ve (Literatūros s.)
krypuoti —> eiti 1 f)
kriputė 2 —> kripė
k r i s l a s 41. (įkritęs kur šapelis: Į akį k. įkri­
to) - ir kripšlas, kritesys (Vanduopilnas kritesių), {kratas. 2. —» truputis
k r i s t i 1. (savo svoriu leistis žemyn: Stam­
būs lašai krito nuo medžių) - pulti (Nuo ar­
klio puoliau), dribti (Putos drimba), lėkti (Iš
medžio lėkė ir susimušė)', || kritineti mžb.,
kraičioti džn., puolineti mžb. 2. —>slūgti. 3.
byrėti 1. 4. ->■ mirti 1. 5. ->■ nudvėsti
kristis (-ies) m. 4 —>lūžis
kritęs (-usi) —>negyvas
kritesiai dgs. 3b 1. —>pakritos. 2. —> pabiros
kritesys 3b —>krislas 1
kritineti
kristi 1 ||
krytis (-ies) m. i
graibštas
k r i t u l i a i dgs. 3b (atmosferos drėgmė, krin­
tanti lietaus ar sniego pavidalu) - dregmenys (Kietieji d. - ledai, kruša, sniegas)
k r i t u 6 1 i a i dgs. 2 (nukritę vaisiai: Surink

sode krituolius)-nx\okr\tos (Čia nekokie
obuoliai -n .)
kritus 4 —>birus 1
kriugauti, kriūguoti —>kriūkti 1
kriūgždas 4 —>kregždė
kriukauti, kriukčioti —>kriūkti 1
kriūkė 2 —>kiaulė 1
kriukimas 2 juokas 1 ||
kriukis 2 lazda
kriuknoti, kriuksėti —> kriūkti 1
kriuksmas 4 —>juokas 1 ||
k r i ū k t i 1. (apie kiaulių balsą: Kiaulės
kriūkia, ėsti nori) kriukauti įst. ir kriugauti
įst., kriūguoti, kriuknoti (tarpais), kriuksėti
-

222

(Kiaulės priėdusios nekriuksi), kriukčioti,
krekseti tarm., kreknoti tarm. (Kreknoja par­
šeliai), krekėti tarm. 2. —>juoktis 1 ||
kriūnas 4 —» kosulys
kriuneti —>kosėti ||
kriunulys 3b —>kosulys
krivingiūoti —>kreivoti 1
krivūlė 2 1. —>lazda ||. 2. —>susirinkimas ||
krivuliai dgs. 2 —>vežimas 1 ||
krivuliuoti —>eiti 1
kryvūoti —>eiti 1 f)
krizė 2 —» lūžis
krizenimas i —» juokas 1 ||
krizenti 1. —>žvengti 1 ||. 2. —>juoktis 1 ||
kryžgatvis i —>sankryža
kryžiai dgs. 2 —» gilės
kryžiaus kelius eiti —>vargti 1
kryžių nešti —>vargti 1
k r y ž k a u l i s i (penki suaugę slanksteliai
dubens kaulų srityje) - kryžius, strenkaulis, melmuo tarm.
kryžkelė i —>sankryža
kryžmuo (-ens) 3b —>strėnos
kronika i —>metraštis
kropa i
apgaulė
kropineti —>vaikščioti a)
kropininkas, -ė i —>apgavikas
kropinti —» eiti 1 b)
kropti 1. —>apgaudinėti. 2. —>eiti 1 b)
k r o s n i a d a n g t ė i (duonkepės krosnies

dangtis: Senė parėmė krosniadangtę liže ir nu­
ėjoprie ratelio) - priegždangtė, ūbašlaitė psn.,
pečdangtė hibr.
krosniakaištis

i (mentelė krosnies
skylei, kaminui užkišti) - kaištis, sklandis,
juška sv.
k r o s n i s (-ies) m. i (kūrenamasis kambario
statinys: Ataušo k ) - pakura šnek. (Pakark
pakurą anksti), žaldas (senovinė molinė
krosnis) ir žaidis, ūbas psn., pečius sv., ka­
kalys sv.; || duonkepis (duonai kepti)
krova 4 —>krovinys
k r o v i n y s 3a (gabenami kur daiktai: Lai­


kručas

vo, vagono k .) - krova (sudėtinis krovinys),
kraulal ( Nuvažiavo su visais krautais), ba­
gažas ( Rankinis b. Siųsti daiktus bagažu).Plg. v a ž t a

kručas, -ė 2 —>1 vagis ||
kručauti —» vagiliauti
k r ū m a i dgs. i (jaunų, tankių medelių miš­
kelis: Sužėlė tankūs k.) - krūmokšniai (men­
ki krūmai), krūmynas (Išpuolė iš krūmyno
vilkas) ir krūmyne (krūmais apaugusi vie­
ta), kerai (Užaugopieva kerais), kerynas (Ke­
ryne šarka lizdą susikrovė) ir kerynė, brūz­
gai (tankūs krūmai), brūzgynas (B. tankus

kaip šepetys), virbynas, žabynas, čiužynas
tarm. (Tvankos medžiais ir čiužynais užaugu­
sios), kuitis tarm. (Šernas įlindo į kuitį) ir
skultis tarm., kūlynas tarm. (Karves gano kū­
lynuose), rykštynas tarm., šatiymas tarm. (Tik
beišlindau iš to šatryno), šabakštynas šnek.,
šepšynas tarm., šiugždynas tarm., šiušynas
tarm., žabarija tarm. (Nėr ten doro miško vienos žabarijos), žarynas tarm.
k r ū m a s i (medelis, kurio šakos eina tie­
siog iš žemės: Karklų, rožių, serbentų k.) keras (Aviečių k.), krūmokšnis (menkas
krūmas: Sode k. išaugo), krūmėkšlis tarm.,
kerokšlis ir kerėkšlis, kerokšnis, kerėža tarm.
(žemas, išsišakojęs), pufkšlis tarm. (Visapie­

va apaugo purkšliais)
krūmėkšlis i —> krūmas
krūmynas i —» krūmai
krūminė i —» degtinė ||
krūmyne 2, krūmokšniai dgs. i —» krūmai
krūmokšnis i —» krūmas
krumslys 4 —» grumstas
krumuogė i —» gervuogė
krūmūoti —» keroti
krunąs 4 —» kosulys
krunėti -» kosėti ||
krunksėti —» krankti 1 ||
krunkšėti —» kosėti ||
krunkšti, krunkti —» kosėti
krunulys 3b—» kosulys

kruviną matyti

kruopa 2, kruopelė 2 —» truputis ||
kruopšti —» dirbti 2
kruopštūs 4 —» stropus
kruoslas 3 —» blakstiena
krūpauti —>bijoti
k r ū p č i o t i 1. (tarpais sudrebėti: K iš bai­
mės) - ir krūpsėti, virpčioti (Jo lūpos, smak­
ras virpčiojo), šiūrpčioti. 2. —» bijoti
krūpė 2, krupis 2 —» rupūžė
krūpsa b. 2 —» bailys
krūpsėti -» krūpčioti 1
krūpštinėti —» vaikščioti a)
krūpštinti —» eiti 1 b)
krūptelėti —» išsigąsti ||
krūpti —» šašti
krupūs 4 —» bailus
krūsmeta l —» krūva 1
krūsnis (-ies) m. i —» krūva 1
k r u š a 4 (ledų krituliai: Didelė k.) - ledai
(L. kaip žirniai krinta), ledamušis (L. išmu­
šė javus)
krūša 4 —» spūstis
krušėklis 2 —» grūstuvas
krušnūs 4 —»trapus
krūšti 1. —» grūsti 1. 2 . —» valgyti b). 3 . —>
mušti 1
kruštynės dgs. 2 —» muštynės
krūštis (-ies) m. 4 —» spūstis
kruštūvas 2 —» grūstuvas
krutėti 1. —»judėti 1. 2 . —» dirbti 2 ||. 3 . —» eiti
1 b). 4. —» gyventi 1
krūtinti —»judinti 1
krutulys, -ė 3b—» nenuorama
krutuliūoti —»judėti 1 ||
krutūs 4 1. —»judrus. 2 . -» darbštus
k r ū v a 41. (kas į vieną vietą sudėta: K mal­
kų, žemių, knygų) - malka (M. medžių, kny­
gų), rietuvė (tvarkingai sudėtų malkų krū­
va) ir rieklė, šūsnis (S. sniego, laikraščių),
šūltis tarm., krūsnis (krūva akmenų) ir krūs­
meta tarm. 2 . —>būrys. 3 . —» daugybė
kruvinakis, -ė l —» žiauruolis
krūviną matyti —» nekęsti

223


kruvina pirtis

kukuris

kruvina pirtis —> žudynės
kruviną prakaitą lakti (traukti) —>išnaudoti
kruvinas 3b—> raudonas
krūvinė 2, kruvinoji (-osios) —> dizenterija
kruvinžolė i —> kraujažolė
krūvoje prv. —> kartu
krūvuotis —>buriuotis
kruzėnti -> žvengti 1 ||
k u b i l a s 3b (didelis medinis indas: K. ko­
pūstų, miltų) - statinė (Priraugė statinę ko­
pūstų)
kūbrinėti -> vaikščioti d)
kubrinti —> eiti 1 e)
kūbrys 4 1. ->■ viršukalnė. 2. kupra
kūčiūkas 2 -> prėskutis
kūčkailis i —>avikailis
kudakinti, kudakoti, kudakuoti —>katėti 1
kudašių nešti 1. -> bėgti la). 2. —> sprukti
kudašius 2 —>plaukai ||
kūdikis i -> vaikas
kūdikystė 2 -> vaikystė
kūdra i ->■tvenkinys
kuduliuoti —>bėgti 1 a)
kūginys y -> tvartas
kūgis i ->■kupeta 1
kugždėnti -> kalbėti d) ||
kugždesys 3b-> šnibždesys
kugždėti 1. ->■kalbėti d). 2. ->■knibždėti
kūika i —>kumelė a)
kūikiai dgs. i
kojokai
kūikis i -> lazda
k u i l y s 4 (kiaulių patinas) - tekis, meitėlis
šnek., paršas šnek., intrius sv.
kuinas 2 —> arklys č)
kuisinti —> eiti 1 b)
kuisis 2 —> uodas
kūisytis —> kasytis
kuisnoti —> bėgti 1 b)
kuisti 1. —>ieškoti ||. 2. —>kapstyti. 3. —>bėgti
1 a). 4. ->■jaukti
kuita 4 —> knebinys
kuitis 2 -> krūmai
kūjagalvis 2 ->■buožgalvis
—

224

>

kūjelis 2 —>plaktukas 1
k ū j i s i (didelio plaktuko formos įrankis
kalti, skaldyti: Kalvį k. peni flk.) - plaktas
(Su plaktu geležį ploja), plaktuvas, pasekelis tarm.; || luūkas (žuvims pritrenkti po le­
du)
kūjūkas 2 —>buožgalvis
kūkalis 2 -> raugė
kukąs 2 ->■ paršas 1
kukauti -> rėkauti
k u k č i o t i (verkti su staigiais atokvėpiais:
K. su ašaromis) kukčioti slp. (Ko verki, ko
kukčioji?) ir kuksėti slp., kukėnti slp. (Lopšį
užgulus kukeno bobelė), kuknoti slp., gaikčioti stp. (Gaikčioja, negalėdamas žodžio iš­
tarti), gokčioti stp. (Gokčiodama verkė),
striūbauti (su ašaromis) ir sriūbauti, trukauti
kukdyti —>virkdyti
kukėlis 2 -> plaktukas 1
kukėnti 1. —»juoktis 1 ||. 2. —> kūkčioti
kukėti —>juoktis 1
kūkinti 1. —>mušti 1 a). 2. —>gerti b)
kukis 2 1. —>kablys 1. 2. —>niuksas
kuklys, -ė 4 —>šykštuolis
kūklyti —>mušti 1
kuklūs 4 —>drovus
kuknoti, kukseti -> kūkčioti
kukštera 1 1. —>kupra. 2. —>našta. 3. —>kup­
rinė
kūkštinti —>raginti 1
kūkštis 2 —> kupeta 1
kukštūoti 1. -> judėti 1. 2. -> rengti 2 ||
kūkti -> linkti 1
kukulainės dgs. 2 —> akys
kukulakis, -ė 2 —> išplėstakis
k u k u l i s 2 (tešlos gumulėlis: Kukulių sriu­
ba) - gružūlis, kankolas (Skanius kanka­
lus rijo), parpelis tarm. (Tarkuotų bulviųparpeliai)
kukūrbezdis i, kukūrdvelkis l —> pumpotaukšlis
kukuris 2 —> kupra
-


kumpti

kukutis

kukutis 2 - » lukutis
kūkutis 2 -» paršas 1
kūkūžė 1 1. -» gegutė. 2. -» rupužė
kūlarda l -» uolaskėlė
kuldenti 1. -> eiti 1 č). 2. -» bėgti 1 b)
k ū 1 e 4 (medinis įrankis kalti, skelti:
kūle
baslį kala) - tvokle (Su tokia tvokle gali ir
jautį užmušti), boba šnek., miėtkalis (mietui
kalti), miėtmušis (Pakaukšnok su mietmušiu, ir ištrauksi geležį)
kūlėnas i -» balžienas
k ū l ė s dgs. 4 (javų grybas parazitas: Kviečiuo­
se daug kūlių) piešos tarm., svilės tarm., svi­
lintai
kūlgrauža b. i -» akmenskaldys
kūlgrinda i -> kelias 1 ||
kuliais prv. —» galvotrūkčiais
kūliavirsčia prv. —» galvotrūkčiais
kūlymas i -> žolė ||
kūlynas i -> krūmai
kūlis 2 -» akmuo
kulkšnis (-ies) m. 4 -> gurnas
kulkšniūoti, kulkšnoti —> eiti 1 b)
kulkštymas i, kulkš tinas 3b—» gurnas
kulminacija i -> viršūnė 2
kūlmušys, -ė 3b-» akmenskaldys
k u l n a s 41. (kojos pėdos užpakalinė dalis:
ita to kulną nutrynė. Beeidamas kulnus primušiau) - pentis (Įsidūriaupentį). 2. -» ar­
klys č). 3. -» kelis
kulnelis 2 —> gurnas
kulniuoti -» eiti 1 b)
kulnų nepavilkti -> nuvargti
kulnus raityti -» bėgti 1 a)
kulsnoti -> eiti 1 b)
kulstyklė 2 -> bruktuvė
kulšis (-ies) m. i —» šlaunis
kūltena b. i —> arklys d); kumelė b)
kulti 1. -» mušti 1. 2. -> daužti 1
kūltis 1. -» išdykauti. 2. ^ lakstytis ||
k ū 11 u p i s l (toks paukštis giesmininkas)
- akmėnė, girnakalys, tekūtis, antūkas
kultuvas 3a -» spragilas
-

k u l t u v ė 3a(lentelė skalbiniams velėti: Be­
velėjant net k. perskilo) - veletuvė ir velėklė,

skalbtuvė, plaktuve tarm.
kūlvartas l -» karvelis ||
kūlvirsčia prv. —> galvotrūkčiais
kulzas 4 -> šlubas
kulziūoti -» šlubuoti
kulzius, -ė 2 1. -> šlubis. 2. -> neūžauga
kumbrinėti -> vaikščioti d)
kumbrinti —>eiti 1 e)
kumbrintis kūprintis
1 kumbrys 4 —> kupra
2 kumbrys, -ė 4 -» kuprys
kumėldėlė i -> dėlė ||
k u m e l ė 2 (arklių patelė) - ašva psn.; a) pras­
ta, liesa kumelė: kumelšė, kumėlpalaikė, kevė (Su raiša kėve toli nenujosi), kivyna tarm.,
klūika tarm., kūika tarm. (Sudžiūvęs kaip dva­
ro k.), lupena tarm., kabalda tarm., skrabė,
šlūika tarm.; b) rambi: rambė šnek., kūltena
šnek.; c) lengvos bėgsenos: bėgūnė, ristokė,
ristūne; č) pagal plauką žr. a r k 1y s ė)
kumelys 3b—» eržilas
kumeliuotis -> vaikuotis ||
kumėlpalaikė l, kumelšė 2 -» kumelė a)
kumėltvinkė i —> 1 burbulis 1
kumėluogė l -» vilkauogė
kumpakaklis 2 —> garnys 1
kumpanagis 2 -> 1 vagis
k u m p a n o s i s , -ė 2 (kas su kumpa nosimi:
K. senis) ir kumpnosa, dalgianosis šnek.,
gembnosa šnek., knabanosis šnek., knabis
šnek., knebnosa šnek.
k u m p a s 4 1. (lenktas žemyn: K. vanago
snapas) - knerptas, kniubas (Kniuba nosis).
2. -» kreivas 1
kumpinėti -» vaikščioti d)
kumpinti 1. —>lenkti 1. 2. -> eiti 1 e)
kumpis 2 —» šlaunis
kumpnagis, -ė 2 —» 1 vagis
kumpnosa 2 -> kumpanosis
kumpsoti —>tūnoti
kumpti —» linkti 1
-

225


liumpuoti

kumpūoti 1. —>eiti 1 e). 2. —>svyruoti 1
kumpus nagus (pirštus) turėti —>vogti
kumščiuoti —>mušti 1 b)
kumštinė l —>niuksas
kumštynės dgs. 2 —> muštynės
kumštį rodyti —» grasinti
kūneti —>tukti 1
kunige l —>dieglys
kunigysta 2 —» baudžiava
kunigiškis, -ė 2 —>baudžiauninkas
kūningas i —» riebus 1
kūniškas i —>materialus
kunksoti —>tūnoti
kunkulas 3b—>burbulas
kunkuliuoti sv ir ti 1 ||
kunoda 2 bulvė
kuodą įkišti —>įsipainioti
kuodas 4 —» plaukai ||
k u o d y s 4 (kuoduotasis vieversys) - sąšla­
vųkė
kuoduoti —>mušti 1
kuoduotis —» didžiuotis
1 kūogė i —>kupeta 1
2 kuogė 2 —» galva
k u o j a i (karpinių šeimos žuvis) - mėkšras,
raudė, bruišė tarm., brunšė tarm., žiežulė tarm.
kuoka 1 1. —> vėzdas. 2. b. —> žioplys
kuokas i —»vėzdas
kuokinė 2 —>vakaronė
kuokineti —» vaikščioti g)
kuokinti —» eiti 1 n)
kuokštas i —» gabana
kuoktelėti —>išprotėti ||
kuolas 4 1. —> baslys 1. 2. —> liurbis
kūolinga i —> žiurlys
kuolu varomas —» nerangus
kuomet prv. —> 2 kada
kuopa 1 1. ->■būrys. 2. —>susirinkimas ||. 3- —>
guba
kuopelė 2 —» būrelis
kuopynė i —>guba
kuopti 1. —» švarinti 1 .2 .—»valyti 1.3. —» val­
gyti b). 4. —>vogti. 5. —>bėgti 1 a)

226

kupris

kūopuotis —» buriuotis
kuoras 2 1. —> bokštas. 2. —> guba
k u o s a i 1. (varnų šeimos paukštis: G re ita
k d a u s o s n a lė k ti flk.) - kovukas, kūosvarnis, varnelė, kiaukė tarm. ir kniaukė tarm., kogas tarm. 2. b. —» žioplys
kuosineti —»vaikščioti i)
kuosinti —» eiti 1 n)
kūosvamis i —» kuosa 1
kūpelė i —» guba
k u p e t a 1 1. (šieno, šiaudų krūva: Š ie n o k u ­
p e t a s p e r lijo ) - ir kupetys, kupstas ir kups­
tis (P la u k a i n e ly g in a n t š ie n o k .) , kūkštis tarm.
(S ie n ą s u k r a u s im į k u k š č iu s ) , kupsna tarm.
(nedidelė: I š k r a ty k it š ie n ą iš k u p s n ų ) , kaugė
(nedidelė) ir kiaugė, kūogė tarm., stirta (di­
dėlė), kūgis (S u k ra u ta s d id e lis š ia u d ų k ) , ža­
gas tarm. ( Ž a d a s k a ip ž., o d o v is k a ip n a g a s
flk.). 2. -» guba. 3. -» būrys
kūpėti —» virti 1 ||
kupetys 3b—» kupeta 1
kupetūotis —» buriuotis
kupinas 3b—» pilnas 1
kuplūs 4 1. —»vešlus. 2. —> šakotas
kupolas i —» bokštas ||
k u p r a 4 (atsikišusi nugaros dalis: K a tė k u p ­
rą s t a t o ) - kukštera (S e n is į k u k š te r ą s u s i­
m e tę s ) , gūbrys (N e š a a n t g ū b r io u ž s id ė ję s
m a i š ą ) , kukūris tarm. (V a ik ą a n tk u k u r i ų n e ­
š a ) , kumbrys tarm., kūbrys tarm.
kuprą ištaisyti —> primušti
k u p r i n ė 2 (kelionės maišelis, nešamas ant
nugaros: K a r e iv io k . ) - kukštera (V is a s tu r ­
ta s k u k štero j)', || veršenikė (veršio odos)
kūprinėti —» vaikščioti d)
kūprinti -» eiti 1 e)
k ū p r i n t i s (lenktis į kuprą: J o n u g a ra k ū p r in a s i) - gūbrintis, gūžtis (trauktis į krūvą:
J is g ū ž ia s i iš š a lč i o ir b a i m ė s ) , gaūžtis (N e sig a u ž k , tie s ia i s ė d ė k ) , gunglintis tarm., gūgintis tarm. ( G u g in a s i k a ip s e n is ) , kumbrintis tarm.
kupris 2 —» plakis


kuprys

k u p r y s , -e4 (kas su kupra: Pasikinkė tokį
kuprį arklį) - ir kuprius (Netekėsiu už to kup­
riaus), kupročius šnek., kumbrys tarm.
kuprius, -ė 2, kupročius 2 —» kuprys
kupsna 4 —» kupeta 1
kūpsoti -» riogsoti 2
k u p s t a s 4 1. (nedidelis žemės iškilimas:
M a ž a s k. d id e lį v e ž im ą ve rč ia flk.) - kemsas
(S a m a n ų k .) ir kemzras tarm., kęsas; || kur­
miarausis (kurmio išraustas), kūrmiakupstis, kupuma tarm. ( K u r m ia i p r ir a u s ė k u p u rn ų ) . 2. -» kupeta 1. 3. -» guba
kupstynė 2 —> pieva ||
kupstis 2 —> kupeta 1
kupstuoti —> banguoti
kupuma i —> kupstas 1 ||
kuragalys 3“b—> nuodėgulys
kuratorius, -ė i —> globėjas
k u r a p k a 2 (fazanų šeimos paukštis: P a s i­
s lė p ė k a ip k s n ie g e ) - čerėkšlė tarm.
kurčias 4 —> abejingas
kurčiokas, -ė 2 —> kurčius
k u r č i u s 2 (kas kurčias ar neprigirdi: S u
k u r č iu m s u n k u s u s ik a lb ė ti) - kurtinys, kurtaūsis (K u r ta u s io n e p r is iš a u k s i), apkurtėlis,
apkurtaūsis, pakuftėlis (kas neprigirdi: S u
tu o p a k u r tė liu n e su sišn e k ė si), kurčiokas tarm.,
tubausis tarm.
kūrėjas, -a i —> steigėjas ||
kurėklis 2 —» pagaikštis
kūrėlis l 1. -» vėzdas. 2. -» vargas
kūrenti —> deginti
kūrentis i —> degti 1
kūryba i -» darbas 2
kūrybingas i -» darbštus ||
k ū r i n y s 3a 1. (sukurta, sutverta būtybė) padaras (P r iv is o v is o k ių p a d a r ų . V eln io p . ) ,
sutvėrimas ntk. (G y v a s , p i k t a s s .) , tvarinys
ntk. ( G a m t o s tv a rin ia i). 2. —
» veikalas
kuriozas 2 —» atsitikimas ||
kurioziškas i - » juokingas
kurjeris, -ė i —> pasiuntinys 1
kurkė i —> kalakutė

kušlas

kurkinas 3b->■kalakutas
kurkinys 3b—>siuvinys 1
karklelis 2 —>karvelis ||
k u r k l y s 4 (toks svirplių šeimos vabzdys) turklys, turkūtis tarm., parplys tarm. ir pur­
plys tarm.
kurkolas i —>gumulas
kurksoti —>tūnoti
kurkti 1. —>kvarkti. 2. —>siūti 1
kurkulas 3b—> gumulas
kurkūlinti —>siūti 1
kurkuliūoti —>kvarkti
kurkūoti 1. ->■ kvarkti. 2. ->■ murkti 1
kurmiakupstis i, kurmiarausis i —>kupstas 1 1|
kufmulti 1. —>vynioti ||. 2. —>rengti 2 ||
kurnakuliais prv. —>galvotrūkčiais
kurnėti —>bėgti 1 a)
k u r o r t a s l (vieta, kurioje yra gamtinių gy­
domųjų priemonių) - vasarvietė
kurpės dgs. i —>batai
kurpinys 3b1. ->■ lopas. 2. ->■ siuvinys 1
kurpyti —>lopyti
kurpius, -ė 2, kurpsiuvys, -e 3b—>batsiuvys
kurpti 1. —>lopyti. 2. —>siūti 1
kursas i —>kryptis 1,2
kufsti —>tilti
k u r s t y t i (raginti ppr. nusikalstamai veik­
lai: Neapykantą, kerštą, karą k.) - siundyti
(piktai: Siundo šunis), pjudyti prk.
kurtaūsis, -ė 2 —>kurčius
kurtėtis —>peikėtis
kurti 1. —>degti 2. 2. —>steigti 1. 3. —>daryti
1. 4.
bėgti 1 a)
kurtinantis (-ti) —>garsus 1
1 kurtinys 3b1. —> 2 aukštinis. 2. —» kalėjimas.
3. —>tyla
2 kurtinys, -ė 3b—>kurčius
kuruoti —>globoti
kušti —>sveikti
kušėti 1. —>judėti 1. 2. —>knibždėti
kušinti 1. —»judinti 1. 2. —>liesti
kuškis 2 —» gabana
kušlas 4 —>aklas 1 ||

227


kušlinėti

kvaisti

kušlinėti -> vaikščioti j)
kūšlinti 1. -» akinti 1 ||. 2. —> eiti 1 p)
kušlius, -ė 2 -> neregys
kuštėnti -» kalbėti d) ||
kuštėti —>•kalbėti d)
kuštom(is) prv. -> šnibždom(is)
kuštulys 3b-» šnibždesys
k u t a s 4 (kabantis drabužio papuošalas: S/crzra s u k u ta is )

- spurgas

(S ta ltie s ė s sp u rg a i)

kūtė 2 —>■tvartas
k u t e n t i (liesti jautrias kūno vietas: K . p a ­
d u s ) - ir kutinti, kirbinti šnek. ( N e k ir b in k p o

katulti tarm., katua u s is k a tu liu o ja ) , ka-

p a ž a s t ų - b ija u k u tu lio ) ,

liuoti tarm. (S u s m ilg a
čiulti tarm. (N e k a č iu lk ,
kutinti —» kutenti
kūtrinti -» raginti 1
kutriis 4 —» vikrus

b ija u k a č iu lio )

k u t u l y s 3b(kutenimas: N e k u te n k , b ija u k u ­
tu lio ) - ir katulys tarm., kačiulys tarm.
kūtvėla b. i -» pasišiaušėlis ||
kuždėti -» drebėti 1
kūzė b. 2 -> arklys
kuždenti -» kalbėti d) ||
kuždesys 3b—>• šnibždesys
kuždėti -> kalbėti d)
kuždom(is) prv. -> šnibždom(is)
kužėti -» knibždėti
kvaikti -» svaigti
k v a i l a s 4 1. (menko proto, išmanymo: K
ž m o g u s . K v a ilo s k a lb o s ) - paikas (švelniau:
P r a p u ld e i v a in ik ė lį p e r s a v o p a i k ą p r o tu ž ė lį) ;

kvaišas (K a lb i k a ip k ) , aplamas tarm. (A . b u ­
vo, a. p a li k s ) , dvakas tarm., kvėšas tarm., a
maišu trenktas, be vieno šulo šnek. 2. -» be­
prasmiškas ||
k v a i 1 ė t i (darytis kvailam. Į s e n a tv ę ė m ė
k .) - ir kvailti, paikti ir paikėti, beprotėti,
kvaišti ir kvaišėti, klalkti (P rislė g ta b a im ė s ,

glūmti ( G a lv a n u o r ū p e s ­
č ių g lu m s ta ) , mišti (Jis p r a d e d a m isti, d a u g
n u k a lb a ) , dūiti tarm., dvakti tarm., kluikti
tarm., somti tarm.

j i tie s io g k la i k o ) ,

228

kvailybė 1 1. -» kvailystė. 2. -» nesąmonė ||
k v a i l i n t i (daryti kvailą, vadinti kvailu: K i­
tu s k v a ilin a , o p a t s n ie k o n e iš m a n o ) - pai­
kinti (P a ts b ū d a m a s p a ik a s , k itu s p a i k i n a ) ,
mulkinti (T a m s iu s ž m o n e s m .)
k v a i l i o t i (kvailai elgtis: N e k v a ilio k , b ū k
r i m t e s n i s ) - paikti (J a u n u o m e n ė p a ik o ) , paikioti (P a ik io ja k a ip d rig n ių u ž ė d ę s ) , bepročiūoti (K o č ia b e p ro č iu o ji, e ik ša lin !), niekūoti tarm. (J o m s d a in u o ja n t, b e r n e lia i n ie k a v o ),
mukšiūoti tarm., a laukais (iš galvos) eiti,
iš galvos kraustytis. -P lg . iš d y k a u t i
k v a i 1 y s, -ė 4 (menk. menko proto, išmany­
mo žmogus: B ė d a s u k v a iliu ba rtis, s u p li k u
p e š t i s flk.) - kvaiša menk. (T o k s j a u k., n ie k o
n e s u p r a n ta ) ir kvaišys menk., paikšas menk.
( Č ia reik ia ž m o g a u s su g a lv a , o n e to k i o p a i k šo)

ir paikius

menk.,

mulkis

menk. ( G i r t o

idiotas,
neišmanėlis (T a ip tik n. g a li k a lb ė ti) , nenūovoka (N e re g ė ja u to k io n e n u o v o k o s ), nenūojėga tarm., kopūstgalvis šnek., pūodgalvis šnek., vištagaivis šnek., arkliagaivis šnek.,
besmegenis šnek., begalvis šnek., bukapro­
tis, tuščiagalvis, avigalvis šnek., avidvakas
šnek., aplamis tarm., duogas tarm., niek. ir duokas tarm., niek., dvokia tarm., niek., kaušyla
tarm., niek., klaika tarm., menk. ir klaikšis tarm.,
niek., klūika tarm., niek. ir kluikšas tarm., niek.,
knioša tarm., niek., kvėša tarm., niek., Ūlpis
tarm., niek., apuokas prk., menk., asilas prk.,
niek., aūlas prk., niek., avinas prk., niek., avis
prk., menk., kaušas prk., niek., višta prk., niek.,
žąsis prk., niek., a asilo (arklio, avino) galva,
vėdarų mulkis šnek. - Plg. b e p r o t i s ,
puskvailis, si l pnaprotis
k v a i l y s t ė 2 (kvailas elgesys, darbas: N e ­
d a r y k k v a ily s č ių ) - ir kvailybė, neišmintis,
beprotystė (L e is tis to k io je a u d r o je į jū r ą b ū ­
tų b .) ir beprotybė, paikystė ir paikybė, aplamystė tarm. - Plg. n e s ą m o n ė
kvailti -» kvailėti
kvaisti -» svaigti
d o v a n a , m u l k i o d ž ia u g s m a s flk.);


kviauksėti

kvaiša

kvaiša b. l —» kvailys
kvaišas 4 —» kvailas 1
kvaišeti —» kvailėti
kvaišinėti —» vaikščioti i)
1 kvaišinti —» svaiginti
2 kvaišinti —» eiti 1 n)
kvaišys, - e 4 - > kvailys
kvaištelėti —» išprotėti ||
kvalšti 1. —» kvailėti. 2. —» svaigti
kvaitinėti —» vaikščioti i)
kvaltinti —» svaiginti
kvaitulys 3b 1. —» svaigulys. 2. —» kaitulys
kvakėti, kvaknoti —»juoktis 1
kvaksėti —» tūnoti
kvakšė 2, kvakši ė 2 -» perekšlė
kvalitėtas 2 —» kokybė
kvanka b. l —» žioplys
kvanklineti —» vaikščioti i)
kvanklinti —» eiti 1 n)
kvanksoti —» tūnoti
kvantitėtas 2 -» kiekybė
k v a p a s 4 (kas užuodžiama: Gė/ių, m/ifco
k . ) - i r kvapsnis, dvakas, aromatas (malo­
nus kvapas: A r b a to s a .)
kvapingas l, kvapnūs 4 -» kvapus
kvapsnis (-ies) m. 4 —» kvapas
k v a p ū s 4 (malonaus kvapo: AVapi fazva) ir kvapnūs, kvapingas stp., kvipnūs (K . v y ­

gardžiakvapis, saldžiakvapis, aroma­
tingas
k v a r c a s i (toks mineralas) - pūtnagas
kvarklė 4 —» varlė
kvarklintis —» sėsti 1
kvarksėti —» tūnoti
kvarkšlė 4 —» perekšlė
kvarkšti —» kvarkti
n a s ),

k v a r k t i (apie varlių balsą: V arlės k v a r k ia
p r ie š lie tų ) - ir kvarkšti, kurkti (P e lk ė je k u r ­
k ė š i m t a i v a r lių ), turkti, kurkūoti (ištisai) ir

kurkuliūoti, parpti tarm., tūtuoti tarm.
kvaršatis (-ies) m. l —» rūpestis
k v a r š i n t i (neduoti ramybės: N e k v a r š in k
m a n ę s s u s a v o p r a š y m a is ) -

balzginti

(Jis tik

g a lv a s k itie m s b a lz g in a ),

gižėnti tarm., grizinti

tarm. (G r iz in a m a n e k a ip m e d in iu p j ū k l u ) ,

kvėšinti tarm., suėsti tarm. (V ie n a s k ita m g a l ­
v a s s u o s ia ) , a ausis ūžti
kvaršti —» rūpintis
kvatojimas 1 —»juokas 1
kvatoti —»juoktis 1
kvaukė l —» galva 1
kvėkšijte, -e 4 1. -» rėksnys. 2. —» verksnys ||
kvėkšti 1. —» rėkti 1 ||. 2. —» verkti b)
kvemptis -» kniaubtis
kvenkšėti, kvenkšti —» kosėti
kvėpa b. i —» pailsėlis
kvepalai dgs. 3b(aromatiniai skysčiai) - parfu­
mai
kvepinti —» uostyti
kvėptelėti —» atsikvėpti 1 ||
kvėptis —» vadėtis
k v ė p u o t i (įkvėpti ir iškvėpti orą: S u n k ia i,
g ilia i A:.) - alsuoti ( L ig o n is v o s a ls u o ja ) , dū­
suoti (sunkiai) ir dūsauti, dvasūoti tarm. ir
dvėsuoti tarm. (D u s u lin g a m o te r is v o s d v ė s u o ja ) ; || pailsus, garsiai kvėpuoti: šniokš­
tuoti, šniokšti ( T ik š n io k š č ia u ž d u s ę s ž m o ­
g e lis ) , pūkštuoti (Jis p a m a ž u p a k y l a , p ū k š tu o ja , s te n a ) , pukšti ( T i k p ū k š č i a e id a m a s ,
d ū s t a ) , pūtuoti, pūškuoti, šnopuoti, šnarpuoti, švankšti, troškuoti, aipūoti tarm.,
dvėlūoti tarm., dvokūoti tarm., sintėti tarm.,
svėpuoti tarm., švykšti tarm., ŠvykŠtuoti tarm.;
trūkuoti (traukant šonus: T r ū k u o ja p a i l s ę s
a r k ly s ) , dumpliuoti; lekuoti (iškišus liežu­
vį: Š u o p a il s ę s tik l e k u o j a ) ’, žiopuoti (išsižiojus: Z io p u o j a

ž u v is, iš tr a u k ta iš v a n d e n s ) ,

dvasią (orą) gaudyti
kvėpūta b. l —» pailsėlis
kverkšti, kverkti —» verkti b)
kvėša b. l —» kvailys
kvėšas 3 —» kvailas 1
kvėšineti —» vaikščioti i)
kvėšinti -» eiti 1 n)
kvėžti -» skursti 2
kviaukčioti, kviauksėti —» kniaukti 1 ||
a

229


kviaukti

kviaukti —>•kniaukti 1
k v i e č i a i dgs. 4 (javai, iš kurių miltų kepa­
mas pyragas) - pūrai tarm. (žieminiai kvie­
čiai)
k v i e s t i (prašyti, siūlyti ateiti: K . į sv e č iu s,
į v e s tu v e s ) - vadinti ( N e v a d in ta m sv e č iu i nėra
v ie to s ), prašyti (P. d ra u g ą į s v e č iu s ) , šaukti
(su būtinumo atspalviu: S. į žygį, į k o vą )', ||
angažuoti spec. (pagal sutartį)
kvietalnis 2 —>•pyragas
kvietienojas i —>■stiebas 1 b)
kvykauti 1. —>•žviegti 1 ||. 2. —>rėkauti ||
kvykčioti —>•žviegti 1 ||
kvykesys 3b1. —>•žviegesys 1. 2. —>•riksmas 1 ||
kvykimas 2 —>•žviegesys 1
kvykinti 1. —>•žvigdyti 1. 2. —>• rikdyti 1 ||
kvyklys, -ė 4 —>•rėksnys ||

230

kvosti

kvykseti —>• žviegti 1 ||
kvyksmas 4 1. —>•žviegesys 1. 2. —>•riksmas
kvyktelėti 1. —>•sužviegti ||. 2. —>surikti ||
kvykti 1. —>• žviegti 1. 2. —>• rėkti 1
kvintesencija i —> esmė
kvipnūs 4 —>• kvapus
kvyteti —>• tūnoti
kvokla b. l —>• žioplys
kvoklineti —>•vaikščioti i)
kvoklinti —> eiti 1 n)
kvosti —>• tardyti
kvoša b. l —^ žioplys
kvošetis —>• peikėtis
kvošinti —>• kvaršinti
kvoštelėti 1. —>• dingtelėti. 2. —>• išprotėti ||
kvošti —>• svaigti


laiduoti

labadė

L
labadė 2 —>gerovė
l a b a i prv. (dideliu mastu: L . s k a u d a d a n tį.
L . n o r iu g e r ti ) - didžiai (D . g e r b ia m a s ž m o ­
g u s ), dideliai (Š ia n d ie d. š a l t a ) , nepapras­
tai (N. g e r a s ž m o g u s ) , drūtai (K o ją d. n u sim u š ia u ) ir drūčiai šnek., baisiai (B. p i k t a s
š u o ) ir baisingai stp., nuostabiai (N. p a s i k e i ­
tė V iln iu s ), klaikiai, mirtinai (K e lio n ė m . v i­
s u s iš v a r g in o ), mirštamai (M . iš g ą s d in ta s ),
begaliniai tarm., neapsakomai (N. b a is u s r e ­
g in y s ), negirdėtai, nematytai, neregėtai (N.
g ra žu , p u ik u ), neįtikimai, neįsivaizduojamai
(N to lim o s ž v a ig ž d ė s ) , neišmatuojamai (N.
g ilu s v a n d e n y n a s ) , nežmoniškai (N s k a u d a
d a n tį) , beprotiškai, pragariškai, pasakiškai
(P. g r a ž u s k r a š ta s ), šuniškai šnek., žvėriškai
šnek. (Z . n o riu v a lg y ti), velniškai ( V p i k t a s
š u o ) , šėtoniškai, pašėlusiai ( A r k lia ip . lė k ė )
ir pašėliškai, pasiutusiai ir pasiutiškai (P.
lyja, g r ia u d ž ia ), padūkusiai, patrakusiai, pa­
gedusiai šnek. ir pagėdiškai šnek., paikusiai
šnek., papaikusiai šnek., pastipusiai šnek., pa­
trikusiai šnek., a be galo be krašto (M o tin a
m y lė jo v a ik u s b e g a lo b e k r a š to )

1 labas 4 —» 1 geras
2 labas 21. —>gerovė. 2. —>•turtas
l a b d a r a 3b(neturtingųjų šelpimas: J o š ir ­
d is la b d a r o je n e ž in o r ib ų ) - labdarybė (Jo L
v is u s n u s te b in o ) ir labdarystė, geradarybė
(gero darymas: A ts i d ė k o k u ž g e r a d a r y b e s ) ir
geradarystė, filantropija
labdarybė 1 —>•labdara
l a b d a r y s , -ė 3b (kas užsiima labdara: J ie
a ts is a k ė la b d a r ių p a g a lb o s ) - geradarys (P a ­
b ū k m a n g e r a d a r iu ), filantropas
labdarystė 2 —>■labdara
labinti —>sveikinti

labintis —>•gerintis
labuonė 2 —>•galva 1
l a g a m i n a s 2 (kelioninė dėžė: D r a b u ž iu s
s u s id ė ja u į la g a m in ą ) - reikmeninė, nešyklė
tarm., valtiza, čemodanas sv.
lagėnti —>•bėgti 1 b)
lageris l —>•stovykla
laginti —>•kalbinti
lai dll. —>• tegu
laibakaklis 2 —>•plonakaklis
laibakojis 2 —>•plonakojis
laibas 3 1. —>2 plonas. 2. —>•2 aukštas 4
laibėti —>plonėti
laibinti —>•ploninti
lalbti —>•plonėti
laidaras 3b—>•diendaržis
l a i d a s 4 1. (laidavimas: P e rg a lė s L ) - ga­
ran tija, užtikrinim as. 2. (daiktinis ar pini­
ginis uždėlis) - užstatas ( U ž s k o lą u ž s ta tą
d a v ė ) , įkaitas ( G r ą ž in k p in ig u s ir n e š k is įk a i­
tą ) , kaucija
laidyklė 2 —»•mėtyklė

l a i d y n ė 21. (prietaisas drabužiams lygin­
ti) - lygintuvas. 2. —>•mėtyklė. 3. —>skiaurė
laidinys 3a—>■tvora ||
l a i d y t i 1. (su laidyne lyginti: L. š v a r k ą ,
s k a lb in iu s ) - lyginti. 2. —
> mėtyti 1. 3. —>
melžti 1. 4. —»• eikvoti
laidytūvė 2 —>melžtuvė
l a i d o t i (numirėlį leisti į žemes: V erkė m o ­
tu lę la id o d a m a ) - dausoti psn. (sudeginant)
l a i d o t u v ė s dgs. l (numirėlio laidojimo
apeigos) - pakastūvės tarm., pakasynos tarm.,
pakravai tarm.
laidūkas 21. —>čiaupas. 2. —»•volė

l a i d u o t i (suteikti laidą, garantiją: L . p e l ­
n in g ą d a r b ą ) -

garantuoti, užtikrinti

(U .

231


laigyti

laisvė

patikinti, a galvą dėti (duoti,
guldyti)
laigyti 1. -» šokinėti 1. 2. -» bėgioti
laigonas 1, laiguonas l -» svainis
l a i k a s 4 (reiškinių, vyksmų trukmė: L . b ė ­
g a n e s u la ik o m a i ) - mėtas (tinkamas kam lai­
kas: J a u m . ru g iu s k ir s ti )
laikykla 2 —>•baseinas 3
laikymasis i —> elgesys
laikinas 3b—>•trumpas 2
laikininkas, -ė 2 -» bendraamžis
laikysena l -» elgesys
l a i k y t i 1. (neišleisti iš rankų: L . r a n k o je
la z d ą . L . a r k lį u ž p a v a d ž i o ) - turėti (T. v a ik ą
a n t r a n k ų ). 2. —
> tverti 1
1a i k y t i s 1. (priešintis, nenusileisti: L . s a ­
v o p o z ic ijo s e ) - turėtis (T u rėk im ės visi išv ie n ),
nepasiduoti. 2. -» gyventi 2.3. —>•tęstis 1.4.
—>•elgtis
l a i k o t a r p i s l (tam tikras laiko tarpas:
sa u g u m ą ),

P o k a r io l. Š im to m e tų l.) -

amžius

(N a u jie ji

periodas (apimantis tam tikrą reiš­
kinių procesą: K a r o , ta ik o s p . ) , epocha (keli
periodai), era (ilgas istorinis laikotarpis:
N a u ja e. ž m o n ij o s is to r ijo je ), stadija (raidos
pakopa: P e r e in a m o ji s .) , gadynė sv. (A tė jo
a m ž ia i ) ,

n a u ja

g).

- Plg.

tarpsnis

laikšės dgs. l -» pelkė ||
1aikštė l —>•prabanga

l a i m ė 1 1. (pasitenkinimo gyvenimu būvis:
dalia (Išė ja u į p a ­
ir dalis, palaim a (didelė

S u ra sti, s u te ik ti la i m ę ) s a u lį d a lio s ie š k o ti)

laimė: Š e im o s p . g a u b ė j ų n a m u s ) . 2. —>sėk­
mė. 3. - » likimas
laimėjimas l —>pergalė
laimė nusišypsojo -» pavyko
laimės ju o sta —» vaivorykštė
l a i m ė t i 1. (įgyti siekiamą dalyką: L . p e r ­
g a lę ) -

pasiekti

(P. g erų r e z u lta tų ),

iškovoti

(kovos, didelių pastangų būdu: I. v a ld ž ią ) .
2. (gauti lošiant: L . te le v iz o r ių lo te r ijo je ) išlošti. 3. —>■gauti 1
laimykas 2 -» aitvaras 1

232

laimikis 2 -» grobis
l a i m i n g a s i 1. (kupinas laimės: L. gyve­
nimas, žmogus) - ir laimūs, dalingas (Da­
lingi metai. Dalinga ranka), palaimingas
(Būkit sveiki ir palaimingi) ir palaimūs. 2.
-» sėkmingas
laimūs 41. —>•laimingas 1. 2. -» derlingas ||
laipelioti - » laipioti
l a i p i o t i (džn. 1i p t i: L. p o m e d ž iu s ) - lai­
pelioti (pamažu), kopinėti mžb., karstytis
šnek., raičiotis šnek. (vikriai). - Plg. 1 l i p t i
laipsnis 11. —>laiptas. 2. -» vardas 1
laipsniškai prv. -» palaipsniui
l a i p t a s l (lipynių, kopėčių skersinis: D a r
vien u la ip tu p a ly p ė k a u k š ty n ) - ir laipsnis, pa­
straipa, pakopa (kopėčių), spyrys (kopėčių)
laisčioti - » laistyti
laisinti 1. —>liesinti 1. 2. —> alinti
l a i s t y t i (džn. 1i e t i: L. g ėles, d a r ž u s ) - ir
laisčioti, šlakstyti (Š. g rin d is v a n d e n iu ), šlaknoti (pamažu), šlakinti (& a g u rk u s)
l a i s v a l a i k i s l (atliekamas, laisvas nuo
darbo laikas: L a is v a la ik į j i s p r a le id ž ia s o d e ) atotrūktis (N e tu r iu a to tr ū k č io ) , nuotrūkis
( P a d a r a iž m o g u s n u o tr ū k ia is k a i k ą ) , nuolai­
ka tarm. (P er n u o la ik a s b o ta g ų p r i s i v y t u m ) ,
spėtas tarm. ( M a ž a i to s p ė t o te tu r iu )
laisvamanybė 1 —> ateizmas ||
laisvamanis, -ė 2 -> ateistas ||
l a i s v a s 4 1. (turintis laisvę: L a is v a ta u ta )
- i r laisvingas stp., ret., nepriklausomas ( N e ­
p r ik la u s o m a v a ls ty b ė ) , savarankiškas ir sa­
varankis (S. ž m o g u s ) , savavaldis ( S a v a v a l­
d ė ta u ta ) , suverenūs, autonomiškas. 2. (ne­
užimtas - apie laiką: L . v a k a ra s. L a is v a n u o
d a r b o d ie n a ) - atliekamas (A tlie k a m u la ik u
a te is iu ) , atspėjamas. 3. —
> tuščias 1. 4. —>
palaidas 2
laisvas rankas duoti —> leisti
l a i s v ė l 1. (neturėjimas suvaržymų visuomeniniame-politiniame gyvenime: Tautos
kova dėl laisvės) - nepriklausomybė (Atgauti,
ginti nepriklausomybę), suverenitetas. 2. (gy-


lai svingą s

venimas be suvaržymų, apribojimų: K ū r y ­
b o s , ž o d ž i o , s p a u d o s L ) - valia ( D u o ti v a i­
k a m s v a lią )

lai svingas 1 —>■laisvas 1
laisvinti 1. —>•vaduoti 1. 2. —>•tuštinti
laiškanešys, -e 34a—»laiškininkas
laišketi —>•karsti
l a i š k i n i n k a s , -ė i (pašto koresponden­
cijos išnešiotojas: K a i m o l . ) - laiškanešys
laiškulys 3b—>•kartėlis
laiškus 4 —>•kartus 1
laitas 4 —>•asla
Mitinti —>•lepinti
laivavedys, -ė 34b—>•locmanas
laivė 2, laivelis 2 —>valtis
l a i v y b a 1 (laivais plaukiojimo teorija ir
praktika: N e m u n a s tin k a la iv y b a i ) - laivinin­
kystė (L a i v in in k y s tė s s u ta r tis ) , navigacija
(Jūrų n .)

l a i v y n a s i (laivų visuma: K a r o , p r e k y b o s
l . ) - flotilė, armada (didelis laivų junginys)
laivininkystė 2 —>laivyba
laižikauti —>•smaguriauti
l a i ž y t i (liežuviu liesti, braukyti: L . lė k štę.
Š u o la iž ė r a n k a s ) - liėžti (L ie ž ia k a r v ė v e r­
š į) , lyžčioti (tarpais: V a ik a s ly ž č io jo š a u k š tą )
laižytis —>■pataikauti 1
lajuotas 1—>• riebaluotas ||
lajuoti —>•riebaluoti
1 lajus 2 —>•riebalai ||
2 lajus 4 —>•plepus
l a k a 4 1. (plyšys bitėms iš avilio išlėkti) landa (U ž s ik im š u s i l. n e g y v o m is b itė m is ) , iš­
laka. 2. —>•derlius
1 lakalas 3b—>•gėrimas ||
2 lakalas 3b1. —>•skarmalas 1. 2. —>•mazgotė ||
lakanduoti —>šuoliuoti
lakas 2 —> 1 smalka
lakatuoti -» šuoliuoti
1 a k d y n ė 2 (siūlu leidžiamas prieš vėją po­
pierinis žaislas: V a ik a i le id ž ia la k d y n ę ) - ait­
varas
laketi —>•greitėti
v

lalėti

1 lakinti —>•girdyti 1
2 lakinti —>•gabenti
lakintinis l —>• meilužis
lakioti 1. —»• skraidyti 1. 2. -> bėgioti
1 a k i š i u s 2 (augalas kibiomis sėklomis) akliažolė, dvidantis, kibelė
lakius 2 —>•spiečius 1
lakmėinia l, lakna 4 —>klampynas
lakoniškas 1 —>•glaustas
lakstikas, -ė 2 -> nenuorama
lakstineti —>•bėgioti
lakstyti 1. —> skraidyti 1. 2. —>bėgioti
l a k s t y t i s (apie gyvulių poravimąsi: K a r ­
v ė , k ia u lė la k s to s i) - bėgiotis, begtis, bėginėtis, vaikytis, poruotis; || krėktis (apie
kiaules) ir krėkintis, tekiūotis, ūdroti, pliupūoti tarm.; burkštis (apie avis, triušius); kultis (apie kumeles); jautinetis (apie karves);
rujotis (apie šunis, vilkus), gaujotis, trestis, trasioti, draikiotis šnek., draikytis šnek.,
grujotis tarm., raistūotis tarm., ruiktis tarm.
lakstunas, -ė 2 -» nenuorama
lakštas 2 —>lapas
lakštauti —>•ragauti
l a k š t i n g a l a i (nedidelis paukštis gies­
mininkas: K r ū m u o s e l. s u o k ia ) - ir laikštingėlė, lakštutė, devyngefklė šnek.
lakštingėlė 1—>lakštingala
l a k š t i n i a i dgs. 1 (tešlos gaminys: V erda
la k š tin iu s su p ie n u ) - makaronai (Ita lišk i m .)
lakštuoti —»• čiulbėti 1 ||
lakštutė 2 —>•lakštingala
lakta 2 —> 1 kartis 1 ||
laktėlė 2 -» pentelė
lakti —>• gerti b)
l a k ū n a s , -ė2 (kas užsiima skraidyba: L a ­
k ū n ų m o k y k la ) - aviatorius, pilotas (lėktu­
vo vairuotojas), oreivis knyg., aeronautas knyg.
lakūs 4 1. —>• greitas 1 . 2 . ^ bėglus 1 . 3 . ^
skrajus 1
lalesys 3b—>•triukšmas
laleti 1. ->• kalbėti č). 2. —>•triukšmauti L 3. ->
čiurlenti

233


lamantas

lamantas 2 -» gabalas 1
lamatynas i —»lūžtvė 1
lambas 3 -» stiebas
lamdyti 1. -» glamžyti. 2. -» mankštinti. 3. -»
mokyti 1
lamėnti —» glamžyti
laminti 1. —» glamžyti. 2. —» laužyti 1. 3. -»
mokyti 1
lamintis —» brautis
lamstas 2 -» marginys
lamūža b. l -» apsileidėlis
lamzdis 2, lamzdelis 2 -» dūda ||
lamzdžiūoti -» dūduoti ||
lamžūoti -» glamžyti
lancėtas 2 —» kiršias
landa 4 1. -» landynė 1 . 2. - » 1 urvas. 3. -»
laka 1
landykla 2 —» landynė 1
l a n d y n ė 2 1. (vieta kur pasislėpti: P lė š ik ų
1. ) - ir lindynė (Jie g y v e n o to k i o je lin d y n ė ­
j e ) , lindykla, landykla, landa (Jis tu r i la n ­
d ą ir lin d i j o j e ) , {landa (S lė p ė m ė s n u o p r i e ­
š ų k a ln ų įla n d o je ) , užūolanda, stakla tarm.
( G a lv a ž u d ž ių s .) , tūpta tarm., urkštynė tarm.
2. —> 1 urvas
l a n d y t i (džn. l į s t i : P r o p a m a t u s ž iu r k ė s
la n d ė ) - landžioti (P o k r ū m u s v ilk a i la n d ž io ­
j o ) , šmūkšeti šnek., šmūrkščioti šnek., šniukš­
tinėti šnek. (P e lė s š m u k š t i n ė j o p o u r v u s ) ,
šmikštinėti šnek.
landšaftas 2 -» gamtovaizdis
l a n d ū n a s , -ė 2 (landus žmogus: T oks l. v i­
s u r įle n d a , p r ie i n a ) - lindikas, akilanda, lan­
džius, lindišius šnek., ylius tarm., įkišaitis
tarm., kišūtė tarm. ir kišūtis tarm., pavarpa
tarm., skvirba tarm.
l a n d u o n i s (-iės) 3b(votis piršto gale: Vais­
ta s n u o la n d u o n ie s ) - aptaka (A . n a g ą v a ­
r o ) , ėduonis (E . įs im e tė į p i r š tą ) , nagutė tarm.,
apraita tarm., paliepa tarm., liepelė tarm., rietėlė tarm., trindė tarm., tviega tarm.
l a n d ū s 41. (kuris moka visur įlįsti, priei­
ti: T o k s l. ž m o g u s v is u r p r i e i s ) - akilandūs,

234

lapasuoti

smaigstūs šnek., pavarpūs tarm. 2. —» smai­
lus 1
landžioti - » landyti
landžius, -dė 2 —»landūnas
langatiesė l —» užuolaida ||
langelis 2 —» orlaidė
langėti -» skambėti
langinti -» skambinti
langoti —» skraidyti 1
lanka 4 -» pieva
l a n k a s 4 1. (pakinktų dalis: S u la n k u p a ­
k in k y ta s a rk ly s) - kinkyti nis, kinklankis, vež­
lankis, kampas tarm., kampinas tarm. 2. (įran­
kis strėlėms laidyti: Š a u d y m a s iš la n k o ) - kil­
pinis, temptinis ret. 3. —» vingis. 4. —» ap­
skritimas
l a n k y t i (nuolat užeiti: L ig o n į L ) - ir lan­
kauti, a duris varstyti (įkyriai), slenkstį brū­
žinti (žargstyti), padus dildyti šnek.
lankytojai dgs. l -» publika ||
lankoti -» gerbti 1
lankstas 2 -» vingis
lankstytis -» pataikauti
l a n k s t ū s 4 (lengvai linkstantis, nelūžtantis: L . k a r k la s ) - ir lankūs ( L a n k i r y k š tė ),
liaunas (labai lankstus), miklūs (M . m e d e ­
lis n e lū ž ta ) , elastingas, šmaikštūs (Š m a ik š ti
v y te lė ), mitrūs, Įeinąs tarm., lunkanas tarm.,
mankštūs tarm., vinklūs tarm.
l a n k t i s 2 1. (prietaisas siūlams į sruogas
vyti) - lankėtas ( N u im k s ru o g ą n u o la n k ė ­
to ) , lenktūvas ( N u im k s iū lu s a n t le n k tu v o ) ,
reketas, reketūkas, takūtis, vytūvas; || grą­
žas (luobinis lanktis), grąžėlis (mažesnis).
2. -» vingis
lankuonys (-ių) dgs. m. 3b-» ieškuonys
lankūoti —»vynioti ||
lankūs 4 - » lankstus
lapai dgs. 2 -» vynai
lapaitė i -» voveraitė
l a p a s 2 (augalo kvėpavimo organas; kny­
gos, popieriaus skiautė) - lakštas
lapasuoti -» šuoliuoti


lapatas

lapatas 3b—>skarmalas 1
lapatuoti 1. -» šuoliuoti. 2. -> plasnoti 1.3.-»
judinti 1 ||
lapauti - » išdykauti
lapė 2 -» gudruolis
lapėlaižis i —» voveraitė
lapelė loti -» pataikauti
lapelis 2 -» atsišaukimas
lapėnti 1. -» bėgti 1 b). 2. —» eiti 1 č). 3. -»
ėsti 1 b)
lapės vaikas —» pavainikis
lapidarūs 4 -» glaustas
l a p i e n ė 21. (balandų, burokų lapų, mėsos
ir kt. sriuba: V yrai s rė b ė la p ie n ę ) - barščiai
(P a g yrų b. v is a d a p r a s t i flk.). 2. b. —
» plepys
lapinė 21. -» šluota. 2. -» pavėsinė
lapnoti 1. -» bėgti 1 c). 2. -» ėsti 1 b)
1 lapoti 1 . - » vešėti. 2. - » gauti 1
2 lapoti -» verti 1
lapsėnti -> eiti 1 č)
lapsėti -» plasnoti 1
lapsėtuvas 1 -» braukčiai
lapuote 2 —» šluota
larleti -» kalbėti c)
lasinėti -» rinkti ||
lasioti, lasyti -» rinkti
laskatas 3b-» skarmalas 1
laskatūoti -> maskatuoti
ląsta 4 narvas
l ą s t e l i e n a i (ląstelių junginys)- celiuliėzė
lašakariauti —» smaguriauti
1 a š a k a r y s, -ė 34b1. (kas tyko nemokamai
išgerti) - palašys, palašiautojas. 2. -> sma­
guris
l a š a s 41. (lašantis skysčio kiekis: V an den s,
k r a u jo L) - caplys tarm. ( N u o lu b ų c a p lia i la ­
š a ) , spagas tarm. (S p a g a i iš d e b e s ie s k r in ta ),
šlakas tarm., varvas tarm., ašara prk. 2. —» 1
šlakas 1. 3. - » truputis ||
lašas į lašą —» panašus
laščioti, lašenti 1. —» lašėti. 2. —>lyti a)
l a š ė t i (lašais kristi: N u o s to g ų la ša . S ta m ­
b io s a š a r o s la š ė jo iš a k ių ) - lašenti slp. ( K ib i­

laukinis
ra s p r a k iu r o , p o tr u p u tį la š e n a )

ir lašnoti slp.

(N u o s to g ų la š n o jo p a s k u tin ia i lie ta u s la š a i),

laščioti slp., varvėti (P r a k a ita s la š a is v a r v ė jo
n u o v e i d o ) , varvėnti slp., šlakėti, težėti (apie
tirštą masę), caknoti šnek. ir caksėti šnek.
(V a n d u o n u o d a n g č io caksi)', capnoti šnek. ir
capsėti šnek. ( C a p s i p o la šą lie tu s ), kapnoti
šnek. (K r a u ja s k a p n o jo iš n o s ie s ) ir kapsėti
šnek., pakšnoti šnek. (garsiai) ir pakšėti šnek.,
papsėti šnek., spagnoti tarm. ir spagčioti tarm.
lašiklis 2 -» pipetė
lašiniai dgs. 3b—»• riebalai ||
lašinius numesti -» sulysti
l a š i n t i (leisti bėgti lašais: V a istu s la š in a į
a k į ) - varvinti ( V ta u k u s į p u o d ą ) , capinti
tarm.

lašintūvas 2 —>pipetė
l a š i š a 2 (stambi jūrų žuvis) - vašylas tarm.
lašišaitė 1 —> upėtakis
lašnoti 1. -» lašėti. 2. -» lyti a)
lakuotas 1 -» šlakuotas 1
latakas 2 —» klanas
latožis, -ė l -» ištižėlis
latūkas 2 -» milinys
laudaga b. 1 —> 1 tinginys
lauk prv. —> šalin
laukabėgis, -ė 2 —>lengvabūdis
laukais eiti —> kvailioti
laukais išeiti —>išprotėti
laūkakmenis l -> akmuo ||
laukan prv. —> šalin
laukarys 3b-> artojas
laukas 41. -> aikštė. 2. -» dirva
laukė 2 —>plikė 2
l a u k i m a s 2 (tikėjimas sulaukti: L . g r a ž e s ­
n ė s a te itie s ) - lūkestis (V isi j o lū k e s č ia i iš s i­
p i l d ė ) ir lūkesys (G y v e n u lū k e s iu ir v iltie s
d v e lk im u ). - Plg. v i l t i s

laukymė 1 —> aikštė ||
laukininkas, -ė 2 -» žemdirbys
laukininkystė 2 -» žemdirbystė
l a u k i n i s 2 (ne naminis: L a u k in ė antis,
lis ) - miškinis, medinas tarm.

obe­

235


laukis

laukis, -ė 2 1. —>• arklys e); kumelė č). 2. —>•2
plikis 1
laūkkelis l —>kelias 1
1a u k n e š a 3b(medinis indas valgiui nešti į
laukus: P ie tu s n e šė p jo v ė ja m s la u k n e š o je ) ir lauknešė, raugtinė
lauknešė 3b—>•laukneša
laūksargis, -ė 1 —>•sargas ||
l a u k t i (tikėtis ką atvykstant, pasirodant: L .
s v e č io , tr a u k in io . L . lie ta u s, s a u lė s ) - lukuriuoti slp. (Jis m a n ę s lū k u r iu o ja la u k e ) , lukčioti slp. (Ilg ia u n e lū k č io k jo , e ik v ie n a s) ir
lūkėti slp. (N e ilg a i j o te lū k ė ja u ) , lukinėti slp.;
|| žiūrėti prk. (I š j o n ie k o g e r o n e ž iū r ė k ), vei­
zėti tarm., prk.
laukūjis 2 —> išviršinis
laukus 4 —>•matomas ||
laukutinis 2 —>•išviršinis
laūkvokis i —>■pjūtis 1
laūkžirnis l —> pelėžirnis
laūmė 2 —>•vaivorykštė
laūmės arkliukas —>laumžirgis
laūmės juosta —>vaivorykštė
laūmės šluota - amalas 1
laumineti —>■gūžinėti
laūminti —>•rengti 2 ||
laūmšluostė l —>•amalas 1
l a u m ž i r g i s l (toks plėšrus vabzdys) - žir­
gelis, avižė, skėtė, skrate tarm., a velnio (ra­
ganos) žirgelis, velnio (laūmės) arkliukas
launagikė 2 —> saulutė
l a u p y t i (džn. 1u p t i: L. žie v e s, k a r n a s ) ir lupioti, lupineti mžb. (V a ik a i lu p in ė jo p l u ­
te le s )

laūpti —>lupti 2
laupūs 4 —>•lupus
laušineti —>•vaikščioti f)
laūšinti —>•eiti 11)
laušioti —> rengti 2 ||
laušūoti —>•mušti 1
laužas 3 —> apsileidėlis
laužyti 1. (prž. l ū ž t i: L. ša k a s, le d u s ) - triuš­
kinti (garsiai laužyti: T. m e d ž iu s ) , trėškinti

236

lažintis

(Treškina, laužo ledus), laminti (Viesulas la­
mina rugius). 2. —>•grąžyti 1
laužtis —>•brautis
laužtukai dgs. 2 —>•žąslai ||
l a u ž t u v a s 2 (geležinė dalba: Su laužtu­
vais ardo mūrą) - štanga iv. (Vyrai su štan­
gomis vartė akmenis), dura (medinė su ge­
ležiniu galu: Su dura kerta ledą), peikena (Be
peikenos eketės neiškirsi)
laužuonia 2 —>gripas
lavina 2 —>•griūtis
lavinti 11. —»• mankštinti. 2. —>•mokyti 1
lavintis —»• mokytis
l a v o n a s l (negyvas žmogaus kūnas: La­
vonų laidojimas. Išbalęs kaip L) —palaikai
pgrb. (Čia ilsisi jo p.)
lavus 4 —>vikrus
l a z d a 4 (pagalys pasiremti ar suduoti kam:
Eina lazda pasiremdamas) - kriukis tarm.,
kūikis tarm. (Kiekvienas elgeta giria savo kuikį flk.); || gumbinė (gumbuota, nelygi lazda:
Jis gavo gumbine per nugarą); rantytinė
(rantyta, pagražinta), rendetinis, rumbūotinė; gugė (riestu galu); krivūlė (kreiva laz­
da; lazda žmonėms į kuopą šaukti: Eina se­
niūnas per kaimą krivūle nešinas, šaukia vy­
rus į kuopą)’, brūklys (Paimk šuniui brūklį),
brulkštas tarm., bastėklis tarm.; stambinę
šnek. (stambi)
lazdą paimti —>išvaryti
lazduoti —>•mušti 1 a)
lazgeti 1. —»•kalbėti č). 2. —>•plevėsuoti 1
lazginti —>kalbinti
lazgurti —>skalauti 1
lazgūs 4 —>•kalbus ||
lažas 4 baudžiava
l a ž y b o s dgs. l (derėjimas, lygimas: Jie ker­
ta lažybų) - derybos (Na, einam derybų) ir
deretuvės, lygtūvės (Ilgos buvo L), kirsti­
nės šnek.
lažininkas, -ė 2 —>•baudžiauninkas
l a ž i n t i s (eiti derybų: L. iš penkių litų) derėtis, lygtis, a rankas (delnus) daūžti


lėnas

lėbauti

lėbauti —>pokyliauti
lėbautojas, -a i —>•pokyliautojas
lėbeda b. i —>ištižėlis
ledai dgs. 4 —>kruša
ledamušis i —>kruša
lėderga b. i —>•apsileidėlis
ledinis 2 —>•šaltas 1
lėdlašis i, lėdragė i -» varveklis
ledspira 1 —>kielė
lėdtakis i —>•varveklis
ledžiauti —>•trankauti
ledžinga 3b1. -» pasaga. 2. —>•pačiūža
legalizuoti —>•įteisinti
legalūs 4 —>■teisėtas
legatas 2 —>•atstovas ||
legenda 2 —>•padavimas
legendiškas i -» pasakiškas
legoti —>•valgyti b)
l e i d i n y s 3a (kas išeina iš spaudos: G r o ž i­
n ė s lite r a tū r o s L ) - spaudinys, publikacija
lellas 4 -> 2 plonas 1
leilėti 1. —>•plonėti. 2. —>•stelbti
lellinti —>•ploninti
Įeinąs4 1 .->2plonas 1. 2. —>•lankstus
lelpas 2 —>•apalpimas
lėipėti —>•alpėti
leipti 1. alpti. 2. glėbti
leipulys 3b—>•apalpimas
leipus 4 —>•tvankus
l e i s g y v i s i (vos gyvas: L . v iš č iu k a s ) - pus­
gyvis (S k e n d u o lis b u v o p . ) , pūsmiris (P a li­
k o j į p u s m i r į ) , paslikas (S e n e lė g u lė jo p a s l i ­
k a ) , mirštgyvis (L ig o n is j a u m .)
l e i s t i 1. (duoti sutikimą ką daryti: L. iše iti
iš d a r b o ) - nedrausti ( N v a ik a m s p a ž a i s t i ) ,
neginti, įgalinti, a valią (laisvas rankas)
duoti. 2. —>tekinti. 3. —>•mesti 1
l e i s t i s 1. (slinkti žemyn: L ė k t u v a s le id ž ia ­
s i) - sėsti (S a u lė j a u s ė d a ) , tūpti (apie paukš­
čius, lėktuvus). 2. —>•vykti 1.3. —»tirpti 1.4.
pradėti ||
leistūvas 2 —>•oblius ||
lėkaūsis, -ė 2—>• nulėpausis

lekcija i —>•paskaita
lekėras b. 2 —> griozdas 1
lekėtas 21. —>reketis 1. 2. —>varveklis
lekinė 2 —>■čiužinys ||
l i e k i s i (kartelė, žargdinama ant šiaudi­
nio stogo kraigo) - žirglis ( U ž d ė k žirg liu s a n t
k ra ig o , k a d v ė ja s n e d r a s k y tų š ia u d ų )

2 lėkis 2 —>•polėkis
leksikonas 2 —>žodynas
lėkštai prv. —>paviršutiniškai
lėkštas 4 1. —>• plokščias 1. 2. —>seklus. 3. —>•
paviršutiniškas. 4. —>banalus
lėkšti -> glėbti
lėkti 1. —>• skristi 1 .2 .—» bėgti 1. 3. —» kristi 1
lektorius, -ė i —» paskaitininkas
l e k t ū r a 2 (skaitomi spaudiniai: P a r ū p in k
v a ik a m s le k tū r o s ) - skaitiniai (S . m o k y k ­
lo m s ) ir skaitymai, skaityba knyg., skaita­
las menk.
l ė k t u v a s 2 (skraidomoji mašina su varik­
liu) - aeroplanas psn., orlaivis psn.
lekuoti —» kvėpuoti ||
lėlė 4 —» vaikas ||
lėlinti —» eiti 1 b)
lelioti 1. —» alioti. 2. —» rėkauti
lėlytė l, lėliukė 2 —» vyzdys
lėliukės dgs. 2 —» perai
leliūoti —» dejuoti 1
lementi 1. —» dejuoti 1 .2 .—» kalbėti d) ||
l e m i a m a s 3b(kuris lemia ką: L e m i a m o j i
v a la n d a ) - sprendžiamas (S. m o m e n ta s )
lempynas i —» sietynas
lemtas 3 —» 1 geras
l e m t i (iš anksto žymėti ateitį, dalykų eigą:
T a u to s lik im ą le m ia p a t y s ž m o n ė s ) - skirti
(J a m b u v o s k ir ta lik ti v ie n a m ) , likti ( I r t a m
b a is ia m d a r b u i b u v o lik ta iš e iti a ik š tė n ) , ža­
dėti (K a s b u v o ž a d ė ta , ta s ir įv y k s )
l e m t i n g a s i (likimo lemtas: L e m tin g a v a ­
la n d a ) - neišvengiamas ( N ž lu g im a s ) , fatalūs (F a ta li b a ig tis )
lemtis (-iės) m. 3 —» likimas
lėnas 3 —» lėtas

237


lendrė

lendrė l -» nendrė
lėnga l -» liga ||
lėngti -» sirgti
l e n g v a b ū d i s , -ė 2 (lengvo charakterio,
nerimtas: L. ja u n u o l i s ) - lengvapėdis (TVeb u v o j i n e i le n g v a p ė d ė , n e i p li u š k ė ) , lengvamanis (Ji v a i d i n o le n g v a m a n ė s m e r g a itė s
v a id m e n į) , vėjavaikis (T r a n k o si s u s a v o v ė ­
ja v a ik ia i s d r a u g a is ), vėjagalvis šnek. (T as v.
n ie k o r im to g y v e n im e n e n u s itv e r ia ), vėjagaudis šnek., vėjapūta šnek., vėjininkas šnek., vė­
jas prk., šnek., plevėsa šnek. (M a ž a n a u d a iš to
p le v ė s o s ) , skraistė prk., šnek. (T ik r a s s. - la k s ­
to ir la k s to , n a m ie n e p a b ū v a ) , skėtra prk.,
šnek., plėvė prk., šnek. (V y ra s rim ta s, n e k o k s
p . ) , švaistas šnek., pašvaistė šnek., laukabėgis šnek., pliuškis ( N e s u s id ė k su ta p li u š k e ) ,
makalas šnek., makaras prk., šnek., makalakas šnek., maskatas šnek., makatėrna tarm.,
mataras tarm., mataraila tarm., mizgara tarm.,
mizgis tarm., gvizdė tarm. (apie nerimtą mo­
terį), patvaiska tarm. ir patvaiskis tarm., pludungis tarm., praskydėlis tarm., menk., vėpū­
tė tarm., vizgis tarm., a vėjo botagas (brolis,
gaudytojas, padraika, pamušalas, papauška, papliauška, papūta, paūkštis), gaisrų
vėjas
lengvadafbis, -ė 2, lengvaduonis, -ė 2 -» 1 tin­
ginys
lengvamanis, -ė 2, lengvapėdis, -ė 2 - » lengva­
būdis
l e n g v a s 4 (nedaug sveriantis: L . la g a m i­
n a s ) - nesunkūs, nesvarūs, lengvasvoris, a
kaip plūnksna (pūkas, skiedra, šiaudas)
lengvasvoris 2 - » lengvas
l e n g v a t a 2(išimtinėteisė,palengvinimas:
S u te ik ti le n g v a tą ) - privilegija (P. s to ti į a u k š ­
tą s ia s m o k y k la s ) , prerogatyva (išimtinė tei­
sė ką nors spręsti)
lengvinėti - » tinginiauti
lengvinėtojas, -a l -> 1 tinginys
lenkė l -> klonis
lenkena l -» kaišena

238

lepūnas

lenkėtas 2 -» rankena ||
lenkimas 2 -> pakinklis
lėnkymė l -» klonis
lenkmuo (-ens) 3b-» pakinklis
l e n k t i 1. (daryti lanko formos: L. medį, ge­
ležį) - riesti (R. nugarą, sprandą), kumpinti
(Dalgį kumpinam kalvėj). 2. -» vynioti ||. 3.
-> gerti b). 4. -> gerbti 1
lenktynės dgs. 2 -> varžybos
lenktyniauti 1. -» varžytis 1. 2. -» konkuruoti
lenktyniavimas l -» konkurencija
lenktis 1. -» linkti 1. 2. —>vengti
lenktūvas 2 -> lanktis 1
lentpjūklis l -» pjūklas ||
lepaūsis, -ė 2 -» nulėpausis
lapėnti -> mindyti
lepinėti -» vaikščioti a)
lepinys 3b-» pomėgis a)
l e p i n t i (daryti lepų, išlepusį: Nelepina vai­
kų savų didingas mūsų laikas) - paikinti (Iš
jaunų dienų paikinta duktė), dykinti šnek.
(Gera duona žmogų dykina), dirginti šnek.
(Nereikia vaikų d.), pūkštyti šnek. (Augino,
pūkštė vienturtį sūnelį), aipinti tarm., laitinti tarm. (Nelaitink taip vaikų - bus tinginiai),
popinti tarm. (Kariuomenėj nelaiko be dar­
bo, nepopina), topoti tarm.
lepinti —> eiti 1 b)
lėpis 2 -» priekaktis
lepoti -> eiti 1 o)
lepra 2 -» raupsai
l e p š ė 2 (toks valgomas grybas) - ir lepšis,
ožkagrybis, ožgrybis, tėžė tarm.
1 lepšis 2 —» lepšė
2 lepšis, -ė 2 - » ištižėlis
leptelėti -> prasitarti
1 ė p t i (darytis lepiam: Nieko neveikdamas,
žmogus tyžta ir lempa) - palkti, alpti tarm.,
dirgti tarm. (Būdamas visko pertekęs, žmo­
gus pradeda d.), gurbti tarm., vingti tarm.,
liauzgėti tarm., lošti tarm.
lėpti glėbti
lepūnas, -ė 2 —>išlepėlis


lepus

1 e p ii s 4 (nepakeliantis sunkesnių gyvenimo
sąlygų: L. augalas. L. iš prigimties vaikas) gležnas (Jis iš mažumės toks g.), opus (bi­
jantis skausmo, šalčio: Nebūk toks o., paken­
tėk, kad ir skauda), trapus (apie augalus),
geibūs (G. vaikas), gurius tarm. (G. veršelis)',
liauzgūs tarm. (Valgyk, nebūk toks l.), otrus
tarm., pėikštus tarm. (P arklys greit iš kūno iš­
bėga, sulysta)
lerva b. l —» liurbis
lervineti -» vaikščioti a)
lervinti, lervoti 1. -» ropoti. 2. -» eiti 1 b)
lesinėti - » lesti
lesinti -» maitinti ||
lesioti, lesnoti - » lesti
leskerdas 2 -» skarmalas
l e s t i (imti snapu maistą: Vištos grūdus le­
sa )- dziūbinti šnek., dziubseti šnek. (Dziubsi
višteliai grūdus), kapnoti šnek. ir kapsėti šnek.,
knapoti šnek., lesioti (po truputį), lesnoti, le­
sinėti mžb.
l ę š i s 2 (toks gaubtas stiklas: Abipus iškilas,
išgaubtas l.) - linzė
lėšos dgs. l -» pinigai
lėtabūdis, -ė 2 —» lėtuolis
lėtai prv. -» palengva
lėtapėdis, -ė 2 —» lėtuolis
l ė t a s 4 (kuris viską daro pamažu: L. žmo­
gus. Lėtoji kiaulė gilią šaknį knisa flk.) - ne­
greitas, palengvas (Žemaičiai yra palengvi
žmonės), retas šnek. (R. žmogus niekur ne­
skubės), lėnas tarm. (L. vaikas - visi jį stum­
do), resvas tarm., flegmatiškas, sunkūs prk.
nerangus
letena 11. -» pėda 1.2. -» plaštaka. 3. -» prie­
spauda
letenas atsukti į duris -» mirti 1 ||
letenti -» mindyti
letėžis 2 1. -» pyragas ||. 2. -» ištižėlis
lėtūnas, -ė 2 - » lėtuolis
1 ė t u 6 1 i s, -ė 2 (lėto būdo žmogus: Gre/tuolę sutuokė su lėtuoliu) - ir lėtunas
/cw, dukrele lėtūnėle), lėtabūdis (L. vyrai),
- Pig.

liekana

lėtapėdis šnek. (Sunku su tokiu lėtapėdžiu
dirbti), retapėdis šnek., šaltapėdis šnek., retuoklis šnek., retūnas šnek., apmirėlis šnek.,
flegmatikas
levažandis 2 -» žioveinis
lėzgis 2 -» priekaktis
liapsusas l -» klaida
liaudis (-ies) m. i -» žmonės
baudžia 4 -» būrys
liaukoti 1. -» vemti. 2. -» verkti ||
liaunas 4 - » lankstus
liaupsė 4 -» garbė
liaupsinti -» garbinti 1
liaūšinti -» eiti 1 b)
liaušys, -ė 4 -» apsileidėlis
l i a u t i s (nustoti, baigti ką darius: Lietus lio­
vėsi) - paliauti (Paliovėplakusi širdis), nu­
stoti (Nustojo dantį skaudėję), apstoti (tru­
putį), perstoti (Perstojo snigti), pereiti, pra­
eiti, nustygti (Vaikai nenustygsta - laksto ir
laksto), stigti (Nestinga vietoje), trimti
(Trimk, nekalbėk niekų)
liauzgėti - » lepti
liauzgūs 4 - » lepus
licitacija l -» varžytynės
lydauti -» delsti
l y d e k a 2 (plėšri žuvis: Lydekos dantys ašt­
rūs) - lydys (Ežere lydžiai nardo), lydėkis
tarm., lydekaitis tarm.
lydekaitis l, lydėkis 2 -» lydeka
lyderis l -» vadovas ||
lydėtojas, -a l —» 1 palydovas
lydimas l -» kirtimas
lydis 2 -» eiga
lydys 4 - » lydeka
lydovas, -ė 2 -» 1 palydovas
lydūoti -» nuolaidžiauti
liėgarda b. l -» ilgšis
liegena b. l -» paliegėlis
liegti —» sirgti
l i e k a n a l (ko nors likusi dalis: Valgio lie­
kanos) -likutis (AudekloL), likinys, atlai­
ką (Duok kokią atlaiką lopams) ir atlaika-

239


liekas

las, atlaikas, atlieka, likčiai (A la u s l.) , nuolieka (K r u o p ų n .) ir nuolaika, pataikas (P.
v y n o , m i ltų ) , atgalis tarm.
liekas 4 —» atliekamas 1
1 lieknas i —>pelkė ||
2 lieknas 4 1. —» 2 aukštas 3. 2. —> 2 plonas 1
lieknėti —» plonėti
lieknynas i —» pelkynas ||
lieknų jautelis —» baublys
lieknuotas i —» pelkėtas ||
liekuoti 1. —» vėtyti. 2. —» skiesti 1
liėlė 2 gerklė 1
lieleša 3a-» dieglys
l i e m e n i n g a s i (gražaus, liekno liemens:
L ie m e n in g a k a ip n e n d r ė m o te r is ) - stuome­
ningas (T v irta s, s. v y r a s ), stotingas (A u k šta ,
s to tin g a m o te r is ) , kiltas (K . a r k ly s ), sudarūs
(gražiai sudėtas)
l i e m u o (-ens) 3a 1. (kūno dalis iki galūnių:
V yras iš lie m e n s ) - stuomuo ir stomuo, kor­
pusas, stūobas tarm. 2. —» kamienas
liepele 3b—» landuonis
liepsna 4 —>ugnis 1
liėpsnė 2 —» karklelis
l i e p s n e l ė 2 (nedidelis paukštis giesminin­
kas) - raudonkrūtinė, rudgufklė
liepsningas i -» entuziastingas
liepsnoti —» degti 1 a)
liepti —» įsakyti
l i e s a s 3 (su išsekusiais, be riebalų kūno au­
diniais: L . žm o g u s, g y v u ly s ) - sulysęs, sudžiū­

vęs, sunykęs, blogas, sausas, sukri tęs šnek.,
kaulėtas, kaulingas, prakaulūs, kembras
tarm., iškembęs tarm., skriaūznas tarm., A oda
ir kautai, vieni kautai, kaip gembė (gilti­
nė, skietas, skiedra, šakalys, šarka)
liesėti - » lysti
l i e s i n t i 1. (daryti liesą: S u to k iu p a š a r u
lie sin i g y v u liu s ) -lysinti, laisinti (M e n k a i š e ­
ria, la is in a a r k liu s ), bloginti, džiovinti šnek.
(R ū p e s č ia i ž m o g ų d ž io v in a ) , a iš kūno vary­
ti šnek. 2. —» alinti
liėsmas 4 -> sąlytis

240

liežuvingas

l i e s t i (ką siekti, priglausti prie ko: Ranko­
mis veidą /.) - lytėti (šiek tiek: Valgius pirš­
tais l.), siekti (Galva siekė lubas), lypstyti
šnek. (Eina žemės nelypstydamas) ir lypoti
tarm., kibinti (Nekibink gulinčios bėdos flk.),
kliudyti (Alkūne k. praeivį), kardyti (Kad šo­
ko per tvorą, nė kojos nekardė), jūšinti tarm.,
kušinti tarm.
liestis -» ribotis
lietauti —»lyti
l i e t i 1. (leisti skystį ant ko: Liek vandenį ant
žemės. Lieja gėles) - siekti (Slėk žolynėlį, kad
nenuvystų). - Plg. p i 11 i . 2. —> smogti
lietingas i —» darganotas
lietinis 2, lietpaltis i —» apsiaustas ||
l i e t ū s 3 (vandens lašų pavidalo atmosferos
krituliai: Iš didelio debesio mažas lietus flk.)
- ir lytūs tarm.; a) liūtis (ilgas ir gausus lie­
tus: Vasaros l.) ir paliūtis tarm., palietė tarm.;
|| bangas (smarkus lietus: Kad davė b., van­
duo tiltus išnešė), pyla, pilaga tarm.; b) dulks­
na (smulkus lietus), dulksmas (Koks čia lie­
tus - tik d.), krapna (Dėl tokios krapnos ne­
peršlapsi), druokena (Užėjo tokia d., rasoja,
šlapena javus), druoksmas, purkšna šnek.
(Nupurškė tokia p. - gero lietaus nebuvo),
murgla tarm., purškalas šnek., prunkštulys
šnek., duja tarm., Šniūrą tarm.
liėžti 1. —» laižyti. 2. —» alinti. 3. -» smogti
liežuvauti -» apkalbėti ||
liežuvautojas, -a i -> apkalbėtojas ||
liežuvėlis 2 (atauga minkštojo gomurio gale)
- melekėlis
liežuviai dgs. 2 —» apkalba ||
liežuviais badyti (plakti, skalbti) —>■apkal­
bėti
liežuvį dilinti —» kalbėti c)
liežuvį įkišti —» apskųsti
liežuvį kaišioti (kišti) -» skųsti 1
liežuvį laidyti 1. -> keikti. 2. —» kalbėti c)
liežuvį taikyti prikandus (už dantų) —» tylėti
liežuvingas i 1. -> sąmojingas. 2. —» apkal­
bus ||


lyguma

liežuvininkas

liežuvininkas, -ė l —» apkalbėtojas ||
liežuvio plakatas —» plepalas
liežuvį paleisti —» pliaukšti
liežuvį plakti (piešti) —» kalbėti c)
liežuvį ploti —» pataikauti
liežuvį prikąsti —» nutilti
liežuvį turėti prikandus (už dantų) —»tylėti
liežuviu makaluoti (malti) —» kalbėti c)
liežuvių nešiotojas —» apkalbėtojas
liežuviu pliauškinti —» kalbėti c)
liežuvį užrišti —» nutildyti
liežūvneša b. i —» apkalbėtojas ||
liftas 2 —» keltuvas 1
1 lig pri. -» 1 iki
2 ligjng. —» 2 iki

1y g dll. (lyginimui žymėti: M a ta u lyg p e r d ū ­
m u s ) - kaip (B a lta s k. s n ie g a s ), taftum (B ė ­
g a t. k iš k is ) ir tarytum, tafsi ( G u li t. n e g y ­
v a s ) , nei (N e iš k e n tė n e i v ilk a s n e k a u k ę s ) , ne­
lyginant (M iš k a s k v ė p u o ja n. ž v ė r is ) , it (T ie ­
s u s it n e n d r ė ) , neva (A tr o d o , n. s e r g a ), saky­
tum (R ė k ė s. s m a u g ia m a s )
1 i g a 4 (sveikatos sutrikimas: J į iš tik o l . ) - ne­
galė ir negalia, nesveikata ( N e ly g in k m a n o
n e s v e ik a to s s u s a v o lig a ), pasarga (nedide­
lė liga), paliegis (ilga liga); || lėnga tarm. (lė­
ta, ilga liga), naika tarm. ( K a ž k o k ia n. j į s u ­
ė d ė ) , naiva tarm. ( K o s i k o s i - d a r p r is to s k o ­
k ia n .)

ligašius, -ė 2 —»ligonis
lygauti —» derėti 1
lyge 4 —»lyguma
1 lig i prl. —» 1 iki
2 lig i jng. - » 2 iki

l y g i a g r e t ė i (lygiagreti tiesė) - paralelė
l y g i a g r e t i s 2 (visais taškais vienodai
nuo ko nutolęs: L y g ia g r e tė s lin ijo s ) - ir ly­
giagretus (L y g ia g re tū s t a k a i ) , paralelūs, paralėliškas
lygiagretūs 4 —»lygiagretis
lygiateisiškumas 2 —»lygybė
lygiažiūris 2 —> abejingas
l y g y b ė l (lygi žmonių padėtis visuomenė­

je: Ž m o n i ų

lygiateisiškumas
paritetas

l. ir b r o ly b ė ) -

( N a c io n a lin is L ),

Ilginti —» slaugyti
l y g i n t i 1. (daryti paviršių lygų: L . a ik š tę ,
p i e v ą ) - plyninti (R le d ą ) , dailinti (S u d r o ž ­
lių d a ilin a le n ta s ) , glotninti (G . p l a u k u s ) . 2.
(daryti vienodus: M ir tis v is u s ly g in a ) - vie­
nodinti (V. r a š y b ą ), niveliuoti. 3. (žiūrėti ati­
tikimo, lygumo: L y g in a o r ig in a lą su k o p ij a )
- gretinti (D u n e s u g r e tin a m i d a ly k a i) . 4. —
»
laidyti 1 .5 .—» kastruoti
lygintuvas 2 —» laidynė 1
lygmalas l —» pilnas 1
lygmė 4 —» lyguma
lygmenas i —» pilnas
lygmuo (-ens) 3a —» atitikmuo
lygnešas l —»lygus 2
l i g o n i s l (sergantis žmogus: S u n k u s l.) pacientas (gydytojo gydomas), negalėlis,
besveikatis (K a s n a u d o s iš t o k i o b e s v e i k a ­
č i o ) , ligašius menk. ( A m ž in a s l .) , sirgalius
(T a s s. a r p a s v e i k s k a d a n o r s ? ) , stėipė tarm.,
a ligų puodelis (patalas, maišas) šnek., so­
pulių maišelis šnek.
l i g o t a s l (ligos apimtas, sergantis: L . s e ­
n e lis) -liguistas (L ig u ista m o te r iš k ė . L ig u is ­
to s a k y s ) ir ligūstas, silpnas, nesveikas, mažasveikatis, silpnasveikatis, nesveikatingas, negalingas, sergalingas ir sergaliotas,
apysirgis, paliegęs, luošas (K u r č ia esu , lu o ­
š a ) , lopšnūs tarm. ( L o p š n ių a k ių ž m o g u s )
ligoti —» sirgti
lygstamas 3a —» reliatyvus
ligšiolinis 2 —» pirmesnis
lygti —» derėti 1
lygtinis 2 —» sąlyginis 1
lygtis —»lažintis
ligtolinis 2 —» pirmesnis
lygtūvės dgs. 2 —»lažybos
liguistas l —»ligotas
l y g u m a 3a (lygi, be medžių, be namų, ne­
kainuota vieta: K u r tik u ž m a ta i, v is u r ly g u ­
m o s ) - lygmė (V ie n o s ly g m ės, k a ln ų n e m a ty -

241


ligų maišas
d)

ir lyge

linksėti
(R u g ia i ly g ė je b a n g u o ja ) ,

plynė

ir plynuma
ligų maišas (patalas, puodelis) —» ligonis
l y g u s 31. (nekainuotas, neduobėtas: L . la u ­
k a s, k e lia s , p a v i r š iu s ) - plynas (P. le d a s. P ly ­
n a j ū r a ) , dailus (D a iliu k e liu b e p ig u v a ž iu o ­
t i ) , glotnas (apie plaukus, drabužius) ir
gluotnas tarm., glodūs ( G lo d ū s p l a u k a i ) ir
gluodnas tarm., blakas tarm. (B la k a jū r a , p i e ­
v a ) , gludus tarm. (K a ln a s b u v o s lid u s ir g .) ,
ubas psn. (Ū . la u k a s ) . 2. (tokio pat didumo,
gerumo: L y g io s d a ly s, jė g o s, te is ė s ) - tolygus
(T o lyg ū s d a ik ta i) , vienodas ( V lik im a s . V ie­
n o d o s n u o m o n ė s ) , toks pat, lygnešas tarm.
( K a im o v ie to je lik o tik p . )

(L y g n e š i m e d ž ia i)

lygustas i —» ligotas
ligvaliai prv. —» gana
l i j u n d r a 1 1. (orai, kai lyja ir šąla drauge:
K u r e is i p e r to k ią liju n d rą ? ) - apšalas. 2. (že­
mės apledėjimas tokiame ore) - apšalas
(Ž e m ė a p š a lu a p s itr a u k ė ), plikledis (A n t m e ­
d ž ių p . ) , apkalas tarm., apskardas tarm. (A n t
k e lių a. u ž s id ė jo ) , apskrabas tarm.
likčiai dgs. 2 —»liekana
l i k i m a s 2 (susidariusios aplinkybės, nuo
kurių priklauso tolesnė ko nors eiga: N u o
lik im o n e p a b ė g s i. P a lik o m u s li k im o v a lia i.

lemtis ( N e iš v e n g ia m a l.) ,
dalia ( K e ik ti s a v o d a li ą ) , laimė ( V ie n o k ia
m u s la i m ė n u t i k o ) , žadėtoji (T o k ia j o ž . b u ­
v o ) , liktis knyg., skirtis knyg., fatumas knyg.,
moira knyg., a Dievo pirštas (piktas likimas)
likimo rykštė —» nelaimė
likinys 3b—»liekana
lykyti —> taupyti
likštis (-iės) m. 4 —» yda 1
likti 1. —» tapti. 2. —» lemti
liktis (-iės) m. 4 —»likimas
lykuoti —» skaičiuoti
likutis 2 —»liekana
likviduoti —» panaikinti
lilėnti —>prašyti 1
liliputas 21. —> 2 nykštukas 1.2. -» neūžauga 1
L ik im o d ra u g a s) -

242

lyliūoti —» supti 1
limenti —»judinti 1 ||
limėntis -» gerintis ||
1 liminys 3b milinys
2 liminys 3b ožekšnis
limpamas 3b—>infekcinis
įimti —>linkti 1
l y n a s l (plieninė ar pluoštinė virvė: L. tr ū ­
k o , v e lk a n t r ą stu s) - trosas
linažiėdis 2 —» mėlynas
l i n d ė t i (būti kur įlindus: L a p ė lin d i o l o ­
j e ) - ir lindoti (P elė lin d o jo u r v e ly je ), skvirbsoti ( T a r a k o n a i s k v ir b s o p ly š i u o s e ) , šniuk­
šėti šnek.
lindikas, -ė 2 —>landūnas
lindykla 2, lindynė 2 —>landynė 1
lindišius, -ė 2 —»landūnas
lindoti —>lindėti
l i n g ė i (kartis lopšiui pakabinti ir supti: A n t
s ijo s b u v o p a r iš ta b e r ž in ė l.) - lingynė ( G ir g ž ­
d ė jo lo p š io l. ) ir linguoklė tarm., liūmpa tarm.
lingynė 2 lingė
linginėti —>vaikščioti d)
tinginti —» eiti 1 f)
lingūnas, -ė 2 —» svyruoklis
linguoklė 2 —»lingė
linguoklis, -ė 2, linguonis, -ė 2 —» svyruoklis
linguoti 1. —» svyruoti 1 .2 .—» supti 1
lingvistas, -ė 2 —» kalbininkas
lingvistika i—» kalbotyra
linienojas i —» stiebas 1 b)
linija 1 1. —» kryptis 2. 2. —» kelias 1 II
l i n k č i o t i (nuolat lenkti ar linkti: S e n ia i
p r ita r d a m i lin k č io jo g a lv o m is ) - ir linksėti
(T en s ta g a r a i n u o v ė jo lin k s i), kinkčioti ir
kinksėti (A rk ly s k in k s ė jo g a lv a , g y n ė s i n u o
s p a rv ų ), kinkuoti, kinknoti, maksėti šnek. (Jis
n e k a lb a , tik g a lv a m a k s i)

linkymas i —» pakinklis
linkis 1 1. —» vingis. 2. —» pakinklis
linkmė 4 —» kryptis 1,2
linkmuo (-ens) 3b—>pakinklis
linksėti —»linkčioti


linksmas

l i n k s m a s 41. (apimtas džiaugsmo, geros
nuotaikos ar keliantis džiaugsmą: Linksma
naujiena. L. vaikinas) - smagus (Jis visada
buvo s. ir linksmas), džiugūs (Jijuokiasi džiu­
giu vaiko juoku irploja delnais), džiaugsmin­
gas stp. (Būkim linksmi ir džiaugsmingi.
Džiaugsminga žinia), nuotaikūs (gerai nu­
siteikęs), nuotaikingas stp. (N. žmogus). 2.
—>apygirtis
linksmauti —>džiaugtis
l i n k s m u t i (darytis linksmam: Linksmėja
vyrai, gyvas darosi pašnekesys) - smagėti
(Nuotaika smagėja), šviesėti prk., švisti prk.
(Jo veidas vis labiau švito)
linksmybė i —» džiaugsmas
linksmynė 2 —»vaivorykštė
l i n k s m i n t i (kelti gerą, linksmą nuotai­
ką: Ji visus linksmino savo dainelėmis) - sma­
ginti (Savo juokais ji smagino svečius), džiu­
ginti (kelti džiaugsmą: Džiuginsiąs tėvelius
dovanomis)
linksmumas 2 —» džiaugsmas
l i n k t i 1. (darytis lanko formos: Obelų ša­
kos linksta nuo vaisių) - lenktis (Lenkiasi
lenkiasi, parėjęs namo išsitiesia), svirti (Uo­
gų kekės sviro žemyn), kūkti šnek. (Sunkios
varpos kunka žemyn), gūgti šnek., knabti šnek.
(Žolės knabo nuo saulės) ir knėbti šnek.,
kniūbti šnek., kumpti (Vaikai išjuoko kumpsta. Iš nuovargio kumpo kojos), įimti tarm.
(Stogo sparai limsta nuo sunkumo). 2. (tu­
rėti patraukimą: L. į muziką) - neštis (Jis
nešasi į mokslą), svirti prk. (Ji visa savo pri­
gimtimi sviro į meną). 3. —» krypti
linmarka i —» marka ||
lynoti —» lyti a)
linzė i —»lęšis
liokajus 2 —» pataikūnas
Iiolinas 3a —» purvinas
liolis 1 1. —» purvas. 2. —> daugybė
lipa! dgs. 41. —»pikis. 2. —> klijai
l i p d y t i (prž. l i p t i : Pašto ženklą, skelbimą
l.) - ir lipinti, klijuoti, kibyti šnek.

lįsti

lipynės dgs. 2 —» kopėčios
lipinti lipdyti
l i p n ū s 4 (gerai limpantis: L. sniegas, pur­
vas) - ir lipūs (Lipūs sakai), klijingas (Klijingi topolio lapai), kibūs (Kibūs klijai)
lypoti —»liesti
lypstintis —> gerintis
lypstyti —»liesti
lipšnagis, -ė i —> 1 vagis
lipšnintis —> gerintis
lipšnūs 4 —» meilus
Į l i p t i (žengti žemyn ar aukštyn: L. į kalną.
L. laiptais) - kopti (K. į antrą aukštą)', || sun­
kiai, vargingai: sliuogti (S. į medį be šakų)
ir sliaūgti, ropštis (R. iš medžio), rabždintis (R. į statų šlaitą), kartis šnek. (K. ant sto­
go), ristis šnek. (R. iš duobės), kapanotis
šnek., keberiotis šnek. ir kėbernotis šnek., repečkotis šnek. (visomis keturiomis), replintis šnek., rioglintis menk. (R. ant krosnies), rabantūotis tarm., menk., rapūžintis tarm., menk.
2 1 i p t i (apie lipnią masę: Molis limpa prie
kojų) - kibti (Sakai kimba prie rankų), kli­
juotis (Prie padų derva klijavosi)
lipūs 4 —»lipnus
lyrikas, -ė i poetas
lirlinti —>groti 1 ||
lysė l —> lysvė
lysinti —»liesinti
Iysna b. i —» džiūsna
l y s t i (darytis liesam: Ji vis labiau lyso, vei­
delis smulkėjo) - besėti (Ji l. pradėjo, visai
sulyso), blogti (Ligonis ėmė b.), menkti (Ko
tu menksti, gal sergi?), džiūti šnek. (Džiūvo
džiūvo ir numirė), kašėti tarm. (Sirgo, kašėjo
antri metai), kembti tarm. (Kembsta tavo kar­
vės), pėndėti tarm., menk., a iš kūno bėgti (ei­
ti) šnek.
1f s t i 1. (terptis smailiam daiktui: Vinis ne­
lenda į mūro sieną) - smigti (Erškėčiai smi­
go į kojas), smeigtis, smegti (Nors kiaurai
žemės smek), strigti (Akuotai visur stringa),
skvirbti. 2. —» tilpti

243


liūlys

listinas

listinas 3b—» pilnas 1
l y s v ė 1(siaura dirvos juosta: L . a g u rk ą , s v o ­
g ū n ų ) - ir lysė, ežia ( P a s is o d in o e ž ią p o m i ­
d o r ų ) , lova (L o v e le s d a ria u , rū te le s sėja u . P a ­
s is ė ja u p o r ą lo v ų a g u rk ų )

literatas, -ė 2 —» rašytojas
l i t e r a t ū r a 2 (spausdintų kūrinių visuma)
- raštija (S e n o ji lie tu v ių r a š tija ) , rašliava ret.
lytėti —> liesti
l y t i (kristi lietui: L y ja j a u n u o r y to ) - lietáuti šnek. (J a u k u r is la ik a s lie ta u ja ) \ a) pa­
mažu: lynoti ( P r a d e d a l , įs ita is y s ir g e r a i ly ­
t i ) , lašnoti (J a u la š n o ja , k r in ta p o la šą , k i ­
tą ) ir laščioti, lašenti sip., krapinti, krap­
noti ir krapčioti, krapėnti sip., rasoti ir rasnóti, rasenti sip., šlapnoti, šliknoti šnek.,
švakšnoti šnek., varvėti ir varvėnti sip., varvėsiūoti sip., šnek.; b) smulkiu lietumi: dulk­
ti, dulksnoti ir dulkénti sip., druūkti, druokénti sip., drégnóti, miglėnti šnek., rūkti,
rūknoti, pufkšti, purkšnoti, puršklėnti sip.,
pruūkšti, pursloti, smilkti ( S m ilk s ta lie tu ­
tis ) , dujóti tarm., murglóti tarm., ruokti tarm.;
c) tyškant lietaus lašams: taškėnti, tekšlen­
ti, tekšnoti, čebėnti šnek., čeženti šnek.; č)
smarkiai lyti: čiožti šnek. (P e r d ie n ą č io ž ė
s m a r k u s lie tu s ) , merkti (skalsiai), pilti prk.
(P ila k a ip iš k ib i r o ) , kafšti šnek., kliaūkti
šnek., kliokti šnek., pliaūpti šnek. (P lia u p ia v i­
s ą d ie n ą ) , pliūpinti šnek., pliūšinti šnek., telžti šnek., žliaūgti šnek., žliogti šnek., šliaukti
tarm., šlioti tarm., Šnioryti tarm.
l y t i n i s 2 (susijęs su lyčių santykiais: L . g y ­
v e n im a s ) - seksualinis, seksualūs
lytis (-iės) m. 4 -> forma
lytūs 3 - » lietus
liūdėjimas i - » liūdesys
l i ū d e s y s 3b(prislėgta, nelinksma nuotai­
ka: A k y s p il n o s liū d e s io ) - liūdėjimas (N u o ­
la tin is L ), nuliūdimas ( N š ir d į s p a u d ž i a ) ,
nūoliūda ret., melancholija stp., sielvartas
(S ie lv a r te b a is ia m tu la u ž y s i r a n k a s ) , širdgė­
la (S u šird g ė la a ts is v e ik in a u s u tė v a is ) , šird-

244

perša tarm., širdskaudis tarm., gedulas (mi­
rusio liūdėjimas); || graudulys (graudi nuo­
taika: Jis n e ja u tė n e i g r a u d u lio , n e i d ž ia u g s ­
m o ) ir graudis; graužulys (J a u č iu š ir d ie s
g r a u ž u lį) ir graužatis (N ie k a s j o g r a u ž a tie s
n e įs te n g ė s u p r a s ti) , grūžtis (M a n o d ž ia u g s ­
m a s p e r ė jo į rū p e stį, į g ė d ą , į g rū žtį)

l i ū d ė t i (būti prislėgtos nuotaikos: N e v e r k
d a u g ia u ir n e liū d ė k ) - sielvartauti (S ie lv a r ­
ta u ja d ė l iš tik u sio s n e la im ė s ), sielotis, griaus­
ti ( D u k tė m ir u s io s m o tin o s g r ia u d ž ia ) , gedė­
ti (mirusio), grudoti tarm. (S u n k u ta i p r is i­
m in ti n e g r ū d o ju s ) , gūduriuoti tarm. (D ie n ą
n a k te lę g ū d u r iu o ja m o tin ė lė s )

liudininkas, -ė l - » liudytojas
liudyti —>tvirtinti 1
l i u d y t o j a s , -ai (kas ką liudija, žino, gali
suteikti parodymų: L i u d y to jų p a r o d y m a s
te is m e ) - akivaizdininkas (pats mačiusysis),
liudininkas (M u š ty n ių l.)
l i ū d n a s 4 1. (blogos nuotaikos: L . m ū s ų
b r o le lis ) - nelinksmas, bedžiaugsmis, ne­
smagūs, nuliūdęs (Jis s ė d ė jo v ie n a s n .) , nu­
siminęs (V a rg ša s n. g r įž o n a m o ) , prislėgtas
(Jis b u v o la b a i p r is lė g to s n u o ta ik o s ) , paniu­
ręs (K o tu to k s p ., k a s ta u y r a ? ) , niūrūs (N iū ­
r io s a k ys. J is a tė jo n., s u s im ą s tę s ) ir niaurūs
(Jos n ia u r io s m in ty s iš s is k la id ė ) , rūškanas
(R . v e i d a s ) , sielvartingas (S. ž v ilg s n is ), ge­
dulingas ( G e d u lin g a n u o ta ik a ) , melancho­
liškas (M . v e i d a s ) , elegiškas (E le g išk a n u o ­
ta ik a ) . 2. -» niūrus 1
liūgas 21. —» klanas. 2. - » liūnas. 3. —» purvy­
nas
lifiginas 3b—>purvinas
liūgynė 2 -» purvynas
Iifignas 2 - » liūnas
liuksusas l —» prabanga
liūlė 2 1. —> lopšys. 2. —» utėlė
liulėti 1. -> liumpsėti. 2. -» knibždėti
liūljmas l, liūlynė 2 - » liūnas
liūlinti 1. -» eiti 1 f). 2. -> supti 1
1 liūlys 4 -» snarglys


liūlys
2 liūlys 4 —» vabzdys
liūliuoti 1. -» banguoti. 2. —» supti 1. 3. —» ty­
vuliuoti
liūmpa 1 1. —» liūnas. 2. —» lingė
Iiūmpčioti, Iiumpeti —» liumpsėti
Iiumpynė 2 —» liūnas
liumpinti 1. —» supti 1 .2 .—» eiti 1 f)
l i u m p s ė t i (suptis - apie liūno velėną,
minkštą pievą: Ežero liūnas liumpsi) - ir

Iiūmpčioti, Iiumpeti (Bjauri pelkė - kur ei­
ni, ten liumpa), liumpuoti (Žemė liumpuo­
ja), liuleti (Velėna liula po kojomis)
liumpuoti —» liumpsėti
l i ū n a s i (linkstanti velėna pelkėje, prie eže­
ro: Liūne suklimpo karvės) - Iiūnija (Neiš­

važiuosi pertas liūnijas), liūmpa (Aplinkeže­
rėlį liumpos, nendrės, meldai) ir Iiumpynė,
Iiūlynas (Užsitraukė ežeras, liko l.) ir Iiūlynė, liūgas (Neikper liūgus, dar suklimpsi) ir
Iiūgnas tarm., kinis tarm., kirba tarm., plova
tarm. (Ežerėlis baigia plova užaugti)
Iiūnija 2 —» liūnas
liūno apūokas —» žioplys
liuoba 4 —» šėryba
liuobėti —» mėgti
liuobti 1. —» maitinti ]|. 2. —> švarinti 1
liuogarda b. i —» ilgšis
Iiuogti, Iiūokčioti, liuoksėti —» šuoliuoti
liuoktelėti —» šoktelėti
Iiuozginti —» eiti 1 d)
Iiūozgis, -ė i —» apsileidėlis
liurbineti —» vaikščioti a)
Iiufbinti —» eiti 1 b)
I i ū r b i s, -ė i (menk. nevikrus, nerangus žmo­
gus: Vos kruta tas l.) - lerva menk. (Kurlervoji, tu lerva?), kerėpla menk. (Kur eina, ten kliū­
va tas k.), keverza menk. (Eina kaip k., kojų
nepakeldamas), gremėzdas menk., gramozdas menk., griozdas menk., griova menk., griovainis menk., griaumedis menk., kabalda
menk., sangriuva menk., Stabūris menk., Stufbis menk., greva tarm., menk., kepėrsa tarm.,
menk., klioka tarm., menk., riogla tarm., menk.,

Iokžolė

knapas tarm., menk., krapaila tarm., menk., IŪiba ir Iūibis tarm., menk., stamantas tarm., menk.,
tuopa tarm., menk., baslys prk., menk., kuolas
prk., menk., mietas prk., menk., stuobrys prk.,
menk., lokys prk., menk., meška prk., menk.
Iiūrbiškas i —» nevikrus
Iiufkšti —» kalbėti 1 c)
Iiūrla i —» sriuba ||
Iiurlynė 2 —» purvynas
Iiūrlinti —» groti 1 ||
Iiufškalas 3b1. —» plepalas 1. 2. b. —» plepys
liuršketi —» kalbėti 1 c)
Iiufšti —» glėbti
liustra 2 —» sietynas
liūtingas l —» darganotas
liūtis (-ies) m. 11. —» lietus a). 2. —» daugybė
Iiūtnasris 2 —» žioveinis
Iiuvis 2 —» pertrauka
lizdas 4 1. —» gūžta. 2. —» būstinė
lyžčioti —» laižyti
I i ž ė 2 (lentelė su kotu duonai į krosnį šauti:

Su liže duonos kepalą pašoviau) - lopeta
(Duoną deda ant lopetos ir kiša į krosnį),
mentė
lyžintis —» pataikauti 1
ližius, -ė 2 —» smaguris
lobas i —» klonis
lobingas i —» turtingas
Iobininkas, -ė i —» turtuolis
Iobinti —» turtinti
lobis 2 —» turtas
Iobnūs 4 —» slėnus
lobti —» turtėti
lobūs 4 —» turtingas
l o c m a n a s i (laivų vairuotojas į uostą) laivavedys
logiškas i —» nuoseklus
Iojynė 21. —» pliauškalas. 2. b. —» pliauškalius
lokalinis i —» vietinis
l o k y s 3 1. (stambus plėšrus žvėris: Baltasis

l. Rudasis /.) - meška (Meška su lokiu, abu
tokiu flk.). 2. —» liurbis
Iokžolė l —» arkliauogė

245


loma

loma 4 -» klonis
lomingas i, lomus 4 —» slėnus
l o p a s 4 (audeklo skiautė lopyti) - lopinys
(L. ant lopinio), kurpinys (Drabužis - vieni
karpiniai), palopąs
lopeta 11. -» kastuvas. 2. - » ližė. 3. —» išara 1
lopetėlė 2 -> verstuvė
lopinys 3a1. -> lopas. 2. skiautė. 3. —>skar­
malas 1 .4 .—» sklypas 1
l o p y t i (dėti lopą, taisyti ką prakiurusį: L.
švarką, batus) - kurpyti (K. drabužius) ir
kurpti; || adyti (siūlais užtaisinėti skylę), adineti mžb.
lopšas, -ė 2 —» driskius
lopšnūs 4 —» ligotas
l o p š y s 3 (supamas kūdikio guolis: Ant lin­
gės kabo l.) - lifilė vaik., pfipė vaik., vygė sv.
losnoti 1. —» loti 1 .2 .—» kalbėti c)
lošti - » lepti
l l o š t i (žaisti kortomis: L. preferansą) - kor­
tuoti (K. išpinigų), kirsti, pliekti šnek., skel­
ti šnek.
2 lošti (versti atgal: Galvą, nugarą /.) - kraginti ir kragėnti
l o t a 21. (kartelė šiaudams prispausti, den­
giant stogą) - klostąs ir klotė, blakštas tarm.,
šegždė tarm. 2. -» grebėstas
l o t i 1. (apie šuns balsą: Kur šuo laka, ten ir
loja fik.) - losnoti (iš reto, pamažu), amčioti
ir amsėti (Šuo amsi, pamatęs svetimą žmo­
gų), vampčioti ir vampsėti, v(i)aukčioti ir
v(i)auksėti, v(i)aukšnoti, vaurioti; storu bal­
su: ambryti, vambryti; plonu balsu: kiaukčioti ir kiauksėti, kiauknoti, čevėnti tarm.,
čiaurėnti tarm., vervėnti tarm., vervėti tarm.;
vejant žvėrį: skalyti, skalatyti, aiksėti, jak­
sėti tarm. 2. -» prašyti 1 ||. 3. —>kalbėti 1 c)
lova i —» lysvė
l o v a d e n g t ė i (marška lovai uždengti:
Raštuota, šilkinė /.) - lovatiesė
lovatiesė l - » lovadengtė
lovelasas 2 -» mergininkas
l o v y s 3 (iš medžio išskobta ar sukalta dėžė

246

lukutis
gyvuliams šerti, mėsai sūdyti ir kt.) - prakartas (iš medžio išskobtas); || abrė tarm.
(mėsai sūdyti, runkeliams kapoti)
ldzungas i -» šūkis
lūbnios dgs. 2 -> rogės II
l u b o s dgs. 4 (patalpos viršus: Kambario /.) || užlos (klėties lubos); || karčių lubos: gran­

dai, grėdos, grįslai, perlaidos tarm., palūndai tarm. (kluono šalinės: Antpalundų paša­
rą krauna), rieklės tarm.
lūbrakas i —» arklys č)
l ū g n ė 2 (vandens augalas) - lukštas, pludras, bumbolas, būožžolė tarm.
lūgnios dgs. 2 —» rogės
lūgoti -» prašyti 1 ||
lūiba b. i - » liurbis
luibinti -> eiti 1 d)
lūibis, -ė i —»liurbis
luinas 41. —>1 beragis. 2. —» nerangus 1
luinis, -ė 2 —» 2 beragis
luinoti -> rengti 2 ||
luistas 2, luitas 2 -» gabalas 1
lūkčioti laukti
lukėnti -> gerti a)
lūkesys 3b, lūkestis 11. —»laukimas. 2. -» 1 viltis
lūkėti —>laukti
lūkinėti —> laukti
luknoti -» gerti a)
l u k š t a s 4 1. (kiaušinio, riešuto, grūdo ir
kt. apvalkalas) - kiautas (kiaušinio, riešuto
kietas apvalkalas), kevalas, kiaukutas, apysėklis (grūdo), čežena tarm., kiaūgždas tarm.,
žievena tarm.; || aižena (išaižyta žirnių ankš­
tis) ir ižena, išaiža, nūoaiža; gožė (kanapių
grūdo); šiošė (avižos, svogūno, riešuto). 2.
-» puriena. 3. -> lūgnė
lukštenti —» aižyti 1
lukštys 4 —> kiužis
lukterėti —>palaukti
lūkuriuoti —>laukti
l u k u t i s 2 (toks kuoduotas paukštis) - bu­
dutis, dudutis, kukutis, luputis, slukūtis, tu­
tutis, tūtlys, upūtis, badpaukštis


lunatikas

1 u n a t i k a s, -ė i (kas miegodamas vaikščio­
ja) - nakviša, naktivaikšta, miegefvis, somnambūlas knyg.
lūnginti įju d in ti 1 ||
lungintis —» gerintis
lunkanas 3b—» lankstus
lunkas i —» 1 luobas 1
Iūnkausis, -ė i —» nulėpausis
luobai dgs. 3 —» aplankas
l i u o b a s 31. (stora medžio žievė: E g lė s l.)
- karna (L ie p o s , k a r k lo k .) , lunkas (N e b e p ly š ta lie p ų lu n k a i ), maukna (E g lė s m . ) ir
malkna tarm., plaušas ( L i e p o s p . ) , plėša,
draska tarm., lupa tarm. ( A lk s n io L). 2. —»in­
kilas
2 luobas b. i —» apsileidėlis
Iuobėlis 2 —» aukšlys
luobenos dgs. 3b—»lupenos
luokas 2 —> kūjis ||
Iuokyti —» trankauti
lūopinti —» mušti 1
luošas 3 —» ligotas
luošinti —» žeisti ||
luošys, -ė 4 —» invalidas
1 luotas 2 —» valtis ||
2 luotas b. —» apsileidėlis
lupa 41. —» mušimas. 2. —» 1 luobas 1
lupą pakabinti (patempti) -» įpykti
lupata i —» skarmalas 1
lupena b. i -» arklys č); kumelė a)
l u p e n o s dgs. i (nuluptos ar nuskustos bul­
vių žievės) - nuolupos, lupynos tarm., lūpsnos tarm., luobenos tarm., skutenos, nuoskutos, skutuliai, kaišenos tarm., nuokaišos tarm.
lupikas, -ė 2 —» brangininkas
1 u p i k a u t i (parduodant brangiai imti:
V erteivo s lu p ik a u ja ) - lupti, plėšti, plėšikau­
ti šnek.
lupikautojas, -a i —» brangininkas
lupimas 2 —» mušimas
lupinėti -» laupyti

lūžtvė
lupynos dgs. 2 —» lupenos
lupióti —» laupyti
lùpsnos dgs. 4 —» lupenos
l u p t i 1. (imti kailį, odą: Nuo vienos avelės
dviejų kailių nenulupsi flk.) - dirti (Baigia dirti
aviną), engti (Ožiuikailį engia), maukti (Šeš­
kui kailį m.), mauti, nerti. 2. (žievę, kiautą:
Tošį, karną L Kiaušinį /.) - plėšti, drėksti,
maukti (Eglei žievę m.), laūpti, knóti. 3. —»
mušti 1. 4. —» lupikauti
luptynės dgs. 2 —» muštynės
l u p u s 4 (kuris lengvai lupasi: L. kiaušinis)
- laupùs (Laupi žievė)
luputis 2 —» lukutis
lustas 4 —» gabalas 1
l ū š n a 3 (apgriuvusi, sena troba: Gyveni lūš­
noje) - lūšnelė, trobelė, trobėlšė menk., pir­
kelė, kiuta tarm., kiūtėlė tarm. (Moliok.), lūžtis tarm. (Doro namo ten nėra - vienos lūžtys), lūžtikė tarm. (maža), tūpta tarm., bakū­
žė sv.
lūšnelė 2 —» lūšna
luténti 1. —» mindyti. 2. —» eiti 1 č)
lūzgana l —» žvynas
luzgaūsis, -ė 2 —» nulėpausis
luzgėnti —»judinti 1 ||
Iuzgėti —»-judėti 1 ||
luzginti -»judinti 1 ||
lūzgis, -ė 2 —» nulėpausis
lūža 4 —» lūžtvė 1
lūžena i, lūžgalys 3a —» skeveldra
l ū ž i s 2 (griežtas pasikeitimas: L. visuome­
nės gyvenime) - persilaužimas, posūkis (Po­
litikos p.), krizė (Ligos k.)
lūžtikė 2, lūžtis (-iės) m. 4 —» lūšna
l ū ž t v ė 11. (vieta miške, kur daug prilūžusių medžių: Girios lūžtvėse vilkai laikosi) lūža (Miškas - vienos lūžos), kirna tarm.
(Lenda kaip lokys iškimos), lamatynas tarm.
(Neįžengiamas L). 2. —» daugybė
v

247


mačas

maišyti

M
mačas 2 —» varžybos 1 ||
m a d a 4 (buities reikmenų, ypač drabužių iš­
orinių formų vyravimas kuriuo nors laiku:
Rengiasi pagal madą) - nešėnė tarm. ir na-

šysta tarm. (Dabar kitokia n. virto)
madaras 3b—»• purvas
madaruoti —» gadinti
maduoti —»• mokėti 1
maga 4 noras
magas, -ė 2 —»• burtininkas
magašius, -ė 2 smaguris
magauti, mageti norėti
magija 1 —» burtai
maginti ->• vilioti
magistralė 2 —»• kelias 1 ||
magmogis i
pomėgis 1
magnatai dgs. 2 diduomenė
magnatas, -ė 2 —»• didikas
magotis —>• bjaurėtis
magumas 2 —>• žavumas
maguoti —»• norėti
magus 4 —»• žavus
magztyti —>• raišioti
mahometūnas, -ė 2 —»• musulmonas
maidara b. l —» pamaiva
maigai dgs. 4 1. —»• padraikos. 2. -> 1 traknys
maigiklis 2 —» grūstuvas
maigyti 1. -> glamžyti. 2. ->• grūsti 1
mainauti —» mainikauti
mainėiva b. l —»• mainininkas
m a i n i k a u t i (verstis mainų prekyba: M

arkliais) - mainauti (kkža medžius, šieną par­
duoda, mainauja)
mainikautojas, -a i —» mainininkas
mainineti -> kaityti
mainingas i —»• mainus
m a i n i n i n k a s , -ė 2 (kas verčiasi daiktų,

248

ypač arklių mainymu: Po mainininko vartais

varnos krankia flk.j - mainikautojas, mai­
nėiva menk. (Arklių m.), mainius tarm.
mainyti —»• keisti
mainytis —»• keistis
mainius, -ė 2 —>• mainininkas
m a i n u s 4 (nepastovus, kintantis: M. oras)
- mainingas stp. (M. gyvenimas), kaitūs, atmainūs (Atmainūs žodžiai), atmainingas stp.
(Kare laimė atmaininga), permainingas (P.
oras. Permaininga sėkmė)
m a i s t a s 4 (tai, kuo mintama: Maisto pro­
duktai. Susirasti maisto) - penas (Lapė pe­
no ieško), valgis (žmonių maistas: Stalai lū­
žo valgiais) ir valgymas, pavalga šnek. (Turi
visko - ir pinigų, ir pavalgos), mitalas tarm.,
duona prk. (Dirba savo duona), ėdesys tarm.
arba niek., ėdimas tarm. arba niek., ėdis tarm.
arba niek., ėdalas tarm. arba niek.
maišalas 3b —» mišinys
maišaliėnė 2 1. —»• mišinys. 2. —»• sąmyšis
maišaliėnė 2, maišatis (-iės) m. 3b —»• sąmyšis
m a i š ė i (tinklelis pašarui įsidėti kelionėje:
Įsidėk kelionei maišę šieno) - regztis ir rez­

gė (Pilna r. dobilų)
m a i š i k 1 i s 2 (maišymo įrankis: Pieno, ki­
sieliaus m.) - mentė, mentelė (mažesnė),
makalas šnek.; || menturis (šakotu galu pa­
galiukas košei maišyti: Sukasi kaip m. po
košę flk.), rekėtis, šakočius, sukutis, žaginėlis tarm., murdėklis tarm.
maišymas i —» tešla
malšinąs 3b —» drumzlinas 1
maišinys 3b mišinys
maišytgalvis, -ė l —»•beprotis
m a i š y t i (daryti mišrų: M. vaistus, arbatą,
košę) - męsti (M. salyklą), miešti (M. jova-


maišytis
lą ) ,

blęsti

malė

plakti (P. tešlą ,
makaluoti šnek. (M . k o š ę s u
|| pašyti (kortas). -Plg. j a u k t i

(B. m ilta is v ir a lą ),

k ia u š in ie n ę ) ,
m e n tu riu )',

maišytis 1. misti 1 . 2 . —» painiotis 2
maiškariūoti —» mojuoti
maišpilvis, -ė 2 -» storulis
maištadarys, -ė 3Ab -» sukilėlis
maištas 2 —» sukilimas
maištauti —» bruzdėti 1
maištininkas, -ė i -» sukilėlis
maišu trenktas —» kvailas 1
maita 4 —» dvėsena 1
m a i t i n t i (duoti maistą: M . v a i k u s ) - pe­
nėti (Š e im y n ą p . ) , mitinti (Jis v ie n a s v is u s
m i t i n a ) , valgydinti (žmones), sotinti, ėdinti tarm. arba niek., putinti niek., rydyti niek.; ||
gyvulius: šerti (A rk lio n ešėręs n e v a ž iu o s i flk.),
liuobti ( L i u o b i a g a lv iju s ) ; lesinti (paukš­
čius)

m a i t i n t o j a s , -a i (kas maitina: S e im ą
n e te k o m a i t i n t o j o ) - penėtojas, išlaikyto­
jas, duondavys, duonpelnys, duondirbys
šnek.
maitoti 1. -» kamuoti. 2. -» gadinti
maitotis —»maivytis
1 maiva i 1. —»pelkė ||. 2. —>klampynas
2 maiva b. i pamaiva
maivėtas l -» pelkėtas ||
m a i v y t i s (nerimtai ir nenatūraliai elgtis:
K o j i s m a iv o s i, v a i p o s i ? ) - mangytis (T a
m e r g a d a r k lio ja s , m a n g o s ) , maitotis ( M a i ­
to jo s i k v a iliu p a s iv e r t ę s ) , vaipytis, darkytis
( N e g r a ž u p r i e ž m o n i ų ta i p d . ) , čiaupytis
( C ia u p o s , k r a ip o s k a ip į m a n o ) , žaimotis
tarm. ( Z a i m o j a s it b e ž d ž io n ė ) , ėrglotis tarm.,
Staipytis tarm.
majestotiškas i —» didingas
makalainė 2 košė
makalakas b. 2 —»lengvabūdis
makalas 3b 1.
maišiklis. 2. b.
lengvabū­
dis. 3. b. —» melagis. 4. b. plepys
makaliėnė 2, makalynė 2 1. —» purvynas ||. 2.
—» sąmyšis

makaluoti 1. -» maišyti. 2. įju d in ti 1 ||. 3. -»
meluoti
makaras 3b1. -» rimbas. 2. b. —» lengvabūdis
makaronai dgs. 2 —» lakštiniai
makaruoti 1. —»judinti 1 ||. 2. —» mojuoti
makasynė 2 -» klampynas
makasyti —» eiti 1 o)
makatas 3b-» skarmalas 1
makatėrna b. 1 1. —»lengvabūdis. 2. -» plepys
makaulė 2 1. —» galva 1. 2. kiaušas
makauza i —» galva 1
makinas 3b-» purvinas
maklėkas 2 —» karulys
maklėnti -» eiti 1 n)
makleris, -ė i —» apgavikas
maklerystė 2 -» apgaulė
maldynas i, maldyne 2 —» klampynas
maldinėti -» vaikščioti i)
maldinti —» eiti 1 n)
makna 4 1. -» klampynas. 2. —» purvynas ||
makniauka i -» purvynas ||
maknynas i, maknynė 2 -» klampynas
maknotas i -» purvinas
maknoti -» eiti 1 o)
makonė 2 -» klampynas
makotas i -» purvinas
makoti 1. -» eiti 1 o). 2. terlioti. 3. -» pur­
vinti. 4. —»valgyti b)
maksėti - » linkčioti
m a k s i m a l ū s 4 (pats didysis: M. greitis,

uždarbis) - didžiausias ( D. vagono krūvis)
maksėti -» žiūrėti 1 ||
makštai dgs. 2 —» šliurės
makštis (-ies) m. 4 —» dėklas
makūlinti -» glamžyti
malachitinis i —»žalias 1
maldauti —» prašyti
maldautojas, -a i -» prašytojas
maldykla 2 —» šventykla
maldingas i —» pamaldus
maldyti 1. -» guosti. 2. —» tildyti
maldūs 4 pamaldus
malė 2 —» rainė

249


mankštinti

maliarija
m a l i a r i j a i (užkrečiama liga, pasireiš­
kianti karščiu ir šalčio krėtimu) - drugys
(Jį ė m ė k r ė s ti d . ) ,

šlapdrugis

šnek.

maliava l, malimas 2 malinys 1
malinykštis l —» milinys
m a l i n y s 3b 1. (maltini ar sumalti grūdai:
I š m a lū n o p a r s i v e ž ė m a l i n į )

- maliava, malimas (Š itą m a l im ą b a ig i a m v a lg y ti ), mòle
tarm. ( A r d a u g tu r i m o lė s ? )', || sąmalas (su­
maltų grūdų atsarga) ir sąmatinis. 2. —»mi­
linys

malinti —» kišti 1
malintis —» brautis
malka 1 1. —» pliauska. 2.
malkas 4 gurkšnis
rnalkna i —» 1 luobas 1

n ys)

medžiai šnek. (E in u p a k a p o t i m e ­
d ž ių ); || šakaliai (smulkios malkos), paga­
liai, kirvamalkės; jaukurai (duonkepei ar

š in ė s m . ) -

jaujos krosniai kūrenti)
m a l k s n a l (plona lentelė stogui dengti:
M a lk s n ų s to g a s ) -

skiedra (J u o d a lk sn io s k ie d ­
ilg ia u s ia i la i k o ) , stiegėle ir stiegė

m a l o n ė i (rodomas palankumas: M in ta
tė v o m a lo n ė s )

iš

- geraširdiškumas, pataika

šnek. (K u r m e ilė , te n ir p . flk.)

malonėk(ite) —» prašom
malonės juosta —» vaivorykštė
teiktis

(T e ik itė s ir m u s a p la n k y ti).

2.

glamonėti
malonėtis gerintis
maloningas l —» malonus 1
malònintis gerintis
malonumas 2 pomėgis 1
m a l o n u s 4 1. (keliantis palankumo, sim­
patijos jausmus: M . ž m o g u s ) - mielas (M .
s v e č ia s ) , maloningas stp. (labai malonus),
simpatingas, simpatiškas. 2. jaukus 2.3.
—» palankus
m a l š i n t i 1. (neduoti veikti: S u k ilim ą , ria u ­
šes m .)

250

- slopinti

(S . s ą jū d į) ,

(kitus gerbiantis)
manding modai. —» rodos
manga i —» pasileidėlė
manginti mankštinti
mangytis maivytis
mangoti —»jaukti
manguryti 1. mušti 1 ||. 2. ž v a lg y ti b)
mangus 4 —» kaprizingas
maniera 2 1. elgesys. 2. stilius
maniežas i —»jodykla
manymas l —» nuomonė
maniškis įv. 2 —» mano
m a n y t i (turėti apie ką nuomonę: K ą tu a p ie
j į m a n a i ? D a u g m a n a n č ių , m a ž a i iš m a n a n ­

m a l o n ė t i 1. (daryti malonę: M a lo n ė jo įe iti
į v id ų ) -

m a l t i (smulkinti į miltus: M . ru giu s, k a v ą )
- zurinti šnek. (pamažu); || skardyti (rupiai)
maltinis 2 —» kotletas
mama 4 —» motina 1
mamaitė i, mamalė 2 senelė 1
mamelė 2, mamytė l —» motina 1
mamutė 2, mamužė 21. —» motina 1 .2 .-» se­
nelė 1
manas įv. 4 mano
m a n d a g ū s 4 (gražaus elgesio: M . m o k i ­

- išauklėtas, delikatus, korektiškas,
galantiškas (labai mandagus), pagarbūs

krūva 1

m a l k o s dgs. i (pagaliai kurui: B e ržin ė s, p u ­

rų s to g a s

(Jie g n ia u ž ė j u d ė j im ą ) , gniuždyti prk., smaug­
ti prk., žaboti prk. 2. —» tildyti. 3. —» tvardyti
malšti —» tilti

gniaužti

prk.

č ių )

goti

- minti

(K ą m e n a a p ie j į ž m o n ė s ? ) ,

din­

(T a i j i d in g o jo m o č iu tę g r a u d ž ia i v e r ­

tarti prk., mėklinti šnek. (M ė k lin u v a ­
ž iu o ti ) , sintėti tarm. - Plg. g a l v o t i
manytis —» dirbti 1 ||
mankasyti
eiti 1 o)
manketas 2 rankogalis
mankyti 1. —» glamžyti. 2. —» mankštinti
m a n k š t a 4 (judesių pratybos: R y tin ė m .)
- treniruotė (sisteminga), treningas ret.
m a n k š t i n t i (lavinti fizines jėgas: S a v o
k ū n ą m . ) - treniruoti (sistemingai), lavinti
(L . r a u m e n is ) , mankyti ( M a n k o s a v o k ū n ą ) ,
eiklinti (Ž irg ą e .) , miklinti ( K o j a s m . ) , lamk ia n t) ,


marša

mankštas
^

dyti šnek., manginti šnek.

w

(Š o k in a , m a n g in a

b ė r u o s iu s žirg eliu s, p e r la u k e lį j o d a m i ) ,

mūd-

rinti tarm. (Žirgus)
mankštas 4 lankstus
m a n o įv. (priklausantis man: M . k n yga, la ik ­
r o d is ) - manas (ppr. poezijoje, liaudies dai­
nose: M . b r o le lis, m a n a s e s e lė ) , maniškis
(artimo priklausymo reikšme: M . b e r n iu ­
kas)

manta 4 1.
turtas. 2.
nauda 1
mantingas l —»• turtingas
mantoti -»• valgyti b)
mantus 4 —»• patogus 1
manufaktūra 2 —>• audinys
manuskriptas 2 —»• rankraštis
maras 4 —>• mirtis
mareti —>• alkti ||
margalapė 2 —>• drebulė
m a r g a s 3 1. (įvairių spalvų: G e n y s m ., p a ­
s a u lis d a r m a r g e s n is flk.) - margaspalvis
(M a r g a s p a lv ė s g ė l ė s ) , raibas (smulkiai mar­
gas: R . p a u k š tis ) ir raibuotas, rainas, raimas tarm. (R . s a k a lė lis ) , raivas tarm., kana­
pėtas (K a n a p ė ta v iš ta ), gegužetas (G . p a u k š ­
tis ), gervetas (G . ž ą s in a s ) ir gervinąs, garniūotas, gegužraibis (G . g a id y s ) , šlakuotas
(Š la k u o ta višta)-, || keršas (baltas su juodais
lopiniais: K e r š a k a rv ė , k ia u lė ) , keršmargis.
2. -> gražus. 3. —»• įvairus
margaspalvis 2 —»• margas 1
margė i —»• rainė
m a r g i n y s 3a(audeklopagražinimas:K a ip
j i to k iu s m a r g in iu s ir iš a u d ė ? ) - raštas ( G r a ­
ž u s to a u d e k lo r.), lamstas ( A u d im ą l a m s ­
ta is a u d ž ia )

m a r g i n t i (daryti margą: M . la zd ą , k ia u š i­
n iu s ) - raibinti ir raiminti tarm., rašyti (R .
d r o b e le s . Ž ir g a s o b u o lia is r a š y ta s ), raštuoti
(R . la z d ą ) .

- Plg. d r y ž u o t i

m a r g i s, -ė i (margas gyvulys, pvz., arklys,
jautis, karvė) - raibis (apie paukščius) ir rai­
nis; || keršis (apie gyvulius, paukščius)
margoji (-osios) —»• gyvatė

m a r g t i (darytis marga, raiba akyse: Margs­
ta akys nuo sniego) - mirgėti (Viskas tik mir­
ga akyse), mirguoti ir marguoti, marguliuo­
ti sip. (Akyse marguliuoja) ir mirguliuoti slp.
(Akys mirguliavo, ausys cypė), raibti (Akys
raibo nuo saulės) ir ribėti, ribti tarm., rai­
buoti, raibuliuoti slp. ir ribuliuoti slp., ribūoti, tavaruoti, žilpti (Akys žilpsta, žyra)
ir žifbti, žirti, žaibti (Akys žaibsta, nieko
nematau)
m a r g u l y s 3bl. (mirgėjimas akyse) - mirgulys ir mirgesys, raibulys (Raibuliai eina iš
akių), ribulys, žilpulys. 2. (vandens mirgė­
jimas, smulkios bangelės) - mirgulys, rai­
bulys, pladaras tarm., šaršas
m a r g u l i u o t i 1. (judėti smulkiomis ban­
gelėmis: Ežero paviršius marguliavo) - mir­
guliuoti, raibuliuoti, ribuliuoti, ribūoti. 2.
-»• margti
marguoti -»• margti
maringas i —»• mirtingas
marios dgs. 2 1. jūra. 2. -»• daugybė
marių žentas —»•skenduolis
m a r k a 4 (kūdra linams, kanapėms merkti)
- {marka; || linmarka (linų marka); kanapmarka (kanapių marka)
marketas i -» šlakuotas 1
markinti —>•mirkyti
markloti —»• terlioti
markstytis —> niauktis
marmakas b. 2 —>•plepys
marmalas b. 3bi. ->• plepys. 2 . -»• bambalius
marmalė 2 —>•klampynas
marmaliėnė 2 —»• sriuba ||
marmalynas l, marmalynė 2 —>•klampynas
marmalinti —»•virinti ||
marmaliuoti 1. —>•virti 1 ||. 2. —> skęsti
marmėklis -ė 2 —>plepys
marmėti 1. —»•virti 1 ||. 2 .
skęsti. 3 . -> kal­
bėti e)
m arm inti 1. —»•virinti |] . 2. —>skandinti
m arm olai dgs. l, marmūzė 2 -» burna
m arša 4 —>• užmirštis

251


maršas

maudulys

maršas l, marširuotė 2 —» žygis
marširuoti
eiti 1 ||
marška 1 1. —» paklodė. 2. staltiesė
m a r š k i n i a i dgs. 3a (skalbiamas liemens
apdaras: A p a tin ia i, v irš u tin ia i m . ) - drobi­
niai (iš drobės pasiūti); || trinyčiai (seno­

mašina 2 —» automašina
mašinalūs 4 —» mechaniškas
maštabas 2 -» apimtis
mataižis 2 —» pyragas ||
mataraila b. i, mataras b. 3b—» lengvabūdis
mataruoti —»judinti 1 ||

viški, ilgi drobiniai)
marškonas i drobė

m a t a s 2 (matavimo priemonė: S v o rio ,

1 marškonis dkt. 2 —» drobė
2 marškonis bdv. 2 —» drobinis
maršus 4 —» užmaršus
martelė 2 saulutė
martinas 2 —» bitkrėslė
marus 4 —» mirtingas
másalas 3b^ ja u k a s
masė 2 —» daugybė
masės dgs. 2 —» žmonės
masinti —» vilioti
masiškai prv. —» daug
masyvūs 4 didelis 1
1 maskátas 2 1. —» karulys. 2. —» skarmalas 1
2 maskátas, -ė 2 —» lengvabūdis
m a s k a t u o t i (judėti į šalis nukarusiam:
K a s o s m a s k a tu o ja b ė g a n t) - tabaluoti (Joja
k o jo m is ta b a lu o d a m a s ), kadaruoti (U o g ų k e ­
k ė s k a d a r a v o ) ir kádaroti, mataškuoti (A r ­
k lia i u o d e g o m is m a t a š k a v o ) , švatarūoti, calambúoti tarm., cimbalúoti tarm., kankaluoti
tarm., laskatúoti tarm., talandúoti tarm., tintalúoti tarm., vácaluoti tarm.
m a s k u o t i (slėpti po kauke: M . v e i d ą ) kaukiúoti knyg., danguoti
m ą s l ū s 4 (linkęs galvoti, mąstyti: M ą s la u s
p r o t o ž m o g u s ) - mintingas (kupinas gilių
minčių), mąstingas (M . žv ilg sn is )
mastas 2 1. —» matas. 2. —» apimtis
mąstingas l —» mąslus
mastyti 1. -» pinti. 2. -» eiti 1 c)
mąstyti —» galvoti
mąstytojas, -a i —» filosofas
m a š a l a s 3b (toks mažas vabzdelis) - mū-

sulas tarm., Sámalas tarm.
mašalinės dgs. 2 —» tymai

252

ilgio,

- mastas (K o k iu m a s tu m a tu o s i,
to k iu ir p a t s g a u s i flk.), matmuo, saikas ( Ž i­
n o k s a v o s a ik ą flk.)
mataškuoti 1. —» maskatuoti. 2. —» mojuoti. 3.
la ik o m .)

įju d in ti 1 ||
materialas 2 —» medžiaga 1
m a t e r i a l ū s 4 (susijęs su materija: M . p a ­
s a u lis ) - medžiagiškas (atitinkantis medžia­
gos prigimtį), daiktiškas ( R e g im a s p a s a u lis
y r a d .) ,

kūniškas, fiziškas

matinis i —» blausus 1
matyt modai. 1. —» tikriausiai. 2. —» rodos
m a t y t i (pagauti akimis:

T o lu m o je m a ta u

- regeti ( A r re ­
to k į n u o s ta b ų p a u k š tį? ) ; || žaibyti

k a ln u s. S e n ia i b e s u j į m a t ę s )
g ė ja i k a d a

šnek. (silpnai matyti:

T ie k tu j į č ia te ž a ib y s i).

- Plg. ž i ū r ė t i

matytis —» rodytis
matmuū (-ens) 3b-» matas
m a t o m a s l (akimis pagaunamas:

M. p a ­

- regimas (R e g im o ji a tm in tis ) , vizu­
alinis, pastebimas (P a s te b im a k la id a ) , aikštūs (A ik š č io je v ie to je s to v i) , laukus ( L a u k i

s a u lis )

v ie ta )

matos modai. —» rodos
matrosas 2 —»jūreivis
matus 4 —» akylas 1
maudykla 2 —» baseinas 2
maūdinti -» pykdyti
m a u d y t i s (plautis maudykloje, vonioje ar
kitur: M . jū r o je ) - pūškintis šnek. (taškan­
tis), puškėti šnek. (P u š k a v a ik a i p o tv e n k in į),

puškėntis slp., šnek., pliūškintis šnek., pliuš­
kentis slp., šnek.
maudulys 3b 1. —» skausmas ||. 2. —» nuobo­
dulys


mažmožis

maujoti
maujoti 1. —» samstyti 2. 2. —» eiti 1 o). 3. —»

valkiotis

/

maūkalas 3b—» gėrimas ||
maukas 4 —» gurkšnis
maukė 2 burna
maukna i —» 1 luobas 1
maukšlė 4 —» dėklas
maūkšlinti —» mauti 1
maukšlioti 1. —» glamžyti. 2. —» valgyti c)
maukšnoti —» valgyti b)
mauktelėti —» išgerti
maukti 1. -> mauti 1. 2. -> lupti 1, 2. 3. ->

gerti ||
mauliai dgs. 4 —» maurai
maulioti 1. —» eiti o). 2. —» verkti ||
maumas 2 —» baidyklė 1
maumėnti —» kalbėti g)
maumoti 1. —» kalbėti g). 2. —» valgyti c)
maūmti —» baubti
maumuė (-ens) 3b —» viršugalvis
m a u r a i dgs. 3 (vandens paviršiuje plūdu­

riuojančių plūdenų masė:

K ū d r a m a u r a is

- plūdenos ( P lū d e n a s tu r k ią a n ­
č i u k a i ) , žaliaukės, bliūkas tarm. (T v e n k in y s
b a ig ia b liū k u u ž e iti ), mauliai tarm. ( K ū d r o je
d a u g m a u li ų ) , plovos tarm. ( E ž e r a s p l o v o ­
a p tr a u k ta )

m i s a p ž ė lę s )

mauras 3 —» purvas
maurinas 3a —» purvinas
maurynas l, maurynė 2 —» purvynas
maūrinti —» purvinti
niauroti 1.
baubti ||. 2. —> eiti 1 o)
mausti 1. —» skaudėti ||. 2. —>ilgėtis

m a u t i i. (traukti, smaukti ką ant ko ar nuo
ko: M. ž ie d ą , p ir š tin e s ) - maukti (M. s k r y b ė ­
lę a n t g a lv o s ),

smaukti ( S m a u k ia a n t a k ių
k e p u r ę ), maūkšlinti šnek. (negražiai). 2. —
»
lupti 1. 3. -> durti. 4. -> smogti. 5. -> bėgti
1 a). 6. —» eiti 1 a). 7.
važiuoti
mauzoliejus 2 —» paminklas ||
mazginys 3b—» krepšys
mazgioti, mazgyti —» raišioti
mazgūlis 2 —» mazgotė

m a z g o t ė 2 (skarulys šluostyti, plauti:
Paimk mazgotę ir išplauk grindis) - ir mazgolis tarm.; || pašluūstė (skarulys šluostyti)
ir šluūstas, šluostikas, skuduras, skarma­
las, skurlis, lakatas tarm.
mazgoti —» plauti
m a ž a i prv. (apie nedidelį ko nors kiekį: Šį­
met m. grybų. A r m. prisikamavom?) - maža
(M. tevalgo ligonis), nedaug (N. liko pinigų),
menkai (M. tevalgo) ir menk, skundžiai
šnek., A per nago juodymą šnek.
mažajėgis 2 —» silpnas 1
maža kalni s 2 —» pigus
mažakraujystė 2 (tokia kraujo liga:Ji serga ma­
žakraujyste, visa išbalus) - anemija, blykšlė
mažametis 2 —» vaikas
mažamūkslis 2 nemokytas
mažaprūtis, -ė 2 —» silpnaprotis
m a ž a s 4 1. (nedidelės apimties: M. kelmas
didį vežimą verčia flk.) - menkas (M. akmuo),
m iniatiūrinis, mikroskopinis, smulkus
(Smulkios raidės, žuvelės). 2. (nežymus, ne­
gausus: Maža dovana. Maži nuopelnai) menkas, skundus (S. saikas), skurdūs
(Skurdūs rezultatai)
mažasveikatis 2 1. —» silpnas 1 . 2 . ^ ligotas
mažatūris 2, mažaturtis 2 —» neturtingas
mažatvė 2 —» vaikystė
mažaūgis 2 žemas 1
maždaug prv. —» beveik
maželis, -ė 2 —»jaunėlis
m a ž ė t i (darytis mažesniam: Į senatvę žmo­
gus mažėja) - ir mažti
mažiausias 1 —» minimalus
mažylis, -ė 2 1. -^jaunėlis. 2. —» vaikas
mažis 2 —» mažmožis
mažystė 2 —» vaikystė
mažiulis, -ė 2 1. —» vaikas. 2. —»jaunėlis
mažmena 3b—» mažmožis
„

v

m a ž m o ž i s l (mažas, nereikšmingas daik­
tas ar dalykas: Dėl mažmožio susiginčijo) -

mažmena, mažis, menkniekis (Jis dabar ir
menkniekį primestas džiaugiasi), niekniekis

253


mažne

(Nesitenkina niekniekiais), mažniekis (Nė
mažniekių negali nusipirkti), niekis (Visa tai
n. prieš buvusius vargus), niekutis. - Plgsmulkmena
mažne prv. —» beveik
mažniekis l —> mažmožis
mažos dienos -> vaikystė
mažti —» mažėti
mažumas l -> truputis
mažume 3b—>vaikystė
mažumėlis 2, mažumytis l -> truputis
mažuotis -> gimdyti
mažutėlis, -ė 2 —» vaikas
m e c h a n i š k a s i (vykstantis savaime, ne­
valingai: M. judesys) - automatiškas, maši­

nalus
mechanizmas 2 —» prietaisas
mečetė 2 —» šventykla ||
mėčioti 1. —» mėtyti 1. 2. —» eikvoti
mečiotis -> bastytis
medė 2 —> miškas
medėjas, -a i -> medžiotojas
medeti -> kietėti ||
medgalys 3b-> pagalys
medikamentas 2 —»vaistas
medikas, -ė i —» gydytojas
medinas 3b-> laukinis
medinčius 2 -> eigulys
mediniai dgs. 2 —> klumpės ||
1 medininkas, -ė i —» eigulys
2 medininkas 2 —» ritmušas
mėdklumpės dgs. i —> klumpės ||
medkotis 2 -> peilis 1 ||
mėdkurpės dgs. i —» klumpės ||
mėdliepis i —» klevas
mėdpadžiai dgs. i —» klumpės ||
medsargis, -ė i —» eigulys
mėdvėžis i -» apsiuva
m e d ž i a g a i 1. (žaliava, iš kurios kas da­
roma; surinkti duomenys: Statybinė m. M.
straipsniui) - materialas. 2. —» audinys
medžiagiškas i —» materialus
medžiai dgs. 2 —» malkos

254

meilus

medžias 2 —» miškas
medžiaširdis, -ė 2 —» žiauruolis
medžiėkai dgs. 2 -> klumpės ||
medžioklis, -ė 2 —>medžiotojas
m e d ž i o t o j a s , -a i (kas medžioja: Žvėrių,
paukščių m.)
medžioklis, šaulys (Ir nuo
gero šaulio zuikis pabėga flk.j, medėjas tarm.
mefistofelis i —» velnias
megafonas 2 —» garsintuvas
mėgautis -> gardžiuotis 1
m ė g d ž i o t i (daryti, kaip kitas daro: Vai­
kas mėgdžioja vyresniuosius) - pamėgdžioti
(Petras pamėgdžiojo tėvo balsą), pamėtoti
tarm. (Jis mokėjo kitus p.) ir pamėčioti tarm.,
trotinti tarm.; II beždžioniauti niek. — Plg.
sekti

mėginimas 1 —»bandymas
mėginti —» bandyti
meglautis 1. —» gerintis. 2. —» mergintis
m ė g t i (jausti polinkį, traukimą į ką: M. mu­
ziką, meną, skanumynus. M. keliauti, moky­
tis) - liuobėti tarm. (Žmonės liuobėjo links­
mintis), a širdyje turėti. - Plg. m y l ė t i
m e g z t i 1. (iš siūlų virbalais gaminti: M. pirš­
tines, kojines) - regzti (Tinklą r.), nerti (Juos­
tą, megztuką n.), dirbti (Ji dirba pirštines).
2. —» rišti
meičiūkas 2 —» paršas 1
m e i l ė i (traukimo jausmas prie ko nors: Pir­

moji m. Tėvynės, tėvų m .) - įsimylėjimas, pamilimas, prisirišimas, aistra (stipri, karšta
meilė)

meilikauti —»pataikauti 1
meilikautojas, -a i —» pataikūnas
meilingas l —» meilus
meilintis 1. -> gerintis. 2. -» mergintis
meilyti —» norėti
m e i l ū s 4 (kuris meilę, gerumą kitiems ro­
do: Kartais ir vilkai esti meilūs flk.) - mei­

lingas stp., lipšnūs (Lipšni mergaitė), švel­
nūs, glaudūs (Glaudikatė. G. vaikas), glos­
nūs ret. (Vėjelisg. kaip motušės ranka), sal­
dūs prk. (Saldūs žodžiai), birzgūs tarm., juok.


meluoti

meilužė

(B. prie moterų), prigludnus tarm. (P. kaip
lapė)
m e i l u ž ė 2 (moteris, palaikanti neteisėtus
meilės ryšius: Vyro m.) - sugyventinė, su­
gulovė menk., gulovė menk., jaukintinė menk.,
prielipą niek., prielaidinė niek., preikše tarm.,
niek., priemotė psn., menk., a nakties gegutė
niek.
m e i l u ž i s 2 (vyras, palaikantis neteisėtus
meilės ryšius: Žmonos m.) - sugyventinis,

suguldvas menk., guldvas menk., sangulas
menk., junkinys menk., jaukintinis menk., Iakintinis niek., priegulas niek., prielaidinis
niek., prielipas niek. (Gyvena ne su vyru, o su
prielipu), preikšas tarm., niek.
meisa 4 —» mėsa
m e i s t r a s 3 (žmogus, pasiekęs didelį įgu­
dimą, išsilavinimą: Meno meistrų koncertas.
Liaudies drožinių m.) - virtuozas (kas pa­
siekęs didžiausią meistriškumą), artistas prk.
(kas meniškai, artistiškai ką atlieka), meni­
ninkas (Žodžio m.)
meistriškas l —» tobulas
m e i t ė l i s 1 1 . (kastruotas kuilys) - kiaūlis
šnek. 2. —» kuilys
mėkas b. 2 —» mikčius
mekenti —» bliauti 1 ||
mėklinti i. -> spėti 1. 2. -> manyti. 3. -» žiū­
rėti 1

meklys, -e 4, meknys, -e 4 —»• mikčius
meknoti, mekseti —» mikčioti
mėksoti —» žiūrėti 1 ||
mėkšras 4 —» kuoja
mėkti —>• bliauti ||
m e I a g i s, -ė 2 (kas meluoja: Piršlys m. Neti­
kėk tuo melagiu) - prasimanėlis (švelniau),
pramaniūgas tarm., suktavirvis šnek., maka­
las tarm., melūda tarm., devynliežūvis tarm.
melagystė 2 —»• netiesa
melancholija i —» liūdesys
melancholiškas i —» liūdnas
melas 4 —»• netiesa
meldžiamasis (-oji) -> tu

melekėlis 2 —» liežuvėlis
meleta b. 2 —» plepys
meletūoti -> kalbėti c)
m ė l y n a s i (spektro spalva tarp violetinės
ir žalios: Mėlynos rugiagėlės) - žydras(šviesiai mėlynas: Z dangus) ir žydralnis ret., mė-

Iynspalvis, linažiėdis (Linažiedės akys), dan­
giškas (Dangiška skarelė), žydraspalvis
m ė l y n ė 2 (mėlyni plotai - apie dangų: Ere­
liai nardo po dangaus mėlynę) - ir mėlis, žyd­
ruma ir žydrynė, skaidrynė
mėlynkraūjis, -ė 2 —» didikas
mėlynokas i —» apymėlynis
mėlynspalvis 2 -> mėlynas
m ė l y n u o t i 1. (rodytis mėlynam: Mėlynuo­
ja dangaus skliautas) - žydruoti (rodytis žyd­
ram), melsvuoti (rodytis melsvam: Melsvuoja jūros plotai). 2. —» mušti c)
mėlis 2 —» mėlynė
melmuū (-ens) 3a—» kryžkaulis
m e l o d i j a l (muzikos kūrinio tonai: Liūd­
na, linksma dainos m .)- gaida (Šitos dainos
kita g.), molynas (Valso motyvų muzika)
m e l o d i n g a s i (darniai skambantis: Me­
lodinga giesmė) - skambūs (Skambi daina),
dainingas (Jis klausėsi dainingo vieversėlių
čirenimo), giesmingas, muzikalūs (Muzika­
li kalba)
melsti -> prašyti
m e l s t i s (kalbėti ar skaityti maldas: Jie
meldėsi Dievop) - poteriauti (kalbėti pote­
rius)

melsvas 4, melsvokas 2 —» apymėlynis
melsvuoti —» mėlynuoti 1
melūda b. 2 —»• melagis
m e l u o t i (sąmoningai sakyti netiesą: M. ne­

moku, tiesos nė pradėti) - prasimanyti (Tu
čia prasimanai, tiesos nė lašelio), riesti šnek.
(Senis riečia, o vaikai tiki juo), švėlpti šnek.
(Sakau nešvelpdama), makaluoti šnek., a la­
pais braukti šnek., akis dumti (muilinti)
šnek., miglą (dūmus) pūsti (leisti) į akis šnek.,
pasakas sakyti šnek., iš lubų laužti šnek.

255


mergintis

melžti
m e l ž t i 1. (traukti pieną iš tešmens: M. kar­
ves) - ir milžti, laidyti (Kieta l. karvė), čiurš­
kinti šnek., traiškyti šnek. 2. —> išnaudoti
m e l ž t u v ė 3a (indas melžti: Pilna m. pie­
no) - ir milžtuvė, Iaidytiivė
mėme b. 4 —>•žioplys
memėklis, -ė 2 —>• mikčius
mementi, mėmlioti —» mikčioti
memorialas 2 dienoraštis ||
memuarai dgs. 2 —» atsiminimai
menamas 3b—» tariamas
m e n a s 4 (kūrybinis tikrovės perteikimas
vaizdais: Klasikinis, realistinis m.) - dailė
(vaizduojamasis menas: Dailės muziejus, pa­

roda)
menė 2 —» svetainė
m ė n e s i n ė s dgs. 2 (moterų liga) - menst­
ruacija, drapanės šnek., skarinės šnek., srava psn.
m ė n i n i n k a s, -ė l 1. (meno, dailės daly­
kų kūrėjas) - dailininkas (siauresne reikš­
me: Iškilo šimtai dailininkų, saviveiklininkų).
2.

meistras

meniu nkt. dkt. valgiaraštis
menk prv. —» mažai
menkagaivis, -ė 2 silpnaprotis
menkai prv. —» mažai
menkaprotis, -ė 2 silpnaprotis
menkas 41. mažas 1, 2.2. blogas 1. 3. —»•
silpnas 1
menketi 1. -> blogėti. 2. silpti
menki pyragai —» vargas
m en k sta b. 2 menkystė
m e n k y s t ė b. 2 (menko būdo, skurdžios
dvasios žmogus: Dvasios m .)- ir menkysta,

mizerija, kirminas prk.
menkniekis i —» mažmožis
menkti 1. blogėti. 2. -> silpti. 3. lysti
menstruacija i —» mėnesinės
menta 2 protas
mentalas 3b1. mišinys. 2. ėdalas
mentė 2 1. —» maišiklis. 2.
irklas 1. 3.
kastuvas. 4.
ližė. 5.
mentikaulis

256

mentelė 2 1. maišiklis. 2. galąstuvas ||
m e n t i k a u l i s i (trikampis nugaros kau­
las) - meñté, pečiomentė
menturis 2 maišiklis ||
m ė n ü 1i s 2 (Žemės palydovas: M . šv ie č ia ,
b e t n e š ild o ) - menuo, danginis tarm., dievai­
tis tarm., saulabrolis tarm.
menuo (-esio) i mėnulis
merdėjimas i (būsena prieš mirštant: L ig o n io
m .) , merdesys ret., agonija
merdesys 3b merdėjimas
m e r d ė t i (būti arti mirties: L ig o n is j a u m e r ­
d i) - mirti, baigtis šnek., a mirties patale būti
pgrb., mirtimi vaduotis (dalytis)
merėti norėti
merga 4 1. -»• mergina ||. 2. —>samdinys ||
mergaitė i —» mergina
mergautinis i —»• pavainikis
mergė 2 1. —> mergina 1|. 2. —>samdinys ||
mergelė 2 mergina ||
m e r g e l i s i (klintys su molio priemaiša) kliñtmolis
mergėse 2, mergikė 2 mergina ||
m e r g i n a 2 (jauna, netekėjusi moteris: S u ­
sirin k o v a ik in a i ir m e rg in o s ) - jaunuolė, mer­
gaitė, mergiotė; || mergelė malón., mergikė
malón., mergytė malón., merguólé šnek., malón.,
mergužė malón., mergužėlė malón., pana šnek.;
šiurkščiau kalbant: merga, mergė, mergė­
se, mergiokšlė, mergiščia, mergiūkštė (pu­
sėtinai paaugusi), mergšė menk. ir tarm., bliz­
gė tarm.
m e r g i n i ñ k a s 2 (vyras, kuris nuolat su­
kasi apie merginas, jas vilioja) - mergišius
šnek., mefgius šnek., moterius šnek., donžua­
nas knyg., lovelasas knyg., svetimotėris (kas
sukasi prie svetimų moterų), bóbius niek., bobišius niek., mergjoda vulg., mergógauda vulg.,
boblauža vulg.
m e r g i n t i s (suktis apie merginas, norėti
joms patikti) - meilintis, asistuoti, mėglautis tarm., dėinauti tarm. (P rie P e tro n ė lė s d e in a u ja ) , a sparną rėžti šnek.


metėlė

mergiokšlė

mergiokšlė i —»• mergina ||
mergiotė 2 1. —» mergina. 2. —>• samdinys ||
mergiščia i —>•mergina ||
mergišius 2 mergininkas
mergytė i, mergiūkštė i -» mergina ||
mergius 2, mergjoda b. l, mergogauda b. l
mergininkas
mergšė 2, merguolė 2 -» mergina ||
mergužė 2, mergužėlė 2 mergina ||
mergvaikis i —>•pavainikis
meridianas 2 -» dienovidinis
merinėti vaikščioti a)
mėrkelis i —»• snaudulys
merkeliuoti —» snausti
1 merkti —>• lyti č)
2 merkti —»• verti 1 ||
merktis 1. —» blaustis 1. 2. —» 2 gesti. 3. —>•
niauktis
mėrnas 3 —»• drėgnas
mėrnėti —>• drėkti
mėrninti -> drėkinti
mėsa 4, męsa 4 —»• mėsa
m ė s a 4 (maistui vartojamas papjauto gyvu­
lio kūnas: Virti, kepti, valgyti mėsą) - pėpė
vaik., mėsa tarm., męsa tarm., meisa tarm.; ||
skerdiena (paskersto gyvulio mėsa), papjova tarm.; gyvulių ar paukščių mėsai žymėti
vartojama priesaga - i e n a , pvz.: aviena
(avies mėsa), aviniena; kiauliena; kiškiena, zuikiena; stirniena; šerniena; triušiena; veršiena; vištiena; žąsiena ir kt. - Plg.
jautiena
m ė s ė č i a i dgs. 2 (toks valgis - virtinėliai su
mėsa: Virti, valgyti mėsėčius) - koldūnai, riebuiliai (Avienos r.)
mėsinėti —»• skrosti 1
mėspilvis, -ė i —» storulis
m e s t e l ė t i (mom. kiek staiga pamesti: M .
lazdą į šalį) - sviestelėti mom. (S. ietį į tolį),
blokštelėti mom., tėkštelėti mom., šnek., tėlžtelėti mom., šnek., trenktelėti mom., šnek.,
šiauštelėti mom., šnek., šveistelėti mom., Švys­
telėti mom., žlegtelėti mom., šnek.; || netoli:

pamėtėti, pabloškėti, pasviedėti

(R a k m e ­

n į)

m è s t i 1. (paleisti lėkti tolyn: M . a k m e n į,
sv ie d in į, i e t į ) - sviesti (smarkiai),blokšti (B.
p a g a lį į š a lį) , leisti ( L e is k a k m e n į p a k u l n in ),
spriegti; || be atodairos, smarkiai: tėkšti šnek.
(T ė š k ė m a z g o tę a n t g r in d ų ) , tėlžti šnek., drėbti
šnek., trenkti šnek. (SU garsu), siausti prk., šnek.
(smarkiai), šveisti prk., šnek., švilpti prk., šnek.,
žlėgti šnek., blenkti tarm. 2. - » vynioti ||. 3. —>
gerti b). 4. -»• smogti.5. -» palikti 1
męsti 1. -» maišyti. 2. -> drumsti. 3. -» jaukti
mestis —>pulti
meška 4 1. —>■lokys. 2. b. —» liurbis
mėškauogė 11. -» arkliauogė. 2. —>•vamauogė
meškerioti -» rinkti
meškiškas i —>• nevikrus
mėškuogė i —>•varnauogė
mėšlai dgs. 3 -» šiukšlės
mėšlalunkis 2 -> žalčialunkis
m ė š l a v a b a l i s i (didelis mėšlinis vaba­
las) - juodvabalis, grambuolys, vabolė tarm.,
vambole tarm.
mėšlavežis i (mėšlo vežimo darbų laikas) - ir
mėšlavežtis, mėža šnek.
mėšlavežtis i —» mėšlavežis
mėšlidė 2 -» mėšlynas
m ė š l y n a s 11. (vieta, kur mėšlas metamas
iš tvarto: Ž v ir b lia i k a p s to s i m ė š ly n e ) - mėš­
lidė, mėžinys. 2. -» šiukšlynas
mėšlinti —»• tręšti
mėšlungis 11. -» traukulys. 2. -> žalčialunkis
mėšluoti —>tręšti
m e t a f o r a i (perkeltinės reikšmės žodis ar
posakis) - pernaša knyg.
mėtai dgs. 2 —»• gyvenimas 2
m e t a l a s 2 (kietas, kalus cheminis kūnas:
G e le žis, v a r is y r a m e ta la i ) - naūgė psn.
mėtas 2 —» laikas
m e t a t ė z ė 2 (garsų susikeitimas žodžio vi­
duryje) - sànkaita knyg.
m e t ė l ė i (toks kartus augalas) - kartėle,
pelynas (P elyn ų a r b a ta ) ir pelūnas ret.

257


metena

metena l —» smūgis 1
metėti -> senti
m ė t y k l ė 2 (virvutė akmenukams mėtyti:
A k m u o , p a le is ta s iš m ė ty k lė s, b r u n g z d a m a s
le k ia ) -

laidyki ė ir laidynė, svaidyklė, palai dynė, vilkstė ir vilksnė, svilksnė tarm., vilpštynė tarm., virvintas tarm.
mėtylas 2 - » klostė
mėtinės dgs. i —» sukaktis
metingas 1 -» senas 1
mėtininkas, -ė i —>•samdinys
metyti 1. (džn. m e s t i: M a k m e n ė liu s , s v ie d i­
n u k ą ) - ir mėčioti, metlioti, svaidyti stp.,
blaškyti (E i m ė tė , b la š k ė m a n e r a u d o n a is
o b u o lė lia is ) , laidyti (S tryp u s L ), švaistyti šnek.
(Š v a is to a k m e n is n u o ta k o ) , švilpinti šnek.,
talžyti šnek. ( N u o s u o l o t a l ž ė d r a p a n a s ) ,
blinkčioti (N e b lin k č io k p a k in k tų , p a d ė k , k u r
r e ik ia ) , trankyti šnek., žlagstyti šnek. (šlapius
daiktus), pufskoti tarm., pujoti tarm., tvaiskyti tarm. 2. —» eikvoti. 3. —» siūlėti
metytis -» bastytis
metlioti 1. -» mėtyti 1. 2. -» eikvoti
metmenys (-ų) dgs. 3b 1. —» apmatai 1, 2. 2. —>
planas
metodas 2 -> būdas 2
m e t r a š t i s l (istorijos įvykių aprašymas
pamečiui) - analai, kronika ( D a u g is to r i­
n ių ž in ių r a n d a m a k r o n ik o s e , a r b a m e t r a š ­
č iu o s e )

mėtrauti 1. -» ketinti. 2. —» dairytis 1 ||
mėtrigauti —» ketinti
mėtturgis i -» turgus 2 ||
metūgė l -» ūglis
mėtų metais —>visada
metūotas i -> apysenis
mezgalaf dgs. 3b —» mezginiai
m e z g i n i a i dgs. 3b (numegzti pagražinimai:
G r a ž ū s s ta ltie s ė s m . ) - ir mezgalaf, nėriniai,
pinikai (N o s in ė su p in ik a i s ) , rafšnės tarm.,
brindos tarm. ( R a n k š lu o s č io b .)
mezgioti -» raišioti
mezliava i —» duoklė

258

mieguistas

mėža 4 —» mėšlavežis
mežymas i -> pūdymas
mėžinys 3a —>mėšlynas
mėžti 1. —» tręšti. 2. -» smogti
miaūgzti -> kniaukti 1
miaukčioti, miaukseti kniaukti 1 ||
miaukti —>kniaukti 1
micas 2 —>paršas 1
micėnti —» bėgti 1 b)
mickus 2 —> paršas 1
midikauti, midikuoti ketinti
miega 3 —» aruodas
miegakūlys, -ė 34b—> miegalius
m i e g a 1 i u s, -ė 2 (kas ilgai miega: M ie g a lių
p a ž a d in s i, tin g in į p a r a g in s i flk.) - ilgamiėgis,
mignius šnek. (M . d r iu n a ir d r iu n a p e r k ia u ­
ra s d ie n a s ) , migšas šnek., miegūklis šnek., kirmičas niek., miegpuvys tarm., niek., miegakulys tarm., niek., miegrugtis tarm., niek. ( A m ž i­
n a s m . iš ta v ę s ) , pulakis tarm., niek. (T a s p .
p i r m a s g u la , p a s k u tin is k e lia ) , putakis tarm.,
niek., rūgas tarm., niek. ir rugla tarm., niek., A
miegų maišas (kūgis, kūlys, puodas) šnek.
m i e g a s 4 (poilsio būsena, kai neveikia są­
monė: K ie ta s, s u n k u s m .) - jmygis (P rik ė lė
p e r p a t į įm y g į); || pusiaumiegis (miego vi­
durys); nūomiegis (pirmas įmigimas) ir nūomygis; zuikmiegis šnek. (budrus miegas);
kiaūliamiegis šnek. (ilgas miegas)
miegažolė 1 -» drignė 1
miegeivis, -ė 2 - » lunatikas
miėginas 3b—» mieguistas
m i e g o t i (būti miego būsenoje: S a ld žia i, r a ­
m ia i m .) -drunyti niek. (ilgai miegoti), kir­
myti niek. (K e lk is n e k ir m iję s ) , pūškuoti (gar­
siai kvėpuojant), pūrūoti šnek., pusti šnek.,
rūgti niek., knarkti prk., a į ūsą (į ragelį) pūs­
ti šnek., į akį (į spangės) dėti (duoti, pūsti,
kirsti) šnek.
miegpuvys, -ė 3b, miegrugtis, -ė l -» miegalius
miegti -» skaudėti ||
m i e g u i s t a s i (miego apimtas: M . v a ik a s )
- ir miegūstas (Jis m ie g ū s tu ž v ilg s n iu ž iū r i į


miegu klis

seserį), miegūostas, apsnūdęs (Ko toks esi
a., ar naktį nemigai?), apsiblausęs, mieginas tarm. (Mieginos vaiko akys), miegulingas tarm. (M. žmogus snauduliuoja važiuo­
damas), surūžęs tarm., drabnus šnek. (Kai
šilta, žmogus esti d., apsnūdęs), snaudūs,
apymigis
miegūklis, -ė 2 -» miegalius
miegų kūgis -» miegalius
miegulingas l —>•mieguistas
miegų kūlys (maišas) —» miegalius
miegūostas l -» mieguistas
miegų puodas —>miegalius
miegūstas i -> mieguistas
mielai prv. —>•noromis
1 mielas 2 —» gipsas
2 mielas 3 -» malonus 1
mieleti —>•pelėti
mielinti —» skaudėti ||
mielūoti —>glamonėti
miešimas 2 —» skiedinys
miešinas 3b—> drumzlinas 1
miešinys 3b—> skiedinys
miešti 1. —» maišyti. 2. -> skiesti 1. 3. -»
drumsti
mietas 2 1. -> baslys 1. 2. b. -> liurbis
mietkalis i -> kūlė ||
mietmuša b. l —>rambuolis
mietmušis i —>kūlė ||
miežainis l -» pyragas ||
miežienis 2 —>•alus
miežienojas l —» stiebas 1 b)
miežis 2 —>• spuogas ||
migdė 2 —» spingsulė
migis 2 1. —> guolis a). 2. -> kiaulidė
m i g l a 4 1. (sutirštėję vandens garai ore:

Tamsi, tiršta m.) - rūkas (Išpievų kyla r.),
ūkas (Ū. išsisklaidė), ūkana (Neperregima
ū.), rukana, blausa tarm., blanda tarm. (Sau­
lė į blandą leidžiasi), duja tarm., dūlis tarm.,
dulkas tarm., dumaka tarm., dumsa tarm.,
mirksa tarm., murgla tarm. (Sunku matyti per
tokią murglą), niauka tarm., niaukena tarm.

mikčius
(D a n g u s a p tr a u k ta s to k ia p i l k a n ia u k e n a ) ,

niūkana tarm. 2. —» daugybė. 3. —» apsilei­
dėlis
miglą leisti (pusti) į akis 1. -» apgaudinėti. 2.
-> meluoti
miglapūtys, -ė 34b-> apgavikas
miglėnti —»lyti b)
miglinas 3b-> miglotas 1
miglynas l -» daugybė
miglineti -> vaikščioti j)
miglinti 1. -> eiti 1 p). 2. -» ieškoti ||
miglius, -ė 2 -» žioplys
miglos į akis dūmikas (putėjas) -> apgavi­
kas
m i g l o t a s 11. (migla aptrauktas, jos prisi­
sunkęs: M. ora s, r u d u o ) - ir miglinas, mig­
lūs (M. v a k a r ė lis ), rūkūotas ir rukanas, ūka­
notas ir ūkanas (Ū . d a n g u s ) , ūkuotas, rūš­
kanas (R ū š k a n a d ie n a ) ir rūškanotas, du­
jėtas tarm., dumsūs tarm. 2. —» neaiškus
m i g l o t i (trauktis migla, būti miglai: L a u ­
k a i m ig lo ja ) - rūkūoti, ūkanoti (R y ta is ū k a n o ja ) , dujėti tarm.
miglūs 4 —» miglotas 1
mignius, -ė 2, migšas, -ė 2 -» miegalius
1 migtelėti -» užmigti ||
2 migtelėti, mygtelėti —» paspausti
mygti 1. —» spausti 1. 2. —» reikalauti. 3. -»
eiti 1 a)
mygtis -» brautis
mygtukai dgs. 2 ^ spaustukas
migzti -» painiotis 1
m i k č i o t i (užsikirsti kalbant: I š s ig a n d ę s
k a lb ė jo m i k č i o d a m a s ) - ir miksėti (S a k y k
a išk ia i, n e m ik s ė k ) , mykčioti stp. ( J is ti k m y k čio ja , n e n o ri s a k y ti), miknoti, mekseti ir meknoti, stenėti (S te n a s te n a ir n e iš ta r ia ž o d ž i o ) ,
aksžti tarm., bukčioti tarm., mementi tarm. ir
mėmlioti tarm. ( L ū p o s k a ž k ą m ė m lio jo ) , vekčioti tarm. ir vekseti tarm.
mikčiūma b. i -> mikčius
m i k č i u s 2 (kas kalbėdamas užsikerta) - ir
miknius, mikna (T o m i k n o s n e s u p r a n tu ) ,

259


mikikenti

miksa (Kol m. pasako žodį, sunku sulaukti),
meklys ir meknys, mekas, steneklis (Vos žo­
dį išstena tas s.), būkčius tarm., kemeklis tarm.,
memeklis tarm. (Memeklio kalbos nesupra­
si), mikčiūrna tarm., vekis tarm., vekuta tarm.
mikikenti -» bliauti 1
myklės dgs. 2 —>•spaustukai
miklėti —>•vikrėti
miklinti 1. —» mankštinti. 2. —»vikrinti. 3. —>•
raginti 1 ||. 4. —> eiti 1 č)
miklūs 4 1. —» vikrus. 2. —»lankstus
mikna b. 4, miknius, -ė 2 -» mikčius
miknóti —>•mikčioti
mikroskopinis l —» mažas 1
miksa b. 2 —» mikčius
miksėti —>•mikčioti
mykti -» baubti
mikūtinas 1 —>piršlys
milas 4 -» apsileidėlis
m i 1 č i u s 2 (juodvabalių šeimos vabalas
kenkėjas) - duonvabalis
m y l ė t i 1. (jausti palankumo, prisirišimo
jausmą: M. tėvynę, tėvus, vaikus) - dievinti
(labai mylėti: Savo vaikus ji dievina), a ant
rañku nešioti. 2. -» vaišinti. - Plg. m ė g t i
milųonierius, -ė 2 -> turtuolis ||
mylimasis (-óji) -> favoritas
milinė 2 -» apsiaustas ||
m i l i n y s 3b (lazdelė naminėms girnoms
sukti: Besukdamas girnas ir milinį sulaužė) ir liminys, malinys ir malinykštis, latūkas,
siautinys, sukeklis, suktūvis, varpstė, klepčius
milinius, -ė 2 —» prastuolis
milminti —>•vilioti
milsnūs 4 -> vaišingas
miltinė l -» arkliauogė
m i 111 i g ė l (tokia augalų liga: Agrastų m.)
- valktis
myluoti -» glamonėti
milvelis, -ė l —>•apsileidėlis
m i l ž i n a s 3b(labai didelis, stiprus žmogus:
Dviejų metrų m . ) - ir milžionis tarm., aukš-

260

minkštastuburis

tuolis, titanas, gigantas (Jis tikras g.), kolo­
sas (Ir šitas k. suklupo), didžiažmogis šnek.
milžiniškas i —» didelis 1
milžionis (-ies) v. 3b -» milžinas
milžti —» melžti
milžtis -> 1 tinti
milžtuvė 3a -> melžtuvė
m i n d y t i (džn. m i n t i : M. žolę, pievą) - ir
mynioti (Vaikščios mano broleliai, mynios ža­
lią vejelę), mindžioti (Daug kojų, kurios ma­
ne mindžiojo, supuvo kapuose), trypti (smar­
kiai, nuolat: Arkliai trypia pasėlius), trempti
(Trempia kojomis žemę), trepukoti šnek. ir
trepūoti šnek., drembti ( Galvijai pievą drembia), tapsėti šnek., teležyti tarm., drambalyti
tarm., drambloti šnek., drapasyti tarm., braniukoti tarm., trepenti slp. ir treplėnti slp., le­
penti slp. (Žąsys lepena avižas), letenti slp.,
lutėnti slp., tapenti slp., tapnoti slp.
mindžikuoti —»trypti 1
mindžioti -» mindyti
minėti -» švęsti
minėtinas l -> atmintinas
minia 4 —» būrys
miniatiūrinis l -> mažas 1
m i n i m a l ū s 4 (pats mažasis: M. kiekis,
skaičius) - mažiausias (M. tarifas)
mynioti —»mindyti
minkalas 3b, minkymas i —>•tešla
minkišas 2 -> duona
minintis - » imtis
minkytuvis i —>•duonkubilis
1 minklė 4 -> tešla
2 minklė 2 -» mįslė
minklinas 3b-> tešlotas
minkštagalvis, -ė 2, minkštakiaūšis, -ė 2 —»
silpnaprotis
minkštakūniai dgs. 2 —>•moliuskai
minkštapėdis, -ė 2 -> išlepėlis
minkštaprotis, -ė 2 -> silpnaprotis
minkštas 3 1. —» gailestingas. 2. —» nuolaidus
minkštasuolis l -> sofa
minkštastuburis, -ė 2 -» pataikūnas


minkštaširdis

minkštaširdis 2 —» gailestingas
minkštimas 2 —» smilkinys
minkštos galvos —»puskvailis
1 minti —» eiti 1 a)
2 minti 1. —» spėti 1. 2. —» atminti 1. 3. —»
manyti
mintynės dgs. 2 —>•imtynės
mintingas l -» mąslus
1 mintis -> imtis
2 mintis (-ies) m. 4 -> idėja
mintyti -» galvoti
mintrus 4 -> protingas
mintuvus paleisti —>rėkti 1
minusasl —»yda 1
minutė 2 —> akimirka
minūtinis i -» trumpas 2
m i r a ž a s 2 1. (optinis dykumų reiškinys,
už akiračio esančių daiktų regėjimas) - fatamorgana (greit kintantis miražas). 2. -»
iliuzija
miręs (-usi) —>negyvas
mirėsis, -ė 2 1. -» mirusysis. 2. -> paliegėlis
mirėsiūoti —>• sirgti
mirgalapė 2 —>drebulė
mirgalynė 2 -> daugybė
mirgėnti -» mirgėti 1
mirgesys 3b—>margulys
m i r g ė t i 1. (šviesti mirksinčia šviesa:
Ž v a ig ž d ė s m irg a d a n g u je ) - mirguliuoti (pa­
mažu), mirgėnti slp., mirguoti (T o lu m o je
m ir g a v o ž ib u r ė lis ) , raibuliuoti (R a ib u lia v o
m ie s to ž ib u r ia i) , raibuoti, ribėti, ribuliuoti,
žaibaruoti tarm. 2. —>•margti
mirginti —»judinti 1
mirgulys 3a -> margulys 1, 2
mirguliuoti 1. -» mirgėti 1 .2 .—» margti. 3. —»
marguliuoti 1
mirguoti 1. —» mirgėti 1. 2. —» margti
miriadai dgs. 2 —» daugybė
myris 2 —» mirtis
mirkalas 3b—>padažas
m i r k č i o t i (užsimerkti ir vėl greit atsi­
merkti: M. a k im is ) - ir mirksėti (Jis ž iū r i

mirties patale būti

nemirksinčiom akim), mirklioti tarm., blusčioti tarm. (Blūsčioja kaip varlė per maurus)
m i r k y t i (laikyti įmerkus: Mirko skalbinius,
linus) - markinti (Markinta silkė), žluginti
(Z. drapanas)
mirklioti -» mirkčioti
mirksa 4 -» migla 1
mirksėti -» mirkčioti
mirksnis i -> akimirka
1 mirksėti —» mirkti
2 mirksėti —> snausti
m i r k t i (būti vandenyje ar šiaip kokiame
skystyje: Linai mirksta kūdroje) - žlugti (Ko
tu žlungi lietuje?), tilžti (Upėje tilžta įmerk­
ta statinė), mirksėti (būti įmerktam), tulžti tarm.
mirštamai prv. —» labai
mirštgyvis i - » leisgyvis
m i r t i 1. (netekti gyvybės, nustoti gyventi:
Jaunas žmogus gali, senas turi m.) - numir­
ti, pasimirti, kristi (kovoje), žūti (kovoje ar
nelaimėje), a akis užmerkti amžinai pgrb.,
amžinu miegu užmigti pgrb., į amžinybę nu­
keliauti pgrb., į kapus nueiti pgrb., į kapą at­
gulti pgrb., su gyvenimu (su pasauliu) atsi­
sveikinti pgrb., gyvybę palydėti šnek., po že­
mėmis nueiti šnek., į aną pasaulį (į dausas)
nueiti šnek., gyvastį (galvą) padėti šnek., pas­
kutinį kvapą išleisti šnek.; || menkinamai:
nusibaigti šnek. (Be laiko n.), nusikakaliuoti šnek., nusikapanoti šnek., nusikėpurnėti
šnek., nusikaparūoti šnek., nusistagarūoti
šnek., nukeipti šnek., a galą gauti menk. ( Ne­
lemtą galą gauti), akis (žagrės) pastatyti
menk., kaulus paklėti menk., autus padžiauti
menk., pentinus nukratyti menk., į šarkų baž­
nyčią nuvažiuoti menk., po velėna palįsti
menk., kojas ištiesti (padžiauti, nukratyti,
pastatyti) menk., letenas atsukti į duris juok.,
batus palikti juok., šaukštą (brizgilą) pa­
dėti juok., barzdą užversti (užriesti) juok.,
ragožių užversti juok. 2. —» merdėti
mirties patale būti -» merdėti

261


mirtimi dalytis

mirtimi dalytis (vaduotis) 1. —» merdėti. 2.
—» sirgti
mirtinai prv. —» labai
m i r t i n g a s i (turintis mirti: Žmogus m.,
jo darbai nemirtingi) - marus (Visas tas m.
gyvenimas pilnas vargų), maringas stp.
mirtinoji (-osios) —» mirtis
m i r t i s (-iės) m. 4 (gyvybės nutrūkimas: Stai­
gi m. Išgelbėtas nuo mirties) - myris ret. (Po
tėvo myrio šeima iškriko), mirtinoji šnek. (At­
eina m.), maras tarm., paskutinioji šnek., pas­
taroji šnek., baigtis šnek., galas šnek. (Rėkia
kaip galą daromas), galinė šnek., giltine šnek.
(G. ateis ir nešaukiama)
mirtuvės dgs. 2 —» šermenys
m i r u s y s i s , -ioji (miręs žmogus: Mirusių­
jų laidojimas) - numirėlis (Išbalęs kaip n.),
negyvėlis, velionis pgrb. (minimas miręs
žmogus: Velionio nuopelnai, darbai), mirėS1S tarm.

misija 1 1. —» atstovybė ||. 2. —» užduotis ||
misingis i —» žalvaris
m į s l e 4 (alegorinis posakis, pateikiamas
įspėti: Mįsles mena, spėja) - minki ė (klausi­
mo formos mįslė)
mįslingas i —» paslaptingas
m i š i n y s 3b (kas sumaišyta, netvarkinga:
Stilių, kalbos m .)- maišinys (Perkąrą pasi­
darė baisus m.) ir maišalas šnek., maišaliėnė šnek. (Per tą maišalienę mudu ir pasimetėm), kratinys (Minčių k.), šiupinys, jukinys šnek. (Idėjų j.), jaukalas šnek., jovalas
menk., jovalynė menk. (Čia tikra j-m ešk a gal­
vą nutrūktų), mentalas šnek., niukinys tarm.,
pašinys tarm.
m i š k a s 4 (medžiais apaugusi vieta: Sky­
nimas baigia mišku augti) - giria (didelis
miškas), medė tarm. (Bandą ganėm po me­
des) ir medžias tarm.; || spygliuočių: šilas,
Žalgiris, skaisgiris tarm., žaliamiškis tarm.;
lapuočių: baltmiškis, baltgiris; atskirų me­
džių miškams pavadinti vartojama priesa­
ga -y n a s, pvz.: alksnynas (alksnių miš­

262

modelis

kas); ąžuolynas; beržynas; drebulynas,
apušotas tarm. ir apušrotas tarm.; eglynas;
pušynas ir kt.
miškasargis, -ė i —» eigulys
miškinė 2 —» degtinė ||
miškinis 2 —»laukinis
mišrys, -e 4 —» mišrūnas
m i š r ū n a s , -ė 2 (maišytos veislės augalas
ar gyvulys) - ir mišrys, hibridas
m i š t i 1. (jungtis draugėn: Avių bliovimas
mišo su piemenų rėkavimu) - maišytis (Pyk­
tis maišėsi su skausmu), jukti (Be šeiminin­
ko visa tvarka junka). 2. —» kvailėti
mitalas 3b—» maistas
mitas 2 —» padavimas
mityba i —» šėryba
mitingas i —» susirinkimas ||
mitinis i —» pasakiškas
mitinti —» maitinti
mitlus 4 —» ėdrus
mitreti —» vikrėti
mitrinti —»vikrinti
mitruolis, -ė 2 —» vikruolis
mitrus 4 1. —» vikrus. 2. —»lankstus
m i t u k a s i (patiesalas po balnu: Atidavė
jam balną su mituku) - veltukas
m i t u l y s , -ė 3b (vienerių metų gyvulys: M.
kumeliukas) - žiemmitys, vienėrgis
mizantropija i —» neapykanta ||
mizerija i —» menkystė
mizgara b. i —»lengvabūdis
mizgėnti —»judinti 1 ||
mizgeti —» bėgioti
mizginti 1. —»judinti 1 ||. 2. —» ketinti
mizgis, -ė 2 —»lengvabūdis
mizgyti —» painioti
mizguoti —» bėgioti
mizgus 4 1. —» vikrus. 2. —» painus
mobilus 4 —»judrus
močia i —» motina 1
močialapis i —» šalpusnis
močiutė 2 1. —» motina 1. 2. -» senelė 1
modelis i —» pavyzdys 2


molynas

moderninti

m o d e r n i n t i (daryti modernų) —> naujovinti
m o d e r n ū s 4 (atitinkantis šių dienų reika­
lavimus, skonį: M o d e r n i m a š in a ) - naujo­
viškas ( N a u jo v iš k i n a m a i, d r a b u ž ia i)
modifikuoti —>kaityti ||
mogauti —» norėti
mėgautis 1. —» gardžiuotis 1. 2. —>gėrėtis
mogis 2 —> pomėgis 1
mognas 2, mognynė 2 —» klampynas
moira i —> likimas
m o j u o t i (daryti judesius ore: R a n k a , s k a ­
rele m . ) - mosuoti (O žk e lė ra gais m o s a v o n u o
š u n s ), švytuoti (K a r d a is š.) , mataškuoti šnek.,
makaruoti šnek. (Jis k u m š č ia is m a k a r a v o j a m
p o n o s im i ) , plėsčioti ( S p a r n a i s p .) , skėsčio­
ti, skėtrioti (N e s k ė tr io k , d a r le m p ą s u d a u ž y ­
s i) ir sketrauti, skėtoti, skeryčioti (ranko­
mis), kėsnoti, kėtoti (K a lb ė jo k ė to d a m a s ra n ­
k o m is ) , kemeruoti tarm., kledūoti tarm., maiškariūoti tarm., plėdūoti tarm. - Plg. m o s t ą guo ti
moka 4 —> atlyginimas
m o k ė t i 1. (turėti ką galvoje ir galėti prak­
tikoje tuo naudotis: V a ik a s j a u m o k a s k a ity ­
ti ir r a š y t i ) - gebėti (Ji g e b a ir verp ti, ir a u s ti) ,
sugebėti ( A r s u g e b ė s i ta i p a d a r y ti? ) , madūoti tarm., žinoti (turėti žinių, bet nebūtinai su­
gebėti ką padaryti: J is d a u g žin o , b e t m a ž a
k ą te m o k a ) . 2. —
» kainuoti
m o k i n y s, -ė 3a (kas mokosi bendrojo lavi­
nimo mokykloje: P rie n ų v id u r in ė s m o k y k lo s
m.
M o k in ių tė v ų s u s ir in k im a s ) - moksleivis
(K a u n o m ie s to m o k s le iv ia i)

m o k y t a s i (turintis daug žinių, mokslo: M .
ž m o g u s , ž e m d i r b y s ) - mokslingas (daug
mokslo įgijęs), išsimokslinęs, išsilavinęs, iš­
prusęs, apsišvietęs, apsiskaitęs, šviesūs prk.
(S. ž m o g u s ) , civilizuotas
m o k y t i 1. (teikti žinių, mokslo: M . v a ik u s,
m o k s le iv iu s ) - mokslinti (V id u rin ė se m o k y k ­
lo s e m o k in ia i m o k o m i, o a u k š to s io s e m o k y k ­
lo s e s tu d e n ta i m o k s l i n a m i ) ,

šviesti prk. ( M o ­

k y k lo s s ta to m o s ž m o n ė m s š . ) , lavinti ( T ė v a s

prūsinti šnek.,
protinti (teikti proto, išminties), akinti šnek.,
lamdyti šnek., laminti šnek. 2. —> dėstyti 1
mokytinis, -ė i —» inteligentas
v is a ip j į la v in o , b e t n e iš la v in o ),

m o k y t i s (eiti mokslus: J is

m o k ė s i v id u r i­

- mokslintis (T ė ­
v ų p in ig a is s ū n u s m o k s lin o s i) , šviestis (R e i­
k ia v is ie m s š. ir la v in tis ) , lavintis, tobulin­
tis (T. s p e c ia l y b ė s k u r s u o s e ) , prūsti šnek.
(P r ū s o b e a u g d a m a s v a i k a s ) , studijuoti (S.
a u k š to jo j e m o k y k lo je ) , a galvą (smegenis)
džiovinti šnek.
m o k y t o j a s , - a i (kas moko, dėsto ką: I s ­
to rijo s, m a t e m a t ik o s m . ) - dėstytojas (kas
nėje, a u k š to jo je m o k y k lo je )

moko aukštojoje ar aukštesniojoje mokyk­
loje), pedagogas (P e d a g o g ų ta r y b a )
mokytumas 2 —> erudicija
moklineti —» vaikščioti j)
moklinti —» eiti l n)
m o k o v a s , -ė 2 (kas gerai ką moka: V isų s r i­
č ių m . ) - specialistas (M a te m a tik o s s.). - Plg.
žinovas
moksleivis, -ė 2 -» mokinys
mokslingas l —» mokytas
mokslingumas 2 —» erudicija
mokslinti —> mokyti 1
mokslintis —» mokytis
mokslūs 4 —> gabus
moksoti —> žiūrėti 1
mokšlė 2 —> klampynas
molainė 2 —> molynas
molakis, -ė l —» žioplys
molas 2 —>pylimas ||
1 molė 2 —> malinys
2 molė 2 —>molynas
molėtas l —» rudas ||
moliena l, molija 2 —» molynas
molinas 3a—» rudas ||
m o l y n a s l (molinga žemė: V ie n u r m o l y ­
molynė, moliena, mo­
lija, molžemis (S u n k u a r ti m o l ž e m į ) , mo­
lainė tarm., molė tarm., molytė tarm.

n a i, k itu r s m ė ly n a i) -

263


molynė
molynė 2 —» molynas
moliniai dgs. i —» pilkučiai
molio motiėjus —»ištižėlis
molytė l —» molynas
moliūgas 4 —» rudas

m o l i u s k a i dgs. 2 (minkšto kūno bestubu­
riai gyvūnai) - minkštakūniai
molmynys, -ė 3a —» apsileidėlis
molžemis l —» molynas
moma 4, momėlė 2 —» motina 1
momentalūs 4 —»trumpas 2
momentas 2 —» akimirka
momuo (-ens) 3a—» viršugalvis
monai dgs. 2 —» burtai
monarchija l —» absoliutizmas
monas 2 —» šmėkla
monyti —» keršyti
monogamija 1 —» vienpatystė
m o n o g r a m a 2 (ženklas iš pirmųjų vardo
ir pavardės raidžių) - vardaženklis
monolitinis i —» ištisas 1
monotoniškas i —» nuobodus
monumentalūs 4 —» didingas
monumentas 2 —» paminklas
moralė 2 —» dorovė
moralistas, -ė 2 —» dorovininkas
moralūs 4 —» doras 1
mosčioti —» mostaguoti
mosikuoti 1. —» mostaguoti. 2. —» eiti 1 k)
mosineti —» vaikščioti i)
mosinti —» eiti 1 n)
m o s t a g u o t i (daryti rankomis mostus: Jis
k a lb ė jo k a ršta i, m o s ta g u o d a m a s r a n k o m is ) ir mostiguoti, mosikuoti (M o s ik u o ja r a n k o ­
m is lyg m a lū n a s sp a rn a is) ir mostikūoti, mos­
čioti (K a lb a s i r a n k o m is m o s č io d a m i) ir mos­
tyti, gestikuliuoti. - Plg. m o j u o t i

m o s t a s 2 (rankų judesys kalbai paryškin­
ti: A r t i s t o m o s ta i s c e n o je ) - gestas (R a iš k ū s
g e s ta i)

mostiguoti, mostikūoti —» mostaguoti
mostyti —» mostaguoti
mosuoti —» mojuoti

264

mugė
motė l 1. -4 žmona 1. 2. —» motina 1. 3. —»

moteris 1
m o t e r i s (-ers) i 1. (moteriškos lyties as­
muo: S u sirin k o v y ra i ir m o te r y s ) - moteriškė
(V a k a r b u v o m e rg a itė, š ia n d ie n m .) , moteriš­
ka tarm. (M . v ie n a su v a ik u ) , motė psn., žmo­
na šnek., boba menk., dama pgrb., a dailioji
(gražioji, silpnoji) lytis knyg., balta galva
šnek. 2. —» žmona 1
moterystė 2 —» santuoka
moteriška i —» moteris 1
moteriškė 2 1 .—» moteris 1 . 2 . —» žmona 1
moterius 2 —» mergininkas
m o t i n a i 1. (moteris savo vaikų atžvilgiu:
M o tin o s m e ilė , a š a r o s ) - motė tarm. (K o k ia
m ., to k ia ir d u k tė ) , močia (šiurkščiau kal­
bant), mamá malón., vaik. ir moma tarm., vaik.,
močiūtė malón., motūlė malón. (N e tu r iu tėvo ,
m o t u l ė s ) , motinėlė malón. (M . s e n g a lv ė lė ) ,
motinikė malón., motinytė malón., motūtė ma­
lón., motūžė malón., motūšė malón., mamelė
malón., vaik. ir momėlė tarm., malón., vaik., ma­
mytė malón., vaik., mamūtė malón., vaik., mamūžė malón., vaik., augyvė psn. 2. (bičių šei­
moje: M . d e d a k ia u š in ė liu s ) - motinėlė, mo­
tinikė, bitinėlis, bitinūkas, a bičių kara­
lienė šnek.
motinėlė 2, motinikė 2 —» motina 1,2
motinytė l —» motina 1
motis —» dirbti 1 ||
motyvas 2 1 . —» priežastis. 2. —» melodija
motyvuotas l —» pagrįstas
motyvuoti —» pagrįsti
motūlė 2 —» motina 1
móturti —» vynioti ||
motūšė 2, motūtė 2 —» motina 1
motūžė 2 —» motina 1
m o v a 4 (drabužis rankoms įsimauti nuo šal­
čio) - {movas, rañkmausté
mudrauti 1. —» drąsauti. 2. —» didžiuotis
mūdrinti —» mankštinti
mudrūs 4 1. —» vikrus. 2. —» išdidus 2
mūgė 2 —» turgus 2


mugėti

mugėti 1. —» drebėti 1. 2. —»judėti 1
mūginti 1. -»judinti 1. 2. —» raginti 1 ||. 3. —»
kišti 1

mugintis —» brautis
mugėti 1. —» eiti 1 o). 2. —»valgyti b)
mūgulis, -ė i —» nenuorama
muguliuoti —» judėti 1 ||
muilažolė i, muilinė i —» putoklis
muiliukas 2, muilūnė 2 —» putoklis
muilo puta —» pliauškalius
muistytis 1. -» judėti 1. 2. -» kaprizytis
mukauti, mukčioti —» baubti ||
1 mukinys 3b—» mutinys
2 mukinys, -ė 3b—» ištižėlis
niukinti 1. —» plikyti. 2. —» gerti b)
mūkis, -ė 2 —» ištižėlis
mukia i —» kilpa 1
mukius 4 —» klampus
mūksnis 2 —» gurkšnis
mūksoti —» tūnoti
mukšiūoti —» kvailioti
mūktas 2 —» gurkšnis
mūktelėti —» išgerti
mūkti 1. —» plikti 2. 2. —» sprukti
mūkti —» baubti
muktūoti - » gerti b)
mūkulas 3b-» gumulas
mukūs 4 —» klampus
1 mulas 2 —» asilėnas
2 mulas 4 -» 1 beragis
mulkinti —» kvailinti
mulkintojas, -a l —» apgavikas
mulkis, -ė i —» kvailys
multiplikuoti - » dauginti
mulvė 2 —» purvas
mulvinas 3b—» purvinas
mulvynas l, mulvynė 2 —» purvynas
mulvinti —» purvinti
mūmauti —» baubti ||
mūmė 4 —» utėlė
muolas 2 —» purvas
muolinas 3b-» purvinas
mūradaužys 34a-» taranas

murzinas

murdėklis 2 —» maišiklis ||
murdyti 1. —» skandinti. 2. —» kišti 1
murgla 2 1. —» migla 1 . 2 . —» lietus b)
murglinas 3b—» purvinas
murglynas i -» purvynas ||
murglinti —» purvinti
murgloti —» lyti b)
murinas 3b—» murzinas
murinti —» murzinti
mūrkanas 3a—» debesuotas
murklynė 2 —» klampynas
murksa b. 2 —» paniurėlis
murksėti —» murkti 1
murksoti 1. —» snausti. 2. —» tūnoti
murkšlėnti terlioti
mūrkšlinas 3a —» nešvarus
mūrkšlinti - » terlioti
mūrkšlioti 1. -» terlioti. 2. —»valgyti c)
murktelėti -» pasinerti 1
m u r k t i 1. (apie katės balsą: Katė murkia,
prie krosnies atsigulus) - ir murksėti, niurk­
ti, burkti, purpti, kurkūoti, murkuoti, pur­
kuoti, purpūoti, pūrūoti, šnarpūoti. 2. —»
gerti b). 3. -» valgyti b)
murkuoti - » murkti 1
mūrla b. i, murlegas i —» riebuilis
murmeklis, -ė 2 —» bambalius
murmėnti 1. —» kalbėti e). 2. —» bambėti ||. 3.
—» 1 griausti ||
murmėti 1. —» kalbėti e). 2. —» 1 griausti
mūrminti 1. —» virinti ||. 2. —> kišti 1
murmulas 3b—» galąstuvas
murmūlis, -ė 2 —» bambalius
murmuliuoti - » virti 1 ||
murpsoti tūnoti
mūrša b. 1 —» murzius
mūrti 1. —» šlapti ||. 2. —> klimpti. 3. —» pra­
kaituoti 1
murūs 4 —» klampus
mūrza b. i —» murzius
mufzė 2 —» burna
m u r z i n a s 3b (apie nešvarų, suteptą vei­
dą: Vaikščioja visas m., nusitepęs) - ir mur-

265


murzinti

mušti

zótas ( A š ir m u r z o ta , i r ž e b r o t a ) , murinas,
žebras ( Z . v a ik a s ) ir žebrotas. - Plg. n e švarus, p a i š i n a s

m u r z i n t i (daryti murziną) - ir murzoti,
murinti, teplioti, žėbrinti ir žebroti. - Plg.
paišinti, terlioti
m u f z i u s, -ė 2 (kas murzinas: N u p r a u s k š i ­
tą m u r z ių ) - ir mùrza, palšas, žebrys, mūr-

Ša tarm.
murzotas i —» murzinas
murzoti —» murzinti
mūsai dgs. 4 —» pelėsiai ||
mūsas 2 —» putėsiai
musas jv. 3 —» mūsų
mūsdiėnis 2 —» dabartinis
mūsiškis įv. 2 —» mūsų
musyti -» pelėti |[
muskulas i —» raumuo
muskulingas i —» raumeningas
mūsojai dgs. 3b—» pelėsiai ||
mūsoti —» pelėti ||
m u s ų įv. (mums priklausantis: M .

tėvyn ė, n a ­

- musas tarm. (M . š u v a ) , mūsūjis
mūsiškis (artimo priklausymo reikš­

m a i, š a lis )

tarm.,

me: M ū s iš k ė s p i e v o s )

mūsūjis įv. 2 —» mūsų
mūsulas 3b—» mašalas
m u s u l m o n a s , -ė 2 (islamo išpažinėjas)
- mahometonas
m u š e i k a b. 2 (kas nuolat mušasi, pešasi:
V os iš s k y r ė m tu o s m u š e ik a s ) - ir muštūkas
šnek., peštūkas, peštunas šnek., kertūkas
šnek., pakeltarankis šnek., jònvaikis tarm.
m u š i m a s 2 (ištikimas ko smūgiais) - ir
mūša (P a d a u ž a g a v o m ū š o s ) , pyla ( B e p y ­
los, m a ty t, n e a p s ie is i! ), lupimas ir lupa, pliekimas ir plieka, pėrimas ir péra, audė tarm.
ir audimas tarm., blenda tarm. ir blendimas
tarm., dyrìmas tarm. ir dyrà tarm., dyžimas
tarm. ir dyža tarm., rėža tarm., taša tarm., tynìmas tarm. ir tynà tarm., tvàtijimas tarm. ir
tvata tarm., a beržo košė (lapienė, medūs)
šnek.

266

mušineti —» mušti 1 č)
musininkas 2 —» ritmuša
mūšis 2 —» kova
muškieta 2 —» šautuvas ||
mušnoti 1. —» mušti 1 č). 2. —» kalti 1
m ū š t i 1. (ištikti ką smūgiais, kirčiais: Va­
ro, m u š a a r k liu s ) - lūpti ( T ė v a s lu p o tą iš ­
d y k ė l į) , perti, plakti (P. d ir ž u , r y k š tė m is ) ,
pliekti (P lie k ė d e ln u p e r a u s į) , balnoti šnek.
(sunkiu daiktu), bambinti šnek. (girdimai),
belsti šnek., austi šnek., būbinti šnek. (B . p a ­
g a li u ) , blęsti tarm., čaižyti (rykštėmis, bota­
gu), aigyti tarm. (Jis g a v o a .) , aušinti tarm.,
čebėsyti tarm., čėbyti tarm., Čyžti tarm. ir Čiežti
tarm., čėižti tarm., Čiožti tarm., Čiūknyti tarm.,
dambyti tarm., daužyti (smarkiai, skaudžiai:
D . p e r g a lv ą ) , delnyti šnek. (liniuote), dirti,
dyžti, dūlkinti šnek., dvailyti šnek., engti, ėrgti tarm., gelnyti šnek. (skaudžiai), kabalkštyti tarm., kaityti tarm., kaišti šnek., kapoti (bo­
tagu, rykšte), karšti šnek., kaustyti prk., šnek.
(kietu daiktu), kirsti, klestyti tarm., krėnyti tarm., kūlti, krūšti šnek., kūklyti tarm., kuo­
duoti šnek. (apie paukščius), laušūoti tarm.,
lūopinti tarm., mangūryti tarm., paisyti tarm.,
pampinti šnek. ( K u m š č ia i s p . ) , pempūoti
šnek., pitlyti tarm., plampinti šnek. ir plum­
pinti šnek., pleinyti tarm., plėžinti tarm., pliūryti tarm., pliušinti šnek., pliūšyti šnek., plūkti
šnek., plūnyti tarm., plunksnuoti šnek. ( G a i ­
d y s g a id į p l u n k s n u o j a ), plūnkti tarm., rai­
žyti (skaudžiai), skaldyti šnek., skalamby­
ti tarm., smūgiuoti, šlajūoti šnek., sominti
tarm., šnioryti tarm., šukuoti prk., šveisti prk.,
taisyti prk., talžyti šnek. (T. p e r v e i d ą ) , tinti
prk., trankyti prk., tūtinti tarm., tvatyti šnek.,
tvoti, vaišinti prk. (botagu), vanoti prk., ve­
lėti prk., vokuoti prk., a į kailį duoti (kirs­
ti, krėsti) šnek., kailį karšti (dyžti, čyžti, dir­
ti, engti, lūpti, avėti, praūsti, šveisti) šnek.,
nūgarą dailinti šnek., beržinės košės duoti
šnek., ausis (žandus) taisyti šnek., pastūrgalį kasyti šnek.; a) su kokiu daiktu: bas-


muštynės

liūoti (su basliu mušti); botaguoti; brūkliūoti; diržūoti; apyvarūoti; karnoti šnek.;
kumščiuoti (K . į n u g a rą ) , alkūniūoti, ba­
ltinti šnek., niuksūoti šnek., kukinti šnek., niu­
kinti tarm., riukinti šnek.; rimbinti šnek. ir
rimbuoti šnek.; lazduoti; pagaikščiūoti;
pančiūoti šnek.; rykščiūoti šnek.; šakalyti
šnek., šakaliūoti šnek., šakatūryti tarm.; pagaliūoti šnek.; ražūoti šnek., Žabyti šnek., žagaryti šnek. b) per kurią nors kūno vietą:
ausūoti šnek. (mušti per ausis), antausiūoti
šnek.; snukiuoti menk.; sprandūoti Šnek.; A į
skudurus (ausų) duoti šnek., ausis skalau­
ti šnek., šonus laidyti (lyginti) šnek., skudu­
rus skalbti šnek.; c) mušti, paliekant žymę:
mėlynuoti, randuoti, gumbuoti, rumbuo­
ti; č) nesmarkiai ar dažnai mušti: mušineti
( N ie k a m n e le is iu v a ik ų m . ) , mušnoti, pla­
tinėti (P la k in ė jo b e r e ik a lo g y v u l iu s ) , daužinėti (skaudžiai). 2. —»kalti 1.3. —» daužti
1 .4 .—» daužyti 2. 5. —» trenkti 1. 6. —» žu­
dyti 1 .7 .-» fotografuoti. 8. -» plakti 1. 9.
- » trykšti
m u š t y n ė s dgs. 2 (mušimasis: S u k e lti m u š ­
ty n e s ) - riaušės (K r u v in o s r.) , peštynės (V a i­
k ų p . ) , kruštynės šnek., kumštynės (kumš­
čiais), luptynės šnek. ( Ž ą s in ų /.), kirstynės
šnek. (kardais), kapotynės šnek. ( G a id ž ių k .) ,

mužikas

niovynės šnek. (Ž iu rk ių n .) , tąsynės šnek. (B er­
n ų t.)

m u š t i n i s 2 (muštos jautienos kepsnys) -

žlėgtainis, bifšteksas
muštis 1. —» kovoti. 2. —» brautis
muštokė 2 —» sviestmušė
muštukas, -ė 2 —» mušeika
muštuke 2, muštuvis 2 —» sviestmušė
miitė 2 —» košė ||
m u t i n y s 3b(valgis iš duonos ir vandens su
cukrumi) - šiupinys, duoniėnė ir duonainė,

trupiniėnė, garmùtè tarm., mukinÿs tarm.,
saldapūtrė tarm., skinkis tarm.
mùtinti —» trupinti
mutniis 4 —» tirštas 1
mutoti —»valgyti b)
mùtulas 3b1. —» gumulas. 2. —» kamuolys
muturas 3b—» gaubtuvas 1
mùturiuoti, muturti -»vynioti ||
muturzė 2 1. —» sriuba ||. 2. —> purvynas ||. 3.
-» burna
mūvėti —» dėvėti ||
muzika 1 —» smuikas
muzikalus 4 —» melodingas
muziką paleisti —» pravirkti
muzoti —» terlioti
mužė 2 —» karvė
mužikas, -ė 2 —» prastuolis

267


nabrinti

naminis

N
nabrinti -» raišioti
nacija i - » tauta
nacionalizuoti —>suvalstybinti
naga 4 —>kanopa
nagakrimtys, -e 34b-» šykštuolis
nagas b. 4 —>šykštuolis
naginė b. i pikčiurna
n a g i n ė s dgs. l (odinis apavas su apyvarais:

Kojas apsivyniojo baltais autais ir apsiavė na­
gines) - kaušenos tarm., begenos tarm., rezgi­
nės tarm., kojenos (iš galvijų kojų odos pa­
rauktos naginės)
naginėti 1. knebinėti. 2. —>krapštyti. 3.
tardyti
nagoti —>plėšyti
nagrinėti —>svarstyti
naguoti —>čiupinėti ||
nagus galąsti —>rengtis
nagus knieteti —>rūpėti
nagus krimstis —>gailėtis
nagutė 1 1. landuonis. 2. b. -> šykštuolis
naigaroti —> rinkti
naika 4 —>liga ||
n a i k i n t i (daryti, kad išnyktų: N. piktžo­

les, parazitus) - novyti (N.peles), gaišinti (G.
muses), glodyti tarm., naivoti tarm. (Baigė n.
antis)
naikis, -ė i —» šykštuolis
naikūs 4 1. -» gaišus. 2. -» nuobodus
nainioti 1.
ieškoti ||. 2. —>rinkti. 3. —>ka­
muoti
naira 4 —» grimasa
nairytis —>dairytis 1 ||
naiva 4 —>liga ||
naivoti naikinti
nakabis i, nakšis 2 -> velnias
nakteti —> temti ||

268

n a k t i b a l d a b. i (kas naktimis vaikščio­
ja, trankosi: Tie naktibaldos nedavė naktį
miegoti) - naktibraiža (Sugrįžo naktibraižos
ir suvirto į vieną lovą), naktininkas (Lauk
dabar to naktininko, kada jisparsivilks), naktivalka niek., naktikovis šnek., nakviša šnek.
(N, ne žmogus - valkiojas, neleidžia nė pa­
miegoti), išnakta šnek., pabalda (Per naktis
baldos p.), balduonis šnek. ir baladūnas šnek.
naktibraiža b. i —> naktibalda
nakties gegutė —> meilužė
naktigonis, -ė i —> piemuo ||
naktigultas 2 —> nakvynė
naktikovis, -ė i —> naktibalda
naktingas i —>tamsus 1
naktininkas, -ė 2 1. —> naktibalda. 2. —> sar­
gas ||. 3. —> piemuo ||
naktinis, -ė 2 —> sargas
naktirūbis i, naktisiaustis i —> chalatas
naktys (-ų) m. 4 —> šiaurė
naktivaikšta b. i —» lunatikas
naktivalka b. i —> naktibalda
naktovidis i —> vidurnaktis
naktsargis, -ė i —>sargas ||
n a k v y n ė i (nakvojimo vieta: Kuršią naktį
nakvosi, nakvynužę gausi?) - naktigultas
(Priėmė pakeleivį naktigulto)
nakviša b. 3b1. —> lunatikas. 2. —> naktibalda
namai dgs. 4 1. —» pastatas. 2. —» būstinė
namas 4 1. —> troba. 2. —» tvartas
nameišis, -ė 2 1. —> namiškis. 2. namisėda
namelis 2 —» priemenė
namiegas l —>namiškis
namykštis, -ė i —> namiškis
naminė 2 —» degtinė ||
namininkas, -ė 2 —» namiškis
naminis, -ė 2 1. —> namiškis. 2. —» namisėda


našus

namisėda

n a m i s ė d a b. i (kas vis namie būva: Toks
n - niekur iš namų neina) - sėdunas, sėdeika, naminis (Anas tikras n.), nameišis tarm.,
niekurneiva tarm. (Geriau n., nekaip laukabėgis)
n a m i š k i s, -ė 2 (namų, šeimos narys: Visi
namiškiai susirinko) - namininkas (Būkit čia
kaip namininkės, nesivaržykit), naminis (Kar­
tais naminiai baras tarp savęs), namykštis,
nameišis tarm., namiegas tarm. (Pasikalbėsiu
su namiegais)
nampusė l —> šalinė
namsargis, -ė l —>sargas ||
nardinti —> skandinti
n a r d y t i 1. (plaukioti pasinėrus^mys nar­
do po vandenį) - narstyti (Netoli laivo nars­
tė ruoniai). 2. —>bėgioti. 3. —>skraidyti 1
narineti —>ieškoti ||
narinti 1. —>skandinti. 2. —>delbti 1
narlioti —>ieškoti ||
narna b. l, narnalas b. 3b—> bambalius
narnėklis, -ė 2 -» bambalius
narnėti —>bambėti
narpla b. i -» knibčius
narplė l —>kilpa 1
narplynė 2 —>painiava
narplioti —>painioti
narpliotis —>painiotis 1
narpūčyti, narpūlinti —>knebinėti
narsa 4, narsas 4 drąsa
narsauti -» drąsauti
narsėiva b. i —>drąsuolis
narsybė l —>drąsa
narsingas i —>drąsus
narsinti —>drąsinti
narstyti 1. -» nardyti 1. 2. -» skraidyti 1 ||. 3.
-> bėgioti. 4. -» grąžyti 1
narsuolis, -ė 2 —> drąsuolis
narsūs 4 —> drąsus
naršas 2 —> ikrai
naršai —>ieškoti ||
narta 4 —>pasvaras 1
naftas 2 1. —>nirtulys 1. 2. —>pyktis

nartinti —> pykdyti
n a r t u s 4 1. (turintis nirtulį: N arklys - nei­
na iš vietos) - nirtūs, nirtulingas, nertingas
ret. 2. —>piktas 1
narus 4 —>vikrus
n a r v a s 4 (dėžė, kur laikomi paukščiai ar
žvėrys: Liūtų n .) - ląsta (Įleido erelį į ląstą),

gurbas (Iš gurbo paspruko triušiai)
n a s r a i dgs. 4 1. (snukio dalis, pro kur ima­
mas maistas: Vilko, liūto n .) - žabtai (Šyvis
glemžė žolę pilnais žabtais), žiotys (gyvulio,
paukščio ar žuvies nasrai), žiomenys ir žiodmenys. 2. —>burna
nasrioti —>rėkauti
nasrų neaušinti —>tylėti
nasrus atverti —>prabilti
nasrus laidyti —>rėkauti
nasrus paleisti —>rėkti 1
naša 4 —>derlius
n a š č i a i dgs. 2 (ant pečių dedama kartelė
su dviem kabliais kibirams nešti: Pasiimk

naščius ir atnešk porą kibirų vandens) - nė­
šiai tarm., nešylai tarm. (Sidabro kibirėliai,
aukso nešylai, šilkiniai pasaitėliai)
našyklės dgs. 2 —>neštuvai
našinti —>skelbti
našysta 2 —>mada
n a š l a i t ė i (tokia darželio gėlė) - našlelė
ir našlikė, brolelis ir broliukas, blėzdingė,
špygutė
našlelė 2, našlikė 2 —> našlaitė
n a š 1y s, -ė 4 (vyras, kurio žmona mirusi, ar
moteris, kurios vyras miręs: Už našlelio iš­
ėjau) - Šeirys tarm.
n a š t a 4 (kas nešama, ppr. ant pečių: Daug
rankų didžią naštą pakelia flk.) - nešulys (Ne­
šuliais apkrauti kupranugariai), nešinys (Tiek
daugnešinių sykiu nenuneši), nešąląs, nėšis
tarm. (Šiaudų, šieno n.), nėšliava tarm., neš­
menė tarm., kukštera tarm. (Velka kopūstus
kukšteromis)
našūs 4 1. -» derlingas. 2. -» produktyvus. 3.
—>greitas 1 .4 .—» patogus 1

269


nata

nebartinas

nata 4 -» gaida 1
natūra 2 1. gamta. 2.
natūralūs 4 tikras 2

prigimtis

n a u d a 3 1. (kas naudinga, vertinga: Sodas
daug naudos duoda) - pelnas (ppr. mate­
rialinis), manta (Maža mantos iš tos žolės),
pagaūtė (atsitiktinė nauda: Iš daržovių šio­
kia tokia p . ), gabažis tarm. 2. turtas
n a u d i n g a s i (teikiantis naudą: N tau pa­
tarimas) - pelningas (teikiantis materialinę
naudą:P. darbas), vertingas (Vkūrinys), pra­

vartus (Šaltyje pravartus kailiniai)
naudoti 1. —» vartoti. 2. išnaudoti
naudotis vartoti
naudotojas, - a i - 4 išnaudotojas
naūdžius, -dė 2 1. išnaudotojas. 2.

nių ir jų nekentimas)
sava­

naudis
naūgė 2

metalas
n a u j a d a r a s i (naujai sudarytas žodis) -

neologizmas, naujažodis knyg.
naujagimis, -ė i
vaikas
naujai prv. vėl
n a u j a k u r y s , -ė 3b(naujoje vietoje įsikū­
ręs žmogus: Naujakurių sodyba) - naujasėdys (Žemė atiteko naujasėdžiams) ir nausėdys, naujokas, kolonistas (kolonijos gyven­
'V

tojas)

n a u j a s ė d i j a 2 (naujakurių gyvenamoji
vieta: Lietuvių n. Amerikoje) - nausėdija
( Įvairių tautų nausėdijos), naujokjmas, ko­
lonija
naujasėdys, -ė 3b naujakurys
naujažodis i
naujadaras
naujokas, -ė 2 naujakurys
naujokjmas l
naujasėdija
n a u j o v ė l (naujas dalykas: Technikos n.)
- inovacija knyg.
naujovinti moderninti
naujoviškas i
modernus
nausėdija 2 naujasėdija
nausėdys, -ė 3b naujakurys
navigacija i laivyba
navikas 2, navikaulis i
auglys

270

neabejojamai prv. tikrai
neabejojamas l, neabejotinas l
tikras 1
n e a i š k u s 3 (ne visai suprantamas, suvo­
kiamas: N klausimas) - neryškūs ( Neryškūs
bruožai), neapibrėžtas (Neapibrėžta sąvoka),
miglotas (Migloti atsiminimai), padrikas (P.
kelionių aprašymas), pasklidas (Pasklidos
mintys)
neapibrėžtas 3 neaiškus
n e a p y k a n t a i (priešiškumo jausmas
kam: Tokia žmonių n. toli nenueisi) - ir ne­
apkanta ret., nemeilė (Tarp jų nesutikimas ir
n.); || mizantropija (šalinimasis nuo žmo­
neapimamas 34b begalinis
neapkanta 3b neapykanta
neapkęsti nekęsti
neapmatomas i, neaprėpiamas 3a

begali­

nis

neapsakomai prv. labai
neapsišviėtėlis, -ė l nemokša
neapsišvietęs (-usi) nemokytas
neapsiviėžti bjaurėtis
neapsižiūrėjimas l klaida
neapsižiūrėti suklysti
neapsukrūs 4 nevikrus
neapvežėti nekęsti
neapžvelgiamas 3b begalinis
neargumentūotas i
nepagrįstas
neatidedamas 34b, neatidėliotinas i, neatidėti­
nas 3a skubus 1
n e a t i d ū s 4 (be atidos, nesusikaupęs: N
mokinys) - neįdėmūs (Būdamas n., jis ma­
žai ką tepastebėjo), išsiblaškęs (I. žmogus)
neatlyginamai prv. nemokamai
neatlyginamas l nemokamas
neatmenūs 4 užmaršus
neatminti pamiršti
neatsiliepti tylėti
neatsižiūrėti gėrėtis
neaukštas 3 žemas 1, 2
nebaikštūs 4 jaukus 1
nebartinas 3a 1 geras


nebent

nebent jng. —>jei
nebijokas, -ė 2 —>drąsuolis
nebijoti —> drįsti
n e b y I y s, -e 3b (negalintis kalbėti žmogus:
Tyli kaip n.) - bekalbis (B. vaikas) , bežadis
(Medis b. - nepasiskųs), begys tarm. (B. ne­
girdi ir nekalba), nečius tarm. (Su nečium ne­
susikalbėsi), nežadžia psn. (Ir atvedėjam kur­
tinį ir nežadžią)
nebylus 4 —> tylus
neblaivus 4 —> girtas
neblogas 4 —> 1 geras
nebrangus 3 pigus
nebuitis (-ies) m. 4 —> nelaimė
n e b ū t a s 3 (kurio anksčiau nebuvo, nepa­
sitaikė: N. daiktas, atsitikimas) - nematytas
(Nematyta pažanga visose gyvenimo srityse),
neregėtas (Neregėto grožio paveikslas), ne­
girdėtas (N. jo darbštumas), nepaprastas (N.
pasisekimas)
necenzūriškas l —> nepadorus
nečius, -ė 2 —> nebylys
nedalia 4 —> nelaimė
nedalingas i —> nelaimingas
n e d a r n a 4 (garsų nesiderinimas) - dishar­
monija (D. ausį rėžia), kakofonija
nedarningas l nedarnus
n e d a r n u s 4 (nesuderintų garsų: Nedarni
melodija) - nedarningas stp. ir nedermingas,
nesutartingas (N. dainavimas), disharmo­
niškas, kakofoniškas
nedaug prv. —> mažai
nedaugelis l, nedaugis 2 truputis
nedažnas 4 —>retas 2
nedegulis l
nuodėgulis
nedelsiamas 3b—>skubus 1
nedelsiant prv. —> tuoj
n e d e r l i n g a s l(mažaderliausteduodantis: N laukas) - ir nederlus (Nederli žemė),
nenašus (Nenašūs javai); || nualintas (ali­
nimu virtęs nederlingu: Nualinta dirva), nu­
pieštas, nulaisintas
nederlus 4 —> nederlingas

negatyvus

nederme 3b—> nesantaika
nedermingas l —> nedarnus
nediena 4 —> nelaimė
nedienis, -ė 2 —> nelaimingasis
n e d o r a s 41. (kuriam trūksta doros: N kai­
mynas) - nedorovingas (N. gyvenimas), nedoringas (Labai n. žmogus), bedoris, amo­
ralūs, nemoralūs, ištvirkęs (I. jaunuolis),
patvirkęs (šiek tiek), pasileidęs. 2. —> blo­
gas 1. 3. —>piktas 1
nedorėlis, -ė l —> ištvirkėlis 1
nedorybė i —> blogis
nedoringas i, nedorovingas i —> nedoras 1
nedorvaikis i —>išdykėlis
nedrąsa 4 —>baimė 1
nedraugas 4 —> priešas
nedrausti —> leisti 1
nedubūs 4 —>seklus
negacija l —>neigimas
negailestingas i —>žiaurus
negalštamas 3b—> skubus 1
negaištant prv. —>tuoj
negalė i —>liga
negalėlis, -ė i —>ligonis
negalės dgs. i —> daugybė
negalėti —> sirgti
negalėti akių atitraukti (atplėšti)
gėrėtis
negalia 3b—> liga
n e g a l i m a (nėra galimumo: To daryti n.)
- nevalia (N. liesti svetimo turto), draudžiama (Čia rūkyti d.), neleidžiama
n e g a l i m a s 3b(kuris negali būti atliktas:
N. reikalavimas) - neįmanomas (N. darbas),
neįvykdomas (N.planas), neįgyvendinamas
(N. sumanymas), neįkūnijamas, nerealūs,
fantastiškas, utopiškas
negalingas i —> ligotas
negaluoti —> sirgti ||
neganda 1 1. —> nelaimė. 2. —> gėda
negandotis 1. —> bijoti. 2. —> gėdytis
negarbe 4 —> gėda
negarbingas i —> niekšiškas
negatyvūs 4 —> neigiamas
v

271


nege
n ė g ė 2 (ungurio išvaizdos upių žuvelė) -

vingilis, graužavirba, devynakė
negeras 4 -» blogas 1
negerasis (-ojo) -» velnias
negeriantysis (-čioji) -» blaivininkas
negeroji (-osios) -» nelaimė
negerovė 1 1. —» nelaimė. 2. v. -» velnias
negerūoti —» sirgti
negęstamas 3b -» amžinas 1
negiedra 4 —» dargana 1
negiliai prv. -» paviršutiniškai
negilus 4 1. -» seklus. 2. -» paviršutiniškas
neginčijamai prv. - » tikrai
neginčijamas l -» tikras 1
neginti - » leisti 1
negirdėtai prv. -»labai
negirdėtas l -» nebūtas
n e g y v a s 3 (netekęs gyvybės: /is gulėjo ant
žemės n.) - miręs (apie žmones), bežadis
(Tėvas buvo jau b.), bedvasis (be dvasios,
be gyvybės); || apie gyvulius: puolęs, kritęs,
nudvėsęs, nugaišęs, nustipęs, nusprogęs
menk., nugurdęs tarm.
negyvėlis, -ė i -» mirusysis
n e g r a b ū s 4 (kuris nesugraibo, nevikrių
rankų: Toks n. senis, ėmė ir išmetė puoduką
ant žemės) - negraibštūs (Negraibštūs pirš­
tai), nelavus
negraibštūs 4 -» negrabus
n ė g r a s, -ė 2 (juodosios rasės žmogus) juodaodis
negreitas 4 lėtas
n e g u jng. (lyginimui žymėti: Geriau duoti, n.
prašyti) - nekaip (Geriau sirgti, n. mirti), nei
(Tylėdamas daugiau n. žodžiais pasakai),
kaip (Sugriaut lengviau k. pastatyt)
1 nei dll. —» lyg
2 nei jng. - » negu
neįbauginamas l -» drąsus
neįdėmūs 4 -» neatidus
n e i g i a m a s 3b(atmetamas, nepripažįsta­
mas: N atsakymas) - negatyvūs
n e i g i m a s 2 (atmetimas, nepripažinimas

272

neivoti
kokio teigimo: Kaltinimo n.) - negacija
neįgyvendinamas l -» negalimas
n e i g t i 1. (sakyti, teigti priešingai: Jis nei­
gia pateiktus faktus) - atmesti (A. visus kal­
tinimus), nepripažinti (N. kieno nuopelnų),
nesutikti (Nesutinka su išvada). 2. —» nie­
kinti 1

nei į tvorą nei į mietą -» blogas 1
neįkainojamas i, neįkandamas 3a-» brangus
neikti -» niekinti 1
neįkūnijamas i -» negalimas
neilgtrūkus prv. —>tuoj
neįmanomas l -» negalimas
neįperkamas 34b-» brangus
neįsivaizduojamai prv. - » labai
neišaiškinamas l -» paslaptingas
nei šioks nei toks-» keistas
neiškenčiamas 3b-» nepakenčiamas 1
neišmanėlis, -ė t 1. -» nemokša. 2. -» kvailys
neišmatuojamai prv. - » labai
neišmatuojamas i -» begalinis
neišmintis (-ies) m. 3b-» kvailystė
neišprūsėlis, -ė i -» nemokša
neišprusęs (-usi) —» nemokytas
neišsemiamas 34b, neišsenkamas 3b-» gausus 1
neišsigalintis (-i) -» neturtingas
neišsilavinęs (-usi), neišsimokslinęs (-usi) -»
nemokytas
neišsirpęs (-usi) —» nesubrendęs ||
neištveriamas 34b-» nepakenčiamas 1
neišvengiamas 3a- » lemtingas
neįtikėtinas i -» neįtikimas
neįtikimai prv. - » labai
n e į t i k i m a s 34b(kuriuo sunku įtikėti: Ne­

įtikima jėga) - neįtikėtinas (N. dalykas), ne­
paprastas (Nepaprasta meilė), pasakiškas
(P. greitis), fantastiškas
neįveikiamas 3b-» nenugalimas
nei velnias nei gegutė -» blogas 1
neįvertinamas i -» brangus
nei vienas nei du -» nesąmonė
neįvykdomas l -» negalimas
neivoti -» niekinti 1


nelieta

neįžengiamas

neįžengiamas 3b —» tankus
nejaukūs 4 —» niūrus 1
nejautra 3b -» anestezija
n e j u d a m a s 34b (kurio negalima judinti,
kilnoti: N a m a i y r a n. tu r ta s ) - nekilnojamas
(N e k iln o ja m a n u o s a v y b ė )

nejudrus 4 —» nevikrus
nekaip jng. —» negu
nekalbėti —» tylėti
n e k a l t a s 4 1. (be kaltės: N ž m o g u s b u v o
iš te is in ta s ) - bekaltis, nenusikaltęs (N. m o ­
k in y s ), nenusižengęs (N. n u o s ta ta m s ž v e jy s ) ,
švarus prk. 2. —» doras 1 ||
n e k a n t r a u t i (būtinekantriam://n e k a n ­
tra u ja , la u k d a m a s ū n a u s ) - nerimauti, ne­
rimti (K o n e r im s ta ta v o š ir d is ? ), nenustygti,
daigauti tarm., a vietos nerasti, ant adatų
sėdėti
n e k ę s t i (jausti priešiškumą: N

p rie šų , b a r ­

- neapkęsti (N . tin g in ių , a p s ile id ė lių ),
bodėtis (švelniau: K o d ė l b o d ie s i tu s v e te lių ? ),
neapvežeti tarm., a širdies neturėti, kruviną
matyti šnek.
nekilnojamas i —» nejudamas
neklaužada b. i —» išdykėlis
nėkliuva b. l —» valkata
neklotingas i —» nesėkmingas
nekoks 3 —» blogas 1
nekonkretūs 4 —» abstraktus
nekultūringas 1 1. —» nemokytas. 2. —» neman­
n ių )

dagus

nelabadė 2 —» nelaimė
nelabas 4 1. -» piktas 2. 2. —» blogas 1
nelabasis (-ojo), nėlabis i, nelabošius 2 —»vel­
nias

(S k a u d u s s. L i k i m o s .) ,

ma

aplaidžia tarm. ( K o k ia č ia įs is u k o
a .? ) , antmetinė tarm., nediena tarm. (K o k ia
n. - a v y s p r a ž u v o ! ) , nelabadė tarm. (Š ie m e t
n.
u ž ė jo - n e g a lim n u o va rgų a ts ik r a ty t), nuo­
puolis tarm. (B a is u s n . n a m a m s ) , a Dievo (li­
kimo) rykštė. - Plg. n e s ė k m ė
nelaimėlis, -ė i —» nelaimingasis
n e l a i m i n g a s i (stokojantis laimės, sėk­
mės: N ž m o g u s ) - ir nelaimūs, belaimis (B ela im ė b u ite lė ) , nedalingas, bedalis (B. v a r g ­
d ie n is ), bėdinas (B . lig o n is ), bėdingas (B. g y ­
v e n im a s ), nuopuolingas tarm.-Plg. n e s ė k ­
prk.,

m ingas

n e l a i m i n g a s i s (-oji)(nelaimingasžmo­
gus: N. liū d n a i ž iū r ė jo į m a n e ) - nelaimėlis,
nelaimuoklis ret., bedalis (T o k s j a u b e d a lio
lik im a s ) , bėdžius (bėdos tektas žmogus) ir
bėdulis šnek., nediėnis tarm., psn. - Plg. v a r g ­
šas
nelaimuoklis, -ė 2 —» nelaimingasis
nelaimūs 4 —» nelaimingas
nelaisvas 4 —» priklausomas
n e l a i s v ė i (laisvės stoka: N . m u m s b a isi,
o n e m ir tis ) - vergovė (visiška nelaisvė: P a ­

vergija (S u tr u k o verg ijo s p a n ­
č ia i) , vergystė, verguvė ret.
nelaukiant prv. —» tuoj
nelauktai prv. —» staiga
nelauktas 3 —» staigus 1
nelavūs 4 —» negrabus
n e l e g a l ū s 4 1. (susijęs su slapta veikla
te k ti į v e r g o v ę ),

-slaptas
n e­

- nedalia (N. ly d ė jo j į visą g y v e n i­
m ą ) , nelemtis (P a ti b a is ia u s ia n .) , neganda
(U žg r iu v o ž m o g ų n .) , nebuitis (P rie š k o k ią
n e b u itį ta ip ju o k ie s ? ) , bėda (G e lb ė tis iš b ė ­
d o s ) , deja ( A p s a k y k j a i m a n o d e ja s ir v a r ­
g u s ), negeroji (K o k ia n. ta v e č ia a tv ijo ? ) , ne­
la im ė je )

rykštė prk.
smūgis prk.
tragedija prk., dra­

( U ž ė jo j a m s .) ,

(K a r a s - b a is ia u s ia ž m o n ij o s r.),

prieš esančią valdžią: N e le g a li

nėlaikis i —» šmėkla
n e l a i m ė 1 (sunki būklė: P a ž in s i d ra u g ą

gerovė, striukė

o r g a n iz a c ija )

pogrindinis (P o g rin ­
konspiracinis (K o n s p ir a c in ė

(S. v e ik im a s ) ,

d in ė s p a u d a ) ,

—» neteisėtas
neleidžiama -» negalima
nelemtas 3 -» blogas 1
nelėmtėlis, -ė i —» nenaudėlis
nelemtis (-iės) m. 3b —» nelaimė
nelieta b. i —» nenaudėlis
v e ik la ). 2 .

273


nelyginant

nelyginant jng. lyg
n e l y g u s 31. (apie vietovę: N laukas) - rai­
žytas (Raižyta vietovė), kalvotas (su kalvo­
mis) ir kalvus; kalnuotas (su kalnais, kal­
neliais). 2. (apie kelią: N kelias) - grublė­
tas ir gruoblėtas, grubus, duobėtas
nelinksmas 4 liūdnas 1
nebūtis (-ies) m. i
daugybė
n e m a l o n ū s 4 (keliantisnepasitenkinimą,
apmaudą: N. įvykis) - apmaudūs (Apmaudi
klaida) ir apmaudingas stp., apgailėtinas (A.
nesusipratimas) , skaudūs prk. (S. pralaimė­
jimas), kartūs prk. (Karti tiesa), aitrūs prk.
(A. žodis)
n e m a n d a g ū s 4 (kuris užgauliai elgiasi:
N mokinys) - stačiokiškas (S. elgesys), stor­
žieviškas (labai nemandagus), šiurkštūs (S.
atsakymas), nekultūringas, netašytas šnek.
- Plg. į ž ū l u s
nemarūs 4 amžinas 1
nematėlis, -ė i
neregys
nematis (-ies) m. i
daugybė
nematytai prv. labai
nematytas i
nebūtas
nemaža daug
nemažas 4 didelis
nemeilė i neapykanta
nemiklūs 4 nevikrus
nemirštamas 3a, nemirtingas i
amžinas 1
nemirūtė 2 šlamutis
nemitrūs 4 nevikrus
nemnioti valgyti
n e m o k a m a i prv. (be atlyginimo: Rekla­

miniai knygų prospektai dalijami n.) - vel­
tui (Vgautas daiktas), dykai (Atiduok kny­
gą d.), dovanai (D. nieko negausi), neatly­
ginamai
n e m o k a m a s 3a(be atlyginimo duodamas:
Nemokami pietūs) - neatlyginamas, dova­
nas, dykas, veltas
nemokėlis, -ė i
nemokša
n e m o k y t a s i (nėjęs ar mažai ėjęs moks­
lo: N. žmogus) - mažamokslis (mažai mo­

274

nenunokęs
kytas), neišsimokslinęs (mažai mokslo įgi­
jęs), neapsišvietęs prk., neišsilavinęs, neiš-

prūsęs, tamsūs prk. (Tamsiam žmogui visur
sunku), aklas prk. (Tėvai nem okė-a. ir pa­
likau)
n e m o k š a b. i (nieko nemokantis, neišma­
nantis žmogus: Nemokšos darbas) - nemo­
kėlis (Nemokėliu būdamas, kito nepamoky­
si), bemdkslis (Visiškasb.), tamsudlis (Tam­
suolių minia) ir tamsūnas, neapsišvietėlis,
nežinėlis (Laikraščiai vis daugiau pasako
nežinėliui žmogui), neišmanėlis (To darbo
imtis negali kiekvienas n.), neišprūsėlis, ignorantas, obskurantas, profanas
nemoralūs 4 nedoras 1
nemotyvuotas i
nepagrįstas
nemūnė 2 kelmutis
nenašūs 4 nederlingas
1 nenauda 3 nuostolis 2
2 nenauda b. i
nenaudėlis
n e n a u d ė l i s , -ė i (kas niekam tikęs, ne­
naudingas: Varykprie darbo tą nenaudėlį. Pe­
lės nenaudėlės) - ir nenauda (Tasai n. visiems
pikto geidžia), netikėlis (Tai n.- puodą su­
daužė!), netikša (Ką tas n. gali padaryti!) ir
netikšis, nevykėlis, neviddnas šnek. (N. vi­
sus pinigus pragėrė), nelėmtėlis (Ir atjoja, atlervoja senas n.), neveftėlis (Sūnų nevertėlį
tėvas išvarė iš namų), pašlemėkas šnek. (Į
šokius prisirinko visokių pašlemėkų, peštu­
kų), nelieta tarm. (N. būdama nieko gero ne­
darai), nevaimėlis tarm., nūogara tarm., nūokara tarm., nūokarta tarm., pleiškus tarm., žūgara tarm.
n e n d r ė i (toks vandens augalas: Tiesus
kaip n . ) - švendrė, lendrė tarm.
n e n ū g a l i m a s 3‘lb(negalimas įveikti, nu­
galėti: N noras, troškimas. Nenugalimos kliū­
tys) - neįveikiamas (N. priešas) ir nenuvei­
kiamas (Nenuveikiama pagunda)
nenugąsdinamas i drąsus
nenumalšinamas i nesuvaldomas
nenunokęs (-usi) nesubrendęs ||


nepastebėti

nenuojėga

nenuojėga b. i kvailys
nenūolaida b. i —» užsispyrėlis
nenūopena b. i besotis
n e n u o r a m a b. i (kas nerimsta, nenustygs­
ta vienoje vietoje: T ik ra s n. - e in a ir e in a ) nerimaila šnek. (T ik ra s n. - tik j u d a k r u ta ) ,
nerimuoklis šnek., nenūosėda, nepasėda
( N a m ų n .) , vaikštikas ( A m ž in a s v .), lakstikas (S ū n u s l , d u k tė s ė d ū n ė ) ir lakstunas
(T o la k s tū n o v is u r p i l n a ) , palakstunas (M e r ­
g a itė s p a la k s tū n ė s n e r a s i n a m i e ) , bakštalas
tarm., krutulys tarm. (Ž iū rė k , k o k s k. ta s ta v o
v a ik a s ) , mūgulis tarm. ( L a k s to g a l v ą u ž v e r tę s
ta s m . ) , siuvena tarm., strakalas tarm., švytra tarm.
nenūovoka b. l —» kvailys
nenuramdomas i —» nesuvaldomas
nenusikaltęs (-usi) nekaltas 1
nenusirpęs (-usi) -» nesubrendęs
nenusisekęs (-usi) -» nesėkmingas
nenusižengęs (-usi) -» nekaltas 1
nenustygti -» nekantrauti
nenutrūkstamai prv. -» nuolat
nenutrūkstamas 3a nuolatinis
nenuvalkiotas l -» originalus 1
nenuveikiamas 3b-» nenugalimas
neobjektyvus 4 —» šališkas
neologizmas 2 -» naujadaras
neoriginalūs 4 -» banalus
nepabaidomas i -» drąsus
nepabūgti -» drįsti
n e p a d o r ū s 4 (nesuderinamas su elgesio,
padorumo taisyklėmis: N e lg e sy s) - nešvan­
kus (N e š v a n k i k a lb a ) , bjaurūs, dargūs ( D a r ­
g ū s ž o d ž i a i ) , begėdiškas (B . d a r b a s ) , besarmatiškas, drėbtinis (D . p a s a k y m a s ) , gatvi­
nis prk. (G . k e ik s m a s ) , riebūs prk. (R . a n e k ­
d o t a s ) , nepraustaburniškas, necenzuriškas, ciniškas
n e p a g r į s t a s 3b(neturintis pagrindo: N
k a ltin im a s , p r ie k a iš ta s ) - nepamatuotas (N
s p r e n d im a s ) , nemotyvuotas (N tv ir tin im a s ),
neargumentūotas (N e a r g u m e n tu o ta iš v a d a ) ,
v

tuščias
žodis

(T. p a s a k y m a s ) ,

tuščiažodis, plika-

n e p a i s y t i (nekreipti dėmesio: N p a v o ­
ja u s , įs p ė jim o ) - niekinti (nieku laikyti: N

ignoruoti

(I. įs t a t y ­

(T. v ir š in in k u s ), a

ranka nu­

iš m in tin g ą p a t a r i m ą ) ,
m ą ),

tretirūoti

moti
nepajudinamas 11. —>pastovus. 2. —>tvirtas 1
nepakartojamas i —>originalus 1
nepakeliamas 34b 1. —>sunkus 2. 2.
nepa­
kenčiamas 1
n e p a k e n č i a m a s 3b1. (negalimaspakęs­
ti, tverti: N k a rštis) - ir neiškenčiamas (N.
s k a u s m a s ) , nepakeliamas ( N v a r g a s ), neiš­
tveriamas ir nepatveriamas. 2. -» įkyrus
nepalaužiamas 3a, nepalenkiamas 3b —» tvir­
tas 1

nepaliaujamai prv. nuolat
nepaliaujamas 3a -» nuolatinis
nepamatyti -» pražiūrėti
nepamatuotas i -» nepagrįstas
nepamirštamas 3b-» atmintinas
nepamiršti -» atminti 1
nepamirštinas 3b-» atmintinas
nepaprastai prv. —» labai
n e p a p r a s t a s 3b1. (išsiskiriantis iš kitų:
N g ro žis, p r o ta s ) - ypatingas (V a iz d a s m a n
n e d a r ė y p a tin g o įs p ū d ž io ) ir ypatus, išimti­
nis (I š im tin ė r e ik š m ė ) , išskirtinis (D id ie ji
ž m o n ė s v is a d a y r a iš s k ir tin ia i ž m o n ė s ) , feno­
menalūs (F. g re itis). 2. -» neįtikimas. 3. —>
nebūtas

nepasėda b. i -» nenuorama
nepasėdūs 4 —»judrus
nepasiduoti - » laikytis 1
nepasisekimas 2 -» nesėkmė
nepasiturintis (-i) i —>neturtingas
nepaslanka 3b- » tingulys
nepaslankūs 4 -» nerangus 1
nepaslinkšis, -ė 2 -» 1 tinginys
nepaslinkti - » tingėti
nepasotinamas 1 1. -» alkanas. 2. -» gobšus
nepastebėti -» pražiūrėti

275


nepatiklus

nepatiklūs 4 —» įtarus
nepatveriamas 34b—» nepakenčiamas 1
nepavykęs (-usi) -» nesėkmingas
nepavykimas 2 —» nesėkmė
nepavojingas i —» saugus 1
nepažabojamas i, nepažabotas i —» nesuval­
domas
nepeiktinas 3b—» 1 geras
nėpena b. i —» besotis
nepermatomas i, neperregimas i —» tamsus 1
nepėsčias 3 1. —» smarkus. 2. —» apsukrus 1
nepilnaprotis, -ė 2 —» puskvailis
neplautabufnis, -ė 2 -» pliauškalius
ne po ilgo, ne po ilgam prv. —» tuoj
neprarasti -» išsaugoti
nepraustaburnis, -ė 2 —» pliauškalius
nepraustaburniškas i —» nepadorus
nepribrendęs (-usi) —» nesubrendęs
nepriėda b. i —» besotis
nepriėdis l —» alkis
nepriėjęs (-usi) —» nesubrendęs
nepriekaištingas 1 1. —> 1 geras. 2. —» tobulas
nepriėstūvas b. 2 —» besotis
nepriklausomas i —» laisvas 1
nepriklausomybė i —» laisvė
neprinokęs (-usi) -» nesubrendęs ||
nepripažinti —» neigti
neprisipažinti —» gintis
neprisifpęs (-usi) —» nesubrendęs ||
nepriteklius i —>stoka
neprivalgis i —>alkis
nepuotis (-iės), -ė 4 —>vaikaitis
neraguotė 2 —>kiaulė 1
neraminti -» jaudinti
n e r a n g ū s 4 1. (nelinkęs veikti, imtis ini­
ciatyvos: P a s e n o m , n e b e r a n g ū s p a s i d a r ė m )
- nepaslankūs (N . į d a r b ą ž m o g u s ) , van­
gūs ( V p r i e d a r b o ) , rambūs (R . į m o k s lą ) ,
sustingęs, raivūs tarm., rąžūs tarm., tunus
tarm., luinas tarm. (L . ž m o g u s n e g a li u ž k ru tė t d u o n o s ), renas tarm., a prie botago šnek.,
kuolu varomas šnek. - Plg. t i n g u s. 2. —>
nevikrus

276

nervas

nerealūs 4 1. —>netikras 1. 2. —>negalimas
neregėtai prv. —>labai
neregėtas i —>nebūtas
n e r e g y s , -e3b (kas nemato, neturi regėji­
mo: N . s e n e lis ) - aklasis (A . m u z ik a n ta s ) ,
aklys, aidinčius šnek., apakėlis menk., nematėlis (kas nemato: N e m a t ė liu i ir tie s ia u s ia s
k e lia s k l a i d u s ), žabalius (ppr. apie gyvu­
lius), apžabalėlis menk.; || kas neprimato:
spangys menk. (S . s p a n g iu i k e lio n e p a r o d y s
flk.), žlibis menk. ( T a s ž . d u r ų n e r a n d a ), žlib­
akis menk., apžlibėlis menk., apsimėrkėlis
šnek., spitrius tarm., menk. (S. ir a r tite la ič ia i
p r i s i k i š ę s n e m a t y s ) , spitrakis tarm., menk.,
apspitrėlis tarm., menk., kušlius tarm., menk.
(N e to k ia m k u š liu i įv e rti a d a tą ) , štakas tarm.,
menk., apštakėlis tarm., menk.
neregystė 2 —>aklumas
nerepa b. i —>besotis
nerimaila b. l —>nenuorama
nerimastauti —»jaudintis
nerimauti 1. —>nekantrauti. 2. —>bruzdėti 1.
3. - » jaudintis
nerimti 1. —>nekantrauti. 2. —»jaudintis
nerimuoklis, -ė 2 —>nenuorama
nėriniai dgs. 3a —>mezginiai
neris (-iės) v. 4 —>bebras
neryškūs 4 —>neaiškus
nėrovė i -» undinė
nerštai dgs. 2 —>ikrai
neršti 1. - » jaukti. 2. -» ieškoti ||
nertėti 1. —>pykti. 2. —>kaprizytis
1 nerti 1. -» skęsti. 2. -» 1 plaukti 1.3.-» bėg­
ti 1 a). 4. —» eiti 1 a)
2 nerti 1. -» megzti 1.2.-» lupti 1.3.-» smogti
nertingas i —» nartus 1
nertis -» klimpti
nerūpestingas i (kuris ką daro be reikiamo
rūpesčio, aplaidžiai: N . š e im in in k a s ) - ap­
laidus (A . d a r b e ž m o g u s ) , atsainūs (Jis a t ­
s a in ia ra n k a įr a š ė s a v o p a v a r d ę )

n e r v a s i (skaidulos, kuriomis dirginimai
nueina į smegenis) - dirgsnis knyg.


nešališkas

nervingas

n e r v i n g a s i (jautrios psichinės būsenos:
N ž m o g u s g r e ita i s u s ie r z in a ) - dirglūs, irzlūs
(I. v a ik a s ) ir erzlūs
nervinti -»jaudinti
nervintis —»jaudintis
n e s jng. (priežasčiai žymėti: A tsisė d a u , n e s p a ­
v a r g a u ) - kadangi (ppr. vartojamas, kai ša­
lutinis sakinys eina prieš pagrindinį: K a d a n g i
lijo, n e g a lė jo m e k e lia u ti)

n e s ą m o n ė l (nesuderinamas su sveiku
protu dalykas:

K a lb ė ti, r a šy ti n e s ą m o n e s ) -

absūrdas (N e te isin g a i g a lv o d a m a s , p r ie is i a b ­
s u r d ą ) , nonsensas, beprasmybė (S tr a ip s n y ­
j e y r a d a u g a b s u r d ų ir b e p ra sm y b ių )', || kvai­
lybė menk. (K o k ią č ia k v a ily b ę s u g a lv o ja i? ),
kvailystė menk., beprotybė (Č ia iš r o d ė visą
j o s u m a n y m o b e p r o ty b ę ), beprotystė, idiotiz­
mas, paistalas šnek. (P a ista lu s k a lb a , r a š o )
ir paistas šnek., sapalas šnek., rėzgalas šnek.,
a nei vienas nei dū
nesandora i —» nesantaika
n e s a n t a i k a l (sutikimo stoka, priešiški
santykiai:

K e lti, k u rsty ti ta rp g im in ių n e s a n ­

nesutarimas ( Ž m o n ių n e s u ta r im a i),
nesutikimas (P r a s id ė jo ta rp j ų b a r n ia i ir n .) ,
nedermė ( Š ito k ia n a m u o s n .) , nesandora
(Jie n e s a n d o r o j g y v e n a ) , nesantarvė ( K u m .,
ir d a r b a s n e s is e k a ) , arda šnek. (N u o la tin ė a.
š e im o je ) ir išarda šnek., ardynė šnek.
nesantarvė i —» nesantaika
nesavas 4 —» svetimas
n e s ė k m ė 4 (sėkmės, laimės stoka: Š ia m e
d a r b e j į iš tik o n . ) - nepasisekimas ( P a p a s a ­
k o jo v is u s s a v o va rg u s ir n e p a s is e k im u s ) , nepavykimas, fiasko knyg., šnipštas juok. (V is ­
ta ik ą ) -

k a s b a ig ė s i š n ip š tu )

n e s ė k m i n g a s i (be sėkmės: N b a n d y ­
m a s ) - nepavykęs (N e p a v y k u s i k e lio n ė ) , ne­
nusisekęs ( N a lu s ) , neklotingas ret. - Plg.
tuščias 2
nesenas 4 —» šviežias
nesiliaujamas 3a -» nuolatinis
nesiryžti —» abejoti

nesistemingas i —» netvarkingas
nes kalūs 4 —» diržingas
nesmagauti —» sirgti
nesmagūs 4 —» liūdnas 1
nesmailūs 4 —» bukas 1
nespėti —» atsilikti
nestandartinis i -» originalus 1
nestipruoti —» sirgti
nestiprūs 4 —» silpnas 1
nesuardomas i —» tvirtas 1
n e s u b r e n d ę s (-usi) (nepasiekęs bran­
dumo: N ja v a s , r ie šu ta s) - nepribrendęs, ne­
priėjęs, žalias (J a v a i d a r ž a l i ) , žaliūkšnis
tarm., Žaliungis tarm., žaliūokšnis tarm., žaliapugis tarm. ( Ž a lia p ū g ia i k v ie č ia i); || nesuno­
kęs (apie vaisius), neprinokęs, nenunokęs;
neišsirpęs (apie uogas), neprisirpęs, nenusirpęs, nesusirpęs
nesugriaunamas 3a—» tvirtas 1
nesukrūs 4 -» nevikrus
nesunkūs 4 —» lengvas
nesunokęs (-usi), nesusirpęs (-usi) —» nesu­
brendęs ||

nesuskaitomas i —» gausus 1
nesutarimas 2 —» nesantaika
nesutartingas i —» nedarnus
nesutektė 3b—» stoka
nesutikimas 2 —» nesantaika
nesutikti —» neigti
nesutramdomas i —» nesuvaldomas
n e s u v a l d o m a s l (negalimas suvaldyti:
N n o r a s ) - nenuramdomas (N . ž ir g a s ), ne­
sutramdomas ( N ž v ė r is ) , nenumalšinamas
(N . tr o š k im a s ) , nepažabojamas ( N e p a ž a b o ­
j a m a a is tr a ) , nepažabotas
nesvarūs 4 —» lengvas
nesveikas 4 —» ligotas
nesveikata 2 —» liga
nesveikatingas i —» ligotas
nesveikuoti —» sirgti
nesvyruojamas i —» ryžtingas
nešąląs 3b—» našta
nešališkas i —» bešališkas

277


nėščia

netikšis

n ė š č i a bdv. 4 (laukianti kūdikio: TV m o t e ­
r is ) - pastojusi, artigalė tarm. (greitai sulauk­
sianti), dieni tarm. ir dieninga tarm., dienū-

galė tarm.
nešdintis -> sprukti
nešėnė 2 1. -> mada. 2. -> apdaras
nėšiai dgs. 2 -> naščiai
nešyklė 2 -> lagaminas
nešykštūs 4 -> dosnus
nešylai dgs 2 -> naščiai
nešinys 3b—» našta
nėšintis -» sprukti
nešiotė 2 -> auklė
n e š i o t i 1. (džn. n e š t i : V aiką a n t r a n k ų n e ­
š io ja ) - tampyti (sunkiai ar nereikalingai ne­
šioti: P e r d ie n ą m a iš u s t.) , tąsyti (R ą s tu s t.)
ir tąsioti, valkioti šnek. ( G r a n d in e s v.) , tavalioti tarm. (V ie n a s ta v a lio jo p ly ta s , a k m e n is ) ,
teniūgoti tarm. 2. -> dėvėti
nėšis 2 —» našta
nėšliava i -> našta
nešlovė 4 —>gėda
nešmenė 2 —> našta
nešnekėti -> tylėti
n e š t i (pakėlus gabenti: TV. la g a m in ą , v a ik ą )
- tempti (sunkiai nešti: T. m a i š ą ) , tęsti (T ę­
s ė a n t p e č ių d id ž ia u s ią n a š tą ) , tįsinti (K u r
tįs in i tą k u b ilą ? ) , kriokti prk., šnek. (K r io k ia u
p ir tin v a n d e n į) , vilkti šnek. (K u r v e lk i tą ry šu ­
lį? ), dryžti tarm. (B e rn a s d r y ž ė k lė tin m a iš u s
r u g ių ), niūkti tarm. ( N iū k ir n iū k tą v a n d e n į
- g a l o n ė r a ), niogti tarm. (T ė v a s a n tp e č ių n io g ia n a š tą š ia u d ų ) , tirvinti tarm.
neštis 1. -> bėgti 1 a). 2. -> linkti 2
nešulys 3b-» našta
n e š t u v a i dgs. 2 (prietaisas kam nešti:
g o n į įn e š ė su n e š tu v a is )

- našyklės

L i­

tarm.; ||

kestės (dvi kartelės šienui nešti)
nešvankus 3 -» nepadorus
n e š v a r ū s 4 (liestas tepančiomis medžia­
gomis, neišplautas: N . in d a s, d r a b u ž is ) - ne­
valūs (N . s n u k i s ) ’, suteptas (S u te p ta s ta ltie ­
s ė ) , suterštas (S. š v a r k a s ) , juodas (J u o d o s

278

įjuodęs, pajuodęs,
apskretęs (nešvarumais aplipęs), suskretęs
(S u s k r e tu s ip r iju o s tė ), sučiūręs, mufkšlinas,
apčiaužūs tarm., prūsinas tarm., teflinas tarm.

ra n k o s. J u o d i m a r š k in ia i),

- Plg. m u r z i n a s , p u r v i n a s
netaktas 2 -> išsišokimas
netankus 3 -> retas 1
netašytas l -> nemandagus
netaupūs 4 -> išlaidus
n e t e i s ė t a s 4 (prasilenkiantis su įstaty­

mais: TV. r e ik a la v im a s ) - nelegalūs, degalus
neteisybė l -> netiesa
neteisingas i -> klaidingas
netekejėlė l -> viengungė
netekimas 2 -> nuostolis 1
n e t e k t i (palikti be ko, nebeturėti: TV. m o ­
tin os, p a li k im o ) - nustoti (TV v iso tu r to ), pra­
stoti šnek., prarasti (P. teisę, v iltį), nustokti
( Ž e m ė n u s to k o d r ė g n u m o ), palydėti prk., šnek.
(P. s v e ik a tą , g a lv ą ) , prikaisti šnek. (P. d a u g
p in ig ų ) , nuveldėti tarm.
netektis (-ies) m. 3b-» nuostolis 1
netesybos dgs. l -> bauda ||
n e t i e s a 4 (tikrovės iškreipimas, nebuvimas
tiesos: N e tie s ą s a k y ti) - neteisybė (S u n e te i­
s y b e to li n e n u e is i), melas (sąmoningas tik­
rovės iškraipymas: J is la b a i n e m ė g o n e tie so s,
o y p a č m e lo ) , melagystė (Jo m e la g y s tė b u v o
s u s e k ta ) , prasimanymas (švelnesne reikš­
me:
S k le isti p r a s i m a n y m u s ) , pramanas tarm.
v
( Č i a p ., o n e te is y b ė ), pasaka prk.
netikėjimas i —> ateizmas
netikėlis, -ė l -> nenaudėlis
netikęs (-usi) -> blogas 1
netikėtai prv. -» staiga
netikėtas i —>staigus 1
netikintysis (-čioji) -> ateistas
n e t i k r a s 4 1. (neatitinkantis tikrovės: TV.
f a k t a s ) - nerealūs, pramanytas (P. ž o d i s ) ,
išgalvotas ( A p y s a k o s v e ik ė ja i n e tik ri, iš g a l­
v o t i ) , fiktyvūs (F. d o k u m e n t a s ) . 2. —
> taria­
mas
netikša b. i, netikšis, -ė i —> nenaudėlis


nevikrus

netirštas

netirštas 4 -> retas 1
1 netoli prv. -> 2 arti
2 netoli prl. -> apie 1
netoliese prv. —> 2 arti
netolimas 3a-> artimas 1
netrukti -> pakakti
netrukus prv. -> tuoj
netrunkamas 3b—> skubus 1
netrunkant prv. -> tuoj
n e t u r t a s 2 (neturėjimas turto: J ie g y v e n a
n e tu r te ) - neturtystė (L ig o je , n e tu r ty s tė je n e ­
p a l i k s a v o d r a u g o ) ir neturtybė (Jis n e tu r ty b ė j s u n k ią s a v o d a lį v e lk a ) , skurdas (S. j į ly ­
d ė jo v isą g y v e n im ą ) ir skursna tarm., plikis
šnek. (A lk is ir p . g e n a tu o s ž m o n e s į to lim ą

ir plikystė šnek. (U ž ė jo a m ž in a p . )
neturtėlis, -ė i -> beturtis
neturtybė l —> neturtas
n e t u r t i n g a s l (nedaug turto turintis: N.
v a b tie tis , g y v e n to ja s ) - skurdus (labai netur­
tingas, skurdą kenčiantis: S. g y v e n im a s, k r a š ­
ta s ) ir skursnus tarm., mažatūris, mažaturš a lį)

tis, bepinigis, nuskurdęs (N . ž m o g e lis ) , nu­
sigyvenęs ( N ū k in in k a s ), nepasiturintis (N .
m o k in y s ), neišsigalintis (kuris neišsigali sko­
lų, mokesčių mokėti), plikas prk. (J a u n a s,
g ra žu s, n o r s ir p . v a i k b ) , grynas prk. (Jis n e g .
- p in ig ų tu r i), nuogas prk.
neturtystė 2 -> neturtas
n e t v a r k a 4 (tvarkos nebuvimas: D a r o n e ­
tv a r k ą n a m u o s e ) - betvarkė stp., chaosas,
anarchija, jukinys šnek., a palaida bala, pa­
laidi posmai šnek. - Plg. s ą m y š i s
n e t v a r k i n g a s l (be tvarkos, be siste­
mos: N . ū k is, d a r b a s ) - betvarkiškas (B . g y ­
v e n im a s ) , nesistemingas, chaotiškas, pa­
krikas ( K a m b a r y je v b k a s p a k r i k a ) , iškri­
kas, iširas (I. g y v e n im a s ) ir pairas, išdri­
kas ( I .p o k a l b i s ) , pasklidas ( P a s k l i d o s m i n ­
ty s ), palaidas (P a la id a m in ia . P a la id o s m i n ­
ty s ) , sujauktas šnek., suverstas šnek., suvel­
tas šnek.
netvirtas 3 -> silpnas 1

neutralus 4 -> bešališkas
n e u ž a u g a b. i (kas mažo ūgio, neužau­
gęs: J b to k s n. - v a ik o a u g u m o ) - neužaugėlis, nykštukas (N y k š tu k a i m e d ž ia i, p a u k š ­
č ia i) , liliputas, kernėzas menk. (Š ita s k., m a ­
tyt, d a u g ia u n e a u g s ), kedys tarm., menk. (K .
v y r a s ) , kemeža tarm., menk., kemžys tarm.,
menk. (T a s veršis j a u n e u ž a u g s - p a li k s to k s
k .) ,

keriaužis

tarm., menk. (Jie v isi to k ie k e ­

ria u žia i. K . b e r ž a s ) ,

kerną

tarm., menk. (T o s

kežas tarm., menk.
k ita s k a ip k .) , kėž-

k e r n o s n ė k e lm o n e m a ty ti) ,
(V ie n a s k a ip m ilž in a s , o

lys tarm., menk. (Jis, m a ty t, n e b e a u g s - b u s to k s
knėžas tarm., menk., kulzius tarm., menk.
( M o tin a k u lz ė , ir v a i k a i m a ž i ) , pinčiukas

k .) ,

tarm., niek. (T o k s p ., o k o k į m a iš ą p a k e l ia )

neužmiršti —» atminti 1
neužmirštamas 3b-> atmintinas
neva dll. -> lyg
nevaimėlis, -ė l -» nenaudėlis
nevaisingas l -> tuščias 2
nevala b. l -> apsileidėlis
nevaldžia 4 —> anarchija 1
nevaleika b. l, nevaleiva b. l -> apsileidėlis
nėvalgis l -> alkis ||
nevalia -> negalima
nevalyvas l -> blogas 1
nevalūs 4 —> nešvarus
nevėdėlis l -> viengungis
neveiklūs 4 -> pasyvus
nevėkšla b. l, nevekšlis, -ė l —> apsileidėlis
nevertėlis, -ė i —» nenaudėlis
nėveša b. l —> apsileidėlis
nevidonas, -ė 21. -> nenaudėlis. 2. -> niekšas
nevienodas l —» skirtingas
nevykėlis, -ė l -> nenaudėlis
nevykęs (-usi) -> blogas 1
n e v i k r ū s 4 (kuriam trūksta judesių lanks­
tumo, greitumo:

N . ž m o g u s . N e v ik r ū s j u d e ­

nemiklūs ( N e m ik lū s p ir š ta i) , nemit­
rūs, nesukrūs, nejudrūs, neapsukrūs, ne­
rangūs (P a se n a u , n. p a s i d a r i a u ) , liūrbiškas
menk. (L iu r b iš k a e ise n a to ž m o g a u s ) , drėb-

s ia i) -

279


neviltis

lūs (N u tu k u s i, d r ė b li m o te r is ) , dramblotas
menk. (D r a m b lo ti, s u n k ū s ž in g s n ia i), gramoz­
diškas menk., gremėzdiškas menk. ( G r e m ė z ­
d iš k o s iš v a iz d o s ž m o g u s ) , griozdiškas menk.,
kerėpliškas menk., kevėrziškas menk., drebėžnas tarm., menk., meškiškas menk.
n e v i l t i s (-lės) 3b(netekimas, neturėjimas
vilties: N e p u lk į n e v iltį) - nusivylimas (N.
g y v e n im u ) , nūovylis knyg., desperacija
nevisgalvis, -ė 1 , nevisgudris, -ė 1 , nevispro­
tis, -ė l -> puskvailis
nevystamas 3a—> amžinas 1
nezgrabaila b. l -> sugrubnagis
nežadąs 2 -> apalpimas
nežadžia b. 2 —>nebylys
nežinėlis, -ė l -» nemokša
nežinia dll. -> kažin
nežmoniškai prv. —> labai
nežmoniškas 1 —> žiaurus
niaūgzti -> kniaukti 1
niauka l, niaukena 1 -> migla 1
niaukstytis -> niauktis
n i a u k t i s (trauktis debesimis, migla: J a u
n ia u k a s i, tu o j lis ) - niūkti (D a n g u s p r a d ė jo
n .) ir niūkti, niaukstytis džn. ( V is a s ry ta s
n ia u k s to s i) , debesūotis (D e b e s u o ją s , s k u b ė ­
k i t š ie n ą v e ž t i ) , blaūstis ( O r a s b la u s ia s i) ,
blęstis (S a u lė d e b e s iu b le n d ž ia s i), uktis (ūka­
na trauktis), ūkstytis džn., merktis prk.,
markstytis džn., valkstytis džn., drumstis šnek.
(K e lin ta d ie n a d r u m s č ia s i, o vis n e ly ja ), raugtis šnek., rauktis šnek., dumbluoti tarm. ( D u m ­
b lu o ja d ie n e lė ) , danguliūotis tarm.
niaukūs 4 -> debesuotas
niaunioti —>glamžyti
niaura b. 1 1. —> sniaukra. 2. -» paniurėlis
niaurys, -ė 4 —> sniaukra
niauroti -> kalbėti g)
niaurūs 4 1. -» niūrus 1. 2. -> liūdnas 1
niauti -> vogti
niautynės dgs. 2 —> barnis ||
niautis -> bartis ||
niauzga b. 1 1. —> sniaukra. 2. -> bambalius

280

niekis

niauzgeti 1. -> kalbėti g). 2. -> bambėti
1 nibrė 2 —> snukis 1 ||
2 nibrė 2 -> vakaronė
nlbrinti —>knebinėti
niekabylys,-ė 34b-> plepys
niekad prv. -> niekada
n i e k a d a prv. (nė jokiu laiku: N n e s u s ir ­
g ę s ) - ir niekad, niekados, niekuomet (Jis n.
n e s is k u n d ė , n e d e ja v o ) , amžiais šnek. (A . to
n e g ir d ė ja u ), amžindiėn šnek., a kaip gjras
(gimęs), amžių amžiais
niekadarys, -ė 34b—> išdaigininkas
niekados prv. —> niekada
n i e k a i p prv. (nei šiokiu, nei tokiu būdu:
S u j u o n. n e s u sik a lb ė s i) - anaiptol šnek. (A .
n e s ig in č y k su j u o ) , šiūkštu šnek. ( P ie m e n im s
įsa k ė , k a d š. n e a r d y tų sk ru z d ė ly n ų ), a jokiu
(niekū) būdū (Jis ta i n ie k u b ū d u n e tu ri ž in o ­
ti), niekū gyvu (T o j i s n ie k u g y v u n e d a r y s ią s ),
jokiu gerū (J o k iu g eru s u j u o n e s u s ita r s i), jo­
kia galybe, Dieve gink (lenk, saugok) šnek.
niekais prv. -> veltui 1
niekakalbis, -ė 2 —>plepys
n i e k a l a s 3b(prastos produkcijos gaminys)
- brokas, išmota ret.
niekatauška b. l, niekatauškis, -ė 2 -> plepys
nieketi -> blogėti
niekybė -> blogis
niekingas l —> niekšiškas
n i e k i n t i 1. (nieku laikyti: J is n e le is s a v ę s
n .) - žeminti (K itų n e ž e m in k , ir p a t s n e b ū s i
p a ž e m i n t a s ) , peikti (nepalankiai vertinti: P.
b lo g ą e lg e sį), profanuoti (niekinti pagarbos
vertus dalykus), derglioti vulg., dergti vulg. ir
dergėti vulg., neikti tarm. (N e n e ik ia m a s a rk lys)
ir neigti tarm., neivoti tarm., niekti tarm. ( M a ­
ž ą n ie k d a m a s , d id e lio n e p a s ie k s i) , peizoti
tarm. (I š a lk ę s n e p e iz o ja va lg io . Ž e m a ič i o tu
n e p e iz o k ) , a

po kojų minti

( Ž m o n ių m i n a ­

su dumblū (pur­
vais) maišyti (drabstyti). 2. -» nepaisyti. 3.

m a s p o k o jų j i s n e s is k u n d ė ),

-> prievartauti 2
niekis 2 -> mažmožis


nirtinti

niekniekis

niekniekis l -> mažmožis
niekočia 2 -» gelda
nieko nelaukiant -> tuoj
niekotė 2 -> gelda
niekoti —» vėtyti
n i e k š a s 2 (negarbingas žmogus: N . u ž p i ­
n ig u s p a r d u o d a s a v o s ą ž in ę ) - nevidonas (T ai
n . - s u v e d ž i o j o m e rg a itę !), šungalvis šnek., šuneika šnek., Šunsnukis šnek., šunlupys šnek.,
šunkara šnek., a šuns kumpis šnek.
niekšybė l (nedoras darbas, pasielgimas: I š ­
d a v y s tė - p a t i d id ž io ji n .) - ir niekšystė, begėdybė ir begėdystė (B. k a im y n u i n e a ts ily ­
g in ti) , šunybė šnek., kiaulystė šnek., piktada­
rystė
niekšingas i -» niekšiškas
n i e k š i š k a s l (labai nedoras: N p a s ie lg i­
m a s ) -niekšingas (N. b a ily s ), niekingas (N.
ž m o g u s ) , gėdingas ( G ė d in g ą g a lą g a v o ) , pik­
tadariškas, negarbingas (N. g y v e n im a s ), že­
mas prk.
niėktauza b. l -> plepys
niekti -> niekinti
nieku būdu (gjbn) —>niekaip
niekuomet prv. -> niekada
niekūoti 1. —» kvailioti. 2. -> vėtyti
niekurneiva b. 2 1. -> namisėda. 2. -> 1 tingi­
nys
niekūs 4 -> blogas 1
niekutis 2 —> mažmožis
n i e ž a i dgs. 4 (odos liga: K a s o s i lyg n ie ž ų įg a ­
v ę s ) - ir niežulys, kaškis tarm. (L ig o n is a tė jo
s u k a š k iu ) , brūzgis tarm. (Jo r a n k o s b ru zg iu
a p te k u s io s ) , šabai tarm.; || apie gyvulius: su­
sas (A v is s. a p n ik o ) , suskis ir susna (A rk ly s
s u s n ą tu r i), sausis
n i e ž ė t i (jausti odos dirginimą: K a m n ie ž ­
ti, ta s ir k a s o s i flk.) - ir niežtėti; knietėti ( K a ž ­
k a s k n ie ti g e r k lė je ) ir kniteti, krežėnti tarm.
(K a k le , g e r k lė j k r e ž e n a ); || skaudamai nie­
žėti: dilgeli (S tr ė n o s d ilg ė jo ly g la z d a p e r š e r to s ) ,

dygėti prk.

n epasakęs)

( L ie ž u v is d y g i - n e iš k e n č ia

niežtėti -> niežėti
niežulys 3b-> niežai
nlgzti -> 1 nirti
nikingas l, nikiotas l -> kaprizingas
nikiotis —> kaprizytis
nikis 2 1. —> yda 1. 2. -> kaprizas
l n y k š t ū k a s 2 (zylių šeimos mažas paukš­
telis) - karaliukas
2 n y k š t ū k a s , -ė 2 1. (mažas pasakų žmo­
gelis) - liliputas, gnomas. 2. -> neūžauga
n y k t i 1. (nustoti būti, egzistuoti: N y k s ta s e ­
n o s io s d a in o s ) - gaišti (S n ie g a s b a ig ia g. n u o
la u k ų ) , dilti (M ė n u lis b a ig ia d . ) , tirpti prk.
(S a u s a in ia i tirp sta n u o s ta lo ) . 2. —> silpti
nykulys 3b—> nuobodulys
nykuliuoti -» sirgti
nykuma 3b—> nuobodulys
nykūs 4 1. —> niūrus 1. 2. -> nuobodus
nimbas l -> aureolė
niogti 1. -> eiti 1 a). 2. -> nešti
n i o k o t i (naikinti materialines vertybes:
P r ie š a i d e g in o ir n io k o jo š a lį) - siaubti (5.
k ra štą k a r d u ir u g n im i), driokoti (M ie stu s d .) ,
sarioti tarm.
niūkti -> jaukti
niovynės dgs. 2 1. —> muštynės. 2. - » barnis ||
niprinti, nyprioti —> knebinėti
nyra b. l -> paniurėlis
nyrėti —> skendėti
nyrinėti —> vaikščioti č)
nyrinti -> eiti 1 d)
niršti -> pykti
niršinti —> pykdyti
nirštas 2 -> pyktis
niršti -> pykti
niršulingas l -> piktas 1
niršulys 3b-> pyktis
niršūs 4 -> piktas 1
Į n i r t i (išeiti iš vietos - apie sąnarį: R a n k a
g r e it n yra p e r a lk ū n ę ) —
» nigzti
2 nirti -> sprukti
nirtingas l -> piktas 1
nirtinti -> pykdyti

281


norėti

nirtis
niftis 2 -> pyktis
nirtulingas l 1. -> nartus 1 . 2 . —» piktas 1
n i r t u l y s 3b 1. (gyvulių užsispyrimas: A r ­
k ly s n ir tu lį tu ri - n e in a iš v ie to s ) - naftas (Iš­
v a r y s iu ta m a r k liu i n a r tą ) . 2. —» pyktis. 3. —»
kaprizas
nirtuliūoti —» kaprizytis
nirtūs 4 1. —> nartus 1.2.-» piktas 1
nirvinti -» sėlinti
n i š a 2 (įdubimas sienoje: N iš o s e s to v ė jo s ta ­
tu lo s ) - {sienis, {duba, įduoba, išduoba
niuansas l -» atspalvis 1,2
niūginti -» raginti 1 ||
niūkana i —» migla 1
niukinys 3b-» mišinys
niukinti 1. —» budinti. 2. —» mušti 1 a)
n i u k s a s 2 (sudavimas kumščiu: D a v ė n iu k ­
s ą į p a š o n ę ) - riuksas (Jį liu k s a is p a v a i š i ­
n o ) , kukis ( G a v a i k u k į, ir g ie d o k , k a d n o r i),
kumštinė ( R iū k te lė k j a m k o k ią k u m š tin ę ) ,
ripsas sv.
niuksėti -» raginti 1 ||
niūksmas 4 —» kalba 1
niuksėti —» dunksoti
niuksūoti —» mušti 1 a)
niuktelėti —» suduoti
niūkti —» niauktis
1 niūkti (-ia, -ė) 1. —» barti. 2. —» kalbėti. 3. —»
raginti 1 ||. 4. —>nešti. 5. —» dirbti 2
2 niūkti (-sta, -o) —» niauktis
niūkūs 4 1. —» debesuotas. 2. —» niūrus 1
niūnė 2 —» duona
niūra b. l —» paniurėlis
murdyti —» skandinti
niurgzlys, -ė 4 -» bambalius
niurgzti 1. —» bambėti. 2. —» kalbėti e)
murinėti —» vaikščioti č)
niūrinti —» eiti 1 d)
niurkyti —» glamžyti
niurksa b. 2 —» paniurėlis
murksoti —» tūnoti
niurktelėti —» pasinerti 1
niurkti —» murkti 1

282

niurna b. i, niurnėklis, -ė 2 —» bambalius
niurnėnti —» bambėti ||
niurnėti —» bambėti

niūrimas, -ė 2 —» paniurėlis
niuroti —» dunksoti
n i ū r ū s 4 1. (keliantis slegiančią, liūdną
nuotaiką: N k a m b a r y s . N iū r i p i l i s ) - niau­
rūs

niūkūs (N iū k ū s j ų
n a m a i) , nykūs ( N y k i g i r i a ) , liūdnas (C ia l.
k r a š ta s ) , gūdūs (G . m iš k a s . G ū d i n a k tis ) ,
klaikūs (K la ik i v i e ta ) , nejaukūs ( N k a m p e ­
lis), rūškanas (R . d a n g u s ), glūdūs tarm. (G lū ­
d i ty la ), šiušūs tarm. 2. —
» liūdnas 1
niurzga b. i -» bambalius
niurzgėnti —» bambėti ||
niurzgėti 1. -» bambėti. 2. -» verkti č)
niurzgūs 4 —» bambus
niveliuoti —» lyginti 2
nogėtis —» norėti
nôkabrazda prv. —» galvotrūkčiais
nokinti 1. —» brandinti. 2. —» alkinti
1 nokti (-sta, -o) 1. -» 1 bręsti. 2. -» alkti ||
2 nokti (-ia, -ė) —» vyti 1
nokus 4 —» brandus ||
nomadas, -ė 2 —» klajoklis
nonsensas i -» nesąmonė
n o r a g a s 2 (arklo viršūnė: A r k lo n o r a g a i
n u d ilo b e a r ia n t) - žagrė ( P a s m a ilin k ž a g rę (N ia u rū s g r iu v ė s ia i) ,

n e b e le n d a į ž e m ę )

n o r a s l (vidinis traukimas ką nors gauti,
pasiekti: N v a lg yti, k e lia u ti. P a te n k in ti n o ­
r u s) - geismas (didelis noras: Jis n e ž in o jo
v a r ž tų s a v o g e i s m a m s ) , aistra (stiprus, karš­
tas noras: R e ik ia v a ld y ti s a v o a is tr a s ), troš­
kimas ( G y v e n im o tr o š k im a i ) , troškulys ir
troškis, potroškis (S u n k u s u p r a s ti v is u s p o ­
e to p o t r o š k i u s ) , gaidas tarm., geidė tarm., ma­
ga tarm. (Jis n e tu r i n o ro , m a g o s ) , noté tarm.
(U žė jo j a m n. v e s ti) , slÿgis tarm., stalgtis tarm.

n o r ė t i (jausti norą, traukimą:

N . va lg yti,

geisti (la­
g e id ž ia ) , geidauti

gerti, ž in o ti, m o k y tis . N . m i e g o ) -

bai norėti:

V a ik a s m o k s lo

(M e s s e n ia i g e id a u ja m , k a d tik tu a tv a ž iu o -


nublukti

noriai
pageidauti ( P a g e id a u tin a s s v e č i a s ) ,
trokšti (T. v a n d e n s , tu r to ) , troškūoti, trokštauti stp., mageti (J a m m a g a s u ė s ti tą s ū r į) ,
magauti ir magūoti (L i g o n is m a g a v o rū g š­
č ių o b u o lių ) , mogauti tarm., meilyti (M . il­
g ia u p a m i e g o t i ) , gobėtis ( T u r tų g .) , godetis,
alkstyti prk., salti prk. ir salėti prk., slopti
prk., dilgeti prk. (D ilg a v is k ą s u ž i n o t i ) , dykti
tarm., gorūoti tarm. ( G o r u o ja d a r g y v e n ti), gėsauti tarm. ( G ė s a u ja m , la u k ia m p a v a s a r ė ­
li o ) , gvieštis tarm. ( G v ie š ia s i g a u ti p in ig ų ) ,
mereti tarm. (M e r ė te m e r ė jo v e s ti ) , nogetis
tu m ) ,

tarm. (N o g ė jo s i j a i r a n k e lė m is p a m o j u o t i ) ,

nūsti tarm. ( T ik s ie la n e r im o ir k a ž k o n ū d o ) ,
s lygti tarm., steigti tarm. (Ji n a u jų d r a b u ž ių
s te ig ia )

noriai prv., noringai prv. -» noromis
norma l —» taisyklė
n o r o m i s prv. (turint norą: J is n. va lg o , d ir ­
b a , m o k o s i ) - ir noriai (J o k ū b ė lis n. u o g a s
va lg ė), noringai stp. (A rk ly s n. b ė g o p r u n k š ­
d a m a s ) , mielai (M . ta u d u o č ia u , k a d tu r ė ­
č ia u )

n o r s dll. (mažų mažiausiai: P a s ilik

n. v ie n ą

bent ( D u o k b. v ie n ą
kad ir
nosiarikom prv. -» galvotrūkčiais
nosį laužti -» dvokti
n o s i n ė l (kišeninė audeklo skiautė: N u s i­
š lu o s č ia u p r a k a i t ą n o s in e ) - skepetėlė (Ji
m a n m o s a v o b a lta s k e p e tė le ) ir skepetaitė,
šnypštūkas šnek., nosšnypštis šnek., skare­
lė šnek.
nosį nešti aukštai -» didžiuotis
nosį nudurti (nukabinti, nuleisti) -» nusiminti
nosį raukai -» pykti
nosį riesti —> didžiuotis
n o s i s (-ies) m. l (uoslės organas: P r o n o s į
k v ė p u o ti) - snapas prk., juok., knabė šnek., šnipis menk., knyslė niek. (K iša s a v o k n y slę k u r
r e ik ia ir k u r n e r e i k i a ) , knisas tarm., niek.
d ie n ą . N . n e k a lb ė k ) -

o b u o lė lį) ,

( D u o k p e r k n isą , j e i lįs)

nosį užriesti 1. -» įpykti. 2. -» išpuikti

nosį užsukti - » įpykti
nóssrava l -» kraujažolė
nosšnypštis l —>nosinė
nostalgija l - » ilgesys
nostrifikuoti -» patvirtinti ||
nóte l —>noras
nótis (-ies) m. i -» atsitikimas
notre 4, notrele 3b-> dilgėlė
notrėlynas l, notrynas l -» dilgėlynas
1 notrynė l -» dilgėlė
2 notrynė 2 —> dilgėlynas
nove 2 —» žudynės
novyti 1. —» žudyti 1. 2 . —» naikinti. 3 . —>ka­

muoti
nu prv.
dabar
nualpti —>apalpti
nualintas l -» nederlingas ]|
n u a l i n t i (padaryti nederlingą netręšiant:
- nulaislnti (N e tr ę š d a m a la u , v
nuplėšti ( Ž e m ė g e r a , n e n u p lė š ­

N . ž e m ę , d ir v ą )
k ą n u la is in s ) ,
ta ) ,

nuličžti tarm.

(Jų ž e m ė n u lie ž ta - n ie k a s

n eau ga)

nualkęs (-usi) -» alkanas
nuálkéti, nuálkti -> išalkti
nualpti —» apalpti
nualsinti -> paalsinti
nuauti
apgauti
nuavetas l -» palaikis ||
nuaveti -> nudėvėti ||
nubadejęs (-usi) -> alkanas ||
nubadeti -> išalkti
nubaidyti -» atgrėsti
nubaigti 1. -> nužudyti. 2.
nuvarginti
nubalėlis, -ė l —> išbalėlis
nubalti 1. -» išbalti. 2. ->• pražilti
nubildinti 1. -> nugabenti ||. 2. —>nušauti
nublañkti —» išbalti
nubleñkti -> numesti 1
nublykšti, nublfsti —> išbalti
nublyškėlis, -ė l - » išbalėlis
nublizginti —> nušveisti 1
nublokšti 1. -» numesti 1. 2. —> nuversti 2
nublukti —> išblukti

283


nudžiugti

nuboginti

nuboginti -» nugabenti
nubosti 1. -» nusibosti. 2. -> įkyrėti
nubraškinti -» nugabenti ||
nubrėžti -» išbrėžti
nubūdinti —> pabudinti
nubugdyti —» nugabenti
nubusti -» pabusti
nucibti -» nusigyventi
nučiopti -» sulysti
nučiupti 1. -» pagauti 1. 2. -» pavogti
nučiužti —» nutilti
nudagoti -» nuvalyti
nudaigoti -» nužudyti
nudalblnti -» nuleisti 1
nudanginti —> nugabenti
nudaryti 1. -> nuvalyti. 2. -» išrengti 2
nudelbtakis, -ė 2 -» nuleistakis
nudelbti -» nuleisti 1
nudelsti -» pailginti
nudėti 1. -» nužudyti. 2. -» nušauti. 3. -» pa­
mesti 1 ||. 4. —> apkalbėti
nudėvėtas i -> palaikis ||
n u d ė v ė t i (dėvint nutrinti, nuplėšti: N. dra­
bužius, batus) - nunešioti (Nunešiotas švar­
kelis), nupiešti (N. batus, švarką), nudrėks­
ti (Dvejus batus nudrėskė per žiemą), nutrinti
prk. (Nutrinti kailiniai), nuzulinti prk. (N. al­
kūnes, batus), nudrengti tam. (Labainudren­
gei drabužį); || nuavėti (avalynę); nuvilkėti
(drabužius)

nūdien prv. -» šiandien
nūdiena 3b-» dabartis
nūdieninis 2, nūdienis 21. -» dabartinis. 2. -»
šiandieninis 1
nudirti -> nulupti 1
nudlsti -» išpuikti
nudobti -» nužudyti
nudoroti —» nuvalyti
nudrėbti -» numesti 1
nudrėksti 1. -» nulupti 2. 2. -» nudėvėti
nudrengti -» nudėvėti
nudribaūsis, -ė 2 -> nulėpausis
nudribti -» nukristi 1

284

nudrlksti -» suplyšti 2
nudriokoti —» nuniokoti
nudriskėlis, -ė l, nudribėlis, -ė l —» driskius
nudryžti -» suplyšti 2
nudukti —» išsikvėpti
nudundinti —» nugabenti ||
n u d u r t i 1. (kuo smailiu nužudyti: Krito
briedis, iešmu nudurtas) - nusmeigti (Jis bu­
vo ietimi nusmeigtas), nuverti (Jį nuvėrė pei­
liu), nurūkti šnek. 2. —» nuleisti 1
n u d v ė s ė 1 i s, -ė 1 1. (menk. nudvėsęs gyvu­
lys) - padvėsėlis menk., nugaišėlis menk., nustipėlis menk., pastipėlis šnek., nusprogėlis
2.-» džiūsna
nudvėsęs (-usi) -» negyvas ||
n u d v ė s t i (apie gyvulius - netekti gyvy­
bės: Nudvėsė šuo) - padvėsti (Pelė aruode
niek.

nepadvės), nugaišti, pagaišti (Pagaišusižu­
vis), nustipti (Rado nustipusią lapę), pastip­
ti, nukeipti šnek., nugeibti šnek., nugufsti
(Žąsiukas nugurdo), nusprogti niek., pulti
(Puolėpaskutinė karvė), kristi (Krito geriau­
sias arklys), nusibaigti (ilgai sirgus), nusikapanoti šnek., nusikėpurnėti šnek., nusikaparūoti šnek. (Pašautas kiškis greit nusikaparavo), nusikapstyti juok. (Greitmeitėlis nusikapstė), nusispardyti juok., nugarėti tam.
(O kad tu nugarėtuml), nusistagarūoti tam.,
menk., a kojas užversti (užriesti, nukraty­
ti) šnek., menk., ienas pastatyti (padžiauti)
šnek., menk., kojomis pakežėti šnek. (Tas kui­
nas kojomis pakėžėjo); || daugeliui: išdvėsti (Išdvėsė visi paršeliai), išgaišti (Išgaišo
paršai), išstipti, iškeipti šnek., išgarėti tam .
(Visos vištos išgarėjo), išgursti (Išgurdo mū­
sų avelės)
nudžiauti —» pavogti
n u d ž i u g i n t i (suteikti džiaugsmo): N.
naujais laimėjimais) - pradžiuginti (Jurgelis
pradžiugino savo pačią), pralinksminti (Sa­
vo dainelėmis jis visus pralinksmino)
n u d ž i u g t i (pasidaryti linksmam: Nudžiu­
gau išvydęs draugą) - pradžiugti (Pradžiu-


nuengti

go, lyg geležėlę radęs), pralinksmėti (Buvo
nuliūdęs, o dabarpralinksmėjo), nušvisti prk.
(Jiparėjo linksma, visa nušvitusi)
nuengti -> nulupti 1
n u f o t o g r a f u o t i (padarytifotografiją:
N. tiltą, žmogų) - nutraukti prk. (N. gražų
vaizdą), numušti šnek. (Numušk ir mane su
savo aparatu), nupaveiksluoti šnek.
n u g a b e n t i (nuvežti ar nunešti kokius
daiktus: N. lagaminą į stotį) - nukraustyti
(Nukraustyk stakles nuo aukšto), nudangin­
ti šnek. (Visus daiktus nudangino į klėtį), nu­
boginti šnek. (Nubogino malkų vežimą į mies­
tą), nugarbinti šnek. (Paltį lašinių jam nugarbino), nubugdyti tarm. (Nubugdė jam veži­
mą dobilų)-, || apiežalgius daiktus: nugriozdinti šnek. (Nugriozdino avilį į pastogę) ir nugriozdoti šnek., nurioglinti šnek.; su triukšmu:
nublldinti šnek. (Nubildino tuos kubilus į tur­
gų), nudundinti šnek. (Nuvežė skrynias, nu­
dundino), nutrinkinti šnek.; nubraškinti šnek.
(sunkiai nuvežti)
nugaišėlis, -ė 11. —>nudvėsėlis 1 .2 .—» džiūs­
na
nugaišęs (-usi) —» negyvas ||
nugaišti —»nudvėsti
nugalabyti —» nužudyti
n u g a l ė t i (paimti, gauti viršų, laimėti prieš
ką: Ir nėra jėgos, kuri mus nugalėtų. N prie­
šą, kliūtis, baimę) - apgalėti (Miegas jį ap­
galėjo), pergalėti (Mešką sykį pergalėjęs,
drąsiai važiuosi), įveikti (Į. priešus, sunku­
mus), nuveikti (Niekaip jo nenuveiksi), ap­
veikti, pakirsti (Bet ta nelaimė jo nepakir­
to), palaužti (Mes palaužėm priešo pasiprie­
šinimą), nurungti (N. visus varžovus), su­
mušti (kovoje, mūšyje: Sumuštas priešas pa­
sitraukė), sutriuškinti (Priešas buvo sutriuš­
kintas), sudaužyti šnek. (mūšyje), sudoroti
šnek. (Sudorojo kaip šiltą vilną), suriesti
šnek., suraityti šnek. (Lengvai jo nesuraitysi), surangyti šnek., suvystyti šnek. (Greitai
tave suvystysiu), sudirbti šnek., sumalti šnek.

nugriūti

(Sumalėm fašistus), a į ožio ragą suriesti
(suvaryti), ant grindų patiesti (pakloti),
ant menčių paguldyti, į miltus sumalti, su
dumblu (purvais) sumaišyti, užjuostos už­
sikišti šnek.
nugaluoti 1. —» nužudyti. 2. —» nuvarginti
nuganyti —»nupenėti
n u g a r a l (užpakalinė liemens dalis: Vaikš­
čioja rankas už nugaros susidėjęs) - pakala
tarm. (Sliūkso kaselės per pakalėlę)
nugarą atsukti —» palikti
nugarą dailinti —» mušti 1
nugarą iškasyti (išlyginti) —» primušti
nugarą lankstyti —» pataikauti
nugarbinti —» nugabenti
nugarėti 1. —» nudvėsti. 2. —» išsikvėpti
nugarkaulis l —» stuburas
nugarmėti —» nuskęsti 1
nugarseti —»išgarsėti
nugeibėlis, -ė l —» paliegėlis
nugeibti 1. —» apalpti. 2. —» nudvėsti
nugeltėlis, -ė l —» pageltėlis
n u g e n ė t i (nukapoti medžiui šakas: Medį
nuleido ir nugenėjo) - nuskabyti (smulkias
šakas)
nuginti —» nuvarginti
n u g i r d y t i (apsvaiginti girdant: Svečius
alum nugirdė) - apgirdyti (šiek tiek), nula­
kinti menk. (Nulakintas guli kaip pėdas), a
akis (gerklę) užpilti šnek.
nugirsti -» sužinoti
nugis prv. —» dabar
nuglemžti -» pavogti
nugožti —» užstelbti ||
nugramzdinti —»nuskandinti
nugrasinti, nugrėsti —» atgrėsti
nugręžt i —» nusukti
nugriauti —» nuversti 1
nugrimzti -» nuskęsti 1
nugriozdinti, nugriozdoti —» nugabenti ||
nugrisinti —» atpratinti
nugristi —» atprasti
nugriūti —»nuvirsti

285


nugrubnagis

nuleisti

nugrubnagis, -ė l —>sugrubnagis
nugudinti -» atpratinti
nugugti -» nulinkti
n u g u l t i (apie dulkes:

D u lk ė s n u g u lė a n t

- nusėsti
nugufbėlis, -ė l —> paliegėlis
nugufdęs (-usi) -» negyvas ||
nugursti 1. —> nudvėsti. 2. —» sulysti
nugusti -» atprasti
nugvalbti, nugvaizdėti -» apalpti
nuilsinti -» paalsinti
nuilsti —» pailsti
nuimti —» nuvalyti
nuingėlis, -ė i -» driskius
nuingti -» nuplikti 2
nujautimas 2 —» nuojauta
nujėgti -» 1 nuvokti
nujodyti -» pamesti 1 ||
nujoti 1. -» pamesti 1 ||. 2. -» pavogti
nujunkyti -» atpratinti
nujunkti -» atprasti
nukaišti, nukaivinti -» nuvarginti
nukakti —> nuvykti
nukalėti -» užstelbti ||
nukamuoti, nukankinti —» nuvarginti
nukariauti -» okupuoti
nukaršėlis, -ė l -» pasenėlis
nukaršti —>pasenti
nukarti -> nuleisti 1
nukasėti -» sulysti
nukaukiūoti -» demaskuoti
nukaūkti -> pavogti
nukauti -> nužudyti
nukefpėlis, -ė i —>paliegėlis
nukeipti 1. -» apalpti. 2. -» nudvėsti. 3. -> mir­
g r in d ų )

ti 1 ||

nukeliauti —» nuvykti
nukelnėti -> apgauti
nukelti -» atidėti
nukepti —> nušauti
nukėžti -> nuskursti 1
nukilti —>nuvykti
nukinkyti -» apgauti

286

nukišti —>pamesti ||
nuklausyti -> išgirsti 1
nuklysti, nukliuti -> nuvykti ||
nuknabti -> nulinkti
nukniaukti -» pavogti
nukniubti -> nulinkti
nukopti -> nulipti
nukortuoti -> aplošti
nukramėlis, -ė i -> nušašėlis
nukramti -> apšašti
nukraustyti —» nugabenti
nukreipti -> nusukti
n u k r i s t i 1. (krintant nusileisti: L a p a i n u o
m e d ž ių n u k r ito ) -

nupulti (N u o s ta lo n u p u o lė

nudribti (R a ite lis n u o a r k lio n u d r i­
b o ) , nulėkti (N e n u lė k , v a ik e , n u o su o lo )', ||
su garsu nukristi: bubtelėti mom. (B ū b te lė jo
o b u o ly s a n t ž e m ė s ) , puptelėti mom., babtelėti mom., pumptelėti mom., šlumštelėti mom.
(minkštai: S e n is š lu m š te lė jo n u o k r o s n ie s ). 2.
k n y g a ),

-» nuslūgti. 3. -» atsileisti 2
nukritnagis, -ė i —» sugrubnagis
nukropti —>apgauti
nukrupti -> apšašti
nūksėti —> raginti 1
nukukti, nukumpti -» nulinkti
nukuopti —>nuvalyti
nukvėžti —» nuskursti 1
nulaisintas l -» nederlingas ||
nulaisinti -> nualinti
nulakinti -> nugirdyti
nulaūpti —» nulupti 2
nulelpti 1. -» apalpti. 2. -> suglebti 1
n u l e i s t a k i s , -ė 2 (kas nuleidęs, žemyn
nukreipęs akis) - nudelbtakis, paniurakis

nuniurakis, dilba
tarm. ir padilba tarm., padilbakis tarm., dilbonas tarm.
nuleistaūsis, -ė 2 -» nulėpausis
(Ž iū r i iš p a n iū r ų ta s p . ) ,

n u l e i s t i 1. (nukreipti žemyn akis, galvą:
S u s ig ė d u s n u le id o g a lv ą , a k is ž e m y n )

- nu­

lenkti (galvą: K ą g a lv o ji n u le n k ę s g a lv ą ? ) ,
nukarti menk. (galvą), nunerti menk. (E in a


nulėkšti

nunėręs galvą. Nunėrė akis kaip šuo), pa­
nerti menk., nudurti (Tylėjo nudūręs akis į
žemę), nunarinti menk., panarinti menk., nu­
delbti menk. (akis), padelbti menk., nudalbinti menk., padalbinti menk., nukabinti šnek.
(Stovi nukabinęs galvą). 2. -> uždaryti 1 ||
nulėkšti -> nulinkti
nulėkti 1. -> nuskristi. 2. -» nukristi 1
n u l e m t i (iš anksto nužymėti likimą, atei­
tį: Ką nulems tau laimė?) - nuskirti, paskir­

ti (Matyt, jam buvo paskirta žūti), nusmefkti, pasmerkti
nulenkti -> nuleisti 1
n u l ė p a u s i s , -ė l (kas nulėpusiomis ausi­
mis: N. šuo) - aplepausis (A. paršelis), lėpaaūsis, nudribaūsis, nulinktaūsis, nuleistaūsis, lėkaūsis tarm., lunkausis tarm., luzgaūsis tarm., luzgis tarm., nulėškausis tarm., nulutausis tarm., nuluzgausis tarm.
nulėpęs (-usi) -» glebnas
nulėpti 1. -> suglebti 1. 2. -» nulinkti
nulėškausis, -ė l -> nulėpausis
nuliekamas 3b-> atliekamas 1
nuliėžti —» nualinti
nulimti -> nulinkti
nulinktaūsis, -ė 2 —» nulėpausis
n u l i n k t i (palinkti žemyn: Medžio šakos
nulinko) - nusvirti (Nusvirusios kviečių var­
pos), nulėpti (apie ausis), nulėkšti tarm., nu­
kukti šnek. (apie varpas) ir nugūgti šnek., nuknabti šnek. (apie varpas, žolę, nosį), nukniūbti šnek., nukumpti (apie snapą, nosį),
nulimti tarm. (Žolės buvo nulimusios, medžių
lapai nusvirę)
nuliogzti -» nusiminti
n u l i p t i (lipant nusileisti: N. nuo kalno, nuo
laiptų) - nukopti (N. nuo kopėčių)-, || sun­
kiai, vargingai: nusiropšti (Senutė vos nusiropštė nuo krosnies), nusikarti menk. (Nuo
stogo n.), nusirioglinti menk., nusiristi šnek.,
nusikeberioti šnek.; nusirepečkoti (kojomis
ir rankomis), nusirabždinti
nuliūdęs (-usi) - » liūdnas 1

numažinti

nuliūdimas 2 —> liūdesys
(pasidaryti liūdnam: Nuliūdusį
reikia paguosti) - paniurti (pasidaryti niū­
riam: Paniurusi moteriškė, nelinksma), su­

nuliūsti

niurti (Jo toks būdas, jis visada suniuręs),
apsiblausti šnek. (Ko taip apsiblausei, ko nu­
liūdai?), apsmufgti šnek., nusmufgti šnek.,
apsiniaukti prk. (Vis linksmas, apsiniaukęs
nevaikščioja), apniūkti prk. (Jo veidas buvo
apniūkęs), suniūkti prk., surūgti prk., suruk­
ti prk., suskufbti tarm. - Plg. n u s i m i n t i
nulošti -» aplošti
n u l u p t i 1. (nuimti odą, kailį: Nulupk la­
pei kailį) - nudirti (Nuo vieno jaučio dviejų
kailių nenudiria fik.), nuengti (Nuengė kailį
su mėsomis), numauti prk. (Avelę papjovė,
kailelį numovė), numaukti prk. 2. (nuimti žie­
vę, luobą, kiautą: N. karną, bulvę, kiaušinį)
- nuplėšti (Nuplėšė visą tošį), nudrėksti (Nu­
drėskė žievę nuo medžio), nulaūpti (Nulaupė duonosplutą), numauti, numaukti (Daug
nesužeidė, tik odą numaukė)
nulūtausis, -ė i, nuluzgausis, -ė i —> nulėp­
ausis

numaitoti —>nuvarginti
numaldyti —>nutildyti
n u m a l š i n t i (priversti nurimti, paklusti:

N. sukilimą) - nuslopinti (N. politinį sąjū­
dį) , sugniuždyti, užgniaužti (U. sukilimą, kri­
tiką), pasmaugti prk.; || sutramdyti (S. įsiutusį žvėrį) ir sutraminti, nuramdyti
numalšti -> nutilti
numaningas l —>gudrus
numanyti -> 1 nuvokti
numanūs 4 -> gudrus
numarmaliūoti, numarmėti —>nuskęsti 1
nūmas 4 -> troba
n u m a t y t i (iš anksto numanyti: N. įvykių
eigą) - nužiūrėti (N sau pagalbininką), nu­
regėti, nužvelgti, nuveizėti tarm.
numaūkti, numauti -> nulupti 1,2
numazgoti -> nuplauti
numažinti —>sumažinti 1

287


numesti

nuodarbus

n u m e s t i 1. (paleisti iš rankos: N a k m e n į,
p ė d ą į š a lį) - nusviesti (smarkiai), nublokš­

ti

(Jis s k e p e tą į š a lį n u b lo š k ė ) ,

nutėkšti

(be atodairos, bet kur\A ta p a k a lia

šnek.

ra n k a n u ­

tė š k ė k u r p la k tu k ą , ir p a t s n e b e r a n d a ),

nu(su garsu), nu­

tėlžti šnek., nutreñkti šnek.
drebti prk., šnek. (N u d r ė b k n u o a u k š to m a i ­
š u s ) , nusiaūsti šnek., nušveisti prk., šnek., nu­
švilpti prk., šnek., nubleñkti tarm. - Pig. m e s ­
t e 1 ė t i. 2. —» nuversti 2
numigti —>pamiegoti
numylėtinis, -ė 1 —>favoritas
numiñti —>atspėti 1
numirėlis, -ė i —>mirusysis
numirti —» mirti 1
numūkinti —» nuplikyti
numukti —>nuplikti 1
numūrdyti —» nuskandinti ||
numušti 1. —>sumažinti 1. 2. —>nufotogra­
fuoti
nūn, nūnai prv. —>dabar
nūnainykštis i —>dabartinis
nunarinti —>nuleisti 1
minas 4 —» dabartinis
nuncijus 1 —>atstovas ||
nunertgalvis, -ė 2 —» paniurėlis
nunerti 1. —>nuleisti 1. 2. —>apgauti
nunešiotas l —>palaikis ||
nunešioti —>nudėvėti
nunešti, nuniáuti —>pavogti
nūnykštis l -» dabartinis
n u n i o k o t i (sunaikinti materialines gėry­
bes: P r ie š a i n u n io k o jo š a lį) - nusiaubti (Ik i
p a m a t ų n u s ia u b ta s m ie s ta s ) ,

nudriókoti, nu-

sarióti tarm.
nunirgalvis, -ė i —>paniurėlis
nuniūrakis l -> nuleistakis
nunokėlis, -ė l —>pasenėlis
nunokti 1. —>1 subręsti 1 ||. 2. —> pasenti
nunovyti 1. —» nužudyti. 2. —>nuvarginti
nunuoginti —» demaskuoti
nunúogti —>nuplikti 2
nūoaiža i —>lukštas 1 ||

288

nūoalpis 1 —> apalpimas
nūoanga l —>gumbas 1
nuobaiga 1 1. -> pabaiga. 2. b. —>•paliegėlis
nuobaigos dgs. l —>baigtuvės
nuobauda 1 —>bauda
nuobiros dgs. i —>pabiros
nūoblaškos dgs. l —» blaškai
nūoboda b. i - » įkyruolis
nuobodis 1 —>nuobodulys
n u o b o d u l y s 34a (nemalonumo jausmas
dėl intereso stokos, dėl neturėjimo ką veik­
ti: I š n u o b o d u lio n o r s m ir k ) - nuobodis (Jis

nykulys (N. g r a u ž ė
nykuma, maudulys (I š m a u d u lio n e ­

įv a r ė v is ie m s n u o b o d į) ,
š ir d į) ,

tu rė ja u k u r d ė tis )

nuobodūs 4 (keliantis nuobodulį: N . d a r b a s.
N . ž m o g u s ) - bodus (B. ir k a r tu s b u s m a n
g y v e n im a s ) , atbodus ret. ( A tb o d ū s ilg i r u d e n s
v a k a r a i), ilgus (B a is ia i j a m i. to k s k e lia s ), ny­
kūs (N y k io s r u d e n s d ie n o s ) , grasūs, mono­
toniškas, atgandūs tarm., naikūs tarm. (N.
žm o g u s)

n u o b o d ž i a u t i (kęsti nuobodulį: N . v ie ­
n a m n a m ie ) - bodauti tarm., žiovauti prk.
nūobradas l 1. —>sekluma. 2. b. —» įkyruolis
nuobraukos dgs. i —» nuobrukos
nūobrėška l —» prietema
nūobrizga l —>skarmalas 1
n u o b r u k o s dgs. l (pakulos su spaliais, li­
kusios linus nubraukus: I š n u o b r u k ų v e ja
p a n č i u s ) - ir nuobraukos ( K a i lin a i p r a s ti,

pabrukos ( L in ų p .
b u s m a i š a m s ) ir pabraukos, išbraukos ir
išbrukos, nūoplakos (Č ia lin ų n., o te n p a ­
ta i ir n u o b r a u k ų d a u g ) ,

m in o s )

(gyvybę atimanti medžiaga:
M ir tin a n u o d ų d o z ė ) - apdavai šnek. (duo­
dami kam nuodai: Š u v a n u o a p d a v ų p a s t i ­

n u od ai

p o ),

dgs. 4

apypenai psn. (K u r k ly s tu r i a p y p e n ų u o ­
indėvė psn. ( K r a u ja s u ž k r ė s ta s in ­

d e g o je ),
dėve)

nuo daikto —>ištisai 1
nuodarbus 4 —» darbštus


nuolaidžiauti

nuodauža

nuodauža l —>skeveldra
nūodažas i —>spalva
n u o d ė g u l i s l (apdegęs medis, pagalys:
I š tr o b o s te lik o k r ū v a n u o d ė g u lių ) - nedegulis, kuragalys (K u r a g a lia i u ž g e s o ), apdegos,
degėsis, degulys, gėsulas
nūodėm prv. 1. —>visai. 2. —>ištisai 1
nūodėvos dgs. 1 —>skarmalas 1
nuodininkas, -ė 1 —>burtininkas
nuodyti —>burti
nuodugniai prv. —» išsamiai
nuodugnus 4 —>išsamus
nūodvasa b. i, nūogaiša b. l —>džiūsna
nuogakojis 2 —>basas
nuogaliūoti —>nuogauti
n u o g a l i u s , -ė 2 (kasnuogas: P a p l ū d i m y ­
j e p i l n a n u o g a lių ) - ir nuogišius, plikis (Jis
iš ė jo į p ir tį, į p li k ių b a lių ) ir plikšis, gruinys
tarm.

nūogalūnė i —>pražūtis
nuogaliai prv. —>išsamiai
nuogalūs 4 —>išsamus
nuoganda l 1. -» baimė 1 |[. 2. v. —>velnias
nuogandūs 4 —>baisus
nūogara b. l 1. —>džiūsna. 2. —>nenaudėlis
n u o g a s 3 1. (be drabužių: V a ik a s n u o g a s
la k s to p o k a m b a r į ) - plikas ( P lik a m b u s š a l ­
t a ) , grynas ( G r y n o s r a n k o s ) , plynas (V a ik š ­
č i o s i v is a i p . ) , gminas tarm. 2. —>neturtingas
nuogąstauti —>bijoti
nuogąstingas l 1. —>baisus. 2. —>bailus
nuogąstis 1 —>baimė 1 ||
nuogąstūs 4 1. -» baisus. 2. —>bailus
n u o g a u t i (būti nuogam, plikam: G e r a i
a u s i - n e n u o g a u s i) - nuogaliūoti, pilkuoti
( V a ik a ip ū k u o ja p r ie u p e lio ) , plikinėti (būti,
vaikščioti plikam), grynūoti ( L o p e i lo p e i, o
p i l v a s g r y n u o ja )

nūogyba b. i -» paliegėlis
nuogirdos dgs. 1 —>gandas
nuogišius, -ė 2 —>nuogalius
nūograndos dgs. i —>pagrandos
nuograuža i —>graužtas

nūogrėbos dgs. i —>pagrėbstos
nūogrimzdos dgs. 1 —>nuosėdos
nūogriuva b. l —>griūtis
nuogti 1. -> plikti 1. 2. —> vogti
nuogulos dgs. l —>nuosėdos
nūoilsis 1 —>nuovargis
n u o j a u t a 1 (pasąmonės jausmas: P a v o ­
j a u s n . ) - nujautimas, intuicija ( D id ž io s in ­
tu ic ijo s ž m o g u s ) , instinktas, uosle prk. ( G e ­
ra k a lb o s u .)

nūojėga l 1. —>jėga. 2. —>nuovoka 1
nūokaišos dgs. l —>lupenos
n u o k a l n ė i (vieta nuo kalno, nusileidimas
žemyn: N u o k a l n e b ė g o v a n d u o ) - atkalnė

pakalnė (V e ž im a s le i­
pašlaitė ( V a ž ia v a u p a š la ite ) .

( Š io k a ln o s ta ti a . ) ,
d o s i p a k a ln e ),
-

Plg. š l a i t a s

nuokalnūs 4, nuokalvus 4 —>nuotakus
nuokampiai prv. —>nuošaliai
nūokampis 1 —>užkampis
nuokampūs 4 —>nuošalus
nūokara b. l —>nenaudėlis
nuokarpa l —>skiautė
nūokaršos dgs. i —>pakulos
nūokarta b. l —>nenaudėlis
nuo koto nusivaryti —>nuvargti
nūokrama b. 1 —>nušašėlis
nūokraštis 1 —>pakraštys
n ū o k r y p a l (nukrypimas nuo kelio, nuo
dalyko: S p in d u lių n .) - ir nuokrypis, devia­
cija ( L ė k tu v o d .) , derivacija (kulkos), digre­
sija, ekskursas (E . n u o te m o s ) ; || deklina­
cija spec.
nūokritos dgs. 1 —>krituoliai
nuokseti —>raginti 1 ||
nūolaidis l, nuolaiduma 34a —> nuolydis
n u o l a i d ū s 4 1. (nesipriešinantis, nusilei­
džiantis: N ž m o g u s , b ū d a s ) - nuolankūs ( N
ir p a s l a n k u s v a i k is ) , romūs (R . b ū d a s . R o ­
m i o s a k y s ) , sukalbam as, sušnekam as,
minkštas prk. 2. —» nuotakus
n u o l a i d ž i a u t i (nuolaidasdaryti,nesu­
drausti: N e g a lim a n. a p s ile id ė lia m s ) - nusi-

289


nuosavas

nuolaika

leisti (Jis n ie k a m n e n u s ile id ž ia , su v isa is k e r­
nuolankauti (N e re ik ė jo vyru i n .) , lydūoti tarm., a pro pirštūs žiūrėti šnek. - Plg. p a -

ta s i),

taikau ti

nuolaika l 1. —>laisvalaikis. 2. —>liekana
nuolaikūs 4 —» atliekamas 1
nūolaja i —>atoslūgis
nuolankauti —» nuolaidžiauti
nuolankūs 4 1. —>klusnus. 2. —» nuolaidus 1
n u o l a t prv. (visą laiką, dažnai: J is n. serga,
d e ju o ja ) - ir nuolatos, nuolatai ret., nepa­

liaujamai ( G e r o v ė n. k y l a ) , ištisai, nenu­
trūkstamai, tolydžio ( E id a m a s t. d a ir ė s i) ,
amžinai prk., be paliovos (K o s ti ir k o s ti b e
p a lio v o s )', be atvangos (D ir b a b e a tv a n g o s,
b e a to d ū s io ) , be pertrūkio (L y ja b e p e r tr ū ­
k io ) , atvejų atvejais (T a v ę s v is re ik ia a tv e jų
a tv e ja is p r a š y ti) , kartų kartais (A r n e k a rtų
k a r ta is n u s ik a lta i? ) , pradėm tarm. ( L a p ė s p .
g a u d ė m ū s ų ž ą s i s ) , tapradėm tarm., topradžiai ir topradž tarm., tuo įtimpos tarm.
nuolatai prv. —>nuolat
n u o l a t i n i s 2 (kuris tęsiasi, vyksta nuo­
lat: N tr iu k š m a s . N u o la tin ia i r ū p e s č ia i ) - ne­
paliaujamas (N . lie tu s ) , nesiliaujamas ( N
ū ž e s y s ), nenutrūkstamas ( N e n u tr ū k s ta m a
s r o v ė ) , tolydinis (T. k it im a s ) , tolydūs (T. j u ­
d e s y s ), ištisinis (I. vėja s, d a r b a s ) , amžinas
prk. ( A m ž in i g in č a i, b a r n ia i ta r p j ų ) , perma­
nentinis, chroniškas
nuolatos prv. nuolat
nuolauža i —>skeveldra
nūolyda i
pastogė 1
n u o l y d i s l (paviršiaus palinkimas, nuo­
laidumas: K a ln o , k e lio n . ) - nūolinkis (Š la i­
tų ir p y l i m ų n .) ,
n u o ta k u m a s ),

nūolaidis ( M a ž o n u o la id ž io
nuolaiduma, nuotakuma

( N u o to k io s n u o ta k u m o s g r e ita i n u b ė g a v a n ­
duo)

nūoliejos dgs. l —>pamazgos
nūolieka 1 —>liekana
nuoliekūs 4 -> atliekamas 1
nūolinkis i —» nuolydis

290

nūoliūda l —>liūdesys
nuolupos dgs. i —>lupenos
nūomalda l —» paguoda
nuomaris l —>epilepsija
nūomentas 1 —>gėda
nūomiegis l, nūomygis l —>miegas
n u o m i n i n k a s , -ė l (kas nuomoja butą,
kambarį: B u tų

n u o m in in k ų s u s ir in k im a s ) -

įnamys ( S e n e lia i įs ile id o p a s s a v e į n a m į ) ,
būtininkas tarm., imbuvys tarm., kampinin­
kas psn.
n u o m o n ė i (ko nors supratimas, įvertini­
mas: G in ti, tu r ė ti s a v o n u o m o n ę ) - many­

mas

( M a n o m a n y m u , j i s č ia te is u s ),

pažiūra

požiūris (Jis k e ič ia s a v o p o ž i ū g y v e n i m ą ) , pozicija; || opinija (viešoji

( T e is in g a p .) ,
rį į

nuomonė)
nūoparpa b. i —>paliegėlis
nuopelnas i -» uždarbis
nuopjova l —>segmentas
nūoplaiša l —>skeveldra
nūoplakos dgs. l —» nuobrukos
nūoplėša i —>grobis
nuoplovos dgs. 1 1. —>pamazgos. 2. —>sąnašos
nūoplūdis l -» atoslūgis
nuopuolingas i —» nelaimingas
nuopuolis i 1. -> dekadansas. 2. —» nelaimė
nūoraiža i —>skiautė
nūorama l —>paguoda
n u o r a š a s i (tiksliai nurašytas tekstas: D o ­
k u m e n to n . ) -

kopija, perrašąs

nuoregūs 4 —>įžvalgus
nūorėža 1 -> skiautė
nūorūgos dgs. l -» išrūgos
nuosaikūs 4 —» saikus
nuosakūs 4 —>nuoseklus
nūosauga 1 —>atsarga
nūosaulis i —>pavėsis
nuosaulūs 4 —» pavėsingas
n u o s a v a s 3a (priklausantis asmeniui: N
b u ta s ) - savas (S. n a m a s ) , savo, asmeninis
(A . tu r ta s ), privatūs ( P r iv a tin u o s a v y b ė ) , pri­
vatinis, individualūs


nuosavybė

nuosavybė i - » turtas
n u o s ė d o s dgs. i (kas nusistoja skysčio apa­
čioje: Molio, smėlio n .) - grimzlės (Susirin­
ko ant dugno visos giros g.), drumzlės (Pa­
lauk, tegul vandens d. nusistoja), nūogrimzdos, nuogulos (Alaus tik n. likę), padugnės
(Alaus p.), padrumzlės, pagrimzlės, sedimentai, drambalai tarm. (Aliejus su drambalais), kliurmai tarm. (Kavos k.)
n u o s e k l u s 4 (iš eilės einantis, logiškai pa­
matuotas: N minčių dėstymas) - ir nuosa­
kus ret. (N aiškinimas), sklandus (S. pasa­
kojimas. S. stilius), rišlus (Rišli kalba), sąryšingas, konsekventūs, logiškas
nūosiautos dgs. l —» pasturlakai
nūosijos dgs. l -» sėlenos
nūoskala l -> skeveldra
nūoskardos dgs. l -> sėlenos
nuoskardus 4 -> status
nuoskauda l 1. —» skriauda. 2. —» užgaulė
nūoskyna l -> kirtimas ||
nūosklanda l —>paskliunda
nuoskriauda l —>skriauda
nūoskunda l -» paguoda
nūoskutos dgs. l —>lupenos
nūoslanka l —» slankius
nuoslūgis i -» atoslūgis
nuosmukis 1 -> dekadansas
n u o s p a u d a l (pritrinta odos vieta: Ankšti
batai nuospaudąpritrynė) - trynė ir trynėlė,
nūotryna, antgrauža, sangrauža, sąvėlė,
papautas tarm. (Rankose nuo dalgiopapautaiatsirado), popūkšlė tarm. ir popūkštė tarm.
(Grėblys popūkštę sumušė), popūtė tarm.
(Klumpės man popūtes sugraužė), putelė
tarm., trainė tarm. ir trainėlė tarm.
nuosproga b. l
džiūsna
n u o s t a b a l (netikėtumo, nepaprastumo
įspūdis: Jo veide atsispindėjo n.) - nustebi­
mas, nusistebėjimas, apstulbimas (didelė
nuostaba)
nuostabiai prv. —» labai
n u o s t a b ū s 4 (keliantis netikėtumo, ne­

nuoširdus
paprastumo įspūdį: N. gamtos reiškinys) įstabūs (Į. žmogus), stulbinantis (labai
nuostabus: S. įvykis), pritrenkiantis prk.

(Pritrenkianti žinia), pribloškiantis prk., su­
krečiantis prk., dyvinas sv. (Skamba balsai
dyvini)
nuostatas i - » taisyklė
nūostipa b. l -» džiūsna
n u o s t o l i s 11. (tai, ko nustojama, kas pra­
randama: Jo mirtis - didelis n. visai šeimai)
- nustojimas, praradimas, prarada ret., ne­
tekimas, netektis, prakištis šnek. 2. (mate­
rialinė žala: Audra daug nuostolių pridarė)
- žala (Kiškiai sodams daug žalos padaro),
eibė (Šėmai eibesposėliams daro), nenau­
da, pragaištis (Gaisras daug pragaišties pa­
darė), prapelnas ret. (Vietoje laukto pelno p.), išplėšą tarm. (Jis didelę išplėšą mums pa­
darė)
nuošakūs 4 —» nuošalus
n u o š a l i a i prv. (toliau nuo žmonių, nuo
gyvenamosios vietos: Jie gyvena n., prie miš­

ko) - atšaliai (Jų tvartas a. nuo gryčios), ato­
kiai (Jistovėjo atokiau), atkampiai (Pastatė
avilį a.), nuokampiai (Padėk šituos kraulus
n.), užkampiai (Pasislėpk kur u.), atšakiai
(Padėkgrėblį atšakiau), atšoniai tarm. (Meist­
ras pasideda visus įrankius a.), užačiai tarm.,
užvačiai tarm., užtakiai tarm.
nuošalybė l -» vienatvė
nuošalis l —>užkampis
n u o š a l ū s 4 (esantis toliau nuo centro, nuo
gyvenamosios vietos: Nuošali sodyba) - at­
šalūs (Labai atšali vieta), atokus (Malonus
man a. gyvenimas), atkampūs (Į tokią at­
kampią vietą mažai kas užklysta), nuokampūs (Nuokampiausias Žemaitijos miestelis),
užkampūs (U. kaimelis), atšakūs (Pasiieš­
kok sau atšakesnę vietelę), nuošakūs (N. vien­
kiemis), UŽtakŪS tarm., atžulnūs tarm.
nuošimtis 1 -» procentas
n u o š i r d ū s 4 (einantis iš širdies, gera lin­
kintis: N. patarimas, žodis. N. draugas) - šir-

291


nuošlavos
^

nupėžti
v

dingas (S. sveikinimas), geraširdis (G. žmo­
gus)
nuošlavos dgs. i —» šiukšlės
nuošliauža l -» slankius
nuošukinis l —>pakulinis
nuošukos dgs. i -» pakulos
n u o t a i k a i (vidinė psichinė būsena: Ge­
ra, pakili n. Jis neturi geros nuotaikos) - ūpas
ret. (Prastas jam užėjo ū.), nūovaža tarm. (Dir­
ba be jokios nuovažos)
nuotaikingas i, nuotaikūs 4 —» linksmas 1
nuotaka l -»jaunoji
nuotakas i -» baseinas 1
nuotakuma 34a —» nuolydis
n u o t a k ū s 4 (pamažu, nestačiai žemėjan­
tis: N. laukas) - nuolaidūs (N. kalnas), nuo­
žulnūs (N. stogas), pažulnūs, žulsnūs (Z
krantas), nuokalnūs (Sodui nuokalni vieta),
nuokalvūs (Mes ėjom nuokalviu taku), pakalnūs (Čia žemė pakalni), nuožvilnūs tarm.,
pašliaunūs tarm. (P. stogas, kalnas) ir pašliaūtinas tarm., pašlėdnūs tarm. (Pašlėdnioje dir­
voje vanduo nesilaiko), pašliuodnūs tarm.
(Pasliuodnios lubos), šlainūs tarm.
nuotartis (-iės) m. 3a-» apkalba
nūotąsos dgs. l -» pakulos
nūotekuolė i —»jaunoji
nuotykis l -» atsitikimas
nuotolis i -» atstumas
1 nuotrauka i -» fotografija
2 nuotrauka b. i —» apgavikas
nūotryna i -» nuospauda
nūotrūka l -» pertrauka
nuotrūkis i 1. -» laisvalaikis. 2. -» gaištis
nuotrupa i -» fragmentas
nūotuoka i -» nuovoka 1
nuotuokūs 4 -» gudrus
nuovakarės dgs. i —» išvakarės
nūovalka b. l -» valkata
nuovalūs 4 -» švarus 1
n u o v a r g i s i (nuvargimas, jėgų neteki­
mas: Pajutau didelį nuovargį) - įvargis
(Akys išįvargio raibsta), išvargis (Mane tiek

292

vargina i., kad negaliu užmigt), pavargis (Iš
pavargto kojas man smelkia) ir povargis (P.
apstojo), nūoilsis (Ji ėjopamažėli, vos bekvė­
puodama iš nuoilsio), alsas tarm. (Turėsi al­
so, kol išridinsi akmenį)
nūovarta i -» griūtis
nūovaža i —» nuotaika
nūovėtos dgs. i -» pasturlakai
nuovydūs 4 -» pavydus
nūovylis i -» neviltis
nuoviras i —» sultinys
n u o v o k a 1. (suvokimas, pagavimas pro­
tu: Apie šį dalyką jis neturi jokios nuovokos)
- nūotuoka (Rapolas be nuotuokos įpuolė į
vidų), supratimas (Miglotas dalyko s.), samprotis, atagoda tarm., nūojėga psn. (Jis neturi
sveikos nuojėgos), pėrmonė šnek. (Nėra permonės, kas kaltas), duogas tarm. (Tiek duogo tėra!), tuokas tarm., tume tarm., svaime
2. —» sąmonė
nuovokūs 4 -» gudrus
nuovolys 3a—» antežis
nuožvalgūs 4 -» griozdiškas 1
nuožambūs 4 - » įstrižas
nuožangūs 4 —» greitas 1
nuožmūs 4 —» žiaurus
nuožulnūs 4 -» nuotakus
nuožvalgūs 4 - » įžvalgus
nuožvilnūs 4 —» nuotakus
nuparpėlis, -ė i —» paliegėlis
nupasakoti -» papasakoti
nupaveikslūoti -» nufotografuoti
nupeipėlis, -ė 1 -» paliegėlis
n u p e n ė t i (padaryti, kad nutuktų: Mtpetarm.

nėjom meitėlį) - nutūkinti (N. žąsį), nušerti
(Gerai nušerta kiaulė), nuganyti (Graži ku­
melaitė, nuganyta), nušiūlvinti šnek., nupūtinti šnek.; || įpenėti (Turi gerai įpenėtus jau­
čius), įtūkinti, įšerti, įmitinti, įganyti (Gal­
vijai labai įganyti), įšiūlvinti šnek., įpūtinti
šnek.

nupežėlis, -ė l —» paliegėlis
nupežti -» nuskursti 1


nupiepėlis

nupiepėlis, -ė i —>paliegėlis
nupilti, nupyškinti —>nušauti
nuplasnoti —>nuskristi
n u p l a u t i (nuvalyti plaunant: N rankas,
langus') —numazgoti (N. stalą)-, || nupraus­
ti (veidą, rankas); nutrinkti (galvą, plau­
kus); nuskalauti (N. upėje skalbinius), nusiūturiuoti (vandenyje tampant), nuskalbti
(plovinius, drabužius); nuvelėti (mušant kul­
tuve)
nupieštas 3 —>nederlingas ||
nupiešti 1. —> nulupti 2. 2. —>nudėvėti. 3. —>
nualinti
nuplieksti —>nušviesti 1
n u p l i k y t i (verdančiu vandeniu nuvalyti:
N paskerstą kiaulę) - nutvilkyti, nušutinti
(Nušutink grybus prieš kepdama), numūkinti šnek.
n u p l i k t i 1. (nusideginti verdančiu van­
deniu: Kas karštu nupliko, tas ir šalto bijo flk.)
- nutvilkti (Vaikiūkštis nutvilks ranką), nušusti (Nesrėbk karštų kopūstų - liežuvį nušusi), numukti (Mesk gaidį į puodą, ir nu­
muks plunksnos). 2. (pasidaryti plikam: Pa­
kaušis nupliko) - nunūogti (Gera audėja šeimyna nenunuogs), nuingti tam. (Šuns kak­
las nuingęs). 3. —>nusigyventi
nuplyšėlis, -ė i —>driskius
nuplyšti —>suplyšti 2
nupoškinti —>nušauti
nuprasti —>atprasti
nupratinti —> atpratinti
nuprausti —>nuplauti ||
nupugti —>apšašti
nupuikęs (-usi) —>išdidus 2
nupuikimas 2 —>išdidumas 2
nupuikti —>išpuikti
nupulti 1. —>nukristi 1 .2 .—» nuslūgti
nupuolėlis, -ė i —» ištvirkėlis 1
nupurti —>pasišiaušti
nuputinti —» nupenėti
nuputnagis, -ė l —» sugrubnagis
nurūkti —» nudurti 1

nusidvokti

nuramdyti 1. —» nutildyti. 2. —» numalšinti ||
nuraminti 1. —» nutildyti. 2. —>paguosti
nuregėti —» numatyti
nurengti - » išrengti 2
nurimti —>nutilti
nurioglinti —» nugabenti
nurodymas l —» įsakymas ||
nurodyti 1. —» išaiškinti 1. 2. —>pamokyti
nuriibti —» apšašti
nurungti —» nugalėti
nurupti —>apšašti
nusakyti 1. —>papasakoti. 2. -» apibrėžti
nusalpti —>apalpti
nusarioti —>nuniokoti
nusavinti —» konfiskuoti
1 nusekti (nusenka, nuseko) —>nuslūgti
2 nusekti (nuseka, nusekė) —» atsigimti
nusėnėlis, -ė i —» pasenėlis
nusėnti —» pasenti
nusėsti 1. —» nusistoti. 2. —» nugulti. 3. —» nu­
slūgti. 4. —» nusileisti 2
nusiaubti —» nuniokoti
nusiaūsti —» numesti 1
nusibaigėlis, -ė l —» paliegėlis
nusibaigti 1. —» mirti 1 |[. 2. —>nudvėsti. 3. —»
sulysti
nusibelsti —» nuvykti ||
nusiblaivyti —» išsigiedryti
nusiblandyti —» išsigiedryti
n u s i b o s t i 1. (pasidaryti nuobodu: N vie­
nam namie sėdėti) - nubosti (Nubodo pas
motinėlę), prailgti. 2. —» įkyrėti
nusidairyti —» išsigiedryti
nusidanginti, nusidaužti —>nuvykti ||
nusidavimas 2 —» atsitikimas
nusidėjėlis, -ė l —» kaltininkas
nusidėjimas 2 —» nusikaltimas
nusidėti —>nusikalsti
nusidėvėti —>suplyšti 2
nusidienoti —» išsigiedryti
nusidūksoti —» išsikvėpti
nusiduoti 1. —» atsitikti 1 .2 .—» pavykti
nusidvokti —» išsikvėpti

293


nusieiti

nusieiti —>pavykti
nusigaidrinti —>išsigiedryti
nusiganęs (-iusi) —>riebus 1
nusiganyti —>įsipenėti
nusigąsti -> išsigąsti
nusigauti —>nuvykti ||
nusigėręs (-usi) —>girtas
nusigerti —>•pasigerti
nusigiėdiyti —>išsigiedryti
nusigyvėnėlis, -ė l —>beturtis
nusigyvenęs (-usi) —>neturtingas
nusigyvėnimas i (netekimas turto) - nuskur­
dimas, nusmukimas, žlugimas, sužlugimas,
bankrotas, bankrutavimas, krachas
n u s i g y v e n t i (netekti turto, pragyveni­
mo priemonių: L e n g v a n., b e t s u n k u p r a s i ­
g y v e n ti) - nuskursti (N u s k u r d o žm o g e lis, p o ­
n a m s ta r n a u d a m a s ) , pavargti (T a ip p a v a r ­
go, k a d g a lo s u g a lu n e b e s u d u r ia ) , suvargti
(S u v a rg ę s ž m o g e lis ) , nusmukti (B e s ib y lin ė ­
d a m i j i e v is a i n u s m u k o ) , sužlugti (T a s p i r ­
k ly s s u ž lu g o ), bankrutuoti, nususti niek. (N u s u s ę b u v o m ū k in in k ė lia i), nuplikti prk., šnek.
(Jis n u sig yven o , v isa i n u p lik o ) , nuskurti šnek.,
nušapti šnek., nUClbti niek., A be kelnių likti
šnek., juok.

nusigręžti —>palikti 1
nusiirti -» nuvykti ||
nusikakaliuoti 1. —>nuvargti. 2. —>mirti 1 ||
n u s i k a l s t a m a s 3b(įstatymųdraudžia­
mas: N . d a r b a s ) - baudžiamas (B a u d ž ia m o ji
b y la ) , kriminalinis, kriminalus
n u s i k a l s t i (padaryti kaltę: N . į s t a t y ­
m a m s ) - nusižengti (nedaug: N . v is u o m e ­
n ė s tv a r k a i) , nusidėti (ypač religinėms nor­
moms), prasikalsti (nedaug), prasižengti
(nedaug), prasirasti šnek.
nusikaltėlis, -ė l —>kaltininkas
n u s i k a l t i m a s 2 (įstatymųsulaužymas:
J is b u v o te is ta s u ž n u s ik a ltim ą ) - kaltė, nusi­
žengimas (nedidelis), nusidėjimas (nedide­
lis), pražanga, prožingis knyg., kriminalas
(didelis nusikaltimas)

294

nusiropšti

nusikamuoti, nusikankinti -> nuvargti
nusikapanoti, nusikaparūoti, nusikapstyti 1.
—> nudvėsti. 2. —> mirti 1 ||

nusikarti -> nulipti ||
nusikasti —>nuvykti ||
nusikaūšęs (-usi) —>girtas
nusikaūšti —>pasigerti
nusikeberioti —>nulipti ||
nusikėpurnėti 1. —>nudvėsti. 2. —>mirti 1 ||
nusiklausti, nusikrapštyti —>nuvykti ||
nusikratyti —>nuversti 2
nusikvepti —>išsikvėpti
nusilakęs (-usi) —>girtas
nusilakti —>pasigerti
n u s i l e i s t i 1. (apie lėktuvą, paukštį: L ė k ­
tu v a s n u s ile id o a e r o d r o m e ) - nutūpti ( G a n ­
d r a s n u tū p ė a n t s to g o ) . 2. (apie saulę, mė­
nulį: M ė n u lis j a u n u s ile id o ) - nusėsti (S a u lė
3. —> nuolaidžiauti
nusilėsti 1. —>nuvargti. 2. —>pasigerti
nusiminėlis, -ė l —>paniurėlis
nusiminęs (-usi) —>liūdnas 1
nusiminimas 2 —>neviltis
n u s i m i n t i (netekti vilties: N e n u s im in k ,
n u s ė d o į d e b e s į) .

- nuliogzti tarm. ( K o d ė l
tu to k s n u lio z g ę s ? ), nusmurgti tarm. (K a s a t ­
sitik o , k o n u sm u r g a i? ), a į neviltį įkristi ( N e ­
r e ik ia ta ip n u s im in ti ir įk r is ti į n e v iltį) , ran­
kas nuleisti (T ik ra n k ų n e n u le is k im ir vilties
n e n u s to k im ), nosį nuleisti (nukabinti, nu­
durti) šnek. (K n a p s o n o s į n u le id ę s ), sparnus
nuleisti šnek., dvasia pulti. - Plg. n u l i ū s t i
nusinešioti —>suplyšti 2
nusipenėjęs (-usi) —>riebus 1
nusipenėti —>įsipenėti
nusiplūkti —>nuvargti
nusirabždinti —>nulipti ||
nusiraminti —>nutilti
nusirasti -> nuvykti ||
nusirepečkoti —>nulipti ||
nusirinkti -> nusistoti
nusirioglinti, nusiristi —>nulipti II
nusiropšti 1. —>nulipti ||.2. —>nuvykti ||
v is k a s b a ig sis g e r a i)


nuslopti

nusisekti
nusisekti —» pavykti
nusiskaidrinti -> išsigiedryti
nusispardyti —» nudvėsti
nusistagaruoti 1.
nudvėsti. 2. -» mirti 1||
nusistebėjim as 1 -> nuostaba
nusistelbti -> išsikvėpti
n u s i s t o t i (apie skysčius: V a n d u o n u s is to ­
jo , n e b e d r u m z lin a s ) - nusėsti ( K a v o s tiršč ia i
n u s ė d o ) , n u sirin k ti (S k a id r u s , n u s ir in k ę s
vanduo)

nusistiim ti —> nuvykti ||
nusišalinti -» atitrūkti 1
nusišėrti —> išblukti
nusišviėsti —> išsigiedryti
nusitaisyti -» pasigerti
nusitašęs (-iusi) -> girtas
nusitašyti —> pasigerti
nusitrenkti —» nuvykti ||
nusiuturiuoti -> nuplauti ||
nusivaryti —» nuvargti
nusivylimas 2 -> neviltis
nusižengėlis, -ė i —> kaltininkas
nusižengimas 2 -» nusikaltimas
nusižengti —> nusikalsti
nusižudėlis, -ė l -» savižudis
nuskabyti -> nugenėti
nuskaidrėti —> išsigiedryti
nuskalauti, nuskalbti —» nuplauti ||
n u s k a n d i n t i (nuleisti į dugną: P r ie š o
la iv ą n . ) - paskandinti ( G u li a n t d u g n o p a ­
s k a n d in ta v a ltis ) , nugram zdinti (K ir v į n u ­
g r a m z d in o e k e tė je ), pagram zdinti; || p an ar­
dinti (padaryti, kad pasinertų: S ė d i a n t a k ­
m e n s , k o ja s p a n a r d in ę s į v a n d e n į ) ir pana­
rinti, pam ūrdyti ( P a m u r d y k v ištą į v a n d e n į,
k a d n e p e r ė tų ), num ūrdyti ( N u m u r d ė k ib irą
į p a t į š u lin io d u g n ą )

nuskarėlis, -ė i -» driskius
nuskarti -» suplyšti 2
nuskausti -» nuskriausti
n u s k ę s t i 1. (nusileisti į dugną: L a i v a s n u ­
s k e n d o jū r o je ) - paskęsti, nugrim zti ( K a i
įp u ls i į ežerą , į d u g n ą n u g r im s i), pagrim zti

nugar­
num arm ė­

( K a ip a k m u o p a g r im z d o v a n d e n y je ) ,

mėti ( R o g ė s p o le d u n u g a r m ė jo ),
ti šnek. ( Ž io p te lė jo s y k į ir n u m a r m ė jo į d u g ­
n ą ) , num arm aliūoti šnek. 2. (netekti gyvy­
bės vandenyje: N u s k e n d o v a ik a s s ie tu v o je )
- paskęsti ( L e d a s p lo n a s , n e p a s k ę s k e ž e r e ),
prigerti ( B e s im a u d y d a m a s e ž e r e p r ig ė r ė ) ,
prigargeti menk. (T as g ir tu o k lis p e l k ė je p r ig a r g ė jo ), prigargaliūoti menk., priburbeti menk.
(N e lįs k ra is ta n , d a r p r ib u r b ė s i) , priburbuliūoti menk., prilakti niek., priryti niek., p ri­
pam pti niek., prisprogti niek.
nuskirti —> nulemti
nusklęsti —» nuskristi
n u s k r i a u s t i (padaryti kam skriaudą:
N u s k r ia u s ta s n a š la itis ) - nuskausti (N e n u s k a u s k v a ik o )

nuskrieti -» nuskristi
n u s k r i s t i (skrendant pasišalinti: P a u k š ­
tis n u s k r id o p a b a i d y t a s ) - nulėkti (B ė r o ž ir ­
g e lio n u b ė g ta , r a im o s a k a lo n u lė k ta ) , n u ­
skrieti (N u s k r ie jo p a d a n g e g e rv ių b ū r y s ), nu­
sklęsti (N u s k le n d ė d a n g u m k e li g a n d r a i), nu­
plasnoti (apie didelį paukštį: ¡ p i e t u s n u p la s ­
n o jo ž ą s y s ) , nuvasnoti; || purptelėti mom.,
šnek. (apie mažą paukštį: I š p o k o jų p u r p ­
te lė jo ž v ir b lis ), skristelėti mom. (staiga nu­
skristi)
nuskurdėlis, -ė i —» beturtis
nuskurdęs (-usi) —» neturtingas
nuskurdim as 2 —» nusigyvenimas
nuskūrėlis, -ė i —» driskius
n u s k u r s t i 1. (skurdžiai nuaugti: N u s k u r ­
d ę s b e r ž e lis) - nusūsti ( Ž o l ė n u su su si, n e a u ­
g a ) , nukėžti tarm. (P r a s to je ž e m ė j e m e d e lia i
n u k e ž ę ), nukvėžti (N u k v ė ž ę v a isia i, a u g a la i),
nupėžti tarm. ( N u p ė ž ę s p a r š e lis ) . 2. -» nusi­
gyventi
nuskurti 1. —>nusigyventi. 2. -» suplyšti 2
nuskusti —> paguosti
nuslydėlis, -ė 1 —» ištvirkėlis 1
nuslopinti —» numalšinti
nuslopti —> apalpti

295


nušiulvinti

nuslūgti
n u s 1 u g t i (sumažėti vandens lygiui: V an ­
d u o u p ė je n u s lū g o ) - nusekti (N u s e k o u p e ­
lio v a n d e n y s ), nusėsti (T v e n k in y je v a n d u o g e ­
r o k a i n u s ė d o ), nukristi (Jei v a n d u o n u kris,
g a lė s im v ė l m e š k e r io ti) , nupulti (Š e š u p ė ta ip
n u p u o lu s , k a d g a lim a p e r b r is ti)

nusm ailinti —> išaštrinti ||
nusmeigti —>nudurti 1
nusmelkti —» užstelbti ||
nusm efkti —» nulemti
nusmūkėlis, -ė i -» beturtis
nusmukimas 2 —>nusigyvenimas
nusm ukti -» nusigyventi
nusmurgėlis, -ė l —>paniurėlis
nusm urgti 1. —» nusiminti. 2. —>nuliūsti
nusnūsti —>pamiegoti
nusom inti —» nužudyti
nuspėti —>atspėti 1
nuspindinti —>nušveisti 1
n u s p r ę s t i (prieiti kokią išvadą: N u s p r e n ­
d ž ia u to lia u m o k y tis . T e is m a s n u sp rę s, k a s
k a lta s )

- n u tarti (svarstant nuspręsti:

K as

n u ta rta , re ik ia v y k d y ti)

nusprogėlis, -ė l 1. —> nudvėsėlis 1. 2. —>
džiūsna
nusprogęs (-usi) -» negyvas ||
nusprogti —» nudvėsti
nusprusti -» nuvykti ||
nuspurėlis, -ė i —» driskius
nuspūrti —>suplyšti 2
nustebim as 2 —>nuostaba
n u s t e b i n t i (sukelti netikėtum o, ne­
paprastumo įspūdį: J is v is u s n u s te b in o s a ­
v o ž i n i o m i s ) - apstulbinti (didžiai nuste­
binti: S a v o ž o d ž i a is j i s v isu s a p s tu lb in o ) , pri­
trenkti prk. (Jis s to v ė j o ly g p r i t r e n k t a s ) , pri­
blokšti prk. (S i ž in ia m a n e p r i b l o š k ė ) , su­
krėsti prk.
n u s t e b t i (gauti stiprų netikėtumo, nepa­
prastumo įspūdį: V isi ž iū r ė jo į j į n u s te b ę ) apstulbti (didžiai nustebti: J is a p s tu lb o , p a ­
m a tę s n e la u k tą s v e č ią ) , nusterti prk. (apmir­
ti iš nustebimo), sustingti prk., a akis išpus­

296

ti (išplėsti, išsproginti, išversti, pastatyti)
šnek. (K o iš p ū te i a k is, m a n e p a m a t ę s ? )

nustekenti —>nuvarginti
nustelbti —» užstelbti ||
nusterti 1. —>sustingti 2. 2. —» nustebti
nusti —>norėti
nustygti —>liautis
nustilbti -» išsikvėpti
nustipėlis, -ė 1 1. —>nudvėsėlis 1. 2. —» džiūs­
na
nustipęs (-usi) -» negyvas ||
nustipti —>nudvėsti
nustojim as i-» nuostolis 1
nustokti —>netekti
nustoti 1. -» netekti. 2. -» liautis
nustverti —>pagauti
nusuktsprandis, -ė 2 —> padauža
n u s u k t i (pasukti nuo k o : Jis n e n u su k a a k ių
n u o m a n ę s , vis ž iū r i į m a n e ) - nugręžti (N u g r ę ž k v e id ą n u o s a u lė s ) , nukreipti ( N u k r e ip k
g in k lą į š a lį)

nususėlis, -ė i -» beturtis
nusūsti 1. —>nuskursti 1 .2 .—» nusigyventi
nusvidinti —> nušveisti 1
nusviesti —» numesti 1
nusvirti -» nulinkti
n u š a 1 d y t i (pakenkti šalčiu: Ž i e m o s s p e i­
g a i n u š a ld ė o b e lis ) - nušalnoti, pakąsti (Š a l­
n o s p a k a n d o ž ie d u s )

nušalinti —>atleisti 1
nušalnoti —>nušaldyti
nušapti —>nusigyventi
nušarm oti —>pražilti
n u š a š ė l i s , -ė l (kas nušašęs, apšašęs) apšašėlis, nukram ėlis tarm., nūokram a tarm.
nušašti —>apšašti
n u š a u t i (šūviu užmušti: N v ilk ą ) - nudėti
šnek., nupilti šnek., nukepti šnek., nubildinti
šnek., nupyškinti šnek., nupoškinti šnek.
nuščiūti —>nutilti
nušerkšnyti -» pražilti
nušerti -» nupenėti
nušiulvinti —>nupenėti


nuvargti

nušiurpti
nušiurpti —> sušalti
nušleikti —>• išaštrinti
nušūsti 1. —> išblukti. 2. —>• nuplikti 1
nušutinti —> nuplikyti
n u š v e i s t i 1. (padaryti blizgantį trinant:
N k a rd ą , ž i e d ą ) - nublizginti (N . b a tu s ) , nuspindinti, nutviskinti, nužvilginti, nužibin­
ti, nusvidinti. 2. —> numesti 1
n u š v i e s t i 1. (padaryti šviesų: S a u lė n u šv ie tė ž e m ę ) - nuplieksti (ryškiai: Ž a ib a s n u ­
p lie s k ė d a n g ų ), nutvieksti ( R a u d o n is n u tv ie s ­
k ė j o s v e i d ą ) , nužiebti ( G a tv ė s n u ž ie b to s e le k ­
tr o s le m p o m is ) . 2. —>• išaiškinti 1
nušvilpti 1. —> numesti 1. 2.
pavogti
nušvisti 1. —>• 2 išaušti. 2. —>• išsigiedryti. 3. —>•
pradžiugti
nušvokšti —>• užstelbti ||
nutaisyti 1. -> išrengti 2. 2. —>• apgauti
nutarti 1. —> nuspręsti. 2. —> apkalbėti
nutekšti, nutėlžti -» numesti 1
nutęsti —>• pailginti
nutiepti —>• apalpti
nutikim as 2 —> atsitikimas
nutikti 1. —>• pavykti. 2. —>• atsitikti 1
nutykti —>• nutilti
n u t i l d y t i (padaryti tylų, ramų: N u tild y k
tą r ė k s n į) - nuram inti (S u n k u n. tr iu k š m a u ­
ja n č iu s ) , numaldyti (N . v e r k ia n tį v a ik ą ) , nu­
ramdyti (K a s n u r a m d y s r a u d a n č ią s e s e lę ?)
a liežuvį (burną, dantis, gerklę) užrišti šnek.
(priversti tylėti), burną užimti šnek., gerklę
užkimšti šnek.
nutilkti —> nutilti
n u t i l t i (pasidaryti tylu: N u t ilo tr iu k š m a s )
- nutykti, nurim ti ( N u r im o a u d r a ) , nusira­
minti, nuščiūti (N u š č iu v o k la s ė ) , num alšti,
nučiūžti tarm., nutilkti tarm., a burną už­
čiaupti, liežuvį (dantis) prikąsti šnek., gomurinę uždaryti šnek.
nutirpti -» sustingti 2
nutįsęs (-usi) —>• ilgas 1
nutraukti 1. -» nuvykti. 2. —> nufotografuoti
nutrenkti 1. —> numesti 1. 2. —> nuversti 2
v

nutrinkinti —>• nugabenti ||
nutrinkti —> nuplauti ||
nutrintas 3 —>• palaikis ||
nutrinti —>• nudėvėti
nutrūktgalvis, -ė 2 1. —>• padauža. 2. —>• drą­
suolis
nutrūktsprandis, -ė 2 —>• padauža
nutūkėlis, -ė l —>• riebuilis
nutukęs (-usi) —> riebus 1
nutūkinti —>• nupenėti
nutukti —> įsipenėti
nutuokti —>• 1 nuvokti
nutūpti -» nusileisti 1
nutverti 1. —>• pagauti. 2. —> pavogti
nutvieksti —>• nušviesti 1
nutvilkyti —>• nuplikyti
nutvilkti —>• nuplikti 1
nutviskinti —>• nušveisti 1
n u v a l y t i (nuimti nuo laukų derlių: V a sa ­
rojų , ž ie m k e n č iu s n u v a lė m ) - nuvokti ( L a u ­
k a i ja u n u v o k ti) , nudoroti (R u n k e liu s n u d o r o jo m ) , nudaryti ( N u d a r ė m v a sa ro jų , d a r ­
ž u s ) , nuim ti (N . d e r lių ) , nukuopti šnek., nudagoti tarm. - Plg. s u v a l y t i
nuvalkiotas l —> banalus
n u v a r g i n t i (atimti jėgas varginant: N
ž m o n e s ) - nukamuoti, nukankinti (labai nu­
varginti), išsekinti (K e lio n ė s iš s e k in ti ž m o ­
n ė s ) , nubaigti šnek., nuveikti (R ū p e s č ių n u ­
v e ik ta s ž m o g u s ) , nuvaryti šnek. (N . a r k liu s ),
nuginti šnek., nugaluoti tarm., nukaišti tarm.,
nukaivinti tarm., num aitoti tarm., nunovyti
tarm., nustekenti tarm. (E in a k a ip k u in a s n u ­
s te k e n ta s )

n u v a r g t i (netekti jėgų, pajusti nuovar­
gį: B e d i r b d a m a s n u v a r g a u ) - pavargti (G r į­
ž o iš k e lio n ė s la b a i p a v a r g ę s ) , išvargti, n u ­
sikam uoti ( N u s i k a m a v a u p r i e tų d a r b ų ) ,
nusikankinti, nusivaryti šnek. ( A r k lia i p r i ­
s t o j o n u s iv a r ę ) , nusiplūkti šnek. (P e r d ie n ą
n u s ip lū k ė p r i e r u g ių ), nusilesti juok. ( N u s i­
le s ė m a iš u s b e t a m p y d a m a s ) , nusikakaliuoti tarm., juok., a kojų (kulnų) nepavilkti šnek.,

297


nuvaryti
iš klum pių iškristi šnek., nuo koto nusiva­
ryti šnek.
nuvaryti 1. —» nuvarginti. 2. —» patrūkinti
nuvasnoti -> nuskristi
nuveikti 1. —» nugalėti. 2. —» nuvarginti
nuveizeti -> numatyti
nuveldeti -> netekti
nuvelėti—» nuplauti ||
n u v e r s t i 1. (padaryti, kad nuvirstų: N . s to ­
gą, s ie n ą ) - nugriauti (N . n a m ą ) . 2. (atimti
valdžią: N u v e r tė k a r a lių n u o s o s t o ) - paša­
linti (P. n u o v a ld ž io s ) , num esti prk. (N . j u n ­
g ą ) , nublokšti prk. (N . n u o s o s t o ) , nutrenkti
prk., nusikratyti prk. (N . k ie n o p r ie s p a u d a )
nuverti —» nudurti 1
nuvesti —» išsikvėpti
n u v y k t i (pėsčiomis ar kokia nors susisie­
kimo priemone pasiekti kokią vietą: N . į p a ­
j ū r į ) - nukakti (N. į V iln ių ), nukilti šnek.
(K a ip la im in g a i n u k ilo te į V iln ių ? ), nukeliau­
ti (N u k e lia v o p a s m o tin ą į s v e č iu s ), nutraukti
šnek.; || nuklysti (klaidžiojant), nukliuti (Į
k a i m y n u s r e t a i b e n u k l i ū v a ) , n u sik lau sti
( S u n k u ta u b u s te n n. to k iu š la p iu k e liu ) , nu­
sigauti šnek. (V o s n u sig a v a u į m ie s te lį) , nusi­
danginti šnek., nusirasti prk., šnek., nusikasti
prk., šnek. (sunkiu keliu), nusiirti prk., šnek.,
nusiropšti prk., šnek., nusistum ti prk., šnek.,
nusikrapštyti prk., šnek., nusidaužti prk., šnek.,
nusibelsti prk., šnek., nusprusti prk., šnek., nu­
sitrenkti prk., šnek.
nuvilketi —» nudėvėti ||
nuvilkinti —» pailginti
nuvilkti - » išrengti 2
n u v i r s t i (netekti stovimos ar kitokios pa­
dėties: N n u o k ė d ė s ) - nugriūti (M e d is n u ­
griu vo )', || paurioti šnek. (su trenksmu nuvirs­

298

nužvilginti
paužėti šnek.
( S n ie g a s p a ū ž ė jo n u o s to g o ); virstelėti mom.
(Jis v irste lė jo a n t š o n o ) , pavirteti (pamažu)
1 n u v 6 k t i (šiek tiek suprasti: N p a g r in d i­
n ę m i n t į) - nutuokti (N u tu o k iu , k ą j i s m a ­
n o ) , numanyti, nujėgti šnek., kiėm inti tarm.
ti:

U o lo s p a ū r io jo n u o k a ln o ) ,

(T a m su , n e k ie m in u , k u r k e lia s ) .

- Plg. s u ­

prasti
2 nuvokti -» nuvalyti
nuzulintas i —» palaikis ||
nuzulinti —» nudėvėti
nuzurdoti —» nužudyti
nužagti —» pavogti
nužaisti —» aplošti
nužavinti —» nužudyti
nužė 2 -» rupūžė
nužibinti -» nušveisti 1
nužiėbti 1 1. —» nušviesti 1. 2. —» nužudyti
nužilti —» pražilti
nužiūrėti 1. —» pamatyti 1 ||. 2. -» numatyti
nužleibti -» pamatyti 1 ||
n u ž u d y t i (atimti gyvybę: N ž m o g ų ) - už­
m ušti ( M a š in is ta s b u v o v ie to je u ž m u š t a s ) ,
nukauti (kovoje), nudėti menk. (N . lo k į ) , nu­
baigti šnek., nudobti menk. (N . v ilk ą ), nužiėbti
šnek., nugalabyti šnek. ( N u g a la b ijo p a s iu tu s į
v
š u n e lį), nugaluoti (Š u o V ištytį n u g a la v o ) , nu­
daigoti šnek. (Jau tą k a tin ą k a s n u d a ig o jo ) ,
nunovyti šnek. (V a n a g a s v ištą n u n o v ijo ) , nusom inti tarm., menk. ( T ą p l ė š i k ą n u s o m in s
k a s ) , nuzurdoti tarm., nužavinti tarm.; || kuo
v
nors daužant: užplum pinti šnek. ( Š e š k ą u .),
užbildinti šnek. (U ž m u š ė žv irb le lį, u ž b ild in o ) ,
paguldyti prk., šnek.
nužvafbti -» sušalti
nužvelgti 1. —» pamatyti 1 ||. 2. —> numatyti
nužvilginti —» nušveisti 1


orarykštė

o

6 jng. -> bet

objektas 2 —» dalykas 1
objektyvus 4 —» bešališkas
oblius 2 (įrankis lentoms drožti, lyginti: S u o b ­
liu m i g r in d is o b liu o ja ) - drožtuvas, drožlys;
|| leistuvas (ilgas oblius lentoms suleisti);
dvitraukis (dviejų traukiamas oblius), kati­
nas šnek.
obskurantas, -ė l -> nemokša
obuolainis 2, obuoliuotas l —» obuolmušis
obuolmušis l (apskritais obuoliukais dėmėtas:
O.
a r k ly s ) - obuolainis, obuoliuotas
obuolmušys, -ė 34a—» arklys e); kumelė č)
o d a i (išdirbtas gyvulio kailis: O d ų d ir b tu v ė )
- šikšna (išdirbta be plaukų oda: Š ik šn o s p a ­
k in ktai)-, || kailis (plaukuota gyvulio oda: L a ­
p ė s , a v ie s k .)

odadirbys, -ė 34a—» odininkas
oda ir kaulai 1. —» džiūsna. 2. - » liesas
o d i n i n k a s , -ė l (odų dirbėjas, mynėjas) ėdžius, odminys, odadirbys, šikšnius
odinūkė 2 —» trumpikė ||
odminys, -ė 3a, ėdžius 2 —» odininkas
ofenzyva 2 —» puolimas
o f i c i a l ū s 4 (nustatytos formos, būdingas
jai: O. k v ie tim a s ) - formalūs, sausas prk.
oficiantas, -ė l -> padavėjas
ogėti —» karsti
ogulys 3b—» kartėlis
ogūs 4 —» kartus
oi, ojai, oje, ojoi, ojojoi jst. —» ai
okazija l —» proga
okeanas 2 —» vandenynas
okuliūoti —» akiūoti
o k u p a c i j a l (svetimos teritorijos užėmi­
mas ginklu) - užėmimas, užkariavimas; ||
aneksija (svetimos teritorijos užėmimas ir

prijungimas:

T aika b e a n e k s ijų ir k o n tr ib u c i­

aneksávimas (veiksmas), pavergimas,
užgrobimas, užvaldymas
o k u p a n t a s , -ė l (kas vykdo okupaciją:
I š v ijo m o k u p a n tu s iš s a v o ž e m ė s ) - paver­
gėjas, užgrobėjas, užgrobikas, užkariau­
tojas
jų ),

o k u p u o t i (įvykdyti okupaciją:

O. s v e tim ą

- užimti, užkariauti, nukariauti; ||
aneksuoti (įvykdyti aneksiją), pavergti, už­
grėbti, užvaldyti
ola 4 —» 1 urvas
olbyti —» barti
olimpiškas l —» didingas
oliėti —» alioti
oliuoti —» rėkauti
omė 4 —» instinktas 1
ėmelėti —» glamonėti
omenyje turėti -» atminti
omeningas l —» atmenus
omenis (-iės) m. 3a—» atmintis
ėmytis —» išdykauti
opa 4 —» žaizda
ėpčioti —» šokinėti 1
operuoti —» vartoti ||
opinija l -> nuomonė ||
oponuoti 1. -> prieštarauti. 2. —» ginčytis
oportunistas, -ė 2 -> prisitaikėlis
k r a š tą )

o p š r ū s 4 (toks žvėrelis:

O p šra u s u rva s) -

barsūkas sv.
ėptelėti -> šoktelėti
opuėlis, -ė 2 -> išlepėlis
opūs 41. —» lepus. 2. -» svarbus 1
oracija l -» kalba 2
orą gaudyti -> kvėpuoti
oranžerija l —» šiltnamis
orarykštė l —» vaivorykštė

299


oras

6 r a s 3 (Žemę supančios dujos:
K v ė p u o ja m e
v
g r y n u o r u ) - atmosfera (Ž e m ę s u p a n tis a t ­
m o s f e r o s s lu o k s n is ), gaisas tarai. (K r e g ž d ė s
n a r d o p o g a is ą )

oratorius, -ė l -> kalbėtojas
oratraukis l -» ventiliatorius
orda l —» gauja 2
oreivis, -ė 2 -> lakūnas
oreivystė 2 -» aviacija
organizatorius, -ė l —» steigėjas
organizuoti —» steigti
o r g i j a i (palaido pobūdžio ūžavimas) bakchanalija
o r i g i n a l a s 2 1. (tikras, autentiškas kūri­
nys, dokumentas: K n y g a v e rsta iš o r ig in a lo )
- pirmaraštis knyg., tikraraštis knyg. 2. b. —»
keistuolis
o r i g i n a l ū s 4 1. (pasižymintis išskirtinė­
mis ypatybėmis: O. stiliu s, v e ik a la s ) - savi­
tas (S a v ita k u ltū r a ), nepakartojamas, nenu­
valkiotas, nestandartinis. 2. —>keistas
orinis 2 —» išviršinis
o r l a i d ė l (atidaroma lango dalis kamba­
riui vėdinti) - langelis, atkvapas tarm.
o r l a i v i s 11. (skraidymo aparatas su dujų
pripildytu balionu) - dirižablis. 2. —»lėktu­
vas
ornamentas 2 —» papuošalas
ornamentuoti —» gražinti
oro rykštė —»vaivorykštė
ortodoksas, -ė 2 -» stačiatikis
ortografija l —» rašyba
oru misti -» alkti
orūs 4 —» kilnus
orutinis 2 —» išviršinis
orvilka l —»ventiliatorius
ošesys 3b—>ūžesys
ošlys, -ė 4 -> plepys

300

ožkuotis

5šti 1. -» ūžti 1 .2 .-» kalbėti c). 3. —» spengti
otrūs 41. —» lepus. 2. -» stropus
otūs 4 —» skubus 1
ovacijos dgs. l —» plojimai
ovalas 2 —» apvalainis 1
ovalūs 4 —» apvalainas
o ž ė k š n i s 2 (toks krūminis augalas) - skiėtmedis, skaramedis, Iiminys
oželis 21. —»ožys 1.2. -» žiogas 1.3. —»alavijas
ožgauris l -» briedgaurė
ožgrybis l —»lepšė
ožybė l —» kaprizas
ožio bamba -» pikčiurna
o ž y s 3 1. (pastovas malkoms pjauti) - ože­
lis, ožiūkas, ragožius, kerėžis tarm., kriogis
tarm. 2. -» kaprizas. 3. -» užsispyrėlis. 4. -»
stirninas
ožiūkas 21. —» ožys 1 .2 .-» žiogas 1
ožiūotas l -» kaprizingas
ožiuotis -» kaprizytis
ožius Iūpti (drėksti, nerti, pjauti, rėkiruoti)
-» vemti
o ž k a 3 1. (toks naminis gyvulys:

O žk o s p ie ­

n as. O. - p ra sig y v e n ti, o. - p a v a r g ti flk.)

bė

šnek.,

cibaragė

šnek.,

- ei­

cagė šnek. 2. -» stir­

na. 3. -» užsispyrėlė
ožkabalys 34a-» plukė
ožkabarzdis 2 -» asiūklis
ožkaganys, -ė 34a-» piemuo ||
ožkagrybis l - » lepšė
ožkakčjis 2 -» velnias
ožkaliežūvis 2 -» pakalnutė
ožkanagė 2 -» pupalaiškis
ožkanagis 2 -» rimbas
ožkapilė 2 -» žiužis
ožkatvinkė l -» puriena
ožkininkas, -ė 2 -» piemuo ||
ožkuotis -» vaiku otis ||


paabejoti

pabalda

P
p a a b e j o t i (šiek tiek abejoti: P a a b e jo ja u
j o p a ž a d a i s ) - padvejoti (Jis k ie k p a d v e jo jo ,
a r p e r k ia u r ą n a k tį j a m n e n u s ib o s te n b ū ti) ,

suabejoti (S u a b e jo ja u , a r j i s a te is ), sudvejo­
ti (V a la n d ė lę s u d v e jo jo - e iti a r n e iti), susvy­
ruoti prk.
paaimanuoti —» pasiguosti
paaiškėti —>išaiškėti
paaiškinti —> išaiškinti
paakinti —» paraginti
paakstinti —» paraginti
paalksnis 2 —» paberžis
paalsinti (prž. p a i l s t i : B e g in d a m a s a r k lįp a a ls in a i) - ir pailsinti (S u ta v im n e s p ė ju e iti v isa i m a n e p a ils in a i) , nualsinti (L ėk ė, k o l n u ­
a ls in o b ė r u s ž ir g e liu s ) ir nuilsinti (Jau ž ir g e ­
lia i s u sta b d y ti, la b a i n u ils in ti), prialsinti (B e ­
v a r y d a m a s į k a ln ą , a r k liu s p r ia ls in o ) ir priilsinti, užalsinti (E su g a in io ta s ir u ž a b in ta s b u ­
v ę s ) ir užilsinti, padusinti ( G e r a ip a d u s i n s i
a rk liu s, k o l tie k k e lio s u la k s ty s i), pridūsinti,
uždusinti
p a a š t r i n t i (padaryti aštrų, aštresnį: P.
p e ilį, d a lg į, p j ū k l ą ) - pagaląsti (P k ir v į), pa­
pustyti (su pustykle, sūdokliu, diržu), padelnyti tarm. (P a d e ln y k s k u s t u v ą ) , paskudrinti
tarm., pašleikti tarm. (P a s le ik d a lg į); || paplak­
ti (dalgį), patinti, padantinti (pjūklą); pa­
smailinti (ylą), paylinti tarm.
paaugėlis, -ė l —» paauglys
paaugėti —» paaugti 1
p a a u g 1y s, -ė 3b (ne visai užaugęs berniu­
kas ar mergaitė:

S ū n u s d a r p . - d a r b o n e d ir ­

paauguolis (P a a u g u o lių m ė g s ta m o s p a ­
s a k o s ) , paaugėlis ( P m o k o s i, ja u n u o lis s t u ­
d iju o ja ) , poauglis šnek. (P o a u g lių iš d a ig o s ),
prastirbėlis tarm.
b a ),

p a a u g t i 1. (kiek išaugti: J a v a i j a u

paaugo

paaugėti slp. (V a ik a s p e r m e tu s
g e r o k a i p a a u g ė jo ) , paūgėti stp. (P a ū g ėjęs b e r ­
n iu k a s ) , pastypti ir prastybti slp., ūgtelėti
- n e m a ž i) -

mom. (V a ik a s j a u ū gtelėjęs, b e t p r o t o d a r m a ­
ž a i įg iję s ),

tfstelėti

mom. (P er tu o s m e tu s g e ­

pratfsti (Jau n e m a ­
ž a s, p r a tįs ę s b e r n iū k š tis ). 2. —
» padaugėti
paauguolis, -ė 2 —>paauglys
p a a u k š t i n t i (suteikti aukštesnes parei­
gas: U ž n u o p e ln u s j i s p a a u k š tin ta s ) - pakelti
r o k a i tįs te lė jo m e r g a itė ),

( P g e n e ro lu , v iršin in k u )

paaušrys 3b—» apyaušris
paavėtas 1 -> palaikis ||
p a ą ž u o l i s 2 (toks valgomas grybas) - šilbaravykis, zuikbaravykis, kiškiabaravykis
pabaidyti -> pagąsdinti
p a b a i g a 3b (baigiamoji dalis:
darbo, va sa ro s p .) -

baiga

G y v e n im o ,

( D a r b a s a r ti b a i ­

užbaiga (R u d e n s d a rb ų u .) , baigtis ( K o ­
galas ( N e b e to li m e tų g. D a r b a s e in a
p r i e g a lo ) , nuobaiga ret. ( G y v e n im o n .) , pabenga tarm., ūžbenga tarm., pagyna tarm. ( B a ­
la n d ž io p a g y n o j sė ja g r ik iu s ); || finalas (mu­
zikinio kūrinio, rungtynių); epilogas (litera­
g o s),

v o s b .) ,

tūros kūrinio, operos, dramos)
pabaigėnė 2 —» pražūtis
pabaigti -> baigti
pabaigtinis 2 —» galutinis
pabaigtinoji (-osios) —» pražūtis
pabaigtuvės dgs. 2 —>baigtuvės
pabaikštinti —» pagąsdinti
pabaisa b. 1 -> baidyklė 1
pabaisys 3b—>baimė 1
pabalsti —» išsigąsti
pabakštinti —» paraginti
pabalda b. 1 1. padauža. 2. —>naktibalda

301


pabaldūnas

pabugis

pabaldūnas, -ė 2 —>padauža
pabalėlis, -ė i —» išbalėlis ||
pabalti 1. —>išbalti ||. 2. —> pražilti
pabaltinti -> paskaninti ||
pabars tai dgs. 3b, pabarstalai dgs. 34b —» pabiros
pabarzdė 3b 1. —>gurklys 2. 2. —> pakarūklai
pabasta b. 3b, pabastūnas, -ė 2 —» valkata
pabauda 3b —» bauda
pabauginti, pabaugštinti —>pagąsdinti
pabėdoti —» pasiguosti
pabėga 3b 1. —» skuba. 2. —» pavaža
p a b e g ė 1i s, -ė i (iš kur pabėgęs žmogus:
K a r o p . ) - bėglys (P a v ijo m b ė g lį), bėgunas
( B ė g ū n a ip a r n e š ė ž in ią a p ie k a r o la im ė jim ą ) ,

spruklys

(S . b u v o s u g a u ta s ) ,

(K a lin y s p . ) ;

pasprūkėlis

|| dezertyras (iš kariuomenės

pabėgęs asmuo)
p a b ė g i s i (skersinis po geležinkelio bė­
giais: P a b ė g ių k e itim a s ) - žuolis (Ą ž u o lin ia i
ž u o lia i)

pabėgti —» ištrūkti
pabelsti —» papasakoti
pabenga 3b —> pabaiga
pabengti —» baigti
pabengtūvės dgs. 2 —» baigtuvės
pabėralas 34b—» bėralas
pabernys 3b —> pusbernis
p a b e r ž i s l (lakštabudžių šeimos valgomas
grybas) - paalksnis, bėržagrybis, pakarklis
pabijoti —» išsigąsti
pabira 3b -» derlius
pabiriėnė 2 —» sąmyšis
p a b i r o s dgs. 3b(išbyrėję grūdai klojime, ja­
vus kraunant: P a b ira s v iš to s s u le s ė ) - nuobi­

ros (N u o b ir o m s m a r š k a s tie s k it į v e ž im ą ) , biralai (P iln a s k lu o n o p a d a s b ir a lų ), pabarstai (P a b a r s tu s a tid u o k k ia u lė m s ) ir pabars­
talai, kritesiai (A n t m a r š k o s n e m a ž a i k rite s ių ) ; || šiūgžmos tarm. (prasti grūdgaliai:
S iu g ž m a s s u š l a v in ė k p a u k š č i a m s ) , šiūkai
tarm.

pabirus 4 —> birus
pabjūra 3b-> dargana 1

302

pabjuręs (-usi) -> darganotas
pabjurti -> pablogėti
pablandai dgs. 3b —> bėralas
pablankti, pablykšti -> išbalti ||
pablyškėlis, -ė i -> išbalėlis ||
pablizgai dgs. 3b-> blizgutis
p a b l o g ė t i (pasidaryti blogesniam: P a b lo ­
g ė jo s v e ik a ta , o ra s, k e lia s ) - ir pablogti ( S a n ­
ty k ia i ta r p k a i m y n ų p a b l o g o ) ,
(O r a s p a p r a s t ė j o ) ,

pašlyti

paprastėti

(Jo r e ik a la i p a š l i ­

pagėsti (P a g e d o a k y s - n e b e įž i ū r iu ) , pair­
ti (P a iro s v e i k a t a ) , pakrikti (P a k r ik o j o n e r ­
v a i) , pabjurti (apie orą, kelią)
pablogti —» pablogėti
pablošketi —» mestelėti
pabraiža b. 1 —» padauža
pabraukos dgs. 3b—> nuobrukos
p a b r ė ž t i (išskirti, paryškinti: P s u m a n y ­
m o s v a r b u m ą ) - akcentuoti (A . s v a r b ią m i n ­
tį) , pažymėti (T o k į įv y k į s v a r b u p . )
pabrinkti —» padžiūti
pabrolys 3b—» pajaunys
pabrukos dgs. 3b-> nuobrukos
pabrukti —>pakišti
pabrūzdinti -> paraginti
p a b u č i a v i m a s l (palytėjimas lūpomis:
M o tin o s p . ) - bučinys (Ji v a ik ą a p ib ė rė b u č i­
n ia is ) , bučkis šnek.
pabūdas 2 —» išvaizda
jo ),

pabudinti
p .)-

(prž. p a b u s t i :

pažadinti (M o tin a p a ž a d in o

M ie g a n č iu s

pa­
pakir-

v a ik u s ),

kelti ( P a k e lk š e im y n ą , g a n a m ie g o ti) ,
dinti tarm., atbūdinti, išbudinti (I š b u d in s iu
a n ą is m ie g ų ), nubūdinti (T ylia i k a lb ė k it, v a i­
k o n e n u b u d in k it), prabudinti (N e v a r sty k d u ­
rų, n e p r a b u d in k m o č iu tė s ) , pribudinti, subūdinti (S e n a s tė tu šė lis s ū n e liu s s u b u d in o ) ,
prižadinti, prikelti (V id u r n a k tį p r ik ė lė š e i­
m i n i n k ę ) , pribakinti šnek. (kumščiuojant:
V os p r i b a k in a u tą m ie g a lį) ir pribakštinti
šnek., priniūkinti šnek., pritūskinti šnek. (pur­
tant)

pabūgis i —» baimė 1


pabūgti

padauža

pabūgti - » išsigąsti
pabūklas 2 1. —» įrankis 1 . 2 . —» patranka
pabūrnis l —» gurklys 2
p a b u s t i (nustoti miegoti: V aikas a n k s ti p a ­
b u d o ) - atbusti (A tb u n d a č ig o n a s ir p r a d e ­
d a a p s a k in ė ti s a v o s a p n ą ) , nubusti (N u b u ­
d a u ir n e b e g a liu u ž m ig ti ), išbūsti (V is i iš ­
b u d o d a r p r i e š d i e n ą ) , prabusti, subūsti
(vienam po kito, visiems nubusti:
s u s ik ė lė v is a š e im y n a ) ,

Subudo,

kniostelėti

(staiga pabusti), pakirsti tarm.

mom.

( P a k ir d a u a š

akis (blakstienas) praplėšti
akis atverti (pratrinti, pratūpti)

a n k s ti r y tą ) , a

šnek.,
šnek.

pacientas, -ė 2 —» ligonis
pačaiža l —» skeveldra ||
pačeriaūkšlis, -ė 2 —» pikčiurna
pačiaudės dgs. l —» sloga
pačiauška b. 1 1. -» čiauškalius. 2. -» plepys
pačiupti —» pagauti 1
p a č i u ž a l (pavažėlė čiuožinėti ledu: S e ­
n ia u m e d in ė m is p a č i ū ž o m i s č iu o ž in ė jo m , d a ­
b a r g e le ž in ė s a ts ir a d o )

- ledžinga tarm., begy-

nė tarm., plienūtė tarm. (plieno pačiūža)
pačiūžos dgs. l —» šliūžės
padaiga, padaigas 3b-» padaigslis
p a d a i g s l i s 2 (pirmoji paukščio plunksnos išauga: Ž ą s iu k a i j a u s u p a d a ig s lia is ) padaiga ( B a la n d ž iu k a i d a r p a d a ig o m is a p ­
ž ė lę ) ir padaigas, spaiglys, pyplys tarm., stiegara tarm.
padala 3b—» skyrius 1
padalbinti —» nuleisti
padalbis i —» padėklas
padalinys 34b—» dalinys
padanga i -» pašiūrė
padangė 1 1. —» dangus 1. 2. —» šalis 1
padangėmis skraidyti —» svajoti
padanginė l —» pašiūrė
padanginys 34b—» dangoraižis
padangtė 2 1. -» pašiūrė. 2. -» palapinė
padantinti —» paaštrinti ||
padarai dgs. 3b-» burtai
v

padaras 3b1. -» kūrinys 1 .2 .-» būtybė. 3. —»
įrankis 1

padargas i —» įrankis 1
padarginė i —» pašiūrė
padarynė l —» įrankis 1
padarinys 34b—» rezultatas ||
p a d a r y t i (atlikti ką dirbant: P a d a r y k m a n
a la u s ) -

padirbti

(P a d irb o g r a ž ų s ta lą ) ,

pa­

gaminti (R e ik ia d a u g ia u p . m a is to p r o d u k ­
tų)', || sukurti (meno, mokslo ir kt. dalykus:
S.

rom an ą

padas 2 —» asla
padauka b. 1 —» valkata
p a d a u g ė t i (pasidaryti daugiau: M ie s te g y ­
v e n to jų p a d a u g ė jo ) - pagausėti (Š u lin yje v a n ­
d e n s p a g a u s ė jo ) , padidėti (Jo š e im a p a d i d ė ­
j o ) , paaugti prk. ( S k o la p a a u g o )
p a d a u g i n t i (padaryti, kad būtų daugiau:
G y v u lių s k a ič ių d v ig u b a i p a d a u g in o ) - pa­
gausinti (P. d e r lių ), padidinti (P. p a j a m a s )
padausės dgs. l —» dangus 1
p a d a u ž a b. l (kas daužosi, trankosi, ne­
duoda ramybės:
d a u žo s!) -

N u s t o k i t tr a n k ę s i, j ū s p a ­

pabalda

(P. n e p a b ū n a n a m ie -

v is la k s to , b a l d o s i p o ž m o n e s )

ir pabaldū­

nas, baladošius hibr., baladokas tarm.; pa­
braiža, patranka ( N e b ū k to k s p ., n e s itr a n k y k p o g ry č ią , k a i k it i m i e g a ) , triukšmada­
rys (N u tild y k tu o s tr iu k š m a d a r iu s ), nutrūkt­
galvis šnek. ( N u tr ū k tg a lv ia i, tik r i n e n u o r a ­
m o s , ir k o j i e n e p r a s im a n o ! ) , nutrūktsprandis šnek. (N . n e d a v ė m a n r a m y b ė s ) , nusuktsprandis šnek., pramuštgalvis šnek. ( A n ū k a s
b u v o to k s p a t p ., k a ip ir j o se n e lis), pradaužtgalvis šnek. ( N u s to k i t m u š tis , j ū s p r a d a u ž tg a lv ia i! ), pėrskeltagalvis šnek., pajodžarga
šnek. ( A r n e n u s is u k s s p r a n d o ta s p . b e s ik a r s ­

plaktukas šnek. (V a ik a i p a t y s tie
p l a k t u k a i ) , pasiūtvaikis tarm. ( T o p a s iu tv a ik io b ij o k iš t o l o ) , pasiūtkailis šnek. (T a i b u s
to p a s i u t k a i l i o J o n u k o d a r b a s ) , vetragalvis
šnek., vetralaužis šnek., gongalvis tarm., jodą
tarm., jodžarga šnek., jovaidas tarm., karstyty d a m a s ),

303


padraikos

padavėjas

nė tarm., pajoda tarm., pakaraila tarm., pa­
kartuvė tarm., raiguža tarm., raila tarm., Šabaldokas tarm. - Pig. i š d y k ė l i s
padavėjas, -a i (restorano, valgyklos patarnau­
tojas) - kelneris, oficiantas
p a d a v i m a s 2 (liaudies pasakojimas apie
nepaprastus įvykius ar asmenis: V iln ia u s įk ū ­
r im o p a d a v i m a i ) - sakmė (pasakojimas apie
pasaulio ir gamtos reiškinių kilmę: E t i o l o ­
g in ė s s a k m ė s ) ir saka ret., legenda (ppr. reli­
ginio pobūdžio), mitas (pasakojimas apie
nepaprastus didvyrius, antgamtines būtybes:
H e r a k lio m i t a i )

padažalas 34b—» padažas
p a d a ž a s 3b(kuo valgis užpilamas, pagar­
dinamas: B u lv ė s, m ė s a s u p a d a ž u ) - ir pa­
dažalas ( S k a n u s p .) , dažas, dažalas (G e r a s
d . b u lv ė m s p a d a r y ta s ), dažinys (B ly n a i a n t
s ta lo , o d. s v ir n e ), pavilgas ( V is a s p . - s ė m e ­
n ų a lie ja u s ), užpilas, bakštalas tarm., mir­
kalas tarm. (S u p ja u sty s i k e le tą sv o g ū n ų , u ž ­
p il s i b a tv in ių ra ša lu , p r id ė s i g e ra i d ru sk o s, b u s

pamirkalas tarm., patarmasas tarm., taškalas tarm.
padebesiais lakioti —>svajoti
p a d ė j ė j a s , - a i (kas padeda kam dirbti:
R e d a k to r ia u s p . ) - pagalbininkas (S ū n u s j a u tė v o p . ) , pagėlbėtojas, talkininkas (tal­
kos dalyvis), parankinis šnek. ( K a l v i o p .) , gi­
zelis sv. (meistro padėjėjas), asistentas (gy­
dytojo, profesoriaus padėjėjas), a dešinioji
(pirmoji) ranka. - Plg. p a v a d u o t o j a s
padėjimas 2 būklė
padejuoti pasiguosti
k a r a liš k a s m . ) ,

p a d ė k a 3b (dėkingumo pareiškimas:

R už

- dėka ( N u n e š k j a m n o r s d ė k o s
ž o d ž i u s ) , dėkonė psn. (P r iim k šird in g ą d ė k o n ę ), padėkonėpsn. ( G r ie b d a m a s s v e tim ą k a ip

g e rą d a r b ą )

s a v o d a r p a d ė k o n ė s r e ik a la v o )

p a d ė k l a s 2 (rąstelis ar pagalys, ant kurio
kas dedama, kraunama: R ą s tų
puvo)

- padėlys

( K a d m a lk o s n e p ū tų , re ik ia

p a d ė t i p o a p a č ia p a d ė l iu s ) ,

304

p a d ė k la i su ­

pėrdėlis, padai-

bis (P a d ė k p o s ie n o ja is p a d a ib i u s ) , pakišalas ir pakište ret., paritas (rąstelio pavida­
lo), pagalda tarm., pavolas tarm.
padėkonė 2 —>padėka
padelbti —» nuleisti
padėlys 3b1. padėklas. 2. sandėlis
padelnyti paaštrinti
pademonstruoti —>atskleisti 1
padengti 1. —» aptraukti 1. 2. —>atlyginti
padermė 3b giminė 1
p a d ė t i (suteikti pagalbą, paramą: K itie m s
p a d ė k , ir ta u k iti p a d ė s flk.) - pagelbėti (Jie
v ie n a s k ita m p a g e lb ė jo ) , patalkininkauti (at­
eiti į talką) ir patalkėti; || paremti prk. (P. k ą
p in ig a is ) , paspirti prk., šnek. (T ė v a s s ū n ų g e ­
r o k a i p a s p ir ia ) , a ranką ištiesti (paduoti)
padėtis (-iės) m. 3h būklė
padėvėtas l
palaikis ||
padidėti —» padaugėti
padidinti padauginti
padiėni(ni)nkas, -ė i darbininkas ||
padienys 3b kerdžius
padievis 1 —>stabas 1
padykėlis, -ė l
išdykėlis
padykti —» išdykti 1
padilba b. l, padilbakis, -ė l —» nuleistakis
padilbomis prv. paniūromis
padirbinėti klastoti
p a d i r b i n y s 34b1. (dirbtinis pakaitalas) surogatas ( K a v o s s .) , erzacas, imitacija. 2.
klastotė
padirbtas 3 suklastotas
padirbti 1. —» padaryti. 2. suklastoti
padlaižiauti —>pataikauti 1
padlaižys, -ė 3b—>pataikūnas 1
padorus 4 1. —> 1 geras. 2. —» doras 1
1 padraika 3b1. pataisas. 2. takažolė
2 padraika i 1. b.
lengvabūdis. 2.
pasi­
leidėlė
padraikai dgs. 3b1. -> padraikos. 2. kraikas 1
p a d r a i k o s dgs. l (išsidraikę šiaudai: S u g r ė b s ty k p a d r a ik a s n u o r u g ie n o s ) - ir padrai­

kai, draikai

(S u g rė b k it d r a ik u s k v ie tie n o je )


padramaizga

pagairė

ir draikalai, draikanos

(A s la š ia u d ų d r a ik a ­

maigai (Išė jo m o te r y s m a i ­
pataršos (P a r v e ž ė m n u o la u k o

n o m is p r ik r e ik ta ),
g ų g r ė b s ty t),

v isu s ru g iu s ir v e ž im ą p a ta r š ų )

padramaizga b. l —» išdykėlis
padrikas 3b 1. —» palaidas 1.2.-» neaiškus. 3.
-» paslikas 1
padroža 3b —» skiedra 1
padrumzlės dgs. 3b —» nuosėdos
p a d u g n ė s dgs. 3b1. (asocialūs visuomenės
elementai: V is u o m e n ė s p . ) - atmatos (N e ­
įb a u g in s m ū s ų v is u o m e n ė s a .) ,

sąvalkos, at­

plaišos prk. 2. -» nuosėdos
padūkėlis, -ė i -» pasiutėlis
padūkęs (-usi) -» smarkus
padūkis 1 —» šėlas
paduksis l -» 1 viltis
padūkti 1. -» pasiusti 1. 2. —» pradėti ||
padūkusiai prv. —» labai
padumti -» papūsti
padūmuoti -» apsiniaukti 1
padurkas 2 -» pridurkas
padūsauti —» pasiguosti
padus dildyti —» lankyti
padūsėlis, -ė i -» pailsėlis
padūsinti -» paalsinti
padus laižyti -» pataikauti
padus parodyti - » ištrūkti
padūsti 1. -» pailsti. 2. -» pasmirsti
padvejoti —» paabejoti
padvelkti -» papūsti
padvėsėlis, -ė 11. —>nudvėsėlis. 2. -» džiūsna
padvėsti —» nudvėsti
padvisti -» pasmirsti
padvogzti -» papūsti
padvokti —» pasmirsti
padžiauti —» pakabinti
p a d ž i ū t i (pasidaryti sausesniam: K e lia i
j a u p a d ž i ū v ę ) - pasaūsti (P a s a u s o d ir v o s ),
pabrinkti (P u rvyn ė j a u p a b r in k u s ), paskrėbti
šnek. (šiek tiek), pradžiūti, prasaūsti, pra­
brinkti, saūstelėti mom., brinktelėti mom.,
skrėbtelėti mom., šnek. (P u rv a s s k r e b te lė jo )

padžiūvęs (-usi) —» apysausis
padžiūvėlis, -ė l —» džiūsna
p a e i l i u i prv. 1. (vienas paskui kitą erdvė­
je: S u s to jo vy ra i p . ) - vorelė (V. s k r id o g e r ­

grandinė ( K a r e iv ia i ė jo g .) , virtine, pa­
gymais tarm. (E in a ž ą s y s p . ) , virvelė prk., ei­
lutė, pratėgiui tarm. (S u k in k y k a rk liu s p . ) , pavėrmu tarm. ( L a u k in ė s ž ą s y s p . le k ia ) , žąselė

v ė s ),

tarm.

2. (iš eilės laike:

V erkė tris d ie n a s p . ) -

pagrečiui ( P d v i d ie n a s lijo ) ir pagret ret.,
pakarčiui (V iso s g im in ė s išm irė p . ) , pasykiui,
pažygiui tarm. ( E in a m k a r v ių m e lž ti p . ) , pa­
vymui tarm. (A tė jo k e li s u n k m e č ia i p . )
p a ė j ė t i (nedaug paeiti: P. k e lio g a lą ) - pažygėti (P k e le tą ž in g s n ių ), pažingėti (kiek pažengti), žingtelėti mom. (Z . ž in g s n į į š a lį)
paėsti —» pavalgyti
pagadas 3b -» yda 1
v

v

p a g a d i n t i (padaryti netinkamą:
ro d į, d v ir a tį )

- sugadinti

P. la ik ­

(S. m a š in ą , d r a b u ­

sužaloti (organizmus: N e s u ž a lo k m e d e ­
lio ) , sumaitoti tarm. (T o k s s iu v ė ja s ta u s u m a i­

ž į),

to s d r a b u ž į)

pagaikščiūoti -» mušti 1 a)
pagaikštį paimti —» išvaryti
p a g a i k š t i s 2 (įrankis žarijoms maišyti,
puodams traukti ir kt.: P a im k p a g a ik š tį ir p a m a iš y k k r o sn y je u g n į) -

žarstiklis

(Š ta i m o ­

tin a s to v i p r ie k r o sn ie s s u ž a r s tik liu r a n k o je )

ir žarsteklis, angliažarstis, kurėklis

(S u

k u o m ta v e tv o jo ? - S u k u re k lia is, s u ž a r s te k ­
lia is ) ,

kaboris

tarm. (P a s id a r y k g r a že sn ę la z ­

d ą , k ą č ia to k į k a b o r į n e š io jie s ? )

pagaila 3b -» gailestis
pagailūs 4 -» gailestingas
p a g a i r ė 1 (vėjo užpučiama vieta: S to v i a r ­
k ly s v ė jo p a g a ir ė je ) - ir atgairė ( A t s i s ė d o p a ­
č io je v ė jo a tg a ir ė je ),

gairė

(I šm in tin g a m o t i ­

pa­
atapūta

n a žiū rės, k a d v a ik a s n e s to v ė tų g a ir ė je ) ,

pūta

( S to v i p ir te lė v ė jo p a p ū t o j e ) ,

atavėja tarm. ( P a d ž io v ė m a r š k in iu s p a ­
č io je a ta v ė jo j e ), atgaiša tarm. (N e s ta ty k a r k lio
v ė jo a tg a iš o je ) ir atgaiža tarm., gairija tarm.
tarm.,

305


pagauti

pagaišti

pagaišti —» nudvėsti
pagaiža l 1. —» pyktis. 2. —» barnis ||
p a g a l prl. (greta esančiai vietai žymėti:
s to v i p . s ie n ą )

- palei

Ji

(P g r io v į ž ilv itis a u g a ),

pas (žymint gretimą vietą:

S ė s k is p a s k r o s ­

Plg. 3 g r e t a
pagaląsti —» paaštrinti
p a g a l b a 1 (pagelbėjimas, padėjimas: A t ­
n į). -

- para­
ma ( S u la u k ia m p a r a m o s ) , paspirtis (J o n u ­
k a s ves, g a u s p a s p ir tį, g a lė s im e g y v e n ti) ir pa­
spará, páspyris, pagaute tarm. (P irm o ji p . p a s
k a im y n ą ) , paglobá tarm.; || paslauga (tarpu­
e ik m a n į p a g a lb ą . S u te ik p a g a lb o s )

savio patarnavimas: P a s iū ly k j i e m s s a v o p a ­
talka (tarpusavio pagalba darbe:

s la u g ą );

S u k v ie tė d id e lę ta lk ą . T alka

- p ilv o

a lg a flk.)

pagalbingas l —» paslaugus
pagalbininkas, -ė l —»padėjėjas
pagalbūs 4 —» paslaugus
pagaldá 3b—» padėklas
pagaliai dgs. 3b—» malkos ||
p a g a l i a u prv. (po visa ko:

P. ir j i s p a s i r o ­

galiausiai (G . v isi p a s id a v ė j o įta k a i) ,
galop ir pagalióp tarm. (P ra d ė ję s n ed o ra i, b e n t
lia u k is p . ) , pagalios tarm. ( P d a r n e žin ia , k a s
b u s to lia u ), a galų gale
pagalióp, pagalios prv. -» pagaliau
dė) -

p a g a l y s 3b(nestoras medžio galas: S u p a ­

šakalys (P risirin k o
š a k a lių la u ž u i k u r ti) , medgalys ( A ts in e š k k o ­
k ių m e d g a lių p r a k u r a m s ) , strampas (S tr a m ­

g a liu g in a s i n u o š u n ų ) -

p u s iš m ė tę s , n e tu r ė s i k u o n u o šu n ų g in tis flk.),

strypas ( S v a id ė ž o d ž i a is k a ip s tr y p a is ), kabarkštas tarm. ( G a u s i k a b a r k štu , n e lįsk )
pagaliúoti —» mušti 1 a)
pagalius kaišioti į ratus -» trukdyti 1
p a g a l v ė 1 (plunksnų impilas galvai padėti
atsigulus: K ie ta , m in k š ta p . ) - ir pagalvis,

priegalvis

(P r ie g a lv į p a s id ė j ę s p o g a lv a , g re it

u ž m ig a u ) ,

pógalvis

pagalvis 1 —» pagalvė
pagaminti —» padaryti
paganas 3b—» piemuo

306

pagandinti —» pagąsdinti
pagania 3b—» ganykla
paganikas, -ė 2 —» piemuo
p a g a r b a 3b (gerbimo pareiškimas: P a g a r ­
b o s v e rta s ž m o g u s ) - respėktas, godonė tarm.,
psn. (T ė v u s re ik ia la ik y ti g o d o n ė j ) , pagodonė
tarm., psn. (M a n e te n p r iė m ė su d id ž ia u s ia p a godone)

pagarbūs 4 1. —» garbingas. 2. —» mandagus
pagardas 3b—» pavilga
pagardinti —» paskaninti
pagarsas 3b—» gandas
pagarsėjęs (-usi) —» garsus 2
pagarsėti —» išgarsėti
pagarsinti —» paskelbti
pagaišti —» išgarsėti
p a g ą s d i n t i (suteikti kiek baimės: Tu j o
n e p a g ą s d in s i - n e to k s j i s b a u g u s ) - pabai­
dyti (P a b a id y k v išta s n u o d a r ž o ) , pabaugin­
ti (K a s j u o s p a b a u g in s - j i e n ie k o n e b ijo ) , pabaugštinti (J u o s p . ir iš g ą s d in t n e le n g v a ) , pabaikštinti ( N e š m ig o k b o ta g u , d a r a r k liu s p a b a ik š tin s i) , pagandinti (Išsiv e rtę s k a ilin iu s ,
n o rė jo v a ik u s p . ) , pagorinti tarm., pastremėnti tarm.
pagaugai dgs. 3b—» drebulys
p a g a u g a i s prv. (junginyje su e i t i: K ū ­
n a s p . e in a - ta ip b a is u ) - ir pagaugomis,
šiurpuliais (S. n u ė jo k ū n a s ) , pašiaušomis
(P a žv e lg u s į p r a r a ją , k ū n a s p . n u ė jo )

pagaugomis prv. —» pagaugais
pagautus 4 —» gabus
pagausėti —» padaugėti
pagausinti —» padauginti
pagaute 2 1. —» nauda 1. 2. —» pagalba
p a g va u t i 1. (sulaikyti bėgantį, besislepiantį: Š u o k iš k į p a g a v o ) - sugauti (S u g a v o b ė g ­
lį), pačiupti ( K a d j į v ilk a i k u r p a č iu p tų ! ) , nu­
čiupti (N u č iu p o v a g į), sučiupti (S u č iu p ta s
n u s ik a ltim o v ie to je ) ir sučiuopti, nutverti
(V a n a g a s v ištą n u tv ė rė ir n e š a ) ir nustverti
(Š u o n u stv ė rė la p ę u ž u o d e g o s ) , pastverti, pa­
griebti (Ir m a n e p a g r ie b ę s v ė ja s k a ip la p e lį


pagavus
n e š ),

sugriebti (Š u o d e šrą s u g rie b ė ), sugrobti

(K r e g ž d ė m i n t a v a b z d ž ia is , k u r iu o s g a li s.

|| captelėti mom., čiupte­
lėti mom.j kaptelėti mom., stvėrtelėti mom. 2.

s k r a id y d a m a o r e );

—» apimti 2
pagavus 4, pagebšnūs 4 —» gabus
pagedėlis, -ė 11. —> pasiutėlis. 2. - » ištvirkėlis 1
pagėdiškai, pagedusiai prv.-» labai
pageida 3b —» aistra 1
pageidauti —» norėti
pagela 3b —» šaltis ||
pagelbėti —» padėti
pagėlbėtojas, -a i -» padėjėjas
p a g e l t ė l i s , -ė l (kas pageltęs: Toks p -

matyti, kad serga) - išgeltėlis (I. ligonis), nugeltėlis (N. kalinys), geltena (Bene ilgai gy­
vens tas g.)
pageluo (-uonies) 34b -» šaltis ||
pagelus 3b—» šaltas ||
pagentainis, -ė 2 -» giminaitis
p a g ė s t i 1. (pasidaryti netinkamam: P a g e ­
d o la ik r o d is , m a š i n a ) - sugesti (N e p y k u ž
p r a s tą r a š y m ą - p l u n k s n a s u g e d u s i), pasiga­
dinti (P a s e n s ta - v is k a s p a s ig a d in a ) , sutrik­
ti (S u tr ik o m o to r a s , s v e ik a ta ) , a iš rikiuotės
išeiti. 2. -» pablogėti. 3. -» pradėti ||. 4. —>
išdykti. 5. -» ištvirkti. 6. -» pasiusti 1
pagieža i 1. —» pyktis. 2. -» kerštas
pagiežingas l, pagiežūs 4 1. —» piktas 1. 2. -»
kerštingas
pagilbti -» pasveikti
pagymais prv. -» paeiliui 1
pagyna 3b —» pabaiga

pagynetuvės dgs. l, pagynos dgs. 3b—» baigtuvės
paginti —» pavyti 1
pagyra 3b —» pagyrimas
pagyras 2, pagyrėika b. l -» pagyrūnas
p a g y r i m a s 2 (iškėlimas gerųjų ypatybių:
V ertas p a g y r im o m o k in y s ) - pagyra (Iš v isų
p u s ių p a s ig ir d o j a m p a g y r o s ) , gyrius psn. ( N e ­
ie š k o k ž m o n i ų g y r ia u s ), pagyrius psn., pane­
girika prk. (perdėtas pagyrimas)
pagirys 3b—» pamiškė

pagrečiui

pagyrius 2 —» pagyrimas
p a g y r ū n a s , -ė 2 (kas mėgsta girtis: T a m
p a g y r ū n u i ir g a lo n ėra g ir tis ) - gyrimas (P ir š ­
lys g .) , pagyras (I š d id e lio p a g y r o lik o m e l a ­
g is ) , savigyra ret. (K ą ta u p a s a k ė ta s s .? ) ,
pagyrėika šnek., gyrpelnys tarm. (T a i š is g. p e l ­
n y to g a lo s u s ila u k ė ) , gyrmakšlys tarm., a pa­
gyrų puodas (maišas, barščiai) niek. (P a g y ­
rų p u o d a s n e ta u k u o ta s flk.)

p a g y r ū s 4 (linkęs girtis: P. v a ik in a s ) - girklūs ( G . n e n a u d ė lis m u lk iu s a p g a u n a , o k i ­
tu s j u o k i n a )

pagyti —» pasveikti
pagyvenęs (-usi) —» apysenis
paglemžti —» pavogti
pagloba 3b—» pagalba
pagoda 1 —» šventykla ||
pagodonė 2 —» pagarba
p a g 6 n i s, -ė l (daugelio dievų garbintojas)
-stabmeldys (stabų garbintojas)
pagorinti —» pagąsdinti
pagožti -» parversti
pagramzdinti —» nuskandinti
pagrandai dgs. 3b —» pagrandos
pagrandėlis 2 1. —» kepalas ||. 2. —»jaunėlis
pagrandinūkas, -ė 2 —»jaunėlis
pagrandis 1 1. -» kepalas ||. 2. —»jaunėlis
p a g r a n d o s dgs. l (kas iš maisto indo išgrandoma: T ešlos p . ) - ir pagrandai (P a g ra n d ų k u k u lio ir š u o n e ė d a ) , išgrandos (I š m i n ­
k y tu v io iš g r a n d ų p u tr a s v ir ė m ) , nūograndos,
grandiniai ( P u o d o g .)
pagrandukas 2 —»jaunėlis
pagrauža l —» rūpestis
pagrąža 3b -» skersvagė
pagražas 3b, pagražėnė 2, pagražinimas l —»
papuošalas

pagrėbstos

dgs. 2

(sugrėbtos padraikos:

pagrėbos (G r ū ­
d ų iš p a g r ė b ų n e s itik ė k ) , sangrėbos, nūogrėbos (A n ie n u o g r ė b a s p a lik o la u k u o s e ), grėbs­
tės (V ie n ų g rė b sč ių p a r v e ž ė m v e ž im ą )
pagrečiui prv. —» paeiliui 2
R u g iu s s u v e žė m , lik o tik p . ) -

307


pagreitinti

pailgis

p a g r e i t i n t i (padaryti greitesnį:

P a g re i­

ti n k žin g s n iu s, k a d n e p a v ė lu o tu m į d a r b ą ) -

paspartinti

(E te m p ą ) ,

paskubinti

(E r u o ­

šą)

liz d ą p a č i o je d a r ž in ė s

- pakraigė ( K lė tie s p a k r a ig ė je k a ­
b ė jo la š in ia i), pašelmenė (Ž v ir b lia i p e r is i p a ­
č io je p a š e lm e n ė je ) , čiukuras (P r ik r o v ė d a r ­

p a g ū b r ė je )

ž in ę d o b ilų ik i p a t č iu k u r o )

paguldyti —» nužudyti
pagulis l —» pogulis

308

paguoda

i (paguodimas, raminimas: O

d a in o s , d a in e lė s, j ū s m a n o p .! T ė v a i iš j o j o ­
k io s p a g u o d o s n e tu r ė jo ) -

pagret prv. —» paeiliui 2
pagręžti —» pasukti
pagriebti —» pagauti 1
pagrimzlės dgs. 3b—» nuosėdos
pagrimzti —» nuskęsti 1
p a g r i n d a i dgs. 3b (esminiai kurios nors
disciplinos teiginiai: V is u o m e n ė s m o k s lo p . )
- pradmenys (I sto rijo s m o k s lo p . ) , pradai
(I n te le k tu a lin ia i k ū r y b o s p . ) , principai
p a g r i n d a s 3bl. (esminis, svarbiausias da­
lykas: B e n d r in ė s k a lb o s p . ) - pamatas, bazė
(E k o n o m in ė , m a te r ia lin ė b .) , substratas spec.
2. —> pamatas 1. 3. —> priežastis
p a g r i n d i n i s 2 (sudarantisesmę,pagrin­
dą: E d a ly k a s, p r in c ip a s ) - ir pagrindus, pa­
matinis (P a m a tin ia i b a r o k o b r u o ž a i) , esmi­
nis (E . p e r s ila u ž im a s ) , svarbiausias, centri­
nis, kardinalinis (K . k la u s im a s )
pagrindus 4 —» pagrindinis
p a g r į s t a s 3b (turintis tvirtą pagrindą:
M o k s l i š k a i p . te ig in y s ) - pamatuotas (E
s p r e n d im a s ) , pamatingas stp. (su tvirtu pa­
matu), motyvuotas ( M o ty v u o ta i š v a d a ) , ar­
gumentuotas
p a g r į s t i (nurodyti pagrindą: E s a v o tv ir­
tin im u s , k a ltin im u s ) - pamatuoti (P. te ig i­
n iu s ) , paremti ( S a v o s a m p r o ta v im u s reik ia
p . tv ir te s n ia is a r g u m e n ta is ), motyvuoti, argu­
mentuoti
pagrusti —» pakišti
pagruzdėlis 2 —» džiūvėsis
p a g ū b r ė 3b(vieta po stogo gūbriu, šelme­
niu: K r e g ž d ė s s u s ilip d ė

pagunikis, -ė 2 —» pasiuntinys 1

nūorama

ret.,

pa-

guosmė ret. (I e š k o jo p a g u o s m ė s d a rb u o se )',
gūoda tarm. ( G u o d o s v e r ta s ž m o g u s ) , nūoskunda tarm. (M e s p a ta r im o , n u o s k u n d o s ž o ­
d ž io la u k ia m e ) , nūomalda tarm. (R a te lis visa
j o s n. b u v o )

paguosmė 3b—> paguoda
p a g u o s t i (pasakyti kam raminamus, ma­
lonius žodžius: P a g u o sk n u sim in u sį,

n e la im ė s

nuraminti (T ie ž o d ž i a i j ą n u ­
suraminti (N u liū d u sį reikia, s .) , nu­

ištik tą ž m o g ų ) r a m in o ),

skusti tarm. (N ė ra k a s j į v a rg e n u s k u n d ž ia ) ,
a akmenį nuristi nuo širdies
pagurklis l —» gurklys 2
paguromis prv. —» pagūžomis
p a g ū ž o m i s prv.(susilenkus,susikūprinus:
B ė g o p ., k a d n ie k a s n e m a ty tų ) - paguromis
(V a ik štin ė ja p ., ta r tu m k o ty k o d a m a s )

pagvelbti —» pavogti
paikas 4 —» kvailas 1
paikėti —» kvailėti
paikybė i —» kvailystė
1 paikinti -> lepinti
2 paikinti —» kvailinti
paikioti —» kvailioti
paikystė 2 —» kvailystė
paikius, -ė 2, paikšas, -ė 2 —» kvailys
paiktelėti - » išprotėti ||
p alkti 1. —» kvailėti. 2. —» kvailioti. 3. —» išdy­
kauti. 4.—» lepti
p alkus iai prv. —» labai
pailgaveidė 2 —» kiaulė 1
p a i l g i n t i (padaryti ilgesnį laiko atžvilgiu)

- prailginti ( P r a ilg in k m a n

pratęsti
(Jis p r a tę s ė s a v o p a s a k o j i m ą ) , ištęsti (Ištę sta
p a s k a ita ) , nutęsti ( N p a m o k ą ) , nudelsti ( N
d a r b u s ) , uždelsti (U. m o k e s č ių m o k ė jim ą ) ,
nuvilkinti ( N s u ta r tie s s u d a r y m ą ) , prolongūoti spec.
pailgis i —» kepalas ||
a m ž ių ) ,


paišus

paylinti
paylinti —» paaštrinti ||
p a i 1 s ė 1 i s, -ė i (kas pailsęs, sunkiai kvė­
puoja: Tas p. vos gaudo kvapą) - užilsėlis,
padūsėlis (P. vis troškuoja), uždūsėlis,
šniokšlys, alseika tarm., dusna tarm. (Ne dusnaiprieš tokį kalną užlėkti), duslius tarm. (Tas
d. negalės toli bėgti), dusena tarm., krėgas
tarm. (Senas k., o vesti nori), krioga tarm. (Tik­
ras k. - dūsuoja dūsuoja, vos pašneka), kvepa tarm. ir kvepūta tarm. (Sunku tokiam kvėpūtai bus nueiti), švenkšlys šnek.
p a i l s ė t i (ilsintis atgauti jėgas: Pailsėk po
darbo, po kelionės) - ir pasilsėti, atsilsėti,
atsigauti, atsidūsti prk. (Duoka. valandėlę),
atsidūsėti prk., slp., atsikvėpti prk., atsipūsti
šnek., atsipūteti šnek., slp., atsidvėsti tarm.
pailsinti —» paalsinti
p a i l s t i (netekti kvapo: Bebėgdamas pail­
sau) - nuilsti (Nuilsęs atsisėdo atsipūsti), pri­
lįsti (Priilso arkliai), užilsti (Užilso, kaip zuikį
vijęs), padūsti (Ko nepadusau, kopdamas į
kalną), pridusti, uždusti (Bėgo, kol užduso)
paimlūs 4 —» gabus
painė i, painelis i —» painiava
painės dgs. 1 —» intriga
painformuoti —» pranešti 1
p a i n i a v a l (painus, sunkiai suprantamas
ar padaromas dalykas: Kur žingsnis, ten p.,
ten kliūtys. Kalbos p.) - ir painė (Kas man
tas paines išaiškins?), painis, painelis (Tik­
ras p. audžiant tuos aštuonnyčius), narplynė
(Nesurasi šios narplynės galo), kebėknė tarm.
(Ne tiek to darbo, kiek kebeknės), kebelis
tarm., kėmelis tarm., klekmėnė tarm. - Plg.
raizginys
p a i n i o t i (daryti, kad susipintų, surigztų:
P siūlus, tinklus) - pinklioti (Jis jautė, kad ji
gudrauja,pinklioja kažką), vinklioti (Zuikiai
vinklioja pėdas), kilpoti, narplioti (Vaikai
sruogas narplioja), velti, raizgyti (Raizgo vir­
ves, siūlus), raizgalioti, kraiglioti, britoti
tarm., kainioti tarm. (Jie tvorą kainioja), kivinklioti tarm., mizgyti tarm., pantaroti tarm.

(Siūluspantaroja ant tvoros), pėselioti tarm.,
tainioti tarm., žabainioti tarm., žaimoti tarm.
p a i n i o t i s 1. (džn. p i n t i s : Painiojasi siū­
lai, virvės, tinklai, mintys, žodžiai) - pinklio­
ti s (Iš bėdos p.), vinkliotis, narpliotis (Gi­
minystės ryšiai vis labiau narpliojosi), raizgytis (Nesusukti siūlai greitai raizgosi), rigzti, drikti, migzti (Viskas jam ėmė m. galvo­
je). 2. (kliūti dirbančiam, einančiam: Nesi­
painiok man po kojų) - maišytis (Maišosi
vaikas, neduoda dirbti), pintis (Ilgi rūbai tarp
kojų pinas), veltis, draikytis, kivinkliotis
tarm.

painis l —> painiava
p a i n ū s 4 (susipynęs, surizgęs - apie kelią,
mazgą, mintis: Nurodymai per daug painūs
ir paprastai galvai neįkandami) - pinklūs
(Pinklibyla) ,vinklūs (Vtakelis), raizgūs (R.
sakinys) ir rizgūs, keblūs (K. klausimas),
mizgūs tarm. (Mizgi kalba); || apie audimo
raštą: vingrūs, vivingrūs (Mano rašteliai, o

vivingrieji)
pairas 3b 1. —» palaidas 1 .2 .—» netvarkingas
pairos dgs. 3b—» griuvėsiai
pairti —» pablogėti
pairutė 2 —» sąmyšis
palsas 4 —» akuotas 1
1 paisyti 1. —» žiūrėti 1. 2. —» atsižvelgti
2 paisyti 1. —» mušti 1 .2 .- » valgyti b)
paiskoti —» plėšyti
paistalas 3a—» nesąmonė ||
paistas 1 1. —» nesąmonė ||. 2. b. —» sapalius
paistena b. i, paistininkas, -ė i —» sapalius
paistyti -» kalbėti h)
pafstrižas 3b—» įstrižas
paistuoklis, -ė 2 —» sapalius
paišai dgs. 4 —» suodžiai
palšas, -ė 2 —» murzius
paišinas 3b—» suodinas
paišinti —» suodinti
paišyti —» piešti 1
paišulys 3b—» dėmė
paišus 4 —» teplus

309


paitera
paitera b. 1 —» plepys
paitvėtis —» sirgti
pajacas 2 —» juokdarys 1
pajai dgs. 4 - » pikis 1
pajamingas i -» pelningas 1
p a j a m o s dgs. 3b (paimamos, gaunamos lė­
šos: Į m o n ė s p . v irš ija iš la id a s ) - įplaukos
(M o k e s č ių į.)

pajauni kis 2 —» pajaunys
p a j a u n y s 3b (jaunavedžių palydovas ves­
tuvėse: P r a š ė m a n e p a ja u n ia i s ) - pojaunis
(A tv a ž ia v o ja u n ik i s s u p o j a u n i a i s ) , pabrolys
(P a m e rg ė s g r a ž ia i a p d a in a v o p a b r o liu s ) , pajaunikis, brolis šnek. (P ra šė m a n e b r o liu o s n a ) , brolainis šnek., brolaitis šnek.; || vedlys
(pirmasis, vyriausiasis pajaunys)
pajauta i -»jausmas
pajėga 3b - » jėga
pajėgti —» galėti
pajėgus 4 -» stiprus 1
pajoda b. l, pajodžarga b. l -» padauža
pajungtas 3 —> priklausomas
pajunkinys 34b - » įprotis
pajunkti - » įprasti
pajuodęs (-usi) -» nešvarus
p a j u o k a 3b (iškėlimas ko nors juokingų
ypatybių: P a ju o k o s ž o d ž ia i. M e rg a itė k e n tė
p a m o t ė s p a j u o k a s ) - apjuoka (S u n k u p a k ę s ti
ž m o n ių a p ju o k ą ) , išjuoka (T o k s d a r b a s išj u o k o s v e r ta s ); || pašaipa stp. (K r is tin o s p . j į
s k a u d ž ia i u ž g a v o ) irpašiepa, šaipas tarm., šypas tam ., patyčios (įžeidžiama pajuoka: P ik ­
č iu rn ien ė, p a s te b ė ju s i s ū n a u s p a ty č ia s , ė m ė

ironija (sąmojingas pa­
šiepimas), sarkazmas stp., satyra stp.
p a j u o k e j a s, -a l (kas pajuokia: Y d ų p . ) išjuokejas ( Ž m o n i ų y d ų p a š i e p ė j a i b e i išju o k ė ja i) , pojuokas šnek.; || pašiepejas (kas pa­
šiepia), pašaipa, pašaipuolis, pašaipūnas
(S te n g ia u s i p a s p r u k t i n u o tų p a š a ip ū n ų ) , pa­
šaipininkas, šaipūnas, šaipuoklis (T ik ra s
š. ), šaipa tarm., pašipaila teinu.?pBSVHipB 13.1111.,
šaipokas tarm., šipata tarm., Šypla tarm., tytu lž im i s p ja u d y tis ) ,

310

p akais as
čeika (kas tyčiojasi iš ko), ironizūotojas, sa­
tyrikas stp.
p a j u o k t i (parodyti juokingas kieno ypa­
tybes: P ž m o n ių s ilp n y b e s ) - apjuokti (K a s
n e n u tu o k ia , tą v isi a p ju o k ia ), išjuokti (Jis b u ­
v o ž m o n ių iš ju o k ta s ); || pašiepti stp. (D a u g
k a s j į p a š ie p i a ) , ironizuoti, parodijuoti, ty­
čiotis (Jis ty č io ja si, š a ip o s i iš v isų m a n o d a r ­
b ų ) , a ant dantų imti (laikyti) šnek. (B o b o s
j į a n t d a n tų i m a ) , per dantis braukti (košti,
traukti) šnek. (Jis m ė g s ta k it u s p e r d a n tis
tr a u k ti), per nosį braukyti juok. ( G y v e n a n t
n ie k a s p e r n o s į n e b ra u k y s, k a d m o k s lo tu r ė ­

pirštais badyti (rodyti) šnek., ant juoko
laikyti šnek., ant liežuvio imti šnek. - Plg. š a i ­
pytis
p a j u o k u s 4 (linkęs pajuokti: P. ž m o g u s ,
to n a s ) - išjuokus (I šju o k i k a lb a ) ; || pašai­
pūs (P ž v ilg s n is ), pašaipingas stp., šaipūs,
kandūs ( K a n d i p a s t a b a ) , dygūs (D . ž o d is ,
ž v ilg s n is ), dagūs (D a g i ir o n ija ), smailūs prk.
(S. lie ž u v is ), ironiškas, sarkastiškas, saty­
riškas
pajuosti —> įjuosti ||
pajusti -» patirti 1
pakabardas l -» griozdas 1
p a k a b a s 3b(lankelis drabužiui pakabinti:
S u lū ž o p . ) - pakabinamas ( A t n e š k p a k a b i ­
n a m ą š v a r k u i p a k a b in ti ) , kabintūvas, pakabintūvas ( N e t p . s u lin k o n u o to a p s ia u s to ) ,
pakaboklis tarm., pakabinčius tarm.
pakabinamas l, pakabinčius 2 -» pakabas
p a k a b i n t i (padaryti, kad kabėtų: P. k e ­
p u r ę a n t k a b lio ) - pakarti (P. k a ilin iu s a n t
k a r tie s ), padžiauti (pakabinti, kad džiūtų: P.
s i) ,

s k a lb in iu s )

pakabintūvas 2 —» pakabas
pakaboklis 2 1. -» pakabas. 2. -» pasvaras 2
pakabučiai dgs. 2 1. —> pakarūklai. 2. -» aus­
karėliai
pakabūs 4 —» patogus 1
pakaičiui prv. -» pakaitomis
pakaišas 3b-» kyšis


pakauši kasyti

pakaita
pakaita 3b— > pamaina
pakaitais prv. — >■ pakaitomis
pakaitalas 34b— > pakaitas
p a k a i t a s 3b(kuo kas pakeičiama: M a r m u ­
r o p . ) - ir pakaitalas (P re k ių p a k a it a la i) , pa­
mainas (V algis ta s p a t ir ta s p a t, b e j o k i o p a ­
m a i n o ) , pramainas (V a lg io y r a v is o k io p r a m a i n o ) , substitutas spec. (tolygus pakaitas).
- Plg. p a d i r b i n y s
p a k a i t o m i s prv. (pasikeičiant: Jie n e šė la ­
g a m in ą p . ) - ir pakaitais (D ir b a d u d a rb u s,
b e t d ir b a p . ) , pakaičiui, pamainomis ( D ir ­
b o m p r i e m a š in o s p . ) ir pamainais, pramainais šnek., pramainiui šnek. ( G a n o p - v ie ­
n a s v ie n ą d ie n ą , k ita s k it ą ) , pramainomis
pakakle 3b—» gurklys 2
pakaklinis 2 — > šalikas
p a k a k t i (būti tiek, kiek reikia: T a m k a r tu i
p a k a k s d r u s k o s ) - užtekti (V is k o m u m s u ž ­
te k o - ir d u o n o s , ir m ė s o s ) , ištekti (N e ilg a i
iš te k si p in ig ų ) , ganeti (A r g a n ė s ta u d u o n o s ? ),
netrukti
1 pakala 3b1. -> pleištas. 2. -» pasaga
2 pakala 2 -> nugara
pakalą varyti — > konkuruoti
pakalikas, -ė 2 -> pataikūnas 1
p a k a l n ė 1 1. (kalno apačia: A n t k a ln o m a ­
lū n ėlis, p a k a ln ė j e e ž e r ė lis) - pokalnė (V is a
p . u ž s ė ta g r ik ia is ), pašlaitė (P a š la itė j š n io k š ­
č ia v a n d u o ) , papėdė. 2. -» nuokalnė
pakalnūs 4 —» nuotakus
p a k a l n u t ė 2 (toks vaistinis augalas) konvalija, gludūtis, gludišius, ožkaliežūvis
p a k a l t i (iš apačios prikalti: B a ts iu v y s p a ­
k a lė p u s p a d ž i u s ) - pamušti ( T u r tu o lio p a d a s
p a m u š t a s a u k s u , o šir d is titn a g u g rįsta flk.),

pasegti (P a s e k a r k liu i p a s a g a s )
pakampiauti -> vaikščioti c)
pakampinis i -» slaptas 1
pakampis i — > užkampis
pakamštys 3b— > ramentas
pakanda 3b— > užkandis
pakankamai prv. — > gana

p a k a n k a m a s 3b (kurio gana, pakanka:
P gylis, p l o t a s ) - užtenkamas (U . ilg is ), ga­
nėtinas (G . b u to d y d is ) , pakankūs ir kankŪS tarm.
p a k a n k t ė 2 1. (pavalkų šikšna lankui pri­
kabinti: T ru m p o s p a k a n k t ė s ) - ieva (A rk ly s
ie v a s s u tr a u k ė ) ir aiva tarm., užva tarm. 2. —
>
1 viržis
pakankūs 4 —>pakankamas
pakanta 3b, pakantra 3b 1. -> kantrybė. 2. -»
tolerancija
pakantrūs 4, pakantūs 4 1. —>kantrus. 2. —>
tolerantus
pakaraila b. i 1. —>džiūsna. 2. —» padauža. 3.
—>pakaruoklis
1 pakarailis 2 -» debesis ||
2 pakarailis, -ė 2 —>pakaruoklis
pakarčiui prv. —» paeiliui 2
pakarklis 2 1. —>paberžis. 2. —>gruzdąs
pakarpa 3b-> sprandas
pakarti —>pakabinti
pakartotinai prv. -» vėl
pakartuvė b. i -> padauža
p a k a r ū k l a i dgs. 2 (gaidžio ar kalakuto
pasnapės ataugos: R a u d o n a s k a ip g a id ž io p . )
- pabarzdė, pakabūčiai, skaruliai ( G a id ž ia i
k a p o ja s i, n e t s k a r u lia i k r u v in i) , burzdūklai
tarm. ( G a i d ž i a i b e s i p e š d a m i s u s i k r u v i n o
s k ia u te r e s ir b u r z d u k lu s )

p a k a r u o k l i s , -ė 2 (pasikoręs ar pakar­
tas žmogus: P a k a r u o k lių k a p a i ) - pasikorėlis (P a sik o rė lio a tg a iv in ti n e p a v y k o ) , karuoklis ir karuonis tarm. (K a r u o n ie s v ir v ė ), karinys tarm., pakarailis tarm., pakaraila tarm.
pakas 2 —> ryšulys
pakasa 3b—> derlius ||
pakasynos dgs. 2 -> laidotuvės
pakasti -» palaidoti
pakąsti —>nušaldyti
pakastūvės dgs. 2 —> laidotuvės
pakasūs 4 -» derlingas ||
pakaškė 2 —>perlavištė
pakauši kasyti (krapštyti) —>galvoti

311


paklodė

pakaušis
pakaušis i —» protas
pakeisti —>pavaduoti
pakelainis 2 —>pašiūrė

p a k e l e 3b(vieta prie kelio: P a k e lė s m e d ž ia is
a p s o d in to s ) č iu

šalikelė, kelkraštis ( Ė j o m p a ­
k e lk r a š č iu ), pavieše tarm. (P a k e lė jp a v ie -

š ė j a ria a r to jė lis )

o d a d e r ė jo d ir ž a m s ir p a k i n k ia m s ) ,

pakeleivingas i, pakeleivis, -ė 2 —>keleivis ||
pakeliamoji (-osios) —» pakila
pakeltarankis, -ė 2 —» mušeika
pakelti 1. -» pabudinti. 2. -» paaukštinti. 3.

—>ištverti. 4. —» toleruoti
pakeltinė 2, pakeitis 2 -» pakila
pakėltnosis, -ė i, pakėltpakaušis, -ė i —> di­
džiuoklis
pakenčiamas 3b—>vidutiniškas
pakerėti 1. -> užburti. 2. —>sužavėti
pakęsti 1. —>ištverti. 2. —>toleruoti
paketas 21. -> ryšulys. 2. —>siuntinys
pakibirkštinti —>paraginti
pakibšnūs 4 -» patogus 1
pakiėbėlis, -ė i -» paliegėlis
pakiemineti —>paviešėti
p a k i l a 3b (dirželis per balnelį ienoms pa­
kelti: P atsileido) - pakeliamoji (Šikšninėp.),
pakeltinė tarm., pakeitis tarm., pakilainė tarm.
pakyla 3b1. —>aukštuma. 2. —> estrada
pakilainė 2 -> pakila
pakilas 3b—>dalba

p a k i l t i (užimti kiek aukštesnę padėtį erd­
vėje: L ė k tu v a s p a k i l o į o r ą ) - pasikelti (E r e ­
iškilti, pakopti
s a u le lė ) , atsiplėšti prk.

lis p a s i k ė l ė į p a d e b e s i u s ) ,
( A u k š to k a i p a k o p ė

(sunkiai pakilti: L ė k tu v a s vos a ts ip lė š ė n u o
žem ės)
pakiluma 34b-» aukštuma
pakilūs 4 1. —>2 aukštas 1. 2. —> iškilmingas.
3. -» entuziastingas
pakinis i —>raudoklė
pakinys 3b—>antežis
pakinkalaf dgs. 34b-» pakinktai
pakinkis i —>pakinklis
pakinkiai dgs. 2 -» pakinktai

312

p a k i n k l i s i (užpakalinė kojos kelio da­
lis: P a k in k lia i lin k s ta n u o n a š to s , n u o n u o ­
v a r g io ) - ir pakinkis, lenkimas, lenkmuo ir
linkmuo, linkis ir linkymas
p a k i n k t a i dgs. 2 (priemonės arkliui pa­
kinkyti: Š ik š n in ia i p . ) - \ t pakinkiai (E ln io
pakinka-

lai, kinktai (A rk ly s p e r d ie n ą b u v o k in k tu o s ) ,
kinkymai (E r ž ila s k in k y m u s s u tr a u k ė )
pakirdinti —>pabudinti
pakyrėti —>įkyrėti
1 pakirsti (-sta, -do) —>pabusti
2 pakirsti —>nugalėti
pakyrus 4 —>įkyrus
pakisti —>pasikeisti
pakišalas 34b-> padėklas
pakyšis i —>kyšis
pakištė 3b—>padėklas

p a k i š t i (kišant padėti: P. p in ig u s p o p a g a l ­
v e ) - pagrusti (su didesne jėga: D ė ž ę p a g r ū ­
pabrukti ( P a b r u k p o a p a č ia p a ­
galį)', || pašauti (duoną į krosnį)
pakištliežūvis, -ė 2 —>skundikas
pakitėjimas i —>permaina
pakitėti —>pasikeisti
pakitimas 2 —>permaina
paklaida 3h—» klaida
paklaidūnas, -ė 2 —>paklydėlis
paklaikėlis, -ė i —>beprotis
paklaikti —>išprotėti
paklastas 3b—>šalikas
paklėtis i —>prieklėtis
p a k l y d ė l i s , -ė l (kas paklydęs, pametęs
kelią: P. š u o ) - klaidūnas ( K la id ū n ė ž v a ig ž ­
d ė ) ir paklaidūnas ( K u r a š le isiu b ė rą žirg ą ,
m a n o p a k l a i d ū n ą ? ) , klaiduoklis (G y v u lė lis
d o p o lo v a ) ,

k., ir ta s p r i e n a m ų g la u d ž ia s i)

paklydžiburis i —>žaltvykslė
pakliūti —>patekti
paklodai dgs. 2 —>kraikas 1

p a k l o d ė 2 (audeklas į lovą pasikloti: P a s i­
tie s k b a ltą p a k l o d ę ir g u lk is ) - ir paklotė (V e­
j a p ., d a n g u s a p k lo t e ) ,

drobulė

(T a u m ir tie s


pakloja

palaida bala

d r o b u lę s to r ą k lo ja s u te m a ) ,

marška (P a s i­
|| patiesalas

k lo k m a r š k ą ir g u lk a n t š ie n o );

(plati paklodė: A n t p a ti e s a lo ja v u s
p r ie š s a u lę ) ,

pala

d ž io v in a

(A p s ig a u b ę s b a lta p a l a )

pakloja 3b —» guolis
paklotas 2 —» kraikas 1
paklotė 2 —» paklodė
paklotliežiivis, -ė 2 —» pataikūnas 1
pakluikti —» išprotėti
paklusnūs 4 —» klusnus
paknopstomis prv. —» galvotrūkčiais

p a k o j a 11. (stalo kojų skersinis: S ta la s n eišsisk ės, s tip r io s p a k o j o s ) - staliūgė. 2. —
» pa­
mina 1. 3. —» palipa
pakopa 1 1. —» laiptas. 2. —» tarpsnis
pakopti —» pakilti
pakraigė i —» pagūbrė
pakraikas 3b —» kraikas 1
1 pakraipa 3b -> kryptis 2
2 pakraipa b. i —» pamaiva
1 pakramta 3b -> rūpestis
2 pakramta b. i —» barnininkas
pakraščiauti l . —> vaikščioti c). 2. —» tinginiauti
pakraščiautojas, -a i
1 tinginys
p a k r a š t y s 3b (vieta palei kraštą: M iš k o ,
- atkraštys (M ie s to a .) , pašalys
(D irv o s, e ž e r o p . ) , nūokraštis
pakratai dgs. 3b, pa krata lai dgs. 34b kraikas 1
pakratinė 2 —» peludė
pakravai dgs. 2 -> laidotuvės
pakreipti —» pasukti
pakriaunė i, pakriaušė i —» skardis 1
pakrikas 3b 1. -> palaidas 1. 2. -> netvarkin­
p ie v o s p . )

gas
pakrikti
pablogėti
pakriktūvė 2 —» sąmyšis
pakrypas 3b —» pasviras

p a k r y p t i (pasiduoti į kurią nors pusę:
S tu lp a s p a k r y p o į š a l į )
ra, s ie n a ) ,

palinkti

- pa šlyti

(P a šlijo t v o ­

(P a lin k o b e r ž a s ),

pasvir­

ti (M e d is p a s v ir o ) , pažvilti (P a ž v ilę ru g ia i),
pasinešti (P a s in e šę s į š o n ą s tu lp a s ) ir pasinašinti

p a k r i t o s dgs. 3b (šieno apačios, smulkūs
lapeliai, sėklos: P a d u o k a v i m s p a k r i tų ) - kritesiai ( K u r a p k o m s p a b a r s ty k k o k ių k r ite s ių ),
pašiupos ( Š i e n o p . ) , sinkliai tarm. (K o k s te n
š ie n a s - v ie n i s .) , šienuliai ir šiėnuolės, pašiėnės, šiėnapačios
pakriūtė l —>skardis 1
pakšeti, pakšnoti 1. —»lašėti. 2. —» pokšėti 1
pakula 3b —» derlius ||
pakulgalvis, -ė 2 užuomarša
pakulingas i —» derlingas ||
p a k u l i n i s i (iš pakulų austas storas na­
minis audeklas: P. p r a v e r s m a i š a m s ) - pašukinis (Pašukų audeklas), nuošukinis ( I š
n u o š u k in io siū s p a k l o d e s ) , kiltas (storas),
apylinė (pusiau pakulų), rūikis ir raikis
tarm., samplėšinis tarm. (dvinytai austas)
p a k u l o s dgs. i (suvelti linų ar kanapių
pluoštai: V eliasi k a ip p a k u lų k u o d e lis ) - pa­
šukos (nušukuotų linų pakulos), nuošukos
( S ta m b io s n .) , nūokaršos (nukarštos linų lie­
kanos), nūotąsos tarm. (nutrauktos pakulos,
šukuojant linus), driekos tarm. (R e ik ia ta m
tų a k in ių , k a ip š u n iu i d r ie k ų flk.)

pakuloti —» plaušoti
pakulūs 3b —» derlingas ||
pakunė i —» šunvotė
pakura 3b 1. —»jauja 1. 2. -> krosnis
pakurtėlis, -ė i -> kurčius
pakuštomis prv. -> šnibždomis
pakuštūnas, -ė 2 —» burtininkas
pakūtrinti —» paraginti
pakuždomis prv. —» šnibždomis
pakvailti išprotėti
pakvaišėlis, -ė i -> beprotis
pakvaišti —» išprotėti
p a k v i e s t i (paprašyti ateiti: P. į sv e č iu s , į
v a iš e s ) - pavadinti (P k a r tu e iti) , paprašyti
(P. į s v e č iu s ) , pašaukti (su būtinumo atspal­
viu: P. p a g a lb ą )
pakvošti išprotėti
pala 4 1. —>■paklodė ||. 2. —>vystyklas
palaida bala —» netvarka

313


palaidas

palengva

p a l a i d a s 3 1. (niekuo nesusietas: P a la id i
p la u k a i. P a la id o s m in ty s ) - padrikas (P a d r i­
k i siū la i. P. šie n a s. P a d r ik i p a g u o d o s ž o d ž i a i ),

pasklidas

(P. b ū re lis ž m o n i ų ) , pakrikas (P a ­

pairas (P a iri
d a ik ta i. P. g y v e n im a s ) , išdrikas (I. p o k a l b i s ) ,
iškrikas (I. k a im a s - tr o b a n u o tr o b o s p e r
k ilo m e tr ą ) , iširas ( K u r n e b ė r s u ta r im o , te n i.
k r ik a m in ia . P a k r ik i ž o d ž i a i ) ,

g y v e n im a s ) .

2. (apie drabužius: P a la id a

su k­

- dukslus (D . d r a b u ž is ) , laisvas (P e r l.
š v a r k a s ) , platus (P la č io s r a n k o v ė s ). 3. —> ne­
n e lė )

tvarkingas. 4. —>purus 1
palaidymetis i —> polaidis
palaidynė i -» mėtyklė
palaidinis 2 —> chalatas
palaidinys 3Ab —> polaidis
palaidi posmai —> netvarka
palaidliežūvis, -ė 2 —> pliauškalius
p a l a i d o t i (nuleisti į kapą: P. s e n e lį) - pa­
kasti šnek. (P a k a s ė j į s o d ž ia u s k a p in ė s e ) , a
akis apiberti smėliu (žemėmis) euf., į kapą
paguldyti euf., į paskutinę kelionę palydėti
euf., po veleną pakišti menk., į šarkų bažny­
čią išvežti juok.
palaidūnas, -ė 2 1. - » išdykėlis. 2. - » ištvirkė­
lis 1
palaikai dgs. 3b 1. —>palikimas. 2. —> lavonas
palaikas 3b - » liekana
p a l a i k i s 2 (sunykęs nuo vartojimo: P. d r a ­
- senas (S en i, s u p ly š ę k a ili­
niai)', || nudėvėtas (apie drabužius, avalynę),
nunešiotas, nutrintas, nuzulintas, sudėvė­
tas, sunešiotas, sutrintas, suzulintas, suavė­
tas (apie avalynę), nuavetas; padėvėtas (šiek
tiek), panešiotas; patrintas, pazulintas, pa­
avėtas (apie avalynę)
b u žis, a p a v a s )

p a l a i k y t i (pritarti kieno nuomonei: P. p a ­
s iū ly m ą )

- paremti (P. v y r ia u s y b ę ) .- Plg. p r i ­

tarti
palaima i —»laimė 1
palaimus 4, palaimingas i —> laimingas 1

p a l a i p s n i u i prv. (ne iš karto:
m o lygis p . k y la )

314

- laipsniškai

P ra g yve n i­

(Š a ltis l. d id ė jo )

1 palaiža b. i —>smaguris
2 palaiža b. 3b, palaižūnas, -ė 2 —>pataikūnas 1
palaja 3b -» polaidis
palajai dgs. 3b —> srutos
palakais prv., palakomis prv. —>paplasta
palakstunas, -ė 2 —> nenuorama
palakstuonė 2 —> aukšlė
palakūs 4 —> greitas 1
palankynos dgs. 2 —> apgėlai
p a l a n k ū s 4 (pritariantis kam, gera linkin­
tis: P. m u m s ž m o g u s ) - ir prielankūs (P. a ts i­
lie p im a s ) ,

malonūs

taikūs tarm.

(M a lo n ū s ž o d ž i a i ) ,

pa-

( D a b a r j į ly d ė jo g e ri ir p a ta i k ū s

žv ilg sn ia i)

p a l a p i n ė 2 (iš audeklo ar šakų padaryta
pastogė, būdelė: K la jo k lių , tu ristų p . ) - pa­
dangtė ret. (P a d a n g č ių š v e n tė )
palas 4 -» skvernas
palašas 3b —> varveklis
palašys, -ė 3b, palašiautojas, -a i —> lašakarys 1

p a l a u k t i (kiek laukti: P a la u k m a n ę s , tu o j
a te is iu ) - palūkėti (truputį palaukti), palū­
kuriuoti (V a la n d ė lę p a lū k u r iu o k , tu o j a te i­
s iu ), lūkterėti mom. ( L u k te r ė k v a la n d ė lę )
palaužti —> nugalėti
palazdys 3b —> žibuoklė
paledžiauti -> trankauti
palei pri. —> pagal
paleidimas 2 —> polaidis
paleistaburnis, -ė 2 —> pliauškalius
paleistagerklis, -ė 2 —> rėksnys
paleisti —> išvaduoti
paleistuvauti —> ištvirkauti
paleistūvis, -ė 2 -» ištvirkėlis 1
palengva prv. (negreitu, lėtu tempu: T ra u k in ys
ė jo p . ) - pamažū (Jis p . v a ž iu o ja ) , palengvė­
lė ( E i k p . , p a v y s iu ) , pamažėle (P. to lia u n u ­
v a ž iu o s i) ir pamažiūkais (P ū sk , vėjeli, p . ) , lė­
tai, iš lengvo (Jis d ir b a iš le n g v o ), iš palengvo ( I š p a l e n g v o ju d ė k i m į p r ie k į ) , iš lėto (Jis
š n e k a iš lė to ) , iš tyko šnek. (I š ty k o b ė g a v a n ­
d u o ) , pasėkiui tarm. ( L i n u s p . iš š u k u o ja ) , po
valiai šnek., a vėžio žingsniū (greičiū) šnek.


palengvas

palengvas 4 —»lėtas
palengvėlė prv. —» palengva
palenkti -» patraukti 2
p a l ė p ė i (vieta po stogu ant lubų: P a lė p ė je
d ž iū s ta a p y n ia i ) - pastogė (P. p r ik im š ta š ie ­
n o ) , kriautė tarm. (S e n u s d r a b u ž iu s m e s k a n t
k r ia u tė s ), pažiobė tarm. (P r o p a ž i o b ę įlįs ta s
k a tin a s )

paliaukis i —» gurklys 2
paliauti -» liautis
p a l y d a 3b(žymaus asmens palydovai: P r e ­
z id e n to , g e n e r o lo p . ) - svita (A tv y k o m in is t­
ra s s u s a v o s v ita ) , kortežas (garbės palyda),
asista
palydas 2 -» 1 palydovas
palydėti -» netekti
1 p a l y d o v a s 2 (dangauskūnas,skriejan­
tis aplink planetą: M ė n u lis - Ž e m ė s p . ) - sa­
telitas
2 p a l y d o v a s , -ė 2 (ką nors lydintis asmuo:
G r įž o vien a s, b e p a ly d o v ų ) - palydas ( K a r a ­
lia u s p a l y d a i ) , lydėtojas, lydovas tarm. (Jis
d a u g ly d o v ų tu r ė jo )

p a 1i e g ė 1 i s, -ė i (ligotas, paliegęs žmogus:
K ū n o ir d v a s io s p . ) - baigena menk. (T a b.
j a u a r ti g a lo ) , nusibaigėlis menk., susibaigėlis menk., nuobaiga menk., gyvėsis menk. (K ie k
n a u d o s iš to g y v ė s io ) , mirėsis menk., geiba
menk. ( K a d n e v a lg a i, u ž ta t to k s g .) , gelbena
menk., gybena menk., nugeibėlis menk., nugufbėlis menk., nukeipėlis menk., nupiepėlis
menk., nuparpėlis menk., nŪOgyba menk., nŪOparpa menk., nupėžėlis menk., nupeipėlis
menk., pakiėbėlis menk., liegena tarm., menk. —
Plg. d ž i ū s n a

paliegęs (-usi) -» ligotas
pabėgis i -» liga
paliepa 3b-» landuonis
paliepimas 2 —» įsakymas
paliepti -» įsakyti
palietė 2 —» lietus a)
p a l y g i n i m a s i (sugretinimas ko nors ly­
ginimui: D v ie jų sk irtin g ų d a ly k ų , s ą v o k ų p . )

palukuriuoti

- sulyginimas

sugretinimas
paralelė ( G a m t o s ir ž m o ­
g a u s g y v e n im o p . ) , paralelizmas spec.
( N e v y k ę s s .) ,

(D v ie jų ž o d ž i ų s .) ,

p a l y g i n t i (greta sudėti, sustatyti lygini­
mui: P. d u d y d ž iu s ) - sulyginti (D u s u n k ia i
s u ly g in a m i d a ly k a i)-,

sugretinti

(S. d u s k ir ­

tin g u s d a ik tu s )

p a l i k i m a s 2 (paliktas kam turtas:

T ėvo

palaikai (Jie p a s id a lijo š e im o s p a la ik u s ) ,
dalis (Jo d id e lė d . ) ; || palikinys (atskiras pa­
likimo daiktas); paveldas (paveldėtas tur­
tas), veldinys, veldėmė psn., tėvonystė psn.
palikinys 34b-» palikimas ||
p a l i k t i 1. (pasitraukti iš kur: P. s a v o g im ti­
nę, n a m u s ) - pamesti (P. s a v o d r a u g u s ), mesti (Š ia n d ie n ves, r y to j m e s ) , nusigręžti prk.
( L a im ė n u sig rę žė n u o m ū s ų ) , apleisti šnek.
(N e a p le is k k e lio d ė l ta k e lio flk.), a nugarą at­
sukti šnek. 2. -» pralenkti
p a l i k u o n i s , -ė 2 (kas kilęs iš senesnės gi­
minės: K u r š ių p . ) - ainis knyg., poet. ( D id v y ­
rių v a r d u s m in ė s m ū s ų a in ia i) , descedentas
knyg., papėdininkas psn. ( S e n o s io s g im in ė s
p .) . - Plg. į p ė d i n i s
palinkimas 2 -» polinkis 1
palinkti -» pakrypti
paliova 3b-» pertrauka
p .)-

v

p a l i p a 3b (lentelė pasistoti, lipant į veži­
mą: A u k š ta p . - s u n k u įlip ti) - pakoja, pa­

mina
paliūokomis prv. —» šuoliais
paliūtis (-ies) m. i - » lietus a)
palopąs 2 —» lopas
palša i -» karšis
palšas 3 -> pilkas 1
palšis, -ė i 1. -> arklys e); kumelė č). 2. ->
jautis ||; karvė ||
palšmargis, -ė 2 -»jautis ||; karvė ||
palšokas, -ė 2 -» arklys e); kumelė č)
paltas i —» apsiaustas
palugnūs 4 -» klusnus
palūkėti -» palaukti
palukuriuoti -» palaukti

315


palundai

pamiegoti

palundai dgs. 1 —» lubos ||
palvas 4 —» pilkas 1
palvis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
p a m a i n a 3b(žmonės, kurie pakeičia kitus:
A t ė j o n a u ja d a r b in in k ų p . ) -

pakaita

(N a k ­

tin ė p . )

pam ainais prv. —» pakaitomis
pam ainas 3b—>pakaitas
pamainyti —» pavaduoti
pamainom is prv. —» pakaitomis
p a m a i v a b. i (kas maivosi, nerimtas žmo­
gus: P n e i šia ip , n e i ta ip ren giasi, k ra ip o si,
č ia u p o s i ) - maiva (M a iv o s i k a ip k o k s m .) ,
pam anga (R e n g ia s i k a ip p . ) , pakraipa (Š i­
to k ių p a k r a ip ų d a u g p r iv is o ) , patam pa (T o k s
p a ta m p a - n e ž in o k a ip elgtis) , vaipūnas, čiauma tarm. ( Č ia u p o s i k a ip č .) , m aidara tarm.,
skvaukė tarm.
p a m a l d ū s 4 (linkęs melstis: P. s e n e lis ) maldingas ir maldūs, dievotas, dievobai­

mingas, religingas
pamanga b. i —» pamaiva
p a m a t a s 3bl . (apatinė pastato dalis: K o ­
k ia tr o b a , to k s ir p . ) - pagrindas ( S ta tin io
p . tu ri b ū ti tv ir ta s ) , pamūra šnek., fundamen­
tas psn. 2. (logikoje - sprendimo dalykas) subjektas. 3. —» pagrindas 1 .4 .—» priežas­
tis

pamatinė 2 —» rupūžė
pamatingas l —» pagrįstas
pamatinis 2 —» pagrindinis
p a m a t y t i 1. (akimis pagauti: P a m a č ia u
m e rg elę, k e le liu e in a n č ią ) - išvysti (Išv y d a u
n e re g ė tą s v e č ią ) , paregėti ( D a u g d a ik tų a p ­
lin k s a v e p a r e g ė ja u ) , pastebėti (sekant pa­
matyti: P. p r ie š o lė k tu v ą ) , pasergėti tarm., pamotėti tarm. (prabėgomis pastebėti: M a rti p a m o tė jo , k a s p e r u o š v ė ); || nužvelgti ( N u ž v e l­
g ia u , k u r b ė g ly s p a s p r u k o ) , nužiūrėti, nu­
žleibti šnek. (N e n u ž le ib iu r a id ž ių ). 2. —> pa­
tirti 1

pamatuotas l —» pagrįstas
pamatuoti —>pagrįsti

316

pamautas 2 —» apynasris
pamazgomis laistyti —» apkalbėti
p a m a z g o s dgs. 3b (vanduo, kuriuo kas bu­
vo plaunama, mazgojama: I š p ilk p a m a z g a s
la u k ) - paplavos ( A tid u o k p a p l a v a s k i a u ­
lė m s ) , samplovos (B o b o s b a rėsi, s a m p lo v a s
v ie n a a n t k ito s p y lė ) , nuoplovos, išpylos, nuov
liejos tarm., sąmazgos tarm. (Š u o s ą m a z g a s iš ­
la k ė )

pamažėle prv. —>palengva
pamažinti —» sumažinti 1
pamažiukais, pamažu prv. —» palengva
pamėčioti —» mėgdžioti
pamede 3b —» pamiškė
pamėgdžioti —>mėgdžioti
pamėgti —» patikti
pamėklė 3b —» šmėkla
pamėnai dgs. 2 —» pašvaistė
pamenąs 2 1. —>šmėkla. 2. —» stebuklas
p a m e r g ė 3b (vestuvėse - jaunųjų palydo­
vė: B u v a u p a m e r g ė s e ) - pomergė, pojaunė,
porininkė
p a m e s t i 1. (prarasti kur kokį daiktą: P a ­
m e č ia u ra k tu s, p in ig u s ) - prapuldyti (N e p r a ­
p u ld y k p e i lio ) , pragaišinti ( P ie m u o j a u č i u s
p r a g a iš in o ) , pražudyti (P r a ž u d ž ia u p ir š tin e s ),
užmesti; || nudėti (padėjus neberasti: N e ž i ­
n a u , k u r n u d ė ja u ž ir k le s ), nukišti šnek. ( N u ­
k iš o p in ig u s, ir p a t s n e b e r a n d a ), nujodyti šnek.
(P a s id ė k k o k į įra n k į, ir n u jo d y s v a ik a i) , nu­
joti šnek. 2. —>palikti 1
pamestinis, -ė 2 —» pamestinukas
p a m e s t i n u k a s , -ė 2 (tėvų pamestas, pa­
liktas vaikas: J is s a v o tė v ų n e ž in o - p ., u ž a u ­
g in ta s v a ik ų n a m u o s e ) - ir pamestinis, rastinūkas (rastas pamestas vaikas) ir atrastinis, radvilą tarm. ir radviliūkas tarm.
pamėšlūoti —» patręšti
pamėtė 1 -» podagra
pamėtėti —» mestelėti
pamėtoti —» mėgdžioti
pamėžti —» patręšti
p a m i e g o t i (kurį laiką miegoti: V a la n d ė -


pamygti

lę pamiegok) - numigti (Truputį numigau),
nusnūsti (Perpopietę nusnūdau)
pamygti —» paspausti
pamylėti —» pamilti
pamilimas 2 —» meilė
p a m i l t i (imti mylėti: P. moterį) - pamylėti
(Vienąpamylėjau, su kita kalbėjau), įsimylėti
(Ji įsimylėjo jauną vaikiną), įsižiūrėti šnek. (Jis
mane įsižiūrėjęs), įsistebėti šnek., įsispoksoti
menk. (Ko tu į ją taip įsispoksojai/), įsistebei­
lyti menk., įsispitrėti tarm., menk., įsiveizėti tarm.,
a galvą pamesti šnek., iki ausų įklimpti šnek.
p a m i n a 3b 1. (kokio nors prietaiso dalis,
minama kojomis: Dviračio p .) - pakoja (Ra­
telio p.), papėdė, pedalas. 2. —» palipa
paminėti —» atšvęsti
p a m i n k l a s 2 (statinys kieno garbei: P. kri-

tusiems kovoje dėl laisvės) - monumentas
(didingas paminklas); || antkapis (pamin­
klas ant kapo); mauzoliejus (monumenta­
lus antkapis)
1 paminti
atminti 1
2 paminti —» paniekinti
pamirkalas 34b—>padažas
pamirkti —» paslaptį
p a m i r š t i (nustoti atminti: Pamiršau jo

pavardę) - užmiršti (Savo skriaudų neužmir­
šim), primiršti (šiek tiek pamiršti), neatmin­
ti, a per pakūušį išeiti šnek.
pamišėlis, -ė i —» beprotis
p a m i š k ė 3b(vieta prie miško: Kaip pamiš­
kėje šaukia, taip miške atsiliepia fik.) - ir pa­
miškys, pagirys (Nuo šermukšnėlių pagiružiai raudoni), pamedė tarm.
pamišti —» išprotėti
p a m o k y t i (nurodyti, ką daryti: Pamokyk
ją, kaip kalbėti) - patarti (Patark man, ką
rinktis), nurodyti (Nurodžiau uždavinio
sprendimą), apšviesti šnek. (Tėvas apšvietė sū­
nų, pamokė, ką daryti)
pamokslinę i —» sakykla
p a m o t ė l (tėvo žmona, bet ne motina: P.
mylėjo vyro vaikus) - pavada psn.

pančiai

pamotėti —» pamatyti 1
pampa i —» gumbas 1
pamparioti —» bambėti
pampėklis 2 —» bambalius
pampinti —» mušti 1
pampla b. i —» storulis ||
pamplinėti —» vaikščioti a)
pamplinti —» eiti 11)
pamplys -ė 4 1. —» storulis ||. 2. —>vaikas ||
pampsoti —» gulėti ||
pampti 1. —» storėti 1. 2. —» brinkti 1. 3. —> 1
tinti. 4. gerti b). 5. ėsti 1 a)
pamūginti —» paraginti
pamūra 3b—» pamatas 1
pamūrdyti —» nuskandinti ||
pamūrys 3b—» šlapumą
pamūrti —» pašlapti
pamušti 1. —» pakalti. 2. —» atimti. 3. —» pa­
skersti
pana 4 1. —>■aukštys. 2. —» mergina ||
panagūs 4 —» patogus 1
p a n a i k i n t i (padaryti, kad išnyktų: B a u ­
d ž ia v a b u v o p a n a ik in t a ) - likviduoti (R e ik ia
l. a ts ilik im ą ), pašalinti (P. kliūtis)', || anuliuo­
ti (paskelbti negalioj antį: A įs a k y m ą ) , at­
šaukti (paskelbtą panaikinti)
panaktinis, -ė 2 -> sargas ||
panara 3b—» paraišalas
panardinti —» nuskandinti ||
panarinti 1. —» nuskandinti j|. 2. —>nuleisti
panaršas 3b—>ikrai
panaša 3b—» analogija
panašybė l —» analogija
p a n a š ū s 4 1. (turintis tų pačių ypatybių:
V a ik a s p . į tė v ą ) - analogiškas, pavėdūs tarm.
(S e s u o į se se rį la b a i p a v ė d i ) , paveidūs tarm.,
a kaip iš akies luptas (plėštas, trauktas)
šnek., trupinius (pėdas) surinkęs (apie žmo­
gų) šnek., lašas į lašą, kaip du vandens la­
šai. 2.
1 geras
p a n č i a i dgs. l 1. (geležis kam sukaustyti:
N u s ik a ltė liu i u ž d ė jo a n t r a n k ų p a n č i u s ) -

grandinės (N e la isv ė s g.), geležiniai (N u s ik a l-

317


paperas

pančiuoti

lėlį sukaustė geležiniais), apkaustai (Nuėmė
nuo kojų apkaustus), saitai (Nei saitai, nei
pančiai negalėjo kliudyti Jonui). 2. —>prie­
spauda
pančiūoti —>mušti 1 a)
panegirika i —>pagyrimas
panerklas 2 -» paraišalas
panerti —>nuleisti
p a n ė š ė t i (būti panašiam: Jipanėšėjo ¡mo­
tiną) - pavedėti tarm. (Šitas žmogus vos bepavėdi į žmogų)
panešiotas l —» palaikis ||
panešti —»ištverti
p a n i e k i n t i (laikyti nieku, nevertinti: Vi­
sų paniekintas žmogus) - pažeminti (Paže­
minai tu jį kitų akyse), paminti prk. (Nepa­
mink savo pareigų), paniekti tarm. (Nepanie­
kei mūsų duonelės)
panika i -» baimė 1 ||
panirti —>pasinerti 1
paniukinti, paniūkti —>paraginti
paniūra b. 1 —>paniurėlis
paniurakis, -ė l —» nuleistakis
p a n i ii r ė 1i s, -ė i (paniuręs, nekalbus žmo­
gus: Tas p. sėdi vienas, su nieku nekalba) nusiminėlis (N. vaikšto, nosįpakabinęs) , niūronas šnek. (Pas anytėlę, pas niūronėlę ašaružėmsprausiausi), niūra šnek. (Ko tu toks n tvylai, nosį nuleidęs) ir paniūra šnek., apsiblaūsėlis, apsmurgėlis šnek. (Nė vieno iš jų
nebuvo linksmo, visi apsmurgėliai), nunertagalvis šnek., nunirgalvis šnek., nusmurgė­
lis šnek., surūgėlis šnek. (S. žentas), rūgšna
šnek., rūgšnys šnek., užrūgtakis tarm., Taukš­
lys šnek., murksna tarm., niaura tarm. (Tokio
niauros nepamatysi besijuokiančio), nyra
tarm. (Su nyra nepasikalbėsi - tyli ir tyli),
niurksa tarm., šniūras tarm., tvyla tarm.
paniuręs (-usi) - » liūdnas 1
p a n i ū r o m i s prv. (panėrus, nuleidus akis:
Žiūri p .) - padilbomis (Jis buvo piktas iržvalgės p.), iš paniūrų (Žiūri iš paniūrų kaip vil­
kas), iš padilbų
v

318

paniurti —>nuliūsti
pankšlioti, pankuoti —>valgyti b)
panokti —>pavyti 1
panorama 2 —>vaizdas
p a n 6 r t i (imti norėti: Panorau valgyti) - ir
panorėti (Ko panorėsi, tą gausi), įsinorėti
(Vaikas įsinorėjo mokytis), užsinorėti (Užsi­
norėjau miego), įsigelsti (labai panorti), už­
sigeisti, panūsti (Mato, kad kiti valgo, irjis
panūdo), pasinogėti tarm. (Pasinogėjo ranke­
lėmis pamojuoti), a ant seilės užeiti šnek., uo­
degą padllgti šnek.
pantaroti 1. —>valgyti b). 2. —» painioti
pantas 2 —>šalinė
pantinė l —» gyvatė
pantoti -» valgyti b)
panūovolis l —>antežis
panūsti 1. —>panorti. 2. —>pasiilgti
papaikėlis, -ė 1 —>beprotis
papalkti - » išprotėti
papaikusiai prv. —>labai
p a p a s a k o t i (išdėstytižinias:Papasakok
savo įspūdžius) - išpasakoti (viską papasa­
koti: Jis išpasakojo visas paslaptis), nupasa­
koti (Gražiai nupasakojo visas naujienas),
apsakyti (Kas apsakys karo baisybes!), išsa­
kyti (viską pasakyti: Noriu i. viską, kas sle­
gia širdį), nusakyti (Nusakė, ką matė ir gir­
dėjo), pasekti (pasaką: Pasek man gražią pa­
saką), pabelsti prk. (Pabeldžiau jam visą tie­
są), iškloti prk. (Išklojo viską, ką žinojo), iš­
lieti prk. (Išliejau jam visus vargus), išporin­
ti, paporinti - Plg. k a l b ė t i b)
papauška 1 —>papliauška
papauškas 3b—>spuogas
papautas 3b—>nuospauda
papėdė l 1. -> pamina 1. 2. —>pjedestalas. 3.
pakalnė
papedininkas, -ė 1 1. —>palikuonis. 2. —»įpė­
dinis
papėdžių! prv. —> 2 paskui
papėntis l 1. -» kriaukšlys. 2. gaubtinė
p a p e r a s 3b(užperėtas, neskilęs kiaušinis:


papėžėlis

papuošalas

K ia u š in is p e r ė ta s ir n e u ž p e r ė ta s b u s p . ) -

ūž-

peras, kliūkis tarm. ir kliunkis tarm.
papėžėlis, -ė l —>pasišiaušėlis
papėžti —» pasišiaušti
papykdyti -> įpykdyti ||
papykėlis, -ė i -» įpykėlis ||
papykinti —» įpykdyti
papykis i —>pyktis
papykti
įpykti ||
papildomasis (-oji) —» pridedamasis
papirkas 3b —>kyšis
papyšketi —» šauti 1
papjautgerklis i —» skerssnukis
papjauti -» paskersti
papjova 3b 1. —» mėsa ||. 2. —>vargas
papjūtis (-ies) m. 3b —» vargas
paplaiša i —» skeveldra
paplaka b. l —» pasileidėlė
paplakti —» paaštrinti ||
paplampa i —» klumbė
p a p 1 a s t a prv. (sparnais plasnojant, lapsint:
G a id y s b ė g a p . ) - ir paplastais, paplastomis
( V iš to s le k ia p . n u o v a n a g o ) , paplavomis
(P e m p ė , n u o v a ik ų v e s d a m a , le k ia p . ) , pa­
sklidomis, paskraidomis (V ie v e rsia ip . la k stė
p o p i e v ą ) , palakais ir palakomis
paplastais, paplastomis, paplavomis prv. —»
paplasta

paplavos dgs. 3b—» pamazgos
paplavūnas, -ė 2 valkata
paplėštnosis, -ė 2 —» didžiuoklis
paplevėkas 2 valkata
p a p l i a u š k a i (prie botago galo virvelė
pliauškinti:

G era p . p lia u k š i k a ip iš š a u tu v o )

- papauška

(G e ra p ., g e ra i p y š k a ) ,

( B e p lia u š k in a n t ir p . a ts k a r o ) ,

patauška
papliūrška

tarm., pasmaga tarm. (P ritik o k a ip šu n iu i p . flk.)

paplisti pasklisti
papliūpa 3b—» salvė
papliūrška l —» papliauška
paplotainis 2 —» paplotis
p a p l o t i s l (plonas kepaliukas: P y r a g o p . )

- paplotainis (A r a b ų

plonis ( S k u b ia i
p r ik e p k p lo n ių ir d u o k s v e č i a m s ) , kepis ( D a ­
v ė u ž s ik ą s i k ėp ių , a rb a p lo n ių k v ie tin ių ), pluncis tarm. ( K o l iš k e p s d u o n ą , re ik s ilg a i la u k ti,
m a p a p lo ta in ių p a v id a lo ),

iš k e p k m u m s p lu n c į)

papluda b. l —» keiksmininkas
p a p l ū d i m y s 34b(patogus maudytis smė­
lio krantas: J ū ro s p . ) - pliažas
paplūstais prv. —» galvotrūkčiais
papluva 3b—» potvynis
papnoti -» rūkyti 2
paporinti —» papasakoti
papoška b. l —> plepys
p a p r a s t a s 3b (niekuo neišsiskiriantis: P.
ž m o g u s , d r a b u žis, d a r b a s ) - įprastas (Į. d a r ­
b a s ) , priprastas (P rip ra sta tv a r k a ) , kasdie­
niškas ( K d a rb a s, g y v e n im a s ) , šiokiadienis,
eilinis (E . ž m o g e lis ) , pilkas prk. (P ilk a m i ­
n ia ), elementarus, primityvus. - Plg. b a n a 1u s

paprastėti —» pablogėti
paprasti —>įprasti
paprastuolis, -ė 2 —» prastuolis
paprašyti —» pakviesti
papratimas 2 —>įprotis
papratinti —>įpratinti
paprikas 3b—» kyšis
p a p r o t y s 3b (įprastas, nusistovėjęs gyve­
nimo, elgesio būdas: K ie k v ie n a
v o p a p r o č iu s )

- tradicija

ta u ta tu ri s a ­

( L ie tu v ių lia u d ie s

i-)
papsėti 1. —» lašėti. 2. —>rūkyti 2
papuošalas 34b(kuo kas puošiama, gražinama:
K a lė d ų e g lu tė s p a p u o š a l a i ) - papuošimas
( R o ž ių k e lm a s - m ū s ų s o d e lio p . ) , puošalas
(I e š k o jo n u s ip ir k ti ž a is lų ir p u o š a lų m e r g a i­

puošmena ( S tilia u s p .) , puošmuo (R ū ­
m ų p u o š m e n y s v a r v a a u k su , s id a b r u ) , puošinys ret. (T o k ie p u o š im a i j a i la b a i d e r ė jo ) ,
ornamentas, pagražinimas, gražinys ( N u o
te n a i g a b e n o s a u g ra žin iu s ir s k a n in iu s ) , graž­
mena ( D u r y s p a p u o š to s h e rb u ir d a u g y b e ra iž y tų g r a ž m e n ų ) , gražumynas ( Ž m o n ė s g a lė tė m s ) ,

v

k r a š tu o s e d u o n a k e p a ­

319


papuošimas

pareiga

dabinys ret.
(M e ta s a v o d a b in tu s p o m in io s k o jų ) , pašvitas tarm. ( A u k s o p a š v ita i) ir pašvaitalas tarm.,
pažibas tarm. ( Ž ib a ž ė r i p a ž ib ė l ia i a n t j o s i o s
g a lv e lė s ) , pagražas tarm. (Jos p a g r a ž a i b u v o
g in ta r ų k a r o lia i ), pagražėnė tarm., puikalas
tarm.
papuošimas 2 -» papuošalas
papurėlis, -ė i, papurgalvis, -ė 2 —>pasišiautų a p s ie iti ir b e š itų g r a ž u m y n ų ) ,

šėlis

papurška b. i -» karštuolis
papurti —>pasišiaušti
papustas 3b—>galąstuvas

pūkštelėti mom., dvelktelėti mom.

papustai —>paaštrinti
papūstžandis, -ė 2 —>didžiuoklis
papūta i —» pagairė
papūteti —>papūsti
papūtžandis, -ė 2 —>didžiuoklis
papužas 3b1. —>gumulas. 2. —>ryšulys
p a r a d a s 2 (iškilmingas žygiavimas, pasi­
rodymas: K a r iu o m e n ė s , sp o rtin in k ų p . ) - ap­
žiūra (K o v in ių jė g ų a . ) . - Plg. e i t y n ė s
paragauti -» patirti 1
parage 3b-» smilkinys
p a r a g i n t i (kiek raginti, skatinti:

J is p a ­

- paskatinti (P a s k a tin k
g e r ia u d ir b ti) , paakstinti (N ė ra k a s p a a k s t i n a, ir n e iš m o k s ta ) , paakinti ( K a ip a a k in i, ta i
š į tą p a d a r o ) , parūpinti šnek. (D ir b a u d a r b e lį
n e p a r ū p in a m a ) , pabrazdinti šnek. (P a b r a z ­
d in k a r k liu s b o ta g u ) , pabakštinti šnek., pakibirkš tinti šnek., paskraidinti šnek., pakūtrinti tarm., pamūginti tarm. (arklius), paniu­
kinti tarm., paniūkti tarm., paskvirbinti tarm.
p a r a g r a f a s 2 (teksto skyrelis) - skirsnis,
perskyrimas
p a r a i š a l a s 34b (virvelė botagui, spragi­
lui parišti) - ir parišalas, panerklas ( B o ta ­
r a g in o v is u s į d a r b ą )

320

panara, prienaras, priner-

klas, pasina tarm.
paraityti, paraitoti —>atraityti
paraižai dgs. 3b-» saulėgrąža 1
paralelė 2 1. -> lygiagretė. 2. -» palyginimas
paralėliškas i —» lygiagretis
paralelizmas i —>palyginimas
paralelūs 4 —>lygiagretis
p a r a l y ž i u s 2 (kūno dalių nevaldymas:
P a ra ly žia u s s u tr a u k ta s ž m o g u s ) - stabas šnek.
(Jį iš tik o s .)

p a p u s t i (kiek pūsti: P a p ū tė š v e ln u s v ė je ­
lis) - padvelkti (silpnai), padumti (smarkiai),
patvoksti (smarkiai) ir padvogzti tarm., papūteti (nedaug); pūstelėti mom. (S ta ig a p ū s ­
te lė jo v ė ja s ),

g o p . n u tr ū k o ),

parama 3b-» pagalba
paramstis 2 —>ramstis 1
parankinis, -ė 2 —>padėjėjas
parankūs 4 —>patogus 1
parauga i —>klampynas
parazitas, -ė 2 —>dykaduonis
parazitizmas 2 —>dykaduoniavimas
parazituoti -» dykaduoniauti
parblokšti —>parversti
parceliuoti —>skirstyti 2
parda 4 —>varžytynės
pardavykla 2 —» parduotuvė
pardavinėti —>prekiauti
pardrebti -» parversti
p a r d u o t i (atiduoti už pinigus: P ig ia i p a r ­
d u o d a m i m a is to p r o d u k t a i )

- realizuoti spec.

išleisti šnek. (N e iš le is k v is o m e ­
d a u s, ir sa u p a s ilik ) , iškišti šnek. (sunkiai par­
duoti: T o k iu s o b u o liu s s u n k u L ), įkišti šnek.
(Į k iš o m a n p r a s tą p r e k ę ) , įbrūkti šnek. (Į b r u ­
(R . p r e k e s ) ,

k o č ig o n a s m a n ž a b a lą a r k lį)

p a r d u o t u v ė 2 (pardavimoįmonė:M a is ­
to, ū k in ių p r e k ių p . ) - ir pardavykla ret., krau­
tuvė (K r a u tu v ė s d u r y s v is ie m s a t i d a r y t o s ) ,
sankrova knyg. (didelė parduotuvė)
paregėti —>pamatyti 1
p a r e i g a 3b(reikiamas atlikti darbas, susi­
jęs su tarnyba: A t l i k o m s ą ž in in g a i s a v o p a ­
r e ig a s) - priedermė (kas pridera atlikti pa­
gal sąžinę, moralę: R ū p in tis g im tą ja k a lb a visų p ilie č ių p . ), prievolė (kas privaloma at­
likti pagal įstatymus: K a r in ė p . ) , įsipareigo-


pareigingas

paruduoti

jimas (savo noru prisiimtas atlikti darbas:
A t l i k įs ip a r e ig o jim u s v a ls ty b e i)

pareigingas l, pareigūs 4 -» stropus
pareikšti -» paskelbti
pareiti 1. priklausyti 2.2. tikti. 3. -» tilp­
ti
p a r e m t i 1. (pridėti a tr a m ą : P a r e m k š ly ja n ­
čių s ie n ą )

- paspirti

( T v o r a p a s p ir ta b a s liu ) ,

atremti (A tr e m k stu lp ą , k a d n e v ir s tų ) , atspir­
tį (D u r y s a ts p ir to s p a g a liu ) , atšliėti. 2. —» pa­
grįsti. 3. -> padėti ||. 4. -> palaikyti
parengiamasis (-oji) —> parengtinis
p a r e n g t i (padaryti tinkamą, gatavą: M o ­

- paruošti (P a ­
r u o š k valgį, v a k a r ie n ę ), pataisyti ( M o t i n a p a ­
ta is ė p i e t u s ) , patiekti ( S k a n ia ip a t ie k to s v a i­
k in y s j a u p a r e n g ė p a m o k a s )

šės)

p a r e n g t i n i s 2 (iš anksto atliekamas: P.
ta r d y m a s , ty r im a s ) - parengiamasis (P a r e n ­
g ia m ie ji k u r s a i) , paruošiamasis (P. d a r b a s ) ,
išankstinis, preliminarinis (P r e lim in a r in ė
s u ta r tis ) ir preliminarūs spec.
p a rėžti -> paskersti
parfūmai dgs. 2 —» kvepalai
pargriauti —> parversti
pargriūti -» parvirsti 1
parikiūoti - » įsakyti ||
paristi —> parversti
parykšti -» išaiškėti
parišalas 34b-> paraišalas
paryškėti —> išaiškėti
paryškinti -» išaiškinti
paritas 3b-» padėklas
paritetas 2 —> lygybė
parytys 3b-» apyaušris
parkakti, parkeliauti, parkilti, parklysti -»
parvykti

parkliūti parvykti
parkristi 1. -» parvirsti 1 .2 .-» atsigulti
parlėkti —» parskristi
parmesti, parminti, parmūšti —» parversti
parodijuoti -» pajuokti ||
parodingas i -» gražus

parodyti -» atskleisti 1
parolis 2 -» slaptažodis
parpalius, -ė 2 —» knarklys
parpelis l -» kukulis
parplasnoti -» parskristi
1 parplys 4 —» kurklys
2 parplys, -ė 4 -» knarklys
1 parpti (-ia, -ė) 1. -» knarkti 1.2.-» kvarkti.
3. -» tarkšti 1. 4. -» važiuoti ||
2 parpti (-sta, -o) —» brinkti 1
parpulys 3b-» karkalas
parpulti -» parvirsti 1
parpūoti —» karkuoti
parristi —» parversti
parsibaldyti, parsibėlsti —» parvykti ||
parsibraižyti —» parvykti ||
parsidavėlis, -ė i —» išdavikas
parsigauti, parsigrusti, parsikapstyti —» par­
vykti ||
parsikasti —» parvykti ||
parsiklausti —» parvykti
parsikrapštyti -» parvykti ||
parsirasti —» parvykti
parsitrenkti —» parvykti ||
parsklęsti, parskrieti -» parskristi
p a r s k r i s t i (skrendantsugrįžti:P a v a s a r į
p a r s k r e n d a p e m p ė s ) - parlėkti ( G a n d r a s s u
k ita is k a im y n a is p a r lė k ė lin k s m a s ), parskrieti
(Jau ir g e rv ė s p a r s k r ie jo i š š iltų k r a š tų ) , par­
sklęsti (nemosuojant sparnų), parplasnoti
(apie didelius paukščius), parvasnoti tarm.
parsmogti, parstūmti -» parversti
p a r š a s 2 1. (kiaulių jauniklis: K ia u lė a ts i­
v e d ė d v y lik a p a r š ų ) - kiaulėnas tarm., meičiūkas tarm., micas vaik., mickus vaik., kukąs
vaik., kūkutis vaik. ( G r a ž u s ta s ta v o k .) , čiukūtis vaik.; || prielaidas (paaugęs paršas, pra­
dedamas penėti), prielaidinis. 2. -» kuilys
paršiūotis —» vaikuotis ||
partėkšti, partrenkti -» parversti
partrinkėti -» parvykti ||
p a r u d u o t i (pasidaryti rudam: L a p a i r u ­
d e n į p a r u d u o ja ir n u k r in ta ) - parūsti (V ei-

321


parūgos

pasaulėžiūra

rūstelėti mom. (ne­

tarm. ( N u v e s k a r k lį į k a lv ę ir p a s e g in k n a u jo ­

daug)
parūgos dgs. l -» išrūgos
paruošiamasis (-oji) -» parengtinis
paruošti —» parengti
p a r ū p i n t i 1. (rūpintis gauti, suteikti: P a ­
r ū p in k m o k y k la i k n y g ų ) - patiekti (P a tie k ė
d a r ž o v ų , v a is ių ), pristatyti (F a b r ik u ip r is ta tė
re ik a lin g ų ž a l i a v ų ) , pramanyti šnek. ( A š ju m s
d a r b o p r a m a n y s iu ) . 2. —
» paraginti
parūsti -» paruduoti
parvasnod -» parskristi
parvėlti -» parversti
parversti (jėga priversti atsigulti: £ v a r ž o v ą
a n t ž e m ė s ) - pargriauti (Jo n e p a r g r ia u s i la b a i s tip r u s ), parblokšti, parmesti, parristi, parstūmti, partrenkti (smarkiai), parmūšti (V ie n u s m ū g iu j į p a r m u š ė a n t ž e m ė s ) ,
parsmogti, partėkšti šnek., parminti šnek.,
parvėlti šnek., paristi, paveld šnek., pagožd

pakala tarm.
pasagalas 3'lb—>•sijonas ||
p a s a i t a s 3b (metalinis ar virvinis kibiro
lankelis nešti: V a rin iai k ib irė lia i, š ilk in ia i p a ­
s a itė lia i) - saitas (B e n e š a n t k ib ir o s. n u tr ū ­
k o ) , sailas tarm., paseilas tarm.
pasak pri. -» anot
p a s a k a 11. (pasakojamas fantastinis kūri­
nys: L ia u d ie s p . P a s e k m u m s g r a žią p a s a k ą )
- poringė tarm. ( S e n is p a p o r in a g r a žių p o r i n ­
g ių ) , pora tarm. (V is o k ių p o r ų p r ip o r in a , n o rs
p l y š k ju o k a i s ). 2. —
» netiesa
pasakymas i -» posakis
p a s a k i n ė t i (tyliai sakyti, primenant ką:

d a s n u o s a u lė s p a r u d ę s ) ,

šnek.

p a r v y k t i (vykstant sugrįžti: P a r v y k a u n a ­
m o ) - parkakti (Jis iš to li p a r k a k o ) , parkild
(P a rk ilo iš s v e tim ų k ra štų ), parkeliauti (iš ke­
lionės), parsirasti ( V ė la ip a r s ir a d o m n a m o ) ,
parkliud, parsigauti ( K o l p a r s ig a v o m , ir s u ­
te m o ) , parklysti (klaidžiojant), parsiklausd (klausinėjant kelio); || sunkiu keliu: parsikasd, parsikapstyd šnek., parsikrapštyd
šnek.; su triukšmu: parsibėlsd šnek., parsibaldyti šnek., parsibraižyd šnek., parsigrūsd
šnek., parsitrenkti šnek., partrinked šnek.
parvirsti 1. (netekti stovimos padėties: Jis p a r ­
virto a n t le d o ) - išvirsti ( I .a u k š tie ln in k a m ) ,
išgriūti, parkristi (P a rk rito a n t ž e m ė s ) , par­
griūti (P. a n t ta k o ) , parpulti, išsitiesti (Išsi­
tie s ė k a ip ilg a s
|| virtinkštelėd mom., virs­
telėti mom., kebekštelėd mom., šnek., brinktelėd mom., šnek., л kiškį pagauti šnek. 2. —» at­
sigulti
pas pri. - » pagal
p a s a g a 3b (geležis arkliui kaustyti: A r k ly s
p a m e t ė v ie n ą p a s a g ą ) - ir pasagas, ledžinga
) ;

322

m is le d ž in g o m is ) ,

M o k in ia m s d r a u d ž ia m a p e r p a m o k a s p . ) -

sekčiod ret., sufleruoti (S. s c e n o je a r tis ta m s )
pasakingas i —» pasakiškas 1
pasakiškai prv. - » labai
p a s a k i š k a s 11.(vaizduotėssukurtas,ne­
paprastas: P. g reitis, g r o ž is ) - pasakingas stp.
(P. k r a š ta s ), fantastiškas, mitinis ( M itin ė p a ­
b a is a ) , legendiškas (L . ž y g d a r b is ), fejeriškas
knyg. 2. -» neįtikimas
pasakoti -» kalbėti b)
1 pasala 3b1. -» klasta. 2. b. -» klastininkas
2 pasala prv. —» pasalomis
pasalingas i —» klastingas
pasalkanda b. 21. -> šuo ||. 2. -> klastininkas 1
p a s a l o m i s prv. (slapta slenkant, tykojant:
P. e in a ) - ir pasala, patylomis (Š u o p u o la
p . ) , iš pasalų ( I š p a s a l ų k a i š o k s a n t m a n ę s
v ilk a s ! ), iš patykiiį ( I š p a t y k i ų p r i p u o l ę s š u o
p e r p lė š ė k e ln e s)

pasalūnas, -ė 2, pasaluonis (-iės) v. 34b—>klas­
tininkas 1
pasalūs 4 -» klastingas
pasarga 3b—» liga
pasaugūs 4 —» atsaigus
p a s a u l ė ž i ū r a i (pažiūrų į pasaulį, į gy­
venimą visuma: M o k s lin ė p . ) - pasaulėžval­
ga ret., pažiūros (S e n ų p a ž iū r ų ž m o g u s ) , įsi­
tikinimai (T v ir ti d o r o v in ia i į .) , ideologija


pasigėrėti

pasaulėžvalga

pasaulėžvalga i —»• pasaulėžiūra
p a s a u l i s i 1. (Žemė su visa, kas joje eg­
zistuoja: V is a s p a s a u lis s te b ė jo s i m ū s ų ž y ­
g ia is )

- žemė

(Jo g a r s a s e in a p e r v isą ž e m ę ) .

2.

visata. 3.
sritis 1
pasaūsėlis, -ė 1 1. —»• sausuolis. 2. —»• džiūsna
pasaūsęs (-usi) —»• apysausis
pasausis i —>• sausuolis
pasaūsti —»• padžiūti
pasėda 2 -»• pobūvis
pasėdas 2 —>• sėdynė 1
pasėdus 4 —> sėslus
pasegti —»• pakalti
pasėdas 3b-»• pasaitas
pasekėjas, -a i -»• šalininkas 1
pasėkelis l —>• kūjis
pasėkiui prv. -»• palengva
pasekmė 3b—>• rezultatas
pasėkomis prv. —> 2 paskui
pasekti -»• papasakoti

p a s ė l y s 3b(kas pasėta, pasėti javai: P. g r a ­
ž ia i s u d y g o ) - sėjimas ( Š įm e t s ė jim a i n u o
k a itr o s iš d e g ė ), sėlis tarm.
p a s e n ė l i s , -ė i (kas pasenęs: P. s a r g a s ) nusėnėlis (M e n k a s iš to n u se n ė lio d a r b in in ­
k a s ) , susėnėlis, nukaršėlis (N u k a r š ė lė s e n u ­
tė ) , sukriošėlis menk. (N e b e p a s le n k u ta s s .) ,
nunokėlis prk., šnek., sunokėlis prk., šnek.
pasenėti -»• pasenti
p a s e n t i (pasidaryti senam:

Jaunas buvęs

nusėnti (V is a i n u se n ę s š u n e lis ), susėnti (B e la ik o s u se n o ž m o g e lis ) , pėrsenti (la­
bai), pasenėti (šiek tiek pasenti: P a s e n ė ju s i
m o te r iš k ė ) , senstelėti mom. (nedaug), įme­
tėti (daug metų sulaukti), nukaršti (labai

tu ri p . ) -

nusenti:

S en is, b ū d a m a s s ilp n a s ir n u k a ršę s,

iškaršti
flk.); pėrkaršti

s u d a r b u m a ž a i p a k r u tė jo iš v ie to s ) ,
(P a sig ėręs g u ltų , išk a ršę s m irtų

(U p ė s ir u p e lia i p e r k a r š u s ia is m e d ž ia is b u v o

sukriošti menk. (T o k io su k r io š u sio s e ­
n io tu d a r b ija i! ), sudūlėti prk., šnek. ( S u d ū lė ­
j ę s s e n is ) , nunokti prk., šnek. (M erg a v is a i j a u
n u n o k u s i) , sunokti prk., šnek.
u žv irtę ),

pasergėti —>• pamatyti 1
pasėstas 2 —»• sėdynė 1
pasiauba 3b 1. —>•baimė 1 ||. 2. b. —>• išdykėlis
pasiaūbėlis, -ė i —>išdykėlis
pasiaukoti —> atsidėti
pasiauta 3b -»• pasklinda
pasiautomis prv. -»• paskliundomis
pasiautos dgs. 3b -»• pasturlakai
pasibaidyti —>• išsigąsti
pasibaisėti —»• pasibjaurėti
pasibėgineti, pasibėgioti —>•pasilakstyti
p a s i b j a u r ė t i (pajusti kam nemalonų,
atgrasų jausmą:

T ū la s p a s ib ja u r i g ir tu o k liu )

- pasišlykštėti (P a s iš ly k štė jo m j ų n ie k š y b ė ­
m i s ) , pasibaisėti (P. k a r o ž ia u r u m a is ) , pasi­
dygėti tarm.
pasiburkšti -»• pasilakstyti ||
p a s i d a i r y t i (šen ir ten pasižiūrėti: P a ­
s id a iry k į šalis, p o k a m p u s ) - pasižvalgyti (E i­
n u p . p o ž m o n e s ) , pažvilgčioti, pasidalbstyti (iš padilbų)
pasidalbstyti —»•pasidairyti
pasidaryti —»• tapti
pasidengti —»• apsimesti
pasidygėti -»• pasibjaurėti
pasidraikyti -»• pasilakstyti ||
p a s i d u o t i (nesipriešinti, prisipažinti nu­
galėtam: J ie p a s id a v ė į n e la is v ę ) - kapitu­

liuoti, pasuoti prk., knyg., a ginklus sudėti
pasieki pasilakstyti
pasiekti -»• laimėti 1
pasieniauti —>• vaikščioti c)
pasigadinti —> pagesti 1
p a s i g a r d ž i u o t i (pasidžiaugti gardu­
mu: V algo p a s ig a r d ž iu o d a m a s ) - pasiskonė­
ti ir pasiskaninti (T u valgei, ir a š p a s i s k a n i n a u ) , pasimėgauti (Jie m o k a p a s im ė g a u ti g y ­
v e n im u ) , pasimogauti tarm. (V is k ą s u v a lg ė
n e t p a s im o g a u d a m a s )

pasigautinis, -ė 2 -> pavainikis
pasigautoji (-osios) -»• proga
pasigėręs (-usi) -»• girtas
p a s i g ė r ė t i (pasidžiaugtigerumu,gražu-

323


pasipūtęs

pasigerti
mu: P.

d id e lia is la im ė jim a is , p u ik ia i s ž m o n ė ­

- pasigrožėti (P. m ė n e sie n a , k a ln ų regi­
n i a i s ) ir pasigrožiūoti, pasižaveti (pasi­
džiaugti žavumu), a akis papenėti šnek.
m is)

p a s i g e r t i (apsvaigti nuo alkoholio: P a s i­
g ė rė n u o a la u s ) -

nusigerti (V is iš k a i n u sig ė ­
ręs, n e b e p a e in a ), apgirsti (šiek tiek), įdrožti šnek., įkaušti šnek. (nedaug), nusikaūšti
šnek. (B e r a g a u d a m i m id a u s ir n u s ik a u š ė ), nu­
silakti niek. (labai pasigerti), pasilakti niek.,
nusilėsti šnek., nusitašyti šnek., nusitaisyti
šnek., a akis apsipilti šnek., iš klumpių (iš ko­
jų, iš koto) išvirsti šnek.
pasigesti -»• pritrūkti
pasiglemžti —>•pasisavinti
pasigrožėti, pasigrožiūoti —»• pasigėrėti
p a s i g u o s t i (pasisakyti kam vargus, ne­
sėkmes, ieškant nusiraminimo: N ė r a

kam p .)

- pasiskųsti (P a s is k u n d ž ia u j a m s a v o n e la i­
m e ) , padejuoti (Jis m o k a d a ž n a i p . ) , paai­
manuoti, pabėdoti, padūsauti prk., a širdį
palengvinti
pasigvelbti —»•pasisavinti
pasiilgimas 2 —>ilgesys
p a s i i l g t i (imti ilgėtis: P a siilg a u
vų ) i -

n a m ų , tė ­

išsiilgti (M o tin a išsiilg o s ū n a u s ) , pa­
nūsti (P a n ū d a u s a v ų jų )
pasijos dgs. 3b —»• sėlenos
pasikalbėjimas i —>pokalbis
p a s i k e i s t i (pasidarytikitokiam:P a sik e itė
g y v e n im a s , la ik a i, b ū d a s ) - pakisti (P a k ito
j o b a ls a s , v e id a s ) , pakitėti (nedaug), persi­
mainyti (Jo iš v a izd a p e r s im a in ė ), atsimainyti
(O r a s a ts im a in ė ), pervirsti prk. (V is k a s k ita ip
p e r v i r t o ) , persilaužti prk. (P. į g e r ą p u s ę ) ,
transformuotis spec.
pasikeitimas 2 —>•permaina
pasikelti 1. pakilti. 2. pasiryžti
pasykiui prv. —>• paeiliui 2
pasikliauti —>pasitikėti
pasikliovimas 2 —>•pasitikėjimas
pasikorėlis, -ė i pakaruoklis
pasikrėkti, pasikūlti pasilakstyti ||

324

pasilakęs (-usi) —>•girtas
p a s i l a k s t y t i (apie gyvulius - apsivaisin­
ti: K a rv ė ,

k u m e lė , a vis, o ž k a , k ia u lė p a s ila k s -

- pasibėgioti ir pasibėgineti, pasivaikyti, pasieki; || pasikūlti (apie kumeles), pa­
simušti; pasikrėkti (apie kiaules), pasitekiūoti, pasiūdroti; pasiburkšti (apie avis);
pasitresti (apie kales), pasirujoti, pasidrai­
kyti šnek.
pasilakti —»• pasigerti
p a s i l e i d ė l ė i (ištvirkusi, pasileidusi mo­
teris) - ištvirkėlė, šliundra niek., šlėrva tarm.,
niek., skersmergė tarm., niek., padraika niek.,
paplaka tarm., niek., išplaka tarm., niek., manga tarm., niek. - PIg. i š t v i r k ė l i s 1
pasileidėlis, -ė i -»• ištvirkėlis 1
pasileidęs (-usi) -»• nedoras 1
pasileisti 1. ištvirkti 1. 2. išdykti 1. 3.
pulti 1. 4.
pradėti ||
pasiligoti —> susirgti
pasilsėti —»• pailsėti
pasilsis i -»• poilsis
pasimatyti —>susitikti
pasimėgauti —>•pasigardžiuoti
pasimesti -»• sumišti 2
pasimetėlis, -ė i -»• išsituokėlis
pasimirti ->• mirti 1
pasimėgauti —>•pasigardžiuoti
pasimušti ->• pasilakstyti ||
pasina 3b->• paraišalas
pasinašinti 1. -»• pakrypti. 2. ->• pasiryžti
p a s i n e r t i 1. (įlįsti į vandenį: J is v isa s p a ­
sin ė rė v a n d e n y je , ti k g a lv a k y š o ) - panirti
( A n tis p a n ir o v a n d e n y je ) , įgrimzti; murkte­
lėti mom. (staiga pasinerti: A n č i u k a s t i k
m u r k te lė jo į v a n d e n į) , niurktelėti mom. 2. —
»•
tė )

įknibti

pasinešti —>•pakrypti
pasinogėti —>•panorti
pasipuikauti, pasipufkinti, pasipūsti -»• iš­
puikti

pasipūtėlis, -ė i
didžiuoklis
pasipūtęs (-usi) —» išdidus 2


pasitikėjimas

pasiputimas

pasipūtimas 2 - » išdidumas 2
p a s i r a i v y t i (kiek raivytis, tampyti sąna­
rius: J is p a s ir a iv ė ir v ė l a ts ig u lė ) - pasirąžyti
(P a s ir ą ž ę s p a k il o iš lo v o s )

pasirąžyti —»•pasiraivyti
pasireikšti -»• pasirodyti ||
p a s i r e n g t i (iš anksto atlikti reikalingus
veiksmus: P a s ir e n k p a s k a ita i, p a m o k a i ) - pa­
siruošti (P a s ir u o š ė m k e lio n e i, žyg iu i, p a m o ­
k a i) , susitaisyti
p a s i r y ž i m a s 2 (tvirtasnusisprendimas:
P. k o v o ti, d irb ti, m o k y tis ) - ryžimasis, ryžtas
( K u p in a s r y žto ) ir ryžtis ret., užsimojimas

pasispausti, pasistelgti -> pasistengti
pasistelgti ->• pasistengti
p a s i s t e n g t i (įtempti visas jėgas: J is p a ­
sisten g ė la ik u a tlik ti d a r b ą ) - pasispausti šnek.
(P a sisp a u sk , ir v is k ą p a d a r y s i) , pasitempti
šnek. (K a i reik ia , j i s m o k a ir p . p r ie d a r b o ) ,

pasistelgti tarm.
pasisvečiuoti —»• paviešėti
pasišalinti —>•pasitraukti
pasišauti -»• pasiryžti
pasišiaušėlis, -ė l (kieno plaukai pasišiaušę,
papurę, susivėlę: S u s iš u k u o k tu, p a s iš ia u š ė li!) - ir šiaušena šnek., pešena (K iti a r k lia i

p a s i r y ž t i (tvirtai nuspręsti ką daryti: Jis

išsišėrė, o š ita s p . v is p e r n y k š č ia is p la u k a is ) ,

- ryžtis ( R y ž o m ė s p a v o j in ­
g a m ž y g iu i), apsispręsti, užsimoti ( U ž s im o ­
j o k n yg ą p a r a š y ti) , pasišauti (P a s iš o v ė p o p a ­
s a u lį p a k e lia u ti) , užsikėpti šnek., pasikelti prk.
(P a sik ė lė į u žjū riu s p l a u k t i ) , pasinašinti šnek.
pasirodymas i —»• vizija
p a s i r o d y t i (pasidarytimatomam,paste­
bimam: M iš k e p a s ir o d ė v ilk ų ) - iškilti ( D a n ­
g u je iš k ilo p a š v a is tė ) , išnirti (staiga pasiro­
dyti: I š n ir o k a ip i š p o ž e m i ų ) ; || pasireikšti

papurėlis (A tsk rid o k o k s p . p a u k š č iu k a s ) , papurgalvis ( T o k s p ., g a r b a n o ta s ta s v a ik ė z a s ) ,
pelėdgalvis šnek. (Jis tik ra s p ., p a s iš ia u š ę s , s u ­
s iv ė lę s ), pašiūrėlis šnek. (P. ž v ir b lis ) , papėžėlis tarm., pašiufpėlis tarm. (T o k į p a š iu r p ė lį v a r ­
n a i u ž k a p o s ) , pašiūrplaukis tarm., pašiūšėlis tarm. (T a p a š iu š ė lė n ė p la u k ų n e s u s iš u k u o ­
j a ) , šiuris tarm., šiurpa tarm.; || susivėlėlis
(kieno plaukai susivėlę), vėltena menk., kūt­
vėla niek., a varnų lizdas šnek.
p a s i š i a u š t i (pasistoti - apie plaukus,

p a s ir y ž o m o k y tis )

(P a s ir e išk ė n u o m o n ių s k ir tu m a i)

pasirujoti -»• pasilakstyti ||
pasiruošti —»• pasirengti
pasirūpinti —>gauti 1
pasisakyti —»• prisipažinti
p a s i s a v i n t i (paimti kaip savą: J is p a s i ­
s a v in o s v e tim ą tu r tą ) - pasiglemžti (P rie ša i
p a s ig le m ž ę b u v o m ū s ų k r a š tą ), suglemžti, pa­
sigvelbti šnek., suglaboti tarm. ( Ž e n ta s v ie n a s
v is k ą s u g la b o jo ) , suglobti tarm. (S e s u o v isą
tu rtą s u g lo b ė , k itie m s n ie k o n e p a lik o )

pasisekimas 2 -» sėkmė
pasisekti -»• pavykti
pasiskaninti -»• pasigardžiuoti
pasiskirti -»• atsidėti
pasisklefsti -»• pasklisti
pasiskonėti -»• pasigardžiuoti
pasiskųsti —»•pasiguosti
pasisotinti pavalgyti

plunksnas: J o p la u k a i p a s iš ia u š ę ,

n esu šu k u o ­

- papurti (Jos p la u k a i n u o v ė jo p a p u r o ) ,
nupurti (N u p u r u s io s ž ą s y s ) , pašiurti šnek.,
papėžti tarm. ( P a p ė ž ę p l a u k a i ) , pašiurpti
tarm., pašius ti tarm.
pasišlykštėti —»•pasibjaurėti
pasišnekėjimas i —»• pokalbis
pasišokimas 2 —>šokiai
pasišvęsti —»• atsidėti
p a s i t a i k y t i (atsitiktinai būti: P a s ita ik ė
j į m ie s te s u tik ti) - tekti (M a n te k o s u j u o s u ­
s id u r ti) , atsieiti (A ts iė jo g e ra k a r v ė p ir k ti)
pasitaisyti —»•pasveikti
pasitekiūoti -»• pasilakstyti ||
pasitempti -» pasistengti
p a s i t i k ė j i m a s i (tikėjimas kieno jėgo­
mis, gerumu:/« įg ijo v isų p a s iti k ė ji m ą ) - pa­
sikliovimas (P. d r a u g u ), kliova tarm., kliauti)

325


pasitikėti

paskypas

tis tarm., savikliova knyg. (pasitikėjimas savi­
mi), savitika knyg.
p a s i t i k ė t i (tikėti, kad neapvils: P. d r a u ­

s iu to )

pasiūtvaikis l —» padauža
pasiūtvėjis i —» audra
pasiūtžolė 1 1. —» piktžolė. 2. —» raudoklė
pasivaikyti —» pasilakstyti
p a s y v ū s 4 (nerodantis veiklumo, intere­
so: P. s te b ė to ja s, d a ly v is ) - neveiklūs ( N ž m o ­
g u s ), inertiškas (In e rtišk a ž m o n ių m i n i a )
pasižadėti —» apsiimti
pasižavėti —» pasigėrėti
pasižmonėti —» paviešėti
pasižvalgyti —» pasidairyti
p a s k a i t a 3b(žodinis temos išdėstymas: P.
a p ie ta r p ta u tin ę p a d ė t į ) - lekcija ret.
p a s k a i t i n i n k a s , -ė 2 (kas skaito paskai­
tas) - lektorius. - Plg. p r a n e š ė j a s
paskala 3b, paskalba i —» gandas
paskanda 3b1. —» potvynis. 2. —» pragaras 1
paskandinti —» nuskandinti
p a s k a n i n t i (padaryti skanesnį: P. v a lg į)
- pagardinti (P r ie s k o n ia is p a g a r d in ta s r iu ­
ba)', || įdėti riebalų: užkūlti ( U ž k u lk ta u k a is
k o š ę ) , uždaryti, užtrinti; pramėsti (šiek
tiek), prakūlti, pradaryti; pabaltinti (pie­
nu), prabaltinti, užbaltinti
paskarys 3b—» pastogė 1
paskata 3b-» akstinas 1
paskatinti —» paraginti
paskeliaudra i —» skeveldra

(P a g ed ę s š u o a p rie jo k a r v e s ) . 2 .

p a s k e l b t i (pranešti visų žiniai:

gu)

- pasikliauti

( G a li m a n im i p . ) ,

ištikėti

šnek. (J ie v ie n a s k ita m n e iš tik i)

p a s i t r a u k t i (nueiti šalin, atgal: I š s a v o
p o z ic i jų n e p a s itr a u k s im ) - atsitraukti (P rie ­
š a s a ts itr a u k ė ) , pasišalinti (S a rg y b a p a s i š a ­
lin o ) , retiruoti spec. - Pig. p a l i k t i 1
pasitresti, pasiūdroti —» pasilakstyti ||
pasiūla 3b—» pasiūlymas
p a s i ū l y m a s i (ko nors pateikimas: A p ­
s v a r s ty k ite š į p a s iū ly m ą ) - pasiūla, rekomen­
dacija, propozicija ret.
p a s i ū l y t i (pateikti priimti: P a s iū ly k n a u ­
j ą d a r b ą , k a n d id a tą ) - pateikti (P. p r o je k t ą ) ,
rekomenduoti (R . a ts a k in g o m s p a r e ig o m s )
pasiuntinybė l —» atstovybė
p a s i u n t i n y s, -e 3Ab1. (siunčiamas kur as­
muo: T a ik o s p . ) - siuntinys ret. (S iu n č ia p ir m
s a v ę s s iu n tin iu s p a s v a l d o v ą ) , kurjeris (D i­
p l o m a tin i s k .) , žygūnas psn. (N u s iu n tė ž y g ū ­
n ą p a s k a r a lių ) ir žygovas ret., bėgunas psn.
(pėsčias pasiuntinys), tekūnas psn., pagunikis psn., vytis psn., vajys psn. 2. —» atstovas
pasiuntinystė 2 —» užduotis ||
p a s i u s t i 1. (susirgti pasiutimo liga: Š u o p a ­

- pašėlti, padūkti, patrakti, pagėsti
—» pradėti ||
p a s i ū t ė 1 i s, -ė l (kas labai išdykęs, smar­
kus, nesuvaldomas: N e b ū k to k s p .! ) - pašėlėlis, pašiūrėlis, dūkas, padūkėlis, patrakėlis, pasvaigėlis, pagedėlis, pašėlkailis šnek.,
raganinis šnek.
pasiutęs (-usi) —» smarkus
p a s i u t i m a s 2 (tokia užkrečiama liga:
Š u o s u sirg o p a s iu ti m u ) - pasiutligė, patrakimas, siūtas šnek., šėlas šnek., trakas šnek.
pasiutiškai prv. —» labai
pasiūtjuokis i -»juokas 1 ||
pasiūtkailis, -ė i —» padauža
pasiutligė l —» pasiutimas
pasiutusiai prv. —» labai

326

P. įs a k y ­

- pagarsinti (P. n a u jie n ą ) , pareikšti (P
s u tik i m ą ) , apskelbti, apgarsinti, apreikšti
(A . s a v o v a lią ) , apšaūkti šnek., proklamuoti
m ą)

knyg.

paskėmai dgs. 2 —» pėdsakas
paskenduolis, -ė 2 —» skenduolis
p a s k e r s t i (papjauti mėsai: P a sk e rd ė k ia u ­
lę ) - papjauti (G a id į, a v in ą p a p j o v ė ) , pamūšti, parežti šnek. (R ie b ų p a r š ą p a r ė ž ė m )
paskęsti —» nuskęsti 1, 2
paskiau prv. —» 1 paskui
paskiausias l —» paskutinis 1
paskidas 3b-» atskiras
paskypas 3b—» įstrižas


paslaugus

paskirai
v

S

paskira! prv. -> skyrium
paskiras 3b-> atskiras
p a s k i r t i 1. (skiriant atiduoti:

T ėvas savo

- pavesti ( N a m u s v a i­
užrašyti (dokumentais). 2. —»•

tu rtą p a s k y r ė s ū n u i )
kam s p a ved ė ),

nulemti

paskirtis (-ies) m. 3b-> tikslas ||
1 pasklanda l -»• paskliunda
2 pasklanda prv., pasklandais prv.

paskliun-

domis

pasklidas 3b 1. -> palaidas 1 .2 .- * netvarkin­
gas. 3. -> neaiškus
p a s k l i s t i (pasidaryti girdimam, žino­
mam: S a lė je p a s k lid o m u z ik o s g a r s a i) - pa-

siskleisti, paplisti (P a p lito g a n d a i )
p a s k l i u n d a i (nuvažinėta kelio nuožul­
numa: K e lia s - v ie n o s p a s k l i u n d o s ) - ir pa­
sklanda tarm. (S a u g o k is p a s k la n d ų , g a li iš­
v ir s ti), pasiauta (R o g ė s n u s ly d o p a s ia u to n ) ,
nuosklanda (V e ž im a s u ž ė jo a n t n u o s k la n d o s
ir a p v ir to )

p a s k l i u n d o m i s prv. (slystant j šonus:
R o g ė s e in a p . ) - pasiautomis, pasklandais
tarm. ir pasklanda tarm.
paskraidinti -> paraginti
paskraidomis prv. —>paplasta
paskrebos dgs. 3b-> svilėsiai
paskrėbti 1. -* padžiūti. 2. -* pašalti
paskridomis prv. -> paplasta
paskriindos dgs. i —> svilėsiai
paskuba 3b-* skuba
paskubinti -> pagreitinti
paskubomis prv. -* skubomis
paskučiausias i -* paskutinis 2
paskudrinti -> paaštrinti
1 p a s k u i prv. (laiko reikšme: P ir m a p a g a l ­
vo k , o p . k a lb ė k ) - ir paskum (K a s p ir m a į
m a iš ą , ta s p . i š m a i š o
m iš k a s a u g o , v ė lia u
p .),

2

ilk.), vėliau (S e n ia u č ia
iš k ir to ) , paskiau (A te ik

ilgainiui, po to

p a s k u i prv. (vietos reikšme: S e k io ja k a ip
u o d e g a p . ) - ir paskum (Š u o b ė g o p . ) , iš pas­

kos

(V a ik a s s e k ė m a n iš p a s k o s ) ,

įkandin (Š u o g e n a z u ik į
j ) , {pėdžių! (Į. s e k a ) ir Įpėdin (V eja j u o s į .) ,
papėdžiui ret., įdurmu (V isą k e lią v a ž ia v o
m a n į.) ir įdurmais, pridurmu (A ts iv ijo j u o s
p . ) ir pridurmais, patavikos tarm. ( P išsiv ijo
ž e n tą ) , pavymui tarm. (M o te r is s k u b ė jo j a m
p . ) , paskuivikos tarm.
paskuigalis i -> sėdmenys
paskuilakai dgs. i —> pasturlakai
paskuivikos prv. —> 2 paskui
paskujis 2 -»• paskutinis 2
1 paskum prv. —>1 paskui
2 paskum prv. —
»• 2 paskui
paskuojis 2 —> paskutinis 2
paskutinį kvapą išleisti -> mirti 1
paskutinioji (-iosios) -> mirtis
p a s k u t i n i s 2 1. (laiko reikšme: P. k a r ­
ta s ) - paskiausias (T a i m a n o p . p r a š y m a s ) ,
pastaras (P a s ta r u o ju m e tu j i s n e g a lu o ja ). 2.
(vietos reikšme: J is s to v ė jo e ilė je p . ) - pasta­
ras (P a s ta r a s is g a tv ė s n a m a s ) , paskučiausias
(Jis s to v ė jo p . ) , paskujis tarm. ir paskuojis
tarm., galutinis (G . k a im o g y v e n to ja s ) , gali­
nis, galiausias
paskvirbinti —> paraginti
paslankus 4 -> paslaugus
paslapčiomis prv. —> slapta
p a s l a p t i n g a s 1. (pilnas paslapčių: P.
k ra šta s, b a lsa s, įv y k is ) - slaptingas (S la p tin ­
g a ty la ), slėpiningas (P a sa u lis j a m b u v o s .) ,
mįslingas (M įslin g i j o ž o d ž i a i) , neišaiškina­
mas. 2. -> slaptas 1
(A ts lin k o ir j i s p . ) ,

pasėkomis

p a s l a p t i s (-ies) m. 3b(kas slepiama ar ne­
žinoma visiems: K a r in ė p . S a u g o k p a s la p tį )

- slėpinys

(D id e lis s .) ,

slaptis

ret.,

sekretas

(I š d a v ė s e k r e tą )

paslauga 3b -> pagalba ||
p a s l a u g u s 4 (linkęs padėti, patarnauti:
P. ž m o g u s p a d e d a k itie m s ) - ir slaugus ret.,
pagalbus ( V is a d a b ū k m u m s p . ) , pagalbingas stp., pa tarnus ( P a ta m i p a r d a v ė ja ) , pa­
slankus (P. p a d ė j ė ja s ) , slankus ret., talkus
(noromis talkininkaujantis)

327


paslikas

p a s l i k a s 3b 1. (išsitiesęs kaip negyvas: G u li
p . ) - išdrikas (G u li i., v o s k v ė p č io ja ), padri­
kas (A p m ir ė , ir g u li p . ) . 2. leisgyvis
pasmaga 3b —>•papliauška
pasmaiga b. l —>•smaguris
pasmailinti paaštrinti
pasmakrė 3b -> gurklys 2
p a s m a u g t i 1. (smaugiant nužudyti: R a s ­
ta s p a s m a u g ta s ) - uždusinti (dusinant nu­
žudyti). 2. —>•numalšinti
pasmerkti —>•nulemti
pasmilti -> įprasti
pasmirdėlis, -ė i -»• smirdžius
p a s m i r s t i (imti smirdėti, dvokti: N e s ū ­
d y ta m ė s a p a s m i r d o ) - pašvinkti (P a š v in k o
ž u v is ) , padvisti (P a d v iso d e š r o s ), padvokti
(P a d v o k u s io s m ė s o s n ė š u v a n e ė d a ) , padūsti (P a d u s ę s v a n d u o ) , susmirsti, sudvisti, sudvokti (S u d v o k ę m a r k o je lin a i) , sušvinkti
pasostė 2 -> sėdynė 1
paspanda i
ramstis 1
paspara 3b -»• pagalba
pasparas 3b -»• ramstis 1
paspartinti -»• pagreitinti
p a s p a u s t i (kiek suspausti: D r a u g a s p a ­
s p a u d ė m a n r a n k ą ) - pamygti ( P a m y k š a u ­
tu v o g a id u k ą ) , spustelėti mom. (trumpai, silp­
nai: V os j u n t a m a i j i s p u s te lė jo m a n r a n k ą ),
migtelėti mom. (silpnai), spaustelėti mom.,
spustelėti mom. (stipriai: K a d s p ū s te lė jo p e r
lie m e n į, n e t k v a p o n e te k a u ) , mygtelėti mom.
(stipriai). - Pig. s u s p a u s t i
paspėti —»• suskubti
paspyris 1 1. ramstis 1. 2. pagalba
paspirklas 2 —>ramstis 1
paspirti 1. —>paremti 1. 2. —>padėti ||
paspirtis (-iės) m. 3b —>•pagalba
paspringimas 2 —>•springulys
p a s p r i n g t i (negalėti nuryti: K a u lu p . ) užspringti, užsiryti
pasprukėlis, -ė l —>•pabėgėlis
pasprukti ->• ištrūkti
pasraučiuf prv. —> pavandeniui

328

pastūgos

pasrauniui, pasroviui prv. ->• pavandeniui
pastabūs 4 -»• akylas 1
pastangūs 4 stropus
pastapas 3b 1. ->• polis. 2. -»• kolona
pastaras 3b paskutinis 1, 2
pastaroji (-osios) -»• mirtis
p a s t a t a s 3b (bet kurios paskirties namas:
A r c h ite k tū r in is p . ) - statinys (M ilž in iš k i f a b ­
r ik o s ta tin ia i) , trobesys (Ū k in ia i tr o b e s ia i) ,
namai (ppr. gyvenamieji). - Pig. t r o b a
pastatymas l -»• spektaklis
pastebėti -> pamatyti 1
pastebimas 3J b matomas
pasterblys 3b —>•pastogė 1
pastiebėlis, -ė i —> ilgšis
pastipėlis, -ė l ->• nudvėsėlis
pastipti -> nudvėsti
pastipusiai prv. —> labai
p a s t o g ė i 1. (vieta po stogo kraštu: M a l ­
k o s s u k ra u to s k lu o n o p a s to g ė je ) - pašalė (P a ­
š a lė s p r iž ė lu s io s d ilg ė lių ), nūolyda ( S u k r a u k
m a lk a s į n u o ly d ą ), pasterblys tarm. ( P i l n i p a ­
s te r b lia i k r e g ž d žių liz d ų ) , paskarys tarm. (P a ­
s k a lia i š ie n o p r id ė ti) . 2. —>palėpė. 3. —
»•būs­
tinė. 4. —>•prieglauda
pastoginė i -»• pašiūrė
pastojusi (-usios) ->• nėščia
p a s t o l i a i dgs. 2 (lipynės aplink statomą
ar remontuojamą namą: M e ta lin ia i s ta ty b ų
p . ) - koptai (S ie n o s j a u ligi la n g ų išv a ry to s, o
v a k a r j a u ir k o p tu s p a s ta tė )

pastolis 2, pastovas 2 —»•pjedestalas
p a s t o v ū s 4 (kuris nekinta, lieka toks pat:
P a s to v i te m p e r a tū r a . P. d a r b a s, d y d is ) - pa­
tvarūs (P a tv a ri ta i k a ) , tvarūs (T v a r ū s r e z u l­
ta ta i) , stabilūs (S ta b ilio s k a in o s ) , patenkūs
knyg., nepajūdinamas prk.
p a s t r a i p a 1 1. (teksto dalis, pradedama
iš naujos eilutės: T ek sta s r a š y ta s p a s t r a i p o ­
m is ) - jtrauka, abzacas sv. 2. -»• laiptas
pastremėnti -» pagąsdinti
pastriūokomis prv. -> šuoliais
pastūgos dgs. i -»• kaukesys


pašankus

pasturgalį kasyti

pasturgalį kasyti —>mušti 1
pasturgalis l —>sėdmenys
p a s t u r l a k a i dgs. i (išvėčius menkesnieji grūdai: P a s tu r la k u s g y v u lia m s s u s ė r ė m e ) ir paskullakai, atsiautos ( P a p ilk a ts ia u ta s
v iš to m s ) , išsiautos, nūosiautos (N u o s ia u ta s
p a p i l k v i š t o m s ) , nūovėtos, pasiautos ( G r ū ­
d u s s ijo j a n t, p . p e r r ė tį iš b y r a ), atvėtos (P rie
p e lų k r in ta a. v ė ta n t) , atbaros tarm., atgaliai
tarm., išlakos tarm., išvalos tarm., sankulai
tarm., šiurlės tarm.; || aūsenos (iš arpo ausies
išėję menki grūdai)
pastverti —»• pagauti 1
p a s u k t i (kiek nusukti: P a s u k m a š in o s va irą

- pakreipti ( J is p a k r e ip ė g a lv ą į š a ­
pagręžti (S p r a n d o n e p a g r ę ž ia u )
pasuoti -»• pasiduoti
pasvaigėlis, -ė i -»• pasiutėlis
pasvajas 3b-»• šmėkla
p a s v a r a s 3bl. (sunkumas prie tinklo: Š v i­
n in ia i tin k lo p a s v a r a i) - svarlys (S u n k ū s š v a r ­
k a i) , grimzdas (R e ik ia d a u g ia u g r im z d ų p r ie
tin k lo ), skandūkas ret., narta tarm. 2. (užtrau­
į d e š in ę )
lį),

kiamas sieninio laikrodžio svarelis: L a i k r o ­
d is su sto jo , u ž tr a u k p a s v a r u s ) -

svarstis, svar­

muo, pakaboklis tarm.
p a s v e i k t i (atgauti sveikatą: L ig o n is j a u
p a s v e i k o ) - pagyti ( J is p a g ijo n u o d ž i o v o s ) ,
išgyti (V e ik ia i g a li su sirg ti, b e t n e v e ik ia i i.) ,
sugyti (S u g ysi, lig iš te k ė s i ilk.), pasitaisyti
(S irg o , b e t g r e it p a s i t a i s ė ) , išsikapstyti šnek.
(I. iš lig o s ) , atsigauti (Jo a u s y s v ė l a ts ig a ­
vo , g e r a i g i r d i ) , atsigriebti šnek. (P o lig o s
g r e it n e a ts ig r ie b s i) , atkusti šnek. ( A tk u to s e ­
n is p o lig o s ) , prakusti (šiek tiek), sutarpti
šnek., pratikti tarm. (P a ts p r a tik o , o p a t i m i ­
r ė ), pagilbti psn., a iš lovos (iš patalo) pa­
kilti
pasviedeti -»• mestelėti
pasvilal dgs. 3b-» svilėsiai
p a s v i r a s 3b (pasviręs, pasidavęs į kurią
nors pusę: P. m e d is ) - pakrypas (P a k ryp a s ie ­
n a ) , pašiltas (P a šlita u o la ) , pašlijas (S ie n a

p a š lija v ie n o n p u s ė n ) ,

pašlinas

tarm. (T a s a r ­

k ly s p a š lin a i s p e č ia is )

pasvimys 3b prieklėtis
pasvirti —>•pakrypti
1 pašaipa 3b—>pajuoka ||
2 pašaipa b. i pajuokėjas ||
pašaipingas l pajuokus ||
pašaipininkas, -ė 2, pašaipūnas, -ė 2
pa­
juokėjas ||
pašaipuolis, -ė 2 pajuokėjas ||
pašaipūs 4 pajuokus ||
pašakarnūs 4 patogus 1
pašai prv. —>• 2 greta
pašalainis, -ė 2, pašalaitis, -ė 2 —» pašalinis
p a š a l a s 3b(žemės įšalimas: G ilu s p . ) - įša­
las ( D a r į. n e iš ė jo i š ž e m ė s ) ir įšolis, antšalas (S a u lė a n tš a lą v a r o ) , atšalas tarm., šalmenys tarm.
pašale 3b->■pastogė 1
pašalėti —>pašalti
pašalietis, -ė 2 pašalinis
pašalininkas, -ė 2 —>•pašalinis
p a š a l i n i s,-ė 2 (ne savas, nekviestas žmo­
gus: P a š a lin ia m s įe iti d r a u d ž ia m a ) - paša­
lietis (P a š a lie č ių n e b u v o , v ie n g im in ė s s u s i­
r in k o ) , pašalininkas (P riė jo į v e s tu v e s i r p a š a lin in k ų ) , pašalainis tarm., pašalaitis tarm.
( P esi, n e lįs k į j ų ta r p ą ) , prašalaitis tarm. (Jis
m a n n e k o k s p ., o s a v a s ž m o g u s ) , prašaleivis tarm., prašalininkas tarm., prašalietis
tarm., Šalinaitis tarm.
pašalinti 1. —» išvaryti. 2.
atleisti 1. 3. —>
panaikinti. 4. nuversti 2.
pašalys 3b1. —>•pakraštys. 2. užkampis
p a š a l p a 3b(materialinė parama: I n v a lid u ­
m o p . ) - ir šalpa ret. (Š a lp o s f o n d a s ) , subsidija
pašalti (kiek ištikti šalčiui: Š ią n a k t p a š a l o ) pašalėti (nedaug), šalstelėti mom. (trumpai)
ir šaltelėti mom., paskrėbti šnek. (P a sk r e b o
p u r v y n ė ) , skrėbtelėti mom., šnek.
pašanklė i
perauda
pašankus 4 1. -» šoklus. 2. vikrus

329


pašaras

pašvaistė

p a š a r a s 3b (gyvulių maistas: D o b ila i, š ie ­
n a s, a v iž o s - g e r ia u s ia s a r k lių p . ) - ėdesys

pašiurpėlis, -ė i, pašiūrplaukis, -ė i —>• pasi­

(P a la u ž k g lu o s n io š a k ų - b u s o ž k a i ė d e s io ) ,

pašiurpti, pašiurti —»• pasišiaušti
pašiušėlis, -ė l -»• pasišiaušėlis
pašiiišti pasišiaušti
pašlainiis 4 -»• įstrižas
pašlaitė 2 1. -»• nuokalnė. 2. -»• pakalnė 1
p a s l a p t į (pasidaryti kiek šlapiam: K e lia i,
d ir v o s p a š la p o ) - pamirkti (prisitraukti van­
dens: P a m ir k u s i ž e m ė ) - patižti (P a tiž ę s m o ­
lis, k o jo s le n d a ) , pažliugti ( N u o lie ta u s ž e m ė
p a ž l i u g o ) , paniurti (apie kelius), patilžti
tarm., šiūptelėti mom., tlžtelėti mom. — Plg.

ėdis ( K a i g e r a s ė., ta i ir g y v u lia i r ie b ū s ), ėdi­
mas (G y v u lia i ė d im o s to k o ja ) , ėdra tarm., pašėrtė tarm. ( D o b ila i p a a u g o , b u s g e r o s p a š e r tė s ), peniukšlas tarm. (Š ito k iu p e n iu k š lu k ia u ­
le i la š in ių n e įa u g in s i), šaras tarm.
pašarinė 2 1. -»• daržinė 1.2.-> peludė
pašarūdė 2 —>peludė
pašauktas 3b-»• garsus 2
pašaukti —»•pakviesti
pašauti -»• pakišti ||
pašėlėlis, -ė l -»• pasiutėlis
pašėlęs (-usi) smarkus
pašėliškai prv. labai
pašėlkailis, -ė l —>•pasiutėlis
pašelmenė 34b-> pagūbrė
pašėlti 1. -»• pasiusti 1. 2. -»• pradėti ||
pašėlusiai prv. labai
pašėrtė l —»• pašaras
pašiaušė l -»• žvynas
pašiaušomis prv. —»• pagaugais
pašiėnės dgs. 2 pakritos
pašiepa 3b-»• pajuoka ||
pašiepėjas, - a l- > pajuokėjas ||
pašiepti -»• pajuokti ||
pašina 2 -»• žabinys
pašinas 3b-»• rakštis 1
pašinys 3b—>•mišinys
pašipaila b. l ->• pajuokėjas ||
pašyti —»• maišyti ||
pašiupos dgs. 3b-»• pakritos
p a š i ū r ė l (pastogė padargams, malkoms
ir kt. sudėti: Į tr a u k ra tu s įp a š iū r ę ) - padang­
tė ( P i l n o s p a d a n g t ė s m a l k ų ) , padanga
( Ž a m b r į ra si p a d a n g o je ) , padanginė ( Ž ie m a i
a v iliu s s u n e š a m į p a d a n g in ę ) , stoginė (D u r ­
p i ų p il n a s. p r iv e r s ta ) , pastoginė, padarginė
(padargams sudėti), pakelainis tarm. (prie
galo trobesio)

pašiūrėlis, -ė 11. -»• pasišiaušėlis. 2. -»• pasiu­
tėlis

330

šiaušėlis

įmirkti

pašlavos dgs. 3b-»• šiukšlės
pašlėdniis 4 -»• nuotakus
pašleikti —»• paaštrinti
pašlemėkas 2 nenaudėlis
pašlemšti pavogti
pašliaunūs 4, pašliaūtinas 1 —>• nuotakus
pašliauža b. i —>• pataikūnas 1
pašlijas 3b, pūslinąs 3b, pašiltas 3b-»• pasviras
pašlyti 1. -»• pakrypti. 2. —>•pablogėti
pašliuodnūs 4 nuotakus
pašliūža l -»• pavaža
pašliūžos dgs. l 1. slidės. 2. -»• šliūžės
pašluostė 2 -»• mazgotė ||
pašnekesys 34b pokalbis
pašnekus 4 -»• kalbus
pašnabždomis prv., pašnibždomis prv. —>• šnibž­
domis

pašokis l -»• šokiai
pašokomis prv. —>• šuoliais
pašolys 3b-»• šalna
pašonis 1 čiužinys
pašova 3b-»• perauda
pašukinis l —»• pakulinis
pašukos dgs. i
pakulos
pašūokomis prv. —>šuoliais
pašutinys 34b 1 tvanka
pašvaipa b. l —>• pajuokėjas ||
1 p a š v a i s t ė 2 (šviesos atspindžiai dangu­
je: S ia u r ė s p . ) - atšvaistė (T o li ž y m ė jo g a is r o


patąsa

pašvaistė
ir atošvaistė, gaisas ir gaisras

{ S a u lė ly ­

d ž io g a is r a i) ,žara (V akaro, r y t o ž . ) ,

pamėnai

a .)

^

v

v

tarm. (S ia u r ė s p .) , žaižara tarm. ( Z a iž a r o m n u ­
r a u d ę s d a n g u s ), žiora tarm. ir pažiūra tarm.
(B u v o m a ty ti m ie s ta s , lie p s n o ja n tis s a u lė ly ­
d ž io p a ž io r o je )

2 pašvaistė b. 2 -> lengvabūdis
pašvaitalas 34b- > papuošalas
pašvilpa b. i -> eikvotojas
pašvinkti —» pasmirsti
pašvitas 3b -> papuošalas
patadarbė l -» darbymetis
pataika 3b -> malonė
p a t a i k a u t i 1. (pernelyg stengtis įtikti: P.
v irš in in k u i)

- tinkinti (J a m

mei­
tupikauti šnek.,

v isi tin k in a ),

likauti (M . n e d o ra , b ja u r u ),
tūpčioti prk. ir tupinėti prk. ( S e im in in k ė tu ­
p in ė jo a p ie s v e č ią ) , lankstytis prk. (D v ilin k a s
la n k s to s i v ir š in in k u i), laižytis niek. (L a ižė s i,
k o lįs ila iž ė tė v u i), lyžintis niek., šliaužioti prk.,
menk. (K o tu p r ie š j į ta ip š lia u ž io ji? ) , kelia­
klupsčiauti prk., menk. (K . V akarų k u ltū r a i) ,
saldžiažodžiauti menk., saldliežuvauti menk.,
šunlaižiauti niek. ( G a n a ta u š. ir b ū ti p a k a l i ­
k u ) , šunuodegauti niek. (K iti m o k ė ję m e ili­
k a u ti, n e t š . ) , padlaižiauti niek. (N e, j i n e p a d la i ž ia u s ia n ti n ie k a m ir n ie k u r ) , a nugarą
lankstyti menk., uodegą sukti (vizginti) menk.,
liežuvį ploti menk., padus (rankas, kojas) lai­
žyti niek., lapelė loti šnek. 2. —» tinginiauti
pataikautojas, -a i 1. -> pataikūnas 1. 2. -> 1
tinginys
p a t a i k y t i (paleidus kliūti į ką: M e d ž io to ­
j a s šo v ė , b e t n e p a ta ik ė )
tu o te k š i

flk.), kliūti

- tekti

( K u o m e si,

(K u lk a k liu v o į š ir d į) ,

kliudyti
p a t a i k ū n a s , -ė 2 1. (kas pataikauja: N e ­
k e n č iu p a ta ik ū n ų ) - pataikautojas ( V e n k p a ­
ta ik a u to jų ) , meilikautojas (Įk y rė jo v is ie m s
ta s m .) , tupikautojas šnek., tupikas šnek., keliaklupsčiautojas menk., klūpčius menk., saldžiabylys menk., saldžiakalbis menk., saldžiažodžiautojas menk., saldžialiežuvis menk., sal-

džiažodis menk., saldžiaburnis ret., menk., plonaliežūvis niek., paklotliežūvis niek., palaižū­
nas niek. (D v a r ą s u p o p a la iž ū n ų m in ia ) ir pa­
laižą niek., prisiplakėlis niek. ir prieplaka
niek., pašliauža niek. ir šliaužą niek., pakali­
kas sv. ( O k u p a n tų p . ) , batlaižys niek., pad­
laižys niek., plytlaižys niek., ranklaižys niek.,
prielaiža niek., prisilalžėlis niek., šunuodegautojas niek., šunuodėgis niek., minkštastubūris niek., liokajus prk., knyg. 2. —>■1 tinginys
pataikūs 4 -> palankus
p a t a i s a 3b (pataisomasis papildymas: P r o ­
je k to , s u ta r tie s p . ) - korektyvas
p a t a i s a s 3b (toks sporinis augalas: P a ta i­
s a i ir ž ie m ą ž a li) - ir pataisūnas, drieka, drie­
kana, padraika, rietena, šūndrieka, šarkakojis
pataisyti -> parengti
pataisūnas 2 -> pataisas
pataka 3b -» kraujosruva
patakai dgs. 3b -» alus ||
patakas 3b -> klanas
patalas 3b -> guolis
patalkėti -> padėti
patalkininkauti -> padėti
patampa b. l -> pamaiva
patamsis i -> tamsa
patarandomis prv. —> galvotrūkčiais
pataras 3b -> patarimas
p a t a r i m a s 2 (pamokymas, nurodymas ką
daryti: I š m in tin g a s p . ) - ir patartis ret. ( A t­
b ė g o k a im y n a s p a ta r ti e s ), pataras tarm.
patarlė 3b -> aforizmas ||
patarmasas 2 -> padažas
patarmė 3b -> tarmė
patarnūs 4 -> paslaugus
1 patarška l ->• perlavištė
2 patarška b. i -> plepys
pataršos dgs. l -> padraikos
patarti -> pamokyti
patartis (-iės) m. 3b - > patarimas
patapėti - » tekti 1
patąsa b. l -> valkata

331


pataupa

pataupa 3b- » taupa
pataupus 4 -> taupus
1 patauška i -» papliauška
2 patauška b. i 1. -> plepys. 2. -> čiauškalius
patavikos prv. -> 2 paskui
patelkti -» pasiūlyti
patekynos dgs. 2 -> apgėlai
patėkmiu! prv. —» pavandeniui
patekte 3b-» ištvermė
p a t e k t i (atsirasti kokioje vietoje ar būk­
lėje: P a g a lia u p a t e k o m į K a u n ą ) - pakliūti
( N e p a k liū k į j o n a g u s ), įpulti (Į p u o lia u į b ė ­
d ą ) , atsidurti (A ts id ū r ia u ta rp k ū jo ir p r ie ­
k a lo ) , atsirasti (A ts ir a d a u ly g k ita m e p a s a u ­
ly je ), atsispirti šnek. (Jis tu o j u ž d u rų a ts is p y ­
r ė ), atsižvilgeti šnek. (A r k lia i g a n y k lo je a tsiž v ilg ė jo )

patemptalūpis, -ė 2 -> pikčiurna
patempti -» patraukti 1
patenkūs 4 -> pastovus
patęsti -» patraukti 1
patetiškas i - » iškilmingas
pati (-čios) m. 4 -> žmona 1
patyčios dgs. i -> pajuoka ||
p a t i e k a l a s 34b(vienas iš kelių duodamų
valgių: P ie tū s iš trijų p a ti e k a lų ) - valgis (D i­
d e lis v a lg ių p a s ir in k im a s ) ir valgymas, duotė knyg.
patiekti 1. -» parūpinti 1. 2. -> parengti
patiesalas 34b 1. -> kilimas. 2. -> paklodė ||
patykeliais prv. -> tyliai
patikėti -> pavesti 1
patikėtinis, -ė i -> atstovas
patikimas 34b- » ištikimas
patikinti - » laiduoti
patykis i -> kreditas
patykomis prv. —>• tyliai
p a t i k t i (būti pagal skonį: P a tik o d o v a n o s
m e r g a ite i) - pamėgti (T oji m u z ik a v isie m s p a ­
m ė g o ) , a prie širdies būti šnek., į akį kristi
(pulti) šnek., į širdį įkristi (įsmigti) šnek.
patykūčiais, patylėliais, patyliais, patyliukais
prv.

332

—> tyliai

patranka

patylomis prv. 1. -> tyliai. 2. -> pasalomis
patilžti -» pašlapti
patimpėti -» patraukti i ||
patinti -> paaštrinti
patyra 3b-> patyrimas
p a t y r i m a s 2 (turėjimas žinių, įgūdžių:
G y v e n im o p . P a s id a ly k su k ita is s a v o p a ty r i­

patirtis (T rū k sta p a ti r t ie s ) , praktika,
patyra knyg., potyris knyg. (patyrimo išdava),
prietyris tarm.
p a t i r t i 1. (įgyti praktinių žinių, įgūdžių,
daug pamatyti, pajusti: D a u g m a tę s ir p a t y ­
ręs ž m o g u s ) - išgyventi (T e k o v is k o i. k a r o
m e tu ) , pergyventi, perleisti ( G y v e n im e te k o
v isk o p . ) , pajusti (P a ju to m g y v e n im o d ž ia u g s ­
m ą ) , pažinti (T en p a ž in s i la im ę ) , pamatyti
prk. ( P a m a tė m ir ju o d a , ir b a lt a ) , paragauti
šnek. ( N u o tė v o p y l o s p a r a g a u s i). 2. -> suži­
noti
patirtis (-ies) m. 3b-» patyrimas
patisas 3b - » ilgas 1
patįsėti -» patraukti 1 ||
patižti -» pašlapti
p a t o g ū s 4 1. (tinkamas naudotis, vartoti:
P. b a ld a s , b u ta s ) - parankūs (apie įrankius,
priemones), pakabūs (P. p e i lis ) , smagūs prk.
(S m a g iu p jū k lu le n g v a p j a u t i ) , mantus tarm.
( M a n t ik ė d ė ) , našūs tarm. ( N kirvis, p jū k la s ) ,
pakibšnūs tarm. (P. d r a b u ž is ) , panagūs tarm.
(P p la k tu k a s , g r ė b ly s ), pašakarnūs tarm. (P
k e lia s ) , pavirkūs tarm. (T ie k e lia i r o d y d a v o s i
p a v ir k ū s ir tin k a m i) , prievajūs tarm. (P la i­
k a s į m iš k ą v a ž iu o ti) , skabrūs tarm. (apie dal­
m u) -

gį). 2. -> gražus
patosas 2 -> entuziazmas
patrakėlis, -ė i -» pasiutėlis
patrakęs (-usi) -» smarkus
patrakimas 2 -> pasiutimas
patrakti 1. -» pasiusti 1. 2. -> pradėti ||
patrakusiai prv. -> labai
1 p a t r a n k a l (artilerijos ginklas: P r ie š a s
š a u d ė iš p a tr a n k ų ) v ė),

armota sv.

pabūklas

(P a b ū k lų s a l­


patranka

paupliuotas

gyventi 1. 4. —» sužavėti
patrepsjmė 2 -> šokiai
p a t r ę š t i (kiek įtręšti: R e ik ia p . la u k u s k a l­
k ė m is ) - pamėžti (mėšlu) ir pamėšlūoti; ||
aptręšti (visą plotą: A p tr ę š k it g e ra i d a r ž ą ) ,
apmėžti ir apmėšlūoti; įtręšti (gerai patręš­
ti), įmėžti ir {mėšluoti
patrikusiai prv. —» labai
patryptjmės dgs. 2, patrinkėlė 2 -> šokiai
patrintas 3 -> palaikis ||
1 patronas 2 —» šovinys
2 patronas i -> globėjas
patronatas 2 -> globa
patronuoti -> globoti
patrūkėti -> patraukti 1 ||
p a t r ū k i n t ! (prž. p a t r u k t i : T aip l ė k d a ­

patulžti -> pavandenyti
patvaiska b. l, patvaiskis, -ė 1 -> lengvabūdis
patvanas 3b-> potvynis
patvara 3b-> ištvermė
patvarkyti -> įsakyti ||
patvarslės dgs. i - > vadelės
patvartė i -> diendaržis
patvarumas 2 -> ištvermė
patvarūs 4 1. —>pastovus. 2. -> ištvermingas
patverti -> išgyventi 1
patvila b. 3b-> klastininkas 1
patvirkėlis, -ė l -> ištvirkėlis 1
patvirkęs (-usi) -> nedoras 1
patvirkti 1. -> ištvirkti 1. 2. -> išdykti 1
p a t v i r t i n t i (pripažinti esant tikrą, ga­
liojantį: P. s u ta r tį) - aprobuoti (A . įsa k y m ą )-,
|| ratifikuoti (R . ta r p ta u tin ę s u ta r tį); sank­
cionuoti (S. a reštą ); autorizuoti (A . v e rtim ą );
nostrifikuoti knyg. (N. d ip l o m ą )
patvyskėti -> spirtelėti
patvoksti -> papūsti
paūgėti —» paaugti 1
paūksmė i -> pavėsis
p a u k š č i a u t o j a s , -a i (paukščių gaudytojas, m edžiotojas) - paukštinėtojas,
paukštgaudys (P. š u o ) , paūkštininkas
paukšėti, paukšnoti -> pokšėti 1
paukštė 2 -> paukštis
paukštelėti -> suduoti ||
paukštgaudys, -ė 3b-> paukščiautojas
paūkšti 1. -> ėsti 1 c). 2. -> valgyti d)
paukštinėtojas, -a i, paūkštininkas, -ė i ->

m a s a r k lį p a t r ū k i m i )

- pervaryti, pėrlakinti
(P e r la k in ti a r k lia i), nuvaryti ( N u v a ly ta s k u i­
n a s ), užginti, užguiti, užvaryti, pažeisti tarm.

paukščiautojas
p a ū k š t i s 2 (sparnuotas stuburinis gyvū­
nas: N a m in is , la u k in is p . ) - ir paukštė tarm.,

(J a u n ą a r k lį g r e it g a li p . )

sp arn u o tis ( S p a r n u o č i ų
plunksnuotis
paūkštrūtė i —>žvirbliarūtė
paunksnis l pavėsis
paunksniauti -> pavėsiauti
paūparis, -ė i -> prekiautojas ||
pauplys 4 -> spuogas
paupliuotas l -> spuoguotas

2 patranka b. l -> padauža
patrankanti - > trankauti
patrauka 3b, patraukimas 2 -> polinkis 1
patrauklumas 2 -> žavumas
patrauklūs 4 -> žavus
p a t r a u k t i 1. (kiek traukti, tempti: J is p a ­
tr a u k ė m a n e u ž r a n k o s ) -

patempti (T v irč ia u
p a t e m p k p a v a d ž i u s ), patęsti (P a tę sk it r ą stą
to lia u n u o ta k o ) , pavilkti (P a v ilk į š a lį tu o s
m a iš u s ); || nedaug, truputį: patrūkėti (P a ­
tr ū k ė k į š a lį r a tu s ), patimpėti, patįsėti, pavilketi; truktelėti mom., slp., truktelėti mom.,
stp., timptelėti mom., tįstelėti mom. 2. (sukelti
sau palankumą:

J is m u s p a tr a u k ė s a v o p a ­

palenkti, a širdį pririšti
(palaužti, palenkti, pamušti) šnek. 3. -> iš­

v y z d ž iu , ž o d ž i a i s ) -

p a t r u k t i (sunkiai dirbant, bėgant sveikatą
pagadinti:

N e p a tr ū k ta ip d ir b d a m a s . A r k ly s

- persitempti (P e rsi­
te m p ė , m a iš u s k il o d a m a s ) , pėrsiręžti
patrulis 2 -> sargyba ||
1 pats (paties) dkt. v. 4 -> vyras 2
2 pats (pati) įv. 4
tu
p a tr u k o b e b ė g d a m a s )

poet.,

l i z d a s ),

333


paupliuoti

paupliuoti —>spuoguoti
paūpti -» srėbti 1
paurioti -> nuvirsti ||
paūryti -> valgyti b)
paušketi -» pokšėti 1
pauškulė 3b-> spuogas
pauškuletas i -> spuoguotas
pautas 2 -> kiaušinis
pautienė 2 —» kiaušinienė
pauzė i -> pertrauka
paužėti -» nuvirsti ||
pavada 3b-> pamotė
pavadinimas i (žodinis ko nors pažymėjimas:
K a im o , a u g a lo , g y v u lio p . ) - vardas (V ie tų
v a rd a i. D a ik tu s re ik ia v a d in ti s a v a is v a r d a is ),

įvardijimas
p a v a d i n t i 1. (duoti pavadinimą) - įvar­
dyti. 2. -> pakviesti
p a v a d i s 2 (apynasrio dalis: U ž p a v a d ž io ve­
d a a r k lį) - atklapa tarm., vadė tarm.
pavadninkas, -ė 2 -> pavaduotojas
p a v a d u o t i (eiti kieno pareigas: J is p a v a ­
d u o ja v irš in in k ą ) - užvaduoti (S ū n u s tė v ą u ž ­
v a d u o ja ) , pakeisti (P a k e ič iu v y k s ta n tį a to s ­
to g ų ) , pamainyti (P a m a in y k p ie m e n į, tegu
p a r e in a p ie t ų ) , atstoti (Jį a ts to ja d r a u g a s ),
antrininkauti šnek. (Jis m a n a n tr in in k a u ja )
pavaduotojas, -a i (kas ką pavaduoja: D ir e k ­
to r ia u s p . ) - užvadas (A u g a sū n e lis, b u s m a n
u ž v a d ė lis ) , antrininkas šnek., pavadninkas
tarm. - Plg. p a d ė j ė j a s
p a v a i n i k i s 2 (nesantuokoje gimęs vaikas)
- mergautinis, išmerginis, mergvaikis, pasigautinis, iškekšinis niek. (Jis b u v o išk e k šin iu
p r a v a r d ž iu o ja m a s ) , išmanginis niek., a gyvas
kraitis šnek., kiškio (lapės) vaikas šnek., menk.
pavaizdas 1 1. -> pavyzdys 1. 2. -> išvaizda
pavaizdiis 4 —» vaizdingas 1, 2
pavakare prv. -» pavakariu
pavakarė 34b-> pavakarys
pavakariais, pavakariop prv. -> pavakariu
p a v a k a r y s 34b (laikas apie vakarą: G r į­
ž o m tik p a v a k a r y je ) - ir pavakarė, povaka­

334

pavaža

ris (Jau geras p., saulė žemai), apj^akaris
(Apyvakary neskaityk - akis pagadinsi), prie­
vakaris (f prievakarį pagirdyk galvijus)
p a v a k a r i u prv. (apie vakarą: Išvažiavom
jau p .) - ir pavakare, pavakariais (Ateik p.,
padėsi gyvulius sužiūrėti), apjH'akariu, pova­
kariu (P. einam pasivaikščioti), prievakariu
(Pavalgiaup.), vakarop (į vakarą: Diena v.,
metai galop), pavakariop (Sugrįžom p.)
pavaldinys 34b-> valdinys
pavaldus 4 -> priklausomas
pavalga 3b-> maistas
p a v a l g y t i (baigti valgyti: Pavalgėm pie­
tus, vakarienę) - pasisotinti (sočiai paval­
gyti), paėsti tarm. arba menk.; || a alkį numa­
rinti (nustumti) šnek., badus atgauti šnek.
pavandeniais prv. -> pavandeniui
pavandenys 34b-> potvynis
p a v a n d e n y t i (prisitrauktivandens:Pa­
vandenijo bulvės, uogos) - patuižti (Patulžę
sėtiniai)
p a v a n d e n i u i prv. (srovės linkme: Plau­
kėm p .) - ir pavandeniais, pasroviui; patek­
imui, pasraučiui (Vanduo mus nešėp.) ir pasrauniui tarm.
pavara 3b-> skersvagė
pavargėliauti -> elgetauti
pavargėlis, -ė i -> elgeta
pavargis l —» nuovargis
pavargti 1. -> nuvargti. 2. -> nusigyventi
pavarinė 2 -> skersvagė
pavarininkas, -ė 2 —» varovas
pavaroklis 2 -> botagas
pavarpa b. i-> landūnas
pavarpūs 4 -> landus
1 pavarta i -> provėža
2 pavarta 3b-> taupa
pavarvėklis 2 1. -> varveklis. 2. -> snarglys
pavarvoklis 2 -> varveklis
pavasargė i - > raktažolė
p a v a ž a 3b (rogių dalis, šliaužianti sniegu:

Zemėvilka pavažoms paėda) - pašliūža, pa­
bėga tarm. (Pabėgos susivažinėjo, sudilo)


pavažos

paviešėti

pavažos dgs. 3b-> šliūžės
paveda 3b-> išvaizda
pavedėti -> panėšėti
pavedimas 2 -> užduotis
pavėdūs 4. paveidūs 4 -> panašus 1
p a v e i k s l a s 11. (meninis atvaizdas plokš­
tumoje: S p a lv o ta s p . P. k a b o a n t s ie n o s ) drobė (audinyje tapytas paveikslas). 2. -> fo­
tografija. 3. -> išvaizda. 4. -> vaizdas. 5. ->
pavyzdys 1
paveikslingas l -> pavyzdingas
paveiksluoti -> fotografuoti
paveikslus 4 -> pavyzdingas
paveikūs 4 -> veiksmingas
paveizėti —> pažiūrėti
paveldas 3b-> palikimas ||
paveld -> parversti
pavėnė i —> pavėsinė
pavėniauti —>pavėsiauti
pavėnis i -> pavėsis
pavergėjas, -a i -> okupantas
pavergimas 2 -> okupacija ||
pavergtas 3b-> priklausomas
pavergti -> okupuoti ||
pavėrmu prv. -> paeiliui 1
paversmis l -> šaltinis
paveržti -> atimti
p a v ė s i a u t i (būti, ilsėtis pavėsyje: S u s ė ­
d ę p o m e d ž ia is p a v ė s i a u j a )

- paunksniauti,

pavėniauti tarm.
p a v ė s i n ė 2 (lengvas sodo namelis: J ie ils i­
s i p a v ė s in ė je ) - lapinė ( P a s ė d ė k im š io j la p i­
n ė j), altana, pavėnė tarm., pavietė tarm.
p a v ė s i n g a s i (turintis daug pavėsio: P a ­
vėsin g a g ir a it ė ) -ūksmingas (Ū. s o d a s ) , ūksmėtas ir unksmingas, nuosaulūs (Č ia n u o s a u li v ie te lė )

p a v ė s i n t i (daryti pavėsį, ūksmę: B e r ž a s
p a v ė s in a k ie m e lį) - ūksminti ir unksminti
p a v ė s i s l (saulės nekaitinama vieta:

Sėdi

- paūnksnis (V y sta ž o le lė
ta m s ia m p a u n k s n y j ) , paūksmė (G e r a p . p o
m e d ž iu ), ūksmė (Č ia v isk a s p a s k e n d ę p a lm ių
m e d ž ių p a v ė s y je )

ū k s m ė je )

ir unksmė, vėsmė

(I ls ė jo m ė s m e ­

ūžūksmis (R in k o s i v isi į b ū r e ­
lius, u ž ū k s m io ie š k o jo ) , ūžsaulis, nūosaulis
( N u o s a u ly je vėsu s ė d ė ti ) , pavėnis tarm. ( E ik
p a v ė n iu , s a u lė j n e s ė d ė k ) , smalka tarm. ( P lo ­
d ž ių v ė s m ė je ) ,

n a s k a ip m e d e lis , s m a lk o je a u g ę s)

p a v e s t i 1. (duoti, paskirti ką atlikti:
n in k a s p a v e d ė j a m tv a r k y ti r e ik a lu s )

V irši­

- pati­

kėti (pasitikint pavesti: P a tik ė k j a m tą a ts a ­
k in g ą d a r b ą ) , uždėti šnek. (T ą p a r e ig ą m a n
u ž d ė jo ) , užkrauti šnek. (nenorinčiam paves­
ti). 2. —> priskirti 1
pavidalas i -> forma
p a v y d a s 2 (kartėlio jausmas dėl kieno sėk­
mės: J a u č ia j a m p a v y d ą ) - ir pavydulys (Jis

užvydas ret., skaugė tarm.
pavydėlninkas, -ė i, pavydėnis, -ė 2 -> pavy­
d e g ė p a v y d u l iu ) ,

duolis
p a v y d ė t i (jausti pavydą: N ie k a s ta u
m ė s n e p a v y d i) -

skaugėti

tarm. (A k e lių jū s ų

m ė ly n u m o p a t s d a n g u s g a li s . ) , a

(gelti)

šnek.;

to s la i­

|| pavyduliauti

akis dūrti

(V yra s ž m o n a i

p a v y d u lia v o )

pavydninkas, -ė l -> pavyduolis
pavydulys 34b-> pavydas
pavydulingas l -> pavydus ||
pavydunas, -ė 2, pavyduoklis, -ė 2 -> pavyduo­
lis

p a v y d u o l i s , -ė (pavydus žmogus: P a v y ­
d u o liu i g ė lė šird į, ž iū r in t į j o tu r tu s ) - ir pavydūnas ( P n e i p a t s v a lg o , n e i k ita m d u o d a ) ,
pavydninkas (T u r ė jo p a v y d n in k ą k a im y n ą ) ,
pavyduoklis,
pavydėlninkas, pavydėnis tarm.
v
( S y k š te n is p .) , skaugis tarm.
p a v y d ū s 4 (kuris pavydi: B e s o t i s - p . , k v a i­
lys - iš d id u s flk.) - nuovydūs tarm. (N e b ū k to k s
n . ) , užvydūs tarm. ( U ž v y d i m o t e r iš k ė ) , skaugūs tarm.; || pavydulingas (P. ja u n ik is )
pavienis 2 -> atskiras
pavieniui prv. -> skyrium
paviešė 3b-> pakelė
p a v i e š ė t i (kurį laiką viešėti: I š v y k a u p a s
g im in e s p . ) - pasisvečiuoti ( A te ik p . ) , pasi-

335


paviešis

žmonėti, pakiemineti

pažadas
šnek.,

paviešnageti

tarm.

prk. (P. g a lv o jim a s ) ,

ta isa s, d a r b a s ) ,

apgrabus (A . p r i e ­
diletantiškas, aplamas tarm.

pavirtėti -> nuvirsti
p a v y t i 1. (vejant susilyginti: Jis m a n e p a v i ­

paviešis i -> vaišės
paviešnageti -> paviešėti
pavietė 2 -> pavėsinė

j o ir p r a le n k ė )

p a v y k t i (baigtis sėkme: K e lio n ė ,

o p e r a c i­

- pasisekti (P a s is e k ė m e d ž io k lė ) ,
nusisekti ( E g z a m in a s n u s i s e k ė ) , nusieiti
( N u s iė jo p a d a r y ti g e rą a l ų ) , nusiduoti, nu­
tikti ( N u tik o d a r b a s ) , a laimė nusišypsojo

ja p a v y k o )

šnek.

p a v i l g a 3b(valgio pagardinimas riebalais,
pienu: K o š e i p a v i lg o s tr ū k s ta ) - pagardas
( Č ia b u s n e v ie n a s v a n d u o su p a g a r d a is ) , už­
daras (T rū k sta u ž d a r o k o š e i) ir ūždaralas,
užkulas (T a u k a i, s v ie s ta s - g e r ia u s ia s u . ) ,
pradaras (K a r v ė s u ž tr ū k o , n e b ė r p r a d a r o ) ,
pragardas, prakulas, užtrinas (P a lik la šin iu s
u žtrin u i) ir ūžtrinalas, prametalas tarm. - Plg.

padažas
pavilgas 3b1. -> padažas. 2. -> kompresas
pavilketi -> patraukti 1 ||
pavilkinys 34b-> sijonas ||
pavilkti -> patraukti 1
pavilnė 3b-> paberžis
pavymui prv. 1. -> 2 paskui. 2. -> paeiliui 2
pavirkiis 4 -> patogus 1
p a v i r š i a i dgs. 2 (skysčio paviršinis sluoks­
nis: P ie n o , b a ršč ių p . ) - greimas (P ien o , k ru o -

grienė, krėna tarm.
paviršium prv. -> paviršutiniškai
p a v i r š u t i n i š k a i prv. (nesiekiant pa­
grindų: P a tlik ta s d a r b a s ) - paviršium (Č ia
a p s a k a u tą d a ly k ą tik p . ) , negiliai, sekliai prk.,
lėkštai prk. (Jis g a lv o ja la b a i L ), apgraibo­
mis (Jis v isk ą d ir b a a. ) , apčiuopomis (A . n u r a v ė ta s d a r ž a s ) , prabėgomis ( Ž m o n i ų p a ­
v e ik s la i n u p ie š ti p . ) , prabėgšmals, probėgš­
mais (N o rė ja u b e n t p . s u m in ė ti isto rin iu s f a k ­
tu s ) , diletantiškai, aplamai tarm.
p a v i r š u t i n i š k a s i (nesiekiantis pa­
grindų, gilumo: P a v ir š u tin iš k o s ž in io s ) - ne­
gilus, lėkštas prk. ( L ė k š to s p a ž iū r o s ) , plokš­
pųg),

y

336

čias

v

- paginti

(B ė g a n č iu s p a g in ė ) ,

panokti tarm. (Š u o k iš k įp a n o k o ) , privyti (V os
j į p r iv ija u ) , priginti (K iš k is ištrū k o , n e b e p r ig in s i), prinokti tarm. 2. -> išvaryti
p a v y z d i n g a s i (einantis pavyzdžiu, la­
bai geras:

P m o k in y s. P a v y zd in g a tv a r k a ) -

paveikslus (P. tv a r k in g u m a s ) , paveikslingas
stp. (P a v e ik slin g a m o k y k la ) , sektinas (S. d a r ­
bas)

pavyzdinis 2 -> pirmarūšis
p a v y z d y s 3bl.(sektinasdalykas:Į k v e p ia n ­
tis p . ) - paveikslas ( D u o k ž m o n ė m s g e rą p a ­
v e ik slą ), pavaizdas psn. 2. (daiktas, pagal kurį
kas daroma: P r e k ių p . ) - modelis, fasonas
p a v o g t i (slapta, nusikalstamai pasisavin­
ti: J a m p a v o g ė p in ig u s, la g a m in ą ) - paglemžti

nuglemžti šnek., pagvelbti šnek., pašlemšti šnek., nučiupti šnek. (J a m p e ilį k a s n u ­
č iu p o ), nutverti šnek., nunešti šnek., nudžiauti
šnek. ( N u d ž io v ė v a lk a ta la š in iu s ), nukniauk­
ti šnek., nušvilpti šnek., nujoti šnek., numauti
šnek., nukaūkti šnek., nukuopti šnek., nurūkti
šnek., nužagti tarm., menk.
p a v o j i n g a s i(su pavojais, gausus pavo­
jų: P ž y g is ) - pavojūs ret. (P a v o ji k e lio n ė ) ,
grėsmingas (gresiantis nelaime: G rė sm in g i
įv y k ia i) , grėslūs, rizikingas, grumzdūs tarm.
1 p a v o j u s 2 (gresianti blogybė: P. g yvy b ei.
M ir tie s p . ) - grėsmė (K a r o g . ), rizika, a Da­
moklo kardas knyg.
2 pavojūs 4 -> pavojingas
pavolas 2 -> padėklas
pazūlintas i -> palaikis ||
pažaboti -> suvaldyti
p a ž a d a s 3b (davimas žodžio ką padaryti:
I š te s ė k s a v o p a ž a d ą ) - žadėjimas, pažadėji­
mas, prižadas (S a v o p r iž a d ų n e la u ž a u ) ir
priežadas, prižadėjimas, žodis ( L a ik y k is ž o d ž i o ) , žadas (Z . k a ip ža g a s, o d o v is k a ip n a šnek.,

v


peilis

pažadėjimas
v

žadulys, žadinys (Z . - s a p n e ra d in y s
flk.), žadalas šnek., žadėlė šnek.; || įžadas (mo­
ralinis pažadas: Į. n e m e lu o ti ), įžodis, apža­
das (P a d a rė a p ž a d u s n eb eg erti ), užžadas šnek.
pažadėjimas l -> pažadas
pažadinti -> pabudinti
pažandės dgs. l —> geležuonys
p a ž a n g a 3b (procesas į tobulesnį būvį:
G a m t o s m o k s lų p . ) - progresas
p a ž a n g u s 4 (einantis pažangos keliu: P.
m o k s la s ) - progresyvus (P rog resyvio s id ė jo s ),
avangardinis (A v a n g a r d in ė sp a u d a )', || su­
sipratęs (apie žmogų)
pažeisti -> patrūkinti
pažeminti -> paniekinti
paženklinti —>pažymėti 1
pažiba b. 3b-> garsenybė
pažibas 3b1. -> papuošalas. 2. -> blizgutis
pažygėti -> paėjėti
pažygys 3b1. -> kelionė. 2. -> žygis 1
pažygiui prv. -> paeiliui 2
p a ž y m ė t i 1. (padaryti žymę: P. m ie s to ri­
b a s ) - paženklinti (P. k e r ta m u s m e d ž i u s ) . 2.
g a s flk.),

-> pabrėžti
pažingėti -> paėjėti
pažinoti -> pažinti 1
p a ž i n t i 1. (būti pažįstamam: A r p a ž į s t i
žm ogų ?)

tą

pro

- pažvelgti (P a žv e lg ia u į d a n g ų ) , pa­
veizėti tarm.; || žvilgtelėti mom. (Z . į š o n ą ) ,
dirstelėti mom., dvilktelėti mom., tarm., dėb­
telėti mom. (piktai), a akis pakelti, akimis
perleisti, akį (žvilgsnį) užmesti (mestelėti)
pažiūros dgs. 3b—>pasaulėžiūra
pažliugti -> pašlapti
pažmonys 3b—> vaišės
pažodinys 34b-> vertinys 1
pažodis i -> pertaras
la n g ą )

p ė d a 3 1. (apatinė kojos dalis: P ė d a s n u š a ­
l a u ) - ir pėdas, letena ( L o k i o le te n o s ) . 2. —
>
pėdsakas
pedagogas, -ė 2 mokytojas
pedalas 2 -> pamina 1
pėdas 3 1. -> pėda 1. 2. -> pėdsakas
pėdas maišyti (mėtyti) -> klaidinti
pėdas surinkęs —>panašus
pėdės dgs. 2 -> sandalai
pėdinti -> eiti 1 b)
pėdomis eiti -> 1 sekti 2
p ė d s a k a s l (pėdų žymė einant: K išk io , la ­

- pėda ( P ė d o m is s u s e k ė va g į)
ir pėdas, pėdtakis knyg., paskėmai tarm. ( K a d

p ė s p ė d s a k a i)

ta v o č ia i r p a s k ė m ų n e b ū tų !)

- pažinoti ( I r a s j į p a ž i n o j a u ) . 2. ->

patirti 1
pažiobė l -> palėpė
pažiūra i —>1 pašvaistė
pažiūra 3b1. -> išvaizda. 2. -> nuomonė
p a ž i ū r ė t i (atkreipti akis: P a ž iū r ė k

pažulnūs 4 —> nuotakus
pažvelgti -> pažiūrėti
pažvilgčioti -> pasidairyti
pažvilti -> pakrypti
pečdangtė 2 -> krosniadangtė
pečiais tra u k ti -> stebėtis
pečiomentė i -> mentikaulis
pečiuitas l, pečiūkas 2 -> petingas
pečiuotas i -> petingas
pečius 2 -> krosnis

pėdsekys 3a -> šuo ||
pėdtakis l -> pėdsakas
pėdžia 4 —>stulpas 1
peldžolė i -» saulutė
peikena 3b-> laužtuvas
p ė i k ė t i s (pradėti atsigauti: A p a lp ė lis j a u
p e ik ė ja s i) - gautis, gaivėtis (L ig o n is p r a d e ­
d a g ) ir gaivelėtis, godėtis, kvošėtis, tokėtis, jokėtis tarm., klunėtlS tarm., kurtėtlS tarm.,
potrintis tarm. (I š m ie g ų p . ) , tervėtis tarm. Plg. a t s i g a u t i
pėikšmas i 1. -> posmas. 2. -> viršūnė 2
pelkštis -> bartis
pėikštus 3 -> lepus
peikti niekinti
p e i l i s 2 1. (įrankis pjauti, riekti: P e iliu m ė ­
są p j a u n a ) - geležė (virtuvinis, nesulenkia­
mas peilis), peipė vaik.; dicinas (didelis); ||

337


peiliuoti

peludninkas

duonriekis (duonai riekti), dūonpeilis; medkotis (medžio kotu); briedkriaunis (brie­
džio rago kriaunomis); ragkriaunis (rago
kriaunomis); didžpeilis (kiaulėms skersti),
skerdiklis; skrostuvas (skrodžiamas peilis);
skutiklis (bulvių skutamasis peilis) ir skutėklis, kaišėklis; šakalskelis (skaloms skel­
ti); neaštrus, sudilęs peilis: bigė, brize, di­
lius, dilikas, išdila, stungis tarai., geležtė tarai.
2. -> kančia
peiliuoti -> kastruoti
pelpė 2 -> peilis 1
peitvis 2 —» pietys
peizažas 2 -> gamtovaizdis
peizoti 1. -> niekinti 1.2. -> terlioti. 3. -> eik­
voti
pėkštalas b. 3b - > ištižėlis
pėkus 2 -> banda 1
pelas 4 -> akuotas 1
peldėti 1. -> taupyti. 2. -> šykštėti
p e 1 ė 4 (smulkus graužikas: L a u k in ė , n a m i­

p .) - žiurkė tarm.
pelėdgalvis, -ė i -> pasišiaušėlis
pelėj ai dgs. 4 -> pelėsiai
nė

p e l e k a s 3b (žuvies plaukiojamasis organas:
N u g a ro s, u o d eg o s p .)

- plaukmuo, sparnas

v

p ū s tų g ) , kaurai tarm. (S ū rio k . ) , kaužai tarm.
pelėsiūoti -> pelėti

p e l ė t i (trauktis, apaugti pelėsiais: S ien o s,
d u o n a p e l ė ja ) - ir pelyti, pelėsiūoti, plėkti

mielėti tarm.; || mū­
soti (trauktis mūsais) ir mūsyti (S ū ris m ū s ij a ) \ gliaumyti ( N e s ū d y ta m ė s a g lia u m ija ) ,
kauroti tarm., kaužoti tarm.
(S la p ia s š i e n a s p lė k s ta ) ,

p e l ė ž i r n i s l (toks ankštinių šeimos au­
galas) - laūkžirnis, žirnikas, žimuolis
peliaplaūkis 2 -> pilkas 1
pelynas l -> metėlė
pelinė 2 -> čiužinys ||
pelyti -> pelėti
p e l k ė l (žemės plotas su negiliai stovinčiu
jame vandeniu: Į p e l k ę p u o lę s , s a u s a s n e k e l­
s i flk.) - bala tarm. (B a lo s š ie n a s ); || sunkiai
išbrendama, klampi pelkė: raistas (V o s iš­
k l a m p o ja u i š to r a is to ),

lieknas (V e ž im a s
įm a r m ė jo į lie k n ą ), plynė, tyras, tyruliai, da­
rymas tarm., kirna tarm., laikšės sv., maiva
tarm., polymas tarm. - Plg. l i ū n a s
p e l k ė t a s i ( s u pelkėmis: P. k ra šta s, m i š ­
k a s ) - balotas tarm. ( B a lo to s p ie v o s ); || raistūotas (su raistais), lieknūotas, maivėtas
tarm.

pelenais leisti —» deginti
pelenais paleisti -> sudeginti
pelenas 3b -> židinys 2
peleninis 2 -> pilkas 1
pelenius, -ė 2 -> arklys e); kumelė č)

p e l k y n a s i (vieta, kur daug pelkių) - balynas tarm.; || raistjmas, lieknynas
pelkinė i -> degtinė ||
pelnas 4 1. —> uždarbis. 2. -> nauda 1
pelnauti, pelnikauti -> uždarbiauti
p e l n i n g a s l 1. (duodantis daug pelno:
P e ln in g a ž e m ė s ū k io š a k a ) - pajamingas (P.
ū k is ), rentabilūs spec. 2. —
» naudingas
pelnyti 1. -> uždirbti. 2. -> gauti 1
pelnytis -> uždarbiauti
peltakys 3a-> siūlė
peltakiuoti -> siūlėti

p e l ė s i a i dgs. 2 (drėgnų vietų grybeliai:

p e l u d ė 2 (vieta klojime pelams laikyti) - ir

S ie n o s b u v o d r ė g n o s ir a p a u g u s io s p e l ė s i a i s )

peludninkas, pelūnė, pelūdinė, šalidė, pūnė, antis, užantis, pakratinė, pašarinė, pa­
samdė
pelūdinė i, pelūdninkas i -> peludė

( S a p a lo p la t ū s s p a r n a i)

pelekas l -> pilkas 1
pelė kis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
p e l e n a i dgs. 3b (sudegusių medžiagų lieka­
nos: B e r ž in ių m a lk ų p . P e le n ų š a r m a s ) - plė­
nys (rusenančių žarijų: N a m a i į p lė n is p a ­
v ir to )

- plėkai (J a v a i p l ė k a i s a t s i d u o d a ) , pelėjai
tarm.; || mūsai (raugo paviršiuje: G ir a m ū ­
s a is a p s itr a u k u s ) ir mūsojai; gliaūmės ( K o ­

338


perdaužti

pelų maišas

pelų maišas —» sudribėlis
pelūnas 2 -» metėlė
pelūnė 2 -» peludė
peluodėgė 2 -» strugena
p e m p ė i (toks pelkių paukštis: Gina kaip
p. savo vaikus) - gyvė šnek., knyvė tarm.
pempetas i -» šlakuotas 1
pempežolė i -» saulašarė
pempuoti —» mušti 1
penas 4 -» maistas
pėndėti 1. -» dūlėti 1 . 2 . - » lysti
p e n ė t i 1. (maitinti, kad nutuktų: Jie jautį,
meitėlį peni) - tukinti (Žąsį t.), šiūlinti šnek.
(Paršą š.) ir šiūlvinti šnek., šiulenti šnek., pu­
tinti menk. 2. -» maitinti ||
penėtinis, -ė i -» penimis
penėtojas, - a i —» maitintojas
penyba l -» šėryba
p e n i m i s, -ė 2 (penima kiaulė, penimas par­
šas: Penimį jau paskerdėme) - peniukšlis, pe­
nėtinis, pęslas tarm.
peniūkšlas 2 -» pašaras
peniukšlis, -ė 2 -» penimis
p e n t ė 1 ė 2 (geležėlė, ant kurios plakamas
dalgis) - kaltukai, tintuvai, laktėlė tarm., bo­
belė tarm., ČekoČius tarm.
pėntėti -» kietėti ||
p e n t i n a s 2 (ratukas prie raitelio batų ar­
kliui paraginti) - raglas tarm.
pentinėlis 2 —» pentinius
p e n t i n i u s 2 (toks vėdryninių šeimos au­
galas) - pentinėlis, diegliažolė, draskis, ra­
gutis, raginėlis, raguotė, stimakojis, šarkakojis, šarkauodėgis, šarkutis
pentis (-ies) m. i -» kulnas
p e n u s 4 (kuris gerai penisi, tunka: P. meitė­
lis) - ganus (G. jautis)
penutė 2 —» žemenė
pėpė 2 -» mėsa
pėpinti -» eiti 1 n)
1 pėpis i -» velėna
2 pėpis b. i -» ištižėlis
pėpsoti -» gulėti ||

pėra 4 -» mušimas
p e r a i dgs. 4 (bičių vikšrai) - kirmius, verti­
nys, kirmūčiai šnek. (maži), kiaušinėliai šnek.,
bičiukai šnek., lėliukės šnek.
per akis -» gana
peralkęs (-usi) -» alkanas
pėralkėti - » išalkti
pėralkis l -» alkis
pėralkti - » išalkti
per amžius —» visada
p ė r a u d a i (audžiant padaryta klaida: N e p r im u š i a ta u d ų m u š tu v a is, ir b u s p . ) - promuša ir pramuša, proreta, pašanklė tarm.,
pašova tarm.
perauga l -» gumbas 1
pėrausis i —» antausis
pėrbadėjęs (-usi) -» alkanas ||
pėrbadėti —» išalkti
perbalti - » išbalti ||
pėrbasti - » išalkti
perbėgėlis, -ė i - » išdavikas
pėrbesti -» perdurti
pėrblykšti - » išbalti ||
pėrbliukęs (-usi) -» alkanas
pėrbliukti -» perkristi
perblokšti -» permesti
p ė r b r ė ž t i (perbraukti aštriu daiktu: K a tė p e r b r ė ž ė r a n k ą ) - pėrdrėksti (S a k a k a k tą
p e r d r ė s k ė ) , perrėžti, pėrbruožti, perplėšti
v

(giliai)

pėrbrydė i -» brydė
pėrbruožti —» pėrbrėžti
pėrčiužti -» peršlapti
pėrčyžti -» suduoti ||
perdaras i -» pertvara
pėrdaiynė i —» pertvara
perdaryti -» perdirbti
per dantis braukti (košti, traukti) -» pajuokti
p e r d a ū g prv. (viršum saiko: J is p e r d a u g
š n e k u s ) - pernelyg (P. g iria si ž m o g u s ) , per­
virš
p e r d a u ž t i (smogiant perdalyti: P. r ie š u ­
tą ) - perskelti (P. lie p ą ) , permušti

339


perdebesis

perlavištė

perdebesis l -> debesis ||
pėrdėlis i -> padėklas
perdėm prv. -» kiaurai

perglyta l 1. -> pertrauka. 2. -> persmauga
pėrgnyta l —>persmauga
pergulėti -> pernakvoti

p e r d ė t i (padidintai pavaizduoti, išreikšti:

pėrimas 2 —» mušimas
periodas 2 1. -> laikotarpis. 2. -> kėlinys
perkamieji (-ųjų) -> pinigai
pėrkarėlis, -ė l -> išalkėlis
perkaręs (-usi) -> alkanas
pėrkaršti -» pasenti
perkarti 1. —>perkristi. 2. -> išalkti
perkasas i -> kanalas
perkąsti 1. -> užvalgyti. 2. —>suprasti
perkentėti, pėrkęsti —> ištverti
perkirsti -> suduoti ||
pėrkliokęs (-usi) —> alkanas
pėrkliokti -> perkristi
p ė r k o 1 a s l (žabų užtvara upelyje žuvims
gaudyti: P e rk o le įs ta ty to s k e lio s v a r ž o s ) - per­
sėda tarm., takišys tarm.
perkopti -» perlipti
p e r k r i s t i (pasidaryti įdubusiais šonais:

K a lb ė k , b e t n e p e r d ė k )

- hiperbolizūoti, ut-

rirūoti knyg., išpūsti šnek. (Jie iš p u č ia p a v o ­
j ų ) , persūdyti šnek., a iš adatos vežimą pri­
skaldyti
pėrdykėlis, -ė l -> išdykėlis
pėrdykti —>išdykti
p e r d i r b t i (iš naujo padaryti: P. p r o j e k t ą )
-perdaryti (V is k ą iš n a u jo p . ) , pertaisyti (P.
d r a b u ž į)

perdoris l -> pertvara
pėrdrėksti —>perbrėžti
pėrdrožti -> suduoti ||
pėrdūkti - » įpykti ||
p e r d u r t i (kiaurai išdurti: J a u tis r a g a is š o ­

- persmeigti (P k a la v iju ) , pėrbesti, pėrrakti, permauti šnek. (P. d u r tu v u )
pėrdvėsti -> išalkti
pereiga i -> perėja
pereiti - » liautis
pėreiva b. i -> valkata
ną p erd ū rė)

p e r ė j a l (pereinamoji vieta:

K a ln ų p . ) -

pereiga
perėjos prv. -> kiaurai
perėjūnas, -ė i -> valkata
pereklė 2 —>perekšlė
p e r e k š l ė 2 (perinti višta: K v a k š i k a ip p . )
- ir pereklė, kvakšė šnek. ir kvakšlė šnek.,
kvarkšlė šnek.
perenė 2 -> pirtis 1
perėtūvas 2 -> inkubatorius
p e r g a l ė l (ko nugalėjimas:
g a lė s ) -

laimėjimas (L .

K o v a ik i p e r ­

iško­
trium­

d a rb e , k o v o j e ) ,

vojimas (R e ik ia įtv irtin ti iš k o v o jim u s ),
fas prk. (didelis laimėjimas)
pergalėti -» nugalėti
pergalvys, -ė 3a-» išdykėlis
pėrgas 3 -> valtis ||
per gerklę perleisti (išvaryti) -» pragerti
pergyventi —>patirti 1

340

perkarti (V a ik š to
n e ė d u s io s ) , pėrbliukti

A r k ly s n eg ėręs p e r k r ito ) k a r v ė s p e r k a r u s io s ,

šnek., pėrkliokti šnek.
pėrkritęs (-usi) —>alkanas
perkūnas i -> griaustinis
perkūndebesis i -> debesis ||
perkūnija i -> griaustinis
perkūniškas i -> garsus 1
perkūnsargis i (įrenginys nuo žaibo apsisau­
goti) - žaibolaidis ret., žaibogaudis ret., žaibininkas tarm.
perkūnūoti -> 1 griausti
perkūnus barstyti —»• keikti
perkūnvėtrė l —> audra
perkūnžolė i -> šilokas
perlaidinys 34a -> pertrauktis
perlaidos dgs. l - » lubos ||
pėrlaka b. i -> valkata
pėrlakinti -> patrūkinti
pėrlanka l —>permėtė
p e r l a v i š t ė i (toks naminis paukštis) - pa­
tarška, pakaškė tarm.


perleisti

persirangyti

perleisti 1. -> permesti. 2. -> patirti 1
perlydą i —» pertrauka
perlieti —» suduoti ||
p e r l i p t i (lipant pereiti:A u k š ta tv o ra - n e p e r lip s i ) - perkopti (A lp in is ta i p e r k o p ė p e r
k a l n u s ) , persiristi šnek., pėrsiropšti šnek.
(sunkiai), pėrsirabždinti šnek., persirangyti
šnek., pėrsikarti menk., pėrsirioglinti menk.,
pėrsikeberioti menk.
peflitas l —» užkandis
p e r m a i n a l (ko nors pakitimas: S o c ia li­
n ė p . ) - pėrsimainymas ( V e i d o p .) , atmaina
(O r o a .) , pasikeitimas ( K l i m a t o p . ) , pakiti­
mas, pakitėjimas, atsimainymas, pervarta,
persivertimas, transformacija
permainingas i —» mainus
permanentinis l —» nuolatinis
permanyti -» suprasti
permanomas i —» suprantamas
permauti —» perdurti
p e r m e s t i (numesti per viršų: P. p a g a lį p e r
tv o r ą ) -

pėrsviesti

per­
blokšti (S v ie d in į p e r b lo š k ė p e r s to g ą ) , per­
leisti, pėrtelžti šnek. (be atodairos), pėršveisti šnek., pėršvilpti šnek. (smarkiai)
p e r m ė t ė l (klaida metant siūlus ant mes­
tuvų) - pėrlanka, pėržarga tarm.
permiegoti —» pernakvoti
permirkti —» peršlapti
pėrmonė i —» nuovoka
permušti —» perdaužti
pernagis 11. —» grobis. 2. —» kyšis
per nago juodymą —» mažai
p e r n a k v o t i (perleisti naktį gulint kur: P.
v ie š b u ty je ) - permiegoti, pergulėti (P ergu lė( P e m p ę p . a k m e n į),

j o m d a r ž in ė je a n t š ie n o )

per nasrus išvaryti (perleisti) —» pragerti
pernaša i —» metafora
pernelyg prv. -» per daug
perniek prv. -» veltui
pėrnirsti, pėrniršti
įpykti ||
per nosį braukyti —» pajuokti
pernosis l —» antprusnis 1

per nugaras lipti —» brautis
pernugaris l —» antstrėnis
p e r o n a s 2 (aikštelė, prie kurios sustoja
traukinys) - prievaža, priestotis
per pakaušį išeiti —» pamiršti
per pakaušį išlįsti —» įkyrėti
perpendikuliarūs 4 —» statmenas
perpietė 1 1. pogulis. 2. -» vidurdienis
pėrpykdyti, pėrpykinti —» įpykdyti ||
pėrpykis i —» pyktis
pėrpykti -> įpykti ||
perpinas 3b grotos
pefpirklis l -> pirklys ||
pėrplakti —» suduoti ||
per plauką —» vos
perplėšti -> perbrėžti
pėrpliekti —» suduoti ||
perprantamas l -> suprantamas
perprasti —» suprasti
pėrprašos dgs. l —» atlankai
perprusnis i -> antprusnis 1
pėrpūtis l —» skersvėjis
pėrrakti —» perdurti
perrašą l —» transkripcija
perrašąs l —» nuorašas
perrėžti -> perbrėžti
persėda i -> perkolas
persėją l, pefsėlis l
vogis
pėrsenti -» pasenti
pėrsigąsti -> išsigąsti
persiimti —> išmokti
pėrsikarti -» perlipti
pėrsikeberioti -> perlipti
persilaužimas 1 -> lūžis
persilaužti -» pasikeisti
p e r s i l e i s t i (nutrūkti nėštumui: M o te r is
p e r s ile id o )

- ištrikti šnek., išsigaišinti šnek.;
|| išsimėsti (apie gyvulius); išsibarstyti šnek.

(apie avis, kiaules)

pėrsimainymas l —» permaina
persimainyti pasikeisti
pėrsimetėlis, -ė l —» išdavikas
pėrsirabždinti, persirangyti -> perlipti

341


persiręžti

pertrauka

persiręžti —» patrukti
pėrsirioglinti, persiristi —» perlipti
pėrsiropšti -» perlipti
pėrsiskyrėlis, -ė i -> išsituokėlis
persitempti —» patrukti
persiusti - » įpykti ||
pėrsiutinti -> įpykdyti ||
pėrsiveikti —» susivaldyti
persivertimas i —» permaina
pėrskeltagalvis, -ė i —» padauža
perskelti —» perdaužti
perskyra i -» skląstas
perskyrimas i —» paragrafas
perskyros dgs. i —> ištuoka
perskirti —» ištuokti
pėrsklaida i —» skląstas
pėrsliekė i —» persmauga
p e r s m a u g a i (plonesnė siūlo vieta: S iū ­
la i s u p e r s m a u g o m is g r e it tr ū k s ta ) - pėrslie­
kė, perglyta tarm. ir pėrgnyta tarm.
persmeigti —» perdurti
persmelkti —» apimti 2
persnapis l —» antprusnis 1
persnukis 11. —» antsnukis. 2. —» antprusnis 1
persona 2 —» asmuo
personalinis i —» asmeninis 1
personifikacija i (asmens ypatybių suteikimas
daiktams ar reiškiniams: D a u g p e r s o n i f ik a ­

- įasmeninimas (A g o ­
n e la im ių į .) , suasmenini­

cijų lia u d ie s k ū r y b o je )
ta i d ie v e r is b u v o

mas

(I š g a m t o s jė g ų s u a s m e n in im o k ilo p i r ­

m ie ji d ie v a i) ,

sužmoginimas

( G a m t o s r e iš ­

k in ių s .)

personifikuoti (vaizduoti kaip gyvą būtybę, as­
menį) -įasmeninti (Į. g a m to s re iš k in iu s ) , su­
asmeninti, sužmoginti
perspėti - » įspėti 1
perstekė 3b—» žeberklas
perstogė i, perstojas i -» pertrauka
perstoti —» liautis
persūdyti —» perdėti
p e r s v a r a i (ko nors viršijimas: A i š k i jė g ų
p . ) - pranašumas (P. le n k ty n ė s e ), pranašy-

342

bė ( M o r a l in ė p .) , viršūs (Ž iū rė siu , k ie n o
viršenybė ret. (T egu l b u s ta v o v.)
pėrsviesti —» permesti
pėršerti —» suduoti ||
peršėti —» skaudėti ||
pėrširdinti —» įpykdyti ||
pėrširsti -> įpykti ||
peršulys 3b—» skausmas ||
peršūs 4 —» skaudus i ||

bus

p e r š l a p t i (kiaurai sušlapti: P e r š la p o

ko­

v .),

- permirkti (P e rm irk o d r a b u ž ia i n u o lie ­
ta u s ) , pėržliugti, pėrčiužti tarm. (P a rėjo k ia u ­

jo s )

ra i p e r č iu ž ę s )

per šonus leisti —» eikvoti
pėršveisti 1. suduoti ||. 2. —> permesti
pėršvilpti —» permesti
pertaisyti —» perdirbti
p e r t a r a s i (nuolat kartojamas žodis kal­
bant: J o p e r ta r a s - „ v a d i n a s i“) - ir pėrtarmė
(N e le n g v a n u o s a v o p e r ta r m ė s n u p r a s ti), peržodis šnek. (P r a d ė k tik d a ž n ia u k a tr ą ž o d į s a ­
kyt, ir įs iim s i į p e r ž o d į ) , pažodis šnek. ir požodis
pėrtarmė i —» pertaras
pertarti - » įspėti 1
p e r t e k l i u s i (buvimas ko daugiau negu
reikia: L ie ta u s p . ) - perviršis (D a r b o jė g o s
p . k a im e ) , gausa (N a u jie n ų k a ip iš g a u s o s r a ­
g o ) , gausybė (A u g m e n ų y r a n e s u s k a ito m a g .) ,
apstas, apstybė
pėrtelžti —» permesti
p e r t i 1. (su vanta plakti pirtyje plaunantis:
P irty je j i s n u g a rą sa u p ė r ė )

- vanoti

(V a n o ja

2. —» mušti 1
pėrtįsa b. i, pėrtįsėlis, -ė i -» ilgšis
p e r t r a u k a l (kokio veiksmo nutrauki­
mas, sustojimas: P ie tų p . ) - pertrūkis (L y ja
p e č i u s s u v a n ta ).

perstojas (L a k š tin g a la b e p e r ­
s to jo p le š k a ) , perstogė šnek. ( G r ia u d ė b e p e r ­
s to g ė s ), paliova (P a s j u o s p o k y l ia i b e p a l i o ­
v o s ) , atlyda (S k a u d a g a lv ą b e a tly d o s ) , at­
vanga (S a u d o b e a tv a n g o s ) , pauzė, atlaida
tarm. ( D u n d a š ią n a k tį b e a t l a i d o s ) , liuvis
b e p e r tr ū k io ) ,


pertraukas

nūotrūka tarm. (Važiuoja ir važiuoja be
nuotrūkos), perglyta tarm., perlydą tarm.
(Tauškia niekus be perlydos)', || antraktas
tarm.,

(tarp teatro veiksmų)
pertraukas l pertrauktis
p ė r t r a u k t i s l (kartelė, jungianti ratų
priekį su užpakaliu) - ir pertraukas, pėrspec.

trauktukas, pėrtrauktuvas, įšautys, išlaidinys, perlaidinys, pervarąs, traininis ir traimja
pėrtrauktukas l, pėrtrauktuvas l —» pertrauk­
••s

tis

pertrūkis i —» pertrauka
pertuvė 3b-» pirtis 1
p e r t v a r a i (pertveriamoji siena, tvora:
Lentų p.) - ir pertvaras (Tvarto p.), perda­
ras (Arklys išgriovė perdarą ir išbėgo) ir per­
doris (Skrynia su perdoriais), pėrdarynė tarm.
(Gardo p.)
pertvaras i —» pertvara
pervagis i volė
pervarąs i —» pertrauktis
pervargti —» nuvargti
pervaryti —» patrūkimi
pervarta 1 1. perversmas. 2. permaina
pėrveizdėti —» peržiūrėti
pėrveizdos dgs. i —» peržiūros
perveizėti peržiūrėti
p e r v e r s m a s l (staigus kieno raidos, san­
tvarkos pasikeitimas: Revoliucinis, valstybi­
nis p .) - ir pervarta (Laukė kokios nors per­
vartos), virstis tarm.
pervirsti —» pasikeisti
pervirš prv. -» per daug
perviršis i -» perteklius
pervis prv. —» ypač
pėržarga i -> permėtė
p e r ž i ū r ė t i (vieną po kito apžiūrėti: Per­
žiūrėk rankraščius) - peržvelgti (Peržvelgė nu­
eitą kelią), pėrveiz(d)ėti tarm., a akimis
(žvilgsniu) permesti
p e r ž i ū r o s dgs. l (jaunikio namų apžiūrė­
jimas: Tėvai į peržiūras atvažiavo) - peržval­

pėžinti

gos, pėrveizdos tarm. (Paprašė perveizdų at­
važiuoti), pražvalgos (Nuvažiavę pražval­
gom, visa pamatysim), ūkvaizdžiai ir ukvaizai tarm., ūžžvalgos tarm.
pėržliugti peršlapti
peržodis i —» pertaras
peržvalgos dgs. l
peržiūros
peržvelgti —» peržiūrėti
pėsčiūoti —» eiti 1
pėselioti painioti
pęslas l penimis
pėslinėti vaikščioti a)
pėslinti —» eiti 1 b)
1 p e s 1y s 4 (toks vanagų šeimos paukštis:
Stovi kaip p., varlių pririjęs) - kirlys (Kirliai
žąsiukus išnešioja)
2 peslys, -ė 4 -» gaišlys
pesnotė b. 2 gaišlys
pesnotis
čiupinėtis
pėstija 2 —» pėstininkai
p ė s t i n i n k a i dgs.l(pėsčiųjųkariuomenė:
Pėstininkų puolimas) - pėstininkija ret. (Me­
chanizuota p.), pėstija ret., infantėrija spec.
pėstininkija 2 —» pėstininkai
pėstinti -» eiti 1
pešena b. 3b—» pasišiaušėlis
pešti —» gauti 1
peštynės dgs. 2 —» muštynės
peštukas, -ė 2, peštunas, -ė 2 —» mušeika
peteliškė 2 —» drugys 1
peteliškės dgs. 2 kaitulys
peticija i -» prašymas
p e t i n g a s l (plačių pečių: P. vyras) - pla­
čiapetis (Ji stovėjo prisišliejusi prie plačiape­
čio vaikino), resnas (Durysepasirodė stora,
resna moteriškė), pečiuotas tarm. (Vaikinas
žaliūkas,pečiuotas), pečiuitas tarm. (Gražiai
išaugęs, p. berniokas), pečiukas tarm., a iš
stuomens ir liemens
patys į petį —» kartu
petrėlė 2 boružė
pėžinėti —>vaikščioti a)
pėžinti -» eiti 1 b)

343


pėžti

pikčiurna

pėžti —» skursti 2
pičpilnis i -» pilnas 1
pydyti 1. —» traukti 1 .2 .—» vyti 1
piemengalys, -e 34a -» vaikėzas
p i e m u o (-ens) 3a (kas gano gyvulius:

piešos

1. —> suodžiai. 2. -» kūlės
p i e š t i i . (pieštuku, teptuku vaizduoti: D a i ­
lin in k a s p ie š ia p a v e i k s l ą )
J au

- ganytojas (V a ik a s
ja u p a t s g., n e b e m a ž a s ) , bandganis (B a n d g a n io b o ta g a s ), bandininkas, bandišius šnek.
(A lp ių b .) , ganovas tarm., ganas tarm. ( G a lv i­
j ų b e g a n o n e p a lik s i), ganukas tarm., ganvaikis tarm., paganas tarm. (K e r d ž iu s k e lis p a g a ­
n u s tu ri) ir paganikas tarm.; || arkliaganys
(arklių piemuo), arklininkas; naktigonis
(kas naktį gano), naktininkas; karvaganys
(kas karves gano), karvininkas, karvišius
šnek.; jaučiagonis (kas jaučius gano), jautininkas, jautišius šnek., jaučius šnek.; galvijagonis (kas galvijus gano), galvijininkas;
kiauliaganys (kas kiaules gano), kiaulinin­
kas, kiaulišius šnek.; aviganis (kas avis ga­
no), avininkas; ožkaganys (kas ožkas gano),
ožkininkas; žąsiaganis (kas žąsis gano) ir
žąsigonis, žąsininkas; ančiaganis (kas an­
g e n a p ie m e n y s b a n d ą )

tis gano). - Plg. k e r d ž i u s
pienburnis, -ė i —» vaikėzas
pienė 2 1. —>kiaulpienė. 2. —» ūmėdė
p i e n g r y b i s i (valgomas grybas, turintis
baltų sulčių) - kiauliabudė
piepala i —» putpelė
piepčioti -» ciepsėti
piepis i —» suopis
piepseti, piėpti —» ciepsėti
piesas 11. - » turtas. 2. -» šiukšlynas
p i e s t a 4 (psn. išskobtas stuobrys kanapėms,
sėmenims grūsti) - grūstuvė psn., stuobrinė
psn.

piestas 4 —» grūstuvas
piestomis eiti (stoti) -» priešintis
piestūoti —» priešintis
1 pieša 4 —» anglis
2 pieša 4 —» skiedra 1
piėšinas 3b—» suodinas
piėšinti —» paišinti

344

dgs. 4

- paišyti (P ie šin iu s

p a i š o ) . 2. —
» rašyti 1 . 3 . —» vaizduoti
p i e t y s 4 (pietų vėjas) - piėtvėjis, vasaris,
peitvis tarm.

p i e t ū s dgs. 4 1. (pasaulio šalis toje pusėje,
kur vidurdienyje būna saulė: D e b e s y s iš p i e ­
tų k y la ) - vasariai tarm. 2. —
» vidurdienis
piėtvėjis i —» pietys
p i e v a i (žole apaugęs p lo tu s : A r k lia i g a n o s i
p ie v o je . P ie v a s b a ig ia m e š ie n a u ti)

- lanka

(paupio pieva); || užlaja (užliejama pieva),
vadaksnis; pjaunys (pelkėta); lankėsnas
tarm. (šaltiniuota); kemsynė (kupstuota),

kupstynė, kemzrynė tarm.
p i e v a g r y b i s i (toks valgomas grybas) šampinjonas
p i g ū s 4 (nedidelės kainos: P la ik ra štis) - ne­
brangūs ( N m a is ta s ) , mažakainis (M a ž a k a in ė s p r e k ė s ) , skatikinis šnek. (S k a tik in ė s d o ­
v a n ė lė s ), ¡perkamas, prieinamas (P r ie in a ­
m o s k a in o s ) , ekonomiškas
pyka 4 —» pyktis
pykau ti —» pykti
p i k č i ū r n a b. l (kas piktas: T o k ia m p ik č iu r ­
n a i n e įtik s i) - piktuolis ( P ik tu o lė r a g a n a ),
pikčius ( S u p i k č i u m s u n k u s u g y v e n ti), piktūnas šnek., piktėlė šnek., piktėiva šnek. (P ik te iv o s n iu r n ė jim a s ) , susiraūkėlis menk. ( A m ­
ž in a s s .) , rukšna menk., rukna menk. (B a m b a
ir b a m b a r.), raūkena menk., rauketa menk.,
Taukšlys menk., rūkata tarm., surūgėlis menk.,
prarūgėlis menk. (N e ju d in k it š ito p r a r ū g ė lio ) ,
šniaukšlys menk., urkšlys menk., iššieptadantis niek., patemptalūpis niek., čirška menk., da­
gys prk., menk., diegas prk., menk. (N a ir d. ta s
v a ik a s ) , ežys prk., menk., naginė prk., niek. (S u ­
s ir a u k ę s k a ip n .) , raugas prk., niek., širšė prk.
(T ik ra š .) , žiežirba prk., menk. (T ik ra ž., p ly k s t
ir u ž s id e g ė ), pačeriaūkšlis tarm., menk., rūkena tarm., menk., rūketa tarm., menk., šiaušė
tarm., menk. ( N e b ū k to k s š .! ) , žiežara tarm. (B i-


pikčius

pyktis

jau to žiežaros), žiežula tarm. (Senosios žie­
žulos kerštas), a ožio bamba juok.
pikčius 2 1. —> pikčiurna. 2. —» velnias
p y k d y t i (prž. p y k t i : / ? vyresniuosius) - ir
pykinti, rūstinti, širdinti ir širdyti, tužinti
(labai pykdyti), nirtinti ir nartinti, nifsinti,
siutinti (Šitas nepasitikėjimas mane siutina),
dūkinti, erzinti, aitrinti šnek., maūdinti, šižinti tarm., trakinti tarm.
pykinys 3b—» pyktis
pykinti -» pykdyti
p i k i s 2 1. (bičių klijai: Bitės pikiu užlipina
avilio plyšius) - lipai (Bitės renka lipus nuo
medžių pumpurų), pajai tarm. 2. —» derva
pikiuotas l —» dervuotas
pikiuoti —» dervuoti
pykine 4 —» pyktis
pykšėti —» pokšėti 1
pykštelėti 1. -» supoškėti |[. 2. —>šauti 1. 3. -»
suduoti ||

piktadagilis i —» dagys
piktadagis 1 1. —» dagys. 2. —» šventdagis
p i k t a d a r y b ė i (piktas, blogas darbas) ir piktadarystė, blogadarybė, blogadarystė
p i k t a d a r y s, -ė 34b(kas daro pikta, bloga:
Piktadarių darbas) - blogadarys
piktadariškas l —» niekšiškas
piktadilgė l —» dilgėlė
p i k t a s 41. (kuris greitai supyksta; kupinas
pykčio: P. vyras. P. šuo) - rūstus (apie žmo­
nes: Rūstaus keršto atėjo valanda) ir rūstin­

gas stp., širdingas tarm. (Jis toks š-greit su­
pyksta), tūžlūs (Baisiai t. vyras - tik barasi,
keikiasi), tūžmingas stp., tulžingas (Tulžingi
žodžiai. T. juokas), irzlūs (I. ir nekantrus se­
nis), nirtūs (N. ir suerzintas buvo jo veidas)
ir nirtingas stp. (Sūnys nirtingi, pikti), įnir­
tingas stp. (Įnirtinga kova. Į.pasipriešinimas),
nartus (N. kaip žvėris), niršus (Kokia jinirši
irpikta moteris), kiršūs (Jis pasidarė k. ir at­
sidėjęs kibo į brolį), nirtulingas (N. šuns lo­
jimas) ir niršulingas, siutūs (labai piktas,
siuntantis: Baisiai s. vyras: ugnys laksto, kai
'

V

v

susiunta) ir siutingas stp. (S.priešas), apmau­
dūs (kupinas apmaudo) ir apmaudingas stp.,
pagiežūs (Pagiežūsjo žodžiai) ir pagiežingas
stp., nedoras, nelabas, čirškūs šnek. (Čirški
mergiščia - su visais barasi, kertasi), purš­
kūs šnek. (Su purškiu žmogumi greit susibar­
si), abuojas tarm. (Baisiai a. šuva), ruzgūs
tarm., šiukštūs tarm., skėtrūs tarm. (Labai s. šoka į akis), urzgūs tarm. (Jis pasidarė paniu­
ręs, u.), žiežulingas tarm. 2. —» blogas 1
piktasis (-ojo) -» velnias
piktauti, pyktauti —» pykti
piktavilys, -ė 34b—» klastininkas 1
piktėiva b. l, piktėlė b. 3b—» pikčiurna
p y k t i (jausti pyktį: Ko tu pyksti ant manęs?)
- pykauti (šiek tiek), piktauti (Tik vaikščio­
ja, bamba, piktauja ant visų) ir pyktauti, rūs­
tauti (Tėvas ilgai rūstavo ant vaikų), širdy­
tis tarm. (Nesiširdyk, nusiramink), apmau­
dauti (Vyras kaskart baisiau keikė, apmau­
davo) ir apmaūdytis, irzti (Nepyk ir neirzk
ant manęs dėl menkniekio), giėžti (Žmonės
giežė ant ponų), niršti (labai pykti: Pamotė
vis labiau niršo ir skaudė podukrą) ir niršti
(Matai, kad jis nirsta, neliesk jo), širsti (Bi­
tės ėmė š.), šiuršti tarm., kirsti (Kiršia šuva),
tūžti (Baisiai tėvas tūžo, kad vaikai neklau­
so), siūsti šnek. (Nėra už ką, o siunta ant vi­
sų), dūkti šnek., Šėlti šnek., Šiuršti tarm., ner­
tėti šnek., purkšti šnek. (nerimtai, d ėl niekų
pykti) ir pūrkštauti šnek., rūgti šnek. (ilgai bū­
ti supykus: Rūgsta visą dieną ant šeimynos),
rūgzti tarm., šižti tarm. (labai pykti), tufžti
tarm., ūrkštauti tarm. (tarpais pykti, pykau­
ti), a tulžį lieti, nosį raukyti menk., dantį
griežti šnek., iltį galąsti šnek.
piktybė 1 1. -» pyktis. 2. -» blogis
p y k t i s 2 (priešiškas jausmas dėl skriaudos,
įžeidimo ir pan.: P. ima, žiūrint į tokį darbą)

- piktūmas (Jispiktumu netveria), piktybė
(P. jo neapsakyta), pyka (Bus pykos, kai par­
eis senis), pykmė šnek., pykinys šnek., papy­
kis šnek., rūstis (rimtas pyktis: Pamačiau rūstį

345


pilstukas

piktliežuvis

jų veiduose), rūstybė (Rūstybe degė širdis),
apmaudas (Jam a. pašoko. Jis nebesulaikė
savo apmaudo), pagieža (Akys liepsnojo pa­
gieža. Neapykantos irpagiežos jausmas), pagaiža ret., tfižis (smarkus pyktis), nirtis, nir­
tulys, nartas, nirštas, niršulys, siūtas (Už­
ėjo s. ponui, arklį sukapojo rimbu), siustas

(Kad užeina jam s., tai nė stiklų lange nelie­
ka), siūtis, siutulys (Pirmam siutuliui pra­
ėjus, pradėjo šalčiau galvoti), siutinys (Kai
jam s. užeina, bijokis ištolo), tužis šnek., tul­
žis prk., įpykis (Toksį. paėmė), pėrpykis, Įtū­
žis, Įnirtis, Įniršis, ¡siūtis šnek., ĮŠėlis šnek.,
¡Širdis šnek., ¡dūkis šnek., ¡kiršis šnek.
piktliežuvis, -ė 2 —» apkalbėtojas
piktoji (-osios) -» gyvatė
piktoji dvasia —» velnias
piktšašis 1 1. —» šašas. 2. —» kiaulpienė
piktumas 2 -» pyktis
piktūnas, -ė 2, piktuolis, -ė 2 —» pikčiurna
piktvarlė l —» rupūžė
piktvotė l —» šunvotė
piktžaizdė 1 1. —» žaizda. 2. —» blogis
p i k t ž o l ė l (stelbianti naudingus augalus,
javus žol ė: Javuose, darže priviso piktžolių) pasiūtžolė šnek. (Taspasiutžoles sunku išveis­
ti), velniažolė šnek.
pikūlas 2 —» velnias
pikutė l —» šunvotė
pyla 41. —>lietus a). 2. -» pylimas. 3. -» muši­
mas. 4. —» duoklė
pilaga 4 —» lietus a)
pylauti -» pilstyti 1
pylė 2 —» antis
pyliava l —» duoklė
piligrimas 2 —» keleivis ||
p y l i m a s l (supilta žemių juosta: Tvirtovės
p.) - pyla ret. (Malūno p.), damba, volas
(Vanduo liejasi per volą)', || sankasa (Gele­
žinkelio s.), kasinys ret.; užtvanka (upės py­
limas), tvanka (Vanduo išnešė tvanką), išplūskas tarm. (Vanduo prasimušė pro išplūską); molas (jūros pylimas), bangolaužis

346

pylinas 3b-» antinas
pylioti 1. -» pilstyti 1 . 2 . - » barstyti 1
p i l k a s 3 1. (pelenų, švino spalvos: P. k išk is.
P ilk i d e b e s y s ) - palšas (šviesiai pilkas: P. j a u ­
tis, d a n g u s ), palvas (P. a r k ly s ), pelekas (pe­
lės spalvos), peliaplaūkis, šėmas (apie gal­
vijus), dūląs (D. j a u t i s ) , dūmas (D . ja u ti s ) ,
peleninis prk. ( P e le n in ia ip la u k a i) . 2. —» pa­
prastas

pilkasermegis, -ė 2 —» prastuolis
plikažolė i —» šlamutis
pilkelis i -» kelias 1 ||
pilkis, -ė i 1. —» arklys e); kumelė č). 2. —»
jautis ||; karvė ||

p i 1 k ū č i a i dgs. 2 (rudeninių obuolių atmai­
na) - moliniai, statiniai
pilnametis, -ė 2 —» suaugėlis
p i l n a s 31. (turintis ko nors iki ribų: P. p u o ­
d a s v a n d e n s . P. m a i š a s g r ū d ų ) - sklidinas
(apie skysčius), kūpinas (su kaupu), kafipinas (K . k re p šy s o b u o lių ) ir kaupūs (K . s a i­
k a s ) , saūsakimšas (S . a u to b u s a s ) , aklinas
prk. (A . k ib ir a s v a n d e n s ) , lygmalas (pilnas
iki kraštų: L . s a ik a s ) , lygmenas tarm., listinas tarm. (apie skysčius), pičpilnis tarm. (la­
bai pilnas), a kaip akis. 2. -» riebus 1. 3. - »
ištisas 2.
pilnatis (-ies) m. i —» susirinkimas
pilnėti —» tukti 1
pilnokas l -» apypilnis
pilnutinis 2 —» visiškas
pilotas, -ė 2 —» lakūnas
pilotažas 2 —» aviacija
pilstalioti, pilstinlti —» pilstyti 1
p i l s t y t i 1. (džn. p i l t i : / ? v a n d e n į, p ie n ą )
- pylioti (P y lio ja į s tik lu s a lų ) , pilstineti (po
truputį), pylauti šnek., pilstalioti šnek., šliūkš­
čioti (po daug), šliukšėti (po truputį); ||
pliaūškoti šnek. (be reikalo: P lia u šk o ja , la isto
v ira lą ), pliūskoti šnek., pliuškenti (taškant),
pliūginti tarm. (N e p liū g in k a la u s, g r a žia i p il k ) ,
pliurzinti tarm., menk. 2. —» barstyti 1
pilstukas 2 —» degtinė ||


pyragas

pilti

p i l t i 1. (leisti skysčiui bėgti iš vieno indo į
kitą: P ilk p ie n ą į p u o d y n ę ) - gožti (gausiai:
pliaupti šnek. (N e ­
tarm., kliaukti šnek.
(K a d lieja, k a d k lia u k ia v a n d e n į), kliokti šnek.
( K a m tą v a n d e n į k lio k ta i? ), kliukinti (iš bu­
telio), tvanyti tarm. 2. —» lyti č).3.-> berti 1
pilvapenys, -ė 34b1. —» ėdrūnas. 2. —» dykaduo­
G o ž ė p u t r ą iš p u o d o ) ,

p lia u p k p e r v ir š ų ) , babanyti

nis
p i l v a s 4 (kūno dalis, kur yra virškinimo or­
ganai) - vėdaras šnek., bliunkis tarm., menk.
( A r p r ip y le i s a v o b liu n k į, a r d a r ė s i? ),

dūblys

tarm., menk. (S e n is rieb u s, d ū b lį iš s ta tę s g u li)

pilvazas, -ė 2 —» storulis
pilve i —»purvas ||
pilvelis 2 —» skrandis
pilvinti —» eiti 11)
pilvius, -ė 2 —» storulis
pilvočius 2 —» storulis II
pilvu raičiotis —»juoktis
pilvūzas, -ė 2 —» storulis
pimpis 2 —» spuogas
pinai dgs. 4 —» tvora ||
pinas 4 -» statinis
pinčiukas 2 1. —» neūžauga. 2. —» velnias
pynė 4 —» 1 kasa
pyniava i —» raizginys

pinigai
p .)-

lėšos

dgs. 3b (vertybiniai

ženklai: G ry n ie ji

(P r a g y v e n im o l . ) , perkamieji šnek.

(P irk č ia u , b e t n e tu riu p e r k a m ų j ų ) ,

finansai,
valiuta; || kapitalas (dideli pinigai); skati­
kai psn. (menkipinigai), grašiai psn. (T ik g r a š iu s te g a v o )

pinigauti —» uždarbiauti
pinigingas i —»turtingas
pinigius, -ė 2 —»turtuolis
pinigų maišas —» turtuolis
piniguočius, -tė 2 —» turtuolis
pinigūotas l —» turtingas
pinikai dgs. 2 —» mezginiai

p i n k l ė s dgs. i 1. (kilpos žvėrims ar paukš­
čiams gaudyti: L a p ė p a k li u v o į p in k le s ) - ža­
bangai ir žabangos ( Š e š k a s p a k liu v o į ž a b a n ­

kilpos, raizgai, ralzganos, vilkstės ( V
š e r n a m s g a u d y t i ) . 2. —»intriga. - Plg. s p ą s tai
pinklininkas, -ė i —» intrigantas
pinklioti —» painioti
pinkliotis —» painiotis 1
pinklūs 4 —» painus
pinoti 1. -» eiti 1 b). 2. -» valgyti b)
pintausis i —» antausis
p i n t i (daryti perkaišant: M e rg a itė s p i n a v a i­
n i k u s ) -m astyti (M . kasas)', || karglioti (K a rg lio ja k r e p š iu s ) ir kargoti (prastai pinti: K .
ž a b ų t v o r ą ) , kargyti, raizgyti, raizgioti ir
raizgoti, regzti (K r e p š į rezg a )
pintinė 2 —» krepšys
pintinis 2 —» rimbas
1 pintis -> painiotis 2
2 pintis (-ies) m. i —> kempinė 1
pinučiai dgs. 2 1. —> tvora ||. 2. —> grotos
pinutis 2 —» statinis
pionierius, - ė 2 — > pradininkas
pypauti -» cypti ||
pypčioti -> ciepsėti
p i p ė t ė 2 (stiklinis vamzdelis skysčiams la­
šinti: Į la š in k į a k į v a is tų s u p i p e t e ) - lašintūvas, lašiklis
pypynė 2 —» švilpynė
pipirinė l —» antpilas 1 ||
pypkininkas, -ė l —» rūkalius
pypkiuoti —» rūkyti 2
pypkius, -ė 2, pypkorius, - ė 2 — > rūkalius
1 pyplys 4 —» vijūnas
2 pyplys 4 -> padaigslis
3 pyplys, -ė 4 1. -» verksnys ||. 2. —> rėksnys 1
||. 3. —> vaikas ||
pypsėti —» ciepsėti
pyptelėti 1. -» 1 surikti ||. 2. —> švilptelėti 1
pypti 1. —>cypti 1 . 2 . - » švilpti 1 . 3 . - » verkti
b). 4. -» rėkti 1 ||
p y r a g a s 2 (kvietinių miltų kepsnys: Pyra­
g u s m in k o , k e p a ) - kvietalnis šnek., babas
vaik., || ragaišis (rupesnių miltų: K o k s grū­
d a s, to k s r. flk.), miežalnis (miežių miltų); keg a s),

347


pirkailioti

piršlys

palšis šnek. (prastas ragaišis), letėžis tarm.,
menk., mataižis tarm., menk.
pirkailioti -» pirkinėti
pirkelė 2 -> lūšna
pirkia 2 —» troba
pirkinėti (džn. p i r k t i : Jis p ir k in ė ją s e n a s k n y ­
g a s ) - pirkioti (V a ik što p o k r a u tu v e s ir p i r ­
k io ją v is o k iu s d a ik t u s ) , pirkailioti, graibstyti
prk. (labai noromis pirkinėti), graibyti prk.,
stvarstyti prk. (P r e k e s iš ra n k ų s tv a r s tė )
pirkioti —» pirkinėti
p i r k 1 y s, -ė 4 (kas verčiasi privačia preky­
ba: G y v u lių , j a v ų p . ) - komersantas, preki­
jas psn., prekys psn., vaizbūnas psn., sv.; || perpirklis (kas verčiasi supirktų daiktų parda­

vimu)
pirkšnis (-iės) m. 4 —> žarija

p i r m a prv. (ankstesniam laikui žymėti: P .p a ­
- pirmiau (P. č ia g i­
rių s n a u s ta ) , pirmiausia (Jis a tė jo p . ) , pir­
mučiausia, pirmuliausia tarm., visų pirma,
visųpirm šnek., anksčiau (A . k ita ip g y v e n o m ),
pradžioje, iš pradžių. - Pig. k a d a i s e
pirmabuvis, -ė l —» pirmtakas
pirmadėle 34a —» pirmaveršė
pirmagalys 34a -» priekis
pirmagyviai dgs. l -> pirmuonys
pirmaklasis 2 —» pirmarūšis
pirmalaikis 2 —» ankstus
pirmalakas i -> alus ||
pirmapradė i -> pradžia
pirmapradis 2 —» pirmykštis
pirmaraštis l —» originalas
p i r m a r ū š i s 2 (pirmos rūšies: P ir m a r ū ­
š i a i o b u o l i a i ) - pirmaklasis ( P ir m a k la s ė
te c h n ik a ) , geriausias ( G .p a š a r a s ) , rinktinis
( R in k tin ia i v a is ia i) , pavyzdinis (P a v y z d in ė
g a lv o k , p a s k u i k a lb ė k )

m o k y k la )

p i r m a s 3 (esantis pačioje pradžioje: Jis p i r ­
- pirmutinis (N e a š p .,
n e a š p a s k u tin is ) , pirmučiausias (pats pir­

m a s p u o l ė p r o d u r is )

masis: P

u ž d a v in y s )

pirmašakis l

348

alus ||

pirmauti —» vyrauti
p i r m a v e r š ė l (karvė su pirmu veršiu) pirm (a) dėle
pirmdėlė 3a—» pirmaveršė
pirmeivis, -ė 2 —» pirmtakas
pirmenybė l —» pirmumas
p i r m e s n i s 4 (pirmiau, anksčiau buvęs) ankstesnis (A . v irš in in k a s ), senesnis (S e n e s ­
n i la ik a i) , ligšiolinis (lig šiol buvęs), ligtoli­
nis (lig tol buvęs)
pirmiau prv. -» pirma
pirmiausia prv. —» pirma
p i r m y k š t i s l (anksčiau buvęs: P ir m y k š ­
č ia i ša lie s g y v e n to ja i) - pirminis (P irm in ė s ta ­
d ij a ) , pradinis (P g y v e n im a s ) , pirmovinis
knyg. (P ir m o v in ė s g irio s ), pirmapradis knyg.
(P d a ik to p a v i d a la s )

pirminis 2 —» pirmykštis
pirmokas 2 -» alus ||
pirmovinis l —» pirmykštis
p i r m t a k ą s , -ė l (ankstesnis veikėjas, pa­
reigūnas: D ir e k to r ia u s p . ) - pirmtakunas
(P irm ta k ū n ų k la id o s ) , pirmabuvis knyg., pir­
meivis knyg. (S a v o g a d y n ė s p . ) , pirmuonis
psn. (Jų p ir m u o n y s s e n ia i iš m ir ė ) , pranokė­
jas psn.
pirmtakunas, -ė 2 —» pirmtakas
pirmučiausia prv. —» pirma
pirmučiausias l —» pirmas
pirmuliausia prv. —» pirma
pirmumas 2 (pirmaujanti reikšmė, padėtis: Va­
ž iu o ja n t p e r s a n k ry ž a s , r e ik ia la ik y tis p i r m u ­

- pirmenybė (P irm e n y b ė s te is ė ), prima­
tas (P r o to p . j a u s m a m s ) , prioritetas
pirmuonis (-iės) v. 3a —» pirmtakas
p i r m u o n y s (-ių) dgs. v. 2 (vienaląsčiai gy­
vūnai) - pirmagyviai ret.
pirmutinis 2 —» pirmas
pirpti 1. —» bimbti 1.2. —»verkti b). 3. —»tarkšti
1
pirščiukas 2 —» antpirštis
m o)

piršėjas, -a l, piršikas, -ė 2 -> piršlys
p i r š 1 y s, -ė 4 (kas perša tuoktis: P m e la g is )


pirštais badyti

- ir piršėjas, piršikas, piršunas

plačiažemis
ret.,

svotas

mikutinas juok., tarm.
pirštais badyti (rodyti) -» pajuokti
piršti —» siūlyti
pirštukas 2, pirštūnas 2 —» rusmenė
pirštus graužtis -» gailėtis
pirštus laužyti —» rūpintis
piršūnas, -ė 2 —» piršlys
pirtėlninkas, -ė l —» trobelninkas
pirtį kelti (kurti) —» barti
sv.,

p i r t i s (-iės) m. 4 1. (troba pertis, vanotis:
v

perenė tarm. ( P a k u r k p e ­
pertuvė tarm., spagta tarm. 2. —»jau­

Š ilta k a ip p i r t y j e ) r e n ę ),

ja 1
pisulas i -» uodas
pyškaliūoti —» pokšėti 1
pyškauti —» pokšėti 1
pyškesys 3b—» poškesys
pyškėti -» pokšėti 1
pyškinti 1. —» daužyti 1 .2 .—» šaudyti 1
pyti -» šlapti ||
pitlyti —» mušti 1
pjaulai dgs. 4 —» pjuvenos
pjaulas 4 —» puvėsis
pjaunys 4 —» pieva ||
p j a u s n y s 4 (muštos mėsos kepsnys) - šni­
celis
p j a u s t i n y s 3b1. (kapoti šiaudai pašarui:
P a k a p o k p ja u s tin io k a r v ė m s ) - ir pjaustalnis, kapojai (A r k lia m s la b a i tin k a k. su a v i­
ž o m i s ) , kaponė tarm. 2. —
» drožinys
pjaustyti (džn. p j a u t i : / ? m ė s ą , p o p i e r i ų ) rėžyti (D r o b e s r.), raižyti (R . s tik lą ) , rantyti
(K u ltu v ą r.) ir ramtyti, raikyti (duoną); ||
drožti (D. g rė b liu i d a n tis ) , drožinėti džn.; kar­
pyti (žirklėmis)

p j a u t i 1. (kuo aštriu skirti į dalis: P eiliu m ė ­
s ą p ja u n a ) - rėžti (S tik lą s k e rsa i rė žia ), rėmžti
|| griežti (M e d žiu i viršū ­
skrosti (G a rla iv is sk ro d ė
va n d e n į); || skriėbti tarm. (plonai); riekti (duo­
ną), skverbti (S k verb iu d u o n o s k a m p ą ); kirp­
ti (žirklėmis); šnioryti tarm. (dalgiu: S. ž o lę su
šnek. (M e d e lį re m žia );

nę, ru n k eliu s griežia)',

ra sa );

pjūkluoti (pjūklu). - Plg. z i r i n t i . 2.

-» skersti 1.3.-» žudyti 1.4.-» barti ||
pjautynės dgs. 2 —» žudynės
pjautis -» bartis ||
p j e d e s t a l a s 2 (paminklo, kolonos apa­
čia) - pastovas, stovas, pastolis, papėdė, postameñtas
pjova 4 —» žudynės
pjovyklá 2 —» skerdykla
pjovynės dgs. 2 1. —» žudynės. 2. —» barnis

p j u d y t i 1. (raginti šunis, kad pjautų: P i e ­
m e n y s š u n im is p j u d ė k ia u le s ) - siundyti, už­
ginti tarm. (U žg in k v ilk ą s k a lik a is ). 2. —» kurs­
tyti
p j ū k l a s i (dantytas pjovimo įrankis: S k e r ­
- geležis tarm. (A tš ip o
g e le žis, m a l k a s b e p ja u s ta n t ); || skefspjovė
sin is, v ie n a r a n k is p . )

(dvirankis pjūklas: S u s k e rsp jo v e n u p jo v ė m e ­
d į ) , skerspjūklis, skersinė; leūtpjūklis (len­
toms iš rąstų pjauti), žioge sv., štikžiogis sv.
(vienarankis)
pjūkluoti —» pjauti i ||
pjūmuo (-eñs) 3a—» pjūtis 1
p j ū t i s (-iės) m. 4 1. (javų pjovimo laikas:
P jū tie s d a r b a i) - javapjūtė (V a lstie č ia i r u o ­
š ia s i j a v a p j ū t e i ) ,

pjūvė tarm., pjūmuo psn.,

laūkvokis tarm. 2. —» dieglys. 3. —» žudynės
pjūvė 4 —» pjūtis 1
pjūvėnė 2 —» žudynės
p j u v e n o s dgs. i (pjaunant pjūklu byran­
čios dalelės: M e d ž io , g e le žie s p . ) - pjaulai
(P ja u la is r ū k o m ė s ą ) , pjuvėsiai tarm., Sérme­
nos tarm., ŽlOgspiros hibr.
pjuvėsiai dgs. 2 —» pjuvenos
pjūvynės dgs. 2 —» žudynės
plačiaakis, -ė 2 —»išplėstakis
plačiagerklis, -ė 2 1. —» rėksnys 1. 2. —» gir­

tuoklis
plačialaūkis, -ė 2 -» didžiažemis
plačianasris, -ė 2 -» rėksnys 1
plačiapetis 2 —» petingas
plačiarėgis 2 - » įžvalgus
plačiažėmis, -ė 2 —» didžiažemis

349


pladaras

plaukai

pladaras l —» margulys 2
plaikstyti -» draikyti
plaikstytis —» plevėsuoti 1
plainiotis —» bastytis
plaišinti 1. —» skaldyti 1 . 2 . —» sprogdinti
plaišioti —» plyšinėti
plaišūs 4 —» skalus
plakatas 3b—» plepalas 1
plakas 4 —» plekas
plakatas 2 —» skelbimas
plakineti —» mušti 1 č)
1 p 1 a k i s 2 (tokia karpinių šeimos žuvis) pledėkšnė, plėgždė, beržalapė, kūpris, sau­
sašonė
2 plakis 2 —» smūgis 1
plaktas 2 —» kūjis

p l a k t i 1. (apie širdį:

Š ir d is ė m ė s m a r k ia u

mušti (V o s m u š a š ir d is ) , tvaksėti, tvakčioti, tuksėti, takšnoti, tuksenti slp., plazdėti.
- Plg. p u l s u o t i . 2. —» aštrinti || . 3. —>kalti

p .)-

1.4 .—» mušti 1.5 .—» brukti 1 .6 .—» maišyti.
7. —»jungti
plaktiėnė 2 —» kiaušinienė
p l a k t u k a s 21. (įrankis kalti, plakti: P la k ­
tu k u d a lg į p la k a , v in į k a la ) -

kūjelis, kukė-

lis. 2. —» padauža
plaktuvas 2 —» kūjis
plaktuve 3b1. —» bruktuvė. 2. —» kultuvė
plakunas 2 -» griaustinis
plampa i —» klumbė
plampinti 1. —» mušti 1 .2 .—» srėbti 1 |Į. 3. —>

eiti 1 b)
plampūoti —» eiti 1 b)

p l a n a s 4 (nubrėžta darbo tvarka: S tr a te g i­
metmenys (P a re n g ia m ų jų d a r b ų m . ) ,
programa ( S u v a ž i a v i m o p . ) ; || projektas
( T i l t o p . ) , schema
planeris l —» sklandytuvas
n is p . ) -

p l a n u o t i (sudarinėti planą: P. m e tin iu s
d a r b u s ) - programuoti, projektuoti
plaskūoti -» plevėsuoti 1
p l a s n o t i 1. (sparnais mojuoti: V ieversys
s p a rn e lia is p la s n o j a ) - plastėti (G a id y s p l a s ­

350

plazdėti (V ir š
p e t e liš k i ų ) , sklezdėti,

ta su s p a r n a is g ie d o d a m a s ) ,
d a r ž ų p l a z d ė j o a ib ė s

vasnoti ( S u n k ia i s p a rn a is v a s n o jo v a r n a s ),
plastėnti slp., plazdenti slp. ( Ž u v ė d r o s p l a z ­
d e n o p a k r a n tė m i s ) , pleventi slp. (P a u k š te lia i
p le v e n a s p a r n e lia is ) , vasėnti slp., sklezdėnti
slp., lapsėti (sunkiai: S p a r n a is la p si, b e t d a r
n e s k r a id o g a m iu k a i) , lapatuoti ( L a p a t u o d a ­

2. —» skristi
1 . 3 . - » skraidyti 1 [|. 4. —> plevėsuoti 1
plasta 4 —» pulsas
plastėnti 1. —» plasnoti 1 . 2 . —» skristi 1
plastėti 1. —» plasnoti 1 . 2 . —» skristi 1 . 3 . —»
drebėti 1 .4 .—» pulsuoti
p l a š t a k a l (rankos delnas su pirštais:
m a s s p a r n a is ž ą s y s v o s p a s ik ė l ė ) .

letena (S u ­
le te n a ), gniaužtas

T ė k š te lė jo p la š ta k a p e r v e id ą ) s p a u d ė m a n ra n k ą s a v o

(V o s iš p lė šia u iš j o g n ia u ž tų la z d ą )

plaštakė 2 —» drugys 1
platakis, -ė 2 —» gobšas
platėti —» storėti 1
plati gerklė —» girtuoklis
p l a t i n t i 1. (daryti platesnį: P. g a t v ę ) - plės­
ti (P. k ra u ja g y sle s), ertinti (E rtin k sp ra g ą , k a d
g a lė tu m iš v a ž iu o ti) .

2. —» skleisti 1

platintis —» sklisti 1
platkelis i -» kelias 1

p l a t ū s 4 1. (daug apimantis: P. v e ik a la s ) apimlūs. 2. —» palaidas 2. 3. —» erdvus 1. 4.
—» visapusiškas
platūžis, -ė 2 —» storulis
plaujoti 1. -» plaukioti. 2. -» bastytis. 3. -»
braidyti
p l a u k a i dgs. 3 (kuo apaugusi oda: N u s ik ir p k p la u k u s . P. p r a ž i lo ) - kasos (ilgi galvos
plaukai: M e rg a itė s u sip y n ė k a sa s)', || gaurai
(ilgi, susivėlę plaukai: J o k r ū tin ė g a u r a is a p ­
a u g u si. L o k i o g .) , plūskos tarm. ( P lu s k o m is
a p s ile id u s i m o te r is ) , plūskanos tarm. (B e n e
J u ze i b u v a i įsiv ė lu si įp lu s k a n a s ? ) , kuodas (il­
gi, pasistoję plaukai), kauzūrai tarm., menk.
(N u tv ė r ė u ž k a u zū rų . S u s iv ė lę k .) ,

tarm., menk.

( N u p e š ta u k u d a š ių ) ,

kudašius
šiaušerys


plaukas
kaltūnas sv. (susivėlę plaukai);
gyvaplaukiai (ploni, reti žmogaus kūno
plaukeliai), plaukgaurial; vilnos (avių, ož­
kų ir kt. gyvulių plaukai); šeriai (kiaulių, šer­
nų plaukai); ašutai (arklio uodegos, karčių
plaukai); karčiai (arklio sprando plaukai)
plaukas 3 —> spalva ||
p l a u k ė t i (rodytis iš kamblio varpoms: Ru­
giai, miežiai jau plaukėjo) - plaukti, varpoti
(leisti varpas), bambliūoti tarm., valtėti tarm.
tarm., menk.,

(apie avižas)
plaukgaurial dgs. 3a —» plaukai ||
plaukykla 2 -» baseinas 2
p l a u k i o t i (džn. p l a u k t i : Žuvys plau­
kioja vandenyje) - ir plaukyti (Žąsys, gulbės
plauko po ežerą), plūkoti tarm. (Plūkoja žą'sys po Nemunėlį) ir plūkauti tarm. (Pasvartyk, antele, tykiai plūkaudama), plūkinėti
mžb., plaujoti tarm. (Geltonasai karosėli, ka­

me tu plaujojai?)
plaukyti 1. -» plaukioti. 2. -» braidyti
plaukmuo (-ens) 3b -» pelekas
1 p l a u k t i 1. (judėti vandenyje ar vandens
paviršiumi: P laivu. Antys plaukė ežeru) nerti (greitai plaukti); || taškantis: pūškuo­
ti (Garlaivispūškavo upe), puškėti (Puškė­
damas laivas tolo nuo kranto), puškėnti slp.,
pliuškenti slp. (Tyliaipliuškeno valtis). 2. -»
plūsti 1. 3. - » tekėti 1
2 plaukti -» plaukėti
plaukūnis 2 —» agurklė
plaukus rautis —» gailėtis
plaustas i -» 1 keltas
plaušas 4 1. -» pluoštas 1. 2. —> 1 luobas 1
plaušėti -» plaušoti
plaušingas i -» pluoštingas
plaušyti -» plaušoti
p l a u š o t i (irti, skilti plaušais: Botagas plau­
šojo) - plaušėti (Paklotipievoje linaijau plaušėja), plaušyti (Siūlaiplaušija), plūšyti (Siū­
laiplūšija), plūšoti (Verpalai, virvėsplūšoja) ,
pakuloti (Linai, siūlai pakulojo)
plautas 2 -» skersaplautis

pleiskanoti
p l a u t i (valyti vandeniu: P la u n a grin dis, d r a ­
b u žiu s, ra n k a s, b u te liu s ) - mazgoti (paviršių
plauti: S ta lą , in d u s, d r a b u žiu s m . ), siekti šnek.
(S. p u o d u s ), plavoti tarm.; || prausti (veidą,
rankas); trinkti (galvą, plaukus); skalbti
(drabužius), velėti (su velėtuve daužyti plau­
nant), žlugti (M o te r y s ž lu g tą ž lu n g a ) . - Plg.
skalauti
1 plautis —>bastytis
2 plautis 2 -» sloga
plautuvė 3a-» dubuo ||
plavinėti -» vaikščioti i)
plavoti -» plauti
plavunas, -ė 2 -» valkata
plazdenti 1. -> plasnoti 1. 2. -> skraidyti 1 ||.
3. -» plevėsuoti 1
plazdėti i -> plasnoti 1. 2. -» skraidyti 1 ||. 3.
-> plevėsuoti 1. 4. -> plakti 1
plebiscitas 2 -» balsavimas
plėdaruoti —> plevėsuoti 1
pledėkšnė 2 1. -> plokštė. 2. -> 1 plakis
plederškuoti -> eiti 1 m)
plėduoti 1. —> mojuoti. 2. —> plevėsuoti 1
plėgždė 2 —> 1 plakis
plėikata i -» pleiskana
plėikatoti -> pleiskanoti
pleikė 1 1. -> plikė 1 . 2 . - » sklypas 1
pleikti 1. -» dengti 1 . 2 . - » skrosti 1
pleiktis -» gerintis
plėinė l -» pleiskana
plėinėti 1. -» 2 gesti ||. 2. —» pleiskanoti
pleinyti -» mušti 1
p l e i s k a n a i (odos žvynelis: G a lv a p il n a
p le is k a n ų ) - plėinė (B u rn a e in a p le in ė m i s ) ,
plėiskata tarm. ( G a lv o j a ts ir a d o p le is k a tų ) ir
plėikata tarm. ( A p te k o v e id a s p l e i k a t o m i s ) ,
bluzgana tarm. (B lu zg a n o s, š e r p e to s e in a n u o
v e id o ) , bluzgas tarm., bluozgana tarm., bluozgas tarm., šerpė tarm., šėrpeta tarm., šiupena

tarm.
p l e i s k a n o t i (aptektipleiskanomis:G a l­
v a p le is k a n o j o ) - plėinėti tarm. ( N u o lie ta u s
ir v ė jo v e id a s ė m ė p . ) , plėiskatuoti tarm., plėi-

351


plepys

pleiskata

katoti

ta m .,

blūzganoti

tarm.

ir bluozgūoti

tarm.

pleiskata i -> pleiskana
plėiskatuoti -» pleiskanoti
pleiškus, -ė 2 nenaudėlis
p l e i s t r a s i (medžiagos skiautelė, lipdo­
ma ant žaizdos) - traukas, trauklapis
plėišena i -> skeveldra
plėišėti -» plyšinėti
p 1 e i š y t i (užkalti pleištu: P le iš ija k ir v a k o ­
tį) - pleištūoti
pleiškas 2 -> pleištas
pleištaraštis i -» dantiraštis
p l e i š t a s 2 (medgalis medžiui skelti ar ko­
tui įtvirtinti: B e p le iš to
s i)

- pleiškas

tarm.,

r u p lio b ė r io n ep ersk el-

pakala

(P. p a k a l ą v a r o

flk.)

pleištūoti -» pleišyti
plėkai dgs. 4 -» pelėsiai
p l e k a s 4 (grėbliu suplaktas šieno ar šiau­
dų glėbys: S ie n ą n e š a p l e k a i s ) - plakas tarm.,

plūstas tarm. ( P a d u o k a r k lia m s p lo s i ą š ie n o ) ,
kirtis tarm. (I š p e l k ė s v e lk a k ir č ia is š ie n ą )
plekšėnti 1. -» pliaukšėti. 2. - » tapšnoti
plekšėti -» pliaukšėti
p l e k š n ė 2 (plekšninių šeimos žuvis) - vien­
pusė
plekšne 4 1. -» plėvė 1. 2. -» diafragma 1
plekšnoti 1. -» pliaukšėti. 2. - » tapšnoti
plekti -» pelėti
plekuoti -» ėsti 1 a)
plėmpa b. i —» sudribėlis
plempsoti 1. -» gulėti |Į. 2. —> tūnoti
plempti 1. -> gerti b). 2. -» kalbėti c)
plendėti -» degti 1 c)
piene 4 -» plėvė 1
plėnys (-ių) dgs. m. i -» pelenai
plenyti -» 2 gesti ||
plentas l -» kelias 1 ||
plepa b. 4, piepaila b. i -» plepys
p l e p a l a s 3b1. (nerimta, tuščia kalba: N e ­
k la u s y k tų j o p le p a lų )

čiauškalas

352

- šnekalas ( T u š č ia s š .),

( L in k s m i m e r g a itė s č ia u š k a la i) ,

pliauškalas šnek. (N e s u p a is y s i b o b ų p l i a u š ­
k a lų ) , tauškalas šnek., taūzalas šnek., sapa­
las šnek., sapalionė šnek., barškalas šnek.,
blerbalas šnek., dykoji tarm. (Jis d y k ą ją vėto ,
n ie k u s š n e k a ) , liurškalas tarm. (N u s ib o d o ta s
ta v o L ), plakalas šnek., plerpalas šnek. (T ie
p l e r p a l a i v i s i e m s įk y r ė j o ) , plėškalas šnek.,
pliurpalas šnek. ( B o b ų p liu r p a lų n e s u g a in io ­
s i) , tarškalas šnek., tarškalas šnek., vėpalas
šnek., plepąs šnek., bliauna tarm., pliauza tarm.
(K ita s t i k t a i p l i a u z a s p a s a k o j a ) , renta tarm.,
svaipa tarm., talalaika hibr., tauza šnek., tuščiamalai tarm., zauna šnek., a burnos aušini­
mas šnek., liežuvio plakalas šnek., vėjo tauš­
kalas šnek., bobų pasaka šnek., šuns poteriai
2. b. -» plepys
plepalynė b. 2, plepalius, -ė 2 -» plepys
plepąs 4 -» plepalas 1
plėperis b. i - » plepys
plėperiuoti —» kalbėti c)
plepėrza b. i, plepėta b. i -» plepys
plepėti -» kalbėti c)
plepetūnas, -ė 2 -» plepys
plepetūoti -» kalbėti c)
plepikas, -ė 2 -> plepys
plėpinti -» virinti ||
p l e p y s , -ė 4 (kas daug tuščiai, niekus kal­
ba; visi žodžiai turi menkinamąjį ar nieki­
namąjį atspalvį: Tas p . p le p a ir p le p a b e p e r ­
juok.

- tuščiakalbis, niekakalbis ( N ie k o g e ­
ra n e p a s a k o ta s n .) , daugiakalbis (P iršly s
d a u g ia k a lb is ), dykakalbis ( N u o b o d u k la u s y ­
tis to k io d y k a k a l b i o ) , niekatauškis ( N e k la u ­
syk, k ą ta s n. š n e k a ) , niekabylys, niėktauza,
alauša tarm. ( K la u s y k tu to a la u š o s - g r ū d e lis
j a m k a ln u p a v i r s ta ) , ambra tarm., babaras
tarm., balbata tarm. ir balbalūnas tarm., barbalas tarm., barbalius tarm., barškalas šnek.
(Jų s e n o ji b a is u s b .) , barškalynė šnek., barš­
kalais šnek., (T ylėk, b a ršk a lia u , n e b a r š k ė ję s ),
barškynė šnek., blabalynė tarm., blabynė tarm.,
blėrba tarm., blerbalynė tarm., blerbalius
tarm., blerbynė tarm., bliurbynė tarm., bobs to jo )


plepys

liežuvis šnek., bóbtauza šnek., bolada tarm.,
braizgálius tarm., braizgólius tarm., čerkšlys,
čevėkas tarm., čevėlė tarm., čirškalas, darda
tarm., dardülis tarm., devynliežūvis, dóda
tarm., dodčnė tarm., dundūlis, ilgaliežuvis,
klekėtas tarm., lapienė tarm., liurškalas tarm.
(L . tik liu ršk a , o n ie k o r im ta n e p a s a k o ), ma­
kalas tarm., makatéma tarm., marínalas tarm.,
marmákas tarm., marmėklis tarm., meleta
tarm., niekatauška ir niekatauškis tarm., ošlys šnek. (O. tik o š ia n ie k u s ) , pačiauška, páitera tarm., papoška šnek., patarška šnek. (V i­
s o k a i m o d id ž ia u s ia p . ) , patauška šnek., ple­
pa šnek., plepáila šnek., plepalas šnek., plepalynė šnek., plepálius šnek., plėperis šnek., plepėrza šnek., plepėta šnek., plepetūnas šnek.,
plepikas šnek., plėpkus šnek., plepūnas šnek.,
plerpa šnek., plerpynė šnek., plėrška šnek.,
plerškynė šnek., pleškynė šnek., pleškunas
šnek., pliáuga tarm., pliauná tarm. ir pliauniUS tarm., pliáuza šnek., pliopynė šnek., pliópa tarm., plióra tarm., pliurpa šnek., pliur­
palas šnek., pliurpynė tarm., pliurškalas
šnek., pliurškus šnek., pütarna tarm., put5nas tarm., ráila tarm., ráira tarm., rairčkas
tarm., ráipeta tarm., raras tarm., renta šnek.,
skrábalas šnek., skrabalynė šnek., stena tarm.,
súopa tarm., šaltaplėškis šnek., švarkšlys
šnek., švėna tarm., švokšlys šnek., Švotra šnek.
(B a is u s š . - k a d p r a d ė s š v o tr o ti, ir g a lo n ė ­

talailis šnek., talavykas hibr., taránda
tarm., tarkšlys šnek. ir terkšlys šnek. (Jis n o ­

ra ),

rė tų v i s o m s t o m s te r k š lė m s g e r k le s u ž k a m ­

tarmalas tarm., tarška šnek., tarškalas
šnek., tarškalynė šnek., tarškalius šnek., tarškėlė šnek., tarškynė šnek., tarškūtis šnek., ta­
rinis tarm., tauškynė šnek., tauškalynė šnek.,
tauza šnek., tauzalas šnek., tauzylá šnek., tauzunas šnek., tráila tarm., traškalas šnek., traškūtis šnek., trátalas šnek., tūščiamalis šnek.,
tvorónas tarm., vambrá tarm., vámpla tarm.,
vamplys tarm., vapa tarm., vapálius tarm., varėzga tarm., vegra tarm. ( S p ja u k tie m s vėg -

š y ti) ,

plėšikauti

vėpėlė tarm., vėpeza tarm.,
zauna šnek., zaunius šnek., zvėga tarm., ževėrna tarm., žiovalius tarm., a vėjo malūnas
šnek. - Plg. č i a u š k a l i u s
plėpkus 2 -» plepys
plepsoti - » tūnoti
plepūnas, -ė 2 —» plepys
ro m s, n e k la u s y k ) ,

p l e p ū s 4 (mėgstantis daug ir niekus kal­
bėti: P le p i m o te r iš k ė - š n e k a p le p a b e n u s to -

- tauškūs (T a u šk i m e r g a itė ), barškūs
šnek., blabūs tarm., čirškūs šnek. ir čerškus
šnek., lajus niek., pleškŪS šnek., pliauškūs šnek.,
tarškūs šnek., traškūs šnek., tratūs šnek., vapŪS šnek., veblŪS šnek.
plėrinti -» gverinti
plerkšti 1. -» tarkšti 1. 2. -> važiuoti ||
plerpa b. l —» plepys
plerpalas 3b—> plepalas 1
plerpynė b. 2 -» plepys
plerpsėti -> tūnoti
plerpti 1. -» tarkšti 1. 2. -> važiuoti ||. 3. —>
jim o )

srėbti 1

plėrška b. l -» plepys
plerškėti 1. -> kalbėti c). 2. -> tarkšti 1
plerškynė 2 1. —>barškalas 1. 2. b. -» plepys
plėrti -> gverti
plėrza b. l -» sudribėlis
plėsčioti -> mojuoti
plėsmas 2 -> sklypas 1
plėsmuo (-ens) 3b-> akivaras
1 plėsnas 2 -» keltis
2 plėsnas 4 -> rudas ||
plėsnis, -ė 2 -> arklys e); kumelė č)
plėsti 1. -» skėsti. 2. -> skleisti 1.3. -» platin­
ti 1. 4. -> plėtoti
plėstis -> plėtotis
plėša 4 —> 1 luobas 1
p 1 ė š i k a s, -ė 2 1. (kas užsiima plėšimu, gro­
bimu: P lė š ik ų g a u ja ) - grobikas (O k u p a n ta i
g r o b ik a i) ,

grobuonis, banditas, gangsteris.

2. -» brangininkas
p l ė š i k a u t i 1. (būti plėšiku: P lė š ik a u ja n ­
č ių d e ze rty rų g a u jo s )

- grobikauti, grobuo-

353


pliaukšėti

plėšimas

niauti, banditauti, gangsteriauti. 2. —» lupikauti

plėšimas 2 -» dirvonas
plėšinys 3a1. -» dirvonas. 2. -» grobis
plėšys, - e 4 - > akiplėša
p l ė š y t i (džn. p l ė š t i : Drabužius, popierius
p .) - draskyti (Vėjas stogą drasko), draskalioti (po truputį), purškinti šnek. (P. popie­
rius), vanagoti šnek. (Vanagas vištą vanagoja), dakanoti sv., dikoti tarm. (Plunksnas d.),
erkoti tarm. (Šuo kelnes erkoja), nagoti tarm.
(nagais draskyti), paiskoti tarm. (Knygasp.)
plėšytis -» stengtis
plėškalas 3b1. -» plepalas 1
pleškėti 1. -» degti 1 c). 2. -» kalbėti c). 3. -»
važiuoti |[
pleškynė b. 2 - » plepys
pleškinti 1. -» deginti ||. 2. —> šaudyti 1 . 3 . - »
šalti 1 ||
pleškūnas,-ė 2 -» plepys
pleškus 4 —» plepus
plėšonė 2 -» verksmas ||
plėšotis -» rėkauti
p l ė š r ū n a s , -ė 2 1. (plėšrusis žvėris ar
paukštis: Vilkas, erelis yra plėšrūnai) - gyvė-

dis (Gyvėdžiųpaukščių aštrūs nagai), krau­
gerys šnek. (K. liūtas), galūdas ret., skernagis ret. (Iš girių išlenda skemagiai žvėrys). 2.
—>išnaudotojas
p l ė š r ū s 4 (kuris plėšo, drasko: P. žvėris,
paukštis) - draskūs ret. (Draskios žuvys)
plėštakys, -ė 3a-» akiplėša
plėštalunkis 2 -» žalčialunkis
plėštasnūkis, -ė 2 -» keiksmininkas
plėšti 1. (daryti, kad plyštų: P. popierių, audek­
lą) - drėksti (Pusiau skarelę drėksk), drioksti
tarm. 2. (trinti, nesaugoti dėvint: Plėšia ba­
tus, drabužius) - drėksti (Padės papades, ir
vėl drėksk metus), dyžti tarm., drėmžti tarm.
(Tokių batų nedremžk kasdien), drengti tarm.
(Po medžius belaipiodamas tik drabužius
drengi), drfžti tarm., druožti tarm. (Tą dra­
bužį ji druožia kasdien), šmaūkšti tarm., val-

354

tàbyti tarm. 3.

—> grobti 1 . 4 . - » lupti 2. 5. - »
lupikauti. 6. -» 1 arti. 7. -» alinti. 8. -» smogti
plėštis -» brautis
plėšūnas, -ė -» draskalius
plėtojimasis l, plėtotė 2 -» raida
plėtoti (palaipsniui plėsti, tobulinti: P atmin­

tį, žemės ūkį) - plėsti, ugdyti (U. jėgas, ga­
bumus), rutulioti, vystyti knyg.
plėtotis (palaipsniui tobulėti: Plėtojasi pramo­
nė, žemės ūkis) - plėstis (Smarkiai plečiasi
gamykla), rutuliotis, kitėti, judėti (Materija
amžinai juda), evoliucionuoti, vystytis knyg.
plėtrūs 4 (linkęs plėstis, didėti: P kūnas) - skėtrūs (S. akies vyzdys)
pleura l -» plėvė 1
plėve 4 1. (plonas gyvo audinio sluoksnis: Plau­
čių, smegenų p.) - plekšnė, pleura (Plaučių
p.), pienė tarm. 2. -» lengvabūdis
pleventi 1. -» plasnoti 1. 2. -» plevėsuoti 1. 3.
-» skraidyti 1 ||
plevėsa b. i -» lengvabūdis
plevėsuoti 1. (judėti nuo vėjo: Vėliava, drabu­

žiai plevėsuoja) - pleventi (Plevena burės),
plazdėti (Šnabžda ir plazda vėliavų šilkas),
plazdenti slp., plasnoti (Bėgant skvernai plas­
nojo), plaikstytis (Kasos it arklių karčiai
plaikstės), lazgėti tarm. (Vėliava lazgėjo prie­
angyje), plėdaruoti tarm., plėduoti tarm. (Plėduoja drabužis nuo vėjo), plėzuoti tarm., plaskuoti tarm. 2. -» eiti 1 m)
plevòkas, -ė 2 -» pliauškalius
pievoti —» degti 1 a)
plėzuoti -» plevėsuoti 1
plėžinti —» mušti 1
pliàuga b. i -» plepys
pliaugė 4 -» dargana 1
pliaugóti -» kalbėti c)
pliaukšėnti —» pliaukšėti
p l i a u k š ė t i (sukelti trumpą garsą, mu­
šant į ką: P botagu, delnais) - pliaukšnoti
(Eina, su botagu pliaukšnodamas), pliauš­
kėti (Pliauškėjo piemenų botagai), pliauk­
šėnti slp. (Artojas rimbupliaukšena) ir pliauš-


pliaukšnoti

kenti slp., pliauškinti, plekšėti (D e ln a is p le k š i
plekšnoti (P. p e r p e t į ) , plekšėnti slp.

į a u lu s ),

(D e ln a is p le k š e n a )

pliaukšnoti pliaukšėti
pliaukštelėti -» suduoti ||
p l i a u k š t i 1. (nešvankiai šnekėti: N u s t o k
p lia u š k ę s ! ) - blevyzgoti (G ir ti b le v y zg o ja k a ip
iš m a n o ) , blazgâtyti tarm. ( L ia u k is b la z g a tiję s, g ė d a ir k la u s y tis ) , bliaūgzti tarm., bliauzgoti tarm. ( E ik n e b lia u z g o ję s ! ) , pliaūnyti tarm.
(P. m o k i k a ip s e n a s v e ž ė ja s ) , pliovoti tarm.
( N e p lio v o k p r i e m a ž ų v a ik ų ) , a liežuvį (bur­
ną) paleisti šnek. 2. -» kalbėti c)
pliaunà 4 1. -» pliauškalas 1. 2. b. -» plepys
pliaūnyti 1. pliaukšti 1. 2. -» kalbėti c)
pliaūnius, -ė 2 1. -» pliauškalius. 2. -» plepys
pliaupti 1. -» lyti č). 2. -» tekėti 1 1|. 3. —>srėbti
1 ||-4. —> degti 1 a). 5. —>pilti 1. 6. -» kalbė­
ti c)
p l i a u s k a 4 (suskaldyto medžio gabalas:

dar keletą pliauskų į krosnį, tegul kūre­
nasi) - pliuškė (Užmesk dar kelias pliuškes),
malka (Su viena malka nepakūrensi), skilà
(Beržo s.), skėdernis tarm., skrandas tarm.,
traînas tarm.
p l i a u š k a l a s 3b l. (nešvanki, nepadori
kalba: Uždaryk tu bumą su savopliauškalais!)
- pliauškynė (Ten visokių pliauškynių išgir­
si), lojynė (Girtų pusbernių l.), blevyzga
(Šlykštu tų jo blevyzgų klausytis), pliaunà
tarm., pliovonė tarm. 2. —» plepalas 1. 3. b. —»
pliauškalius

p l i a u š k a l i u s , -ė 2 (kas pliauškia, nepa­
doriai šneka: Baisus iš jo p.!) - pliauškynė
(Toks jis p., nepraustaburnis), pliauškūtis,
pliauškalas, blevyzga, nepraustaburnis, neplautaburnis, paleistaburnis, aulaburnis
šnek., palaidliežūvis, bjauriakaîbis, bliâuka
tarm. (B. kad pasakys ką, nors raudonuok),
bliâuzga tarm., bliurbynė tarm., dangabliovÿs
tarm., lojynė šnek., plevôkas tarm., pliaūnius
tarm., pliovà tarm., A muilo putà šnek.
pliauškėnti pliaukšėti

plikinėti

pliauškėti -» pliaukšėti
pliauškynė 21. —>pliauškalas 1.2. b. -» pliauš­
kalius
pliauškinti -» pliaukšėti
pliaūškoti -» pilstyti 1 ||
pliauškūs 4 -» plepus
pliauškūtis, -ė 2 -> pliauškalius
pliauza i 1. -» plepalas 1. 2. b. -» plepys
pliaūzaroti, pliaūzyti -» kalbėti c)
pliažas 2 -» paplūdimys
1 plieka l -» pluoštas 1
2 plieka 4 -» mušimas
pliekimas 2 -» mušimas
pliėkis 2 -» smūgis 1
plieksti 1. -» degti 1 a). 2. -» šviesti 1
pliekti 1. -» mušti 1. 2. -» daužyti 2. 3. -» 1
lošti
pliektūvas 2 -» botagas
plieninis 2 1. —> kietas 1. 2. —» stiprus 1
plienūtė 2 —» pačiūža
plieskoti -» degti 1 a)
plikagalvis, -ė 2 —> 2 plikis 1
plikagaūris 2 -» briedgauris
plikalūpis 2 -» vaikėzas
p l i k a s 4 1. (be plaukų: Plika galva) - ply­
nas (P kūnas), baūžas šnek. (B. bernas, nors
dar jaunas). 2. -» nuogas. 3. -» neturtingas
plikatėkšis 2 -» vaikėzas
plikažodis 2 -» nepagrįstas
plikburnis 2 -» vaikėzas
p l i k ė 2 1. (tuščia, be augalų vieta: Prigėrė
rugiai - daug plikių) - plikynė (Nepriganysi
tokiojplikynėj), plikuma (Auga grybai ir ant
plikumos), pliksna (Jau irpliksnose žolė že­
lia), plikvietė (Miško p.), grinė (Mūsų pie­
vos -grinės, nežėlę), gruinė tarm., pleikė tarm.
(Rugiai ruduoja pleikėm, nuo šlapumo išreto), prapleikė tarm. (Šįmet rugiuose daugprapleikių), prakopnė tarm., pralomė tarm. (Di­
džiausios pralomės žirniuose), 2. (plika gal­
va) - baūžė menk., laukė menk., skvaukė tarm.
plikynė 2 -» plikė 1
plikinėti -» nuogauti

355


pliūpčioti

plikis
1 plikis 2 -> neturtas
2 p 1 i k i s, -ė 2 1. (kieno galva plika:
k iu n ė r a k o p e š ti s flk.)

pliksna, baūžis

Su p li­

- plikagalvis, plikšis,
laukis šnek., baukys

šnek.,

2. —> nuogalius. 3. —> beturtis
plikystė 2 -> neturtas
p l i k y t i (lieti verdančiu vandeniu: P a sk erstą
tarm.

k ia u lę p l i k o ir p e š a š e r iu s ) -

šutinti, tvilkyti,

niukinti šnek.
plikledis l —> lijundra 2
pliknugaris, -ė 2 -> beturtis
plyksčioti, plykseti -> blykčioti
pliksna 2 1. —» plikė 1. 2. b. -> 2 plikis 1
plikstelėti -> blykstelėti ||
plykstelėti 1. -> blykstelėti. 2. -» suduoti ||
p l i k š a l a l (šaltis be sniego:
g a d in o )

- grynšala

R u g iu s p . iš ­

(Jei ilg a i p a b u s to k ia g.,

gruodšala ( Š ią n a k t b a i­
saūsšala

ta i ž e m ė g ilia i įš a ls ) ,
s i g. b u v o ) ,

plikšalas 3b-> gruodas
plikšis, -ė 21. -> 2 plikis 1.2. -> beturtis. 3. ->
nuogalius
plikšnys 4 —> šikšnosparnis
p l i k t i 1. (netekti plaukų:

nuogti, ingti
tarm. 2.

šiurti

G a lv a p l i n k a )

tarm. (I n g s ta p l a u k a i ) ,

(būti verdančio vandens šutinamam:

- tvilkti, šūsti, mūkti šnek.
plikuma 3b -» plikė 1
pilkuoti -» nuogauti
plikvietė i -> plikė 1
plynas 3 1. —> plikas 1. 2. -» nuogas. 3. -> ly­
P lin k a š e r ia i n u o v e r d a n č io v a n d e n s )

gus 1
plynė 1 1. -> lyguma. 2. -> pelkė ||
plyninti —» lyginti 1
plynuma 3a-» lyguma
pliopa b. i, pliopynė b. 2 -> plepys
pliopti 1. -> kalbėti c). 2. -> tekėti 1 ||
pliora b. l -» plepys
pliova b. 4 -> pliauškalius
pliovonė 2 -> pliauškalas 1
pliovoti -> pliaukšti 1

pliskė 2 -> skiedra 1

356

plisketi 1. -> degti 1 a). 2. —» blizgėti
pliskinti 1. -> šviesti 1. 2. -» šalti 1 ||. 3. —>
šaudyti 1
plystakė 2 -> kirtimas
plisti -» sklisti 1
plyša 4 —>plyšys
plyšineti (džn. p l y š t i , darytis suskilusiam,
sutrūkusiam: Lentos nuo saulės plyšinėja) plėišėti (Ledai ėmė p.), plaišioti (Dirvos
džiūvo ir plaišiojo balsvėdamos), skėldėti
(Žemė nuo kaitros skeldėja), ėižėti (Nuo šal­
čio ir drėgmės uolos eižėjo), ižti (Ledas yžta), skilineti, sproginėti, trūkinėti, šovoti
(darytis šovoms medyje), drėižėti tarm.; ||
apie odą: daužėti, skėrdėti, skerloti tarm.,
skirsti, kertėti tarm.
p l y š y s 4 (plyšusi, sprogusi vieta: Grindų,
sienų plyšiai) - trūkis, sprogis (Lede spro­
gių atsirado), sprogymė (Medžio s. Per odos
sprogymes įeina mikrobai), sproga, sproklė,
plyša (Uolosp.), aiža (Žievės a.)
plyšonas, -ė 2 -» rėksnys 1
plyšoti -> rėkauti
p l y š t i 1. (skirtis į dalis: Lenta plyšo pusiau)
- skilti (Stiklas skilo), trukti (Stiklinė trūko
nuo verdančio vandens), sprogti (Nuo šal­
čio medis sprogo), pokštelėti mom. 2. (dėvėtis, kiurti nuo nešiojimo: Batai, drabužisplyš­
ta) - driksti (Jau rankogaliai dryska), dryžti
(Drabužiaibaigia d.), dubti šnek. (Kelnės, ke­
purė dumba). 3. -> atsileisti 2. 4. -> rėkti 1
plyšūnas, -ė 2 -» rėksnys 1
plytėti - » tyvuliuoti
plytlaižys, -ė 3b-» pataikūnas 1
plitūs 4 -> sklidus ||
pliūginti -> pilstyti 1 ||
pliukata 2 -> purvynas ||
pliūkšti —>bliūkšti 1
pliumpis, -ė 2 -> apsileidėlis
pliūpčioti (šokinėti liepsnai: Lempa pliūpčio­
ja, nelygiai dega) - pliupsėti (Dega žvakė,
pliupsi), pliupsėti stp., blakčioti (Pelkėje ug­
nelės blakčioja), blaksėti, blėsčioti (Ugnis


pliupėti

blėsčiojo, tuoj ges), blėsūoti, blukčioti (Pa­
matę ugnelę blūkčiojant, žmonės spėja pini­
gus degant), blusčioti (Žvakė nuo vėjo blūs­
čiojo), blabėti tarm.
pliupėti 1. —>virti 1 ||. 2. —> burbuliuoti
pliupinti 1. -» virinti ||. 2. —> lyti č)
pliupsėti, pliupsėti —» pliūpčioti
pliupūoti -» lakstytis ||
pliūrė 2 1. —> košė ||. 2. —> purvas ||
pliuryti i.
gerti b). 2. -» mušti 1
pliurkšti 1. turkšti. 2. kalbėti c)
pliūrna i burna
pliuroti turkšti
pliurpa b. 1 1. —» plepys. 2. -» skystuolis
pliurpalas 3b1. sriuba ||. 2. —>gėrimas ||. 3.
-» plepalas 1. 4. b.
plepys
pliurpynė b. l plepys
pliurpsėti -» čiurkšėti
pliurpsoti -» tūnoti
pliurpti 1.
srėbti 1 ||. 2. —> gerti b). 3. -»
kalbėti c)
pliurškalas 3b1. sriuba ||. 2. b. plepys
pliurškus, -ė 2 1. plepys. 2. -» skystuolis
pliūrti šlapti ||
pliurzė 2 1. -» purvas ||. 2. —> sriuba ||. 3. -»
košė ||
pliurzinti 1. turkšti. 2. terlioti. 3. -» pils­
tyti 1 ||. 4. —> eiti 1 o)
pliuškė 2 pliauska
pliūskoti -» pilstyti 1 ||
pliušinti 1. -» mušti 1.2. -» gerti b). 3. -» lyti č)
pliūšyti 1. -» mušti 1 . 2 . - » gerti b)
pliuškė 2 -» vakaronė
pliuškė 2 -» purvas ||
pliuškenti 1. -» pliuškėti. 2. -» pilstyti 1 ||. 3.
-» 1 plaukti 1 ||
pliuškentis —>maudytis
p l i u š k ė t i (apie bangas, vandens srovę:

Pliuškėjo sraunus upelis) - pliuškenti slp. (Ty­
liai upelispliuškeno į krantą), teškėti, tešken­
ti slp.
pliūškintis -» maudytis
pliuškis, -ė 2 1. -» dabita. 2. -» lengvabūdis

ploninti

pliūškurti —>skalauti 1
pliuturzė 2 -» sriuba ||
pliūtvaras b. l —» apsileidėlis
plojimai dgs. 2 (pritariamas pliauškėjimas del­
nais: A u d r in g i p . s o lis tu i ) - katutės šnek. (Ki­
st ėmė p l o t i k a tu č ių ) , ovacijos (triukšmingi
plojimai ir šauksmai: S u k ė lė s v e č iu i o v a c i­
j a s ) , aplodismentai
p l o k š č i a s 3 1. (tiesiu ir lygiu paviršiumi:
P. sto g a s. P lo k š č ia k r ū tin ė ) - lėkštas (L . s t o ­
g a s ) . 2. -» paviršutiniškas
plokšmė 3 -» plokštuma
p l o k š t ė 2 (plokščia nesubrendusi ankštis:
Ž ir n ia i - v ie n o s p l o k š t ė s ) - ir plokštis, plokštėklė tarm., pledėkšnė tarm.
plokštėklė 2, plokštis (-ies) m. l -» plokštė
p l o k š t u m a 3a (plokščias paviršius: K a r ­
d o p . ) - plokšmė ( S to g o p . )
p l o n a k a k l i s 2 (kieno plonas kaklas: P
v a ik a s ) - laibakaklis, gerviakaklis šnek., šeivakaklis šnek., kalybkaklis tarm.
p l o n a k o j i s 2 (kieno plonos kojos) - lai­
bakojis ( L a i b a k o j ė m e r g a i t ė ) , šeivakojis
šnek., gandrakojis šnek., cibakojis tarm., menk.
plonaliežūvis, -ė 2 —» pataikūnas 1
1 plonas l —» asla
2 p l o n a s 3 1. (siauro skersmens: P lo n a v ie ­
la, le n ta ) - laibas (apie apvalius daiktus: L .
m e d e lis ) , lieknas (plonas ir aukštas: L . b e r ­
ž a s, v a ik in a s ) , draikas tarm. (P a le n k siu d r a i­
k ą b e r ž e lį), slaikūs tarm. (S. m e d e lis ) , kaly­
bas tarm. ( Ž ą s in a s su k a ly b ų k a k lu ) , klienas
tarm., Įeinąs tarm. (L . r ą s ta s ), lellas tarm., tę­
vas tarm., a kaip silkė (smilga, siūlas, šiau­
das). 2. -» 2 aukštas 4
p l o n ė t i (darytis plonam, plonesniam: L e ­
d a s tirp sta , p l o n ė j a ) - laibėti (apie apvalius
daiktus) ir lalbti ret., lieknėti, klienėti tarm.,
leilėti tarm., tęvėti tarm.
plonimas l -» smilkinys
p l o n i n t i (daryti ploną, plonesnį: P. a š m e ­
n is, k u o lą ) laibinti (L . m i e tą ) , leflinti tarm.
(L e ilin a v ir b a lą ) , tęvinti tarm.
-

357


pluskinti

plonis
1 plonis l -» paplotis
2 plonis 2 -» vainikas 2
plostas 2 plekas
plostūoti -» eiti 1 b)
p l o t i s 2 (skersinis ilgis: Rėžis siauro pločio)

- skersis (Trys sieksniai ilgio, vienas - sker­
sio)
plotme 4 -» aikštė
plova 4 1. —» liūnas. 2. -» skeveldra ||
ploviniai dgs. 3a -» skalbiniai
plovos dgs. 4 -» maurai
plūdas 2 —» potvynis
plūdė 4 -» prakaitas
plūdenos dgs. 3b-» maurai
plūdinėti 1. -» plūduriuoti. 2. -» bastytis
pludras 4 —» lūgnė
pludungis, -ė 2 1. -» valkata. 2. -> lengvabū­
dis

plūdūoti -» plūduriuoti
plūduras 3b (plūdė, rodanti laivams kelią) buja ret.
p l ū d u r i u o t i (laikytis vandens paviršiu­
je: Ežere plūduriavo apvirtusi valtis) - ir plfidurti, plūdūoti (Pamatėm kepuręplūduojant
vandenyje), plūdinėti mžb. (Apynyspo alų p ė ­
dinėjo), plūkauti (Plūkauja rąstagaliai upė­
je) ir plūkoti
plūdurti -» plūduriuoti
plūgas 2 -» arklas ||
pluja b. 4 -» valkata
plujoti -» bastytis
plukata 2 -» purvynas ||
plūkauti 1. -» plaukioti. 2. -» plūduriuoti
p l ū k ė 2 (vėdryninių šeimos augalas) - ba­
las, baltažiėdis, ožkabalys, vejažolė
plukėnė 2 -» baseinas 2
plūkiava 3b-» darbas 2
plukykla 2 -» baseinas 2
plūkineti -» plaukioti
plūkis 2 -» potvynis
pluknūs 4 -» purus 1
plūkoti 1. -> plaukioti. 2. -» plūduriuoti
plūktas 2 —» asla

358

1 plūkti 1. - » tekėti 1 ||. 2. —> prakaituoti
2 plūkti -» blukti
plūkti 1. -» brukti 1.2.-» dirbti 2 ||. 3. —>muš­
ti 1
plūktis -» vargti 1 ||
plūktuvė 3b-» bruktuvė
plūmpė i -» klumbė
plumpinti 1. -» mušti 1. 2. -» eiti 1 b)
plumpsėti 1. -» tūnoti. 2. -> gulėti ||
plumpti, plumpūoti —» eiti 1 b)
pluncineti -» vaikščioti a)
pluncinti -» eiti 1 b)

pluncis 2 -» paplotis
plūnyti 1. -» gerti b). 2. -» mušti 1.3. -» kosė­
ti

plunksnagraužys, -ė 34a-» rašeiva
plunksnakotis i (kotelis rašomajai plunksnai
įkišti) - kotelis
plūnksną miklinti (vedžioti) -» rašyti 1
plunksnius, -ė 2 -» vaikas ||
plunksnuoti -» mušti 1
plunksnuotis, -ė 2 -» paukštis
plūnkti 1. -» mušti 1.2.-» kapstyti. 3. -» dirbti
2 11-4. —> eiti 1 b)
pluoštas i -» 1 keltas
p l u o š t a s i 1. (linų, kanapių ar dirbtinės
skaidulos: Šįmet ilgas linų p .) - plaušas (Ge­

rai apdirbtų linų geras irp.), slūoksna (Stora
kanapių s.), skara, sruoga (Plaukų s.), drieka (Šįmetnekokia linų d.), plieka tarm. (Spa­
liai lūžta, o p. palieka). 2. (ko nors nedidelis
kiekis: P rankraščių, atsiminimų) - žiūpsnis
(Z. kalbos pavyzdžių), sauja prk. 3. -» gabana

pluošti 1. -» eiti 1 a). 2. -» dirbti 2 ||
p l u o š t i n g a s i (su ilgu, storu pluoštu:
Pluoštingi linai) - plaušingas (Plaušingos
medžiagos), sluoksningas, skaringas, ska­
rotas
plūotas b. i -» valkata
plūskanos dgs. i —» plaukai ||
plūskata l -» skeveldra
plūskinti 1. -» krėsti 1. 2. -» eikvoti


pokaitis

pluskis

pluskis, -ė 2 1. —» gaurius. 2. —» eikvotojas
plūskos dgs. 2 - » plaukai ||
pluskotas i 1. —» gauruotas. 2. —» šakotas
plusta 4 —» skuba
plūstaburnis, -ė 2 —» keiksmininkas
plustėti 1. —» judėti 1. 2. —» dirbti 2 II. 3. —>
pulsuoti. 4. -» skubėti 1
p l ū s t i 1. (daugeliui eiti, traukti: Minia p l ū ­
d o į a ik š tę ) - plaukti prk. (V is a is k e lia is ž m o ­
n ė s p la u k ė į d a in ų š v e n tę ), tvinti prk. ( G a t ­
v ė s tv in o ž m o n ė m i s ), srūti. 2. —» tekėti 1 ||.
3. —» keikti
plustinti —» krėsti 1
plusturti —» skalauti 1
pluša 4 —» darbas 2
plušėti 1. —» dirbti 2 ||. 2. —> skubėti 1
plušinti 1. —» skarinti. 2. -» eiti 1 b)
plūšyti, plūšoti —» plaušoti
plušti —» dirbti 2
plušus 4 1. —> brizgus. 2. —» darbštus
plutis (-ies) v. i —» akivaras
plutokratas, -ė 2 —> turtuolis
pluvinė 2 -» skiaurė
poauglis, -ė i —» paauglys
pobaltis l -» balsvas
pobėgom prv. -» apytekine
pobūdis i —» ypatybė
p o b ū v i s i (linksmas laiko praleidimas kar­
tu: B e n d r a s tėvų , v a ik ų ir s v e č ių p . ) - subu­

vimas

(G a u s in g a s ja u n i m o s .) ,

m ė g s ta s u e ig a s ),

pasėda

sueiga

(Jis

šnek. (B u v o g r a ž u s

s u s ir in k im a s , g r a ž i p . )

p o d a g r a 2 (sąnarių liga, gėlimas) - kaulgėla, pamėtė tarm. (P a m e tę tu riu - k a u lu s g e ­
lia )

podainis l —» priedainis
podėlis i -» sandėlis
podirvis i -» gruntas
podraug prv. -» kartu
podūsis i -» atodūsis
poelgis l -» elgesys
p o ė t a s, -ė 2 (poezijos, eiliuotų kūrinių ra­
šytojas) - lyrikas (lyrikos veikalų autorius),

eileraštininkas, eiliarašys, eilininkas, eiliuo­
tojas, dainius (iškilmingas poeto pavadini­
mas), vaidila (senovėje: S e n ie ji v a id ilo s s u ­
k ū rė d a in a s ilg a a m ž e s )

poetizuoti —» idealizuoti
pogalvis i -» pagalvė
pogarsis l —» gandas
pogelsvis i, pogeltonis i —» gelsvas
pogymis 1 1. —» išvaizda. 2. —» prigimtis
pogirtis l —» apygirtis
pogyviai dgs. i —» antruonys
pogrindinis 2 —» nelegalus 1
p o g r i n d i s i (patalpa po grindimis: J ie p o ­
g r in d y je g y v e n o ) - ponamis, rūsys
p o g u 1i a u t i (gulėti pogulio: P o p ie tų p . )
- pokaičiauti, popiečiauti
pogulis

l (dienos poilsis, prigulimas:
Š ie n p jo v ia i su g u lė p o g u lio ) - ir pagulis ret.,
atgulis (antras atsigulimas, anksti atsikėlus),

priegulis, postovis (P a m ie g o ja u p e r p o s to v į ) ,
pokaitis (Š e im y n a p o k a i č i o s u k r ito ) , popie­
tis (P o p ie č io a tg u lu s, s m a g ia u d ir b ti) , apy­
pietė (V a ik a sp rig u lė a p y p ie tė s ) , perpietė (P er
p e r p ie tę m e r g o s iš lė k ė m a u d y t is ) , prikrytis
tarm., potursis juok., tursomiegis juok.
poilsiauti —» ilsėtis
poilsinė 2 —» vasarnamis
p o i l s i s i (pailsėjimas po darbo, kelionės:

- atilsis ( M o tin a n e g a v o
a tils io p e r n a k tį) ir atoilsis, atokvėpis (D ir ­
b a b e a to k v ė p io ) , pasilsis šnek. (N u s iv a r ę a r ­
k lia i p a s ils io ie š k o jo ) , atodvėstis šnek. (G e n a
a rk liu s b e a to d v ė s č io ) , atpūtis šnek. ( D u o k a r ­
k lia m s a tp ū tį) , atgajų s šnek., rekreacija ret.
pojaunė l —» pamergė
1 pojaunis i —»pajaunys
2 pojaunis i —» apyjaunis
pojunkis i - » įprotis
pojuodis l —» juosvas
pojuokas 1 1. —» šmėkla. 2. b. —» pajuokėjas
pokaičiauti —» poguliauti
pokaištis l -» priekaištas
pokaitis i -» pogulis
K e lio n ė b e p o il s i o )

359


pokalbis
p o k a l b i s i (pasidalijimas mintimis: P

pomėgis
že­

- pasikalbėjimas, pa­
sišnekėjimas, pašnekesys ( T r u m p a s b u v o
m ū s ų p . ) , pošnekis (P. a p ie d a r b ą ) , šneka (Iš
š n e k o s p a ž in s i ž m o g ų ) , šnekesys (Jų š n e k e ­
s iu i n e b u v o g a lo ) , kalbesys (I šė jo ta r p b ro lių
m ė s ū k io k la u s im a is )

k. a p ie p in ig u s )

pokalnė l -» pakalnė 1
pokietis i —» apykietis
p o k y l i a u t i (dalyvauti pokylyje: Ištisa s tris

- puotauti (V is i lin k sm i,
č ia j i e p u o t a u j a ) , užauti įst., šnek. ( G a n a j u m s
ū., j o k i t n a m o ) , ūžti šnek. (T ris d ie n a s ū ž ė v e s ­
tu v in in k a i), lėbauti sv.
pokyliautojas, -a i (kas pokyliauja, pokylio da­
lyvis) - pokylininkas, puotautojas, puotinin­
kas, užautojas šnek., lėbautojas sv.
pokylininkas, -ė i pokyliautoj as
d ie n a s p o k y l ia v o m )

p o k y l i s i (kviestinės vaišės: J ie k e lia d i d e ­
lį p o k y l į ) - puota (su gausiais valgiais ir gė­
rimais: V estu vių p . ) , balius (su šokiais, vai­
šėmis), banketas (vaišės kieno nors garbei),
rautas knyg. (iškilmingas pokylis), poūžis
šnek. (trumpas, triukšmingas pokylis) || pra­
stas balius: saūsbalis menk., šunbalis menk.
po kojomis mindyti -» didžiuotis
po kojų minti -» niekinti
pokrypis l -» kryptis 2
p o k š ė t i 1. (daužyti į kietą daiktą: S u k ir ­
viu p o k š i ) - ir poškėti, pykšėti (P y k š i su p a ­
g a liu ) ir pyškėti, pyškauti stp., pyškaliūoti

paukšėti (K a s te n m iš k e p a u k š i, a r n e m e ­
d į k e r ta ? ) ir pauškėti, paukšnoti slp. ( Ž m o ­
g u s p a u k š n o j o p la k tu k u į p a la n g ę ) , tvoksėti
stp., taukšėti (S u p la k t u k u ta u k š i) ir tauškė­
ti, taukšnoti slp., tauškinti, tauškūoti slp.,
kaukšėti ( K lu m p ė s k a u k š i e in a n t) ir kauškėti, kaukšnoti slp. (G e n y s s n a p u k a u k š n o ja
į m e d į), kakšnoti slp., kakšėti, kauškinti, pakš­
noti slp. (S u k ū ja ič iu p a k š n o ja d a lg į) ir pakšėti. - Plg. b i 1 d ė t i. 2. —> šaudyti
pokštadarys, -ė 34a išdaigininkas
pokštas i - » išdaiga
slp.,

360

pokštauti - » išdaigauti
pokštelėti 1. -» šauti 1. 2. -» plyšti 1. 3. -»
supokšėti N. 4. —> suduoti
pokštininkas, -ė i
išdaigininkas
p o l a i d i s i (sniego tirpimas, atšilimas po
šalčio: P a ts p a v a s a r io p . ) - paleidimas (T e­

palaidinys
( T o k i a m p a la i d in y g e ria u n a m ie s ė d ė ti) , palaidymetis, palaja tarm.- Plg. š l a p u m ą

k o v a ž iu o ti p e r p a t į p a l e i d i m ą ) ,

p o l ė k i s i (minties, vaizduotės pasireiški­
mas: D id e lių p o lė k ių ž m o g u s ) - poskrydis
(S v a jin g a s p . į p a d a n g ių s r itis ),

lėkis (M in č ių

L), skrydis
polemika i
ginčas 1
polemizuoti ginčytis
poliandrija i -» daugvyrystė
poligamija i —» daugpatystė
polymas i -» pelkė ||
polinge l -» kėbulas
p o l i n k i s i 1. (linkimas, traukimas į ką
nors: P. į m u z ik ą , m o k s lą ) - palinkimas, po­

traukis ( N e n u g a lim a s p . m e d ž io ti) , patrau­
kimas ( T u r ip a tr a u k im ą m o k y tis ) , patrauka
( P p r i e m u z ik o s ) , trauka, prietrauka tarm.,
pomėgis (P. s k a ity ti k n y g e le s), atrakcija knyg.,
aistra (K a rv e lia i b u v o v ie n in te lė b e rn iu k o a .) ,
silpnybė prk. (Jo s. - s p o r ta s ) , hobis knyg. 2.
kryptis 2
p o l i r u o t i (aptraukti paviršių blizgančia
mase: P. b a ld u s ) - svidinti, blizginti (B a tu s
b .)

p o l i s 2 (i žemę įkaltas statybinis stulpas:
T ilto p o l i a i ) - kaistas (B u v u s io tilto k a ls ta i
te b e k y š o iš v a n d e n s ) , stapas, pastapas (P a ­
sto g ė r ė m ė s i š e š i a i s p a s t a p a i s ) . - Plg. r a m s tis
p o l i t ū r a 2 (poliruojamasis lakas) - svid-

muo
polius 2 -» ašigalis
p o m ė g i s 11. (pasitenkinimą teikiantis da­
lykas: Jis tik p o m ė g ių ie š k o ) - malonumas

jmėgis, magmogis
m a g m o g ia i te rū p i), mogis knyg. (N e

( M a lo n u m ų m ė g ė ja s ) ,

knyg. (J a m


potroškis

pomėlynis
k ie k v ie n a s r a n d a m o g į ta m p a č i a m d a ly k u i).

2. -» polinkis 1
pomėlynis l -» apymėlynis
pomergė l -> pamergė
pompa l -» siurblys
pompastiškas i -> iškilmingas
pónamis l —> pogrindis
ponija 2 —>diduomenė
po nosimi —> 2 arti
popa 4 —» žaizda
popiečiauti -> poguliauti
popieriai dgs. i -» dokumentai
popierizmas 2 —> biurokratizmas
popietis i —>pogulis
pópilnis i -> apypilnis
popinti -> lepinti
poplūdis i -> potvynis
popūkšlė i, popūkštė i —> nuospauda
populiarūs 4 -> garsus 2
popūtė i 1. -> spuogas. 2. -» nuospauda
popūtis b. i —> išlepėlis
1 p o r a 3 (du artimai susiję žmonės, daik­
tai: P. b a tų . V a ik ščio ja v a ik a i p o r o m i s ) - dve­

jetas

( K o v o to jų d v e je ta i s u s to jo v ie n a s p r ie š

k it ą ) ,

grūtė

(A r k lia i y r a g ru tė se - s u rišti p o

du)

2 pora 4 -» pasaka
po ranka -» 2 arti

póraudonis i, pórausvis i -> rausvas
porcija i -» davinys
p o r e i k i s i (kas reikalinga, be ko sunku
išsiversti: K u lin a r in ia i ž m o n ių p o r e ik i a i) -

reikmė, reikiamybė, interesas, reikalavimas
( L a ik o r e ik a la v im a i)

póresvis, póretis i -> apyretis
poringas i -» akytas
poringauti -> kalbėti b)
poringė i -» pasaka
porininkė i -> pamergė
porinti -> kalbėti b)
portjera 2 -» užuolaida
poruoti gretuoti
poruotis -> lakstytis

p o s a k i s i (baigtinę mintį reiškiantis žo­
džių junginys: V a izd in g a s p . ) - frazė (P o e ti­
n ė f .) ,

pasakymas

( L i a u d i e s p . ) . - Plg. a f o ­

rizmas

posaldis i, posalsvis l -» apysaldis
posargos dgs. i -> gripas
posausis i —> apysausis
posėdis i -» susirinkimas ||
posenis i -> apysenis
posėti -> garbinti 1
poskrydis i -> polėkis
p o s m a s 2 (dainos ar eilėraščio dalis: I š d a i­
n o s p o s m o n e iš m e s i flk.)

- strofa, pėikšmas

tarm. (U ž tr a u k im k o k į p e i k š m ą to s d a in o s )

posmelėti, posmikauti —> kalbėti b)
posmuoti 1. -» eiliuoti. 2. -> kalbėti b)
posnaga 2 -» kanopa
postamentas 2 -> pjedestalas
postovis i -> pogulis
postringauti -» kalbėti b)
postūmis i -> akstinas 1
posūkis i 1. -> vingis. 2. -> lūžis
pošiltis -> apyšiltis
p o š k e s y s 3b (poškėjimo garsas: Š a u tu v ų
P - ) - pyškesys ( N u o p y š k e s io a u s y s s p e n g ia ),
tratesys ( K u lk o s v a id ž ių t.) , drioskesys (P a ­
tr a n k ų d .) , tvoskesys
poškėti -» pokšėti 1
poškinti 1. -> šaudyti 1. 2. -> kalbėti i)
pošnekis l -> pokalbis
pošūkis i -> šūkis
potamsis i -> 2 apytamsis
potekiniais, potekom prv. -> apytekine
potencija l - » jėga
poteriauti -> melstis
po tiesumui -> tiesiai
potyris i -» patyrimas
potys 4 -> kiaušinis
po to -» 1 paskui
potraukis l -> polinkis 1
po trinti -> gaivinti
potrintis -> peikėtis
potroškis i -» noras

361


pradėti

potursis

pótursis 1 -> pogulis
potvarkis i -> įsakymas ||

prabėgomis, prabėgšmais prv. -> paviršutiniš­

p o t v y n i s i (vandens pakilimas, išsiliejimas
iš krantų: P a v a s a rio p . N e m u n e ) - pátvanas

prabėgti -> praslinkti
p r a b i l t i (pradėti šnekėti, kalbėti: J is p r a ­
b ilo į s u s ir in k u s iu s ) - prakalbti (P r a k a lb o
m u m s n e s u p r a n ta m a k a lb a ) , prašnekti (Il­
g a i ty lė ję s ir j i s p r a š n e k o ) , prakalbėti, pra­
šnekėti, a burną (nasrus) atverti šnek.
prablaivėti -> išsigiedryti
prabliuti -> pravirkti
prabrėkšti -> 2 išaušti
prabrinkti -> padžiūti
prabudinti -> pabudinti
prabusti -> pabusti
pračiaupti -> pradaryti 1 ||
pradai dgs. 2 1. -> pagrindai. 2. -> bėralas
p r a d a n t ė 2 (tarpas tarp dantų: D id e lė p . )
- tarpdantė, švarplė šnek., spraga šnek. (Ji

kai

(S ie n ą n u n e šė p a tv a r ia is ),

poplūdis

(P a v a s a ­

rio p o tv y n ia i esti d id e sn i u ž ru d e n s p o p lū d ž iu s ),

ūžplūdis, pavandenys (P er d id e liu s p a v a n d e ­
n iu s b a u g u p la u k ti) , tvanas (didelis: T. u žlie ­
j o v isą k a im ą ) , paskandá tarm., papluvá tarm.
(B a is i p . p a s id a r ė ), plūdas tarm., plukis tarm.
pótvinkis i -> 1 burbulis
poūžis i -> pokylis
povakaris i -> pavakarys
povakariu prv. -> pavakariu
po valiai -> palengva
póvargis i -> nuovargis
poveikis i -> įtaka
po velėna pakišti -> palaidoti
po velėna palįsti -> mirti 1 ||
póverksnis i -> apyverksnis
povyza i —> išvaizda
pozicija i -> nuomonė
pozityvūs 4 -> teigiamas
požalis i -> apyžalis
po žemėmis nueiti -> mirti
požemio karalystė -> pragaras
požygis 1 -> žygis 1
požilis i -> apyžilis
požymis

l (atskiriama savybė:

M andagum o p . ) -

ženklas

žymė

L ig o s p .

(P a n a šu m o žy m ė s),

(D r a u g iš k u m o ž . ) ,

atribūtas (esmi­

nis požymis), simptomas (ppr. ligos)
požiūris l 1. -> atžvilgis. 2. -> nuomonė
požodis i -> pertaras
požvilgis i 1. -> žvilgsnis 1 . 2 . - » atžvilgis
praalkti -» išalkti
Praamžius i —» Dievas
praaūšti -» 2 išaušti
prabáltinti -» paskaninti ||
p r a b a n g a 3b(materialinių gyvenimo prie­
monių gausa: G y v e n a p r a b a n g o je ) - liūksu-

sas, laikštė tarm. (T u rtu o lia i g y v e n a
j e ) , prššmatas psn. - Plg. i š t a i g a

362

la ik š tė -

su s p ra g a d a n ty s e )

1 pradaras 3b-> pavilga
2 p r a d a r a s 3b(šiek tiek atidarytas: P

la n ­

- praviras (P ra v iro s du rys)', || pràkilas
(apie vartus); pramirkas (apie akis)
p r a d a r y t i 1. (šiek tiek atidaryti: P la n ­
gą, d u r is ) - praverti; || pravožti (dangtį, vir­
šų); praskleisti (knygą, užuolaidą); pra­
merkti (akis), praplėšti šnek.; pračiaupti
(burną), pražioti (nasrus, burną, snapą),
prašiepti (snukį), praviėpti šnek. (snukį). 2.
gas)

-> paskaninti ||
pradaužtgalvis, -ė 2 -> padauža
pradaūžti —> pramušti
pradėjėjas, -a l -> pradininkas
pradėm prv. 1. -> nuolat. 2. -> ištisai 1
p r a d ė t i (duoti pradžią, imti ką daryti: P r a ­
d ė k im s u s ir in k im ą . P r a d e d a lyti, ša lti. P r a d ė ­
j o š n e k ė ti, d ir b ti) -

imti

I m a s k a u d ė ti g a lv ą )',

ryti: čiupti

(V a ik a s ė m ė verk ti.

|| staiga pradėti ką da­

griebti
stverti (V a ik a ss tv ė rė
m o k y tis ) , pulti (V isi p u o lė m a n e p r a š y ti), šok­
ti (Jie š o k o b a r ti) , leistis (L . b ė g ti), pasileis­
ti ( K a d p a s i l e i d o v is i ju o k t i s ) , sujūsti ( Ž o lė
(V y ra i č iu p o š i e n ą p j a u t i ) ,

( G r ie b s im p ū d y m ą a rti),


prakaitas

pradykti

sukrusti (S u k ru to m e rg a itė s
ž o ly n ų s o d in ti) , subruzti (R eik ia s. šie n ą p j a u ­
ti) , suskasti (V a ik a s s u s k a to m o k y tis ) , įskasti, įnikti (Į n ik o š u o a v is v a ik y ti) , sunikti, už­
nikti, padūkti šnek. (P a d ū k o v isi b a r tis ), pagėsti šnek. (A r k ly s p a s ile id o ir p a g e d o b ė g ti),
pasiusti šnek. ( K a d p a s i u t o b a r tis ), pašėlti
šnek. (P a š ė lo lyti, s n ig ti), patrakti šnek., subizti tarm., menk.; apie staigų garso prasiver­
žimą: prapliupti (P r a p liu p o š a u d y ti) , pra­
kiurti šnek. (P r a k iu r o š a u k ti) , praplyšti šnek.
(P r a p ly š o ju o k t i s ) , pratrukti šnek.
pradykti -> išdykti 1
pradilti -> dingti
p r a d i n g ė l i s , - ė i (kas pradingęs, prapuo­
lęs: J a u i r t a s p . a ts ir a d o ) - pražuvėlis, pra­
puolėlis, pragalšėlis, dinguonis ret. (A tr a d o
tą d in g u o n įg y v ą ir s v e ik ą ) , prapuolenis tarm.
( S ū n u s p . s u g r įž o ), prašapėlis tarm.
pradingti -> dingti
p r a d i n i n k a s , -ė 2 (kas duoda kam pra­
džią, pradeda) - pradėjejas (L ie tu v ių g r o ž i­
n ė s lite r a tū r o s p . ) , sumanytojas (N a u jo te a t­
ro s .) , iniciatorius, pionierius (N a u jo s m o k s ­
s u ju d o a u g ti) ,

lo š a k o s p . )

pradinis 2 -» pirmykštis
pradine 4 -> startas
pradmenys (-ų) dgs. 3b -> pagrindai
pradovis i -> rankpinigiai
p r a d ž i a 4 (ko nors pradinė, pirmoji stadi­
ja, išeities momentas: Vasaros, darb ų , m o k s lo
p . ) - pirm apradė knyg. (patipradžia), aušra
prk. (C iv iliz a c ijo s a .) ,

užuomazga prk.
preliudija prk.

(V a ls­

įžanga prk.,
pradžiamokslis i -> elementorius
pradžioje prv. -> pirma
pradžiuginti -> nudžiuginti
pradžiugti —> nudžiugti
pradžiūti -» padžiūti
praeinamas 3b -> trumpas 2
praeiti 1. -» praslinkti. 2. -> liautis
ty b ė s u .) ,

p r a e i t i s (-ies) m. 3b (praėjęs laikas:
m a p . P r a e itie s v a i z d a i )

- praeitoji

T oli­

šnek. (P.

u ž m ir š to ji fik. P. n e s u g rįš),

istorija prk. (I.

ne­

s ik a r to ja )

praeitoji (-osios) -> praeitis
pragaišėlis, -ė i -> pradingėlis
pragaišėnė 2 -> pražūtis
pragaišinti -> pamesti 1
pragaištdienis, -ė i -> gaišlys
pragaišti -> dingti
pragaištingas i -> pražūtingas
p r a g a i š t i s (-ies) m. 3b 1. -> pražūtis. 2.
-> nuostolis 2
pragaras 3b1. (bažn. tikinčiųjų manymu, amži­
nų kančių vieta po mirties: G e r a is n o r a is ir

- paskanda tarm. (P a s k a n d o s
k a n č io s ) , tartaras poet., a požemio (šešėlių)
karalystė poet. 2. b. -> ėdrūnas
pragardas 3b-> pavilga
pragarinis 2 -> velnias
pragariškai prv. -> labai
pragarmė 3b-> bedugnė
p . g r įs ta s fik.)

pragerti

(išleisti geriant, girtaujant:

P.

pralakti šnek. (K ą u ž d ir b a , tą p r a l a ­
a per gerklę (nasrus) perleisti (išvary­

tu r tą ) k a ),

ti) šnek.
pragiedrėti -> išsigiedryti
pragiedrulis i -> prošvaistė
pragina 3b-> genesys
pragyvenimas l -> išlaikymas
pragyventi -> išgyventi
pragobėlis, -ė i -> gobšas
pragobūs 4 -> gobšus
pragorė 3b-> bedugnė
pragrauža 3b-> išgrauža
pragrąža 3b-> skylė ||
pragręžti -> išgręžti ||
pragula 3b-> žaizda ||
pragumas i -> proga
pragursti -> dingti
praierkas l -> prarėžas
prailginti -» pailginti
prailgti -> nusibosti 1
p r a k a i t a s 3b(poodinių liaukų išskiriamas
sūrus skystis: P. bėga, m u š a ) - plūdė šnek. (A r-

363


pramaniugas

prakaituoti

klys vienoje plūdėje), šutas šnek. (Šutu dvo­
kia kojos)
p r a k a i t u o t i 1. (lieti prakaitą: Ligonis
prakaituoja) - kaisti (Prie darbo greit kais­
tu), šilti (Sveikatos neturi, greit šyla); susti
(gausiai prakaituoti: Kojos batuose vasarą
šunta), plukti šnek. (Per karščius dirbau, plu­
kau), m urtišnek. (Jie muro, bekirsdami mal­
kas), putoti prk. (Arklys putoja), rasoti prk.
(Kakta rasoja). 2. -» dirbti 2 ||
prakalas 3b-> skylmušys
prakalba 3b1. -> kalba 2. 2. -> įvadas
prakalbėti, prakalbti -> prabilti
prakalti -> pramušti
prakartas 3b1. -> ėdžios. 2. -> lovys
prakasas 3b-> kanalas
prakaulus 4 -> liesas
prake 4 -> proga
prakeikalas 34b-> prakeikimas
p r a k e i k i m a s 2 (pasmerkimas piktais
žodžiais: Išdaviko p .) - prakeiktis (Prakeik­
ties nusipelnęs žmogus), prakeiksmas (Pra­
keiksmu keikia), prakeikalas tarm.
prakeiksmas 3b-» prakeikimas
prakeiktasis (-ojo) -> velnias
prakeiktis (-ies) m. 3b-> prakeikimas
prakeršas 3b-> įstrižas
prakilas 3b-> 2 pradaras ||
prakilnus 4 -> kilnus
prakypimas 2 -> prakurtis
prakypti -> prasigyventi
p ra y ra b. i -> įkyruolis
prakirpas 3b-> iškirptė
prakišti -> pralaimėti
prakištis (-ies) m. 3b-> nuostolis 1
prakiūra 3b-> skylė
prakiuręs (-usi) -> kiauras 1
prakiurti -> pradėti ||
prakopnė 2 -> plikė 1
prakrušti -> pramušti
praktika i -> patyrimas
prakulas 3b-> pavilga
prakūlti -> pagardinti ||

364

prakurai

dgs.

3b (sausos šakelės, skalelės

ugniai įkurti: Sausi p .) - įkurai (Kai yra gerų

įkurų, tai ir šlapios malkos dega), prakuralal
prakuralai dgs. 34b-> prakurai
prakūrti -> praturtinti
p r a k u r t i s (-ies) m. 3b- > prasigyvenimas
prakusti 1. —> prasigyventi. 2. —> pasveikti
prakutimas 2 -> prasigyvenimas
pralaida 3b-> viadukas
p r a l a i m ė t i (patirti nesėkmę: P. varžybas,
karą) - prakišti šnek. (P lažybas), pralošti
(P. bylą), pražaisti (žaidžiant)
pralakti -> pragerti
pralamdyti -> pramankštinti
pralanda 3b, pralauža 3b-> spraga 1
pralavinti —> pramankštinti
pralėbauti, praleisti -> išeikvoti
pralėkti -> praslinkti
p r a l e n k t i (būti pirmesniam, pranašes­
niam: Jis pralenkė visus darbe, moksle) - ap­

lenkti, palikti (Pavijo irpaliko mane dvirati­
ninkai), pranokti (Avižos miežius pranoko),
pranešti (Greitumu visus jis praneša), pra­
šokti (P. prieškarinį pragyvenimo lygį), viršy­
ti (Gabumais visus jis viršijo)
pralinksmėti -> nudžiugti
pralinksminti -> nudžiuginti
pralobėlis, -ė l -> turtuolis
pralobinti -» praturtinti
pralūbti -> praturtėti
pralomė 2 -> plikė 1
pralošti -> pralaimėti
pralugas 2 1. —> įlanka. 2. -> akivaras
pramainais prv. -> pakaitomis
pramainas 3b-> pakaitas
pramainiui prv., pramainomis prv. -> pakaito­
mis

pramanas 3b-> netiesa
pramanytas i -> netikras 1
pramanyti 1. -> išgalvoti. 2. -> parūpinti 1
pramaniugas, -ė 2 1. -» išdaigininkas. 2. ->
melagis


prasibrauti

pramankštinti

p r a m a n k š t i n t i (šiek tiek pamankštin­
ti: Sąnarius, raumenis p .) - pramiklinti (Ei­
nu pasivaikščioti, noriu p. kojas), pralavinti
(Pralavintas galėjo šokti su muzika), pralamdyti (Kariuomenėje jį pralamdė)
pramanus 4 - » išradingas
pramerkti -» pradaryti 1 ||
pramėsti -» paskaninti ||
prametalas 34b-> pavilga
pramiklinti -» pramankštinti
praminalas 34b-» pravardė
p r a m i n t i (duoti pavadinimą: Jį praminė
išminčiumi) - pravadinti
pramintis (-ies) m. 3b-» pravardė
pramirkas 3b-> 2 pradaras,
p r a m o n ė i (įmonės, fabrikai, perdirban­
tys žaliavą: Lengvoji, sunkioji p .) - industri­

ja
p r a m o n i n t i (plėsti pramonę: Mūsų
miestaipramoninami) - industrinti (I. kraš­
tą) ir industrializuoti
pramotė l -» prosenelė
pramuša 3b-» perauda
pramuštgalvis, -ė 2 -» padauža
p r a m u š t i (smūgiu padaryti skylę, angą:
P. ledą) - pradaūžti (Kas tau pakaušį pra-

daužė?), prakalti (Lašas po lašo ir akmenį
prakala flk.), praskelti (Jam kaktą akmeniu
praskėlė), prakrūšti šnek. (Sienoje skylęprakrušo)
pranara 3b-> gumbas 2
pranarotas i -> gumbuotas
pranašauti -> spėti 1
pranašybė i, pranašumas 2 —> persvara
p r a n a š ū s 4 (kitus pralenkiantis, prane­
šantis: Jis daug kuo pranašesnis už mane) pranokus tarm. (Visų pranokiausias pjovėjas)
p r a n e š ė j a s , -a i (kas skaito, daro prane­
šimą: P. plačiai aptarė darbo gaires) - prele­
gentas, referentas. - Plg. p a s k a i t i n i n ­
kas

p r a n e š i m a s 21. (viešas kokios temos iš­
dėstymas: P. žemės ūkio klausimais) - refe­

ratas. 2. (tarnybinis suteikimas žinių) - ra­
portas (R. pulko vadui)
p r a n e š t i 1. (suteikti žinių: P. gerą naujie­
ną) - referuoti (R. apie darbų eigą), infor­
muoti, painformuoti. 2. (tamybiškai praneš­
ti) - raportuoti. 3. -» pralenkti
pranykti -» dingti
pranokėjas, -a i -> pirmtakas
pranokti -» pralenkti
pranokus 4 —» pranašus
prantauti -» spėti 1
prantus 4 -> protingas
prapelnas 3b—> nuostolis 2
prapleikė 2 -» plikė 1
praplėšti -» pradaryti 1
praplyšti, prapliupti -» pradėti ||
prapuldyti -» pamesti 1
prapulti -> dingti
prapultingas l -> pražūtingas
prapultinoji (-osios), prapultis (-ies) m. 3b->
pražūtis

prapuolėlis, -ė i -» pradingėlis
prapuolėnė 2 —>pražūtis
prapuolenis, -ė 2 -» pradingėlis
prapuolingas i —>pražūtingas
prapūta i -> akivaras
prarada 3b, praradimas 2 -> nuostolis 1
praraja 3b-> bedugnė
prarasti -> netekti
prarečiais prv., prarečiui prv. -> kartais
p r a r ė ž a s b. 3b (kelnių, marškinių, sijono
ir kt. praskėlimas: Siauras sijono p.) - praskiėpas (Susisekmarškiniųpraskiepą), spragė, atsparkas tarm., praierkas tarm.
prarugėlis, -ė i —>pikčiurna
prarusti -> pravirkti
prasaikūs 4 ^ 2 aukštas 3
prasalna 3b-> sultinys
prasaūsti —» padžiūti
prasčiokas, -ė 2 -> prastuolis
prasibandoti —> prasigyventi
prasiblaivyti, prasiblandyti -> išsigiedryti
p r a s i b r a u t i (sunkiai praeiti, prasigau-

365


prasibručyti

prasmegti

ti, išsiveržti:

V os p r a s ib r o v ia u p r o m i n i ą )

-

prasibrukti (S u n k u b u v o p . p e r ž m o n e s ) ,
prasiveržti (P r ie š a s p r a s i v e r ž ė p e r f r o n t ą ) ,
prasiskverbti (Jis p r a s is k v e r b ė p r ie k a s o s la n ­
g e lio ), prasimušti, prasigrusti, prasisprausti (pro siaurą tarpą), prasilaužti (sunkiai),
prasibručyti šnek., prasimalinti šnek., prasismeigti šnek., prasismelkti šnek., prasismerkti tarm., pratikti tarm.
prasibručyti, prasibrukti -> prasibrauti
prasidairyti -> išsigiedryti
p r a s i d ė t i (gauti pradžią: P r a s id ė jo v a s a ­
ra, a to s to g o s , d a r b a s ) - kilti (K ilo a u d ra , g in ­
č a s ) , stoti ( S to jo ž ie m a . V a ik u i s to jo p e n k ti
m e ta i) , užeiti ( U ž ė jo š a lč ia i) , ištikti (I štik o
lie tū s), rastis ( Ž ie m a ja u r a n d a s ). -Plg. p r a ­
dėti
prasigiėdryti -> išsigiedryti
prasigyvenimas i (pasidarymas turtingesniam:
N u s ig y v e n im o ir p r a s ig y v e n im o p r ie ž a s ty s e s ­
ti įv a ir io s )

- prakutimas

(V ie n o p r a k u tim o

prakurtis (P raprasikūrimas, prasi-

j a m m a ž a , j i s n o r i p r a tu r tė ti) ,
k u r č ia i r e ik ia p in ig ų ),

siekimas (T o k s s ta ig u s j o p . v isu s s te b in o ) ,
prakypimas tarm.
prasigyventi (pradėti geriau gyventi: P r a d e d u
p ., iš vargų , b ė d ų b r is ti ) -prasikurti ( I š p r a ­
d ž ių n ie k o n e tu rė jo , o d a b a r p r a s i k ū r ė ) , pra­
sisiekti ( G r įž o iš m ie s to g e r o k a i p r a s is ie k ę s ) ,
prakusti (Iš s v e tim o g e ro n e p r a k u s i) , prakypti tarm., prasibandoti tarm., prasimantoti
tarm.

prasigrusti -> prasibrauti
prasikalbeti -> prasitarti
prasikalsti -> nusikalsti
prasikaltėlis, -ė i -> kaltininkas
prasikūrimas 2 -> prasigyvenimas
prasikurti -> prasigyventi
prasilaužti, prasimalinti -> prasigyventi
prasimanėlis, -ė i -> melagis
prasimanymas i -> netiesa
prasimanyti -> meluoti
prasimantoti -> prasigyventi

366

prasimušti -> prasibrauti
prasirasti -> nusikalsti
prasisiekimas 2 -> prasigyvenimas
prasisiekti -» prasigyventi
prasiskaidrinti -> išsigiedryti
prasiskverbti, prasismeigti, prasismelkti, prasismefkti, prasisprausti -> prasibrauti
prasišneketi —> prasitarti
prasišnėkti -> prasitarti
prasišviėsti —> išsigiedryti
p r a s i t a r t i (neatsargiai ką pasakyti: P r a ­
s ita r ė k a s e s ą s ) - išsitarti (Išsita rė v isk ą ž i ­
n ą s ), prasikalbeti (K a s d a u g k a lb a , t a s p r a s ik a lb a ir k a s n e r e ik ia ), prasišneketi ir pra­
sišnėkti, prasižosti (Ž iū rė k , n e p ra sižo sk , k a s
n e r e ik ia ), išsižosti, prasižioti šnek., tarstelė­
ti mom., leptelėti mom., šnek. (netyčia), žiop­
telėti mom., niek. (Ž io p te lė jo n e re ik a lin g ą ž o ­
d į) , vėptelėti mom., niek.
prasiveržti -> prasibrauti
prasižengėlis, -ė i -> kaltininkas
prasižengti —>nusikalsti
prasižioti, prasižosti -> prasitarti
praskaidrėti -> išsigiedryti
p r a s k a l a s 3b (pagalys su praskeltu galu:
L a k s to k a ip š u v a s u p r a s k a lu u o d e g o je flk.) -

brūzgulis ( P a le id o a k m e n į su b r ū z g u liu ),
spruduklis ir spraudūklis, praskiėpas tarm.
(Jis g e b a ir g y v a tę su p r a s k ie p u n u tverti) ir praskiėbas tarm.
praskelti -> pramušti
praskydėlis, -ė i
lengvabūdis
praskiėbas 2 -> praskalas
praskiėpas 2 1. -> prarėžas. 2. -> praskalas
praskyra 3b-> skląstas
praskleisti -> pradaryti 1 ||
p r a s l i n k t i (apie laiko tėkmę: P r a s lin k o

- praeiti (P ra ė jo k e lio s s a v a itė s ),
prabėgti (greitai), pralėkti, prašokti šnek.,
prašvilpti šnek. (P ra šv ilp ė g y v e n im a s k a ip v ie ­

d a u g m e tų )

n a d ie n a )

prasmė 4 -> reikšmė 1
prasmegti -> dingti


pratursti

prasmingas

prasmingas l -» reikšmingas 1
prasnausti, praspoksoti —» pražiūrėti
prasrava 3b—» akivaras
prastadafbis, -ė 2 —»juodadarbis
prastas 4 —» blogas 1
prastėti -» blogėti

gausiu nei tylėdamas), zimbti tarm., klūkti
tarm. (Atėjopagalbos k.), klunkti tarm., kluokti tarm., lilėnti tarm. (maloniai), liigoti tarm.
(Turėk savo, ir nereiks l.), svygnoti tarm., verventi tarm., vervėti tarm., a keliais eiti šnek., į
kojas pulti šnek., rankas bučiuoti šnek. 2. —»

p r a s t i (gauti

kviesti

A š p r a tę s vargą v a rg ­

- gūsti (G u d ę s p r ie d a r b o ž m o g u s ) , jūnkti, busti tarm.
prastinti —» bloginti 1
prastirbėlis, -ė i —» paauglys
prastoti —» netekti
p r a s t u o l i s , -ė 2 (paprastas, eilinis žmo­
gus: P., n e m o k y ta s s o d ie tis ) - paprastuolis
( P a p r a s tu o lia iž m o n ė s k e n tė v a r g ą ), prasčio­
kas (K a s ta m p o n u i n u tik o , k a d p r a s č io k ė p a ­
tik o ) , milinius šnek. ( K o ta m m ilin iu i r e ik la š in ių d u o k , ir b u s g e r a i), sermėgius sv., pilkasermėgis hibr., mužikas sv., psn.
prasukąs 2 —» provėža
prašalaitis, -ė 2, prašaleivis, -ė 2, prašalietis,
-ė, prašalininkas, -ė 2 —» pašalinis
prašapėlis, -ė i —» pradingėlis
prašapti -» dingti
prašau -» prašom
prašeika b. 2 -» prašytojas
prašyčiau —» prašom
prašiepti —» pradaryti 1 ||
p r a š y m a s i (raštas, kuriuo kas prašoma:
Malonės p .) - peticija
ti)

p r a š y t i 1. (kreiptis su pageidavimu ko:/¿s
p r a š ė tė v ą p in ig ų ) - maldauti (nuolankiai
prašyti: M . p a s ig a ilė jim o ) , melsti (M e ld žiu ,
ly d ė k it m a n e , b r o le lia i),

glaboti tarm. (E g lė v ė l

g la b o ja p a tį, k a d le istų b e n t k e lia s d ie n a s p a ­

klebinti šnek.; || įkyriai: kau­
lyti (K a u ly k n e k a u lij ę s - n i e k o n e g a u si), ambryti prk., menk., loti prk., menk., zaunyti menk.
(Jis z a u n ija iš m a n ę s p in ig ų ) , zyzti menk., zur­
nyti menk. (N e z u m y k , v is tie k n e g a u s i), geinyti tarm. ( G e i n i j o g e in ijo , n e s i k ę s d a m a s
ė m ia u ir a ti d a v ia u ) , giežti tarm. (P a ti g ie žia
vyrą p in ig ų ) , gvoti tarm. ( G v o d a m a s d a u g ia u

s iv ie š ė ti tė v u o s e ),

p r a š y t o j a s , -a i (kas prašo ko: Prašytojų
daug, tik davėjų maža) - prašeika šnek. (Am­
žinas p.), maldautojas; || kaulytojas šnek.
(įkyrus) ir kaulys šnek., zaunius menk., zir­
zeklis menk., zyzeklis menk., zyzlys menk., ZŪrza menk., gvoja tarm., svygna tarm. (ppr. vai­
kas)

prašytume —» prašom
prašmatas 3b—» prabanga
prašmatnūs 4 1. —» keistas. 2. —» gražus. 3. —»
puošnus 1

prašmintinis i 1. —» vaišės. 2. —» šventė
prašnekėti, prašnekti —» prabilti
prašokti 1. —» praslinkti. 2. —» pralenkti
p r a š o m (mandagaus kvietimo, raginimo
žodis: P sėsti prie stalo) - prašyčiau, prašy­
tume, prašau (oficialiai), malonėk (nuolan­
kiai), malonėkite, teikis, teikitės
prašvilpti 1. -» praslinkti. 2. -» išeikvoti
prašvisti 1. —» 2 išaušti. 2. —» išsigiedryti
pratakas 3b—» kanalas
pratarme 3b—» įvadas
pratarpė 2 —» spraga 1
pratartis (-iės) m. 3b—» įvadas
pratėgė 2 -» aikštė ||
pratėgiui prv. —» paeiliui 1
pratęsti -» pailginti
pratikti 1. -» prasibrauti. 2. —» pasveikti
pratinti (prž. p r a s t i: i? vaikus prie tvarkos) gudinti (Vaikus iš mažo reikia g. prie darbo),
jūnkyti (Sūnų mokai, junkai), budinti tarm.
(Būdink savo brolį rašyti)
pratfsti -» paaugti 1
pratraukti - » išgyventi 1
pratrukti -» pradėti ||
pratursti -» praturtėti

367


praturtėti

prekė

p r a t u r t ė t i (pasidaryti turtingam: G e r a i
d ir b d a m a s , j i s p r a tu r tė jo ) - ir pratufsti, pra­
lobti (labai praturtėti)
p r a t u r t i n t i (padaryti turtingą: P. k r a š ­
tą, ž m o n e s ) - praldbinti (labai praturtinti:
Jis p r a lo b in o v iso p a s a u lio lite ra tū rą ), prakurti šnek. (šiek tiek praturtinti)
p r a u j ė n ė 2 (toks vandens augalas) - vandėnžliūgė
praurbinti, praurbti -> išgręžti
prausylas 2 -> gaisrena
prausti -> plauti ||
praustuvas 2 -> dubuo ||
praūžti -> išeikvoti
pravadinti —>praminti
pravaras 3b -> bedugnė
p r a v a r d ė 3b (netikras, išgalvotas vardas
ar pavardė:

C h a r a k te r iz u o ja n č io s r o m a n o

antvardė šnek. (J a m ž m o ­
n ė s įd ė jo k e istą a n tv a r d ę ) , praminalas šnek.,
propavardė šnek., pramintis tarm.
pravartus 4 —> naudingas
praveizėti, pravėpsoti -> pražiūrėti
praversti 1. -> užgaišti. 2. -> sugaišti
praverti -> pradaryti 1
praveža i —>provėža
praviėpti -> pradaryti 1 ||
praviras 3b -> 2 pradaras
p r a v i r k t i (imti verkti: J i p r a v ir k o g r a u ­
d ž io m is a š a r o m is ) - prarasti (Ji p r a r ū d o p r ie
m o tin o s k a p o ) , prabliūti niek. (P ra b liu v o k a ip
v e r š is )\ || suvirkti (S u v ir k o m o te r y s p r ie n u ­
m ir ė lio ) , surasti, subliūti niek., a armoniką
(dūdas, dambras, muziką, birbynę) paleis­
ti menk., lūpą patempti menk. || apie mažą
vaiką: suknerkti ir suknirkti, sucirpti
pravoslavas, -ė 2 -» stačiatikis
pravožti -> pradaryti 1
pražaisti -> pralaimėti
pražambūs 4 -> įstrižas
pražanga 3b -> nusikaltimas
p r a ž i l t i (pasidaryti žilam: P r a ž ilę s s e n e ­
lis ) - nužilti (V is a i n u ž ilo ž m o g u s ) , pabalti
v e ik ė jų p r a v a r d ė s ) -

368

nubalti ( N u b a lo
m o te r iš k ė s k a s o s ) , nušarmoti prk. ( N u š a r m o ­
j ę ū s a i), nušerkšnyti prk.
pražiopsoti —> pražiūrėti
pražioti -> pradaryti 1 ||
p r a ž i ū r ė t i (žiūrint nepamatyti: P. k o r e k ­
tū r o s k la i d ą ) - nepastebeti (S u n k u n e p a s te ­
b ė ti tų j o tr ū k u m ų ) , nepamatyti ( N e p a m a ­
čia u , k a ip j i s d in g o m a n iš a k ių ) , praveizėti
tarm. (N e p r a v e iz ė k g e ro s p r o g o s ) , praspoksoti
menk., pravėpsoti menk., pražiopsoti menk. (Jis
(Jo ir p l a u k a i j a u p a b a l o ) ,

p r a ž i o p s o jo tra u k in į, n e p a m a tė , k a d a ta s iš ­
ė jo ) ,

prasnausti

prk. (P r a s n a u d ė to k ią g erą

progą)

pražudyti -> pamesti 1
pražulnūs 4 —> įstrižas
pražūti -> dingti
p r a ž ū t i n g a s i (lemiantis pražūtį, žuvi­
mą: P. žygis, žin g sn is, k a r a s ) - pragaištingas
(P. d a r b a s ) , prapultingas ret. (P r a p u ltin g i
n u o d a i) ir prapuolingas ret. ( P r a p u o lin g a p a ­
gunda )

p r a ž ū t i s (-lės) m. 3b (netekimas gyvybės:

pragaištis (Jis
s tu m ia v isu s į p r a g a iš tį), prapultis (R a site p r a ­
p u ltį d y k u m o je ) , galas (K o v ų la u k u o s n e le m ­
I š g e lb ė k ž m o g ų n u o p r a ž ū tie s ) -

tą g a lą su sira d o f a š is tų a r m ijo s d iv izijo s, p u l ­

žūtis (N e tik ė k i š ilo ž ū č ia i: p u š y s n a u jo s
d y g sta ), pabaigtinoji šnek. (N ė ra k a s va lg yti tik ra p . ) , prapultinoji šnek. (Jei n e b u s p r a p u ltin o sio s, su g rįš g y v a s ), nūogalūnė tarm. (K o č ia
len di, a r n u o g a lū n ė s ie šk a i? ), pabaigėnė tarm.,
pragaišėnė tarm., prapuolėnė tarm. (T ik ra p .

k a i) ,

su to k iu n u sp ro g u siu a rk liu va žiu o ti!)

pražuvėlis, -ė i -> pradingėlis
pražvalgos dgs. i -» peržiūros
pražvilūs 4 -> įstrižas
preambulė i -> įvadas ||
preciziškas i, precizūs 4 -> tikslus
prefiksas 2 -» priešdėlis
preikšas 2 1. —>užkurys ||. 2- —>meilužis
preikše 2 -» meilužė
prekė 2 -> kaina


prekeivis

pričiupti

prekeivis, -ė 2 prekiautojas ||
p r e k i a u t i (verstis prekių pardavinėjimu:
Č ia p r e k ia u ja m a m a is to p r o d u k t a i s )

- par­

davinėti (M o te r is p a r d a v in ė j o gėles, v a isiu s )
prekiautojas, -a l (kas kuo prekiauja: T urgaus
p . ) - prekininkas (.A tv y k o k o k s p . ir p a r d a v i ­
n ė jo m u il ą ) , prekybininkas, prekeivis psn.
(keliaujantis smulkių daiktų pardavinėto­
jas); || paūparis psn. (mugių prekeivis). - Plg.

pirklys
p r e k y b a i (prekių pirkimas ir pardavinė­
jimas: V a lsty b in ė, p r i v a t i p . ) - komercija,

vaizba psn., sv.
prekybininkas, -ė i -» prekiautojas
prekijas 2 -» pirklys
prekylangis i -» vitrina
prekymetis i turgus 2
prekininkas, -ė i -» prekiautojas
prekioti —» derėti 1
prekys, -ė 4 -> pirklys
prekyvietė i - » turgus 1
prekiis 4 -> brangus
prelegentas, -ė 2 -» pranešėjas
preliminarinis i, preliminarus 4 —» parengti­
nis

preliudija i -» pradžia
premija i -» atlyginimas ||
premijuoti -» atlyginti ||
premisa 2 -» prielaida
preparatas 2 -> vaistas
prerogatyva 2 —» lengvata
p r e s a s 2 (prietaisas kam suslėgti, suspaus­
ti: V aisių p . ) - slėgtuvas (S ū rių s .) , spaustu­

vas, spaustas, spaudyklė, spaudynė, slastai
tarm., slogtys tarm.
prėskas 3 -» gėlas
prėskiėnė 2, prėskinys 3a—> bulvienė
p r ė s k i i t i s 2 (kūčių kukulis) - kūčiūkas,
sližikas sv.
prėslas 3 -» šalinė
prestižas 2 —» autoritetas
p r e s u o t i (slėgti presu) - spausti (S ū rį
s p a u d ž ia ) , slėgti

pretekstas 2 -» priežastis
prezumpcija i —> prielaida
prialsinti -» paalsinti
priantausiūoti, priausūoti —> primušti 1 b)
pribaidyti -> prigąsdinti
pribaikštinti, pribaiminti -> prigąsdinti
pribakinti 1. -> pabudinti. 2. -» prikišti 1
pribakštinti -> pabudinti
pribambinti -> primušti 1
pribarkšti -> 1 subręsti 1 ||
pribasliūoti -> primušti 1 a)
pribauginti, pribaugštinti prigąsdinti
pribaūsti 1. ->• prigrasinti. 2. -» priversti
pribergžti -> 1 subręsti 1 ||
pribizyti -> prigerti 1
pribjauroti —» priteršti
priblankti ->• prigesti
priblėsinti -> prigesinti
priblėsti -» prigesti
priblokšti 1. -> pritrenkti 1. 2. -» nustebinti
pribloškiantis (-ti) -> nuostabus
priblūsti -> užmigti
pribotagūoti —» primušti 1 a)
pribrandinti -» subrandinti
pribreikšti -> priskinti
pribrendęs (-usi) -> brandus
pribręsti -» 1 subręsti 1
pribriaūkšti -> priskinti
pribrūkliūoti primušti 1 a)
pribrukti -> prikišti 1
pribūbinti -» primušti 1
pribūbyti -> prigerti 1
pribudinti -» pabudinti
pribukęs (-usi) -> bukas 1
priburbėti, priburbuliūoti -> paskęsti 2
pribusti -> įprasti
pribuvėja i -> akušerė
pričaižyti -» primušti 1
pričėgžmyti, pričėižti -> prišiukšlinti
pričiaupti -> pridaryti ||
pričiežti -> primušti 1
pričiožti prilyti
pričiupti -> prigriebti

369


pričižti

priedainis

pričižti -» prilipti 1 II
pričyžti -» primušti 1
p r i d a r y t i (šiek tiek uždaryti: P r id a r ė la n ­
gą, d u r is ) -

priverti

(P r iv e rk la n g in ę ) ’,

|| pri-

vožti (dangtį: S k ry n ia b u v o p u s ia u p r iv o ž ta ) ,
pridengti (P r id e n g ta s p u o d a s ) ; primerkti
(Ž iū ri, p r im e r k ę s a k į ) , pričiaupti (P r ič ia u p k
b u m ą , n e k a lb ė k )

pridaužyti -» primušti 1
pridaūžti -» pritrenkti 1
p r i d e d a m a s i s (-oji) (einantis priedu
kam: P. d a r b o la ik a s ) - pridėtinis (P. u ž m o ­
k e s tis ), papildomasis (P a p ild o m ie ji įs ip a r e i­
g o ji m a i) , pridurtinis
p r i d e g t i (degant prilipti: K o š ė p r id e g ė )

-

prisvilti (P r is v ilu s io s b u lv ė s ), priskrusti (Pris k r u d o p u o d o d u g n a s), prišusti (verdant pri­
degti)

pridengti -» pridaryti ||
prideramas 34b- » tinkamas
priderėti 1. -» priklausyti 1, 2. 2. -» tikti
pridergti -» priteršti
prideringas i -» tinkamas
p r i d ė t i 1. (papildomai duoti: J a m p r id ė jo
a lg o s ) - pridurti (T ė v a s s ū n u i p r id u r ia p i n i ­
g a is ) , primesti šnek. ( D a r p r im e s k k e le tą r u b ­
lių ). 2. (daug sudėti į vieną vietą: P r id ė jo d a r ­
ž in ę š ie n o ) - prikrauti (P rik ro v ė v e ž im ą m a l­
k ą ) , pririeti tarm. (R ie k lė p r ir ie ta m a lk ų )
pridėtinis 2 -» pridedamasis
pridirti -» primušti 1
pridiržūoti -» primušti 1 b)
pridyžti 1. -» primušti 1. 2. —» privalgyti ||
pridrengti -» prilyti
pridrožti -» privalgyti ||
pridūmuoti -» prirūkti
p r i d u r k a s 2 (pridurtoji marškinių, sijo­
no ar ko kito dalis: P a s iu v a u
d u r k a is )

s u k n e lę su p r i ­

- padurkas ( P r is iū k p a d u r k ą , ir b u s
prieduras (P irštin ė s su o d i­

ilg esn is s ijo n ė lis ),
n ia is p r ie d u r a is )

pridūrmais, pridurmu
pridurti -» pridėti 1

370

prv.

—>

2 paskui

pridurtinis 2 -» pridedamasis
pridusinti -» paalsinti
pridusti 1. -» pailsti. 2. -» pritilti
pridvailyti -> primušti 1
pridvisinti -> prigesinti
pridvisti -> prigesti
p r i d v 6 k t i (įgauti smarvę: P r id v o k ę s r ū ­
s y s ) - prismirsti ( N u o k a ilių tr o b a p r is m ir d o ) , pritvaikti (O r a s p u v ė s ių k v a p o p r itv a ik ę s ) , prišvinkti (N e m a lo n a u s k v a p o p r iš v in k ę v a g o n a i)

p r i e a n g i s 1 1. (priestatas prie įeinamųjų
namo durų: J is p a s i t i k o m u s p r ie a n g y je ) priebutis ( N a m ų p . s k e n d o ž a lu m y n u o s e ) ,
prieduris (P a č ia m g u r b ų p r ie d u r y je r a d ę v il­
k ų p ė d a s ) , veranda (gyvenamųjų namų). 2.
-> priemenė

prieaušris i -> apyaušris
prie bado sieto būti -> alkti
priebauda i -> bausmė
priebėga i -» prieglauda
p r i e b ė g o m i s prv. (atitrūkstant nuo dar­
bo, progai pasitaikius: T ą

d a r b ą p . p a d a r ia u )

- priešokiais (P. p a s is iu v a u s u k n e lę ), prie­
puoliais (P. s u siv e r p ia u s iū lu s ), atpuoliais,
atotrūkiais
prieblanda i -> prietema
prie botago -> nerangus
prieb raukas i -> priebrūkas
priebrėkšmis i —> prietema
p r i e b r u k a s i (prietaisasbraukiamiems
linams pasidėti: P a s id ė ję s lin ų
b m k o ir b e b m k a ) -

s a u ją a n tp r ie -

priebraukas

k a b ra u k ė ja , k a d p . n o s in d u r ia ),

(D a r m e n ­

prieplukas

(R e ik ė jo a u k š te s n į p r ie p lu k ą p r is ita is y t - p u ­

brukynė (S u s ip a š ė b . - r e i k t ų n u d a il in ti) , bruktūvas (M a n
p e r a u k š ta s b .), brukėtas tarm., brukylas tarm.,
statinė tarm., priekulstas tarm.
priebutis i 1. -> prieangis 1 .2 .-» priemenė
s ia u įsk a u s, b e p lu k a n t lin u s ),

p r i e d a i n i s i (dainos kartojami žodžiai
ar posmai) - priegiesmis, refrenas, podai-

nis ret.


priekaištauti

priedanga

p r i e d a n g a 11. (kuo kas pridengiama, už­
dengiama: L o v o s p . ) - priedangtis (K a ilin is
p . k o jo m s u ž s id e n g ti v a ž iu o ja n t r o g ė m is ) , už­
danga (S c e n o s u. n u s ile id ž ia ) , uždangalas
(L a n g ų u .) , skraistė prk. (P risid e n g ę s š v e n ­
tu m o s k r a is te ) , širma. 2. —> prieglauda
priedangtis i —>priedanga 1
p r i e d a s 2 (kas pridedama perkant, par­
duodant, mainant ir pan.: M a in a i b e p r ie d o .

priedėlis ( N a m u s s ta ta n t,
d a u g p r ie d ė lio r e ik ia ), prieduras ( B e p r ie d u rų n e m a i n y s i u ) , prielipas šnek., antviršis
(S k o lą a tid a v ė su a n tv ir š iu ), viršus (Jei n e ­

A lg a s u p r ie d u ) -

g a u s virša u s, n e m a in y s a r k lio )

p r i e d ė l i s 1 1. (daiktavardinis derinama­
sis pažyminys) - apozicija. 2. —>priedas
priedermė i —>pareiga
prie duobės pastatyti —>sušaudyti
prieduras 1 1. —>pridurkas. 2. —>priedas
prieduris i —>prieangis 1
p r i e g a i d ė i (žodžio garsų tarimo būdas:
T v ir ta p r a d ė , tv ir ta g a lė p . ) - intonacija
priegalvis 1 1. —>pagalvė. 2. —>skersaplautis
priegamas i —>apgamas
priegiesmis i —>priedainis
priegirtis i -» apygirtis
p r i e g l a u d a i (vieta prisiglausti, apsisto­
ti: P a r tiz a n ų p - ž a lia g ir ia ) - prieglobstis
(N e r a si n ie k u r p r ie g lo b s č io ) ir priegloba (P a ­
b ė g ė lis ie š k o p r ie g l o b o s ) , priedanga (M iš k a s
- p a u k š č ių p , ) , priebėga ( U o s ta s - g e r ia u ­
s ia p . ž v e ja m s n u o a u d r o s ) , pastogė prk. (T u ­
riu ie š k o ti s a u k it u r p a s t o g ė s ) , ūždingsnis
tarm. ( R a d a u u ž d in g s n į j ų n a m u o s e ) , skrei­
tas prk.
priegloba i, prieglobstis i —>prieglauda
priegrindas i —>prieklėtis
priegulas i —>meilužis
priegulis —>pogulis
priegždangtė 2 —>krosniadangtė
prieinamas 3b—>pigus
prieiti —>1 subręsti 1
priejauta i —» užuojauta

priėjęs (-usi) —>brandus
p r i e k a b ė l (pretekstas k ib ti: A p y v a r u s p a ­
le id ęs, p r ie k a b i ų ie š k o flk.) k li a u t ie s p a s ip e š ti ) ,
si, a r k ib ė s ie š k a i? ),

kliautis

(I e š k o

kibė tarm. ( A r k e lio k la u ­
yda tarm. (I e š k o y d o s , k a d

g a lė tų b a r tis )

p r i e k a b i a u t i (ieškotipriekabių,kliau­
čių: N u s to k it p . ) - kibti (K o tu k im b i p r ie m a ­
n ę s? ), kabintis (N e s ik a b in k p r ie n e k a lto ž m o ­
g a u s ), kabinėtis mžb., rigzti (Į a k is v is ie m s
ry zg a ), kartis šnek., ydotis tarm. (Y d o ja s i su
vyru p e r d ie n a s ) , a f akis lįsti šnek. - Plg. p r i ­
kibti 1

priekabingas i -» priekabus
p r i e k a b i n i n k a s , -ė i (priekabių ieškotojas: V en k s u s i tik t i su p r i e k a b i n i n k a i s ) priekabuolis ret. (T a i tik ra s p ., tik ir ie šk o p r ie
k o p r ik ib t i) , kliautininkas ( A m ž in a i g in č ija ­
si, k a b in a s i ta s k .)

priekabuolis, -ė 2 —>priekabininkas
p r i e k a b ū s 4 (kuris ieško priekabių, kim­
ba prie ko nors: P r ie k a b ia m
s a i k e lio n e p e r e is i) -

ž m o g u i ir s k e r ­

priekabingas

(P. k r iti­

kliautingas (K . b u v o ž m o g u s , v a id u s
m ė g o ) , kablūs (B a is ia i k. k r itik a s ) ir kabūs,
kiblūs (K . to n a s ) ir kibūs, rizgūs, priekarūs
tarm., skėtrūs tarm. (S. k a ip g a id y s ) , kabarnas tarm. (K . p r i e v a i z d a s ) , raištūs tarm.
p r i e k a i š t a s i (trūkumo, negerumo pri­
k a s),

minimas:

D a r o d a u g p r ie k a iš tų d a rb e . S ą ž i­

nės p .)

- ir priekyšis

kaištis

ret. (P a d a r y k k a ip reikia, ta i ir n e b u s

p o k a iš č io ),

įžodis

ret. ( N e r i m t a s p .) ,

po-

iškala n y to s ), arit­

(D ir b a b e įž o d ž io ) ,

bis šnek. (Ji k e n tė jo iš k a lb iu s n u o
metinė tarm. ( K o k ia s tu č ia m a n

a n tm e tin e s

d a r a i? )

p r i e k a i š t a u t i (darytipriekaištus:IV iek a iš ta u ja d ė l n e ti n k a m o d a r b o ) - prikišti
( J a m p r ik i š a m a k a ltė ) , prikaišioti džn. (P r i­
k a iš io ja m u m s a p s ile id im ą ) , iškalbėti (Ji iš ­
k a lb a , k o d ė l n e r a š a u ) , iškalbinėti džn., mžb.
(V ie n i k itie m s iš k a lb in ė jo , b a d ė a k is ) , puryti
tarm., A akis badyti (spiginti) šnek.

371


priekaktė

prie sienos prispirti

priekaktė i —>priežda
p r i e k a k t i s i (kepurės snapelis:
su o d in iu p r ie k a k č iu )

lėpis

k la b e n o d u r i s ) ,
K e p u rė

- kaušelis, snapelis,

tarm. (K a i g a u s i p e r lepį, ir k e p u r ė n u ­

lėzgis tarm., snipis tarm.
priekapas i —>trinka 1
priekaras i —> įkyruolis
priekarūs 4 -> priekabus
priekinė i -> priemenė
p r i e k i n i s l (esantis priekyje: P rie k in ė s e i­
lės. P r ie k in ia i r a ta i ) - priešakinis (P r ie š a k i­
n ia i d a n ty s ), avangardinis (A . b ū rys )
lė k s ),

p r i e k i s i (prieš ką nors esanti dalis:
vo p . ) -

priešakys

(R o g ių , r a tų p . ) ,

L a i­

pirmaga­

lys (E ld ijo s p . )
priekyšis i —>priekaištas
p r i e k l ė t i s i (lentų paaukštinimas prie
klėties durų: S u s ė d o m e a n t p r ie k lė č io ) - prie­
svirnis (K a tė p a l i n d o p o p r ie s v ir n iu ) , priegrindas tarm. (V a išv ila s u s m u k o a n t k lė tie s
p r ie g r in d o ) , paklėtis, pasvirnys
priekliūvis l —>proga
priekrosnis i —>priežda
priekulstas i —>priebrukas
priekura i —>priežda
p r i e l a i d a i (prileidžiamas, galimas tei­
ginys: P r o ta v im a s b e p r ie la id ų n e įm a n o m a s )

- premisa, supozicija, prezumpcija
prielaidas i -> paršas ||
prielaidinė i —>meilužė
prielaidinis 11. —>paršas ||. 2. —>meilužis
prielaipiis 4 —>prieraišus
prielaiža b. i —>pataikūnas 1
prielankūs 4 —>palankus
prie liežuvio —>iškalbus
prielipą i —> meilužė
prielipas 1. —>priedas. 2. —>meilužis
priematas i —>priežastis
priėmėja i -> akušerė
p r i e m e n ė 3a (gyvenamojo namo dalis
prieš pirkios duris: P r ie m e n ė je

- prieangis ( U ž d a r y k p r ie a n g į, š a ltis
priebutis (V yrai, s u ė ję į p r ie b u tį, p a -

į p ir k ią )
e in a ) ,

372

n e s to v ė k , e ik

priesienis

( N e ik į g ry č ią su

sn ieg a is, p r ie s ie n y n u s ip u r ty k ) , priekinė (S v e ­

priešinė (K o
namelis tarm., bū­

č ia i s u s ik a b in o p r ie k in ė j r ū b u s ),
s to v i p r ie š in ė j, e ik į p ir k ią ) ,

tas tarm.
priemoka i —>dotacija
p r i e m o n ė i (būdas, veiksmas kokiam nors
tikslui pasiekti: S p a u d a - in fo r m a c ijo s p r i e ­

- frankis, įnagis, instrumentas
priemotė i —>meilužė
prie nago —>šykštus 1
prienaras i -» paraišalas
priepatamsis i —>prietema
prfepenas i - » išlaikytinis
prieplaikūs 4 -> prieraišus
prieplaka 11. —>bruktuvė. 2. b. —>pataikūnas 1
prieplukas i —>priebrukas
prieprotis i -> įprotis
priepuoliais prv. —>priebėgomis
m onė)

p r i e p u o l i s i (staigus ligos pasireiškimas:
Š ird ie s p . ) -

ištiktis ( K a ž k a ip n e ra m u ,

lyg k o ­

k ia i. ta v ę s la u k tų )

p r i e r a i š ū s 4 (greitaiprisirišantis,pritam­
pantis: P k a ip š u n e lis ) - prielaipūs šnek. (P
v isie m s m o k a įtik ti), prieplaikūs šnek. (Vargo
m a č iu s i m e rg a itė g a li b ū ti d a r b i ir p r ie p la ik i)

p r i e r a n g a i (prisitaikymas ką daryti: Č ia
re ik ia d a u g ia u p r ie r a n g o s n eg u d a r b o ) - prieruoša (R e ik ia p r ie r u o š o s n u v a ž iu o ti į tu r g ų ),
prisiruošimas, prisirengimas, prisitaisymas
priereikšmis i —>atspalvis 2
prieruoša i —>prieranga
p r i e s a g a i (žodžio dalis tarp šaknies ir
galūnės) - sufiksas
priešaikauti —>prisiekinėti
priesakas i —>įsakymas
priesalis i —>fojė
prieš aldis i —>apysaldis
priesienis i —>priemenė
prie sienos pastatyti —>sušaudyti
prie sienos priremti (prispausti, prispirti) —>
prigriebti


priesloga

priesloga i —> priespauda
p r i e s m ė l i s l (žemė su smėlio priemai­
šomis: Kur p., ten daugiau reikia lietaus) apysmėlis (Menka čia žemė - a.), smėltė
priespalvis i —> atspalvis 1
p r i e s p a u d a i (teisių, veikimo varžymas,
jėgos naudojimas: Okupantų p.) - jungas
(Nusikratėm priešo jungu), varžtai prk., lete­
na prk. ( Nelaisvės L), pančiai prk. (Tautos kra­
tosi kolonializmo pančiais), priesloga knyg.
priesti —> privalgyti
priestygis i —> stoka
priestotis i —> peronas
priesvilos dgs. i —> svilėsiai
priešakinis 2 —> priekinis
priešakys 3a —> priekis
p r i e š a s i (priešingų interesų žmogus: Ne­
sutaikomas p.) - priešininkas (Laisvės p.),
nedraugas (Kalbi kaip koks n.)
priešaušris i —> apyaušris
p r i e š d ė l i s i (žodžio dalis, esanti prieš
šaknį) - prefiksas
priešdienis i —> apyaušris
p r i e š g y n a b. i (kas mėgsta ginčytis, prieš­
tarauti: Atkaklus p.) - ir priešgynis, prieš­
taras (kas prieštarauja), ginčas (Nebūk toks
g., paklausyk manęs), gintulys šnek., atbuleikis šnek. (Tas a. savo daro, ir gana) ir atbuIainis šnek., atbuleišis šnek., atžagaris šnek.
(Su atžagariu nesusitarsi), atžara tarm. (Tas
a. niekada nepaklausys), atžaga tarm. (Tam
atžagai sakyk nesakyk - vis jis savo), atadūras tarm., atbulvyžis niek. (A. daro vis ne taip,
kaip visi žmonės)
priešgyniauti -> prieštarauti
priešgynis, -ė i —> priešgyna
priešybė i —> priešingybė
priešinė i —> priemenė
p r i e š i n g a i prv. (nesutinkamai su kieno
nuomone, noru: P. kalba) - atvirkščiai (Jis
viską a. daro), atbulai (Užuotpadėjęs, atbu­
lai, jis net kenkia man), atžagariai (A. atsa­
ko)

prieštarauti

p r i e š i n g a s i (skirtingų pažiūrų, nesutin­
kantis su kuo: Priešinga nuomonė) - prie­
šus (Priešios giminės); || prieštarus, prieš­
taringas stp. (Prieštaringijausmai, tvirtinimai)
priešingauti —» prieštarauti
p r i e š i n g y b ė i (priešingas dalykas: Mei­
lė ir neapykanta yra dvi priešingybės) - prie­
šingumas (Pažiūrų p.), priešybė (Priešybių
kova), priešprieša (Patriotizmasyra šoviniz­
mo p.), kontrastas, antitezė
priešingumas 2 —> priešingybė
priešininkas, -ė i —> priešas
p r i e š i n t i s (rodyti pasipriešinimą, veikti
prieš ką: P užpuolimui, varžovams. Logiškai
galima p., bet sykiu neprieštarauti) - spirtis
šnek. (Jis spyrėsi prieš mane visomis jėgomis),
spyriotis (Jis spyriojasi, nesutinka eiti), piestúoti šnek., režėntis šnek., šiauštis prk., šnek.
(Žmonės šiaušėsi prieš ponus), krėištis tarm.,
a piestomis stoti (eiti) šnek., keterą statyti šnek.
prie širdies būti —> patikti
prieškalnė i —> įkalnė
p r i e š k a m b a r i s i (įeinamas į butą
kambarys: Prieškambaryje nusirenk) - vesti­
biulis (didelis, puošnus prieškambaris)
priešlaikinis 2 —>ankstus
p r i e š n u o d i s i (vaistai, šalinantys nuodų
veikimą) - antidotas
priešokiais prv. —> priebėgomis
priešprieša i —>priešingybė
p r i e š p u o l i s i (besiginančiojo puolimas:
Mes perėjome į priešpuolį) - kontrataka,
kontrpuolimas
priešrytis i —>apyaušris
p r i e š t a r a i (sprendimas, kurio viena
mintis paneigia kitą mintį: Įrodymai prieš­
taromis) - kontradikcija
prieštaras i —>priešgyna
p r i e š t a r a u t i (priešingai kalbėti, nesu­
tikti su kieno nuomone: Niekas neprieštara­
vo pasiūlymui) - priešgyniauti (P tėvams),
priešingauti (Daryk, ką sakau, o ne priešingauk), atbuláuti šnek., oponuoti

373


prieštaringas

prieštaringas i, prieštaras 4 —» priešingas
priešus 4 —» priešingas
prietaika i —» prisitaikymas
p r i e t a i s a s i (specialus pritaisymas: Ma­
tavimo p .) - įtaisas (Į. žuvims gaudyti), įren­
ginys (Saldymoį.), aparatas, mechanizmas
prietamsa i, prietamsis i —» prietema
p r i e t e m a i (laikas, kada vakare temsta:
Bedirbant irp. atėjo) - ir prietėmis, prietam­
sa (Juodap. apsiautė visą žemę) ir prietam­

sis (Bitės mato ir prietamsyje), prieblanda
(Prieblandoje išėjom iš namų), priebrėkšmis
(Jau p - dek lempą), priepatamsis (P. buvo,
jo nepažinau), apytema (Apytemėlėjsugrįžom
namo), apytamsa (Atsikėliau dar apytamsoj)
ir apytamsis (Pirkioje jau buvo a., moterys
degė žiburį), apyblanda (Besiruošiant atėjo
ir a.), apybrėkšmis (Apybrėkšmyje kėlėmės),
brėkšmė, protamsa (Protamsoje jam regėjos
vaiduokliai), probrėkšma (Jau p. - gali ži­
burį uždegti), nūobrėška tarm., žlėja tarm. (Jau
ž - megzti neatseku), apyžlėja tarm. (nedide­
lė žlėja), priežlėja tarm. (P- nebeskaityk) ,
apūoklėkis šnek., juok., vištatupis šnek., juok.
(Vaikai su vištatupiu nuėjo gulti), kiaulažviegis šnek., juok. (Atėjopačiu kiaulažviegiu, kad
nėra kada su ja šnekėti)
prietėmis i —» prietema
prietyris i —» patyrimas
prietrauka i —» polinkis
prietvaras i —» užkietėjimas
prietvartis i —» diendaržis
prievaizda i —» priežiūra
prievaizdas i —» prižiūrėtojas
prievajūs 4 —» patogus 1
prievakaris i —» pavakarys
prievakariu prv. —» pavakariu
prievardis i —» epitetas
p r i e v a r t a i (jėgos vartojimas, verčiant ką
daryti: Jis savo noru, be prievartos išėjo iš na­
mų) - smurtas (šiurkšti prievarta: Smurto
veiksmai), vara (Teisiškaipagrįsta v.), suoka
tarm.

374

prigąsdinti

p r i e v a r t a u t i 1. (vartoti prievartą: Jis
buvo linkęs p. savo valdinius) - smurtauti.
2. (apie moterį: Priešai vaikus žudė, moteris
prievartavo) - gedinti, niekinti, žaginti
prievartingas i —» prievartus
p r i e v a r t ū s 4 (linkęs vartoti prievartą: P.
viršininkas) - prievartingas stp. (Prievartinga despoto ranka), smurtus (linkęs vartoti
šiurkščią prievartą), smurtingas stp. (S.
veiksmas)
prievaža i -» peronas
prievilas i -»jaukas
prievilgas i —» kompresas
prievylis i —» klasta
prievolė i —» pareiga
priežadas i —» pažadas
p r i e ž a s t i s (-ies) m. 3a (reiškinys, dėl ku­
rio vyksta kitas reiškinys: Mirtiesp .) - dings­
tis (Nevažiavo ligos dingstimi), pagrindas
(Pakankamas p. suabejoti jo teisumu), pa­
matas (Neturėjaipamato šitaip galvoti), mo­
tyvas (Vadovautis rimtais motyvais), preteks­
tas (P. kabintis), vada tarm., priematas tarm.
(Atėjo tuo priematu)
p r i e ž d a 4 (vieta prieš kepamosios kros­
nies angą: Dėk puodą ant prieždos) - prie­

krosnis (Antpriekrosnio žėravo anglys), prfekaktė, priekura
prie žemės linkti —» senti
p r i e ž i ū r a i (stebėjimas ko nors, norint
apsaugoti: Ugnies ir vaikų nepalik be prie­

žiūros flk.) - apsauga (Valstybė rūpinasi savo
apsauga), prievaizda tarm. (Tėveliai sūnaus
prievaizdoje karšo), apvaizda tarm. (Paimk
daiktus į savo apvaizdą), užvaizdą tarm .- Plg.
globa

priežlėja i —» prietema
prigalūoti —» prikamuoti
prigandinti —» prigąsdinti
prigargaliūoti, prigargeti —» paskęsti 2
p r i g ą s d i n t i (privaryti baimės: Prįgąs­
dintas vaikas bijojo ir koją iš namų iškelti) ir prigandinti (Prigandino, kad ten gyvačių


prijunkyti

prigaudinėti

pribauginti ( K a r ų p r ib a u g in ti ž m o n ė s )
ir pribaugštinti, pribaidyti (T ie k p r ib a id ė v i­
s u s su ta is p l ė š i k a i s ) , pribaiminti, pribaikštinti (V ilk ų p r ib a ik š tin ti a r k lia i)
prigaudinėti —>apgaudinėti
prigauti —>apgauti
prigavikas, -ė 2 —>apgavikas
prigelnyti —>primušti 1
prigerėlis, -ė i -> skenduolis
y ra ),

prigerti

i.

(geriant prisisotinti: J is p r i v a l ­

prisiurbti

šnek.

P a r ė jo a la u s p r is iu r b ę s ) ,

pri-

g ę ir p rig ėrė, k ie k n o r ė jo ) -

(po truputį:

sriaūbti šnek. ( K a r v ė p r is r ia u b ė p a m a z g ų ) ,
prisrėbti šnek. (P risrė b ę s b a ršč ių , g a li p a d i r ­
b ė ti) , prikaūšti (P r ik a u š o g iro s, k ie k n o r ė ­
j o ) , pritraukti šnek., prikliaūkti šnek., pririaūkti šnek., privempti šnek., priplempti
menk., primurkti šnek., pribizyti šnek., pribūbyti šnek. (K a r v ė v a n d e n s p r i b u b i j o ) , priplunyti šnek., priplillšyti šnek., prikliukinti šnek.,
prikiikinti šnek., primukinti šnek., primaūkti šnek., priryti menk., prilakti menk., prisprogti menk., pripampti menk., pritriaūbti
tarm., pritalambyti tarm., pritvanyti tarm. 2.
-> nuskęsti 2
p r i g e s i n t i (šiek tiek sumažinti ugnį: P r i­

priblėsinti (P r ib lė s in to s ž a r i­
pridvisinti (P r id v is in k ugnį, k a m ta ip

g e s in k ž ib u r į) jo s ),

tr o n u o ja )

p r i g e s t i (šiek tiek sumažėti ugniai:
nis, ž v a k ė p r ig e s o )

- priblėsti

U g­

(P r ib lė s u s i u g ­

(L ie p s n a p r ib la n k o ),

n e lė ),

priblankti

pri-

dvisti

(K ū le lis k r o sn y je p r id v is o , m e n k a i b e ­

prisimerkti prk. ( Ž v a k e lė p r is im e r k ė )
prigimimas 2 -> prigimtis
d e g a ),

p r i g i m t i s (-ies) m. 3b(įgimtos savybės: Jis

- prigimi­
mas (P r ip r a tim a s - a n tr a s p . flk.j, gymis (K a s
k o k io g y m io , ta s to k s ir p a l i k s ) , pogymis ret.
v
( L ig u is to p o g y m io v a ik a i) , natūra (Š v e ln io s
iš p r ig im tie s la b a i stip ru s, s v e ik a s )

n a tū r o s ž m o g u s )

priginti 1. —» prikamuoti. 2. —» pavyti 1
priglausti 1. (pridėti, pritraukti, kad liestųsi:

- prišlieti (P. le n tą p r ie s ie ­
n o s ) , prispausti (tvirtai). 2. -» priimti 1
priglieti -» prilipdyti 1
priglobti —>priimti 1
prigludnūs 4 —>meilus 1
priglusti -> prisiglausti
prigniaužti —>prispausti 1
prigožti -» pripilti 1
p r i g r a s i n t i (grasinantuždrausti:Pri,gra­
s in o n e iš d u o ti p a s la p ti e s ) - ir prigrasyti, prigrėsti (P. va ik u s, k a d n e itų iš n a m ų ) , prigrū­
moti (smarkiai prigrasinti), prigrumėnti,
pribaūsti (P r ib a u d ž ia u va ik ą , k a d n e lie stų g ė ­
lių ), užbaūsti (U ž b a u s ta s ty lė jo k a ip ž e m ė ) . P p r ie k r ū tin ė s )

Plg. į g r a s i n t i

prigrasyti, prigrėsti —>prigrasinti
p r i g r i e b t i (pareikalauti, priversti dirb­
ti: T ė v a s p r ig r ie b ė p r i e m o k s l o ) - pričiupti

pristvėrti (V a i­
k ą p r i s t v ė r ė p r i e k n y g o s ) ir pritverti, priim­
ti (Jį g e r o k a i p r i ė m ė p r i e d a r b o ) , prispaus­
ti, prispirti, primygti (I š m a ž u m ė s b u v o p r i ­
m y g ta s p r i e la u k o d a r b ų ) , prispeisti tarm., a
į nagą paimti šnek., prie sienos priremti
(prispirti, prispausti) šnek., papades pa­
kurti šnek., už pakarpos paimti (pačiupti)
(M u s p r i č i u p o p r i e d a r b o ) ,

šnek.

prigrumėnti, prigrūmoti —>prigrasinti
prigrūsti —>prikišti 1
prigūdinti —>įpratinti
prigumbūoti —>primušti 1 c)
prigūsti —>įprasti
prigvilbti -» 1 subręsti 1 ||
priilsinti -> paalsinti
prilįsti —>pailsti
priimčius 2 —>užkurys
p r i i m t i 1. (duoti pastogę, prieglaudą: P r i­

- priglausti (Jie p r i ­
g la u d ė n a š la itį) , priglobti (Y ra k a s j u o r ū p i­
n a s, k a s p r ig lo b ia ). 2. (įregistruoti kur: P. į
m o k y k lą ) - įrašyti (Į. į d r a u g iją ), įtraukti (Į.
n a u ją n a r į) , įskaityti. 3. -> prigriebti
prijunkyti —>įpratinti
i m k k e le iv į n a k v y n ė s )

375


prilipdyti

prijunkti

prijunkti —>įprasti
p r i j u o s t ė 2 (prijuosiama prie liemens
skepeta: Seimininkė triūsė virtuvėje, pasiri­
šusi prijuostę) - prikyštė (Prisisek prikyštę ir
eik ruoštis į virtuvę), prijuostiivė ret.
prijuostiivė 2 —>prijuostė
prikaišti —>netekti
prikaišioti -> priekaištauti
prikaišti —> prikamuoti
prikalbėti —>įkalbėti ||
prikalbinėti —> agituoti
prikalbinti -> įkalbėti
p r i k a l t i (pritvirtinti vinimis: Prikalk pus­
padžius) - primušti (Primušiau atšokusią
lentą), prisegti (netvirtai), prikaustyti (ge­
ležimis)
p r i k a m u o t i (pakankamai ilgai pakamuoti: Prikamavau arklius prie sunkių dar­
bų) - privarginti (Ilga kelionė baisiai visus
privargino), prikankinti (labai prikamuoti),
priveikti šnek. (Jaunas vaikinas, labai nepri­
veik su savo darbais), priginti šnek. (Pragin­
tas arklys), privaryti šnek. (Jis vos paeina, taip
privarytas), prikaišti tarm. (Jį ligosperžiemprikaišė), prigalūoti tarm. (Prigalavo mus su me­
džiais miške), primaitoti tarm.- Plg. k a ­
muoti, įkamuoti
prikamžloti —>privalgyti ||
prikankinti —> prikamuoti
prikapoti —>primušti 1
prikapti —>atšipti ||
prikaršti 1. —>1 subręsti 1. 2. —>primušti 1
prikaustyti 1. -» prikalti. 2. -> primušti 1
prikaūšti -> prigerti 1
prikelti —>pabudinti
prikepti —>prilipti 1 ||
prikibyti -» prilipdyti 1
p r i k i b t i 1. (atrasti priekabių: Jis prikibo
prie mano darbo) - prisikabinti (Ko prisika­
binai prie nekalto žmogaus?), prisikarti menk.
(Kadprisikūrė - nė atsikratyti negaliu), pri­
stoti (Atsitrauk, nepristok prie jo). 2. —>pri­
lipti 1,2
v

376

prikimšti 1. —> prikišti 1. 2. —> privalgyti ||. 3.
—>farširuoti
prikirsti —>privalgyti ||
prikyštė 2 —>prijuostė
p r i k i š t i 1. (pridėti kemšant: Prikišau mai­
šą šiaudų) - prikimšti (Prikimšo pypkę ta­
bako), prigrūsti (daug prikišti), pribrukti
(Pribruko lekinępelų), primiirdyti (Primurdėm daržinę dobilų), pribakinti šnek. (Pribakino maišelį žolės), primalinti šnek., primafminti šnek. 2. —>priekaištauti
p r i k l a u s y t i 1. (būti nuosavybe: Ta kny­
ga jam priklauso) - priderėti (Atiduok, kas
kam pridera). 2. (sietis priežasties ir pasek­
mės santykiu: Laimė priklauso nuo paties
žmogaus) - priderėti (Nuo jo daug kas pri­
dera), pareiti (Tas dalykas nuo jo pareina)
p r i k l a u s o m a s l (esantis kieno valdžio­
je: Priklausomos šalys) - pavaldūs, nelaisvas,
pavergtas (Pavergta tauta), pajungtas knyg.
priklėstyti —>primušti 1
prikliaūkti 1. —> pripilti 1. 2. —> prigerti 1. 3.
—>prilyti
priklijuoti -» prilipdyti 1
prikliokti 1. -> pripilti 1. 2. -» prilyti
priklysti —>prisidėti
prikliukinti -» prigerti 1
prikrauti —>pridėti 2
prikrelkti —>prišiukšlinti
prikristi —>prisiglausti
prlkrytis i —>pogulis
prikūkinti 1. —> primušti 1 a). 2. -> prigerti 1
prikultas 2 —>velėklė 1
prikulti —>primušti 1
prikumščiūoti, prikuodūoti —>primušti 1
prikuopti —>privalgyti ||
prikūsti —>prilipti 1 ||
prilakti 1. —>prigerti 1. 2 —>paskęsti 2
prilasioti, prilasyti —>pririnkti
prilazdūoti —>primušti 1 a)
prilygti —>atitikti
p r i l i p d y t i 1. (prž. p r i l i p t i : / ? pašto
ženklą prie voko) - ir prilipinti, priklijuoti


prilipti

(P etiketę), prikibyti (Atriektos riekės nebeprikibysi flk.), prigliėti šnek. (pvz., moliu). 2.
—>infekuoti
p r i l i p t i 1. (apie lipnią masę: Molis prili­
po prie kojų) - prikibti (Prikibo kaip smala
prie tekinio) , prisiklijuoti, priskrėsti (apie
nešvarumus); || prikūsti (apie žievę: Karklai
prikuto, nebesilupa), prikepti šnek. (Piešk lun­
ką, kol neprikepo) ; pričižti (apie linų pluoš­
tą), prižvigti. 2. (apie ligą: Šiltinė jam prili­
po) - prikibti (Tėvas bijojo, kad tymai vai­
kui neprikibtų), prisimėsti (Prisimetė džio­
va, ir mirė)
prilįsti -» prisidėti ||
p r i l y t i (daug palyti: Prilijo daug vandens)
- pripilti (gausiai), pripliaūpti (Prilijo, pripliaupė, kaip bulves benukasim), pričiožti
šnek. (Kadpričiožė - balos kelyje) , prikliaūkti šnek. (Tiek prikliaukta, kad nė į dirvą įeiti
negali) , prikliokti šnek. (Jei nepriklioks, greit
bus takučiai sausi), prišliaūkti šnek., prišlioti šnek., prižliaūgti šnek. (Per naktį daugprižliaugė vandens) , prižliogti šnek., primerkti
šnek. (Kaiprimerkia, čia tikra bala), pridrengti šnek., pritelžti menk.
priluopinti, prilupti —> primušti 1
primaitoti —> prikamuoti
primalinti -» prikišti 1
primarmalyti —> pripilti 1
primarminti -» prikišti 1
primatas 2 —> pirmumas
primaūkti —> prigerti 1
primaumoti —> privalgyti ||
primėlynūoti —>primušti 1 c)
1 primerkti —> pridaryti ||
2 primerkti —> prilyti
primesti 1. -» pridėti 1.2.-» įduoti 1 ||
primeškerioti —> pririnkti
primygti 1. —>prispausti 1 .2 .—» prigriebti
primygtinis 2 -» griežtas
priminti —> įspėti 1
primirkti —> prisigerti
primiršti —> pamiršti

primušti

primityvus 4 —» paprastas
primiikinti —>prigerti 1
primulė i —>raktažolė
primiirdyti —> prikišti 1
primurkti —» prigerti 1
p r i m u š t i 1. (suteikti skausmo smūgiais:

Jis vaitojo, plėšikų primuštas) - prilupti (Pri­
lupo tėvas neklaužadas), priperti (O kad nie­
ko nesakysiu - pripers), priplakti (Priplakė
arklius), pripliekti (Vaitojo pripliektas vai­
kiūkštis), pribambinti šnek. (sunkiu daiktu,
girdimai), pribūbinti šnek. (Primušė, pribubino vargšą), pričaižyti (rykšte, botagu: Pie­
menys pričaižė botagu karvę lakstūnę), pričyžti tarm. (Pagavęs pričyš kaip šunį) ir pričiežti tarm., pridaužyti (smarkiai, su sunkiu
daiktu), pridirti (Gerai pridyrę, paleido jį),
pridyžti tarm. (Pridyžė tą nenaudėlį diržu ir
išvarė lauk), pridvailyti tarm. (Negana tėvas
mušė, dar ir motina pridvailijo), prigelnyti
tarm. (skaudžiai: Verkė gerokai rykšte prigelnytas per strėnas), prikapoti (rykšte, diržu),
prikaršti (Gerai jam kailįprikaršė), prikaus­
tyti (kietu daiktu: Reikėjo jį p. su ta pačia
lazda), priklėstyti tarm. (rykšte), prikulti (Ne
kartą jį prikūlė šeimininkas), prikuodūoti
juok., priluopinti tarm., pripaišyti tarm. (Par­
ėjo gaidys kruvinas, pripaišytas kaimyno gai­
džio), pripampinti šnek., pripempuoti juok.
(Jį pripešė, pripempavo), pripėšti šnek., priplampinti šnek. (Neik ten, dar priplampins
mušeikos) ir priplumpinti šnek., pripleinyti
tarm. (Pripleinytas kulnus raito), priplėžyti
tarm. (Pripležijo šunpalaikį botagu), pripliuryti tarm., pripliiišyti tarm. (Botagu jį pripliušijo), priplukti šnek. (Priplūkė pagavę vagį),
priplūnyti tarm., priplūnkti tarm., priplunksnūoti juok. (Grįžo mušeikų priplunksnuotas,
prikuoduotas), priskaldyti šnek., priskalambyti šnek., prišlajūoti šnek., prišvelsti šnek.
(Prišveis tave kaip vagį), pritaisyti šnek., pritalžyti šnek. (Gana jįpritalžė per ausis), pri­
tinti šnek., pritutinti tarm., pritvatyti šnek., pri-

377


principal

prisegti

tvoti šnek., privanóti šnek., privelėti šnek. (P a r­
a) su kokiu daik­
tu: pribasliúoti (su basliu); pribotagúoti;
pribrūkliuoti; pridiržuoti; prikumščiuoti
(kumščiu), priniuksúoti, priniükinti šnek.,
prikukinti šnek., pririukinti šnek.; prilazdúoti
( L ie p ė j į p . u ž m e lą ) \ pripančiuoti; priražuoti; prišakalyti; prižabyti; b) per kurią nors
kūno vietą: priausúoti (primušti per ausis:
D a r ta v e m a ž a ip r ia u s a v o , k a d v ė l le n d i) , priantausiúoti; prisnukiúoti; prisprandúoti
ė jo p r iv a n o ta s , p riv e lė ta s)',

(P r is p r a n d u o s iu ta ip , k a d d a u g ia u n e n o r ė s );

c) primušti, paliekant žymę: primėlynuoti;
prirandúoti; prigumbúoti, a dantis išrifikti (suskaityti) šnek., kailinius išavėti šnek.,
kailį nudažyti (nunerti) šnek., kuprą ištai­
syti šnek., nugarą iškasyti (išlyginti) šnek.,
strėnas nuleisti (nuleñkti) šnek., snukių duo­
ti šnek., šonkaulius suskaityti šnek. 2. —» pri­
kalti. 3. —» pritrenkti 1 . 4 . - » pritrinti
principai dgs. i -» pagrindai
principas i -» dėsnis
prinefklas 2 -» paraišalas
priniükinti 1. —» pabudinti. 2. —» primušti 1

a)
priniuksúoti -» primušti 1 a)
prinokęs (-usi) -» brandus Ii
prinokinti —» subrandinti ||
1 prinokti (-sta, -o) -» 1 subręsti 1 ||
2 prinokti (-ia, -ė) -» pavyti 1
p r i o r i t e t a s 2 -» pirmumas
pripaišyti 1. -» primušti 1. 2. —» privalgyti ||
pripampinti —» primušti 1
pripampti 1. -» privalgyti ||. 2. -» prigerti 1.
3. —» paskęsti 2
pripančiuoti -» primušti 1 a)
pripañtaroti -» privalgyti ||
pripempúoti, priperti -» primušti 1
p r i p i l t i 1. (pripildyti skysčių: P r ip ilk s tik ­
lin ę a r b a to s ) - prigožti (gausiai), pripliaūp-

ti

šnek. (K a m tie k d a u g p r ip lia u p e i to p ie n o ,

prikliaūkti šnek. (P rik lia u k ė p i l ­
v a n d e n s ), prikliókti tarm., pritvá-

nyti tarm. (P r itv a n ijo lo v į v a n d e n s ) , primarmalyti šnek. (P r im a r m a lijo k u b ilą v a n d e n s ).
2. -» prilyti

priplakti, priplampinti, pripleinyti -» primuš­
ti 1

priplempti -» prigerti 1
priplėžyti -» primušti 1
pripliaūpti 1. -» pripilti 1. 2. -» prilyti
pripliekti, pripliuryti -» primušti 1
pripliušyti 1. -» primušti 1. 2. -» prigerti 1
priplūkti, priplumpinti —» primušti 1
pripliinyti 1. -» prigerti 1 ||. 2. —» primušti 1
priplunksnūoti —» primušti 1
priplūnkti -» primušti 1
priprastas 3b—» paprastas
priprasti - » įprasti
pripratimas 2 - » įprotis
pripratinti - » įpratinti
priprotis 1 - » įprotis
pripusti, pripustyti, priraityti -» privalgyti ||
prirandūoti —» primušti 1 c)
prirankioti —» pririnkti
prirantyti -» privalgyti ||
p rira šy ti -» priskinti
priražūoti -» primušti 1 a)
prirėkšti —» priskinti
priremti —» priversti
pririaūkti -» prigerti 1
pririeti -» pridėti 2
p r i r i n k t i (daug surinkti: P r ir in k a u

- prirankioti džn. ( P k ra ite lę g r y ­
b ų ), prilasioti (P d a u g u o g ų ) ir prilasyti, primeškerioti prk. ( P k a lb o s p a v y z d ž ių )
priryti 1. -» privalgyti || . 2. —>prigerti 1.3. -»
š į o b u o lių )

paskęsti 2

pririukinti -» primušti 1 a)
p r i r u k t i (prieiti dūmų: K a m b a r y s p r ir ū ­
k o ) - prismilkti (P rism ilk o d ū m ų tr o b a ), pridūmūoti
prisegti

1. (pritvirtinti segtuku, adata:

M e rg a itė p r is is e g ė rū tų v a in ik ą p r ie k a s ų ) -

k a s j į išgers?),

prismeigti

ną p u o d ą

2. -» prikalti

378

krep­

(P r is m e ik ž e n k liu k ą p r ie a tla p o ).


prisisiurbti

prisibrauti
prisibrauti

(skverbiantis kur prieiti:
S u n k u b u v o p . p r i e b ilie tų k a s o s ) - prisibrukti (P risib ru k o p e r ž m o n e s p r ie s ta lo ) , pri­
sigrūsti (P rie to d a k ta r o n e p r is ig r ū s i), prisiskvefbti, prisimalinti šnek. (V o s su a lk ū n ė ­
m i s p r is i m a li n o p r ie s c e n o s ) , prisimušti šnek.
prisibrukti
prisibrauti
prisiderinimas i —>prisitaikymas
prisiderinti —>prisitaikyti
p r i s i d ė t i (tapti ko nors dalyviu: P r is id ė k
p r i e m ū s ų k o m p a n i j o s ) - prisijungti (P r is i­
ju n g ia u p r i e b ū r io ) , pritapti (Jis p r i e m ū s ų
p r i t a p o ) , pritūpti ( N o r iu p . ir a š p r i e j ū s ų ) ,
prisišlieti, prisišlidinti (P rie to ž m o g a u s p r is iš lid in k - v is k o g a u s i) , prisitelkti, prisi­
gretinti; || kitiems nepageidaujant, įkyriai:
prisiplakti ( P r is ip la k ė p r i e m a n ę s s v e tim a s
š u n e lis ) , prisikarti ( K a d p r is ik ū r ė , n ė a ts i­
k r a ty ti j u o n e g a liu ) , prilįsti (M o k a p . p r i e
v ir š in in k ų ), prisimėsti ( N o r ė jo ir j i s p . p r i e
to s k o m p a n ij o s - m o t in a n e le id o ) , pristoti
( K a d p r i s t o j o - n e b e a t s i k r a t y s i ) , priklysti
( S v e tim a a v e lė p r i e b a n d o s p r i k l y d o ) , prikliūti
prisidūoti —>prisipažinti
p r i s i e k i n ė t i (davinėtipriesaiką:P risie ­
k in ė jo n e k a lta s e s ą s ) - priesaikauti (J ie p r ie s a ik a v o s a v o iš tik im y b ę v a ld ž ia i) , saikstyti
(S a ik s to v isa is d ie v a is ) , dievagotis šnek. ( D ie ­
v a g o jo si ta ip n e s a k ę s ), dievažytis šnek., a kry­
žių bučiuoti šnek.
prisigalūoti —>privargti
p r i s i g e r i n t i (gerinantis įgyti malonės:
P. tėvu i, v irš in in k u i), prisilabinti (V a ik a s m o ­
k ė jo p . p r ie m o t in o s ) , prisimeilinti (S u s a v o
lie ž u v iu j i s m o k a v is ie m s p . ) , prisilipšninti
(P r is ilip š n in s j i s p r ie to s m o te r s ) , prisisukti
šnek., prisilimenti tarm., prisilunginti tarm.
p r i s i g e r t i (prisiimti skysčio, drėgmės:
B a ta i p r is ig ė r ė v a n d e n s ) - prisisunkti (O r a s
p r is is u n k ę s d r ė g m ė s ), prisisiurbti (P risisiu r­
b ė k a ip k e m p in ė v a n d e n s ) , primirkti (K u b i­
liu k a s p r im ir k ę s a lu m ) , prisitraukti

prisiglausti

(prisiliesti kūnu: V a ik a s
- prisišlieti
(P risišlie ja u p r i e s ie n o s ) , prišlyti (J is p r iš lijo
p r i e m e d ž io , k a d n ie k a s n e p a m a ty tų ) , pri­
glusti, prisispausti (tvirtai), prisimėsti šnek.
(Ji verk ė, p r i e ž e m ė s p r i s i m e t u s i ) , prisiplakti
p r is ig la u d ė p r i e m o tin o s k rū tin ė s)

šnek. ( R a m io s b u rės k a b o jo , p r is ip la k u s io s p r ie

prikristi šnek. ( P r ik r it a u p r i e ž e m ė s )
prisigretinti —>prisidėti
prisigrūsti —» prisibrauti
prisijungti —> prisidėti
prisikabinti —> prikibti 1
prisikamuoti, prisikankinti —>privargti
prisikarti 1. —> prikibti 1. 2. —>prisidėti ||
prisiklijuoti —> prilipti 1
prisikūlti —>privargti
prisilabinti —>prisigerinti
prisilalžėlis, -ė i —>pataikūnas 1
prisilėsti —> privargti
prisilimenti, prisilipšninti, prisilunginti —>
prisigerinti
prisimalinti —>prisibrauti
prisimeilinti —>prisigerinti
prisimerkti —> prigesti
prisimėsti 1. —> prisiglausti. 2. —> prisidėti ||.
3.
prilipti 2
prisimėtėlis, -ė i —» apsimetėlis
prisiminti —> atminti 1
prisimušti 1. —> prisibrauti. 2. —>privargti
p r i s i p a ž i n t i (pasakyti, pareikšti savo
kaltę, jausmus ir kt.: P r is ip a ž in o m y lįs m a ­
n e ) - pasisakyti (Jis v isk ą p a s is a k ė , k ą p a ­
d a r ė ) , prisidūoti tarm. ( V a g is p r is id a v ė p a v o ­
s tie b ų ) ,

gęs)
prisiplakėlis, -ė i —> pataikūnas 1
prisiplakti 1. -» prisiglausti. 2. —» prisidėti ||
prisiplūkti —> privargti
prisirengimas 2 —>prieranga
prisirpęs (-usi) —>brandus ||
prisirpinti —> subrandinti ||
prisifpti —» 1 subręsti 1 ||
prisiruošimas 2 —>prieranga
prisisiurbti —>prisigerti

379


prisiskverbti
prisiskverbti —> prisibrauti
prisispausti -> prisiglausti
prisisukti —>prisigerinti
prisisunkti —> prisigerti
prisišlidinti —>prisidėti
prisišlieti 1. —> prisiglausti. 2. —> prisidėti
p r i s i t a i k ė l i s , -ė i (kas neturi savo pa­
žiūrų, prisitaiko prie kitų) - oportunistas
spec.

p r i s i t a i k y m a s i (laikymasis, egzista­
vimas pagal naujas sąlygas: P p r ie a p lin k o s )
- prisiderinimas (P. p r ie a p lin k y b ių ) , prietaika, adaptacija spec., akomodacija spec.
( A k ie s a .) , aklimatizacija (apie gyvūnus ar
augalus: A p r ie n a u jų k lim a tin ių są ly g ų )
p r i s i t a i k y t i (veikti, egzistuoti pagal
naujas aplinkybes: P p r ie n a u jų g y v e n im o s ą ­
ly g ų ) - prisiderinti (P rie v is k o n e p r is id e r in ­
s i) , adaptuotis spec., akomodūotis spec., ak­
limatizuotis (apie gyvūnus ar augalus)
prisitaisymas i —> prieranga
prisitelkti —» prisidėti
prisitraukti -> prisigerti
prisiurbti —>prigerti i
prisivaryti —>privargti
priskabyti, priskainioti -> priskinti
prisikalambyti, priskaldyti -> primušti 1
p r i s k i n t i (daug nuskinti: P r is k y n ia u ž ir ­
n ių , o b u o lių ) - prirėkšti (S v e č iu i v a is ių p r ir ė s k ė m ) , priskobti (P r is k o b k g ė lių p u o k š t ę ) ,
priskainioti džn., priskabyti džn. (P ša k e lių ,
v y š n ių ) , priraškyti džn. (P. žirnių)-, || su la­
pais, su šakelėmis: pribriaūkšti ( P u o g ų ),
pribreikšti tarm.
priskobti -> priskinti
priskrėsti —>prilipti 1
priskrūsti -» pridegti
priskusti —» privalgyti ||
prislėgtas i —>liūdnas
prislėgti —>prispausti 1
prislopti —>pritilti
prismeigti -> prisegti 1
prismilkti -> prirūkti

380

prišusti
prismiki —> įprasti
prismirsti -> pridvokti
prisnukiūoti —> primušti 1 b)
p r i s p a u s t i 1. (priremti svoriu ar jėga:
T virtin a , ra n k ą p r ie š ir d ie s p r is p a u d ę s ) - pri­
mygti ( R ą s ta s k o ją p r im y g o ) , prislėgti (S ū rį
p r is lė k ) , prigniaužti (P rig n ia u žė m a n e p r ie
ž e m ė s ) , prisloginti. 2. —
>prigriebti. 3. -> pri­
glausti 1
prispelsti -» prigriebti
prispirti 1. -» prigriebti. 2. -> priversti
prisprandūoti -> primušti 1 b)
prispringti -> privalgyti ||
prisprogti 1. - » privalgyti ||. 2. —>prigerti 1.3.
—> paskęsti 2
prisrėbti, prisriaūbti -> prigerti 1
p r ista tę -> parūpinti 1
pristigti, pristokti -> pritrūkti
pristoti 1. -> privargti. 2. -> prikibti 1. 3. ->
prisidėti ||
prisiverti -> prigriebti
prisukąs 2 —>pūlinys
prisuokti -> priversti
prisvaiginti —>apsvaiginti
prisvaigti -> apsvaigti
prisvilti —> pridegti
prišakalyti —>primušti 1 a)
p r i š i u k š l i n t i (šiukšlėmispriteršti:N e ­
p r iš iu k š lin k k a m b a r i o ) - p r i š l e m š t i (K ie m a s
š ia u d ų p r iš le m š ta s ),

prikreikti (A s la p r ik r e ik ta v is o k ia is n ie k a i s ) , prišnerkšti, prišmeižti
tarm., pričėižti tarm., prišneikšti tarm., pričėgžmyti tarm.
prišlajūoti -» primušti 1
prišlemšti 1. —> prišiukšlinti. 2. —> privalgyti ||
prišliaūkti —>prilyti
prišlieti -» priglausti 1
prišlioti -> prilyti
prišlyti -> prisiglausti
prišmeižti, prišneikšti -> prišiukšlinti
prišnekėti, prišnekinti -> įkalbėti
prišnerkšti —>prišiukšlinti
prišusti —> pridegti


privargti

prišutinti
prišutinti —» privalgyti ||
prišvelsti 1. -» privalgyti ||. 2. —> primušti 1
prišvinkti —» pridvokti
pritaisyti —» primušti 1
pritalambyti —» prigerti 1
pritalžyti —» primušti 1
pritapti —» prisidėti
p r i t a r t i (būti tos pačios nuomonės: V isi
p r ita r ė ta m j o p a s iū ly m u i, s u m a n y m u i ) - su­
tikti (S u tin k u su ta v o n u o m o n e ) , solidarizuoti
(D a r b in in k a i v ie n i k itie m s s o lid a r iz a v o )

pritašyti -> privalgyti ||
pritelžti —» prilyti
p r i t e r š t i (padaryti nešvarų: P rite ršė k ia u ­
lės k ie m ą ) - pribjauroti (V iš to s p r ib ja u r o jo
a s lą ) , pritrekti tarm., pridergti vulg.
pritiktus 4 —» tinkamas
pritikti —» tikti
pritūpti —» prisidėti
p r i t i l t i (kiek susilpnėti garsams: T riu k š­
m a s p r iti lo ) - prislopti (D a in a ta i s u s tip r ė ­
d a v o , ta i v ė l p r i s l o p d a v o ) , pridusti (Ji k a lb ė ­
j o p r id u s u s iu b a ls u )

pritinkamas 3b—» tinkamas
pritinkūs 4 - » tinkamas
pritinti —» primušti 1
pritraukti —» prigerti 1
pritrekti -» priteršti
pritrenkiantis (-ti) —» nuostabus
p r i t r e n k t i 1. (smūgiu kiek apsvaiginti:
J į p r itr e n k ė a r k ly s ) - primušti (Jį m e d is k r is ­
d a m a s p r im u š ė ) , pridaūžti ( G u l i p r id a u ž ta s
k a ip n e g y v a s ), priblokšti; || kontūzyti (oro
smūgiu: J į b o m b o s s p r o g im a s k o n tū z ijo ) . 2 .
-» nustebinti
pritriaūbti —» prigerti 1
p r i t r i n t i (padaryti trynes, nuospaudas:
B a ta s k o ją p r itr y n ė ) - primušti ( R a n k o s p ū s ­
lių p r im u š to s ) , privelti (N e p a e in u - p a p a d ė s
n u o s p a u d ų p r i v e l t o s ) , sutrinti (G r ė b ly s p ū s ­
lę s u tr y n ė ), sumušti, suvelti
p r i t r u k t i (ko nors nebeturėti: P r itr ū k o m
p in ig ų , m a i s t o ) - pristigti (P ristig a u s u j u o

pristokti ( A r n e p r is to k s i ik i p a ­
pasigesti
pritūskinti —» pabudinti
pritutinti —» primušti 1
pritvaikti -> pridvokti
pritvanyti 1. —» pripilti 1. 2. —» prigerti 1
pritvatyti —» primušti 1
pritverti —» prigriebti
pritvoti —» primušti 1
p r i v a l ė t i (būti pareigai, reikalui: P r iv a ­
lo m g e r b ti s a v o tė v u s ) - turėti (V isi tu r im e
d ir b ti) , reikėti (R e ik ia m y lė ti tė v y n ę ) ir reik­
ti
p r i v a l g y t i (užtektinai pavalgyti: K a d n e ­
p r iv a lg e i, n e p r ila iž y s i flk.) - priėsti tarm. arba
niek. (P r iė d ę ik i s o tie s ); || godžiai, daug pri­
valgyti: prikimšti prk. ( K a d p r ik im š o - s k e r ­
s a i p la te s n is ) , prikamžloti (P r ik a m ž lo jo d u o ­
n o s, ir s o tu s ) , pridyžti tarm. ( P r id y ž ė p u tr o s ir
n u ė jo g u lti) , pridrožti prk., šnek. ( G a l ė j a i p .
p ie tų , k ie k n o r ė ja i - n ie k a s n e g y n ė ), prikirsti prk., šnek. (P rik irsk , p r ita š y k , k a d ilg a i b ū ­
tu m s o tu s ) , prikuopti prk., šnek. (P r ik u o p k n a ­
m ie , ta i ir s v e č iu o s e g a u s i) , primaumoti šnek.,
pripaišyti šnek. ( G r įž ę s iš m iš k o , p r ip a iš a u
k a ip v ilk a s ) , pripantaroti tarm. (T in g in iu i tik
p . ir m ie g o ti) , pripustyti prk., šnek., priraityti
prk., šnek. (P rira itė b ly n ų ik i k a k lo ) , prirantyti prk., šnek., priskusti prk., šnek., prišlemšti
šnek., prišutinti prk., šnek., prišveisti prk., šnek.,
pritašyti prk., šnek., prižandūoti šnek. (V is a s
ry ta s ž a n d u o j a ir n e p r iž a n d u o j a ) , prižiaunoti šnek., pripampti menk., pripūsti menk. (P ri­
p ū t ę s ti k g u ltų ) , priryti menk., prispringti
menk. (S ta č ia is k ą s n ia is p r is p r in g o ) , prisprogti menk., prižiaūturoti tarm., prižliaūbti tarm.
(P r iž lia u b ė k a ip k a r v ė d o b il ų ) . - Plg. v a l ­
gyti
privalomas 1, privalūs 4 —» būtinas
privanoti —» primušti 1
privarginti —» prikamuoti
p r i v a r g t i (daug vargti: P r iv a rg a u k e lio ­
n ėje, d a r b e ) - prisikamuoti (P r is ik a m a v o s u
k a n tr y b ė s ),

v a s a r io p a š a r o ? ) ,

381


prolonguoti

privaryti
d a r b a is ),

prisikankinti (labai), pristoti (A r­
prisivaryti šnek. (T ie k
p r is iv a r ė , v o s p a e i n a ) , prisiplūkti šnek. (P ri­
s ip lū k ė ž m o n a p e r g y v e n i m ą ) , prisikūlti šnek.
( K o jo s p r is ik ū lė , v o s b e p a e in a ) , prisimūšti
šnek. (P r is im u š i, k o l d o b ilu s n u p ja u s i) , prisigalūoti šnek., prisilėsti juok - Plg. n u v a r g ti
privaryti —» prikamuoti
privatinis l, privatūs 4 —» nuosavas
priveikti —» prikamuoti
privelėti —» primušti 1
privelti -» pritrinti
privempti —» prigerti 1
p r i v e r s t i (jėga pareikalauti ką padaryti:
P r iv e r tė ir tą tin g in į d ir b ti ) - prispirti (P ri­
sp y rė m a n e s k o la s g r ą ž in ti) , priremti (F a k tų
p r ir e m ta s , p r is ip a ž in o k a lta s e s ą s ) , pribaūsti
tarm. (Jį p r ie d a r b o p r ib a u d ė ) , prisuokti tarm.
priverti —» pridaryti
privilegija i —» lengvata
privyti —» pavyti 1
privožti -» pridaryti ||
prižabyti —» primušti 1 a)
prižadas l, prižadėjimas l —» pažadas
prižadinti —» pabudinti
prižandūoti, prižiaunoti, prižiaūturoti —» pri­
valgyti ||
prižiūrėti -» saugoti
p r i ž i ū r ė t o j a s , -a i (kas ką prižiūri, sau­
go: K a lė jim o p . ) - prievaizdas (D a r b ų p . ) ,
antveiz(d)as tarm., ūžveizdas tarm., antstovas
tarm. (Jis b u v o d v a r e u ž a n ts to v ą ) , tijūnas psn.,
k lia i k e ly je p r i s t o j o ) ,

sv. (D v a r o t.)

prižliaūbti -> privalgyti ||
prižliaūgti, prižliogti -» prilyti
prižvigti —» prilipti 1||
proanūkis l -» provaikaitis
proaušris l —» apyaušris
probėgšmais prv. —» paviršutiniškai
problema 2 -> klausimas
probobutė i —» prosenelė
probrėkšma i —» prietema

382

p r o c e n t a s l (šimtoji ko nors dalis) - nuo­
šimtis ( N u o š im č ia i a u g o , s k o lo s d id ė jo )
procesas 2 —» eiga
procesija l —» eitynės
prodarbis l —» dirvonas ||
prodebesis i —» prošvaistė
prodienis 1 —» apyaušris
produkuoti —» daryti 11|
produkcija 1 —» gamyba
produktas 2 —» gaminys
p r o d u k t y v ū s 4 (duodantis teigiamų re­
zultatų: P ra šy to ja s ) - našūs ( N d a r b a s ) , vai­
singas (V a isin g a v e ik la ), rezultatyvūs (R . g y ­
d y m a s ) ; darūs spec. ( D a r io s d a ik t a v a r d ž i ų
p r ie s a g o s )

profanas, -ė 2 —» nemokša
profanuoti —» niekinti
profesija i —» darbas 1
p r o g a 1 (aplinkybė, kurią galima panaudoti
kokiam nors tikslui: G a v ę s , r a d ę s p r o g ą , p a ­
s im o k y k ) - dingstis (N e p r a le is k d in g s tie s ),
vada ( I e š k o v a d o s k u r iš e iti) , pasigautoji
tarm., pragumas tarm. (I e š k o p r a g u m o p a s iū ž ti) , prakė tarm. (Jis t i k p r a k ė s la u k ia p r i s i k a ­
b in ti) , priekliūvis tarm. (K ie k v ie n u p r ie k liū v iu j i s p a r e id a v o iš m ie s te lio p a l a i d a i s s k v e r ­
n a is ) , okazija knyg. (patogi proga)
progiedris 1, progiedrulis 1 —» prošvaistė
progymė l 1. —» aikštė ||. 2. —> retmė
proginis i —» atsitiktinis
programa 2 —» planas
programuoti —» planuoti
progresas 2 —» pažanga
progresyvūs 4 —» pažangus
pragumą l -» aikštė ||
pragumas 1 —» tarpas
projektas 2 —» planas
projektuoti —» planuoti
proklamacija l -» atsišaukimas
proklamuoti —» paskelbti
proletaras, -ė 2 —» darbininkas
prologas 2 —» įvadas ||
prolonguoti —» pailginti


promuša
promuša 1 —» pėrauda
propaguoti —» skelbti
propavardė l —» pravardė
properša 1 1. —» akivaras. 2. —» prošvaistė. 3.

—» retmė
pro pirštus žiūrėti —» nuolaidžiauti
proplyša l -» skylė
proponūoti -» siūlyti
p r o p o r c i j a l (daikto dalių santykis) - si­
metrija, darna (D . y r a s u s id e r in im o p a g r in ­
das)

p r o p o r c i n g a s l (atitinkantis proporci­

jos, simetrijos taisykles: P r o p o r c in g a f ig ū r a )
- simetriškas, simetrinis, darnūs, dermingas
propozicija l —» pasiūlymas
prorečiai prv. —» kartais
proregis 1 —» klaida
prorėta l 1. —» retmė. 2. —» perauda
prorėtmė l —» retmė
prorytis 1 —» apyaušris
prosenė l —» prosenelė
p r o s e n e l ė l (senelio ar senelės motina:
J o ir p . d a r g y v a ) - prosenolė (P r o s e n o lė s p a ­
lik im a s ) , prosenė, sėnmotė, pramotė, probobutė šnek. (P r o b o b u č ių d a in o s )
proseneliai dgs. 1 —» protėviai
prosenelis 1 —» protėvis
proseniai dgs. 1 —» protėviai
prosenis l —» protėvis
prosenolė l —» prosenelė
prosenoliai dgs. l —» protėviai
prosenolis l —» protėvis
proskyna l -> kirtimas ||
prosmė 2 —» aikštė ||
prostitutė 2 (parsidavinėjanti moteris) - kek­
šė menk., A gatvės moteris (mergina). - P lg .

pasileidėlė
prosūnaitis l —» provaikaitis
pro šikšnelę prašauti —» suklysti
prošvaistė l (pragiedrėjimo tarpas danguje:
prošvytis ( S a u lė ly d ž io p r o š v y č ia i) , pragiedrulis

D a n g u je n e m a ty ti j o k i o s p r o š v a is tė s ) -

protingas
(Ir v ė l im a r a u k tis d e b e s ų p ly š y s - m ą ž t a m ą ž ta
p . , k o l p a g a lia u v is a i iš n y k s ta ) ,
(D a n g u s j a u s u p r o g ie d r u lia is )

progiedrulis
ir progiedris,

prodebesis ( P r o d e b e s iu o s p a s ir o d y d a v o s a u ­
lu tė ), properša šnek. ( D e b e s ų p r o p e r š o s e iš ­
n ir d a v o m ė n u lis )

prošvytis l —» prošvaistė
protamsa l —» prietema
protarpiais prv. —» kartais
protarpis 11. —» tarpas. 2. —» atstumas
protas 2 (mąstomoji galia: Š v ie s a u s , d id e lio
p r o t o ž m o g u s ) - intelektas, aumuo knyg. (A .
ir p r o t a s y r a d u s k ir tin g i to s p a č i o s g a lio s a s ­
p e k ta i),

išmintis (gyvenimo patyrimu pa­

grįstas sugebėjimas mąstyti: P r o to
iš m in tie s n e d a u g ) ,

išmonė

tu ri, b e t

( D ir b a s u i š m o ­

galva prk. ( M e n k o s g a l v o s ž m o g u s ) ,
smegenys prk. (J a m tr ū k s ta s m e g e n ų ) , pa­
kaušis prk. ( G e r ą p a k a u š į tu r i), menta psn.
protauti —» galvoti
proteguoti —» globoti
protekcija l —» globa
protektorius, -ė l —» globėjas
n e ),

p r o t ė v i a i

dgs. l

(karta, gyvenusi prieš

daug metų: M ū s ų p . n a r s ia i g y n ė s i n u o k r y ­
ž iu o č ių ) - sentėviai (S e n tė v ių k a p a i) , seno­
liai

prosenoliai
proseniai (P ro s e n ių

(S e n o lių , p r o s e n o lių k a lb a ) ,

( P r o s e n o lių p a li k im a s ) ,

ž y g d a rb ia i) , proseneliai (Č ia g y v e n o m ū s ų p . )

p r o t ė v i s l (kartos, gyvenusios prieš daug
metų, žmogus: G im in y s tė ta r p p r o tė v i o ir p a ­
lik u o n ių y r a tie s io s io s e ilė s ) - sentėvis, seno­
lis, prosenolis, prosenis, prosenelis
p r o t i n g a s l (turintis nemaža proto, iš­
minties: P. ž m o g u s ) - išmintingas ( I š m in tin ­
g a m n e re ik ia p a t a r i m o ) , išmanūs ( T ik i š m a ­
n u s ž m o g u s tu ri p r o tin ė s in ic ia ty v o s ), išma­
ningas stp. (I. m o k y to ja s g a li d a u g p a d ė t i m o ­
k in iu i) ir išmoningas, galvotas ( I e š k o k ž e n ­
to n e tu rtin g o , b e t g a lv o to ) , gaivingas šnek.
( S e n a m o te r is , b e t g a iv in g a ) , gaivūs tarm.,
smegeningas šnek., mintrūs tarm. (I š le id o s a ­
v o m in tr ų jį s ū n e lį į m o k s lu s ) , prantūs tarm.

383


puikus

protinis
(N o r s m a ž a s , b e t p . ) , a su galva, geros (svei­
kos) galvos. - Plg. g u d r u s
p r o t i n i s l (susijęs su proto veikla: P. d a r ­
b a s ) - intelektualinis (I. b e n d r a v im a s ) , in­
telektualus
protinti —» mokyti 1
p r o v a i k a i t i s 1 (anūkų vaikas: J is ir p r o ­
v a ik a ič ių s u s ila u k ė ) - prosūnaitis, proanū­
kis ( D ū s a u d a m i a n ū k a i tu o s m iš k u s eik v o ję ,
p r o a n ū k ia i v e ž im a is m ie s te lin v e ž io ję )

provaikis, -ė 1 —» vaikaitis
p r o v ė ž a l (ratų išvažinėta, išmušta duobė
kelyje: K o n e a p v ir to v e ž im a s , p a k liu v ę s į p r o ­
v ė ž ą ) - ir praveža, skriodė (S k r io d ė s p il n o s
v a n d e n s ) , prasukąs ( K e l ia s p iln a s p r a s ū k ų v irsta r a ta i a n t š o n o ) , išvaža šnek. (P o lie ta u s
k e ly je a ts ir a d o d a u g iš v a ž ų ) , išmala tarm., pa­
varta tarm. (P a la ik y k r a tu s tie s p a v a r ta , k a d
n e iš v ir s tų ), dumbravas tarm. (K e ly je išra u sti
b a is ia u s i d u m b r a v a i) , atsklanda tarm.
p r o ž e k t o r i u s l (elektrinė lempa su sfe­
riniu veidrodžiu: P r o ž e k to r ia u s š v ie s a ) - švaitas
prožingis l —» nusikaltimas
prūdas 2 -> tvenkinys
prūnyti -» dirbti 2 ||
prūnkščioti, prunkštauti —» prunkšti 1 ||
p r u n k š t i 1. (garsiai išpūsti orą pro nosį:
A r k lia i b a id o s i, p r u n k š č i a ) - šnarpšti (S ie ­
n a s d u lk in a s , a r k l i a i n u o j o š n a r p š č i a ) ,

šnafkšti; || prunkščioti (tarpais), prunkš­
tauti įst., šnarpščioti (tarpais), šnarkščioti.
2. —» lyti b). 3. —»juoktis 1 ||
prunkštimas 2 —»juokas 1 ||
prunkštulys 3b—» lietus b)
prūsinas 3b—» nešvarus
prūsinti —» mokyti 1
prusnos dgs. 2 1. —> snukis 1. 2. —» burna
prūsokas 2 —» tarakonas
prūsti —» mokytis
pseudonimas 2 —» slapyvardis
psichopatas, -ė 2 —» beprotis
p u b l i k a l (susirinkę kur žmonės: T eatro

384

viešuomenė (K la u so , k ą a p ie j u o s v. p a ­
|| žiūrovai (T ea tro , k in o ž .) \ klausy­
tojai (P a s k a ito s k .) , auditorija prk.; lankyto­
jai (M u z ie ja u s , p a r o d o s l.)
publikacija l —»leidinys
publikuoti -» skelbti
pūdaloti -> draikyti
p .)-

sakys)',

p ū d e l i s 1 (kambarinis gauruotas šuo) skaralnis

p ū d y m a s l (neapsėtas, tręšiamas laukas:
Juodas p . ) -

mežymas tarm.

( D a r m . n e a r ta s ),

krėtinys tarm.
pūdymėlis 2 —» sėjikas
pudingas 1 —» apkepas
pūdinys 3a -» kompostas
p ū g a 4 (sniego audra: L a u k e s ia u tė p . ) - pus­
nis tarm. ( P e r p u s n į n ie k o n e b u v o m a ty ti )
pūgą kelti - » išdykauti
pūgas versti —» bartis
pūgą versti —»išdykauti
pūgoti -» pustyti
pūgžlinėti —» vaikščioti f)
pūgžlinti -> eiti 11)
p ū g ž 1 y s 4 (nedidelė gėlųjų vandenų žuvis)
- pūkys, ežgys ir egžlys, pužas
pūgžloti —» ėsti 1 a)
puikaias 3b-> papuošalas
puikauti —» didžiuotis
puikavimasis i, pulke 2, puikenybė l —» išdi­

dumas 2
puikės varinėti —» didžiuotis
puikėti —» gražėti
puikybė l 1. —» grožis. 2. —» išdidumas 2
puikinti —» gražinti
puikintis -> didžiuotis
puikorius, -ė 2 —» dabita
puikumas 2 -» išdidumas 2
puikūnas, -ė 2 -> didžiuoklis
puikuolis, -ė 2 1. —» gražuolis. 2. -» didžiuok­

lis
puikuoti -» didžiuotis
puikūs 4 1. —>gražus. 2. -» 1 geras. 3. —»išdi­

dus 2


pumpuras

puiris
puiris i -» puvėsis
puiskoti 1. —» mėtyti 1. 2. —» draikyti. 3. —»
eikvoti
pujoti 1. —» pūsčioti. 2. —» mėtyti 1. 3. —» eik­
voti
p ū k a i dgs. 4 (apatinės, minkštosios plunks­
nos: Žąsies p.) - dūojai tarm.
pukė 2 —» švylys
pūkenė 2 1. —>paberžis. 2. —» kiaulpienė
pūkis 2 —» aitvaras 1
pūkys 4 1. ->■pūgžlys. 2.
kiaulpienė
puknoti —» eiti 1 o)
puknūs 4 1. —» klampus. 2. —» akytas
pūkonas 2 —» švylys
pukšėti —» dejuoti 1
pūkšlys, -ė 4 —» dejuoklis
pukšnis 2 —» gūsis
pūkšnoti —» pūsčioti
pūkštė 2 —» gairė 1
pūkštelėti —» papūsti
pūkšti —» spuoguoti
pukšti 1. ->• kvėpuoti ||. 2. -»• eiti 1 j)
pūkštyti 1. —» pūsčioti. 2. —»lepinti
pūkštūoti 1. —» kvėpuoti ||. 2. —> eiti 1 j)
pūkuolė 2 —» švylys
pūkuėtė 2 —» paberžis
pūkuėtis 2 —» švylys
pūlakis, -ė l ->• miegalius
p u l d i n ė t i (šen ir ten pulti, šokti: M o č iu ­
tė p u ld in ė jo a p ie s v e č iu s ) - puolineti ( J is p u o ­
lin ė jo n u o v ie n o la n g o p r ie k i t o ) , šokinėti
( A p li n k š o k in ė jo ž io g e lia i ) , puolūoti tarm.
(P u o lu o ja k a ip v išta s u k ia u š in ia is )

pūlė 2 1. —>-1 antis. 2. —» višta 1

p ū l i a i dgs. l (žaizdos išskyros: I š ž a iz d o s p .
bėga) -

almės

sarvalal tarm.
taniai tarm.

(L a v o n o a ,),

(T irš ti s. k lia u k ė iš v o tie s ) ,

p ū l i n y s 3a(pūliuojanti žaizda: A m e b o s p a ­
votis
( V k e lia s i a n t s p r a n d o ) , tvinkinys, skaudu­
lys ( A n t k o jo s s. iš k ilo ) , abscesas, prisukąs
tarm. (Į sid u rs i k o ją , ir išk ils p . ) , auguonis tarm.

putinti —» rūkyti 2
pulis (-iės) m. 4 —» banga
p ū l i u o t i (bėgti pūliams: Ž a i z d a p ū liu o ja ,
n e g y ja ) - sėtryti sv. (Įsid ū ria u , ir ė m ė p ir š ta s
s . ) , almėti (gausiai pūliuoti), sarvaliuoti
tarm., žlabanoti
pulkas 4 —» būrys
pulkininkas i —» kerdžius
puikuotis —» buriuotis
p u l s a s l (ritmingas arterijų sienelių virpė­
jimas: T an ku s, r e ta s p . ) - tvinksnis (J u ta u
s tip r iu s tv in k s n iu s s m ilk in iu o s e ) , plasta (A r ­
te rijų p . )

p u l s u o t i (ritmingai arterijų sienelėms vir­
pėti) - tvinkčioti ( T v in k č io ja s m ilk in iu o s e ) ,
tvinksėti, plastėti (Š ird is d ž ia u g s m u p l a s t ė ­
j o ) ir plusteti šnek. - Plg. p l a k t i 1
p u l t i 1. (staiga pajudėti kur: J i p u o l ė p r o
d u r is ) - šokti (V isi š o k o p r ie d a r b o ) , mestis
(Jis m e tė s i a tg a l) , blokštis (B lo š k ė m ė s į p r i e ­
k į ) , pasileisti (V isi p a s ile id o v y ti b ė g liu s). 2.
(stengtis įveikti: P u lk a s p u o l ė p r ie š o p o z i c i ­
j a s ) - šturmuoti, atakuoti. 3. -»• kristi. 4.
slūgti. 5. —» pradėti ||. 6. —> nudvėsti
pulverizatorius 1 —» purkštuvas
pumpeklis, -ė 2 —» bambalius
pumpėnti —» bambėti ||
pumpėti —» bambėti
pūmpinės dgs. i —» šliurės
p u m p o t a u k š l i s l (toks rutulio formos
grybas) - kukūrdvelkis, kakūrbezdis, skūsbezdis, pumpūkas
pūmptelėti —» nukristi 1 ||
pumpūkas 2 —» pumpotaukšlis
p u m p u o t i (siurbti su pompa: P u m p u o ja
v a n d e n į iš š u lin io ) - siurbliūoti
p u m p u r a s 3b(neišsiskleidęs žiedas ar la­
pas: M e d ž ių p u m p u r a i s p r o g s ta ) - pūpuolė

te n k a į ž a r n a s , te n s u k e lia p ū lin iu s ) -

( I š p ū p u o l i ų m a ty ti, k a d s o d a s la b a i ž y d ė s ) ,

(P ik ta s a .)

bumburas ( Š a ln o s b u m b u r u s p a k a n d o ) ,
bamborė tarm., spurgas; spurgana, sprogėle (M e d is iš d a v ė s p ro g ė le s ir ž y d ė jo ) ; || avile
(gluosnio), avinukas šnek., avukas šnek., ka-

385


pumputė

purkšti

čiūkas šnek.; žirginys (alksnio, bėrio), žirgutis
pumputė 2 -» bulvė
pundas i —» ryšulys
pundulys 3a 1. —» ryšulys. 2. —» kamuolys 1
pūnė 4 1. —> tvartas. 2. —» peludė
p u n k t a s i (kam nors skirta vieta: S te b ė ji­
m o p . S tr a te g in is p . ) - taškas ( A tr a m o s t.)
p u n k t y r a s 2 (nužymėta taškais linija) taškuotė
punktuacija l —» skyryba
pūntagalvis i —» buožgalvis
puntaroti —» valgyti b)
pūodgalvis, -ė i —» kvailys
pūodinas i -» suodinas
puodininkas i —» puodžius
pūodlaižis, -ė i -» smaguris ||
puodžiedis i —» puodžius
p u o d ž i u s 2 (puodų dirbėjas: P u o d ž ia u s
d ir b tu v ė ) - puodininkas ( P u o d in in k o a m a ­
ta s ) , žiedžius, puodžiedis
p u o k š t ė i (gėlių sauja: R o ž ių p . ) - bukie­
tas sv.
puolena 3a —» dvėsena
puolęs (-usi) -» negyvas 1
puolikas, -ė 2 —» agresorius
puolimas 2 (suėjimas į sąlytį su priešu, siekiant
jį nugalėti: D u r tu v ų , ta n k ų p . P. v isu f r o n t u )
- ir puolis, antpuolis (A v ia c ijo s a .) , ofenzy­
va, šturmas (staigus, smarkus puolimas),

ataka
puolineti 1. —» kristi 1 ||. 2. —>puldinėti
puolis 2 -> puolimas
puoluoti -» puldinėti
puolus 4 -» agresyvus
puoselėti —» auginti
puošalas 3b—» papuošalas
puošeika b. 2, puošeiva b. i -» dabita
puošinys 3b, puošmena 3b, puošmuo (-ens) 3b
-» papuošalas
puošnius, -ė 2, puošnuolis, -ė 2 -> dabita
p u o š n u s 4 1 . (išpuoštas,išgražintas:P u o š ­
n ū s d r a b u ž ia i)

386

- dabus

( D a b io s ta v o k a s o s )

ir dabnus

(A p y n ė li ža lia sis, p ū r u o n ė li d a b n u -

dabšnus (Ž m o g u s išsip u o šęs y r a d .), praš­
matnus (P r a š m a tn i s u k n e lė ). 2. —» gražus
puošti -» gražinti
puota 4 -> pokylis
puotauti -> pokyliauti
puotautojas, -a i, puotininkas, -ė 2 —» poky­
sis),

liautoj as

p u p a l a i š k i s i (tokia karti pelkių žolė)
- ir puplaiškis, ožkanagė
pupė 2 - » lopšys
pupienojas l -> stiebas 1 b)
puplaiškis i —» pupalaiškis
pupojas l —» stiebas 1 b)
p ū p s o t i (būti išsipūtusiam, atsikišusiam:
O b u o ly s p ū p s o k iš e n ė je ) - gumbsoti ( P ie v o ­
j e g u m b s o jo k u r m ia r a u s ia i) , gumšoti ( K a k ­
to je g u m š o b a is u s g u m b a s ) , rimbsoti (būti
išsišokusiam: K a i g a v o

b iz ū n u , ir d a b a r m ė ­

ly n a d e š r a r im b s o p e r n u g a r ą )

pūpstiebis i —» stiebas 1 b)
puptelėti -» nukristi 1 ||
pūpti —» dejuoti 1
pupūlis 2 —» vaikas
pupuolė i -> pumpuras
pūrai dgs. 4 —» kviečiai
pūrakauti -> bambėti
p u r i e n a i (toks šlapių pievų augalas) -

lukštas, purvažolė, purve, karvažolė, ožkatvinkė, žąskojė, žąsstypis, žąsogaiša
puryti -» akyti
puryti -> priekaištauti
purkoti 1. -> valgyti b). 2. —» plėšyti
purkšlai dgs. 4 —» putos
purkšlėnti -> lyti b)
pufkšlis 2 -> krūmas ||
1 purkšlys 4 1. —> purkštuvas. 2. -» dušas
2 purkšlys, -ė 4 -> karštuolis
purkšna 4 —» lietus b)
purkšnoti —> lyti b)
purkštauti —» pykti
purkšti 1. —» lyti b). 2. - » juoktis 1 ||. 3. —>
pykti


purvinti

purkštuvas

p u r k š t u v a s 2 (prietaisas purkšti: S o d o
p . ) - purkšlys, pulverizatorius
purkuoti —» murkti 1
pūrlioti 1. —» draikyti. 2. —» turkšti
purėti —» ėsti 1 b)
purplelis 2 -» karvelis ||
1 purplys 4 -» kurklys 1
2 purplys, -e 4 1. —» bailys. 2. —» knarklys
purpsėti —» tūnoti
purptelėti —» nuskristi ||
1 purpti (-ia, -ė) 1. -» knarkti 1 . 2 . - » bimbti
1. 3. —» murkti 1. 4. —» karščiuotis. 5. —»
tarkšti 1
2 purpti (-sta, -o) -» brinkti 1
purpūoti —» murkti 1
purpurinis 2 —» raudonas
purslai dgs. 4 -» putos
purslas 4 -» burbulas ||
purslius 2 -» vaikėzas
pursloti 1. —» lyti b). 2. —» putoti 1
pursti 1. —» brinkti 1. 2. —» 1 tinti
pufškalas 3b1. —» lietus b). 2. b. —» karštuolis
purškynė b. 2 —» karštuolis
purškinti —» plėšyti
purškūs 4 —» piktas 1
purteti —» drebėti 1
pūrti —» šiauštis 1
purtyti 1. -» krėsti 1 . 2 . - » drebinti
purtulys 3a-» drebulys
pūruoti 1. -» murkti 1. 2. —» miegoti. 3. —»
akyti
p u r ū s 4 1. (pasipūtęs, nesupuolęs: P u r i ž e ­

- putlūs (P u tli p a g a lv ė ), palaidas (P
s n ie g a s ), pūslūs (V o v e ra itė iš k ė lė p ū s lių s a v o
u o d e g ą ), pluknūs tarm. (P sn ie g a s). 2. —» aky­
m e)

tas

purvabridis l —» šlapumą
purvais drabstyti —» apkalbėti
purvalksnis l —»juodalksnis
purvas

4 (šlapia, kimbanti žemė:

K e ly je

- dumblas (K ia u lė s v o lio ja s i p o
d u m b lą ), mulvė (Į v a ž ia v a u į to k ią m u lv ę, k a d
n ė a r k lia i n e iš lip a ), mauras (I š š u lin io d a u g
daugpu rvo)

Mėlis tarm. (D id e lis l. a n t
madaras tarm. (S k y sta s k e lio m .) , muolas tarm. (Į lin d a u į m u o lą lig i k e l i ų ) ’, || skys­
tas purvas: terlė (P r a s k y d u s i t.) , pliūrė (P r a ­
s ta s b u lv ia k a sis, v ie n p . d ir v o je ) , pliurzė (K ie ­
m e v ie n a p . p o lie ta u s ) , bliūrė tarm. (D a b a r
ru d u o , p a t i b .) , burgė tarm. (I š b u rg ė s v o s iš ­
s ik a p s č ia u ), būrlas tarm., pilve tarm. ( Į p a m a r į
m e ta s n u o m e to m a r ė s p r im e ta p il v ė s ) , pliuš­
kė tarm., Šliūkas tarm.
purvažolė l —» puriena
purve 2 1. —»j aura 1 . 2 . —» puriena
p u r v i n a s 3b (purvais aplipęs: P u r v in i r a ­
ta i ) - dumblinas ( D u m b lin i b a t a i ) , dum­
bluotas, mulvinas (M u lv in o s k o j o s ) , Molinas
tarm. (L . k a ip k ia u lė ) , liūginas tarm. (Išlip o iš
d u o b ė s v isa s l.), makinas tarm. (V isa s m ., p u r ­
v in a s lig a u sų , tik a k y s ž ib a ) , mak(n)otas tarm.
( G a l g r i o v y v o lio ja isi, k a d to k s m .) , maurinas tarm. (V irto ju o d a s , m . v a n d u o n u o n u o ­
k a ln ių ) , muolinas tarm. (M . v a n d u o , v e id a s ) ,
murglinas tarm. ( N u s ip r a u s k , n e v a i k š č i o k
m .) , šliūkinas tarm.
p u r v y n a s l (vieta, kur yra daug purvo:
N e iš b r e n d a m a s p . ) - purvynė (K e ly je v ie n a
p . ) , dumblynas ( K u r a š e isiu p e r d u m b ly n u s ,
p e r m a u r y n u s ) , dumblynė, mulvynas ( R a ta i
v o s r ito s i m u lv y n u ) , mulvynė, maurynas,
maurynė (Įb rid o į m a u ry n ę , n u siv ė lė k a ip v e l­
n ia s ); || skystas purvynas: terlynė, liūgas
( K ia u lė liū g e g u li) , liūgynė, makna, makniauka tarm., talakna tarm., bliūkata tarm.,
burliungė tarm., liurlynė tarm., makalienė
šnek., makalynė šnek. ( D ie n d a r ž y m a k a ly n ė s
ligi k e lių ), murglynas tarm. ( N a ir m . p a s j u s
- iše it n e g a lim a ) , muturzė tarm. (N e iš b r e n ­
d a m a m .) , plūketa sv., šliukynas tarm., žliū­
gas tarm., plukata sv.
purvynė 2 —» purvynas
m a u r o iš k u o p ė m ) ,

k e lio ),

p u r v i n t i (velti purvu: N e ik
k o jų ) -

dumblinti

( N e v e r t a p o tą k ū d r ą ti n ­

k lo d - n e p a g a u s i ž u v ų ) ,
v in k b a tų ),

čia , n e p u r v in k

makoti

mulvinti

( N e m u l-

šnek. (B r e n d a , m a k o j a

387


purzla
k o ja s p o b liu r ę ),

pūsti

maūrinti

tarm.,

murglinti

tarm.

purzla b. 4 —» terlius
pufzlinti -» terlioti
p u s a l k a n i s l (pusiau alkanas: G r įž a u iš
k e lio n ė s p .) - pūsalkis, pusbadis (V ie n ą d ie ­
n ą p., k itą v is a i a lk a n a s ), pūsvalgis (A ts ik ė ­
lia u n u o s ta lo p.), pūsėdis tarm. arba niek.,
pusdvėsis niek.
pūsalkis i —» pusalkanis
pusamžis i —» apysenis
pusantražmogis i —» ilgšis
pusantro pagalio —» spragilas
pusbadis l —» pusalkanis
p u s b e r n i s l (paaugęs vaikinas, beveik
bernas: S ū n u s j a u p .) - berniokas (P r is ir in ­
k o b e r n io k ų į v a k a r u š k a s ) , berniūkštis, ber­
niūkštis menk. ( I š d y k ę s b .) , apybernis šnek.
(T o k s a. j a u g a li a r ti) , pabernys šnek., bernėkas tarm. (V is i b e m ė k a i, n ė v ie n o g e r o b e r ­
n o ) , bernenas tarm., bernynas tarm., bernykštis tarm., bernolis tarm., bernuolis tarm.,
pusvaikis tarm. (M e ta is d a r v a ik a s , o sto g u
-P -)

p u s b r o l i s i (dėdės ar tetos sūnus: J ie n e ­
tik ri b r o lia i - p u s b r o l ia i ) - brolėnas (M u d u
b r o lė n a i - tik rų b r o lių v a ik a i) , brosis psn.
p ū s č i o t i (tarpais ar nesmarkiai pūsti:

V ė­

- pūkšnoti (V ė je lis p ū k š n o jo ,
ru g e lia i lin g a v o ), pūkštyti ( V ė j a s p ū k š tė ž v a ­
k ė s lie p s n ą į v is a s p u s e s ) , pūsnoti (Š ilta s v ė ­
je lis p ū s n o j o ) , pūtauti (šuorais pūsti), pūtėnti slp., dvelkčioti slp. (D v e lk č io ja v ė s u s v ė je ­
lis ), dvelkseti slp., pujoti tarm.
pusdienis l —» vidurdienis
pusdvėsis i —» pusalkanis
pūsėdis 1 —» pusalkanis
pusėtinas 1 1. —» vidutiniškas. 2. —» apygeris
pūsgalvis, -ė i —» puskvailis
pūsgirtis l —» apygirtis
pūsgyvis l —» leisgyvis
pusiaudienis 1 —» vidurdienis
pusiaujas 1 1. —» ekvatorius. 2. —»juosmuo
ja s p ū s č io ja )

388

p u s i a u k e l ė i (kelio pusė, vidurys: G r į­
ž a u iš p u s ia u k e lė s n a m o ) - vidūkelė ( V id u ­
k e lė je s u g e d o r a ta i) , vidūrkelis
pusiaumiegis l -» miegas ||
pusiaunaktis i —» vidurnaktis
pusiaužiemis l —» viduržiemis
p ū s k v a i l i s , - ė i (kas pusiau kvailas: B e ­
n e su tu o p u s k v a iliu s u s ita r s i) - pūskvaišis
(P. b u v o , p . ir lik s ) , pūsprotis (V is a i k v a ila s
n ėra, b e t p . ) , pūspaikis (P u s p a ik io g a lv o s e ­
n a ) , pūsgalvis šnek. (N en o riu , k a d lik tu m p u s ­
g a lv iu ) , nevisprotis (Jis to k s n - v a ik š č io ja
k a i p p e r m u š t a g a l v a ) , nepilnaprotis knyg.
( N e p iln a p r o č ių g y d y m a s ) , nevisgalvis šnek.,
nevisgudris šnek. (K a lb i k a ip n .) , a minkš­
tos galvos šnek. - Pig. k v a i l y s , b e p r o ­
tis, s i l p n a p r o t i s
pūskvaišis, -ė l —» puskvailis
pūsliagalvis, -ė 2 —» užuomarša
pūslūs 4 —» purus 1
pūsmiegis i —» snaudulys
pūsmiris i —» leisgyvis
pusnaga 2 —» kanopa
pūsnaktis i —» vidurnaktis
p u s n i s (-iės) m. 41. (supustyta sniego krū­
va: B r e n d a p e r p u s n i s ) - pūtinys ( P ū tim a i
ligi la n g ų ),

vėpūtinis (V ė ja s v is d id e s n iu s v ė ­
ir vėpūtė tarm., vejapūtė tarm.

p ū tin iu s s u n e ša )

2.

—» pūga
pūsnoti —» pūsčioti
pūspaikis, -ė i, pūsprotis, -ė l —» puskvailis
p ū s s e s e r ė i (dėdės ar tetos duktė: G y v e ­

- seserėčia, brosė psn.
pūstas 2 —» galąstuvas ||
pūstekiniais prv. —» apytekine
pūstelėti —» papūsti
pūsti 1. —» 1 tinti. 2. —» ėsti 1 a). 3. —» valgyti
n u su s a v o p u s s e s e r e )

b)

p u s t i 1. (slinkti oro srovei: P u č ia s m a r k u s
v ė ja s ) - dvelkti (pamažu: J a u d v e lk ia p a v a ­
s a rio v ė je lis ),

dūmti stp.

( O i p ū t ė d ū m ė š ia u ­

gairinti ( G a ir i­
p e r p u č i a ) , tvoksti

ru s vėjelis, n u p ū tė v a in ik ė lį),
n a š a lta s v ė ja s, k ia u r a i


pustyklė

(Tvoskia nuo šilo degėsių kvapas), šiulenti
tarm., slp. (Vos jutau šiulenantį vėjelį), švilėnti tarm., slp., dvėgzti tarm. (Vėjas dvozgia pro
durų plyšius), dvolūoti tarm., žiūrinti tarm.

(Vėjaspro sąsparas šiurina). - Plg. p ū s č i o t i . 2. —> miegoti
pustyklė 2 —» galąstuvas ||
pūstis 1. —» storėti 1. 2. —» didžiuotis
p u s t y t i 1. (nešioti sniegą, smėlį: Sninga,

pusto, kelio nematyti) - snėigėti (Į vakarą
ėmė s., pustyti), pūgoti (siausti pūgai), vėpūtūoti tarm. 2. —» aštrinti ||. 3. —> gražinti.
4.

-> valgyti b)
pusvaikis l —» pusbernis
pūsvalgis l —» pusalkanis
pūsžiemis l —» viduržiemis
pušį gaudyti —» gūžinėti
pušynas i —» miškas ||
pušinė 2 —» šluota ||
pušinėti —» gūžinėti
puškąs 4 —» spuogas
puškėnti 1. —» bristi 1. 2. —» 1 plaukti 1 ||
puškėntis —» maudytis
puškėti 1. -» 1 plaukti 1 ||. 2. —> maudytis
pūškintis —» maudytis
puškulys 3b—» spuogas
puškuliūoti —» virti ||
pūškuotas l —» spuoguotas
pūškuoti —» spuoguoti
pūškuoti 1. -» bristi 1. 2. —» 1 plaukti 1 ||. 3.
-» kvėpuoti ||. 4. —> miegoti
pušnys (-ų) dgs. m. 4 —> batai ||
pušogrybis 1 —» kazlėkas
pūtakis, -ė i —» miegalius
pūtarna b. l —» plepys
pūtarnoti —» kalbėti c)
pūtauti 1. —» pūsčioti. 2. —» dirbti 2 ||
pūtė 2 —» višta 1
1 putėkšlis 2 1. —> spuogas. 2. —» burbulas
2 putėkšlis, -ė 2 -» didžiuoklis
putekšliūotas l —» spuoguotas
putekšliūoti —» spuoguoti
putele 3b-> nuospauda

putulai

pūtena b. i —^ ėdrūnas
pūtėnti —» pūsčioti
p u t ė s i a i dgs. 2 (saldus vaisių, uogų valgis,
išplaktas iki putų: U o g ų p . ) - mūsas
p ū t i (organiškai irti, gesti: B u lv ė s, o b u o lia i,
m e d ž i a i p ū v a ) - tręšti (M a lk o s trę šta lie tu ­
j e ) , bręsti tarm. (S la p i, n e p a d ž ia u ti m a i š a i
g re ita i b r ę s ta ), šūsti; || pūzdroti (virsti pūz­
dru); drevėti (virsti dreve: E g lė s d a ž n a i a n t
k e lm o im a d . ) , durbti tarm. ( B e r ž a s s u d u r b s ta n č iu v id u r iu )

pūtimasis l —» išdidumas 2
pūtinys 3b—» pusnis 1
pūtinti 1. -» maitinti. 2. -» penėti
putinūoti —» raudonuoti 1
pūtis 2 —» gūsis
putlūmas 2 —» išdidumas 2
putlūs 4 1. —> purus. 2. —» išdidus 2
pūtnagas l —» kvarcas
p u t 5 k 1 i s 2 (gvazdikinių šeimos augalas)
- muilažolė, muilinė, muiliūkas, muilūnė,
sėilžolė, a gegūtės muilas
putėkšlis 11. —» gaisrena. 2. —» alus ||
pu tonas, -ė 2 —» plepys
p ū t o s dgs. 2 (oro burbuliukai skysčio pavir­
šiuje: A l a u s p . ) - purslai ( B a lti b a n g ų p . ) ,
purkštai, tikšmenys (N u o g a r la iv io la k s tė į
š a lis t.) , putulai tarm. (V a n d e n s p u tn iu o s e n u ­
s i p l o v u s i b a lt e s n ė n e p a s i d a r i a u ) , spainės
tarm.; || virsnės (verdančio skysčio)
p u t o t i 1. (darytis putoms: A l u s p u t o j a ) pursloti (P u r s lo ja n č io s b a n g o s ). 2. —> pra­
kaituoti 1. 3. -> bartis ||
p ū t p e 1 ė l (toks paukštis) - piepala tarm.
putra 2 -» sriuba ||
putra l —» puvėsis
pūtralaižė l, pūtralakė l, pūtrasrėbė l —» bur­
na
pūtrius, -ė 2 -> apsileidėlis
pūtros dgs. 2 —» žlaugtai
putroti -» ėsti 1 b)
putūkas 2 —» viščiukas
putulai dgs. 3b—» putos

389


putulas

putulas 3b—» spuogas
putūlis 2 —» viščiukas
putulūotas l —» spuoguotas
putulūoti —» spuoguoti
pūtuoti 1. -» kvėpuoti 1 ||. 2. —> eiti 1 j)
puvekas 2, puvėklis 2 —» puvėsis
puvena 1 —» puvėsis
p u v ė s i s 2 (supuvęs medis: M a lk o s - vieni
p u v ė s ia i ) - puvekas (R ą s ta i s u p u v o , v ir to p u v ė k a is ) ir puvėklis, puvena (K o k ie č ia m e ­
d ž i a i - p u v e n o s ) , pūzras ir pūzdras (P ū zd ra is
b ite s r ū k o ), dūlis (T as r ą s ta s - v ie n a s d .) ,
sampuva, kiaūgždas tarm. (K e lm a s k ia u g ž-

390

pūžoti
d u p a v ir tę s ),

pjaulas

tarm. ( G e n y s k a p o ja

puiris tarm. (M e n k o s
m a lk o s iš p u ir io ) , putra tarm. (P irk ta sis m e ­
d is - v ie n a p . ) , puvetra tarm. (K lė tis j a u p . )
puvetra 1 —» puvėsis
puvus 4 —» dūlus
pūzdras 2 —» puvėsis
pūzdroti —» pūti ||
pūzras 2 —» puvėsis
pužas 2 1. —>storulis. 2. -» pūgžlys
pužineti —» vaikščioti ė)
pūžinti
eiti 11)
pūžoti —» akyti
p ja u lą , ie š k o k ir m in ų ) ,


ragožius

rabantuotis

R
rabantuotis —» 1 lipti ||
rabeti —» krabždėti
rabinti —» braižyti
rabždintis —» 1 lipti ||
racionas 2 —» davinys
r a č i u s 2 (ratų dirbėjas) - ratdirbys, ratininkas (R. ratus padirbs), ratadaila tarm., tekindirbis tarm.
r a d i n y s 3b(rastas daiktas: Žadinys - kely­
je r. flk.) - radulys, antžygis tarm.
radulys 3b—» radinys
radvilą b. 3b, radviliukas, -ė 2 —» pamestinukas
ragalnė 2 —» glažutė
ragaišis 2 —» pyragas ||
r a g a n a 1 (pikta burtininkė: Susivėlusi kaip
/:) - žiežula (Žiežulos burtai), žiežmara tarm.,
Šatrija tarm., vydraga tarm., furija knyg.
raganauti —» burti
raganinis, -ė 2 -» pasiutėlis
raganystė 2 —» burtai
raganytis —» kaprizytis
raganius, -ė 2 —» burtininkas
raganos žirgelis —» laumžirgis
raganuogė l —» vilkauogė
raganžolė l —» juodžolė
r a g a s 41. (atsikišusi gyvulio kaktos išauga:

Jaučio, briedžio ragai) - badikšlis šnek. 2. —»
iškyšulys. 3. —» gumbas 1
r a g a u t i (mėginti skonį: i?, sriubą, duoną)

- skanautiv (Skanauk, ar gardus pyragas),
gardauti (Žmogus akimis mato, ausimis gir­
di, liežuviu gardauja), lakštauti tarm. (Jei ne­
valgai, nors lakštauk); skomėti tarm.
ragė 2 —» dyglė
ragės dgs. 2 —» rogės
ragėti —» kietėti
raginelis 2 pentinius

raginis 2 —» velnias
r a g i n t i 1. (kelti veiklumą: R . į d a r b ą . R .
ž ir g ą b ė g ti) - skatinti (įtikinėjant: S. v a ik ą
m o k y tis ) , žadinti (kelti dvasią, iniciatyvą),

spartinti, inspiruoti, stimuliuoti, akinti šnek.
(Jį n u o la t r e ik ia a. p r i e d a r b o ) , àkstinti šnek.
( T ė v a s m u s v is a d a a k s tin o m o k y tis ) , judinti
prk., klabinti šnek., rūpinti šnek. ( T ė v a s r ū p i­
n a s ū n ų v a ž iu o ti) , bakštinti šnek., bikštinti
šnek. (B ik štin k , te g u l g r e ič ia u r u o š ia s i), bady­
ti prk., šnek. (T ą tin g in į r e ik ia n u o la t b. p r ie
d a r b o ) , birzginti šnek. (B irzg in a , k a d s k o lą
g re ič ia u a tid u o tų ) , bruzdinti šnek. (P r a d ė jo
b. a rk liu s, b o ta g u p li a u š k i n t i) , kaitinti prk.,
šnek. (S e n ia i j i s m a n e k a itin a : a ti d u o k ir a t i ­
d u o k p in ig u s ),

kibirkštinti

(T o k į d a r b in in k ą tik n iū k

niūkti šnek.
ir n iū k ) , skraidinti
šnek.,

šnek. (P ilk g re ič ia u p u s ry tį, tu o j im s u r ė d a s s .) ,

skubinti šnek., uminti šnek., aigyti tarm. (A ig o
ira ig o , k a d e ič ia u p a s j į ) , baudinti tarm. (B a u d in a v a ž iu o ti į tu r g ų ), kùtrinti tarm. (A n y ta
k u trin a m a r č ią p r i e d a r b o ) , skvirbinti tarm.
(S k v ir b in a s k o lą a ti d u o t i) , ukštinti tarm.; ||
arklius: niùginti, kukštinti šnek., nūkseti
šnek., nuokseti šnek., niuksėti šnek., miklinti
prk., šnek. (M ik lin a s a v o k u m e la itę ) , mùginti
2. —» agituoti
ragintvorė l -> tvora ||
ragius 2 —» velnias
ràgkriaunis l —» peilis 1 ||
ràglas 4 —» pentinas
ragočius 2 —» arklas
ragotinė l —» ietis
ragčžinti 1. —» rioglinti 1. 2. —» eiti 1 i)
r a g o ž i u s 2 1. (šakotas stulpas puodynėms
džiauti) - kežlys, rekežis, rekėtis, šakys, žaginys. 2. —» ožys 1 . 3 . - » akiplėša
tarm.

391


ragožių užversti

ragožių užversti —» mirti 1 ||
raguilos dgs. l —» rogutės
ragultės dgs. 2 —» rogės
ragučlė 2 1. —» karvė. 2. -» pentinius
raguolis 2 —» kepalas
raguotasis (-ojo) -» velnias
1 raguotis 2 1. —» galvijas. 2. -» velnias
2 raguotis —» didžiuotis
ragus įgauti (įgyti) —»išpuikti
ragus prisegti —» apgauti
ragutis 2 1. —» pentinius. 2. —» skalsė
raguva 3b 1. —» išgrauža. 2. —» dauba 1
raibas 3 -» margas 1
raibinti —» marginti
raibis, -ė i -> margis
raibti —» margti
raibuliai dgs. 3b 1. —» marguliai 1,2. 2. —» ban­
ga II
raibuliuotas i —» banguotas ||
raibuliuoti 1. —» margti. 2. -» marguliuoti 1.
3. —» mirgėti 1. 4. -» banguoti ||
raibuotas 1 -» margas 1
raibuoti 1. -» margti. 2. -» mirgėti 1
r a i č i o t i (džn. r i s t i : S o d e o b u o lė liu s b er a ič io s i ) - ritinėti (V a ik a s a k m e n ė liu s r itin ė ­
j a ) , ridinėti (V a ik a s r a tu k ą r id in ė jo ) , ričioti
tarm.

raičiotis —» laipioti
r a i d a 4 (laipsniškas kitimas, tobulėjimas:
K u ltū r o s , m o k s lo r.) - vystymasis knyg. (P r a ­
m o n ė s v.), plėtojimasis, plėtotė (L ite ra tū ro s,
m e n o p . ) ir plėtra, rutuliojimasis, evoliuci­
ja ^
raideda b. l —» biurokratas
raidynas i -» abėcėlė 1
raidyti —» dėti ||
raidus 4 —>aiškus 1
raigrasas l —» avižuolė
raiguža b. i -> padauža
raikis i —>pakulinis
rail^ti —» pjaustyti ||
raila b. 1 1. -> plepys. 2. -> padauža
1 railinti kalbėti c)

392

raiste

2 railinti —» eiti 1 b)
railioti —>ropoti
raimas 3 —» margas 1
raiminti —>marginti
rainas 3 1. —>dryžas. 2. —» margas 1
r a i n ė l (karpinių šeimos žuvis) - rainuotė,
margė, malė
1 rainis l —» dryžinys
2 rainis, -ė i —» margis
rainoji (-osios) -> gyvatė
rainoti —>valgyti b)
rainuotas i -> dryžas
rainučtė 2 -> rainė
raipeta b. l -> plepys
raipetoti —> kalbėti c)
raira b. l, rairokas, -ė 2 —>plepys
rairuoti —> kalbėti c)
1 raistas 2 1. —
> pelkė ||. 2. b. -> apsileidėlis
2 raistas 2 -> ruja 1
raistynas l -> pelkynas ||
raistinė l —> degtinė ||
raistinis l —» velnias
raistuotas l -> pelkėtas ||
raistūotis -> lakstytis ||
raišakojis, -ė 2 -> šlubis
raišalioti -> raišioti
raišas 3 —>šlubas
raiščioti ^ šlubuoti ||
r a i š i o t i (džn. r i š t i : Siūlus r.) - rišinėti
mžb. (Karves risinėjaprie sieto), raišalioti (Jie
arklius ganykloje raišalioja), rišalioti, raištyti ret., saistyti (Virves s.); || mazgyti (rišti
mazgu), mazgioti (Sutrūkusiasgijas mazgioja), magztyti, mezgioti, nabrinti tarm. (Nytis
nabrina)
raišis, -ė l šlubis
raišyti 1. —>skrosti 1 . 2 . —» apkalbėti ||
raiška 4 - » išraiška
raiškingas i —» išraiškus
raiškus 3 1. —» aiškus 1. 2. —» išraiškus
ralšnės dgs. 2 —» mezginiai
ralštas 2 —» apkalba ||
ralštė 2 —» skara 1


rakenti

raištelis

raištelis 2 —» skarelė 1
raišti —» šlubti
raištininkas, -ė i —» apkalbėtojas ||
r a i š t i s 2 (virvelė ar siūlas kam surišti, už­
rišti: Su raiščiu užrišk maišą) - ryšys (Nėra
tiek ryšių, kad visų bumas užrišti galėtumei
flk.), ryštis ret., rišalas, sąraiša, sietas, ūžryšis ir ūžraištis, rištūvas, ūžraišalas, saitas;
|| varstis (suvarstomas raištis)
raištyti —» raišioti
raištūkas 2 —» šalikas
raištūs 4 —» priekabus
raišuoti -> šlubuoti
r a i t a s 4 (užsėdęs ant jojamo gyvulio: Va­
žiuoti, pėsti ir raiti keliauja į miestą) - jotas
tarm. (J. joja ant žirgo)
raitasis (-oji) —» raitelis
raitelija 2 —» raitija
r a i t e 1i s, -ė l (kas raitas joja: Raitelių pul­
kas) -raitininkas (Raitininkų lenktynės), žir­
gininkas ret., raitasis (Štai ir atjojo raitųjų
pulkelis), raituolis tarm., raitunas tarm., joji­
kas (J. nuo žirgo nukrito), jojejas (Geras j.
arklį taiso); || raitelis flk., raitūžis flk., raitojelis flk.
r a i t i j a 2 (raitųjų būrys) - raitininkai, rai­
telija, jotis psn. (Ar tu pavysi joties pulkelį?)
raitininkai dgs. 1 —» raitija
raitininkas, -ė i —» raitelis
raityti 1. —» valgyti b). 2. —» ėsti 1 a)
raitytis l. —»vingiuoti. 2. -> rangytis. 3. -> gar­
banotis
raitojelis 2 —» raitelis ||
raitotis —» garbanotis
raitunas 2, raituolis 2 —» raitelis
raitūžis 2 —» raitelis ||
raivas 3 —» margas 1
r a i v y t i s (sąnarius tampyti: Raivosi lovo­
je, nenori keltis) - rąžytis (Rąžosi šuo, išlin­
dęs iš būdos), rąžūotis ret. (Vilius rąžuojasi,
tamposi lovoj), raižytis tarm. (Atsikėlęs raižysis raižysis, o prie darbo neina), tampytis, tą­
sytis

r a i v u 1y s 3b(noras raivytis, rąžytis: I m a r.,
tin g isi k e ltis iš lo v o s ) - rąžulys, raižulys tarm.,
rąžąs tarm. (R . im a , m ie g o n o ris)
raivūs 4 —» nerangus 1
raizgai dgs. 4 1. —» raizgalai. 2. —» pinklės 1
r a i z g a 1a i dgs. 3b(susiraizgę siūlai: S u n k u
tu o s ra izg a lu s išra izg y ti) - raizgai (G ijo s r a iz ­
g a is p a v i r t o ) , raizguliai, rizguliai
raizgalynė 2 —» raizginys
raizgalioti —>painioti
raizganos dgs. 3b-> pinklės 1
raizgynas l, raizgyne 2 —> raizginys
r a i z g i n y s 3b (kas suraizgyta: Š a k n ų r . ) raizgynas (A p k a s ų , u p ių r. K a r k lų č ia v ie n i
r a iz g y n a i), raizgalynė ( M a n o g y v e n im a s - iš ­
tisa v in g ių r.), raizgyne, rezginys (I štis a s te ­
le fo n o la id ų r.), rizginys, sąraizga ( G a tv ių
s .) ir sąryzgis, sampyna, pyniava (Š a k ų , ž o ­
lių, o r n a m e n tų p . )

raizgioti —» pinti ||
raizgyti 1. —» pinti ||. 2. —>painioti
raizgytis —> painiotis 1
raizgoti —» pinti ||
raizguliai dgs. 3b—> raizgalai
raizgūs 4 —» painus
r a i ž i n y s 3b(raižybos kūrinys:

Vario, lino,

m e d ž io r . ) - graviūra
raižioti —» pjaustyti
raižytas i —> nelygus 1

r a i ž y t i 1. (daryti atvaizdus kietoje medžia­
goje: R . varyje, m e d y je ) - graviruoti. 2. —»
pjaustyti. 3. —» skaudėti ||. 4. —> mušti 1
raižytis —» raivytis
1 raižulys 3b—> dieglys
2 raižulys 3b—>raivulys
raižūs 4 —>šaižus 1
rajai dgs. 4 —» viriai
rajonas 2 —> zona
rajūnas, -ė 2 —» ėdrūnas
1 rajus 2 ^-jaukas
2 rajūs 4 1. —> ėdrus 1. 2. —>valgus
rakandai dgs. 2 —» baldai
rakenti —» badyti 1

393


rakybaldas

rakybaldas l —» griozdas 1
rakiklis 2 —» krapštiklis
rakinėti 1. —» krapštyti. 2. —» knebinėti
rakinetis -> čiupinėtis
rakinys 3b-> knebinys
rakintuvas 2 —» raktas
rakys 4 —» dyglys
rakseti —» badyti 1
rakštėnti —» krapštyti
r a k š t i s (-iės) m. 41. (medžio šipulėlis, įlin­
dęs į kūną: R . įlin d o į p ir š tą , p o n a g u ) - pa­
šinas ( I š tr a u k p a š in ą iš d e l n o ) , akstinas (di­
delė rakštis), šaiže tarm., šėvulys tarm. 2. ->
karstas
rakštumynas l —» tankynė
rakštūs 4 -> dygus
r a k t a s 2 (įrankis užraktui atrakinti ar už­
rakinti: D u rų , s p in to s , s ta lč ia u s r.) - rakintūvas, atrakinalas šnek.; visraktis (raktas vi­
sokiems užraktams atrakinti), vitrikas tarm.,
jūdraktis tarm.
r a k t a ž o l ė l (toks pavasarį žydintis auga­
las) - raktelis, primulė, pavasargė
raktelėti —» įbesti
raktelis 2 —» raktažolė
1 rakti (-a, -ė) 1. —» durti 1. 2. -> krapštyti
2 rakti (ranka, -o) —» akti 2
raktis -> kaltis 1
raktūvas 2 krapštiklis
ramaloti -> risti
ramas 4 —» ramstis 1
rambežius 2, rambikailis, -ė i, rambyla b. 2 —»
rambuolis
rambys, -ė 4 1. —» rambuolis. 2.
arklys d);
kumelė b)
r a m b u o l i s , -ė 2 (menk. kas rambus, nepa­
slankus: Č a iž o b o ta g u a r k lį r a m b u o lį ) - ram­
bys, rambyla šnek., rambėžius šnek., rambi­
kailis niek., miėtmuša niek. (T o k ia m m ie tm u š a i a r k liu i g e r o r im b o r e ik ia )

rambūs 4 -> nerangus 1
ramdyti 1. —» guosti. 2. -» tvardyti
r a m e n t a s 2 (lazda, dedama po pažastimi

394

randas
pasiremti: I n v a lid a s

e in a s u r a m e n ta is p a s i ­

- ramstis (E lg e to s r a m s č ia i) , kirlas tarm., kirlikas tarm. (B e k irlik ų n e p a e in a ) ,
kirkalis tarm. (I šs is u k o k o ją ir v a ik š to s u k irk a lia is ), pakamštys tarm. - Plg. l a z d a
rem dam as)

r a m y b ė 1 (netrukdymo būvis:
lo s r. S o d ž ia u s r.)

- ramuma

Š ird ies, s ie ­

( D a u g d ie n ų ,

k a ip ie š k a u r a m u m o s . N e d r u m s č ia m a r.),

ra­

mumas ( S ą ž in ė s r. D u o k m a n š v e n tą r a m u ­
m ą ) , rimtis ( R i m t i e s v a l a n d a . K a r a s s u ­
d r u m s tė v isų r im tį) , romybė (D a n g išk a r.) ir
romą ret. ( G y v e n im a s r o m o je ) , ryma ret., rimastis psn. (Š ir d ie s r.)
raminti 1. -> tildyti. 2. —» guosti
ramoti —» valgyti b)
ramovė i —» šventykla ||
ramsčioti, ramstinėti -> ramstyti 1
r a m s t i s 2 1. (daiktas kam paremti: S ien o s,
s ijo s r.) - ir ramtis ( R a m č ia is p a r e m t a tv o ­
r a ) , paramstis (M a n o la z d e lė - m a n o p . ) ,
spyrys, spirklas ir paspir klas, atspira (V irs­
ta sie n a , re ik ia d u o ti a ts p ir ą ) ir atspyris, at­
sparas, pasparas ( Ž a r d o p . ) ir paspyris,
sparas tarm., ramas tarm., spanda tarm. (K lu o ­
n a s s p a n d o m p a r a m s ty ta s ) ir paspanda tarm.,
statramstis spec. - Plg. p o 1 i s . 2. —» ramen­
tas

ramstyti

1.

(džn.

remt i :

O b e lų š a k a s

- ir ramsčioti, ramstinėti
mžb. ( T v o r a s b a s lia is r a m s tin ė ja ) , spirdyti,
spyrioti, spyrineti mžb., kalstyti (D u r is p a g a ­
lia is k a ls tė ), spandyti tarm. 2. —
» skaudėti ||
ramtis 2 —» ramstis 1
ramtyti —» pjaustyti
ramulė 2 —» ramunė
ramuma 3b, ramumas 2 —» ramybė
r a m s to s p y r ia is )

r a m u n ė 2 (graižažiedžių šeimos augalas)
- ir ramulė, baltagalvė, baltažiėdis, skais­

tažiedė, boba, bobratilis, bobžiedė
ramūs 4 1. —> tylus. 2. -> saugus 1. 3. -> apy­
šiltis
v
r a n d a s 3 (užgijusios žaizdos žymė: Ž a iz d a
u žg ijo , b e t r. lik o )

- rumbas

(Jo n u g a ra - vie-


rarinti

randėti
n i r u m b a i)

ir rumbe, retys

(V e id o re č ia i ),

raupas (S p u o g a s u žg ijo , v ie n r. lik o ) , rievė,
ringė tarm., vylė tarm. (M ė ly n o s v y lė s n u o k ir ­
č ių ) , viržmuo tarm. (nuo botago kirčių)
r a n d ė t i (trauktis žaizdai, darytis randui:
O p o s ilg a i n eg yja, p ū liu o ja , o v ė lia u r a n d ė jo )

- rumbėti, rietėti ( K a u la i r ie tė ją ), rečiūoti
r a n d u o t a s i ( s u randais: R . v e i d a s ) rumbuotas, rečiūotas (R e č iu o ta b u m ą ) , rie­
vėtas. - Plg. r a u p u o t a s
randuoti —» mušti 1 c)
ranga 4 1. —> ruoša. 2. —» apdaras
1 rangas i —» vardas 1
2 rangas 4 —
» vingis
rangiai prv. —» greitai 1
rangyti —» vynioti ||
r a n g y t i s 1. (slinkti, šliaužti raitantis: G y ­
v a tė, ž a lty s r a n g o si ž o l e ) - raitytis (K u r ta s
ž a lty s r a ito s i? ), varangotis tarm. 2. -> vingiuo­
ti. 3. —» garbanotis
rangščiai prv. —» greitai 1
rangštus 3 1. —>greitas 2. 2. —» vikrus
ranguoti —» vynioti ||
rangus 4 1. —» greitas 2. 2. —» vikrus
ranką duoti —» tuoktis
ranką ištiesti —» padėti
ranka numoti —» nepaisyti
ranką paduoti —» padėti
rankas bučiuoti —» prašyti
rankas d a u ž tis lažintis
rankas grąžyti —» rūpintis
rankas kojas bučiuoti —» dėkoti
rankas laižyti —» pataikauti
rankas nuleisti —» nusiminti
rankas sudaužti (sumušti) —» suderėti
rankas trinti —» džiaugtis
rankomis ploti —» džiaugtis
rankelė 2 —» rankena
rankelioti —» rinkti ||
r a n k e n a 3b(įrankio dalis, už kurios jis lai­
komas: D a lg io , k a r d o , p jū k lo , d u rų r . ) - rank­
tūris, turėkle, rankelė (maža rankena); ||
dalgio rankena: lenkėtas (K a rk lą išd ro žę s s u ­

le n k - ir le n k ė ta s d a lg iu i),

šunkojis

( Ž e m a i­

č iu o s e p a p l i t ę s d a lg ia k o tis su ra n k tū riu , v a ­
d in a m u o ju š u n k o ju )

rankioti —» rinkti ||
rankius 2 —» rinkliava
ranklaižys, -ė 3b—» pataikūnas
rankmaustė l —» mova
r a n k o g a l i s l (marškinių rankovės atrai­
tas: G in ta r o s ą s a g o m is su se g ti r a n k o g a lia i) manketas sv. ( K r a k m o ly ti m a n k e ta i)
rankotis —» sektis
rankpelnis, -ė i-> darbininkas
r a n k p i n i g i a i dgs. i (pinigai, duodami
iš anksto: D a v ė ra n k p in ig ių m e is tr a m s ) - pradovis tarm.
r a n k r a š t i s l (ranka ar mašinėle rašytas
tekstas: Į te ik ti k n y g o s ra n k ra š tį le id y k la i) manuskriptas (senovinis rankraštis)
r a n k š l u o s t i s i (skepeta kūnui šluosty­
ti: N u s iš lu o s ty k p r a k a itą r a n k šlu o s č iu ) - skarinis ( D r o b in is s .) ir skarinys
ranktūris i —» rankena
r a n t a s i (įrentimas, įkirtimas: V eleno, k o ­
č ė lo r a n ta i) - ir rantis ( Į s iją įk ir to tris r a n ­
č iu s ), rintis, jranta, ūžranta, rentimas, kar­
pas (K a r p u s g e r a i u ž k ir s k ), antkarpas, {kar­
pa ( M e d y je p a d a r y t a į . ) , užkarpa, {karta
(Į k a r to m is s u ž y m ė ti rą sta i)

rantis 2 —» rantas
r a n t y t a s i (su rantais, karpais: R a n ty ta
k u ltu v ė ) - rantuotas ( R a n tu o ta la z d a ) , rinčiūotas ( R in č iu o ti r a g a i), karpūotas
rantyti 1. —» pjaustyti. 2. —» valgyti b)
rantyti nė l —» lazda ||
rantuotas i —» rantytas
rapalioti —» ropoti
raportas l —» pranešimas 2
raportuoti —» pranešti 2
rapūkas 2 —» bulvė
rapužintis
1 lipti ||
raras b. 4 —>plepys
rareti 1. -> bildėti 1. 2. —> 1 griausti
rarinti —» belsti 1

395


ratinė

rasa

rasa 4 —» truputis ||
r a s a k i l a 34b(erškėtinių šeimos žolė) - ir

rasakilė, raskila, rasakritė, raselė, ratilis,
ratilėlis
rasakritė l —» rasakila
rasažolė i —» saulašarė
raselė 2 —» rasakila
rasenti —» lyti a)
rasi (t) modai. —» gal
raskila 3b—» rasakila
rasmė 4 —» derlius
rasmingas i —» derlingas
rasnoti -> lyti a)
rasotas i -> šlapias 1 ||
rasoti 1. -> lyti a). 2. —» prakaituoti 1
r ą s t a s 2 (nukirstas ir nugenėtas storas me­
dis: S to r ų r ą stų tro b a . S u tin u s v isa k a ip r.) sienojas (sieninis rąstas), sienmedis
r a s t i (ieškant pamatyti kur esant: R a d a u
p a m e s t ą d a ik tą . M iš k e d a u g g ry b ų r a d o m e )

- atrasti

( A tr a d o d in g u s iu s p in ig u s . A r a tr a s i

k e le lį į tė v e lį? ),

surasti

( S u r a d o p a s is lė p ė lį) ,

suieškoti ( V a k a r d ie n o s n e s u ie š k o s i flk.), ap­
tikti (netikėtai surasti), užtikti ( U ž tik o m la ­
p ė s u r v ą ), apeiti (einant rasti), užeiti (M iš ­
k e d a u g u o g ų u ž ė ja u ) , suvokti šnek. (K e lią
le n g v a i ten s u v o k s i)

rastinukas, -ė 2 —» pamestinukas
rastis 1. —» tapti. 2. —» atsitikti. 3. —» prasidė­
ti. 4. —» dėtis 1
r a š e i v a b. i (menk. menkas rašytojas, kas
dedasi rašytoju: Ž o d ž i o

k a n č ia - d a ly k a s r a ­

š e iv a i n e ž in o m a s ir n e s u p r a n ta m a s ) -

manas

menk.,

plunksnagraužys

r a š y b a i (rašymo taisyklės:
d a . R a š y b o s v a d o v ė lis )

grafo­

menk.

R a š y b o s k la i­

- ortografija

r a š y s e n a i (raidžių rašymo būdas: J o g ra ži
r.) - raštas (A iš k u s, iš s k a ito m a s r.), braižas
(P r a s ta s b .)

r a š y t i 1. (sudaryti kokį tekstą: M o k in ia i ra ­
š o r a šin į) k ą ),
le i);

396

brėžti

šnek. (B r ė ž k d r a u g u i la iš ­

piešti tarm. (P ie š k la iš k e lį s a v o m o tin ė ­
|[ negražiai, neaiškiai: kraiglioti (K ra ig ­

lioja nesuprantamus žodžius), keverzoti (Ei­
lėraščius keverzoja), grevezoti tarm. (Vaikas
jau raides grevezoja), a plunksną miklinti
(vedžioti). 2. —» marginti
rašytinis l —» stulpas 1 ||
r a š y t o j a s , - ai (kas rašo grožinės litera­
tūros kūrinius) - literatas (platesne reikš­
me), beletristas, raštininkas psn.
raškyti —» skainioti 1
rašliava l —»literatūra
raštai dgs. 2 —» dokumentas
raštas 2 1. —» rašysena. 2. —» marginys
raštija 2 —» literatūra
r a š t i n ė i (įstaigos skyrius, kur tvarkomi
dokumentai, raštai: Teismo r.) - kanceliari­
ja
r a š t i n i n k a s , -ė i 1. (raštinės tarnauto­
jas) - raštvedys (Jis dirbo banko raštvedžiu).
2. —» rašytojas
raštuoti —» marginti
raštvedys, -ė 3b—» raštininkas
ratadaila v. l —» račius
ratai dgs. 2 —» vežimas 1
ratainė 2 —» ratinė
ratanas 2 —» apskritimas
r a t a s 2 1. (skritulys ant ašies: Vagono, dvi­
račio r.)- tekinis (vežimo ratas su stipinais).
2. —» apskritimas. 3. —» sritis 1
ratą sukti 1. —» gerintis. 2. —» vengti
ratdirbys 3b—» račius
rateliai dgs. 2 —» vežimas 1 ||
r a t e l i s 2 (verpimo prietaisas: Ji iš lėto my­
nė ratelį) - ratynas tarm. (Sugriuvo r., negali
nė beverpti)
ratifikuoti —» patvirtinti ||
ratilas 3b 1. —» apskritimas. 2. —» aureolė
ratilėlis 2 1. —» blužnutė. 2. —» rasakila
ratilis 2 —» rasakila
ratiliukas 2 —» sidabražolė
ratynas l -> ratelis
r a t i n ė i (pašiūrė ratams laikyti: Įstumk ra­
tus į ratinę) - ratainė, vežiminė (V buvo pri­
grūsta senų daiktų). - Plg. p a š i ū r ė


ratininkas

ratininkas l —» račius
r a t l a n k i s 1 1. (medinis rato lankas, į ku­
rį suleidžiami stipinai:Ąžuoliniai ratlankiai.
Apkaustyti ratlankiai) - tekiniankis (Tekinlankiai sulūžo bevežant akmenis), aplanktis,
apylankas tarm., karna tarm., skrytis tarm. 2.
(geležinis lankas apie ratlankį: Nuo rato nu­
smuko r.)- apsagas (Siauri, ploni ratų apsa­
gai), apkaustas, gėlžlankis tarm.
ratpėdis l —» stipinas
ratu prv. —> 1 aplink
ratukai dgs. 2 —» vežimas 1 ||
ratuoti —» džiaugtis ||
raūbis 2 —» velnias
rauda 4 -» verksmas
raudakėlė 2 —» raudė 1
raudalius, -ė 2 —» verksnys
raudas 4 —» rudas ||
r a u d ė 2 1 . (karpinių šeimos žuvis) - žiežulė, rauduvė, rudakė, raudakėlė, raudonspafnė, rudava. 2. —» kuoja
raudingas i —» verksmingas
raudinti —» virkdyti
raudis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
r a u d 6 k 1 ė 2 (šlapių vietų augalas) - paki­
nis, dalginis, snaudažolė, siūtažolė, pasiūtžolė
r a u d o n a s i (kraujo spalvos: Raudoni vei­
dai, bijūnai) - ir raudus (Saulė svaidė rau­
džius, žaibingus spindulius), sarkanas tarm.,
gaisrus (Gaisri liepsna) ir gaisrinis (Gaisri­
niai debesys), gaisruotas, ugniaspalvis (ryš­
kiai raudonas), ugninis (Ugniniai dangaus
atspindžiai), rėžinis (rožės spalvos: Rožiniai
obelų žiedai), rožiaspalvis, purpurinis (tam­
siai raudonas), kruvinas prk. (K. debesis,
dangus)
raudonbaravykis i —» raudonviršis
raudandantis 2 —» baidyklė 1 ||
raudonė 2 —» verksmas
raudongalvis 2, raudongrybis i —» raudonvir­
šis

raudongufklė 2, raudongužė 2 —» sniegena 1

rauginti

raudonikis 2, raudonis 2 —» raudonviršis
raudonyti 1. —» 1 rausti 1 .2 .—» gėdytis
raudonkrūtinė 2 —» liepsnelė
raudonlepšė l —» raudonviršis
raudonpilvė 2 —» sniegena 1
raudonsparnė 2 —» raudė 1
r a u d o n u o t i 1. (raudonam būti, rodytis:
Aguonos darže raudonuoja) - gaisruoti (Auš­
ra, rytai gaisruoja), žaruoti (Dangus žaruo­
ja), putinūoti šnek. (būti raudonam kaip pu­
tino uogos: Veidai putinuoja nuo alučio); ||
rausvuoti (būti rausvam: Rausvuoja šermukš­
nio uogos). 2. —» 1 rausti 1 . 3 . - » gėdytis
r a u d o n v i r š i s 2 (toks valgomas grybas:
Po drebulėm raudonviršiai dygsta) - raudo­
nikis, raudūnis, raudongrybis, randongalvis, raudonbaravykis, raudonlepšė, ėpušgrybis, epušinėkas ret., vamėkas ret.
raudoti —» verkti
raudulingas l —» verksmingas
raudulys 3b—» verksmas
rauduūlis, -ė 2 —» verksnys
1 raudus 4 - verksmingas
2 raudus 4 —» raudonas
rauduvė 3b—» raudė 1
r a ū g a l a s 3b (tešla duonos maišymui už­
raugti: Be raugalo nerūgsta maišymas) - rau­
gas (Užduok raugą duonai), {maišas ir {mai­
šalas (Į. netikęs, duona nekyla)
raugas 3 1. —» raūgalas. 2. b. —» pikčiurna
raugčioti —» raugėti
r a u g ė l (javų piktžolė) - kūkalis sv.
raugėjimas l —» raugulys
raūgelėti —» raugėti
r a u g ė t i (nuolat atsirūgti: Raugėja senos gi­
ros užgėręs) - raugčioti (Pradėjau r. nuo tų
kopūstų), raūgelėti tarm. (Jis svogūnais raugelėjo), riaugėti tarm. ir riaugčioti tarm., rugauti tarm.
raugiėnė 2 —» gira 1
r a u g i n t i (prž. r ū g t i: R.pieną, kopūstus)
- rūginti (Duok rūginto pieno), skobinti
tarm., fermentuoti spec.

397


ražinė

raugtinė

raugtinė 3a-> laukneša
raugtis -> niauktis
r a u g u l y s 3a(atsirūgimaspavalgius:L a š i ­
n ia i s u p ie n u s u k e lia ra u g u tį) - raugėjimas,
atrūgos (A . e in a , r ė m u o ė d a ) ir atraugos
( N e s k a n io s a .)

raukas 4 1. —» raukšlė. 2. -> gyslotis
raūkena b. i, raūketa b. i -> pikčiurna
ra u s ia s 2, raukinys 3b-> raukšlė
raukai —» raukšlėti
rauksiąs 4 -> raukšlė
r a u k š l ė 4 (odos ar drabužio nelygumas,
susiraukimas: V eid o ra u k šlė s. Š v a r k a s - v ie ­
n o s r a u k š lė s ) - rukšlė ir rukšla, raukas (Jo
v e i d a s r a u k a i s i š v e d ž i o t a s ) ir raukinys,

raūkšlas, raukylas tarm. (G e r a i p a s iū ta m d r a ­
b u ž y n ė ra r a u k y tų ), dūmšlė tarm. (drabužio:
N e g e r a i p a s i ū t a s š v a r k a s , d u m š lė s d a r o s i) ,

gūnkšlė tarm. (M ilo g u n k š lė s n e išsily g in o ) ir
gūnkla tarm.
raukšlėnti -> raukšlėti
r a u k š l ė t a s i (su raukšlėmis: R . v e id a s,
d r a b u ž is ) - rukšlėtas (R u k š lė ta s k a r e lė ) ir
rukšlotas, dumšlėtas tarm. (N e d a ilu s, d. m i ­
la s ) , gunkšlėtas tarm. (G . a u d e k la s ) ir gunklotas tarm.
raukšlėti

(daryti raukšles: N e r a u k š lė k
- ir raukšlioti, raūkšlin-

d r a b u ž ių a ts ig u lę s)

ti (S ilp n a s v ė jelis r a u k šlin o v a n d e n s p a v i r š ių ) ,
raukšlėnti slp., rukšlėti, rukšlėnti slp., rukš­
loti, raukti (R . k a k tą ) , raukyti (Ji r a u k ė k a k ­
tą, n o s į) , dumšlėti tarm., gunkšlėti tarm.
raūkšlinti, raukšlioti -> raukšlėti
1 Taukšlys 4 -> aukšlys
2 Taukšlys, -ė 4 1. —» pikčiurna. 2. -> paniurė­
lis

raukšmėtė 2 -> užpakalis 1
raukti —» raukšlėti
rauktis —» niauktis
r a u m e n i n g a s i (su stipriais, išlavintais
raumenimis: R a u m e n in g o s r a n k o s ) - muskulingas (M . a tle ta s )
r a u m u 5 (-ens) 3b (galintis traukytis kūno

398

audinys:

V eid o , r a n k ų , k o jų r a u m e n y s ) -

muskulas (G e le ž in ia i j o m u s k u la i)
raupas 4 —» randas
raūpis 2 -> rūsys 1
rauplė 4 ruplė
rauplėtas 1 1. -> raupuotas. 2. -> ruplėtas
r a u p s a i dgs. 4 (sunki užkrečiama liga) -

lepra
raūpti -> kasti 1
r a u p u o t a s i (raupų sugadintas: R . v e i­
d a s ) - rauplėtas, rečiūotas. - Plg. r a n ­
duotas
rausiklis 2 —» snukis 1
rausinėti, rausioti 1. -> kasinėti. 2. -> knai­
sioti

rausi s 2 —» rūsys 1
rausyti, rauslioti 1. -> kasinėti. 2. -> knaisioti
rauslys, -ė 4 -> knisius
1 r a u s t i (-sta, -do) 1. (darytis raudonam:

- rau­
donuoti (U o g o s r a u d o n u o ja ) ir raudonyti
(P o m id o r a ir a u d o n ija ) , safkti tarm., sarynūoti tarm. ( A la u s p r is ig ė r ę s tik s a r y n u o ja ) ; ||
rausvėti (darytis rausvam: R a u s v ė ja p u tin a i) .
2. —» gėdytis
2 rausti (-ia, -ė) 1. -> kasti 1. 2. -> knisti. 3.
R y ta i ra u sta , tu o j ir s a u lė p a s ir o d y s )

^•jaukti
raustis -> ieškoti ||
r a u s v a s 4 (šiek tiek raudonas: R a u s v i

de­

- apyraudonis
(V y š n io s ja u a p y r a u d o n ė s ), poraudonis (V y ­
n a s p . ) , raūzganas (R . d a n g u s ) , apyrausvis
(šiek tiek rausvas), rausvokas ( R a u s v o k i
p l a u k a i ) , porausvis
rausvėti -> 1 rausti 1 ||
rausvokas 2 -> rausvas
rausvuoti -> raudonuoti 1 ||
rautas l -> pokylis
rauti 1. —» bėgti 1 a). 2. -> gerti b)
raūzganas 3b—» rausvas
ražas 4 1. —> virbas. 2. šluota ||
rąžąs 2 —» raivulys
ražinė 2 šluota ||
b esys, r u d e n s la p a i, v e id a i)


reikmeninė

rąžis

rąžis 2 —» akėtvirbalis
rąžytis —» raivytis
rąžulys 3b—» raivulys
ražūoti —» mušti 1 a)
ražūotis —» raivytis
rąžus 4 —» nerangus 1
r e a k c i j a i (veiksmas, atsirandantis kaip
atsakymas į išorės veikimą: P r a s id ė jo
d ė j im a s ir r. p r ie š p o n u s )
g a u s k ū n o a.

b r u zv

- atoveikis ( Ž m o ­
k a r šč iu i ) ir atveika, atstanga

k u ltū r o s p r ie š a i)

(P a s ta n g a lygi a ts ta n g a i)

reakcionierius, -ė 2 (pažangos priešininkas) atgalelvis (Jis n e b u v o n e i a., n e i p ir m e iv is ) ,
atžagareivis ( A r a tž a g a r e iv iu v irta i? ), kontr­
revoliucionierius, retrogradas ret.
r e a k t y v u s 4 (reaguojantis į išorės veiki­
mą) - atveikus (E k s p a n s y v u s ž m o g u s y r a a.,
t. y. le n g v a i r e a g u o ja į d ir g in im u s ir j a u d i n i ­
m u s)

realybė l —» tikrovė
realizuoti 1. —» įvykdyti. 2. —» parduoti
realus 4 —» tikras 1
rebas i —» varža
rebega i —» griozdas 1
r e c e n z i j a l (trumpas kokio veikalo įver­
tinimas raštu: R o m a n o ,

regimybė l —» iliuzija
reginys 3b—» vaizdas
regis modai. —> rodos
registras 2 sąrašas
registruotis —» tuoktis
rėgratis l —> akiratis
r e g r e s a s 2 (kitimas blogąja kryptimi: K u l­
tū ro s r.) - atžanga (A . y r a p a ž a n g o s p r ie š y b ė )
r e g r e s y v ū s 4 (kintantis blogąja krypti­
mi) - atžangūs (A tž a n g ū s ž m o n ė s y r a tik ri

m o k s lo v e ik a lo r.) -

atsiliepimas (P a la n k u s o p o n e n to a .) , verti­
nimas
receptyvus 4 —» imlus
recidyvas 2 —» atkrytis 1
rečiūotas i 1. —» randuotas. 2. —» raupuotas
rečiuoti —» randėti
referatas 2 —» pranešimas 1
referendumas l —» balsavimas
referentas, -ė 2 -> pranešėjas
referuoti —» pranešti 1
refleksas 2 —» atspindys
refrenas 2 —» priedainis
regėjimas i, regesys 3b—» vizija
regėti —» matyti
regėtis —» rodytis
regykla 2 —» scena
regimas 3b—» matomas

regūs 4 —» akylas 1
regzčiai dgs. 2 —» rezginės 1
rėgztė 2 —» krepšys
regzti 1. —» megzti 1.2. —» pinti ||. 3. —>kalbė­
ti e)
1 regztis —» bartis II
2 r e g z t i s 2 1. (nertas krepšelis pirkiniams
dėti: J e i e in i į p a r d u o tu v ę , p a s i i m k re g z tį) regztūkas (mažesnis), tinklelis (P a s iim k tin ­
k le lį e i d a m a s į turgų, g a l k ą n u s ip ir k s i). 2 .

—»

maišė. 3. —» hamakas
regztūkas 2 —» 2 regztis 1
reika 4 —» reikalas
r e i k a l a s 3b(rūpimas, atliktinas darbas, už­
davinys: R . y r a r ū p im a s d a ly k a s . Turiu r e ik a ­

- reika tarm. ( Į j u s s u re ik a
interesas (V is u o m e n ė s , v a ls ty b ė s i.)

lą į ta v e )

a tė ja u ) ,

r e i k a l a u t i (atkakliai prašyti, versti ką at­
likti: J is r e ik a la u ja iš m a n ę s p in ig ų , p a g a lb o s )

- versti ( T ė v a s v e rč ia s ū n ų m o k y tis ) , spaus­
ti šnek. (S p a u d ž ia m o k e s č iu s m o k ė ti) , mygti
šnek., spirti šnek. ( T ė v a s s p iria d u k te r į te k ė ti) ,
bausti šnek. ( B a u d ž ia s k o lą g r ą ž in ti) , riesti
šnek. ( R ie č ia s k o la s m o k ė t i ) , speisti tarm.,
suokti tarm., A akis kabinti šnek.
reikalavimas i —» poreikis
reikalingas i —» būtinas
reikėti —» privalėti
reikiamybė i —» poreikis
reiklūs 4 —» griežtas
reikmė 4 —» poreikis
reikmeninė 2 —» lagaminas

399


reikoti

rėksnys

reikoti —» vartoti
rėikšlas 3 —» simbolis
r e i k š m e 3 1. (tai, ką žodis, dalykas pažy­
mi, duoda suprasti: Pagrindinė, perkeltinė žo­
džio r.) - prasmė (vidinis, loginis žodžio, da­
lyko turinys: Šio sakinio p. sunkiai suvokia­
ma). 2. —» svarba
r e i k š m i n g a s i 1. (turintis reikšmę: R.
žvilgsnis) - reikšmūs ret., prasmingas (P žo­
dis), ženklingas. 2. —» svarbus 1
reikšmus 3 —» reikšmingas 1
r e i k š t i (turėti reikšmę: Ką reiškia tavo žo­
džiai?) - ženklinti (Toks darbas ženklina jo
neatidumą), žymėti (Jo veidasžymėjo išmin­
tį ir drąsą), rodyti (Ką rodo šie duomenys?)
reikti —» privalėti
r e i š k i n y s 3a (kas reiškiasi, iškyla kurio­
mis nors aplinkybėmis: Gamtos, gyvenimo,
kultūros r.) - apraiška (Jausmas yra psichi­
nė a.)
rėja 4 1. —» kluonas 1 ||. 2. —»jauja 1
rėkaloti —» rėkauti
r ė k a u t i (tarpais, su įstanga rėkti: Rėkau­
ja kaip kurčias. Vyrai geria, rėkauja)- rekoti
(Rėkoja kaip kerdžius girioje), rėkaloti (Na­
mie gulint, gera r.), rekčioti (Rėkčioja lyggal­
von skeltas), rykauti (Ten šūkavo, ten rykavo
močiutė dukrą), šūkauti įst. (smarkiai, nuo­
lat šaukti: Laive šūkavo jūreiviai), šūkaloti
(Šūkaloja kaip piemenys miške), šūkčioti
(tarpais), šaukoti, stūgauti stp., ūkauti įst. (Jei
pasiklysi, tai ūkauk, aš atsiliepsiu) ir ūkštauti
įst., ūbauti įst. (Storas balsas ūbavo šilų gilu­
moje), krykštauti (džiaugsmingai), plyšoti
šnek. (smarkiai: Jiplyšojo ant viso kiemo), plešotis šnek., gerkleti menk. (Negerklėk, niekas
tavęs nebijo), nasrioti menk., gargaliuoti menk.,
algoti tarm., bleivoti tarm., menk., bliūvauti įst.,
menk., garmasyti tarm., menk., garmaliūoti
tarm., menk., kriokauti įst., tarm., kūkauti įst.,
tarm., oliuoti tarm. (Oliuoja kaip piemuo), le­
lioti tarm., tvoroti tarm., menk. (Tvorok netVOrojęs, vis tiek niekas neklauso), žiovaliūoti
v

400

tarm., menk. (N e ž io v a liu o k , č ia n e tu rg u s),

goti

tarm.,

k le g o ja ? ),
d o gerklę,

klei-

klegoti tarm. (K ą č ia ta s e n a va rn a
skanotis tarm. (Tegu sk a n o ja si, la i­
n ie k a s j o n e b ijo ), skardotis tarm.

|| plonu balsu:
klykauti įst., klykseti (tarpais) ir klykčioti,
( V a ik a i p o m iš k ą s k a r d o ja s i);

kvykauti įst., cypauti įst., čirškauti įst., spy­
gauti įst., spogčioti tarm. (S p o g č io ja k a ip v a n ­
d e n in įk r itę s ), žvygauti įst., a gerklę (nasrus)
laidyti menk., gerklę plėšyti (plyšti) menk.
rekčioti —» rėkauti
rėkdyti —» 1 rikdyti 1
rėkesys 3b 1. —» riksmas 1. 2. —» verksmas ||
reketas 2 —» lanktis 1
r e k ė t i s 2 1 . (įrankis virvėms vyti) - reketūkas, rekežis ret., lekėtas, sukutis. 2. —»
lanktis 1 . 3 . —» maišiklis ||. 4. —> kerėpla 1.
5. —» ragožius 1
reketūkas 2 1. —» krijelis. 2. —» lanktis. 3. —»
reketis 1
rekežis 2 1. —» reketis 1 . 2 . —» kerėpla 1 . 3 . —»
ragožius 1
rekinti 1. —» 1 rikdyti 1 .2 .—» virkdyti
reklama 2 —» skelbimas
reklamuoti —» skelbti
rėki! 4 —» gerklė 1 ||
1 rėklys 4 —» baublys
2 rėklys, -ė 4 1. —» rėksnys 1 .2 .—» verksnys
r ė k l ū s 4 (garsiai rėkiantis: R . v a ik a s. S a u ­

/

k ė p lo n u , r ė k liu b a ls u )

- rėkus, rėksnūs,

rėksmingas stp. (S ta m b i, r ė k s m in g a b o b a . R .
b a ls a s ) , šaukus, šauksmingas stp.; || klykus
(plonai rėkiantis), spingūs, spiegus (S. g a r ­
v e ž io š v ilp e s y s ), čirškūs šnek., cypūs šnek.
rekomendacija l —» pasiūlymas
rekomenduoti —» siūlyti
rekonstruoti —» atnaujinti
rčkoti —» rėkauti
rekreacija l —» poilsis
rėksmas 4 1. —» riksmas 1. 2. —» verksmas ||
rėksmingas 1 1. —» rėklus. 2. —» verksmingas
r ė k s n y s , - e 4 l . (kas garsiai kalba, rėkia,
šaukia: R ė k s n iu i n e g a li u ž k im š ti

b u rn os)

- ir


rengmuo

rėksnus

rėklys, rėkunas šnek. (R ė k ū n ų b a ls a i d r a s k ė
o r ą ), šauksnys šnek., šaukalius šnek. (N e ša u k ,
tu š a u k a lia u ! ) , šaukonas šnek. ir šaukunas
šnek., gerklininkas šnek. (T as g. k a d p a le is g e r­
k lę - n e a p s ik la u s y s i), didžiagerklis šnek. ( G a ­
n a ta u r ė k a u ti, tu d id ž ia g e r k li! ), išverstagerklis šnek., paleistagerklis šnek. (P a le ista g e rk lė m e r g io tė ) , plačiagerklis šnek. (R o r a to ­
r iu s ) , vilkagerklis šnek., plačianasris šnek.
(T a s p . k a d p a l e i d o s a v o n a sru s, p e r v a r s tą

žiovanasris šnek., baubalius tarm.,
bliuvas ir bliuvis tarm. (N u tilk ,
tu b liu v i, ž m o n e s p r ik e l s i iš m ie g ų ) , gargalas
tarm. (G . b a ig ia a u s is iš r ė k ti), gargalius tarm.
(S ta u g ia k a ip k o k s g .) , gargalynė tarm., garmalas tarm. (N u tilk , tu g a r m a le ! ) , garmalius
tarm., garvilka tarm. ( K a d tik ta g. tro b o j, tu o j
p a ž a d i n a v a ik u s ) , gerklonas tarm., gerkliū­
gas tarm. (P a le id o g. s a v o n a s r u s ), krioklys
tarm. (B a is u s to k r io k lio r ė k im a s ) , plyšonas
tarm. (T y lia i n e p a k a lb ė s ta s p . ) ir plyšunas
tarm., stugius tarm. (N u tilk , tu stū g ia u ! ), tvoronas tarm., žiovalius tarm.; || kas plonu bal­
su rėkia, klykia, verkia; klyksnys šnek. ir klykalas šnek., klykunas šnek. (K ly k ū n ė s ž u v ė d ­
r o s ), kvyklys šnek., kvėkšlys šnek. (Jau n e b e ­
m a ž a s , o to k s k .) , kirkiąs šnek., kirklys šnek.,
kirkynė šnek., čirkšlys šnek. (K a s n e g ird ė jo to
č ir k š lio r ė k i m o ?) ir čerkšlys šnek., čerškynė
šnek., čirškalas šnek., čirškynė šnek., čirškėlė
šnek., cyplys šnek. ( A n o s v a ik a i to k ie rėk lia i,
to k ie c y p lia i) , cypynė šnek., čyplys šnek., čirpynė šnek., pyplys šnek., spieglys šnek., Spiegalius šnek., spiegėte šnek., zvemblys šnek.,
žvieglys šnek. 2. —» verksnys
rėksnus 4 —» rėklus
rėkšti -> skinti 1
rektelėti -> 1 surikti ||
r ė k t i 1. (išduoti stiprų gerklės balsą, gar­
siai kalbėti: V isa g e r k le rėk ia , š a u k ia p a g a l ­
b o s ) - šaukti (V is i k a r tu š a u k ė , p u o lin ė jo ,
s tu m d ė s i) , kriokti šnek. (N e k rio k , k ita m e k ie ­
m e g ir d ė ti), bliauti prk., šnek., staugti prk., šnek.
sk a m b a ),

bliova

tarm.,

plyšti prk., šnek.
( P ly š ta k a i p į ž a b o t a s ) , saukti (tęsiamai),
žiobti tarm.; || klykti (plonu balsu), kliėgti
šnek. (V a ik a i lin k s m a i k lie g ė ), kvykti šnek. (K o
k v y k i, a r d e g a ? ) , kirkti šnek., krykti šnek.,
krykšti (linksmai), kvėkšti šnek., cypti šnek.
( C y p ia ly g s m a u g ia m a s ) , čypti šnek., pypti
šnek., spiegti (K o tie v a ik a i s p ie g ia ? ), žviegti
šnek., a gerklę (kakarinę, nasrus, mintuvus)
paleisti šnek. 2. —» verkti a). 3. —» barti ||
rėkunas, -ė 2 —» rėksnys 1
rėkus 4 —» rėklus
rekvizuoti —» konfiskuoti
r e l i a t y v ū s 4 (nustatomas, lyginant su
kuo: R e lia ty v i s ą v o k a ) - santykinis ( S a n ty ­
k in ė tie s a ) , sąlyginis (siejamas su tam tikra
sąlyga), lygstamas
religija i —» tikėjimas
religingas l —» pamaldus
r e l i k t a s 2 (išlikęs senovės laikų daiktas)
- išlika
r ė m a i dgs. l (paveikslo, veidrodžio apkraš­
čiai: P a a u k s u o ti p a v e ik s lo r . ) - aptaisai ( G r a ­
ž ū s p a v e i k s l o a .) , apdarai (S a u lė s s p in d u lia i
s lid in ė jo a u k s u o ta is p a v e ik s lų a p d a r a is ) , ap­
sodai tarm. (Išsin ė rė v e id r o d ž io a .)
rėmbėti -» kietėti ||
remėzytis —>ginčytis
reminiscencijos dgs. l —» atsiminimai
remontuoti —» taisyti 1
r e m t i (duoti atramą, dėti ramstį: K u o la is
tv o r ą re m ia , k a d n e iš v irs tų ) - spirti (R e ik ia
s. sv irtį r a m s č iu ) , šliėti ( S lie k p a g a liu s u k r a u ­
(N e s ta u k , n e k u r č ia s e s u ),

tu s k ū le liu s )

remtynės dgs. 2 —» imtynės
rėmuo (-ens) l —» kartėlis
rėmžti -» pjauti 1
rėmžtis 1. —» kasytis. 2. —» bartis ||
renas 3 —» nerangus 1
rendetinis l —»lazda ||
rengmė 4 —» ruoša
rengmonė 2 1. -» ruoša. 2. —» apdaras
rengmuo 3b—» apdaras

401


rengti

rėtberžis

r e n g t i 1. (daryti tinkamą:

M o k in y s ren gia

p a m o k a s . S ū n e lį ren gia d id ž io n k e lio n ė n ) -

ruošti

taisyti
kelti (K e lia p u o tą , v a i­
šes, v e s tu v e s ), tiekti (valgius: M e ta s t. p ie tu s ) ,
daryti (Jie d a r o v e s tu v e s). 2. (apie drabužius:
V a ik ą š ilta i r e n g ia ) - vilkti (V. m a r š k in iu s ) ,
taisyti ( G r a ž ia is d r a b u ž ia is d u k te r is ta is o ) ,
daryti (L e n g v a is r ū b a is d a r y k v a i k ą ) , dengti
(Jį tė v a i d e n g ia ir m a i tin a ) , gerbti (G . š ilta is
rū b elia is)', || storai, šiltai: gumuliuoti irgūmulti, gūmoti tarm., gūžoti tarm. (N e g ū z o k
ta ip š ilta i v a ik o ) , kukštūoti tarm., kufmulti
tarm. ( K a m b e k u r m u li to m is s k a r o m is v a ik ą ,
a r m a n a i, s u ša ls? ), tūloti tarm. (T ū lo ja , d a n g s­
to v a ik ą n u o š a lč io ) , Iaušioti tarm., Iaūminti
šnek. (negražiai), Iuinoti tarm. (Ji g a lv ą la b a i
(Jau r u o šia sta lą , v a k a r ie n ę ) ,

(T a is y k p a ta lą , p ie tu s ) ,

lu in o ja )

r e n g t i s (imtis išankstinių veiksmų: J is re n ­
g ia s i į k e lio n ę ) - ruoštis (R u o š k is e g z a m i­
n a m s ) , taisytis (T a iso si b ič ių ž iū r ė ti) , tiektis
(Jis tie k ė s i į K a u n ą v a ž iu o ti) , baūstis (B a u ­
d ž ia s i k a ip k ė k š ta s į u ž m a r į lė k ti fik.), a na­
gus galąsti šnek., sparnus miklinti šnek.
renome nkt. dkt. —>reputacija
renta i 1. —» plepalas 1. 2. b. —» plepys
rentabilūs 4 —» pelningas 1
rėntauti kalbėti b)
rentimas 2 —» rantas
r e n t i n y s 3b1. (suręsti trobesio rąstai: P ir ­
m a s i s k l u o n o r. j a u s u r ę s t a s ) - kertinys
( Ą ž u o lo rą stų k .) , statyla tarm. 2. (šulinio sie­
nos: S u lin ė lis k a sta s, re n tin ė lis r ę s ta s ) - sankertinis (ppr. medinis)
rėnūoti —» dirbti 2 ||
repčiūotis —» bartis [|
repėčkė 2 —» rupūžė
repečkėnti —» ropoti
repečkomis prv. —» ropomis
repečkoti —» ropoti
repečkotis —» 1 lipti ||
repetoti, repetuoti —» ropoti
rėpežė 1 —» rupūžė

402

repežioti —» ropoti
rėpla b. i roplys
replikuoti
atsakyti 1 ||
replinti ropoti
replintis —» 1 lipti ||
rėplioti —» ropoti
rėplys, -e 4 —» roplys
rėplomis prv. —» ropomis
represija i —» bausmė ||
reprezentantas, -ė l —» atstovas
reprezentuoti —» atstovauti
reproduktyvus 4 —» atgamus
reprodukuoti —» atkurti ||
rėpsoti —» riogsoti 1, 2
reptilija i —» roplys
r e p u t a c i j a l (viešoji nuomonė apie ku­
rį nors asmenį: G e r o s , b lo g o s r e p u ta c ijo s
ž m o g u s ) - vardas (Jis tu ri g e rą v a r d ą ž m o n ė ­
s e ), renome knyg. (Jo r. k yla , k r in ta )
resnas 4 —» petingas
respėktas 2 —» pagarba
respektuoti 1. —» gerbti 1. 2. -» atsižvelgti
respublika i -» valstybė
restauruoti —» atnaujinti
ręsti -» retėti
ręsti 1. -» kirsti 1.2. -» kalbėti b). 3. -» valgy­
ti b)
resursai dgs. l —» ištekliai
resvas 4 -> apyretis
resvas 4 —» lėtas
resveti -> retėti
resvokas i —» apyretis
reta 4 —» ruplė
retai prv. —» kartais
retapėdis, -ė 2 —» lėtuolis
r e t a s 4 1. (dideliais tarpais išaugęs, išsi­
dėstęs: R . m iš k a s . R e ti p la u k a i, d a n ty s . R e ­
to s š u k o s ) - netankus, netirštas ( N e tir š ti ja ­
v a i ) , skystas prk. (S . a u d e k la s . S k y s ti ja v a i ) .
2. (retai pasitaikantis: R . a tv e jis, a ts itik im a s )
- nedažnas, unikalūs (U . r e iš k in y s ). 3. —»
lėtas
retberžis l —» ruplys


rėžtukas

retėti

r e t e t i (darytis retesniam: Tolyn m iš k a s r e ­
tė jo ) - resveti (Jo p l a u k a i j a u r e s v ė ja ), ręsti
(T en m iš k a s ren ta , o č ia iš r e tė ję s ), skystėti
prk. (D e b e sy s, d ū m a i ė m ė s.)

rėtilas 3b—» rėtis ||
rėtymė l —» retmė
retina 2 -» tinklainė
retiruoti -> pasitraukti
rėtis 2 —» dirvonas
retys 4 —» randas
r ė t i s 2 (įrankis sijoti: R ė č iu m iltu s s ijo ja ) sietas (S ie tu v a n d e n s n e a tn e š i flk.), sietrėtis
tarm.; || tankrėtis (tankus rėtis); kretilas (di­
delis rėtis iškultiems javams vėtyti), rėtilas
(J a vu s s u retilu s ia u č ia ) , krėstis (S u k re sč iu
s ijo ja n u o g rė b a s)

retkarčiais prv. —» kartais
r e t m e 4 (reta vieta miške: R e tm ė s e p r iž ė lę
ž o lė s ) - retumą, rėtymė (R e ty m ė s e d a u g a v ie ­
čių p r ia u g ę ) , prorėta, prorėtmė (P e r p r o r ė tm ę liu o k s i stirn a ) , properša (K ie k v ie n o je m e ­
d ž ių p r o p e r š o je - ž o lė s ik i j u o s t o s ) , progymė
tarm. (T a m su s m iš k a s b e p r o g y m ių )
retokas l —» apyretis
retonas 2 -» ruplys
retorika l - » iškalba
retrogradas, -ė 2 —» reakcionierius
retrospėkcija l —» atodaira
retrospektyvus 4 —» atžvalgus
retsykiais prv. —» kartais
retumą 3b-> retmė
retunas, -ė 2 —» lėtuolis
retuoklis, -ė 2 -> lėtuolis
retuoti —» kalbėti b)
rėtžygiais prv. -> kartais
r e u m a t a s 2 (infekcinė sąnarių ir raume­
nų liga:

S e n io p ir š ta i b u v o iš k r a ip y ti r e u m a ­

to ) - reumatizmas (Ū m in is , lė tin is r.), saus­
gėla (S. k a u lu s la u ž o )
reumatizmas 2 —» reumatas
r ė v a 4 (akmeninga, sekli vieta upėje: Ž i o b ­
r ia i n e ršia rėvo se. R ė v o m is s u n k u p la u k ti ) -

slenkstis

(S ie lis įstrig o u p ė s s le n k s ty je )

r e v e r a n s a s l (pagarbus nusilenkimas
pritupiant: M o k in ė , p a d a r iu s i revera n są , ė m ė
d e k l a m u o ti) - tūpsnis
rėvotas l (su daug rėvų: R ė v o ta u p ė ) - rėvingas stp., slenksčiūotas, slenkstingas stp.
rezervai dgs. l —» ištekliai
rezervatas 2 —» draustinis
rezervuaras 2 —» baseinas 3
rėzgalas 3b—» nesąmonė ||
rėzgauti —» kalbėti c)
rezgė 2 1. —> krepšys. 2. —» maišė
rezgės dgs. 2 —» rezginės 1
r e z g i n ė s dgs. 11. (virvelių tinklas su dviem
lankais pašarui n tš tv . A tn e š k re zg in ė m is š ia u ­
d ų p a k r a tu i) - rezgės (S u re zg ė m v a n d e n s n e ­
a tn e š i flk.), regzčiai (P iln i re g zč ia i š ie n o ) . 2.
—» naginės
rezginys 3b raizginys
rezidencija l —» būstinė
rezidentas, -ė 2 -> 1 šnipas
reziumė nkt. dkt. —» santrauka
rėžia b. l, rėzlainis, -ė l —» storulis
rėzlinėti —» vaikščioti a)
rėzlinti -» eiti 1 b)
rezonansas l —» atgarsis 1
r e z u l t a t a s 2 (kas gaunama, ką nors dir­
bant, veikiant: D a r b o , ty rim ų r.) - gavinys
knyg. (M o k slin ė s v e ik lo s g a v im a i) , i š dava ( K o ­
v o s i.) , vaisius ( D ž ia u g tis p u ik ia is d a r b o v a i­
s ia is ); || padarinys (ppr. blogas rezultatas:
K a r o p . ) , pasekmė (L ig o s p a s e k m ė s )
rezultatyvus 4 —» produktyvus
rėža 4 —» mušimas
režėntis —» priešintis
rėžiklis 2 —» rėžtuvas
režimas 2 —» santvarka 1
rėžis 2 —» brūkšnys
rėžyti 1. -» pjaustyti. 2. —» braižyti
rėžtelėti —» suduoti ||
rėžti 1. -» brėžti 1 .2 .—» pjauti 1.3.-» smogti.
4. -» skersti 1. 5. -» kalbėti i)
ręžtis -» stengtis
rėžtukas 2 —» rėžtuvas

403


riebungis

rėžtu va s

r ė ž t u v a s 2 (įrankis stiklui rėžti: R ė ž tu v u i
d e i m a n ta s iš k r ito ) - rėžiklis (R . y r a - a trė šiu
s tik lo ), rėžtukas (T itn a g in is r.)
riaubà b. 4 —» apsileidėlis
riaubóti -» baubti ||
riaugčioti, riaugėti —» raugėti
riaukti —» gerti b)
riaumoti 1. —» baubti |j. 2. —>barti ||
riaušės dgs. 1 1. —» muštynės. 2. —» daugybė
riauštis —»bartis ||
r i b a 4 1. (ko nors linija: M ie s to , šo/tcs atòos)
- siena (V a lsty b ė s s ie n o s ) , slenkstis prk.; ||
ežia (lauko, sklypo riba: P e r p ū d y m u s d r ie ­
k ė s i s ia u r o s k a im o rėžių e ž io s ). 2. —
» šonkau­
lis
ribėti 1. -» mirgėti 1. 2. -» margti. 3. -» ban­
guoti ||
ribkaulis i —» šonkaulis
ribnóti -» eiti 1 č)
ribotas l —» siauras 2
r i b o t i s (turėti ribą su kuo: L ie tu v a r ib o ja ­
s i s u L a t v ij a ) - susieiti (M ū s ų la u k a i s u s ie i­
n a ) , dùrtis ( A k m e n ė su ta u p e d ū r ė s ) , siektis (M ū s ų n a m ų s to g a i b e v e ik s ie k ė s ) , liestis
(Jų s o d y b o s lie č ia s i)

rìbti —» margti
ribulis 2 —» ritinis
ribulys 3b —» margulys 1
ribuliuoti 1. —» mirgėti 1.2. —» marguliuoti 1.
3. —» margti
ribùoti 1. —» riedėti 1. 2. —» marguliuoti 1. 3.
—» margti
ričioti —» raičioti
ridenti -» risti
ridėti —» riedėti 1
ridinėti —» raičioti
ridinis 2 -» kočėlas
ridinti —» risti
rydyti 1. —» maitinti. 2. —» girdyti
ridulas 3b —» cilindras
riduoti —» riedėti 1
r i e b a l a i dgs. 3a (riebios medžiagos, esan­
čios gyvūnų ir augalų audiniuose: Į rie b a lų

404

s u d ė tį įe in a anglis, v a n d e n ilis ir d eg u o n is. R ie ­

- riebumynai (J u k n e g a li m a i ­
tin tis v is v ie n a is rie b u m y n a is ) ir riebuliai tarm.
(V algo b u lv e s s u rieb u lia is)', || lašiniai (po­
odinis riebalų sluoksnis: K ia u lė s /.); taukai
(ppr. lydyti gyvūnų riebalai: Ž ą s ie s, ž u v ų t.);
žaginis tarm. (kiaulės taukai); lajus (avių,
galvijų taukai); žąstaukiai (žąsų taukai);
sviestas (iš grietinės pagaminti riebalai);
aliejus (augalų riebalai: S ė m e n ų , s a u lė g r ą ­
ž ų a .) \ alyva (ppr. alyvos medžio riebalai);
margarinas (iš augalinių ir gyvulinių rieba­
lu)
riebalinas 34a —» riebaluotas
riebalinti —» riebaluoti
r i e b a l u o t a s i (suteptas riebalais: R .
š a u k šta s, p e i lis ) - ir riebalinas ret. (R . k a ti­
liu k a s ), riebinas; taukuotas (suteptas tau­
kais) ir taukinas; Iajūotas (suteptas lajumi);
sviestuotas (suteptas sviestu) ir sviestinas;
aliejuotas (suteptas aliejumi); alyvuotas (su­
teptas alyva) ir alyvinas
r i e b a l u o t i (tepti, teršti riebalais: N e r ie ­
b a lu o k r a n k ų ) - ir riebalinti; || taukuoti (tau­
kais); lajūoti (lajumi); sviestuoti; aliejuoti;
alyvuoti
riebėti —» tukti 1
riebinas 3a —» riebaluotas
riebuiliai dgs. 2 —» mėsėčiai
r i e b u i 1 i s, -ė 2 (kas riebus, nusipenėjęs:
T o k s r. p a r š i u k a s ) - ir riebulis (R ie b u lė ž ą ­
s is ) , rubuilis šnek. (V ie n a s v a ik a s liesa s, k ita s
to k s r.), riebunas, riebungis tarm., nutūkėIis, tėšlius šnek. (T. š u n iu k a s ) , burliungis tarm.
(Jau n a, b u rliu n g ė m e r g in a ) , terliūzas šnek.,
burgėsas tarm. (T o k s b. g a li tu r ė ti s v e ik a to s ) ,
mūrla tarm. (V a ik a s k a ip m . ) , murlėgas tarm.
b a lų a ts a r g o s )

v

(P o n a s n u sip e n ė ję s k a ip m . ) .

-

Plg. s t o r u -

1i s
riebuliai dgs. 3a—» riebalai
riebulis, -ė 2 —» riebuilis
riebumynai dgs. i —» riebalai
riebunas, -ė 2, riebungis, -ė 2 -» riebuilis


riebus

rikdyti

r i e b u s 3 1. (turintis daug riebalų: R . j a u ­
tis ) - tuklus (T. p a r š a s ) ir tuknus (T. m e i t ė ­
lis ) ,

apkūnūs

(A p k ū n i m o t e r iš k ė ) ,

pilnas

( P ir m a b u v o s u d ž iū v ę s , o d a b a r p ., r a u d o ­

kūningas (Į
tr o b ą įė jo a u k š ta s, k. s e n is ), įtūkęs (Jis į. k a ip
m e itė lis ) , įsiganęs (Į. v ir š in in k a s ) , įsipenė­
jęs (Į. k a ip j a u t i s ) , įmitęs ( Į m itu s i k a r v a i­
tė ) , nutukęs, nusipenėjęs, nusiganęs, su­
trikęs, bekaūlis šnek. (A p s k r ita s , b. ž m o g e ­
li s ) , derlūs tarm. (D . v a i k a s ) , gurius tarm.
n a s),

įkūnūs

( Į k ū n i m o te r iš k ė ) ,

( G u r li m e r g e lė ).

2. —» vešlus. 3. —» nepado­

rus
r i e d ė t i 1. (judėti sukantis: A k m u o

rie d a į

p a k a ln ę . A š a r o s r ie d ė jo p e r s k r u o s tu s )

- ir ri­

dėti (T o s k o p ū s tų g a lv o s į p a k a l n ę n u r id ė jo ),
ridūoti (N e te p ti r a ta i n e r id u o ja ) , ritėti (P er
d v a r e lį ž ie d e liu r itė s iu ), rituoti (K u r ta s ž i e ­
d a s ritu o s, ten ir e ik ) , rietėti (O b u o ly s n u o
o b e ls n e to li rietą flk.), ristis (S u n k ia i rito s i r a ­
ta i) , voliotis (A rk ly s v o lio ja s i) , ribūoti tarm.

2. —» važiuoti. 3. —» kaltis 1
riedulys 3b —» akmuo ||
riejestis i —» barnis
riejunas, -ė 2 —» barnininkas
r i e k e 4 (atpjautas duonos gabalas: A tr ie k ­
to s r ie k ė s n e b e p r ilip d y si flk.) - atraikas ( D u o ­
n o s a. ) , skiba tarm. (plona: A tr ie k ė s k ib e lę
d u o n o s ) ; || per visą kepalą atriekta riekė:
abišalė (A tsirie k ė d id ž ia u s ią a b iš a lę d u o n o s ) ,
apsukinys, apyraika, apyriekis ir apyrieka,
griežinys ( D a v ė p y r a g o g r ie ž in į); sklimbas

(riekė per kam pą). - Pig. ž i a u n ė ,
kriaukšlys
riekimas 2 —» dirvonas
rieklė 1 1. -» krūva 1. 2. b. -» džiūsna
rieklės dgs. i - » lubos ||
riekti 1. —» pjauti 1 ||. 2. -» 1 arti
riemenys dgs. 3a —» barnis ||
riestagalvis, -ė 2, riestanosis, -ė 2 —» didžiuok­
lis
riestaplaūkis, -ė 2 -» garbanius
riestas 4 —» apgaulus

riesti 1. -» vynioti ||. 2. —> lenkti 1 .3 .-» bėgti
1 a). 4. —» meluoti. 5. —» reikalauti
r i e š a s 3 (rankos plaštakos ar kojos pėdos
sąnarys: N ik s te lė ja u r a n k ą p e r r ie š ą ) - čiūrna (Išn iro ra n k a p e r č iu m ą )
rieškės dgs. i -» rieškučios
r i e š k u č i o s dgs. 2 (dvi sudėtos saujos: S u
r ie š k u č io m is v a n d e n io n e iš s e m s i flk.) - ir rieš­
kutės, rieškės tarm. (P a s is ė m ė rie šk e s u o g ų )
rieškutės dgs. 2 —» rieškučios
rietai dgs. i —» kojos
rietas l 1. —» šlaunis. 2. -» išara 1
rietėlė 3b—» landuonis
rietena i 1. —» pataisas. 2. —» rūgtis
rietenos dgs. i -» barnis ||
1 rietėti (-ėja, -ėjo) -» randėti
2 rietėti (rietą, -ėjo) —» riedėti 1
1 rieti —» barti
2 rieti —» dėti ||
rietimas 2 —» ritinys 1
rietynės dgs. 2 -» barnis ||
rietininkas, -ė i —» barnininkas
rietis —» bartis ||
r i e t u v ė 3a 1. (tvarkingai sudėta statybinė
v
medžiaga: S u k r a u k m a lk a s rie tu v ė m Ž u o lių ,
rą stų r.) - štabelis sv. 2. —
» krūva 1
rievė 4 1. —» randas. 2. —» brūkšnys
rievėtas l —» randuotas
rigzti 1. —» painiotis 1. 2. —» skarti. 3. —» prie­
kabiauti
rijalas 3b—»jaukas
rijikas, -ė 2, rijūnas, -ė 2 —» ėdrūnas
rykas 2 1. —» indas. 2. —» įrankis 1
rykauti —» rėkauti

1 r i k d y t i 1.

(prž.

r ė k t i 1: N e r ik d y k

v a i­

rėkinti (P r a d ė s ta r ­
dyti, r., c y p in ti a n u o s ) , rėkdyti ( P ie m u o s a v o
d ū d ą r ė k d o ) , kriokinti tarm. (T u o s š ė to n u s
k r i o k i m u k a ip v ilk a s o ž iu s ); || plonu balsu:
klykinti (V a ik ia i m e rg a s g a u d o , k ly k in a ), kvykinti, kirkinti (K irk in a , sp y g in a m e r g a s ), cy­
pinti ir cypdyti, cypinti, čirpinti, spyginti,
žvigdyti. 2. -» virkdyti

k o , d u o k j a m tą ž a is lą ) -

405


rikdyti

rinkliava

2 rikdyti —» klaidinti
1 rikė 2 -» guba
2 rikė 2 —» klaida
rikinti -» klaidinti
rikis 2 —» statinis
rikiuotė 2 —» eilė 1
rikiuoti 1. —» tvarkyti. 2. —» vadovauti
r y k l ė 4 (ryjamoji gerklės dalis: K a d a j i s p r i Jcimš s a v o ry k lę - v a lg o ir v a lg o ) - gerklė šnek.
(A tn e š k a la u s , r e ik ia g e r k le s p r a p la u ti)',

||

stemplė (kanalas maistui eiti iš ryklės į
skrandį: K e li k ą s n ia i n u ė jo p e r s te m p lę )
ryklys 4 —» ėdrūnas
riklius 2 —» klaida
riklūs 4 —» klaidus 1
ryklūs 4 1. —» ėdrus 1 .2 .-» valgus
rikmė 4 —» klaida
r i k s m a s 4 1. (rėkimo, šaukimo garsas: Į
m ū s ų r ik s m ą a tb ė g o ž m o n ių su š u n im is ) -

rėksmas

rėkesys ret.
(N e a p s ik la u s a u v is ų r ė k e s io ) , šauksmas (P a ­
g a lb o s š .) , šaukesys ret., šūksmas (Išg ą stin ­
g a s š .) ir šūksnis, klaikas (N ie k a s n e g ir d i a i­
m a n ų ir k la ik ų ) , krioksmas tarm. (P a sig ird o
b a is u s k , p a n a š u s į liū to sta u g im ą )', || plo­
nas, spiegiamas riksmas: klyksmas (Š iu rp u s
k ) , klykesys (K a s ten b u v o š a u k e sy s, k .!),
kliėgsmas, kliegesys, kryksmas, kvyksmas
(K a s te n d a r o s, k a d to k s k p a k il o ? ) , kvykesys, cypesys, spiegesys (P a sig ird o m e rg a itė s
s .) , žviegesys. 2. —
» verksmas ||
rykščiūoti —» mušti 1 a)
r y k š t ė 1 1. (lanksti medžio šakelė: G lu o s ­
n io , b e r ž o r. D u o ti, įk ir s ti k a m r y k š č ių ) - vy­
tis (ilga, plona rykštė: P a im k v y tį ir išg in k
ž ą s is ) , vytinė, žabinė (trumpa rykštė), žalga
(ilga, stora rykštė), žalginė, stambinę tarm.,
šmaikštis tarm. 2. —» nelaimė
rykštėnas i —» varža
1 rykšti —» skarti
2 rykšti —» aiškėti 1
rykštynas i —» krūmai
riktas 2 —» klaida

406

( Š i r d į v e r i a n t i s r .) ,

riktelėti, ryktelėti —» 1 surikti ||
rikti -» klysti
riktūs 4 —» klaidus 1
1 ryma 4 —» ramybė
2 ryma 4 —» sloga
rimastis (-ies) m. 3b—» ramybė
r i m b a s 4 (trumpu kotu, specialiai vytas bo­
tagas: R a ite lio r.) - įnagis (S u įn a g iu a rk lį
p a v a r ė ) , stirnakojis (su stirnos kojos kotu),
stiminis, ožkanagis (J o ja su o ž k a n a g iu r a n ­
k o je ) , gyslinis (G a v o su g y slin iu į k a ilį ), pin­
tinis (Iš še šių vyte lių s u p in ta s p . ) , vytinis, vytkotis, bimbiras tarm., blakštas tarm., džiungaras tarm., makaras šnek., bizūnas sv. - Pig.
botagas
rimbinti —» mušti 1 a)
rimbsoti pūpsoti
rimbūoti —» mušti 1 a)
rymis 2 stabas 1
rymoti —» galvoti
r i m t i 1. (darytis ramiam: V ėja s rim sta . N e ­
g a liu r. n a m ie ) - stygti (Jis n e sty g sta v ie to je ) ,
tausytis tarm. (apie vėją). 2. —» tilti
rimtis (-ies) m. 4 -» ramybė
rinčiūotas i —» rantytas
rinda 4 —» eilė 1
ringė i —» randas
ringis 2 —» vingis
ringiūotas l —» vingiuotas
ringiūoti vingiuoti
ringsoti gulėti ||
ringuoti 1. —» vynioti ||. 2. —» vingiuoti
rinka 2 —» turgus 1
rinkinėti
rinkti ||
r i n k i n y s 3b(kas surinkta: P a sa k ų , d a in ų r.)
- kolekcija (vienarūšių, turinčių mokslinę,
meninę, istorinę vertę, daiktų rinkinys: S en ų
m o n e tų , p a š t o ž e n k lų k ) , komplektas (visų
vienos paskirties daiktų rinkinys: L a ik ra š č ių ,
žu rn a lų k D a r b o įra n k ių k ) , sąranka knyg.
r i n k l i a v a l (rinkimas kam nors pinigų ar
kitų vertybių: R . p a m i n k l u i s ta ty ti) - rankius
tarm.


ristininkas

rinklus
rinklūs 4 —» išrankus

r i n k t i (ieškoti ir dėti, kaupti į vieną vietą:
R. uogas, grybus. R. dainas, pasakas) - ko­
lekcionuoti (sudarinėti kolekcijas: K. senas
knygas), komplektuoti (sudarinėti komplek­
tą), lasyti (Jau laikas kanapes L) ir Iasioti,
naigaroti tarm. (Arkliai žolę naigaroja), nainioti tarm. (Nainioja po puodą, gardėsių ieš­
ko)', || rankioti džn. (Po sodelį vaikščiosi, gra­
žius obuolius rankiosi), rankelioti džn. (Čia
sau rankeliok uogaites), meškerioti prk., rinkineti mžb. (Po laukus akmenis rinkinėjom),
lasinėti mžb.

r i n k t i n ė 2 (parinktų kūrinių leidinys: Tau­
tosakos, pasakų, eilėraščių r.) - antologija
(įvairių autorių kūrinių rinkinys); || alma­
nachas (vienos srities įvairių autorių kūri­
nių rinkinys); chrestomatija (skirta moky­
mosi tikslams)
rinktinis 2 —» pirmarūšis
rintė 2 —» rumbė 1
rintis 2 1. —» rantas. 2. —» sriegis
riogla b. i —» liurbis
rioglinėti —» vaikščioti g)
r i o g l i n t i 1. (dėti, krauti netvarkingai, ne
vietoje: Rioglina viduryje kiemo medžius) gramozdinti (žalgius daiktus: Verčia, gramozdina kieme malkas), kerėplinti (Kam
tuos rakandus čia kerėplini?), griozdinti
(Griozdina akėčias ant tako), kerežioti tarm.
(Klokpėdus vienon eilėn, nekerežiokkaippa­
kliūva), keriogždinti tarm. (Nekeriogždink ro­
gių ant tako, negalėsi praeiti), kioglinti tarm.
(Kur kioglini tą šiaudų kūgį?), kiogždinti
tarm., ragožinti tarm. 2. —» gabenti ||. 3. -»
eiti 1 i)
rioglintis —» 1 lipti ||
r i o g s o t i 1. (būti, sėdėti, stovėti ar gulėti
kur be reikalo, ne vietoje: Ko tu ten riogsai
visą dieną?) - karksėti (Karkso atsisėdęs už
stalo) ir garksoti, gaksoti tarm. (Gakso boba
be darbo), ganksoti tarm. (Eik po stogu, ko
ganksai ant lietaus!) ir gunksoti tarm., kalk-

soti tarm. (Girtas kalkso prie sienos), kanksoti tarm. (Kankso arkliai, pririšti prie tvoros),
kiurksoti (susitraukus), kiuksoti tarm. (Jis
kalėjime kiukso), derksoti niek., rėpsoti (Rėp­
so kaip pelų maišas), tvarsytis tarm. 2. (būti

kur paliktam, išsikišusiam: Viduryje lauko
riogso pamestas arklas) - branksoti šnek.
(Brankso sutrūniję kaulai), bubsėti šnek. (di­
deliam daiktui), driūksoti tarm. (Driūkso vėjo
išverstas medis), dūksoti tarm., dvoksoti tarm.
(Akėčios dvokso kieme), kėpsoti šnek. (Pus­
nys kėpsojo pagrioviais), kerpšoti šnek., kioksoti tarm. (Kiokso keli kelmai), kėksoti tarm.,
kėpsoti šnek., rėpsoti (Akmuo rėpso vidury
kelio), stirksoti šnek. (Stirkso medis be lapų),
styroti (Styro atsikišusios uolos), trakšėti
(Trakšo girios), žlagsėti šnek. (Zlagso šlapi
medžiai), šėpsoti tarm. (būti pasišiaušus: Sėpso vėjo nuplėšytas šiaudinis stogas), šiurpsoti šnek. (Siurpso supuvęs kelmas), voliotis
(Akėčios voliojas žolėje). - Plg. t ū n o t i
ripa 2, ripka 2 —» ritinis
ripsas 2 —» niuksas
ripūoti —» eiti 1 b)
rypuoti 1. -» verkti. 2. -» dejuoti 1.3. -» čiul­
bėti 1. 4.
eiti 1 b)
risčia, risčiomis prv. —» bėgomis
risčiūoti, risnoti —» bėgti 1 b)
rysnūs 4 —» ėdrus 1
ristas 4 -» greitas 1
ristelė prv. —> bėgomis
r i s t i (stumti, sukant paviršiumi: Vyrai sun­
kiai rito akmenį) - ritinti (Jie ritina rąstus),
ritėnti (pamažu), ridenti (pamažu: Jūra ri­
deno savo nedideles bangeles), ridinti (Vėjas
šiaudus ridina), volioti (Vkubilą), ramaloti
tarm. (sunkiai risti), rumaloti sv. ir rumulioti
sv., rūbulioti tarm. (Ji kukulius rubulioja) ir
rubulti tarm. (Rubulk šieną į rubulus), votulti tarm.

ristikas 2 —» imtynininkas
ristynės dgs. 2 —» imtynės
ristininkas, -ė 2 -» arklys a); kumelė a)

407


rizgus

ristis

ristis 1. —» imtis. 2. —» riedėti 1. 3. —» kaltis 1.
4. -» 1 lipti. 5.
važiuoti
risto kas, -ė 2, ristūnas, -ė 2 —» arklys a); ku­
melė c)
ristiivas 2 —» volas 1
rišalas 3b—» raištis
rišalioti —» raišioti
ryšėti -» dėvėti ||
rišinėti -> raišioti
r y š y s 4 1. (tarpusavio priklausomumas:
D r a u g y s tė s r. T eo rijo s ir p r a k tik o s r.) -

šis

sąry­

sąsaja (M o k s lo
s. s u g a m y b a ) , sąmazga knyg., saitas ( G i m i ­
n y s tė s s a ita i) , gija prk, kontaktas, koreliaci­
ja. 2. —» raištis. 3. —» santykis. 4. —» ryšulys
ryškėti —» aiškėti 1
ryškinti —» aiškinti
ryškus 4 1. —» aiškus 1. 2. —» giedras
rišlūs 4 —» nuoseklus
(P r ie ž a s tin is re išk in ių s . ) ,

r i š t i 1. (mazgu, raiščiu jungti: R . siū lą . R is k
s k a r e lę a n t g a lv o s ) - megzti (mazgu: M e z g a
s u trū k u sia s v a d e le s ), kerbti šnek. (palaidai riš­
ti: R u g ių p ė d u s k .) , kergti šnek. (K . a r k lį p r ie
tv o r o s ) ,

sieti

( L o p š į sie ja a n t k a r tie s ).

2. —»

jungti
ryštis 2, rištūvas 2 —» raištis
r y g u I y s 3b(kas surišta į krūvą: K n y g ų , p r e ­
ryšys (D r a b u ž ių r.), paketas, pa­
kas, pundas ( L i n ų p .) ir pundulys, papužas
tarm. ( P o p ie r ia u s p .) , vesiąs tarm. ( L in ų v.)
rita 4 —» dalba
k ių r.) - h

rytai

dgs. 3 (šalis,

kur saulė teka: R y tų

vėjas.

saulėtekis šnek.
rytdiena 11. -» rytojus 1. 2.
ateitis
r i t ė 2 (ritinėlis kam vynioti: S iū lų r. I n d u k ­
c in ė r .) - špūlė sv.
ritėnti -» risti
riteriškas i —» kilnus
ritėti —» riedėti 1
1 rytėti (ryti, -ėjo) -» gulėti ||
2 rytėti (-ėja, -ėjo) —» 2 aušti
Ž ie m o s , v a s a r o s r . ) -

r y t i 1. (leisti maistą į skrandį:
le s ry ja )

408

-

gurkti šnek.

G a n d ra s var­

(Jis tik g u r k ia u o g a s ),

gurkliūoti šnek., springti niek., gūrkčioti džn.
(Seilęg.), smaksėti šnek. (greitai ryti). 2.
gerti b). 3. —» ėsti 1. 4. —» valgyti b)
ritimas 2 —» ritinys 1
rytinė 2 —» rytojus 1
ritinėti —» raičioti
r i t i n i s 2 (atpjova ritinti žaidžiant: Vaikai
ritinį muša) - skratė, skritė, ripa, ripka, ribulis tarm.
r i t i n y s 3b 1. (kas surista į daiktą: Drobės
r.)- rietimas (Pilnos skrynios rietimų), ritu­
lys, ritulas, ritimas (Audeklas ritiman susuk­
tas), rulonas, vytulas tarm. (Popieriaus v ) . 2.
—» volas 1.3. —» cilindras
ritinti —» risti
r y t y s 4 (rytų vėjas: Pūtė šaltas r.) - rytvėjis

(Ir pakilo rytvėjėlis, ir nupūtė vainikėlį flk.)
r i t m u š a s i (pagalys ritiniui mušti: Su ritmušais muša ritinį. Kojos kreivos kaip ritmu­
šai) -geinys (Net g. lūžo, atmušant ripką) ir
keinys tarm., mušininkas tarm., medininkas
tarm.

r y t o j u s 1 1. (ateinanti diena: Duoną tau­
pyk rytojui, ne darbą flk.) - rytdiena (Reikėjo
čia pasilikti rytdienai), rytinė tarm. (Kopūstų
ir rytinei liko). 2. —» ateitis
rytšvarkis i —» chalatas
ritulas 3b—» ritinys 1
ritulys 3b1. -» ritinys 1 .2 .- » rutulys
rituoti —» riedėti 1
ritūžė 2 —» abrinas
rytvėjis i —» rytys
riūkinti —» mušti 1 a)
riūksas 2 —» niuksas
riūktelėti —» suduoti ||
riūkti 1. —» verkti a). 2. —» bartis ||
rivalizacija i —» konkurencija
rivalizūoti —» konkuruoti
rizėnimas i —»juokas 1 ||
rizėnti -> juoktis 1 ||
rizginys 3b—» raizginys
rizguliai dgs. 3b—» raizgalai
rizgus 4 —» raizgus


ryzgus

rūbinė

ryzgus 4 1. —» įkyrus. 2. -> priekabus
rizika l —» pavojus
rizikingas i —» pavojingas
ryzynės dgs. 2 —» barnis ||
ryzinti 1. —» erzinti 1. 2. —» virkdyti
ryžeti -> tingėti
ryžimasis i, ryžtas 2 —» pasiryžimas
r y ž t i n g a s l (atliekamas su pasiryžimu,
nesvyruojant: R . žygis, p r o te s ta s ) - ryžtus (R .

romą 4 —» ramybė
romantinti —» idealizuoti
romybė l —» ramybė
romyti —» kastruoti
romytinis i —» kastratas
romūs 4 1. —» tylus. 2. —» nuolaidus 1
romuva 3b—» šventykla ||
ropinė i —» butelis ||
roplinti —» ropoti

nesvyruojamas
1 ryžtis (-iės) m. 4 —» pasiryžimas
2 ryžtis —» pasiryžti
ryžtus 4 —» ryžtingas
robedys 3b—» 1 tinginys
robloti —» ropoti
rodyklė 2 1. —» kelrodis. 2. —» sąrašas
rodiklis 2 —» grąžulas

r o p l y s 4 (ropojantis gyvūnas: V ėžly s y r a r.)
- ir ropuonis, reptilija, ropuolis tarm., rėplys tarm. ( N e p a s iv e lk a k a ip r.) ir rėpla tarm.

ž in g s n is ),

r o d y t i 1. (duoti pamatyti: R . p a v e ik s lą , k e ­
lią ) - demonstruoti (viešai rodyti: D . s a v o
g a lią ) , eksponuoti (muziejuje ar parodoje).
2. reikšti
r o d y t i s (būti nuomonei, įspūdžiui: R o d ė s,
k a d r y to j lis ) - regėtis, matytis (M a to si, k a d
r o d o s modai, (reiškiant netikrumą, abejoji­
mą: K a žk u r, r o d o s , esu j į m a t ę s ) - atrodo,
regis (R ., r y to j b u s g r a ž i d ie n a ) , reget, ma­
tos, matyt, manding (M ., j i s b u s m irę s)
rogelės dgs. 2 —» rogutės

r o g ė s dgs. 2 (pavažomis šliaužianti važiavi­
mo priemonė: P a s n ig o ir p a t a i s ė ro g ių k e lią )
ragės tarm., ragutės tarm., raguitės tarm.; II
šlajos (porinės, su lentų šalinėmis rogės: P r i­
s ik r o v ė m e š la ja s m a lk ų )', Iūbnios (darbinės,
su atrama rogės), lūgnios tarm.; važis (išei­
-

e ržiliu k ą į v a ž į ir

iš lė k ė į s v e č iu s ), važelis
rogiakelis i —» kelias 1 ||

r o g u t ė s dgs. 2 (mažos rogės rąstų laibgaliui uždėti vežant: N e t r. su lū žo , v e ž a n t to k į
r ą s tą ) - rogelės, kalaitės tarm., šuniukai tarm.,
raguilos tarm., klabukai tarm.
rolė 2 —» vaidmuo 1

šliaužikas, šliauž-

r o p o m i s prv. (šliaužiant visu kūnu:

V aik a s

- roplomis, rėplomis, repečkomis ( G ir ta s r. įs lin k o į v i d ų ) , rublomis
tarm.; || keturpėsčia (rankomis ir kojomis re­
miantis:/z‘s ė jo k .) , kėpurstomis, keturiomis

r. e in a ž e m e )

r o p o t i (slinkti, velkant kūną; sunkiai eiti:
R u p ū žė , k ir m ė lė r o p o ja ) - roploti ir roglinti,

rėplioti

j i s n ie k o n e ž in o )

ginės, su sėdyne: P a s ik in k ė

(Š u n iu k a s rė p lin a ly g r.),

Iys tarm., ČlUOŽIys tarm.
roplomis prv. —» ropomis
roploti -» ropoti

replinti
(D id ž iu lis v a b a la s r ė p lin o ž e m e ) , repečkoti
(K ir m ė lė r e p e č k o j o p e r a p y k a k lę ) , repečkėnti (P er ž o lę k a ž k a s r e p e č k e n a ) , railioti tarm.,
rapalioti tarm. (V a ik a s d a r r a p a lio ja , n e p a e i­
n a ) , repetuoti tarm. (V ė žy s r e p e tu o ja ) ir re­
petoti tarm., repežioti tarm., rezlinti tarm., robloti tarm., lervoti ir Iervinti, vėžlioti ir vėžIinti, kėpurstoti (eiti visomis keturiomis:
( T ik v ė ž ia i a tb u li r ė p lio ja ) ,

V a ik a s k e p u r s to ja ž e m e )

ropštis —» 1 lipti ||
ropūlė 2 —» rupūžė
ropuolis 2, ropuonis (-iės) v. 4 —^ roplys
roputė 2 —» bulvė
roputiėnė 2, roputynė 2 —» bulvienė
rožiaspalvis 2, rožinis i —» raudonas
rūbas 2 —» apdaras
r ū b i n ė i (vieta, kur kabinami drabužiai:
R e s to r a n o , te a tr o r.)

- drabužinė, gardero­

bas sv.

409


rūkalius

rūbininkas

r ū b i n i n k a s , -ė l (rūbų prižiūrėtojas rū­
binėje) - drabužininkas
rublomis prv. —» ropomis
1 rubuilis 2 1. —» šlyžys. 2. —» gružlys
2 rubuilis, -ė 2 -» riebuilis
rubulas 3b—» gumulas
rūbulioti, rūbulti —» risti
rudakė 2 —» raudė 1
r ū d a s 4 (kavos spalvos: R u d i

la p a i. R u d o s

- kavinis (V yrišk io v e id a s b u v o k .), kaš­
toninis (tamsiai rudas: K a š to n in ia i p la u k a i );
II apie arklius: beras, sartas (šviesiai bėras),
raūdas, plėsnas tarm., brišas (tamsiai rudas);
apie galvijus: žalas, dvylas; pilkšvai rudas:
molėtas, molinas, moliūgas (M . ž ą s in a s )
rudava 3b—» raudė
rudėti —» ruduoti
rudgurklė 2 —» liepsnelė
rudikė 2 —» rudmėsė
rudinė 2 —» apsiaustas ||
rūdys dgs. 4 —» žaibas ||
r ū d m ė s ė l (toks valgomas grybas: M a r i­
n u o to s r u d m ė s ė s ) - ruduokė, rudikė, geltpiėnė, želvė
rudūkė 2 —» voveraitė
rudūlis, -ė 2 —» vargšas
rūdulti —» verkti
ruduokė 2 —» rudmėsė
akys)

r u d u o t i (darytis rudam: R u d u o ja
la p a i, š a ln o s p a k ą s t i )
ja u ru n d a ),

rudėti

m e d ž ių

- rūsti (Lmų g a lv e lė s

( N u o s a u lė s v e id a s r a d ė ­

ja )

rfigas, -ė 2 —» miegalius
rūgauti —» raugėti
r ū g i a g ė I ė l (žiemkenčių javų piktžolė
mėlynais žiedais) - Žydrūnė
rugienojas l -» stiebas 1 b)
rūginti -» rauginti
rūgla b. l —» miegalius
rugna b. 4 —> verksnys
rūgšna b. 4, rūgšnys, -e 4 -> paniurėlis
rūgštelė 2 -» gira 1
rūgštelė 3b—» rūgštynė

410

rūgštelėti

(būti kiek rūgščiam:

mom.

G i­

- skobtelėti mom.
gižtelėti mom. (apie pie­

ra j a u rū gštelėja, n e b e g a rd i)
(S k o b te lė ję s a lu s ),

ną), kirptelėti mom.

( P ie n a s k ir p te lė j a )

ir

skirbtelėti mom.
rūgštelis 2 —» rūgštynė
rūgštymas i —» rūgštis
rūgštynas l —» rūgštynė
r ū g š t y n ė 2 (rūgštus valgomas augalas:
R ū g š ty n ių s r i u b a ) - rūgštynas, rūgštelė,
rūgštelis, rūškynė, barščialapis hibr.
r ū g š t i s (-ies) m. 3 (rūgštus gėrimas: D u o k
a tsig e rti ru g in ės rū g štie s) -

rūgštymas

( G r ie ­

b ė s g e rti k o k ių rū gštym ų , g a iv in o s k a ip b e įm a ­
nė)

r ū g š t ū s 3 (turintis savyje rūgšties: R . o b u o ­
lys, v y n a s ) - skobas tarm. ( L a iš k i ir s k o b a p u t ­
r a ), gižūs (šiek tiek rūgštus: G . p i e n a s )
r ū g t i 1. (darytis rūgščiam:
p ie n a s rū g sta ) -

tiek rūgti: gižti

gėižėti

Tešla, k o p ū s ta i,

skobti (G ir a s k o b s ią ) ; || šiek
(V asarą g r e it g y ž ta p i e n a s ) ,

kirbti
tarm. (N e v a lg y k k ir b u s io p ie n o ) ir skifbti tarm.,
diržti tarm.v (A lu s d iržta, n ėra k a m g e r ti), kirpti tarm. (Š ilu m o je g re it k ir p o p i e n a s ) . 2. —»
(G ir a j a u g e ižė ja , n e b e g a r d i),

miegoti. 3. —» pykti

r ū g t i s i (tokia piktžolė) - rietena, rukūtis, karčiažolė
rūgzti -» pykti
rūikis i —»pakulinis
ruiktis —»lakstytis ||
ruilis 2 —» volas 1
rūišas 3 —» šlubas
rūiščioti -» šlubuoti ||
rūišis, -ė i —» šlubis
rūišti —» šlubti
r u j a 4 1. (šunų, vilkų ir kitų gyvulių poravi­
mosi metas: R u jo s m ė n u o ) - draika, rais­
tas. 2. —» gauja 1
rujotis —» lakstytis ||
rūkalai dgs. 3b—» dūmai
r ū k a 1i u s, -ė 2 (kas rūko tabaką) - rūkyto­
jas, rūkorius šnek., pypkius (kas rūko pyp-


rūkana

ruoša

kę) ir pypkininkas, pypkorius hibr., tabakius
šnek.

rukana l —» migla 1
rukanas 3b—» miglotas 1
rūkas 4 —» migla 1
rukata b. l —» pikčiurna
rūkeklė 2 —» spingsulė
rukena b. l, ruketa b. l —» pikčiurna
r ū k y k l a 2 (patalpa mėsai rūkyti: D e šrų , ž u ­
v ų r . ) - dūminė tarm.
r ū k i k l i s 21. (vamzdelis cigaretei įkišti rū­
kant: G in ta r in is r.)- kandiklis. 2. —» rūklys
rūkinti —» rūkyti 1
r ū k y t i 1. (leisti dūmus ant ko: B ite s r.) - ir

rūkinti, dūmyti, dulyti, dumti ( B ite s d . ) ,
smilkyti (E g liš a k ė m k a m b a r į s .) . 2. (traukti
tabako dūmus: C ig a re te s r.) - smilkyti prk.
( V y r a ip y p k e s s m ilk ė ) , dumti šnek., pypkiuo­
ti (pypkę rūkyti), papsėti šnek. (čepsint lū­
pomis) ir papnoti šnek., putinti šnek. 3. (lai­
kyti dūmuose: M ė są , ž u v is r . ) - būdyti tarm.
rūkytojas, - a l ^ rūkalius
r ū k l y s 4 (įtaisas bitėms rūkyti, tikrinant
avilį: B e r ū k lio n e ik p r ie b ič ių ) - ir rūkulys,

rūkiklis, dūlys, dūminė, dūmėklis, dumtuvė
rukna b. 2 —» pikčiurna
rūkorius, -ė 2 —» rūkalius
rūknoti 1. —» rūkti ||. 2. —» lyti b)
rūksnoti —» rūkti ||
rukšla 4, rukšlė 4 —» raukšlė
rukšlėnti —» raukšlėti
rukšlėtas l —» raukšlėtas
rukšlėti -» raukšlėti
rukšlotas l —>raukšlėtas
rukšloti —>raukšlėti
rukšna b. 2 -> pikčiurna
r ū k t i 1. (eiti dūmams:

K u r d eg a , te n r ū k s ­

- dūmūoti ( D ū m u o ja f a b r ik o k a m i n a i ),
dūlti (S la p io s m a lk o s n ed eg a , tik d ū la ); || pa­
mažu rūkti: rūknoti ( R ū k n o jo s u k u r ta u g n e ­
lė ) ir rūksnoti, rusėti, dūliūoti, smilkti. 2.
-» bėgti 1 a). 3. -» lyti b)

ta )

rūkulys 3b —>rūklys
rūkūotas l -» miglotas 1
rūkūoti -» migloti
rukūtis 2 rūgtis
ruletas 2 —>vyniotinis
r u l e t ė 2 (susukama metalinė matuoklė) -

tieslė
ruliadas 2 —>vyniotinis
rulioti alioti
rulys 4 —>volas 1
rulonas 2 —>ritinys 1
rūmaloti —» risti
rūmas i
troba
rumbas 4 —>randas
r u m b ė 4 1. (rinčiuota lentelė kočėlui rai­
čioti) - rintė, valkas. 2. —>randas
rumbėti —» randėti
rumbuotas l —>randuotas
rumbuoti —>mušti 1 c)
rumbūotinė l
lazda ||
rumulioti —>risti
rūmžti —>kasti 1
rumžtis -» kasytis
rungčios dgs. 3 imtynės
rungovas, -ė 2 konkurentas
rungtynės dgs. 21. —» varžybos 1 .2 .-» imtynės
rungtyniauti —» varžytis 1
rungtyniavimas l —» konkurencija
rungtis 1. -» imtis. 2. -» varžytis 1 .3 .-» kon­
kuruoti

ruobtūvas 2 —» kirvis ||
ruokti —»lyti b)
ruopinėti —» kasinėti
rūopis l —» rūsys 1
ruoplėtas l —» ruplėtas
ruoplys 4 —» ruplys
ruopti 1. -» kasti 1. 2. —» 2 skobti 1
r u o š a 4 (ruošimosi darbai: R . tir p d a v o j o s
r a n k o s e ) - ranga (K e lio n e i r e ik ia d a u g r a n ­
g o s ) , rengmė tarm., rangmonė tarm., apyvoka
(Jau v is ą a p y v o k ą a p ė j a u ) , apydaira tarm.
(P irk io je a. - m o te r ų d a r b a s ) , žygiai (V ie n a i
s u n k u v isu s ž y g iu s a p e iti) , triūsa ( D a u g tr iū -

411


ruošti

sos apie namus), daira tarm. (Taip ir praeina
laikas aplink dairą), apyeiga tarm. (Gyvu­
lių daug, su jais nemaža apyeigos), apyvala
tarm.

ruošti —>rengti 1
ruoštis —>rengtis
ruožais prv. —>vietomis
ruožas 1 1. —>brūkšnys. 2. —>zona
ruožūotas l —>dryžas
rupėčkė 2, rūpena l —>rupūžė
rūpestingas i —>stropus
r ū p e s t i s l (nerimą kelianti mintis: Daug
rūpesčių turi) - sielvartas (Sielvarte didžiam
tu laužysi rankas), galvosūkis (Plikti nuo gal­
vosūkio pradėjau), graužatis (Jo veidas rodė
didelę graužatį), graužulys (G. slėgė jo sielą), pagrauža šnek. (Gyvenu tokioj pagraužoj, pakramtoj), knietulys (Ji turi nemažą
knietulį), kirminas prk., pakramta tarm. (Blo­
gi vaikai tėvams tik p.), kramta tarm. (Jis iš
kramtos susirgo), kvaršatis šnek. (Brigadinin­
kui kvaršaties iki kaklo), grizą tarm. (G. nai­
kina sveikatą), suosa tarm. (Daug suosos su
juo turėjau), slėga tarm.
r ū p ė t i (turėti rūpestį: Alkanam duona rū­
pi flk.) - kniesti (Kniečia nueiti pas senelį),
knietėti (Knietipasakyti), kaitėti tarm. (Kas
tau kaiti!), skrūpsoti tarm. (Skrūpso, kad mo­
tina serga), a ant širdies gulėti šnek., galvą
skaudėti šnek. (Dėl nieko jam galvos neskau­
dėjo), dantį gelti (skaudėti) šnek., nagus
knieteti šnek., delnus niežėti šnek.
rūpyba i —>globa
rūpinti —>raginti 1
r ū p i n t i s (rodyti rūpestį: R. mokslu, svei­
kata) - sielotis (labai rūpintis: S. ūkio reika­
lais), graužtis šnek. (Vaikšto labai graužda­
masis), krimstis šnek. (Tėvai krimtosi, vaikų
nesulaukdami), gaivintis tarm. (Tuperdaug
nesigalvink, bus padaryta ir be tavęs), kvafšti tarm. (Daug kvaršdamas ir galvos neteksi),
suostis tarm. (Suosiasi, kaip geriau veršiukus
užauginti), a į galvą dėtis (imtis, piltis) šnek.,

412

rusmene

į širdį imti šnek., galvą sukti, pirštus laužyti
rankas grąžyti šnek.
rūpintojėlis 2 (sėdinčio Kristaus statulėlė) smuikelis sv.
rupkė 2 —>rupūžė
r u p l ė 4 (sukietėjusi, stora beržo žievė) rauplė (Nukirto beržą su rauple), reta tarm.
r u p l ė t a s i (su ruplėmis: R. beržas) - raup­
lėtas, ruoplėtas, rupius, rėtotas tarm.
r u p l y s 4 (ruplėtas beržas: Ruplio beržo bal­
dai) - ruoplys, rėtberžis (R. labai neskalus
medis), rėtonas tarm. (Tabakinė iš rėtono iš­
skobta), skerberžis tarm.
rupius 4 —>ruplėtas
ruporas l —>garsintuvas
rupšė 2 -» rupūžė
r u p š n o t i (ėsti, pešant pašarą: Ožkos žo­
lelę rupšnoja) - skabai (Stirnos skabė per­
nykštę žolę), skabėnti slp. (Avys žolę skabena), skainioti, šapėnti tarm., šepšėnti tarm.,
ževėnti tarm., žiubrėnti tarm.
rupti —>šašti
ruptūra 2 —>išvarža 1
rupūs 4 (susidedantis iš didelių dalelių: Ru­
pūs miltai. Rupi duona) - stambūs (S. žvy­
ras), statmalas šnek.
rūpūs 4 —>stropus
r ū p ū ž ė i (į varlę panašus gyvūnas: R. rėplioja per kiemą) - pamatinė (Eglė pamatė
kaip gerą kultuvę pamatinę besiraitant), pikt­
varlė šnek. (P. kurkia po pamatais), repėčkė
šnek. (Repečkės rudenį lenda po pamatais),
rupėčkė tarm., rėpežė tarm., ropūlė tarm., kūkūžė euf., rūpkė tarm., rūpšė tarm., rūpena
tarm., krūpė tarm. ir krūpis tarm., nūžė tarm.
rusenti —>degti 1 b)
rusėti 1. -> degti 1 b). 2. -» rūkti 1 ||
rūsintis —>kasytis
r ū s y s 4 1. (duobė daržovėms laikyti: Bul­
vių, runkelių r) - raūsis, ruopis tarm., rafipis tarm., kasinė tarm. 2. —>pogrindis
r u s m e n ė 2 (bervidinių šeimos augalas) pirštūnas ir pirštukas
šnek.,


rūzlys

rustaširdis

rustaširdis 2 —>žiaurus
rūstauti -> pykti
rūstelėti —>paruduoti
rusti —>ruduoti
rūstybė i —>pyktis
rūstingas l —>piktas
rūstinti -» pykdyti
rūstis 2 —>pyktis
rūstūs 3 —>piktas 1
rūškanas 1 1. -» miglotas 1. 2. -> niūrus 1. 3.
liūdnas 1
rūškanotas l miglotas 1

rūškynė 2 —>rūgštynė
rutuląs 3b-> rutulys
r u t u l y s 3b(koks nors apvalus daiktas: Že­
mės r. Dūmų r.)- ir rutuląs, ritulys, kamuo­
lys (Siūlų k.), sfera
rutuliojimasis l —>raida
rutulioti 1. -» plėtoti. 2. -> vynioti ||
rutuliotis -> plėtotis
ruzgūs 4 —>piktas 1
rūzinti —>dirbti 2 ||
ruzla b. l —>1 tinginys
rūzlys, -ė 4 —>storulis

413


saldinis

sacharinas

s a c h a r i n a s 2 (saldūs kristalai: L ig o n is
g e r ia k a v ą s u s a c h a r in u ) - cukrelis šnek. (Įsi­
m e s k į a r b a tą r o p e lę c u k r e lio ) , saldiikas šnek.
sagė 2 —>skara 1
sagioti —>sagstyti
sagis 2 —>dagišius
sagyti, sagstineti —>sagstyti
s a g t i s (-iės) m. 4 (įtaisas diržui susegti: Va­
r in ė d ir ž o s . ) - spitė tarm. ( G a u s i s u d iržu , s u
p a č i a s p ite )

sagstyti

(džn. s e g t i : S a g a s, š v a r k ą s .) -

sagyti (R ū ta s s a g ė p r i e k a s ų ) , segioti (S e g io j a ž e n k le liu s p r i e a tla p ų ) ir sagioti, sagstinėti mžb., segineti mžb.
sagutis 2 1. - ž dagišius. 2. —>varnalėša
s a i d r a 4 (pelkėtų vietų augalas) - dulkėnė
saidris 2 —>viksva
s a i k a s 4 1. (senovinis daiktų matas: S. ru ­
g ių ) - siekas tarm. ( P a s is ė jo m e p o r ą s ie k ų g ri­
k ių ) , sykas tarm. (S y k a is p in ig u s s k a itė ! ). 2.
—>matas
saikčioti -ž saikstyti 1
saikdinti - ž saikinti 1
saikingas l —>1 saikus
s a i k i n t i 1. (priimti priesaiką: T eisėjas s a ik in a liu d y to ju s ) - ir saikdinti, siekdinti. 2.
—>gąsdinti
saikioti —>saikstyti 1

saikstyti

1. (džn. s i e k t i: A r k ly s s a ik s to
ž o lė s p a s ip e š ti ) - saikioti, saikčioti (K a rv ė s
s a ik č io ja g e r ti), siekioti, sykčioti tarm. (V ai­
k a s s y k č io jo p r i e s ta lo s a ld a in ių ) , siekineti
mžb. 2. —>prisiekinėti
1 s a i k ii s 4 (turintis, išlaikantis saiką: S.
ž m o g u s n ie k a d a n e n u k ry p s į k r a š tu tin u m u s )

- nuosaikus

414

( M e ta i v id u tin io d r ė g n u m o ir

n u o s a ik io s š i l u m o s ) , saikingas

stp. (S.

v a lg y ­

m a s , g ė r im a s )

2 saikus 4 —>greitas 1
salias 2 —>pasaitas
saistyti 1. —>raišioti. 2. —>įpareigoti
saitai dgs. 2 —> pančiai 1
saitas 21. -» raištis. 2. pasaitas. 3. -» ryšys 1
saitinys -ė 3b—>2 kalinys
s ą j ū d i s l (žmonių sujudimas, efektyvi
veikla: S o d ž iu je d id ž ia u s ia s s .) - sankrūtis,
sambrūzdis (smarkus sujudimas:y4ivflzwvo
s v e č ių , n a m u o s e p a s id a r ė s . ),

bruzdesys

sąjūkis l —>sąmyšis
saka 4 —>padavimas
saka! dgs. 4 derva 1
sakalas 3b-» kalba 1
šūkalioti —>kalbėti b)
s a k y k l a 2 (paaukštinimas, iš kur sakomas
pamokslas: B a ž n y č io s s . ) - pamokslinę, am­

bona
sakinas 3b—>dervuotas
sakingas l —>dervingas
sakinti -ž tardyti
sakyti 1. -» kalbėti. 2. -> tarti 1
sakytum modai. —>lyg
sakmė 4 padavimas
sakyti -ž kalbėti b)
sakuotas l —>dervuotas
sakuoti -ž dervuoti
sakūotnugaris, -ė l -ž apsileidėlis
salapūtris, -ė 2 seilius
s a 1 a t i s 2 (karpinių šeimos žuvis) - šelvis
saldapūtrė 2 mutinys
saldėlis 2 -> saldinis
saldėsis 2, saldimas 2 —>saldumynas
s a l d i n i s 2 (saldusis: S a ld in ė k ria u šė ) - salduolis (S. o b u o ly s ) , saldūlis, saldėlis tarm.,


saldliežuvauti

saldunis

tarm.,

samdinys

salduninis

tarm.,

saldudinis

tarm.

saldliežuvauti —>pataikauti
saldmėsės dgs. l —>2 kasa 1
saldokas i —>apysaldis
saldudinis l —>saldinis
saldukas 2 —>sacharinas
saldutis 2 —>saldinis
s a l d u m y n a s l (saldus daiktas: V a ik a i
m ė g sta s a ld u m y n u s ) - saldesis (V is o k ia is sa ld ė s i a i s n u k r a u ta s s t a l a s ) , saldimas tarm.
( D u o k k o k i o s a ld im o a tsig e rti), salymas tarm.
salduninis l, saldunis 2, salduolis 2 —>saldi­
nis

saldus 3 —>meilus
saldžiabylys, -e 34a, saldžiaburnis, -ė 2, saldžiakalbis, -ė 2 —>pataikūnas 1
saldžiakvapis 2 —>kvapus
saldžialiežuvis, -ė 2 —>pataikūnas 1
saldžius 2 —>antinas
saldžiažodis, -ė 2 —>pataikūnas 1
saldžiažodžiauti —>pataikauti 1
saldžiažodžiautojas, -a l —>pataikūnas 1
sąlėkis l —>susirinkimas ||
salėti 1 . -> norėti. 2. -» degti 1 b)
salfetė 2 -> servetė
s ą l y g a l (aplinkybė, nuo kurios kas priklau­
so: J is s u tik o a tlik ti d a r b ą tik s u ta m tik ra s ą ­

- išlyga ( D u o d u ta u p in ig ų tik su išlyga,
k a d g r ą ž in s i), kondicija knyg.
s ą l y g i n i s 2 1 . (susijęs su tam tikra sąly­
ly g a )

ga, aplinkybe:

S. re fle k sa s. S. k ir č io a titr a u ­

- sąlygiškas (5. s u tik im a s ) , sąlygo­
tas, lygtinis (L. n u te is im a s ) . 2. —>reliatyvus
sąlygiškas l, sąlygotas l -> sąlyginis 1
salymas 3b—>saldumynas
s a l y n a s l (grupė salų) - archipelagas
k im a s )

s ą l y t i s l (susilietimas:
liu )

O d o s s. su d ir g ik ­

- kontaktas, liesmas

s alkana s 3a—>apysaldis
salonas 2 —>svetainė
š a l p a 4 (užliejama paupio dalis) - žema­

slėnis

( Ž e m a s lė n iu o s e p a a u g o ž o lė s )

salpas 4 - » įlanka
salpti —>alpti
salsvas 4 —>apysaldis
salsvokas l —>apysaldis
saitai dgs. 2 —>2 kasa 1
salti —>norėti
s a l v ė l (sutartinis šovimas: S. iš dvidešim­

ties pabūklų) - papliūpa (Saudo papliūpo­
mis)
salveti —>tekėti 1 ||
salvinti —>tekinti ||
salzganas 3b—>apysaldis
sąmaištis 1 —>sąmyšis
sąmalas 1, sąmatinis 1 —>malinys 1 ||
samalioti —>kalbėti h)
s a m a n a l (drėgnų vietų sporinis augalas:
Pušyno samanos) - kiminas (durpinė sama­
na)
samanė 2 1. -> kamanė. 2. —>degtinė ||
samanius, -ė 2 —>apžėlėlis
s ą m a t a l (būsimų pajamų ir išlaidų apskai­
čiavimas: Pajamų ir išlaidų s. jau sudaryta) -

biudžetas (Metinis b.)
s ą m a t a s l (virvelė pavalkams suveržti: Beveržiantpavalkus net s. trūko) - sąsprandas
tarm. (Šikšninis s.), sąsprąstė tarm., atvafslė
tarm. (A. trumpa - nesumetu pavalkų)
sąmazga l —>ryšys 1
sąmazgos dgs. l —>pamazgos
sambaris l —>baigtuvės
sambaudis i —>sąmokslas
samblysis l, sambrėškis l —>sutema
sambrūzdis l —>sąjūdis
s a m b ū r i s l (draugėn susitelkimas: Dide­
lis žmonių s .)- sankuopa knyg., susibūrimas,
samplūdis (Žmonių s.)
s a m b ū v i s l (sugyvenimas, subuvimas:
Taikus s .) - koegzistencija
samdininkas, -ė 2 —>samdinys
s a m d i n y s , -ė 3b(ūkininko samdomas dar­
bininkas: Jis dirbo samdiniu pas ūkininkus)

- samdininkas (Samdininko alga), samdytinis (Prie stalo susėdo samdytiniai ir saviš-

415


samdytinis

sandarus

kiai), metininkas (metams samdomas dar­
bininkas), šeimynykštis tarm. (Savi neapsi­
dirbo, reikėjo ieškotis šeimynykščių), alginin­
kas tarm (Jis neskriaudė algininkų, kur pas jį
tarnavo), algočius tarm. (Ganė svetimus gal­
vijus kaip a.); || bernas šnek. (žemės ūkio
samdinys: Jis ėjo pas ūkininkus už berną),
berniokas šnek., vaikis tarm.; merga šnek. (že­
mės ūkio samdinė: Nelengvas buvo mergos
gyvenimas), mergė šnek., mergiotė šnek.
samdytinis, -ė i -> samdinys
sąmėžinis i —>šiukšlynas
s ą m y š i s l (tvarkos suirimas: Priešo stovyk­
loje kilo s.) - sumišimas, maišatis (Vieni
žmonės bėga šen, kiti ten - tikra m.), maišaliėnė šnek., maišatiėnė šnek., sumaištis knyg.
(S. žmonių protuose), sumaištis knyg., chao­
sas, suirutė (Per karą, per pačią suirutę, jis
kažkur dingo) ir pairutė šnek., pabiriėnė tarm,
pakriktūvė tarm (Baisi buvo p., kai degė na­
mai), jaūgalas tanu jukinys tarm (Tame jukiny ir ūžesy buvo girdėti dainuojant), sąjūkis knyg., sankrykis knyg., santrykis knyg., sankirdis knyg., makalynė tarm (Tokioj makaly­
nėj galo su galu nesuvesi) ir makaliėnė tarm,
dumpis tarm (Išnyks dumpiai ir maištai žmo­
nijoje), velniava šnek., velnionė šnek.
s ą m o j i n g a s l (pasižymintis sąmoju: S.
žmogus) - dantingas šnek. (Dantingos bobos
nenušnekėsi. Dantinga ironija) ir dantinas
tanu ^ liežuvingas šnek. (Nesiginčyk su liežu­
vingu žmogum), aštriadantis šnek. (Aštriadantė marti mokėjo atsikirsti), aštrialiežuvis
šnek. (Aštrialiežuvio nenukalbėsi), smailialie­
žuvis šnek.
s ą m o k s l a s l (slaptas politinis, karinis ar
kitoks susitarimas prieš ką nors: S. prieš vy­
riausybę) - sambaudis ret., sankalbis ret.,
suokalbis knyg. (Susektas s.)
s ą m o n ė i (turėjimas sveiko proto, atmin­
ties: Jis neteko sąmonės) - nuovoka (Radau
jį sumuštą, gulintį be nuovokos), aūmonė
tarm (Ligonis guli be aumonės)
j

416

sampilalas l, sampilas l -» ištekliai
sampyna 1 -» raizginys
samplaika l -» kompleksas
samplėšinis 1 —>pakulinis
samplovos dgs. 11. -» pamazgos. 2. -» sąnašos
samplūdis l -» sambūris
samprata l —>sąvoka
samprotauti -» galvoti
samprotis l -» nuovoka 1
sampuolis l —>sutapimas
sampuva i -» puvėsis
samsčioti 2 -» samstyti 1, 2
samstineti —» samstyti 1
s a m s t y t i 1. (džn. s e m t i: S. vandenį, pu­
tas) - samsčioti (Samsčioja alų iš kubilėlio),
semioti ir semlioti (Iš rūsio teko vandenį s.),
samstineti mžb. 2. (norint išgriebti, išsemti:
S. kukulius) - samsčioti, graibyti (Tirščius
graibo) ir graibstyti (Žmonės graibstė linus iš
markos), maujoti tarm. (Maujojapo dubenį),
graibineti mžb. (Imk šaukštą ir graibinėk pu­
tas) ir graibstineti mžb. (Grietinęgraibstinėja)
s a m t i s 11. (didelis šaukštas viralui įsipilti:
Samčiu įpilk sriubos) - kaušas šnek. 2. ->
graibštas
s ą n a š o s dgs. l (vėjo ar vandens suneštos
medžiagos: Smėlio, sniego s.) - samplovos
(vandens suneštos); || nuoplovos (Visą pie­
vą apnešė nuoplovom), atplovos
s a n a t o r i j a l (gydymo ir profilaktikos
įstaiga: Džiovininkų s .) - gydykla
s a n d a l a i dgs. 2 (vasarinis lengvas apavas)
- pėdės (Supėdėmis kojoms nekaršta), ba­
sutės
s a n d a r a i (sudėtinių dalių iš(si)dėstymas:
Kalbos gramatinė s.) - ir sandaras, struktū­
ra, sąranga knyg. (Visatos s.), santvarka (Žo­
dyno s.)\ || konstrukcija (Mašinos k.); kom­
pozicija (kūrinio dalių sutvarkymas)
s a n d a r ū s 4 (gerai užsidarantis, susiglaudžiantis: Sandari dėžė) - hermetiškas (ne­
praleidžiantis oro), aklinas (be skylių: Akli­
na, be langų siena)


sandas

sandas i -» dėmuo
s a n d ė l i s i (patalpa kam sudėti, laikyti:
Javų, prekių, malkų s .) - podėlis (prie virtu­
vės: Miltus laikom podėlyje) ir padėlys tarm.
(Svirnas visam kam geras p.)
sandėris i -» sutartis
sandermė i -» harmonija
sandėtas i - » ištekliai
sandora l - » taika
sandūlos dgs. i -> dūlėsiai
sandūra i —>konfliktas
sandžiūva b. i -> džiūsna
sangaida i, sangarsis i -> akordas
sangrauža 1 —>nuospauda
sangrėbos dgs. l —» pagrėbstos
sangriuva b. i -» liurbis
sangrūdis l -> spūstis
sangulas l -> meilužis
sanguliauti —>ištvirkauti
sankaita i -» metatezė
sankalbis i -> sąmokslas
sankamša i -> kamšatis
sankarta i -> sankryža
sankasa l -» pylimas ||
sankaupos dgs. l 1. -> ištekliai. 2. —>santau­
pos
sankcionuoti -» patvirtinti ||
sankertinis i -> rentinys 2
sankirdis l -> sąmyšis
sankirša i -> intriga
sankirtis i -> konfliktas
sankrašos dgs. i, sankrėkos dgs. i -> krešulys
sankrykis l -> sąmyšis
sankryta i - » išvarta
s a n k r y ž a i (kelių, gatvių susikirtimo vie­
ta: Reguliuojama gatvės s.) - kryžkelė (ke­
lių), skerskelė ret., kryžgatvis knyg. (gatvių),
sankarta spec. (Geležinkelio s. su vieškeliu)
sankrova l -» parduotuvė
sankrūtis l -> sąjūdis
sankulai dgs. i -> pasturlakai
sankuopa l -> sambūris
santaika i - » taika

sapaliojimas

santaikūs 4 -> taikus
santalka i -> telkinys
santapa b. l -> ištižėlis
santara i, santarmė i, santarvė l - » taika
santaupos dgs. i (sutaupyti pinigai: Iš santau­
pų įsigijome baldus) - taupmenos (Neką
taupmenų teturi), sūtaupos (Visos s. niekais
nuėjo), sankaupos, santausos, išlykis knyg.
santausos dgs. i -» santaupos
santėmis l —>sutema
santykinis 2 -> reliatyvus
santykis i (kontaktas tarp daiktų, reiškinių,
žmonių: Draugiški santykiai. Nutraukti san­
tykius) - ryšys (Neturėti su kuo ryšio)
santiža b. i —» ištižėlis
santrauka i (kas sutraukta, glaustai išdėsty­
ta: Knygos turinio s.) - konspektas (Paskai­
tų k.), reziumė (Straipsnio r.), kontrakcija
santrykis i -» sąmyšis
santrumpa i (sutrumpintai užrašytas žodžių
junginys: Raidinė, skiemeninė s .) - abrevia­
tūra
santuoka l (vyro ir moters sąjunga, sukurian­
ti šeimą: Civilinė s.) - moterystė (Antanas
nors jau keli metai gyveno moterystėje, bet vai­
kų neturėjo); || vedybos (apie vyrus); tekybos ir tekutė (apie moteris)
santūra i -» susivaldymas
santūringas i —>santūrus
s a n t ū r ū s 4 (mokantis tvardytis, valdytis:
S. žmogus. S. juokas) - santūringas stp. (San­
tūringo žmogaus ir kalba santūringa), santvarūs knyg., sąvaldūs knyg.
santvarda i -» susivaldymas
s a n t v a r k a 11. (valstybės ar visuomenės
valdymo, tvarkymosi sistema: Demokratinė
s .) - režimas. 2. —>sandara
santvarus 4 -» santūrus
sanuoti —>gydyti 1
sapaila b. l —>sapalius
sapalas 3b1. -» nesąmonė ||. 2. -> plepalas 1.
3. b. —>sapalius
sapaliojimas l -» kliedesys

417


satyriškas

sapalionė

sapalionė 2 —>plepalas 1
sapalioti -» kalbėti h)
s a p a l i u s , - ė 2 (kas niekus kalba, paisto:
N e k la u s y k , k ą ta s s. š n e k a ) - sapalas ir sapaila, paistas šnek. ( K a lb i n ie k u s k a ip k o k s
p . ) , paistena šnek. (N e su žiū rė si, k ą p . k a lb a ) ,
paistininkas šnek., paistuoklis šnek. (P a isto
n ie k u s k a ip k o k s p . ) , svaitena tarm., kliedas
tarm. (Jis n ė ra to k s k., k a ip j ū s m a n o te ) . - Plg.
plepys
sapnas 4 -» svajonė 1
sapnys, -ė 4, sapnuoklis, -ė 21. —>snaudalius.
2. —>svajotojas
sapnuoti -» svajoti
sąraiša l -» raištis
sąraizga i —>raizginys
sąranga i —>sandara
sąranka i —>rinkinys
s ą r a š a s 3a (kas tam tikra tvarka surašyta:
R in k ė jų s. P r e k ių s .) - registras (P a v a r d ž ių
r.), rodyklė (V a rd ų r.), indeksas (žodžių są­
rašas knygos gale); || katalogas (knygų, pa­
veikslų); inventorius (turto)
sąrėmis l —>dieglys
s a r g a s 3, s a r g ė l (kas saugo, sergi, eina
saugotojo pareigas: Į m o n ė s , m o k y k lo s s .) saugotojas (nenuolatinis), sergėtojas; || pa­
naktinis (nakties sargas: P s u g a v o tu o s v a ­
g is ), naktinis šnek. (Jis ta r n a v o d v a r e n a k ti­
n i u ) , naktininkas šnek., naktsargis tarm.;
namsargis tarm. (namų saugotojas); kiem­
sargis (kiemo sargas), kiemininkas tarm.,
kiėmžiūra tarm.; laūksargis psn. (lauko, pa­
sėlių sargas)
s a r g y b a l (ką nors saugantis ginkluotas
būrys: K a r a lia u s s .) - apsauga ( G in k lu o to ji
a .); || eskortas spec. (ginkluota palyda); kon­
vojus spec. ( L a iv ų k .); kordonas spec. (pasie­
nio sargyba); patrulis (nedidelis ginkluotas
būrys, prižiūrintis tvarką, saugantis ką)
sarginti -> slaugyti
sargis 2 —>šuo ||
sargus 4 —>budrus

418

sarynūoti —>l rausti 1
sarioti —>niokoti
sąryšingas i —>nuoseklus
sąryšis l -> ryšys 1
sąryzgis l raizginys
sarkanas 3a 1. —>giedras. 2. —>raudonas
sarkastiškas l —>pajuokus II
sarkazmas 2 pajuoka ||
sarkofagas 2 -» karstas ||
sarkti —>1 rausti 1
sarmata 2 —>gėda
sarmatingas l -» drovus ||
sarmatyti -» gėdyti
sarmatytis —>gėdytis
sarmatūs 4 —>drovus ||
sarmotis -> gėdytis
sartas 4 -» rudas ||
sarti —>skresti
sartis, -ė 2, sartokas, -ė 2 arklys e); kumelė

Č
>

sarvalai dgs. 3b 1. -> srutos. 2. -» pūliai
sarvaliuoti —>pūliuoti
sąsaja l —>ryšys 1
s ą s i a u r i s l (siaura vandens juosta, jun­
gianti didesnius vandenis: K e r č ė s s .) - sąsmauga knyg.
sąskaityba i —>buhalterija
sąskambis 1 1. -» harmonija ||. 2. akordas
sąskrydis l —>susirinkimas ||
sąsmauga l —>sąsiauris
sąspyris l -> ginčas
sąsprandas l —>sąmatas
sąsprąstė l —>sąmatas
sąspūdis l —>spūstis
sąstatas l —>sudėtis
sąsūka l —>vingis
sąšlavynas l —>šiukšlynas
sąšlavos dgs. i —>šiukšlės
sąšlavukė 2 —>kuodys
satelitas 2 —>2 palydovas
satyra 2 -» pajuoka ||
satyrikas, -ė l —>pajuokėjas ||
satyriškas i —>pajuokus ||


satrapas

satrapas 2 —>despotas
sauga 4, saugonė 2 —>apsauga 1
s a u g o t i (ginti nuo pavojaus: J is s a u g o s a ­
v o s o d ą , n a m u s ) - sergėti (Š u o n a m u s s e r­
g i) , prižiūrėti (V a ik u s re ik ia p . ) , ganyti prk.
(T u o s v a ik u s g a n y k ir g a n y k , n ė m in u tė s n e iš ­
k i š k iš a k i ų ) , glaboti tarm. ( K a ip s a v o a k į g lo ­

daboti sv. (P e r n a k te lę n e m ig a u , b ėrą
d a b o ja u ) , a akyse turėti, iš akių neiš­

b o k jį),
žirg ą

leisti ( N e i š k i š k iš a k ių v a ik o )
saugotojas, -a i —>sargas
saugulys 3b—>atsarga
s a u g ū s 4 1. (apsaugotas nuo pavojaus: S.
g y v e n im a s ) - nepavojingas (N. ž y g is ), atvan­
gūs (A tv a n g i v i e ta ) , ramūs prk. ( R a m i v ie te ­
lė, n ie k a s n e u ž k lu p s ) . 2. —
> budrus
s a u j a 1 1. (delnas ir pirštai sudėti kam pa­
imti; paimamas kiekis: P a s is e m k su s a u ja
d r u s k o s ) - gniaužtas tarm. (G . rie šu tų ). 2. —
>
truputis. 3. -> pluoštas 2
saukti —>rėkti 1
saulabrolis l -» mėnulis
s a u l a š a r ė l (vabzdžiais mintantis auga­
las) - rasažolė, pempėžolė, a saulės ašarė­
lė
saulažolė i —>saulėgrąža 2
s a u l a ž u v ė i (karpinių šeimos žuvis) blizgė
saulė i —>atokaita
s a u l ė g r ą ž a i 1. (laikas, kada pradeda
dienos trumpėti arba ilgėti) - paraižai tarm.,
solsticija spec. 2 . (graižažiedžių šeimos au­
galas: S a u lė g r ą ž ų a lie ju s ) - saulažolė
saulėkaita l —>atokaita
saulėleidis i —>saulėlydis 1
s a u l ė l y d i s i 1. (saulės leidimasis: G r į­
ž o m p a č i u s a u lė ly d ž iu ) - ir saulėleidis (R a u ­
d o n i s a u lė le id ž io a ts p in d ž ia i), saulėsėdis tarm.
2. -» vakarai
saulės brolis -» valkata
saulėsėdis i —>saulėlydis 1
saulės svetys (viešnia) —>1 tinginys
s a u l ė t a s l (saulės šviečiamas, su saule:

sausolis

S. dangus. Saulėta diena) - saulingas stp. (Šil­
tas irs. ruduo)
saulėtekis l —>rytai
saulėti 1. —>dienoti 1. 2. -» giedrytis
saulingas i —>saulėtas
s a u 1 ū t ė 2 (graižažiedžių šeimos augalas)
- baltgalvė, martelė, šimtažiėdis, launagikė tarm., peidžolė tarm.
saunora b. 2 —>savanaudis
sausainis 2 —>džiūvėsis
sausakaūlis, -ė 2 —» džiūsna
sausakimša l -» kamšatis
sausakimšas 34b -> pilnas 1
s a u s a k r ū m i s i (ankštinių šeimos krū­
mokšnis) - kiškiakrūmis, zuikiakrūmis
sausarankis, -ė 2 —>šykštuolis
sausas 4 1. —>liesas. 2. —>oficialus. 3. —>nuo­
bodus
sausašonė 2 —>1 plakis
sausatis (-ies) m. 3b —>sausra
sausažemis i —>sausuma
sausažiėdė 2 —» sausiukas
saūsbalis l -» pokylis ||
saūsdžiūvis l —» sausuolis
sausenybė i —>sausra
sausėnis 2 —>sausiukas
sausėti —>džiūti 1
sausgarė 2 - » troškė
sausgėla i —>reumatas
sausiėnė 2 —>troškė
sausinti —>džiovinti 1
saūsis 2 1. —>amaras. 2. —>niežai ||
s a u s i ū k a s 2 (darželio augalas) - sausa­
žiėdė, čiužūlis, sausėnis, šiaudžolė, žibūtis
sauskiras 3a -» atskiras
saūsligė l —>džiova 1
sausmė 4 —>sausra
sausmedis l —>sausuolis
sausmetis l —>sausra
sausnys, -ė 4 -» džiūsna
sausokas l —>apysausis
sausoklis l, sausolis l —>sausuolis

419


sausra

s avinioką

s a u s r a 4 (sauso, karšto oro laikas: P e r s a u s ­
rą d a u g d a ig ų iš d ž iū v o ) -

sausmė ( S a u s m ė je

sausenybė (T o k ia b u v o s., k a d
n e t š u lin ia i iš d ž iū v o ) , sausmetis ( S a u s m e č iu
iš d e g ė s ė jim a i) , sausrometis, karščiai, sausatis tarm. (P er tą s a u s a tį ir e ž e r a s n u s e k o ) ,
džiova tarm. ( D o b ila m s d ž io v o s r e ik ia ) , džiovatis tarm. ( Š ie m e t j a u g a n a d ž io v a tie s b u v o ) ,
džiūtis tarm. (L y ja ir lyja, n ė ra d ž iū tie s š ie ­
v y sta m e d ž ia i) ,

sausringas
m e ta i. S.

l ( s u sausromis: S a u sr in g i
k r a š ta s ) - sausrotas ( S a u s r o ta v a ­

sa ra )

sausrometis l - » sausra
sausrotas l - » sausringas
saūsšala l —>plikšala
saūstelėti —>padžiūti
saūsti —» džiūti 1
s a u s u m a 3b(vandens neužlietas žemės pa­
viršius:

S a u s u m o s k elia i, tra n sp o rta s, a r m i­

sausažemis (S a u s a ž e m io

k li m a ta s ) , ž e ­

m ė (Ilg a i p la u k ę , iš v y d o m ž e m ę )

s a u s u o l i s 2 (sausas, nudžiūvęs medis:
M iš k e s a u s u o liu s iš k ir to ) - sausmedis (P ars iv e ž ė m s a u s m e d ž ių k u r u i), sausoklis ir sausolis, pasaūsėlis šnek. (šiek tiek pasausęs me­
dis) ir pasausis šnek. (S p ra g a d e g a n ty s p a s a u sia i, ž ib a r io ja , š v y s č io ja u g n is ), saūsdžiūvis
tarm. ( S a u s d ž iū v ė p u š is ) , skrambas tarm. (P a ­
r in k s k r a m b ų k r o s n ia i p a k u r ti)

sausūtis 2 -» džiūvėsis
saūsvas 4 —>apysausis
saūsžolė i -» briedgaurė
savabaūdis, -ė 2 -> savavalis
s a v a i m i n i s l (savaime vykstantis: S.
s id e g im a s . S. g y v y b ė s a ts ir a d im a s )

u ž­

- savai­

mingas (turintis savaiminio vyksmo pradą:
S. d ė m e s y s ) , spontaninis, spontaniškas
savaitis, -ė i -» giminaitis
sąvaldūs 4 - » santūrus
sąvalkos dgs. l -» padugnės 1
savame kailyje nenustygti (nesitverti) -» iš­
dykauti

420

savarankiškai, nelankydamas mokyklos:
g a m tin in k a s ) -

S.

autodidaktas

savanaudis, -ė 2 (kas savo naudos, savo inte­
resų tepaiso: S a v a n a u d ž iu i k itų g e r o v ė n e r ū ­

egoistas, savimyla, saunora, naudžius
knyg. ( G o d u s n .) , savinauda knyg.
savanaudiškumas 2 (savo naudos, savo inte­
resų tepaisymas) - savimeilė, savinauda
p i) -

knyg. (Ž m o g a u s s. d a ž n a i e s ti j o n e la im ė s p r ie ­

n u i)

ja ) -

s a v a m o k s l i s , -ė 2 (kas mokosi, lavinasi

egoizmas
savarankis 2, savarankiškas 1 —>laisvas 1
sąvaras i -» apyvaras
sąvartynas l -» šiukšlynas
savas 4 1. -> nuosavas. 2. —>gimtinis
savastis (-ies) m. l —>turtas
savavaldis 2 —>laisvas 1
s a v a v a l i a u t i (savavališkaielgtis:J ie s a v a v a lia u ja , n e s ila ik o įs ta ty m ų ) - ir saviva­
liauti, valiūkauti šnek. (V a ik a i v a liū k a u ja , tė ­
v ų n e k la u s o ), siautėti (nesuvaldomai: P r ie ­
š a i n e g a ile stin g a i s ia u tė jo ) ir siautoti, smar­
kauti (B e s m a r k a u d a m i n u s ila u š s a u s p r a n ­
d u s ) , siusti, dūkti, šėlti
savavaliautojas, -a l —>savavalis
s a v a v a l i s , -ė 2 (kas savavaliauja, siaučia:
N e re g ė ta s s. ir n e k la u ž a d a ) - savavaliautojas
(S a v a v a lia u to jų d a rb a i, išd a ig o s), savavalninkas hibr. (S u tra m d y ti sa v a v a ln in k u s ), valiukas
šnek. (V. tė v e lio s ū n e lis ), savabaūdis tarm.
savavalninkas, -ė i —>savavalis
sąvėlė l -» nuospauda
savybė i 1. -» ypatybė. 2. -» giminė 1
savybingas 1 -» būdingas
savigyra b. l —> pagyrūnas
savikliova i —>pasitikėjimas
savilava i -» savimoka
savimeilė i -» savanaudiškumas
savimyla b. l -» savanaudis
ž a s tis ) ,

s a v i m o k a l (savarankiškas mokymasis,
lavinimasis: S a v im o k o s v a d o v ė lis ) - savišvie­

ta (S a v iš v ie to s
saviugda

k u r s a i),

savilava, saviprusa,


savinauda

savinauda 1 1. -» savanaudiškumas. 2. b. —>•
savanaudis

saviprusa l —>•savimoka
s a v i s t a b a i (savęs stebėjimas, tyrimas)
- introspekcija, savityra ret., savižvalga ret.
saviškas i —>•keistas
savišvieta i —>•savimoka
s a v i t a i g a i (įtaiga sau pačiam) - auto­
sugestija
savitarpis l —>•tarpusavis
savitas 3b—>• originalus 1
savitika i —>•pasitikėjimas
savityra l —>•savistaba
savitramda i, savitvarda i —>•susivaldymas
saviugda i -» savimoka
savivalda i —>•autonomija
savivaliauti —>•savavaliauti
savižuda b. i —>savižudis
s a v i ž u d i s , -ė i (nusižudęs žmogus) - nu­
sižudėlis, savižuda
savižvalga i —>•savistaba
savo įv. —>•nuosavas
s ą v o k a i (suvokimo išdava; mintis apie ko­
kį dalyką: K ie k v ie n a s ą v o k a tu r i s a v o tu rin į
ir a p im tį) - samprata (G r o ž io s .) , koncepci­
ja
savotiškas l —>• keistas
savumas 2 —>•ypatybė
sąžiningas l —>• doras 1
s c e n a 2 (salės paaukštinimas vaidinti, dai­
nuoti, groti: I š e iti į s c e n ą ) - regykla knyg. estrada
schema 2 —>• planas
schizma 2 —» erezija
schizmatikas, -ė i —>• eretikas
sėbinti —>• taupyti
sėbiržė i -> 1 biržė 1
sėbras, -ė i ->• draugas ||
sėbrauti —>• draugauti ||
sėbrystė 2 ->• draugystė
sėdeika b. 2 —>• namisėda
sėdėlis 2 —>• guba
sėdėnė 2 1. —>sėdynė 1. 2. ->• sėdmenys
Plg.

sėjikas

sėdėti —>•kalėti
sėdyba l ->• sėdmenys
sedimentai dgs. 2 —>• nuosėdos
sėdimoji (-osios) —>•sėdmenys
s ė d y n ė 2 1. (vieta vežime sėdėti: M in k š ta ,
p a t o g i s .) — pasėstas (V e ž im o p . ) , pasostė
(U ž tie s k p a s o s t ę g ū n ia ) , sostas tarm., pasė­
das tarm. (P a ta is y k v ie š n ia i m in k š tą p a s ė d ą
r o g ė s e ), sėdėnė tarm. 2. —>• sėdmenys
s ė d m e n y s (-vį) 3a(sėdimoji kūno vieta: U ž
ė d m e n is g a v o p e r s ė d m e n is flk.) - sėdimoji
(N e b e p a n e š a s a v o s ė d im o s io s ) , sėdynė (N eg r ę ž k tu m a n s a v o s ė d y n ė s ) , sėdėnė tarm. (Jie
č ia n e iš s ite n k a - s ė d e n ė m is b a d o s i) , sėdyba
tarm. ( U ž ta i a tk e n tė s ta v o s .) , pasturgalis
(N u o to s ė d ė jim o n e t p a s tu r g a lį įs o p o ) , pas­
kuigalis tarm. (S e n is v o s b e p a tę sia s a v o p a s ­
k u ig a lį), strėngalis ( G a lv o k s u g a lv a , o n e s u
s tr ė n g a liu ), užpakalis ( A tm o k ė s ta u la z d a p e r
u ž p a k a lį), skersoji, dugnas juok., dugninėjuok.
(D. k a ip k o k io s d ė d ie n ė s ) , dūlė juok. (P a g lo s­
tysiu ta u d ū lę p a n č i u ) , dirsė sv. (K a i įk lo s iu
d irsėn , ta i ž in o s i! ) , subinė vulg. (G e ra d u o n a
su b in ę d r a s k o flk.), a kitas (antras) galas šnek
sėdunas, -ė 2 —>•namisėda
segėti —>• dėvėti ||
seginėti —>•sagstyti
sėginti —>•kaustyti 1
segioti —>•sagstyti
s e g m e n t a s 2 (skritulio dalis) - nuopjova
segti —>•kaustyti 1
segtuvas 2 —>• aplankas
segūtis 2 —>•varnalėša
seiliugas, -ė 2, seilunas, -ė 2 —>• seilius
s e 11i u s, -ė 2 (menk. kas apsiseilėjęs: N e ž iū ­
r ė k ir n e v a r v in k č ia seilės, tu s e ilia u !) - sei­
liugas šnek., seilunas tarm., bufzlius tarm. (K o
tu č ia se ilio ji, b u r z lia u ! ), salapūtris tarm.
sėilžolė i —>•putoklis
s ė j a 4 (javų sėjimo laikas, darbai: P a v a s a ­
rio, r u d e n s s . ) - sėmėnė tarm. (N u ty k u s i s .)
s ė j i k a s 2 (toks paukštis) - pūdymėlis, vingiras

421


sėjimas

senakurys

sėjimas 2 —>pasėlys
sekcija i —» skyrius 1
sėkčioti —» pasakinėti
sekėjas, - a i —» šalininkas 1
s ė k l a i (smulkus augalo gemalas: D o b ilų ,
a g u o n ų , o b u o lių s ė k lo s ) - grūdas (varpinių
augalų sėkla: R u g io , a v iž o s g .)
seklyčia 2 —» svetainė
s e k 1y s , -ė 4 (asmuo, sekantis kieno nusi­
kalstamą veiklą: S e k lia i s u s e k ė n u sik a ltė lio
b u v im o v ie tą )

- detektyvas

sėklius 2 —» sekluma
s e k l u m a 3b(sekli upės, ežero, jūros vieta:

- sėklius tarm.
( N e m u n o s.); || upės, ežero: atląja (Į b rid o į
e ž e ro a tla ją ) , atsala (aplink salą ar iškyšulį),
atatvanas tarm., atabradas tarm. ( V a ik a im a u ­
d o s a ta b r a d e ) , nūobradas tarm. (N u o b r a d e

L a i v a s u ž p la u k ė a n t s e k lu m o s )

n epagau si žu v ų )

s e k l ū s 4 (kurio dugnas arti paviršiaus: S e k ­

- negilūs (N . š u lin y s ), nedubūs
( N e d u b i lė k š tė ) , lėkštas (L ė k š ta e že ro v ie ta )
sekmas 4 —» septintas
lu s e ž e r a s )

s ė k m ė 4 (sekimasis: P a lin k ė ja u j a m
k e lio n ė je )

- klotis

( G e r o s k lo tie s ! ),

sėkm ės

pasiseki­

mas (Jis s u s ila u k ė d id e lio p a s is e k im o s c e n o ­
j e ) , laimė (N e tu r ė ja u la im ė s lo te r ijo je )
s ė k m i n g a s l (lydimas sėkmės: S. d a rb a s,
ž y g is ) - laimingas (L . s u g r įž im a s ), klotingas
(K . g y v e n im a s )

sekretai dgs. 2 —» išskyros 1
sekretas 2 —» paslaptis
sekretūs 4 —» slaptas 1
seksualinis l, seksualūs 4 —» lytinis
1 s e k t i (seka, sekė) 1. (kreipti dėmesį į ką,
ppr. slaptai): M e s s e k ė m k ie k v ie n ą p r ie š o

stebėti (V isi s te b ė jo k o v o s e ig ą ), a
žvilgsnio (akių) nenuleisti. 2. (daryti taip,

ž in g s n į) -

kaip kitas daro: M o k in ia i s e k a
ju ) -

imituoti

są ), a

(kieno) pėdomis eiti šnek. 3. —» kalbė­

ti b)
2 sekti (senka, seko) —» slūgti

422

s a v o m o k y to ­

(Jis p u i k i a i im ita v o s e n io b a l­

sektinas 3b—» pavyzdingas
s e k t i s (būti sėkmei: K a ip s e k a s i d ir b ti? ) klotis (V is k a s k lo ja s i g e r a i), eitis (J a m m o k s ­
la s g e r a i e in a s i) , vykti (N e v y k s ta j a m s u d a r ­
b a is ) , rankotis tarm. (J a m b itė s n e s ir a n k o ja g r e it iš n y k s ta ) , a į ranką eiti šnek. (G y v u li­
n in k y s tė j a m n ė jo į r a n k ą ) , kaip mielėmis
plaukti šnek.
sektorius l —» skyrius 1
sekūndė i -» akimirka
sekūndinis l —» trumpas 2
selekcija i —» atranka
selektyvūs 4 —» atrankus
s ė le n o s

dgs. i

(išsijojus miltus, likę grūdų

lukštai: R u g ių , k v i e č ių s .)
(stambios sėlenos), atsijos

-

nūoskardos

(Į p ilk r ie š k u č ia s

nūosijos (N u o s ijo m g y v u liu s
š e r ia ) , išsijos (P r a s ti m ilta i, d a u g iš s ijų ), pa­
sijos ( S ta m b ia i s u m a lė , ta i d a u g p a s i j ų ) , iš­
matos tarm.
selezėnius 2 —» antinas
a ts ijų p a r š a m s ) ,

s ė l i n t i (tykant artintis, slinkti: S ė lin a

k a ip

gludinti ( G lū d in a k a tė į ž v ir ­
b liu s ) , slampinti ( S la m p in a k a ip v a g is ) ir
slimpinti, tykinti ( K a tė ty k in a p r i e p e l ė s ) ,
sliūkinti šnek. (Š u o s liū k in a a r ty n ), tvylinti
šnek. (slapta slinkti), kyšlinti tarm. (K y šlin a
k u r re ik ia ir k u r n e r e ik ia ), nifvinti tarm., striuginti tarm.
sėlis 2 —» pasėlys
šelpti —» skaudėti ||
semantizmas 2 —» vertinys 1
sėmė 4 —» semtuvas
sėmėnė 2 —» sėja
semioti, semlioti —» samstyti 1
s e m t i (imti skysčių ar biralų: S. sriu b ą , v a n ­
d e n į, g r ū d u s ) - grieti (nuo paviršiaus semti:
G. p ie n ą , g rietin ę, ta u k u s ) , kaušoti tarm. (su
la p ė p r ie v ištų ) -

kaušu semti: N e k a u š o k p o

tie k d a u g )

s e m t ū v a s 2 (gaubtais šonais kastuvas bi­
riems daiktams semti:

S e m tu v u p i l a ž v y r ą į

sėmė
senakurys, -ė 34b—» čiabuvis
v e ž im ą ) -


senvaikis

senapienė

s e n a p i e n ė 2 (bergždžia melžiama karvė)
- žiemmilže
s e n a s 4 1. (daug metų turintis, nejaunas:
S. b r a š k a , o j a u n a s lū ž ta flk.)

- metingas,

amžingas, ilgaamžis ( D a u g te n ilg a a m ž ių
ž m o n i ų ), daugiametis (P o la n g u a u g a d a u ­
g ia m e tė li e p a ) , ilgametis (I. m ū s ų š e im in in ­
k a s ) , galudienis šnek. (baigiantis dienas: Š i­
ta s a r k ly s j a u g . ), diėngalis šnek. ir dienūgalis šnek. ( K a s č ia u ž d ie n u g a lio s e n io b e t e ­
k ė s ) , karšus šnek. (K a r š i m o te r iš k ė - j a u u ž ­
k a b i n o d e v in tą d e š i m t į ) , iškaršęs, vėtušas
psn., vėčas psn. 2. (anksčiau buvęs, praėju­
sių laikų: S e n i la ik a i. S e n a s is r e ž im a s ) - se­
novinis ( S e n o v in ė s d a in o s ) , senoviškas (S e ­
n o v iš k o s p a ž i ū r o s ) , archajiškas. 3. —
>• pa­
laikis

senas vilkas —>•gudruolis
s e n a t v ė 2 (seno žmogaus amžius: J is m ir ė
s e n a tv e . S u la u k ė ž i l o s s e n a tv ė s ) - senystė
(J a m d a r to li s . ) , karšatis (S e n e le i p r iė j o k a r ­
š a tis ) , a žilas plaukas šnek., dienų galas šnek.
senauti -» kalbėti b)
senbernis l —>•viengungis ||
senbuvis l —>•čiabuvis
s e n ė 2 1. (menk. sena moteris) - senelė malon. (Ė jo s e n e lė , p a s ir a m s č iu o d a m a la z d a ) , se­
nutė malon., senučiukė malon., senutėlė malon., senioke šnek., boba menk. 2. —
>•žmona 1
s e n e l ė 21. (tėvo ar motinos motina: S. s a u ­

- močiutė (K a r ta is m . ir
u ž m a m ą d r ū te s n ė ), senolė, senutė, bobutė
šnek., mamaitė šnek., mamalė šnek., mamutė
šnek., mamužė šnek. 2. —
>• senė 1
s e n e l i s 2 1 . (tėvo ar motinos tėvas) - se­
nolis, senutis, tėvukas šnek. 2. —» senis 1
senesnis 4 —>•pirmesnis
senėti —>• senti
1 seniai dgs. 2 —>• senimas
2 seniai prv. —>• kadaise
seniau prv. —>•kadaise
senybė i —>• archaizmas 1
seniena l —>• atgyvena
g o jo s a v o a n ū k u s )

s e n i m a s 2 (seni žmonės: Prisirinko daug

senimo irjaunimo) - senūomenė, seniai
seniokas 2 —>• senis 1
senioke 2 —>•senė 1
s e n i s 2 1. (menk. senas žmogus: Šneka kaip
s. Senio pasakos) - senolis, senelis malon., se­
nutis malon., seniukas malon., senutėlis ma­
lon., seniokas šnek., karšinčius, vetušis psn.
2. —>•vyras 2. 3. —>• žibinčius
senystė 2 —>• senatvė
seniukas 2 —» senis 1
sen k ąs i —>• apysenis
senmergė l —>•viengungė ||
sėnmotė l —>•prosenelė
senokas l —>• apysenis
senolė 2 —>•senelė 1
senoliai dgs. 2 —>•protėviai
senolis 2 1. —> senis 1. 2. —>• senelis 1. 3. —>•
protėvis
senovinis l, senoviškas i —>• senas 2
sensacija i —>• atsitikimas ||
senstelėjęs (-usi) —>• apysenis
senstelėti —>•pasenti
sentencija l —>•aforizmas
sentėviai dgs. i —>•protėviai
sentėvis i —>•protėvis
s e n t i (darytis senesniam: Sensti žmogus ir
mokaisi flk.) - ir senėti (Kai žiūriu į tave, tai

nė kiek nesenėji), metėti (Greit metėja žmo­
gus), karšti (Jis karšo prie sūnaus), kriošti
menk. (senatve silpnėti: Baigia k. žmogus),
dūlėti prk. (Baigia d. senis, o vesti nori), bėrbėti tarm., a j pakalnę eiti (ristis) šnek., prie
žemės linkti šnek.
sentimentalūs 4 —»jausmingas
senučiukė 2 -» senė 1
senūomenė i —» senimas
senutė 2 1. —> senė 1. 2. —>•senelė 1
senutėlė 2 —>•senė 1
senutėlis 2 —>•senis 1
senutis 2 1. —> senis 1. 2. —>•senelis 1
s e n v a g ė i (senoji upės vaga) - vorupė psn.
senvaikis l —>•viengungis ||

423


senžodis

siaustyti

senžodis l —» archaizmas
separuoti -» atskirti
s e p t i n t a s 4 (sktv. einantis po šešto) - sek­
mas psn.
s e r b e n t a s 2 (toks vaiskrūmis: Juodieji,
raudonieji serbentai) - vašoklis ir ašoklis,
švokšlys tarm., bobingė tarm. (juodasis ser­
bentas) ir bobuogė tarm., žvlrbliauogė tarm.
serbentinė i -» antpilas 1 ||
sergalingas i, sergaliotas i -» ligotas
sergalioti —» sirgti ||
sergėti —» saugoti
sergėtojas, - a i - » sargas
serija i —» eilė 1 ||
sermėgius, -ė 2 -» prastuolis
s e r v e t ė 2 (skepetėlė nusišluostyti valgant)
- šluostukas, šluostyklė, salfetė knyg.
sesė 2, seselė 2 -» sesuo
seserėčia i —» pusseserė
seserėlė 2, seserikė 2, seserytė i-» sesuo
sesija i -» susirinkimas ||
sesikė 2, sesytė i -» sesuo
s ė s l ū s 4 (pastoviai kur gyvenantis: 5. gyventojas) - pasėdus (Jie buvo pasėdus, nie­
kur nesikilnojo)
sestelėti —» atsisėsti
s ė s t i 1. (užimti sėdimą padėtį: S. ant kė­
dės, po medžiu, prie stalo) - ir sėstis (Sėskis,
būsi svečias), krastis psn. (sėstis į krasę),
tokštis tarm., menk. (Ne vietoje toškiesi), kvarklintis tarm. (kerėpliškai sėstis), drėbtis prk.,
menk. (Drėbkis čia ant suolo ir lauk), tėkštis
prk., menk.

2. -» klimpti. 3. —» leistis 1 . 4 . - »

slūgti

sesulė 2 -» sesuo
s e s u o (-ers) 3b(tų pačių tėvų duktė kitiems
jų vaikams: Buvo brolis ir s.) - sesė (Never­
ki, sese, greit sugrįšiu), sesuva tarm., seselė malon. (S. brolelį rengė), sesikė malon., sesytė malon. (Niekur nėra tokios sesytės, kaip mano
sesytėlė), sesulė malon., sesutė malon., sesutė­
lė malon., sesūžė malon. (Mūs sesužės raudoni
veidužiai), sesuželė malon. (Gelsvos kasos se-

424

s u ž ė lė s ) ,

seserėlė

malon.,

seserikė

malon.,

se­

serytė malon.
sesūtė 2, sesutėlė 2, sesuva 3b, sesūžė 2, sesužėlė 2 — sesuo
s ė t i 1. (barstyti sėklas dirvoje:
n u s) -

berti

S. ru giu s, li­

prk. (K u r bėrė, te n a u g o ).

sodinti
sėtinys 3a-» griežtis
sėtryti -» pūliuoti
s ė t u v ė 3a(kraitelė sėti: Š ia u d in ė
m

V

s .) -

2. —»

bars-

tyklė, sykas

tarm.; || ašmafnė psn. (8 gorčių
talpos)
sfera 2 1. —» rutulys. 2. -» sritis 1 .3 .-» aplin­
ka
siaubas 4 —» baimė 1 ||
siaubingas i —» baisus
siaūbti 1. -» niokoti. 2. -» bijoti
siaubūnas 2 -» slibinas
siaubūs 4 -» baisus
s i a u r a s 4 1. (mažo pločio: S. k e lia s, d r a ­

- aūkštas ( A n k š ti k a ilin ia i), varžūs
(V a ržū s b a t a i ) . 2. (nedaug apimantis: S. p r o ­
ta s ) - ribotas ( R ib o to s jė g o s )
šiauštelėti -» mestelėti
b u ž is )

1 s i a u s t i (-čia, -tė) 1. (iš viršaus dengti:
A ts ik ė lę s s ia u tė v a ik ą š v a r k u ) -

supti

(S u p k

gaūbti (T irš ti d e b e s y s g a u ­
b ė k a ln ų v ir š ū n e s ), gobti ( A ts in e š k g o b ia m ą
s k a r ą ) , globti tarm. ( G l o b k k ū d ik į, k a d n e s u ­
š a ltų ) , gaūžti tarm. ( G u b a s g a u ž ia , k a d n e s u ­
lytų ) , skreisti tarm. (S k r e is k g a lv ą sk a ra ) , klės­
ti tarm. (M išk ą k lė tė r ū k a s ) . 2. —» supti 2. 3.
-» vėtyti. 4. —» šėlti 1, 2. 5. -» išdykauti. 6.
v a ik ą k a ilin ia is ) ,

-» mesti 1 ||
2 siaūsti (-džia, -dė) 1. —» ūžti 1. 2. —» bimbti
1
s i a u s t y t i (džn. 1 s i a u s t i 1: J i v a ik u s

- supstyti (S u p s to k o ja s k a ili­
n ia is, k a d n e s u š a ltų ) , gaubstyti ( G a u b s ty k
k ū d ik į su d r o b u le ) , góbstyti ( G o b s t o lig o n į
s k e p e to m is ) , glóbstyti (K ė lė v a ik ą iš lo p šio ,
s ia u s tė šilč ia u , g lo b s tė ) , klastyti tarm. (K la s tė
š ilta i s ia u s to )

k a ilin ia is, s a g ė m is, r a iš tė m is )


silpnas

siaustuvė

s i a u s t u v ė 3b (spragilo kotas: Bekuliant
siaustuvė lūžo) - keltuvė (Švelni lazdyno k.),
spragilinė tarm., spragilkotis tarm, spragilykštis tarm. 2. —» vystyklas
siautėti 1. —» šėlti 1, 2. 2. —> savavaliauti
siautingas 11. —» audringas. 2. —» smarkus
siautinys 3b1. —» siautulys. 2. —» milinys
siaūtis 2 —» siautulys
siautoti 1. —» šėlti 1,2. 2. -» savavaliauti
siautulingas 11. —» audringas. 2. —» smarkus
s i a u t u l y s 3b(vėjo, sniego, audros siauti­
mas: Užėjo baisus vėjo s.) - ir siautinys, siaūtis (Pūgos s. truko visą naktį)
sidabraplaūkis, -ė 2 —» žilis
s i d a b r a ž o l ė i (tokia vaistinė žolė) auksažolė, sidabrėlis sidabrininkas, žąsiažolė, šermukšnėlis, ratiliukas, a kalakuto
rūtos (žolės)
sidabrėlis 2, sidabrininkas i —» sidabražolė
sidabrinis 2 1. —» žilas. 2. —» skambus 1
sidabruoti —» žiluoti
siekas i —» saikas 1
siekdinti —» saikinti 1
s i e k i m a s 2 (siekiamas dalykas: Žmonių
lūkesčiai ir siekimai) - ir siekis (Kilnūs sie­
kiai), siekinys, aspiracija
siekineti —» saikstyti 1
siekinys 3a—» siekimas
siekioti —» saikstyti 1
siekis 2 —» siekimas
sieksninis l —» ilgas 1
siekti 1. —» liesti. 2. —» vykti 1
siektis —» ribotis
siela i —» dvasia 1,2
sielotis 1. —» rūpintis. 2. —» liūdėti
sielvartas 1 1. —» rūpestis. 2. -» liūdesys
sielvartauti —» liūdėti
sielvartingas i —» liūdnas
siena i ->• riba 1
sienlaužis i —>•taranas
sienmedis l, sienojas l —» rąstas
sienomis eiti —»išdykauti
sienpopieriai dgs. 1 —>• apmušalai
„

v

sietas 1 1. —>• rėtis. 2. —>• raištis
sieti 1. —»jungti. 2. —» rišti 1
s i e t y n a s i (pakabinamas daugelio lem­
pų ar žvakių šviestuvas) - šakinys, lempynas, kandeliabras (S id a b r in is k .) , liustra
sietrėtis i —» rėtis
sietuva 3b 1. —» duburys 1. 2. —»• gelmė
signalizuoti —» Įspėti 1
s i j a 4 (sienų, stulpų jungiamasis rąstas: L u ­
bų , tilto s i j o s ) - balkis sv. ( L in k o ą ž u o lin ia i
tilto b a lk ia i)-, || virdis (kluono, daržinės sija:
Š ie n o lig v ird ie s p r ik r o v ė m e )

s i j o n a s 2 (moteriškas drabužis: B re n d a p e r
ra są p a s ik a iš iu s s ijo n ą )

- apsagalas ( M o te ­
rys se g ė s b e n t k e lia is a p s a g a la is ); || apatinis
sijonas: apatinis (Jos iš lin d ę s a. m a ty ti) , pasagalas (P a s is e k p a s a g a lą , b u s š ilč ia u ) , pavilkinys (P a s iv ilk p a v ilk in į, k a d r ie t a i n e g ie d ­
r u o tų )

sijoti —» barstyti 1
sykas 4 1. —> saikas 1 .2 .—» sėtuvė
sykčioti —» saikstyti 1
sikė 2 —» kepalas ||
sykiais prv. -» kartais
sykis 2 —» kartas
sykiu prv. —» kartu
silkutė 2 —» strimelė
silpnabūdis 2 —» bevalis
silpnagalvis, -ė 2 —» silpnaprotis
silpnajėgis 2 —» silpnas 1
s i l p n a p r o t i s , -ė 2 (kas silpno, menko
proto: S ilp n a p r o č io

ž m o g a u s s v a ič io jim a i) -

mažaprotis (Jie v isi to k ie m a ž a p r o č ia i) , menkaprotis ( K o k s j i s m . b u v o , to k s ir p a l i k o ) ,
idiotas, menkagalvis šnek., silpnagalvis šnek.,
m inkštaprotis menk., bukaprotis menk.,
minkštagalvis menk. (T o k ių m in k š ta g a lv ių
m a ž a a tsira s, k u rie to n e s u p r a s tų ), bukagal­
vis menk., minkštakiaūšis niek., skystaprotis
niek., skystagalvis niek. - Plg. b e p r o t i s ,
puskvailis, kvailys
s i l p n a s 4 1. (mažai turintis jėgos:

S. ž m o ­

- nestiprus

(S e n e lė

g u s, g y v u ly s. S. b a ls a s )

425


siūlė

silpnasveikatis

jau nestipri), meñkas (Menka sveikata), ne­
tvirtas, mažajėgis (Antanas buvo liesas ir
m.), silpnajėgis, mažasveikatis (Tėvassenas,
m.), bejėgis (Pirmykštisžmogus buvo silpnas
ir b. prieš gamtos jėgas), besveikatis, bega­
lis, beviėkis hibr. 2. —>•ligotas
silpnasveikatis 2 —» ligotas
silpnavalis 2 —>•bevalis
silpnėti —» silpti
silpnybė 1 1. —» yda 1. 2. —>•polinkis 1
silpnoji lytis —» moteris 1
silpti

(darytis silpnesniam, netekti jėgų:
Silpsta akys, rankos) - ir silpnėti (Ligonis sil­
pnėja), meñkti (Sveikata jo menksta) ir men-

kėti, nykti (Jojėgos nyksta), gursti šnek., geibti šnek. ir gybti tarm., kašėti tarm. (Ligonis kaši jau antri metai)
silsėti(s) —>ilsėtis
siluetas 2 —>•kontūrai
simbolis

i (sutartinis daiktinis ženklas:
Balandis - taikos s.)- Įvaizdis (Liaudies dai­
nų įvaizdžiai), rėikšlas knyg. (Išsigelbėjimo r.),
emblema (sutartinis sąvokos ar idėjos žen­
klas)
simetrija i -> proporcija
simetrinis l, simetriškas l —» proporcingas
simpatija l —>• favoritas
simpatingas i, simpatiškas i -> malonus 1
simpoziumas l —>• susirinkimas ||
simptomas 2 —>•požymis
simuliantas, -ė i —>• apsimetėlis
simuliuoti —>•apsimesti
sinagoga 2 —>• šventykla ||
sinkliai dgs. 4 —>• pakritos
sinkūs 3 —>
■smulkus 1
sintėti 1. —>•kvėpuoti ||. 2. —>manyti
sintis (-iės) m. 4 —> dusulys
sintulys 3b—>•dusulys
s i r e n a 2 (prietaisas duoti garso signalams:

Fabriko, laivo, automobilio s.)- kauklys šnek.
(Garo k.)
sirgalius, -ė 2 1. ->• ligonis. 2. -» entuziastas ||
sirgčioti, sirginėti —>• sirgti

426

s i f g t i (būti ligoniu, nesveikam: Jis serga šir­
dimi, galva, plaučiais) - ligoti (Ne per am­
žius gi ligosi), sirginėti mžb. (Tėvasdažnaisirginėja, nebestiprus), sirguliuoti (Po truputį ir
jis sirguliuoja), sirgčioti (tarpais: Retkarčiais
sirgčiojau, bet rimtai nesu atgulęs), sefgalioti šnek., blogūoti (Kitas serga, bloguoja po iš­
gėrimo, o jam nieko), negaluoti (Visą žiemą
negaluoja - tai galvą sopa, tai diegliai remia),
negalėti (Jo tėvai negali), negerūoti (Jis jau
seniai negeruoja, bet pas daktarą neina), nestiprūoti (Nestipravo nuo mažens), nesvei­
kuoti (Sirgt neserga, bet nesveikuoja), nesmagauti (Jis truputį nesmagauja), sopuliūoti
šnek. (nuolat jausti sopulį), mirėsiūoti tarm.
(Ko čia rrūrėsiuoji, verčiau eik gulti!), nykuliuoti tarm. (Anas nykuliuoja ir nykuliuoja gal ligą kokią turi), kafpalioti šnek. (Ana jau
nebe nuo šiandien taip kaipalioja), kaipiniūoti tarm. (Jau visąpavasarį vos gyvas kaipiniuoja), lengti tarm. (Kai susitrenkė, tai lengo lengo ir mirė), liegti tarm. (Kelinti metai kaip
liegsta), stėipėti tarm. (Jis kelinta diena kaip
steipėja, vos gyvas), paitvėtis tarm. (Truputį
nusišaldė ir tebesipaitvėja, niekaip neišsitai­
so), a ant patalo gulėti šnek., mirtimi vaduo­
tis (dalytis) (sunkiai sirgti), iš lovos nelipti
šnek.

sirguliuoti —» sirgti
sirpinti —>•brandinti ||
sifpti —>• 1 bręsti ||
sirpūs 4 —>• brandus ||
situacija l —» būklė
siūbinėti —» sverdėti
siubinti —» eiti 1 f)
siūbuoklis, -ė 2, siūbuonis, -ė 2 —>• svyruoklis
siūbuoti 1. —>• svyruoti 1. 2. —>•banguoti
s i ū l a s i (kas suverpta: Siūlų kamuolys.
Įverk siūlą į adatą) - gija (audimo siūlas: Ko­
kia audėja, tokia ir gija flk.), verpalas
s i ū l ė 4 (susiuvimo takas: Iširo rankovėss.)peltakys (Tankus, retasp.)] || vingra tarm (vin­
giuota siūlė); drikė tarm. (mašina nusiūta)


siūlėti

s i ū 1 e t i (siūti siūlę: Ji siūlėją nosines, rank­
šluosčius) - peltakiuoti (Su mašina pelta­
kiuok), kraštuoti (siūlėti kraštą: A š siuvu, ji
kraštuoja), daigstyti (retais dygsniais: Atkirpus drobę, daigsto kraštus siūlais), dygsniuoti,
metyti šnek. (Ji mėto audeklo kraštus)', || drikiūoti (su mašina)
siutinti —» eiti 1 b)
s i ū l y t i (įkalbinėti, kad imtų, pirktų ir pan.:
Siūloma prekė nebrangu flk.) - teikti (Jis tei­
kia man gerą tarnybą), rekomenduoti, proponūoti knyg., brukti šnek. (primygtinai: Bru­
ka savo arklį), svoti tarm., piršti prk. (Pirklių
peršamos prekės jam nerūpėjo)
siundyti 1. —» pjudyti 1 .2 .—» kurstyti
1 s i u n t i n y s 3b (siunčiamasdaiktas:Kny­
gų s .) - paketas (Pašto p.)
2 siuntinys, -ė 3b —» pasiuntinys 1
siūobtelėti —» šoktelėti
siurbalas 3b —» gėrimas ||
siurbčioti —» gerti a)
siurbėle 3b 1. —» dėlė. 2. b. —» išnaudotojas
s i u r b l y s 4 (siurbiamasis prietaisas: Van­
dens, dulkių, benzino s .) - pompa (Rankinė
p.), siurbtūvas; || vandentraukis, vanden­
siurblis
siurbliūoti —» pumpuoti
siurbseti —» gerti a)
siurbsnis l —» gurkšnis
siurbsnoti, siurbstyti —» gerti a)
siurbti 1. —» čiulpti. 2. —» gerti
siurbtūvas 2 —» siurblys
šiurenti —» tekėti 1 ||
siūrinėti —» sverdėti
siurinti —» eiti 1 f)
siurprizas 2 —» staigmena
siūruoklis, -ė 2 —» svyruoklis
siūruoti —» svyruoti 1
siūrūs 4 —» šaltas ||
siūsmas 4 -» šėlas
siustas 4 1. —> šėlas. 2. —» pyktis
s i u s t i 1. (sirgti pasiutimo liga: Šunys ne­
galėjo pakelti tokio šalčio irpradėjo s.)- trak­

skaičiuoti

ti, dūkti. 2. -» šėlti 1,2.3. - » išdykauti. 4. —»
pykti. 5. -» savavaliauti
siustynės dgs. 2 —» šėlas
siūtas 2 1. —> pyktis. 2. —» šėlas. 3. —» pasiuti­
mas
siūtažolė l —» raudoklė
s i ū t i 1. (jungti siūlais audeklo, odos kraš­
tus: Ploni, gražūs marškinėliai, žaliais šilkais
siūta) - kurpti (prastai, netvirtai siūti: Mer­
gaitė kurpė lėlei drabužius), kurkti tarm., menk.
(Mašinos neturi, tai kurkia su rankom), kurkūlinti tarm., menk., vyžti tarm., menk. (Vėdarų
siuvėjas - v. temoka). 2. —» bėgioti
siutingas 1 1. —» smarkus. 2. —» piktas 1
siutinys 3b 1. —» šėlas. 2. —» pyktis
siūtinti —» pykdyti
1 siūtis 2 —» pyktis
2 siūtis 2 —» smūgis 1
siutulys 3b 1. —» šėlas. 2. —» pyktis
siuturiuoti —»• skalauti 1
siutūs 4 —» piktas 1
siūvalas 3b —»• siuvinys 1
siūvena 1 1. -» utėlė ||. 2. b. —» nenuorama
s i u v i n ė t i (mžb. s i ū t i , siūti pagražini­
mus: Motina siuvinėjo staltiesę) - adyti (Ji
ado nosinę), adineti mžb.
s i u v i n y s 3b 1. (siuvamas daiktas: Ji pelnė­
si duoną siuviniais) - siūvalas menk., kurpinys šnek. (Nagiparodyk tą savo karpinį), kurkinys tarm., menk. (Mesk tuos kurkimus ir eik
prie ruošos). 2. (siuvinėjamas pagražinimais
audinys: Ji pelnėsi duoną siuviniais) - adinys (Turiu adinius baigti adyti)
syvai dgs. l —» sultys
skabėnti, skabyti 1. —» skainioti 1. 2. —» rupš­
noti
skaboti 1. -» skainioti 1. 2. —» genėti
skabrūs 4 1. —>vikrus. 2. —» patogus 1
skabūs 4 —» aštrus 1
s k a i č i u o t i (nustatinėti kiekį: Buhalteris
skaičiuoja išlaidas ir pajamas) - skaityti
(Skaito gautus pinigus), lykūoti tarm. (Pradė­
sim kalbėti, šimtus L), sumuoti (S. pajamas)

427


skaidyti
s k a i d y t i 1. (chemiškai skirstyti: Elektros

srovė skaido vandenį į deguonį ir vandenilį)
- skaldyti (Atomai jau galimi s.). 2. —>• skirs­
tyti 2

skaidma 4 —» skyrius 2
s k a i d r e 4 (pozityvinis vaizdas permatomo­
je medžiagoje) - diapozityvas
skaidrėti —>•giedrytis
skaidrynė 2 —» mėlynė
skaidrinti —» giedrinti
skaidrintis —>• giedrintis
skaidrioji (-iosios) —>• degtinė
skaidrus 4 —>• giedras
s k a i n i o t i 1. (džn. s k i n t i : Skainioja gė­

les, šakeles) - skynioti (Po darželį vaikščio­
jau, žalias rūtas skyniojau) skabyti (Jau me­
tas apynius s.), skaboti (Reikia pomidorų
ataugas s.), skabėnti slp., raškyti (Mergaitės
raškė obuolius, žirnius, pupas). 2. —>•rupšnoti
skairus 4 —>•dosnus
skaistaturgis 1 —>• turgus 2 ||
skaistažiedė 2 l . —>chrizantema. 2. —>• ramu­
nė

skaisteti —>•giedrytis
skaistgiris i —>• miškas ||
skaistinti —>• giedrinti 1
skaistuolis, -ė 2 —>•gražuolis
skaistus 4 1. —> šviesus 1. 2. —>• giedras. 3. —>•
gražus. 4.
doras 1 ||
skaistvaris i žalvaris
skaitalas 3b-> lektūra
skaityba i, skaitymai dgs. i, skaitiniai dgs. 3b
lektūra
skaityti —>• skaičiuoti
skaitytis —>• atsižvelgti
s k a i t o v a s , -ė 2 (kas meniškai deklamuo­
ja tekstą: Jaunieji skaitovai buvo apdovanoti

premijomis) - deklamatorius, deklamūotojas
s k a l a 4 (skeltinis šakalys: Užsidegiau skalą
pasišviesti) - šipulys (plonas: Atsiskelk šipu­
lių prakuroms), švitas tarm. (pasižibinti),
skerla tarm., balana sv. (Balanosgadynė)

428

skalsagrudis

skalambyti 1. —>• skambinti 1. 2. —>•mušti 1
s k a l a m e d i s l (skaloms skelti pliauska:
Eglinis s .)- s kalinys (Paimk skolinį ir atskelk
balanų), šakalmedis, dervokšlis (sakingo
medžio) ir dervokšnis, derva (Atvežė sausų
dervų, bus balanų), soklys tarm.
skalanduoti —» skalauti 2
skalatauti —>•skalauti 1
skalatyti 1. ->• loti 1 ||. 2. —>kalbėti c)
s k a l a u t i 1. (plauti judinant vandenyje:

Moterys skalauja drabužius) - skalatauti,
siūturiuoti (Skalbinius siūturiuoja upėje),
skaluriuoti ir skalurti tarm., lazgurti tarm.
(Kūdroj lazgura marškinius), plūsturti tarm.
(Lengviaup. prie bėgančio vandens), pliūškurti tarm. (Pliuškurk gerai drabužius). 2.
(butelius, indus: Skalauja puodą karštu van­
deniu) -teliūskuoti (Teliūskuoja,plauna bu­
telius) ir teliūškuoti, skalanduoti, talaškūoti tarm., tabulkšeti tarm. 3. (gerklę: Skalau­
ja, gargaliuoja gerklę) - gargaliuoti. - Plg.
plauti
s k a l b i n i a i dgs. 3b(apatiniai drabužiai, pav
klodės, rankšluosčiai ir kt.: Svariai išskalbti

ir išlyginti s.) - ploviniai (Ploviniai ant kar­
ties tebedžiūva), baltiniai (Dyžk rankose bal­
tinius), baltarūbiai, drapanos (Rytoj drapa­
nas trinsim), skaros šnek., žlugtas (pamerkti
skalbti drabužiai)
skalbti —>•plauti ||
skalbtuvė 3b—>•kultuvė
s k a l d y t i 1. (džn. s k e l t i : Skaldo malkas,

akmenis)
- plaišinti (Pleištu medįplaišina),
v
aižyti (Šaltis mūrus aižo). 2. —>• daužyti 1. 3.
—>• mušti 1.4. ->• skaidyti
skaldūs 4 —>• skalus
skalikas 2 —>•šuo ||
skalinė 2 —>•doklas
skalinys 3b—>•skalamedis
skalyti —>• loti 1 ||
skalnas 4 —>•skolingas
skalsa 4 —>•turtas
skalsagrudis l —» skalsė


s kaišė

s k a 1 s ė 2 (parazitinis rugių grybelis) - skalsagrūdis, badagrūdė, smalka, varnagrūdis,
ragutis
skalsininkas 2 —>• aitvaras 1
skalsinti —>• taupyti
skalsus 4 —>• gausus 2
skaluriuoti, skalurti —>• skalauti 1
s k a l u s 4 (lengvai skylantis: Dailus medis s., šakotas - nes.) - ir skilūs, skaldūs (Skaldi malka), plaišūs (P. akmuo)
skambalas 3b 1. —>• skambutis. 2. —>•varpas
skambalėlis 2 katilėlis
skambaliūoti skambinti
skambąs 4 —>•varpas
s k a m b č i o t i (tarpais skambėti: Pievoje
skambčiojo dalgiai)- tvangčioti (Žvangčioja geležiniai pančiai) ir žvangsėti, cingčioti
(Pinigai cingčiojo ant stalo) ir cingsėti, dzing­
sėti (Valgomajame girdėti peiliai dzingsi),
klingsėti, brūngzčioti tarm. (Stygos tik brungzčioja).- pig. s k a m b ė t i
s k a m b e s y s 3b (skambėjimo garsas: Var­
pų s. Kalamo metalo 5.) - žvangesys (Gin­
klų, dalgių ž.) ir žvagesys, žlegesys (Raktų
i.), gaudesys (tęsiamas, ilgas skambėjimas:
Varpų g.), gausmas (Mašinų, trimitų g.),
brunzgesys tarm. (Stygų b.)
s k a m b ė t i (išduoti darnų garsą: Varpai,
kanklės, dainos skamba) - skardėti (Pievos
skardėjo nuo dalgių žvangesio), žvangėti
(apie metalus) ir žvagėti, žlegėti (Žlegėjo ge­
ležiniaipančiai), cingėti (plonai: Cingėjo mo­
netos), dzingėti (Langų stiklai dzingėjo), dindėti (Varpelis dindėjo), gausti (tęsiamai: Var­
pai gaudžia), brunzgėti tarm. (Stygos brunzga), langėti tarm. (apie monetas)
s k a m b i n t i 1. (prž. s k a m b ė t i : S. var­
pais, skambučiu) - žvanginti (Z ginklais. Z
dalgius), žvaginti (Z raktus), žlėginti (Z
grandines), cinginti (plonai), canginti (Pi­
nigus saujoj cangina), dindinti (Varpeliu dindina), dzinginti (Kala, kūju džiugina),
brūnzginti tarm. (B. stygas), klankinti tarm.

skanėstas

(Klankina su skambalu), skambaliūoti

slp.

(skambučiu), skalambyti šnek. (Laikrodis va­

landas skalambija), cilingūoti šnek., ringu liūoti šnek., tilindžiuoti šnek. (varpeliu), dindiliūoti šnek., dzinguliuoti šnek., kankaliūoti
šnek., langinti tarm. (Varpais langina), bambinti šnek., varpūoti (varpu), talandūoti tarm
(varpu). 2. —>• skelbti ||
skambtelėti —>•suskambėti ||
s k a m b ū s 4 1. (garsiai, gražiai skamban­
tis: S. varpas, balsas, juokas) - skardūs
(Skardi švilpynė), žvangūs (apie metalus) ir

žvagūs, gaudūs (G. varpas), sidabrinis prk.
(S. balsas), sodrus prk. 2. —>•melodingas
s k a m b u t i s 2 (prietaisas skambinti: Du­
rų s.) - varpelis (Mokyklos v. Ganomų gyvu­
lių varpeliai), skambalas (didesnis: Pririšk
skambalą prie ienų), kankalas (Karvės su
kankalais ganosi miške), žvangutis, dzingalas tarm. (Skamba d -g a l piršliai atvažiuoja),
cvangalas tarm., klankis tarm (Tai karvei lakstūnei reikia klankįparišti)
skanauti —» ragauti
skandalas 2 —>• triukšmas
skandalyti —>• triukšmauti ||
s k a n d i n t i (prž. s k ę s t i : Viesulai skan­
dino laivus jūroje) - nardinti (Butelius nar­
dina į vandenį) ir narinti, gramzdinti (Ne­
gramzdinkjo įprapultį), murdyti šnek. ir mur­
dyti šnek., mafminti šnek.
skandūkas 2 —>• pasvaras 1
skanėda b. i —>• smaguris
skanėsis 2 —>•skanėstas
s k a n ė s t a s 2 (skanus valgis: Prisikepė
šventėms visokių skanėstų) - skanėsis (Ska­
nėsiais vaišina svečius), skanumynas (Ska­
numynų mėgėjas), skaninys (Nupirk vaikui
kokį skaninį), gardėsis (Vaikai tik ieško ko­
kių gardėsių), gardumynas (Dabar užmiršk
tuos gardumynus), skanskonis (Skanskonių
prisigraibęs į duoną nė pasižiūrėt nenori),
smagurys (Neieškok smagurių, o valgyk, ką
turi), delikatesas

429


skanėti

s k a n e t i (darytis, būti skaniam: Jos valgis
ir dabar tebeskanėja burnoje) - gardeti, sko­
nėti (Ir šiandien man tebeskoni - taip ska­
niai pavalgiau), skometi tarm.
skanetis -» gardžiuotis 1
skaninys 3b-» skanėstas
s k a n i n t i (daryti skanų, skanesnf: Skanink
sriubą prieskoniais) - gardinti (Druska gar­
dina valgį)
skanintis 1. -» gardžiuotis 1 .2 .-» gėrėtis
skanliža b. i -» smaguris
skanližauti —» smaguriauti
skanotis —» rėkauti
skanskonis i -» skanėstas
skanulys 3b—» apetitas
skanumynas l -» skanėstas
s k a n ū s 4 (gero skonio: S. valgis, gėrimas)
- gardūs (Žalias vynas gardu gerti), apeti­
tiškas (keliantis apetitą), smaguringas; ||
įvadūs (kurio galima daug suvalgyti: Į. py­
ragas); srabūs (apie sriubą: Srabi bulvienė)
skapas 4 -» kastratas
skapinti -» kastruoti
skaptuoti 1. -» 2 skobti 1 .2 .-» valgyti b). 3.
-» eiti 1 a)
s k a r a 41. (skepeta pečiams, galvai apgaub­
ti: Vilnonė, šilkinės.)-skraistė (didelė),drobūlė (Drobulę moterys užsigobdavo ant pe­
čių), raiste tarm., skepeta ir skepetas tarm.
(Mergaitė apsisiautusi skepetu), sagė tarm. 2.
-» pluoštas 1 .3 .-» skarmalas 1 .4 .-» vys­
tyklas
skarainis 2 -» pudelis
skaramedis i -» ožekšnis
skardas 4 1.-» aidas 1. 2. -» garsas 1 .3 .-»
žinia
skardenti 1. -» aidėti 1. 2. -» skelbti
skardėti 1. -» aidėti 1.2.-» skambėti. 3. —» 1
griausti
1 skardingas 1 1. -» garsus 1 .2 .—» aidus
2 skardingas l -» status 1
s k a r d i s 21. (status krantas: Nusiritau skar­
džiu į upę) - kriaušis (Kriaušiai statūs kaip

430

skarmalas

sienos), pakriaušė (Nesėdėk ant pakriaušės,
dar į vandenį įkrisi), pakriūtė (Sunku bus nu­
sileisti nuo tos pakriūtės), pakriaunė tarm.,
yžius tarm. (griūvantis, yrantis skardis). 2. -»
1 šlaitas
skardyti 1. -» daužyti 1 .2 .-» malti ||
skardytis -»1 griausti
skardojus i -» 1 šlaitas
skardotis -» rėkauti
skarduliais prv. -» galvotrūkčiais
1 skardūs 4 1. -» garsus 1 .2 .—» aidus. 3. -»
skambus 1
2 skardūs 4 -» status 1
s k a r e l ė 21. (nedidelė skara galvai aprišti:
Ji ryši balta skarele) - skepeta, skepetaitė
(Neik vienplaukė, užsirišk skepetaitę), skutėlė
tarm. (Duok jai skutelę ašarėlėms nusibrauk­
ti), raištelis tarm. 2. —» nosinė
skarinės dgs. 2 -» mėnesinės
skarinėti -» driskuoti
skaringas l —» pluoštingas
skarinis 2, skarinys 3b-» rankšluostis
s k a r i n t i (prž. s k a r t i: Neskarink ranko­
galių) - brizginti (Brizgina audeklo pakraš­
čius), spūrinti, plušinti (Kapoja, botagą plū­
smą )
skarius, -ė 2 -» driskius
s k a r m a l a s 3bl. (suplyšęs drabužis; me­
džiagos skiautė: Skarmalais apsirengęs) skarulys (Svariu skaruliu aptvarstė žaizdą),
skara tarm. (Paimk skarą irpašluostyk šaukš­
tus), skūduras (Su skuduru nušluostyk suo­
lą), skurlis (Jo drapanos - vieni skurliai),
skudurlis (Skudurlių supirkinėtojas), drabūžgalis (Pilni pašaliai drabužgalių), drais­
kalas (Iš kelnių liko tik draiskalai) ir drais­
kana, driska, driskana (Apsivilk geresniu
drabužiu, ne ta driskana) ir driskalas, braizgas, brizgas, brizgalas, nūobrizga, išdėvos,
išdriskos, nūodėvos, kadaras (Atskaręs nuo
drabužių k. kadaruoja), lopinys (Paduok lo­
pinį stalui pašluostyti), dobstis tarm. (Išblindę marškiniai, tikdobstys, dresnos), drėpena


skaudus

skarmaliuoti

tarm., drėsnos tarm., kirdallis tarm., krėklis
tarm. (T ie m a r š k in ia i su p ly šę , v ie n i k r ė k lia i),
lakatas tarm ( N e ik į s v e č iu s s u to k iu la k a tu ) ,
lapatas tarm., laskatas tarm., lupata tarm.
(L a n g a i lu p a to m is u ž k a m š y ti), makatas tarm,
maskatas tarm (I š k a ilin ių m a s k a ta i te lik o ) ,
skidulys tarm, skivytas tarm., skypatas tarm
( K e ln ių s k y p a t a i t e l i k o ) , skurlėgas tarm.,
skuflotas tarm skvėtas tarm 2. —> mazgotė ||
skarmaliuoti -> driskuoti
skarmalius, -ė 2 -» driskius
skaros dgs. 4 1. -> apdaras. 2. -» skalbiniai
skarotas i 1. -> pluoštingas. 2. -> gauruotas
1. 3. -> šakotas
s k a r t i (drabužio, audeklo pakraščiams ir­
ti: K eln ių , s ijo n o a p a č io s s k ą r a ) - skinti ( N e ­
lau k, k o l p r a d ė s d r a b u žis s., lo p y k tu o j), brigz­
ti (Š v a r k o r a n k o v ė s j a u b r y z g a ), spurti (S ta l­
tie s ė s k r a š ta i s p ū r a ) ir spuryti, ėrdėti ( I š ty š ­
k a siū lės, ir p r a d ė jo e. šva rk a s)', || rykšti (S iū lė
r y k š ta ), kisti (M a ršk in ia i k in d a ) , kedeti ir kedyti, braizgėti (po truputį brigzti) ir braizgoti, blfsti tarm (D ė tie ji lo p a i v ė l b lįs ta ), rigzti
(S k a ra j a u r y z g a ), skisti, skidyti tarm, skutoti, skvėsti tarm, šiurti tarm.
skariiila b. i —> driskius
skaruliai dgs. 2 -> pakarūklai
skarulys 3b -> skarmalas 1
skaruliūoti —> driskuoti
skatikai dgs. 2 -> pinigai ||
skatikinis l —>pigus
skatinti 1. —> raginti 1. 2. -> agituoti
skatulys 3b -» akstinas 1
skauda 4 1. —>skausmas. 2. -> skriauda
skaudė 4 —>šunvotė
skaudėnti -> skaudėti ||
skaudesys 3b -> skausmas
s k a u d ė t i (kelti, jausti skausmą: M a n
s k a u d a g a lv ą , k r ū tin ę ) - ir skausti (N u o a la u s
g a lv ą s k a u s ) , sopti, sopėti ( S o p a m a s p ir š ta s ) ;
|| aštriai skaudėti: gelti (B la š k o s i it d a n tį g e ­
lia m a s flk.R a n k a s , k a u lu s g e l i a ) , diegti (du­
riamai: Š o n ą d ie g ia , n e g a liu d ir b ti ) , durti
j

( D u r i a p o k r ū tin e ) ,

griežti

( G r ie ž ia vid u riu s,

verti, skelti (K e ­
lin ta d ie n a s k e lia g a lv ą ) , smelkti, smilkti,
daigyti džn. (D ie g lia i š o n u s d a ig e ) , dygėti,
dygseti, badyti džn. (S m ilk in iu o s k a ip a d a t o ­
m is b a d o ) , durstyti džn., varstyti džn. (P o k r ū ­
tin e k a ip p e ilia is v a r s to ) , aigyti tarm, raižyti
prk. (R a iž o v id u riu s), ramstyti prk. (V isą r a m s ­
to, n e p a ju d u ); || nesmarkiai skaudėti: mausti
ta d r a ito s i k a ip k ir m in a s ) ,

( M a u d ž ia ir m a u d ž ia v id u riu s. P r ie š o r o p e r ­
m a in ą k a u lu s m a u d ė ) ,
n a d a n tį) ,

miegti

mielinti tarm

(M ie li­

tarm. (V a k a r k a ip r e p lė m is

s p a u d ė šird į, o š ia n d ie n tik tr u p u tį m ie g ia ) ,

šelpti tarm. ( K o ja s š e lp ia , n e g a liu v e r p ti ) ,
svembti tarm ( D a n tį s v e m b ia , n e g a liu v a lg y ­
ti) , udreti tarm ( Ė m ė su k ti, u. p ir š tą ) ; peršė­
ti (graužiamai:.^« p e r š i - n o r iu m ie g o ) , dilgėti, tvoksti, tvosketi (B la u z d o s su sk ilo , tv o s k a ) , dvogzti tarm; || tarpais, nesmarkiai, pa­
mažu skaudėti: skaudėnti (P r ie š m e tu s ė m ė
r a n k a s s k a u d ė ti ir d a b a r te b e s k a u d e n a ) , skuduriuoti (P o tr u p u tį s k ū d u r iu o ja g a lv ą ) , Sū­
pauti ( Ė m ė s o p a u ti š ir d į) , sopuliūoti (T a r­
p a i s s o p u liu o ja d a n t į ) , sopsnoti, dilgčioti
(tarpais diegti) ir dilgsėti, gilsnoti (G ils n o j a d a n tis, k o ja s ) , smilkčioti (S m ilk č io ja g a l­
v ą ) ir smilkseti, tvinkčioti (T v in k č io ja ž a i z ­
d ą ) ir tvinksėti, tvilkčioti (T v ilk č io ja š o n ą )
ir tvilkseti
skaudingas i -> skaudus 1
s k a u d i n t i (prž. s k a u d ė t i : S w s a v o p r a ­
š y m a is tik g a lv ą m a n s k a u d in i) - sopinti (N e b e s o p in k m a n š ir d e lė s), gildyti (Š ir d įg .) , skudinti tarm. (A lu s s k u d in a g a lv ą )
skaudis 2 —> skausmas
skaudulingas l -» skaudus 1
skaudulys 3b 1. -» skausmas. 2. -> pūlinys. 3.
-> šunvotė
skauduolė 2 —> šunvotė
s k a u d ū s 41. (skaudamas ir darantis skaus­
mą: S k a u d i ž a i z d a ) - skausmingas stp.
( S k a u s m in g a o p e r a c ija ) , skaudingas stp. (S.
p e r š u ly s ) , skaudulingas stp. (Jis n e b e g ird ė jo

431


skersaplautis

skaugė

sopus (M a n o
s o p io s a k y s ) , sopulingas stp.; || dygus (die­
giantis: D. s k a u sm a s)', persus ( P e r š iž a iz d a ) .
m a n o s k a u d u lin g ų v a ito jim ų ) ,

2. -» šaltas 1 ||.3. —> trapus 1. 4. -» sraunus.
5. -» nemalonus
skaugė l -» pavydas
skaugėti 1. -» šykštėti. 2. -» pavydėti
skaugis, -ė 1 1. —> šykštuolis. 2. -» pavyduolis
skaugiis 4 1. -» šykštus 1. 2. -» pavydus
s k a u s m a s 4 (kentėjimo jausmas: L ig o n is
a ič io jo s k a u s m u )

- sopulys (5. s p a u d ž ia

krū ­

skaudesys (S u šird ie s s k a u d e siu a tsisv e i­
k in a u s u tė v a is ), skaudulys (B a isu s d a n tų s .),
skaudis (S ū n e lis s k a u d ž i o b ij o jo ) , skauda
(M a n o s k a u d o s n e s u ž iū r ė s i), sopa (N e iš tv e ­
r ia m a š ir d ie s s .) ir sopė; || gėla (geliantis
skausmas: K a u lų g .) , gyla tarm., svemba tarm.
(D a n tie s s .) \ maudulys (ištisinis skausmas);
smilkulys; peršulys (graužiantis skausmas:
O d o s p . ), grauža (A k ių g .) . - Plg. d i e g l y s
skausmingas l -» skaudus 1
skauštelėti -» suskaudėti ||
1 skausti (-sta, -do) -» skaudėti
2 skausti (-džia, -dė) -» skriausti
skedėrla l -» skeveldra ||
skėdernis l -» pliauska
skedėrva l -» skeveldra ||
skelbauti 1. -» skelbti. 2. -» kalbėti b)
skelbėnti -» skelbti
s k e l b i m a s 2 (skelbiamas tekstas; lapas su
tokiu tekstu: S k e lb im ų le n ta ) - skelbinys ret.,
afiša, plakatas (su piešiniu), reklama (K i­
n o , te a tr o r.), anonsas
skelbinys 3a—» skelbimas
s k e l b t i (duoti, skleisti žinią: S k e lb ia įs a ­
k y m ą ) - garsinti (Jie g a r sin o p ir m ū n ų la im ė ­
j i m u s ) , skardenti (K ą č ia ž m o n ė s p r a s im a n ė
s .? ) , skelbauti tarm., skilbčioti šnek. (S k ilb č io ja j į m ir u s ) , skelbėnti šnek., viešinti knyg.,
našinti tarm., publikuoti, afišuoti, reklamuo­
ti, propaguoti; || būgnyti prk. (V is i la ik r a š ­
č ia i ra šo , b ū g n ija ), skambinti prk. (Š ta i a p ie
tin ę ),

ta v e ž m o n ė s s k a m b in a n e t d e v in to j p a r a p ijo j) ,

432

trimituoti prk. (Trimituoja visam pasauliui)
skėldėti -» plyšinėti
skelėtas 2 -» griaučiai
skeliaudra l -» skeveldra
skelti 1. -» daužti 1. 2. -» smogti. 3. -» skau­
dėti |[. 4. —> 1 lošti 1
skeltuvas 2 -» kirvis ||
skendėnis, -ė 2 -» skenduolis
s k e n d ė t i (būti paskendusiam: Valtis eže­
re skendi) - grimzdėti (Kibiras grimzdėjo šu­
linyje), nyrėti (būti panirusiam)
skendinys 3b—» skenduolis
s k e n d u č l i s , -ė 2 (kas skęsta ar pasken­
dęs: Ištraukė iš ežero skenduolį) - skenduonis, skendinys, paskendučlis (kas pasken­
dęs: Neberado upėje to paskenduolio), sken­
dėnis tarm.; || prigerėlis menk. (kas prigėręs),
a marių žentas šnek.
skenduonis (-iės) v. 3b-» skenduolis
skepeta 1 1. -» skarelė 1. 2. -» skara 1
skepetaitė l -» nosinė
skepetas l -» skara 1
skepetėlė 2 —» nosinė
skėpsnė 2 -» skiautė
skeptikas, -ė i -» abejotojas
skėrdėti -» plyšinėti ||
skerdiena l -» mėsa ||
skerdykla 2 (gyvulių skerdimo įmonė) - pjovykla ret.
skerdiklis 2 -» peilis 1 ||
skerdynės dgs. 2 -» žudynės
skefdžius 2 -» kerdžius
skeryčioti 1. -» mojuoti. 2. -» eiti 1 k)
skerla 4 1. -» skala. 2. -» skeveldra ||
skerloti -» plyšinėti ||
skemagis, -ė 2 -» plėšrūnas 1
skersai prv. —» žvairomis
skersai kelio stoti -» trukdyti 1
skersakis 2 -» žvairakis
skersakiuoti -» žvairuoti
s k e r s a p l a u t i s l (vežimo dalis, į kurią
statomi rungai) - antašis, krėslas, plautas,
priegalvis, balnas


skersas

skersas 4 1. —>žvairas. 2. —> atkaklus
skersberžis l —» ruplys
skersgalvis, -ė 2 —>priešgyna
skersinė 2 1. —> skersvagė. 2. —>pjūklas ||
skefsinti, skersioti —> eiti 1 f)
skersis 2 —>plotis
skerskelė l —>sankryža
skerslys 4 —>užkardas
skersmergė i -» pasileidėlė
skersoji (-osios) —>sėdmenys
skersomis prv. —> žvairomis
skerspjovė i, skerspjūklis i pjūklas ||
skerspūtys 3b—>skersvėjis
s k e r s s n ū k i s 2 (karpinių šeimos žuvis)
- juodpilvė, kaltukas, kaušūkas, papjautgerklis
s k e r s t i 1. (pjauti mėsai: S. k ia u lę , p a r š ą )
- pjauti (P. žą sį, g a id į) , rėžti šnek. (R y to j rėš im a v i n ą ) . 2. —> žudyti 1
skerstraukis i —>skersvėjis
skersuoti —>žvairuoti
s k e r s v a g ė l (skersinė vaga arimo gale:
I š v a r y k s k e r sv a g ę , k a d v a n d u o n u b ė g tų ) -

skersinė, atara, užgalis, grąža tarm., pagrąža tarm., pavara tarm., pavarinė tarm.
s k e r s v ė j i s i (vėjas, pučiantis skersai pa­
talpos: Jį s. p e r p ū tė ) - traukas, traūksmas
(N e d a r y k la n g o , t. p a s id a r y s ) , kiaurapūtis,
skerstraukis tarm. (M a ž o sk e rstra u k io j u o re ik
s a u g o tis n e k a ip d id e lio ) , skerspūtys ( P o ž e ­
m in ių k o r id o r ių s k e r s p ū č ia i), pėrpūtis, vėpūtis
skėsčioti —> mojuoti
s k ę s t i (leistis į dugną: A k m u o s k ę s ta v a n ­
d e n y je ) - grimzti (N e n d r u ž ė s lin k sta , v a in i­
k a s g r im z ta ) , gramzdėti, nerti (V a ltis b a ig ia
n. v a n d e n y je ), garmėti šnek., marmėti šnek.
(su garsu), marmaliuoti šnek.
s k ė s t i (į šalis plėsti: M e d is š a k a s s k e č ia . S.
b u r e s ) - ir kęsti, skleisti (P la č ia i s k le id ė s p a r ­
n u s ) , plėsti ( S p a r n u s p .) \ || kojas: žergti, žarglnti
skėtė 4 -> laumžirgis

skiautė

sketerauti —>didžiuotis
skėtoti —> mojuoti
skėtra b. l —> lengvabūdis
skėtrauti -> mojuoti
skėtrioti 1. —> mojuoti. 2. -» eiti 1 k)
skėtronas 2 —> gaidys 1
skėtrus 4 1. —> plėtrus. 2. —> priekabus. 3. —>
piktas 1
skevėina i —> skeveldra ||
s k e v e l d r a l (atsiskyrusi ko nors dalis:

atplaiša ( L e n ­
to s a .) , atskala (A k m e n s , k a u lo a .) , atlauža
( U o lo s a .) , nuolauža, lūžena ( L ū ž e n ų k r ū ­
v a ) , lūžgalys, nūoplaiša (D id ž iu lė ą ž u o lo n .),
nūoskala, nūodauža (Akmens n.), skila
(Akmens skilos lė k ė į š a lis ) , plėišena (S u ­
s p r o g d in to a k m e n s p le iš e n o s ) , paplaiša tarm.,
skeliaudra tarm., paskeliaudra tarm., briauzga tarm. (R ą s to b .) , sprogila tarm.; || nedide­
lė: aiža, aižena (A k m e n s a .) , atšaiža, pačai­
žą, čežena, plova tarm. (G e le ž is p lo v o m , o m e ­
d is s k e v e in o m e in a ) , skedėrva tarm., atskedervė tarm. (G r ia u s tin is į a ts k e d e r v e s s u d a u ­
ž ė m e d į) , atskraba tarm., šeberkštis tarm., šėrpeta tarm., plūskata tarm. (L e n t o s p . ) , skedėrla tarm., skevėina tarm. (K r u š n u s m e d is
s k e v e in o m e in a ) , skerla tarm., šėvelis tarm.
(P e rk ū n a s m e d į į š ė v e liu s s u d a u ž ė ) ir šėvulys tarm.
skiauberls (-iės) m. 3b —> kriaukšlys
s k i a ū r ė 2 (dėžė gyvoms žuvims laikyti van­
denyje: P r ile id o s k ia u r ę ž u v ų ) - bučius, var­
ža, laidynė tarm., pluvinė tarm.
M e d ž io , a k m e n s, b o m b o s s . ) -

s k i a u t ė i (audeklo, kailio ar ko kito lopi­
nėlis: P r ik a r p ė p o p ie r ia u s s k ia u č ių ) - atkar­
pa ( A u d e k lo a .) , atrėža ( O d o s a .) ir atraiža,

atkraštys (S iu v ė ja s p r ik e r p a a u d e k lo a tk r a š č ių ) , lopinys, nuokarpa (S k a r d o s n u o k a r p ų
k r ū v a ) , nūorėža ( D r o b ė s n .) ir nūoraiža,
sklypas (M ilo , p o p ie r ia u s s .) , skutas (P a la ip i o j a i p o m e d ž iu s , ir iš k e ln ių s k u ta i te lik o ) ,

atskraba tarm., skvėtas tarm., skliuras
skėpsnė tarm. (D r o b ė s s .)

tarm.,

433


skirsti

skiauterę kelti

skiauterę kelti -> didžiuotis
skiba 2 -> riekė
skidyti -> skarti
skidulys 3b—>skarmalas 1
skyduriuoti -» tyvuliuoti
skydus 4 —> 1 sklidus
skieda 3 -> skiedra 1
skiedalas 3b-> skiedinys
skiedena b. i -> skystuolis
s k i e d i n y s 3a (atskiestas skystis: Sieros
rūgšties s .) - skiedalas, miešinys, miešimas
(Kalkių m.)
s k i e d r a 3 1. (tašant, drožiant atpjaunama
medžio dalelė: Kur medžius ranto, ten ir
skiedros lekia flk.) - ir skieda, skiedranta
(skerso medžio), drožlė (drožimo liekana),
drožena, druožlė tarm, padroža, kaiša tarm
(lankenos ar kaišenos nudrožta skiedra),
pieša tarm. (smulki), pliskė tarm. (plona). 2.
-> malksna
skiedranta i -> skiedra 1
skiepyti -> skleisti 1
s k i e s t i 1. (maišyti su kuo, daryti skystesnį: S. dažus) - miešti (M. spiritą vandeniu),

liekuoti

tarm.

(Vyną su vandeniu L). 2. ->

skirstyti 2
skiėtmedis i -> ožekšnis
skila 4 1. —> pliauska. 2. -> skeveldra
skilbčioti -> skelbti
skllbti -> garsėti 1
s k i 1 č i ū o t i (daryti, brėžti skiltis) -grafuoti
skyldegis l -> yldeginis
s k y l ė 4 (kiaura vieta: S. medyje, drabužyje,

avalynėje. Švarkas - vienos skylės) - kiaury­
mė (Maišo k.), kiauruma, prakiura (Dang­
čio, kelnių p.), kyša tarm., proplyša (praply­
šusi vieta: P. kišenėje), gvėrynė tarm. (G. pa­
sidarė sienoje)', || išgręžta skylė: išgrąža, pragrąža. - Plg. s p r a g a
skilineti -> plyšinėti
s k y l m u š y s 3b (plieninis kuolelis skylėms
prakalti geležyje) - smėgtis, prakalas, akiklis (nedidelis), akintuvas

434

1 skilti (skyla, -o) 1. -> plyšti 1. 2. -> kaltis 1
2 skilti (-ia, skylė) 1. -> smogti. 2. -> bėgti 1
skylėtas i -> kiauras 1
s k i l t i s (-ies) m. i (stulpelis tarp dviejų ver­
tikalių linijų raštinės ir kitose knygose; teks­
to skyrius: Laikraščio s .) - grafa
skilus 4 -> skalus
skilvys 4 -> skrandis ||
skynimas i -> kirtimas ||
skynioti -> skainioti 1
skinkis 2 1. —> gira 1. 2. -> alus ||. 3. -> muti­
nys
s k i n t i 1. (laužti gėles, vaisius nuo šakelių
ir pan.: Obuoliai jau skinami) - skobti (Me­
tas s. agurkus), rėkšti (Tėvelis obuolį reškia);
|| su lapais, šakomis: briaūkšti (B. uogas) ir
breikšti tarm., smaukti (Saujomis smaukia
bruknes).- Plg. s k a i n i o t i. 2. -> kirsti 1 ||
skypatas 3b-> skarmalas 1
skyra 4 -> skirtumas
skirbtelėti -> rūgštelėti
skirbti -> rūgti ||
s k y r y b a i (skiriamųjų ženklų dėjimo sis­
tema: Skyrybos taisyklės) - punktuacija, interpūnkcija ret.
skyrybos dgs. l -> ištuoka
skyrimas i sklastas
s k y r i u m prv. (ne kartu: Kiekvienas s. gyve­
na, dirba) - atskirai (Jis a. valgo), paskirai
(Pūkus irplunksnas p. dėjau), pavieniui (po
vieną: Eina ne kartu, o p.)
s k y r i u s 2 1. (organizacijos, įstaigos dalis:
Kadrų s. Švietimo s .) - sektorius (su tam tik­
ra specializacija: Instituto tautosakos s.), sek­
cija, padala knyg., šaka prk. 2. (teksto dalis:
Knygoje yra trys skyriai) - skaidma psn. (Toji
knyga turi kelias skaidmas). 3. -> skirtumas
sklrlioti -> skirstyti 1
skirmė 4 -> skirtumas
skirpstas 2 -> skroblas
skirsnis i -> paragrafas
skirsti -> plyšinėti ||


skirstyti

s k i r s t y t i 1. (džn. s k i r t i : Vėjas skirsto de­
besis) - skirlioti (Imkit nuo daikto obuolius,
neskirliokit), sklaidyti ir sklaistyti. 2. (dali­
mis skirti: Tėvas skirsto savo turtą vaikams)
- dalyti (D. lobį), skaidyti, skiesti tarm. (Gy­
venimą pusiau skiedė) , parceliuoti (P. žemę)
1 skirtas 2 —>skirtumas
2 skirtas 3 —>skirtingas
skirti —>lemti
skirtybė l —>skirtumas
s k i r t i n g a s l (kuris skiriasi nuo kitų: Skir­
tingos mintys, nuomonės, spalvos) - kitoks
(Jie laikėsi kitokios pozicijos), kitoniškas (Ki­
toniški drabužiai), nevienodas (Nevienodi
balsai), skirtas (Skirtapavardė. Jų kalba skirtesnė), skirus tarm. (Skirūs žmonės)
s k i r t i s (-iės) m. 4 1. (skiriamoji apibrėžtinių ir neapibrėžtinių daiktavardžių dalely­
tė) - artikelis. 2. - » likimas. 3. -> skirtumas
s k i r t u m a s l (ko nors nesutapimas: Kai­

nų, amžiaus s.) - skirtas (Didelis tarp jų s.)
ir skirtis (Jokios skirties nematyti), skirtybė
(Gramatinės sandaros skirtybės), skyrius
tarm. (Kviesk visus be skyriaus), skyra tarm.
(Myli visus be skyros), skirmė tarm.
skirtim s dgs. 2 —>ištuoka
skirus 4 —>skirtingas
skysčius, -tė 2 -» skystuolis
skystagalvis, -ė 2 —>silpnaprotis
skystaila b. i, skystakalbis, -ė 2, skystakūšis,
-ė 2, skystalas b. 3b skystuolis
skystaprotis 2 -» silpnaprotis
skystas 3 -> retas 1
skystėti retėti
skisti —>skarti
skystimas 2 1 .-* sriuba. 2. b. -* skystuolis
skystunas, -ė 2 -» skystuolis
s k y s t u č l i s , -ė 2 (menk. nerimtas, viską
perdedantis žmogus: Neklausyk, ką tas s. šne­
k a ) - skystunas menk., skysčius menk. (Skie­
džia ir skiedžia kaip koks s.), skystalas menk.
(S. niekuomet rimtai nepašnekės), skystaila
tarm., menk., skystakalbis menk., skystakūšis

skleistis

skystimas menk., skiedena tarm., menk.,
pliurškus tarm., niek., pliurpa tarm., niek., triškalas tarm., niek., triškis tarm., niek.— Plg.
karštuolis
skivytas 2 -» skarmalas 1
sklaida 4 —>dispersija
sklaidyti 1. —>vartyti. 2. —>skirstyti 1
sklaidus 4 —>1 sklidus
sklaistyti —>skirstyti 1
sklanda 4 1. -> skląstis. 2. -> 1 kartis 1 ||
sklandis 2 —>krosniakaištis
sklandyti 1. —>skraidyti 1 [|. 2. —> slidinėti 1
s k l a n d y t u v a s 2 (be variklio lėktuvas)
- planeris
sklandos dgs. 4 —>tvora ||
sklandus 4 1. -> slidus 2. 2. -» nuoseklus
s k l a s t a s 2 (plaukų perskyrimas galvoje:
Ant galvos sklastai it vagos dirvoje taukšojo)
- sklastymas (Tiesiu sklastymu perskirtiplau­
kai), skyrimas (Tiesus s. ėjo lig pakaušio),
perskyra, praskyra, pėrsklaida, takas šnek.,
klastas tarm., klastymas tarm., sklydis tarm.
sklastymas l —> sklastas
s k l ą s t i s 2 (įvairios formos kaištis durims
užsklęsti: Atsklendęs durų skląstį įėjo į vidų)
- sklendė ir sklanda, sklęstiivas, užsklan­
da, stūma (stumiant užsklendžiamas), stūmėklis, stumtuvė, užstūma, kaištis (užkiša­
mas skląstis), kištiivas, užkaištis, iižkišalas,
šova, šovynė, užšovas sukaląs (sukant už­
daromas), iižsukalas, iiždoris, brauktas,
brauktuvė, brūzgulis, velkė, spirtūvė, ūžspiras, užbraukas, sukynė, sukutis
s k l e i s t i 1. (teikti viešumai: S. naujas min­
tis, idėjas) - platinti (P. gandus), plėsti (P
novatorių patyrimą), diegti, skiepyti (Reikia
s. meilę gimtajam kraštui). 2. (lapus, pum­
purus: Saitas pavasaris, medžiai neskleidžia)
- sprogti (Sprogsta medžių lapai), klėsti tarm
(Augo klevelis aukščiausiai, klėtė lapelius pla­
čiausiai). 3. -» skėsti. 4. -» bėgti 1 a). 5. -»
važiuoti
skleistis —>sklisti 1
menk.,

435


sklembti

skraidinėti

s k l e m b t i 1. (įstrižai pjauti, kirpti: Sklembia įžambiai švarko skvernus) - žembti tarm.
2. bėgti 1 a)
sklendė 4 -» skląstis
s k l ę s t i 1. (skląsčiu daryti: S. d u r is ) - kišti
(K iš k d u r is k iš tu v u ) , šauti (V a k a ra s, m e ta s
d u r is š .) , braukti, brukti. 2. -» slysti. 3. -»
skristi. 4. -» bėgti 1 a)
sklęstuvas 2 —> skląstis
sklezdėnti -> plasnoti 1
sklezdėti 1. -> drebėti 1. 2. -> plasnoti 1
skliaudyti -» skliaustyti
skliausti -» bėgti 1 a)
s k l i a u s t y t i (judinti, kraipyti ausis: A r ­
k ly s s k lia u s tė a u sis, b a id ė s ) - ir skliaudyti,
glaustyti ( V id u r la u k o k iš k is a u s is g la u s to ) ,
karpyti prk. (Ž ir g a s a u s e lė m k a r p ė )
sklydeti —>tyvuliuoti
sklidinas 3b-» pilnas 1
sklydis 2 -» sklastas
sklyduriuoti -> tyvuliuoti
1 s k l i d u s 4 (kuris sklinda, plinta: S k lid ū s
d ū m a i, d e b e s y s . S k lid ū s li n a i ) - sklaidus,
skydus ( S k y d ž ių d ū m ų d e b e sis). || plitus (P li­
ti g im in ė )

2 sklidus 4 -» slidus 1, 2
sklimbas 2 -» riekė ||
sklindis 2 -» blynas
s k l y p a s 2 1. (nedidelis žemės plotas:

G a­

v o ž e m ė s s k ly p ą tr o b e s ia m s p a s is ta ty ti. J a v a i

- dogsnis (D o g s n ia is v a n ­
d u o a n t d ir v ų s to v i) , lopinys (S n ie g o lo p in ia i
d a r b a ltu o ja ), gabalas (G e r a s g. ž e m ė s ) , plėsmas tarm. ( P lė s m a is v ie n o s u s n y s te a u g a ) ,
pleikė tarm 2. —>skiautė. 3. -» blynas
sklyris 2 -» blynas
s k l i s t i 1. (apie garsą, kvapą, šviesą, žinias
ir kt.: A p l i n k s k lid o š ilu m a . I š t o l o s k lid o j u o ­
k a s ) - ir sklysti, skleistis ( S k le id ž ia s i m o k s ­
lo š v ie s a ) , plisti ( G a n d a i g re it p l i n t a ) , pla­
tintis (U g n is to lia u p l a t in o s i) , eiti (E in a g a r ­
s a s n u o p a t V iln ia u s ). 2. (apie gyvulius skirstytis į šalis: G y v u lia i s k lid o p o g a n y k lą )
s k ly p a is p r ig ė r ė )

436

- krikti (netvarkingai), drikti (Avys, pamačiusios šunį, ėmė d.), spisti (Pro atkeltus var­
tus ėmė s. avys)
skliūras 2 -» skiautė
skliutas 2 -» kirvis ||
skobas 3 -» rūgštus
skobinys 3b-» drožinys
skobinti -» rauginti
skobnis (-iės) m. 4 -> stalas
skobtelėti -» rūgštelėti
1 skobti -» rūgti 1
2 s k 6 b t i 1. (daryti įdubimą, imti iš vidaus:
Skobia geldą, lovį) - skaptuoti (S. šaukštus),
duobti (D. iš medžio klumpes) ir daūbti (D.
samtį), kaūšti tarm (Akmenyje duobę kau­
še), kaušūoti tarm (Jie lovį kaušuoja), ruopti tarm. (Duobę r.) ir raūpti tarm., kaišenūoti
tarm. (su kaišena). 2. -» skinti
skobtūvas 2 -» kirvis ||
s k o l i n g a s l (turintis skolos: Jis man s.
penkis litus) - skalnas tarm. (Tu man už mė­
są s.), kaltas šnek. (Jei k esi, tai ir atiduok
skolą)
s k o l i n i n k a s , -ė 2 (kas kam skolingas:
Moka s., o ne turtingas) - debitorius, kalti­
ninkas
s k o l i n t o j a s , -a i (kas kam skolina pini­
gus) - kreditorius
skometi 1. -» skanėti. 2. -» ragauti
skonėti -» skanėti
skonėtis -» gardžiuotis 1
skototis -» stengtis
skrabalas 3b1. -» barškalas 1. 2. b. -» plepys
skrabalynė b. 2 -> plepys
skrabaliūoti 1. -» barškėti 1 ||. 2. —> kalbėti c)
skrabėnti -» barškinti 1
skrabėti 1. -» barškėti 1. 2. -> krabždėti
skrabinti -» barškinti 1
skrabis, -ė 2 1. -> džiūsna. 2. arklys č); ku­
melė a)
skradžiai prv. —>kiaurai
skraidyba l —> aviacija
skraidinėti -» skraidyti 1


skriauda

skraidinti

skraidinti —»• raginti
s k r a i d y t i 1. (džn. s k r i s t i : Paukščiai,
vabzdžiai, lėktuvai skraido ore) - skraidžioti
(Balandžiai skraidžiojo ties sodyba), skrai­
dinėti mžb. (Drugeliai aplink skraidinėjo),
skridineti mžb., skrajoti (Lengvos snaigės
skrajojo ore), lakstyti (Kregždės aukštai laks­
to), lakioti (Kas aukštai lakioja, tas žemai nu­
krinta fik.), skrydauti tarm., langoti tarm. (da­
rant vingius); || sklandyti (sklendžiamai:
Gandrai sklando ore); sparnais mojuojant:
plasnoti (Vieversiai čirena, sparneliais plas­
noja), yasnoti (Sunkiai sparnais vasnodamas
nusileido gandras), plazdėti (Plazda kaip viš­
ta, į virbus įkritusi), plazdenti slp. (Paukšte­
liai lizde plazdena, miklina sparnus), pleven­
ti slp. (Iš nendrių pakyla lingė, pasipurto irple­
vendama patraukia į laukus), vasėnti slp.
(Plaštakės vaseno margais sparneliais); smar­
kiai, greitai skraidyti: narstyti (Narsto po
erdvę kregždutės), nardyti (Viršgalvos sugrį­
žę pempės nardė), šaudyti prk. (Blezdingos nei
kulkos šaudė po orą), šmaižioti (Smaižo pa­
žeme nesuregimi šikšnosparniai) ir šmaižyti,
šmaikštyti šnek. (Šmaikšto panosėje kregž­
dės), sparnuoti poet. 2. -» bėgioti
skraidūnas, -ė 2, skraiduolis, -ė 2 skrajoklis
skraidūs 4 —> skrajus 1
skraidžioti 1. —> skraidyti 1. 2. —> bėgioti
skraistė 21. skara 1.2.-* priedanga 1.3. b.
—>lengvabūdis
skrajingas i —> skrajus 1
s k r a j o k l i s , -ė 2 (kas skraido: Paukštis s.)
- skrajūnas (Erelis s. Vėjelis skrajūnėlis),
skraidūnas (Paukštelis s.) ir skraiduolis
(Nakties skraiduoliai šikšnosparniai)
skrajoti 1. -* skraidyti 1 .2 .-* bėgioti
skrajūnas, -ė 2 —> skrajoklis
s k r a j u s 4 1. (linkęs skrajoti: S. vėjelis,
paukštis. Skrajos mintys) - skrajingas stp. (S.
svajotojas), lakūs (Lakios kregždės), skrai­
dūs (Kur tu rasi kitą tokį skraidą paukštį kaip
v

kregždė?), greitasparnis poet. (Greitaspamiai
debesėliai). 2. —>greitas 1
skramba b. l —> džiūsna
skrambas 4 -* sausuolis
skramsoti —> tūnoti
skranda l —> kailiniai
skrandas 4 1. —> pliauska. 2. —> skvernas
skrandinė 2 -* kailiniai
s k r a n d i s 2 (virškinimo organas: Žm o­
gaus, gyvulio s.) - pilvelis šnek. (Jis vis skun­
dėsi pilveliu), vėdaras tarm. (Ir bedrybso, vė­
darą prisikimšęs); || skilvys (ppr. paukščio)
skratė 41. —> ritinis. 2. —> skridinys. 3. —> laum­
žirgis
skraūbis 2 -* baimė 1
skraubūs 4 -* baisus
skrebai dgs. 2 —>kailiniai
skrebenti 1. —>krabždėti. 2. —>šalti 1
skrebesys 3b—>krabždesys
skrebėti —>krebždėti
skrebinti —>svilinti 1
skrėbtelėti 1. —>pašalti. 2. —>padžiūti
skrėbti 1. —>džiūti 1 ]|. 2. —>svilti
skrebučiai dgs. 2 —>kailiniai
skregždė 4 —>kregždė
skreisti -> 1 siausti 1
skreitas 2 1. —>sterblė. 2. —>prieglauda
s k r e p l i a i dgs. 4 (atkosėjamos gleivės: Li­
gonis spjaudo skrepliais) - atkosės (Kruvi­
nos a.), kosalal (K. jį visiškai pasmaugė),
spjaudalai (Pilna asla spjaudalų)
skrepliūoti -> spjaudyti
s k r ė s t i (trauktis nešvarumais: Rankos,
drabužiai skrenta) - sarti tarm. (Nuo bulvių
skutimo ima rankos s.), kriaūsti tarm. (Kar­
vės tvarte mėšlu kriaučia), tukti tarm. (apie
indus: Tunka neplauti indai), žėibėti tarm.
(Kaminas žeibėja, prižeibėjęs suodžių)
skrėtena b. i —> suskretėlis
s k r i a u d a 4 (padaryta kam žala, neteisy­
bė: Kada išnyks tarp žmonių skriaudos ir ne­
teisybės?) - skriaūsmas (Daugskriausmopa­
tyręs žmogus), nuoskriauda (Dovanojau

437


skriaudus

skubinas

nuoskauda (M a ­
skauda tarm. ( G ili s.

j i e m s v is a s n u o s k r ia u d a s ) ,
n o n. n e iš e is ta u į g e r a ) ,
p a l i k o š ir d y je )

1 skriaudus 4 -» graudus 1
2 skriaudus 4 1. -» status 1 .2 .-» sraunus
skriaūsmas 4 —» skriauda
s k r i a u s t i (daryti skriaudą: Ž o d i s s k r ia u ­
d ž ia , ž o d i s ir g la u d ž ia flk.) - skausti (P a m o tė
s k a u d ė n a š la itę )

skriaūznas 4 —» liesas
skrybauti -» vaikščioti 1)
skribti -» dvėsti 1
skrydauti 1. -» skraidyti 1 .2 .-» bėgioti
skridineti -» skraidyti 1
s k r i d i n y s 3b(mašinos ratukas diržui už­
dėti ir kt.) - s krienui lys, skrystis, skridu­
lys, skratė tarm.
skrydis 2 —» polėkis
skridulys 3b—» skridinys
skriėbti -» pjauti 1 ||
skriemulys 3a—» skridinys
skrieti 1. -» suktis 1.2.-» skristi 1.3.-» bėgti
1 a)
skrynelė 2 -» avilys
skriode 4 1. —» išgrauža. 2. -» provėža
skripsėti, sklypuoti -» girgždėti
s k r i s t i 1. (judėti oru sparnais: P a u k štis, b i­
tė s k r e n d a ) - skrieti ( G a n d r a s sk rie ja r a tu ),
lėkti ( A u k š ta i lėkė, ž e m a i n u tū p ė flk.), sklęs­
ti (nejudinant sparnų: R a tu s k le n d ė va n a g a s,
g r o b io ie š k o jo ) , plasnoti (mojuojant spar­
nais: V irš g a lv ų p l a s n o j o g u lb ė s ) , vasnoti
(S u n k ia i v ir š a r im ų v a s n o jo v a r n a s ), plazdė­
ti, plastėti, plastėnti slp. (P e m p ė bėga, p la s te n a , j o s n e p a g a u s i) , vasėnti slp., sparnuoti
poet. 2. —» bėgti 1 a)
skrystis 2 -» skridinys
skritė 4 -» ritinis
skiytis (-iės) m. 4 1. —» ratlankis 1.2.-» kepa­
las ||
s k r o b l a s 2 (medis kieta mediena) skirpstas
skrodė 2 1. -» provėža. 2. -» išgrauža

438

skrodjmės dgs. 2 -» žudynės
skrodis 2 - » išdroža
s k r o s t i 1. (pjauti, šalinti gyvulio, paukš­
čio, žuvies vidurius: Skrodžia žuvį, paršą) mėsinėti (Jie aviną mėsinėja), darinėti (D.
gaidį), doroti (Pasiskerdėm meitėlį, baigiam
jį d.), bėrglauti tarm (B. kiaulę), plefkti tarm
(P žuvį), raišyti (imti žarnas). 2. -» pjauti 1 1|
skrostiivas 2 -» peilis 1 ||
skrudai dgs. 4 -» svilėsiai
skrudėti -» svilti
skrudinti -» svilinti
s k r u o s t a s 3 (veido šonas: Įdubę skruos­
tai) - veidas (Jo veidai raudoni), apyburnis
tarm (Tėškė atbula ranka apybumin); || žan­
das (apatinė skruosto dalis: Gavo per žan­

dą)
skrupauti —» bijoti
skrūpsoti -» rūpėti
skrusti -» svilti
s k u b a 4 (skubus ko darymas: Per tą skubą

viską pamiršau. Greitosios skubos siunta) greita (Greitos darbas), paskuba (Išpasku­
bos nesuspėjo nė pavalgyti), skubotumas,
skubėsena, pabėga šnek. (Dirba su pabėga),
bruzda šnek. (Bus bruzdos, kad norėsim baigti
darbus), plusta tarm., šora tarm. (Lietus visus
į šorą įvarė), ūma tarm (Baisi jo ū.)
skubėsena l -» skuba
s k u b ė t i 1. (greitai ką daryti: Skubėk jiems
į pagalbą. Skubu pusryčiauti) - skubinti (Ne­
skubink, suspėsi padaryti), plustėti šnek. (Bėgau, plustėjau, dirbau kiek galėdamas), plu­
šėti šnek. (Vyrai skuba, pluša sėti vasarojų),
bruzdėti šnek. (Bruzdėkit, užeina lietus, sulis
šieną), greitūoti tarm (Kuris negreituoja, tas
nepaslankus), šoruoti tarm (Moterys po tro­
bą šoruoja, dirba), umauti tarm (Nėra čia ko
ū., suspėsim nuvažiuoti), a žaromis garuoti
šnek. 2. -» ankstinti
skubiai prv. 1. -» skubomis. 2. -» greitai 1
skubinai prv. —» skubomis
skubinas 3b 1. -» skubus 1. 2. -» tekinas


skubinti
skubinti 1. -» raginti 1. 2. -» greitinti. 3. -»
skubėti 1

s k u b o m i s prv. (skubant, nedelsiant: S. dir­
ba, eina, valgo) - skubiai (S. ruoškitės į ke­
lionę), skubotai, paskubomis (P atliktas dar­
bas), skubinai ret. (Jis turi s. parvažiuoti),
greitai (Kad tik naktis greičiau praeitų), grei­
tomis (Palaukit, g sugrįšiu), greitosiomis (G.
išsirengė į kelionę), greituoju (G. pavalgiau
pietus).- Plg. g r e i t a i , t u o j , g a l v o ­
trūkčiais

skubotai prv. -» skubomis
skubotas l -» skubus 1
skubotumas 2 -» skuba
s k u b ū s 41. (reikalaujantis greito atlikimo:
S. reikalas) - ir skubrūs tarm., skubotas (S.
darbas), skūbinas ret. (Visus skubinus dar­
bus jau padirbome), nedelsiamas (N. dar­
bas), neatidedamas (N. uždavinys), neatidė­
tinas, neatidėliotinas (Neatidėliotina kelio­
nė), negaištamas, netrunkamas, spiriamas
prk. (S. reikalas), otūs tarm. (O. darbas, rei­
kalas). 2. -» greitas 2
skučiūlė 2 -» abrinas
skūdinti -» skaudinti
skūduras 3b1. -» skarmalas 1. 2. -» mazgotė ||
skūdrinti 1. -» aštrinti. 2. -» vikrinti
skudrūs 4 1. —» aštrus 1. 2. -» judrus. 3. -»
vikrus

skuduriūoti -» driskuoti
skūduriuoti skaudėti ||
skudūrius, -ė 2 -» driskius
skudurlis 2 -» skarmalas 1
skūdurus skalbti -» mušti lb)
skudūtis 2 (skėtinių šeimos augalas) - gurgždis
skulsti —» išdykauti
skuitis 2 -» krūmai
skuja 4 1 .-» spyglys 1. 2. -» kankorėžis. 3. -»
žvynas

skūjena l -» žvynas
skujinė 2 -» šluota ||
skujūkas 2 -» kankorėžis

skursti
skunda 4 -» stoka
skundas 2 -» dejonė
skundėiva b. l, skundėjas, -a l, skundėklis, -ė
2 -» skundikas
skundėti -» šykštėti
s k u n d i k a s , -ė 2 (kas skundžia ką, prane­
šinėja kieno tikras ar tariamas kaltes: S k u n ­
d ik o d u o n a n e tik ra flk.) - skundėjas, skundininkas šnek., skundūkas šnek. (V a ik a s to k s
s. p a s i d a r ė ) , skundėiva menk., skundėklis
menk. (Ta s k u n d e k lė tu o j le k ia s k ų s tis ) , įdavikas ( N e k a ltų ž m o n i ų į . ) , pakištliežūvis
šnek. ( B a i s u s p .) , šunėda niek.
skundininkas, -ė 2 -» skundikas
skundoti taupyti
skundūkas, -ė 2 -» skundikas
skundūs 4 1. —» mažas 2. 2. -» šykštus 1
skundžiai prv. -» mažai
skuosti 1. -» bėgti 1 a). 2. -» eiti 1 a)
skurdas 2 -» neturtas
skurdėiva b. l, skurdena b. i -» beturtis
skurdinti -» graudinti
skurdučlis, -ė 2 -» beturtis
skurdūs 4 1. —» neturtingas. 2. -» mažas 2. 3.
—» graudus 1
skurdžius 2 beturtis
skūris, -ė 2 -» driskius
skurlėgas 2 -» skarmalas 1
skurlinėti -» driskuoti
skurlis 2 1. —» skarmalas 1. 2. -» mazgotė ||
skurlius, -ė 2 -» driskius
skurlotas l -» skarmalas 1
skursna 4 1.-» neturtas. 2. b. -» beturtis
skursnūs 4 -» neturtingas
s k u r s t i 1. (skurdžiai gyventi: V ie n i g e r a i
g y v e n a , k it i s k u r s ta ) - vargti (J ei va rg tin a ,
p r is iv a r g s flk.), smilkti ( S m ilk s ta ž m o g e lis v i­
s ą g y v e n i m ą ) , smurgti, kykti tarm., kypti
tarm, čirpti tarm. 2. (skurdžiai augti: S k u r s ­
ta j a v a i b e tr ą š ų ) - kežėti tarm. (Jis v isą g y v e ­
n im ą k e ž ė jo k a ip p a r a is tė j b e r ž a s ) ir kėžti
tarm., kegždėti tarm., kernėti tarm. (M e d e lis
k e m a , n e a u g a ) , kvėžti tarm. (V a rg d ie n ė s v a i-

439


slapukas

skurti
k a i k v ė žo ),

pėžti tam .

( K a ž k o d ė l ž ą s y č ia ip ė ž -

ta )

skurti -» skarti
skusbezdis l -» pumpotaukšlis
s k ii s t i 1. (nuo paviršiaus valyti: S k u ta b u l­
ves, žie v ę , p a r a š ą ) - kaišti tam . (K a r tim s ž ie ­
v ę k a iš ia ) , grandyti ( P u o d ą g .) ir gramdyti,
gremžti ( B a r z d ą g .) ir gręsti (K e rp e s g r e n d ė
n u o m e d ž io ) , brazduoti tam . (B. žie v ę , ž u ­

2. -» graužti 1.3. -» valgyti b). 4. -» bėgti
'1 a). 5. -» eiti 1 a)
s k ų s t i 1. (pranešinėti vyresniesiems kie­
no kaltes, nusižengimus ir pan.: S k u n d e i m a ­
n e tė v u i) - ¿davinėti menk. (Jis įd a v in ė jo ž a n ­
v į).

da ra m s žm o n es), a

liežuvį kišti (kaišioti)

2. -» šykštėti. 3. -» stokoti. 4. -» taupyti
skųstis -» guostis
skutas 4 -» skiautė
skutėklis 2 -» peilis 1 ||
skutenos dgs. l -» lupenos
skutėlė 2 -» skarelė
skutiklis 2 -» peilis 1 ||
skutoti -» skarti
skutiilė 2 -» abrinas
skutuliai dgs. 3b-» lupenos
skvarbyti 1. -» kasinėti. 2. -» gręžioti 1
s k v a r b u s 4 (prasiskverbiantis, praeinan­
tis: J ą n u s m e lk ė s. š a ltis ) - smigus (S m ig io s
niek.

a k y s ),

aštrus

(A . p r o ta s . A š tr io s a k y s ),

smai­

lus (S m a ilio s a k y s )
skvaukė 11. -» geldutė 1. 2.-> plikė 2.3. b. -»

pamaiva
skverbti 1. -» gręžti 1. 2. -» pjauti 1 ||
skverbtis -» brautis
s k v e r n a s 4 (drabužio kampas: Š va rk o , a p ­
s ia u s to p a la id i, n e s u se g ti s k v e r n a i ) - žambas
(K n y g a s p a s lė p ė p o ž a m b u ) , skrandas tam .
(Jis tim p te lė jo m a n e u ž s k r a n d o ) , palas tam .
(P a r ė jo š la p ia is p a la i s )

skvernūoti -» eiti 1 m)
skvėsti -» skarti
skvėtas 4 1. —» skiautė. 2. —» skarmalas 1
skvirba b. l —> landūnas

440

skvirbinti 1. -» kišti 1 .2 .-» gręžti 1 .3 .- » ra­
ginti 1. 4. -» erzinti 1
skvirbsóti —» lindėti
skvirbti - » lįsti
slaikus 4 ^ 2 plonas 1
slafnikauti 1. -» valkiotis. 2. -» tinginiauti
slambytis -» valkiotis
šlampa b. l -» valkata
slampinėti 1. -» vaikščioti c). 2. -» valkiotis
slampinti -» sėlinti
slankinėti -» vaikščioti c)
slankioti 1. -» vaikščioti c). 2. -» valkiotis
s 1 a ñ k i u s 2 (slenkantis šlaitas: A p s o d i n k i ­
te s la n k ių k a r k la is , ir n e b e s li n k s ž e m ė ) -

núoslanka (D u n d ė d a m o s g r iu v o sn ie g o n u o s la n k o s ) , nuošliauža (N u o š lia u ž ų s u d a r k y ti
k r a n ta i)

slañktas 2 -» sloga
slankūs 4 -» paslaugus
slapčia prv., slapčiomis prv. -» slapta
s l a p y v a r d i s l (netikras, prasimanytas
vardas: P a s ir a š in ė ja s la p y v a r d ž iu ) - pseudo­
nimas (R a š y to jo p . )
s l a p t a prv. (niekam nematant, nežinant: S.
įė jo į k a m b a r į) - ir slapčia, slaptomis (S. r u o ­
š ia s i b ė g ti), slapčiomis, paslapčiomis (P. p a ­
ž v e lg ė į m a n e ) , vogčia šnek. ir vogčiomis šnek.
( V n u b ra u k ė a ša rą )

s l a p t a s 41. (nuo kitų paslėptas, neviešas:
S. p a s im a ty m a s , b a ls a v im a s ) - slaptingas stp.
(S. p a š n e k e s y s ) , paslaptingas stp. (P. b a ls a s ),
sekretus, pakámpinis prk., niek. (P a k a m p in ė s k a lb o s ) . 2. —» nelegalus 1
slaptavietė l -» slėptuvė
s l a p t a ž o d i s l (slaptas, sutartinis žodis,
sakinys: A ts a k ė j i s s u ta r tu s la p ta ž o d ž iu ) - pá­
rolis (Ž v a lg ų p . )
slaptynė 2 -» slėptuvė
slaptingas 1 1. -» slaptas 1 .2 .-» paslaptingas
1
slaptis (-iės) m. 4 —» paslaptis
slaptomis prv. —» slapta
slaptukas, -ė 2, slapukas, -ė 2 -» slapūnas


slypėti

slapūnas
v

s l a p ū n a s , -ė 2 (kas slapstosi: J is to k s s.,
n ie k a m n e s ir o d o ) - slapukas (S. v en g ia ž m o ­
n ių ) ir slaptūkas (Jo v a ik a i v is i sla p tu k a i, b i ­
j o r o d y tis s v e ti m a m ž m o g u i)

slasnos dgs. 2 -> spąstai 1
slastai dgs. 2 1. —> spąstai 1. 2. —> presas
s l a u g y t i (prižiūrėti ligonį: D u k t ė sla u g ė
s e r g a n č ią m o t in ą ) - Ilginti (M a n n e i d a k ta r ą
vežė, n e i I lg in o ), sarginti ( K a s m a n e sargin s,
k a i s u s ir g s iu ? ), karšinti (K . s e n e lį) , gerbti
tarai. ( G e r b ia s u ž e is tą jį), topoti tarm.
slaugūs 4 paslaugus
slėdnūs 4 —> slėnus
slėgas 3 —> sluogas
slėgėle 3b-> slogutis
sleginys 3b-» sluogas
slėginti — > slėgti
s l ė g t i 1. (svoriu spausti: O i sleg ia m a n e s u n ­
k i ž e m e lė . S n ie g a s slė g ė s to g ą ) - spausti ( U ž ­
g u lę s s p a u d ž ia u j į p r ie ž e m ė s ) , slėginti (S ū rį
s .) , sloginti ( N a š ta s lo g in o p e č i u s ) , sloguoti
ir sluoguoti (S. p a m e r k t u s lin u s ) , slūgti. 2.
—> išnaudoti. 3. —> presuoti
slėgtuvas 2 —> presas
slėgūs 4 sunkus 1
slėningas i —> slėnus
slėnys 4 —> klonis
slenksčiūotas i, slenkstingas l —> rėvotas
slenkstį brūžinti —> lankyti
slenkstis 2 1. -> rėva. 2. —> riba 1
slenkstį žargstyti —>lankyti
s l ė n ū s 4 (apie žemės paviršių: S. la u k a s ) -

slėningas stp. ( S lė n in g a ž e m ė ) , slėsnūs (S lėsn io s p ie v o s ) , žemas ( Ž e m a v ie ta ), lomūs (K u r
lo m e s n ė s v ie to s , p e l k ė s ty š k o ) , lomingas stp.
v

( L o m in g u o s la u k u o s v a n d u o j a v u s n u g u li),

lobnŪS tarm., slėdnŪS tarm.
slėpykla 2, slėpynė 3 slėptuvė
slėpiningas l paslaptingas 1
slėpinys 3b—> paslaptis
slepsna i —> kirkšnis ||
s l ė p t u v ė 2 (vieta pasislėpti: S. n u o b o m ­
b ų ) - slėpynė (Jis lin d ė jo s a v o s lė p y n ė je ), slė-

pykla ( Ž a lč io s .) , slaptynė (slapta vieta:P lė ­
š ik ų 5.), slaptavietė
slėsnūs 4 —> slėnus
sliaūgti -> 1 lipti ||
šliaukti 1. —> tekėti 1 ||. 2. —> šliaužti 1
s l i b i n a s 3b (baisi pasakų būtybė: D e v y n ­
g a lv is s .) -

siaubūnas

(P a s a k ų s .) ,

slykūnas

v

drakonas
s l i d ė s dgs. 2 (ilgos lentutės sniegu šliuožti:
L e i d a u s s lid ė m is n u o k a ln o ) - pašliūžos,
sniėgčiūžos knyg.
tarm. (Ž ir g a i it s ly k ū n a i) ,

s l i d i n ė t i 1. (džn. s l y s t i : K o jo s s lid in ė ja
e in a n t le d u ) - ir slidiniūoti (R o g ės s lid in iu o ja
į š a lis ) , slidūoti, slysčioti, sklandyti ( S k la n ­
d o š la jo s s lid ž iu k e liu ) , čiūžčioti šnek. ( N e ­
k a u s ty ti a r k lia i č iū ž č io ja ) , šliūžčioti šnek. 2.

čiuožinėti 1
slidiniūoti -> slidinėti 1
slidūkas 2 —> kazlėkas
slidūoti —> slidinėti 1
s l i d ū s 4 1. (kuris slysta: S lid ū s
—>

ž u v is ) -

glitūs

žūs tam.

(C . v a ž y s ),

b a i s k lid i). 2 .

sklandus

b a ta i. S lid i

( G litū s u p ė s a k m e n y s ) ,

sklidus tarm.

(kuriuo slystamą:

(S . le d a s ) ,

čiu-

(V ė g ė lė la ­

S. k e lia s )

-

sklidus tam., šiitus tam.

(Š ilti n u o k a ln ė )

slidžiu keliu nueiti -> ištvirkti
sliėkti —> verpti 1 ||
slygis 2 —> noras
slygti -» norėti
slykūnas 2 —> slibinas
slimpinėti —> vaikščioti c)
slimpinti -» sėlinti
slinka b. 1 —> 1 tinginys
slinkas 4 —> tingus
slinkauti - » tinginiauti
slinkinėti -> vaikščioti c)
sliūkinti —> eiti 1 b)
1 slinkis 2 —> šliužas
2 slinkis, -ė 2 -» 1 tinginys
slinkti 1. -> judėti 2. 2. -» šliaužti. 3. -> eiti 1

b),

slypėti - » tūnoti

441


smaigalys

slysčioti
slysčioti —>slidinėti
s l y s t i (slinkti nuo ko: Ž u v is sly sta

- sprūsti

č ia s p r is lė k s lė g u ),
iš r a n k ų )

(K ir v is s p rū s ta n u o k o t o ) ,

(K e ln ė s j a m s m u k o ) ,

smukti

sklęsti (R o g ė s s k le n d ž ia

į šon ą)

slistis (-ies) m. 2 —» apgaulė
s bukinėti —>vaikščioti c)
sliūkinti 1. -» sėlinti. 2. -» eiti 1 d)
šliukšėti
tįsoti
sliuogti 1. —>1 lipti ||. 2. —>šliaužti 1
slyvinė 2 -» antpilas 1 ||
sližikas 2 —>prėskutis
s l o g a 4 (nosies gleivinės uždegimas:

- slankias

lastas ( L a iv o b .)
sluogtis i -» sluogas
sluoguoti —» slėgti 1
slūoksna l -» pluoštas 1
sluoksningas i -» pluoštingas
D ir v o ž e m io , d u m b lo , s m ė lio s . ) m e n s a n g lių k .) ,

S. u ž ­

(S erg u s la n k iu ) ,

šinti 1

slopti 1. -» dusti 1. 2. -» 2 gesti. 3. -» norėti.
4. -» alpti
slopulys 3a 1. —> apalpimas. 2. —» dusulys
slopūs 4 1. —> tvankus. 2. —>duslus

s l ū g t i (mažėti vandeniui: U p ė s l ū g s t a ) - sek­
ti (E že ra s s e n k a ) , kristi prk. (V a n d u o u p ė je
k r in ta ), pulti prk. (Jei ž ie m ą v a n d u o p u o la , b u s
a to d r ė k is ), sesti prk. ( S ė d a šu lin y je v a n d u o )
slukūtis 2 —>lukutis
slunkis, -ė 2 —>1 tinginys
s l u o g a s 3 (sunkumas kam prislėgti: S lu o ­
g a is p r is lė g ti lin a i m a r k o je ) - ir slegas ( A k ė ­

442

slogas, sluogtis (P r is lė k
slėginys, sunkmena, ba­

s l u o k s n i s l (plokščia medžiagos masė:

plau­
tis tarm. (P e rša lę s p l a u t į g a v o ) , šnipas tarm.
(S. p r is ik a b in o - n o s is b ė g a ir b ė g a ), pačiaudės tarm. ( A m ž in a i p a č i a u d ė m is s e r g a ), ry­
ma sv., snarglinė tarm., menk., kataras
slogas 4 -» sluogas
sloginti -» slėgti 1
slogstys (-čių) m. l —>žirgeliai
slogulys 3b—>dusulys
sloguoti -» slėgti
slogus 4 1. —>sunkus 1 .2 .-» tvankus
s 1 o g ii t i s 2 (kūno aptirpimas miegant: S.
k a n k in a n a k tim is ) - slėgėlė (L y g slėg ėlės s le ­
g i a m a s - n o r i p a b u sti, o n eg a li), košmaras prk.
slopū 4 —> 1 tvanka
slope 2 —» troškė
slopinti 1. —» dusinti 1 . 2. —» gesinti. 3. —» mal­
g u lė n o s is )

sū rį g e ru s lu o g č iu ),

karta

klodas

(A k ­

(M o lio , d u lk ių k ) ,

ei­

lė ( D ė k e ilę š ia u d ų , e ilę ž e m ių )
smagalvė 2 —> galva 1
smagėti - » linksmėti
smagiai prv. -» greitai 1
smagybė l —> džiaugsmas
smaginti 1. —> linksminti. 2. —> greitinti
smagumas 2 -> džiaugsmas
s m a g u r i a u t i (ieškoti skanių valgių, juos
ragauti: S. įp r a tę s v a ik a s ) - smaližiauti (Jis
n e s ir in k o s k a n e s n io k ą s n e lio , n e s m a liž ia v o ) ,

skanližauti, smiliauti ( K a tė s s m ilia u ja p o
p u o d u s ) , smilinėti, smalstauti, smailauti
šnek., laižikauti šnek., lašakariauti tarm.,
smalstytis tarm., smaliūgauti tarm., stalgauti
tarm, dosmauti tarm ( N e d o s m a u k s u v a lg iu ),
smoliauti tarm
smaguriautojas, - a i- > smaguris
s m a g u r i s , -ė 2 (kas ieško skanių valgių,

juos ragauja:

K a s g i n u d e g s liežu v į, j e i n e s.

flk.) -

smaguriautojas, smaližiautojas, sma­

ližius

(P e r tu o s s m a liž iu s n ie k o n e g a li p a s i ­

skanliža, gardžiakąsnis, sm ilius,
smalstys, skanėda tarm., smaliūgas tarm,
stalgius tarm, stalgunas tarm, smaila, smolys tarm, lašakarys tarm. (T ik ra s l. - k ą tik
r a d o g e re sn io , tą s u ė d ė ) , smailėža tarm., pa­
laižą tarm., pasmaiga tarm., magašius tarm.,
pūodlaižis menk. ( K a t i n a s p . ) , ližius menk.
smagurys 3b—>skanėstas
smagūs 4 1. —>jaukus 2.2. - » linksmas 1.3. —>
d ė ti),

smarkus. 4. patogus 1. 5.
—>apygirtis. 7. —>greitas
smaigalys 3b smailuma

sunkus 1. 6.


smarkus

smaigas
smaigas 4 1. —>baslys 1. 2 . —>iešmas 1
smaigčioti, smaigyti —>badyti 1
smaigstė 2 —>gairė 1
smaigstyti —>badyti 1
smaigstus 4 —>landus
smalgtis 2 —» baslys 1
smaigus 4 —>smailus 1
smaila b. l -» smaguris
smailakiūoti —» žiūrėti 1 ||
smailakulnis 2 -» velnias
smailauti —» smaguriauti
smailė 4 -» smailuma
smailėža b. l —>smaguris
smailialiežuvis 2 —>sąmojingas

s m a i l i n t i (daryti smailų:
k u o lą )

smalsa 4 —> domesys
smalsauti -» domėtis
smalsiaprotis 2 —> domus
smalsinti —> dominti
smalstauti -> smaguriauti
s m a 1 s t i (darytis smalsčiam, smaguriui:
S m a ls ia k ia u lė ž i m i u o s n a ) - stalgti (S ta lg sta k a ip k a tin a s la š in ių ) , smilti tarm. (V is la ­
b ia u s m ilo ž v ir b lia i į k a n a p e s )

S. n o ra g ą , y lą ,

- virbinti tarm., ylinti tarm

(I e š m ą y li-

na)

smallintis —>gerintis
smailis 2 —» smailuma

s m a i l u m a 3b(smailioji dalis: A d a t o s s.) smallis (Y lo s s. n u lū ž o ) ir smailė, smaigalys
(smailusis galas: N o r a g o , ie tie s s .)
s m a i l ū s 4 1. (plonu galu: S. s n a p a s , k u o ­
las, r a g a s )

landūs

- aštrūs

(A štrū s v a n a g o n a g a i),

smaigūs
į ž e m ę ) , ylinas tarm.

( L a n d iy la ) ,

r a i le n d a

(S. k u o l a s - g e ­
(Y lin i ra g a i). 2 .

-» skvarbus. 3. -» smalsius. 4. -» domus. 5.
-» pajuokus ||
smaksėti -» ryti 1
smaksoti -> žiūrėti ||
smala 4 —> derva
smalingas l —>dervingas
smaliūgas, -ė 2 -» smaguris
smaliūgauti, smaližiauti -» smaguriauti
smaližiautojas, -a i, smaližius, -ė 2 —>smagu­
ris
1 s m a l k a 4 (tam tikra masė antspaudams)
- lakas
2 smalka 4 1. —>pavėsis.

smalkės

dgs. 2

2.

—>skalsė

(anglies viendeginio dujos:

N u o s m a lk ių g a lv ą s u g a v o )
d a r y k a n k s ti k r o s n ie s

-

- tvaikas

(N eu ž­

p r ie is tv a ik o ) ,

garai

(P r a d a r y k la n g ą - g r y č io j g a rų a ts ir a d o )

smalstys, -ė 4 —> smaguris
smalstytis —> smaguriauti
s m a l s t ū s 4 (linkęs smaguriauti: S. v a ik a s )
- stalgūs (apie gyvulius: S ta lg i k a r v ė ) , smi­
lūs tarm., sm ailūs prk. (S . p r i e m e d a u s ) ,
smeigtas prk.
smalsūs 4 —> domus
smaluotas 1 —> dervuotas
smaluoti —> dervuoti
smaragdinis l —>žalias 1
smardinti —> dvokinti
smardūs 4 —> dvokus
smarkalius, -ė 2 -> smarkuolis
smarkauti 1. —> šėlti 2. 2. -> drąsauti. 3. —>
savavaliauti
smarkautojas, - a i - > smarkuolis
smarkėti —> greitėti
smarkininkas, -ė 2 —>smarkuolis
smarkinti —> greitinti
s m a r k u o l i s , -ė 2 (smarkus žmogus: V ai­
k a i ir u ž m ir š o tu rį s m a r k u o lį d r a u g ą ) - smar­
kautojas, smarkininkas (S m a r k in in k a is ia u ­
č ia k a ip v ė tr a ) , smarkalius ret.
s m a r k ū s 4 (kuris stipriai kuo reiškiasi: S.
vėja s, lietu s, ša ltis. S . ž m o g u s į d a r b ą . S. s m ū ­

- smagūs (S. lie tu s, v ė ja s ) , veržlūs ( V
p u o l i m a s ) , siautingas stp. (labai smarkus: S.
v ie s u la s ), siautulingas stp., siutingas stp. (S.
š o k is ) , įnirtingas (Į. m ū š is ) , dūklūs šnek. (D .
ž m o g u s s u v isa is k iv ir č ija s i), padūkęs šnek.,
pašėlęs šnek., patrakęs šnek., pasiūtęs šnek.,
nepėsčias (N e p ė s č ia b o b a ) , aržūs tarm. (A .
k a ip j a u t i s ) , arškūs tarm. (A . k u m e ly s ) , ag­
nūs tarm. (A . į d a r b ą ) , bangūs tarm. (B. lieg is )

443


smarsas

smilkyti

bingūs tarm. (B. a rk ly s - n ė s u v a ld y ti n e ­
trakus tarm. (T ra k i b o b a - j o s n e n u š n e ­
k ė s i) ir trakas tarm., umarus tarm. (U. v ie s u ­
la s ) , sragūs tarm., aršus sv. (A . p r ie š a s )
smarsas i —>smarvė
tu s ) ,

g a li) ,

s m a r v ė l (blogas kvapas:

M a ito s , d e g u to

- dvokas (Š iu k šly n o d .) , dvokulys, dvoksmas, tvaikas ( G a ilu s t.) , dvisa tarm. (P elėsių
d .) , smarsas tarm (S v ilė s ių s .) , urnas tarm.
(D v ė s e n o s ū .) , šautas (prakaito smarvė)
smaugai dgs. 4 —>difteritas
smaugjmės dgs. 2 —>žudynės
smaugyti —>valgyti b)
smaugti 1. -» dusinti 1. 2. -» kamuoti. 3.
s .)

išnaudoti

smaugulys 3a —> dusulys
smaugus 4 - » tvankus
smaukti 1. —>mauti 1. 2. —>skinti 1 ||
smaūktis —>brautis
smegčia prv. —» galvotrūkčiais
smegeninė 2 —» galva 1
smegeningas l —>protingas
smegenys (-ų ) dgs. m. 3b —> protas
smegenis džiovinti —>mokytis
smėgtelėti - » įlįsti 1 ||
smegti 1. lįsti. 2. klimpti
smegtis 2 —>skylmušys
smeigena 3b 1. -» ietis. 2. —>iešmas 1
smeigtas 4 smalsius
smeigtelėti - » įbesti ||
smeigti -> durti 1
smeigtis 1. —>lįsti. 2. —>brautis. 3. —>stengtis
smejūoti —» dejuoti 1
smekčioti —>vaikščioti i)
smėlynas

l (vieta, kur daug smėlio:

j a s p u s t o s m ė ly n u s )

V ė­

- sm ilg a s, smeltjiias

(B lo g o s te n ž e m ė s - s m e lty n a i, ž v y r y n a i)

smėlynė 2 —>smėlžemis
s m ė l i s 2 (smulki, biri žemė:
m a s s .)

- smiltis (S u p y lė a u k š tą k a p ą g e lto ­
smeltis tarm. (V ie šk e liu s s m e lti-

n ų s m ilč ių ) ,
m is iš p y lė )

smėlktelėti —>suskaudėti ||

444

V ėjo n e š io ja ­

1 smelkti
2 smelkti

skaudėti ||
stelbti
smelktis —>brautis
smėltė 1 1. —>smėlžemis. 2. —>priesmėlis
smeltynas l —>smėlynas
smeltis (-iės) m. 4 -> smėlis
s m ė l ž e m i s l (smėlio žemė: Smėlžemyje

niekas neauga) - smiltžemis, smėlynė (Čia
aukštos vietos - smėlynės), smiltynė (Smilty­
nėje grikius pasėjom), šilainė (šilo žemė) šilynė (Silynėj bulves sodinam), šilžemis, šilsmiltė, dyksmiltė tarm., duja tarm. (Žemė to­
kia d.-pajudinsi, ir rūksta), smėltė tarm (Čia
žemė lengva dirbti - s.), švygžlė tarm., kiauražemis tarm. (Tokiam kiauražemyje mėšlas
nesilaiko), kiaurasmiltė tarm.
smerkti —» kaltinti
smerktis —>brautis
smičius 2 —>strykas
s m i d r a s 2 (lelijinių šeimos augalas, kurio
stiebai valgomi: Smidro šluotele dvarelį šla­
viau) - smidrunas (Jaunas, žalias kaip s.),
šparagas, sparas
smidrunas 2 —>smidras
smygsoti -» dingsėti
smigtelėti -> įlįsti 1 ||
smigti —> lįsti 1
smigūs 4 —» skvarbus
smilginė l —>degtinė ||
smiliauti, smilinėti —>smaguriauti
smilinti —>vilioti ||
smilius, -ė 2 smaguris
smilkalai dgs. 3b—> dūmai
smilkčioti —>skaudėti ||
smilkėklė 2 —>spingsulė
s m i l k i n y s 3b (galvos vieta tarp ausies ir
akies: Smilkiniuos tvinksi kraujas) - ploni­
ntas tarm. (Plonimuos spindėjo žili plaukai),
spinginys tarm (Pataikė į spinginį ir užmušė
žmogų), minkštimas tarm. (Į minkštimą uždaužęsgaliužmušti), paragėjuok. (Pataikėak­
meniu į paragę)
smilkyti —» rūkyti 1, 2


smilksèti

smilksėti -» skaudėti ||
smilktelėti 1. -» dingtelėti. 2. -» suskaudėti ||
smilkti 1. -» rūkti 1 |(. 2. —> skaudėti ]|. 3. —>
skursti 1 . 4 . - » lyti b)
smilkulys 3b 1. -» dieglys. 2. -» skausmas ||
s m i l t ė 2 (toks smėlynų augalas) - smiltžo-

lė, smiltininkas
smilti -» smalsti
smiltynas i —» smėlynas
smiltynė 2 -» smėlžemis
smiltininkas 2 -» smiltė
smiltis (-iės) m. 4 —» smėlis
smiltžemis l —» smėlžemis
smiltžolė l -» smiltė
smilūs 4 1. —>smalstus. 2. -» domus
smifdalas b. 3b -» smirdžius
smirdas b. 2, smirdėlius, -ė 2, smirdėlninkas,
-ė l -» smirdžius
smirdėti -» dvokti
smirdinti -» dvokinti
smirduolis, -ė 2 —» smirdžius
smirdus 4 -» dvokus
s m i r d ž i u s , -dė 2 (menk. kas smirdi, pasmir­
dęs: Eik, tu smirdžiau!) - smifdalas, smir­

das, smirdėlius (Smirdėlės žolės), smirduo­
lis (Sūris s.), smirdėlninkas, smarvininkas,
pasmirdėlis (Pasmirdėlės žuvys), susmirdėlis, dvokėlis (Dvokėlė degtinė)
smirsti —» dvokti
smogoti -» džiūti 1 ||
smogtelėti -» suduoti ||
s m o g t i (duoti smūgį: Smogė kumščiu į krū­
tinę) - kirsti (K. per ausį), rėžti (R. botagu),
trenkti (T. kumščiu į stalą), skelti (Skėlėjam
¡žandą), skilti, šerti (S. diržu), pilti, duoti
(D. per strėnas, per nugarą), dobti (sunkiu
daiktu: Dobė kuolu galvon), drožti šnek.
(Drožk arkliams, tegul bėga. Drožė botagu per
kiškas), džiauti šnek. (D. per nagus), lieti šnek.
(L. botagu), mauti šnek. (Movė kuolu į gal­
vą), plėšti šnek. (Su rimbu kad plėšė per pe­
čius), vožti šnek. (Vožk jam per pakaušį, tegu
nutyla), tėkšti šnek. (Tėškė atgalia ranka per

smurglès

nasrus), tvòksti šnek., tviėksti šnek., liėžti šnek.
(Liežė diržu per strėnas), juosti šnek. (Tėvas
norėjo jam j. diržu per užpakalį), žiebti šnek.,
mèsti šnek. (M. per ausį), delbti šnek., dengti
šnek., nerti šnek. (Nėriau snukin tam valka­
tai), drėksti šnek. (Drėskė į ausį, ir apvirto),
dėmžti tarm. (Demžė kiaulei pagaliu, kad ne­
lįstų), Šnioti tarm. (S. botagu), mėžti šnek., juok.
(Kai mėšiu lazda, tai kūliais persiversi)
smoliàuti —» smaguriauti
smolys, -ė 4 -» smaguris
smorinėti -» vaikščioti č)
smórinti -» eiti 1 n)
s m ū g i s 2 1. (stiprus sudavimas: Boksinin­
ko s. Žodis skaudesnis už smūgį) - kirtis (Bo­
tago, kalavijo k ), pliėkis, dūžis (Kūjo dūžiai),
trinkis (Perkūno t.), siūtis tarm. (Rimbo siūčiai tebežymu nugaroje), mėtena tarm. (Tuoj
jam vieną meteną užmetęs), plàkis tarm.,
tviėksnis tarm. 2. —» nelaimė
smūgiuoti -» mušti 1
s m u i k a s 2 (styginis muzikos instrumen­
tas:/^ puikiai griežė smuiku) - griežjmė šnek.
(G . su nutrūkusiom stygom), griežtuvas šnek.,
muzika tarm.
smūkčius, -ė 2 -» apsileidėlis
smukynė 2, smuklynė 2 -» klampynas
smuklūs 4 -» klampus
smuksėti -» tūnoti
smūkti 1. -» klimpti. 2. -» glėbti. 3. -» spruk­
ti. 4. -» slysti
smukūs 4 —» klampus
smulkmė 4 -» smulkmena
s m ū l k m e n a l (nežymus, smulkus daly­
kas: Į smulkmenas nesileisim) - smulkmė
(Obuolių smulkmės teliko), detalė (Visaspla­
no detales apsvarstėm)
s m ū l k u s 3 1. (susidedantis iš mažų dale­
lių: S. cukrus, smėlis) - sinkus tarm. (Sinkūs
miltai. S. šienas). 2. —» mažas 1.3. —» išsamus
smūrgas 3 -» snarglys
smūrglaiža b. l -» snarglius
smurglės dgs. 4 -» šnervės

445


smurglioti

smurglioti verkti d)
smurglys 3 —>snarglys
smurglius, -ė 2 —>snarglius
smurgsoti —>tūnoti
smufgti skursti 1
smurtas 1 —>prievarta
smurtauti —>prievartauti 1
smurtingas 1, smurtus 4 —>prievartus
smūtkėlis 2 —>rūpintojėlis
snaguda b. 2 —>gaišlys
snaigalioti —>snigti
s n a i g ė 2 (sniego žvaigždelė: Krinta snaigės
iš dangaus) - snieguole (Pirmosios snieguo­
lės), sniegulė, snaiguolė (Jau pradeda snaiguolės skraidyti), spinguolė tarm. (šarmos
snaigė)

snaigyti —>snigti
snaiguolė i —>snaigė
snaiguriuoti —>snigti
s n a p a s 4 1. (paukščio žiočių galas: Genys
kala medį su snapu) - knablys tarm., menk.
(storas, didelis), dziuobas sv. (Ilgas gandro
d.). 2. nosis. 3. veidas 1
snapelis 2 —>priekaktis
snapėnis 2 —>dalgutis
snapėtras 2 —>snaputis
snapineti —>ieškoti ||
snapsoti —>tūnoti
s n a p u t i s 2 (toks augalas) - diegliažolė,
gandrasnapė, gandražolė, garniūkas, sna­
pėtras tarm.
snarglaiža b. i —» snarglius
snarglėti —>verkti d)
s n a r g l y s 3 (iš nosies bėgančios gleivės:
Nusišluostyk snarglį) - glite (Vaikui g. varva
iš nosies), liūlys (L. kaip vąškaras pakibęs),
smūrgas tarm (Atėjo vaikis smurgu velkinas),
smurglys tarm. (Anam s. ištįso iš nosies),
sniurglys tarm., pavarvėklis tarm (Jamp. nu­
tįsęs per abi lūpas)
snargliuočius, -tė 2 —>snarglius .
s n a r g l i u s , -ė 2 (menk. kas apsisnargliavęs
ar dar nesubrendęs: Prisirinko snarglių pil­

446

snausti

nas kiemas) - vafvalas menk. (Neklausyk, ką
tas v. šneka), varvanosis menk., šlapnosa
menk., snarglaiža menk., glltlaiža tarm, menk,
gllčas tarm., menk., snargliuočius tarm, menk.,
smurglius tarm., menk., smūrglaiža tarm, menk.
snarglį varvinti —>žiūrėti 1 ||
snarplės dgs. l —>šnervės
snafplinti —>eiti 1 d)
snarpsoti —>tūnoti
snauda 4 —» snaudulys
snaudalė 2 —>šlamutis
s n a u d a l i u s , -ė 2 (kas snaudžia, mieguis­
tas: Tas s. miega ir neišsimiega) - snaudžius
(Eik dirbti, tu snaudžiau), apsisnaudėlis
(Vesk tą apsisnaudėlį gulti), apsiblaūsėlis
(Svečiai apsiblausėliai), apsnudėlis, apsimėrkėlis (Prablaivėjo irtas a.), sapnys prk.,
sapnuoklis prk., ūžmiga šnek., blausa tarm
(Tikra b. - vaikščioja kaip nesava), snūdą
tarm., snūčas tarm., snūdžius tarm, snopis
tarm, snaudyla tarm
snaudažolė i —>raudoklė
snaudė 2 —>kiaulpienė
snaudyla b. 2 —>snaudalius
snaūdis 2 snaudulys
s n a u d u l y s 3a(miego norėjimas, snaudimas: S. ima prieš lietų) - snaūdis (Negaliu
atsigint snaudzio) ir snauda, snūdulys, snū­
das tarm ir snūdą tarm., mėrkelis tarm (M.
ima), pūsmiegis (P. apėmė keleivius)
snauduliūoti —>snausti
snauduoklė 2 —>gaisrena
snaudūs 4 —>mieguistas
snaūdžius, -dė 2 —>snaudalius
s n a u s t i (pusiau miegoti: Jis snaudžia atsi­
sėdęs prie krosnies) - snusti (imti snausti: Tu
jausnūsti, baigi užmigti), snūduriuoti slp. (tru­
putį snausti), snūduliuoti slp., snauduliūoti
slp. (Eik ir gulkis, ko čia snauduliuoji), snūsčioti (tarpais snausti), murksoti (Katinas
murkso šilumoje), mirksoti (būti apsmerku­
siam nuo miego), merkeliūoti tarm (Norimie­
go, merkeliuoji), a drūską (taboką) sverti šnek.


sneigėti

sneigėti 1. -» snigti. 2. -» pustyti 1
sniaukra b. 4 (menk. kas pro nosį, neaiškiai kal­
ba: N e s u p r a s i, k ą ta s s. š n e k a ) - ir sniaukrys, knakis tarm. (Į p ra s i k n a k ė ti ir lik si k .) ,
niaura tarm. (T o k s n - p e r n o s į m a u r o ja ) ir
niaurys tarm., niauzga tarm. (N ia u z g o s k a l ­
b o s n e s u p r a s i)

sniaukrys, -ė 4 —» sniaukra
sniaukroti —» kalbėti g)
sniegainė 2 -» snieguole 1
sniėgčiūžos dgs. l —» slidės
sniėgdriba i —» šlapdriba
sniegėlė 3b—» sniegena 1
s n i e g e n a 1 1 . (kikilių šeimos paukštis) raudongurklė, raudongūžė, raudonpilvė,
sniegėlė, snieguole, sniegutė, sniegikė, švil­
pis tarm. 2. —» snieguole 1
sniegėnti —» snigti
sniegikė 2 —» sniegena 1
snieginas 3b1. -» snieguotas. 2. -» apyžilis
snieginėlė 2 —» snieguole 1
sniėglaša l —» šlapdriba
snieguitas l —>snieguotas
sniegulė 3b—>snaigė
snieguliuoti -> snigti
s n i e g u o l e 2 1 . (darželio gėlė) - sniegai­
nė, sniegena, snieginėlė, balandinė, baltžiėdė. 2. —>snaigė. 3. -» sniegena 1
s n i e g u o t a s l (sniegu aplipęs ar apsnig­
tas: S n ie g u o ti d r a b u ž i a i ) - ir snieginas (P a r­
ė jo iš la u k o s .) , snieguitas
sniegutė 2 -» sniegena 1
sniėgvarla 1 —>išvarta
snygarbti, snigčioti, snignoti -> snigti
s n i g t i (kristi sniegui: L i e tu s lyja, s n ie g a s
sn in g a ) - snyguriuoti (pamažu), snalguriuo-

ti, snieguliuoti, snalgalioti, snaigyti (P ra d ė jo
s. - k e lią ta is o ) , snigčioti, snignoti, sniegėn­
ti, snygaroti, sneigėti (smarkiai), drėbti prk.
(dideliais sniego dribsniais: B o b o s k ą s n ia is
d r e b ia ) , birenti (smulkiomis kruopelėmis:
K r u š a b ir e n a ) ir birsnoti
snyguriuoti —>snigti

solidarizuoti

snipis 2 —>priekaktis
sniurglys 3 -> snarglys
snopa b. l —>žioplys
snopinti —>eiti 1 n)
snopis, -ė l -» snaudalius
snopsoti —>tūnoti
snūčas, -ė 2 —>snaudalius
snūdą 4 1. b. —> snaudalius. 2. -> snaudulys
snūdas 2 -» snaudulys
snūde 2 —> kiaulpienė
snūdulys 3b—>snaudulys
snūduliuoti, snūduriuoti snausti
snūdžius, -dė 2 —» snaudalius
s n ū k i s 2 1. (gyvulio galvos priekis: Šuns s.
Lapės ilgas snukutis) - prūsnos (arklio, kar­
vės: Koks gyvulys, tokios irp .)', || kiaulės, šer­
no: knyslė (Įverk kiaulei į knyslę vielą, tai neknis), knisiklis tarm., nibrė tarm. (Visur kiau­
lė savo nibrę kiša), rausiklis tarm., šnipas tarm.
2. —» veidas 1

snūkių duoti —>primušti 1
snukiūoti —» mušti 1 b)
snūsčioti -> snausti
snūstelėti —>užmigti ||
snūsti —>snausti
socialinis l -» visuomeninis 1
sočiai prv. —> gana
soda 4 —>kaimas
sodietis, -ė 2 —>kaimietis
sodinys 3b-> augalas ||
s o d i n t i (terpti į žemę, kad augtų: S. me­
delius, daržoves, gėles) - diegti (D. daržoves,
obelaites), sėti tarm. (bulves)
sodiškis, -ė 2 -» kaimietis
sodrus 31. -» gausus 2.2. -»vešlus. 3. -» skam­
bus 1

sodžionis, -ė l —» kaimietis
sodžius 2 —» kaimas
s o f a 2 (minkštas suolas su atkalte: Gulimoji
s . ) - minkštasuolisknyg.,dailysuolisknyg.; ||
kanapa (su pakeltu galu)
soklys 4 -» skalamedis
solidarizuoti —» pritarti

447


spaudas

soliteris

soliteris l —>kaspinuotis
solsticija l -» saulėgrąža 1
soma b. l —^žioplys
sominėti —>vaikščioti i)
sominis l —>šiaurvakaris
sominti 1. eiti 1 n). 2. mušti 1
somnámbulas, -ė 2 —» lunatikas
somti -» kvailėti
sopa l —> skausmas
sópauti —>skaudėti ||
sopė l —>skausmas
sopėti -» skaudėti
sopinti —>skaudinti
sopsnóti —>skaudėti ||
soptelėti suskaudėti ||
sopti —>skaudėti
sopulingas i —>skaudus 1
sopulys 3a-» skausmas
sopulių maišelis —> ligonis
sopuliúoti 1. skaudėti ||. 2. —> sirgti
sopus 4 —>skaudus 1
sostas l —>sėdynė 1
sotinti —>maitinti
sotintis —>valgyti
spagas 4 —>lašas 1
spagcióti, spagnóti -» lašėti
spagtá 4 —> pirtis
spaiglys 4 —> padaigslis
spainės dgs. l
putos
spaistyti —>žarstyti 1
spalgena 1 spanguolė
s p a l v a 4 (šviesos tonas: R a u d o n a , ž a lia s .)
- dažas (K e le r io p o d a ž o v a iv o r y k š tė ) , núodažas (V io le tin is n .) , žiedas tarm. (K o k iu ž i e ­
d u d a ž y s i g ija s? )] || plaukas (plaukų spalva:
J u o d o p la u k o g y v u ly s)

spalvynas l —>spektras
s p a l v i n g a s 1 1. (gausus spalvų: S p a lv in ­
g a v a iv o r y k š tė ) - daugiaspalvis, spalvotas,
koloritingas ( K p a v e i k s l a s ) . 2. —> vaizdin­
gas 1 ||

spalvinti, spalvoti -» dažyti
spalvotas l
spalvingas 1

448

spanda 4 -» ramstis 1
spandyti —>ramstyti 1
spangas 4 -» aklas 1 ||
spangė 2 —>spanguolė
spangės dgs. 2 akys ||
spanginėti —» vaikščioti j) ||
spanginti 1. —>akinti 1 ||. 2. —>eiti 1 p)
1 spangys 4 —>1 aklys
2 spangys, -ė 4 —> neregys ||
spangti —>akti 1
spanguogė l —>spanguolė
s p a n g u o l ė l (durpynų augalas rūgščio­
mis uogomis; jo uoga:

S p a n g u o lių s u n k a ) -

spalgena tarm. ( Į r a u d ę s k a i p s .) , spangė,
spanguogė
spanguolinė 2 —>antpilas 1 ||
sparas 4 1. —>gegnė. 2. —>ramstis 1
sparčiai prv. —>greitai 1
spardytis 1. —>1 griausti. 2. —>šokti 1. 3. —>
dvėsti 1

sparginti —>spirginti 1
sparną rėžti 1. —>gerintis. 2. mergintis
sparnas 4 1. —>verstuvė. 2. -» pelekas
sparnuotas žodis
aforizmas
sparnuoti —>skristi 1
sparnuotis 2 —>paukštis
sparnus miklinti —>rengtis
sparnus nuleisti —>nusiminti
sparta 4 —>greitis
spartėti —» greitėti
spartinti 1. —>greitinti. 2. raginti 1
spartis 2 —>greitis
spartūs 4 —> greitas 2
sparus 4 1. —> atsparus. 2. -» greitas 2
s p a r v a 4 (toks vabzdys: S p a r v o s g y v u liu s
p u o l a ) - bimbalas šnek. ir bimbilas šnek., var­
mas tarm. - Plg. 1 aklys
s p ą s t a i dgs. 11. (gaudymo prietaisas: Ž iu r ­
k ių s .) - ir spąslai (V ilk a s į s p ą s lu s Į k liu v o ),
slastai (Š e š k ą s u g a v o su s la s ta is ) ir slasnos.
2. —>intriga
s p a u d a s 4 (įrankis, kuriuo atspaudžiamas
įstaigos pavadinimas; juo atspaustas teks-


spaudyklė

spiegtus

tas: R a š tin ė s s .) - štampas, spaustė ret.
spaudyklė 2, spaudynė 2 —» presas
spaudinys 3a—» leidinys
s p a u d m e n y s (-ų) dgs. 3a(tipografinės rai­
dės: S ta m b ū s , s m u lk ū s s.) - šriftas ( L o t y ­
n išk a s, r u s iš k a s š .)

spaudukliai dgs. 2 —>spaustukai
s p a u d u o t i (dėti spaudus:
tu s ) - štampuoti
spaugas 3 —>spuogas
spaugūotas l —>spuoguotas
spaugūoti —>spuoguoti
spaustas 2 —>presas
spaustė 4 —>spaudas
spaustelėti —>paspausti

S. d o k u m e n ­

tus

s p a u s t i 1. (jėga veržti, slėgti:
k o ja s s p a u d ž ia ) -

mygti (N a š ta

M a ž i b a ta i

m y g o p e č iu s );

|| veržti (virve, diržu: V. v e ž im ą v a d ž io m is .
A p y k a k lė k a k lą v e r ž ė ). 2. —>sunkti. 3. —
» slėg­
ti 1. 4. —> reikalauti. 5. —> išnaudoti. 6. —>
presuoti. 9. -» eiti 1 a)

spaustukai

dgs. 2

spėjinys 3a —>hipotezė
spėka 4 —>jėga ||
spėkauti —>spėti 1
s p e k t a k l i s 2 (kas vaizduojama scenoje:
S. v a i k a m s ) - vaidinimas (R a d ijo , te a tr o v.),
pastatymas
s p e k t r a s 2 (pro prizmę perėjusio spindu­
lio ruožas) - spalvynas knyg.
spekuliantas, -ė l —>verteiva
spekuliatyvus 4, spekuliatyvinis l —>abstrak­

(įrankis riešutams

spaudyti: M e d in ia i, g e le ž in ia i s .) —mygtukai,

gniaužtukai, gvildukai (R ie š u tu s g v ild u k a is
tr iu š k in o ), myklės tarm. ( N e k r a m ty k riešu tų ,
p a s i i m k m y k le s ), spaudukliai tarm. (Jo r a n ­
k o s e r ie š u tų s. š o k in ė jo k a ip o ž iu k a i) , spraudukliai tarm.
spaustuvas 2 —>presas
s p a u s t u v ė 2 (knygų, laikraščių spausdi­
nimo įmonė: S p a u s tu v ė s d a r b in in k a i) - tipografija
spazmas 2 —>traukulys
specialybė l —>darbas 1
specialistas, -ė 2 —>mokovas
specialus 4 —>atskiras
speigas l —>šaltis
spėigėti šalti 1 ||
spėigspirgis l —>šaltis
speiguoti —>šalti 1 ||
speisti 1. -> supti 2. 2. reikalauti
spėjamas 3a—>tariamas
spėjineti —>spėti 1

spelgti —>stelbti
spėlioti —>spėti 1
spėmuo (-ens) 3a—>hipotezė
spėngėti, spengsėti —>spengti
s p e n g t i (skambėti ausyse: A u s y s sp en g ia .
A u s y s e s p e n g ia ) - spėngėti (smarkiai), speng­
sėti (tarpais), spiegti ( N u o ilg o k la u s y m o
p r a d ė j o a u s y s e s. ir o š t i ) , cypti, ošti, ūžti
spėra 4 —>greitis
spėriai prv. —>greitai 1
spėrinti —>greitinti
spėrus 3 —> greitas 2
spėtas 2 —>laisvalaikis
s p ė t i 1. (bandyti teisingai pasakyti neži­
nant: S. r y td ie n o s o r ą ) - minti (M . m įs lę ) ,
tarti (T a ria u j į s e n ia i m ir u s ), pranašauti (E
a te itį) , mėklinti tarm. (M ė k lin u , k a d ry to j lis ),
štikti tarm (S. a te itį) , prantauti tarm. ( Ž m o ­
n ė s p r a n ia u ja , iš k u r tie k p in ig ų g a lė tų tu r ė ­

spėlioti džn. (S p ė lio ja , k ie n o ta i g a lė tų b ū ti
d a r b a s ) , spėjineti mžb., spėkauti tarm., tarsčioti džn. 2. —>suskubti
s p i e č i u s 2 1. (nauja bičių šeima: B itė s s p ie ­
č ių le id ž ia ) - ir spietlius tarm, lakius (P ir m o
la k ia u s b itė s ) , kėsulas prk., tumulas prk. 2.
—>daugybė
spiegalius, -ė 2, spiegėlė b. 3b—>rėksnys 1
spiegesys 3b—>riksmas 1 ||
spieglys, -ė 4 —>rėksnys 1
spiegtelėti —> 1 surikti ||
spiegti 1. rėkti 1 ||. 2. —>spengti
spieglus 4 —>rėklus
ti) ,

449


spirgėti

spiesti

spiesti —>telkti
spietlius 2 —>spiečius
spygauti —>rėkauti ||
spigeti —>spindėti 1
spiginti 1. —>šviesti 1. 2. —>šalti 1 ||
spyginti —>1 rikdyti 1 ||
spygle 4 —> dyglė
s p y g l y s 4 1. (adatos pavidalo lapas: Pu­

šies, eglės spygliai) - skuja tarm. (Žemė skujų
prikritusi), čirškė tarm. 2. —>dyglys
spygliuotas l —>dygliuotas
spygsė 2 —>spingsulė
spigsėti, spygsėti —>blykčioti
spygsynė 2 —>spingsulė
spygsoti 1. —>spindėti 1. 2. —>žiūrėti ||
spygsuolė 2 —>spingsulė
1 spygtelėti —>1 surikti ||
2 spygtelėti —>blykstelėti
spygūs 4 —>šaižus 1
špygutė 2 —>našlaitė
spilgti —>stilbti 1
spindakiūoti —> žiūrėti 1
s p i n d e s y s 3bl.(skaistusšvytėjimas:Mies­
to bokštų s.) - švytesys (Blankus mėnulio š.) ,
tvaskesys, tviskesys (Žvaigždžių t.). 2. —>
blizgesys
s p i n d ė t i 1. (skaisčiai šviesti: Saulė, žvaigž­
dės spindi danguje) - spinduliuoti (leisti
spindulius: Sniegas spinduliavo laukuose),

švytėti (Švyti saulutė), žėrėti (Liepsna žėrė­
jo), žibėti, tviskėti (Žvaigždės tik tviska),
tvaskėti (Ji visa šilkuose tvaska), spingsėti
(Palubėje spingsėjo lempa) ir spingėti, sping­
sėti (Trobelėje spingsojo žiburėlis) ir spygso­
ti, spigėti, tvyksoti, žybsėti, žioruoti (Žibu­
rys iš tolo žioruoja), žaižaruoti (Nuodėguliai
tebežaižaruoja), žaibaruoti tarm (Dangus žaibaruoja), žiuturti tarm., slp. (Ugnelė žiūtura),
žverblėti tarm., ŽvygSOti tarm., slp. 2. —> bliz­
gėti

spindinti —>blizginti 1
spindis 2 -» spindulys
spindulingas l —>šviesus 1

450

s p i n d u l y s 3b (šviesos ruoželis: Saulės s.
blyksteli kirvio ašmenyse) - ir spinduolis
(Vaškas tirpo nuo saulės spinduolių), spin­
dis tarm., spingis tarm
spinduliuoti 1. —>spindėti 1. 2. —>blizgėti
spinduolis 2 —> spindulys
spindūs 4 —>blizgus
spingčioti —>blykčioti
spingis 2 —>spindulys
spingėti —>spindėti 1
spinginys 3b—>smilkinys
spingsė 2 —>spingsulė
spingsėti 1. —>blykčioti. 2. —>spindėti 1
spingsynė 2 —>spingsulė
spingsėti —>spindėti 1
s p i n g s u l ė 2 (maža, vos žibanti, be stiklo
lempelė: Trobelėje degė s.) - spingsė ir spingsuolė (Spingsuolės šviesa apšvietė pirkią),
spygsė ir spygsynė, spygsuolė, žibė (Baigia
gesti ž.), žibutė, migdė (Užžiebk migdą),
mirksnėlė, rūkėklė (rūkstanti), smilkėklė
spingsuolė 2 —>spingsulė
spingtelėti —>blykstelėti
spingulys 3b —>kibirkštis
spinguliūoti —>kibirkščiuoti
spinguolė 2 —>snaigė
spingūs 4 —>rėklus
spiralė 2 —>įvija
spirališkas l —>įvijas
spirdyti —>ramstyti 1
spirga 4 —>šiluma
spirgas

3 (spirgintų lašinių gabaliukas:
Kiaušinienė su spirgais) - ir spirge (Į košę

įdėk spirgių), spirginys (Čirška kaip spirgi­
niai), spirgutis (Ant stalo garavo karštos bul­
vės su spirgučiais), spirgulys, išspirga (Ko
prunkšti kaip išspirgų privalgęs?), čirškinys
(Pamaišyk čirškimus, kad neprisviltų) ir čirškūtis, brizginys tarm, kresna tarm.
spirge l—>spirgas
spirgėlė b. 3b—>karštuolis
s p i r g ė t i 1. (kepti čirškant: Spirga mėsa
keptuvėje) - ir spirgti (Taukai spirgsta puo-


sprangus

spirginys

de), čirškėti (Keptuvėje čirškėjo lašiniai),
birzgeti tarm., spragėti (garsiai), spragčioti,
spragsėti. 2. —>karščiuotis. 3. —>šalti 2
spirginys 3b—>spirgas
s p i r g i n t i 1. (prž. s p i r g ė t i 1: Pirkia pa­
kvipo spirginamais lašiniais) - čirškinti (Mar­
ti čirškina taukus), sparginti tarm., birzginti
tarm. (Pabirzgink lašinių pusryčiams), spra­
ginti (garsiai). 2. -» šalti 1 ||
spirgti —>spirgėti 1
spirgulys 3b-» spirgas
spirgutis 2 —>spirgas
spiriamas 3b—>skubus 1
spyrineti, spyrioti —>ramstyti 1
spyriotis 1. —>priešintis. 2. —>ginčytis
spyrys 4 1. —>ramstis 1. 2. —>laiptas
spirklas 2 1. -> ramstis 1. 2. —> 1 kartis 1 ||
s p i r t e 1 ė t i (mom. kiek paspirti koja: Spirtelėk koja kamuolį) - spriegtelėti mom. (Kad
spriegtelėjo kartis trūkus vadžioms), tvykste­
lėti (mom. smarkiai'. Arklys tvykstelėjo jam ko­
ja į užpakalį), patvykseti (Tikpatvyksėjo ko­
jomis eržilas)
s p i r t i 1. (smogti koja: Tas arklys spiria ir
kanda) - spriegti (Šienveržė spriegė mane
nuo vežimo). 2. -» remti. 3. -» trenkti 1. 4.
—>reikalauti
spirtis -» priešintis
spirtiivė 2 -» skląstis
s p y r u o k l ė 2 (tampriai susukta plieninė
viela ar plokštelė: Laikrodžio s.) - tampre
A

v

ret.

spjstelėti -» blykstelėti
spisti —>sklisti 2
spjsti —>šviesti 1
spitė 2 —>sagtis
spitrakis, -ė l -» neregys ||
spitras 4 -» aklas 1
spitreti 1. -» akti 1 ||. 2. —> žiūrėti 1
spitrineti —» vaikščioti j) ||
spitrinti 1. -> akinti 1 ||. 2. -> eiti 1 p)
spitrioti —>vaikščioti j) ||
spitrius, -ė 2 -» neregys ||

spjaudalai dgs. 3b- > skrepliai
s p j a u d y t i (tėkšti iš burnos seiles, skrep­
lius: Kraujais, skrepliais spjaudo) - skrepliūoti (spjaudyti skrepliais)
spogčioti -» rėkauti ||
spoksoti -» žiūrėti 1 ||
spontaninis l -» savaiminis
spontaniškas l 1. —>savaiminis. 2. -» gaiva­
liškas

sporadiškas l -» atsitiktinis
s p r a g a 41. (tarpas tvoroje ar kitur, kur ga­
lima išlįsti: Kieno tvora, to ir s. flk. Užtaisyk
spragą tvoroje) - pralanda (Tvoros iširo, pil­
na pralandų), pratarpė (Kiaulėspadarėpratarpę ir nuėjo rugiuosna), išlaužą (išlaužtas
tarpas), pralauža (Sienosp.), ardymas (Kry­
žeiviai pro ardymą lindo į pilį). 2. —»yda 1.3.
—>pradantė
spragatis (-iės) m. 3b- » šaltis
spragčioti —>spirgėti 1
spragė 2 —>prarėžas
spragėti —>spirgėti 1
s p r a g i l a s 3b (senoviškas įrankis - paga­
lys su parišta buože - javams kulti: Su žam­
biais arėm, su spragilais kūlėm) - kultuvas
(Ligpusryčių iškuldavom kultuvais porą klo­
jimų javų), a pusantro pagalio
spragilykštis i, spragilinė 2, spragilkotis l r*
siaustuvė 1

spraginti 1. —» spirginti 1. 2. —> šalti 1 ||
spragsėti —>spirgėti 1
spragtas 2, spragtukas 2 —>sprigtas
spraigyti -» šokinėti 1
sprandagalvis 2 -» buožgalvis
s p r a n d a s 3 (užpakalinė ar viršutinė kak­
lo dalis: Storas, trumpas s. Arklys išrietė spran­
d ą )- pakarpa šnek. (Jį paėmė už pakarpos ir
nusivedė)
sprandą trūkti -» bėgti la)
sprandūoti —>mušti 1 b)
spranginti -> alkinti
sprangčioti, sprangseti -> kosėti ||
s p r a n g ū s 4 (kurį sunku nuryti: Sprangios

451


spuogas

sprąstis
k r ia u š ė s )

- ir springiis

(N a š lė s d u o n a s p r in ­

go Ak.)

sprąstis l —» sprunklis
spraūdis 2 -» jlaidas
spraudūkliai dgs. 2 - » spaustukai
spraudūklis 2 -» praskalas
sprausti —» kišti 1
spraustis —» brautis
sprendžiamas 3b—» lemiamas
sprėngsėti —» kosėti ||
sprengti —» kišti 1
sprengulys 3b-» kosulys ||
spręsti 1. —» svarstyti. 2. -» kisti 1 .3 .-» eiti 1
a)
spridikis i -» sprigtas
spriegtelėti —» spirtelėti
spriegti 1. -» spirti 1 .2 .-» šokti 2. 3. -» šuo­
liuoti. 4. —» mesti
sprigčioti —» šokinėti 1
sprigis 2 -» sprigtas
sprigseti —» šokinėti 1
s p r i g t a s 2 (sudavimas staiga atlenkiamu
pirštu: S p rig tu j a u č i o n e u ž m u š i flk.) - spri­
gis, sprigtiikas, spragtas, spragtukas, spri­
dikis tarm. (S u s p r id ik iu k a u k š te lė jo į k a k tą )
sprigtelėti, sprygtelėti —» šoktelėti
sprigti —» šokti 2
sprigtiikas 2 -» sprigtas
springčioti —» kosėti ||
springla b. l —» gobšas
springseti -» kosėti ||
springti 1. -» ėsti 1 a). 2. -» ryti 1
s p r i n g u l y s 3b (negalėjimas nuryti) - ir
sprangulys, paspringimas, užspringimas,
užsirijimas
springiis 4 —» sprangus
sproga 4 —» plyšys
s p r o g d i n t i (prž. s p r o g t i: S. g r a n a tą .
K a ž k u r s p r o g d in a m i tilta i) - plaišinti (A k ­
m e n is p . p a r a k u )

sprogėle 3a—» pumpuras
sprogena l -» dvėsena 1
sprogila 3a 1. -» skeveldra. 2. -» kibirkštis

45 2

sprogymė l -» plyšys
sproginėti —» plyšinėti
sprogis 2 —» plyšys
sprogti 1. -» plyšti 1.2.-» skleisti 2.3. -» atsi­
leisti 2. 4. —» dvėsti 1 .5 .-» ėsti 1 a). 6. -»
valgyti b). 7. -» gerti b)
sprogule 3a-» kibirkštis
sproklė 2 1. -» plyšys. 2. —» burna ||. 3. b. —»
ėdrūnas
sproklūs 4 —» ėdrus 1
spruduklis 21. -» sprunklis. 2. —» praskalas
spruklys, -ė 4 —» pabėgėlis
s p r u k t i (bėgti šalin, nuo pavojaus: P r ie ­
š a i s p r u k o iš k o v o s la u k o ) - smukti (V a ik a i
s m u k o iš s o d o ) , nirti (Jei m a ty si, k a d b lo g a i,
n i r k p r o d u r is ), nešdintis (G r e ita i n e š d in k is
n a m o ! ) , nešintis, sprūsti prk., mūkti šnek.
(M u k o v a g is į k r ū m u s ) , spufgti tarm. (S p u r ­
g e p r o d u r is la u k a n ) , a kailį (kudašių) nešti
šnek., į kojas (į padus) duoti šnek., žinią duo­
ti kojoms šnek. - Plg. b ė g t i 1 a)
sprūnklas i —» sprunklis
s p r u n k l i s i (medinis branktelis vietoje
sagos: K a ilin ia i s p r u n k lia is s u s e g ti) - brūz­

gulis (Ištrū k o b. iš k e ln ių ) , spruduklis tarm.,
sprąstis tarm., sprūnklas tarm.
sprūsti 1. -» slysti. 2. -» sprukti
sprustis (-ies) m. i -» spūstis
spūdinėti -» vaikščioti č)
spūdinti —» eiti 1 d)
spūgti —» spuoguoti
spuleti —» taupyti
spulūs 4 —» taupus
spungė 4 —» šunvotė
spunksoti —» žiūrėti 1 ||
s p u o g a s 3 (nedidelis iškilimas odoje: Vei­
d ą s p u o g a is iš b ė r ė ) - ir spaugas (Iša u g o s.
a n t s p r a n d o ) , puškąs ( A p š o k o k ū n a s p u š k a is ) ir puškulys ( G y d y k tu o s p u š k u l iu s n u o
b u r n o s ) , miežis (akies voko pakraštyje), ge­
benė tarm. (A p s ip lė s s m a k r a s g e b e n ė m is ) , papauškas tarm. ( G a lv a p a p a u š k a i s iš b e r ta ) ,
pauplys tarm. (K ū n ą m ė to k o k ia is p a u p lia i s ) ,


spuoguotas

srygis

pauškulė tarm., pimpis tarm. ( S k a u d u s p . u ž ­
popūtė tarm. ( L ū p o s n u p u š k o p o p ū t ė m i s ) , putėkšlis tarm., piitulas
a u go a n t b u rn o s),

tarm.

s p u o g u o t a s i (spuogais išbertas: S. v e i­
d a s ) - ir spaugūotas ( B u m ą la b a i s p a u g u o ta ) , pūškuotas (P. k ū n a s ) , gebenetas tarm.
( G e b e n ė ta k a k ta ) , paupliuotas tarm, pauš­
kule ta s tarm., putekšliūotas tarm., putulūotas tarm.
s p u o g u o t i (spuogais berti: J o v e i d a s
s p u o g u o ja ) - ir spaugūoti (S p a u g u o ja m a n e
n u o v ė j o ) , pūkšti (R a n k ą n u d e g ia u , ir p r a ­
d ė jo p . ) , pūškuoti (V isa b u m ą p ū š k u o ja ) , gebeneti tarm. ( G e b e n ė s v e id a s n u o to v a n d e n s ),
paupliūoti tarm., putekšliuoti tarm. (Jo v e i­
d a s la b a i p u t e k š liu o j a ) , putuluoti tarm., spūgti tarm.
spurdeliūoti -» spurdėti
s p u r d ė t i (blaškytis sugautam: P a u k š te lis
s p u r d a n a rve. I š k ė lė b u č ių - ly d e k a b e sp u r-

- ir spūrsti, spurdeliuoti slp., burzdeti šnek. (B u r z d a su rišta v iš ta ) , kapanotis
spurgana 1 1. —>pumpuras. 2. —» garbana
spurgas 3 1. —>pumpuras. 2. —>1 kartis 1 ||. 3.
—>kutas
spufgti -» sprukti
spurinti —>skarinti
spuryti —>skarti
spursti —>spurdėti
spurti -» skarti
spurus 4 —>brizgus
spustelėti, spustelėti —>paspausti
d a n ti)

sp ū stis

(-iės) m. 4 (susispaudimas, susigrū­

grūstis ( S to ­
tyje d a r n e b u v o to k io s g r ū stie s ), grudis ( B u ­
v o d id e lis ž m o n ių g . ) , grūsmė, grūdinys (T a m
g r ū d in y ir k e p u r ę p a m e č i a u ) , sangrūdis, sąspūdis tarm., krūša tarm (P er to k ią ž m o n ių
k rū šą n e p r a e is i) ir krūštis tarm., sprustis tarm.
dimas: S a lė je b u v o ž m o n ių

s .) -

- Pig. k a m š a t i s
srabūs 4 —>skanus ||
sragūs 4 1. -> griežtas. 2. -» smarkus

sraigtiškas l —>įvijas
srauja 4 -» srovė 1
sraujanosis 2 —>kraujažolė
sraūjas 4 —>sraunus
sraūjymė l, sraujynė 2, sraumuo (-ens) 3b —>
sraunuma

s r a u n u m a 3b (sraunioji upės dalis: P r ie š
s r a u n u m ą s u n k u p l a u k t i ) - sraūjymė (P a te ­
k o m į p a č i ą u p ė s sra u jy m ę ) ir sraujynė, srau­
muo
s r a u n ū s 4 (greitai tekantis: S. u p e lis) - sro­
vūs (S. v a n d u o ) , sravūs (5. M e r k y s ), srovingas stp., srautingas stp. (S ra u tin g a u p ė ), tėkmingas stp., takūs (N e d id e lis u pelis, b e t t.),
sraūjas tarm., skriaudūs tarm., skaudūs tarm
sraūtas 2 —>srovė 1
srautingas 2 —>sraunus
srava 4 —>mėnesinės
sravanosis 2, sravažolė i -» kraujažolė
sravėti —>tekėti 1 ||
sravinti —>tekinti ||
sravūs 4 —>sraunus
srėbalas 3b—>sriuba ||
s r ė b t i 1. (valgyti šaukštu viralą: J ie

s r e b ia

- sriaūbti (T ik s r ia u b ia k o p ū s tu s ) ,
sriuobti; || negražiai, garsiai srėbti: plerpti
šnek. (G r a ž ia i srėb k , n e p le r p k ) , pliaūpti šnek.
( P lia u p k k u k u liu s , n e ie š k o k m ė s o s ) , pliurp­
ti šnek. (P liu rp ia k a ip v e ršis p u t r ą ) , plampinti šnek. ( N ie k o d a u g ia u n e g a u si, p l a m p i n k
k m o p a s ) , šlerpti šnek., šliurpti šnek., kliurk­
ti tarm (K liu r k ia k a ip veršis b u iz ą ) , kliopti
tarm, paūpti tarm 2. —>gerti b)
srėbtūvai dgs. 3b-» burna
srelgti —>durti 1
srėvas 4, srėvažolė i —>kraujažolė
sriaūbti 1. —>srėbti 1. 2. -> gerti b)
sriaumeti —» tekėti 1 ||
sriegas 3 —» žvynas
la p ie n ę )

s r i e g i s 2 (sraigto įpjovos:

G ilū s, ta n k ū s

- srygis (Išd ilo v a r ž to sry g ia i),
rintis; || graižtva ( Š a u tu v o g r a iž tv o s )
srygis 2 —>sriegis
sra ig to srie g ia i)

453


sritis

staigus

s r i t i s (-iės) m. 4 1. (veikimo, reiškinių ap­
linka: M o k slo , m e n o , g a m y b o s s . ) - sfera (Įta ­

regionas, baras prk. ( D a r b o b .) , dir­
va prk. (P la ti v e ik im o d .) , pasaulis prk. ( V id i­
n io g y v e n im o p . ) , ratas prk. (In teresų , v e ik lo s

k o s s .) ,

2. -»zon a
s r i u b a 4 (skystas valgis: Ž irn ių ,
r.).

- viralas

d a r ž o v ių s . )

(K a r š to v ira lo p a v a lg y k ) ,

verėnas

(skystesnis), skystimas prk. (Įp ilk ir m a n
k o k io sk ystim o )-, || karštimas ir šiltintas (šil­
tas viralas); menka, prasta sriuba: srebalas
( N e k o k s s. iš tų b a r š č ių ) ir sriuobalas, badtarm.

putrė

burgė tarm., liūrla tarm. (Č ia L,
n e b u lv ie n ė ), marmaliėnė šnek., pliurškalas
tarm. (T o k io p liu r š k a lo n ė š u v a n e ė s tų ), pliur­
palas tarm. (K a s g a li v a lg y ti to k į p liu r p a lą ! ),
pliurzė šnek. (T o s p liu r z ė s n e srė b siu ), pliuturzė tarm., mutufzė tarm. (P r ila k ę s k o k io s m u tu r z ė s s u d a lg iu n e m o s u o s i) , šlefpalas tarm.
ir šliurpalas tarm; iš miltų ar kruopų: putra
(P u tr o s p a v a lg ę s š ie n o n e p ja u s i), buza šnek.
(tiršta) ir buiza šnek.
sriūbauti -» kūkčioti
sriubsnis 2 -» gurkšnis
sriūbtelėti —» išgerti ||
sriuobalas 3b-» sriuba ||
sriuobsnis 2 —» gurkšnis
sriuobti 1. -» srėbti 1. 2. -» gerti b)
s r o v ė 4 1. (bėgantis vanduo: P rie š s r o v ę s u n ­
k u p la u k ti) - srautas ( G a r m a n u o k a ln ų v a n ­
d e n s s .) , sruvis, tėkmė (S m a r k i u p ė s t.) , srau­
ja tarm., sruja tarm 2. —» kryptis 2
sroventi, srovėti -» tekėti 1 |[
srovingas l, srovus i -» sraunus
sruja 4 -» srovė 1
sruoga i -» pluoštas 1
srūti 1. -» tekėti 1 .2 .-» plūsti 1
s r u t o s dgs. 2 (skysti nešvarumai: I š tv a r to s.
b ėg a . S ru tų d u o b ė ) - ir sutros, palajai tarm.
( S u p a l a j a i s a p la is to d a r ž u s ) , sarvalai tarm.
sruvis 2 -» srovė 1
stabaras 3b-» virbas
s t a b a s 4 1. (garbinamas kokio dievo atvaiz­

454

šnek.,

das: M e d in is s . ) - dievaitis

(I š m o l io d ie v a itį

dievukas, dievalnis, dievėklis (I š ­
v e d ė ję p a k e l ė s d ie v e k li a i) , padievis, stulpas,
alkas ( G a r b in a p e r k ū n ą , m e d ž iu s , a lk u s ) ,
deivis psn., deivilas psn., rymis psn., fetišas
spec. 2. -» paralyžius
stabilūs 4 -» pastovus
stabmeldys, -ė 3b-» pagonis
stabūris, -ė 2 1. - » liurbis. 2. -» 1 tinginys
stačiaburnis, -ė 2 -» akiplėša
stačiagalviais prv. -» galvotrūkčiais
stačiai prv. - » tiesiai
stačiakalbis, -ė 2 -» akiplėša
stačiakys, -ė 3b-» akiplėša
stačiakiūoti -» akiplėšauti
p a d a rė ),

s t a č i a s 4 (statmenas su ž e m e : J a v a i p o
ta u s b u v o išgulę, d a b a r v ė l s t a t i ) -

lie ­

vertikalūs

(V e rtik a li lin ija )

s t a č i a t i k i s , -ė i (rytų krikščionių tikin­
tysis) - ortodoksas, pravoslavas
stačiokas, -ė 2 -» akiplėša
stačiokybė i —» įžūlybė
stačiokiškas 1 1. -» nemandagus. 2. —» įžūlus
stačiūotis 1. —» imtis. 2. —» ginčytis
stadija 1 1. - » laikotarpis. 2. -» tarpsnis
s t a d i o n a s 2 (sporto aikščių kompleksas:
Ž a lg ir io s . ) - aikštynas
stagaras 3b-» stiebas a)
stagaruotis —» dvėsti 1
stagūtas 2, stagūtė 2, stagūtis 2 —» arklas ||
staibikaulis i -» blauzdikaulis
staibis i -» blauzda
s t a i g a prv. (greitai ir netikėtai: J i m ir ė

ūmai

s .) -

nelauktai ( N s u g rį­
ž o tė v a s ) , netikėtai, susyk (5. n u š v ito d a n ­
g u s ), iš karto, iškart, iš sykio, išsyk (I. le n g ­
(Ū . p a k i l o v ė ja s ) ,

v a p a s id a r ė )

s t a i g m e n a 3b(netikėtas dalykas: M a lo n i
s .) - siurprizas ( P a r u o š k j a m s iu r p r i z ą ) ,
staigmuo knyg.
staigmuo (-ens) 3b-» staigmena
s t a i g ū s 4 1. (vykstantis greitai ir nelauk­
tai:

S ta ig i m irtis. S. ša ltis, šu o lis, ju d e s y s ) -


stebinti

s takia

ūmus ( Ū lie tu s ), nelauktas (N. p u o lim a s ) ,
netikėtas (N . s u g r įž im a s ), umarus. 2. —» sta­
tus 1

stakla 2 —» landynė 1
s t a k l ė s dgs. 2 (audimo prietaisas) - stovai,
varstotas sv.
s t a l a s 4 (baldas, ant kurio valgoma, rašo­
ma ir pan.: V a lg o m a sis, r a š o m a s is s . ) - skob­
nis psn. (senovinis stalas: S ė d ž iu u ž s k o b n e lių )

stalbti -» vadėtis
staldengtė i -» staltiesė
stalgauti —» smaguriauti
staigius, -ė 2 —» smaguris
staigti —» smalsti
stalgtis (-ies) m. 4 - » noras
stalgunas, -ė 2 —» smaguris
stalgūs 4 —» smalsus
staliūgė 2 —» pakoja 1
stalius 2 —» baldininkas
s t a l t i e s ė l (stalo užtiesalas: D r o b in ė ,

š il­

- staldengtė, drobulė (U ž tie s k d r o ­
a n t s t a l o ) , staldrobė, staltė, marška

k in ė s .)
b u lę

tarm. (S ta la s b a lta m a r š k a u ž d e n g ta s )

stamantas, -ė 2 —» liurbis
stamantrūs 4 -» atsparus
stambas 3 -» stiebas
stambinę 2 -» rykštė 1
stambūs 4 1. —» didelis 1 .2 .—» rupus
standartas l —» šablonas
standartiškas l —» banalus
standeti —» kietėti
standūs 4 1. —» kietas 1 . 2 . —» atsparus
stangėti, stangreti —» kietėti
stangrūs 4, stangūs 4 1. —» kietas 1 . 2 . —» at­
sparus
stapas 4 —» polis
stapinti —» alkinti
s t a r a s 4 (toks graužikas) - švilplys
starkus 2 —» gandras
s t a r t a s l (vieta, iš kurios prasideda lenk­
tynės: B u v o d u o ta s s. b ė g im u i) - pradme
statainis 2 —» statmenas

statdūra b. 2 -» akiplėša
statdūrinis 2 —»įžūlus
statyla 2 -» rentinys 1
s t a t i n ė 2 1. (didelis uždaras indas: A l a u s
s . ) - šulė (.P r is ik o š ė m š u lik ę g ir o s ), bačka sv.
(A lu s b a č k a s d r a s k o ) . 2. —
» kubilas. 3. —»
priebrukas
statiniai dgs. 2 1. —» tvora ||. 2. —» pilkučiai
s t a t i n i s 2 (pagalys statinei tvorai tverti:
S ta tin ių t v o r a ) - žiogris ( S to v i žirg e lia i p r ie
n a u jų ž io g r e lių ), žaginys (T v o r a i ž a g in ių p r i­
s tig o m ) , pinas (J a m tik p in u a ts k a lb t š o n u s ) ,
pinutis ( U ž ta is y k p in u č ia i s tv o r o s s p r a g ą ),
stodainis tarm., stralgas tarm., strakuolis
tarm., Šlitinys tarm., stuinis tarm., rikis sv., tuinas tarm.
statinys 3b-» pastatas
statyti -» daryti 1
s t a t m e n a s 3b (kertantis ką stačiai: S ta t­
m e n o s tie s ė s s u s ik e r ta s ta č iu o ju k a m p u ) perpendikuliarūs, statainis tarm.
statmukys, -ė 3b-» akiplėša
statūkas 2 —» stovynė
s t a t ū s 4 1. (staigiai kylantis aukštyn: S. k a l­
n as, k ra n ta s, s to g a s ) - staigūs (S ta ig i u o la ) ,
skardūs ( S k a r d ū s u p ė s k r a n ta i) , skardingas
stp. (J is a ts id ū r ė p r i e s k a r d i n g o s d a u b o s ) ,

nuoskardūs (N . N e m u n o k r a n ta s ) , skriaudūs tarm. 2. —» tieSUS 1
staugesys 3b—» kaukesys
stauglys, -e 4 —» 1 kauklys
staugti 1. —» kaukti. 2. —»verkti a). 3. -» rėkti 1
staugimas, -ė 2 —» 1 kauklys
stebeilyti —» žiūrėti 1
stebėti 1. —» žiūrėti 1. 2. —» 1 sekti 1
s t e b ė t i s (reikšti nuostabą: S. k a rių n a r ­
s u m u ) - stėbti (Jis v is la b ia u s te b o ) , stuibti
šnek., stp. (Č ia n e b u v o d ė l k o s .) , a pečiais
traukyti šnek., ausis skliaustyti šnek., galvą
kraipyti šnek., už galvos griebtis (imtis) šnek.,
akims netikėti šnek.
s t e b i n t i (kelti nusistebėjimą: S a v o g a b u ­
m a is j i s v is u s s te b in o ) - stulbinti stp. (T a s d a -

455


stebti

|| šokiruoti (kelti
nesmagumą, sumišimą savo elgesiu)
stebti —>stebėtis
s t e b u k l a s 2 (nusistebėjimą keliantis da­
lykas: T e c h n ik o s s .) - pamenai tarm., dyvas
sv. (V is ta i d y v a i, d id i p a m ė n a i - v a s a r ą e ž e ­
r a s u ž š a lo ), fenomenas knyg.
s t e i g ė j a s , -a i (kas ką steigia, kuria: M o ­
k y k lo s, d r a u g ijo s s . ) - įsteigėjas (M in d a u g a s
- L ie tu v o s v a ls ty b ė s į . ) ‘,\\ kūrėjas (kas ką ku­
ria), įkūrėjas (kas ką įkuria: V iln ia u s m ie s to
į.) , organizatorius, fundatorius psn.
s t e i g t i 1. (duoti pradžią: S. d ra u g iją , m o ­
k y k lą , d r a m o s b ū r e lį) - kurti (K . lig o n in ę ),
organizuoti (O . k u rsu s, s ą s k r y d į), formuoti
(F. n a u ją k a r in į d a lin į) . 2. —> norėti
steigtis -» stengtis
steigus 4 -» stropus
stėipėti -» sirgti
stekenti -» kamuoti
stėkis 2 -» dyglė
s t e l b t i (neduoti šviesos, vietos augti: P ik t­
ž o lė s d a r ž o v e s s te lb ia ) - gožti (B e r ž a s ja v u s
g o ž ia ) , smeikti ( L ie p a s m e lk ia d a r ž o v e s ) , už­
stoti, švokšti (M e d ž ių š v o k š č ia m i k r ū m a i) ,
kalėti tarm. ( M e d ž ia i k a li p o s a v im a u g a lu s ),
leileti tarm (A g u o n o s m o r k a s le ili), spelgti
ly k a s m a n e tie s io g stu lb in a );

tarm (M e d is d ie g u s sp e lg ia )

stelbti s -» vadėtis
steigtis -» stengtis
stemberys 3b-» stiebas a)
stembeti, stembti —» kietėti ||
stemple 4 1. -> ryklė [|. 2. —> gerklė 1
stena b. l -» plepys
stenauti -» kalbėti b)
stenėklis, -ė 2 —>•mikčius
stenėti 1. -» dejuoti 1. 2. —» mikčioti
s t e n g t i s (dėti jėgas, norint ką padaryti:
S te n g ia u s g e r a i a tlik ti d a r b ą ) - stangauti įst.,
ret., šiltis, plėšytis prk., šnek. ( I š p a s k u tin ių jų
p lė š o s i) , draskytis prk., šnek., ręžtis prk., šnek.,
steigtis tarm (S te ig ia s p a r o d y ti s a v o m o k ė ji­
m ą ) , steigtis tarm, stilgetis tarm. (S tilg ė k is ir

456

stiegara

smeigtis tarm., skototis tarm., a iš kai­
lio nertis (lįsti) šnek. (labai stengtis)
s t e n o g r a f i j a i (spec. rašmenys greitam
užrašymui) - greitraštis
tu r ė s i),

s t e r b l ė 4 (sijono, prijuostės ar marškinių
priešakinė dalis: A tn e š ė p r is ip y lu s i į s te r b lę
o b u o lių )

- skreitas

(Į p ilk į s k re itą rie š u tų ) ,

atlankas (P ririn k o a tla n k ą a g u rk ų )
stėrti —>stingti 1
steverys 3b-» stiebas a)
stibyna i, stibynas i —>blauzda
stibynkaulis i —>blauzdikaulis
stybrineti -» vaikščioti b)
stybrinti -» eiti 1 c)
stybti —>augti 1
stichija l —>gaivalas
stichinis i -» gaivalinis
stichiškas i —>gaivališkas
stičas 2 1. -> kaprizas. 2. b. -» užsispyrėlis
stičingas l -» kaprizingas
stičytis —» kaprizytis
stidėnti -> drebėti 1
s t i e b a s 3 (žolinio ar kitokio augalo liemuo:
A v iž o s , p u p o s , r a m u n ė s s . ) - stambas (dides­
nis, storesnis: R ū g štyn ių , ju r g in ų s ta m b a i ) ,
lambas (sultingas: S vo g ū n ų , b u r o k ų la m b a i) ,
virkščia (ppr. vijoklinių augalų); a) sudžiū­
vęs ar sumedėjęs stiebas: kotas (S u d ė s im rū ­

stagaras (K ie č ių s ta g a r a i k y ­
š o jo iš p o s n ie g o ), stemberys tarm (D o b ilų
s te m b e r ia i) , steverys tarm (P e rn y k šč ių ž o lių
ste v e ria i)', b) atskirų augalų stiebai: agurkojys (agurko stiebas), agurkienojas; aguonojas (aguonos stiebas); apynojas, apynienojas, apynokas, apynvirkštė; avietojas, avietienojas; avižojas; bruknienojas; bulvieno­
jas, bulbiėnis tarm, kamienojas tarm., kamiėnis tarm.; kvietienojas; linienojas; miežienojas; pupienojas, pupojas, pūpstiebis; rugie­
nojas; uogienojas; vikienojas; viržienojas;
žimienojas ir kt.
stiebtis -» augti 1
stiegara 3b—>padaigslis
te le s k o te lia is)',


stiegaruoti

styrinti

stiegaruoti —> zylioti
stiegė 4 1. ->■ malksna. 2.
dyglė
stiegėlė 3b malksna
sriegius, -ė 2 —>stogdengys
stiegti
dengti 2
stygius 2, stiglius 2 —>stoka
stigti —> stokoti
stygti —> rimti 1
s t i 1 b t i 1. (būti stelbiamam: S tilb s ta m e d e ­
lis ta n k m ė je ) - spilgti tarm. (S p ilg sta ž o le lė
p o m e d ž ia is ) . 2. —>vadėtis
stilgltis —>stengtis
stileiva b. i —>dabita
s t i l i u s 2 (rašytojo rašymo būdas: I n d iv i­
d u a lu s s .) - m aniera, braižas (L ite r a tū r in is
b .)

stimburys 3b-» uodega
stim pinėti —> vaikščioti b)
stim pinti —> eiti 1 c)
stim pla b. i —> ilgšis
stim psoti —> gulėti ||
stim ulas 3b—> akstinas 1
stim uliuoti —> raginti 1
stingrus 4 —> kietas 1

s t i n g t i 1. (darytis kietam, nelanksčiam:
N u o š a lč io s tin g o s ą n a ria i)
lin ia i d ž iū v a , styra ) ,

- stirti ( S u ly ti k a i­

sterti ( S tė ro j a m

ra n k o s) ,

grūbti (R a n k o s , n a g a i g r u m b a n u o š a lč io ) ,
kembti tarm. (P iršta i k e m b s ta ) . 2. —> džiūti 1

||. 3. —>šalti 2
stinkseti, stypčioti 1. -» eiti 1 c). 2. —>vaikš­
čioti b)
stipena 1 1. —>dvėsena. 2. b. —>džiūsna
s t i p i n a s 3b(rato stiebelis, jungiantis rat­
lankį su stebule: R a to s tip in a i iš lū ž o ) - ra t­
pėdis ( R a tp ė d ž ia i p e r d ž iū v o ir ė m ė k lib ė ti)
stypynė b. 2 - » ilgšis
stypynės dgs. 2 -> kojokai
stypinėti
vaikščioti b)
stypinti -» eiti 1 c)
stypla b. i —>ilgšis
styplineti —>vaikščioti b)
styplys, -ė 4 —>ilgšis

stiprėiva b. i —>stipruolis
s t i p r ė t i 1. (darytis stipriam, stipresniam:

Sveikata stiprėja) - tvirtėti (Sūnus auga ir
tvirtėja), drūteti šnek. (Po ligos pradėjo kiek
d.). 2.
sveikti
stiprybė i —>jėga
s t i p r i n t i 1. (daryti stiprų, stipresnį: S.
valstybę) - tvirtinti (T. pozicijas), drutinti
šnek. (Linksmina mane jauną, drūtina mano
širdelę). 2. —>gaivinti
stiprumas 2 —>jėga
stiprunas, -ė 2 -» stipruolis
s t i p r u o l i s , -ė 2 (kas stiprus: Stipruolių
varžybos) - tvirtuolis (Suklupo ir tas t.), stip­
runas šnek. (Kad esi toks s., pakelk tą akme­
nį), galiūnas (kas labai stiprus: Buvo tai vy­
rai galiūnai), galinčius (G. su liūtu girioje
ėmėsi), stiprėiva iron. (Buvoparblokštas irtas
s.), drūtuolis tarm. (To drūtuolio neįveiksi),
drūtėiva tarm., iron., galiūgas tarm. (Pasakų
g.), atletas prk., hėrkulis prk.
s t i p r ū s 4 1. (turintis daug jėgos: S. žmo­
gus, organizmas) - tvirtas (Tvirta sveikata),
galingas (labai stiprus), pajėgūs (P. sporti­
ninkas), jėgingas stp. (Jis nors ir senas, bet
dar didžiai j.), diržingas šnek. (Kas nežino jo
diržingų rankų), įstangūs knyg. (įstengiantis
ką padaryti), įstangingas stp., knyg., geleži­
nis prk. (Geležinė sveikata), plieninis prk. (P.
žmogus), drūtas tarm. (Jis tebėra sveikas ir d ),
tusūs tarm. (T. ledas, vyras), dauggalis psn.
(D. vyras). 2. -» sveikas 1. 3. —>tvirtas 1
stipsėnti 1. —>vaikščioti b). 2. —>eiti 1 č)
stypsoti -» eiti 1 c)
stypsoti —>stovėti
stipti 1. —>dvėsti 1. 2. —>šalti 2
stypti —>augti 1
styra b. 4 -» suskretėlis
styrėnti -» drebėti 1 ||
styrėti —>kyšoti
styrinėti —>vaikščioti a)
styrininkas, -ė i —> 1 svečias ||
styrinti —>eiti 1 c)

457


stotingas

stirksoti

stirksoti 1. -» kyšoti. 2. —» riogsoti 2. 3. —»
stovėti
s t i r n a l (elnių šeimos gyvulys: Stirnų me­
džioklė) - ožka tarm
stirnakojis 1 1 .-» rimbas. 2. —» pentinius
stirniena l —» mėsa ||
s t i r n i n a s 3b(stirnų patinas) - ožys tarm.
stintinis 2 —» rimbas
stirnoti —» bėgioti
styroti 1. —» kyšoti. 2. —» riogsoti 2
stifpti -» augti 1
stirta l -» kupeta 1
stirti 1. —» stingti 1 .2 .-» šalti 2
stodainis 1 1. —» statinis. 2. —» tvora ||
s t o g d e n g y s , -ė 3a (kas stogus dengia) stogininkas šnek., stogius šnek., stiėgius tarm
s t o g a s 3 1. (namo viršus: S ta tu s, lė k š ta s s.
S k a r d o s , č e rp ių , š ia u d ų s .) - dangtis tarm.
(V a n d u o v a r v a n u o d a n g č i o ) , striekas sv.
(šiaudinis). 2. -» sudėjimas. 3. -» ūgis 1
stoginė 1 1. —» daržinė 1 .2 .—» pašiūrė
stogininkas, -ė 2, stogius, -ė 2 —» stogdengys
s t o k a 4 (ko nors nebuvimas, neturėjimas:
P in ig ų , m a is to , la ik o s . ) - trukum as (D a r b o
jė g o s, lėšų t.), nepriteklius (Ji k e n tė v is o k į n e ­
p r ite k lių ), trūkis šnek. (P rie g irio s g y v e n a n t n ė ­
ra u o g ų tr ū k io ) ir trūklius šnek., stygius šnek.
(P a ša rų s .) ir stiglius šnek. priestygis (nedi­
delė stoka), skunda tarm. ( K ie n o p i ln o s k iš e ­
n ės, ta s s k u n d o s n e ž in o ) , nesutektė tarm. (ne­
galėjimas galo su galu sudurti), badas prk.
(K n yg ų , m a lk ų b .) , badija prk., tarm (P a ša ro
b .) , deficitas
stoklas 2 —» darbastalis
s t o k o t i (neturėti pakankamai, jausti sto­
ką: S. m a is to , p in ig ų , la i k o ) - trukti (K rū ti­
n e i o r o tr ū k s ta ), stigti (S. d r ą s o s ) , stygauti,
stokti ret. ( N ie k a d j i e p in ig ų n e s to k o ) , skųsti
tarm. (N ie k o n e s k ų s d a m a s v a r to ja u s a v o tu r­
tą ) ,

kaitėti tarm.

( K o j a m k a itė ją - n e b e n t

p a u k š č io p ie n o )

stokti —» stokoti
stomuo (-ens) 3a—» liemuo

458

storakišėnis, -ė 2 —» turtuolis ||
storapilvis, -ė 2 —» storulis ||
s t o r a s 3 1. (plataus skersmens: S. medis.
Stora viela, adata) - drūtas (D. liemuo),
stambūs (S. medis), apvalūs prk. 2. (apie au­
deklą: S. milas) - kiltas tarm. 3 . —» žemas 2
s t o r ė t i 1. (darytis storam, storesniam: Me­
dis auga, storėjo) - drūteti (Ąžuolas ėmė aug­
ti, d.) ir drūsti, platėti, apvaleti prk. (Gerai
šeriamas arklys apvalėjo), stambėti, pampti
menk. (Viduriai pampsta), bambti menk.
(Bambsta, auga į pilvą veršelis), pūstis šnek.
(Pilvaspučiasi), ulžti tarm. 2. —» tukti 1
s t o r i n t i (daryti storą, storesnį: Jie storino
pilies sienas) - drutinti (Platūs drabužiai drūtina žmogų)
storkotis 2 —» baravykas
storpilvis 2 —» storulis ||
s t o r ū 1 i s, -ė 2 (kas storas, drūtas: Storulė
moteriškė) - drūtuolis (D. ąžuolas) ir drūtūlis (D. pilvo nebepaneša), dručkis (Viena
duktė laiba, kita - baisi dručkė), platūžis šnek.
(Platužės kiaulės trumpų kojų, plačios nuga­
ros), išsiplėtėlis šnek.; || kas dideliu, storu pil­
vu: stor(a)pilvis, didpilvis (D. žmogus), pil­
vazas menk., pilvūzas menk. (Toks p. menkas
darbininkas), pilvočius menk., pilvius menk.,
drambliapilvis niek., drambliūgas tarm, niek.,
išverstapilvis niek., maišpilvis niek., mėspilvis tarm, niek., bambareža tarm, niek., drėbalas niek., drambalius tarm., niek., drambažius
tarm, niek., dramblys tarm., dūbla tarm., niek.
(Tu dūbla, kurgi rioglini?), dūblys tarm., pu­
žas tarm, niek. (Eina apsivilkęs, apsitūlojęs
kaip p.), rėžia tarm, niek., rėzlainis tarm, niek.
(Rėzlainiaiparšeliai), rūzlys tarm., niek., tūmpis tarm, niek.; apie mažą, storą vaiką: bam­
blys Šnek.; pamplys šnek., pampla tarm
storžievis, -ė 2 —» akiplėša
storžieviškas l —» nemandagus
stotas 2 1. -» sudėjimas. 2. -» ūgis 1
stoti —» prasidėti
stotingas i —» liemeningas


strugena

stovai

stovai dgs. 2 —>staklės
stovas 2 -» pjedestalas
s t o v ė t i (būti stačiam: Sėskis, ko stovi) stypsoti šnek. (Gandras stypso ant vienos ko­
jos), stirksoti šnek.
s t o v y k l a 2 (laikina stovėjimo, buvimo vie­
ta: Pionierių, kariuomenės s .) - lageris psn.
s t o v y n ė 2 (kėdutė mažiems vaikams sto­
vėti) - statūkas, kadaube tarm.
stovis 2 —>būklė
stragūs 4 —» griežtas
straigal dgs. 4 —>tvora ||
strafgas 4 —>statinis
straigyti —>badyti 1
straipineti —>vaikščioti f)
strakalas 3b—>nenuorama
strakalioti, strakčioti, straksėti šokinėti 1
straktas 2 —>kliūtis
straktelėti —>šoktelėti ||
strakuoliai dgs. 2 —>tvora ||
strakuolis 2 —>statinis
strampas 2 —>pagalys
strapalinėti, strapalioti —>vaikščioti e)
strapčioti —>šokinėti 1
strapinėti —>vaikščioti f)
strapseti —>šokinėti 1
straptelėti —» šoktelėti ||
strategas, -ė 2 —>karvedys
strategija i —>karyba
straublys 4 —>vaivorykštė
strazdana l —>1 šlakas 1
strazdanotas i —>šlakuotas 1
s t r a z d a s 4 (giesmininkų šeimos paukštis)
- traks lys tarm
strekineti —>šokinėti 1
strėlė 4 —>atauga
stremėnti —>gąsdinti
strėnas nuleisti (nulenkti) —» primušti 1
strėngalis l —>sėdmenys
strėnkaulis i -> kryžkaulis
s t r ė n o s dgs. i (nugaros dalis žemiau juos­
tos) - kiyžmuo, kryžius
striėgti —» durti 1

striėkas 4 —>stogas
strigtas 2 1. —> dvėsena. 2. —>jaukas
strigtelėti -> įlįsti 1 ||
strigti - » lįsti 1
s t r y k a s 2 (lazdelė su pluoštu ašutų smui­
ku griežti) - brauklys, traukas, griežiklis,
čirykas tarm., smičius sv.
strikčioti —>šokinėti 1
strykčioti —>šokuoti
strikinas 3b—>tekinas
strikinėti, striksėti —>šokinėti 1
stryksėti 1. —>šokuoti. 2. —>šokinėti 1
striktelėti -> šoktelėti ||
stryktelėti —>šoktelėti
strykūoti —>šokuoti
strimgalviais prv. —>galvotrūkčiais
s t r i m e l ė l (tokia jūros žuvelė) - silkutė
strypas 2 —>pagalys
stripčioti, strypčioti —>šokinėti 1
stripinėti, stripiniūoti —>šokinėti 1
striūbauti -» kūkčioti
striukas 4 —>trumpas 1, 2
striukauodėgis, -ė 2 —» trumpauodegis
striukė 21. —>trumpikė. 2. —» uodega ||. 3. —>
nelaimė

striūkinti —>trumpinti
striukis, -ė 2 1. -> trumpauodegis. 2. —>vel­
nias

striūklė 4 —>čiurkšlė
striūoktelėti —>šoktelėti
strofa 2 —» posmas
s t r o p ū s 4 (rūpestingai dirbantis: S. darbi­
ninkas) -uolūs (U. mokinys), kruopštūs (iki
smulkmenų stropus: Kruopšti audėja, šeimi­
ninkė), rūpestingas (R. patarnavimas. Rū­
pestinga globa), rūpūs ret., pareigūs (gerai
atliekantis pareigas: P. tarnautojas), parei­
gingas (Mums reikia ištikimų, pareigingų tė­
vynei sūnų), pastaugus knyg. (P. darbas), stei­
gus tarm, otrūs tarm. (O. prie darbo žmogus)
strūbas 4, strūgas 4 —>trumpas 1
s t r u g e n a l (toks vėdryninių šeimos au­
galas) - peluodėgė

459


struginti

struginti - » trumpinti
struktūra 2 -» sandara
stuba 4 —» troba
s t u b u r a s 3b 1. (nugaros slankstelių virti­
nė: Stuburo iškrypimas, lūžimas) - nugarkau­
lis (Puldamas nugarkaulį skaudžiai susižei­
dė), stuburkaulis. 2. -» išara 1
stuburkaulis l -» stuburas 1
studijuoti 1. —» mokytis. 2. —» tirti
stūgauti, stugčioti -» kaukti
stūgė 2 -» arklas ||
stūgius, -ė 2 -» rėksnys 1
stūguriuoti -» kaukti
stukčioti, stukčioti, stuksenti, stuksėti 1.
belsti 1 ||. 2. -» trinkčioti
stūksoti -» dunksoti
stuktelėti, stuktelėti -» suduoti ||
stulbinantis (-i) -» nuostabus
stulbinti —» stebinti
stulbis, -ė 2 1. liurbis. 2. -» 1 tinginys
stulbti -» stebėtis
stulgis l -» durklas
stulgūs 4 -» apskritas 1
s t u l p a s 4 1. (į žemę įkastas rąstas: Telefo­

no, tvoros s .) - šulas (Vartų, tilto, šulinio š.),
varčia, pėdžia; || rašytinis (žardo stulpas),
žaginys; stiebas (laivo). 2. -» stabas
stūma 4 -» skląstis
stūmas 2 -» arklys d)
stumbrinė 2 -» antpilas 1
stūmėklis 2 -» skląstis
stumtis —>eiti 1 b)
stumtuvas 2 -» arklys d)
stumtuve 3a-» skląstis
stungis i -» peilis 1 ||
stūobas 3 —>liemuo 1
stuobrinė 2 -» piesta
stuobrys 4 1. —>kamienas. 2. -» avilys ||. 3.
liurbis. 4. -» apsileidėlis

stuomeningas l —» liemeningas
stuomuo (-ens) 3a-» liemuo 1
sturys 4 —» eršketas
stvarstyti 1. graibstyti 1 .2 .-» pirkinėti

460

subarškinti

stvėrtelėti -» pagauti 1 ||
stverti 1. -» griebti 1 . 2 . - » pradėti ||
suabejoti —» paabejoti
suaikčioti, suaiksėti, suaimanuoti —»sudejuoti
suaižyti —» sudaužyti 1
suakmenėti 1. —» sukietėti ||. 2. —» sustingti 2
suambryti, suamčioti, suamsėti —» suloti
suasmeninimas l —» personifikacija
suasmeninti —» personifikuoti
suaudrinti —» sujaudinti
s u a u g ė 1 i s, - ė l (suaugęs žmogus: Suaugėlių sueiga) - subrendėlis, pilnametis, sumitėlis tarm.
s u a u g t i (ateiti į metus: Vaikai jau suau­
go) - subręsti (Visi subrendę vyrai), įmetėti
(Įmetėjusimergina), sumišti tarm., subėmbėti
šnek.

suavėtas i —» palaikis ||
suavėti —» sudėvėti
subaladoti -» subelsti
subalzgėnti -» subelsti ||
subalzgėti —» subildėti
subalzginti -» subelsti
subambinti —» sumušti 1 b)
subambti —» 1 ištinti
subarbenti -» subarškinti ||
subarbėti —» subarškėti
subarbinti -» subarškinti
subardokšėti —» subildėti
subarkšti —» subarškėti
subarškėnti -» subarškinti ||
s u b a r š k ė t i (imti barškėti: Subarškėjo ra­
tai) - sutarškėti, suterškėti (apie metalus)
ir sudžerškėti šnek. (Sudžerškėjo raktai), su­
barbėti (Subarbėjo langai), suklekėti (Suklekėjo gandras), subarkšti, sutefkšti (Sutarško, subarško išklerusi kuleklė), sučerkšti (Sučerškopentinai), sudžerkšti šnek.
s u b a r š k i n t i (trumpai, kiek pabarškin­
ti: Kažkas subarškino klėties langelį) - sutarškinti (Vilkas sutarškino dantimis), sučėrškinti (Su pustykle per ašmenis sučerškino) ir sudžėrškinti šnek., subarbinti (Subarbinopirš-


subaubti

tais į duris), suklekinti (Gandras suklekino
snapu), sublązginti tanu (S. durimis)', || ne­
smarkiai: subarškėnti slp. (Ei oželi, su kojele
patrepenk, su rageliais subarškenk), sutarškenti slp., sučerškėnti slp., sudžerškėnti slp.,
subarbenti slp., suklekenti slp.
s u b a u b t i (trumpai pabaubti: Subaubė
karvė, jautis) - subliauti (apie veršį, avį, ož­
ką), subaūkti tarm. (Subaukė karvė), sumūkti
(tęsiamai), sumauroti (storu balsu, garsiai),
suriaumoti (Kad suriaumojo jautis!)
s u b e 1 s t i (sukelti bildesį, imti belsti: Kaž­
kas subeldė į langą, į duris) - subildinti (Duružes subildinau, močiutę pabudinau), subalzginti, suduzginti (Sudūzginau į langą),
sudūndinti, sutrinkinti (garsiai), subaladoti
šnek., sublązginti tarm.; || subildenti slp. (Kaž­
kas subildeno ant aukšto), subalzgėnti slp.,
sudundenti slp., sudunksenti slp. sudūzgen­
ti slp. (Lietaus lašai sudūzgeno į langus), sutuskėnti slp., sustuksenti slp.
subėmbėti —» suaugti
subeproteti - » išprotėti
s u b ė s t i (sukišti smailius daiktus: Subesk
baslius į žemę) - susmeigti (Susmeik kuole­
lius į lysves), suvaryti šnek. (Pusę adatos su­
varė į kulšį)', || sukalti (smūgiais: Sukalk vi­

nį iki galo)
subildenti —» subelsti ||
s u b i l d ė t i (išduoti beldimo garsą: Už du­
rų kažkas subildėjo) - sutrinkėti (Sutrinkėjo
durys), sudundėti (Sudundėjo žemė), su­
dunksėti, sudūzgėti (Sudūzgėjo metamas ki­
biras), sutuskėti, sudardėti (Sudardėjo gat­
vėje ratai), subalzgėti tarm. (Subalzgėjo kris­
damos žirklės), subluzgėti tarm. (Langinės
nuo vėjo subluzgėjo), sublązgėti tarm. (Kai
trenkė perkūnas, net langai sublązgėjo), subardokšėti tarm. (Pažiūrėk, kas tvarte subardokšėjo), sububėti tarm., subrinksėti tarm.,
surarėti tarm.
subildinti -» subelsti
subinė 3b—» sėdmenys

subręsti
subizti -» pradėti ||
subjektas 2 1. —» asmuo. 2. —» pamatas 2
subjektyvūs 4 —» šališkas
subjuręs (-usi) -» darganotas
subjurti —» sublogti 1
sublabėti —» sudegti
sublązgėti —» subildėti
sublązginti 1. -» subarškinti. 2. -» subelsti
sublęsti —» sumaišyti ||
subliauti -» subaubti
s u b 1 i g z t i (imti blizgėti, žibėti, žvilgėti:
Sublizgo akyse ašaros) - sublizgėti (Tolumo­
je sublizgėjo miesto bokštai), sužibti (Dan­
guje sužibo žvaigždės), sužibėti, sutviksti
(Ant rankos sutvisko aukso žiedelis), sutviksėti, sužvilgti (Pievoje sužvilgo rasa. Akyse
sužvilgo ašaros), sužvilgėti, sušvisti (imti
šviesti, švytėti), suspįsti (Suspindo aušrinė),
suspindėti, sužirti (Sužiro saulėje kardai),
sužėrėti (Sužėrėjo sniego žvaigždelės)
sublįsti -» sutemti
subliūkšti 1. -» 1 suglebti 1 .2 .-» sulysti
subliuti —» pravirkti
sublizgėti -» subligzti
sublogėti -» sublogti
s u b l o g t i 1. (pasidaryti blogam, blogesniam: Sublogo oras, kelias) - ir sublogėti,
subjurti (apie orą, kelią), sudirgti (Orai sudirgo), sugesti (Sugedo mechanizmas), su­
irti (Suiro sveikata), sutrikti, sukrikti (Bu­
vo suklikus prūso valdžia). - Plg. p a b 1o g ėt i. 2. —> sulysti
sublokšti —» suduoti
subluzgėti —» subildėti
s u b r a n d i n t i (prž. 1 s u b r ę s t i : Šilu­
ma subrandins javus) - pribrandinti (Saulė
greit pribrandino laukuose rugius); || sunokinti (vaisius), prinokinti; išsirpinti (uogas),
prisirpinti, susirpinti
subrėkšti -» sutemti
subrendėlis, -ė l —» suaugėlis
1 s u b r ę s t i (-ęsta, -ėndo) 1. (pasiekti su­
brendimo būklę: Subrendo javai, riešutai,

461


sudegti

subręsti

vaisiai) - pribręsti (Kviečio grūdas dar ne­
pribrendęs), prieiti (apie įvairius augalus);
|| sunokti (apie vaisius, riešutus: Obuoliai
jau sunokę), išnokti, nunokti, prinokti; išsirpti (apie uogas), prisirpti, susirpti (Kaip­
mat susirps uogos - tokia šiluma); pribergžti (apie žirnius), pribarkšti tarm., išbergžti;
prigvilbti tarm. (apie riešutus), išgvilbti tarm.;
prikaršti tarm. (Avižos jauprikaršo), iškarš­
ti tarm. 2. —» Suaugti
2 subręsti (-ęsta, -endo) —» supūti
subričinti -» supjaustyti ||
subrinkseti —» subildėti
subrinkti —» 1 ištinti
subritoti —» supainioti
subrizinti, subrižinti —» supjaustyti ||
subrūkliūoti —» sumušti 1 b)
subrunzgeti —» suskambėti
subruzdėti —» sujusti 1
subrūzti 1. —» sujusti 1 . 2 . —» pradėti ||
subsidija i —» pašalpa
substitutas 2 —» pakaitas
substratas 2 —» pagrindas 1
sububėti —» subildėti
subūbinti -» sumušti 1 b)
subūdinti -» pabudinti
subugti - » išsigąsti
subujoti -» suvešėti
suburbti, suburkti —» 1 ištinti
suburti 1. —» sutelkti. 2. —» sujungti
subūsti —» pabusti
subuti -» sugyventi
subuvimas 2 —» pobūvis
sucing(s)eti -» suskambėti
sucipti, sucypti -» 1 surikti ||
sučaižyti —» sumušti 1 a)
sučerškenti —» subarškinti ||
sučerškėti -» subarškėti
sučėrškinti —» subarškinti
sučerkšti -» subarškėti
sučevėnti -» 1 suloti ||
sučežėti, sučėžti -» sušlamėti
sučiaukšti -» sučiulbti

462

sučiaupti —» uždaryti 1 ||
sučiaurėnti —» 1 suloti ||
sučiauškėti —» sučiulbti
sucirpti -» pravirkti ||
sučiūkšti -» sušlapti
sučiulbėti -» sučiulbti
s u č i u l b t i (imti čiulbėti: Sučiulbo suulbo
giriospaukšteliai) - ir sučiulbėti, sugysti (Su-

gydo gaidžiai) , sugiedoti, sučiaukšti (Pragy­
do gaideliai laktelėse, sučiauško paukšteliai
slyvelėse flk.) ir sučiauškėti, sukliaugti (Sukliaugo varnėnai) ir sukliaugėti, suūlbti ir
suulbėti, suvilbti tarm ir suvilbėti tarm
sučiuopti 1. -» pagauti 1 .2 .-» suprasti
sučiupti 1. -» pagauti 1 .2 .-» areštuoti
sučiūręs (-usi) -» nešvarus
sučiūrti —» įjuosti
sučiužėti, sučiūžti —» sušlamėti
sučyžti -» suduoti
sudagoti -» suvalyti
sudardėti -» subildėti
sudaryti 1. -» suvalyti. 2. -» įsteigti
sudarus 4 —» liemeningas
sudaužėti -» suplyšinėti ||
s u d a u ž y t i 1. (į gabalus sumušti: Sudau­
žiau stiklinę, puodą) - sukulti (Nesukulk
puodynės), sumušti (Jis netyčia sumušė va­
zelę), suskaldyti (smūgiais: Suskaldė akme­
nį), suaižyti (Perkūnas suaižė medį), sutėškinti šnek. (Suteškino visus butelius), sukne­
žinti šnek. (Žiūrėk, kad nesuknežintų tau ma­
kaulės), sužnėkinti šnek. (Jį prispaudė veži­
mas ir sužnekino kaulus), sukrušti šnek.
(Kiaušinius sukrušo). 2. —» sumušti 1. 3. —»
nugalėti

sudaužti —» suduoti
s u d e g i n t i (sunaikinti ugnimi: S. popie­

rius, šiukšles) - sukūrenti (Per žiemą daug
malkų sukūrenom), supleškinti šnek. (su di­
dele liepsna), a durnais (vėjais, pelenais)
paleisti šnek.
s u d e g t i (sunykti ugnyje: Sudegė trobesiai,
pašaras) - suliepsnoti (didele ugnimi: Pir-


sudriskėlis

sudėjimas

kėlė greit suliepsnojo), suplėvoti (Kaipmat
viskas suplėvojo), supliskėti (Pirtis užsidegė
ir supliskėjo), sublabėti tarm. (Stirta šiaudų
sublabėjo)', || supleškėti (garsiai degant: Jau­
ja su javais supleškėjo), sutvatėti šnek. (Sutvatėjo visas kaimas), suspragėti šnek.; maža
liepsnele: surusenti (Žarijos visai suruseno),
sutronūoti, sužėrplėti
s u d ė j i m a s 2 (kūno dalių sandara: Gra­
žaus sudėjimo sportininkas) - augumas (Dai­

lus tavo augumėlis, ant galvos vainikėlis flk.),
stotas (Gražaus stoto arklys), stogas tarm.
(Žemo stogo vyriškis), figūra, kompleksija
(Sunkios kompleksijos žmogus)
s u d e j u o t i (kartą, kitą padejuoti: Ligonis
sunkiai sudejavo) - suaimanuoti (Retkarčiais
senis suaimanuodavo), suaikčioti (Skausmu
suaikčiojo) ir suaiksėti, aiktelėti mom. (Taip
jį nusmelkė dieglys, kad aiktelėjo), suvaitoti
(Kažkas suvaitojo klėtelėj), sustenėti (Ko tu
taip sustenėjai, ar negerapasidarė?), suunkšti
prk.

sudelnyti —» suduoti
s u d e r ė t i (susitarti dėl kainos: Pigiai su­
derėjau karvę) - sulygti (Sumokėjau, kiek bu­
vo sulygta), sutarti (Nesutariam dėl kainos),
sukalbėti prk. (Užmokėk, kiek sukalbėta), su­
šnekėti prk., a rankas sudaužti (sumušti)
šnek.

s u d ė t i n g a s i (sudėtas iš daug dalių: S.
mechanizmas. S. klausimas) - komplikuo­
tas. - Plg. p a i n u s
s u d ė t i s (-iės) m. 3b (sudedamųjų dalių vi­
suma: Kariuomenės s. Žodyninė kalbos s.) —
sąstatas (sustatytų daiktų visuma: Trauki­
nio s.). - Plg. s a n d a r a
sudėvėtas l —» palaikis ||
s u d ė v ė t i (dėvint suplėšyti, sutrinti: S. dra­
bužius, batus) - sunešioti (S. suknelę, bate­
lius), suvilkėti (drabužius), suavėti (batus),
sudrengti šnek., sudirbti šnek. - Plg. n u d ė ­
vėti
sudiegti —» suskaudėti ||

s u d i ė (v) jst. (atsisveikinimo žodis: Pasakęs
s. jis iškeliavo) - iki pasimatymo (Iki pasi­
matymo, greit sugrįšiu), viso labo (gero), tam
kartui (sykiui)
sudilgti —» suskaudėti ||
sudilti —» sugaišti
sudirbti 1. -» sudėvėti. 2. -» nugalėti
sudirginti —» sujaudinti
sudirgti —» sublogti 1
sudiržti 1. —» sukietėti. 2. —» sutingti
sudiržūoti —» sumušti 1 a)
sūdys dgs. i —» suodžiai
sudyžti —» suduoti
sūdoklis 2 —» galąstuvas ||
sudoroti 1. —» suvalyti. 2. —» nugalėti
sudraskyti —» suplėšyti
s u d r e b ė t i (imti drebėti: Nuo trenksmo
žemė sudrebėjo) - ir sudrėbti (Jo balsas, ran­
kos sudrebo), suvirpėti (Širdis suvirpėjo iš
baimės) ir suvirpti (Suvirpo stygos, pirštai),
sutirtėti šnek., supurtėti šnek. (Net sienos su-

purtėjo)
s u d r e b i n t i (prž. s u d r e b ė t i : Sprogi­
mas sudrebino langus) - suvirpinti (S. sty­
gas), supurtyti (Šiurpulys supurtė), sukraty­
ti (Šaltis visą sukratė)
sudrėbti —» sudrebėti
sudrėkinti —» sušlapinti ||
sudrėkti —» sušapti ||
sudrembti —» sumindyti
sudrengti —» sudėvėti
s u d r i b ė I i s, -ė l (menk. nevikrus, sudribęs
žmogus: Toks s. nepajuda iš vietos) - dribšas menk., dribčius menk. (Sunku eiti tokiam
dribčiui), dribkus menk., drimba menk. (Su
tokiu drimba sunku šokti), drėbalas menk.,
dribsa menk., brinkis tarm., menk., drūmba
tarm., menk., plėmpa tarm., menk., plėrza tarm.,
menk., A pelų maišas niek. - Plg. s t o r u l i s
sudribti 1. —> sugulti. 2. -» suglebti 1
sudriksti -» suplyšti 2
sudrioksėti, sudrioskėti —» supokšėti
sudriskėlis, -ė l —» driskius ||

463


sudžerškinti

sudryžti
sudryžti -> suplyšti 2
sudrožti -» suduoti
sudrūnyti -> sudūlėti
sūdrūs 3 1. —^ vešlus. 2.

tankus 2
s u d ū l ė t i 1. (pavirsti dulkėmis: Kaulai su­
dūlėjo) - sudulti (Sudulo drabužiai), sutrū­
nyti (Sutrūnijo rąstai) ir sudrūnyti tarm., supėndėti tarm. (Jovarai jau bus supendėję). 2.
-» pasenti
sudulti
sudūlėti 1
su dumblu maišyti —» niekinti
su dumblu sumaišyti —» nugalėti
sudumšlėti -> suraukšlėti
sudundenti -> subelsti ||
sudundėti
subildėti
sudūndinti -> subelsti
sudunksėnti -> subelsti ||
sudunksėti -» subildėti
s u d u o t i (užgauti smūgiais, kirčiais: 5.
/flzrfa, rykšte, diržu) - sušerti (S. per nagus),
sukirsti (Sukirsk arkliui botagu), sudrožti
(Gerai jam sudrožė per užpakali), sušveisti
(Smagiai sušveitė per žandą), supliekti, supefti, suplakti (S. arklius), suskelti (Suske­
lėper ausį), sutrenkti (Sutrenkė kumščiu per
galvą), sudaužti šnek., surėžti, sukaišti šnek.
(Sukarškišdykėliui), supilti, sulieti šnek. (Suliek botagu), sublokšti šnek., sumesti šnek., sušlioti tarai, sudyžti tarai, SUČyŽti tarm , SUdelnyti tarm, suvėtyti šnek., ištikti šnek., užduoti
(Kad uždavė per sprandą!), užšėrti, užkirsti
(Gerai užkirto arkliams), uždrožti (Smagiai
jam uždrožė), užšveisti, užperti, užpliekti,
užskėlti, užrėžti, užvažiuoti šnek., užvėtyti
šnek., užvežti šnek., užtrenkti šnek., užkaišti
šnek. (Užkarštas tuojau apsiramino), užblokš­
ti šnek., užbraukti šnek., užnešti šnek., užlieti
šnek., UŽbirzginti tarai, UŽČyŽti tarm, uždyžti
tarm; šiek tiek, nedaug suduoti: pėršerti (P.
lazda išilgai nugaros), perkirsti, pėršveisti,
pėrdrožti, perpliekti, pėrplakti, perpilti,
perlieti šnek., pėrčyžti tarm.; kartą staiga su­
duoti: bambtelėti mom. (B. pagaliu per gal­

464

vą), babtelėti mom., blokštelėti mom. (B. per
kuprą), cvanktelėti mom., cvinktelėti mom. (C.
per ausį), čekštelėti mom. (žabu), dėmžtelėti
mom., tarai, čiaukštelėti mom., drožtelėti mom.,
dobtelėti mom., tarm. (kuolu), kaukštelėti
mom. (K pagaliu), kirstelėti mom., niuktelėti
mom., paukštelėti mom., pliaukštelėti mom.
(delnu), pokštelėti mom. (P. per ausį), pykš­
telėti mom., plykstelėti mom., rėžtelėti mom.,
riūktelėti mom. (Riūktelėjo lazda į kuprą),
smogtelėti mom. (S. lazda), stuktelėti mom.,
slp., stu ktelėti mom., stp. (S. kumščiu),
šmaukštelėti mom. (botagu), taukštelėti mom.
(T. pagaliu), tėkštelėti mom. (T. atpakalia ran­
ka), trinktelėti mom., tvykstelėti mom., tvoks­
telėti mom., vožtelėti mom., žybtelėti mom.
(Žper žandą).-Plg. m u š t i
Sūduva 3b-» klampynas
sudūzgenti -» subelsti ||
sudūzgėti -» subildėti
suduzginti
subelsti
s u d u ž t i (sutrupėti nuo sutrenkimo: Sudu­
žo lėkštė, stiklinė) - sugurti (Valtis suguro į
uolas), sukiūžti (apie kiaušinius), sužnėkti,
suknėžti (Suknežo ratai), sukniūžti, suteškėti (Stiklinė krito ir suteškėjo). - Plg. s u ­
plyšti 1
sudvailyti 1. —» sudvejinti |). 2. —> sumušti 1
s u d v e j i n t i (sujungti po du: S. siūlus. S.
gretas) - sudvigubinti, sudvilinkūoti (5. vir­
ves), sudvilypūoti; || arklius: sudvailyti (su­
kinkyti dvailais), sugretūoti ir sugručiūoti
tarm

sudvejoti -» paabejoti
sudvigubinti, sudvlinkuoti, sudvilypūoti -» su­

dvejinti
sudvisti, sudvokti pasmirsti
sudzingsėti - » suskambėti
sudzirinti -» supjaustyti ||
sudžefkšti —» subarškėti
sudžerškenti —» subarškinti ||
sudžerškėti —» subarškėti
sudžerškinti -> subarškinti


suglebti

sudžiaustyti
sudžiaustyti —>•sukabinėti
sudžirinti, sudžyruoti —>• supjaustyti ||
sudžiūti —>• sulysti
sudžiūvėlis, -ė i —» džiūsna
sudžiūvęs (-usi) —»liesas
sueiga 1 1. —>• susirinkimas. 2. —> pobūvis
sueiti —» sukakti
suėižėti —>• suplyšinėti
suėmimas 2 —» areštas
suėnioti —» suplėšyti
suerzinti —>• sujaudinti
suėsti —» sukandžioti ||
sufabrikuotas i —» suklastotas
sufabrikuoti, sufalsifikuoti —» suklastoti
sufiksas 2 —» priesaga
sufleruoti —>• pasakinėti
suformuoti —» įsteigti
sugadinti —>•pagadinti
s u g a i š t i (daug laiko veltui praleisti: Su­
gaišau visą dieną) - sutrūkti (Ilgai nesutruk,
pareik pietums namo), sugursti šnek. (Visą
mėnesį prie kūlimo sugurdom), sudilti šnek.

(Užėjau pas kaimyną ir sudilau valandą),
praversti (Praverčiau kelionėje). - Plg. u ž ­
gaišti

sugaištis (-iės) m. 3b—» gaištis
su galva —» protingas
sugalvoti 1. -» sumanyti. 2. —> išgalvoti
su gandrais keltis —» didžiuotis
sugaudyti —» suprasti
sugauti —» pagauti 1
sugebėti —» mokėti 1
sugebūs 4 —> gabus
sugedijimas i —» akibrokštas 1
sugėdinti —» sugėdyti
s u g ė d y t i (padaryti gėdą: S. melagį, tingi­
nį) - ir sugėdinti, susarmatyti, a akis išba­
dyti šnek.
sugelti -» suskaudėti ||
s u g e r t i (sutraukti skysčius: Smiltys sugėrė
vandenį) - susiurbti (Bitės susiurbia cukraus
sirupą), sutraukti, absorbuoti
sugesti 1. —> pagesti 1. 2. —> sublogti 1

sugestija l —» įtaiga
sugestijūoti —» įtaigauti
sugestyvūs 4 —» įtaigus
sugiedoti —» sučiulbti
1 sugilti (sūgilia, sugylė) —» sukandžioti ||
2 sugilti (-sta, -o) —> suskaudėti ||
sugysti —>• sučiulbti
sugyti —> pasveikti
su gyvenimu atsisveikinti —» mirti
s u g y v e n t i (sutartinai gyventi: Juodu gra­
žiai sugyvena, nesibara) - sutarti (Vyras su­
taria su pačia), sutikti (Sutinka kaip šuo su
kate iron.), suteikti (Abudugražiai suteikia),
subuti (Sunku su juo s.-jam niekas neįtin­
ka), sukliauti tarm. (Šeimynoje visi sukliovė),
sušeikti tarm. (Jie tarpusavy nesušeikia, nuo­
lat barasi), a į vieną dūdą pusti menk.
sugyventinė i —» meilužė
sugyventinis l —» meilužis
sugižti —» surūgti 1 ||
suglaboti -» pasisavinti
s u g l a m ž y t i (padarytinelygų:Nesuglam­
žyk skarelės) - sumankyti (Sumankiau apy­
kaklę), sulamdyti (5. skrybėlę), sulamėnti

(Paleisk vaiką, juk sulamensi kaip meš­
ka) ir sulaminti tarm. (Raštą sulaminau ir į
kišenę sugrumdžiau), sumaigyti (S. obuolius,
drabužius), suniūrkyti (Lova gražiai paklo­
ta, nesuniurkyta), sugrūmdyti (Kam sugrumdei patalą?), sugniaužyti (rankomis), sugnetėnti tarm. (S. grybus), sugnežėnti tarm., sumaūkšlinti ir sumaukšlioti tarm. (Užsimovė
ant galvos sumaukšliotą kepurę), sumakūlinti tarm. (Sumakulinoskepetą), sugūrmulti tarm.
tarm.

suglėbėlis, -ė i —» ištižėlis
suglebęs (-usi) —» glebnas
s u g l e b t i 1. (pasidaryti glebiam, netekti
standumo: Suglebo raumenys. Nuo saulės su­
glebo daržovių lapai) - sudribti (Prisigėrė ir
sudribo kaip maišas), sugniūžti (Miežiai su­
gniužo po lietaus), susmūkti (Koriaišilumo­
je susmuko), subliūkšti (Subliūškęs grybas),
nulėpti (Nulėpopavargęs), nuleipti, suglėž-

465


suglemžti

ti tarm. (Ji s u g le ž o ir ė m ė s n a u s ti) , suliuršti
tanu (S u liu ršę s s e n is ), sužiebti tarai. 2. —>ištižti

suglemžti —>•pasisavinti
suglėžėlis, -ė i —» ištižėlis
sugležęs (-usi) —» glebnas
suglėžti 1. —» suglebti 1 .2 .—» ištižti
suglobti 1. —» sušelpti. 2. —» pasisavinti
suglumti 1. —» sumišti 2. 2. —» išprotėti
sugnetėnti, sugnežėnti, sugniaužyti —»suglam­
žyti

sugniaužti —» suspausti
sugniuždyti —» numalšinti
sugniužti —» suglebti 1
sugodoti —» sumanyti
sugraužti —» sukandžioti ||
sugrąžinti —» grąžinti
sugrąžtai dgs. 2 —» atlankai
sugretinimas i —» palyginimas
sugretinti —» palyginti
sugretūoti —» sudvejinti ||
sugręžti —» grąžinti
sugriebti 1. —» pagauti 1. 2. —» areštuoti
sugriūti —» susirgti
sugriūvėlis, -ė l —» ištižėlis
sugrizinti —» supjaustyti ||
sugrįžtūvės dgs. 2 —» atlankai
sugrobti —» pagauti
s u g r ū b n a g i s , -ė l (menk. negrabių ran­
kų žmogus: Tas s. s u d a u ž ė s tik lin ę ) - atgrub­
nagis (A . n e s u č iu p in ė ja a d a to s ) , nugrubna­
gis (K ą n. p a im a , tą iš m e ta ) , berankis šnek.,
benagis šnek. (B e n a g iu i v is k a s iš r a n k ų k r in ­
ta ) , grabalius tarm. (P a ė m ė ir s u k ū lė p u o d y ­
n ę ta g r a b a lė ) , nezgrabaila tarm., atputnagis
tarm., atknebnagis tarm., išknėbnagis tarm.,
čiupnagis tarm., grubnagis tarm., nuputnagis tarm. (N u p ū tn a g ė j a u a n tr ą lė k štę iš tė š k ė ),
šapnagis tarm., nukritnagis tarm.
sugrubti —» sustingti 1
sugručiūoti —» sudvejinti ||
sugrumdyti —» suglamžyti
sugulovas 2 —» meilužis

466

sujungti

sugulovė 2 —» meilužė
s u g u l t i (visiems atsigulti:
lė ir u ž m ig o )

- suvirsti

V a ik a i j a u s u g u ­

(V is i s u v ir to a n t š ie ­

sukristi prk. (B e r n a i s u k r itę m ie g a ) , su­
dribti prk. (V is i s u d r ib o į lo v ą )
sugūrmulti —» suglamžyti
sugursti —» sugaišti
sugurti —» sudužti
suieškoti —» rasti
suimti 1. —» areštuoti. 2. —» suvalyti
suimtinis, -ė 2 —» 2 kalinys
suimtis (-iės) m. 3b —» areštas
suirti —» sublogti 1
suirutė 2 —» sąmyšis
s u j a u d i n t i (sukelti, sužadinti jausmus:
N e la im ė v isu s s u ja u d in o ) - sujausminti, sujaūtrinti (M in ia d id ž ia i s u ja u tr in ta ) , suner­
vinti, suerzinti ( G r įž o iš m ie s to la b a i s u e r ­
z in ta s ) , sudirginti (Jo ž o d ž i a i v isu s su d ir g i­
n o ) , sukrėsti (labai sujaudinti: S i ž in ia visu s
s u k r ė tė ), suaudrinti prk. (J a u sm ų s u a u d r in ­
ta š ir d is ), a širdį paliesti. - Plg. j a u d i n t i
sujaugti —» sujaukti 1
sujauktas 3b —» netvarkingas
sujaukti 1. (padaryti netvarką: V a ik a i s u ja u k ė
lo v ą ) - ir sujaugti tarm., sujauti ( N e s u ja u k it
p a t a l o ) , suversti šnek. (S u v e r tė s p in tą ie š k o ­
d a m o s s k a r e lė s ) , sutaršyti (S u ta r šė p a t i e s a ­
lu s ), sukuisti ( S u k n is ti d r a b u ž ia i) , sumęsti
(V is k ą su ja u k ė , s u m e n tė ) , suknisti šnek. (S u k n iso , s u v e r tė lo v ą ir p a l i k o ) , suneršti tarm.,
sumangioti tarm., sušniaūkšti tarm., sukiniūoti tarm. 2. —» sumaišyti
sujausminti —» sujaudinti
sujauti 1. —» sujaukti 1. 2. —» sumaišyti
sujaūtrinti —» sujaudinti
sujudėti —» sujusti 1
sujūkti —» sumišti 1
s u j ii n g t i (pašalinti ribas: S. v isa s ž e m e s .
S. p a jė g a s ) - susieti (S. te o riją s u p r a k tik a ) ,
suvienyti (5. š a lin in k u s ), surišti, suburti, su­
plakti prk., šnek. (S. d u sk irtin g u s d a ly k u s ) ,
sumušti prk., šnek. (S. ū k iu s į v ie n ą )
n o ),


sukinėti

sujuosti
sujuosti —» įjuosti
s u j u s t i 1. (imti judėti: S u ju d o m e d ž ių š a ­
k o s ) - ir sujudėti, sukrusti (V a b a lė lis s u k r u ­
to, p a k ė lė s p a rn u s) ir sukrutėti, subruzti (S u ­
b r u z d o s k ru z d ė lė s, ė m ė b ė g io ti) ir subruzdė­
ti. 2. -» pradėti ||
s u k a b i n ė t i (visus sukabinti: S. p a v e i k s ­
lus, d r a b u ž iu s ) - sukarstyti (S u k a r s č ia u r ū ­
b u s a n t tv o r o s ) , sukarglioti (S u k a rg lio jo s a ­
v o s k u d u r u s a n t k a r tie s ) , sudžiaustyti (dra­
bužius, virves)
s u k a i s t i (pasidaryti karštam: B e b ė g d a m a s
s u k a ita u ) - sušilti (N e t s u š ila u b e s k u b ė d a ­
m a s ) , suprakaituoti (aptekti prakaitu), su­
plūkti (labai sušilti: D a r b in in k a i su šilę, s u ­
p l u k ę ) , sušusti ( S u š u tę s p a r ė jo iš š o k ių ) , su­
niurti šnek. ( P jo v ė ja i su m u rę , k a ip iš v a n d e n s
ištra u k ti)', || suputoti (apie arklius - aptekti
prakaito putomis)
s u k a k t i (apie laiką: V a ik u i s u k a k o p e n k e ri m e ta i) - sueiti (J a m s u ė jo p e n k ia s d e š im t
m e tų )

s u k a k t i s (-ies) m. 3b (laiko suėjimas:

Jis

a tš v e n tė s a v o p e n k ia s d e š im tie s m e tų s u k a k ­

metinės (sukakę metai: G im i m o m .) ,
jubiliejus (apvali data nuo kurio nors svar­
baus įvykio: N e p r ik la u s o m y b ė s j . )
s u k a k t u v i n i n k a s , -ė i (sukakęs tam
tikrą amžių žmogus) - jubiliatas
sukaląs 3b—» skląstis
sukalbamas 34b—» nuolaidus 1
sukalbėti 1. —» suderėti. 2. —» sutarti 1
sukalioti —» sukinėti
sukaltėti —» sukietėti ||
sukalti -» subesti ||
s u k a n d ž i o t i (daug kur įkąsti: Š u o k o ­
j a s s u k a n d ž io j o ) - sukramtyti (B ijo šu n ų ,
k a d n e s u k r a m ty tų ), sukapoti (P elės d r a b u ­
žiu s su k a p o jo )', || sugilti (apie vabzdžius), su­
ėsti ( U o d a i r a n k a s s u ė d ė ) , sugraužti (B lu ­
tį) -

s o s k a k lą s u g ra u žė )

sukapoti 1. —» sukandžioti. 2. —» sumušti 1 a)
sukarglioti —» sukabinėti

sukarpyti —» supjaustyti
sukarstyti —» sukabinėti
sukaišti —» suduoti
sukata 1 1. -» kaitulys. 2. b. -» apgavikas
sukaupti —» sutelkti
sukčiauti —» apgaudinėti
sukčiautojas, - a i ^ apgavikas
sukčiavimas i —» apgaulė
sukčius, -ė 2 —» apgavikas
sukėklis 2 1 .-» sviestmušė. 2. -» milinys
sukelti —» pabudinti
sukembti —» sustingti 1
sukėmpėti —» sukietėti ||
sukepti —» sulipti
sukefbti, sukergti —» surišti ||
sukertėti 1. -» suplyšinėti ||. 2. —> įjuosti ||
sukiauksėti —» 1 suloti ||
sukibyti —» sulipdyti
sukibti —» sulipti
s u k i e t ė t i (pasidaryti kietam: Ž e m ė , s ū ­
ris s u k ie tė jo ) - sustingti (P u rv y n ė s u s tin g o ),
sustirti (S u stirę a u ta i) , surembėti (S u re m b ė ję s m e d is ) , sudiržti ( S u d u ž ę s b e r ž a s ), su­
stabarėti ( Ž o l ė s u s ta b a r ė jo ) , suviržti ( Ž e m ė
s u v ir ž o ), suvirkšti (S u v ir š k u s ž ie v ė ); || apie
duoną: suzmekti, sužiedėti, supūlti, sukal­
tėti tarm., Sukėmpėti ta im , Slipėntėti ta im ; SUakmenėti (pavirsti į akmenį, labai sukietė­
ti); sumedėti; suragėti ( O d o s p a v ir š iu s s u ra g ė jo )

s u k i l ė l i s , -ė i (sukilimo dalyvis: S u k ilė ­
lia i u ž ė m ė m i e s tą ) - maištininkas (maišto
dalyvis), maištadarys (M a iš ta d a r ia i s u m u š ­
ti iš k r ik o )

s u k i l i m a s 2 (ginkluotas pasipriešinimas)
- maištas (stichinis sukilimas: K a r iu o m e n ė s ,
la iv o įg u lo s m . )

sukynė 2 —» skląstis
su k in ė ti

(džn. s u k t i : V ėja s s u k in ė jo m e ­

d ž ių v iršū n e s) la z d ą ) ,

sukioti

sukinti (S u k in a

(Jis s u k io jo r a n k o je

suka­
č ia u p ą ), gręžioti ( G r ę ­
d u rų r a n k e n ą ),

lioti (S u k a lio ja v o n io s
kraipyti (K a tė

ž io ja g a lv ą ) ,

u o d e g ą k r a ip o )

467


suktybė

sukinys
sukinys 3b1. —» svaigulys. 2. —» kaitulys
sukinti —» sukinėti
sukioti 1. -» sukinėti. 2. -» grąžyti 1
sukirbti, sukirpti —» surūgti ||
sukirsti —» suduoti
sukiršinti —» sukurstyti
sūkis 2 —» vingis
sukiūžti —» sudužti
suklalkti 1. -» sumišti 2. 2. —» išprotėti
suklastotas i (padarytas netikras: 5. d o k u m e n ­
ta s ) - padirbtas (P. p a r a š a s ) , sufalsifikuo­
tas, sufabrikuotas, fiktyvus
s u k l a s t o t i (padaryti ką netikra: S. d o ­
k u m e n tu s ) - padirbti (P. p a r a š ą ), sufalsifi­
kuoti, sufabrikuoti
suklekėnti
subarškinti ||
suklekėti
subarškėti
suklekinti —» subarškinti
suklekti —» sukrešėti
suklestėti —» suvešėti
sukliaugėti, sukliaugti -» sučiulbti
sukliauti —» sugyventi
suklijuoti —» sulipdyti
suklikti, suklykti -» 1 surikti
s u k l y s t i (padaryti klaidą: B e k a l b ė d a m a s
j i s d a u g k u r s u k ly d o ) - apsirikti (suklysti ne­
apsižiūrint: A p s ir ik a u , n e tą n u m e r į p a s a ­
k ia u ) , sutrikti ( B e s k a ič iu o d a m a s s u tr ik a u ) ,
surikti (S u r ik o m o te r iš k ė m e g z d a m a ) , su­
sipainioti (Jū s s u s ip a in io s ite ir v is k o n e a t ­
m i n s i te ) , neapsižiūrėti, suklupti šnek. ( V ie ­
n a s ė m ė ir s u k lu p o li u d y d a m a s ) , apsibristi
tarm. (A . ž o d ž i u o s e ) , a pro šikšnelę prašau­
ti šnek.
s u k l i u d y t i (padaryti kliūtį: S. k a m k e ­
lio n ę ) - sutrukdyti (5. p o ils į, d a r b ą )
sukluikti 1. -» sumišti 2. 2.
išprotėti
s u k l u p t i 1. (parpulti ant kelių: A r k ly s p a ­
s ly d o ir s u k lu p o ) - suknūpti ( J is s u k n u p o lip ­
d a m a s p e r s le n k s tį) , sukniubti (P a š a u ta s s u ­
k n iu b o a n t ž e m ė s ) , apsibristi tarm. (A p s ib r id a u s u n a š č ia is ); || kluptelėti mom. (Ž irg a s
k lu p te lė jo ), knūptelėti mom. ( E id a m a s k n u p -

468

te lėja u , k o n e p a r g r iu v a u ) , kniubtelėti ( N e te ­
k u s i p u s ia u s v y r o s k n iū b te lė ja u ) ,

knaptelėti

2. —» suklysti
suknefkti —» pravirkti ||
suknežinti -» sudaužyti 1
suknėžti —» sudužti
suknykti —» sužviegti
suknirkti —» pravirkti ||
suknisti —» sujaukti 1
sukniubti —» suklupti 1
sukniūžti —» sudužti
suknūpti -» suklupti 1
sukomanduoti - » įsakyti 1
sukoncentruoti —» sutelkti
sukraiglioti —» supainioti
sukramtyti -» sukandžioti
sukratyti —» sudrebinti
sukrečiantis (-ti) -» nuostabus
sukrekėti, sukrekti —» sukrešėti
sukrėsti 1. -» sudrebinti. 2. —» sujaudinti. 3.
—» nustebinti
s u k r e š ė t i (sustingti, sutirštėti - apie
kraują) - ir sukrėšti (K r a u ja s s u k re šo , n e b e ­
b ė g a ), sukrekėti ir sukrekti, sutenėti tarm.,
suklekti tarm.
sukrėšti —» sukrešėti
sukrikti -» sublogti 1
sukriošėlis, -ė l —» pasenėlis
sukriošti
pasenti
sukristi 1. —» sugulti. 2. sulysti
sukritęs (-usi) —» liesas
sukrus 4 1. —> apsukrus 1 . 2 . - » vikrus
sukrusti 1. -» sujusti 1 . 2 . —» pradėti ||
sukrušti -» sudaužyti 1
sukrutėti -» sujusti 1
suktas 4 -» apgaulus
suktavirvis, -ė 2 —» melagis
s u k t i 1. (judėti į kurią nors pusę: S u k iš k e ­
lio į d e š in ę ) - kreipti ( Į k u r k r e ip s im v a lte ­
lę ? ), gręžti (sukti į priešingą pusę: K u r jo s i,
b ern eli, k u r g r ę š i žir g e lį? ). 2. —» verpti 1. 3.
-» vynioti. 4. -» apgaudinėti
suktybė i —» apgaulė
mom.


suktis

s u k t i s 1. (judėti ratu: Sukasi malūno ra­
tas) - skrieti (Žemė skrieja aplink Saulę). 2.
—» garbanotis. 3. —» gerintis. 4. —» svaigti
suktuvas 2 —» sviestmušė
suktuvis 2 —» milinys
sukuisti —» sujaukti 1
sukulys 3b—» sūkurys
sukulti 1. —» sudaužyti 1. 2. —» sumušti 1
sukuodūoti —» sumušti 1 c)
sukūrenti —» sudeginti
s ū k u r i n g a s i (gausus sūkurių: S. upe­
lis) - verpetingas (Verpetinga srovė), sūku­
riuotas (Sūkuriuoti rugiai), verpetuotas
s ū k u r y s 3b(vandens, dulkių, sniego ir kt.
sukimasis vietoje: Upėjeyrapavojingų sūku­
rių) - verpetas (Vanduo verpetais sukasi), sukufnis tarm., sukulys taim, urdulys tarm. (apie
vandenį), urulys tarm. (Vandens u.), virulys
tarm.; || vėjovirpa tarm (oro, vėjo sukimasis),
viesulas (stiprus vėjo sūkurys)
sūkuriuotas l —» sūkuringas
s ū k u r i u o t i (suktis sūkuriu: Dulkės kely­
je sūkuriuoja) - verpetuoti (apie vandenį),
urduliuoti tarm.; || viesulūoti (suktis viesu­
lui)
sukufnis 2 —» sūkurys
s u k u r s t y t i (paskatinti kokiai nors, ypač
nusikalstamai, veiklai: S. kerštą, muštynes)
- sukiršinti (S. gimines), susiūndyti menk.,
supjudyti menk.
sukurti 1. —» įsteigti. 2. —» padaryti ||
sukutis 2 1 .- » reketis 1. 2. —» vilkelis. 3. —»
vijoklis. 4. -» maišiklis 1. 5. -» skląstis
sukvailėti, sukvailti, sukvaišti —» išprotėti

s u k v i e s t i (daugelį pakviesti: Jie sukvietė
daug svečių) - suprašyti (daug paprašyti: Su­
prašyk visus gimines), suvadinti (Suvadino
draugus), sušaūkti (privalomai pakviesti:
Sušaukė vyrus į pasitarimą)
sukvikti, sukvykti 1. —» sužviegti. 2. —» 1 su­
rikti ||
sukvošti —» išprotėti
sula 4 —» sultys ||

sulysti

sulaikymas i —» areštas
s u l a i k y t i 1. (priversti sustoti: Sulaikė
traukinį) - suturėti (Sunku s. bėgančius ar­
klius), sustabdyti (Sustabdyk mašiną). 2. —»
areštuoti
sulamdyti, sulamėnti —» suglamžyti
sulaminti 1. —» suglamžyti. 2. -» sulaužyti
su lapais braūkti —» meluoti
s u l a u ž y t i (į dalis sutrupinti: Sulaužė kė­
dę, medį, ratus) - sulaminti (Virsdamas ber­
žas sulamino eglaitę), sutriuškinti (Vėtrapušį
sutriuškino), sutreškinti (Mašina jam koją
sutreškino)
sulazdūoti —» sumušti 1 a)
sulepėnti, suletenti —» sumindyti ||
suliepsnoti 1. —» sudegti. 2. —» užsidegti 1
suliesėti —» sulysti
sulieti —» suduoti
sulig prl. —» 1 iki
sulyginimas i —» palyginimas
s u l y g i n t i 1. (padaryti lygius, tokius pat:
S. teises) - suvienodinti (S. atlyginimus), su­
niveliuoti (panaikinti skirtumus). 2. —»pa­
lyginti
sulygti —» suderėti
s u l i p d y t i (prž. s u 1i p t i: S. popieriaus la­
pus) - ir sulipinti, sukibyti (Bičių spiečius
greit lizdą sukibys), suklijuoti (S. lentas)
sulipinti —» sulipdyti
s u l i p t i (susijungti limpant: Sulipo popie­
riaus lapai) - sukibti (Sukibusios purvo da­
lelės), sukepti (apie lūpas: Lūpos nuo karš­
čio sukepo), susiklijuoti
sulysėlis, -ė i —» džiūsna
sulysęs (-usi) —»liesas
s u l y s t i (pasidaryti liesam: Ligonis sulyso)
- suliesėti, sublogti (Nesublogs pelė aruode
flk.), sumenkti (Sudžiūvo, sumenko, kaip ši­
pulys pasidarė), sunykti (Sunykęs kaip bado
metais), sudžiūti (Ko tu toks sudžiūvęs, nu­
sibaigęs?), subliūkšti šnek. (Buvo riebus, o da­
bar subliūško), nusibaigti, sukristi (Arklys
sukritęs), nugursti šnek. (Nugurdęsparšelis),

469


suliuršti
nučiopti tarm., nukasėti tarm. (Nukasėjo besirgdamas), supėndėti tam (Supendėjęs kaip
kerpė), a lašinius numesti šnek., iš veido iš­
eiti (išsimušti) šnek., iš mėsos išlėkti šnek., į
pintį susisukti šnek.
suliuršti 1. —> suglebti 1. 2. —> sutingti
1 s u l o t i (imti loti: Sulojo šunys) - suamčioti (Suamčiojo kelissyk šunėkas) ir suam­
sėti, suvampsėti, suvampčioti, suvaukšnoti; || storu balsu: suambryti, suvambryti; plo­
nu balsu: sukiauksėti, sučevėnti tarm. (Sučeveno kalytė), sučiaurėnti tarm., suvervėnti
tarm.; suskalyti (vejant žvėrį); trumpai: am­
telėti mom. (Kelissyk amtelėjęs nutilo šuo),
vamptelėti mom., viauktelėti mom., kiaukte­
lėti mom. (Staiga kiauktelėjo mažas šunelis)
2 suloti —» sunktis
sūlpčioti, sulpėti, sulpstyti —» čiulpyti
sulpti —» čiulpti
sūltininkas i —» šilokas
s u l t i n y s 3b (mėsos ar daržovių nuoviras
sriubai) - buljonas, nuoviras, prasalna tarm.
s u l t y s (-čių) dgs. m. i (augalų skystis: Vai­
sių, uogų, daržovių i.) - syvai (Iš nulaužtos
šakelės syvai bėga), sunka (išsunktos sultys:
Vyšnių s.); || sula (beržo, klevo sultys: Pava­

sarį sulą leidžia iš beržų)
suluošinti —» sužeisti ||
sulupti —>sumušti 1
sulutėnti —» sumindyti ||
sumaigyti —» suglamžyti

s u m a i š y t i (padaryti mišrų: Nesumaišyk
grūdų su pelais. Sumaišė sultis su vandeniu)
- sujaukti (Teisybė su pasakomis sujaukta),
sujauti; || sumęsti (Sumęsksalyklą), sumieš­
ti (Reikia vaistus s. prieš geriant), suplakti
(S. dažus)', sublęsti (S. miltus vandenyje)', supašyti (kortas); sumakaluoti šnek. (Kiaulėms
ėdalą sumakaluok)
sumaištis (-iės) m. 3b—» sąmyšis
sumaitoti —» pagadinti
sumakaluoti —» sumaišyti ||
sumakūlinti —» suglamžyti

470

sumindyti
sumalti —» nugalėti
sumangioti —» sujaukti 1
sumanymas i -> idėja
sumaningas i —» gudrus

s u m a n y t i (nuspręsti, ką daryti: Jis suma­
nė toliau mokytis) - sugalvoti (Nesugalvoju,
ką daryti), sumąstyti (Štai kas jo sumąsty­
ta!), sumoti šnek. (Ir sumok tu man kaip išsi­
sukti!), sumesti šnek. (Galva nebesumeta kaip
verstis), sugodoti psn.
sumanytojas, -a i —» pradininkas
sumankyti —» suglamžyti
sumatus 4 —» gudrus
sumąstyti —» supainioti
sumąstyti —» sumanyti
sumatus 4 —» gudrus
sumaūkšlinti, sumaukšlioti —» suglamžyti
sumauroti -> subaubti
sumaūsti -> suskaudėti ||
s u m a ž i n t i 1. (padaryti mažesnę tempe­
ratūrą: Vaistai sumažino ligoniui karštį) - pa­
mažinti (šiek tiek), numažinti, numušti prk.
(N karštį). 2. (išlaidas, lėšas: S. išlaidas) apkarpyti prk. (A. sąmatą), susiaurinti
sumedėti —» sukietėti ||
sumegzti —» surišti
sumenkti —» sulysti
sumerkti —» uždaryti 1
sumesti 1. —» suskaičiuoti. 2. -> suprasti. 3. —>•
sumanyti. 4. —» suduoti
sumęsti 1. -> sumaišyti ||. 2. —> sujaukti 1
sumetamas 3<lb—» suprantamas
sumielėti —» supelėti
sumiešti —» sumaišyti ||
sumygti —>• suspausti
sumigzti —» susipainioti 1
s u m i n d y t i (kojomis sutrypti '.Arklys šunį
sumindė) - ir sumindžioti, sumynioti (Kiau­
lėparšelius sumyniojo), sutiypti (Sutrypta žo­
lė), sutrempti, sudrembti tarm. (Karvių sudrembti dobilai), sutrepukoti šnek. (Nesutrepūkok laikraščio ant žemės)', || nedaug, pa­
mažu: sutrepėnti ir sutreplėnti, suletenti
v


sumindžioti

(Žąsys daigus suleteno), sulepenti (Vištos sa­
lotas sulepeno), sulutėnti tarm., sutapėnti
tarm.
sumindžioti, sumynioti —» sumindyti
s u m i r g e t i (imti mirgėti: Tolumoje sumir­
gėjo žiburėlis) - ir sumirgti (Sumirgo dangu­
je žvaigždės), sumirguoti (Šviesa sumirgavo
ant nurūkusių sienų), sumirguliuoti (Sumir­
guliuoja žydinčios aguonos), suribeti (Suribėjo vandenspaviršius), suraibti (Suraibo to­
lumoje ežeras), suraibuliuoti
sumirgti, sumirguliuoti, sumirguoti —»sumir­
gsti
sumirkyti —»sušlapinti
sumirkti —>sušlapti
sumišti -> suaugti
s u m i š t i 1. (pasidaryti mišriam: Sumišo visi
kvapai) - susimaišyti (Dangus su žeme susi­
maišė), sujukti tarm. (Grūdai sujuko su pe­
lais). 2. (susijaudinus nebežinoti ką daryti:
Sumišęs nežinojau ko griebtis) - sutrikti (Jis
sutriko kalbėdamas), suglumti (Vaikassuglu­
mo), suklalkti šnek., sukluikti šnek., pasimesti
šnek. (Išsigandau, visai pasimečiau), a galvą
prarasti (pamesti) šnek. 3. —» išprotėti
sumitėlis, -ė i —» suaugėlis
sumitęs (-usi) —» apysenis
sumojamas 3a—» suprantamas
sumoti 1. —» suprasti. 2. —» sumanyti
sumdturti —>suvynioti
sumūkti —»subaubti
sumuoti —»skaičiuoti
sumiirti 1. -» sukaisti. 2. —» sušlapti
s u m u š t i 1. (suteikti skausmo smūgiais,
kirčiais: Sumušė vargšą tie mušeikos) - su­
daužyti (smarkiai: Guli sudaužytas kaip
obuolys), sukulti (Eikpamažu, nesukulk ko­
jų), sulupti (Kas tik prie jo kabinosi, tą su­
lupdavo), supliekti (Vytautas supliekė kry­
žiuočius), suplukti šnek. (Vilką suplūkė, su­
daužė, vos gyvas ištrūko), sušveisti šnek., su­
vanoti šnek., suvelėti šnek., Supliušinti šnek.,
sudvailyti šnek., sutalžyti šnek., supaisyti tarm,

sunkus
supleinyti tarm., SUplėŽinti tarm., SUplŪnkti
tarm, sutvatinti tarm, sukapoti, sučaižyti; a)
kokiu daiktu: sulazdūoti; sudiržūoti; subrūkliūoti; suražūoti; sušlajūoti; b) garsiai,
su kokiu sunkiu daiktu: subambinti (Subambino jį pagaliu), subūbinti (Basliais sububino), supampinti; c) ypač apie paukščius: sukuodūoti, supempūoti, suplunksnūoti. - Plg.

m u š t i. 2. -> sudaužyti 1. 3. -> nugalėti. 4.
—» sujungti. 5. —» pritrinti
sunabrinti 1. —» supainioti. 2. —» surišti ||
sūnaitis i —» vaikaitis
sunarplioti, sunarpūlinti —» supainioti
sunedrfsti —» išsigąsti
sunegalti, sunegaluoti —> susirgti
suneršti —» sujaukti 1
sunervinti —» sujaudinti
sunešiotas i —» palaikis ||
sunešioti —» sudėvėti
suniekė i —» alkis
sunykėlis, -ė i —> džiūsna
sunykęs (-usi) —» liesas
sunikti —» pradėti ||
sunykti —» sulysti
suniukti 1. —» sutempti. 2. —» nuliūsti
suniurkyti —» suglamžyti
suniurti —» nuliūsti
suniveliuoti —» sulyginti 1
sunka 4 —» sultys
sunkiėnė 2 —» kisielius
sunkmena 3b-> sluogas
s u n k t i (tekinti skystį spaudžiant: Sunkia
sultis, varškę, vašką) - trėkšti (sunkti mai­
gant), spausti (Spaudžia aliejų, sultis); ||
gręžti (skalbinius)
s u n k t i s (pamažu tekėti pro siaurą tarpą:
Vanduo sunkiasi pro statinės graižtvas) - su­
loti (Alus iššulikės suloja), almėti (Pūliai iš

žaizdos alma. Sūrimas iš rėčkos alma)
sunkulys 3b—» dusulys
s u n k ū s 41. (daug sveriantis: S. akmuo, la­
gaminas) - svarus (Svarios rugių varpos), slo­
gūs (Slogūspančiai), svoringas knyg. (S. kir­

471


suplakti

sunokėlis

vis), slėgiis (S. akmuo), smagus tarm. (Sma­
gi žąsis), svambus tarm. (S. medis), svarbus
tarm. (Svarbūs rugiai). 2. (nelengvas atlikti:
S. darbas, uždavinys) - vargus, vargingas (V.
darbas), keblus (K. uždavinys), nepakelia­
mas
sunokėlis, -ė i —» pasenėlis
sunokinti -» subrandinti ||
sunokti 1. -» 1 subręsti 1 H. 2. —> pasenti
suodinas 3a(suodžiais apsitraukęs ar išsitepęs:
S. puodas) - paišinas (Paišinos rankos), piėšinas tarm., pūodinas tarm. (nuo puodų suo­
dinas)
suodinti (tepti suodžiais: Nesuodink rankų) paišinti, piėšinti tarm.
suodžiai dgs. i (nesudegusios kuro dalelės: Ka­
minas priaugęs suodžių) - paišai (Puodas
paišais apsitraukęs), piešos tarm., sūdys tarm.
suoka 4 1. —>kalba 1 . 2 . ^ prievarta
suokalbis i -» sąmokslas
suokti 1. —» čiulbėti 1 H. 2. —> reikalauti
sūopa b. 1 1. —» plepys. 2. —» žioplys
s u o p i s i (šakalinių šeimos paukštis) - klykis, klykuolis, plepis tarm.
suopti -» kalbėti c)
suorganizuoti 1. —» įsteigti. 2. -» surengti
suosa 4 -» rūpestis
suoslys, -ė 4 -» įkyruolis
suoslūs 4 —» įkyrus
suosti -» kvaršinti
suostis —» rūpintis
supalkti —» išprotėti
s u p a i n i o t i (suardyti deramą tvarką: Su­
painiojo siūlus, tinklus. Čia supainiotos dvi
sąvokos) - supinti (Rašytojas įdomiai supi­
na žmonių santykius), supinklioti (Likimas
supinkliojo man gyvenimą), sunarplioti (siū­
lus, virves), sunarpūlinti tarm, sunabrinti
tarm., suraizgyti (Vadeles suraizgei, sunarplio­
jai), suralzgalioti, sukraigalioti, sumąstyti,
subritoti tarm., supantaroti tarm., supėselioti tarm, suvinklioti tarm., SUŽabainioti tarm,
SUŽaimoti tarm, SUŽamoti tarm

472

1 supaisyti —> suprasti
2 supaisyti —>sumušti 1
supaisomas 3a—> suprantamas
supampinti -> sumušti 1 b)
supampti -> 1 ištinti
supantaroti -» supainioti
su pasauliu atsisveikinti -> mirti
supašyti -» sumaišyti ||
sūpauti -> supti 1
supelėsiūoti —> supelėti
s u p e l ė t i (apsitraukti pelėsiais: Duona, sū­
ris supelėjo) - ir supelyti, suplėkti (Sienas
suplėko), supelėsiūoti (Supelėsiavę miltai),
sumielėti tarm
supelyti -» supelėti
supempūoti —» sumušti 1 c)
supėndėti 1. -» sudūlėti 1 .2 .—» sulysti
supėntėti —» sukietėti ||
superti -» suduoti
supėselioti -» supainioti
supykdyti - » įpykdyti ||
supykėlis, -ė i —» įpykėlis ||
supykinti - » įpykdyti ||
supykšėti -» supokšėti
supykti - » įpykti ||
sūpynės dgs. 2 -» sūpuoklės
supinklioti -» supainioti
supinti —» supainioti
supyškėti -» supokšėti
supyškinti -» sušaudyti
s u p j a u s t y t i (pjaustantsudalyti:Supjaustęs padėk sūrį ant stalo) - surėžyti (Surėžyk
audeklą gabalais), suraižyti (Stiklius suraižė
stiklą), suraikyti (Suraikėduoną), sukarpyti
(žirklėmis); || neaštriu įrankiu: suzilinti šnek.
(Suzilink tuos pagalius), suzirinti šnek., sudzirinti šnek., sudžirinti šnek., suzyruoti šnek., sudžyrūoti šnek., subričinti tarm., subrizinti
tarm., subrižinti tarm, SUgrizinti tarm.
supjudyti —» sukurstyti
suplaišioti —» suplyšinėti
suplakti 1. —» suduoti. 2. -» sujungti. 3. -» su­

maišyti ||


supleinėti

supleinėti -> suplyšinėti ||
supleinyti —» sumušti 1
suplėišėti -> suplyšinėti
suplėkti —» supelėti
s u p l ė š y t i (plėšant sudalyti: Suplėšė ska­
relę, nosinę, popierių) - sudraskyti (Erškė­
čiai sudraskė drabužius), supūrškinti tarm.
(Supurškino marškinius ir užrišo žaizdą), suenioti tarm. (Belaipiodamas po medžius kel­
nes suėniojai). —Plg. p l ė š y t i
supleškėti —» sudegti ||
supleškinti 1. —» sudeginti. 2. —» sušaudyti
suplėvoti 1. —» sudegti. 2. —» užsidegti 1
suplėžinti —» sumušti 1
supliekti 1. —» sumušti 1. 2. —» suduoti
supliskėti —»sudegti
suplyšėlis, -ė i —» driskius
s u p l y š i n ė t i (džn. s u p l y š t i : Lenta nuo
saulės suplyšinėjo) - suplaišioti (Suplaišio­
jęs ledas) ir suplėišėti, suskėldėti (Suskel­
dėjęs akmuo), suskilinėti (Puodynė suskilinėjo), susproginėti, suėižėti (Ledas, akmuo
sueižėjo); || apie odą: sutrūkinėti (Lūpos su­
trūkinėjo nuo vėjo), sudaužėti (Sudaužėję ba­
tai), suskėrdėti (Suskerdėjo blauzdos), su­
skirsti, sukertėti tarm., supleinėti tarm
s u p l y š t i 1. (pasidaryti plyšiams: Žemė,
lentos suplyšo) - suskilti (Krosnis, sienos su­
skilo), sutrukti (Sutrūkę akmenys), susprogti
(Susprogo vamzdis). 2. (apie drabužius, ava­
lynę: Suplyšo marškiniai, batai) - sudriksti
(Nešioja marškinius, kol sudryska), sudiyžti, suskarti (Suskaro sijonas), suskurti, nu­
plyšti, nudryžti (Nudryžęs švarkelis), nuskar­
ti, nuskurti, nuspūrti (pakraščiams), nuskutoti, nusidėvėti, nusinešioti
supliušinti -> sumušti 1
suplūkti —»sukaisti
suplukti -> sumušti 1
suplunksnūoti —» sumušti 1 c)
suplūnkti -» sumušti 1
s u p o k š ė t i (pasigirsti pokšint: Supokšėjo
kirviai) - ir supoškėti (Supoškėjo šūviai), su­

supti

pyškėti ir supykšėti, sutauškėti (Sutauškėjo
plaktukai) ir sutaukšėti, sudrioskėti (Sudrioskėjo patrankos) ir sudrioksėti, sutvoskėti; || trumpai: pokštelėti mom. (Pokštelėjo
po kojų sausa šaka), pykštelėti mom. (Pykš­
telėjo botagu), taukštelėti mom. (T. kulnimis),
trinktelėti mom. (Trinktelėjo durys, šūvis),
driokstelėti mom. (Driokstelėjo perkūnas),
tvokstelėti mom. (Tvokstelėjo akmuo į duris)
supoškėti —»supokšėti
supozicija i —> prielaida
suprakaituoti -> sukaisti
s u p r a n t a m a s 3b (galimas suprasti, su­
vokti: S. klausimas, uždavinys) - aiškus (A.
dalykas,planas), suvokiamas (Sunkiaisuvo­
kiama mintis), supaisomas, sumojamas
šnek., sumetamas šnek., permanomas, per­
prantamas
s u p r a s t i (pagauti protu esmę, prasmę: S.
uždavinį, pamoką, mintį) - suvokti (S. tie­
są), išmanyti (Daugžino, maža išmano), su­
moti šnek. (Nesumoju ką daryti), sumesti šnek.
(Tuoj sumečiau ką atsakyti), supaisyti (Ne­
galiu s., ką jis šneka), sučiuopti prk., šnek. (Vi­
sas jo gudrybes sučiuopiau), sugaudyti prk.,
šnek. (Jie kalbos dėsnių dar nesugaudo), su­
vaikyti šnek. (Sunku visus jo norus s.), įkąsti
prk., šnek. (Sunkiai įkandamas dalykas), per­
kąsti prk., šnek. (gerai suprasti), perprasti
(gerai suprasti), permanyti
suprašyti —»sukviesti
supratimas 2 —» nuovoka 1
supratingas i —» gudrus
supstyti —>siaustyti
s u p t i 1. (judinti aukštyn ir žemyn ar į šo­
nus: Motina supa vaiką lopšyje) - sūpuoti ir
sūpauti, linguoti (Kūdikį lingavo ant rankų),
liumpinti, ūžčioti (aukštai iškeliant), liūliuoti
(dainuojant migdančias daineles) ir lyliūoti,
~
v
liūlinti, čiūčiuoti (Čiūčiuok, liūliuok sūne­
lius), aukuoti tarm (Motina ant rankų aukuo­
ja kūdikį), kėkoti tarm. (Tėvas antkelių kėkoja vaiką) ir kykauti tarm., ūkuoti tarm. 2. (sto ti

473


supulti

iš visų pusių: Supompriešo sparną) - siausti
(S. tvirtovę), speisti tarm. 3. —» 1 siausti 1
supulti —» sukietėti ||
s ū p u o k l ė s dgs. 2 (prietaisas suptis: Vai­
kai supasi sūpuoklėse) - sūpynės, kėkos tarm.
(Palubėj pasirišo kėkas ir kėkaunas); || atvy­
tos tarm. (Tarp dviejų medžių a. įtaisytos vai­
kams pasisupti), žirgynės tarm. (iš karčių)
sūpuoti 1. —» supti 1 .2 .—» banguoti
supur sti -» 1 ištinti
supūrškinti —»suplėšyti
supurtyti -» sudrebėti
supurtyti -» sudrebinti
su purvais drabstyti —» niekinti
su purvais sumaišyti -» nugalėti
supūsti -> 1 ištinti
s u p u t i (organiškai suirti: Medžiai, šiaudai,
bulvės supuvo) - sutrėšti (Sutrešo malkos),
sušusti prk. (Sienojai krūvoje sušuto), subręs­
ti tarm. (Subrentę rąstai)
suputoti —»sukaisti
suragėti —» sukietėti ||
suraibti, suraibuliuoti —» sumirgėti
suraikyti -» supjaustyti
suraityti -> nugalėti
suraizgalioti, suraizgyti -» supainioti
suraižyti —»supjaustyti
suraminti -> paguosti
surandėti -» užgyti ||
surangyti 1. -» suvynioti ||. 2. -» nugalėti
surarėti -» subildėti
surasti -» rasti
s u r a u k š l ė t i (padaryti raukšlių: Nesuraukšlėk skarelės, staltiesės) - ir suraukšlioti, suraūkšlinti, surukšlėti, surukšloti, suraūkti (Jispiktai
suraukė kaktą), sudumšlėv
ti tarm. (Čia išlygini kelnes, čia vėl jas sudumšlėji), sugunkšlėti tarm.
suraūkšlinti, suraukšlioti -» suraukšlėti
suraūkti —» suraukšlėti
suražūoti —» sumušti 1 a)
surdėtė l, surdėtis l -» sūrmaišis
surdutas l -» durtinys

474

surūgti

surembėti —» sukietėti
s u r e n g t i (atlikti paruošiamuosius, orga­
nizacinius darbus: Jie surengė vestuves, šo­
kius) - suruošti (Suruoškim vakarą, susiti­
kimą), suorganizuoti (Gražiai suorganizuo­
ta ekskursija, talka)
surėžyti —»supjaustyti
surėžti -» suduoti
suriaumoti -» subaubti
suribėti —»sumirgėti
suriesti 1. —> suvynioti ||. 2. —>nugalėti
sungzti —»susipainioti 1
1 s u r i k t i (imti rėkti: Skęstantis suriko pa­
galbos) - sušukti (Jis sušuko nesavu balsu),
suklikti (Sukliko suvirko kūdikėlis), suklyk­
ti (Nejaukiai suklykia pelėda)', || suspigti
(plonu balsu: Suspigo išsigandusios moterys),
sucipti, sucypti, sukvikti, sukvykti (Stasius
sukvykė nelyginant kuoktelėjęs); trumpai: rik­
telėti mom. (Riktelėjo tėvas ant vaikų), ryktelėti mom., stp., rektelėti, šūktelėti mom. (Šūk­
telėk, ir aš ateisiu), klyktelėti mom. (Klyktelė­
jo iš skausmo), kvyktelėti mom., aiktelėti mom.
(surikti „ai“); plonu balsu: spiegtelėti mom.,
spygtelėti mom., cyptelėti mom., ciptelėti mom.,
slp., pyptelėti mom.
2 surikti -» suklysti
s u r i š t i (sujungti rišant: Surišau virvę, siū­
lą) - sumegzti (Sumegzk nutrūkusias va­
džias); || sukerbti (palaidai surišti: Sukerbk
rugių pėdą), sukergti (Sukergiau virvele avi­
nui kojas), sunabrinti tarm. (Taip sunabrino,
kad ir atriši sunku)
sūrmaišelis l —>sūrmaišis
s ū r m a i š i s l (maišelis sūriui slėgti: Paimk
sūrmaišį ir sudėk sūrį) - ir sūrmaišelis (S.
kabo po langu), sūrdėtė (S. jau paslėgta ak­
meniu) ir sūrdėtis
surogatas 2 -» padirbinys 1
suroti —»suskubti
surūgėlis, -ė 11. —»paniurėlis. 2. -» pikčiurna
s u r ū g t i 1. (pasidaryti rūgščiam: Pienas, gi­
ra surūgo) - suskobti (negardžiai surūgti:


surukšlėti

Suskobus gira); || šiek tiek surūgti: sugižti
(Sugižęspienas nebeskanus), susiurbti tarm,
sukirbti tarm, sukirpti tarm, aprugti (Alus
jau senas, aprūgęs), apskobti, apgižti, apkirbti ir apskirbti tarm, apkirpti tarm., ap­
šokti tarm - Plg. r Ū g t i . 2. —» nuliūsti
surukšlėti, surukšloti -» suraukšlėti
surukti -» nuliūsti
surumbeti -» užgyti ||
suruošti -> surengti
surusenti -» sudegti ||
surūsti -» pravirkti
surūžęs (-usi) -> mieguistas
surūžti -» apsnūsti
susarmatyti —>sugėdyti
susas 4 -» niežai
susėnėlis, -ė i -» pasenėlis
susėnti -» pasenti
susiaurinti -> sumažinti 2
susibaigėlis, -ė i -» paliegėlis
susibaūsti -» susimokyti
susibūrimas 2 -> sambūris
susidrovėti -» susigėdyti
susidūrimas 2 -» konfliktas
susidurti -» susitikti
susieiti 1. -» susitikti. 2. -» ribotis
susieti -» sujungti
susigaudyti -» susivokti
s u s i g ė d y t i (pajusti gėdą, imti gėdytis:
Vaikas susigėdijo svečio) - ir susigėsti (Susi­
gėdęs spūdino lauk), susisarmatyti (Susisar­
matijo blogaipasielgęs), susidrovėti (Mergai­
tė susidrovėjusi nuleido akis). -Plg. g ė d y t i s
susigėsti —>susigėdyti
susigraužti —» susirūpinti
susigriebti —» susivokti
susigrumti -> susikauti
susyk prv. -> staiga
s u s i k a u p t i (suspiestimintis,dėmesį:Jis
dirba labai susikaupęs) - susitelkti (Susitelk
ir pagalvok), susikoncentruoti
s u s i k a u t i (imti kautis: Teko s. su priešu)
- susiremti (Susirėmė dvi armijos), susi­

susiraitęs

grumti (Sunkumai tam iryra, kad su jais susigrumtume ir juos įveiktume), susikirsti
(Partizanų būrys susikirto su priešo žanda­
rais), susimušti, susispirti šnek.
susikimšimas 2 -» kamšatis
susikirsti -» susikauti
susikirtimas 2 —»konfliktas
susiklijuoti -» sulipti
susikoncentruoti -» susikaupti
susikraiglioti -» susipainioti 1
susikrimsti -» susirūpinti
s u s i l a i k y t i 1. (atsisakyti nuo ko: S. nuo
rūkymo, gėrimo) - susiturėti (Nesusituri ne­
rūkęs). 2. -» susivaldyti
susimaišyti -» sumišti 1
s u s i m o k y t i (susitarti ką daryti: Visi bu­
vo susimokę prieš mane) - susibaūsti tarm
(Susibauskim tylėt ir tylėtam)
susinarplioti -» susipainioti 1
susiorientuoti -» susivokti
s u s i p a i n i o t i 1. (netekti dermės, tvar­
kos: Susipainiojo siūlai, virvės, tinklai, laidai)
-susipinti (Ąžuolo šakos susipynė), susinar­
plioti (apie siūlus, virves), susiraizgyti (Su­
siraizgė audeklo gijos), susiralzgalioti, sumigzti, surigzti (Surizgusios medžio šaknys),
susipinklioti (Susipinkliojo kojos, irpargriu­
vau), susivinklioti tarm susikraiglioti (Susikraigliojo siūlai), susipantaroti tarm (Susipantarojau tarp tų virkščių kaip kiškis žaban­
gose), susižaimoti tarm., susižarnoti tarm
(Susižamojo vadelės). - Plg. p a i n i o t i. 2.
-» suklysti
susipantaroti, susipinklioti, susipinti —» su­
sipainioti 1
susipratęs (-usi) -» pažangus ||
s u s i p r a s t i (ateiti į protą: Po laiko susi­
prato negerai padariusi) - susiprotėti (Kada
tu susiprotėsi ir imsi rimtai gyventi?), atsiproteti (Nė vienas neatsiprotėjo numesti skęstan­
čiam virvę)
susiprotėti -» susiprasti
susiraitęs (-čiusi) -» garbanotas

475


susiraizgalioti
susiraizgalioti, susiraizgyti —» susipainioti 1
susiraūkėlis, -ė i —» pikčiurna
susirėmimas 2 —» konfliktas
susiremti —»susikauti

s u s i r g t i (pradėti sirgti: Susirgau džiova,
širdimi) - apsirgti (Jis apsirgo šiltine), atgul­
ti šnek. (Skerdžius kaip atgulė, taip ir nebekė­
lė), įgulti šnek. (Įguliau strėnomis, nebepaju­
du), sugriūti šnek. (prieš gimdymą), pasili­
goti šnek. (Senelis sunyko, pasiligojo), sune­
galuoti (šiek tiek susirgti: Sunegalavo krūti­
ne) ir sunegalti (Labai sunegalęs tėvelis)
s u s i r i n k i m a s 2 (žmonių suėjimas: Vi­
suotinis s. Ataskaitinis s.) - sueiga (nedide­
lis susirinkimas: Draugijos narių s.); || sąskry­
dis (iš tolimesnių vietų: Rajono sportininkų
s.), sąlėkis ret.; posėdis (kolektyvo narių, val­
dybos, tarybos susirinkimas: Mokytojų tary­
bos p.); sesija (periodinis atstovaujamų or­
ganų susirinkimas: Mokslų akademijos na­
rių s.), simpoziumas (mokslininkų susirin­
kimas); mitingas (viešas susirinkimas poli­
tiniams klausimams svarstyti); plenumas (vi­
suotinis: Aukščiausiojo teismo p.), pilnatis;
kaimo žmonių susirinkimas: kuopa (Einam,
vyrai, į kuopą), vyrija (vyrų sueiga), krivūlė
psn.

susirpinti —» subrandinti ||
susirpti —»1 subręsti 1 ||
s u s i r ū p i n t i (pajusti rūpestį, imti rūpin­
tis: Ir jis susirūpino savo sveikata) - susisie­
loti (Kotu toks susisielojęs?), susikrimsti (la­

bai susirūpinti: Tėvai susikrimto dėl sūnaus
nelaimės), susigraužti (Taip susigraužiau,
kad ir gyvenimas nebemielas), įsipilti tarm.
(Labai neįsipilk, viskas baigsis gerai)
susisarmatyti -» susigėsti
susisiekimas 2 -» komunikacija
susisieloti —» susirūpinti
susispirti -» susikauti
susisukęs (-usi) -» garbanotas
susitaisyti —» pasirengti
susitarimas 2 -» sutartis

476

suskaičiuoti
susitarpūoti - » tilpti
susitelkti -» susikaupti

s u s i t i k t i (sueiti su kuo: Susitiko du drau­
gai) -su sieiti (Susiėjogiminės), susidurti (iš
arti susitikti: Mudu susidūrėme teatre), pa­
simatyti (Šiandien jie susitarė p.)
susitramdyti —» susivaldyti
susiturėti 1. —» susilaikyti 1 .2 .—» susivaldyti
susitvardyti —» susivaldyti
susiūndyti - » sukurstyti
susiurbti —» sugerti
susivaikyti -» susivokti
s u s i v a l d y m a s i (savęs suvaldymas: Jam
trūksta saiko ir susivaldymo) - savitvarda
(Praradęs savitvardą žmogus),
savitramda,
v
santvarda, santūra (Žmogus be santaros)
s u s i v a l d y t i (prisiversti paklusti valiai:
Jis susivaldė ir nieko neatsakė) - susitvardy­
ti (Nesusitvardo nepykęs), susitramdyti (Susitramdęs šnekėjo ramiai), susilaikyti (Susi­
laikė nepakėlęs rankų), susiturėti (Vos susi­
turėjo nesmogęs), pėrsiveikti šnek., a į nagą
susiimti šnek.
susivėlėlis, -ė i —» pasišiaušėlis ||
susivijęs (-usi) —» garbanotas
susivinklioti —» susipainioti 1

s u s i v o k t i (gauti nuovoką, orientaciją:
Nespecialistui sunku čia s.)- susigaudyti šnek.
(Šiuose planuose jis puikiai susigaudo), susi­
vaikyti šnek. (Nesusivaiko kur kreiptis pagal­
bos), susiorientuoti, atsižinti šnek. (Atsižino
kurpakliuvęs), susigriebti šnek. (Susigriebėpu­
siau žodžio ir nutilo), susizgribti tarm.
susizgribti —» susivokti
s u s i ž a d ė t i (pasižadėti tuoktis) - susižie­
duoti (susikeisti žiedais prieš tuokiantis)
susižaimoti, susižarnoti —» susipainioti 1
susižieduoti —» susižadėti
s u s k a i č i u o t i (nustatyti kiekį: Suskai­
čiuok savo pajamas ir išlaidas) - suskaityti
(Jis suskaitė pinigus), susumuoti (nustatyti
sumą), sumesti šnek. (apytikriai suskaičiuo­
ti)


suskaityti

suskaityti -» suskaičiuoti
suskaldyti -» sudaužyti 1
suskályti
1 suloti ||
s u s k a m b ė t i (imti skambėti: Suskambė­
jo varpelis, telefonas) - ir suskambti, sužvan­
gėti (Sužvangėjo dalgiai, kardai) ir sužvaūgti, sužvagėti (Kišenėje sužvaga raktai), sužle­
gėti (Sužlegėjo grandinės), sucingsėti šnek.
(Sucingsėjo ant stalo pinigai) ir sudzingsėti
šnek., subrunzgėti tarm. (apie stygas); || trum­
pai: skambtelėti mom. (Ant stalo skambtelė­
jo kelios monetos), žvangtelėti mom. (Zvang­
telėjo dalgis), cingtelėti mom. (Cingtelėjo stik­
las), dzingtelėti mom. (Dzingtelėjo lėkštės į že­
mę]I, klingtelėti mom. (Klingtelėjo sieninis
laikrodis), dzangtelėti mom., tarm., brungztelėti mom., tarm. (Brungztelėjo gitaros stygos)
suskurti suplyšti 2
suskásti -» pradėti ||
s u s k a u d ė t i (imti skaudėti: Suskaudėjo
galvą) - ir suskausti (Suskaudopo krūtine),
susopėti ir susopti (Susopo širdį); || susmelkti (aštriai suskaudėti), susmilkti (Susmilko
kakta), sugilti (Motinai sugilo širdis), sugel­
ti (Sugėlė šoną, vidurius), sudiegti, sudilgti
(Kažin ką primyniau, tai kad sudilgopadas),
sutvóksti, sumausti (Retkarčiais sumaudžia
dantį); trumpai: skaustelėti mom. (Skaustelėjodelnai), soptelėti mom., smėlktelėti mom.,
smilktelėti mom. (Dieglys smilktelėjo šone),
diegtelėti mom., dilgtelėti mom. (Diegulys dilg­
telėjo, bet nustojo), tvinktelėti mom.
suskausti -» suskaudėti
suskėldėti -» suplyšinėti
suskelti -» suduoti
suskėrdėti -» suplyšinėti ||
suskilinėti -» suplyšinėti
suskilti -» suplyšti 1
suskirbti -> surūgti 1 ||
suskirsti 1. - » įjuosti. 2. —» suplyšinėti ||
1 suskis 2 -» niežai
2 suskis, -ė 2 -> beturtis
suskobti -» surūgti 1

sustingęs

suskrėsti - » įjuosti
s u s k r ė t ė l i s , -ėi (menk. kas suskretęs, ne­
švarus: Tokių suskrėtėlių ten neįsileidžia) skrėtena, apskretėlis, sustirėlis, degutpilvis juok. (Sitam degutpilviui reikia gerai įkrės­
ti), styra tarm., čiauma tarm.
suskretęs (-usi) —» nešvarus
s u s k u b t i (laiku ką atlikti: Suskubau atei­
ti į susirinkimą) - spėti (Spėsi darbus nudirb­
ti), suspėti (Arsuspėsi baigti darbą?), paspė­
ti, suroti tarm. (Vos surojo pasprukti)
suskurbti -» nuliūsti
suskurti —» suplyšti 2
susmeigti —»subesti
susmelkti —>suskaudėti ||
susmilkti -» suskaudėti ||
susmirdėlis, -ė l —» smirdžius
susmirsti -» pasmirsti
susmūkėlis, -ė l —» ištižėlis
susmukęs (-usi) —» glebnas
susmukti 1. -» suglebti 1. 2. - » ištižti
susna 2 -» niežai
sūsnažolė l -» vėdrynas
susnudėlis, -ė i —» snaudalius
susnusti —> apsnūsti
susopėti, susopti -» suskaudėti
s u s p a u s t i (stipriai suimti: Jis tvirtai su­
spaudė man ranką) - sugniaužti (Sugniau­
žiau saujoje peilį), sumygti (Sūrį sumyk ke­
lionei).- Plg. s p a u s t i
suspėti -» suskubti
suspiesti -» sutelkti
suspigti -» 1 surikti ||
suspindėti -» subligzti
suspfsti -» subligzti
suspragėti -> sudegti ||
susproginėti -» suplyšinėti
susprogti -» suplyšti 1
sustabarėti -» sukietėti
sustabdyti -» sulaikyti
sustenėti -» sudejuoti
susti -> vysti
sustingęs (-usi) -> nerangus 1

477


sustingti
s u s t i n g t i 1. (nustoti lankstumo: Nuo šal­
čio sustingo kūnas) - sustirti (Vaikas sustiro
šaltyje, lūpos pamėlynavo), sugrubti (apie

rankas: Rankos sugrubo žlugtą beskalbiant),
sukembti (Pirštai sukembo, adatos nesugrai­
bau), sustiigti tarm. (Kojos sustugo - nebeval­
dau). 2. (pasidaryti nej udriam: Jis sustingo iš
baimės) - nusterti (Moteris nustėro, vilką pa­
mačiusi), apmirti (Širdis apmirė iš baimės),
nutirpti (Visas nutirpęs nesuvokiau ko grieb­
tis), suakmenėti prk. (Suakmenėjau prieš tą
pabaisą, nepajudu iš vietos), a į stabą (stul­
pą) pavirsti šnek. 3. —>sukietėti. 4. —» nustebti
sustipti —» sušalti
sustirėlis, -ė i —» suskretėlis
sustirti 1. -» sukietėti. 2. -» sustingti 1
sustiigti -> sustingti 1
sustuksenti —> subelsti ||
susukti -» suvynioti
susumuoti —> suskaičiuoti
susurke 3b-» garankštis
susvyruoti —» paabejoti
s u š a l t i (pajusti šaltį, pasidaryti šalta: Par­
ėjo vaikas sušalęs iš čiuožyklos) - sužvarbti
(Sužvarbo rankos be pirštinių), nužvarbti
(Nužvarbau nuo vėjo), nušiurpti, sustipti
šnek. (Sustipau lauke bestovėdamas ant snie­
go).- Plg. s u s t i n g t i 1
s u š a u d y t i (šūviais nukauti: Nuteistas s.)
- supysianti šnek. (Plėšikas buvo supyškintas), supleškinti šnek. (Supleškintas vietoje),
prie duobes (sienos) pastatyti šnek.
sušaukti —> sukviesti
sušelkti —» sugyventi
a

s u š e l p t i (suteikti materialinę pagalbą:
Sušelpk sūnų pinigais) - suglobti (Suglobiau
vargšą, kuo galėjau). - Plg. p a d ė t i
sušerti -» suduoti
sušilti -» sukaisti
sušiugždėti, sušiušeti -» sušlamėti
sušlajūoti —> sumušti 1 a)
s u š l a m ė t i (imti šlamėti: Sušlamėjo me­
džių lapai) - ir sušlamti (Sušlamo nendrės,

478

sutarkšti

šilkai), sušnareti (apie šiaudus) ir sušnarti
(Pelės sušnaro šiauduose), sušiugždėti (Šiau­
duose sušiugždėjo pasislėpęs žvėrelis), suče­
žėti (Kažkas krūmuose sučežėjo) ir sučėžti
(Sučežopo kojų lapai), sučiužėti ir sučiūžti
(Sučiužo laužomos nendrės), sušiušeti tarm
sušlamti —» sušlamėti
s u š l a p i n t i (padaryti šlapią: S. rankšluos­
tį) - sumirkyti (S. batus), sužliūginti (kiau­
rai sumirkyti), sužliaūgti tarm.; || suvilgyti
(truputį sušlapinti: Suvilgyk kaktą vandeniu),
sudrėkinti (Lietus sudrėkino šieną)
s u š l a p t i (pasidaryti šlapiam: Sušlapom
kojas, rankas) - sumirkti (prisigerti skysčio:
Sumirko drabužiai), sužliugti (kiaurai su­
mirkti), sučiūkšti tarm (Parėjo sučiuškęs, per­
lytas), sušliurti tarm.; || apie žemę: sutižti
(Sutižo keliai), sumūrti (Sumurožemė), sužliurgti tarm.; šiek tiek sušlapti: suvilgti (Su­
vilgo skarelė nuo lietaus), sudrėkti (Sudrėko
lauke šienas)
sušleikti —> paaštrinti
sušlioti -» suduoti
sušliurti —» sušlapti
sušnareti, sušnarti -» sušlamėti
sušnekamas 34b-» nuolaidus 1
sušnekėti 1. -» sutarti 1 . 2 . - » suderėti
sušniaūkšti -> sujaukti 1
sušniukštinėti —» sužinoti
sušniurti —» apsnūsti
sušukti -» 1 surikti
sušusti 1. -» sukaisti. 2. -» supūti
sušveisti 1. -> suduoti. 2. —» sumušti 1
sušvinkti —» pasmirsti
sušvisti -> subligzti
sutalžyti -» sumušti 1
sutapėnti —» sumindyti ||
s u t a p i m a s 2 (pasidarymas tokio pat:
Minčių s.) - sutaptis ret. (Keista dalykų s.),
sampuolis knyg. (Aplinkybių s.)
sutaptis (-iės) m. 3b-» sutapimas
sutarimas 2 —» taika
sutarkšti -» subarškėti


sutarpti

sutarpti 1. —» suvešėti. 2. —» pasveikti
sutaršyti -> sujaukti 1
sutarškėnti —» subarškinti ||
sutarškėti —» subarškėti
sutarškinti -> subarškinti
s u t a r t i 1. (prieiti bendrą nuomonę: Jau­

nieji sutarė tuoktis) - sukalbėti (Sukalbėjom
kartu keliauti), sušnekėti (Kassušnekėta, turi
būti ir padaryta). 2. —> suderėti. 3. —> sugy­
venti

sutartingas l —>vieningas
s u t a r t i s (-iės) m. 3b (susitariamas aktas:

Taikos sutartis) - susitarimas (Tarptautinis
s.), sandėris (naudos teikiantis susitarimas:
Prekybinis s.); || konvencija spec. (Tarptauti­
nėpašto-telegrafo L ); kontraktas (terminuo­
ta sutartis raštu: K. dėl buto); traktatas
(tarptautinė sutartis)
sutaukšėti —» supokšėti
sutaūkti —> suvešėti
siitaupos dgs. i —» santaupos
sutauškėti —» supokšėti
sutelkti —» sugyventi
s u t e i k t i (surinkti į vieną vietą: Jie sutelkė

didelį žmonių būrį) - suburti (Suburk savo
šalininkus), suspiesti (Suspietėm daug drau­
gų), sukaupti (Reikėjo s. visas jėgas, atsar­
gas), sukoncentruoti, sutraukti (Priešas su­
traukė didelę armiją)
s u t e m a 3b(laikas, kada sutemsta: Dirbom
iki sutemos) - santėmis (Jis tik santėmiu grį­
žo iš darbo), sambrėškis (Sambrėškis tiktai
sutemdė raides pilkajame lape), samblysis
(Samblysyje nieko nepažinau), suteminys
1 prietema
suteminys 34b—» sutema
s u t e m t i (pasidaryti tamsu: Bevažiuojant ir
tarm. - Plg.

sutemo) - subrėkšti (Subrėško - nieko ne­
matyti), subljsti (Kol parėjom, irsublindo),
suniukti (Visiškai suniūko)
sutenėti 1. —» sutirštėti. 2. —» sukrešėti
suteptas 3b-> nešvarus
suteptis (-iės) m. 3b—» dėmė

sutrukti

suterštas 3b—» nešvarus
suteškėti —»sudužti
sutėškinti —» sudaužyti 1
sutikimas 2 —» taika
sutikti 1. —»pritarti. 2. —»apsiimti. 3. —»sugy­
venti
s u t i n g t i (pasidaryti tingiam: Atsisėdo ir
sutingo) - sutižti (Karštą dieną žmogus sutyžti), suliuršti tarm (Suliuršęs kaip senis), sudiržti tarm (Matau, kad sudiržęs atsikėlei)
sutinti —»1 ištinti
s u t i r š t ė t i (pasidaryti tirštam: Viralas,
dažai sutirštėjo) - sutenėti (Sutenėję drebu­
čiai), sutumėti tarm. (Sutumėjo putra)
sutirtėti —»sudrebėti
sutižėlis, -ė i —»ištižėlis
sutižęs (-usi) —» glebnas
sutižti 1. —»ištižti. 2. —»sutingti. 3. —»sušlap­
ti II
sutramdyti 1. —» suvaldyti. 2. —» numalšinti ||
sutraminti —» numalšinti ||
sutraukti 1. -> sugerti. 2. -» sutelkti
sutrempti —»sumindyti
sutrenkimas 2 —» šokiai
sutrenkti —>suduoti
sutrepėnti, sutreplėnti, sutrepukoti -> sumin­
dyti ||
sutrėškinti —>sulaužyti
sutrėšti —»supūti
sutrikti 1.
pagesti 1. 2. —» suklysti. 3. —»
sumišti 2. 4. —» sublogti 1
sutrinkėti -> subildėti
sutrinki nti —> subelsti
sutrintas 3 -> palaikis ||
sutrinti —> pritrinti
sutrypti -> sumindyti
sutriuškinti 1. sulaužyti. 2. —» nugalėti
sutronūoti —> sudegti ||
sutros dgs. 2 -» srutos
sutrukdyti —> sukliudyti
sutrūkinėti —»suplyšinėti
sutrūkti -> sugaišti
sutrukti -> suplyšti 1

479


sutrūnyti

sutrūnyti —»sudūlėti
sutūkęs (-usi ) —» riebus 1
sutūkti - » įsipenėti
sutumėti —» sutirštėti
sutuoktinė 2 -» žmona 1
sutuoktinis 2 —»vyras 2
s u t u o k t u v ė s dgs. 2 (susituokimo iškil­
mės, pokylis) - vestuvės (Jie k e lia v e s tu v e s ),
jungtuvės (P o ju n g tu v ių s v e č ia i išsisk irstė )
suturėti, sustabdyti —» sulaikyti 1
sutuskėnti -> subelsti ||
sutuskėti —»subildėti
sutvardyti —»suvaldyti
sutvatėti -» sudegti ||
sutvatinti —» sumušti 1
sutvėrėjas i —» Dievas
sutvėrimas 2 —» kūrinys 1
sutviksti, sutviskėti —» subligzti
sutvoksti —» suskaudėti ||
sutvoskėti —»supokšėti
suulbėti, suūlbti —» sučiulbti
suunkšti —» sudejuoti
suuosti, suūostyti —» sužinoti
suvadinti —» sukviesti
suvaikyti —»suprasti
suvaitoti —»sudejuoti
s u v a l d y t i (priversti paklusti: S u n k u s. n u ­
s is to v ė ju s į e r ž ilą ) - sutramdyti (Jis s u tr a m d ė
įs iu tu s į ž v ė r į) , sutvardyti (S. g e id u liu s ), pa­
žaboti prk. (P. s a v o a istra s)
s u v a l y t i (nuimti viską nuo laukų: D e r liu s
j a u s u v a ly ta s ) - sudoroti (Ir v a s a r o jų j a u s u d o r o jo m ) , suvokti (S p ė jo m v isk ą s. n u o la u ­
k ų ) , suimti ( A r v isk ą j a u s u ė m ė t n u o la u k ų ? ),
sudaryti šnek. ( Š įm e tg r a ž ia i š ie n ą s u d a r ė m ) ,
sudagoti tarm. ( K a d ir p a s ė ja , b e t n e s u d a g o j a ). - Plg. n u v a l y t i , v a l y t i
s u v a l s t y b i n t i (paversti valstybine nuo­
savybe: S. fa b r ik u s , įm o n e s ) - nacionalizuo­
ti
suvambrinti, suvampčioti, suvampsėti -> 1 su­
loti
suvanoti —>sumušti 1

480

suvinklioti

suvargti —»nusigyventi
suvaryti —»subesti
suvaukšnoti —»1 suloti
s u v a ž i a v i m a s i (didelis visuomenės at­
stovų, mokslininkų ir pan. susirinkimas) kongresas, konventas
suvedžiojimas l —> apgaulė
suvedžioti —»apgaudinėti
suvedžiotojas, - a i- > apgavikas
suvelėti —> sumušti 1
su velniais sumaišyti —>keikti
suveltas 3 —» netvarkingas
suvelti —»pritrinti
s u v e n y r a s 2 (prisiminimo daiktas: G in ­
ta r o s . ) - atminas ( A tm in ų k n y g e lė )
suverenitetas 2 —» laisvė 1
suverenūs 4 —» laisvas 1
suverstas 3b—» netvarkingas
suversti —» sujaukti 1
suvervėnti —»1 suloti ||
s u v e š ė t i (imti gerai augti: S u v e š ė jo k r ū ­
m a i, žo lė s, j a v a i ) - suklestėti (S u k le s tė jo d a r ­
ž e r ū to s ), sutarpti (S u ta r p o d a r ž o v ė s p o lie ­
ta u s ) , sutaūkti tarm. (Vešli, s u ta u k u s i ž o lė ) ,
subujoti sv. (S u b u jo jo v a s a r o ju s ). - Plg. v e ­
šėti
suvėtyti —»suduoti
suvienyti —»sujungti
suvienodinti —» sulyginti 1
suvilbėti, suvilbti —» sučiulbti
suvilgyti —» sušlapinti ||
suvilgti -> sušlapti ||
suvilkėti —> sudėvėti
s u v y n i o t i (siūlus, audinius, popierius:
S u v y n io k s iū lu s į k a m u o lį ) - susukti (S u s u k
p o p ie r ių į r itin į), suvyturiuoti (S. k n y g ą į p o ­
p ie r ių ) ir suvyturti tarm., sumoturti tarm. (S u m o tu r k g ija s į s r u o g ą ), suvyti (S u v y k s iū lu s į
k a m u o l į ) ’, || surangyti (S . virves)', suriesti
(S u rie s k m e tm e n is į s ta k lių v e le n ą ) ’, suvysty­
ti (vystyklais: V a ik a s g u li s u v y s ty ta s ) . - Plg.
vynioti
suvinklioti —»supainioti


suvirkšti
suvirkšti —» sukietėti
suvirkti —» pravirkti
suvirpėti —>sudrebėti
suvirpinti —>sudrebinti
suvirpti —» sudrebėti
suvirsti —>sugulti
suviržti —>sukietėti
suvis prv. —» visai
suvystyti 1. —» suvynioti ||. 2. —> nugalėti
suvyti, suvyturiuoti, suvyturti —» suvynioti
suvokiamas 3a—» suprantamas
1 suvokti 1. —>suvalyti. 2. —>rasti
2 suvokti —» suprasti
suzilinti, suzirinti, suzyrūoti —» supjaustyti ||
suzmekti —>sukietėti ||
suzūlintas i -» palaikis ||
sužabainioti —» supainioti
s u ž a d ė t i n i s , -ė i (kas susižadėjęs, susi­
žiedavęs: S u ž a d ė tin ių s u s itik im a s ) - sužie­
duotinis
sužadinti —>pabudinti
sužaimoti —» supainioti
sužaliuoti —» suželti
sužaloti 1. —» sužeisti. 2. —» pagadinti
sužarnoti —» supainioti
s u ž a v ė t i (sukelti pasigėrėjimą, žavesį:
M e r g a itė v is u s s u ž a v ė jo s a v o g r o ž iu ) - pa­
traukti (J is p a tr a u k ė v isu s s a v o iš k a lb a ) , už­
burti (labai sužavėti), užkerėti (V is i ž iū r ė jo
į m a n e k a ip u ž k e rė ti) , pakerėti (Jis s e k ė m a ­
n e k a ž k o k iu p a k e r ė tu ž v ilg s n iu ), a širdį pa­
traukti (pavergti) (Jie p a v e r g ė s a v o m u z ik a
visų š ir d is )

s u ž e i s t i (padaryti žaizdą: S u n k ia i s u ž e is ­
ta s k a r y s ) - sužaloti (sunkiai sužeisti: J a m
s u ž a lo jo k u lk o s v e id ą , ra n k a s)', || suluošinti
(padaryti luošą: M a š in a s u lu o š in o s ą n a r iu s )
s u ž e l t i (imti želti, vešliai augti: S u ž ė lė p i e ­
v o s ) - sužaliuoti, sužėmbėti tarm. (apie ja­
vus, žolę)
sužėmbėti —» suželti
suženklinti -» sužymėti
sužėrėti —» subligzti

svaičiojimas

sužėrplėti —» sudegti ||
sužibėti, sužibti —» subligzti
sužiedėti —>sukietėti ||
sužieduotinis, -ė i —» sužadėtinis
s u ž y m ė t i (visus pažymėti: S u ž y m ė k k e r ­
ta m u s m e d ž i u s ) - suženklinti. - Plg. p a ž y mėti,žymėti
s u ž i n o t i (gauti žinių: S u žin o ja u v isą p a ­
sla p tį, tie s ą ) - patirti (D a u g m a tę s ir p a ty r ę s
ž m o g u s ) , nugirsti (N u g ird a u įd o m ią n a u jie ­
n ą ) ir išgirsti, suuosti prk., šnek (N ie k u s n e s u u o d ė , k a s ta i p a d a r ė ) ir suuostyti prk., šnek.,
sušniukštineti prk., šnek. (slapta sužinoti)
sužirti —» subligzti
sužiebti—» suglebti
sužlegėti —» suskambėti
sužliaūgti, sužliuginti —» sušlapinti
sužliugti, sužliurgti —» sušlapti ||
sužlugimas 2 —» nusigyvenimas
sužlugti —» nusigyventi
sužmoginimas i —>personifikacija
sužmoginti —» personifikuoti
sužnėkinti —» sudaužyti 1
sužnėkti —» sudužti
sužuti —» sužvejoti
sužvagėti —» suskambėti
sužvangėti, sužvangti —» suskambėti
sužvarbti —» sušalti
s u ž v e j o t i (sugauti žvejojant: L y d e k ą s u ž v e jo j o m ) - sužvieti ( D a u g ž u v ų s u ž v ie jo m ) ,
sužuti tarm. ( K a d b ū tų ž u v ę , b ū tų j ą s u ž u v ę
p e r m a r g ą ly d e k ė lę ). - Plg. ž v e j o t i
s u ž v i e g t i (imti žviegti: S u žv ie g ė k ia u lė )
- ir sužvigti (S u žv ig o s u ž e is ta s š ė m a s ) , su­
kvykti ( S u k v y k ė p a r š a s ) irsukvikti, suknykti; || trumpai: žviegtelėti mom. (Ž v ie gv te lė jo p a š a u ta s š e r n a s ) , žvygtelėti mom. (Z v y g te lė jo
s k e r d ž ia m a s m e itė lis ) , knyktelėti mom., kvyktelėti mom. - Plg. ž v i e g t i
sužvieti —» sužvejoti
sužvigti —» sužviegti
sužvilgėti, sužvilgti —» subligzti
svaičiojimas i —» kliedesys

481


svaičioti

svečias

svaičioti 1. -» kalbėti h). 2. -» svajoti
svaičiotojas, -a i —» svajotojas
svaidyklė 2 —» mėtyklė
svaidyti —» mėtyti 1
svaigas 4 —» svaigulys
svaigesys 3b—>svaigulys
svaiginamas i —>svaigus
svaiginėti —» vaikščioti i)
svaiginys 3b—» svaigulys
1 svaiginti —>eiti 1 n)
2 sv a ig in ti

(prž. s v a i g t i : S v a ig in a n tis

k a rštis, g ė lių k v a p a s )

- kvaitinti, kvaišinti

šnek., A į galvą mušti šnek.
s v a i g t i (nykti sąmonei: M a n s v a ig s ta g a l­
v a ) - suktis ( S u k a s i g a l v a ) , kvaisti (N u o rū ­
p e s č ių g a lv a k v a i š t a ) , kvaišti (N u o g a rų k.
p r a d ė j a u ) , dūiti tarm., kvaikti tarm. ( G a lv a
k v a ik s ta ) , kvosti tarm. (Jis ė m ė k. p ir ty je ir v i­
s a i a p k v o ž o ) , dvakti tarm. ( Ė m ė d. ir a p d v a k o s e n is ) , tvaikti tarm.
svaigulingas i —» svaigus
s v a i g u l y s 3b(svaigimas: J į a p ė m ė s.) - ir
svaiginys (G a lv o s s . ), svaigesys (M iš k o k v a ­
p ų s . ) , svaigas ( L a i m ė j i m o s .) , kvaitulys
( G a lv o s k .) , sukinys (S u sitr e n k ė ir g a v o g a l­
v o s s u k in į) , tvaikulys
s v a i g u s 4 (svaiginantis: S. k v a p a s ) - svai­
ginamas (S. a u k š tis ) , svaigulingas stp. (S.
d ž ia u g s m a s ) , tvaikus, smarkus (pvz., alus)
svaime 4 -» nuovoka 1
s v a i n ė i 1 . (žmonos ar vyro sesuo) - dieverė (vyro sesuo). 2. —>brolienė
s v a i n i s i (žmonos ar vyro brolis) - Iaigonas ir laiguonas psn. (žmonos brolis); dieve­
ris psn. (vyro brolis)
svaipa i —>plepalas 1
svaitėjimas i —» kliedesys
svaitena b. l sapalius
svaitėti —» kalbėti h)
svaja 4 —» svajonė 1
s v a j i n g a s i (svajų apimtas: S. žv ilg sn is.
S v a jin g a n u o ta ik a ) - svajūs (S v a jo s m in ty s ),
mąstingas

482

svajoklis, -ė 2 — > svajotojas
s v a j o n ė 21. (vaizduotės sukurtas trokšta­
mas dalykas: K a r ta is ir s v a jo n ė s v irsta tik r o ­
v e ) - svaja (T ai tik g r a ž i s .) , goda ( S u g o d o ­
j a u s a u g o d e lę ) , sapnas prk. (S a p n ų p a s a u ­
lis), utopija (nereali svajonė). 2. —> idealas 1
s v a j o t i (kurti svajones: S. a p ie la im ę . S.
a rtistu b ū ti) - svaičioti menk. (Jis s v a ič io jo n e i
š į n e i tą ) , godoti ( O tu, g o d o d a m s s a u lė s g o ­
d elę, e isi p a jū r iu g in ta r ų r in k t) , sapnuoti prk.
(N e s a p n u o k , ta ip n e b u v o ir n e b u s ), a padan­
gėmis skraidyti, padebesiais lakioti
s v a j o t o j a s , -a i (kas svajoja: A m ž i n a s 5.)
- svajoklis ( S v a jo k lio m in ty s ) , svaičiotojas
menk. (S v a ič io to jo s u m a n y m a i n e r e a lū s ), sapnuóklis šnek. (S. p a s k e n d ę s s a v o s a p n u o s e )
ir sapnys šnek., fantastas (Jis tik ra s f., n e r e a ­
lis ta s ) , fantazuotojas
svajūs 4 —» svajingas
svambūs 4 —>sunkus 1
s v a r b a 4 (svarbumas: M o k s lo s. g a m y b a i)
- reikšmė (M e n o r e ik š m ė k r a š to k u ltū r a i) ,
vaidmuo (M o k y k lo s v. a u k lė jim u i)
svarbiausias 1 —» pagrindinis
s v a r b ū s 4 1. (didelės svarbos, reikšmės:
S. p a s ita r im a s , k la u s im a s , r e ik a la s ) - reikš­
mingas (R . įv y k is ), opūs (šiuo metu itin svar­
bus: O. r e ik a la s ), aktualūs (A . u ž d a v in y s ) ,
gyvas prk. (Išk ilo g. re ik a la s a p sv a rsty ti p a m i n ­
k lo s ta ty b ą ) , gyvybinis prk. (labai svarbus),
degamas prk. 2. —» sunkus 1
svarlys 4 —» pasvaras 1
svarmuo (-eñs) 3b, svarstis 2 — > pasvaras 2
s v a r s t y t i (vertinti turimus duomenis: S.
s k u n d ą , k la u s im ą ) - spręsti (S. b ylą , g in č ą ) ,
nagrinėti (N. d a r b o są ly g a s)
svarūs 4 —» sunkus 1
1 s v e č i a s 4 (draugiškas namų lankytojas:
L a u k ia m a s , r e ta s s. S v e č ių k a m b a r y s ) - ir
svetys, viešnia (moteris: N e b u v ė lė v.); || guo­
gis tarm., niek. (nekviestas vestuvių svečias),
styrininkas tarm. (Ir s ty r in in k a ip r a d ė jo r in k ­
tis)


sviestuoti

svečias
2 svečias 4 —>svetimas
svečiašalis, -ė 2 —>svetimšalis
svečiuotis —>viešėti
sveiką kailį išnešti 1. —>išsigelbėti. 2. —» iš­
trūkti
s v e i k a s 4 1 . (gerossveikatos,nesergantis:
L ig o n is j a u s. S v e ik i d a n ty s )

stp. (S. ž m o g u s ) ,

stiprūs

- sveikatingas

(S e n e lė stip ri, n ie ­

k a d n e se rg a ) . 2. įv. —> tu

sveikata 2 -> jėga ||
sveikatingas i —> sveikas 1
s v e i k i n t i (žodžiu, raštu ar kitu išoriniu
ženklu reikšti pagarbą: S.

s a v o m o k y to ją , p a ­

- labinti šnek. ( L a b in k j į n u o m a n ę s ) , a galvą lenkti šnek.
sveikos galvos -> protingas
s v e i k t i (darytis sveikam: L i g o n i s j a u
s v e ik s ta ) - gyti (Jis j a u g yja . L ė t a i g ijo j o s ie ­
lo je p a d a r y to s ž a iz d o s ) , taisytis (L ig o n is, s v e i­
k a ta ta is o s i) , gerėti (Ir m ū s ų lig o n is p o tru ­
p u t į g e r ė ja ), stiprėti (S u že ista sis ta isė si ir s tip r ė jo ) , gautis (M a m a p r a d e d a g .) , griebtis
šnek. ( Į p a v a s a r į g eriau , p r a d e d u g ) , kušti šnek.
(Ir j i s p o lig o s p r a d e d a k .) , tarpti šnek. (S e n u ­
k a s ja u ė m ė p a m a ž u t.) , gilbti psn., gurbti tarm
svemba 4 —» skausmas ||
svembti -» skaudėti ||
svėpūoti —» kvėpuoti ||
sverdakuliūoti —» sverdėti
s v ė r d ė t i (j šonus krypinėti: L ig o n is e i d a ­
m a s s v e r d i ) - svirduliuoti (S v ir d u liu o ja k a ip
g ir ta s ), svirdėnti, svyruliuoti ( G a lv a su k a si,
sv y r u liu o ju e id a m a s ) , šlitiniuoti ( G r įž o iš ta l­
k o s p a tv o r i a is š litin iu o d a m a s ) , vytūoti, sver­
dakuliūoti tarm., krapalioti tarm. ( G ir ta s k ra p a l i o j a p o k ie m ą ) , krapineti mžb., sverdineti
mžb. ir svirdineti mžb., svyrinėti mžb. (B e sv y ž įs ta m u s )

r in ė d a m a s n e te k o p u s ia u s v y r o s ir p a r g r iu v o ) ,

virtuliuoti, virtineti mžb. (V ir tin ė ja k a ip a n ­
tis) ir virtiniūoti, šlitinėti mžb., stripuliūoti
tarm., siūrineti mžb. (V a ik ščio ja , siū lin ė ja k a ip
š u o p o k a n a p e s ) , siūbineti mžb., a vištas gau­
dyti šnek., žąsis varinėti šnek.

sverdineti -» sverdėti
svertas 2 1. -> dalba. 2. -» akstinas 1
s v e t a i n ė 2 (svečių kambarys: K v ie s k s v e ­
č iu s į s v e ta in ę ) - menė (P ilie s m . ) , seklyčia
(ppr. kaimuose: I š d y g o rū te lė p o s e k ly č io s
la n g e liu ), salonas (ppr. miestuose)
s v e t i m a s 3b(priklausantis kitiems: S. tu r ­
sv.

svečias (S v e č ia š a le lė ) , nesa­
vas ( N ž m o g u s ) . - Plg. p a š a l i n i s
s v e t i m y b ė l (žodis ar posakis, nekūrybiš­
kai paimtas iš kitos kalbos) - barbarizmas,
barbarybė
svetimotėris 2 —» mergininkas
s v e t i m š a l i s , -ė 2 (svetimos šalies žmo­
gus: S. a p s ig y v e n o m ū s ų m i e s te ) - svečiaša­
lis ( S v e č ia š a lio p a s a k o j i m a s ) , svetimtautis
(svetimos tautos žmogus), užsienietis ( U ž ­
tas, k r a š ta s ) -

sie n ie č ių e k s k u rs ija )

svetimtautis, -ė 2 —» svetimšalis
svetingas i —>vaišingas
svetys 4 —>1 svečias
svidesys 3b-» blizgesys
svideti —>blizgėti
svidinti 1. —>blizginti. 2. —>poliruoti
svidmuū (-ens) 3b—>politūra
s v i d r ė 2 (varpinių šeimos piktžolė) - švit­
re, varpė
svidūs 4 —>blizgus
sviestas i -» riebalai ||
sviestelėti —>mestelėti
sviesti —» mesti 1
sviestinas 3a—>riebaluotas ||
s v i e s t m u š ė l (indas sviestui mušti: L i e ­
p i n ė s . ) - sviestsukė, muštuvis, muštuke (M .
p e r d ž iū v o ir s u s k ilo ) ir muštokė, suktuvas ir
sukėklis, brokštūvas tarm. ir brokštas tarm
(B la u z d o s s to r o s k a ip b r o k š ta i), braukštūvas
tarm. ir braūkštas tarm. ( S u p i l k g r ie tin ę į
b r a u k štą , m u š im s v i e s t ą ) , brokštėlis tarm.,
braukštėlis tarm, kerną tarm.
sviestsukė i —» sviestmušė
sviestuotas l —>riebaluotas ||
sviestuoti —>riebaluoti ||

483


svoti

svietas

svietas i —» žmonės
svieto perėjūnas —» valkata
svygna b. 4 —^ prašytojas ||
svygnoti —>prašyti 1 ||
svilės dgs. 2 —>kūlės

s v i r p l y s 4 (naktį svirpiantisv vabzdys:
k r o s n y je č irp ė

I š g r a n d y k iš p u o d o s v ilė s iu s ) -

sviltenos (K o ­

sviltai ( N e b e lik o p u o d e n ė s v iltų ) ,
priesvilos ( A b u v a i k a i p a s i g a r d ž i u o d a m i
g r a n d ė p r i e s v il a s ) , pasvilai tarm. (D a v ė m i e ­
ž in ė s k o š ė s p a s v i l ų ) , skrudai tarm. (A š tr u s tų
s k r u d ų k v a p a s ) , paskrūndos tarm. (B u lv ių
p . ) , paskrebos tarm. (I š k a tilo p a s k r e b a s iš­
š ė s s .) ,

gran dyk)

sviliniai dgs. 2 —>kūlės
s v i l i n t i 1. (prž. s v i 11 i: 5. p la u k u s , šeriu s,
k ia u lę ) - čirškinti, skrudinti, skrebinti tarm.
2. -» šalti 1 ||
svilksnė i -» mėtyklė
sviltai dgs. i, sviltenos dgs. i —>svilėsiai
s v i l t i (be liepsnos degti: S v y la p u o d e

b u l­

v ė s b e v a n d e n s . P la u k a i, š e r ia i s v y la )
(S k ru n d a p y ra g a s),

grūzti

-

(D e g ė s ia i

gruzdėti (pamažu: A n t k r o s n ie s
p r a d ė j o g. s k u d u r a s ) , skrudėti ( K e p tu v ė je
s k r u d ė jo k e p s n y s ) , skrėbti tarm. (B ly n a i ė m ė
g rū zd ą ),

s .)

svirdėnti 1. —>sverdėti. 2. —» eiti 1 f)
svirdinėti 1. —>sverdėti. 2. —>vaikščioti 2)
svirduliuoti 1. —>sverdėti. 2. —» eiti 1 f)
svyrinėti 1. —>sverdėti. 2. —>vaikščioti e)
svyrinti —>eiti 1 f)
svirnas 4 —>klėtis

484

(Ž o lė je p i l n a vi­

s o k ių m u s e lių , k irm in ė lių , žio g ų , č ir k š lių )

s v i l ė s i a i dgs. 2 (prisvilusio maisto dalys:

skrusti

s.) - čirkš lys

U ž-

ir

Čirklys tarm., kirklys tarm.
svirpti -» čirkšti 1
svirti 1. —>krypti. 2. —» linkti 1, 2
svyrulys 3b—>čiurlys 1
svyruliuoti —>sverdėti
svyrimas, -ė 2 -» svyruoklis
s v y r u o k l i s , -ė 2 (kas svyruoja: B e r ž a s s.)
- ir svyrimas ( L ū ž o s v y r ū n ė p u š e lė ) , svyruo­
nis, siūbuoklis (S iū b u o k lė a g u o n a ), siūruoklis ( S iū r u o k lio b e r ž o š a k o s ž e m y n n u lin k u ­
s io s ) , siūbuonis tarm., linguoklis (L . b e r ž e ­
lis ), linguonis tarm. ( T u p u š e le , lin g u o n ė le ! ),
lingunas tarm. (L e lijė lė s lin g ū n ė lė s a n t v a rtu ž ių ž y d ė s )

svyruonis, -ė 2 —>svyruoklis
s v y r u o t i 1. (į šalis judėti, linkti: S v y r u o ja
m e d ž i a i n u o v ė jo ) - siūbuoti (S iū b a v o lin g a ­
v o tr a k e b e r ž e lis ), linguoti ( L in g u o k it k a ln e ,
r u g e lia i) , siūruoti (I r s e n o s p u š y s s iū r a v o
b r a š k ė jo ) , švyluoti tarm. (E ž e r e n e n d r ė s š v y ­
lu o ja ) ir žvylūoti, vizgūoti tarm. ( O b e lis v izg u o ja , v ė jo p u č i a m a ) , kykuoti tanil?kumpūoti tarm. 2. —>eiti 1 f). 3. —» abejoti
svisti 1. -» švisti 1. 2. -> 2 aušti
svita 2 -» palyda
svoringas i —>sunkus 1
svorio centras —>esmė
svoris 2 —>autoritetas
svotas 2 -» piršlys
svoti -» siūlyti


šabai

šalikas

V

šabai dgs. 4 —» niežai
šabakštynas i —» krūmai
šabaldūkas, -ė 2 —» padauža
šabaldžiūoti —» kalbėti e)
š a b l o n a s 2 (pavyzdys, kuriuo aklai seka­
ma: N e g a lim a

v isk ą d a r y ti p a g a l v ie n ą š a b l o ­

- trafaretas ( R a š o p a g a l tr a fa r e tą ), stan­
dartas, štampas (L ite r a tū r in is š .)
šabloniškas i —» banalus
šaipa b. i —» pajuokėjas ||
šaipas 4 1. —» pajuoka ||. 2. -»juokas 1 ||
šaipingas i -» pajuokus ||
ną)

š a i p y t i s (piktai pajuokti: J is š a ip o s i iš k i ­
tų ) -juoktis (švelnesne reikšme: N e s iju o k
iš s e n o - ir p a t s b ū s i s e n a s ) , tyčiotis (piktai:

vaipytis šnek. (Iš to d a r ­
b o v isi šu n y s v a ip o s i) , švaipytis tarm., šipatauti tarm, A dantis kaišioti šnek., špygomis
badyti niek. —Plg. p a j u o k t i
1 šaipokas 2 —»juokas 1 ||
2 šaipokas, -ė 2 —» pajuokėjas ||
šaipūnas, -ė 2, šaipuoklis, -ė 2 —»pajuokėjas ||
šaipūs 4 —» pajuokus ||
šaižė 4 —» rakštis 1
š a i ž ū s 4 1. (ausį rėžiantis: S. b a ls a s ) - ašt­
rūs (P a sig ird o a. v ė jo š v ilp im a s ) , šiurkštūs,
raižus (O ž y s m e k e n d a v o ra ižiu b a ls u ) , spygūs (S. r ik s m a s ) . 2. -» šaltas 1 ||
šaka 4 —» skyrius 1
šakainas 4 - » šakotas
šakaliai dgs. 3b-» malkos ||
šakalys 3b—» pagalys
šakalyti, šakaliūoti -» mušti 1 a)
šakalmedis i -» skalamedis
šakalskelis 1 1. —» peilis ||. 2. —» kirvis ||
šakarnis 2 —» šakotas
šakatūryti —» mušti 1 a)
G a n a t. iš to va rg šo !),

sakymas i 1. -» šakumas 1. 2. -» tarpkojis
šakingas l —» šakotas
šakinys 3b-» sietynas
šakys 4 1. —» auslinda. 2. —» ragožius 1
šaknis įleisti —» įsigalėti
šakūčius 2 —» maišiklis ||

šakonė 2 -» šakumas 1
š a k o t a s i(su tankiomis šakomis: S. ą ž u o ­
la s ) - šakingas stp. (S a k in g i b r ie d ž io r a g a i),
šakainas tarm., šakarnis tarm., kerotas ( L a u ­
k ų p u š y s b ū v a k e r o to s ) , kuplūs ( K u p lip u š is ) ,
skarotas prk., pluskotas prk. (P. b e r ž a s)
šakoti —» keroti
š a k t a r p i s 1 1. (laikas, kada ima šalti, bet
purvynė dar nekelia:
v a ž iu o s i) -

P a č iu š a k ta r p iu n e p a ­

blaūzdlauža ir blauzdlaužynė (A r

v e ln ia s ta v e ve rč ia v a ž iu o t to k i o j b la u z d la u -

2. - » tarpkojis
šakuma 3b—» šakumas
š a k u m a s 1 1. (išsišakojimo vieta: G r ė b lio
š .) —ir šakuma (D v ir a č io š .) , sakymas, ša­
konė (P la ti š a k ių š .) . 2. —» tarpkojis
šalapūtris, -ė 2, šalavaika b. i —» išdykėlis
šalčias 2 - » žiurkėnas
šaldyti —» aušinti
šalėnti —» šalti 1
1 šalia prv. —» 2 greta
2 šalia prl. —» 3 greta
šalibraukai dgs. i -» gardys 1
šalidė 2 1. —» šalinė. 2. —» peludė
š a l i k a s i (skarelė kaklui apsirišti: V iln o ­
n is š . ) - kaklaskarė (M a rg a k. p la s n o j o v ė ju ­
j e ly g s p a r n a i) , kaklajuostė (S e s u o j a m n u ­
m e z g ė n a u ją k a k la ju o s tę ) , pakaklinis (U ž s i­
r iš k p a k a k lin į, k a d n e su ša ltų k a k la s ) , paklastas tarm. (M o te rišk o sio s p a k la s tė liu s tu rėjo p a s ik lė tu s io s ) , raištokas tarm.
ž y n ė j) .

485


šalikelė

šalti

šalikelė i —>pakelė
šalimais prv. -» 2 greta
šalimas 3b -> gretimas
š a l i n prv. (į šalį - varant ką: S. nuo manęs.
v

S. iš kelio) - tolyn (Eikit t. nuo manęs), laūk
(L. pro duris!) ir laukan
šalinaitis, -ė 2 -> pašalinis
š a 11 n a m i s i (namo priestatas) - atšlalnis, flygelis sv.
š a l i n ė 2 (klojimo šonas, galas: Visą šalinę
rugių prikrovėm) - ir šalidė, šoninė (Pilna š.
pelų), užlaidas (Pilnas u. vasarojaus), nampusė (Į vieną nampusę rugiai nepareis), tarpupėdis tarm. (Kluonas keturių tarpupėdžių),
pantas tarm., prėslas sv.
šalinėti 1. -> vaikščioti c). 2. —» tinginiauti
šalinetojas, -a i —» 1 tinginys
š a 1i n i n k a s, -ė 21. (kas palaiko kieno nors
pusę, seka kuo: Sąjūdžio š .) - sekėjas (Nau­
jos teorijos s.) ir pasekėjas, adeptas spec. 2.
- » varovas
šalinis 2 -> gretimas
šalintis -> vengti
šalip prv. -> 2 greta
š a l i s (-ies) m. 4 1. (plati teritorija: Žemės

nis, šaltašonis, baltapusis, močialapis (Prie
žaizdos dėk močialapių - karštį ištrauks)
šalstelėti -> pašalti
šaltagalvis, -ė 2 —» užuomarša
š a l t a k r a u j i s 2 (kuris šalto, ramaus būdo: S. žmogus) - šaltaprotis, šaltas prk.
šaltapėdis, -ė 2 —» lėtuolis
šaltapinigis, -ė 2 —» šykštuolis
šaltaplėškis, -ė 2 -> plepys
šaltaprotis 2 -> šaltakraujis
šaltapūsnis 2 -> šalpusnis
š a l t a s 3 1. (žemos temperatūros: Š. oras,
vanduo, vėjas) - ledinis prk. (Ledinės rankos.
Ledinis vanduo, vėjas); || žvarbūs (Ž vėjas
kiaurai pergena), žiaudrūs, šiurkštūs (S. kli­
matas), šiaurūs (šiaurės pusės), skaudūs,
šiurpūs (Šiurpi rudens drėgmė), šaižūs (S.
lietus), aštrūs (A. šaltis, vėjas, oras), siūrūs
tarm. (Tau meilūs žodeliai, man s. vėjelis),
šiukštūs tarm., pagelus (saitas ir drėgnas),
šiaurinis (Š. vėjas), žieminis (Z vėjas); gai­
lūs (apie rasą), a kaip ledas. 2. —» šaltakrau­
v

v

v

š a l i š k a s i (palaikantis vieną kurią pusę,
neobjektyvus: Š. teisėjas) - vienašališkas

jis. 3. -> abejingas
šaltašonis 2 —» šalpusnis
šaltažemis i -> jaura 1
šaltelėti —» pašalti
Šaltenis 2 -> šaltinis
š a 11 ė s i a i dgs. 2 (šalti valgiai)-šaltumynai
š a l t i 1. (būti šalčiui: Prasidėjo žiema, ėmė
š.)-š a lė n ti (silpnai,nedaug)ir šalūoti (Ry­
tais pradeda š.), šalnoti, šolurti tarm. ir šo-

(Vienašališka nuomonė), vienpusiškas (V
sprendimas), subjektyvus, tendencingas, ne­
objektyvus
šalmenys (-ų) dgs. 3a —>pašalas
š a l n a 4 (nedidelis pašalimas: Pavasario, ru­
dens šalnos) - pašolys (Naktimis prasideda
pašoliai), atšolys (Rugsėjo atšokai)
šalnis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
šalnoti -> šalti 1
šalpa 4 —» pašalpa
š a l p u s n i s 2 (žolė plačiais lapais: Nuo ko­
sulio geria šalpusnių arbatą) - ir šaltapus-

lūoti tarm., šalventi (Tik tik šalvena —keli
laipsniai tėra) ir šalveti, skrebenti tarm.; ||
smarkiai šalti: spėigėti (būti speigui), spei­
guoti, spiginti (Šaltis baisiai spigina), pliskinti prk., spirginti prk. (Žiema siautė negai­
lestingai, spirgino vėjai), svilinti prk. (Svilina
žiema šalta, sausa), braškinti šnek. (su gar­
su: Šiąnakt braškino, net tvoros poškėjo),
pleškinti šnek., spraginti šnek. 2. (kęsti šaltį:
Nešalk lauke, eik į vidų) - žvafbti (Vėjuje
žvarbom), stingti prk. (Stingai šalty šarmotų
žarų), stirti prk. (Sukūrenom tvoras, styrame

y

v

ūkio, pramonės š .) - kraštas (Šiltieji kraštai),
žemė (Gimtojiž.), padangė prk. (Kasjūsųpadangėje girdėti?), kampas prk. (Iš visų kam­
pų ateina džiugios žinios). 2. -> valstybė

486

y

V


šaudyti

šaltiena
v isa š e i m a ) ,

stipti

prk. (K o jū s , v a ik a i, s tim -

p a tš a lt y je , n e in a te s u šilti į v id ų ? ),
( N e t a u s y s sp irg a n u o š a lč io ) , a

spirgėti prk.
dantis ka­

lenti šnek. 3. —> 1 aušti
š a l t i e n a i (mėsos, kaulų nuoviro drebu­
čiai: V algyk š a ltie n o s ) - drebutiena (T iršta ,
k ie ta d . ) ,

košeliena sv.

š a l t i n i s 2 (vieta, kur iš žemės verčiasi van­
duo: N e iš s e n k a m a s š .) - versmė ( G y d o m o ­

paversmis (V a n d u o b ėg a iš p a ­
verdenė (trykštantis šaltinis: Aš ir

s io s v e r s m ė s ),
v e r s m io ),

p a t s n e s v a jo ja u p r i e vartų , k a d p o m e tų k itų
ly g v e r d e n ė d a in o m is m a n š ir d is a ts iv e r tų ) ,

Šaltenis tarm.
šaltis

2 (šaltas oras, žema temperatūra:
Ž i e m o s š . ) - speigas (didelis šaltis: N u o s p e i­

spėigspirgis tarm.
(didelis speigas), žiemospirgis tarm., spragatis tarm.; || pagela ir pageluo (drėgnas šal­
tis), žvarba ir žvarbis (Ik i k a u lų p e r im a ž .) ;
vėsa (vėsus oras)
šaltligė i —» gripas
šaltmėtinė 2 —» antpilas 1 ||
šaltoji (-osios) 1. -> kalėjimas. 2. -> areštinė
šaltumynai dgs. l —» šaltėsiai
šaltuonia 3a —» j aura 1
šalūoti —» šalti 1
šalutinis 2 —» gretimas
šalventi, šalveti —» šalti 1
šalvis (-iės) m. 4 —> upėtakis
šamalas 3b -> mašalas
šampinjonas 2 —» pievagrybis
šandrai dgs. 2 —» šiukšlės
šankynė 2 —» tramplinas
šankinti -> šokdinti
šankūs 4 —> šoklus
šaparas 3b -> šapas 1
g ų ž v ė r ių k a ilia is d a n g s tė s i),

š a p a s 41. (šiaudo, šieno galelis: I š š a p o

ve­

- šapgalys (A p k r itę s š v a r ­
k a s š a p g a lia is ) , šiaudagalys, šaparas tarm.
(K a r v ė s v is k ą s u ė d ė , n ė š a p a r o n e lik o ), algav
ra tarm. (Š ie n o n ė a ig a r o s n e lik o ) , trūkšlys
tarm. ( Š ie n o tr ū k š lia i). 2. —
» truputis

ž im ą p r is k a ld o flk.)

šapėnti 1. —» rupšnoti. 2. —» kalbėti d)
šapėti —» kalbėti d)
šapgalys 3b -> šapas 1
šapnagis, -ė 2 1. —» sugrubnagis. 2. -> 1 vagis
šapnagiuoti -> vagiliauti
šapšeti -> kalbėti d)
šaras 4 —>pašaras
š a r k a i (varnų šeimos paukštis: Š.

n u o m ie ­

- žagata tarm.
šarkakčjis 2 1. —>pentinius. 2. —>pataisas
šarkapirštėlis 2 —» vėdrynas
šarkauodėgis 2 —» pentinius
šarkutis 2 —» pentinius
šarlatanas, -ė 2 —>apgavikas
šarma 4 —» 1 šerkšnas
šarmoti —» šerkšnyti
šaršas 2 —» margulys 2
Šarūnas 2 —» arklys b)
šarvas 3 —» kraitis
šastelėti —» šoktelėti ||
to, k ita į j o s v ie tą flk.)

š a š a s 4 (plutelė žaizdos paviršiuje: Aptekęs
š a š a is ) - piktšašis (ilgai negyjantis šašas),

baltšašis šnek., kramas tarm. (A p ė ję s k r a m a is
k a ip k r u p is )

šašbauda 3b ausinė 1
šašytė i -> boružė
š a š t i (aptekti šašais:

V eidas, lū p o s š ą š ta ) -

kramti tarm. (P o d u m b ly n u s g ra ib a n t, k ra m s ta
r a n k o s ) , krupti tarm. ( B u m ą k m m p a ) , rūpti
tarm. (R u m p a k ū n a s k a ip b e r ž o m p ly s )

šašunas 2 —» kiaulpienė
šašvalka b. i —» valkata
šatra 4 1. —> 1 kartis 1. 2. b. —» ilgšis
šatras 2 -> virbas
Šatrija 3b -> ragana
šatrynas l -> krūmai
šatros dgs. 4 —» tvora ||
šaudyklė 2 —» šautuvas
v

šaudyti

i. (džn. š a u t i : S. iš š a u tu v ų , iš
p a t r a n k ų ) - drioskėti (garsiai: D . iš p a t r a n ­
k ų ) , tateti šnek. (tankiai: T a tė jo k u lk o s v a i­

pyškinti šnek. (P. k i š k i u s ) , pleškinti
šnek., poškinti šnek. (garsiai), pliskinti šnek.,

d is ),

487


šauka

šėlti

tratinti šnek., tratenti šnek., tatėnti šnek. (tan­
kiai), pokšėti šnek. (iš reto). 2. -» skraidyti

UI
šauka i -» išdaiga
šaukalius, -ė 2 —» rėksnys 1
šaukesys 3b-» riksmas 1
š a u k 1 y s, -ė 4 (senovėje - žinių skelbėjas:
K a r o š . ) - žinianešys, heroldas
šaukonas, -ė 2 —» rėksnys 1
šaukoti -» rėkauti
šauksmas 4 —» riksmas 1
šauksmingas 1 1. -» garsus 1 .2 .—» rėklus
šauksnys, -ė 4 -» rėksnys 1
šaukštą padėti —» mirti 1 ||
šaukti 1. —» rėkti 1. 2. —» kviesti
šaukimas, -ė 2 —» rėksnys 1
šaukus 4 —» rėklus
šaulys, -ė 4 -» medžiotojas
šaunus 4 1. —» gražus. 2. -» 1 geras. 3. -» gar­
bingas
šautas 2 —» smarvė
šautelėti -» šauti 1
š a u t i 1. (paleisti kulką, sviedinį:
tu v o , iš p a tr a n k o s )

- šautelėti

v

S. iš š a u ­

mom.

(kartą

šaudyklė šnek.; || muškieta
(senovinis dagtimi uždegamas šautuvas); ka­
rabinas (trumpu kotu)
šavalka b. i —» valkata
šavalkineti —» valkiotis
šažėti —» šlamėti
ščiuti —» tilti
šeberkštis (-ies) m. i —» skeveldra ||
šefas 2 -» globėjas
šefuoti -» globoti
šegžde 4 1. —» lota 1. 2. —» 1 kartis 1 ||
šėgžmas 2 —» šiukšlės
šėgžminti -» šiukšlinti
v
š e i m a 4 (tėvų, vaikų ir artimųjų grupė: Š e i­

488

- šeimyna

(Ju d id e lė š .) ,

draugė tarm. (Jų d r a u g e s p e n k i ž m o n ė s )
šeimyna i —» šeima
šeimynietis, -ė 2 —» šeimynykštis 1
š e i m y n y k š t i s , -ė 11. (šeimos narys: S u ­
s ir in k o v isi š e im y n y k š č ia i v a k a r ie n ė s ) - ir šei­
myniškis, šeimynietis ret., draugininkas tarm.
2. —» samdinys
šeimyniškis, -ė 2 —» šeimynykštis 1
šeirys, -ė 4 —» našlys
šeivakaklis, -ė 2 —» plonakaklis
šeivakojis 2 —» plonakojis
šėkas i —» šienas
š ė l a s 2 (nevaldomas jausmų, veiksmų, no­
rų reiškimasis: K a d u ž e in a v a ik a m s š. - g a l­
v o m is e in a ) - ir šėlinys, šėltynės (B e rn ų š .) ,
siutas (smarkus šėlimas: J a m s. u žė jo , ta i ir
s iu n ta ) ir siusmas, siustas (S iu stu s p e r d ie ­
n ą k e lia , d a r b o n e d ir b a ) ir siustynės, siutu­

lys ( P e r ė jo ž m o g u i s.,

kitą), pykštelėti mom. ( P į v a r n a s ), pokštelė­
ti mom., papyšketi (garsiai). 2. —» bėgti 1 a).
3. -» sklęsti 1 .4 .-» kišti 1
šautis —» augti 1
š a u t u v a s i (šaunamasis ginklas: M e d ž io k ­
lin is, k a r in is š . ) -

m o s g y v e n im a s )

siutinys (S iu ­
tim u s ja u n im a s k ėlė, gėrė, d a in a v o ) , dūkas
(K o k s ta u d. u ž s is u k o ? ) ir duksmas, dūkulys (Ž iū r ė to ja i tu o j ir p a ty s le isis į tą d ū k u lio
s ū k u rį), dūkinys, dūkis, padūkis (Š u n į lig p a ­
d ū k to įe r z in o ) , trakas (T ra k o m ė n u o ) ir tra­
kinys ( A n a m u ž e in a t., ta i ir tr a n k a ) , šorys
tarm., ūpas šnek. (B a is a u s ū p o p a g a u ta s n e ž i­
n o k o g r ie b tis ), umaras tarm.
šėlinys 3b—» šėlas
šėliotis —» išdykauti
šelmis, -ė 2 —» išdykėlis
šelmuo (-ens) 3b—» kraigas
šėlti

n u r im o ) ,

1. (apie vėją, vandenį, ugnį ir pan.:

A u d r a š ė lo jū r o je ) -

siausti (P ū g a sia u č ia

la u ­

siautėti stp. (Ir s ia u tė jo a p lin k v e r p e ta i)
ir siautoti stp., siusti (smarkiai šėlti: V ėtra
s iu to v isą n a k tį) , dūkti (V ie s u la i te b e d ū k s ta ) ,
audroti (siausti audrai), vėtrauti (siausti vėt­
rai), viesulūoti. 2. (apie žmones: J a u n im a s
š ė lo ik i iš n a k tų ) - siausti, dūkti, trakti, sius­
ti, siautėti ir siautoti, smarkauti, arškytis
tarm., a garo duoti šnek. 3. —
» išdykauti. 4. —»
pykti. 5. —» savavaliauti
k e ),


šiaurvėjis

šėltynės

šėltynės dgs. 2 —» šėlas
šelvis 2 -> salatis
šėmas 3 —» pilkas 1
šėmis, -ė i, šėmamafgis, -ė 2 —»jautis ||; kar­
vė ||

šepetys 3b -> braukčiai
šėpsoti —» riogsoti 2
šepšėnti —» rupšnoti
šepšėti —» kalbėti d)
šepšynas i —» krūmai
šerdis (-iės) m. 4 —» esmė
šėrė 4 —» šėryba
šeriai dgs. 4 —» plaukai ||
šėryba l (gyvulių maitinimas: A ti d a v ė k a r v ę šė r y b a i) - ir šėrė tarm., liuoba, penyba (M e itė ­
lis p e n y b o je , o k a r v ė g a n y b o je tu n k a ), mity­
ba, ganyba
šerys 4 —> kraigas
šerius pastatyti —» įpykti
šerkšna 4 —» 1 šerkšnas
1 š e r k š n a s 4 (sniego kristalai ant daik­
tų:

M e d ž ia i, tv o r o s š e r k šn u a p s itr a u k ę )

- ir

šerkšna, šarma (V ė ja s p a p ū s , ir p o š a r m ų ) ,
jmis tarm. (šerkšnas ant medžių), brūsa psn.
2 šerkšnas 4 1. -> širmas 1. 2. -> apyžilis
š e r k š n y t i (trauktis šerkšnu: M e d ž ia i, s to ­
g a i š e r k š n įja ) - ir šerkšnoti, šarmoti (A r k ly s
š a lty je š a r m o ja )

šerkšnoti —» šerkšnyti
šerkštis, -ė 2 —» arklys e); kumelė č)
š e r m e n y s (-ų) dgs. 3b (budėjimas prie mi­
rusiojo: G im in ė s s u s ir in k o į š e r m e n is ) - bu­
dynės (T r u m p o s b. t e b u v o - g r e i t la id o jo ) , budėtuvės (Į. b u d ė tu v e s s u ė jo p a ž į s t a m i ir k a i­
m y n a i) ir būdės tarm., apsėda! tarm. (G e r a s
ž m o g u s b u v o , re ik ia e iti a p s ė d u o s ) , mirtūvės
laidotuvės
šėrmenos dgs. i —>pjuvenos
šermukšnėlis 2 —» sidabražolė
šermukšninė 2 —» antpilas 1 ||
šerniena i —» mėsa ||
šerpė i —» pleiskana
šėrpeta 1 1. -> skeveldra ||. 2. —> pleiskana
tarm. - Plg.

šerti 1. —» maitinti |1. 2. —> smogti
šertis —» blukti
šėržolė i —> dalgutis
šešėlių karalystė -> pragaras
šešiauninkė i —> gimdyvė
šėškažolė i -> dalgutis
šėškenos dgs. 3b—» kailiniai ||
šešuras 3b—» uošvis
šėtonas 2 —> velnias
šėtoniškai prv. —> labai
šėvelis i —» skeveldra ||
šėvulys 3a 1. -> skeveldra H. 2. —> rakštis 1
šiada tada —» kartais
š i a n d i e n prv. (šią dieną: S. gražus oras) ir šiandieną, nūdien tarm. (Jau ne n. žiūrėjo
ji ton ša lėlėn)
šiandiena 4 —> dabartis
šiandieną prv. —» šiandien
šiandieninis 21 . (šios dienos: S. laikraštis) ir
šiandienis, nūdieninis (N. kaimo gyvenimas)
ir nūdienis. 2. —» dabartinis
šiandienis 21. -> šiandieninis 1.2. -> dabarti­
-

nis

šiaudagalys 34a -> šapas 1
šiaudinukas 2 —» šlamutis
šiaudžolė i —» sausiukas
šiaugždal dgs. 4 —» šiukšlės
š i a u r ė i (pasaulio šalis prieš pietus: Siau­
rės rytai) - žiemiai (Pasuk daugiau į žiemius),
naktys tarm. (Vėjas iš naktų pučia)
š i a u r i n i s 2 1. (šiaurės pusės: S. vėjas) žieminis, arktinis. 2. —» šaltas 1 ||
š i a u r y s 4 (šiaurės vėjas: S. svilino veidus)
- žiemys (Toks šaltas ž. papūtė), šiaurvėjis,
žiėmvėjis, šiaurūnas flk. (Pūtė vėjelis, pūtė
šiaurūnėlis)
š i a u r r y t y s 3a(šiaurės rytų vėjas) - žiem­
rytys, audinis tarm., aūštrinis tarm.
šiaurūnas 2 —» šiaurys
šiaurūs 4 —» šaltas 1 ||
š i a u r v a k a r i s i (šiaurės vakarų vėjas)
- suominis (žvejų kalboje)
šiaurvėjis i —> šiaurys

489


šiaušė

šiaušė b. l —^ pikčiurna
šiaušena b. i —> pasišiaušėlis
šiaušerys 3b-> plaukai ||
šiaušti -> draikyti
š i a u š t i s 1. (stotis - apie plaukus: Plaukai

šiaušiasi ant galvos, susišukuok) - šiufpti,
šiūšti, purti (Pūrą išplauti plaukai), čiūkšti.
2. —» priešintis
šiaušulys 3a -> drebulys
šičia, šičionai prv. —>čia
š y d a s 2 (plonas audeklas veidui uždengti:

Gedulo š.) - vualis (Moteris su juodu vua­
liu), veliumas sv.
šiekštas 1 1. -> kelmas 1 ||. 2. —> trinka 2
šienapačios dgs. i -> pakritos
š i e n a p j ū t ė i (šieno pjovimo laikas: Sau­
sa š . ) - ir šienpjutė, šienatvė, šienauja tarm.,
šienaūtė tarm.
š i e n a s 4 (žolių pašaras: Sieną baigiampjau­
ti) - šėkas (tik nupjautas, žalias šienas: Dal­
geliu šekelį kirtom)', || trakas (pakilesnės vie­
tos, ne pelkės šienas)
šienatvė 2, šienauja 2, šienaūtė 2 —» šienapjūtė
šieninė i —» daržinė
šienkartė i —» 1 kartis 1 ||
šienpjutė i —» šienapjūtė
šienuliai dgs. 3b, šienuolės dgs. 2 —» pakritos
šiėnvertė i —» 1 kartis 1 ||
šiepti —» verti 1 ||
š į k a r t prv. (šį kartą: S. tau dovanosiu) - šį­

syk (S. jis manęs neapgavo), šiuokart (5. li­
kit sveiki!), šiuosyk. - Pig. d a b a r
šikšna 4 —> oda
šikšnys 4 —» šikšnosparnis
šikšnius, -ė 2 —» odininkas
š i k š n o s p a r n i s i (naktį skraidantis ma­
žas žinduolis: Šikšnosparniai gaudo ore vabz­
džius) - ir šikšnys ret., plikšmys tarm.
šykštauti -> šykštėti
š y k š t ė t i (būti šykščiam: Duok daugiau pi­
nigų, nešykštėk) - ir šykštauti (Daug turintis
ir mažo šykštauja flk.), skundėti (Ir vandens
lašelio skundi), skųsti tarm. (Duok daugiau,

490

šilkapukis

neskųsk), gailėti (G. pinigų), činčyti tarm.,
drežėti tarm. (Ir buteliuką nedrežėtų pastaty­
ti), kanėti tarm., peldėti tarm. (Tu jam kąsnio
duonos ir rūbų peldi), skaugėti tarm.
šykštunas, -ė 2 —» šykštuolis
š y k š t u o l i s , -ė 2 (šykštus žmogus: Tingi­
nys dusyk eina, š. dusyk moka flk.) - ir šykštūnas, gaudagrašis šnek., šaltapinigis šnek.,
sausarankis šnek., trivirvis menk. (Trivirvio su­
taupyti pinigai), kempinė prk., menk. (Prašyk
neprašyk tą kempinę, vis tiek nieko negausi),
nagas prk., menk. (Iš to nago nieko negausi,
nė neprašyk) ir nagutė menk. (Gyvas n. - nė
cento neišleis), nagakrimtys menk. (Tai n niekur jo skatikas nepereis), titnagas prk.,
menk., badgaltis tarm., menk. (Tikras b - nors
dvės, bet neduos), činčikas tarm., gailiūšis
tarm., menk. (Išdrebėjo kelis centus, davė tas
g.), kanas tarm., knaras tarm., knėžas tarm.,
menk., kuklys tarm., naikis tarm. (N. nė pats
neėda, nė kitam duoda), skaugis tarm. (Iš
skaugio vandens stiklo negausi). - Pig. g o b ­
šas
š y k š t ū s 4 1. (pernelyg taupus: Juo turtin­
gesnis, juo šykštesnis) - skundus šnek. (S. sai­
kas), kietas prk. (K. senis, nė cento neišlei­
džia), skaugūs tarm., a prie nago šnek., kaip
titnagas šnek. 2. —» diržingas 1
šilagaidis i —» kikilis
šilainė 2 —» smėlžemis
šilas 4 1. —> miškas ||. 2. —» 2 viržis
šilauogė l —» girtuoklė
šilažolė i čiobrelis
šilbaravykis i —» paąžuolis
š i l d y t i (prž. š i 11 i: S. vandenį) - kaitinti
(Saulėjau gerokai kaitina), kepinti (labai šil­
dyti: Saulė tiesiog kepina), šutinti (smarkiai),
kaitrinti (Saulė kaitrina, šienelį džiovina)
šilėnti -> degti 1 b)
šilima 3b—» šiluma
šilynė 2 —» smėlžemis
šylis 2 —» šiluma
šilkapukis 2 —» švylys


širdyje turėti

šilkažolė

šilkažolė l, šilkelis 2 —» gaisrena
šilkinėlis 2 -> šlamutis
šilojas i -> 2 viržis
š i 1 6 k a s 2 (toks storalapių šeimos augalas)
- drugėnis, driigiažolė, perkunžolė, sūltininkas
šilovarnis i -> žalvarnis
šilovė l -> 2 viržis
šilsmiltė t -> smėlžemis
šiltadaržis i -> šiltnamis
š i l t a s 4 (aukštos temperatūros: S. oras, v a n ­
d u o , k a m b a r y s ) - karštas (labai šiltas: K a r š ­

kaitrus (K a itri sau lė, k r o s ­
kaitringas stp. (K a itrin g i s a u lė s s p in d u ­
lia i) ir kaitrotas
šiltėti -> šilti 1
šiltežė i -> inspektas
š i l t i 1. (darytis šiltam, šiltesniam: Krosnis,
vanduo jau šyla) - šiltėti (Orai šiltėja), kais­
ti (apie krosnį, katilą, vandenį), karštėti (da­
rytis karštam), kaitroti (Krosnis kaitroja). 2.
ta va sa ra , k r o sn is),

n is ),

-> prakaituoti 1
šiltimas 2 -> sriuba ||
š i l t i n ė i (ūminė užkrečiama liga:

vį)

šypla b. i -> pajuokėjas ||
š y p s e n a i (šypsojimąsis: Maloni, saldi i.)

V id u rių ,

- karštinė šnek. (S u ­
sirg a u k a r š tin e ), karštligė šnek. (Ji m ir ė k a r š t­
lig e ), karščiai šnek. ( K išg u ld ė d a u g ž m o n i ų ) ,
tifas sv.
1 šiltis 2 —> šiluma
2 šiltis -> stengtis
šiltlysvė i -> inspektas
d ė m ė to ji, g r įž ta m o ji š .)

š i l t n a m i s i (šildoma patalpa augalams
auginti: Šiltnamyje užaugintos gėlės) - šiltav

die k.!), spirga tarm. (Dobilams reikia geros
spirgos, kad išdžiūtų)', || įkaitis (Pats vidur­
dienio į.), įšylis (Pačiu dienos įšyliu džiovinom šieną)
šilvarnis i -> žalvarnis
šilžemis l —>smėlžemis
šilžolė i -> 2 viržis
šimtažiėdis 2 -> saulutė
šimtmetis i —» amžius 1
šyniotis, šintis —>kasytis
šiokiadienis 2 -> paprastas
šioks įv. 3 -> toks
šiošė i -> lukštas 1 ||
šypas 4 —> pajuoka ||
šipata b. i —>pajuokėjas ||
šipatauti -> šaipytis
š i p i n t i (prž. š i p t i: S. peilį, dalgį, kirvį) bukinti (B. kirvį, ylą), brizginti šnek. (Labai
brizginipeilį), brizinti šnek., kaplinti šnek. (kir­

daržis ( Š ilta d a r ž io d a r ž o v ė s ) , oranžerija
šiltokas i -> apyšiltis
šilūkas 2 -> čiobrelis
š i l u m a 3b (šiltas oras: V a sa ro s š .) - ir šili­
ma, šiltis, šylis ret., kaitra (didelė šiluma:
B e r ž in ė s m a lk o s d u o d a d a u g k a itr o s ) ir kait­
ris (K a s k., k a s g ie d ris o r o !), kaitruma (P a ti
d ie n o s k .) , karštis (U ž ė jo v a s a r o s k a r š č ia i) ,
daga tarm. (T o k io je d a g o je v isi s ė jim a i iš d e ­
g ė ) , degumą tarm., kepenė tarm. (K o k ia š ia n ­

- šypsnys (Ironiškas š.), šypsulys (Saitas,
gudrus š.), vypsnys niek. (Nerodyk čia savo
vypsnio!)
šypsnys 4 —> šypsena
š y p s o t i (rodyti pasitenkinimą, ironiją ir
pan. veido išraiška: Jis žiūri į mane ir malo­

niai šypso) - vypsoti niek. (Vypso kaip geležė­
lę radęs flk.), Švypsoti tarm., niek.
šypsulys 3b -> šypsena
š i p t i (darytis neaštriam '.Minkštaspeilis greit
šimpa) - būkti (Yla, žagrė bunka), ulpti tarm.,
ulžti tarm. —Plg. a t š i p t i
šipulys 3b -> skala
šipšėti -> knibždėti
š i r d a ž o l ė i (toks pievų augalas) - centu­
rija
širdelės dgs. 2 -> auskarėliai
širdgėla i -> liūdesys
širdies neturėti -> nekęsti
širdyje nešiotis —> atminti
širdyje turėti -> mėgti

491


širdingas

šiuometinis

širdingas i 1. -> nuoširdus. 2. -> piktas
širdinti -> pykdyti
širdį paėsti -> įkyrėti
širdį palaužti —> patraukti 2
širdį palengvinti -> pasiguosti
širdį palenkti -> patraukti 2
širdį paliesti -> sujaudinti
širdį pamušti -> patraukti 2
širdį patraukti (pavergti) -> sužavėti
širdį pririšti -> patraukti 2
širdį rodyti -> vaišinti 1
širdis (-ies) m. 3 -> dvasia
š i r d y s (-džiiį) dgs. m. 3 (viena iš kortų rū­
šių: Š ir d ž ių tū z a s ) - čirvai sv.
širdyti -> pykdyti
širdytis -> pykti
širdį užduoti -> užgauti
širdperša i, širdskaudis i -> liūdesys
širdžių ėdikas -> viliotojas
širma i -> priedanga 1
š i r m a s 3 1. (baltas su maišytais tamsiais
plaukais: S. a r k ly s ) - širvas (Š irv a v o v e r ė lė ),

šyvas (Š y v a k u m e lė . Š y v a k e p u r ė lė ), šerkš­
nas (rusvai širmas: S. j a u t i s ) , žerkštas tarm.
2. -> apyžilis
širmeti -> žilti
širmis, -ė l, širmokas, -ė 2 -> arklys e); kume­
lė č)
širsti -> pykti
š i r š ė 11. (stambus vapsvų genties vabzdys:

- širšinas

(Š iršin ų liz d a s ),

širšulas
( S k a u d u s š ir š u lo g y ly s) ir širšuolas, širšolas
(V o s n e a p a lp o , š ir š o lo įg ilta s ), širšūnas, širšuonas, širšuo. 2. -> vapsva. 3. b. -> pik­

S. įg y lė )

čiurna

širšinas 3b-> širšė 1
širšlys 3 -> vapsva
širšolas 3a, širšulas 3\ širšūnas i, širšuo (-ens)
3%širšuolas 3%širšuonas 3a -> širšė 1
š i r š v a n a g i s i (paukštis, gaudantis šir­
šes) - vapsvaedis
širtas i -> guolis b)
širvas 3 —> širmas 1

492

širvis, -ė i -> arklys e); kumelė č)
šis įv. -> tas
šfsyk prv. -> šįkart
šiška 2 -> kankorėžis
šit, šitai dll -> štai
šitas įv. i -> tas
šitoks įv. i -> toks
šiugždenti -> šlamėti ||
šiugždesys 3b-> šlamesys
šiugždėti -> šlamėti
šiugždynas i -> krūmai
šiugždinti -> šlaminti
šiūgžmos dgs. 2 1. —> pabiros ||. 2. —> šiukšlės
šiūkai dgs. 4 -> pabiros ||
š i u k š l ė s dgs. 2 (smulkios atmatos: I š š lu o k
p ir k io je š iu k š le s ) - sąšlavos (kas sušluojama:

pašlavos, iššlavos, nūošlavos
(kas nušluojama), šlamštas (V isą š la m š tą iš ­
v e ž ė iš k ie m o ) , šlamas ( S ia m o p r is ir in k o p i l ­
n i p a š a l i a i ) , šnopai (P ie v a š n o p a is a p n e š ta ) ,
šandrai tarm. (lankoje po potvynio), šegžmas
tarm., Šiūgžmos tarm., ŠiurkŠliai tarm., ŠniaŪgŽlės tarm., šniauliai tarm., šiaugždai tarm., mėš­
lai šnek.
š i u k š l y n a s i (vieta šiukšlėms pilti: K a p s ­
to s i g a id y s p o š iu k š ly n ą ) - sąšlavynas (I š ­
k u o p k s ą š la v y n ą ) , sąmėžinis (D v o k ia k a ip
s .) , sąvartynas (įvairioms atliekoms pilti),
mėšlynas, piesas tarm. ( G u li k a ip š u o p ie s e )
S ą š la v ų d ė ž ė ) ,

šiukšlinti

(teršti šiukšlėmis:

S. k ie m ą ,

- šlemšti (N e š le m š k a s lo s ) , šnerkšti
tarm., šneikšti tarm., čėižti tarm., Šmeižti tarm.,
šegžminti tarm.
šiūkštinas 3b-> gyvatė
šiukštu prv. —> niekaip
šiukštus 4 1. —> šaltas 1 ||. 2. -> piktas 1
šiulenti 1. -> pusti 1. 2. -> penėti 1
šiūlinti, šiūlvinti —> penėti 1
šiuokart prv. -> šįkart
šiuolaik prv. -> dabar
šiuolaikinis 2 -> dabartinis
šiuomet prv. -> dabar
šiuometinis 2 -> dabartinis
p ir k ią )


šlakstyklė

šiuosyk

šiuosyk prv. —» šįkart
šiuotarp prv. —» dabar
šiupčioti —> barstyti 1
šiūpena i —» pleiskana
šiupeti —> trupėti
šiupiniėnė 2 —> šiupinys 1
š i u p i n y s 3b 1. (valgis iš įvairių daržovių,
mėsos gabaliukų ir kt.: Iš miego šiupinio ne­

virsi flk.) - šiupiniėnė (Išvirė gardžios šiupinienės), čiulkinys, šustinis. 2. —> mutinys.
3. -> mišinys
šiupinti —> trupinti
šiūpsėti —» barstyti 1
šiūpti 1. -> triušti. 2. -> trupėti
šiurenti —» šlamėti ||
šiūrinti 1. -> šlaminti. 2. -» pusti 1
šiuris, -ė 2 -> pasišiaušėlis
šiurkšliai dgs. 2 —» šiukšlės
š i u r k š t u s 41. (nelygiu paviršiumi: S. au­

deklas. Šiurkšti oda) - žiaudrus (Žiaudrūs
linai), žiudriis tarm., žiaudus tarm. 2. —» šal­
tas 1 ||. 3. —> šaižus 1. 4. —» nemandagus
šiurlės dgs. 2 —» pasturlakai
šiurpa b. i —> pasišiaušėlis
šiurpas 2 —» drebulys
šiurpčioti —> krūpčioti 1
šiurpė i -> gvazdikas
šiurpinti -> gąsdinti
šiurpis 2 —» drebulys
šiurpsoti —> riogsoti 2
šiurptelėti —> išsigąsti
šiurpti -> šiauštis 1
šiurpuliais prv. —» pagaugais
šiurpulingas i —> baisus
šiurpulys 3b-> drebulys
šiurpūoti -» bijoti
šiurpūs 4 1. —» šaltas 1 ||. 2. —> baisus
šiuršėti —» šlamėti
šiūršinti -> šlaminti
šiuršti ->• pykti
šiūrti 1. —» skarti. 2. —> triušti. 3. -> plikti 1
šiušenti 1. —» šlamėti ||. 2. —> kalbėti d) ||
šiušėti 1. ->• šlamėti. 2. -> kalbėti d)

šiušynas i —> krūmai
šiūšinti —» šlaminti
šiūšti —> šiauštis 1
šiušūs 4 —> niūrus 1
šiužėti -> knibždėti
šyvas 3 —> širmas
šyvis, -ė i —» arklys e); kumelė č)
šižinti -> pykdyti
šižti —>pykti
škicas 2 —> apmatai 2
škūlas 4 —> 1 beragis
škūlis, -ė 2 -» 2 beragis
šlaimas 2 —> kiemas 1
šlainūs 4 -> nuotakus
šlaistytis 1. —> glaustytis. 2. -> gerintis. 3. —»
valkiotis

1 š l a i t a s 2 (kalno šonas: Paukštis į krūmus,
vanduo į šlaitus traukia flk.) - atšlaitė (Ma­
žai teįšyla šiaurės a.), skardis (status šlaitas),
skardojus tarm., atskardis (Kabinasi kaip
varlė į atskardį), atkrantė (kranto šlaitas:^4fkrantėsprikermėję aviečių). - Plg. n u o k a 1 nė
2 šlaitas b. 2 —y valkata
šlajos dgs. 2 rogės ||
šlajūoti —> mušti 1
Šlajus 2 -> troba
I š l a k ą s 4 1. (dėmelė odoje nuo saulės:

Veidas pilnas šlakų) - strazdana (Strazdanų
nusėta bumą), krėgždena (Kregždenų nugadintas veidas), dagšlas (Prigimtinis d.), la­
šas šnek. (Nusigydyk lašus nuo veido). 2. —»
dėmė. 3. -> lašas 1
2 š 1 a k a s 2 (išdegusios anglys: Šlaku takas

nupiltas) - išdagos (Metalo i.), gargažė (Ge­
ležies g.), dzindros sv. (Kalvis išnešė iš žaiz­
dro dzindras)
šlakėti —» lašėti
šlakinti -> laistyti
š l a k y s 4 (lašišų šeimos žuvis) - trumpis
šlaknoti —» laistyti
šlakstas 2 -» šlakstyklė
š l a k s t y k l ė 2 (įrankis šlakstyti vandeniu:

493


šlakstyti

Su šlakstykle pašlakstė aslą, kad nedulkėtų)
- ir šlakstytiivas, šlėktiivas, šlakstas
šlakstyti -> laistyti
šlakstytiivas 2 —> šlakstykle
š l a k u o t a s i 1. (su šlakais, dėmelėmis
odoje: S. veidas, kūnas) - strazdanotas (Vai­

kas su strazdanota nosike), kregždėtas
(Kregždėtos rankos), dagšlūotas, kanapėtas,
pempėtas, taškuotas, lašuotas šnek. (Būtų
graži mergaitė, tik lašuota), marketas tarm. 2.
-> margas 1
štamas 2 —» šiukšlės
šlamenti -> šlamėti ||
š l a m e s y s 3b(šlamėjimo garsas: Lapų, vė­

liavos, šilkų š.) - šnaresys (Nendrių š.), šiugž­
desys, čežesys (Buvo girdėti jos rūbų č.), čiužesys, švagždesys
š l a m ė t i (apie lapus, šiaudus, drabužius,
popierius: Šlama vėjo papūstas lapelis. Tik
šlama šilkai) - šnarėti (apie šiaudus, javus,
žolę), šnabždėti prk. (Šilkai šnabžda), šiugž­

dėti (Šiugžda po kojų lapai), čežėti (Čeža
kaip vėžiai krepšyje), čiužėti (Šiauduose čiu­
žėjo pelės), švagždėti, kiugždeti tarm. (Po
šiaudus kiugžda pelės), šažeti tarm., šiušėti
tarm., šurgeti tarm., šiuršėti tarm.; || pamažu,
tyliai: šlamenti, šnarėnti, šnabždėnti, žiugždėnti, čeženti, čiuženti, žvagždėnti, šiuren­
ti, šiušenti tarm.
š l a m i n t i (prž. š l a m ė t i : Vėjas šlamina
medžių lapus) - šnarinti, šnabždinti (Vėjas
šnabždina nendres), šlamštinti, šiugždinti,
čežinti (Č. popierius), čiužinti (Vištos ims č.
šiaudus), šiiirinti, švagždinti, klestinti (Vė­
jas vėliavą klestina), kiugždinti tarm., šiušinti tarm., ŠiurŠinti tarm., ŠUrginti tarm.
šlamkus, -ė 2 -> apsileidėlis
šlamštas 2 —» šiukšlės
šlamšti 1. -> ūžti 1 .2 .-» valgyti b)
šlamštinti -» šlaminti
š l a m u t i s 2 (graižažiedžių šeimos augalas)

- kačpėdėlė, gajūkas, nemirūtė, pilkažolė,
snaudalė, šiaudinukas, šilkinėlis

494

šlapti

šlapakiuoti -» verkti a)
šlapdraba i -» šlapdriba
šlapdraboti -» šlapdriboti
š l a p d r i b a i (sniegas su lietum: Krinta š.)
- ir šlapdraba (Baisi š. pakilo), sniėgdriba,
sniėglaša (Kad s. kokia neištiktų kelyje),
droblius (Nuo ryto d. krėtė ir krėtė), drėbliūs tarm., draba tarm. ir drabna tarm.
š l a p d r i b o t i (kristi šlapdribai) - ir šlap­
draboti, drobliūoti (Toks oras šaltas, drobliuoja)
šlapdrugis i -> maliarija
š l a p i a s 4 1. (prisisunkęs vandens, sulie­
tas: S. drabužis, kelias. Slapios malkos)-z liūginas (labai įmirkęs: Parėjo žvejai sulyti, žliugini), vilgšnas (nelabai šlapias: Salta irvilgšna buvo jos ranka)] || rasotas (rasa apkri­
tęs); tižūs (apie žemę, kelią) ir tilžūs, bjurus, bliurūs tarm. —Plg. d r ė g n a s . 2. -> dar­
ganotas
šlapymetis i -> šlapumą
š l a p i n t i (daryti šlapią: Š. mazgotę, kojas,
batus) - vilgyti (šiek tiek: V kaktą vandeniu);
|| žliūginti (Zliugina lietus kelius)] tižinti (ke­
lius, žemę)
šlapiomis akimis -> girtas
šlapiūoti -> šlapti
šlapjurgis i -> girtuoklis
šlapmė 4 —> šlapumą
šlapnosa b. 2 —^ snarglius
šlapnoti -> lyti a)
šiūptelėti -> pašlapti
š l a p t i (darytis šlapiam: Keliai, kojos, dra­

bužiai šlampa) - šlapiūoti (Gubos šlapiuoja nuo drėgmės), vilgti (šiek tiek šlapti); ||
apie žemę, kelius: tižti (Ėmė lyti, ėmė t. ke­
liai), mūrti (Pavasarį kelias murte įmuro),
žliūgti (labai šlapti), bjūrti, bliūrti tarm.
(Keliai bliūra, skubinkis su miškais), pliūrti tarm., pyti tarm.; apie drabužius: čiūžti šnek.
(Po tokiu medžiu palindęs nečiuši), šliūrti
šnek. (Šliūra piemenėliai darganoje).- Plg.
mi rkti


šlapumą
š l a p u m ą 3b(šlapias, lietingas laikas: Sun­

ku tokioje šlapumoje važiuoti) - šlapymetis,
šlapinę, pamūrys, bekelė, brada tarm., bradiena tarm., purvabridis šnek. - Plg. p o l a i dis

šlaukstytis -» glaustytis
š l a u n i s (-iės) m. 4 (kojos dalis aukščiau ke­
lio: Viržiai arkliui šlaunį nutrynė) - kulšis
(Išsikepė kepsnį iš karvės kulšiesj , kiška (Vie­
ną avį kerpant ir kitai k. dreba flk.), kinka (Jis
per senas kinkas raityti, šokti), kumpis prk.
(Su brizgilais gavo per kumpius), rietas tarm.
(Briedis lekia, neša savo rietus), šluitas tarm.
šleikštė 2 -» galąstuvas ||
šleikštus 4 -» koktus
šleikti -» aštrinti ||
šleiktuve 3b-» galąstuvas ||
šleivakojis, -ė 2 —» klišis
šleivas 4 1. —» klišas. 2. -» kreivas
šleivineti —» vaikščioti ė)
šleivinti —» eiti 1 g)
šleivys, -e 4 —» klišis
šleivoti -» eiti 1 g)
šleketi -» čiurlenti
šleketuoti -» kalbėti e)
šlėkinti -» tekinti ||
šlekis, -ė 2 -» šveplys ||
šlekiuoti -» švepliuoti ||
šlėkti 1. -» lieti 1. 2. —» plauti
šlėktūvas 2 -» šlakstyklė
šlempineti -» vaikščioti g)
šlempinti -» eiti 1 h)
šlemšti 1. -» šiukšlinti. 2. -» ėsti 1 a). 3. -»
valgyti b). 4. -» vogti
šlepėnti -» eiti 1 h)
šlepės dgs. 2, šlepetės dgs. 2 -» šliurės
šlepetuoti —» eiti 1 h)
šlepinėti -» vaikščioti g)
šlėpkiai dgs. 2 —>šliurės
šlepnoti, šlepsenti, šlepsėti -> eiti 1 h)
šlerpalas 3b-> sriuba ||
šlėrpės dgs. 1 -> šliurės
šlerpti -> srėbti 1 ||

šliukinas

šlėrva i —» pasileidėlė
šliaukyti -> šluoti 1
šliaukti 1. -> šluoti 1 .2 .-» lyti č)
šliaužą b. i -» pataikūnas
šliaužikas, -ė 2 —» roplys
šliaužineti -» šliaužyti
šliaužioti 1. -» šliaužyti. 2. -» pataikauti 1
š l i a u ž y t i (džn. š l i a u ž t i : Žeme š.) - ir
šliaužioti (Gyvatės šliaužioja po kelmus),
čiaužyti (Aplink tamsa - šešėliai čiaužo) ir
čiaužioti (Antys čiaužioja po pievą), čiaužėti, šliaužineti mžb., šliūžinėti mžb., čiaužineti mžb. (Leisk vaiką, tegu čiaužinėjapo aslą),
čiužinėti mžb., čiuožineti mžb.
šliaužlys, -ė 4 —» roplys
š l i a u ž t i 1. (slinkti paviršium: Gyvatė že­
me šliaužia) - šliuožti (Jis šliuožė pilvu),
čiaūžti (Rogės čiaužė ledu), čiuožti (Vaikas
čiuožė nuo kranto), šliaukti, sliuogti (S. į me­
dį), slinkti (Pilvu s.). 2. —» eiti 1 b). - Plg.
ropoti

šlidintis -» gerintis
šliėti i. -» glausti. 2. -» remti
šlietis -» glaustis
šlifuoti -» gludinti
šlikė 2 1. -» ausinė 1 .2 .-» guba. 3. -» kakta
šliknoti - » lyti a)
šlykšteti -» bjaurėti
šlykštėtis -» bjaurėtis
šlykštybė i -» bjaurybė
šlykštūs 4 1. —» bjaurus 1. 2. -» koktus
šliopinti —» eiti 1 o)
šlioti - » lyti č)
šlyti -» krypti
šlitinėti 1. -» sverdėti. 2. —» vaikščioti e)
šlitinys 3b-» statinis
šlitiniuoti 1. -» sverdėti. 2. -» vaikščioti e)
šiltinti —» eiti 1 f)
šlitis (-iės) m. 4 —> guba
šlitūoti 1. -» eiti 1 f). 2. -» vaikščioti e)
šiitus 4 -» slidus 2
šliūkas 2 -» purvas ||
šliukinas 3b-» purvinas

495


šliukynas

šluoti

šliukynas i -» purvynas ||
šliūkščioti, šliukšėti —>pilstyti 1
šliukštineti —>čiuožinėti 1
šliumpineti -> vaikščioti g)
šliumpinti —» eiti 1 o)
šliundra 1 1. -> pasileidėlė. 2. b. -> valkata
šliuožti -> šliaužti 1
š l i u r ė s dgs. 2 (kambarinis apavas: Į s is to ję s

- šlepetės (V il­
n o n ė s š .) , šlepės tarm., šlėpkiai tarm. šlėrpės
tarm., čėmpės (audeklinės), makštai tarm. (iš
storų siūlų megztos šliurės), pūmpinės
šliūrinas 3b-> valkata
šliurineti —>vaikščioti g)
šliurinti -> eiti 1 h)
šliurkšėti 1. -> čiurkšėti. 2. -> šniurkšėti 1
šliurpalas 3b-» sriuba ||
šliurpti -> srėbti 1
šliūrti —» šlapti ||
į šliu res b e v a ik y to p o k a m b a r į)

š l i u ž a s 4 (toks moliuskas:

V ie n i š liu ž a i p o

g r y b a is ) -

slinkis
šliūžčioti —» slidinėti 1
šliūžė 4 —>brydė
velkės, valkčiai, valkūnai, akėtvilkos, pašliū­
žos, pačiūžos, pavažos, čiužės, vėžėlės, velkėtas
šliūžinėti 1. -> šliaužyti. 2. -> vaikščioti g)
šliūžūoti -> eiti 1 h)
šlyvas 4 —> klišas
šlivingis, -ė 2, šlivis, -ė 2 -> klišis
š 1y ž y s 4 (vijūninių šeimos žuvis) -barzdis,
rubuilis
šlovė 3 —> garbė
šlovingas i -> garbingas
šlovinti —> garbinti 1
š l u b a s 4 (kuris su trumpesne ar nesveika
koja: S. a r k ly s g r e ita i n e p a e is ) - raišas ( N e ti­
k ė k v ilk u ra išu , k o jo s n e p a d a u ž ę s flk.),

tarm.,

šluinas

kavaišas
k o jų ) , kulzas

tarm.,

(E su k., n e p a v e lk u

rai­

tarm., menk.
tarm., menk.

(D e š in e k o ja k .)

šlubčioti, šlubčioti, šlubikščiūoti —>šlubuoti ||

496

tarm., menk. (I ša u š d ie n a , ligi š itu o k lib iu n u ­
s iv a ry si),

kulzius tarm., menk. (N e su la u k s i,

kol

ta s k. a tk u ln iu o s )

š 1 ū b t i (darytis šlubam: A r k ly s p r a d ė jo
raišti, raišti tarm.
š l u b u o t i (eiti šlubam:

š .) -

Š u o š lu b u o ja p a -

d a u ž ta k o j a )

- raišuoti (V o s a tė jo r a iš u o d a ­
m a s ) , kabalduoti menk. (A rk liu k a s k a b a ld u o ­
j a v ie n a k o ja ) , kabakštūoti tarm., menk., klibindūoti tarm., menk. (Jis s u r a m e n ta is k lib in d u o ja ) , kibi Įduoti tarm., menk. (K ib ild u o ja p a ­
s ir e m d a m a s la z d a ) , kildišūoti tarm., menk. (Iš­
m u š ta k o ja visą v a s a r ą š u n e lis k ild iš a v o ) , kulzūoti tarm., menk., klibikščiuoti tarm., menk. ir
klibikštūoti tarm., menk., kibykštūoti tarm.,
menk., kabarkštūoti tarm., menk., kebekštūoti
tarm., menk.;

š l i ū ž ė s dgs. 4 (pavažėlės akėčioms vežti) -

šas

š 1 ū b i s, -ė 2 (kas šlubas: V os p a e i n a ta s š . ) raišis, raišakojis, raišis tarm., šluinis tarm.,
kabalda menk. (I šs is u k o s e n is k o ją ir lik o k .) ,
klibi ūgis tarm. ( A r n e p a e isi, k lib in g i tu !), klibinda tarm., menk. (E in a lyg k o k s k ) , klibi s

|| šiek tiek, nedaug šlubuoti:

šlubčioti (V ie n ą k o ją s k a u d a , š lu b č io ja e id a ­
m a s ) ir šlūbčioti, raiščioti, šlubikščiūoti,
raiščioti tarm.
šlūika i -> kumelė a)
šluinas 4 -> šlubas
šluinis, -ė 2 —> šlubis
šluitas 2 -> šlaunis
šlumštelėti -> nukristi 1
šluostas 2, šluostikas 2 -> mazgotė ||
šluostyklė 2, šluostukas 2 -> servetė
š l u o t a i (surišti virbai šluoti: B eržin ė, p u š i ­
n ė š .) -vanta (su lapais šluota pirtyje vanotis), lapinė (Ta l. b u s g era p a s iv a n o ti p ir ty j e ) ,
lapuote ret.; || beržinė (beržo šakelių); puši­
nė (pušies šakelių), skujinė; ražas (sudilusi,
vienų virbų šluota) ir ražinė, šluotražis,
vantražis; klastas (varpoms klastyti vėtant)
š l u o t i 1. (valyti su šluota: S. k ie m ą , a s lą ) klėsti (varpas nuo grūdų), šliaukti (N u š lia u k
š ia u d a g a liu s n u o išv ė ty tų j a v ų ) ,

šliaukyti džn. 2. -> valgyti b)

klastyti džn.,


šnarpuoti

šluotražis

šluotražis l -» šluota ||
šmaikšteti -» vikrėti
šmaikštinti -» šmaikštuoti
šmaikštis 2 —» rykštė 1
šmaikštyti —» skraidyti 1 ||
šmaikštuolis, -ė 2 —» vikruolis
š m a i k š t u o t i (švytuoti rykšte, botagu:
N e š m a i k š t u o k r y k š te , n e g ą s d i n k a v i ų ) šmaikštinti, šmikštuoti, šmikšėti (B o ta g ė ­
liu š m i k š ė d a m a s g r į ž o n a m o b e a r k l i ų ) ,

šmaukšeti (S m a u k š ė jo o re b o ta g a i), šmaukš­
čioti, šmigoti (G e n a arklį, š m ig o d a m a s b o ­
ta g u ) , šmišeliuoti tarm.
šmaikštus 4 1. -» lankstus. 2. -» vikrus
šmaižioti, šmaižyti 1. —» bėgioti ||. 2. —>skrai­
dyti 1 ||

šmakščioti -» badyti 1
šmaukščioti, šmaukšeti —» šmaikštuoti
šmaūkšti 1. -» bėgti 1 a). 2. -» plėšti 2. 3. -»
valgyti b)
šmeižikas, -ė 2 -» apkalbėtojas ||
šmeižtas 4 -» apkalba ||
1 šmeižti 1. -» apkalbėti ||. 2. —> šiukšlinti
2 šmeižti -» bėgioti ||
š m ė k l a t (tariamai pasirodantis koks nors
baisus padaras: J a m š m ė k lo s v a id e n a s i a k y ­
se)

- pamėkle ( K a r o p .), vaiduoklis

( O la iv ą

ilg a i d a r ly d ė jo v a id u o k lia i s a lo s žib u r ia i ) , vai-

dulas

tarm. (K o č ia la k s ta i k a ip v.!),

baidas

tarm. (L y g m iš k o b a id a i k u p r in ė j o k ir tė ja i ta rp

baisas tarm. (Ten, s a k o , v is o k ie b a i­
s a i r o d o s i) , baiduoklis tarm., pasvajas tarm.,
pojuokas tarm. ( P la v in ė ja p o ž m o n e s k a ip
k o k s p . ) , pamėnas tarm. ( S ė d i iš b a lę s k a ip
k o k s p . ) , nėlaikis tarm. (D a u ž o s n a k tim is k a ip
k o k s n .) , monas sv. ( G a l m . ta v e te n n u v e ­
d ė ? ), fantomas knyg.; || bildukas (dvasia, kuri
trankosi, bilda), grozdana tarm.
šmėklotis —» vaidentis
šmėkšoti -» dunksoti
šmėkštelėti —» dingtelėti
šmėseliuoti -» bėgioti ||
šmigoti, šmikšėti -» šmaikštuoti
m e d ž ių ),

šmikštineti -> landyti
šmikštuoti -> šmaikštuoti
šmirinėti -> bėgioti ||
šmirkšlys 4 —> tryškynė
šmirkšti 1. -> švirkšti 1. 2. -> trykšti
šmirkštynė 2 -> tryškynė
šmišeliuoti 1. -> šmaikštuoti. 2. -> bėgioti ||
šmižeti -> knibždėti
šmižinėti -> bėgioti ||
šmūkšeti -> landyti
šmūkšoti -> lindėti
šmukštineti -> landyti
šmukštinti -> eiti 1 d)
šmukštus 4 -> greitas 1
šmulas 4 —> 1 beragis
šmulis, -ė 2 —> 2 beragis
šmura 4 -> lietus ||
šmiirkščioti —> landyti
šmutas 2 -»juokdarys 1
šmutauti - » išdaigauti
šnabždas 2 -» daugybė ||
šnabždėnti 1. -» šlamėti ||. 2. —> kalbėti d) ||
šnabždesys 3b -» šnibždesys
šnabždėti 1. -» kalbėti d). 2. —» šlamėti
šnabždinti -» šlaminti
šnabždomis prv. -» šnibždomis
šnairai prv. -» žvairomis
šnairakis, -ė 2 -» žvairakis
šnairas 4 -» žvairas
šnairys, -ė 4 -» žvairakis
šnairomis prv. -» žvairomis
šnairuoti -» žvairuoti
šnarėnti -» šlamėti ||
šnaresys 3b—» šlamesys
šnarėti -» šlamėti ||
šnarinti -» šlaminti
šnarkščioti -» prunkšti 1 ||
šnarkšti -» prunkšti 1
šnarpčioti —» prunkšti 1 ||
šnarpšlys, -ė 4 1. -» knarklys. 2. -» knibčius
šnarpšti 1. —» knarkti 1 .2 .-» prunkšti 1 .3 .-»
knebinėti
šnarpuoti 1. -» kvėpuoti ||. 2. —» murkti 1

497


šneikšti

šneikšti —» šiukšlinti
šneka 4 1. -» kalba 1.2.-» pokalbis
šnekalas 3b-» plepalas 1
šnekaliūoti, šnekėnti —» kalbėti a)
šnekesys 3b1. -» pokalbis. 2. -» čiulbesys
šnekėti 1. -» kalbėti. 2. —» čiulbėti 1
šnekėtojas, -a i -» kalbėtojas
šnekinti -» kalbinti
šnekius, -ė 2, šnekovas, -ė 2 -» kalbėtojas
šnekta 4 - » tarmė
šnekius 4 -» kalbus
šnekučiuoti -» kalbėti a)
šnekūs 4 —» kalbus
1 šnekutis 2 —» varnėnas
2 šnekutis, -ė 2 —» čiauškalius
šnerkšlės dgs. 4 —» šnervės
šnerkšlys, -ė 4 -» knibčius
šnerkšti 1. -» šiukšlinti. 2. -» knebinėti. 3. -»
šnypšti 2

šnerpštinys 3b-» knebinys
šnėrplės dgs. i -» šnervės
šnerpšti -» knebinėti
š n e r v ė s dgs. l (nosies landos: Arklys
prunkščia pro šnerves) - šnėrplės (Kumelai­
tė išpūtė savo šnėrplės), šnypšlės, šnirpšlės,
šnerkšlės (Arklys pailso, pro šnerkšles tik ga­
ras eina), šniokšlės tarm., smurglės tarm.,
snarplės tarm.
šnervinėti —» ieškoti ||
šniaūgžlės dgs. 2 -» šiukšlės
šniaukšlys, -ė 4 -» pikčiurna
šniaūkšti 1. -» ėsti 1 a). 2. -» valgyti b)
šniaūkti —» uostyti
šniauliai dgs. 4 -» šiukšlės
šnibžda prv. —>šnibždomis
šnibždeikab. 2 -» apkalbėtojas
šnibždėnti -» kalbėti d) ||
š n i b ž d e s y s 3b (šnibždėjimo garsai: Gir­
dėti tylus moterų š.) - ir šnabždesys, kužde­
sys (Nutilo salės k.) ir kugždesys, kuštulys
(K. perbėgo per minią), švagždesys, vapesys
menk. (Vos girdimas lūpų v.)
šnibždėti -» kalbėti d)

498

šnirpšlės

š n i b ž d o m i s prv. (šnibždant, tylomis: Jie
šnekėjo tyliai, š.)- šnabždomis (Jis kažką pa­
sakė į ausį š.) ir šnibžda, kuždom(is) (To­
kius dalykus pasakok k., kad niekas neišgirs­
tų), kuštomis (Kalbėk k. - žmonės miega),
švagždomis, pašnibždomis (Jie sustojo ir ėmė
p. tartis), pašnabždomis (Jie susikalbėjo p.),
pakuždomis, pakuštomis
šnibždunas, -ė 2 —» burtininkas
šnicelis i -» pjausnys
šniokšlės dgs. 4 -» šnervės
šniokšlys, -ė 4 —» pailsėlis
šniokštesys 3b -» ūžesys 1
šniokšti 1. -» ūžti 1.2.-» kvėpuoti ||. 3. —» eiti
lj)

šniokštuoti 1. —» kvėpuoti ||. 2. —> eiti 1 j)
šnioryti 1. -» lyti č). 2. -» mušti 1.3. -» pjauti

UI
šnioti -» smogti
1 š n i p a s 4, š n i p ė 2 (menk. slaptas agen­
tas: Sugautas valstybės š.) - šnipinėtojas
menk., žvalgybininkas (žvalgybos darbuoto­
jas), agentas, rezidentas
2 šnipas 4 1. —> snukis 1 Į|. 2. —> sloga
š n i p i n ė t i (menk. užsiimti špionažu: Suim­
tas šnipinėjant) - žvalgyti, uostinėti šnek.,
šniukštinėti šnek.
šnipinėtojas, -a i -» 1 šnipas
šnipis 2 -» nosis
šnypščioti —» šniurkšėti 1
šnypšlės dgs. 4 —» šnervės
šnypšlys, -ė 4 -» knibčius
šnipštas 2 —» nesėkmė
šnypštėlė 3b-» gyvatė
š n y p š t i 1. (išduoti garsą panašų į „š“: Gy­
vatė šnypščia kelme) - švykšti (Virtuvas švykščia). 2. (nosį valyti: Vaikas nosį šnypščia) šnirpšti, šnerkšti, šniurkšti. 3. —» knebinė­
ti
šnypštūkas 2 —» nosinė
šnirpščioti, šnirpšėti 1. -» šniurkšėti 1. 2. —»
verkti d)
šnirpšlės dgs. i —» šnervės


šokuoti

šnirpšėti

šnirpšėti —» šniurkšėti 1
šnirpšlys, -ė 4 -> knibčius
šnirpšti 1. -> šnypšti 2. 2. -> verkti d). 3. ->
knebinėti

šniukšėti —>verkti d)
šniukštinėti 1. —» ieškoti ||. 2. —> šnipinėti
šniūras b. 4 —^ paniurėlis
šniiirkščioti 1. -> verkti d). 2. -> šniurkšėti 1
š n i u r k š ė t i 1. (nosimi traukyti gleives:
Vaikas šniurkšėjo, verkė) - šniiirkščioti,
šnirpščioti, šnirpšėti, šnypščioti, šliurkšėti
šnek., burbsėti šnek. 2. -> verkti d)
šniurkšlys, -ė 4 -> verksnys
šniurkštauti -> verkti d)
šniurkšti 1. -> šnypšti 2. 2. -> verkti d)
šniiirti -> blaustis 1
šnopai dgs. 2 -> šiukšlės
šnopšlys, -ė 4 —» knarklys
šnopšti 1. -> knarkti 1. 2. -> eiti 1 j)
šnopuoti 1. -> kvėpuoti ||. 2. —> karkuoti
šokčioti -> šokuoti
š o k d i n t i (versti šokti, šokinėti) - šokinti
(Žirgą šokina), šankinti, strakinti šnek.
š o k i a i dgs. 2 (pasilinksminimo vakaras: Jau­
nimas išėjo į šokius) - pasišokimas (Sma­
gus buvo pas juos p.), pašokis (Tas bernio­
kas nė vieno pašokio neapleidžia), patrepsynė šnek. (Balius ne balius, bet šiaip sau p.) ir
patryptynės šnek., patrinkėlė šnek. (Patrinkėlę
mums padarytum, pasišoktume), sutrenki­
mas šnek.
šokynė 2 -> tramplinas
š o k i n ė t i 1. (džn. š o k t i : Ėriukai šokinėja
po kiemą) - laigyti (Veršiai laigopo kluoną),
strekinėti (mažais šuoliais), strikinėti,
straksėti (Žiogeliai straksėjo po pievą) ir
strakčioti, strakalioti, striksėti (Žvirbliai
striksi kieme) ir strikčioti, strykčioti stp. ir
stryksėti, strikuoti (Strikuodamas iš džiaugs­
mo pribėgo vaikas), sprigčioti (Svirpliai sprigčiojapievoje) ir sprigsėti, spraigyti (Spraigo
kumelaitė po ganyklą), strapsėti ir strapčioti, stripinėti, stripiniūoti, stripčioti (pama­

žu), strypčioti (toli nušokant), drykčioti
(Drykčioja, šokinėja kaip ožaitis) ir dryksėti

(Dryksi kaip kumeliai), drakaliuoti tarm.
(Taip labai nedrakaliuok, kad nereikėtų verk­
ti), driuokčioti ir driuoksėti (Širmoji driuoksi
važiuojant), opčioti (vietoje pašokant). 2. —>
puldinėti
šokiniu prv. -> galvotrūkčiais
šokinti —» šokdinti
šokiruoti -> stebinti ||
šokis 2 -> šuolis
šoklys 4 -> žiogas
šoklūs 4 (aukštai šokantis: S. žvėrelis) - ir šo­

kūs, šankūs (S. arklys), pašankūs (Kad esa­
te pašankūs, šokite per tą duobę), draikūs
tarm. (Draiki voverė), strakūs šnek.
šoksnis i —> šuolis
š o k t e l ė t i (mom. staiga, smarkiai pašokti:

Jis šoktelėjo aukštyn) - stryktelėti mom.
(Stryktelėjoperkeltą stirna), sprygtelėti mom.,
dryktelėti mom. (Įsibėgėjęs dryktelėjoper grio­
vį), šūstelėti mom. (Arklys šūstelėjo į šalį),
liuoktelėti mom. (Šuo liuoktelėjo per tvorą),
striūoktelėti mom., siūobtelėti mom. (Jauni­
kis siuobtelėjo į vežimą), optelėti mom. (aukš­
tyn); || netoli, pamažu: šastelėti mom. (leng­
vai), šūstelėti mom., straktelėti mom. (neto­
li), striktelėti mom., straptelėti mom., sprigtelėti mom. (Sprigtelėjo iš lovos mergaitė)
š o k t i 1. (ritmingai judėti: Mes šokom sukv
tinį) - trypti šnek. (Šoka, trypia jaunimas),
trepenti (pamažu), spardytis šnek., a kojas
raityti (kiloti) šnek., į padą dūoti(smarkiai
šokti) šnek., į grindis dėti šnek. 2. (daryti šuo­
lį: Šuo šoko per tvorą. Aukštai šoko, žemai
tūpė flk.) - spriegti (Spriegė kaip ožys), sprigti
(Svirplys toli sprigo). 3. —>pulti 1. 4. —>pra­
dėti ||

šokuoklis 2 -> žiogas
š o k u o t i (pašokomis eiti, bėgti: Šokuoja
varlėperpievą) - šokčioti, strykčioti ir stryk­
sėti, strykūoti, striūokčioti, striuoksėti, kepersūoti (pamažu). - Plg. š u o l i u o t i

499


šokus

šunėkas

šokus 4 —»šoklus
šokūtė 2 —» varlė
šolūoti, šolurti —» šalti 1
šoninė i —» šalinė
š o n k a u l i s i (krūtinės ląstos kaulas: Kui­

no tik šonkauliai barkšo) - grobas tarm. (Kris­
damas iš medžio, kelis grobus susilaužė),
kriauklas tarm. (Sudžiūvo arklelis - kriauk­
lus galima suskaityti), riba tarm., ribkaulis
tarm.

šonkaulius suskaityti —» primušti 1
šonus laidyti (lyginti) —» mušti lb)
šora 4 —» skuba
šorys 4 —» šėlas
šoruoti 1. -» skubėti 1. 2. —» dirbti 2
šova 4 1. —» drevė 1.2. —» skląstis. 3. —» aikštė ||
šovynė 2 —» skląstis
šovinys 3a (šaunamo ginklo tūtelė su kulka:
Šautuvo, pistoleto š.) - patronas
šovoti —» plyšinėti
šparagas 2, sparas 4 -» smidras
š p y g a 2 (niek. kumštis su prakištu pro pirš­
tus nykščiu: Špygą pakišo po nosim) - grau-

žena niek. (Boba grauženą rodo)
špygomis badyti -» šaipytis
špižius 2 —» ketus
špokas 4 -» varnėnas
špulė i —» ritė
šriftas 2 —» spaudmenys
štabelis i -» rietuvė 1
(rodant, pažymint ką: Š. kur jis ) šit, šitai, antai (A. pažvelk) ir ant ret., va (Va

štai

dll.

kur padėtas peilis), ana tarm. (Ana regėt gi­
ria), anava tarm. (A. ta šakė, kurios ieškai),
anakur (štai kur: A. žvaigždė puolė), aure
tarm. (A. kiškis lekia), anaurė tarm., ansgatės
tarm. (A. padėtas tas daiktas), žiūr šnek.
štakas, -ė 2 -» neregys ||
štakineti —» vaikščioti j)
štakinti 1. —» akinti 1 ||. 2. —>eiti 1 p)
štakti —» akti 1 ||
štampas 2 1. —» spaudas. 2. —» šablonas
štampuoti -» spauduoti

500

štanga i —» laužtuvas
š tikti —> spėti 1
štikžiogis i —» pjūklas 1
štora 2 —» užuolaida
štorauti —» kalbėti c)
štormas i —» audra ||
šturmas 2 —» puolimas
šturmuoti —» pulti 2
1 šūka prv. —» šuoliais
2 šūka 4 —» šuolis
šūkaloti, šūkauti, šūkčioti —» rėkauti
š u k ė s dgs. 2 (sudaužyto indo skeveldros:

Puodas krito, tik šukės pabiro) - duženos
(Laivo d.), dūžgaliai (Dužgalių primėtytas
kiemas), druzgai tarm. (Krito stiklinė ir su­
lakstė į druzgus) ir druzguliai tarm., iženos
tarm. (Ąsočio i.)
š ū k i s 2 (trumpas posakis, nusakantis svar­
bią mintį, idėją) - lozungas, devizas, pošū­

kis knyg.
šūkomis prv. —» šuoliais
šukos dgs. 2 —» braukčiai
šūksmas 4 —» riksmas 1
šūksniais prv. —» šuoliais
1 šūksnis l —» šuolis
2 šūksnis 2 —» riksmas 1
šuktelėti —» 1 surikti ||
šukuočiai dgs. 2 —» braukčiai
š u k u o s e n a i (susišukavimobūdas:Daili
š.) - frizūra knyg.
šukuoti 1. —» braukti 1. 2. —» mušti 1. 3. —»
valgyti b)
šulas 4 stulpas 1
šulė 2 —» statinė 1
šūltis (-ies) m. i —» krūva 1
šunakis, -ė i —» begėdis
šunauja 3b—» sūnija
šūnbalis i —» pokylis ||
šūndilgynė i —» dilgėlė
šūndrieka i —» pataisas
šunėda b. i —» skundikas
šuneika b. 2 —» niekšas
šunėkas 2 —» šuniukas ||


šunelis

šutnus

šunelis 2 -» šuniukas
šunenas l -» šuniukas ||
šungalvis, -ė l —> niekšas
šuniava 3b—>šunija
šunybė l -> niekšybė
š u n i j a 2 (šunų būrys: S u sirin k o čia v isa k a i­
m o š . ) - šunauja, šuniava
šunykštis l —>šuniukas
šunimis palydėti - » išvaryti
šuniokas 2 -» šuniukas ||
šunis karstyti —>apkalbėti
šunis lodyti —>elgetauti
šuniškai prv. —>labai
šuniukai dgs. 2 —>rogutės
š u n i u k a s 2 (šunų jauniklis: K a lė a ts iv e d ė
š u n iu k ų ) - šunelis, šunykštis, kalynas tarm.;
|| šuniokas (paaugęs šuniukas), šunėkas
tarm., Šunenas tarm.
šuniūotis —>vaikuotis ||
šūnkara b. l —>niekšas
š u n k e l i s l (siauras, prastas kelias: T eko
šu n k elia is k elia u ti) - šuntakis (K a ln ų š. ), klyst­
kelis (K la id ž io ja u k ly stk e lia is ), keliutė tarm.
(Ž m o n ė s p la u k ia visa is keliais, k e liū tė m is), ke­
liūkštis (menkas kelias). - Plg. k e l i a s
šunkojis 2 —>rankena ||
šunlaižiauti —>pataikauti 1
šunlupys, -ė 3a-» niekšas
šuns dainos —>žiovulys
šuns kumpis —>niekšas
šuns pyragai —>vargas
šuns poteriai —>plepalas
šunsnukis, -ė l —>niekšas
šuntakis l —>šunkelis
šunuodegauti -> pataikauti 1
šunuodegautojas, -a i, šunuodėgis, -ė 2 —>pa­
taikūnas
šunvotė i (pūlinis odos uždegimas:

Š u n v o tė ­

- piktvotė (K ū n ą iš b ė r ė
skaudė ( A n t s p r a n d o iš k ilo s .) ,
skaudulys, augulys šnek., skauduolė šnek.,
beviršė tarm., kaliavotė tarm., kiaūlianiežė
tarm., pakunė tarm., pikutė tarm., spungė

m i s a p te k ę s k a k la s )
p ik tv o tė s ),

tarm., furùnkulas knyg. - Plg. p ū l i n y s
š u o (šuns) v. 4 (naminis gyvulys, laikomas na­

mams saugoti, medžioti ir kt.: K a m b a r in is ,
m e d ž io k lin is š. ) - ir šuva, cimbalis šnek., dùcè
vaik.; || pėdsekys (pėdomis sekantis šuo);
skalikas (medžioklinis: S k a lik a i n u s iv ijo la ­
p ę)', bandšunis (bandos saugotojas); sargis
(šuo sargas); pasalkandà šnek. (puolantis iš
pasalų)
š u o l i a i s prv. (šuoliuojant, pašokant: A r ­
k lia i š. b ė g o ) - šūka ir šukomis, šūksniais,
pašokomis ir pašuokomis (K iš k is b ė g o p . ) ,
paliuokomis (dideliais šuoliais), pastriuokomis, kabaldomis šnek. (negražiais šuoliais)
š u o l i s l (pašokimas: S. į tolį, į a u k štį, į v a n ­

- šoksnis

šokis tarm., šū­
ka tarm. (T a s a rk ly s v e ik ia i š o k a į š ū k ą ) , šūks­
nis tarm. (Ilg i s tir n o s š ū k s n ia i)
š u o l i u o t i (šuoliais bėgti: P a s ig ird o š u o ­
liu o ja n č ių a r k lių tr y p im a s ) - liuokčioti (toli
d e n į)

šuoliuoti:

(S. p e r tv o r ą ) ,

S tir n o s tik l i u o k č i o j a p e r k e l i ų )

liuoksėti, liuógti
kis, š u n ų

ir

tarm. (L iu o g ė iš d a r ž o k iš ­

vejamas), spriegti tarm. (S p rieg ia

vo­

lapatuoti
(sunkiai: V os la p a tu o ja ta s k u in a s ) , lakanduoti tarm., lakatūoti tarm., lapasūoti tarm.
šuoras l —>gūsis
šurgėti —>šlamėti
šūrginti —>šlaminti
šurmulys 3b—>triukšmas
šurmuliuoti —>triukšmauti
šūsnis l —>krūva 1
šūstelėti —» šoktelėti ||
šūstelėti —>šoktelėti
šūsti 1. —>virti 1. 2. —> prakaituoti 1. 3. —>
pūti. 4. —>plikti 2. 5. —>blukti
šustinis 2 —>šiupinys 1
šutas 2 —>prakaitas
šutiėnė 2, šutinys 3b-» troškė
šutinti 1. —>virinti. 2. —>šildyti. 3. —>plikyti.
4. -> ėsti 1 a). 5. -> valgyti b)
šutna 4 —» 1 tvanka
šutnūs 4 -> tvankus
v e rė n u o v ie n o s š a k o s a n t k ito s ) ,

501


sutra

švepėti

sutra 4 —» 1 tvanka
šutrūs 4 —» tvankus
šutvė 2 —» gauja 2
šuva (šuns) 4 —» šuo
šuvūs 4 —» greitas 1
švabėnti, švabėti, švabždeti —» kalbėti d)
švagždėnti 1. -» kalbėti d) ||. 2. -» šlamėti ||
švagždesys 3b 1. —» šlamesys. 2. —» šnibždesys
švagždėti 1. —» šlamėti. 2. —» kalbėti d)
švagždinti —» šlaminti
švagždomis prv. —» šnibždomis
švaipa b. i —»juokdarys 1
švaipytis —» šaipytis
švaistas 2 1. —» lengvabūdis. 2. —» eikvotojas
švaistyti 1. —» mėtyti 1 .2 .—» eikvoti
švaistytis —» giedrytis
švaistytojas, -a i, švaistūnas, -ė 2 —» eikvoto­
jas

švaistus 4 —» išlaidus
švaltas 2 —» prožektorius
švakšnoti 1. -» eiti 1 h). 2. -» lyti a)
švampa i —» drevė 1
švampti —» kalbėti c)
švankiti 1. —» kvėpuoti ||. 2. —» kalbėti c)
švankus 3 —» vikrus
švarėti —» grynėti
v

š v a r i n t i 1. (daryti švarų: S.

k a m b a r į, d r a ­

- valyti ( V g rin d is, s ta lą , r a n k a s ) ,
kuopti (nuo didelių nešvarumų: B a ig ia k. v i­
s u s k a m p u s ) , šveisti (trinant), liuobti tarm.
( K a r v ė v e r š e lį liu o b ia , l a i ž o ) , gerbti tarm.
b u ž iu s )

( G e r b ia la n g u s, p a š a liu s ) . 2 .

—» gryninti

švarkšlys, -ė 4 —» plepys
švarkšti, švarnoti —» kalbėti c)
švarplė 4 —» pradantė
š v a r ū s 4 1. (nesuterštas, nesuteptas: S v a ­
r io s r a n k o s. S v a r i n o s in ė ) - valūs (V ali m o t e ­
r iš k ė ) ir valyvas, nuovalūs, baltas prk. 2. -»
grynas 1 .3 .—» nekaltas 1

švataras 3b-» karulys 1
švataruoti —» maskatuoti
švebėlda b. l —» šveplys
švebelduoti, švebeldžiuoti —» švepliuoti

502

švebildys, -ė 3b—» šveplys
šveistelėti —» mestelėti
šveisti 1. —» blizginti 1 .2 .—» švarinti 1 .3 .-»
bėgti 1 a). 4. -» eiti 1 a). 5. -» mušti 1.6.-»
mesti 1 ||. 7. —> ėsti 1 a). 8. -» valgyti b)
šveitrūs 4 —» blizgus
švelnūs 4 —» meilus
švelpesūoti —» švepliuoti
švėlpti 1. —» švepliuoti. 2. —» meluoti
švėna b. l —» plepys
š v e n d r a s i (pelkių augalas su juoda sėk­
lų buože) - žąskūlis, juodgalvis
švendrė i —» nendrė
švenkšlys, -ė 4 —» pailsėlis
švėnoti —» kalbėti b)
š v e n t a d a g i s i (graižažiedžių šeimos
augalas) - bajoržolė, karčiadagis, piktadagis
šventadienis i —» šventė
šventakūpris, -ė 2 —» šventeiva
šventas 4 —» kilnus
š v e n t ė 2 (iškilminga diena kokiam nors jvykiui minėti: N e p r ik la u s o m y b ė s a tk ū r im o š.)
- šventadienis, prašmintinis tarm. (nedide­
lė šventė)
š v e n t e i v a b. i (menk. iškreiptai pamaldus
žmogus) - davatka sv., šventakūpris tarm., a

bažnyčios šluota šnek.
š v e n t y k l a 2 (maldos namai) - šventovė
(Š v e n to v ė s v ie n u r b u v o v a d i n a m o s r o m u v o m is, k itu r a l k o m i s ) ,

šventnamis, maldykla,
diėvnamis knyg.; || ramovė (senovės lietuvių)
ir romuva, alka, alkas; bažnyčia (katalikų
ar protestantų); cerkvė (stačiatikių); meče­
tė (musulmonų); pagoda (budistų); sinago­
ga (žydų)
šventiškas l —» iškilmingas
šventnamis l —» šventykla
švento Jono vabaliūkas —»jonvabalis
šventos dvasios įpusti —» įkvėpti
šventovė i —» šventykla
švepalius, -ė 2 —» šveplys
švepeti —» švepliuoti


švilpti

šveplas
š v e p l a s 4 (neištariantis kai kurių garsų: Š.
berniukas) - vėplas ir veblas tarm., čėplas
tarm. (Atėjo čėpla boba ir pradėjo švepluoti,
nė suprast negalėjom)', || grebiąs (ypač gar­

so „r“ neištariantis)
šveplėnti —>švepliuoti
š v e p l y s , - e 4 (kas šveplas) - ir švepalius,
vėplys ir veblys tarm., švebėlda tarm. (Sunku
su tokiu švebelda susikalbėti), švebildys tarm.,
velbesas tarm.; || greblys (kas neištaria gar­
so „r“), belekis tarm., šlekis tarm.
š v e p l i u o t i (kalbėti neištariant kai kurių
garsų: Skaito švepliuodamas) - šveplenti
(Sunku suprasti, ką jis šveplena), veblenti,
vebliūoti, vebleti, švebeldžiuoti (Švebel­
džiuoja kaip be dantų) ir švebelduoti, švėlpti (Vaikas daršvelpia, nepakalba aiškiai), švepeti, švepseti, švelpesūoti, velbesūoti tarm.;
|| grebliūoti (neištarti garso „r“: Kalba greb­
luodamas), belekiuoti tarm., šlekiuoti tarm.
švepseti —>švepliuoti
švepulti —> kalbėti b)
š v ę s t i (šventę turėti: S. gimimo dieną, ju ­
biliejų) - minėti (M. sukaktį, metines)
švidras 4 —> audra
šviedrus 4 —> blizgus
šviesbėris, -ė l —>arklys e); kumelė č)
šviėsbruvis, -ė l —>blondinas
šviesėti 1. —> giedrytis. 2. —> linksmėti. 3. —>
blukti. 4. —» švistil
šviesiaplaukis, -ė 2, šviesiaveidis, -ė 2 —>blon­
dinas
šviesratis l —>aureolė
š v i e s t i 1. (skleisti šviesą: Saulė, mėnulis
šviečia) - švytėti (Švyti skaisčios lempos),
plieksti (smarkiai šviesti: Pro langą plieskė
saulė), tviėksti (Tvieskė galingi prožektoriai),
spjsti (Spįs devynios saulės), spiginti (Saulė
spigina į akis), pliskinti (Tikv pliskina elektroslempos), žiburiuoti slp. (Žiburiuoja dan­
guje žvaigždelės), švyksoti tarm., slp. (Švykso
maža lempelė), žiuturti tarm., slp. (Vos žiūtura žvakelė). 2. —>mokyti 1

šviestis 1. —» giedrytis. 2. —>mokytis
šviestuvas 2 —>žibintas
šviesunas, -ė 2, šviesuolis, -ė 2 —>inteligentas
šviesuomenė l —>inteligentija
šviesuoti —>giedrytis
š v i e s u s 4 1. (kuris šviečia: Š v ie s i sa u lu tė ,
le m p a ) - skaistus ( S k a is ti lie p s n a ) , vaiskus
( V a is k iš v ie s a ) , aiškus (A . m ė n u lis ) , spindu­
lingas (P o g ie d rių , s p in d u lin g ų d ie n ų a te in a
ū k a n o s ) . 2 . —>mokytas
švietalas 3b, švietys 4 —>koziris
v

š v i e ž i a s 4 (apie maisto produktus: S. p i e ­
n a s. Š v ie ž ia d u o n a )

- nesenas, ūmus

tarm.

(Ū m i m ė sa )

švygždineti —>vaikščioti g)
švygždinti —>eiti 1 h)
švygžlė 4 —>smėlžemis
švyksoti —>šviesti 1
švykšti 1. -> šnypšti 1. 2. -> kvėpuoti ||
švykštūoti -> kvėpuoti ||
švilėnti —>pūsti 1
š v y l y s 3 (viksvinių šeimos augalas) - bal­
tapūkis, baltgalvis, baltaplunksnis, pukė,
pūkuolė, pūkuotis, pūkonas, šilkapukis, vilkapukis
švilpa l —>švilpynė
švilpauti, švilpčioti —» švilpti 1 ||
š v i l p y n ė 2 (dūdelė švilpti: K a r k lo š .) švilp(t)ūkas (R u n g ty n ių te is ė jo š .) , švilpis
tarm., Švilpa tarm., pypynė tarm. (M o lio p.),
švirkšlys tarm.
švilpinėti, švilpiniuoti —>švilpti 1 ||
švilpinti —>mėtyti 1
švilpis 2 1. —>švilpynė. 2. —>sniegena 1. 3. —>
varnėnas
švilplys 4 —>staras

švilpoti, švilpseti —>švilpti 1 ||
š v i l p t e l ė t i 1 . (mom. trumpai sušvilpti) pyptelėti, švirkštelėti. 2. —>mestelėti
š v i l p t i 1. (lūpomis ar švilpyne išduoti tam
tikrą garsą: V aikas šv ilp ia k ie m e ) - pypti (P a ­
le is ta s g a r a s p y p d a m a s ė j o i š v a m z d ž i ų ) ,

švirkšti tarm.; || tarpais: švilpčioti, švilpseti;

503


švilp(t)ukas

su tam tikra melodija: švilpauti (Š. dainelę)
ir švilpoti, švirkštauti tarm., švilpiniuoti džn.,
švilpinėti džn. 2. —» bėgti 1 a). 3. —» mesti 1
||. 4. —»važiuoti ||
švilp(t)ukas 2 —» švilpynė
švyluoti —» svyruoti 1
švindra l —» kamštis
švypsoti —» šypsoti
švirkšlys 4 1. —»tryškynė. 2. —» švilpynė
švirkštauti —» švilpti 1 ||
švirkštelėti —» švilptelėti 1
š v i r k š t i 1. (leisti iš švirkšto: S. vandenį) šmirkšti, trekšti (T. vaistus). 2. —»trykšti. 3.
-» švilpti 1
švirkštynė 2 —» tryškynė
švysčioti —» blykčioti
švistelėti —» blykstelėti ||
švystelėti 1. —» blykstelėti. 2. —» dingtelėti. 3.
—» mestelėti
š v i s t i 1. (įgauti šviesos: Švinta dangus ap­
siniaukęs) - šviesėti, svisti tarm. (Rytai jau
svinda). 2. —» 2 aušti. 3. —» giedrytis. 4. —»
linksmėti

504

švotroti

švitalas 3b-> blizgutis
švitas 4 -» skala
švltė 2 —» aušra
švitelis i —» aitvaras 1
švytesys 3b 1. -» blizgesys. 2. -» spindesys
švytėti 1. -> šviesti 1.2.-» blizgėti. 3. -» spin­
dėti 1
švytra b. 2 —» nenuorama
švitre 2 1. —»judra. 2. —» svidrė
švytruoti 1. —» blykčioti. 2. —» eiti 1 k). 3. —»
vaikščioti 1)
švitulys 3b- » jonvabalis
švytuoti 1. —» blykčioti. 2. —» mojuoti. 3. —»
eiti 1 k). 4. —» vaikščioti 1)
švitvaris i —» žalvaris
1 švokšlys 4 —» serbentas
2 švokšlys, -e 4 —» plepys
švokštesys 3b—» ūžesys 1
švokšti 1. —» ūžti 1. 2. —» stelbti. 3. —» kalbėti
c)

švoti —» kalbėti c)
švotra b. i —» plepys
švotroti -» kalbėti c)


tabakius

tabakius, -ė 2 —>rūkantysis
tabala b. i —>valkata
tabalas 3b—>karulys 1
tabaluoti —>maskatuoti
taboką sverti —> snausti
tabulkšeti —» skalauti 2
tačiau jng. —> bet

t a d a prv. (tuo laiku: T. buvo gražus oras) tuomet (Linksma man t buvo), tąkart (T.
nepiktas buvo tėvas), tąsyk (T. sėjau rugius),
tuokart (T. nelijo), tuosyk, tuolaik, tuožyg
(T. ir kaimynas buvo užėjęs)
taifūnas 2 —>audra ||
taigi dii. —>taip
t a i k a 4 (taikūs santykiai tarp žmonių) santaika (Šeima gyvena santaikoje), suti­
kimas (Nėra tarp jų sutikimo), santarvė
(Tarp draugų būtina s.) ir santara, santarmė, sandora (Mūsų tėvai sandoroj gyveno),
derme, sutarimas; || paliaubos (laikina tai­
ka)
taikingas l —>taikus
t a i k i n t i (daryti taiką, santaiką: T. kovo­
jančius, susipykusius) - derinti (Sunku prie­
šininkus derinti), gerinti šnek. (Vienikitus tai­
kina, gerina, bet niekaip nesugerina)
taikyti —>derinti 1
t a i k ū s 4 (nelinkęs kariauti, kivirčytis, sie­
kiantis taikos: Taikaus būdo žmogus) - tai­
kingas stp. (Taikinga tauta, politika), santaikūs knyg. - Plg. v i e n i n g a s
tainioti —>painioti

t a i p dll. (tvirtinimui žymėti: A r buvai mies­
te? - Taip, buvau) - taigi šnek. (Ar sergi? T), aha šnek. (A., dabar žinosi)
taipgi, taipogi, taip pat dll. -> irgi
t a i s y k l ė 2 (nustatyta ko nors darymo tvar­

talažyti

ka:

G r a m a tik o s t.)

- norma (T eisės, e lg e sio

nuostatas (D is c ip lin o s n u o s ta ta i)
t a i s y t i 1. (šalinti gedimus, trūkumus: T.
la ik r o d į, k e lią ) - remontuoti (R . m a š in ą ) . 2.
—>rengti 1,2. 3. —> mušti 1. 4. —> valgyti b)
taisytis 1. —> sveikti. 2. —> rengtis
tąkart prv. —»tada
takas 4 1. —> kilimas ||. 2. —> sklastas
t a k a ž o l ė i (rūgtinių šeimos žolė) - kiaūliažolė, padraika
takinis 2 —> kilimas ||
takišys 3b-> perkolas
t a k o s k y r a l (vieta, skirianti vieną upyną
nuo kito) - vandenskyra
taksėnti —> taksėti II
t a k s ė t i (apie laikrodį: V os ta k s i la ik r o d is )
- tiksėti, Ūkčioti, caksėti, caknoti, ciksėti,
cvaksėti, cvaknoti, ciksėti: || pamažu: tak­
sėnti, tiksėnti, caksėnti, ciksėnti, cvaksėnti, ciksėnti
taksėti 1. —> telkšoti. 2. —> gulėti ||
takučiai dgs. 2 —> krijelis
takūoti ->■ vaikščioti
takūs 4 —> sraunus
takūtis 2 —> lanktis 1
talaitis, -ė 2 —> plepys
talakna 4 -> purvynas ||
talaknoti —> eiti 1 o)
talalaika i -> plepalas 1
talalūoti —> kalbėti c)
talambyti —> gerti b)
talandūoti 1. —> maskatuoti. 2. —> skambinti
1 II
talaškūoti ->■ skalauti 2
talatūoti -> kalbėti c)
talavykas, -ė 2 -» plepys
talažyti —> kalbėti c)
n .) ,

505


talentas
talentas l —» gabumas
talentingas l -» gabus
talija l —>juosmuo
t a l i s m a n a s 2 (prietaruose - daiktas, tei­
kiantis laimę) - amuletas (ppr. nešiojamas

ant kaklo)
talka 4 -» pagalba ||
talkininkas, -ė 2 -» padėjėjas
talkus 4 -» paslaugus
t a l p a 4 (talpumas: Penkių litrų talpos indas)
- {talpa ret., turis (Plaučių t.)
talpykla 2 -» baseinas 3
t a l p i n t i (duoti vietą, patalpą: Kurtalpinsim bulves?) - vietoti tarm. (Nėra kur įnamio
v-)

talpnūs 4 - » talpus
t a 1 p ii s 4 (kuriame daug telpa: Talpi spinta,
dėžė) - ir talpnūs, erdvus (E. kluonas),\tal­
pus ret., kraviis tarm. (Kravūs ratai), kamštis
šnek. (K. klojimas), turingas knyg., įlaidus
tarm.

(Įlaidūs batai, gerai kojos lenda. Į. skie­

tas)
talžyti 1. -» mėtyti 1 .2 .-» mušti 1
tam kaftui -» sudiev

t a m p y t i 1. (džn. t e m p t i: T. už skverno)
- traukyti (Jį mėšlungis trauko. Kaklus t.),
tąsyti (T. už rankovės) ir tąsioti, tjsioti ir tfslioti, tįsčioti, timpčioti (Žuvis meškerę timp­
čioja) ir timpseti, trūkčioti ir truksėti (Va­
deles t.), cycuoti tarm., tuzakoti tarm. (T. UŽ
skvernų). 2. -» nešioti 1
tampytis —» raivytis
tampre 4 —» spyruoklė
tamprus 4 1. —» tąsus. 2. —> atsparus
tampus 4 —» tąsus
tamsbėris, -ė l -» arklys e); kumelė č)
t a m s a 4 (šviesos nebuvimas: Nakties t.) patamsis (Atsikėliau dar su patamsiu) ta m ­
sis (Tamsyje bijo vaikas būti), tamsuma (To­
kia t - nieko nematyti), tamsybė (Tokioj tam­
sybėj nesunku ir paklysti), tamsenybė, juo­
duma prk. (Dirbom lig nakties juodumos)
tamsbėris, -ė i -» arklys e); kumelė č)

506

tapatingas
tamsenybė l - » tamsa
tamsiaplaukis, -ė 2, tamsiaveidis, -ė 2 -» bru­
netas
tamsybė l —» tamsa
tam sykiui —» sudiev
tamsinti - » temdyti
tamsis 2 —» tamsa
tamsokas l -» 2 apytamsis
tamsta įv. l —» tu
tamstos įv. i —» tavo
tamsuma 3b—» tamsa
tamsunas, -ė 2, tamsuolis, -ė 2 -» nemokša
tamsuoti 1. - » temti. 2. - » temdyti. 3. -» dunksoti
t a m s u s 4 1. (be šviesos, nepraleidžiantis
šviesos: T. k a m b a r y s , d a n g u s ) - nepermato­
mas (N. s tik la s ) , neperregimas (N e p e r re g i­
m a ū k a n a ) , juodas prk. (labai tamsus: J u o ­
d a n a k tis ) , debesainis tarm. (D e b e s a in ia i d r a ­
b u ž ia i) , dumsus tarm., naktlngas poet. 2. —»
nemokytas
tamsvas 4 -» 2 apytamsis
taniai dgs. 4 —» pūliai
t a n k y n ė 2 (tankiai medžiais apaugusi vie­
ta: V ilk a i s le p ia s i m iš k o ta n k y n ė s e ) - tanku­
mynas (S u ž ė lė to k ie ta n k u m y n a i, j o g n e i iš ­
eisi, n e i iš lįs i), tankme (M iš k o ta n k m ė s e p i l ­
n a ž v ė r ių ) , tankumyne, tankuma, kieša tarm.
(T a n k ū s lin a i - k a ip k .) , kiešynas tarm. ( R u ­
g ia i s u d y g o ta n k ia i k a ip k ), kerną tarm. ( N e ­
p e r e is i p e r to k ią k e r n ą ) , rakštumynas tarm.
( A r tu n e b ijo ja i v ie n a la k io t p o ž a lia s g iria s,
p o r a k š tu m y n u s ? )

tankme 4 - » tankynė
tankrėtis i —> rėtis ||
tankuma 3%tankumynas 1, tankumyne 2 -»
tankynė
t a n k u s 3 1. (labai priaugęs, prižėlęs: T. m iš ­
k a s. T a n k i ž o l ė ) - tirštas (T iršti ru g ia i), ne­
įžengiamas prk. (labai tankus: N . m iš k a s ) . 2.
(apie audeklą: T a n k i d r o b ė ) - sūdrūs (S. a u ­
d im a s ) , sodrus
tapatingas l - » tapatus


tarptautinis

tapatinti
tapatinti

(laikyti tapačių:

N e g a lim a t.

s k ir tin g ų d a ly k ų ) - identifikuoti, tolyginti
t a p a t u s 4 (visai toks pat: T a p a tū s d a ly k a i )
- tapatingas stp. (T a p a tin g o s s ą v o k o s ) , toly­
gus (T o ly g ū s f a k t a i ) , adekvatus, identiis,
identiškas
tapenti 1. —>mindyti. 2. —>eiti 1 č)
tapetai dgs. 2 -» apmušalai
tapnoti 1. —» tapšnoti. 2. —>• mindyti
tapoti —>eiti 1 o)
tapradėm prv. 1. —>• nuolat. 2. —» ištisai 1
tapsenti 1. -» mindyti. 2. —» eiti 1 č)
tapsėti —>mindyti

t a p š n o t i (iš lengvo ploti ranka: T. p e r p e ­
tį) - ir tapnoti, plekšnoti (P. a r k liu i p e r s tr ė ­
n a s ), tekšnoti, plekšėnti (pamažu), tekšen­
ti ir tekšlenti
t a p t i (virsti kuo: J is ta p o g y d y to ju ) - pasi­

daryti

(Jis p a s id a r ė n e r v in g a s ),

š ie k a ln a i p l i k i ) ,

rastis

likti

(Ir lik o

(K a i n u ė ja u u ž b e r n e ­

lio, r a d a u s ju o d b r u v ė lė )

t a r a k o n a s 2 (vabzdys - namų kenkėjas)
- kakšle; || prūsokas (rudasis tarakonas)
taraliuoti 1. —» kalenti. 2. —» kalbėti c)
t a r a n a s 2 (senovėje - rąstas tvirtovės sie­
noms griauti) - mūradaužys, sienlaužis, avi­
nas prk.
taranda b. i -> plepys
tarandūoti —>kalbėti c)
tarankis 2 —» doklas
tarautis - » tartis 1
t a r d y t i (primygtinai klausinėti:

T. įta r ia ­

- kvosti (Jis m a n e k v o tė , k u r b u v a u ) ,
kamantinėti ( K a m a n ti n ė k j į n e k a m a n ti n ė ­
j ę s - ty li k a ip ž e m ė ) , sakinti šnek., naginėti
m ą j į)

tarm.

t a r i a m a s 3b(iš tikrųjų nesamas ar abejo­
jamas: T. p a v o ju s , lig o n is ) - menamas (M .

spėjamas (S. f a k t a s ) , netikras, įsivaizdūotinis (Į. p a v e ik s la s ) , iliuzinis, chime­
riškas, fejeriškas, virtualinis ( V p o s lin k i s ,

s k a ič iu s ) ,

p rocesas)

tarytum

prv.

—>lyg

t a r k a l (įrankis bulvėms, morkoms braz­
duoti) - trintuve, brazduoklė
tarkščioti, tarkšeti —>barškėti 1 ||
tarkšlys 4 -> plepys
tarkšnoti —» barškėti 1 ||
t a f k š t i 1. (išduoti nedarnų, erzinantį gar­
są: M a š in a

ir
terkšti, tarškėti ( R a ta i ta r š k a ) , barkšti ir
barškėti, plefkšti ( R a te lis p le r š k ia ) ir pleršta ršk ia , m a ty t, la b a i iš k lib u s i) -

keti, plerpti ( M o to c ik la s p le r p i a ) , blerbti,
klerkti (A r m o n ik a , š p ū lė k le r k ia ), burgzti,
burbti, birbti, parpti, pirpti, purpti. 2. —>
važiuoti ||. 3. —> kalbėti c)
t a r k u o t i (smulkinti tarka:

T. b u lv e s, m o r ­

- trinti, brazduoti
tarmalas b. 3b-> plepys
t a r m e 4 (nacionalinės kalbos atšaka: A u k š ­
ta ič ių , ž e m a ič ių t . ) - dialektas; || tarmės ša­
ka: patarme, šnekta
tarnauti —» dirbti 1
tarnyba l —>darbas 1
tarpais prv. 1. —>kartais. 2. —>vietomis
t a r p a s i (apie erdvę ar laiką: D id e li ta r p a i
ta r p s tu lp ų . L a i s v a s d ie n o s t .) - protarpis
( D a r b o p r o t a r p y j e p a i l s ė j o m ) , intervalas,
progumas tarm. (P r o g u m ė lį g a v ę s a te ik )
tarpdantė i -» pradantė
t a r p i n i n k a s , -ė l (kas taikina, derina be­
siginčijančias šalis) - arbitras
t a r p k o j i s i (tarpas tarp kojų: T a rp k o jy je
la ik o s u s p a u d ę s a v in ą ) - ir tarpukojis, tafprietis tarm., tarpukiškis tarm., tarpšakis tarm.,
dvišakymas tarm., šakumas tarm. ir šakymas
tarm., Šaktarpis tarm.
tarppirštis i - » tarpupirštis
tafprietis l —>tarpkojis
t a r p s n i s 2 (ko nors raidos laipsnis: V is u o ­
m e n ė s r a id o s t.) - pakopa ( K u l t ū r o s p .) , fa­
zė, stadija, etapas. - Pig. l a i k o t a r p i s
tarpšakis l - » tarpkojis
t a r p t a u t i n i s 2 (paplitęs tarp tautų: T.
s o lid a r u m a s ) - internacionalinis (I n te r n a ­
kas)

c io n a lin ė v ie n y b ė )

507


taukti

tarpti

tarpti 1. —>vešėti. 2. —>sveikti
tarpukiškis l, tarpukojis l —>tarpkojis
tarpiipėdis l —>šalinė
t a r p u p i r š t i s l (vieta tarp pirštų: K o jų
ta r p u p ir š č ia i š u n t a ) - tarppirštis, išliežis
tarm. ir lšlyžis tarm.
tarpus 4 —>vešlus
t a r p u s a v i s i (santykiai tarp savęs: K a l­

2 t a f t i s 1. (kalbėtis, norint gauti patari­

b a - g e r ia u s ia ta rp u sa v io b e n d r a v im o p r ie m o ­

t a s įv. (nurodant žinomus objektus: Tas m e ­
d is g e r a i a u g a ) - šis (nurodant artimus ob­
jektus: Š ie g r ū d a i g eresn i u ž a n u o s ) , šitas (pa­
brėžiant: Š ita s p e i l i s m a n o ) , itas tarm., tatras tarm. (tas iš dviejų)
tąsyk prv. -> tada
tąsynės dgs. 2 —>muštynės
tąsioti, tąsyti 1. —>tampyti 1. 2. —>nešioti 1
tąsytis 1. -> valkiotis. 2. -> raivytis
t ą s ū s 4 (kuris tęsiasi, tempiasi: T. m o l is ) tampūs ( T a m p io s p ir š tin ė s ) ir tamprūs, tį­
sūs (T. m e ta la s ) ir tįslūs, valkūs (V a ik i te š ­

- savitarpis (S a v ita r p io n e s u ta r im a i)
tarsčioti —>spėti 1
t a r s e n a l (būdas tarti žodžius: J o a iš k i t.)
- dikcija
tarsi dll. -> lyg
tarstelėti —>prasitarti
tarstytis —>tartis
taršyti 1. -> draikyti. 2. -> valgyti b)
tarška b. l —>plepys
tarškalas 3b1. —>barškalas 1.2. —>plepalas 1.
nė)

3. b. ->• plepys

tarškalynė b. 2 —>plepys
tarškaliūoti 1. —>barškėti 1 ||. 2. —>kalbėti c)
tarškalius, -ė 2 —>plepys
tarškėlė 3b1. -> barškalas 1. 2. b. -> plepys
tarškėnti barškinti 1 ||
tarškesys 3b—>barškesys
tarškėti 1. —> barškėti 1. 2. —> tarkšti 1. 3. —>
važiuoti ||. 4. —> kalbėti c)
tarškynė 2 1. -> barškalas 1. 2. b. -> plepys
tarškinti 1. -> barškinti 1. 2. -> kalenti
tarkšnoti -> barškinti 1 ||
tarškūčiai dgs. 2 —>žvanguliai
tarškūlis 2 1. —> barškalas 1. 2. —» barškutis 1
tarškus 4 1. -> barškus 1. 2. -> plepus
tarškutis 1. -> barškalas 1. 2. -> barškutis 1.
3. b. —>plepys
tartaras l -> pragaras 1
t a r t i 1. (kalbos padargais sudaryti žodžius:

- sakyti (N ė ž o d ž i o
žosti tarm. 2. —>spėti 1

J is a iš k ia i ta r ė ž o d ž i u s )
n e s a k ę s iš ė jo ),

1 t a r t i s (-iės) m. 4 (tarimo ypatumas:
sy k lin g a , ryški, lie tu v išk a t . ) b ė jo a n g liš k u a k c e n tu )

508

akcentas

Tai­

( K a l­

mą, nurodymą: J is

ta r ė s i su tė v a is, k u o m o ­

-konsultuotis ( K su g y d y to ju ); tarautis tarm., tarstytis tarm. (V y ra i e in a t., k a ip t o ­
lia u g y v e n ti). 2. —>apsimesti
tartiufas 2 —>veidmainys
tarūlis, -ė 2 -> plepys
tartum dll. —» lyg
k y tis )

irvalkšnūs
taša 4, tašymas l —>mušimas
tašyti —>valgyti b)
taškalas 3b-> padažas
taškas 4 1. —> punktas. 2. —» tvora ||
taškėnti -> lyti c)
taškuotas l ->• šlakuotas 1
tas kuotė 2 -> punktyras
tatėnti, tateti —» šaudyti 1
tatras įv. 4 —» tas
taukai dgs. 3 -» riebalai ||
taūkažolė i —>taukė
t a ū k ė 2 (ežeininių šeimos žolė) - kaulažolė (K . k a r š tį iš ž a i z d o s tr a u k ia ) , taūkažolė
taukinas 3b-> riebaluotas
t a u k i n ė 2 (kiaulės papilvės taukai) - ūžkulas tarm., įsnauja
taukšas 3 -> buferis
taukšėti, taukšnoti —>pokšėti 1
taukšėti 1. -> telkšnoti. 2. -> dunksoti
taukštelėti 1. —» supokšėti || . 2. —> suduoti ||
taukšti —» kalbėti c)
taukti —>vešėti
la )


taukuotas
taukuotas l -» riebaluotas ||
taukuoti -» riebaluoti ||
taukus 4 -> vešlus
t a u p a 4 (dėjimas atsargai, taupymas: M a is ­
to, p a š a r o t.) - pataupa (Ž m o g u s su p a t a u ­
p o , n e k le id ū n a s k o k s ) , tausa, pavarta tarm.
(A n a n e tu r i p r ie v a lg io p a v a r to s )

t a u p y t i (dėti atsargai: T. ž a lia v a s , p in ig u s )
- tausoti (T a u s o k jė g a s ) , skalsinti ( D u o n ą
s k a ls in k ryto ju i, n e d a r b ą flk.), lykyti (L y k ijo
la š in iu s d a r b y m e č iu i) , skųsti tarm., skundoti
tarm. (R e ik ė d a v o d u o n ą s .) , sebinti tarm., blrginti tarm., spuleti tarm. (šykščiai: P e r d a u g
s p u la - n e i p a v a lg o ž m o n iš k a i, n e i a p s iv e l­

karėnti tarm. (V is k a r e n a m d ė l d u k te r s ),
pėldėti psn., a grūdą dėti prie grūdo šnek.
taupmenos (-ų) dgs. 3b-» santaupos
t a u p ii s 4 (kuris taupo, neeikvoja: T. š e im i­
n in k a s ) - pataupiis ret., tausiis (Jis b u v o t.
ž m o g u s , tu r to n e š v a is tė ) , ūkiškas (Ū . tv a r k y ­
m a sis, š e im in in k a v im a s ) , ekonomiškas, spulus tarm. (šykščiai taupus)
taura 4 —>gerovė
tauriadvasis 2, tauriaširdis 2 -» kilnus
tauruoti 1. —>• vešėti. 2. -» gyventi 1
taurus 4 1. —> kilnus. 2. -> 1 geras
tausa 4 - » taupa
tausytis ->• rimti 1
tausoti 1. —>• taupyti. 2. -> gerbti 1
tausiis 4 —>• taupus
tauškalas 3b 1. ->• plepalas 1. 2. b. -> čiauškalius
tauškalynė b. 2 —>• plepys
tauškalius, -ė 2, tauškėle b. 3b—>• čiauškalius
tauškėti 1. —>• pokšėti 1. 2. -» kalbėti c)
tauškynė b. 2 —>plepys
tauškinti, tauškuoti —>• pokšėti 1
tauškus 4 -» plepus
tauškutis, -ė 2 —>• čiauškalius
t a u t a (socialinė-etninė ar tik socialinė žmo­
nių bendrija: L ie tu v ių , ru sų t . ) - nacija (so­
cialinė-etninė bendrija: N a c ijų sa n d ra u g a )',
|| tautybė (feodalinėje visuomenėje)
k a ),

teisti
tautybė i -» tauta ||
t a u t i e t i s , -ė 2 (tos pačios tautos žmogus:
J is m a n o t . ) - vientautis knyg.
t a u t o s a k a i (žodinė liaudies kūryba: T au­
to s a k o s r in k im a s ) —
» folkloras
tautotyra i -» etnografija
tauza 4, taūzalas 3b 1. -» plepalas 1. 2. b. -»
plepys
tauzyla b. 2 -> plepys
tauzyti -» kalbėti c)
tauzunas, -ė 2 —>plepys
tavalioti -» nešioti 1
tavaruoti —» margti
tavas, -a įv. 4, taviškis, -ė įv. 2 -» tavo
t a v o įv. (priklausantis tau: G r a ž u s ta v o d a r ­
ž e lis ) - tavas (Jei t. b u v o , g a lė ja i n e d u o ti) ,
taviškis ( T a v i š k i a i v a i k a i g e r a i m o k o s i ) ,
tamstos (mandagiai kalbant)
te dll. - » tegu
t e g u dll. (T. m ie g a v a ik a i) - tegul, te (T e n ie ­
k a d n e s u d r e b a j ū s ų š ir d is ! ), lai tarm. ( L a i s a u
k a lb a , k a d n o r i), testą tarm. (T. b ū n a , k a s b u s )
tegul dll. - » tegu
t e i g i a m a s 3b(reiškiantissutikimą,pripa­
žįstamas, neatmetamas: T. a ts a k y m a s ) - po­
zityvus (P o z ity v i n u o m o n ė )
teigti —» tvirtinti 1
teikineti —» davinėti
teikis, teikitės -» prašom
teikti 1. -» duoti 1. 2. -> siūlyti. 3. -» kalbėti

b)teiktis 1. -» gerintis. 2. -» malonėti 1
teirautis —>klausti
t e i s ė t a s i (paremtas įstatymais, teise: T.
s a v in in k a s ) - legalūs (L e g a li v e ik la ), įstaty­
miškas
teisybė i —» tiesa
teisynas i —>kodeksas
teisingas i —>bešališkas
t e i s i n i n k a s , -ė i (teisės mokslo, įstaty­
mų žinovas) - juristas
teisinautis -» bylinėtis
teisti -» kaltinti

509


tempti

teistis
teistis —>bylinėtis
t e k e t i 1. (apie skysčių judėjimą: V an du o,
u p ė t e k a ) - bėgti (S m a r k ia i b ė g a u p e lis ), eiti
(P ū lia i iš ž a iz d o s e in a ) , plaukti ( U p ė p la u k ė
į p l a č i ą j ū r ą ) , srūti (A š a r o s srū v a iš a k ių );
nedidele srove: sroventi (G r io v e ly č ia is s r o ­
v e n o v a n d u o ) , šiurenti ( I š p a v e r s m io v a n d u o
šiu r e n a ir š iu r e n a ), srovėti ir sravėti, almėti
(P er a k m e n is u p e lis a lm a ) , alėti (A lė te įš a lė ­
j o a lu s iš s ta tin ė s ) , salveti (Iš ž a iz d o s s a lv ė j o
k r a u j a s ) , sriaumeti tarm.; gausiai: plūsti
(A u k s in a is u p ė s n ie k u r n e p lū s ta flk.), plūkti
(B ė g a p l u n k a v a n d e n ė lis s r a u n io j u p e lė j) ,

pliaupti, šliaukti (V a n d u o š lia u k ia ), šleketi
(garsiai), žliaūgti (P r a k a ita s ž lia u g ė p e r v e i­
d ą ) , itiogti (V a n d u o žlio g ė p a d ir v ia is ), čiokšti
tarm. (P a v a s a r į u p e lia i č io š k ia ) , pliopti tarm.
(U p e lis p l i o p i a ) . - Plg. č i u r l e n t i . 2. -»
tuoktis ||
tekybos dgs. —> santuoka ||
t e k i n a s 3b (bėgte bėgantis: Jis t. p a s ile id o
n a m o ) - beginąs (Jis b. a ts k u b a ), skubinas
(B ė k s .) , strikinas šnek. (tekinas pasišokė­
damas)
tekindirbis i —>račius
tekinėti —>bėgioti
tekinis 2 —>ratas 1
tekinlankis l —>ratlankis 1
tekinomis prv. —>bėgomis
t e k i n t i (prž. t e k ė t i 1:T. v a n d e n į iš č ia u ­
p o ) - beginti (S v o g ū n a i d e r a a š a r o m s b .) ,
leisti (L . a lų iš s ta tin ė s ), sravinti, salvinti
(maža srovele), šlėkinti, čiurškinti
tekis 2 1. —>kuilys. 2. —>• avinas
tekiūotis —» lakstytis ||
tėkme 4 —» srovė 1
tėkmingas l —>sraunus
teknoti —>bėgioti
tekšenti —>tapšnoti
tekšlenti, tekšnoti 1. —>lyti c). 2. —» tapšnoti
tekšoti 1. —» gulėti ||. 2. —» telkšoti
tekštelėti 1. -» mestelėti. 2. —>suduoti ||
tėkšti 1. —» smogti. 2. —» mesti 1 ||

510

tėkštis —>sėsti 1
t e k t i 1. (būti gautam: Sūnui teko tėvo pali­

kimas. Atsakomybė tenka jam) - kliūti (Vi­
sas laimikis kliuvo mums), patapeti tarm. (Visi
grašgaliai patapęs vaikams). 2. —>pataikyti.
3. —>pasitaikyti 1
tekūnas, -ė 2 —>pasiuntinys 1
tekuolė 2 —>jaunoji
tekūoti -> bėgioti
tekutė 2 —» santuoka
tekūtis 2 —>kūltupis
telėžis, -ė 2 —» ištižėlis
telėžyti —>mindyti
teliūskuoti, teliūškuoti —>skalauti 2
t e l k i n y s 3b (mineralų ir kt. susitelkimo
vieta žemės plutoje: Druskos t. Akmens an­

glių t .) - santalka ret., aglomeratas
telkšeti, telkšnoti —>telkšoti
t e l k š o t i (būti išsiliejus: Telkšo vanduo dir­
vose) - ir telkšnoti, telkšeti, tekšoti (Bala
tekšo), taukšėti, taksėti, tykšoti (Klanai kie­
me tykšo), tvaksėti ir tvoksoti (Pavasarį čia
visur vanduo tvokso), tvanksoti (Kelyje tvank­
so valkos), žlugsoti (Lankose tebežlugso vanduo), žliurgsoti (Zliurgso dirvose klanai).Plg. t y v u l i u o t i
t e l k t i (į vieną vietą rinkti, organizuoti: T.
darbininkus javų valymo darbams) - burti
(B. aplink save šalininkus), kaupti (K. jėgas,
atsargas), spiesti (gausiai: Jis spietė apie sa­
ve daug draugų), koncentruoti (K. kariuo­
menę, jėgas), akumuliuoti (A. medžiagas)
tėlžtelėti —>mestelėti
1 tėlžti -> mesti 1 ||
2 telžti —>lyti č)
tema 2 —>klausimas
t e m d y t i (prž. t e m t i : Debesys temdė sau­
lę. Ašaros temdė akis) - tamsinti (Kambarį
tamsina užuolaidos) ir tamsuoti
tempas 2 —>greitis
t e m p t i 1. (daryti, kad tįstų, ilgėtų: T. odą)
- tęsti (Ploja, tęsia kirvio ašmenis). 2. —»
traukti 1. 3. —>• nešti. 4. —>delsti
v


temptinis

temptinis 2 —» lankas 2
t e m t i (darytis tamsu: D ie n a te m s ta ) - tam­
suoti (J a u ta m s u o ja , d ė k i t ž ib u r į) , brėkšti
(Jau b rė k šta , n e to li v a k a r a s ), blfsti tarm. ( Ž ie ­
m ą a n k s ti b lįs ta ) , žlejuoti tarm.; || vakarėti
(artintis vakarui); nakteti (artintis nakčiai)
tendencija l —» kryptis 2
tendencingas l —> šališkas
tenėsiai dgs. 2 1. —» krešulys. 2. —» tirštimai
teneti 1. —» tirštėti. 2. —» krešėti
tenykštis l —» vietinis
teniūgoti —» nešioti 1
t e n k i n t i s (būti patenkintam: V ien u k a m ­
b a r iu t.) - kakintis ( D a u g n o r ė d a m a s , m a ž u
k a k in k is flk.), ganedintis knyg. (Jis n e sig a n ė d in a tu o , k ą tu ri)

tepeti —» valgyti b)
t e p l i o n ė 2 (prastas piešimas ar piešinys)
- terlionė (Č ia n e p a v e ik s la s , o t.)
teplioti 1. —> terlioti. 2. —» murzinti
teplioti —» terlioti
tėplius, -ė 2 —» terlius
tėploti —» kalbėti f)
t e p 1ū s 4 (greit susitepantis ar tepantis:
Š v ie s u s d r a b u ž is t . ) - ir tepus, terlūs, paišus
tepus 4 —> teplus
tėpoti —» eiti 1 o)
t e p t i 1. (dėti ant ko sluoksnį minkštos ma­
sės: T. s v ie s tą a n t d u o n o s ) - gliėti ( G . m o liu
k ro sn į, k a m in ą ). 2. —> terlioti
terkšeti —» barškėti 1
terkšlys, -ė 4 —» plepys
tefkšti —» tarkšti 1
terla b. 4 —> terlius
terlė 4 1. —> purvas ||. 2. —» burna ||
terlėnti —» terlioti
terlinas 3b—» nešvarus
terlynė 2 -> purvynas ||
terlinti -> terlioti
terlionė 2 —» teplionė
t e r l i o t i (liečiant daryti nešvarų, suteptą:
T erlioja r a n k a s tepalu , p u r v a is ) - terlėnti ( N e ­
v e rta č ia r a n k ų t.) , termėnti ir termoti, ter-

terškus

linti ir terlyti (Neterlyk skarelės), terliuzyti
tarm., tepti, teplioti džn. (Netepliok staltiesės,
knygos), teplioti ret., čėmoti tarm. (Nečėmok
duonos), čėploti, čiaumoti tarm. (Č. nosinę)
ir čiūomoti tarm., čiūrinti (drabužius), ėnioti tarm. (Gražiai valgyk, neėniok), glėizoti tarm.
(Vaikas mėsą gleizoja), glėmoti tarm. (Glėmoja nešvariaispirštais duoną), glėtoti tarm. (Val­
gyk, neglėtok), glėtarnoti tarm. (Vaikaspurvą
gletamoja), gneizinti tarm. (Gneizina duoną),
kernoti tarm. (Nekemoksviesto), knėboti tarm.
(Knėboja nešvariais pirštais sūrį), knėižioti
tarm. (Jei valgai, valgyk, o ne kneižiok košės),
knėzoti tarm. (Knėzoja su kojom purvą), ma­
koti tarm. (Nemakok košės), markloti tarm.
(Markloja stalą su rašalu), mūrkšlinti (Vai­
kai, nemurkšlinkit langų) ir mūrkšlioti,
murkšlėnti slp., muzoti tarm. (Kam muzoji
stalą?), peizoti tarm. (Nepeizokit, vaikai, sie­
nų), pliufzinti tarm. (skysčius: Vandenį, pieną p.), purzlinti tarm. (Nepurzlinkgrindų su
purvinom klumpėm)
terliotis —» čiupinėtis
terlyti —» terlioti
terliugas, -ė 2 -> terlius
t e f 1 i u s, -ė 2 (kas terlioja, nešvarus: Tas t.
išsiterliojęs ir vaikšto) - ir terla, terliugas
tarm., terliūzas šnek., termėklis, terma tarm.,
tėplius, gleiza tarm. (Baisus g - visas smak­
ras košėtas), gneiza tarm. (Ne darbininkas, o
g.), gliauma tarm. (G. su rankom viską iš lėkš­
tės ima), purzla tarm. (Tai p. žmogus, visas
apsiseiliojęs). - Plg. m u r z i u s
terliūzas, -ė 2 1. terlius. 2. —» riebuilis
terlifizyti —> terlioti
terlūs 4 —» teplus
terma b. 4, termėklis, -ė 2 —» terlius
termėnti, termoti —» terlioti
terpė l —» aplinka
terpti -> kišti 1
terškėti -> barškėti 1
terškinti —>barškinti 1
terškus 4 —» barškus 1

511


tiesiai

teršti

t e r š t i 1. (daryti nešvarų: Blogas paukštis,
kuris savo
lizdą teršia flk.) - bjaurinti, bjauv
roti (Žąsys kiemą bjauroja), dergti vulg., derglioti slp., kiaulioti vulg. (Prikiauliota troba),
trėkti tarm. (Nė vienas paukštelis savo lizdo
netrėkia flk.); || žagti (valgius: Katėpieną puo­
dynėje žagia); burbti (apie muses: Musės
duoną, mėsą burbia). 2. —> bėgti 1 a). 3. —>
valgyti b)
tervėtis —» peikėtis
testą dll. —» tegu
tęsti 1. —» tempti 1. 2. —» traukti 1. 3. —» nešti
t ę s t i s 1. (vykti kurį laiką, nesiliauti: Gied­
ra tęsėsi kelis mėnesius) - trauktis (Pokylis
traukėsi visą savaitę), trukti (Lietus truko
neilgai), laikytis (Ilgai šaltis laikosi). 2. (ei­
ti į ilgį, į to\\: Aplink tęsėsi pievos) - tiestis
(Nuo medžių tiesėsi šešėliai), tfsti (Saulė lei­
džiasi, šešėliai tįsta), drykti (Apyniai dryksta nuo karties), driektis (Kelias driekėsi per
mišką), trauktis (Miškas traukėsi iki upės),
eiti
teškenti 1. —» tikšti. 2. —» pliuškėti. 3. —» dau­
žyti 1
teškėti 1. —»tikšti. 2. —» dužti. 3. —» pliuškėti
teškinti —» daužyti 1
t e š l a 4 (maišomų ar minkomų miltų masė:
Tiršta, skysta duonos t.) - minklė (Marti minklę minko), minkymas (Duonos m. prasky­
do), minkalas (Minkštas, kietas m.), maišy­
mas (maišoma tešla: Rugienių miltų m.)
t e š l a i n i s 2 (saldžios tešlos kepinys) biskvitas
tėšlius, -ė 2 —» riebuilis
t e š l o t a s i (aplipęs tešla: T. šaukštas) - ir
tešluotas, minklinas (Minklinos rankos)
tešluotas i —» tešlotas
tėtė 2 —» tėvas
t e t e r v i n a s 3'lb(vištinių būrio paukštis: T.
burbuliuoja miške) - burblys, burbulis, beržynvištė, juodulis
tėtis 2 —» tėvas
tėtukas 2, tėtulis 2, tėtušis 2, tėtutis 2 —»tėvas ||

512

tėvai

dgs.

4 (tėvas ir motina:

Sū nu s gyveno

p a s tė v u s ) - gimdytojai
tėvainė 2 -> tėvynė
t ė v a s 3 (vyriškis savo vaikams: Š e im o s t. T ė ­
v o v a r d a s ) - tėtė fam. ir tėtis fam.; || maloni­
ne reikšme: tėvelis (T. ra n g e lę re n g ė ), tėvužėlis (A u g in o m a n e t.) , tėvukas, tėvutis, tė­
tukas fam., tėtulis fam., tėtušis fam., tėtutis
tęvas 3 -> 2 plonas 1
tėvelis 2 -> tėvas ||
tevėrnoti —» kalbėti c)
tęvėti -> plonėti
tėvija 2 —> tėvynė
tėvynaitis l -> įpėdinis
t ė v y n ė 2 (gimtoji šalis: G in ti s a v o tė v y n ę v isų p a r e ig a ) - gimtinė (gimtoji vieta: G i m ­
tin ė je ir j u o d a d u o n a - p y r a g a i flk.), gimtūvė
tarm., tėviškė (tėvų namai, gimtieji namai:
V asarą s a v o tė v išk ė je p r a le id a u ) , tėvainė knyg.,
tėvija šnek., augtinė tarm.
tęvinti -> ploninti
tėviškė i -> tėvynė
tėvonls (-lės) v. 3a -> įpėdinis
tėvonystė 2 —» palikimas
tėvukas 2 1. —> tėvas ||. 2. —>senelis 1
tėvūnaitis i, tėvūnas 2 -> įpėdinis
tėvutis 2 1. —> tėvas |[. 2. —>senelis 1
tėvužėlis 2 —» tėvas II
tėžė 2 —» lepšė
težėti —» lašėti
tyčeika b. 2 -> pajuokėjas ||
tyčiotis 1. —» pajuokti ||. 2. —> šaipytis
tiekti 1. -> duoti 1 . 2. -> daryti 1.3. -> rengti 1
tiėktis —» rengtis
tiėpti —» alpti
t i e s a (kas atitinka tikrovę: T ieso s p a ž in im a s .
G ry n a , tik ra t . ) - teisybė (kas teisu, teisinga:
U ž te is y b ę g a lv ą d e d a )

tiesė 4 —> dešinė
t i e s i a i prv. (tiesia, stačia kryptimi: E in a t.
p e r la u k u s ) - tiesiog (T. a rč ia u , a p lin k g r e i­
č ia u flk.) ir tiesiogiai, stačiai ( L e k ia s. p e r
b a lą ) , po tiesumui šnek.


tikšti

tiesiakalbis

tiesiakalbis 2, tiesiaširdis 2 —» atviras 1
tiesiog, tiesiogiai prv. —» tiesiai
t i e s i o g i n i s i (tiesiog, netarpininkaujant
atliekamas, gaunamas: T. a ts a k y m a s ) - be­
tarpis (B e ta r p ė ž i n i a ) , artimiausias
tiesle 4 -> ruletė
tiesmukas 3b 1. —» atviras 1. 2. —» tiesus 1
tiesti 1. -> 1 dengti 1.2. —>bėgti 1 a). 3. -> eiti
la )

tiestis 1. —» tęstis 2. 2. —» augti 1. 3. —» gulti
t i e s u s 4 1. (tiesiog einantis, nekreivas:
lin ija ) - status (S1
, k e lia s į m ie s tą ) , tiesmu­
kas šnek. (T. s e n is k a ip n e n d r ė ) , a kaip žvakė
(styga, strėlė). 2. -> atviras 1
tifas 2 —» šiltinė
tijūnas 2 —» prižiūrėtojas
Į t i k dll. 1. (ribojamąja ar išskiriamąja reikš­
me: L i k o m a n ti k k e p u rė . M o k a tik p l ė š t i ) ir tiktai (T etu ri t. tr o b e lę ), vien (V. d e g ė s ia i
te s m ilk s ta ) ir vien tik ( R a d o m v ie n tik p l i k a s
s ie n a s ). 2. —> vos
—» bet
tyka 4 —> tyla
tikčioti -> taksėti
t i k ė j i m a s i (Dievo buvimo pripažinimas:
2 tikjng.

K r ik š č io n ių , m u s u lm o n ų t.) v ės lie tu v ių t.) ,

religija

tikyba

(S e n o ­

(R e lig ijo s d o g m o s ) ,

konfesija
t i k ė t i s (turėti vilties: T ik im ė s iš d ra u g ų p a ­
g a lb o s ) - viltis (ko gera laukti: J ie vylėsi d a u g
la im ė s ią ) ,

duksėtis

psn. (Jis m u m is d u k s is )

tikyba i —» tikėjimas
tykiai prv. —» tyliai
tykinti -> sėlinti
tykoti —» žiūrėti ||
t i k r a i prv. (ką nors tvirtinant: A š

ta i t. ž i ­

iš tikro (Jis iš tik ro s u sirg o ) , iš tikrų­
jų, iš tiesų (I š tie sų v a k a r s ir g a u ), be abejo
(B e a b e jo r y to j a te is iu ) , berods, neabejoja­
mai, neginčijamai (Jis n. te is u s ) , užtikrin­
tai, garantuotai, įdėm tarm. (T a s s u p r a to P e t­
nau) -

r o n ė lę į. te k ė s ia n t)

tikrąjį veidą parodyti —» demaskuoti

tikraraštis i —» originalas
t i k r a s 41. (atitinkantis tikrovę, neprama­
nytas: T. atsitikimas. Tai tikra tiesa) - neabe­
jotinas (N faktas), neabejojamas (Neabe­
jojamos žinios), neginčijamas (Neginčijama
tiesa), realūs (R. gyvenimas. R. skaičius), fak­
tinis (Faktinė medžiaga), autentiškas, gudnas tarm. (G. durpynas. Sūnus-g. tėvas), yitas
tarm. (Pasakysiu yną teisybę). 2. (nepadirb­
tas: T. gintaras) - natūralūs
tikrenybė i —» tikrovė
t i k r i a u s i a i modai, (reiškiant įsitikinimą:
Rytoj t. lis) - greičiausiai (G. jis susirgo, kad
neatėjo į darbą), matyt (Matyt, rytoj šals), tur­
būt (Ligonis turbūt pasveiks), kaip matyt
(Kaip matyt, jis nieko nežino)
tikrybė i —» tikrovė
tikrinis 2 —» baravykas
t i k r i n t i (žiūrėti tikrumo, gerumo: T. grą­
žą, sveikatą, žinias) - kontroliuoti (K. svars­
tykles, bilietus)
t i k r o v ė i (kas objektyviai esti, tikras daly­
kas: Jo svajonės virto tikrove) - tikrybė (Nesu­
prantu, ar tai sapnas, ar t.), tikrenybė ret.
(Pasaka pavirto tikrenybe), tikruma (Kiek
čia tikrumos, nežinau), realybė (Ko negalė­
jo įsivaizduoti net drąsiausi fantastai, šian­
dien jau r.)
tikruma 3b —» tikrovė
tiksėnti —» taksėti ||
tiksėti —»taksėti
t i k s l a s 4 (norimas pasiekti dalykas: Kelio­
nės, gyvenimo t.) - intencija; || paskirtis
(Grožinės literatūros p.)', uždavinys (Auklė­
jimo u.)
t i k s l ū s 4 (iki smulkmenų atitinkantis: T.
kelionės aprašymas. T. vertimas, laikas) - precizūs (P. prietaisas), preciziškas
tykšoti -> telkšoti
t i k š t i (kristi vandeniui: Brendant vanduo
tiško į šalis) - tiškėti (Į grindinį tiškėjo lie­
taus lašai) ir teškėti (Teška vanduo nuo sto­
gų), teškenti (pamažu)

513


tingėjimas

tiktai

tiktai dll. —> 1 tik 1
t i k t i (būti tinkamam:

- derėti

Taip n e tin k a k a lb ė ti)

( S e n a m d e ra p a ta r ti , j a u n a m - p a ­

k la u s y ti flk.) -

pritikti

(E lk is k a ip p r itin k a ) ,

priderėti (N e p r id e r a su tė v a is b a r tis ) , parei­
ti šnek. (N e p a r e in a ta ip elg tis)
tykti —>tilti
tik tik -> vos
tiktis —» dėtis 1
tikūlis 2 —>viščiukas
tykunas, -ė 2 —» tylūnas
tykūs 4 —» tylus
t y 1 a 4 (nebuvimas triukšmo, garsų: K a p ų t.
T ylos v a la n d ė lė ) - tyluma (R a m y b ė , ry to t.,
n o r s s u s a v o s ą ž in e š n e k ė k is ) , tylybė (visiška
tyla: To v a ik o t . - k a ip ir n ė r a ), tyka tarm. (T.
b e v ė jo ) ir tilktis tarm., kurtinys tarm. (T o k ia
tyla , to k s k u r tin y s ! ). - Plg. r a m y b ė
t i l d y t i (prž. t i l t i : T ild o tr iu k š m a u ja n č iu s)
- raminti ( R a m in u m o k in iu s, k a d n e š n ib ž ­
d ė t ų ) , maldyti, malšinti šnek. (M a lš in u v a i­

t i l p t i (turėti pakankamai vietos: J a v a i v o s
tilp o k lė ty je ) - pareiti (apie skysčius, daik­
tus), išsitekti (apie žmones: A r i š s i t e k s i t v isi
p r ie s ta lo ? ) , lįsti (apie daiktus, žmones: ¡ l a ­
g a m in ą d a u g d a ik tų le n d a . V isi n e lin d o m į
a u to b u s ą ) ,

susitarpūoti šnek. (K a ip

p u o s i m p r i e s ta lo ? )

tilškė 2 1. —»judra. 2. —» žliūgė
tiltakelis l -> viadukas
t i l t i (darytis tyliau: S a lė p a m a ž u tilo ) - tyk­
ti (V ė ja s ty k s ta ) ir tilkti tarm., rimti (R im s ta
jū r a , v ė j a s ) , malšti ( M a iš o la u k ų b a l s a i ) ,
ščiūti (S č iū v a š ie n p jo v ių d a in o s ) , kufsti prk.
tyluma 3b—» tyla
t y l ū n a s , -ė2 (tylus, nekalbus žmogus: Jis
to k s t - ž o d ž i o n e p a s a k o ) - ir tylenis (I š to
ty le n io n eišg irsi ž o d ž i o ) , tykunas
tylūs

4 (be triukšmo, be garsų:

k a m b a r y s . Tyli n a k tis ) -

(iškilmingai ramus:

t y l ė t i (nieko nesakyti, neišduoti garso: Jis

k u ),

nekalbėti (Jis tylėjo , n ė
ž o d ž i o n e k a lb ė jo ) , nešnekėti, neatsiliepti, a
burnos nepraverti, nasrų neaušinti šnek., lie­
žuvį už dantų (prikandus) laikyti (turėti)
šnek.

t y l i a i prv. (negarsiai, be triukšmo:
b a , d a in u o ja , v a ik š č io ja )
to ) ,

tykiai

- tylomis

T. k a l ­

(T. s k a i­

(T. t. N e m u n ė lis tek a , o d a r ty k ia u

m ū s se se lė s v e r k ia ),

patylomis (R įė ja u

į kam ­

patyliais (P irštų g a le lia is įė jo p . ) , patykomis (P. š n ib ž d a s i) , patylėliais (labai ty­
liai) ir patyliukais ( N a k tį a ts ik ė lė ir p . iš v a ­
ž i a v o ) , patykėliais ir patykūčiais (Ji m o k a
b a r į) ,

p . v a ik š č io ti)

tylybė l -> tyla
tilindžiuoti —» skambinti 1 ||
tilktis (-ies) m. 3 -> tyla
tilkti —» tilti
tylomis prv. —» tyliai

514

( V id u r n a k ty

ramūs (R .
tr iu k š m o ) , romūs

ž i e d e l i s a n t š a k e li ų k r a u n a s ) ,

tylenis, -ė 2 -> tylūnas
ty lė jo k a ip ž e m ė ) -

tykūs

T. o r a s,

ta ip ty k u , k a d g ird i, k a ip j a u n a s la p a s a r b a
k a m p e lis , n e g ir d ė t j o k i o

k u s, b e t n e k la u s o )

b e su sita r-

M iš k e b u v o r o m u , t y ­

begarsis ( B e g a r s ia i ž i n g s n i a i ) , betriūkšmis ( B e tr iu k š m ė s u e ig a ) , bežadis prk.
( B e ž a d ė n a k tis ) , nebylūs prk. (T u ščia s, n. b u ­

ta s )

tilžti —> mirkti
tilžūs 4 —» šlapias 1 ||
t y m a i dgs. 4 (užkrečiama vaikų liga:
ty m a is su sirg o )

V a ik a s

- blusinės šnek., mašalinės

šnek. ( M a š a lin ė s v a ik u s s u g u ld ė ) ,

drognės

tarm. (V a ik elis serga d ro g n ė m is - išverstas, r a u ­
don as)

timpčioti —» tampyti 1
timpinėti —» vaikščioti č)
timpinti —> eiti 1 b)
timpys, -ė 4 —» ilgšis
timpsėti —» tampyti 1
timpšoti —» gulėti ||
timptelėti —» patraukti 1 ||
tyna 4 —» mušimas
tingėjimas i —» tingulys


tingėti

tinklainė

t i n g ė t i (bodėtis darbu, veikimu:

J is tin g i

nepaslinkti (V a ik a s n e p a s le n k a m o ­
ingėti tarm. (In g is v is u o m e t in g i), ry-

d ir b ti ) k y tis ) ,

žėti tarm. (T a s ja u ėjo, n e ry žė jo )
tinginėti —» tinginiauti
tinginį auginti (švęsti) -> tinginiauti
t i n g i n i a u t i (veltui laiką leisti, slankioti
be darbo: J is tin g in ia u ja , n ie k o n e d ir b a ) - ir

tinginiūoti, tinginėti ret. (T in g in ė d a m a s n ie ­
k o n e p e š i), dykinėti (būti dykam: D y k in ė ja ,
d a lb s to s p a š a li a is ) ir dykiniūoti, dykauti ret.
(J a m n e p a tik o d y k a u ja m a s g y v e n im a s ) ir dykiniauti (D a u g ia u d y k in ia u ja n eg u d ir b a ) ,
veltinėti šnek., lengvinėti šnek. (A n a n e p r a tu s
L, ie šk o d a r b o ) , dalbstytis šnek., šalinėti šnek.,
pakraščiauti šnek. (P a k r a š č ia u ja , n ie k o n e ­
v e ik ia ) , valiūkauti šnek. ( V a ik š to p o s o d ą , v a ­
liū k a u ja ) ir valinėti tarm., dylinėti tarm. (V a ­
la n d a s vagia, d y lin ė ja ), diliauti tarm. (A te is
r u g ia p jū tė , n e b u s k a d a d . ) , dypanoti tarm.
(P a d ie n is d y p a n o ja , į s a u lę žiū ri, v a k a r o la u ­

slinkauti tarm. ( G a n a j u m s s., s to k it p r ie
d a r b o ) , slainikauti tarm., pataikauti tarm. (Jų
d a u g s to v ė j o p a t a i k a u j a n č i ų ) , dinderiuoti
tarm. (D in d e r iu o ja n e tu r ė d a m a s d a r b o ) , a vil­
ko liga sirgti šnek., tinginį auginti (švęsti)
k ia ) ,

šnek.

1 t i n g i n y s , -ė 3a (kas tingi, nenori dirbti:
T. ir k e lią k o ja r o d o flk.) - dykinėtojas, dykū­
nas ( N e d y k ū n ė lis, tik a rto jė lis, g r a ž ia i u ž a u ­
g in ta s ), nepaslinkšis (J o k io s n a u d o s iš to n e p a s l i n k š i o ) , veltinėtojas šnek., šalinėtojas
šnek., lengvinėtojas šnek., pakraščiautojas
šnek., vaikštėiva šnek., lengvadarbis šnek. (B ė ­
d a to k ia m le n g v a d a r b iu i su d a lg iu v a ik š č io ­

lengvaduonis šnek. (T o k s l. v a rg o n e m a ­
baltarankis šnek. (Ište k ė jo u ž tin gin io, b a l­
ta r a n k io ), pataikautojas tarm., valiukas tarm.,
apykula tarm. ( N e d y k in ė k p e r d ie n , ž m o n ė s
p r a d ė s a p y k u la v a d in t) , deriūga tarm., menk.
(T ik r a s d . ) , diėnvagis tarm., menk. (T in g in ia i,
d ie n v a g ia i b a s to s p e r d ie n a s b e d a r b o ) , dykana tarm., dilba tarm., dilbinas tarm., dindeti ) ,

tė ),

ris tarm. (K ą ta s d. d ir b s - v a lk io ja s i, ir tie k ),
dypana tarm. (T o k s d. n ie k o ir d ir b t n e n o r i),
dyrunas tarm., dūlbis tarm. ( A n s n ie k o n e d a ­
ro - to k s d .) , ingis tarm., kalkaras tarm., lau*
daga tarm. (Š ita s l. g u li ir g u li), niekurneiva
tarm. (S e n is p a s id a r ė n., i t a k m u o s ė d ė jo tr o ­

robedys tarm. ( N e s ė d ė k k a ip r. ro p ė s e
flk.), ruzla tarm., menk., slinkis tarm. (N o r in t
s - n e tu šč ia v ie ta ) ir slinka tarm., slunkis tarm.
(V isi b o d is i tu o s lu n k ių ) , stabūris tarm., menk.,
stulbis tarm., menk. (T o k s s. n e p a ju d a iš v ie ­
to s ) , ūitena tarm., menk. ( N e p a v a r o m a s u .) ir
uituvas tarm., menk., ulžys tarm., menk. (V isų
u ja m a s ž m o g u s - u . ) , veiverys tarm., menk. (Jis
p r i e veiverio . E i tu, v e iv e r y /), a tinginių mai­
šas (saitas, pantis, pasamonas) niek., sau­
lės svetys (viešnia) šnek.
2 tinginys 3a-> tingulys
tinginių maišas (pantis, pasamonas, saitas)
b o j) ,

—> 1 tinginys
tinginiūoti —» tinginiauti
tingis 2 —» tingulys
t i n g u l y s 3a(sutingimas, nepaslinkimas:

T.

tingėjimas (I š tin g ė jim o n e ­
tingumas ( T in g u m o a p im ta s ž m o ­
tingis (T. v iso p i k t o p r ie ž a s tis ) , tingi­

im a p r ie š lie tų ) a tv y k o ) ,
g u s),

nys

šnek. (Jis tin g in iu n e p a s le n k a . T. le n k ia

p r ie ž e m ė s ) ,

nepaslanka,

a

vilko liga šnek.

tingumas 2 —» tingulys
tingūs
žm ogu s)

4 (tingintis, nenorintis dirbti:

- slinkas

T.

tarm. (S u n k u įra g in ti s lin ­

Plg. n e r a n g u s
tynimas 2 —» mušimas
t i n k a m a s 3b(atitinkantis reikalavimus:
ką a r k lį).-

T.

pritinkamas (P. e lg e sy s),
pritiklūs (P. a ts a k y m a s ) ir pritinkūs (T a s
d a r b a s ja m . p r iti n k ia u s i a s ) , deramas (D . s v e ­
č io s u tik im a s ) , prideramas (Priderama pa­
garba) ir denis tarm., deringas tarm. (N ie k a m
d. d a ik ta s ) , prideringas psn., atsakantis (A .
d a rb a s, p a k a i t a s ) -

d a rb a s, d a r b in in k a s )

tinkinti 1. —» derinti 1 .2 .—» pataikauti
t i n k l a i n ė 2 (akies dalis) - retina

515


tįsti

tinklelis

tinklelis 2 —>regztis 1
tintalas 3b —» karulys 1
tintalūoti —» maskatuoti
tinteti —» drebėti 1
1 t i n t i (-sta, -o) (apie kūno audinius plėstis: Nuo sumušimo ranka tinsta) -

brinkti (Veidas brinksta), tvinkti (Pirštas
tvinksta, kur pasidūriau), pūsti šnek. (Pra­
dėjo tinti, p. kojos), bufkti tarm. (Jo kojos
nesveikos, dažnai burksta), burbti tarm.,
pufsti šnek. (Pradėjo visas p., ir mirė), bambti šnek. (Bambo bambo ir išbambo kaip rąs­
tas), pampti šnek., brjsti tarm. (Pirštą įsidū­
riau, ir b. pradeda), bliufkti tarm., tulžti tarm.
(Tulžia burna), milžtis tarm. (Skaudulyspra­
dėjo m.)
2 tinti (-a, tynė) 1. —>aštrinti ||. 2. —>mušti 1.
3. -> valgyti b)
tintūvai dgs. 2 —» pentelė
tipenti 1. —» eiti 1 č). 2. —» bėgti 1 b)
tipingas l, tipiškas l —>būdingas
tipografija i —» spaustuvė
tipsoti —» gulėti ||
tyrai dgs. l -> dykuma
1 tyras l -> pelkė ||
2 tyras 3 1. -> grynas 1. 2. -> giedras. 3. ->
doras 1 ||
tyrė 2 —» košė
tyreti -» grynėti
tyrinėti —» tirti
tyrinti 1. —>gryninti. 2. —» giedrinti 1
tirkšlys 4 —» amalas 1
tyrlaukis l -» dykuma
tirlinti, tirliūoti —» groti 1 II
tironas, -ė 2 —» despotas
tironija 2 —» despotizmas
tironiškas i —» žiaurus
t i r p t i 1. (apie cukrų, druską ir kt.: Tie da­

žai tirpsta vandenyje) - leistis (Cukrus bai­
gia l.). 2. -> nykti 1
tirščiai dgs. 2, tirštalai dgs. 3b —>tirštimai
t i r š t a s 4 1. (apie sriubą, košę, purvyną ir
kt.: Tiršti dūmai. Tiršta putra, grietinė) - blan-

516

dūs

( B la n d ž io s k r u o p o s ) ,

b u lv ie n ė ) ,

mutnūs

tumūs tarm. (T u m i
2. —»

tarm. (M u tn i k o š ė ) .

tankus. 3. —» gausus
t i r š t k t i (darytis tirštam:
m ig la tir š tė ja )

- teneti

S riu b a , d a ž a i,

( T a u k a ip r a d e d a t.) ,

tumeti tarm. (P u tr a tu m ė ja )
t i r š t i m a i dgs. 2 (tiršti daiktai skystyje: K a ­
v o s t.) - tirščiai (S r iu b o s t.) ir tirštalai, tenėsiai, tumė tarm. (I š tų m iltų n e b u s tu m ė s.
V ira la s b e tu m ė s )

t i r š t i n t i (daryti tirštą: T. sriu b ą , s p a lv a s )
- kondensuoti (pieną, garus)
tirtėnti —>drebėti 1 ||
tirtesys 3b—» drebulys
tirtėti —» drebėti 1
t i r t i (stengtis atskleisti kieno turinį, esmę:
T. g a m to s p a s la p tis . T. p r a e itį, k a l b ą )

- tyri­
nėti džn. (T. s e n o v ę , p r o b l e m ą ) , gvildenti (G .
n a u ją k la u s im ą ) , studijuoti (plačiai tyrinė­
ti: S. lie tu v ių ta u to s a k ą ) , analizuoti (tirti,
skaidant į sudėtines dalis)
tirtinti —» drebinti
tirtulys 3a—» drebulys
tirtūs 4 —>drebus
tyruliai dgs. i —» pelkė ||
tirvinti —> nešti
tjsčioti —>tampyti 1
tįsineti —» vaikščioti b)
tįsinti 1. —» eiti 1 c). 2. —» nešti
tjslioti -> tampyti 1
tjsla b. i —>ilgšis
tįsliava b. 3b-> ilgšis
tįslineti vaikščioti b)
tfslinti
eiti 1 c)
tjslioti -> tampyti 1
tįslys, -ė 4 -> ilgšis
tįslūs 4 —> tąsus
t j s o t i (būti nusitęsusiam: P a lu b ė je

dryksoti (D r y k s o
šliukšėti (apie kasas)

r a tin k lia i) m e n į) ,

tįs o v o ­

k a s o s p e r lie ­

tysoti -» gulėti
tjstelėti 1. —» paaugti 1. 2. —>patraukti 1 ||
tfsti 1. —» tęstis 2. 2. —» augti 1


trafaretas

tįsus

tįsus 4 1. —>tąsus. 2. —» ilgas 1
tišketi —> tikšti
titanas 2 —> milžinas
titaniškas i —» didelis 1
lite 2 —>žaislas
titnagas b. i —^ šykštuolis
titulas i —» vardas 1
tytveikas i —» daugybė
t y v u l i u o t i (būti plačiai išsiliejus:

B ega­

- sklyduriuoti (P o ta
lie p a e ž e r ė lis s k ly d u r iu o ja ), sklydėti (V a n d u o
s k ly d i b a lo s e ) , plyteti ( P a k a ln ė jp ly tė jo b a la ) ,
tvyksoti ( A p lin k v a n d u o b e tv y k s o ) , liūliuoti
(L iū liu o ja e ž e r a s ), tvonūoti tarm.-Plg. t e l k lin ė s j ū r o s ty v u lia v o )

šoti

tižinti —» šlapinti ||
tižtelėti —» pašlapti
tižti 1. —» šlapti ||. 2. —>glėbti
tižūs 4 1. —> šlapias 1 ||. 2. —>glebnas
t o b u l a s 3a(be trūkumų, labai geras: T. k ū ­
r in y s ) - idealūs ( I d e a li o s d a r b o s ą ly g o s ) ,
meistriškas (M . v a id m e n s a tlik im a s ) , neprie­
kaištingas (N. d a r b a s ) , beydis (B. ž m o g u s ) ,
bekliaūdis
tobulėti —>gerėti 1
tobulybė i —» idealas 2
tobulinti —» gerinti
tobulintis —» šviestis
t o d ė l prv. (priežasčiai žymėti:

T. n e a tė ja u ,

- dėl to ( A tv y k a u d ė l to, k a d tė ­
v a s p r a š ė ) , užtai (U . ir turi, k a d n e tin g i d ir b ­
ti) , užtat ir užtatai, todrin psn.
todrin prv. —» todėl
tokėtis -> peikėtis
k a d s ir g a u )

t o k s (-ia) įv. 3 (kaip tas, panašus į tą:

T okią

d ie n ą ir d ir b ti la u k e sm a g u . Jis b u v o n e t. k a ip

- šioks (rodo artimesnę ypatybę: S a k ė
m a n e š io k į, s a k ė m a n e to k į ) , šitoks (S. tu
v is i)

m a n p a ti n k i )

toks pat 1. -» lygus 2. 2. -> vienodas 1
tokštis —» sėsti 1
t o l e r a n c i j a i (gerbimas svetimos nuo­
monės) - pakanta, apykanta (D o ra s, k u ltū ­

ringas žmogus daug turi apykantos kitiems)
ir apkanta
tolerantingas i, tolerantiškas i -> tolerantus
t o l e r a n t ū s 4 (gerbiantis svetimą nuomo­
nę) - tolerantiškas, tolerantingas, apkantūs (A. kitokių pažiūrų žmonėms), pakan­
tūs (P, taktiškas svečias) ir pakantrūs
t o l e r u o t i (gerbti svetimą nuomonę) - pa­
kęsti (Nepakęsime jėgos viešpatavimo), apkęsti, pakelti (Širdis nepakelia skriaudos)
t o l i prv. (nearti erdvės atžvilgiu: T. iki mies­
to. T. nukeliavome) - toliese (T. gyvenome),
atstū (Dar a. iki namų), a už kalnų (marių)
v

šnek.

tolydinis i, tolydūs 4 —» nuolatinis
tolydžio prv. nuolat
toliese prv. —» toli
tolyginti —>tapatinti
tolygus 3 1. —^ lygus 2. 2. -> tapatus
t o l i m a s 3a (toli esantis ar einantis, nuto­
lęs nuo ko: T. kraštas. Tolima kelionė) - ir

tolūs (T. atstumas), atstūs (A. kelias), ato­
kūs (Aplinkui a. kelias į miestą)
tolymė 2 —» toluma
tolyn prv. -> šalin
tolintis -> trauktis 1
tolis 2 1. —> toluma. 2. —» atstumas
tolti -> trauktis 1
t o l u m a 3a(toli esanti vieta: Tolumoje regė­
ti kalnai) - tolymė (Jūros t.), tolis (Žvelgiau
į tolį), atstumą, atokumą
tolūmas 2 —>atstumas
totūs 4 -> tolimas
topolis l —>tuopa
toponimas 2 —» vietovardis
topoti 1. -> slaugyti. 2. -> lepinti
topradž, topradžiai prv. 1. —» ištisai 1. 2. —»
nuolat

topsoti 1. -> tūnoti. 2. -> tupėti 1
toptelėti -> dingtelėti
tprūkė 2 —» karvė
tradicija l -> paprotys
trafaretas 2 -» šablonas

517


trafaretiškas

trafaretiškas i —» banalus
tragedija l —» nelaimė
traila b. i -» plepys
trailiuoti —» kalbėti c)
trainas 4 —» pliauska
trainė 4 1. -» kinivarpa. 2. -» nuospauda
trainija 2 , traininis 2 —» pertrauktis
trainiotis 1. —» bastytis. 2. —» valkiotis
t r a i š k a n o t i (traiškanomis srūti: Akys
traiškanoja) - žlabanoti tarm. (Varvančios,
žlabanojančios akys)
traiškyti —» melžti 1
1 trakas 4 —» šienas ||
2 trakas 2 1 .—» pasiutimas. 2. —» šėlas.
3 trakas 4 -» smarkus
trakinys 3b—> šėlas
trakinti -» pykdyti
traknės dgs. 2 —» 1 traknys
1 t r a k n y s (-iiį) m. dgs. 4 (sumaigyti šiau­
dai: Traknimis apklojo bulves) - ir traknės,
maigai (Maigais pakreikė tvartą)
2 t r a k n y s 4 (audeklas lininiais apmatais,
o vilnoniais ataudais) - čerkasas sv.
trakropė l -» durnaropė
trakšėti -» braškėti 1
trakšlys 4 —» strazdas
trakšėti —» riogsoti 2
traktas 2 -» kelias 1
traktatas 2 1. -» sutartis ||. 2. —> veikalas
trakti 1. -» šėlti 2. 2. -» siusti 1 .3 .-» išdykau­
ti

trakūoti —» išdykauti
trakus 4 —» smarkus
tramaliūoti —> kalbėti c)
tramdyti, traminti —» tvardyti
t r a m p l i n a s 2 (stangri lenta į vandenį šo­
kinėti) - šokynė, šankynė
t r a n a s 4 1 . (bičių patinėlis) - bamblys tarm.,
bimbalas tarm. 2. —» dykaduonis
trandis (-ies) m. 4 —» kinivarpa
trandyti —» kinivarpoti
t r a n k a u t i (žvejoti, pritrenkiant žuvis po
ledu) - patrankauti (Jeiplonai pašals, eisim

518

traukiklis

1 ežerą p.), ledžiauti, paledžiauti (Su kūju
paledžiauja), luokyti tarm. (Beluokydamas ir
kūlę sudaužė), klūkti tarm. (liežuvis klūkia)
trankyti 1. —» mėtyti 1. 2. —» mušti 1
trankytis 1. —» griausti. 2. —» bastytis. 3. —»
belstis 1
trankūs 4 1. —> kratus. 2. —» garsus 1
transformacija i —> permaina
transformuotis -> pasikeisti
t r a n s k r i p c i j a i (tikslus kalbos garsų
perrašymas pagal ištarimą: Fonetinė t.) -

perrašą
t r a p ū s 4 1. (lengvai trupantis: T kaulas,
ragaišis) - ir trupūs, gurūs (G. sūris), birūs
(Biri žemė), aižūs (A. akmuo) ir ižūs, grudūs tarm. (G. medis) ir graudūs tarm., gruzdūs tarm. (G. pyragas), krušnūs tarm. (K. me­
dis, krušni žemė), skaudūs tarm. - Plg. i r u s .
2. —» lepus
trasa 2 —» kelias 1
trasinėti —» bėgioti
trasioti 1. —» bėgioti. 2. —» lakstytis ||
trasūs 4 —» bėglus
traškalas b. 3b-> plepys
traškesys 3b—» braškesys
traškėti 1. -> braškėti 1 .2 .—» kalbėti c)
traškinti 1.-» braškinti 1. 2. -> kramtyti 1
traškūs 4 1. —» braškus. 2. —» plepus
traškūtis, -ė 2 —» plepys
trąšūs 4 —» vešlus
tratalas b. 3b—» plepys
tratenti 1. -» šaudyti 1 .2 .—» kalbėti c)
tratesys 3b1. -» poškesys. 2. —» braškesys
tratėti 1.
braškėti 1 .2 .—» kalbėti c). 3. —»
važiuoti ||
tratinti 1. -» braškinti 1 .2 .-» šaudyti 1. 3. -»
kramtyti 1
tratūs 4 1. —» braškus. 2. —» plepus
trauka 4 —» polinkis 1
traukas 2 1.-» skersvėjis. 2. —» strykas. 3. -»
pleistras. 4. -» gyslotis
traukažolė i -» gyslotis
traukiklis 2 —» kamščiatraukis


traukyti

traukyti —» tampyti 1
trauklapis 1 1. -» gyslotis. 2. -» pleistras
trauklumas 2 —» žavumas
trauklus 4 —» žavus
traūksmas 4 —» skersvėjis
t r a u k t i 1. (paskui save tempti: T. ratus, ve­
žimą, rąstą) - tempti (T. maišą žeme), tęsti,
vilkti (Arklys vos velka roges), gyslioti šnek.
(sunkiai), pydyti tarm. (Šuo, įkinkytas į roge­
les, pydė grobį), cimbinti tarm. 2. —>gerti. 3.
—» vilioti. 4. —» žavėti. 5. —» vykti 1. 6. —»
judėti 2. 7. —» fotografuoti. 8. —» važiuoti
trauktinė 2 —» antpilas
t r a u k t i s 1. (eiti, slinkti atgal: Priešas trau­

kiasi iš kautynių lauko) - atstoti (Saulelė vėl
nuo mūs atstodama ritas), tolintis (Laivas
tolinosi nuo kranto), tolti (Sekiau akimis tols­
tantį lėktuvą). 2. —» tęstis 1,2
trauktukas 2 —» kamščiatraukis
t r a u k u l y s 3a (nevalingas raumenų susi­
traukimas: Koją t. sutraukė vandenyje) - ir
traukutis ret., mėšlungis (M. riečia pirštus),
konvulsija (viso kūno raumenų trūkčioji­
mas: Jį k. tampo), spazmas (Stemplės s.)
traukutis 2 1. —» traukulys. 2. —» kraujažolė.
3. —» gyslotis
traūkžolė i —» kraujažolė
trėikėti 1. —» 1 griausti. 2. —» bartis ||
t r ė j i n t i (jungti tris į vieną: T. virvę) - trilinkuoti (T. siūlą)] || trigubinti (triskart di­
dinti: T. produkcijos išleidimą)
trejos devynerios —» antpilas 1
trekšėti -» braškėti 1
trėkšti 1. —» sunkti. 2. —» švirkšti 1
trėkti 1. —» teršti 1 .2 .—» eikvoti
trempti -> mindyti
tremtis (-iės) m. 4 —» ištrėmimas
treningas l, treniruotė 2 —» mankšta
treniruoti -» mankštinti
trenksmas 4 —» bildesys
trenksmingas i —» garsus 1
trenktelėti mestelėti
t r e n k t i 1. (apie griaustinį: Perkūnas tren­

trigubas

kė į medį) - daužti prk. (Griausmas daužė me­
din), mušti
prk. (Perkūnas
griovė, žaibai muy
v
šė); spirti šnek. (Žaibas spyrė ir uždegė trobą).
2. —» smogti. 3. —» mesti 1 ||. 4. —> dvokti
trenktinis 2 —» griaustinis
trepčioti - » trypti ||
trepenti 1. —» mindyti. 2. —» šokti 1
treplėnti ^ mindyti
trepnoti, trepsineti, trepsėnti, trepsėti, trepsineti, trepsnoti ^ trypti 1 ||
trepukoti, trepuoti
mindyti
tresioti, tresnoti bėgioti
trėsti —» bėgti 1 a)
trėstis ^ lakstytis ||
treškesys 3b braškesys
treškėti 1. —» braškėti 1. 2. -» kalbėti c)
trėškinti 1. -» braškinti 1 .2 .^ laužyti 1 .3 .—»
kramtyti 1
treškūs 4 —» braškus
tręšti -» pūti
t r ę š t i (dėti trąšų: Tręšia daržą, žemę) mėžti (tręšti mėšlu), krėsti (Mėšlais krėstas

laukas. Žemė nekrėsta liko), mėšluoti (Blo­
gas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturiai mėš­
luoja) ir mėšlinti
treti pernai —» kadaise
tretiruoti —» nepaisyti
triaukšlys 4 —» asiūklis
triaūbti —» gerti b)
triaukšti 1. —» kramtyti 1 .2 .—» valgyti d)
triaūktelėti —» išgerti ||
triaūkti —» gerti
triaūnyti —» kramtyti 1
triaūsė 2 —» ausinė 1
triaūšis 2 -» asiūklis
triauškinti —» kramtyti 1
tribūnas 2 —» kalbėtojas
tričas, -ė 2 —» karštuolis
tridagė 2, tridyglė 2 —» dyglė
t r i g u b a s 3b (triskart tiek imtas: Triguba
paklodė. T. darbas) - trilinkas (triskart su­
lenktas: T. siūlas), trilypis (sulipęs iš trijų:
T. riešutas), trikibis (sukibęs iš trijų)

519


tryškynė

trigubinti

trigubinti —» trejinti
trikdyti -» trukdyti
trikibis 2 —» trigubas
trykšlys 4 —>fontanas
t r y k š t i (apie skysčius:

I š š a ltin io v a n d u o

- čirkšti (siau­
ra srove: Č ir š k ia v a n d u o iš č ia u p o ) , švirkšti
( A lu s š v ir k š č ia p r o v o lę ), šmirkšti šnek., mušti

try k šta . A š a r o s tr y š k o iš a k ių )

(apie fontaną)
trikti -» 1 gesti
trilinkas 3b - » trigubas
trilinkuoti —» trejinti
trilypis 2 —» trigubas
trimitas 2 —» dūda ||
trimituoti 1. —» dūduoti ||. 2. —> skelbti ||
trimti —» liautis
trindė 2 —» landuonis
trynė 4, trynėle 3b 1. —» nuospauda. 2. —» kini­
varpa
trinyčiai dgs. 2 —» marškiniai ||
tiynioti —» trinti 1
t r y n y s 4 (geltonoji kiaušinio dalis: Trynį s u ­
valgė, b a lty m u s p a l i k o ) -

geltonimas

t r i n k a 1 1. (rąstgalys malkoms kapoti: A n t
tr in k o s p a s id ė j ę s k a p o ja p a g a liu s ) -

prieka-

pas tarm. (K r ito k irv is n u o p r ie k a p o ir įk irto
k o ją ) , kaladė sv. (S to ro s r a n k o s k a ip k a la d ė s).
2. (rąstgalys, kuriuo seniau kojas sukausty­
davo suimtiesiems) - šiekštas ( Į m e tė v a g į į
š ie k š tą ),

kaladė

sv. ( S u g a u d ė v is u s k a i p

p a u k š te liu s ir s u s o d in o į k a la d ę )

t r i n k č i o t i (tarpais trinkėti, bildėti: T. d u ­
r im is ) - trinksėti (T v a r te trin k sė jo a r k lia i),
dūnksčioti ( Į la n g ą d .) ir dunksėti (K a ž k a s
u ž d u r ų d u n k s i) , dunksnoti, stukčioti (sil­
pniau: A k la s is s tu k č io jo la z d a į ž e m ę ) ir stuk­
sėti (S e n is s tu k s ė jo p y p k e į s ta lą ) , stuksenti
( G e n y s s tu k s e n a s n a p u į m e d į ) , stukčioti
(stipriau), bilsnoti (V ė ja s b ilsn o jo sto g u s, d e ­
j a v o k a m i n u o s e ) , brinkseti tarm. (M a š in a
s u k d a m a s i b r in k s ė jo ). - Plg. b i l d ė t i

trinkesys 3b -» bildesys
trinksti 1. -» bildėti 1 .2 .- » važiuoti ||

520

trinkinti 1. —» belsti 1. 2. —» gabenti ||
trinkis 2 —» smūgis 1
trinksėti —» trinkčioti
trinktelėti 1. —» suduoti [|. 2. —> supokšėti ||
trinkti —» plauti ||
trinkulials prv. —» galvotrūkčiais
trinkuoti —» bildėti 1
t r i n t i 1. (braukyti paviršiumi: Š lu o sto , tri­
n a s ta lą m a z g o te . J is tryn ė iš d ž ia u g s m o d e l­
n u s) -

brūžinti

žuoti

(B . v ir v ę ),

ir brū­
brūžkuoti, trynioti (pama­

(S a k a š a k ą b r ū ž in a )

uržyti (G r in ­
d is u ržė k a u s ty ta is b a ta is ) , drėmžti tarm. (K e l­
n e s d r e m ž ia b e l a i p i o d a m i p o m e d žiu s)', || di­
linti (prž. d i l t i : D ilin a g e le ž į b r ū ž e k liu ) ir
dildyti (G ir n e lė s d il d o a u k s o ž ie d e l į) , zulinti
(Z . a k m e n į ) , zūrzinti tarm. 2. —>grūsti 1. 3.
žu: T a b a k ą

try n io ja ta rp r a n k ų ),

- » tarkuoti
trintis —>valkiotis
trintūvas 2 1. —» dildė. 2. -» grūstuvas
trintuve 3a —» tarka
trypčioti, trypinėti —» trypti 1
tripnoti, tripsėnti, tripseti -» trypti 1 ||
trypseti - » trypti 1
tripsnoti -» trypti 1 ||
t r y p t i 1. (vietoje kojas kiloti: L a i v e

žm o­

tiypseti, trypčioti (V ie ­
to je t.) , trypūoti (be paliovos), tiypuliūoti
šnek., trypinėti, minti, mindžikuoti (Ž ir g a s
k o jo m is k a s ė ž e m ę , m in d ž ik a v o )', || pamažu:
tripsėnti, tripseti ( K o jo m is t.) , tripsnoti,
tripnoti, trepsėnti, trepsnoti (T rep sn o ja , v ie ­
to je n e n u s to v i) , trepnoti, trepsėti (S u š a lę s
trepsi, d a u ž o k o ja s ) , trepčioti, trepsinėti mžb.
2. -» mindyti. 3. -» šokti 1
trypuliūoti, trypūoti —» trypti 1
trispyglė 2 dyglė
tnškalas b. 3b - » skystuolis
triškalūoti -» karščiuotis
tryškė 4 -» čiurkšlė
t r y š k y n ė 2 (prietaisas vandeniui švirkšti:
U g n ia g e s ių t.) - švirkšlys ( S o d in in k o š .) ,
švirkštynė, čirškynė tarm. (Š ita č. to li č ir š k ia ),
n ė s stu m d ė s i, try p ė ) -


trukdyti

triškis

čirkš lys tarm. ( A tn e š k č irk šlį - b itė s s p ie č ia ) ,
šmirkštynė tarm., šmirkšlys tarm.
triškis, -ė 2 -» skystuolis
triūba 2 -» dūda
triūbūoti -» dūduoti
triukas 2 -» išdaiga
triukšmadarys, -e 34b-» padauža
t r i u k š m a s 4 (intensyvūs įvairūs garsai:
G a tv ė s t . ) - šurmulys (žmonių balsų: V aikų
š .) , lalesys (T r iu k šm in g a s ž m o n ių l.) , aidas
šnek. (V a ik a i a id ą k e lia ) , alda tarm., erzelis
šnek. (K o o p e r a ty v e v ė l e., tr iu k š m a s ) , bilčius
tarm. (K ilo b .) , erzelynė šnek. (V is i tik p le p a ,
ū žia , tik ra e .) , armazynė šnek., raritas tarm.
( G ir ti m u š a s i, k y la b a is u s r.), aliarmas (di­
delis triukšmas), skandalas sv. (S k a n d a lą k e ­
l i a ) . - Plg. r i k s m a s 1
t r i u k š m a u t i 1. (kelti triukšmą: J a u n i­
m a s ū ž ia , tr iu k š m a u ja ) - šurmuliuoti (V a i­
k a i š u r m u lia v o p o k i e m ą ) , laleti ( L i n k s m o ­
j i k o m p a n ij a k v a t o j o ir la l ė jo ) , aidėti tarm.,
erzėti tarm., erzeliuoti tarm. (V is ą v a k a r ą v y ­
r a i e r z e lia v o ir n ie k o g e r a n e n u ta r ė ) , skand šlyti sv. (kelti didelį triukšmą), a audras
kelti (versti) šnek. - Plg. rėkauti. 2. —>išdy­
kauti
triukšmingas i -» garsus 1
triumfas l -» pergalė
triumfuoti -» džiaugtis
triūsa 4 -» ruoša
triūsas 2 -» darbas 2
triūsėti -» dirbti 2
triūsius 4 -» darbštus
triūsti -» dirbti 2
triūsūs 4 -» darbštus
triušiena l -» mėsa ||
triuškinti 1. -> laužyti 1. 2. -» daužyti 1, 2. 3.
-» kramtyti 1
t r i ū š t i (pamažu trupėti,
lūžinėti: P la u k a i
v
tr iū š ta , k r in ta ) - šiūpti ( S iu p a k a s o s ) , šiūrti
v
( Š ia u d in is s to g a s b a ig ia š .)

trivialūs 4 -» banalus
1 trivirvis 2 -» botagas

2 trivirvis, -ė 2 -> šykštuolis
triznius, -ė 2 -» karštuolis
t r o b a 3 (valstiečių gyvenamasis namas: M e ­

gryčia
( K a im y n o g r y č io j š v ie tė ž ib u r y s ), namas (Jie
n a u ją n a m ą p a s is ta tė ) , gyvenamoji šnek., du­
ba tarm. (K u r io j d u b o j d u lk ių n ė ra ? flk.), bū­
tas tarm. ( A n k š ti b u t a i - š a l t i b a r š č ia i flk.), rū­
mas tarm., Šlajus tarm., nūmas tarm. (P a s is ta ­
tė n u m ą a n t u p ė s k r a n to ) , stuba sv.
trobelninkas, -ė l (trobą teturintis, bežemis
valstietis) - grytelninkas, pirtėlninkas tarm.
d in ė t . ) -

pirkia ( E ik it į p ir k ią

s u š ilti) ,

(I š te k ė jo u ž p ir te ln in k o )

trobėlšė l - » lūšna
trobesys 3a-» pastatas
trofėjus 2 -» grobis
trokštauti -» norėti
trokšti 1. -» norėti. 2. —>dusti 1
trombas i -» krešulys
tronūoti —>degti 1 b)
tropikai dgs. l -» atogrąžos
trosas 2 lynas
t r o š k ė 2 (sausai virtos su prieskoniais bul­
vės: P a v a lg ė m tr o š k ė s s u p i e n u ) - sausiėnė,

šutiėnė, šutinys (Š u tin į v a lg y ti ir tin g in iu i n e ­
s u n k u flk.), sausgarė, slope tarm. (Jis va lg ė s lo ­
p ą s u s p irg u č ia is)

troškimas 2 -» noras
troškinti -» dusinti 1
troškis 2 -» noras
troškulys 3a-» noras
troškūoti 1. -> kvėpuoti ||. 2. —> norėti
troškūs 4 - » tvankus
trotinti 1. -> erzinti 1. 2. -» mėgdžioti
trukauti ->• kūkčioti
trūkčiagalviais prv. -> galvotrūkčiais
trūkčioti - » tampyti 1
t r u k d y t i 1. (daryti kliūtis, neleisti ką at­
likti: T ai tr u k d o m a n d ir b ti ) - kliudyti ( N ie ­
k a s ta u n e k liu d o m o k y tis ) , trikdyti ( N e tr ik ­
d o m a ty la ) , kaitėti tarm. ( K a s j a m k a itė jo , k o
j i s te n n e g y v e n o ? ), kardyti tarm. ( E ik ša lin ,
n e k a r d y k ! ), a pagalius kaišioti į ratūs šnek.,

521


trūkinėti

skersai kelio stotis šnek., kojas kaišioti (kiš­
ti) šnek. 2. -» gaišinti 1
trūkinėti -» plyšinėti
trukinti -» gaišinti 1
trūkis 2 1. -» plyšys. 2. -» stoka. 3. -» išvarža
1. 4. -» eiga
trūklius 2 1. —> stoka. 2. -» gaištis
trukius 4 -» gaišus
truksėti -> tampyti 1
trūkšlys 4 -» šapas 1
trūktelėti -» patraukti 1 ||
truktelėti 1. -» patraukti 1 ||. 2. —> išgerti ||
trūkti 1. -» gaišti 1.2.-» tęstis 1
trukti 1. -» plyšti 1. 2. -» stokoti. 3. -» atsi­
leisti 2. 4. -» dužti
trukumas 1 1. -> stoka. 2. -» yda 1
trūkūoti -» kvėpuoti
trukūs 4 -» ilgas 2
trukžolė l —» gyslotis
trumpaakis, -ė 2 -> trumparegis
trumpaamžis 2 , trumpalaikis 2 -» trumpas 2
t r u m p a r e g i s , -ė 2 (kas toliau prastai ma­
to) - trumpažiuris knyg., trumpaakis knyg.,
žemažiūris knyg.
t r u m p a s 4 1. (neilgas erdvės atžvilgiu: T.
medis, siūlas) - striūkas (Striuka suknelė.
Striuki plaukai), strūgas tarm., strūbas tarm.,
{sas tarm. (Su įsu kotu nepasieki puodo), grūžas tarm. (Gružą žolė), bigas tarm. (apie uo­
degą: Biga šuns uodega), biznas tarm. (B. bo­
tagas), Cibas tarm., juok. ( Ciba suknelė). 2. (ne­
ilgas laiko atžvilgiu: Trumpos dienos, valan­
dos) - striūkas (Striukos naktys), {sas tarm.,
laikinas (L. reiškinys), trumpalaikis (Trum­
palaikė paskola), trumpaamžis (trumpo am­
žiaus), praeinam as, akim irkinis (labai
trumpas), momentalūs, efemeriškas, minūtinis prk., sekūndinis prk. 3. -» glaustas
trumpasakis 2 -» glaustas
trumpauodegis, -ė 2 (kas su trumpa uodega:
T. šuo) - striukauodėgis, striūkis, bigis tarm.,
biznius tarm., Clbis tarm.
trumpažiuris, -ė 2 -» trumparegis

522

truputis

trumpė 2 - » trumpikė
t r u m p i k ė 2 (trumpas drabužis: Vyriška,
moteriška t.) - trumpė, striūkė (Apsivilkęs
odine striuke), įsūtė tarm.; || odinūkė (odos
trumpikė)
t r u m p i n t i (daryti trumpesnį ilgio atžvil­
giu: T. plaukus, vadeles) - striūkinti (Reikia

s. suknelę), strūginti tarm., {sinti tarm. (Dau­
giau neįsink sijonėlio), grūžinti tarm., biginti
tarm., bizninti tarm., Clbinti tarm., juok.
trumpis 2 -» šlakys
trūna 4 - » 1 karstas
trūnėsiai dgs. 2 -» dūlėsiai
trūnys (-ių) dgs. m. 4 —» dūlėsiai
trūnyti —» dūlėti
trūnūs 4 -» dūlus
truotas l —> galąstuvas
t r u p ė t i (irti mažomis dalelėmis: Molis, sū­
ris trupa) - ir trūpti (Dantyspradeda t.), gūrti
(Sausa žemė gura ariant) ir gurėti, byrėti (By­
ranti žemė) ir birti, šiupėti šnek. ir šiūpti,
druzgėti tarm.
trupinienė 2 -» mutinys
t r u p i n y s 3b (nutrupėjęs ko nors gabaliu­
kas: Duonos, sūrio t.) - birulys (Pilna žemė
duonos birulių), gurinys (Vištos sulesė guri­
nius) ir gurulys, truputys ret. (Visurpribars­
tyta duonos trupučių)
trupiniūoti - » trupinti
trūpinius surinkęs -» panašus
t r ū p i n t i (smulkinti trupiniais: T. duoną)
- ir trupiniūoti, gūrinti (Negurinkit sūrio,
gražiai valgykit), mūtinti šnek., šiūpinti šnek.
(Duoną š.)
trūpti - » trupėti
trupučiūkas 2 - » truputis
trupūs 4 -» trapus 1
truputėlis 2 - » truputis
t r ū p u t i s l (mažas kiekis: Liko tik t. mil­
tų, duonos, pieno, pinigų) - truputėlis, tru­
pučiūkas, mažumas (M. raugoperraugina vi­
są tešlą), mažumėlis, mažumytis, nedaugis
(Be nedaugio treji metai), nedaūgelis, kruo-


truputys

pa prk. (K. sviesto), krislas prk., dulkė prk.,
sauja prk. (S. šieno, avižų), šapas prk. (Šie­
no, šiaudų nė šapo), aigara prk., tarm.; || la­
šas prk. (apie skysčius: Palik ir man pieno la­
šą), ašara prk., rasa prk. (Nei rasos nasruos
neturėjau)
truputys 3b- » trupinys
trutas 2 -» galąstuvas
t u įv. (antrajam asmeniui pavadinti: Kur tu
buvai? Tavęs čia betrūko) - tūjen(ai) tarm.
(pabrėžiant), tamsta (mandagiai kreipian­
tis), jus (su pagarba, mandagiai kreipian­
tis: Jūs man motina esate), pats šnek. (Kaip
pats manai?), sveikas (Kaip s. laikaisi?), ger­
biamasis (Ką beveiki, g.?), meldžiamasis
(Pasakyk, meldžiamasis, ką rytoj turėsim dirb­
ti?)
tubausis, -ė i -» kurčius
tuberkuliozė 2 -» džiova 1
tučtuojau prv. —» tuoj
tuinai dgs. 4 -» tvora ||
tuinas 4 -» statinis
tūjen(ai) įv. - » tu
tukinti -> penėti 1
tuklus 4, tuknus 4 —» riebus 1
tuksenti, tuksėti, takšnoti -» plakti 1
t u k t i 1. (darytis riebiam: Jis pradėjo t., riebėti) - riebėti, storėti (Geroj duonoj prade­
da s.), pilnėti (Jo veidas pilnėja), apvalėti
(Dobilaisšeriamas kaip neapvalės arklys), kūnėti, a į kūną eiti 2. —» skresti
tūlas 3 -» dažnas
tūlė 4 -» daugybė
tūleriopai prv. -» visaip
tūleriopas l - » įvairus
tulioti -> alioti
tūlis 2 —» daugybė
tūloti -» rengti 2
tulžiažolynis i -> ugniažolė
tulžį lieti —» pykti
tulžimi apsilieti —» įpykti
tulžingas i -» piktas 1
tulžis (-iės) m. 4 —> pyktis

tūnoti
t u l ž y s 4 (paukštis, mintantis smulkiomis
žuvimis) - žuvininkėlis
tulžti 1. mirkti. 2. 1 tinti. 3. -» brinkti 1.
4. -» pykti
1 tumė 4 -» tirštimai
2 tumė 4 -» nuovoka 1

tumėti - » tirštėti
tumoras l -> auglys
tūmpis, -ė i -> storulis
tumulas 3b1. -> kamuolys 1. 2. -> būrys. 3. ->
spiečius 1
tumūs 4 -» tirštas 1
t u n e l i s i (požeminis kelias: Traukinio t.)
- kiaurukalnis (tunelis per kalną)
t ū n o t i (ramiai būti vienoje vietoje - apie
gyvas būtybes: Tūno lapė urve) - glūdėti
(Glūdi kiškelis už karklyno) ir glūdoti, sly­
pėti (pasislėpusiam: Jis slypėjo už durų užsi­

glaudęs), burksoti tarm. (Burkso suniuręs
kampe), gurksoti tarm. (Gurkso susitraukęs),
kiauksoti tarm. (Kiaukso vienas namie) ir
kiuksoti tarm., kiūtoti (Kiūto žvirblis kami­
ne) ir kiūtėti, kiurksoti šnek. (Kiurkso susi­
traukus senutė prie krosnies) ir kurksoti šnek.,
kunksoti šnek. (Iki vidurnakčio sukukęs kunkso prie stalo), kniurvėti šnek. (K požemyje),
kranksoti šnek. (Krankso arkliai tvarte neėdę
per dienas) ir kvanksoti šnek., kriošėti (Krio­
ši kaip marti užstalėje), kvaksoti tarm. (Kvakso
prie krosnies susirietęs) ir kvarksoti tarm.
(Kvarkso nosį pakabinęs), kvytėti tarm. (ty­
liai), kumpsoti šnek. (susilenkus tūnoti),
mūksoti tarm. (Mūkso kaip žemę pardavęs),
smūksoti tarm., murksoti (Katinas murkso
užpelenyje) ir smurksoti, murpsoti tarm.,
murksoti šnek. (Niurkso ant stalo pasirėmęs),
plempsoti tarm., plerpsėti šnek. (nereikalin­
gai kur būti) ir plepsoti tarm., pliurpsoti tarm.,
purpsėti tarm., plumpsėti tarm., skramsoti
tarm. (Jaunieji išlakstė, senis vienas namie
skramso), snarpsoti (Snarpso lūpą pakabi­
nęs), snopsoti ir snapsoti (Snapso nusimi­
nęs), topsoti tarm., tvyloti šnek. (Tvylo kampe

523


tuntas

zauksoti šnek. (nieko nevei­
kiant), zumsoti tarm. ( Z u m s o k a m p e v isą v a ­
k a r ą ) , zurpsoti tarm., zvaksoti tarm., zvankSČti tarm.
tuntas 1 -» būrys
tunus 4 -» nerangus 1
tuo įtimpūs -» nuolat
t u o j prv. (greitu laiku: J is t. s u g r įž o ) - ir tuo­
jau (T. v isu s p r ik ė lė ) , tūčtuoj(au) (labai grei­
tai: T. išvirsiu v a k a r ie n ė s ), veikiai ( V p r a e i s
ž ie m a ) ir veik, ganvėik ret., greit(ai) (G . b ū ­
re lis ė m ė r e tė ti), greitomis (G . u ž k a is iu a r ­
b a to s ) , greitosiomis, greituoju (G. p a v a lg ė m
p i e t u s ) , bemat ( R u d e n į d ie n o s tr u m p a - b. ir
s u te m s ta ) ir bematai (B r o lis b. u ž m ig o ) , be­
matant (B. a tv a ž i a v o m ) , beregint (B . v isk a s
s u d e g ė ) , beveizint tarm., bežiūrint (B . p a s i u ­
v o k e ln e s ), nedelsiant (N . re ik ia g r ie b tis d a r ­
b o ) , negaištant, nelaukiant, netrunkant, ne­
trukus (N . a tš v ilp ė tr a u k in y s ), neilgtriikus
(N . s ū n u s p a r v e s m a r č ią ) , ne po ilgo, ne po
ilgam, kaipmat, kaip matai, nieko nelau­
kiant, akimirksniu, akimoju, momentaliai,
impėdž tarm., a akies mirksniu (moju). -Plg.
greitai, skubomis
tuūkart prv. —» tada
tuūkas 2 -» nuovoka 1
t u 5 k t i s (sueiti vedybiniam gyvenimui: J o s
s ū n u s ir m a n o d u k tė n u ta r ė t.) - registruo­
tis, jungtis ret.; || vėsti (apie vyrus), teketi
(apie moteris), ranką duoti
tuūlaik, tuomet prv. —»tada
1 tuopa l (gluosninių šeimos medis: T u o p ų a lė ­
j a ) - jovaras (A u g o d y g o jo v a r ė lis š a lia p a t
v ie š k e lė lio ) ir jiėvaras, topolis
2 tuopa b. l - » liurbis
tuūpoti -» eiti 1 b)
tuosyk, tuožyg prv. - » tada
t ū p č i o t i 1. (džn. t ū p t i : ? ? v ie to je ) - tūp­
čioti slp., tūpseti (A p ie k r o s n į š e im in in k ė tū p ­
s i) , tupinėti mžb. (T u p in ė ja b a la n d ž ia i š e im i­
n in k u i a n t p e č i ų ) , tupsenti (pamažu), tupi­
niuoti (A p ie s v e č iu s t.) . 2. -» pataikauti 1
s u s itr a u k ę s ) ,

524

turistas

t u p ė t i 1. (apie paukščius, gyvulius: V išta
tu p i a n t k a r tie s ) - topsoti tarm. (V iš to s to p s o
la k to s e ) , gūžėti (prisiglaudus kur ar po kuo
tupėti: P e m p iu k a s p o la p a is g ū ž i) ir gūžoti.
2. -» kalėti 1
tupikas, -ė 2 -» pataikūnas 1
tupikauti -» pataikauti 1
tupikautojas, - a i - > pataikūnas 1
tupinėti 1. -» pataikauti 1 .2 .-» tūpčioti 1.3.
-» dirbti 2 ||
tupiniuoti 1. -» tūpčioti 1 .2 .-» dirbti 2 ||
tūpkus, -ė 2 -» gaišlys
tupsenti, tūpseti -» tūpčioti 1
t ū p s n i s l (pagarbus nusilenkimas pritu­
piant: M o k in ė s t. s c e n o je ) - tuptelėjimas, re­
veransas
tūpta 21. —» landynė 1. 2. -» lūšna
tuptelėjimas l - » tūpsnis
tūpti - » leistis 1
tūpūoti -» eiti 1 ė)
tupūtis, -ė 2 -» gaišlys
turbut modai. -» tikriausiai
turčius 2 - » turtuolis
turėkle 2 -» rankena
t u r ė t i 1. (būti savininku ko: J is tu ri n a m ą ,
s o d ą , p in ig ų ) - valdyti ( V tu rtą p o tė v o m ir ­
tie s ), disponuoti (turėti savo žinioje: D . tu r­
tu, p in ig a is ). 2. - » laikyti 1.3.-» privalėti. 4.
-» vaikuotis
turėti s -» laikytis 1
turgavietė 1 -» turgus 1
t u r g u s 2 1. (aikštė, kur prekiaujama: G y ­
v u lių t.) - turgavietė, prekyvietė (Ž u v ų p . ) ,
rinka (R . lū ž o va isia is, d a r ž o v ė m is ). 2. (pats
prekiavimas toje aikštėje: Š ia n d ie n d id e lis t.)
- prekymetis (D ė jo a m ž ia m s - s u d ė jo p r e k y ­
m e č iu i flk.), mugė (didelis turgus: R u d e n s m.);
|| mėtturgis (metinis turgus); skaistaturgis
psn. (prieš šventes: K a ip g i n e v a ž iu o s i s k a is ta tu rgin ja u n im ė lio p a ž iū r ė t! ), saldžiaturgis psn.
tūringas l - » talpus
turis 2 - » talpa
turistas, -ė 2 -» keleivis


tuštvagė

turkšti
t u r k š t i (snapu naršyti: Antys baloje turškia) - tufkti ir tufšti, turlyti, turlėnti (pa­
mažu), pliurkšti tarm. (Būriai žąsų, ančių

pliurškė pelkėje), pliufzinti tarm. (Antys pliurzinapurvyne), purlioti tarm., pliuroti tarm.
turklys 4 —» kurklys
tufkti 1. —» turkšti. 2. -» kvarkti
turkūtis 2 —» kurklys
turlėnti, turlyti -» turkšti
turnyras 2 —» varžybos 1
tursinėti -» vaikščioti d)
tursinti -» eiti 1 e)
tursomiegis l -» pogulis
tufsti -» turtėti
tursuoti -» eiti 1 e)
tufškalas 3b—» plepalas 1
tūrškauti -» bijoti
tufšti —» turkšti
t u f t a s 2 (materialinės gėrybės: Nedaug te­
nai mačiau aš turto, bet daug ten buvo meilės
ir širdies) - labas (Visas jo /.- kaip stovi), ge­
ras (Jo visas g. vėjais nuėjo), gėris (Mes apsėsimpavasario sėkla laukus irnuimsim lauk­
tąjį rudens gėrį), gėrybė (Sudegė visa jo g.),
nauda (Naudosgalo neapmato); manta (ppr.
kilnojamas turtas), lobis (didelis turtas: Ne­
dainavo man motina laimės dainų ir neskyrė
dalies man nė lobio), nuosavybė (visa, ką
žmogus turi), savastis tarm., banda tarm. (Nėr
man tėvelio, bandelės skyrėjo), gausa tarm.
(Visa mano g. -žambis), piesas tarm., skalsa
tarm. (Ar ne aitvaras jam tiek skalsos prine­
šė!), iždas psn. (lobis)
t u r t ė t i (darytis turtingam: T. darbu) - ir
tufsti ret., lobti (didžiai turtėti)
t u r t i n g a s l (daug turto turintis: T. žmo­
gus, kraštas) - lobingas (labai turtingas) ir
lobūs, pinigingas (daug pinigų turintis) ir
piniguotas, mantingas tarm., gauruotas šnek.,
juok. (Ponas buvo g., bet šykštus)
tuftininkas, -ė l —» turtuolis
t u f t i n t i (daryti turtingą: Darbas turtina
žmogų) - lobinti

t u r t u o l i s , -ė 2 (turtingas žmogus: T u rtu o ­
liu i tu r to n ie k a d n e g a n a ) - tufčius ret. (S u
tu r č ia is b y lin ė tis p r a d ė s i - p a s k u tin e s k e ln e s
n u sim a u s i ),

tuftininkas ret. (T o tu rtin in k o n e ­
iš m a t u o j a m i tu r ta i ) , lobininkas (lobingas
žmogus: N e v is i ir iš A m e r i k o s g r įž ta lo b in in k a is ) , pralobėlis (kas pralobęs), didžtuftis,
didžtūris, daugtuftis, daugtūra knyg.; || pinigius (kas turi daug pinigų), piniguočius,
didžpinigis, milijonierius, storakišėnis
menk.; turtuolis išnaudotojas: buržujus iron.,
kapitalistas, plutokratas, a pinigų (aukso)
maišas niek.
tuskėnti 1. -» belsti 1 [|. 2. —>bildėti ||
tuskėti —» bildėti
tūskinti 1. -» belsti 1.2.-» budinti
tusūs 4 -» stiprus 1
tuščiagalvis, -ė 2 -» kvailys
tuščiagafbis, -ė 2 -» garbėtroška
tuščiai prv. -» veltui 1
tuščiakalbis, -ė 2 -» plepys
tuščiamalai dgs. 34b—» plepalas 1
tuščiamalis, -ė 2 —» plepys
t u š č i a s 4 1. (nepripildytas, neužimtas: T.
in d a s, b u ta s , v e ž im a s ) - dykas (D y k o s k iš e ­
n ė s ) , laisvas (L . k a m b a r y s ) . 2. (be rezulta­
tų, be vaisių: T u ščio s p a s ta n g o s ) - bergždžias
(B . d a r b a s ) , veltas ( V d a r b a s ) , dykas (D y k a
k a lb a ) , bevaisis, bevaisiškas (S o fis ta i m ė g o
b e v a is iš k u s g in č u s ) , nevaisingas. 3. —
» nepa­
grįstas. 4. -» beprasmiškas
tuščiažūdis 2 -» nepagrįstas
tuščiu pilvu —» alkanas
t u š t ė t i (darytis tuščiam: L a u k a i ru d e n į tu š ­
tė ja ) - dykėti
tuštjhmė 2 - » tuštuma
t u š t i n t i (daryti tuščią: T. d ė žę , k iš e n e s ) dykinti (D . s p in tą ) , laisvinti (L . k a m b a r į)
t u š t u m a 3b(tuščia vieta: G a m ta n e m ė g s ta
tu š tu m o s ) - tuštymė, vakuumas spec.
t u š t v a g ė l (tuščia, į abi puses išversta va­
ga) - išara, išnaša, išmestinė, išmata tarm.,
išblaška tarm.

525


tvermė

tutinti

tutinti 1. -» mušti 1 .2 .-» valgyti b)
tūtlys 4 -» lukutis
tūtuoti 1. -» kvarkti. 2. -» dūduoti
tututis 2 —» lukutis
tūzakoti -» tampyti 1
tūžimas 2 -» pyktis
tužinti -» pykdyti
tužis 2 -» pyktis
tūžlūs 4 -» piktas 1
tūžmas 4 —» pyktis
tūžmingas l —» piktas 1
tūžti -» pykti
tvaikas 4 1.-» smalkės. 2. -» smarvė
tvaikti -» svaigti
tvaikulys 3b-» svaigulys
tvaikus 4 1. -» svaigus. 2. -» dvokus
tvaiskyti -» mėtyti 1
tvakčioti, tvaksėti -» plakti 1
tvaksėti - » telkšoti
tvaike 2 -» klanas
tvalnyti -» gerti b)
tvanas 4 1. -» potvynis. 2. -» daugybė
tvanyti -» pilti 1
1 t v a n k a 4 (karštas ir drėgnas oras: V asa­
r o s v id u d ie n io t . ) - ir tvankas (P o to k io tv a n ­
bo

sutra (S u n k u ištv e rti p r ie d a r ­
to k io j s u tr o j) ir šutna, pašutinys tarm., slo­

pą

tarm. (T o k io j s lo p o j d ir b u s io s la u k ė a tv ė ­

k o b u s lie ta u s ),

s io )

2 tvanka 4 1.-» pylimas ||. 2. —>tvenkinys
tvankas 4 -» 1 tvanka
tvankyti -» vynioti ||
tvanksoti - » telkšoti
t v a n k ū s 4 (sunkus kvėpuoti: T. o ra s, k a m ­
b a r y s ) - troškūs (T ro šk u č ia k v ė p u o ti ), slo­
pūs (R egi, k a ip š ia n d ie s lo p u , d ra b n u , ir vis
d ė lto k a ip m ie la , m a lo n u g y v e n ti), slogūs (S.
k v a p a s . S lo g i š ilu m a ) , alsūs (A . v id u d ie n is ) ,
šutnūs ir šutrūs, drabnūs (D r a b n i d ie n a ) ,
alpūs ( A lp i a to g r ą ž ų n a k tis ) , dusnūs, leipūs,
smaugūs (S. o r a s - b u s lie ta u s )
tvano metais -» kadaise
tvanoti -» degti 1 a)

526

t v a r d y t i (stengtis suvaldyti, sulaikyti:

T.

ja u s m u s , n o r u s )

minti

- tramdyti (T. j u o k ą ) , tra­
ramdyti ( R a m d y k it a š a r a s
v e r k ę ), malšinti, žaboti prk. (Z

(A š a r a s t .) ,

ir p a l i a u k i t
a is tr a s )

tvarinys 3b-» kūrinys 1
t v a r k y t i (daryti tvarką: J i

tv a r k o k a m b a ­

- rikiuoti (Č ia v is k a s j o g r a ž ia i
r ik iu o ja m a ) , doroti (Ū k į d .)
tvarsytis -» riogsoti 1
tvarslas i - » tvarstis
v
t v a r s t i s i (tvarstomasis raištis: Ž a i z d o s t.)
- ir tvarslas ret., tvartis ret., vyturas (S to r u
v y tu ru a p s u k o lū ž u sią k o ją ) , vynioklis, apri­
šalas ( S k a u d a m o p i r š t o a .) , bintas, banda­
žas spec.
t v a r s t y t i 1. (raišioti žaizdas: S k a u d a m ą
k o ją t . ) - vyturiuoti ir vyturti ret., bandažūoti, bintūoti. 2. -» graibstyti
tvartas i (trobesys gyvuliams laikyti: P iln a s
t. g a lv ijų ) - gurbas tarm. (V a ry k k a r v e s g u r b a n ) , kūtė ( N u v e d ė a r k liu s į k ū t ę ) , dangtis
tarm., kūginys tarm., namas tarm. ( S u v a r y k g y ­
v u liu s į n a m ą ) , pūne tarm. ( E i n u p ū n ė n k a r ­
rį, k n y g a s )

|| įvairių gyvulių ar paukščių
tvartas: arklidė (arklių tvartas); avidė
(avių); jautidė (jaučių); karvidė (karvių);
kiaulidė; veršidė; antidė; vištidė; žąsidė ir
kt.
tvartis i - » tvarstis
tvarūs 4 -» pastovus
tvaskesys 3b1. -» blizgesys. 2. -» spindesys
tvaskėti 1. -» blizgėti. 2. -» spindėti 1
tvaskūs 4 —» blizgus
tvata 4 -» mušimas
tvatėti -» degti 1 c)
tvatijimas i -» mušimas
tvatinti 1. -» deginti ||. 2. —> mušti 1
tvatyti -» mušti 1
t v e n k i n y s 3b(užtvenkta vieta: M a lū n o t.)
v ių liu o b i)',

- tvanka

(T v a n k o s k r ū m a is a p a u g o ) ,

(natūrali), prūdas sv.
tvermė 4 - » ištvermė

kūdra


tvermingas

tvoti

tvermingas l - » ištvermingas
t v e r t i 1. (būti patvariam:

G e r i b a ta i ilg a i

- laikyti (J a m d r a b u ž ia i n e la ik o - g r e it
p l y š t a ) . 2. -» griebti 1. 3. -» kęsti
tviega 4 —» landuonis
tviėksnis 2 -» smūgis 1
tviėksti 1. -» šviesti 1 .2 .-» smogti
tvyksčioti -» blykčioti
tviksėti -» blykčioti ||
tvyksėti -» blykčioti
tvyksoti 1. -» spindėti 1. 2. -» tyvuliuoti
tvikstelėti -» blykstelėti ||
tvykstelėti 1. -» blykstelėti. 2. -» dingtelėti. 3.
-» spirtelėti. 4. -» suduoti ||
tvyla b. i -» paniurėlis
tvylinėti -» vaikščioti č)
tvylinti 1. -» eiti 1 d). 2. -» sėlinti
tvilkčioti -» skaudėti ||
tvilkyti -» plikyti
tvilksėti -» skaudėti ||
tvilkti -» plikti 2
tvyloti —» tūnoti
tvilti -» degti 1 b)
tvinkčioti 1. -» skaudėti ||. 2. —> pulsuoti
tvinkinys 3b-» pūlinys
tvinksėti 1. -» skaudėti [|. 2. —> pulsuoti
tvinksnis l -» pulsas
tvinktelėti -» suskaudėti ||
tvinkti -» 1 tinti
tvinti -» plūsti 1
tv e r ia )

t v i r k t i (morališkai krikti: B e
ta ž m o g u s )

d a r b o tv irk s-

-dykti (V a ik a i d y k s ta ), dirgti tarm.

( B ū d a m a s v isk o p e r te k ę s ž m o g u s p r a d e d a d .) ,

dafgti tarm. ( A š ir d a rgęs, ir v a r g ę s ), vingti
tarm., A iš kelio eiti
tvirsoti -» gulėti ||
t v i r t a s 3 1. (apie valią, jausmus, būseną:
T. p a s ir y ž im a s ) - stiprus, nepajudinamas,
nepalaužiamas ( N e p a la u ž ia m a v a lia ) , nepa­
lenkiamas (N. n u s is ta ty m a s ) , nesugriauna­
mas (N . tik ė jim a s ) , nesuafdomas (N e s u a r d o m a d r a u g y s tė ).

2. -» stiprus 1

tvirtėti -» stiprėti 1
tvirtybė l - » jėga ||
t v i r t i n t i 1. (sakyti ką tikrai esant: Jis tvir­

tina, kad tai tiesa) - teigti (Ką jis teigė, nesu­
pratom), liudyti (Žinom jį tiesą liudijantį).
2

. -» stiprinti 1

t v i r t o v ė l (įtvirtinta vieta gintis: Pulti prie­
šo tvirtovę) - citadelė (senoviniuose mies­
tuose); || fortas (atskiras įtvirtinimas); bas­
tionas (išsikišusi tvirtovės dalis)
tvirtumas 2 - » jėga ||
tvirtuolis, -ė 2 -» stipruolis
tviskalas 3b-» blizgutis
tviskesys 3b1. -» blizgesys. 2. -> spindesys
tviskėti 1. —» blizgėti. 2. —> spindėti 1
t vi skinti -> blizginti 1
tviskūoti -> blizguoti
tviskūs 4 -» blizgus
tviskūtis 2 -> blizgutis
tvoklė 4 —> kūlė
tvoksėti -> pokšėti 1
tvoksoti -> telkšoti
tvokstelėti 1. -» supokšėti ||. 2. -> suduoti ||
tvoksti 1. -> skaudėti ||. 2. —> pūsti 1 ||. 3. —>
smogti. 4. -> kalbėti c)
tvonūoti - » tyvuliuoti
t v o r a 4 (žabų, karčių, lentų ir pan. užtvara:

Daržas tvora aptvertas) - užtvara, aptvara;
|| stodainis (stačių kuolų), žiogriai (Naujais
žiogreliais darželis aptvertas), statiniai, strakuoliai, straigai, tuinal tarm.; pinučiai (sta­
čių išpintų pagalių tvora), pinai; sklandos
(karčių tvora), varai, šatros, žardis; laidinys (iš nukirstų negenėtų karčių), ragintvorė tarm.; taškas tarm. (iš išvirtusių medžių),
džiūogas tarm.
tvoromis eiti —» išdykauti
tvoronas 2 1. —» rėksnys 1.2.-» plepys
tvoroti 1. -» rėkauti. 2. -» kalbėti c)
tvoskesys 3b-» poškesys
tvoskėti 1. -» pokšėti 1.2.-» skaudėti ||
tvoti -» mušti 1

527


ubas

ūkvaizdis

UŲU
ubas 2 -» krosnis
ubas 3 -» lygus 1
ūbašlaitė l -» krosniadangtė
ubauti 1. —» rėkauti. 2. -» kaukti
ubčioti -» kaukti
ūdyti -» barti
udreti -» skaudėti ||
ūdroti -» lakstytis ||
ūdūoti -» dejuoti 1
ugdyti 1. -» auginti. 2. -» auklėti. 3. -» plėtoti
ūginti —» auginti
ū g i s 2 1. (gyvos būtybės aukštumas, didu­
mas: D id e lio ū g io m e d ž ia i, g y v u lia i, ž m o n ė s )
- aūgis ( D a r n e u ž a u g o m e rg e lė n ė p u s ė s a u ­
g e lio ) , augumas (V y ta u ta s a u g u m o b u v o v i­
d u tin i o ) , stogas tarm. (D a ila u s s to g o m e rg e ­
lė ) , stdtas tarm. ( G r a ž a u s s to to a rk ly s). 2. —
»
ūglis
ū g l i s 2 (per metus išaugusi šakelės dalis:
P u š ų ū g lia i d id e li ) - ir ūgis, auglys (M e d ž ia i
ė m ė a u g liu s le is ti), išauga, metūgė (G e r a i p r i­
ž iū r im i m e d e lia i iš v a r o ilg a s m e tū g e s ), žilvis
tarm. —Plg. a t ž a l a

ugnelė 2 -» entuziazmas
ugniagėlė l -» vėdrynas
ugniagesys, -ė 34b-> gaisrininkas
ugniakuras l -» židinys 2
ugniaspalvis 2 -» raudonas
u g n i a ž o l ė i (geltonais žiedais augalas) gajūtė, geltonpiėnė, kregždažolė, tulžiažolynis
u g n i k a l n i s l (kalnas su krateriu: U žg e­
s ę s u . ) - vulkanas
ugningas l —» entuziastingas
ugninis 2 -» raudonas
u g n i s (-iės) m. 41. (šviečiančios degimo du­
jos: U. d eg a , u ž g e s o ) - liepsna (ugnies liežu­

528

viai: L a u ž o l .) , žiūžė vaik.; II gabija psn. (lie­
tuvių mitologijoje - šventa namų ugnis: Ž i ­
b ėk , š v e n ta g a b ija ! ). 2. -» gaisras 1.3.-» en­
tuziazmas
ugnytis -» karščiuotis
ūgtelėti -» paaugti 1
ui jst. —» ai
ūisė i -» kiaulė 1
ūitena b. l —> 1 tinginys
uiti 1. -» barti. 2. -» varyti 1
uitūvas b. 2 -» 1 tinginys
ujūi, ujujūi jst. -» ai
ujujūoti -» dejuoti 1
ūkana i -» migla 1
ūkanas 3a, ūkanotas i -» miglotas 1
ūkanoti -» migloti
1 ūkas 4 -» migla 1
2 ūkas 4 1. —» aidas 1.2.-» ūžlė. 3. —»baublys
ukauti 1. -» rėkauti. 2. -» kaukti
ūkininkas, -ė l -» žemdirbys
ū k i s i (žemdirbystės vienetas: T rih ektaris ū . )
- duba psn. ( T ė v a s d u b ą p a s k ir s tė v a ik a m s ) ,
butą tarm. (A p le is ta b .) , dūmas psn. (V isą d ū ­
m ą p ragėrė)

ūkiškas i - » taupus
ūksmė 4 -» pavėsis
ūksmėtas l, ūksmingas i -» pavėsingas
uksminti -» pavėsinti
ūkstytis —» niauktis
ukštauti -» rėkauti
ūkštinti 1. -» budinti. 2. -» raginti 1
ūkti 1. -» aidėti 1 .2 .-» kaukti
uktis —» niauktis
ūkuotas i -» miglotas 1
ūkuoti -» supti 1
ūkvaizai dgs. l -» peržiūros
ūkvaizdis, -ė l -» ūkvedys


upas

ūkvaizdžiai

ūkvaizdžiai dgs. i -» peržiūros
ū k v e d y s, -e 3a (ūkio reikalų vedėjas) - ūk­
vaizdis tarm., ekonomas istor.
ūlbauti —» čiulbėti 1
ulbesys 3b-» čiulbesys
ulbėti 1. -» čiulbėti 1.2.-» burkuoti. 3. -» kal­
bėti č)
ulbūoti, uldėti 1. —» čiulbėti 1 .2 .—» burkuoti
uldūkas 2 —» karvelis
uldūoti 1. -» čiulbėti 1.2.-» burkuoti
ulė 2 -> kaminas ||
uliūkas 2, uliūlis 2 -» karvelis
ulpas 4 -» aidas 1
ulpeti -» aidėti 1
ulpis, -ė 2 -» kvailys
ulpti -» šipti
ultimatyvus 4 -» griežtas
ulžys, -e 4 —» 1 tinginys
ulžti 1. -» šipti. 2. -» storėti 1
ūma 4 —» skuba
ūmai prv. -» staiga
umaras 1 1. -» audra. 2. —» šėlas
umarus 3b 1. -» smarkus. 2. -» staigus 1
urnas i —» smarvė
umauti 1. —» skubėti 1 .2 .—» karščiuotis
ū m ė d ė 3b(toks valgomas grybas: Geltonoji,
rausvoji ū .) - pienė
uminti —» raginti 1
umintis -» karščiuotis
ūmūs 3 1. —» staigus 1. 2. -» šviežias
u n d i n ė 2 (mit. vandens deivė) - vandenė,
nėrovė
u n g u r y s 3b (plona, ilga žuvis: Slidus kaip
u .) - vingurys tarm.
ungzti -» unkšti 1
unikalūs 4 —» retas 2
universalūs 41. -» vis(a)pusis. 2. —»visuotinis
universumas l -» visata
unksmė 4 -» pavėsis
unksmingas i —» pavėsingas
unksminti —» pavėsinti
u n k š t i 1. (tyliai cypti: Šuo unkščia už du­
rų) - ungzti, ingzti (Inzgia kaip šuo, blusų
v

ė d a m a s),

iūkšti. 2. —» dejuoti 1. 3. —»verkti

c)

u o d a s 3 (dvisparnis vabzdelis:

U o d a i m iš k e

g y v u liu s p j a u n a ) -

kuisis ( Z y z ia k a ip k u is is ),
kniulsis tarm., knipis tarm. (V eršį k n ip ia i s u ­
k a p o jo ) , varmas tarm. ( G e r ia k a ip v. k r a u ją ) ,
pisulas tarm. ( A r k lįp i s u l a i a p n ik o )

u o d e g a 3a(atsikišusi gyvulio stuburo dalis:
Š u n s, k a tė s, la p ė s u . ) -

bricé tarm., juok. ( L a k s ­

to k a ip šu v a , b r ic ę u žm etęs)',

kirsta uodega: stimburys

kė, bigė tarm.

|| trumpa ar nu­

( K ia u lė s s .) ,

striu­

(A r k ly s s u to k ia b ig e m u s ių n e ­

a tsig in s)

uodegą kraipyti —» vengti
uodegą padilgti —» panorti
uodegą parodyti - » ištrūkti
uodegą sūkti -» pataikauti
uodegą užriesti - » išpuikti
uodegą vizginti -» pataikauti
uogainė 2 -» uogienė
u o g i e n ė 2 (uogų virinys: V yšn ių , s e r b e n tų
u . ) - ir uogainė, konfitūrai
uogienojas l -» stiebas ||
uoksas l -» drevė 1
uola 4 1. —» akmuo ||. 2. —» galąstuvas
u ó 1a s k ė 1 ė i (toks uolų augalas) -akmėn-

ardė, akmėngraužė, kularda tarm.
uolūs 4 -» stropus
ūonioti —» uostyti
uorės dgs. l -» vežimas 1 ||
uoslė 4 —» nuojauta
uostai dgs. 2 —» ūsai
uosti -» uostyti
uostinėti 1. -» uostyti. 2. - » ieškoti ||
u o s t y t i (gaudyti kvapą: U. g ė le s ) - uosti
( Š u o u o d ž ia k v a p ą ) , uostinėti mžb., kvėpinti
( K v ė p in k š ia s g ė le s ) , ūonioti tarm., šniaūkti
(S. ta b a k ą )

uošvė l, uošvienė i —» anyta
u o š v i s 1 (žmonos ar vyro tėvas) - šešuras
(vyro tėvas)
ūpas 4 -» baublys
ūpas 2 1. —» nuotaika. 2. —» šėlas. 3. -» noras.

529


užačiai

upėkšnis

upėkšnis i -» upelis
u p e l i s 2 (nedidelė upė: Kalnų u. čiurlena)
- upokšnis (Tikšnera u.), upeliūkštis (men­
kas: Nedidelis u., o pavasarį kad išsilieja laukus užtvindo), upėkšnis tarm., upesnas
tarm., viešmuo tarm., žiūgis tarm. (vasarą išdžiūstantis: Suliniai iržiogiai buvo užšalę)
upeliūkštis l, upesnas 2 -» upelis
u p ė t a k i s i (lašišų šeimos žuvis: U. mėgs­
ta šaltiniuotą vandenį) - lašišaitė, šalvis, forėlė
upynas i -» baseinas 1
ūpingas l —» kaprizingas
upokšnis l -» upelis
ūpūoti -» dejuoti 1
upūtis 2 -» lukutis
uraganas 2 -» audra ||
ūrbinti, urbti -» gręžti 1
urduliais prv, -» galvotrūkčiais
urdulys 3b-» sūkurys
urduliuoti -» sūkuriuoti
urenti -» 1 griausti ||
urėti -> bėgti 1 a)
urgzlys, -ė 4 -» bambalius
u r g z t i 1. (apie šuns balsą: Šuo piktai urz­
gė) - urkšti, uršti, urkti, urzgėti (Šuo urzga,
taisosi pulti) ir urzėti, urzdėti, urzgauti (tar­
pais), urzgėnti (pamažu), arenti tarm. (Šu­
va, nutvėręs už kojos, arena), birbti tarm. (Bir­
bia kaip šuva, per uodegą gavęs), knerzėti
2. -» bimbti 1
ūrioti -» griauti 2
uryti, urkioti -» barti
urkšlys, -e 4 -» pikčiurna
ūrkštauti -» pykti
urkšti -» urgzti 1
urkštynė i -» landynė 1
urkti —» urgzti 1
urplys, -e 4 -» bambalius
ūrpoti 1. -» barti. 2. -» bambėti
uršlys, -ė 4 -» bambalius
uršlūs 4 -> bambus
uršti 1. -> urgzti 1. 2. -» bartis ||
tarm.

530

urulys 3b-> sūkurys
1 u r v a s 3 (skylė žemėje: Pe/es, lapės, šeško

u .)- ola (Lapės, lokio o.), landa (Egi barsu­
kas bėga, išlindęs iš landos), landynė (Uolų
landynėse jis turėjo savo gyvenimą), (landa
(Voverių į. Jis pasislėpė kokioje kalnų (lando­
je), karsa psn. (Karvelis sukasi gūžtas uolų ply­
šiuose ir karsose)
2 urvas 2 -» vijurkas
urvinėti —» kasinėti
urzdėti -» urgzti 1
ūrzdinti -» erzinti 1
urzėti, urzgauti -> urgzti 1
urzgėnti 1. -» urgzti 1. 2. -> bambėti ||
urzgėti 1. -> urgzti 1 .2 .-» bambėti
ūrzginti -» erzinti 1
urzgūs 4 1 .-» bambus. 2. -» piktas 1
uržyti - » trinti 1
uržti -» brėžti 1
ū s a i dgs. 2 (plaukai ant viršutinės
lūpos: Riesv
ti, sukti ūsus) - uostai tarm. (Šarmoti u.)
usė 2, ūsuotis 2 -» ūsorius
ū s o r i u s 2 (karpinių šeimos žuvis) - ūsuo­
tis, usė, aparas psn.
u t ė l ė 3b (parazitinis vabzdelis: Gaivine u.)
- ir utis, bužys vaik. (Jam galvoj bužių atsira­
do), braškė tarm., liulė tarm. (Vėpčioja lyg l.,
šarmo prigėrusi), babaūžė tarm., mūmė vaik.;
|| siūvena (galvijų); viekutė tarm. (paukščių
ar galvijų), vievesa tarm.
utis (-iės) m. 4 —» utėlė
utopija i -» svajonė 1
utopiškas i -» negalimas
utriruoti
perdėti
ūvas 2 -» apuokas
uvėrus 4 1 .-» įžūlus. 2. -» atkaklus. 3. -» gob­
šus

užginti -» pjudyti 1
uzurpatorius, -ė l -» okupantas
uzurpavimas i -» okupacija ||
uzurpuoti -» okupuoti ||
užačia 3b1. -» užkampis. 2. -» užpakalis 1
užačiai prv. ^ nuošaliai


užakiai

užakiai dgs. i —» akidangčiai
u ž a k t i (pasidaryti aklinam, nekiauram: Už­
ako skylė, žaizda) - užaugti (Ežeras užaugo),
užsitraukti (Žaizda sugijo, užsitraukė)
užalkti —» išalkti
užalsinti —» paalsinti
užantis 11. —» židinys 1. 2. —>užkampis. 3. —»
peludė

užauginti —» išauginti ||
užaugti 1. —» užgyti. 2. —» užakti
užaušėlis, -ė i —>žioplys
užauti 1. -> bimbti c). 2. —» pokyliauti
užautojas, - a i ^ pokyliautojas
užbadeti —» išalkti
užbaiga i —» pabaiga
užbaigti —» baigti
užbaltinti —» paskaninti ||
užbarikaduoti —» užtverti
užbaubėti —» užšalti
iižbaubos dgs. i —> antledis
užbaūsti -> prigrasinti
užbėlsti —>apkurtinti
iižbenga l —» pabaiga
iižbėralas 34b-> bėralas
užbildinti —» nužudyti ||
užblrzginti —>suduoti
užblėsinti —» užgesinti
užblėsti —» užgesti
užblokšti —>suduoti
užbraukas i —» skląstis
užbraukti 1. —» užsklęsti. 2. —» suduoti
užburbėti -> užšalti
u ž b u r t i 1. (paveikti magiškomis priemo­
nėmis: Užburta karalaitė) - apibūrti (Artoji
merga kuo apibūrė jį, kad taip prilipo?), už­
kerėti (Ragana užkerėjo visus šaltinius), pa­
kerėti (Tie lobiai pakerėti), apkerėti (Simo­
nienė savo karves apkerėjusi), apžavėti, už­
žavėti (Užžavėta svajonių karalija), apžadeti (Ar apžadėjo kas tas karves, kad pieno ne­
duoda?), apžūlinti (žolėmis apkerėti), ap­
duoti šnek. (Merga apdavė vaikį, kad ją mylė­
tų), užkalbėti (žodžiais: U. nuo gyvatės įkir­

uždavinys

timo), užkeikti (Užkeiktas dvaras), užlėmti
(Pinigai buvo užlemti, jų niekas negalėjo iš­
kasti). 2. —» sužavėti
užčiaupti —» uždaryti 1
ūžčioti —» supti 1
užčiuopti —» apčiuopti
užčyžti —» suduoti
u ž d a n g a i 1. (uždengiamoji marška: Pa­
kyla u. Scenos u.) - uždangalas (Dūmų u.),
apkaba psn. (Baltų šilkų a.). - Plg. u ž u o ­
la i d a . 2. —» priedanga 1
uždangalas 34b 1. —>dangtis 1. 2. —>uždanga
1. 3. —» priedanga 1
ūždangtis i —» dangtis 1
ūždaralas 34b—» pavilga
1 u ž d a r a s bdv.3b(uždarytas,neatviras: U.

langas. Uždaros durys) - iižviras (Užvira spin­
ta); || užkilas (apie vartus)
2 uždaras dkt. i —» pavilga
u ž d a r b i a u t i (verstis uždarbiu: U. daili­
dės darbu) - pelnytis (Daržovėmispelnosi),
pelnauti (Pelnauja, kuo įmano), pelnikauti
(Visaip jis pelnikauja), pinigauti (Už obuo­
lius gerai pinigavo), bandotis tarm.
u ž d a r b i s 1 (uždirbti pinigai: Dienos, mė­
nesio u.) - pelnas (Koks darbas, toks ir p.),
užpelnąs (Visos savaitės u.), nuopelnas
u ž d a r y t i 1. (duris, langus, namus: Ir du­
ris uždarius laikas bėga flk.) - užverti (Sėdi
prie užvertos langinės); || uždaūžti (su trenks­
mu: Tvykst, duris uždaužė), užtrenkti (Už­
trenkė skrynią, antvožą, duris); užkelti (var­
tus); užvožti (dangtį, viršų), uždengti (Už­
denk puodą, tegu verda); užversti (knygą, są­
siuvinį), užskleisti; užmerkti (akis), sumerk­
ti (Man naktis akių nebesumerks); užčiaup­
ti (lūpas: Liežuviui dveji vartai: kad neužčiau­
pi su lūpomis, užkąsk su dantimis flk.), su­
čiaupti (Sučiaupk lūpas - varna įlėks), už­
leisti (uždangą, užuolaidą), nuleisti, už­
traukti. 2. —» paskaninti ||
uždaūžti —» uždaryti 1 ||
uždavinys 34b1. —» užduotis. 2. —» tikslas ||

531


užgaulus

uždegti
uždegti

1. (padaryti, kad degtų:

U žd e g ė

le m p ą , l a u ž ą ) - užžiebti ( U ž ž ie b k ž v a k ę ) ,

kurti

(M o tin a u žk ū rė u g n į),

(didele liepsna: K a d
n a p e r k a k tą eina)-,

niai:

už­

užplėškinti šnek.

u ž p le š k in o k ro sn į, lie p s ­

įdegti (duoti pradžią ug­

S u s k iltu v u ir k e m p in e u g n į įd e g d a v o ) ,

įžiebti

(Į. ž v a k ę ) ,

įkurti

(Į. krosn į)',

|| įpūsti

(pučiant įdegti: Į. s k a lą ) , įdūmti (Į. an glis)',
įbrėžti (degtukus: Į b rė žę s d e g tu k ą p a s iš v ie tė
k a m a r o j) , įbraukti. 2. —» įkvėpti
ū ž d ė I i s i (daiktas, duodamas užstatu tam
tikrame žaidime) - fantas
uždelsti -> pailginti
uždengti 1. —» uždaryti 1 ||. 2. —» apdengti
uždėti —» pavesti 1
ūždingsnis i —» prieglauda
u ž d i r b t i (įgyti darbu: U. d a u g p in ig ų ) -

pelnyti

(K a s le n g v a i p e ln o , ta s p ig ia i ir iš le i­

d ž ia flk.),

užpelnyti (Jis n e m a ž a i u ž p e ln o ), už-

kruteti šnek. (U ž k r u ta tiek, k ie k r e ik ia p r a g y ­
v e n im u i) , užprakaitūoti (sunkiai dirbant: Jo
u ž p r a k a itu o ti p in ig a i) , užtarnauti (tarnau­
jant uždirbti)
uždyžti —» suduoti
ūždoris l —» skląstis
u ž d r a u s t i (neleisti ko daryti:

U. m e d ž i o ­

ti, r ū k y t i ) - u ž g i n t i (U. tr iu k š m a u ti) ,

užgrūs­

ti (U žg rė sė č ia ž u v a u ti)
uždrožti —» suduoti
uždūkti —» įpykti ||
užduoti —» suduoti
u ž d u o t i s (-ies) m. 3b (užduotas, pavestas
darbas: A ts a k in g a u. G a u ti u ž d u o tį) - užda­

vinys (A tlik ti u ž d a v in į) , pavedimas; || misi­
ja (atsakinga, svarbi užduotis: I s to r in ė m .) ,
pasiuntinystė psn. (Jis a tlik o s a v o p a s i u n t i ­
n y s tę )

uždūsėlis, -ė i -> pailsėlis
uždusinti -» paalsinti
uždusti —» pailsti
uždvisinti —» užgesinti
uždvisti —» užgesti
užeiti 1. —» prasidėti. 2. —» užklupti. 3. —» rasti

532

užėmimas 2 —» okupacija
ū ž e s y s 3b1. (vėjo, medžių, vandens, maši­
nų ir kt. garsai: V ėjo, k r io k lio ū. G a tv ė s ū.) užis (M iš k o ū .) ir ūžmas (P r a g a r iš k a s ū .),
šniokštesys (medžių, bangų), švokštesys,
ošesys (švelnesnis ūžimas: J ū ro s b a n g ų o .) ,

gaudesys

gausmas

(N e i d ie n ą ,

n e i n a k tį n e n u ty la f a b r i k ų g . ) ,

krioksmas

(M iš k o g ) ,

(K a ln ų u p ė s k .)

ir kriokesys

(S u k r io k e s iu ir

g r ia u s m u į a ik š tę įv a ž iu o ja ta n k a i) .

2. —»bim-

besys

užėsti —» užvalgyti
užgaida i —» kaprizas
užgaidauti —» kaprizytis
užgaidingas i, užgaidūs 4 —» kaprizingas
u ž g a i š t i (prabūti daug laiko:

U žg a iša u v i­

užtrūkti (Ilg a i n e u žtru k ,
tu o j s u g rįžk ), užsibūti ( U ž s ib u v o m e s v e č iu o ­
s e ) , praversti ( M ie s te p r a v e r tė m v isą d ie n ą ) .
s ą d ie n ą m iš k e ) -

- Plg. s u g a i š t i

ūžgalis l —» skersvagė
ūžgalvės dgs. i —» ėdžios
už galvos griebtis (imtis) —» stebėtis
užgargėti —» užšalti
užgaudineti —» užgaulioti
u ž g a u l ė i (skaudus asmens garbės palie­
timas: K ę s ti u žg a u les, įž e i d im u s ) - ir ūžgaulis, užgavlmas, įžeidimas (stiprus užgavimas), (žeida ret. (Jis k e n tė p o n o u žg a u lę ir įž e id a s),

nuoskauda

(T ie k d a u g n u o s k a u d ų ir

p a ž e m i n i m o a š išg y v e n a u ta is la ik a is ) ,

(skau­

da ret.
užgaulingas l —» užgaulus
u ž g a u l i o t i (džn. u ž g a u t i : / « m a n e u ž ­
g a u lio jo p i k t a i s ž o d ž i a i s ) - ir užgaudineti
mžb., įžeidinėti mžb. (C h u lig a n a s įž e id in ė jo
p r a e iv iu s )

ūžgaulis i —» užgaulė
u ž g a u l ū s 4 (užgaunantis, įžeidžiantis: U.
ž m o g u s . U. ž o d i s ) - užgaulingas stp. (U. g r e ­
tin im a s ) , įžeidūs (įžeidžiantis: Į ž e id i k a lb a ) ,
įžeidingas stp., įgilūs (P o n a s b u v o į. k a ip g y ­
v a tė ) , drastiškas knyg.


užkarta

užgauti
u ž g a u t i (skaudamai paliesti garbę: Užga­
vo martelę pirmu žodžiu) - Įžeisti (smarkiai
užgauti: Į. žodžiu, veiksmu), įgelti prk. Jam
(

rūpėjo ponui į.), įskaudinti prk. (Žodžiais
įskaudino širdį), a širdį užduoti šnek.
užgavimas 2 —» užgaulė
iižgeldės dgs. i —» ėdžios
u ž g e s i n t i (užslopinti ugnį: Užgesink žva­
kę, žiburį) - užblėsinti (Užblėsintas vaikų jau­
nystės spindėjimas), uždvisinti (Jis stengėsi
u. tronuojančiasžarijas), užpusti (pūtimu už­
gesinti: U. lempą)
u ž g e s t i (nustoti degti: Ugnis, lempa užge­
so) - užblėsti (Užblėso anglys), uždvisti (Uždviso žarijos)
1 užginti —» uždrausti
2 užginti —» patrūkinti
u ž g y t i (apie žaizdą: Užgijo sužeista ranka)
-užaugti (Užaugožaizda), užsitraukti; || su­
randėti (užgyti, liekant randui: Surandėjo
žaizdos), surumbėti
ūžglauda i —» užuovėja
užgniaužti —» numalšinti
užgožti —» užstelbti
užgrėsti —» uždrausti
užgriebti —» apčiuopti
užgrobėjas, -a i, užgrobikas, -ė 2 —» okupan­
tas

užgrobimas 2 —» okupacija ||
užgrobti —» okupuoti ||
užguiti —» patrūkinti
užilsėlis, -ė i —» pailsėlis
užilsinti —» paalsinti
užilsti -» pailsti
užimti —» okupuoti
ūžynė 2 —» ūžlė
užinti -» keikti
užis 2 —» ūžesys 1
užjausti —» gailėti 1
užjauta i —» užuojauta
užjuostos užsikišti —» nugalėti
užkaboris i —» užkampis
užkaištis i 1. —» kaištis. 2. —» skląstis

užkalbėti 1. —» užburti 1. 2. -> burti
užkalbėtojas, -a i —» burtininkas
užkalėti —» užstelbti
už kalnų —» toli
užkampiai prv. —>nuošaliai
u ž k a m p i s i (nuošali, mažai lankoma vie­
ta: Jie gyvena tokiame užkampyje) - atkam-

pis (Pelkių a. yra karklynų prižėlęs), nūokampis (Jų trobos toli nuo kelio, visai nuokampyje), pakampis (Jis slapstosi pakampiais
kaip vagis), nuošalis (Mūsų kaimas nėra koks
nepasiekiamas n.), pašalys (Suvažiavo iš vi­
sų pašalių žmonės), ūžnarvis šnek. (Ir ką jūs
rasit tokiame užnarvyje?), užkaboris šnek. (Jis
gyvena užkaboryje, sunku rasti), užantis prk.,
užačia tarm., ūžkanožė tarm.
užkampūs 4 —» nuošalus
užkamšalas 34b, ūžkamštis i —» kamštis
u ž k a m ū o t i (galutinai nukamuoti: U. ar­
klį) - užvarginti (Užvarginsi šeimyną su sa­
vo darbais), užkankinti (Vargai, bėdos žmo­
gelį galutinai užkankino). - Plg. n u k a ­
rnų o t i
užkanda i —» užkandis
u ž k a n d i s i (šioks toks užvalgymas, užkandimas: U prie gėrimo) - ir užkanda (Salta

u.), pakanda (O pakandai ar įsikišai ką?),
užvalgis (Jis sausu užvalgiu tenkinos), perli­
tas tarm. (Visą dieną be perlito dirbau, išalkau)
užkankinti —» užkamuoti
ūžkanožė i —» užkampis
ū ž k a r d a s i (kartis skersai kelio: Geležin­
kelio u.) - ūžtvaras (Arklysper užtvarą per­
šoko), ūžkilas, skerslys (Nuleistas, pakeltas
kelio s.), barjeras
užkardyti —» užtverti
užkariauti —» okupuoti
užkariautojas, - a l - > okupantas
užkariavimas l —» okupacija
ūžkarpa i —» rantas
užkaišti —>suduoti
ūžkarta i —» rantas

533


užkarti

užmigti

užkarti —» įduoti 1 ||
užkąsti —» užvalgyti
užkeikti —» užburti 1
užkelti —» uždaryti 1 ||
užkerėti 1. —» užburti 1 .2 .—» sužavėti
u ž k i e t ė j i m a s i (apie vidurius: Serga vi­
durių užkietėjimu) - prietvaras šnek. (Ken­
čia vidurių prietvarą)
1 užkilas dkt. i —» užkardas
2 užkilas bdv. 3b —» 1 uždaras ||
užkimšti —» uždaryti 1
užkirmyti —» užmigti
užkirsti 1. —» suduoti. 2. —» užtverti. 3. —» už­
valgyti

iižkišalas 34b 1. -» kaištis 1 .2 .-» skląstis
ūžkyšis i —» kaištis 1
užkišti 1. -> užsklęsti. 2. -» uždaryti 1 ||
iižklodas i —» antklodė
užklotas 2 —» antklodė
užkloti —» apdengti
u ž k l u p t i (netikėtai rasti ką darant: Už­

kluptas nusikaltimo vietoje) - užtikti (Užti­
kau lapę vištidėje), užeiti (Užėjau vaiką agur­
kus beskinantį), užspėti, užlenkti šnek. (Vi­
lius užlenkė juodu taip linksmai bepietaujančius), užtūpti šnek. (Užtūpiau šunį, kiaušinius
beėdantį), užkropti tarm. (Petras užkropęs ją
klėtyje besitvarsančią)
užkolis l —» kaištis 1
užkranta i —» briauna 1
užkratas i —» infekcija
užkrauti —» pavesti 1
užkrečiamas 34b —» infekcinis
užkrėsti —» infekuoti
užkrėtimas 2 —» infekcija
užkrimsti —» užvalgyti
užkropti —» užklupti
užkrutėti —» uždirbti
užkulas 3b 1. —» pavilga. 2. —» įsnauja
u ž k u l n i s l (kulnies ar bato užpakalinė da­
lis: Batas užkulnį nutrynė) - ūžpentis (Nu­

bėgo plikais užpenčiais), atapentis
užkulti -» paskaninti ||

534

tarm.

u ž k u r i n ė 2 (mergina, tekanti už užkurio)
- žėntinė
u ž k u r y s 3b (vyras, kuris vedęs nueina gy­
venti į žmonos namus: Jis nuėjo į užkurius)
- žentas (Leisiu sūnų įžentus), ateitinys tarm.,
įvestinys tarm., priimčius tarm., užtupys tarm.;
|| preikšas (vyras, vedęs užkurinę našlę)
užkurti —» uždegti 1
užkuftinti —» apkurtinti
užlaida l 1. —» užuolaida. 2. —» dirvonas
užlaidas i —» šalinė
užlaja l —» pieva ||
užlanda i —» užnarvis 1
ū ž 1 ė 4 (toks vaikų žaislas: Vaikas iš balanė­
lėspasidarė ūžlę) - ūžynė, ūkas, vilkas, birzgynė, brūzgyne (Vaikas su brūzgyne brūzgina), burzgynė, burzgėlė, birzgėlė (Suka vai­
kas birzgėlę), brūzgulis, zengynė tarm., zirbė
tarm.

užleisti —» uždaryti 1 ||
užlėmti —» užburti 1
užlenkti —» užklupti
užlieti 1. —» apsemti. 2. —» suduoti
užlos dgs. 2 —» lubos ||
užlošti atlošti
už marių —» toli
užmarša i 1. —» užmirštis. 2. b. —» užuomarša
užmarštis (-ies) m. 3b-» užmirštis
u ž m a r š ū s 4 (greitai užmirštantis: Labai
u. žmogus-čia jam pasakai, čia užmiršta) maršus (Jisper daug m., jo pažadais netikėk),
neatmenūs
ūžmas 4 —» ūžesys 1
užmaūtė 2 —» dėklas
užmerkti —» uždaryti 1 ||
užmesti 1. —» pamesti. 2. —» atlošti
ūžmiga b. i —» snaudalius
u ž m i g t i (pradėti miegoti: Vaikas greitai už­
migo) - užsnūsti (nestipriai užmigti: Vos už­
snūdau, ir kelia), priblūsti šnek. (Leiskp. va­
landėlę), įmigti (stipriai užmigti: Kad įmi­
go, nors iš patrankų šaudyk - nepabus), už­
kirmyti menk. (Nejau taip greit užkirmijai!),


užsigulti

užmiršėlis
a akis sudėti (sumerkti); || trumpai: migteiėti mom. (Dar migtelėkim - anksti keltis),
snustelėti mom. (Gerokai tavo snūstelėta matai, kur saulė), blustelėti mom. (Blustelėjau, ir vėl prie darbo), a bluostą sudėti šnek.
užmiršėlis, -ė l, užmiršoklis, -ė l —» užuomar­

ša

užmiršti —» pamiršti
u ž m i r š t i s (-ies) m. 3b(nustojimas atmin­
ti: Nueis seni laikai į užmirštį) - ir užmarštis

(Užmaršties valandėlė), užmarša, marša
tarm. (Viskas nuėjo į maršą)
užmojis l —» apimtis
užmokestis 11. -» atlyginimas. 2. —»bausmė ||
užmokėti —» atlyginti
iižmovas l —» dėklas
užmarmėti —» užšalti
užmušti —» nužudyti
i i ž n a r v i s l l . (siaura vieta tarp ko: Pilnas
u. visokių griozdų) - užlanda (Glūdi kokioj
užlandoj pasislėpęs), užvanga tarm. (U. nuo
audros). 2. —» užkampis
užnešti —» suduoti
užnikti —>•pradėti ||
už nosies vedžioti —» apgaudinėti
užošėlis, -ė i -» užuomarša
u ž p a k a l i s i 1. (vieta, esanti už ko nors
ar gale: Užpakalyje manęs stovi vaikas. Lai­
vo, ratų u .)- raukšmėtė prk., užačia tarm. (At­
sigrįžta užačion) ir užvačia tarm. 2. —» sėd­
menys 1

už pakarpos pačiupti (paimti) —» prigriebti
užpalas 3b-> antledis
užpavėsinti —» užstelbti
užpelnąs i —» uždarbis
užpelnyti —» uždirbti
iižpentis l -> užkulnis
užperas i —» paperas
užperti -» suduoti
užpykdyti -> įpykdyti ||
užpykėlis, -ė 1 įpykėlis ||
užpykinti įpykdyti ||
užpykti -> įpykti ||

užpilas i 1. —» kaupas. 2. —> padažas. 3. —>
antpilas 1

užpilti —» apsemti
užplėškinti —> uždegti 1
užpliekti -» suduoti
užplūdis i -> potvynis
užplumpinti -> nužudyti ||
užplūsti -» apsemti
užprakaitūoti —> uždirbti
užpuolikas, -ė 2 —> agresorius
užpuolimas 2, užpuolis 1 —>agresija
užpusti —» užgesinti
iižraišalas 34b, užraištis l -> raištis
užraityti, užraitoti —» atraityti
užranta l —>rantas
užrašyti paskirti 1
užrėžti —» suduoti
užriesti -» atlošti
iižryšis l —>■raištis
užrugtakis, -ė l -> paniurėlis
užrūstinti —> įpykdyti ||
užsaulis i -> pavėsis
užsėmti —» apsemti
užsibūti —>užgaišti
užsidėgėlis, -ė i -> entuziastas
užsidegęs (-usi) -> entuziastingas
užsidegimas 2 —» entuziazmas
u ž s i d e g t i 1. (pradėti degti: Užsidegė na­
mas, šiaudai) - užsikurti (Kad užsikūrė pir­
tis, kad ėmė liepsnoti!), užsižiebti (skaisčia
liepsna), užsipliėksti (didele liepsna: Užsi­
plieskė šiaudinis stogas), užsiliepsnoti (Už­
siliepsnojo jauja), suliepsnoti (Irreikėjo taip
s. troboms!), užsiplėvoti (Užsiplėvojo laužas),
suplėvoti (Kaipmat viskas suplėvojo), užsipliaūpti šnek. (Ugnis ant dangčio užsipliaupė). 2. - » įsikarščiuoti
užsiėmimas 2 —» darbas 1
užsienietis, -ė 2 -» svetimšalis
užsigeisti —» panorti
u ž s i g u l t i (palinkti ant ko: Rašo užsigulęs
ant stalo) - užsikvempti (Valgo užsikvempęs),
užsikniaubti (Užmigo užsikniaubęs ant ran-

535


užšalti

užsiimti
k ų ),

užsikniaūsti šnek.

( A n t s ta lo u ž s ik n ia u -

sęs k a žk ą ra šo )

užsiimti —» dirbti 1
užsikniaubti, užsikniaūsti —» užsigulti
užsikūrti —» užsidegti 1
užsikvempti —» užsigulti
užsiliepsnoti 1. —» užsidegti 1. 2. -> įsikarš­
čiuoti

užsimesti —» užsispirti
užsimojimas 2 —» pasiryžimas
užsimoti —» pasiryžti
užsinorėti -» panorti
užsiplėvoti, užsipliaūpti -> užsidegti 1
užsiplieksti 1. -> užsidegti 1.2. —»įsikarščiuoti
užsiraukti -> įpykti ||
užsirustėlis, -ė l —» įpykėlis
užsirūstinti —» įpykti ||
užsismaksoti —» užsižiūrėti ||
u ž s i s p y r ė l i s , -ė i (kas užsispyręs, nesu­
kalbamas: U žs isp y rė lio n e p e r k a lb ė s i ) - nenūolaida (S u s iv e d ė d u n e n u o la id o s ir b a r a ­
s i ), atkaklunas (A . p r i e d a r b o ) , kietakaktis
šnek. (Į sitik in o m , k a d e s i k ie ta k a k tis, n e s u k a l­
b a m a s žm o g u s),

kietasprandis šnek. (S en a s,
k.
a s ila s ), ožys prk., niek. (apie vyrus: T o kio
o ž io d a r n e b u v a u m a tę s ) , ožka prk., niek. (apie
moteris), stičas tarm. - Plg. p r i e š g y n a
užsispyręs (-usi) —» atkaklus
u ž s i s p i r t i (atkakliai pasiryžti: Jis u žsisp y ­
rė v a ž iu o ti, ir g a n a - j o n e p e r k a lb ė s i) - užsi­
mesti (U ž s im e tė p a r d u o ti n a m ą ) , įsityžti tarm.
(Į sity ž o b a r ti u ž m e n k ia u s ią n ie k ą ) , a ežį pa­
statyti šnek.
užsispoksoti —» užsižiūrėti ||
užsitraukti 1. —» užakti. 2. —» užgyti
užsiūsti —» įpykti ||
užsiūtėlis, -ė 1 —» įpykėlis
užsiūtinti —» įpykdyti ||
užsiveizeti —» užsižiūrėti
užsivėpsoti —» užsižiūrėti ||
užsižiebti —» užsidegti 1
užsižiopsoti —>užsižiūrėti ||
u ž s i ž i ū r ė t i (per ilgai žiūrėti: U žsižiū rė ­

536

j a u p r o la n g ą ir n e p a s te b ė ja u , k ą d a r o v a i­
k a i)

- užsiveizeti tarm.; || užsispoksoti menk.

(nereikalingai užsižiūrėti), užsismaksoti
menk. (B e rn a s u ž s is m a k s o jo į tą m e r g in ą ), už­
sivėpsoti menk. ( U ž s iv ė p s o ję s k o p o r a ta is n e ­
p a k liu v o ),

užsižiopsoti menk.

( U ž s iž io p s o jo į

tą d r a m b lį)

užskėlti —» suduoti
užsklanda l —» skląstis
užskleisti —» uždaryti 1 ||
užsklęsti
d u r is )

(uždaryti skląsčiu:

- užšauti

U ž s k le n d ė

užbraukti
užkišti ( U ž k iš k

( U ž š a u k k lė tį) ,

( U ž b r a u k p r ie m e n ė s d u r is ),

Plg. u ž d a r y t i
užsmelkti —» užstelbti
užsnūsti —» užmigti
užspelgti —» užstelbti
užspėti —» užklupti
ūžspiras i -» skląstis
užspringimas 2 —» springulys
užspringt! -» paspringti
ūžstalas l —» laidas 2
užstatyti —» įkeisti
u ž s t e l b t i (uždengtipavėsiu:P ik tž o lė s u ž d u r i s ) .-

- užgožti (M e d ž ia i la n g u s
u ž g o ž ė ) , užsmelkti ( Ž o lių u ž s m e lk ti m o r k ų
d a ig e lia i) , užpavėsinti (B e r ž a s u ž p a v ė s in a
d a r ž e lį) , užkalėti tarm. ( Ž o l ė s p u p ų n e u ž k a ­
lė s ), užspelgti tarm., užstiėbti tarm., užšvokšti tarm. ( Ą ž u o lo u ž š v o k š ti g ir io s m e d e lia i)', ||
nustelbti, nugožti ( G lu o s n io n u g o žta s p a d i r ­
v y s ) , nusmelkti, nukalėti tarm. ( L ie p a n u k a ­
lė jo o b e la itę ) , nušvokšti tarm. (T o k s to p o lis

s te lb ia d a r ž o v e s )

p u s ę d a r ž o n u š v o k š č ia )

užstiėbti —» užstelbti
užstoti —» 1 ginti
užstovas, -ė 2 —» globėjas
ūžstūma i, ūžsukalas 34b—» skląstis
ūžsūkis l —» vingis
u ž š a l t i (apsitraukti ledu: P elk ė, u p ė u ž š a ­
lo ) - užgargėti šnek. (storai užšalti: U žg a rg ė­
j o d u ry s

-

n e a ts id a r o ) ,

užburbėti šnek.

ž ie m ą u ž b u r b a la n g a i, n ie k o n e m a ty ti) ,

(K a i

už-


užvačia

užšauti

baubėti šnek. (E k e tė u ž b a u b ė jo , re ik ia p r a ­
m u š t) , užmurmeti šnek. ( N u o š a lč io u ž m u rm ė ję la n g a i)

užšauti -» užsklęsti
užšėrti —> suduoti
užširdėlis, -ė l —> įpykėlis ||
užširdinti -» įpykdyti ||
užširsti -> įpykti ||
iižšovas i -> skląstis
užšveisti —» suduoti
užšvokšti —» užstelbti
užtai prv. —» todėl
užtakiai prv. -» nuošaliai
užtakis l —» įlanka
užtakus 4 —» nuošalus
užtarėjas, -a i, užtarytojas, -a i —» gynėjas 1
užtarnauti -> uždirbti
užtarti —» 1 ginti
užtat, užtatai prv. —» todėl
užtekti -» pakakti
užtektinai, užtenkamai prv. -> gana
užtenkamas 3b-> pakankamas
ū ž t i 1. (apie vėjo, medžių, bangų ir kt. gar­
sus: M iš k a s ū žia , g a u d ž ia ) - šniokšti (Š n io k š ­
čia jū r o s b a n g o s ),

švokšti (Š v o k š č ia

liepa, v ė ­

ošti (švelniau, ramiau: V ėjas o šė
m e d ž ių la p u o s e ) , gausti (skardžiai, ištisai:
G a u d ė g ir ia ), siausti (V ė je lis p ū tė , p u š e lė s
s ia u d ė ), šlamšti (dusliai: Š la m š č ia m e d ž ių la ­

j o p u č ia m a ) ,

2. -» bimbti 1. 3. -» pokyliauti. 4. -»
spengti. 5. -» barti ||
užtiesalas 34b-» kilimas
užtiesti -» apdengti
užtikrinimas i —» laidas 1
užtikrintai prv. - » tikrai
užtikrinti -> laiduoti
užtikti 1. —» užklupti. 2. —» rasti
užtraukti -» uždaryti 1 ||
užtrenkti 1. —> uždaryti 1 ||. 2. —> suduoti. 3.
—» apkurtinti
iižtrinalas 34b, užtrinas l —» pavilga
užtrinti -> paskaninti ||
užtrūkis l —» gaištis
p a i) .

užtrukti —> užgaišti
užtupys 3b—>užkurys
užtūpti -» užklupti
užtūra i -> kantrybė
užtvanka l -> pylimas ||
užtvara 1 1. - » tvora. 2. barikada
užtvaras i 1. —> aptvaras. 2. —» užkardas
u ž t v e r t i (sudaryti kliūtį: K e lia s u ž tv e r ta s )
- užkirsti (V is i k e lia i tr a u k tis b u v o u ž k ir s ti),
užkardyti (L a n g a i u ž k a r d y ti ta n k iu g e le žin iu
tin k lu ) , užbarikaduoti (sudaryti barikadą)
užtvindyti —» apsemti
užugdyti —» išauginti ||
ūžūksmis l -> pavėsis
užuogana l -» varsna
u ž u o j a u t a i (užjautimas nelaimėje, var­
ge: R e ik š ti u ž u o ja u tą v e lio n ė s š e im a i) - ir už­
jauta ret., atjauta tarm. ( N e la u k iš j o k o k io s
a tja u to s ) , priejauta tarm. (S u tik ra p r ie ja u ta
j i s ž iū r ė jo į tą iš b ly šk u s į v e id ą )

u ž u o l a i d a i (langų ar durų dengiamoji
marška: U ž tr a u k u ž u o la id ą a n t la n g o ) - ir
užlaida ret., portjera (sunkaus audeklo), štora sv.; || antlangis (lango užuolaida), langatiesė; antduris (durų užuolaida)
užūolanda i —» landynė 1
užuolanka i —» vingis
u ž u o m a r š a b. i (kas greitai viską užmirš­
ta: T oks u. - č ia p a s a k a i, č ia n e b e ž in o ) - ir
užmarša, užmiršėlis, ūžmiršoklis tarm.,
kiauragalvis šnek. (T a i k. - s a k a i n e s a k a i
n e a ts im in s ) , šaltagalvis šnek., pūsliagalvis
niek., pakulgalvis niek., užošėlis niek., a avies
(avino) galva šnek., avių sapnas šnek.
užuomazga i —» pradžia
u ž u o m i n a i (smulkmenos priminimas:
K a lb a , r a š o u ž u o m in o m is ) - aliuzija
u ž u o v ė j a i (vėjoneužpučiamavieta: I e š ­
k o k iš k e lis u ž u o v ė jo s ) - ir užvėja, ūžvėjis, ūžglauda (U. n u o sp e ig o )
užutekis i —» įlanka
užva 2 -» pakanktė 1
užvačia 3b—» užpakalis 1
-

537


užvačiai

užžvalgos

užvačiai prv. nuošaliai
užvadas i —» pavaduotojas
užvaduoti -o- pavaduoti
užvaizdą i —» priežiūra
užvaldymas 1 —» okupacija
užvaldyti -> okupuoti ||
užvalgis i -o- užkandis
u ž v a l g y t i (šiek tiek pavalgyti:

užvažiuoti —» suduoti
ūžveizdas l -o- prižiūrėtojas
užvėja l, ūžvėjis i —» užuovėja
užversti 1. -o- atlošti. 2. -o- uždaryti 1 ||

U. m ė so s ,

- užkąsti (U ž k a n d ę g a lė s im to lia u
d ir b ti ), perkąsti (greitosiomis: N e s p ė ja u p .,
ir š a u k ia p r ie d a r b o ) , užkrimsti (ko kieta: U.
s ū r io ) , užesti tarm., užkirsti šnek. (G e r a i u ž ­
du on os)

k ir to m , g a lė s im d ir b ti ik i v a k a r o )

užvalkalas 34b, užvaikąs i, užvalktis i —» ap­
valkalas 1
ūžvanga i —» užnarvis 1
užvarginti —» užkamuoti
užvaiyti —» patrūkint!

538

užverti —» uždaryti 1
užvetyti, užvežti —> suduoti
užvydas 2 -> pavydas
užvydūs 4 —>• pavydus
užvingis l —> įlanka
ūžviras 3b-> 1 uždaras
užvis prv. —» ypač
ūžvožalas 34b, užvožas i —» dangtis 1 ||
užvožti —» uždaryti 1 ||
ūžžadas i —> pažadas ||
ūžžandės dgs. i —» geležuonys
užžavėti -> užburti 1
užžiebti -> uždegti 1
ūžžvalgos dgs. i -o- peržiūros


vagis

va

va dll. —>štai
vabalas 3b1. -> vabzdys ||. 2. —>gyvatė
vabolė 1 -» mėšlavabalis
v a b z d y s 4 (mažas, trachėjomis kvėpuojan­
tis gyvūnas: Uodas, bitė yra vabzdžiai) - insėktas spec., bužys tarm. (Bužių priviso pilnas
svirnas), liūlys tarm. (Apipuolė liūliai arklius),
bimbalas šnek. (Visokie bimbalai vasarą puola
gyvulius), zvimbalas šnek. (Visokie zvimbalai
vasarą neduoda gyvuliams ramybės), birzgėle šnek. (Per tas bitzgėles nė karvės pamelžt
negali)-, || vabalas (kietais antsparniais:Mėš­
linis v.)
vacaluoti —» maskatuoti
vada 4 1. —» priežastis. 2. —» proga. 3. -> žmo­
na 1

vadaksnis i -» pieva ||
vadala b. l -» valkata
vadalotis 1. -» valkiotis. 2. -» bastytis
vadas 4, vadė 2 —» vadovas
vadė 2 -> pavadis
v a d e i v a b. i (iron. menkas vadas: Fašistinis
v.) - vadoklis ret., galvonas menk.
v a d e l ė s dgs. 2 (virvės arkliui valdyti važiuo­
jant: Trumpos v.) - atvarslai tarm. (Be atvar­

slų nesuvaldysi arklio), patvarslės tarm., va­
džios (Tvirtai laikyk vadžias)
vadelės laikyti rankose —» vadovauti
v a d e 1 ė t i (rišti vadeles arkliui: Jis arklį vadelėja) varsluoti tarm., žarnoti tarm., menk.
v a d ė t i s (netekti stiprumo, kvapo -.Alus, ka­
va vadėjasi) - kvėptis (Baigia k. alus), dūkti
(Dūksta neužkimšti krienai), dūksoti tarm.,
dūksėtis tarm., stalbti, stilbti, stelbtis, vėsti
prk., dvakti tarm., dvakėtis tarm., garėti tarm.
(Alus ąsotyje garėja), vasūoti tarm.
v a d i n t i 1. (duoti vardą: Žmonės jį vadina
-

išminčium) - vardyti, algoti psn. (Kaip tave
algoja?). 2. -> kviesti
vadoklis, -ė 2 -> vadeiva
v a d o v a s , -ė 2 (vadovaujantis asmuo: Įstai­
gos, valstybės v. Mokslinis v.) - vadas (ppr.
karinis: Pulko, sukilėlių v.), galva prk. (Vals­
tybės, šeimos g.), viršininkas (Stoties, pašto,
sargybos v), vyresnysis (Grupės v); || lyde­
ris (kokios visuomeninės grupės vadovas)
v a d o v a u t i (būti vadovu: V. įstaigai) - vir­
šininkauti (būti viršininku), komanduoti,
vėsti (V. karius), rikiuoti (Jis visą būrį, sto­
vyklą rikiuoja), a vadelės laikyti rankose
v a d u o t i 1. (suteikti laisvę: V. šalį iš prie­
spaudos) - laisvinti (Laisvinamieji karai). 2.
-> gelbėti
v a d ž i o s dgs. 2 1. (virvės šieno, javų veži­
mui priveržti: Beverčiant šieno vešimą net v.
trūko) - veržėtuvės ir viržėtuvės. 2. —>vade­
lės
vagavarys 34b—» artojas
v a g i l i a u t i (būti vagilium: Nutvertas be-

vagiliaujant) vaginėti mžb., vagišiauti,
grabštauti tarm. (Geru keliu nenueina, kas
grabštauja), gribštauti tarm., gribišiauti tarm.,
kručauti tarm. (Vaikai ėmė k., iš namų daik­
tus nešioti), šapnagiūoti tarm., a ilgus nagus
(pirštus) turėti, ilgas rankas turėti šnek.
vagilius, -ė 2 -> 1 vagis ||
vaginėti —» vagiliauti
-

1 v a g i s (-iės) b. 4 (kas vagia, slapta savinasi svetimą turtą: Nepagautas - ne vagis flk.)

- ilgarankis prk. (Saugokis to ilgarankio), il­
gapirštis prk. (Ilgapirščio būta kambary), ilganagis šnek., kump(a)nagis šnek., lipšnagis
tarm., šapnagis tarm., žaglys tarm.; || kišenva­
gis (kas kišenes krausto, smulkių daiktų va­

539


vagis
gis), vagilius (Kišenes iškraustė tas v.), vagi­

šius, čiiipkus šnek. (C. nuo adatos pradeda),
grabišius tarm. ir gribišius tarm., grabštūkas
tarm. (Koks g. nudžiovė man peilį) irgribštūkas tarm., kabišius tarm. (Saugokis - tas k. ir
vėl ateina), kručas tarm.
2 vagis 2 1. -» kablys 1. 2. —» volė
vagišiauti —» vagiliauti
vagišius, -ė 2 —» 1 vagis
vai jst. —» ai
vaidas 4 —» barnis
v a i d e n t i s (rodytis nesamiems dalykams:

Man vaidenasijo šešėlis ir mintyse, ir sapnuos)
- ir vaidintis (Kai išblėsta aušra vakarinė, ta­
vo vaizdas ištolo vaidinas), šmeklotis (rody­
tis lyg šmėklai: Kūmoms nesiliovė šmėklotis
liūdna Vencės ateitis), bostytis tarm. (Visokios
baisenybės bostėsi akyse), vaimetis tarm. (Vel­
niai jam nesivaimėja)
vaidentuvė i —» vaizduotė
vaidila v. 2 1. -> poetas. 2. —» aktorius
vaidingas i —» barnus
vaidinimas i —» spektaklis
vaidininkas, -ė 2 —» barnininkas
vaidintis -» vaidentis
vaidytis —» bartis
v a i d m u o (-ens) 3b1. (scenoje vaidinamas
paveikslas: Jis gerai atliko scenoje savo vaid­
menį) - rolė. 2. -» svarba
vaidulas 3b, vaiduoklis 2 —» šmėkla
vaikagalys 34b—» vaikėzas
vaikaitis, -ė i (vaikų sūnus ar duktė: Jo ne tik

vaikai, bet ir vaikaičiai užaugo) - provaikis,
vaikvaikis, nepuotis psn., anūkas sv., sūnai­
tis (berniukas), dukraitė (mergaitė)
v a i k a s 4 (mažas, dar neužaugęs žmogus:

Tėvas vedasi vaiką už rankelės) - mažame­
tis, kūdikis (visai mažas vaikas), kivynas
tarm., mažylis (Paimk mažylį ant rankų), ma­
žiulis fam., mažutėlis fam., lėlė fam., naujagi­
mis (tik gimęs vaikas), gimulys tarm., bumbūlis fam., pupūlis fam., bamblys šnek. (stOras, pilvotas: Na ir bamblys jūsų Vincukas)

540

vaikščioti
ir pamplys šnek., pyplys šnek., bekelnis prk.,
šnek., plunksnius prk., šnek.
v a i k ė z a s 2 (menk. paaugęs, ppr. išdykęs
vaikas: Vaikėzų išdaigos) - vaikagalys menk.
(Prisirinko pilnas kiemas vaikagalių) ir vai­
kigalis menk., vaikšas menk., tarm., vaikūzas
menk., tarm., vaikpalaikis niek., pienburnis
niek. (Tylėtum, p. būdamas), plikburnis niek.,
plikalupis menk., plikatėkšis niek., tarm., gel­
tonsnapis menk. (Geltonsnapiai taškėsi po ba­
las), geltnosa menk., purslius menk., tarm., pie­
mengalys niek., varlys niek., varliuzas niek.,
tarm., varliamušys niek., žvirbliamušis niek.
vaikigalis i —» vaikėzas
v a i k i n a s 2 (suaugęs, jaunas vyras: Į pasi­
linksminimą prisirinko vaikinų ir merginų) jaunikaitis (Jaunasj. sau poros ieškojo), jau­
nuolis (Paaugėlis mokosi, jaunuolis studijuo­
ja)', || malonine reikšme: bernelis (Skirk sau
bernelį, kur raudonais veideliais), berniukas,
bernužis (Atjojo b. viešu keleliu), bernužėlis,
bernytis, vaikiukas; šiurkščiau kalbant: ber­
nas (B. jau arkly, o merga dar lopšy flk.), vai­
kis tarm., berniokas (Prisirinko įšoktus ir ber­
niokų, ir mergiočių)
vaikis 2 1 .-» vaikinas. 2. —» samdinys ||
v a i k y s t ė 2 (vaiko amžius; jo augimo me­
tai: Vaikystės prisiminimai) - kūdikystė (kū­
dikio amžius), mažatvė (Jis išmažatvėspra­
tęs dirbti), mažumė ir mažystė ret. a mažos
dienos (Iš mažų dienų nesveikas)
v a i k y t i (šen ir ten vyti, ginti: Šunys avis
vaiko) - vejoti (Lapė kiškį vejoja), gaudyti,
gainioti (Su skalikais žvėris gainiojo), guinioti (Vaikai kits kitą gainioja), ginioti tarm. (Beginiodamas katiną, nuvertė žvakę), dūkėnti
tarm. (Arklius dūkena šunys)
vaikytis - » lakstytis
vaikiukas 2 —» vaikinas ||
vaikpalaikis l, vaikšas 2 —» vaikėzas
v a i k š č i o t i (šen ir ten eiti: Vpo kambarį,
po sodą) - vaikštinėti mžb. (Gyvuliai vaikšti­
nėja po pievą), žinguoti, takūoti tarm. (Nusi­


vaikščioti

a) pamažu, lėtai, tin­
giai vaikštinėti: bamblineti šnek. (pilvą išver­
tus), bindzinėti šnek. (B in d z in ė ja p e r d ie n a s

b o d o t. a p ie g y v u liu s);

capineti šnek. ( G ir ti c a p in ė ja p e r
n a k tį) , campineti šnek. (B e d a r b o c a m p in ė j a ) ir cimpineti šnek., dybsturiuoti tarm., dimbineti šnek. ( D im b in ė ja p a tv o r i a is ) , drimbineti šnek., drimblineti šnek. (sunkiai, lėtai: P o
g ir ia s d r im b lin ė jo lo k y s ) , dūlinėti šnek. (D .
a p ie n a m u s ) , gangarioti tarm. ( A lk a n o s k a r ­
v ė s g a n g a r io ja p o d ir v o n ą ), gangarineti tarm.,
gangrineti tarm. (G a n g r in ė ja k a ip v ilk a s p o
a v ie ty n ą ), garglineti šnek. (K u r g a r g lin ė ji, k o
ie š k a i? ), goglineti tarm. ( E ik n a m o n eg o g lin ė j ę s p o s k ie d r y n ą ! ), kėblineti šnek. ( K ū d ik is
j a u k ė b l in ė ja p o g r y č ią ) ir kėbrineti šnek. ( S e ­
n is p o tr u p u tį d a r k ė b r in ė ja ), kervineti šnek.,
kėžinėti šnek., kiaušineti šnek., kiūtinėti šnek.,
kobrineti šnek. (V o s g y v a s k o b r in ė ja ) , kramineti šnek. (K a m e k r a m in ė j a i v isą d ie n ą ? ), krapineti šnek. (netvirtu žingsniu: S e n e lis d a r
k r a p in ė jo ) ir kropineti tarm. (K r o p in ė ja k a ip
g ir ta s ), krūpštineti šnek. (L ig o n is v o s k r ū p š ­
tin ė jo ) , lepinėti šnek. ( A n č iu k a i le p in ė jo p o
p i e v ą ) , lervineti šnek. (tingiai), liurbineti šnek.
(nevikriai, kaip liurbiui), mėrinčti tarm. (pa­
liegusiam), pamplineti šnek., pėslineti tarm.
( I š p o lig o s k ie k p ė s l in ė j a ) , pežinėti tarm. (P ėž in ė ja k a ip v išta p a ta m s i a is ), pluncineti tarm.
(sunkiai), rėzlineti tarm. (nevikriai), styrinėti
tarm. (K o sty r in ė ji su sisu k ę s, e ik g u lti! ), vėžlineti šnek. (pamažu); b) dideliais, retais žings­
niais, ilgomis kojomis: dybineti šnek. ( G a n ­
d r a s d y b i n ė ja p o b a lą ) , gandrineti šnek. (kaip
gandrui), gervineti (kaip gervei), stybrineti
šnek. (S ty b r in ė ja k a ip g a n d r a s ) , stimpineti
šnek., stinkseti šnek. (S tin k t, s tin k ! I r s tin k s i
ta s m ilž in a s ) , stypčioti tarm., stypinėti šnek.
ir styplineti šnek., stypsenti šnek. (pamažu),
tjsineti šnek. ir tįslineti šnek., žirglineti šnek.,
žirglioti šnek.; c) pašaliais, pakraščiais vaikš­
tinėti, tingint dirbti: kampineti šnek. (K a m p in ė j a b e r n a s b e d a r b o ) , pakampiauti šnek.,
b e d a rb o ),

vaikščioti

pakraščiauti šnek. (D ir b ti tingi, p a k r a š č ia u pasieniauti šnek., šalinėti šnek., slampi­
nėti šnek. ( P a k a m p ė m is s .) ir slimpineti šnek.,
slankioti (S. b e d a r b o ) , slankinėti ir slinkineti šnek., sliūkineti šnek.; č) galvą, akis nu­
leidus, nusiminus: dilbineti šnek. (D ilb in ė ja
a k is n u le id ę s ), dyrineti šnek., dūrinėti (D ū r i­
n ė jo n o s į n u k a b in ę s ), nyrineti šnek., niūrineti
šnek., smorineti tarm. (S m o r in ė ja ly g m u s m i­
rių u ž ė d ę s ) , spūdinėti šnek., timpineti šnek.,
tvylineti šnek.; d) susilenkus, susikuprinus:
gūbrineti šnek. (K o j i s te n g ū b rin ė ja , k o ie š ­
k o ? ) , gūrineti šnek. (G ū r in ė ja p o m iš k ą , g r y ­
b a u ja ) ir gorinėti tarm., gungineti tarm. (S u ­
s irie tę s g u n g in ė ja ), gūžinėti šnek., kūprineti,
kūbrineti šnek., kumpineti šnek., kumbrineti
šnek., lingineti šnek. (L in g in ė ja k a ip s v ir tis ),
tursineti šnek. (užpakalį atkišus); e) į šalis
krypuojant: kiypineti (K ry p in ė ja k a ip g ir ta s ),
svyrinėti ir svirdineti, šlitinėti ir šlitiniuoti,
šlitūoti, virtineti ir virtiniūoti, virtuliuoti,
strapalioti šnek. ir strapalineti šnek., straipineti šnek. ir strapinėti šnek., a antis varinėti
šnek., varnas ganyti šnek., gatvę matuoti šnek.;
ė) kreivomis, šleivomis kojomis: kėzlineti
šnek., kėsineti šnek., kėižioti tarm., kleišineti
šnek., klypineti ir klipytūoti šnek., kleivineti
šnek., klišineti šnek., šleivineti šnek.; f) storai
apsivilkus: pužineti šnek. (P u ž in ė ja ta s v a i­
k a s su k a ilin ia is ) , laušineti tarm., pūgžlineti
tarm.; g) velkant kojas, kojomis kliūvant:
čempineti šnek. ( A p s ia v ę s v e ltin ia is p o a slą
č e m p in ė ja ) , čempokūoti šnek., čiaužioti, čiu­
žinėti ( C iū ž in ė ja p o n a m u s ) , šlepinėti ir
šlempineti, šliumpineti šnek., šliūrineti šnek.,
šliūžineti šnek., švygždineti tarm. ; h) grioz­
diškai: knapineti šnek. ( K n a p in ė ja p a t a m ­
s ia is ) ir knopineti šnek., kerėplineti šnek., keverzineti šnek., rioglinėti šnek.; i) be nuovo­
kos, be tikslo: dausioti šnek. (D a u s io ja lyg
a vis, į u o d e g ą įk ir p ta ) ir dausineti šnek., doklineti šnek., dūkineti šnek., dvakinčti šnek. ir
dvoklineti šnek., gOŽineti šnek., gvėrineti šnek.,

ja ),

541


vaikšteiva

vaivorykštė

kliunkineti šnek., kluikineti šnek., kuokinėti
šnek., kuosinėti šnek., kvaišinėti šnek. ir kvaitinėti šnek., kvanklinėti šnek., kvėšineti šnek.,
kvoklinėti šnek., maldinėti šnek., moglinėti
šnek., mosinėti šnek., plavinėti šnek., smėkčioti
tarm., somineti šnek., svaiginėti šnek., vamplineti šnek., vėplineti šnek., Žioplinėti šnek.; j)
lyg aklam, gerai nematant: aklinėti (Patam­
syje a.), aklioti, žabalinėti menk. ir žabalioti
menk.; neprimatant: spanginėti šnek. (lyg
spangam), žlibinėti šnek., miglinėti šnek., kušlinėti tarm., spitrinėti tarm. ir spitrioti tarm.,
štakinėti tarm.; k) nevalgiusiam, alkanam:
dvėsineti menk. Dvėsinėja nevalgęs per die­
ną), karailiuoti menk., karinėti menk. ir kūri­
nėti menk.; 1) vikriai, greitai: švytuoti, švyt­
ruoti, skiybauti tarm. (Skrybauja po miestą
išsipuošusi). - Plg. e i t i 1
vaikšteiva b. i —> 1 tinginys
vaikštikas, -ė 21. —»nenuorama. 2. -> valkata
vaikštynės dgs. 2 —» eitynės
vaikštinėti -> vaikščioti
vaikštokai dgs. 2 -» kojokai
v a i k u o t i s (turėti jauniklių: Karvė, ožka,
kiaulė vaikuojasi) - \ e sti (Vilkė, stirna, kiškė
veda vaikus), turėti (Kumelė greit turės); ||
apie atskirus vedančius gyvulius: veršiuotis
(apie karvę); kumeliuotis (apie kumelę);
ėriuotis (apie avį); paršiuotis (apie kiaulę);
ožkūotis (apie ožką); kačiuotis (apie katę);
šuniuotis (apie kalę), kaliuotis
vaikuzas 2 -> vaikėzas
vaikvaikis l —>vaikaitis
vaimėtis —» vaidentis
vaina 4 -» apkalba ||
v a i n i k a s 2 1. (apskritas galvos papuoša­
las - monarcho valdžios simbolis: Karaliaus
v.) - karūna. 2. (iš gėlių ir varpų nupinta
derliaus pabaigtuvių pynė) - plonis psn. 3.
-» apskritimas ||. 4. -» gėlė
v a i n i k u o t i (uždėtivainiką: V. karalių) karūnuoti
vainoti -» barti
(

542

vainotis —» bartis
vaipytis 1. —>šaipytis. 2. —>maivytis
vaipulys 3b—>grimasa
vaipunas, -ė 2 —>pamaiva
vaisingas 1 1. —>derlingas. 2. —>produktyvus
vaisytis —> visti
vaistus 2 —>rezultatas
vaiskėti —>giedrytis
vaiskinti —> giedrinti 1
vaiskus 3 1. -» šviesus 1 .2 .- » giedras
v a i s t a s i (gydomoji priemonė: V. nuo slo­
gos) - medikamentas, preparatas, gydalas
šnek., gydyktas tarm.
v a i s t a ž o l ė s dgs. i (gydomosios žolės:
Vaistažolių rinkimas) - gyduolės, žolės (Z
nuo kosulio)
v a i s t i n i n k a s , -ė l (vaistinės tarnauto­
jas) - farmacininkas ir farmaceutas
vaistyti —» gydyti 1
vaisūs 4 —» derlingas
v

v a i š ė s dgs. l (vaišinimas, vaišinimo iškil­
mės: Vaišių stalas. Kokie svečiai, tokios v. flk.)

- viešės tarm. (Viešių valgis lig vartų flk.), vieš­
nagė (Ačiū už viešnagę), kiemas, žmonysta
šnek., pažmonys šnek. (Kad tik p. kur, tai ir
bėga), paviešis šnek., kiemjmė tarm. (Jie kiemynėn išvažiavo), prašmintinis tarm. (Iškėlė
prašmintinį)
v a i š i n g a s i (mėgstantis vaišinti: V šeimi­
ninkas) - vaišūs (Uošvė buvo labai vaiši) ir
vaišnūs ret., svetingas (Jie svetingi žmonės),
milsnūs tarm.
v a i š i n t i 1. (priimti vaišėmis: V svečius me­
dumi) - mylėti šnek. (Kuo svečius mylėsime?),
žmoninti šnek. (Svečią savo namuose žmonino), a širdį rodyti. 2. —» mušti 1
vaišnūs 4, vaišūs 4 —» vaišingas
vaitoklis, -ė 2 —» dejuoklis
vaitoti —» dejuoti 1
vaiva b. i —» dejuoklis
vaivoras i -» girtuoklė
v a i v o r y k š t ė l (spalvota dangaus juos­
ta: Po lietaus pasirodė v.) - orarykštė (Tarp


vaivoti

debesų, priešais saulę žibėjo puiki o.), dangorykštė, defmjuostė (Po lietaus d. pasiro­
dė), drignė (Graži merga - kaip d. po lietaus),
digna tarm., straublys, laumė tarm., Iinksmynė ret., a dangaus (dermės, laimės, laumės,
malonės) juosta (Danguje pasirodė laumės
juosta), oro (Dievo) rykštė, žvirblių takas
šnek.

vaivoti —» dejuoti 1
vaizba 4 —>prekyba
vaizbūnas 2 —>pirklys
v a i z d a s 4 (matoma vietovė: Aplink regiu,
kaip keičias žemės u Gamtos v.) - reginys (Di­
dingas kalnų r.), paveikslas (Jūrosp. mainės
akyse), panorama (platus apylinkės vaizdas)
v a i z d i n g a s i 1. (gražus pažiūrėti: Vaiz­
dingi upės krantai) - pavaizdūs (P. reginys),
vaizdūs (Vaizdūs tėviškės kalneliai)', || spal­
vingas (įvairių, gražių spalvų). 2. (žadinan­
tis vaizduotę: V pasakojimas, aprašymas) vaizdūs (Vaizdi kalba), pavaizdūs (P dėsty­
mas)
v a i z d u o t ė 2 (vaizdavimosi galia: Vaizduo­
tės jėga) - fantazija (Poeto f.), vaidentuvė
psn.

v a i z d u o t i (reikšti vaizdais: Romane vaiz­
duojamas valstiečių gyvenimas) - piešti prk.
(Rašytojaspiešia žmonių buitį), aprašyti (Jis
aprašė savo kelionės įspūdžius)
vaizdūs 4 —» vaizdingas 1,2
vaje jst. —» ai
vajys 4 —» pasiuntinys 1
v a j u s 2 (svarbi, skatinama visuomeninė
veikla: Spaudos platinimo u) - kampanija,

akcija (Rinkimų a.)
vakacijos dgs. i —» atostogos
v a k a r a i dgs. 3b (šalis, kur saulė leidžiasi:
Saulė jau vakaruose) - saulėlydis šnek. (Sau­

lėlydyje iškilo juodas debesis)
vakarėlis 2 —» vakaronė
vakarėti —» temti ||
v a k a r o n ė 2 (kaimo jaunimo pasilinksmi­
nimas vakare: Į vakaronę susirinko daugjau­

valgyti

nimo) - vakarėlis, vakarūškos hibr., gužynė
tarm. (Jauną gūžynė traukia, o seną - pečius
flk.), kuokinė tarm. (Dabar kuokinės išėjo iš
mados - vis gegužinės, vakarėliai), nibrė tarm.,
pliūškė tarm. (Pirma vakarėliuspliuškėmis ar­
ba nibrėmis vadindavo)
vakarop prv. —» pavakariu
v a k a r t i s i ( į kelionę įsidedamas valgis:
Įsidėk vakarčiui bent sūrio su sviestu) - {kaiš­
tis (Į kelią keliaudamas, miltų rankovę įkaiš­
čiui sau pylės), indėlis (Pamotės L- duonos
pluta )
vakarūškos dgs. 2 —» vakaronė*
vaksyti —» barti
vakuumas l —»tuštuma
valakotis —» valkiotis
valdininkas, -ė 2 —» biurokratas
valdininkiškūmas 2 —» biurokratizmas
v a l d y t i 1. (turėti savo valdžioje: V kraštą,
valstybę) - viešpatauti (Vkrašte), karaliau­
ti (būti karaliumi). 2. —» turėti 1
valdonas, -ė 2 —» valdovas
v a l d o v a s , -ė 2 (kas valdo ką, viešpatauja:
Krašto v.) - ir valdonas, viešpats psn. (Dyku­
mos, girios v); || vietininkas psn.
v a l d o v ė 2 (stipriausia šachmatų figūra) karalienė
valetas 2 —» žemys
v a l g i a r a š t i s i (valgių sąrašas valgyklo­
je) - meniū
valgydinti —» maitinti
valgymas 1 1. —» maistas. 2. —» patiekalas
valgingas l —» valgus
valgis 2 1. —» maistas. 2. —» patiekalas
v a l g y t i (imti, vartoti maistą - kalbant apie
žmones: Verkia duona tinginio valgoma flk.)
- sotintis (Sėskit, sveteliai, prie stalo irsotinkitės), kąsti prk. (Menkai ką tekandęs ilgai ne­
dirbsi), kąsniūoti (dideliais kąsniais: Apsi­
sukęs ir kąsniuoja ragaišį), kramtyti prk.
(Kramtykit geltonų riešutėlių), krimsti prk.
(Vaikas žalius obuolius kremta), ėsti tarm.,
menk. (Ėda kaip iš badų ištrūkęs), nemnioti

543


valgyti
vaik., žebėti (smulkius, birius valgymus: Vai­
kai cukrų, aguonas žėbėja); a) lėtai, pama­
žu: kandaroti (Keleiviai kandaroja ką turė­
dami), kandūoti (Randuoja kaip ne savais
dantimis), kąsnoti (Kąsnoja kaip ežys varlę),
kevėnti tarm. (Nedaug tekeveno tų žirnių li­
gonis), žiaunėnti tarm.; b) greitai, godžiai, su
dideliu apetitu: dyžti tarm. (Kąpadedi, tą dyžia apsilaižydamas), drožti šnek. (Gražu žiū­
rėti, kaip jis drožia lašinius), dubyti tarm. (Dubija kaip kiaulė - pripyliau dubenį, ir nėr),
gurkliūoti šnek., gurkti šnek. (Tik gurkia py­
ragą stačiais kąsniais), kabliuoti šnek. (Išal­
kęs kadkabliuoja varškę!), kamžloti (Be nustojimo kamžloja ką nutverdamas), karšti
šnek. (Karšia kopūstus išsijuosęs), kimšti šnek.
(Kemša duoną, sūrį), kirsti šnek. (Kirskit, kol
stalas netuščias), kišti šnek. (Skubink k., kad
pilvas neurgztų), krušti menk. (Kruša ir kru­
ša, kurj am ir telpa!), kuopti šnek. (Viską kuo­
pia nuo stalo), legoti tarm. (Legote legoja la­
šinius), makoti tarm. (Užsigulęs košę makoja), manguiyti tarm., mantoti tarm., maukšnoti tarm. (Gardžiai maukšnoja varškę) ir
maukšlioti tarm., mugėti tarm. (Daug nemugok-pilvą sopės), murkti šnek. (Murkia sly­
vas vieną po kitos), mutoti tarm. (Mutoja dešrą
didžiausiais kąsniais), paisyti šnek. (Paiso la­
šinius su bulvėmis), pankšlioti tarm., pankuo­
ti tarm. (Sakei, kad negardu, o dabar kad pan­
kuoji!), pantaroti tarm. (Tinginiui tik pantaroti), pantoti tarm., paūryti tarm. (Paurija,
kemša duoną), pinoti tarm. (Kad sėdos už sta­
lo, kad ėmė p.!), puntaroti tarm. (Puntaroja
net prakaituodamas), purkoti tarm. (Purkokim ragaišį, duonos namie rasim), pusti menk.
(Jiems tik ėst, jiems tik pust), pustyti šnek.,
rainoti tarm. (Rainoja kaip katė lašinius), rai­
tyti šnek., ramoti tarm. (Ramoja raugintus ko­
pūstus), rantyti šnek. (Mažas, o ranto dau­
giau kaip didelis), ręsti šnek. (Kad skanu, tai
ir renčia), ryti menk. (Ryja ir ryja be perstojo,
kur jam ir telpa), skaptuoti šnek. (Vaikai go­

544

valgyti

džiai skaptavo morkas), skusti šnek. (Skuta
avies šlaunelę), smaugyti tarm. (Smaugo kaip
Cicėnas slyvas), sprogti menk. (Gana jums
sprogt, dar apsirgsit!); šlamšti šnek. (Pasigar­
džiuodamas šlamščia vėdarą) ir šlemšti šnek.,
šluoti šnek. (Šluoja viską nuo stalo), šniaūkšti
šnek. (Išalkęšniaukščia ragaišį), šukuoti šnek.,
šutinti šnek. (Sutina virtaspupas), šveisti šnek.
(Šveičia avieną išsijuosę), taisyti šnek. (Taiso
ką nutverdamas iš orės parėjęs), taršyti šnek.
(Radau jį žąsieną betaršant), tašyti šnek., tepeti tarm. (Gali t. ir duonos, ir sviesto, ir šio
to), teršti šnek. (Terškit blynus, kiek tik len­
da), tinti tarm. (Jis tina ir tina ir niekad nepri­
tina), tutinti, vanguiyti tarm. (Ei, moč, duok
ko v), vąšuoti šnek. (Vaikai medų vąšuoja),
žandūoti šnek. (Zanduoja žanduoja ir vis neprižanduoja), žiaumoti tarm. (Žiaumodamas
duoną, užmečiau akį į laikrodį), žiaunoti tarm.
(Baikž. ir eik prie darbo)', c) lėtai, negražiai,
lyg be dantų valgyti: burzloti tarm. (Vaikas
burzloja, nenoromis valgo), buzoti tarm., čelnyti tarm. (Celnija mėsgalį, net bjauru žiūrė­
ti), čempoti tarm. (Cempok greičiau - visijau
pavalgė, o tu dar ne), čeploti šnek. (Cėploja
čėploja mėsą, kol nuryja kąsnelį)', čiaumoti
šnek. (Čiaumoja lyg ne savo burna), čiaupoti
tarm., maukšlioti tarm. (Dantys išbirę, maukšlioja nei šiaip nei taip), maumoti šnek. (Maumoja lyg su kišenium), miirkšlioti tarm.,
pankšlioti tarm. (Kai pradeda valgyt, tai ka­
žin kolei pankšlioja), va tūloti šnek. (Bernotas
vatuloja silkę), vobuliuoti šnek. (Senis vobuliuoja mėsą), votūloti tarm. (Votuloja kaip be
dantų), zelnioti tarm. (Ką tu taip ilgaizelnioji?), zyzlioti tarm. (Krimst beveik negali, tik
zyzlioja), želėti tarm. (Želėja kaip katė pūslę),
ževernoti tarm., žiaūberioti tarm. (Duonos
kriaukšlį žiauberioja), žiaunėnti tarm. (Varg­
šelisplutelę žiaunena), žiaūturoti tarm. (Žiauturoja kaip ne savais dantimis), žiaūžuruoti
tarm., žlebenti tarm. (Žlebena visas rytas), žlėberioti tarm., žlebnoti šnek. (Dubuo šustinio,
v

A

w

v


valkiotis

valgomoji

žiauberis ragaišio ir žlebnoja), žlebsėti šnek.
(Žlebsižlebsi kąsnį, kol nuryja), žlioburiuoti
tarm.; d) garsiai lūpomis čepsint, dantimis
taukšint, negražiai valgyti: čėkoti tarm. (Cėkoja kaip katė pelę), čekšnoti (Nečekšnok,
valgyk dailiai) ir čeksėti, čeksėnti, čepsėnti
(Senutė garsiai čepseno duonos minkštimą),
čepsėti, čiaukšeti (Svečiai čiaukšėjo sode
obuolius) ir čiaukšnoti, čiaūkšti (Čiauškia
žalius daiktus), paukšti tarm., triaukšti (Rie­
šutus triauškia)
valgomoji (-osios) -> burna ||
v a l g ū s 4 (daug valgantis: V vaikas) - ir įvalgūs (Jis neįvalgus, bet geriąs), pavalgūs (Re­
gis, ir p., bet neina kūnan), valgingas stp.,
kamšlūs šnek. (Baisiai k. senis-kemša ir kem­
ša be nustojimo), ėdrūs menk., tarm. (Nors ė.,
bet sudžiūvęs vaikas) ir ėskūs, rajūs niek., ryk­
—

v

v

lūs niek. - Plg. ė d r u s
valia 2 —» laisvė 2
valią duoti -> leisti
valineti —> tinginiauti
valinys 3b-> apvadas
valioti -> galėti

v a l y t i 1. (imti nuo laukų derlių: Baigiam v.
vasarojų, rugius) - doroti (Reikia avižas do­
roti), daryti šnek. (Žmonės jau vasarojų da­
ro), imti (Rugius, daržoves jau ima), vokti
(Rugių vokiamas laikas), kuopti prk. (Arjau
nubaigei k. laukus?), dagoti tarm. (Kas sėja
su verksmu, dagos su džiaugsmu flk.), glabo­
ti tarm. 2. -> švarinti 1
valiūgas, -ė 2 -> išdykėlis
valiukas, -ė 2 1. -> išdykėlis. 2. -> 1 tinginys.
3. -> savavalis
valiūkauti 1. -> išdykauti. 2. -> tinginiauti. 3.
-> savavaliauti
valiuta 2 -> pinigai
valyvas l 1. -> švarus 1. 2. -> 1 geras
valiza 2 -> lagaminas
valka 4 -> klanas
valkas 4 1. -> rumbė 1. 2. -> kailiamautis. 3.
-> kočėlas

v a l k a t a b. l (niek. kas bastosi, tingi dirbti;
kas nesaugo namų: Jis buvo v. ir perėjūnas)
- valkatūnas šnek. (Mažai čia tų valkatūnų
bastos po žmones) ir valkūnas šnek., valkatūzas tarm. (Varyk tuos valkatūzus iš kiemo,
dar išneš ką), valkijozas tarm., nūovalka tarm.
(N. šuo, katinas), vaikštikas šnek. (Amžinas
v.), bastūnas (Sunki bastūno duona) ir pabastūnas šnek. (Nelyginant sūnus klajūnaspabastūnas grįžtų), pabasta šnek. (Kur basteis,
tu pabasta?), basčiūva tarm., šlampa šnek.,
plavūnas šnek. ir paplavūnas šnek. (Šuva p.
namų nesaugo), bindza tarm. (Duotumėt ir
tam bindzai kokio darbo) , nėkliuva tarm. (Bu­
vo užėjęs tas n.), padauka
tarm., paplavėkas
v
tarm., patąsa tarm. (Čia jau kokis p., ne musų
šuva), pėreiva šnek. ir perėjūnas šnek., pėrlaka tarm. (Žino tik po turgus važinėtis ta p.),
pludungis tarm. (Ona bus įsispitrėjusi į kokį
pludungį), pluja tarm., plūotas tarm. (Tokių
pluotų nesamdysiu), šašvalka tarm., šavalka
Šlaitas šnek., šliūndra šnek., niek., šliūrinas tarm., tabala tarm., vadala tarm., valūza
tarm., važias tarm., a saulės brolis šnek., svie­
to perėjūnas šnek.
valkalauti -> valkiotis
valkatūnas, -ė 2, valkatūzas, -ė 2 —> valkata
valkčiai dgs. 2 -> šliūžės
valkijozas, -ė -> valkata
valkioti —> nešioti 1
tarm.,

v a l k i o t i s (vaikščioti be darbo, be reika­
lo: Gana jums v. be darbo, stokit prie dalgio)
- slankioti (Kažkas slankioja apie langus),
šlaistytis (Šlaistosi pasieniais, nenusitveria
darbo), tąsytis šnek. (Tąsosi su kuo pakliū­
va), draikiotis šnek., niek. (Draikiojasi merga
su visokiais bernais), trainiotis šnek., niek. (Pa­
kampėmis t.), trintis šnek. (Trinasipo namus,
neina dirbti), valkatauti (bastytis kaip val­
katai), bindžikūoti tarm. (Bindžikuoja tas tin­
ginys pakiemiais), driežinėti tarm. (Valkatos
driežinėja po miestelį), maujoti tarm. (Maujoja kaip jautis per bandą), slainikauti tarm.,

545


vaikius

slambytis tarm., slampinėti šnek. (Bernai dy­
ki slampinėja), šavalkinėti tarm., vadalotis
tarm., valakotis sv., valuzotis tarm., vazotis
tarm. - Plg. b a s t y t i s
vaikius 2 —» katarakta
v a l k s m a s 4 (vienas tinklo užmetimas, vil­
kimas: Vienu valksmu kiek žuvų pagavom!)
- valkšna ir valktis tarm., vilkstė, išvalka
valkstytis niauktis
valkšna i valksmas
valkšnus 4 1. —> tąsus. 2. diržingas 1
valktis 21. —>miltligė. 2. —> 1 viržis. 3. —>valks­
mas
valkūnai dgs. 2 -> šliūžės
valkūnas, -ė 2 -> valkata
valkus 4 1. —> tąsus. 2. -> diržingas 1
v a l s t y b ė i (kraštas su politine santvarka:
Lietuvos v.) - šalis (Nepriklausomas.)', || res­
publika (valstybė, kurioje aukščiausia val­
džia priklauso rinktiems atstovams); kara­
lystė (karaliaus valdoma šalis), viešpatija
psn. ir viešpatystė psn.; imperija istor. (impe­
ratoriaus valdoma šalis); kunigaikštystė is­
tor. (kunigaikščio valdoma šalis)
valstybinė i -> degtinė
valstietis, -ė 2 -> kaimietis ||
valtabyti 1. plėšti 2. 2. glamžyti
valtėti —> plaukėti
v a l t i s (-ies) m. i (nedidelis laivelis: Žvejų
v.) - laivelis (Irstytis laiveliu), laivė tarm., ir­
klas tarm.; || luotas (ppr. iš storo medžio iš­
skobta valtelė), eldija tarm., pėrgas psn.
valūs 4 -> švarus 1
valuza b. i -> valkata
valūzotis —>valkiotis
vambole 3b1. —» mėšlavabalis. 2. karkvabalis
vambra 4 1. -> burna. 2. b. -> plepys
vambryti 1. -> loti 1 ||. 2. —> kalbėti c)
vamparioti, vampasyti —» kalbėti c)
vampčioti —> loti 1
vampyti -> kalbėti c)
vampla l 1. -> burna. 2. b. -> plepys. 3. b. —>
žioplys

546

vara
vamplinėti —» vaikščioti i)
vamplinti —>eiti 1 n)
vamplys, -ė 4 -> plepys
vamploti
kalbėti c)
vampsėti —> loti 1
vampsėti —> žiūrėti ||
vamptelėti —> 1 suloti
vamzdelis 2, vamzdis 2 —> dūda
vamzdžiūoti -> dūduoti
vanagas 3b-> kobinys 1
vanagoti -> plėšyti
vandenė 2 1. -> undinė. 2. -> vandenligė
vandėngrauža i —> išgrauža
v a n d e n y n a s i (vandens plotas tarp že­
mynų: Atlanto, Ramusis u) - okeanas, didjūris knyg.
v a n d e n l i g ė i (vandeninė liga) - vande­
nė (Ji serga vandene)
vandensiurblis i -> siurblys ||
vandenskyra l -> takoskyra
vandentraukis i -> siurblys ||
v a n d e n v a r d i s i (upės, ežero, pelkės ir
pan. pavadinimas) - hidronimas
vandėnžliūgė i —> praujenė
vangstytis -> vengti
vanguiyti -> valgyti b)
vangūs 4 1. —> nerangus 1. 2. -> 2 gajus
vanoti 1. -> perti 1. 2. -> mušti 1
vanta i -> šluota
vantražis i —> šluota ||
vapa b. 4 -> plepys
vapalioti —> kalbėti c)
vapalius, -ė 2 -> plepys
vapčioti, vapenti —» kalbėti d)
vapesys 3b-> šnibždesys
vapėti, vapnoti —> kalbėti c), d)
vapsa 2 -> vapsva
v a p s v a 2 (plėviasparnių būrio giliantis
vabzdys: Vapsvų lizdas) - ir vapsa, širšė šnek.
(Piktas kaip š.) ir širšlys ret.
vapsvaėdis 2 -> širšvanagis
vapūs 4 -> plepus
vara 4 -> prievarta


varai

varai dgs. 4 -> tvora ||
varangotis —> rangytis 1
varas 4 —> 1 kartis 1 ||
varčia 4 -> stulpas 1
varčios dgs. 4 —> vartai
v a r d a s 4 1. (tam tikrų kvalifikacijų pava­
dinimas: Profesoriaus, docento v .) - laipsnis
(Kapitono, majoro 1. Medicinos daktaro L),
titulas (privilegijuoto asmens garbės vardas:
Lordo t.), rangas (tarnybos laipsnis: Trečio­
jo rango laivo kapitonas). 2. -> pavadinimas.
3. -> reputacija
vardaženklis l -> monograma
vardyti vadinti 1
varduoti -> burti
varėzga b. 2 —> plepys
varėzgoti kalbėti c)
vargalius, -ė 2 —> vargšas
varganas 3b-> vargingas 1
v a r g a s 4 (sunki, daug rūpesčių, bėdų tei­
kianti būklė: Jis kentė didžiulį vargą. Varge

augau) - bėda (B. su kvailiu bartis, su pli­
kiu peštis flk.j, papjūtis prk. (Gyva p. važiuoti
pačiu polaidžiu) ir papjova prk., antkaklis
tarm. (Toks darbas - tikras a.), balda tarm.
(Ne tiek naudos, kiek baldos flk.j, kūrėlis
tarm. (Užėjo jam k.), a menki (šuns) pyra­
gai šnek.
vargauti -> vargti 1
vargdienis, -ė 2, vargeta b. l -> vargšas
vargiai dll. —> kažin
varginas 3b—> vargingas 1
v a r g i n g a s i 1. (daug vargo teikiantis: V.
gyvenimas) - vargūs (Vargios mano diene­
lės), varganas (Vargana kelionė) ir varginas
tarm., sunkūs (Sunkūs metai, laikai), apverk­
tinas prk. (A. gyvenimas), bėdinas tarm. (Nė­
ra laimės toj žemėj bėdinoj) ir bėdūs tarm.,
bėdingas tarm., stp. (B. laikas, gyvenimas). 2.
—> sunkus 2
varginti -> kamuoti
vargo pelė —> vargšas
vargovaikis l —» vargšas

varyti

v a r g š a s , -ė 2 (vargo žmogus: Tas v. vargsta
visą gyvenimą) - varguolis (Sunki varguolio
dalia) , vargdienis (Aš vargdienėlė, aš našlai­
tėlė), vargeta tarm. (Pristigo tas v. duonos),
vargalius tarm., vargulys tarm., vargovaikis
tarm., vargūtas tarm., rudūlis tarm., A vargo
pelė. - Plg. n e l a i m i n g a s i s
v a r g t i 1. (kęsti vargą: Vargsta žmonės sveti­
mame krašte) - varguoti ret. ir vargauti ret.,
varguliuoti (pamažu: Ligi vėlumos varguliavo, kol darbą baigė)] || kamuotis (sunkiai varg­
ti: Su miško kirtimu kamavomės), kankintis
(Žmogus dirbo, vargo, kankinosi), galuotis
šnek. (G. prie darbo), žūti šnek. (Žuvo mote­
riškė pervasar su daržais), plūktis šnek. (Ru­
denį ūkininkai plūkėsi su darbais per naktis),
a kryžiaus keliūs eiti šnek., kryžių nešti šnek.,
geros dienos nematyti šnek. 2. -> skursti 1
vargu dll. —> kažin
vargulys 3b-> vargšas
varguliuoti —> vargti 1
varguolis, -ė 2 —» vargšas
varguoti -> vargti 1
vargūs 4 1. —> vargingas 1. 2. -> sunkus 2
vargūtas 2 vargšas
varguva 3b—> baudžiava
varijuoti -> keistis ||
varyktà 2 —> genesys
variklis 2 -> akstinas 1
vàrininkas, -ė i -> varkalys
varinūkė 2 -> gluodenas
v a r y t i 1. (versti judėti kuria linkme: Vary­
kit gyvulius namo) - ginti (Piemenėliai gena
bandą), vyti (smarkiai: Seimininkė vijo šunį
pro duris), gūiti (Kam taip smarkiai guji ar­
klius - pailsinsi), eldinti (Varo, eidina iš tro­
bos), brūkti šnek. (Brukgerai arklius, kad už­
varytum šitan kalnan), dūmti šnek. (Dumkit
karves ganyklon), grūmti šnek. (Vaikai kaip
vaikai, čia juos grumi šalin, čia vėl lenda),
grūsti šnek. (Grūskšunį lauk), joti šnek. (Nu­
stok loti, o lauk josiu), uiti šnek., aidinti tarm.
(Visus padaužas pro duris aldino), bruikšti

547


varkalas

varvalas

tarm. (Bruikškkatiną lauk), gelnyti (mušant),
kabarkštinti šnek. ir kaburkštinti šnek. (Kaburkština vištas iš priemenės). 2. —» kalti 1
varkalas 3b barnis
v a r k a I y s, -ė 3b(varinių daiktų dirbėjas, ka­
lėjas) - varininkas
varkšlioti -> glamžyti
varkūlyti jaukti
v a r l e 4 (varliagyvių klasės gyvūnas: Varlės

s.), skambąs šnek., žvangalas šnek. (Sužvan­
go ž.), a Dievo kankalas (bambalas) juok.
varpė i
svidrė
varpelis 2 1. —» skambutis. 2. katilėlis
varpyti gręžioti
varpoti plaukėti
varpstė 2 milinys
varpūoti skambinti 1
varsluoti vadelėti

šokinėja po pievą) - kvarkle šnek. (Kvarklės
kurkia baloje), šokūtė šnek.
varliadėžė i kiaukutas 1
varliagafvis 2 buožgalvis
varliagyvis i (vandenyje ir sausumoje galintis
gyventi gyvūnas) - kiaupė, amfibija
varliamušys 34b vaikėzas
varlinti eiti 1 n)
varlys 4, varliuzas 2 vaikėzas
varložis l, varložgalvis l —» buožgalvis
varmaleti kalbėti h)
varmas 4 1. -> uodas. 2. -> sparva
varna b. l —» žioplys
varnagrūdis i skalsė
varnakis i —» varnauogė
v a r n a l ė š a l (kibiais vaisiais augalas) godas, godlapis, kibis, kibišas, sagutis, kibdagis, vėlniadagis
varnas 4 kranklys
varnas ganyti vaikščioti e)
varnas skaityti (šaudyti)
žiūrėti 1 ||
v a r n a u o g ė i (juodomis uogomis auga­
las) - varnakis, meškauogė
vamėkas 2 -> raudonviršis
varnelė 2 kuosa 1
v a r n ė n a s i (toks paukštis giesmininkas:
Inkilas varnėnams) - šnekutis (Šnekučio
giesmė), švilpikas (Jau parlėkė švilpikai),
špokas sv.
varnų lizdas —» pasišiaušėlis
v a r o v a s , -ė 2 (gyvulių varytojas: Kupranu­
garių v.) - pavarininkas tarm., šalininkas tarm.
v a r p a s 4 (metalinis įtaisas skambinti: Baž­
nyčios, bokšto u) - skambalas šnek. (Varinis

v a r s n a 4 (tam tikro platumo lauko juosta:
Varsną rugių nupjovėm lig pietų) - ir vars­

548

tas, užuogana (Pasisodinom užuoganą bul­
vių), baras
1 varstas 2 1.
vasarojus. 2.
varsna
2 varstas 2 darbas 1
varstis 2 1. —» vyris. 2. raištis ||
v a r s t y t i 1. (nuolat verti, daryti: /i varsiė
langus) - vyruoti (Nevyruokit klėties durelių),
verioti (Vartelius verioja), darinėti mžb. (Nu­
stok dūrinėjęs duris), vėrinėti mžb., austyti
tarm. (Vaikai tik lakstė, tik austė duris). 2. —>
skaudėti ||. 3. —> badyti 1
varstotas 2 1. staklės. 2. darbastalis
varškanoti —» glamžyti
v a r š k e 3 (sutraukintas pienas: Iš varškės sū­

rius deda) - žildiniai tarm. (Sutraukinto pie­
no ž.)
v a r t a i dgs. 2 (darinėjama tvoros dalis: Kie­
mo v.) - ir varčios ret., karklės tarm. (nesuveriami, keliami vartai; prasti vartai), kabūilos tarm. (suveriami vartai: Vieškelio k )
vartiklis 2 karvelis ||
v a r t y t i (džn. v e r s t i : V knygą, lapus) sklaidyti (S. albumą)
v a r t o t i (taikyti praktikoje: V vaistus, mais­
tą, įrankius. V priežodžius, patarles) - nau­
doti (vartoti savo naudai, poreikiams: N.
gamtos turtus, elektrą, dujas. N. istorinę me­
džiagą), eksploatuoti, naudotis (Naudoda­
masis proga atvažiavau), reikėti tarm. (Tuos
pinigus mažai tereikojau); || operuoti (nau­
doti samprotaujant: O. faktais)
varvalas 3b snarglius


varvanosis

varvanosis, -ė 2 —> snarglius
varvas 4 lašas 1
v a r v e k l i s 2 (ledo žvakė po stogu ar ki­
tur: Po stogu kabo varvekliai) - ir varvuklis
tarm., varviilis tarm., varvutis tarm., karulys
tarm. (Nuo dangčio ledo karuliai nukabę), lėdIašis tarm., Iėdtakis tarm. (Kadpašąla, tai ledtakiai randas kaip laibgaliai lazdų), lėkštas
(Dideli leketai kybo), palašas tarm., pavarvoklis tarm. (Nuo uostų pavarvokliaipakibo)
ir pavarvėklis tarm., caplys tarm.
varvėnti 1. —> lašėti. 2. —> lyti a)
varvėsiūoti —> lyti a)
varvėti 1. —> lašėti. 2. —> lyti a)
varvinti -> lašinti
varvuklis 2, varviilis 2, varvutis 2 -> varveklis
varzmukauti —> kalbėti c)
v a r ž a l (iš vytelių pintas prietaisas žuvims
gaudyti: Perkolas su trimis varžomis) - bu­

čius (Čia jis bučius lydekoms statė), rykštėnas tarm. (Įlindo kaip žuvis į rykštėną), rebas
tarm. (ppr. be užgerklio), bukis tarm.
v a r ž y b o s dgs. i 1. (varžymasis sporto sri­
tyje: Lengvosios atletikos v.) - rungtynės
(futbolo, bokso ir kt. varžybos), lenktynės
(bėgimo, jojimo ir kt. varžybos), turnyras
(daugelio komandų varžybos: Krepšinio, fut­
bolo t.), žaidynės (daugelio komandų: Olim­
pinės ž.); || mačas (apie šachmatus). 2. ->
konkurencija

v a r ž y t y n ė s dgs. l (viešas pardavimas, var­
žantis dėl kainos: Turtas parduotas iš varžy­
tynių) - aukcionas, licitacija, parda tarm.
v a r ž y t i s 1. (kovoti dėl pranašumo: V. dėl
pirmos vietos) - rungtyniauti (dalyvauti
rungtynėse), rungtis (Imtynininkai rungėsi
iš visų jėgų), lenktyniauti (Dviratininkai lenk­
tyniauja). 2. —» konkuruoti. 3. —» gėdytis
varžius 4 —» drovus
varžovas, -ė 2 -> konkurentas
varžtai dgs. 2 —> priespauda
varžus 4 1. —> diržingas 1. 2. -> siauras 1
vasarbutis i —» vasarnamis

vazotis

vasardrungnis l -> apyšiltis
vasariai dgs. 2 1. —> pietūs 1. 2. -> atuoriečiai
vasarinas 34b-> apyšiltis
vasarinė 2 -> vasarnamis
vasaris 2 —> pietys
v a s a r n a m i s 1 (namas vasarą gyventi:
Kurorto v.) - poilsinė (Neringoje statomospo­
ilsinės), vasarinė, vila (Prabangi v.), vasar­
butis tarm.
vasarnas 4 —> apyšiltis
v a s a r o j u s i (pavasarį sėjami javai: Sėti,
pjauti vasarojų) - varstas tarm.
vasaroti -> dienoti 1
vasarovidis l —> vidurvasaris
vasaršiltis l -> apyšiltis
vasarūčiai dgs. 2 —> atuoriečiai
vasarvidis i —> vidurvasaris
vasarvietė l —> kurortas
vasėnti, vasnoti 1. —> plasnoti 1. 2. —> skristi
1. 3. -> skraidyti 1
vasūoti - vadėtis
vąšas 4 1. —> kablys 1. 2. —> 1 vokas
vašylas 2 —> lašiša
vąškaras 3b-> kablys 1
v a š k y t i n ė i (guma ar pan. aptrauktas au­
deklas: Stalas buvo užtiestas vaškytinė) - klijuotė, cerata sv.
vašoklis 1 —> serbentas
vąšūoti 1. -> vokuoti. 2. -> valgyti b)
vašūs 4 —> vešlus
vatulas 3b—> gumulas
vatuloti 1 . -> vynioti ||. 2. — > valgyti c)
vaukčioti, vauksėti -> loti 1
vaukšlys 4 —> aukšlys
vaukšnoti -> loti 1
vaura 4 -> gaubtuvas 1
vafirė 2 -> burna
vaūrinti 1. -> eiti 1 n). 2. -> kalbėti g)
vaurioti 1. —>loti 1. 2. -> kalbėti g)
važias 2 -> valkata
v a z o n a s 2 (indas kambarinėms gėlėms au­
ginti: Molinis v.) - gėliapuodis
vazotis -> valkiotis

549


važis
važis 2 —» rogės ||
v a ž i u o t i (vykti važiavimo priemone: V
traukiniu, autobusu, dviračiu, ratais) - brauk­
ti šnek. (Braukėm į turgų rogėmis), riedėti
šnek., ristis šnek.; mauti prk., skleisti prk.,
traukti prk.; || su triukšmu: bildėti (Žmonės
nuo aušros bilda į prekymetį), dardėti (Plen­
tu dardėjo vežimas), dirdeti šnek., dundėti
(Dunda ir dunda čia traukiniai), trinkėti,
tarškėti (Grindiniu tarškėjo ratai), tarkšti,
barškėti (Jis barškėjo suklerusiais ratais),
braškėti (sunkiu vežimu), brazdėti, griozdeti šnek. (Į vakarus griozde)o tankai), plerkšti šnek. (Jisplerškė motociklu) ir plerpti šnek.,
pleškėti šnek., parpti šnek., švilpti šnek., tra­
tėti šnek.
važma 4, važmuo (-ens) 3b—» važta
v a ž t a 4 (vežami daiktai: Geležinkelio u) ir važma, vežinys, važmuo tarm., vežmėnė
tarm., vėžliava tarm.
vėblas 4 —» šveplas
veblenti, veblėti 1. —» švepliuoti. 2. -> kalbėti
c)

veblys, -ė 4 —» šveplys
vebliuoti —» švepliuoti
veblus 4 —» plepus
vėbra b. i —» žioplys
vėbras 2 —» bebras
vebrėti —» kalbėti c)
vėbrinti —» eiti 1 n)
vėbros dgs. 2 —» burna
vėburti —» kalbėti c)
vebždėti —» kalbėti d)
vėčas 4 —» senas 1
vėdaras 3a 1. —» pilvas. 2. —» skrandis
vėdarų mulkis —» kvailys
vedega 3b—» kirvis ||
vedybos dgs. i —» santuoka ||
vėdyklė 2 —» vėduoklė
vėdinti —» vėduoti
vėdintiivas 2 —» ventiliatorius
vedys 4 -> jaunikis
vedlys 4 —» pajaunys ||

550

veik
vėdmenys (-ų) dgs. 3b - > gimda
v ė d r y n a s i (kartus pievų augalas) - kartuoklis, kartažolė, geltonukė, gaidžiakojis
tarm., gaidpirštis, susnažolė, ugniagėlė, viš­
takėje, vištaklis
vėduliuoti —» vėduoti
v ė d u o k l ė 2 (prietaisas vėduotis, kai karš­
ta: Silkinė u) - vėdyklė, vėsyklė
v ė d u o t i (mojuojant vėsinti: Su vėduokle ji
veidą vėdavo) - vėsuoti (Skarele v.), vėdinti,
vėsinti, vėduliuoti (pamažu), vėjuoti (kelti
vėją mojuojant), dvokuoti tarm. (Pavasariš­

kas vėjukas dvokuoja)
vegetacija i, vegetavimas i —» gyvenimas 1
vegetuoti —» gyventi 1
vėgra b. i —» plepys
vėgroti -> kalbėti f)
v e i d a s 3 1. (priekinė žmogaus galvos da­
lis: Apskritas, raudonas, gražus u) - gymis
šnek. (Ji gražaus gymio), būdas tarm. (O kodėl
pabalo tavo skaistus budelis?), fizionomija
juok., snukis niek. (Gavo per snukį), knyslė
niek. (Nekišk čia savo knyslės), snapas juok.
(Net apsilaižė gavęs per snapą). - Plg. b u r ­
na. 2. —>skruostas
v e i d m a i n i a u t i (būti veidmainiu: Jis tie­
sus žmogus, v. nemoka) - dviveidžiauti (Ši­
tie ponai moka d.), viltavilauti knyg.
veidmainingas i —» veidmainiškas
v e i d m a i n y s , -ė 3a (kas apsimeta, pikta
pridengia išviršiniu gerumu: Veidmainiu ne­
tikėk) - dviveidis (Sukčius jis ir d.), dvilink­
liežuvis šnek. (Tas d. man ir jai tuos pačius
žodžius kartojo), dvilinkis šnek. (Ji buvo dvilinkė ir liežuvių nešiotoja), viltavilys knyg., fa­
riziejus knyg., tartiufas knyg., hipokratas knyg.
- Plg. a p s i m e t ė l i s

v e i d m a i n i š k a s i (būdingas veidmai­
niui: Veidmainiški žodžiai) - veidmainingas
stp. (Velgesys, gerumas), dviveidiškas (Dvi­
veidiška politika), apsimetamas (A. nuošir­
dumas), fariziėjiškas knyg.
veik prv. 1. —» tuoj. 2. -» beveik


vėlek

veika
veika 4 —» darbas 2
v e i k a l a s 3b(rašytinis mokslo ar meno kū­
rinys: Fizikos, istorijos v.) - kūrinys (plates­
ne reikšme: Mokslo, grožinės literatūros, mu­
zikos, dailės k.), darbas (plačiausia reikšme),
traktatas knyg.
v e i k ė j a s , - a i (kas dirba kurį nors visuo­

menei naudingą darbą: Aktyvus valstybės,
politikos v.) - darbuotojas (Mokslo, ūkio d.)
veikiai prv. —» tuoj
veikla 4 —» darbas 2
veiklūs 4 -» darbštus ||
veikmė 4 —» įtaka
veikslėti -» aiškėti 1
vėikslinti —» aiškinti
veikslūs 4 —» aiškus 1
v e i k s m a s 4 (spektaklio dalis: Trijų veiks­
mų komedija) - aktas
v e i k s m i n g a s l (kuris veikia, daro po­
veikį: Veiksmingospriemonės) - paveikūs (P.
vaistas) , efektyvūs (labai paveikus: Efektyvi
gamtos apsaugos priemonė)
v e i k s n y s 4 (skatinamoji priežastis: Kul­
tūros, auklėjimo v.) - faktorius
v e i k t i 1. (atlikti savo funkcijas, nebūti su­
gedusiam: Radijo aparatas gerai veikia. At­
mintis nebeveikia) - funkcionuoti. 2. —» dirb­
ti 2. 3. galioti. 4. -> galėti. 5. -> kamuoti
veiktynės dgs. 2 —» imtynės
veikti s —» imtis
veikus 3 —» greitas 2
veislingas l, veislūs 4 —» vislus
veistis -> visti
veiverys, -e 3b-» 1 tinginys
veiz(d)ėti 1. —» žiūrėti 1 .2 .-» laukti ||
veizėtuvai dgs. l, veizolai dgs. 2 —» akys
vėjabėgis, -ė l, vėjagalvis, -ė 1, vėjagaudis, -ė
l —»lengvabūdis
vėjais leisti -» deginti
vėjais paleisti -» sudeginti
vėjalauža 1 —» išlaužą 1
vėjapūta b. l -» lengvabūdis
vėjapūtė 1 1. —» vėjarodis. 2. -» pusnis 1

v ė j a r o d i s i (prietaisas vėjo krypčiai ro­
dyti: A nt stogo iškeltas u) - vėjapūtė ir vė­
pūtė, vėjinė, vėjininkas, vėtrinė šnek., gaidys
šnek., vėtrungė tarm., vėlunga tarm.
vėjas b. i —» lengvabūdis
1 vėjavaikis i —» kankorėžis
2 vėjavaikis, -ė l —»lengvabūdis
vėjavarta 1 —» išvarta
vėjažolė l -» plukė
vėjinė i —» vėjarodis
1 vėjininkas l —» vėjarodis
2 vėjininkas, -ė i —» lengvabūdis
vėjo botagas (brolis) - » lengvabūdis
vėjo duoti -» barti
vėjo gaudytojas —» lengvabūdis
vėjo malūnas -» plepys
vėjo padraika (pamušalas, papauška, pa­
pliauška, papūta, paūkštis) —» lengvabū­

dis
vėjo taūškalas —» plepalas
vejoti -» vaikyti
vėjovirpa l —» sūkurys
vėju misti -» alkti
vėjuoti —» vėduoti
vėjus gaudyti —» išdykauti
vėju sotus -» alkanas
vėjus vaikyti —» išdykauti
vekčioti —» mikčioti
1 vėkis 2 -» kankorėžis
2 vėkis, -ė 2 -» mikčius
veksėti -» mikčioti
vėkulas 3b—» gumulas
vėkuta b. i —» mikčius

(veiksmo pasikartojimui žymėti: Jis
vėl sugrįžo namo) - ir vėlei (V. ima lyti), vė­

v ė l prv.

lek tarm., naujai, iš naūjo, pakartotinai,
apėnt, atpėnt psn. (Tu naujai miestą pastaty­

si irjo visą garbę a. sugrąžinsi)
velbėsas, -ė 2 -» šveplys
velbesūoti —» švepliuoti
veldėmė i, veldinys 3a—» palikimas ||
vėlė 4 —» dvasia 2
vėlei, vėlek prv. -» vėl

551


velėklė
v e l ė k l ė 2 1. (lenta žlugtui velėti: Ant velėklės velėja skalbinius upėje) - prikultas tarm.

(Nunešk prikultą prie upės, reiks eiti skalb­
tis). 2. —» kultuvė
v e l e n ą l (sužėlęs pievos paviršius: Stora tos
pievos v.) - kerė (užakusio ežero ar paplau­
ta velėna: Po kere knibžda vėžių), pepis tarm.
(Tik pėpį nukasi, irjau prasideda smėlis)
velenas 3b1. —» volas 1. 2. —» kočėlas
velėti 1. —>plauti ||. 2. —> mušti 1
velėtuvė l —» kultuvė
vėlgti —>■drėkinti
vėliau prv. —>1 paskui
vėlybas l —» vėlus
velionis, -ė i -» mirusysis
veliumas i -» šydas
veliūoka i -» dvasia 2
vėlyvas l —» vėlus
velkė 4 1. —> skląstis. 2. -» blizgė
velkės dgs. 2, velkėtas 2 —» šliūžės
vėlniadagis i —> varnalėša
v e l n i a s 3 (mitologinė piktoji būtybė: Pra­
garo velniai) - nelabasis euf. (Jį ėmė n. gun­
dyti) ir nėlabis euf., negerasis euf., negerovė
(N čiajį atnešė!), piktasis euf. (Girdėjau, kad
p. labai gąsdina žmones) ir pikčius euf. (Ir vai­
pysis kaip p. prieš žaibus), dvasia, prakeikta­
sis (P pragarejam užmokės!), pragarinis, kip­
šas (Laksto kaip k. po jaują), vėncas, gundy­
tojas, šėtonas, demonas, mefistofelis knyg.,
balinis šnek., raistinis šnek., bekulnis šnek.,
smailakulnis šnek., ožkakojis šnek., juodragis
šnek., ragius šnek. (su ragais), raguotasis šnek.,
raguotis šnek., raginis šnek., striukis šnek., aičiūkas tarm. (Greitas kaip a.), drignius tarm.
(D. tave neša tokią tamsią naktį), gabikis tarm.
(Kur tave g. nešioja!), nakabis tarm. (Neik į
pakurą - nakabį sutiksi), nakšis tarm. (Ar n.
tave apsėdo!), nelabošius hibr. (Bastosi laumės
ir kiti nelabošiai), nuoganda tarm. (Nuogan­
dos užleisti arkliai), pikūlas psn., pinčiukas
tarm. (Dūksta kaip p.), a piktoji dvasia
velniava 3a—» sąmyšis

552

vemti

velniažolė i —>■piktžolė
velnio arkliukas —» laumžirgis
velnio gerklė -» girtuoklis
velnio kulka —>■kaukaspenis
velnio lašai -» degtinė
velnionė 2 -» sąmyšis
velnio pamazgos —» degtinė
velnio pirštas -> kaukaspenis
velnio ratai -» griaustinis
velnio žirgelis - » laumžirgis
velniškai prv. - » labai
veltas 4 -» tuščias 2
veltėdys, -e 3a—>■dykaduonis
veltėdystė 2 -» dykaduoniavimas
veltėdžiauti dykaduoniauti
veltėdžiautojas, -a i -» dykaduonis
veltėdžiavimas i —» dykaduoniavimas
vėltena b. i 1. —> pasišiaušėlis ||. 2. —> apsilei­
dėlis
velti 1. -» draikyti. 2. -> glamžyti. 3. -> painioti
veltynės dgs. 2 -> imtynės
veltinėti - » tinginiauti
veltinėtojas, -a i ->■ 1 tinginys
veltis 1. -> painiotis 2. 2. -> imtis
veltkleidys, -ė 3a —>eikvotojas
v e l t u i prv. 1. (be naudos, be rezultatų: Vi­
sas jo darbas v. nuėjo) - niekais (Pinigus n.
leidžia), perniek (P visas mano triūsas), dy­
kai (Visospastangos d. nuėjo), dykomis, bereik, dovanai (D. bumą aušini), tuščiai,
bergždžiai (B. šneki), 2. —>nemokamai
veltūkas 2 -» mitukas
vėlunga i -» vėjarodis
v ė l ū s 4 (einantis į pabaigą - apie laiką: V
vakaras, laikas) - vėlyvas (Vpavasaris) ir vė­
lybas tarm., vėlustas tarm.
vėlustas i —» vėlus
velvė 2 -» gomurys
v ė m a l a i dgs. 3b(kas išvemiama) - išvamos
vėmimas 2 —> vėmulys
vempti -> gerti b)
v e m t i (nevalingai šalinti iš skrandžio mais­
tą: Ligonis vemia) - liaukoti tarm. (Prisigėręs


vėmulys

verksnys

ožius lupti (drėksti, nerti, pjau­
ti, rekinti) menk., veršį kriokinti šnek.

lia u k o ja ), a

v ė m u l y s 3a (nevalingas maisto šalinimas
iš skrandžio: P r a d ė jo ta m p y ti u ) - vėmimas,

vyma tarm. (V. d r a s k o )
vena 2 -» gysla ||
vėncas 3 -» velnias
vėngėti -» vengti
v e n g t i (stengtis nuo ko išsisukti, su kuo ne­
susidurti: V. tie s io g in io a ts a k y m o ,
vėngėti (šiek tiek), vangstytis džn.

darbo) (V. p a v o ­

išsisukinėti (I. n u o k e lio n ė s ) , šalintis
(S. ž m o n ių ) , kratytis šnek. ( K p a r e ig ų ) , lenk­
tis šnek. (B lo g ų ž m o n ių le n k is iš to l o ) , dingetis tarm. (Jis m a n ę s k a ip š a ln o s d in g is i), a uo­
degą kraipyti šnek., ratą sukti šnek.
venios dgs. i - » jėga ||
v e n t i l i a t o r i u s i (prietaisas patalpai
vėdinti: E le k tr o s v.) - vėdintuvas, oratraukis knyg., orvilka knyg.
vėpalas 3b-» plepalas 1
vepelė 1 l.-> burna ||. 2. b. -» plepys
vepėti —>■kalbėti c)
vėpeza b. 1 1. -» žioplys. 2. -» plepys
vėpezoti —» kalbėti c)
vėpla b. i -> žioplys
vėplas 4 —>šveplas
vėplas 4 —» žioplas
vėplė 4 -» burna
vėplinėti -> vaikščioti i)
vėplinti ->■eiti 1 n)
vėplys, -ė 4 -» šveplys
vėplys, -ė 4, vėplunas, -ė 2 -> žioplys
vėpsoti -> žiūrėti 1 ||
vepšlas susukti —» įpykti
vėpšlos dgs. 2 —>burna
vėptelėti -> prasitarti
vėpti -» verti 1 ||
1 vėpūtė b. i ->■lengvabūdis
2 vėpūtė 1 1. -» vėjarodis. 2. —>pusnis 1
vėpūtinis l -» pusnis 1
vėpūtis i -> skersvėjis
vėpūtūoti —> pustyti 1
ja u s ),

veranda i -» prieangis 1
verbelė 2 -> kardelis
verdenė 2 -» šaltinis
vėrė 4 vyris
verėnas i —» sriuba
vergija 2, vergystė 2, vergovė i —>nelaisvė
vergti —» žavėti 1
verguvė 2 -> nelaisvė
vėrinėti -> varstyti 1
vėrinys 3a 1. ->■ virtinė 1. 2. -> karoliai
verioti —>■varstyti 1
verkauti -» verkti c)
v e r k s m a s 4 (ašarų liejimas, verkimas:
G ra u d u s , ty lu s v. I r ju o k a s , ir v. im a ) - rauda
(garsus, su žodžiais verksmas: G ra u d u ly s, r.
m a n š ir d į ė d a . R . p r ie k a p o ) ir raudulys, rau­

donė ( K a n k in a m ų
ros prk. (P ra šo s u

ž m o n ių r ik s m a s ir r.) ,

aša­

ašaronė

tarm.

a š a r o m is ) ,

(T ik d ė l a š a r o n ių j o s p a s ig a ilė jo ) ;

|| garsus,

negražus verksmas: rėksmas menk. (B a is u s
to v a ik o r.) ir rėkesys, riksmas, krioksmas
niek. (T o v a ik o k r io k s m o ir g a lo n ė r a ) ir krio-

kesys, plėšonė

tarm., niek.,

bliūva

tarm., niek.

(A n ą p r ie b liū v o s p r iv a r ė )

v e r k s m i n g a s l (verkiamas, su verksmu:
V b a ls a s ) - raudus (K u r k r e ip s i s a v o r a u d ų
v e id e lį? ), raudingas stp. (R a u d in g a g ie s m ė ) ,
raudulingas stp. (I š j o s k r ū tin ė s išsiv e rž ė r.
š a u k sm a s. R a u d u lin g i ž o d ž i a i) , ašaringas prk.
(A . p r a š y m a s ) , rėksmingas šnek. (su rėksmu,
dideliu verksmu)
v e r k s n y s , -ė 4 (kas greitai ar dažnai ver­
kia: Tas v. n e n u s to ja v e r k ę s ) - verkšna tarm.
ir virkšna tarm., virkunas tarm., raudalius
(kas dažnai rauda: A m ž i n a i r a u d a ta s r.) ir

rauduolis tarm.

(K a s g i m y lė s to k ią r a u d u o lę

- v e r k ia ir v e r k ia ) ,

ašarius

menk. ( N e b ū k j a u

ašarynė menk.,
rėklys menk., krioklys tarm.,

to k s a . - d ė l n ie k ų n e v e r k ) ,

rėksnys

menk.,

menk. (T o k r io k lio n ie k a ip n e n u m a ld a u )

kriokia

ir

šniurkšlys menk. (V e r k ia ,
š n iu rk š i k a ip k o k s š .) , rugna tarm., menk., bauza tarm., menk., bliūvas ir bliūvis tarm., menk.,
menk.,

553


verkšlenti

verstis

kniūra tarm., menk.; || apie mažą vaiką: bimblys menk., bimbalas menk., cyplys menk. ir
čyplys, Čirplys menk., Žliumba menk., vyveklis tarm., menk., knėkšlys menk., kvėkšlys menk.,
knerklys menk., pyplys menk. ( T a m p y p liu i vis
n eg era i, vis v e r k ia ), zirzlys menk. ir zirzalas
menk., zyzeklis menk., zirzėle, zyzlys menk.,
zurza menk. ir zirza menk., zurzėklis menk.,
birbalas menk. ( A r n e n u s to s rė k ę s ta s b .!) ir
birbėklis menk., kniurklys menk. (T a s m a n o
k.
d a r n e m ie g a ) , zvemblys menk. ( N u s ib o d o
k la u s y t to z v e m b l io r ė k im o ) ir zvimblys menk.
verkšlenti —» verkti c)
verkšna b. 4 -» verksnys
verkšnoti -» verkti c)

mažu, tyliai: verkšlenti
le n a ? ) ,

(K o ta s v a ik a s v e r k š ­

verkšnoti, virkauti

(T u v ir k a v a i d ie ­

n ą n a k te lę , k o l u ž a u g in a i d e v y n ia s d u k r e le s )

ir verkauti, verkuliuoti, inkšti šnek., ingzti
šnek., unkšti šnek.; č) nepatenkintu balsu:

kniurzeti, niurzgėti (V a ik a s v isą d ie n ą n iu r z ­
ga, m a ty t, s e r g a ), zirzti, zirzėti, zirzenti slp.,
zurzti, zurzėti, zurzėnti slp., zuzti šnek., zyzti
šnek., bimbti šnek., zimbti šnek., zykti tarm.,
zirkti tarm., zvembti tarm. (P e rše rta s z v e m b i a
v a i k a s ) , zvimbti šnek., zurgti tarm., zurnyti
tarm. (B e trū k sta , k a d p r a d ė tu m z .) , brikseti
tarm. ( G a l k ą s o p a , k a d b r ik s i? ), vyveti tarm.;
d) per nosį šniurkščiant: šnirpšti šnek. (D u k tė
v is ą v a k a r ą š n ir p š č ia , p r a š o i š l e i d ž i a m a ) ,

(N e v e rk , m e rg ele, n e r u d u lk ) ,

šnirpšėti šnek. ir šnirpščioti šnek., šniurkšti
šnek., šniurkšėti šnek. (Š n iu rk š ė jo k a m p e n u ­
s k r ia u s ta s b e r n iu k a s ) ir šniūrkščioti šnek.,
šniūrkštauti šnek., šniukšėti šnek., kniuksėti

r o d a m a p r a š ė p a g a lb o s ) ,

tarm. ( K n iu k s i u ž s iė m u s i r a n k o m is v e i d ą ) ,

v e r k t i (lieti ašaras: G a ilia i, g r a u d ž ia i v. N e ­
v e r k ir n e liū d ė k ) - raudoti (garsiai, su žo­
džiais: R a u d a m ir u s io s ū n a u s ) , rudulti tarm.

ašaroti (Ji a š a ­
rypuoti (gailiai rau­

doti), liaukoti tarm., niek. ( L ia u k o k

n e lia u k o -

ję s, s ū n e lis j a u n e b e g r įš ), a ašarose

plaukio­
ti (skęsti) šnek., ašaromis plūsti (srūti,
plaukti, praustis, tako nematyti) šnek., aša­
ras lieti (berti, žvilginti, barstyti) šnek., dū­
das pusti niek.; a) garsiai, negražiai verkti:
blerbti niek. (K o b le r b i k a ip m a ž a s v a ik a s! ),
bliauti niek. ( N u s to k b lio v ę s ! ), bliurbti niek.,
bauzoti tarm., niek., gaigalūoti tarm. (G a ig a lu o ja k a ip a n č iu k a s ) , kriokti tarm., niek. (J u o ­
z u k a s k r io k s b e m a m o s ) , maulioti (N e m a u li o k j a u č i o b a ls u ) , rėkti šnek., riukti tarm.,
staugti niek., šlapakiūoti tarm., menk., zaūkti
tarm. ( N u t i l k n e z a u k ę s ! ) , žlabanoti tarm.,
menk., žlembti menk., žliumbti menk. ( K a m p e
ž l i u m b i a v a i k a s ) , žliaūbti menk., žliaūgti
menk.; b) apie mažą vaiką: knekšti (V a ik a s
a tb u d o , p r a d ė jo k .) , knerkti (L o p š y je k n erk ia n a u ja g im is ) , knirkti, cirpti šnek. (M a ž iu ­
k a s c irp ė lo v e lė je ) , čirpti, čirkšti, čirkti šnek.,
bimbti menk., birbti menk., knirzti šnek.,
kvekšti šnek., kverkšti tarm., kvenkti tarm.,
kniurkti tarm., pypti šnek., pirpti šnek.; c) pa­

554

snarglėti niek., smurglioti tarm., niek.
verkuliuoti —» verkti c)
verpalas 3b -» siūlas
verpetas 2 —>sūkurys
verpetingas i, verpetuotas l —» sūkuringas
verpetuoti —>sūkuriuoti
v e r p t i 1. (daryti, sukti siūlus:
viln a s, lin u s ) -

sukti

S e n e lė v e rp ė

(Ji b a ig ia s. p a k u la s )',

||

sliekti (plonai verpti); burbūlyti tarm. (storai verpti: Č ia b u r b u liju m i lu i) , žarnoti šnek.
(storai, negražiai verpti); gurgolinti šnek.
v

(nelygiai, gurgulais verpti). 2. -» gręžti 1
versifikacija l —» eilėdara
verslas 2 —>■darbas 1
verslingas i, verslūs 4 —>apsukrus 1
versme 4 -» šaltinis
verstakys, -e 3b 1. - » išplėstakis. 2. -» akiplėša
verstakiūoti —>akiplėšauti
verstakuliais prv. -» galvotrūkčiais
verstas 4 —>apsukrus 1
versti 1. -» griauti 1. 2. -»jaukti. 3. —» reika­
lauti
verstis —» dirbti 1


vėtyti

verstuvas

verstuvas 2 -» verstuvė
v e r s t u v ė 3b(arklo dalis, kuri verčia vagą)
- ir verstuvas, vertėklė ir vertyklė, lopetėlė
šnek., sparnas šnek.
veršenikė 2 -» kuprinė ||
veršiakys 3b—» gruzdąs
veršidė 2 -» tvartas
veršiena l —» mėsa ||
veršis 2 p ja u tis
veršiuotis -» vaikuotis ||
vertė 4 -» kaina
v e r t e i v a b. l (apsukrus komersantas: Miš­
ko, arklių u ) - ir vertelga tarm., biznierius,
spekuliantas šnek.
vertėklė 2 —» verstuvė
vertėklis 2 -» kanabėkas
vertelga b. i -> verteiva
v e r t ė t i (būti verta: Vertėtų apie ateitį pa­
galvoti) - išsimokėti (būti naudinga: Daržo­
ves išsimoka šiltadaržiuose auginti)
v e r t i 1. (atidaryti ar uždaryti: V. duris, lan­
gą) - daryti (Daryk duris - šaltis eina), lapo­
ti (plačiai verti: Kam taip langus lapoji - mu­
sių prilėks)-, || kelti (vartus); merkti (akis);
čiaupti (burną); žioti (nasrus, burną), viep­
ti irvėpti, šiepti (Šuo šiepia snukį, taisosi kąs­
ti)-, vožti (dangtį, viršų). 2. -> durti L 3. -»
skaudėti

vertikalūs 4 -» stačias
vertyklė 2 1. —» verstuvė. 2. -» kanabėkas
vertingas 1 1. -» brangus. 2. -» naudingas
vertinimas i -» recenzija
v e r t i n y s 3b1. (žodis ar posakis, sudarytas
kitų kalbų pavyzdžiu) - kalkė, pažodinys, semantizmas. 2. —» perai
vertinti 1. -> branginti. 2. —» kainoti
vėrulys 3a -> dieglys
verveliūoti —» kalbėti e)
vervėnti, vervėti 1. —»loti 1 ||. 2. —> kalbėti e).
3. -» prašyti 1
veržėtuvė i —> 1 kartis ||
veržėtuvės dgs. i —» vadžios 1
veržiamoji (-osios), veržyklė 2 —> 1 kartis ||

v e r ž l ū s 4 1. (energingai puolantis) - eks­
pansyvūs. 2. -» smarkus
veržti -» spausti 1 ||
veržtis —» brautis
v ė s a 4 (oro vėsumas: V a k a ro v.) - ir vėsuma, vėsmė (Š iu r p i v. k ia u r a i p e r g e r ta ) , ve­
sis, atvėsis (K e le iv is ie š k o jo a tv ė s i o p o m e ­
^

v

^

d ž ia is )

vėsyklė 2 -» vėduoklė
vėsinti 1. —» aušinti. 2. —> vėduoti
vesis 2 -» vėsa
vėsias 1 1. -> gabana. 2. -> ryšulys
vėsmė 4 1. —> vėsa. 2. —> pavėsis
vėsti 1. -» vadovauti. 2. - » tuoktis ||. 3. —>vai­
kuotis
vėsti 1. -» 1 aušti. 2. -» vadėtis
vestibiulis 2 -> prieškambaris
vestuvės dgs. 2 —» sutuoktuvės
vėsuma 3b—> vėsa
vėsuoti —» vėduoti
v e š ė t i (gerai augti: J a v a i, m iš k a s v e š ė jo ) klestėti ( N a u j a m d a r ž e ly r ū te lė s k le s t ė jo ) ,
tarpti (S a u lė s a to k a ito je ta r p s ta v y n u o g ė s ),
lapoti (j lapus augti: K o k ia is ž ie d e lia is p r a ­
žyst, k o k ia is la p e lia is la p o s i? ) , kermėti tarm.
(tankiai, vešliai augti: Č ia tik ž o l ę n u g a n a i,
ir v ė l k e r m ė ja ) , taūkti tarm., tauruoti tarm.,
bujoti sv., a iš dirvos griūti (virsti) šnek.
v e š l ū s 4 (gerai augantis, tarpstantis: Veš­
lū s ru giai, p l a u k a i ) - ir vešūs, tarpūs (T. m e ­
d is ) , derlūs (P a a u g o d e r lū s k v ie č ia i. J o d e r ­
lū s p l a u k a i ) , kuplūs ( K u p li p u š i s ) , gurbus
(G u r b io s a v ižo s, d a r ž o v ė s ) , sodrus ( S o d r i ž o ­
lė ) ir sūdrus tarm., riebūs prk. (R ie b i ž o l ė a u ­
g a ) , trąšūs prk. (T rą šū s r u n k e lia i), taukūs
tarm. (apie žolę), vykūs tarm. ( G lu o s n is - v.
m e d is ) , vašūs, žalus tarm. ( Ž k leva s, k r ū m a s ),
buinūs sv.
vešūs 4 —» vešlus
vėtyklė 2 (mentelė javams vėtyti) -» bertuvė
v ė t y t i (beriant skirti grūdus nuo pelų: J a ­
v u s v ė to su v ė ty k le ) - siausti (S ia u č ia ru g iu s
v ė ju je ), berti (Ž irn iu s s ė k la i b e r ia ) , niekoti

555


vėtytuvas
tarm.
tarm.,

(Su gelda niekoja grudus) ir niekūoti
liekuoti tarm.; || arpuoti (su arpu valyti

grūdus)

vėtytuvas 2 —» arpas
vėtra l —» audra
vėtragalvis, -ė l -» padauža
vėtralauža l -» išlaužą 1
vėtralaužis, -ė l —» padauža
vėtrauti —» šėlti 1
vetravarta l —» išvarta
vetrinė l -» vėjarodis
vėtringas l, vėtrotas l -» audringas
vėtrungė l —»vėjarodis
vėtušas 3b—» senas 1
vetūšis l -» senis 1
v ė z d a s 2 (didelė lazda, pagalys: Savas v. ne
taip skaudus kaip svetimas flk.) —kuoka ir
kuokas (Su kuoku ginasi nuo šunų), gūoga
tarm., kūrėlis tarm. (Meškininko k ), ailis tarm.
vėzguroti —» kalbėti c)
vežėčios dgs. 1 1. - » gardys 1.2.-» vežimas 1 ||
vežėlė 2 —» abrinas
vėžėlės dgs. 2 -» šliūžės
v e ž i m a s 21. (arklių traukiama važiavimo
priemonė su tekiniais: Vienkinkis,porinis v.)
- ratai (Kuo važiuosi - ratais ar rogėmis?)', ||
rateliai (lengvi, pavažiuoti skirti ratai: Pasi­
dirbo ratelius į turgų važiuoti) ir ratukai; bri­
ka (su lingėmis, šventinis vežimas: Taisyk bri­
ką, važiuosim į svečius), brikelė (maža), ka­
rieta (Jau žirgelį veda, į karietą kinko), dili­
žanas psn., fajetonas (su atlošiamu viršum);
gardininkai (su gardimis: Į mugę su gardininkais važiuoja) ir gardys, uorės tarm. (su
aukštomis gardimis šienui vežti); vežėčios
(darbiniai ratai: Vežėčiomis mėšlą veža); karklubos tarm. (mėšlui, žvyrui vežti); krivuliai
tarm.

(rąstams vežti). 2. -» daugybė

vežiminė 2 —» ratinė
vežinys 3b—» važta
vėžio žingsniu —» palengva
vėžį virti -» gėdintis
vežlankis l - » lankas 1

556

vidurys

vėžliava 1 —» važta
vėžlinėti —» vaikščioti a)
vėžlinti, vėžlioti 1. -» ropoti. 2. -» eiti 1 b)
v ė ž l y s 4 (kaulo šarvu apaugęs roplys: Vėž­
lio kiautas. Eina vėžlio žingsniu) - žėlvė tarm.
vežmėnė 2 -» važta
v i a d u k a s 2 (tiltas per kelią skersai pra­
važiuoti) - tiltakelis knyg., pralaida knyg.
viaukčioti, viauksėti, viaukšnoti —» loti 1
viauktelėti -» 1 suloti ||
vibruoti -» virpėti 1 ||
vyburiuoti įj u d in t i 1 ||
vibždėti -» knibždėti
vibždynas l -» daugybė ||
vičvienaitis 1, vičvienas 3 -» vienintelis
v i d i n i s 2 (viduje esantis, su vidumi susi­
jęs: V žmogaus gyvenimas) - išvidinis, vidu­
jinis ir vidujis
vydra l -» audra
vydraga l —» ragana
vidudienis i -» vidurdienis
vidujinis 2, vidujis 2 -» vidinis
vidukelė i -» pusiaukelė
vidunaktis l —» vidurnaktis
vidūpietė l -» vidurdienis
v i d u r d i e n i s l (dienosvidurys: Grįžom
pačiu vidurdieniu) - ir vidudienis (Į vidu­

dienį oras atšilo), dienovidis (Per dienovidį
labai saulė kaitina), pusiaudienis (Parginė
gyvulius per patį pusiaudienį) ir pusdienis
(Ir sušilo po pusdienio), diėnviduris tarm.
(Dienvidurio metas), pietūs (Perpietus ėmė
lyti), vidūpietė, perpietė (Perpiete reiks pri­
gulti)
v i d u r i a i dgs. 3b (vidaus organai - pilvas,
žarnos: Ligonis viduriais skundžiasi) - dub­
liai (gyvulio viduriai)
v i d u r y s 3b 1. (lygiai iš visų ar dviejų pusių
nutolusi vieta: Miesto, miško v. Kelio v ) -

vidurkis (Ežero v.), centras, židinys prk. (Ko­
vos ž.). 2. (apie nakties, miško gilumą: Su­
grįžom nakties viduryje) - glūduma (Gyvena
girių glūdumoje) ir glūdumas, glūdas, gudas,


vienove

vidurkelis

gūduma ir gūdumas (Nakties g.), gūsras
tarm.
vidurkelis i —» pusiaukelė
vidurkis 2 —» vidurys 1
v i d u r n a k t i s i (nakties vidurys) - ir vi­
dunaktis, naktovidis, pusiaunaktis, pus­
naktis
v i d u r v a s a r i s i (vasaros vidurys: Vidur­
vasaryje patys karščiai) - ir viduvasaris, va­
sarvidis (Vasarvidžio saulė pati karščiausia)
ir vasarovidis
v i d u r ž i e m i s i (žiemos vidurys: Vidur­
žiemio šalčiai) - ir vidužiemis, pusiaužiemis
(Bematant irp. atėjo) irpūsžiemis, žiemovi­
dis
vidutinis 2 —» vidutiniškas
v i d u t i n i š k a s i (turintis kokių ypatybių
nei per daug, nei per mažai: V derlius) - vi­
dutinis (Vidutinio ūgio žmogus), abejutiškas
(Abejutiški rugiai), pusėtinas (P. arklys, der­
lius), pakenčiamas prk. (P šaltis)
viduvasaris l —» vidurvasaris
vidužiemis i —» viduržiemis
viekas 2 —»jėga ||
viekutė 3a —» utėlė ||
vien dll. —> l tik 1
viena galva —» vienišas
vienalytis 2 —» ištisas 1
vieną riešutą krimsti -» draugauti
vienašališkas i —» šališkas
vienatinis i —» vienintelis
vienatis (-iės) m. 3a -» vienatvė
v i e n a t v ė 2 (buvimas vienam, atsiskyru­
siam: Jis gyvena vienatvėje) - vienuma (Jis
mėgsta vienumą), vienystė (Jį slėgė v.), nuošalybė (Gyveno išdidžioje nuošalybėje), atskirybė, vienatis tarm., vientulystė tarm.
vienėrgis, -ė 1 —» mitulys
v i e n g u b a s 3a (iš vieno sudarytas, nesudė­
tas: Vienguba paklodė, skarelė) - vienlinkas
(Vsiūlas), vientekis tarm. (Vientekė staltiesė)
v i e n g u n g ė 2 (netekėjusimoteris) - netekejėlė (Vyro neturiu, esu n.), vientulė tarm.,

vienstypė tarm.; || senmergė (sena netekėju­
si moteris)

v i e n g u n g i s 2 (nevedęs vyras: Viengun­
gio gyvenimas) - nevedėlis, bemoteris, be­
šeimis, vientulys tarm., vienstypis tarm.; || sen­
bernis (senas nevedęs vyras), sėnvaikis tarm.
vienybė i —» vienumas
vieni kaulai —» liesas
v i e n i n g a s i (pasižymintis vienybe, suta­
rimu: V darbas. Vieninga nuomonė) - der-

mingas (D. gyvenimas)', sutartingas. -

Plg.

taikus

v i e n i n t e l i s i (tik vienas: V kelias, bū­
das, kartas, rūpestis) - vienatinis (Vsūnus),
vienutėlis (Vienas v. kartas), vienutūkas, vie­
nutis, vienužis (Ji dabar viena vienužė), vičvienas tarm., vičvienaitis tarm., vienui vienas
vienis 2 —» vienumas
vienystė 2 —» vienatvė
v i e n i š a s 3a (vienas gyvenantis, būnantis:

V žmogus) - vienužis šnek. (Vpaukštelis), vienūlis šnek., vienstypis šnek. (Vienstypė liepa),
a kaip pirštas, viena galva šnek.
vienišius, -ė 2 —> atsiskyrėlis
vienyti —»jungti
v i e n k i e m i s l (atskiras žemės sklypas su
sodyba) - viensėdis, viensėdija (Pamiškio v.)
vienlinkas i —» viengubas
vienmal prv. - » ištisai
vienmetis, -ė 2 —» bendraamžis
v i e n m i n t i s , -ė 2 (tų pačių pažiūrų žmo­
gus) - bendramintis
v i e n o d a s 1 1. (vienos rūšies, visai toks: V
didumas, tarpas, tempas, likimas) - vienoks
(Vienokie medžiai. Vienokia laimė), vienopas (Vvalgis), toks pat (Tokiepat mūsų dra­
bužiai), a vieno galo (Jie visi vieno galo, ne­
siskiria nė vienas). 2. —» lygus 2
vienodinti —» lyginti 2
vieno galo —» vienodas 1
vienoks l, vienopas l —» vienodas 1
vieno šulo netekti (pritrūkti) —» išprotėti
vienovė i —» vienumas

557


vievesa

vienpatystė

v i e n p a t y s t ė 2 (vieno vyro ir vienos mo­
ters šeimos forma) - monogamija spec.
vienpusė 2 -» plekšnė
vienpusiškas l —» šališkas
viensėdija 2, viensėdis 2 -» vienkiemis
vienstypė 2 -» viengungė
1 vienstypis 2 -» viengungis
2 vienstypis 2 —» vienišas
vientautis, -ė 2 —» tautietis
vientekis i -» viengubas
vientisai prv. —» ištisai
vientisas 3a-» ištisas 1
vientulė 3a-» viengungė
1 vientulys 3a -» viengungis
2 vientulys, -e 3a-» atsiskyrėlis
vientulystė 2 —» vienatvė
vienturys, -ė 3a —» vienturtis
v i e n t u r t i s , -ė 2 (vienas šeimoje vaikas:
k"sūnus) - vienturys
vienutis 2 -» vienišas
vienuma 3a-» vienatvė
v i e n u m a s 2 (visumos nedalomumas:
Veiksmo, laiko, vietos v.) - vienovė (Vyra įvai­
rovės priešybė), vienybė (Teorijos irpraktikos
v.), viėnis
vienuolis, -ė 2 -» atsiskyrėlis
v i e n u t ė 2 (kamera, kambarėlis vienam:

Kalėjimo u) - celė (Vienuolyno c.)
vienutėlis 2, vienutis 2, vienutukas 2 —» vie­
nintelis

vienu vėju -» greitai
1 vienužis, -ė 2 —» atsiskyrėlis
2 vienužis 2 1. —» vienintelis. 2. -» vienišas
vienvaldystė 2 -» absoliutizmas
v i e n v a r d i s 2 (turintis tą patį vardą: Mu­
du vienvardžiai) - bendravardis, brangvardis šnek.
viepti -» verti 1 ||
viesulas 3a 1. -» audra. 2. -» sūkurys
viesulingas i, viesuluotas l -» audringas
viesulūoti 1. -» šėlti 1 .2 .-» sūkuriuoti ||
v i e š a s 4 (visiems skirtas, neuždaras, nesle­
piamas: Viešoji biblioteka. V papeikimas) -

558

atviras (A. susirinkimas)
viešės dgs. 2 —» vaišės
v i e š ė t i (būti svečiuose, vaišėse: Ankstyvas

svečias neilgai vieši ilk.) - svečiuotis (Pas gi­
mines svečiavausi), kieminėti (Kieminėjo Ra­
seinių mieste), viešnagėti (Kad atėjai į vieš­
nagę, tai ir viešnagėk), žmonėtis (Ilgai Įmo­
nėjausi uošvijoje)
viešinti -» skelbti
vieškelis i -» kelias 1
viešmuo (-ens) 3b-» upelis
viešnagė 2 —» vaišės
viešnagėti -» viešėti
viešnia 4 —» svečias ||
viešpatauti 1. -» valdyti 1 .2 .-» vyrauti
viešpatija 2, viešpatystė 2 —» valstybė ||
viešpats (-ies) 1 1. -» valdovas. 2. -» Dievas
viešuomenė l —» publika
vieta 2 -» vietovė
vieteliauti -» bastytis
vietininkas, -ė 11. —»čiabuvis. 2. —»valdovas ||
v i e t i n i s i (susijęs su kuria vieta: V gyven­
tojas, laikraštis, susisiekimas) - čionykštis
(Čionykščiai gyventojai), tenykštis (Tenykš­
tė gyvūnija), lokalinis spec.
v i e t o m i s prv. (ne visur, kai kur: V rugiai
prigėrė) - daiktais (D. sėjimai išdegę), tar­
pais (T. lijo), ruožais
vietos nerasti -» nekantrauti
vietoti - » talpinti
vietovaizdis l -» gamtovaizdis
v i e t o v a r d i s l (tikrinis vietos pavadini­
mas: Laukų, miškų, kaimų vietovardžiai) toponimas spec.
v i e t o v ė i (žemės paviršiaus dalis: Kaimo,
miesto v.) - vieta (Žema, aukšta v.), daiktas
šnek. (Važiavom iš vieno daikto į kitą)
v i e v e r s y s 3a(toks paukštis giesmininkas:
Vieversiai padangėje geda) - vyturys (Čire­
na vyturiaipa vasarį), vyturėlis (Vyturėlio gies­
mė), Čyrulys tarm., cyrulis, Čiurinys tarm., Čivyriūkas tarm., voversys tarm., žyrulys tarm.
vievesa 3a-» utėlė ||
v


vilkakarnis

vyge

vygė l -» lopšys
vija 4 —» įvija
v i j o k l i s 2 (augalas, kuris vyniojasi apie ki­
tus) - vijūnas, vijurkas, sukutis, vytuolė, vy­

ture
v i j ū n a s 2 1 . (nedidelė, plona žuvelė) - čyplys tarm., pyplys tarm. 2. -» vijoklis
v i j u r k a s 2 1. (prietaisas siūlams j kamuolį
vyti) - vyturkas, urvas tarm. 2. —» vijoklis
vykęs (-usi) -» 1 geras
vikienojas i -» stiebas b)
v i k r e t i (darytis vikriam, vikresniam) mitreti, mikleti (D ir b a n ti ra n k a m ik lė ja ) , guveti (M erg a itė a u g o ir g a v ė jo ) , žvaleti, ap suk­
reti, šmaikšteti šnek., gyveti prk. (B u n d a n č io s
g a tv ė s ė m ė g .) , judreti
v i k r i n t i (daryti vikrų, vikresnį) - mitrin­
ti (M u s m o č iu tė g r a ž ia i m i tr in o ), miklinti
(M ik lin k k o ja s , s m a g ia u e i k ) , gūvinti, skud­
rinti, žvalinti, jūdrinti, gjMnti prk.
vikrunas, -ė 2 -» vikruolis
v i k r u 6 1 i s, -ė 2 (kas vikrus, mitrus: V v a i­
k in a s ) - ir vikrunas, mitruolis, apsukruo­
lis, šmaikštuolis šnek.
v i k r ū s 4 (greitų ir lanksčių judesių:

V ber­

- mitrūs (M .
miklūs ( K a d ir se n a s, b e t d a r
m . M ik lio s r a n k o s ), guvūs (G . p r i e d a r b o ) ,
judrūs, sukrūs (S u k r ip r ie r u o šo s s e n u tė ), ap­
sukrūs (A p s u k r i š e im in in k ė - g r e it r u o š ia s i),
rangūs (R . v a ik in a s ) ir rangštūs, švankus
(S. p r ie d a r b o ) , pašankūs (V a ik a s b u v o v is a ­
d a g u v u s ir p . ) , vinklūs ( V k a ip v o v e r ė ), žva­
lūs (Z d a r b in in k a s ž v a l i a i d ir b a ) , žvitrūs,
šmaikštūs šnek., gj^as prk., agnūs tarm. (A g ­
n i k a r v ė g y n io ja ve ršį n u o š u n ie s ) , brūzgus
tarm. (B. ž m o g u s - g r e i t p a d i r b a d a r b ą ) , kutrūs tarm. (K . v a ik a s ) , lavūs tarm. ( K a tė la b a i
la v i), mizgūs tarm. (B u v o j i s brū zgu s, m ., s k a b ­
r u s ), mudrūs tarm. (M . ra telis, ž ir g a s ), narus
tarm. (N a r i v o v e rė . N a r io s r a n k o s ) , skabrūs
tarm., skudrūs tarm., vizgŪS tarm.
viksėnti —» judinti 1 ||
n iu k a s . V ž v ė re lis, p a u k š t e l i s )

k a ip v iju r k a s ),

vyksmas 4 —» eiga
viksnoti -»judinti 1 ||
v i k s v a 2 (aštriais lapais žolė: P e lk ė je
v a s p j a u n a ) - saidris tarm.
v y k t i 1. (leistis į kelionę:

v ik s ­

V y k sim į s v e č iu s )

- kakti ( L a ik a s k. n a m o ) , kilti (K ilk im n a ­
m o ) , keliauti (Jie k e lia v o į to lim u s k r a š tu s ),
traukti prk. (K a r e iv ia i tr a u k ė į j r o n t ą ) , leistis
( L e id o m ė s į u ž jū r iu s ), siekti šnek. (R e ik ė s ir
K a u n ą s .) , gautis šnek. (T ek s g. p e r k a ln u s ).
2. -» sektis. 3. -» dėtis 1
vykūs 4 -» vešlus
vila 2 -» vasarnamis
vilbeti —» čiulbėti 1
vilbinti —» vilioti ||
vylė 4 —» randas
vilgyti 1. -> drėkinti. 2. -» šlapinti
vilgšna l -» drėgmė
vilgšnas 3 1. —» drėgnas. 2. -» šlapias 1
vilgti 1. -» drėkti. 2. -» šlapti
vylingas l -» klastingas
viliojamas i -» žavus
1 viliokas 2 -» inkilas
2 viliokas, -ė 2, vilioklis, -ė 2 —» viliotojas
v i l i o t i (traukti į save: M a n e v ilio ja g a m ta ,
k e lio n ė s ) - masinti (B ite s m a s in a d o b ilų k v a ­
p a s ) , maginti (A k is m a g in o k a ln ų v irš ū n ė s ),
traukti ( K a ip v ilio ja , k a ip tr a u k ia p r ie ž e m ė s
š itie ž e lm e n y s ); || gundyti (ppr. į blogą: G .
d e g tin e ), viliūgauti tarm. (viliūgiškai elgtis),
milminti tarm. (apgaulingai), vilbinti tarm.;
|| smilinti tarm. (N e r e ik ia v a ik o s. s a ld u m y ­
n a is ) , a galvą sukti
v i l i o t o j a s , - a i (kas vilioja: M o te r ų u) viliokas (A k y s v ilio k ė s. V ilio k ė n a š lė ) ir vi­
lioklis, viliūgas tarm. (V iliū g ė s la u m ė s ) , vilva tarm.; || gundytojas (ppr. į bloga: P ik ta s
g .), a širdžių ėdikas šnek., galvos šukėj as šnek.
viliūgas, -ė 2 —» viliotojas
viliūgauti —» vilioti ||
vylius 2 -» klasta
vilkagerklis, -ė 2 -» rėksnys 1
vilkakarnis 2 -» žalčialunkis

559


vilkaplaukis

vilkaplaukis l —>briedgaurė
vilkapūkis i —>švylys
vilkas 4 —>ūžlė
vilkašeris i —>■briedgaurė
vilkatas 2 —>vilktakas
v i l k a u o g ė i (miško augalas nuodingomis
uogomis) - kėkšuogė, kumėluogė, raganuogė
vilkažolė i —>■briedgaurė
v i l k d a l g i s i (kardelinių šeimos augalas)
- kalavijas
v i l k e l i s 2 (toks žaislas, kuris paleistas su­
kasi: V sukasi šokinėdamas po žemę) - vil­
kutis, sukutis, kaukutis (dar ir kaukia suk­
damasis), gaudutis
vilkenos dgs. 3b—>kailiniai ||
vilkėti -» dėvėti ||
v i l k i k a s 2 (laivas, mašina, kuri ką velka)

- vilktuvas ret., buksyras
vilkinti —>delsti
vilkis 2 —>katarakta
vilkobelė l —» gudobelė
vilko gerkle —>girtuoklis
vilkolakis i —>vilktakas
vilko liga sirgti -» tinginiauti
vilkpupė i —» dirvenis
vilksnė 1 1. -> mėtyklė. 2. -» eilė 1
vilkstė 1 1. -» kilpa 1. 2. —>mėtyklė. 3. -> eilė
1 .4 .—» valksmas
vilkstės dgs. i —>pinklės 1
v i l k s t i n ė 1 1. (keliaujanti ilga eilė: Kup­

ranugarių u ) - karavanas (Dykuma traukė
k.), gurguolė (Vežimųg). 2. -» eilė 1
v i l k t a k a s l (mit. vilku virtęs ar paverstas
žmogus) - ir vilktakys, vilkatas, vilktrasa,
vilkolakis hibr.
vilktakys 3b—>■vilktakas
vilkti 1. ->■ traukti 1.2. nešti. 3. ->■ delsti. 4.
->■ rengti 2

vilktis -» eiti 1 b)
vilktrasa i -» vilktakas
vilktuvas 2 1. —>kailiamautis. 2. —» vilkikas
vilkutis 2 —>vilkelis

560

vingiuoti

vilnis (-ies) m. 4 —>banga
vilnytas l —>banguotas
vilnyti —>banguoti
vilnos dgs. i —» plaukai ||
vilpštynė 2 —> mėtyklė
1 viltas dkt. l —>klasta
2 viltas bdv. 3 ->■ klastingas
viltaviliauti —>veidmainiauti
viltavilys, -ė 34b—>■veidmainys
vilti —>apgaudinėti
1 v i l t i s (-ies) m. 3 (vylimasis, laukimas ko
įvykstant: Turiu v iltį p a s v e ik ti.

N e te k ti v iltie s )

- lūkestis (V isi j o lū k e s č ia i iš s ip ild ė ) ir lūke­
sys, padūksis psn.
2 viltis ->■ tikėtis
vylūs 4 —>■klastingas
vilva b. i —» viliotojas
vyma 4 —>vėmulys
v y n a i dgs. 2 (kortos su juodo lapo pavidalo
figūromis: V yn ų tū z a s ) - lapai
vingė l —>krypė
vingilis 2 1. —» nėgė. 2. - » įvija
vinginis 2 —>vyris
vingiras 2 —>sėjikas
v i n g i s i (lanko pavidalo pasisukimas: K e ­
lio, u pės, g a tv ė s v. ) - posūkis (apie kelią: S ta i­

sūkis, linkis (U p ė s L ), lankas, lanks­
tas ir lanktis, išlanka ir išlinkis, apylanka,
užuolanka, ūžsūkis, ringas, ringis ( U p ė s r.
D r y k te lė jo g y v a tiš k u r in g u b o ta g a s ) , sąsūka,
vingulys, krypa šnek. ( V a ž iu o d a m a s p e r k ryp ą k o n e a p v ir ta u ) , alkūnė prk., gembė prk.,
kilpa prk.
v i n g i u o t a s l (su vingiais: V k e lia s ) - ir
vinguliuotas, vingrūs ( V u p e lis) ir vingūs,
vivingrūs (labai vingrus: M a n o ra štelia i, o vivin g rie ji!), ringiūotas, kilpotas prk. (U p ė b u ­
gu s p .),

v o se k li, n e p a p r a s ta i v in g iu o ta ir k i l p o t a ) ,

gėmbėtas

prk. (K a ln a is k u p r o ta s , u p ė m is g.

k r a šta s )

v i n g i u o t i (vingiais sukinėtis: K e lia s
g iu o ja p e r la u k u s )
lia v o ta r p k a ln ų ) ,

- vinguliuoti (U p ė
vinguriuoti (U p e lis

v in ­

v in g u ­
v in g u -


vyris

vingra

riavopašiltais), vingurti tarm., ringuoti ir ringiūoti, rangytis, raitytis (Per kalnus raitosi
siauri keliai)
vingra 1 —>siūlė
vingrauti —>kalbėti b)
vingrus 4 1. -> vingiuotas. 2. -» painus ||
vingti —» lepti
vinguliuotas l —>vingiuotas
vinguliuoti —>vingiuoti
vingulys 3b—>vingis
vingurys 3b—>ungurys
vinguriuoti 1. —> vingiuoti. 2. —>judinti 1 ||
vingurti —» vingiuoti
vingūs 4 —» vingiuotas
vynioklis 2 —>tvarstis
v y n i o t i (sukti aplink: V. siūlus, virves) - vyti
(Moterys veja gijas nuo lankčio), sukti (Suk
siūlus į kamuolį)', || lenkti (nuo ritės vynioti
siūlus: Motina skubinai lenkė špūles), lankūoti (Man geriau verpt, ne L); mesti (ant
mestuvų vynioti siūlus: O ką mes ar aus, kad
verpt ir lenkt nenorėjo?)', riesti (į stakles sukti
siūlus); vyturiuoti (Žaizdą v. tvarsčiu) ir vy­
turti tarm., rutulioti; mūturiuoti (storai kuo
vynioti: Saliką muturiuoja ant kaklo) ir mu­
turti tarm., moturti tarm. (Jis virves motura),
kufmulti tarm. (Kam bekurmuli tomis skaro­
mis vaiką?), vatuloti tarm. (vynioti į gumu­
lą), vaūrinti tarm.; rangyti (Virves r.), rangūoti, ringuoti; tvankyti (Blauzdas tvanko
skudurais)
v y n i 6 t i n i s i (dešros pavidalu suvyniota
mėsa) - ruletas ntk., ruliadas ntk.
vyniotis —» garbanotis
vinklioti —>painioti
vinkliotis —>painiotis 1
vinklūs 41. —>vikrus. 2. —» lankstus. 3. —>pai­
v

nus

vypsnys 4 1. —>grimasa. 2. —>šypsena
vypsoti 1. -» šypsoti. 2. -» žiūrėti 1 ||
viralas 3b—» sriuba
v y r a s 1. (vyriškos lyties žmogus: Prisirinko
vyrų ir moterų) - vyriškis (Atėjo kažkoks v.).

2. (kas sutuoktas su moterimi: Už gero vyro
kaip už mūro flk.) - sutuoktinis, pats šnek.
(Atėjo pats su pačia), žmogus šnek., senis
šnek., iron. (Jos s. dar gerai kruta), drauguolis
tarm. (Parduočiau stakles, plonas drobeles,
pirkčiau sau drauguolėlį flk.)
v y r a u t i (būti įsigalėjusiam:/^ ten perdaug
vyrauja. Vyravo žvarbūs vėjai) - viešpatauti
(Viešpatauja visiška ramybė), dominuoti, pir­
mauti (Mūsų komanda pirmauja)
v i r b a s 4 (plona medžio šakelė ar stiebelis:

V lūžta, virbų šluota nelūžta) - žabas (Senis
žabus kapoja, skina), žabaras (Žabarais kū­
rena krosnį), žagaras (sausas žabas: Sudžiū­
vo kaip ž.), brūzgas (Nusilaužė brūzgą uo­
dams gintis), ražas (Šluotos ražai), šatras
(Šatrus sukapok), stabaras (Medžių pliki sta­
barai barkšo), žagas tarm. (didelis žagaras),
žabagaras tarm. (Pasirinkprakurams žabaga­
rų), Žaras tarm.
virbe i -> jerubė
virbėti 1. -» knibždėti. 2. -» virpėti 1
virbikas 2 —> kinivarpa
virbjmas i -» krūmai
virbinti 1. —»judinti 1 ||. 2. —» smailinti
virdis i —> sija ||
virdulys 3a-» virtuvas
vyresnysis (-ioji) - vadovas
v

v i r i a i dgs. 2 (parazitinės kirmėlaitės gyvu­
lių raumenyse) - rajai
vyrija 2 -» susirinkimas ||
v i r i n t i (laikyti verdančiame skystyje: Te­

ko ilgai virinti mėsą, skalbinius) - virti (Vir­
sim bulves, sriubą), šutinti (S. bulves), žlu­
ginti (skalbinius); || su garsu virinti: kliokinti
šnek. (Pilną puodą kliokina), marminti šnek.
(Kaulai bus sušutę, labai marmini), mūrminti
šnek. (Verda, murmina bulves), marmalinti
šnek. (Ilgai reikėjo tą vištą m.), pliūpinti šnek.
(Grybuspliupina katiliuke), plepinti šnek.
v y r i s 2 (įtaisas durims, langams varstyti:
Girgžda durų vyriai) - varstis, vėre (Durys
ant vėrės), vinginis (Langų vinginiai); || se-

561


viršūnė

vyriškis
novinis medinis durų įtvaras: bėgtinas (Klo­
jimo durų bėgūnai), girgždūlis tarm. (Darži­
nės durų girgžduliai sudilo)
vyriškis 2 -» vyras 1
virkauti —» verkti c)
v i r k d y t i (prž. v e r k t i : Verks mano bro­
liai nevirkdomi) - raudinti (Kodėl raudini
moteriškę), rekinti šnek., rikdyti šnek. (Neer­
zink, nerikdyk vaikų!), knirkinti šnek. (Didžiu­
lis maželį knirkina), čirpinti šnek., bliudinti
tarm. ir bliudyti tarm., kriokinti tarm. (Kriokina, bliudo tas nenaudėlis vaikus), kukdyti
tarm. (Kukdė, cypdė, plakė nekaltai žmones),
ryzinti tarm., menk., zyzinti tarm., menk.
virkščia 2 1. —>stiebas. 2. —>1 kartis 1 ||
virkšna b. i —>verksnys
virkšti 1. —» krešėti. 2. —>džiūti 1
virkfinas, -ė 2 —>verksnys
virpčioti 1. -» virpėti 1 .2 .-» drebėti 1 .3 .-»
krūpčioti 1

v i r p ė t i 1. (apie stygas, mechanizmus: Vir­
pa gitaros stygos) - virpūoti (Virpuoja kaip
drebulės lapas), virpuliuoti (pamažu: Aplink
mane virpuliavo vidudienio kaitra), virpčio­
ti (tarpais: Jo lūpos, skruostai virpčiojo), vir­
bėti tarm. (Nuo trenksmo virbėjo sienos); ||
vibruoti (Aparatas, motoras vibruoja). 2. —»
drebėti 1. 3. —» bijoti
virpinti —» drebinti
virpis 2 -» drebulys
virpstas 2 —»1 kartis 1 ||
virpša b. i —» drebkus
virptis 2 -» 1 kartis 1 ||
virpulys 3a —» drebulys
virpuliuoti, virpūoti —» virpėti 1
virpūs 4 —» drebus
virsčioti —» griuvinėti
virsnės dgs. 4 —» putos ||
virsnoti 1. —>griuvinėti. 2. —> eiti 1 f). 3. —>
virti 1 ||

virstelėti 1. -» nuvirsti ||. 2. —>parvirsti 1
virsti —> griūti 1
virstineti, virstiniūoti —>griuvinėti

562

virstis (-iės) m. 4 —» perversmas
virstuliūoti —>griuvinėti
virš prl. (žymint viršuje esantį daiktą: Lėktu­
vas skrenda virš debesų) - ir viršum (Duobė
v. galvos gilumo), viršuj (V bambos neiššok­
si), aukščiau (Iššoko a. tvoros), aūkšt tarm.
(Gandras a. girių lakioja)
v i r š e l i a i dgs. 2 (kuo knyga apdaroma: Kie­
ti knygos v.) - apdarai (Kolenkoro a.), aptai­
sai (Tos knygos a. apiplyšę)
viršenybė l —>persvara
1 viršininkas l —> kerdžius
2 viršininkas, -ė i —>vadovas
viršininkauti 1. —>vadovauti. 2. —>kerdžiauti
viršinis 2 —» viršutinis
viršyti —» pralenkti
viršplaukė i, viršplūdė i —> aukšlė
viršūgalis l —>viršūnė 1
v i r š u g a l v i s l (galvos viršus: Jo v. jau nu­
plikęs) - galvoviršis (Saugok, kadkasgalvoviršio nepraskeltų), momuo (Uždėjo vainiką
ant momens), maumuo tarm.
viršuj prl. —>virš
viršuj is 2 —>viršutinis
v i r š u k a l n ė l (kalno viršus: Viršukalnės
sniegu nuklotos) - kalnaviršis (Išvydau ir
snieginius kalnaviršius, ir vandens gelmę),
kalnagūbris (Snieguotos Kaukazo kalnagūb­
rių viršūnės), ketera (Jie įlipo į pačią kalno
keterą), kauburys (Nuo kauburio toli maty­
ti) ir kaubrys, gūbrys (Nepereinami kalnų
gūbriai), kūbrys tarm., kaukaras tarm. (Rei­
kėjo ristisper smailius kalnų kaukarus), gaūgaras tarm. (Jau sniegas nuo gaugarų nutir­
po)
viršum prl. —> virš
viršūnamė i —> 1 aukštas
v i r š ū n ė i (pati aukščiausia ko nors dalis:
Kalno, medžio, stiebo, uolos v.) - viršūs (pla­
tesne reikšme: Kalno, namo, stalo v.), viršū­
galis (viršutinis galas). 2. prk. (aukščiausias
pasiekimas: Garbės v.) - apogėjus, zenitas,

kulminacija, pėikšmas

tarm.


viršus

v i r š u s 4 1. —>viršūnė 1. 2. ->• dangtis 1. 3.
-» apvalkalas 1.4. -» priedas. 5. -» persva­
ra
v i r š u t i n i s 2 (esantis viršuje: V namo

aukštas) - viršinis (Vlangas), viršūjis tarm.
(V. sluoksnis), aukštutinis (Aukštutinė gale­
rija), aukštinis (A. medžio vainikas), aukš­
čiausias (Aukščiausioji lentyna)
v i r š ū v a g i s l (vagos kraštas, viršus:
Ariant vienas arklys eina vaga, kitas - viršuvagiu) - antvagis
viršvandėnė 2 —> aukšlė
virtėti -» gulėti
v i r t i 1. (kaisti ant ugnies - apie valgius ir
kt.: Pietūs jau verda) - šūsti (Bulvės baigia
š.); || su garsu: klegėti (Puodai verda, kle­

ga), kunkuliuoti (Puode kunkuliuoja mėsa),
kūpėti (per viršų bėgant: Nudenk puodą labai kūpa), marmėti (Sriuba jau marma),
marmaliuoti (Kad verda, kad marmaliuoja
košė) ir murmaliūoti, bliurbėti tarm. (Bliurba katilas virdamas), blerbėti tarm., burgėti
tarm., bubėti tarm., glergėti tarm., gliurgėti
tarm., pliupėti tarm; || pamažu: virsnoti, vyruliuoti. 2. -» virinti
virtine prv. —> paeiliui 1
v i r t i n ė 1 1. (suvertų daiktų eilė: Džiovintų
baravykų v.) - kirbinė (Riestainių k.), vėri­
nys (Karolių v.). 2. —>eilė 1
virtinėti, virtiniūoti 1. —»griuvinėti. 2. —>sverdėti. 3. -» vaikščioti e)
virtinkštelėti —» parvirsti 1
virtinti -» eiti 1 f)
virtualinis i —>tariamas
virtuliuoti 1. -» sverdėti. 2. —> griuvinėti. 3.
-» vaikščioti e)
virtuolis 2 —> išvarta
virtūoti 1. -» griuvinėti. 2. -» eiti 1 f)
virtuozas, -ė 2 —>meistras
v i r t u v a s 2 (anglimis kūrenamas indas ar­
batai virti: Ant stalo šnypštė v.) - virdulys,

samovaras sv.
virulys 3b-» sūkurys

visata

vyruliuoti -» virti 1 II
vyruoti —>varstyti 1
virvė 2 -» eilė
virvelė prv. -» paeiliui 1
virvelinis l —>botagas
virvėti —> čiulbėti 1 ||
virvintas 2 —>mėtyklė
viržė 2 —>1 viržis
viržėtuvės dgs. i —>vadžios 1
viržienojas l —> stiebas b) ||
1 v i f ž i s 2 (pakinktų dalis - virvė, einanti
nuo pavalkų į branktą: Kanapiniai, šikšni­
niai viržiai) - ir viržė, valktis, (naras (Nu­
trūko į. beariant), pakanktė (P nusmuko nuo
brankto)
2 v i r ž i s i (visžalis pušynų augalas: Viržių
medus) - šilojas, šilas, šilažolė, šilovė
viržmuo (-ens) 3b—> randas
viržti —>kietėti ||
vis, visad prv. —>visada
v i s a d a prv. (visą laiką: Čia v. šalta) - vis,
visad (Jis v. linksmas, sveikas) ir visados (Argi
v. taip bus?), visuomet (Ne v. ir jis teisus),
visąlaik, išvien, amžinai (Jis a. dejuoja), iš­
tisai, amžiais (A. tai atsiminsi), a diena iš
dienos, mėtų metais, per amžius
visados prv. —>visada
v i s a i prv. (aukščiausiu laipsniu: V. sutemo.
Jis v. pasveiko) - visiškai (Jis v. nieko neži­
no), suvis (S. kitas reikalas. S. išaušo), galu­
tinai (Žvakėg. sudegė), absoliučiai, nūodėm
psn. (N. nieko nežinojo)
v i s a i p prv. (visokiais būdais, šiaip ir taip:
V. išsisukinėja, ginasi) - visokeriopai (V. sten­
giaus jam padėti), tūleriopai (T. galima šį da­
lyką suprasti), daugeriopai (daugeliu būdų)
visąlaik prv. -» visada
v i s a p u s i s 2 (visa apimantis: V. išsilavini­
mas) - vispūsis, universalūs (Universalios
žinios), platūs (Plataus mokslo vyras)
visas 4 1. —>visiškas. 2. —> ištisas 2
v i s a t a 2 (visa dangaus kūnų sistema: V lai­
ko ir erdvės atžvilgiu yra begalinė) - pasaulis

563


visetas
(dangaus kūnų sistema: Žmogus svajoja pa­

siekti ir kitus pasaulius), kosmosas (Raketų
leidimas į kosmosą), universumas
visetas l, visybė i —>visuma
visiškai prv. —>visai
v i s i š k a s l (visa apimantis, ištisai toks: Vi­
siška teisių lygybė) - visas (Visa veiksmo lais­
vė), pilnutinis knyg. (P. tarpusavio suprati­
mas), absoliutūs (Absoliuti tyla, ramybė), ab­
soliutinis (Absoliutinė dauguma)
visketi —>judėti 1
vis kinti —>judinti 1 ||
v i s l ū s 4 (kuris greitai veisiasi: Vislios pikt­
žolės) - veislūs (Triušiai labai veislūs), veislingas stp. (Veislingos avys)
viso gero —» sudiev
visokeriopai prv. —>visaip
visokeriopas l —> įvairus
visoks l —> įvairus
viso labo —> sudiev
visovė l —>visuma
vispūsis 2 —» visapusis
visraktis l —> raktas ||
vystas 2 1. —>vystyklas. 2. —>korsetas
v i s t i (greitai daugintis - apie gyvūnus ar
augalus: Musės greit vysta) - veistis (Piktžo­

lės ir nesėjamos veisiasi), vaisytis tarm.
v y s t i (netekti sulčių nuskintam ar dėl ne­
tinkamų sąlygų: Džiūsta vysta žalios rūtelės)

- džiūti (Džiūsi vysi, baltas dobilėli flk.j, vyteti (pamažu: A š pakirstas bevytėsiu, kol tu
žalias bežaliuosi flk.), susti (Sūsta obelis)
v y s t y k l a s 3a (audeklo gabalas kūdikiui
vystyti: Suvystyk vaiką sausais vystyklais) - ir
vystas, pala (Vaiką susuko į palas), siaustuvė šnek., skara šnek.
vystymasis i —> raida
v y s t y t i 1. (supti, vynioti vystyklais: Vaiką
šiltai vysto) - juostyti tarm. 2. —> plėtoti
vystytis -» plėtotis
v i s u m a 3b (visa draugėje, visko suma: V
faktorių, įvykių, vertybių) - visetas (Žinių v.),
visybė (Analizė yra nagrinėjimo metodas, ku­

564

vytis

riuo einama nuo visybės prie dalių), visovė
knyg.

v i s u o m e n i n i n k a s , -ė l (visuomenės
veikėjas: Veiklus v.) - aktyvistas
v i s u o m e n i n i s 2 1. (susijęs su visuome­
ne: V gyvenimas. Visuomeniniai santykiai) socialinis (Socialinė lygybė, pažanga). 2. —>
2 bendras
visuomet prv. —>visada
v i s u o t i n i s i (visa apimantis: V susirin­
kimas. Visuotinė rinkimų teisė. Vprivalomas
mokymas) - universalūs (Universalios ži­
nios)
visųpirm prv. —> pirma
v i š č i u k a s 2 (vištų jauniklis: Viščiukų au­
ginimas, priežiūra) - vištūkas, vištelis, Viš­
tytis, cipūkas maion., cipūlis malon., putūkas
vaik., putūlis vaik., tikutis vaik.
vyšninė 2 —>antpilas 1 ||
v i š t a 2 1. (naminis paukštis: Vištos deda
kiaušinius, peri) - pūtė vaik., pūlė vaik. (Pulės
sutūpė ant laktų). 2. —>žioplys. 3. —>kvailys
vištagalvis, -ė 2 —> kvailys
vištaklis l, vištakėje 2 —>vėdrynas
vištakojis 2, vištanagė 2 -» garšva
vištas gaudyti —>sverdėti
vištatupis i —> prietema
vištelis 2 —>viščiukas
v i š t i d ė 2 (vištų tvartas) - vištinė, vištininkas tarm. - Pig. t v a r t a s
vištiena i —> mėsa ||
vištinė i, vištininkas i —> vištidė
Vištytis i, vištūkas 2 -» viščiukas
vyteti —>vysti
v y t i 1. (iš paskos bėgant stengtis priartėti:
v

Vpabėgėlį. Šuo veja kiškį) - ginti (Vienas bė­
ga, kitas gena), gūiti (Bepigu g, kad bėga),
nokti tarm. (Aną turi vis n.), pydyti tarm. (Mus
pydė tie šunys). 2. —>varyti 1. 3. —>vynioti
1 vytinė 2 —>rykštė
2 vytinė 2 -» barža
vytinis 2 —> rimbas
1 vytis 2 1. —> pasiuntinys 1. 2. —>didvyris ||


volė

vytis

2 vytis (-iės) m. 4 -» rykštė
vytkotis l —» rimbas
vitrikas i —» raktas ||
v i t r i n a 2 (langas rodomoms prekėms su­
dėti) - prekylangis
vytulas 3a—» ritinys 1
vytuolė 2 —» vijoklis
vytūoti —» sverdėti
vyturas 3b1. —» tvarstis. 2. —» garbana
vyture i —» vijoklis
vyturėlis 2, vyturys 3b-» vieversys
1 vyturiūoti —» čiulbėti 1 ||
2 vyturiuoti 1. —» vynioti ||. 2. —» tvarstyti 1
vyturkas 3b—» vijurkas
vyturti 1. —» vynioti ||. 2. —» tvarstyti 1
vytiivas 2 —» lanktis 1
vyvėklis, -ė 2 1. —» verksnys ||. 2. —» dejuoklis
vyveti —» verkti c)
vivingrūs 4 1. —» vingiuotas. 2. —» painus ||
vyvuoti —» dejuoti 1
vyzdėti —» žiūrėti 1
v y z d y s 4 (angelė akies centre: Saugok kaip
akies vyzdį) - lėlytė ir lėliukė
vyzdžiai dgs. 4 —» akys
vizgenti —»judinti 1 ||
vizgeti —>judėti 1 ||
vizginti —»judinti 1 ||
vizgis, -ė 2 —» lengvabūdis
vizguliūoti -»judinti 1 ||
vizgūoti 1. -»judinti 1 ||. 2. —» svyruoti 1
vizgūs 4 —» vikrus
v i z i j a i (fantazijos sukurtas koks vaizdas)
- regėjimas (Liguistos vaizduotės r.), regesys, pasirodymas
vizitas 2 —» aplankymas
vizituoti —» aplankyti
vyženos dgs. i —» vyžos
vyžius, -ė 2 —» vyžočius
v y ž o č i u s , -ė 2 (psn. kas dėvi vyžomis; var­
gingas valstietis) - vyžius, vyžunas
v y ž o s dgs. i (iš karnų pintas senovinis apa­
vas su apyvarais: Slapumu su vyžomis nepa­
vaikščiosi) - vyženos, devynakės tarm.

vyžti —» siūti 1
vyžunas, -ė 2 —» vyžočius
vobuliuoti —» valgyti c)
vočiažolė i —» barškutis
vogčia, vogčiomis prv. —» slapta
v o g i s 2 (ariant, akėjant ar sėjant paliktas
tarpas: V ogių n e p a lik a r d a m a s ) - apylanka
( G e r a s a r to ja s a p y la n k ų n e p a lie k a ) ,

persėją

ir pefsėlis ( P e r s ė lių p r id a r y ta s ė ja n t)
vogonė 2 —» abrinas
vograuti —» kalbėti f)
v o g t i (slaptai imti, nusikalstamai savintis
svetimą turtą: K a s a rs - n e p a v a rg s, k a s v o g s

- čiupti šnek. (K ą r a n d a , tą
džiauti šnek. (V a g iliu i k a s p a k l i ū ­
r a n k a , tą ir d ž ia u n a ) , glemžti šnek. (Į

- n e p r a lo b s flk.)
č iu m p a ),
va p o

j o n a m u s įp u o lę p r a d ė j o g. visa , k ą r a d ę ) ,

gvelbti šnek. ( K a ž k a s ė m ė g. s e n u tė s p in ig u s ) ,
kaūšti šnek. ( G i r d ė j o m , k a d j i s k a u š i a ) ,
kniaukti šnek. ( P ie m e n y s ė m ė k. tė v o t a b o ­
k ą ) , kuopti šnek. (A r k liu s s e n ia u k u o p d a v o ,
t a d g e le ž in ia is p a n č ia i s j u o s r a k in o ) , niauti
šnek. (P ū r a is n io v ė iš k lė tie s g r ū d u s ) , šlemšti
šnek., nuogti tarm. (N u o g ė , k o l n ie k o n e lik o ) ,
žagti tarm., a kumpus nagus (pirštus) tu­
rėti šnek.
v o k a l i z m a s 2 (kurios nors kalbos balsių
sistema) - balsynas
1 v 6 k a s 4 (įrankis kailiams vokuoti) - vą­

šas
2 vokas 3 -» dangtis 1 ||
vokti —» valyti 1
v o k u o t i 1. (skusti, valyti kailius: J is m o k a
g e r a i k a iliu s v.) - vąšūoti, kaišti (K a iš ta s k a i­
lis m in k š te s n is ) . 2 . —
» mušti 1
v o l a s 2 1. (įrankis ar mašina žemei lyginti:

- ristūvas, ritinys,
velenas, voliūga tarm., volkas sv., ruilis tarm.
ir rulys sv. 2. —» pylimas. 3 . —» banga
S u v o lu s ė jim u s v o lu o ja )

v o l ė 4 (medinis kamštis statinei, šulei už­
kišti: I š tr a u k ę s vo lę, le id ž ia a lų iš š u lik ė s ) -

kyštis, laidūkas, vagis, pervagis (A lu s iš m u š ė
p e r v a g į) , žvikė tarm.

565


vulkanas

volioti

volioti -» risti
voliotis 1. —>riedėti 1. 2. —>riogsoti 2
voliūga 2, volkas 2 —>volas 1
vora 4 —> eilė 1
vorelė prv. —>paeiliui
1 vorupė i —>senvagė
v o s dll. (veiksmo sunkumui pabrėžti: Vos p a r ­
ė ja u n a m o . S a u lė v o s p a t e k ė j o )

vos ne vos
tik tik (T ik tik

- tik (A rk ly s

tik b id z e n a ) ,

(V os n e v o s p a k ė l ia u

m a išą ),

n e p a r k r ita u ), a

plauką šnek.
vos ne vos —>vos
votagas 2 -» botagas

566

per

votis (-ies) m. 4 —> pūlinys
votuloti —>valgyti c)
votulti —>risti
v o v e r a i t ė i (toks valgomasis grybas) gaidelis, gaidukas, gafdgrybis, gafdkojis,
gaidpifštis, lapaitė, lapėlaižis, ruduke, žą­
siukė, žydgrybis, voveruška hibr.
voversys 3a—> vieversys
voveruška 2 —>voveraitė
vožtelėti —>suduoti ||
vožti 1. —>verti 1 [|. 2. —> smogti
vualis 2 —>šydas
vulkanas 2 —> ugnikalnis


zmekti

zagnoti

Z
zagnoti -» bėgti 1 b)
zambatyti, zambyti —» kalbėti c)
zauksoti —» tūnoti
zaūkti —» verkti a)
zauna 4 1. —» plepalas 1. 2. b. -» plepys
zaunyti 1. —» kalbėti c). 2. -» prašyti 1
zaunius, -ė 2 1. -» plepys. 2. -» prašytojas ||
zelnioti -» valgyti c)
zemblė 4 —» židinys 1
zengynė 2 —» ūžlė
žengti —» bimbti 1
zenitas 2 —» viršūnė 2
zigzagas 2 -» kripė
zykti 1. -» bimbti 1 .2 .-» verkti č)
z y l ė i (toks nedidelis paukštelis) - zylelė,
zyliukė, žylė tarm., zylelė tarm., Čižyla tarm.
zilėnti -» zirinti ||
zyliava i —» zyliojimas
žilinti —» zirinti
z y l i o j i m a s i (gyvulių lakstymas nuo
vabzdžių: Per kaitrą pats galvijų z .) - zylionė
(Užėjo karvėms z - lekia į krūmus), zyliava
tarm., žylius tarm., gyliavimas, gyliava (Vidu­
dienyje pati bandos g.)
zylionė 2 -» zyliojimas
z y l i o t i (bėgioti gyvuliams nuo vabzdžių:
Karvės zylioja nuo sparvų daugybės) - gyliuoti
(Arkliaigyliuoja, negali arti), stiegaruoti tarm.
(Karvės uodegas užrietusios stiegaruodamos
parlėkė namo), bizūoti tarm., bizdelioti tarm.,
byzuliuoti tarm.
zyliukė 2 -» zylė
žylius 2 -» zyliojimas
zimbčioti -» bimbti 1 b)
zimbti 1. —» verkti č). 2. —» prašyti 1 ||
zirbė l —» ūžlė
zirbti -» bimbti 1

zirėnti -» zirinti ||
z i r i n t i (pjauti neaštriu įrankiu: Zirinapa­
galį su pjūklu) - žilinti, zyruoti (Malkas zyruoja), dylūoti, zulinti, dzirinti (Buku pei­
liu virvelę dzirina), džirinti (Atšipusiu pjūklu
džirina lentą), dzyrūoti, džyruoti (Vyrai so­
dyboj medį džyruoja), brižinti tarm., brizinti
tarm. (Nuo ryt pradėsim šieną b.), bričinti
tarm., grizinti tarm.; || dilėnti (pamažu), zi­
lėnti, zirėnti. - Plg. p j a u t i 1
zirkti —» verkti č)
zyruoti —» zirinti
zirza b. i, zirzalas 3b—» verksnys ||
zirzauti —» bimbti 1 c)
zirzeklis, -ė 21. -»verksnys ||.2. —»prašytojas ||
zirzėlė b. 3b—» verksnys
zirzenti 1. —» verkti č). 2. -» bimbti 1 a). 3. —»
čiurlenti
zirzesys 3b—» bimbesys
zirzėti 1. -»bimbti 1.2. —»verkti č). 3. -»bam­
bėti. 4. -» čiurlenti
zirziliūoti, zirzinėti -» bimbti 1 a)
zirzinti -» groti 1 II
zirzlys, -ė 4 —» verksnys ||
zirzlūs 4 -» bambus
zirztelėti —» bimbtelėti
zirzti 1. —»bimbti 1.2. -» verkti č). 3. -» bam­
bėti
zyzėklis, -ė 2 1. -» verksnys ||. 2. —»prašytojas
II
zyzinti —» virkdyti
zyzlioti 1. -» čiulpyti. 2. —» valgyti c)
zyzlys, -e 4 1. —» verksnys ||. 2. -» prašytojas ||
zyzti 1. —» bimbti 1 .2 .—» verkti č). 3. —» bam­
bėti. 4. —» prašyti
zliaūkti —» žliaugti 1
zmekti —» kietėti ||

567


zvimbti

zona

z o n a 2 (kuo nors išsiskirianti vietovė: Pa­
sienio z. Neutralioji z.) - rajonas (Anglių r.),
juosta (Karštoji Žemės j.), ruožas (Kalnų r.),
sritis (Negyvenama s.), baras (Kautynių b.)
zuikbaravykis l —>paąžuolis
zuikiakrūmis l —>sausakrūmis
zuikiarūtė i —>žvirbliarūtė
zuikiena i -» mėsa ||
zuikis 2 1. —>kiškis. 2. —> bailys
zuikmiegis i —>miegas ||
zuinūs 4 —>bėglus 1
zuiti, zujoti —>bėgioti
zulinti 1. -»■ zirinti. 2. —> trinti 1 II
zūlintis —>kasytis
zumsoti —>tūnoti
zufdoti —>žudyti 1
zūrga i -» barnis ||
zufgti —» verkti e)
zurinti —>malti
zurnyti 1. —>verkti č). 2. —>prašyti 1 ||
zurpsoti —>tūnoti
zūrza b. 1. -> verksnys ||. 2. —> bambalius. 3.
-> prašytojas ||

568

zurzeklis, -ė 2 1. —> verksnys ||. 2. —>bamba­
lius

zurzėnti 1. —>verkti č). 2. —> bambėti ||
zurzėti 1. —> bambėti. 2. —> verkti č)
zūrzinti - » trinti 1 ||
zurzti 1. -» bimbti 1 . 2. -> verkti č). 3. -> bam­
bėti

zurzūs 4 —>bambus
zuzti —>verkti č)
zvaksoti, zvanksoti —>tūnoti
zvega b. i —>plepys
zvegoti —>kalbėti c)
zvemblys, -ė 4 —> verksnys ||
zvembti 1. —>bimbti 1. 2. —>verkti č)
zvimbalas 3b—>vabzdys
zvimbauti —>bimbti 1 c)
zvimbčioti —>bimbti 1 b)
zvimbesys 3b—> bimbesys
zvimbiliūoti, zvimbineti —>bimbti 1 a)
zvimblys, -ė 4 1. —>rėksnys ||. 2. —>verksnys ||
zvimbseti —>bimbti 1 b)
zvimbtelėti —>bimbtelėti
zvimbti 1. —> bimbti 1. 2. —> verkti č)


žagulys

žabagaras

Z
žabagaras 34b—» virbas
žabagraužys, -e 34b—» beturtis
žabainioti —» painioti
žabaira b. i —» žioplys
žabaklas 2 —» žniaugas
žabalas 3b—» aklas 1
žabaldyti —» akinti 1
žabaldūoti -» kalbėti c)
žabalės dgs. 2 -» akys ||
žabalineti —» vaikščioti j)
žabalinti 1. —» akinti 1 .2 .—» eiti 1 p)
žabalioti 1. —» vaikščioti j). 2. —» eiti 1 p)
žabalis 2 -» 1 aklys
žabalystė 2 -» aklumas
žabalius, -ė 2 —» neregys
žabalti —» akti 1
žabalumas 2 —>aklumas
žabangai dgs. i, žabangos dgs. 1 1. —
>pinklės 1.
2. —>intriga
žabaras 3b—>virbas
žabarija 2 —>krūmai
žabaruoti —>kalbėti e)
žabas 2 —>virbas
žabynas l —>krūmai
žabinė 2 -> rykštė 1
ž a b i n y s 3b(žabų ryšulys pylimams sustip­
rinti) - fašina, pašina
žabyti —> mušti 1 a)
žaboklės dgs. 2, žabokliai dgs. 2 —> žąslai
žaboti 1. —>malšinti 1 .2 .—» tvardyti
žabtai dgs. 2 1. —» nasrai 1 .2 .—» burna
žabtas 2 1. —» besotis. 2. —» gobšas
ž a d a i s prv. (taisantis, žadant: Žadėjo žadė­
jo, viskas ž. ir nuėjo) - baudais (Man išėjo b.
tų ausų gydymas)
žadalas 3b—» pažadas
žadas 4 1. —» pažadas. 2. —» balsas 1

žadėjimas i 1. —» ketinimas. 2. —» pažadas
žadėlė 2 —» pažadas
žadėti 1. —» ketinti. 2. —» lemti
žadėtojas, - a i —» burtininkas
žadėtoji (-osios) - » likimas
žadinys 3b—» pažadas
žadinti 1. -» budinti. 2. -» kelti 1.3. -» raginti 1
žadulys 3b—» pažadas
žagaras 3b-» virbas
žagarynas i —» krūmai
žagaryti —» mušti 1 a)
žagaruoti —» keroti
žagas 4 1. —» kupeta 1 .2 .—» virbas
žagala 3b—» šarka
žagčioti —» žagsėti
žaginelis 2 -» maišiklis ||
žaginis 2 —» riebalai ||
ž a g i n y s 3b1. —» ragožius 1.2.-» stulpas 1
||. 3. —» statinis. 4. —» žaiginys. 5. —»
kail(ia)mautis
žaginti —» prievartauti 2
žaglys, -e 4 —» 1 vagis
žagrė 21. —» arklas. 2. —» noragas. 3. —» išara 1
žagrės pastatai -» mirti 1 ||
ž a g s ė t i (išduoti atryjantį garsą: Jis žagsi ką
negera užvalgęs) - ir žagčioti, žegseti ir žeg-

čioti, žiaukseti (Jis žiauksi gižios giros užgė­
ręs) ir žiaukčioti, gokšeti (Gokši kaip varlių
prisirijęs) ir gokčioti (Gokčioja, betpravemti
negali), jaksėti tarm., kiksėti tarm. (Atsigerk
šalto vandens ir nustosi k ), kiukseti tarm. (Kū­
dikis kiuksi), klekčioti tarm. v
ž a g s u l y s 3b(žagsėjimas: Z užpuolė-žag­
siu ir žagsiu) - žagulys, žegulys, kiukulys
tarm.

žagti 1. - » teršti 1 ||. 2. —» vogti
žagulys 3b—» žagsulys

569


žagutis
žagūtis 2 —» krijelis
žaibaruoti 1. —> spindėti 1 . 2 . —» mirgėti 1
ž a i b a s 4 (atmosferos elektros blyksnis: Žai­
bai blykčioja danguje) - žiebas tarm., žibainis tarm.; || ámalas (be griausmo žaibas), rū­
dys tarm. (R. blykčioja)
žaibiniūkas 2 —» perkūnsargis
žaibyti —» matyti ||
žaibogaudis i, žaibolaidis i —» perkūnsargis
žaibti —» margti
žaibuliūoti —» žaibuoti
ž a i b u o t i (švisti žaibui: Užėjo juodas de­
besis, ėmė griausti irž.) - žiebūoti tarm., žaibuliūoti (silpnai); || amalūoti (be griausmo)
žaidas 4 1. —» krosnis. 2. —» židinys 2
ž a i d i m a s 2 (smaginimasis žaidžiant: Vai­
kų f.) - žaismas (Linksmas ž.), žaislas (Ka­
tei ž., pelei mirtis flk.), žaismė tarm.
žaidynės dgs. 2 -» varžybos 1
žaidis 2 —» krosnis
ž a i g i n y s 3b(sukaltos kartys pašarui džio­
vinti: Nupjautus dobilus sudėjom ant žaigi­

nių - tegu džiūsta) - žaginys, žirgiai
žaima l —» išdaiga
žaimoti —» painioti
žaimotis 1. —» išdaigauti. 2. —» maivytis
ž a i s l a s 4 1. (daiktas žaisti: Vaikui nupirko
žaislų) - caca vaik. ir cacé vaik., cycė vaik., titė
vaik. 2. —» žaidimas
žaislūs 4 —» žaismingas
žaismas 4, žaismė 4 —» žaidimas
ž a i s m i n g a s i (kupinas žaismo: Žaismin­

ga muzika, nuotaika) - žaislūs (Žaislios iš­
daigos) ir žaismus
žaismus 4 —» žaismingas
žaisti -» groti 1
ž a i z d a 4 (sužeista vieta: Gydyti, raišioti,
tvarstyti žaizdas) - opa (odos ar gleivinės de­
fektas: Skrandžio o.), piktžaizdė (sunkiai gyjanti žaizda), popa vaik.; || pragula (ilgai gu­
lint atsiradusi žaizda)
žaizdoti —> žeisti
ž a i z d r a s 4 (kalvėsžidinys:Pakaitinkžaiz-

570

žaltvykslė
dre kirvį irpagruzdink) - ir žaizdris, žiėzdras
tarm. (Kalvis įpūtė dumplėmis žiezdrą)
žaizdris 2 —>žaizdras
žaižara i —>pašvaistė
žaižaruoti 1. —> spindėti 1. 2. —>kibirkščiuoti
žala 4 -» nuostolis 2
žaladarys, -ė 34b —> eibininkas
žalas 4 -» rudas ||
ž a l č i a l u n k i s i (toks vaistinis krūmas)
- mėšlalunkis, mėšlungis, plėštalunkis tarm.,
vilkakafnis tarm., žalplunksnis tarm.
žalėsiai dgs. 2, žalesos dgs. 3b -» žalumynai
žalga 4 —>rykštė 1
žalginė 2 1. —> rykštė 1. 2. b. —> ilgšis
žalginis, -ė 2 —» ilgšis
Žalgiris i -» miškas ||
žalgūs 4 -» griozdiškas 1
žaliamiškis i —> miškas ||
žaliapugis 2 —>nesubrendęs
ž a l i a s 4 1. (žolės spalvos: Žali medžių la­
pai) - smaragdinis (smaragdo spalvos), ma­
lachitinis (malachito spalvos), jorūs knyg.
(šviesiai žalias). 2. -» nesubrendęs
žaliaukės dgs. 1 1. -> žalumynai. 2. -» maurai
žalymai dgs. 3b —>žalumynai
žalimas i —> gegužinė
žalinės dgs. i —>žalumynai
žalingas i —>kenksmingas
žaliūkas i —> apyžalis
žalis, -ė 2 -> jautis ||; karvė ||
žaliūkšnis i, žaliungis, žaliūokšnis l —> nesu­
brendęs
žaliuonys (-ių) m. dgs. i -» žalumynai
žalmargis, -ė 2 -> jautis ||; karvė ||
žalmedis i -» diemedis
žaloti 1. —>žeisti. 2. —>gadinti
žalsvas 4, žalsvokas i -» apyžalis
žaltplunksnis i -» žalčialunkis
ž a l t v y k s l ė 2 (klaidžiojanti laukuose ug­
nelė, fosforo dujos: Žaltvykslės klaidžioja po
pelkę) - baltvykslė, klystžvakė (Sitos klyst­
žvakės irpaklaidina žmogų), klystugnė, klystžiburis, paklydžiburis, žiburinis, žibutinė,


žalumynai

žavėti

žiburiukas, žvakelė

(K la id ž io ja n č io s k a p ų

ž v a k e lė s )

ž a l u m y n a i dgs. i (žali daiktai - žolės, gė­
lės, lapai, daržovės ir kt.: Ž a lu m y n a is p a ­

- žalėsiai, žalymal, žalesos, žaliuonys tarm., žalinės tarm., žaliaukės tarm.

p u o š ta s a lė )

(V a lg yk d a u g ž a lia u k ių - b ū s i s v e ik a s )

žalus 4 —» vešlus
ž a l v a r i s i (vario, alavo ir cinko lydinys:
Ž a lv a r io p e n tin a i, p a p u o š a l a i ) - skaistvaris
knyg., švitvaris knyg., misingis sv.
žalvarnė i —» žalvarnis
ž a l v a r n i s i (toks paukštis žalsvomis
plunksnomis:

V iršu m m e d ž ių s k r a id ė ž. ž a -

le sn is u ž ž a liu s la p u s )

- ir žalvarnė, šilvar­

nis ir šilovarnis ( S ilo v a m io liz d a s )
žalzganas 3b—» apyžalis
žambas 4 1. -» kampas 1. 2. -» skvernas
žambis 2, žambris 2 —» arklas
žambūotas i —» kampuotas
žandas 3 -» skruostas ||
ž a n d i k a u l i s i (žando kaulas:A p a tin is ,
v irš u tin is ž . ) - žiauna (apatinė: B e ž io v a u d a m a s ž ia u n ą iš s in a r in o )

žandinė 2 -» antausis
žanduoti —» valgyti b)
žandus taisyti -» mušti 1
žangus 4 -» greitas 1
žara 4 —» pašvaistė
žaras 4 —>virbas
žardas i —» ilgšis
žardiena l —» aptvaras
žardis 2 1. —> aptvaras. 2. —> tvora ||
žarginti -» skėsti ||
ž a r i j a 2 (deganti anglis: D a r ž a r ijo s n e iš ­
b lė s o ž id in y je ) - pirkšnis (smulki žarija: Š o ­
k in ė ja k a ip a n t p ir k š n ių )

žarynas l -» krūmai
ž a r n a 3 (virškinimo organo dalis: P lo n o sio s,
s to r o s io s ž a r n o s ) -

grobas tarm. ( G r o b a s g r o ­

b ą ryja - ta ip iš a lk a u )

žarnoti 1. -» vadelėti. 2. -» verpti 1 ||
žaro duoti —» barti

žaromis garuoti -> skubėti
žarsteklis 2, žarstiklis 2 -» pagaikštis
ž a r s t y t i 1. (džn. ž e r t i : Žarijas ž. ) - spaistyti tarm. (Nespaistyk ugnies). 2. —» barstyti
1. 3. —^ eikvoti
žarstunas, -ė 2 —» eikvotojas
žaruoti -> raudonuoti 1
žaržalai dgs. 3b -> žvanguliai
žaržalas 3b -> barškalas 1
žaržolai dgs. i -> žvanguliai
žąselė prv. —> paeiliui 1
žąselės dgs. 2 —» klumpės
žąsiaganis l -> piemuo ||
žąsiažolė i -> sidabražolė
žąsidė 2 - » tvartas ||
žąsiena i -» mėsa ||
žąsigonis, -ė i —» piemuo ||
ž ą s i n a s 3b (žąsų patinas) - gagonas šnek.,
gagrinas tarm.
žąsininkas, -ė 2 -> piemuo ||
ž ą s i s (-iės) m. 41.
(naminis ar laukinis vanv
dens paukštis: Žąsys žolę peša) - žiūtė vaik.
2. -» kvailys
žąsis varinėti —» sverdėti
žąsiukė 2 ^ voveraitė
žąskojė l ^ puriena
žąskulis l —» švendras
ž ą s l a i dgs. i (geležėlės arkliui žaboti: Be
žąslų to arklio nesuvaldysi) - ir žąslos, žabokliai ir žaboklės, brizgilas (Pasižabok ar­
klį brizgilu); laužtukai (užlaužiami žąslai)
žąslos dgs. i —» žąslai
žąsogaiša i, žąsstypis i -> puriena
žava 4 —>žavumas
žaval dgs. 4 —» burtai
žavesys 3b -> žavumas
ž a v ė t i 1. (kelti pasigėrėjimą, žavesį kuo: Ji

visus žavėjo savo grožiu) - traukti (Kaip vi­
lioja, kaip traukia prie žemės šitie želmenys),
kerėti (Ašarėlės sūrios krito vandenin - jos
mane užbūrė kerinčia ugnim), burti, vergti
prk., a akis glostyti (traukti, verti). - P a v i ­
l i o t i . 2. -» 1 burti 1

571


žavėtinas

žemės kurmis

žavėtinas i —» žavus
žavėtininkas, -ė i -> burtininkas
žavėtis -» gėrėtis
žavėtojas, -a i -» burtininkas
žavingas 1 —» žavus
žavingumas 2 -» žavumas
žavinti -» žudyti 1
ž a v u m a s 2 (kėlimaspasigėrėjimo,trauki­
mas į save: R e g in io ž . ) - žavesys (P a v a s a r io
ž . ) , žava (D a ly k a s k u p in a s ž a v o s ) , žavingu­
mas ( D a in a i n e tr ū k o ž a v in g u m o ) , trauklūmas, patrauklumas (T ik d a b a r a ts is k le id ė v i­
s a s g y v e n im o p . ) , magumas (T e a tro m . d a u g
k a m y r a n e n u g a lim a s )

ž a v ū s 4 (kuris žavi, traukia, kelia pasigėrė­
jimą: Ž a v ū s g a m to s v a iz d a i. Ž a v i m e r g a itė )

- žavingas stp. ( Ž b a lsa s, p a v e i k s l a s ) , žavė­
tinas, trauklūs, patrauklūs (P a tra u k li iš v a iz ­
d a ) , magūs (labai žavus: M . k a ip m u s e i m e ­
d u s flk. M a g ū s v a iz d a i ir k v a p a i ) , viliojamas
žėbelioti -» kalbėti e)
žebelys 3b-» kankorėžis
žebelkūoti -» kalbėti e)
ž e b e r k l a s i (įrankis žuvims durti: S u ž e ­
b e r k lu ly d e k ą n u d ū r ė ) - ir žubėrklas, durėklis (S u d u r e k liu n u d ū r ė š a m ą ) , perstekė sv.
žebėti —» valgyti ||
žebras 4 -» murzinas
žėbrinti -» murzinti
žebrys, -ė 4 -> murzius
žebrotas i —» murzinas
žebroti —» murzinti
žegčioti —» žagsėti
žėginis l -» kriogis
žegsėti —» žagsėti
žegulys 3b—» žagsulys
žėibėti —» skresti
V ie n i ra gais, k iti n a ­

žaizdoti (M u ša , ž a iz d o ja b e ­
g y v u liu s ), žaloti ( Ž k ū n ą )', || luo­

g a is ž e id ž ia ) š ir d iš k a i

šinti (daryti luošą: P a ts ž m o g u s
n e i n a ik in ti, n e i l .)

572

ž e l t i (tankiai, vešliai augti:

n e tu r i s a v ę s

Ž o lė , k r ū m a i,

p i e v o s š įm e t g e r a i ž e lia . P la u k a i, b a r z d a ž e ­

- žėmbėti (leisti daigus: R u g ia i j a u ž e m b ė ja ), žiurbėti tarm. (Jau ž iu r b ė ja a tš la itė m is

lia )

ž o le lė )

žėlunas, -ė 2 —» apžėlėlis
1 želvė 2 -» rudmėsė
2 želvė i —» vėžlys
želvys, -ė 4 -> apžėlėlis
ž e m a s 4 1. (nedidelio aukščio: Z m e d is . Ž e ­
m o s du rys, lu b o s ) - neaukštas (N . k a ln e lis ),
žemaūgis (Ž e m a ū g ė s o b e ly s ) , mažaūgis (M .
ž m o g e lis ) , kresnas (žemas ir storas: K . k a ip
m e š k a , k a ip k ū lys. R u d e n į m u d u u ža u g s im ,
k r e s n a m s tu o m u ž y j s to v ė s i m ) ,

žemlūžis tarm.

( A b u d u to k ie ž e m lū ž ia i s u s i ė jo ) . 2.

są: J is

(V. ju o k a s )

ž e i s t i (daryti žaizdą:

želdinys 3a-» augalas ||
želė nkt. dkt. -» drebučiai
želėti —» valgyti c)
želmuo (-ens) 3a -» daigas

(apie bal­

k a lb ė jo sto ru , ž e m u b a ls u ) -

neaukš­

tas ( N e a u k š ta g a id a ) , storas (K a lb a s to r u b o ­
s u ) , drūtas šnek. (D . k a ip v ilk o b a ls a s ) . 3. -»
slėnus. 4. -» niekšiškas
žemaslėnis i —» šalpa
žemaūgis 2 -» žemas 1
žemažiūris 2 —» trumparegis
žėmbėti -» želti
žembti -» sklembti 1
ž e m d i r b y s, -ė 3a(kas verčiasi žemės dar­
bu: R a jo n o ž e m d ir b ia i) - laukininkas ( L a u ­
k in in k ų d a r b a i) , ūkininkas ( Ū k in in k a i d ir ­
b o n e ž iū r ė d a m i v a la n d ų ) , žemknisys menk.,
juok. ( A š p r a s t a s ž m o g u s ž .)

ž e m d i r b y s t ė 2 (žemės ūkio augalų au­
ginimas: V erstis ž e m d ir b y s te ) - laukininkys­
tė (L a u k in in k y s tė s d a r b a i) , agrikultūra
žemė 2 1. -> pasaulis 1. 2. -» sausuma. 3. -»
šalis 1. 4.
asla
ž e m ė n ė 2 (toks gvazdikinių šeimos auga­
las) - penūtė tarm.
žemėskarda i —» žemėvilka
žemės knisėjas (kurmis) -» artojas


žibenti

žemėtyra
žemėtyra l —» geologija
žemėvaizdis l —» gamtovaizdis
ž e m e v i l k a l (važiavimas rogėmis, kur
mažai sniego: Z pavažoms paėda) - žemeskarda tarm. (Žemėskarda toli nenuvažiuosi)
žemgrindas l —» kelias 1 ||
žemiagriaūžė 2 —» gružlys
žemiausias l —» 1 apatinis
ž e m y n a s 1 (Žemės rutulio sausumos da­
lis: Amerikos, Afrikos ž . ) - kontinentas
žemininkas, -ė 1 —» žemvaldys
žeminti —» niekinti 1
ž e m y s 4 (dviakė paveikslinė korta: Būgnų
ž.) - žemukas, kaplys, kojinis, kapliukas,
kirvukas, berniukas, valetas
žemkasė l -» ekskavatorius
žemknisys, -ė 3a—» žemdirbys
žemlužis 2 —» žemas 1
žemukas 2 —» žemys
žemutinis 2 —» 1 apatinis
ž e m v a 1 d y s, -ė 3a(žemės savininkas: Stam­
bieji žemvaldžiai) - žemininkas, agraras. Plg. d v a r i n i n k a s
žengsena l —» eisena
žengti —» eiti 1
ženklas 3 —» požymis
ženklingas l —» reikšmingas 1
ženklinti 1. —» žymėti 1 . 2 . —» reikšti
ž e n k l u s 4 (gerai matomas, pastebimas:
Ženklu buvo, kur vandens stovėta) - žymus

(Takelis buvo vos žymus)
žentas 3 —» užkurys
žėntinė l —» užkurinė
žėrėti 1. —» blizgėti. 2. —» spindėti 1
žergloti —» eiti 1 g)
žergti 1. —» skėsti |i. 2. —> eiti 1 g)
žerkštas 4 —» širmas 1
žėrplėti -» degti 1 b)
žerti 1. -» berti 1. 2. -> kalbėti i)
žertuvė 3b-> židinys 1
žėruoti 1. —» degti 1 b). 2. —» blizguoti
žėvelis i —» kankorėžis
ževėnti —» rupšnoti

ževėrna b. l —» plepys
ževernoti 1. -> kalbėti d). 2. -» valgyti c),
žiauberė 3b-> kriaukšlys
žiaūberioti —» valgyti c)
žiaūbti —» ėsti 1 a)
žiaudrus 4 1. —> šaltas 1 ||. 2. —> šiurkštus 1
žiaudus 4 -» šiurkštus 1
žiaukčioti, žiauksėti -> žagsėti
žiaumoti —» valgyti b)
žiaumuo (-ens) 3a —» krateris
žiauna i —» žandikaulis
žiaunė 4 -> kriaukšlys
žiaunėnti —» valgyti a)
žiaunoti -> valgyti b)
žiauriabudis, -ė 2, žiauriaširdis, -ė 2 —» žiau­
ruolis
ž i a u r u o l i s , -ė 2 (žiaurus žmogus: /f to
žiauruolio nelauk pasigailėjimo) - žiauriabu­
dis, žiauriaširdis, beširdis (Beširdžiui neįdėsi
širdies), kietaširdis (K. kankintojas), akmenširdis (A. tas tavo vyras, tavęs neatjaučia),
medžiaširdis šnek. (Mane prikėlė ne motinė­
lė - medžiaširdėlė anksti rytelį flk.), barbaras,
kruvinakis šnek. (K. gatavas žmogų suėst)
ž i a u r u s 4 (kuris kitų nesigaili, neužjaučia
ar net kitus kankina: Z priešas, valdovas) nuožmus (labai žiaurus: N žvėris, priešas),
negailestingas (Negailestinga mirtis), begailis, beširdis (B. gyvulių kankintojas), rūstaširdis (Rūstaširdžio ir kerštas rūstus), nežmo­
niškas (N. varginimas), žvėriškas (Ž kanki­
nimas), arkliaširdis šnek. (Tas a. piemuo mu­
ša gyvulius be gailesčio), barbariškas (B. už­
puolimas), brutalus (B. veiksmas), tironiš­
kas (T. elgesys), drakoniškas (Drakoniški

įstatymai)
žiaūturoti, žiaūžuruoti —» valgyti c)
žibame 2 —» kibirkštis
žibainis 2 —» žaibas
žibčioti —» blykčioti ||
žybčioti -» blykčioti
žibė 2 —» spingsulė
žibenti —» degti 1 b)

573


v •

žibėti 1. —» blizgėti. 2. —» spindėti 1
ž i b i n č i u s 2 (senovinis prietaisas žibina­
moms skaloms įstatyti) - žibininkas ( Į ž i b i ­
n in k ą įs ta ty s s k a lą , ir š v ie s ), senis prk.
žibinys 3b—» žibintas
ž i b i n t a s 2 (žibinamas, šviečiamas prietai­
sas: P r ie v a r tų d e g ė ž. S u ž ib in tu p a s iš v ie s k
p a ta m s y je ) - žibintuvas (E le k tr o s ž . ) , žibi­
nys tarm. (R e ik ia k o k į ž ib in į a ts in e š t - n ie k o
n e m a ta u p a t a m s y ) , šviestuvas
žibinti —» blizginti
žibintuvas 2 —» žibintas
žibseti -» blykčioti ||
žybsėti —» blykčioti
žybsoti 1. —» blizgėti. 2. —» spindėti 1
žibtelėti —» blykstelėti ||
žybtelėti 1. -» blykstelėti. 2. -» suduoti ||
žibukas 2 —>jonvabalis
žibulis 2 —» blizgutis
žibulys 3b—» gluodenas
žibuliūoti —» blizguoti
ž i b u o k l ė 2 (ankstyva miško gėlė: M ė ly n o s
a k e lė s k a ip ž ib u o k lė lė s ) - žibutė (P a v a s a r io
ž . ) , palazdys tarm. ( T ik n u tir p o sn ieg a s, ir ž y ­
d i p a la z d ž ia i) , dėlūtė tarm. (V a ik a i d ė lu č ių p ū ­
s is k y n ė )

žibuoti —» blizguoti
žiburinis 2, žiburiukas 2 —» žaltvykslė
žiburiuoti —» šviesti 1 ||
žibus 4 —» blizgus
žibutė 2 1 . —» žibuoklė. 2. —» spingsulė
žibutinė 2 —» žaltvykslė
žibutis 2 1. —» blizgutis. 2. -» sausiukas
žydgrybis i -» voveraitė
ž i d i n y s 3b1. (vieta šalia krosnies angos pe­
lenams ar žarijoms sužerti: Ž id in y je d a r te b e ž io r a v o a n g lys ) - žertuvė (S u že rk p e le n u s į žertu v ę ), užantis tarm. ( D a r u ža n ty ž a r ijo s n eiš­
b lė s o ), gagafnė tarm., zemble tarm. 2. (vieta ug­
niai kūrenti) - pelenas (U žk u rk u g n į p e le n e ) ,
ugniakuras (U. d a r te b eže rp lėjo , n e b u v o u ž ­
g e s ę s ), žaldas. 3. (taškas, kuriame susikerta
šviesos spinduliai) - fokusas. 4. —» vidurys 1

574

•

ZlglS

žibėti

žydrainis 2, žydras 3, žydraspalvis 2 —» mėly­
nas

žydrynė 2, žydruma 3a—» mėlynė
Žydrūnė 2 —» rugiagėlė
žydruoti —» mėlynuoti
žiebas 3 —» žaibas
žiebti 1. —» degti 2. 2. —» smogti
žiebūoti —» žaibuoti
žiedas 3 1. —» apskritimas. 2. —» spalva
žiedbastutis i —» kalafioras
žiedėti —» kietėti ||
žiedkopūstis l —» kalafioras
žiedžius 2 —» puodžius
žiegždra 4 —» žvyras ||
žiegždrynas i —» žvyrynas 1 ||
žiemiai dgs. 4 -» šiaurė
žieminis 2 1. —» šiaurinis 1. 2. —» šaltas 1 ||
žiemys 4 —» šiaurys
žiemkelis i —» kelias 1 ||
žiemmilžė 3b-» senapienė
žiemmitys, -ė 3b—» mitulys
žiemospirgis l —» šaltis
žiemovidis i —» viduržiemis
žiemrytys 3b šiaurrytys
žiėmvėjis i —» šiaurys
žievena 3b lukštas
žievinūkas 2 —» aukšlys
žiėzdras 4 —» žaizdras
žiežara b. i —» pikčiurna
žiežilpa i kibirkštis
žiežirba 1 1. —» kibirkštis. 2. b. —» pikčiurna
žiežirbuoti —» kibirkščiuoti
žiežirga i —» kibirkštis
žiežmara i —» ragana
žiežula 1 1. -» ragana. 2. b. -» pikčiurna
žiežulė 3a raudė
žiežulingas i —» piktas 1
ž i g a s 4 (toks vabalas) - ir žigis, degūčius,
degūtininkas, degys, degūtis
žygeivis, -ė 2 keleivis ||
žygiai dgs. 2 ruoša
žygininkas, -ė i -» keleivis ||
žigis 2 —» žigas


žiogspiros

žygis
ž y g i s 2 1. (judėjimas, žygiavimas iš vienos
vietos į kitą: Turistų, p ė s tin in k ą ž. D ie n o s ž . )

- žygiuotė (S u n k i ž y g iu o tė k a r š tą d i e n ą ) , pa­
žygys (M u m s d id e lis p . į tą V irb a lį) ir požygis (M a n d id e lis p . r y to j), marširuotė, mar­
šas, kampanija (karinis žygis). 2. —» kelio­
nė

žygiuotė 2 —» žygis 1
žygiuoti —» eiti 1
žygkelis l —» kelias ||
žygovas, -ė 2, žygūnas, -ė 2 1. —» keleivis ||. 2.
—» pasiuntinys 1
žilagalvis, -ė 2, žilaplaukis, -ė 2 —» žilis
ž i l a s 4 (apie plaukus: J is v is a i j a u ž . ) - bal­

tas (S e n e lis b. k a ip o b e lis ), sidabrinis prk. (S i­
d a b r in ia i p la u k a i)

žilas plaukas —» senatvė
žildiniai dgs. 3b—» varškė
žylė i, žylėlė 2 -» zylė
ž i 1 i s , -ė 2 (žilas žmogus: Tas ž. n e to k s s e ­
n a s, k a ip a tr o d o ) - žilagalvis (Ž s e n e lis ), ii—
laplaūkis (Ž ila p la u k ė g a lv e lė ) , baltagalvis
(P r a ž ilo ir lik o v is a i b .) , baltaplaukis, sidabraplaūkis prk.
žilokas l —» apyžilis
žilpinti —» akinti 1 ||
žilpti -» margti
žilpulys 3b-» margulys 1
žilstelėjęs (-usi), žilsvas 4 —» apyžilis
'V

ž i l t i (darytis žilam:

S e n io j a u žy la p la u k a i)

- balti prk. (N u o r ū p e sč ių ir p la u k a i im a b .) ,
širmėti prk. (Jo ū s a i j a u š ir m ė ja )
žiluoti (rodytis žilam: P a a u s ia i j a u ž ilu o j a ) baltuoti prk., sidabruoti prk.
žilvis 2 —» ūglis
žilvitis 2 -» gluosnis
žymė 4 —» požymis
žymenybė i —» garsenybė
ž y m ė t i 1. (daryti žymę: Z

rib ą .

Z

ž o d ž io

- ženklinti (Ir ž e n k lin tą a v į
n e š a flk.), 2. —» reikšti
žymūs 4 1. —» ženklus. 2. -» garsus 2
žindąs 4 —» čiulptukas
p r ie g a id ę )

v ilk a i

1 žindukas 2 —» čiulptukas
2 žindukas, -ė 2 -» žinduklis
ž i n d ū k 1i s, -ė 2 (žindomas vaikas ar gyvu­
lių jauniklis: Kūdikis darž. tebėra. Z. paršiu­
kas) - ir žindulys, žindukas
žindulys, -ė 3a -> žinduklis
žingeidūs 4 —» domus
žinginė i —» eidinė
žingsniuoti —» eiti 1
žingtelėti -> paėjėti
žingūoti 1. —» eiti 1 .2 .—» vaikščioti
ž i n i a 4 (pranešimas apie įvykius, reikalus:
Linksma, gera ž.) - garsas prk. (Nėra jokio
garso apie jį), skardas (Ir eis s. apie mus la­
bai plačiai), informacija
ž i n i a 1 a p i s i (spausdintas lapas žinioms
įrašyti: Statistikos ž.) - blankas, formulia­
ras
žinianešys, -ė 34b —» šauklys
žyniauti —» burti
žynys, -ė 4, žiniunas, -ė 2 —» burtininkas
žinomas i —» garsus 2
žinoti —» mokėti ||
ž i n 6 v a s, -ė 2 1. (kas gerai ką žino: Įstaty­
mų, teisės, istorijos, meno i.)-ek sp ertas (ži­
novas, kviečiamas ekspertizei: Ekspertų ko­
misija). 2. —» mokovas
žiobaras 3a —» žioplys
žiobauti —» žiūrėti 1 ||
žiobrinti -» eiti 1 n)
žiobti —» rėkti 1
žiodmenys (-ų) dgs. 3a -» nasrai
ž i o g a s 3 1. (toks šokinėjantis vabzdys: Žio­
gai šokinėja po pievą) - žiogelis, žiogiūkas,
ožiukas (Žali ožiukai straksi lankoje), ože­
lis, šoklys, šokuoklis. 2. —» žioplys
žioge l —» pjūklas ||
žiogelis 2 —» žiogas 1
žiogis 2 —» upelis
žiogiūkas 2 —» žiogas 1
žiogriai dgs. 2 —»tvora ||
žiogris 2 —» statinis
žiogspiros dgs. l —» pjuvenos

575


žiomenys_______________________________

žiomenys (-ų) dgs. 3a-» nasrai
žiomu5 (-ens) 3a-» krateris
žiopčioti —» kalbėti c)
žiopla b. i —» žioplys
ž i o p l a s 4 (menk. negudrus, nepastabus:Xwr

- vėplas menk. (V is a i v ė p la
aplamas tarm., menk. (A . b u v o , a.

ein i, ž. d a ik te ! )
m o te r iš k ė ) ,
ir p a lik s )

žiople 4 —» burna
žioplinėti -» vaikščioti i)
žioplinti —» eiti 1 n)
ž i o p l y s , -ė 4 menk. (nepastabus, menkos
nuovokos žmogus: J is n e to k s i . , k a d d u o tų s i
apgau n am as) -

ir žiopla

( N e b ū k ž - žiū rė k ,

vėpla (T a s v. p a m e t ė p ir k in iu s e i­
d a m a s ) ir vėplys (Ž v ir b le lis n e to k s v , k a d
d u o tų s i v a n a g o p a g a u n a m a s ) , vėplunas ret.
(S a rg y b in is v .), išsižiojėlis (T o k s L - n e m a to ,
k u r e in a ) , išvepėlis (S u n k u to k ia m išv ė p ė liu i
v is k ą iš a iš k in ti) irišvėpa, išvesėlis, išaušėlis
(Jis n ė ra la b a i g u d ru s, b e t ir n e i.) ir ataušėlis (A ta u šė lio d a r b a s ) , užaušėlis, aušena (Č ia
s a k y k , č ia v ė l n e ž in o - b a is i a .) , apuokas prk.
(T u rėja u j u o k o i š to a p u o k o ) , avinas prk. (K ą
s u to k iu a v in u v e ik s iu ? ), avis prk., kuosa prk.
( O tu, k u o s e le , n ie k o n e ž in a i! ) , varna prk.
( N e b ū k to k ia u, žiū rė k , k ą d ir b i) , višta prk.
(ppr. apie moterį), žiogas prk. ( T o k s ž - n ie ­
k o n e ž in o ) , akėlpa tarm., atoplėša tarm. (A to p lė š o s m e r g o s - n ie k o n e m o k a ) , aūškus tarm.
k u r e in i) ,

( K a ip s u to k iu a u š k u m ir g y v e n t r e ik ė s ? ) ,

daukla tarm. (T o k io d a u k lo s d a r n e m a č ia u ) ,
dausa tarm. (B u v o v is iš k a d .) , daūsena tarm.
(T o k s d. ž iū ri tik, k u r v a rn o s le k ia ), dvera tarm.
( O ta i d . - ir v ė l n o s in ę p a m e t ė ) , dvokia tarm.
(T a d. n ie k o n e s u p r a n ta ) , gaužas tarm. (E t,
tik ra s g. esi!), gogla tarm., gūželis tarm., gvaira tarm. ( K u r d ė s iu to k ią g v a ir ą ) , gvėra tarm.
( O i g., g - p r i e š v isą s v ie tą a p s iju o k ė ) ir gvora tarm., išpėpa tarm. (A p g a u s to k į išp ė p ą k ie k ­
v ie n a m e ž in g s n y je ) , išvaga tarm., klaika tarm.
(N e g a lė ja u s u to k ia k la ik a s u s iš n e k ė ti), klūika šnek. ir kliokis šnek., kuoka tarm. (D u k te r į

576

žirgeliai

kvanka tarm. (N e ig ird i, n e i m a ­
to - tik ra s k .) , kvokla tarm., kvoša tarm. (K .
g r e it v is k ą u ž m ir š ta ) , mėmė tarm. (N e ta s m .,
k a tr a s ė m ė , ta s a i m ., k u rs p a d ė j o flk.), mig­
lius tarm. (M ig lia u , veizė k , k u r k a r v ė s n u ė jo ! ),
molakis tarm. (T a s v y r u k a s n e m ., v is k ą s u ­
p r a n t a ) , snopa tarm. (S. p r a g a n ė a r k liu s ), so­
ma tarm. ( S o m in ė ja p o k ie m ą b e tik s lo - tik ­
ra s s .) , sūopa tarm., vampla tarm., vėbra tarm.,
vėpeza tarm., žabaira tarm. (M o te r iš k ė n e b u ­
v o k o k ia ž - j i v is k ą m a t ė ir s u p r a to ) , žiobaras tarm. (T o n e p a s te b ė ti g a lė jo tik p a s k u tin is
ž . ) , žiova tarm., a Dievo avelė šnek., kelmų lau­
mė šnek., liūno apuokas šnek.
žiopsoti —» žiūrėti 1 ||
žioptelėti —» prasitarti
žiopūoti —» kvėpuoti ||
žiora i —» pašvaistė
žioruoti 1. —» degti 1 b). 2. —» spindėti 1
žioti -» verti 1 ||
žiotys (-čių) m. dgs. i —>nasrai
1 žiova 4 —» žiovulys
2 žiova b. l —^ žioplys
žiovaliūoti 1. —» rėkauti. 2. —» kalbėti c)
žiovalius, -ė 2 1. rėksnys 1 . 2 . - » plepys
žiovanasris, -ė 2 -» rėksnys 1
ž i o v a u t i 1. (norint miego, nevalingai iš­
sižioti: V a ik a s ž io v a u ja , n o r i m ie g o ) - ir žiovoti ret. (V is i iš n u o b o d u m o ž i o v o j o ) , žiovuliūoti (po truputį). 2. —» nuobodžiauti
ž i o v e i n i s 2 (bervidinių šeimos gėlė) kregždažolė, liūtnasris, levažandis hibr.
žiovoti —» žiovauti 1
k u o k ą tu rė jo ),

ž i o v u l y s 3a(žiovavimas: Z im a , n o risi m i e ­
g o ) - ir žiova tarm., šuns dainos juok.
žiovuliūoti —» žiovauti 1
žirbti —» margti
žirbuliūoti —» kibirkščiuoti
žirgas 3 —» arklys
ž i r g e l i a i dgs. 2 (stogo galų pagražinimas
- sukryžiuotos žirgų galvos: J ų n a m o ž. g r a ­
ž i a i iš r a š y ti )

tarm.

- žirgės, kriogis

tarm.,

slogstys


žlargis

žirgelis_________________________________

žirgelis 2 —» laumžirgis
žirgės dgs. 2 1. žirgeliai. 2. -» kojos
žirgiai dgs. 2 1. —» žaiginys. 2. kail(ia)mautis
žirgynės dgs. 2 —> sūpuoklės ||
žirgininkas, -ė 2 raitelis
žirginys 3b pumpuras ||
žirglineti —» vaikščioti b)
žirglinti
eiti 1 g)
žirglioti 1.
eiti 1 g). 2.
vaikščioti b)
žirglis 2 —>1 lėkis
žirgseti
eiti 1 g)
žirgtai dgs. 2 kojos
žirgūtis 2 -> pumpuras ||
žirklės dgs. l —» kojos
žirklys 4 auslinda
žirkliūoti
eiti 1 g)
žirnienėjas i —» stiebas 1 b)
žirnikas 2, žirnuolis 2 —» pelėžirnis
žirti margti
žyrulys 3b-> vieversys
žįsloti čiulpyti
ŽĮSti

Čiulpti

žiubrėnti —» rupšnoti
žiudrus 4 šiurkštus 1
žiupsnis 2 —» pluoštas 2
žiūr du. —» štai
žiūras 4 apuokas
žiurbeti —» želti
žiūrė 2 —» kisielius ||
žiūrėklės dgs. 2 akys
ž i ū r ė t i 1. (kreipti į ką akis, stengtis pa­
matyti: Žiūri, bet nemato. Jis žiūri tiesiai į

akis) - žvelgti (Keleivis susimąstęs žvelgė į to­
lį), stebėti (akylai žiūrėti: Stebėk, kas ten da­
rosi), stebeilyti šnek. (išpūtus akis), dyreti (Už
kertės dyrėjau, ką broliai veiks), mėklinti tarm.
(Vaikis mėklina į merginas), paisyti tarm. (Pai­
syk, koks gražus oras), spygsoti tarm. (Ko tu
spygsai į mane akis išpūtęs?), spitreti tarm.
(Vaikai spitrėjo į lokį neatitraukdami akių),
veiz(d)eti tarm. (Vilkas visuomet į mišką veizdi
flk.), vyzdėti tarm., spindakiūoti tarm. (žiūrėti
linksmomis akimis), a akimis ryti šnek. (įdė-

miai, godžiai žiūrėti), akis spiginti, akių ne­
atitraukti; || menk. be reikalo kur žiūrėti:

smaksoti, spoksoti (S p o k s o k a ip p e lė d a . E ik
g u lti č ia n e s p o k s o ję s ) ir spunksoti (I lg o k a i j i
g u lė jo s u s k a u s m o rau kšle, s p u n k s o jo į lu b a s ) ,

dėbsoti

( N e d ė b s o k čia, e ik n a m o ) ,

goksoti

smailakiūoti (smalsiai
žiūrėti: V a ik ia i s m a ila k iu o ja į tą m e r g ą ) , ty­
koti (ko laukiant: K a tė ty k o p a g a u ti p e l ę ) ,
vėpsoti (V a ik a s iš s iž io ję s v ė p s o jo į tą s v e č ią )
ir vypsoti, žiopsoti (I k i a u s ų iš s iž io ję s ž io p s o
p r o la n g ą ), žiobauti tarm., doksoti tarm. (D o k s o iš te m p u s a k is ) , kiauksėti tarm. (K ia u k s o
ly g v a r n a ) , maksėti tarm. ( M a k s o ly g m ė m ė ) ,
mėksoti tarm. (M ė k s o į tą a r k lį - m a t la b a i
p a t i k o ) , moksoti tarm. ( M o k s o įd ū r ę s a k is į
s v e č ią ) , vampsėti tarm., žiurksoti tarm., a var­
nas skaityti (šaudyti) šnek., snarglį varvinti
( G o k s o g a l v ą išk ė lę s),

2. —» laukti
žiūnngas i
akylas 1
ž i u r k ė l 1. (pelių šeimos žinduolis:
menk.

k a ip ž iu r k ė s iš s k ę s ta n č io la iv o ) -

B ėga

žvyne. 2.

-> pelė

ž i u r k ė n a s l (pelių šeimos graužikas) šalčias, balesas
žiurksoti žiūrėti 1 ||
ž i u r 1y s 4 (tilvikų šeimos paukštis) - kūolinga (Jei k. rėk ia , b u s lie ta u s ), klykis (K . r ė ­
k ia p r i e š lie tų ), kiurklys
žiūrovai dgs. 2 publika ||
žiūrus 4 —» akylas 1
žiūtė 2 —» žąsis 1
žiuturti 1. šviesti 1 ||. 2. —>spindėti 1
žiūžė 2 ugnis 1
ž i u ž i s 2 (toks vaikų žaidimas:
m u ša) -

ožkapilė

V a ik a i ž iu ž į

( S u s m u k o m į tr o b ą ir p r a ­

d ė j o m s u o ž k a p ile te rlio tis)

žizdras 2 —» žvyras ||
žlabanoti 1. —» pūliuoti. 2. —» verkti a). 3. —»
traiškanoti
žlagsėti —» riogsoti 2
žlagstyti -» mėtyti 1
žlargis 2 —» arklys č)

577


žlaugtai
ž l a u g t a i dgs. 2 (alaus ar degtinės darymo
tirštimai: Zįaugtus gyvuliams sušėrėm) - put­

ros (Įpuolė kaip šuva į putras flk.), broga sv.
žlebenti, žlėberloti, žlebnoti, žlebsėti —» val­
gyti c)

žiebti glėbti
žlegesys 3b—» skambesys
žlegėti —» skambėti
žlėginti skambinti 1
žlegsėti čiurkšėti
žlėgtainis 2 muštinis
žlegtelėti —» mestelėti
žlegti mesti 1 ||
žlėja 4 —» prietema
žlėjūoti
temti
žlembti, žliaūbti 1. verkti a). 2. ėsti 1 a)
ž 1 i a ū g t i 1. (seilėms, prakaitui ir kt. bėgti:
Prakaitas žliaugė per veidą) - zliaūkti tarm.
(Pūliai iš žaizdos zliaukia), bliaūkti tarm. (Sei­
lės bliaukia iš burnos), žliurgėti tarm. (Pra­
deda ž. nesveikos kojos). 2.
lyti č). 3.

žmoninti

žliurgsoti —»telkšoti
žlugimas 2 nusigyvenimas
žluginti 1. -» mirkyti. 2. virinti
žlugsoti telkšoti
žlugtas 2 skalbiniai ||
žlugti 1. —» plauti 1|. 2. —>mirkti. 3. —» dingti
žlūobas i
ėdžios
žluobti ėsti 1 a)
ž m o g ė d r a b. i (psn. žmogienos valgytojas)
- kanibalas, antropofagas
žmogeivis 2, žmogėkas 2 —» žmogėnas
ž m o g ė n a s i (menkas ar prastas žmogus:
D a u g tik ė tis n a u d o s iš to ž m o g ė n o n ė ra p a ­

- žmogėkas (N ie k in g a s ž .) , žmogy­
nas ( V a r g š a s ž .) , žmogiūkštis, žmogeivis
žmogynas i —» žmogėnas
žmogysta 2 asmuo
žmogiūkštis i —» žmogėnas
žmogmuša b. i, žmogpjova b. i —» žmogžudys
žmogus 4 1. —> asmuo. 2. vyras 2
ž m o g ž u d y s, -ė 3b (žmogaus nužudytojas:
Ž m o g ž u d ž io te is m a s ) - galvažudys (S u g a u ta s g . ) , žudikas ( Ž u d i k ų g a u j a ) , žudeika
tarm., galūnas tarm., žmogmuša tarm., žmogpjova tarm. ( N e n o r i tė v a i, k a d s ū n u s b ū tų
ž m o g m u š a a r ž m o g p jo v a ) , banditas
ž m o n a 3 1. (ištekėjusi moteris savo vyrui:
Z s u vyru g r a ž ia i s u g y v e n a ) -p a ti šnek. (P rie
g r in d o )

v

tekėti 1
žlibakis, -ė i —» neregys ||
žlibas 4
aklas 1 ||

žlibės dgs. 2 akys
žlibinėti —^ vaikščioti j) ||
žlibinti i.
akinti 1 ||. 2. —> eiti 1 p)
žlibis, -ė 2 neregys ||
žlibti -» akti 1 ||
žlioburiuoti —» valgyti c)
žliogė 4 —» čiurkšlė
žliogti 1. lyti č). 2. —» tekėti 1
žliūgas 2 purvynas
ž l i ū g ė 4 (toks gvazdikinių šeimos augalas)

- tilškė, žvaigždėnis knyg.
žliugėti —» čiurkšėti
žliūginas 3b šlapias 1
žliūginti šlapinti ||
žliugsėti čiurkšėti
žliūgti -» šlapti ||
žliūmba b. i ->■verksnys
žliumbti verkti a)
žliurgėti —» žl iaugti 1

578

g irio s g y v e n o k ir tė ja s su p a č i a ir d v ie m v a i­

moteris šnek. (G e r a m . - š e im o s la im ė
flk.), moteriškė šnek. (B ū ra s su s a v o m o te r iš ­
k e ta isė s į m ie s tą v a ž iu o ti) , motė šnek. (G e r a
m . vyru i k e lią r o d o flk.), boba menk., senė menk.
(S u n e g a la v o m a n o s .) , drauguolė tarm. (Da­
vei ra n k e lę , d u o k ir ž o d e lį, b ū s i m a n o d r a u g u o lė lė ) , vada tarm., sutuoktinė knyg., a ant­
roji pusė šnek. 2.
moteris 1
ž m o n ė s dgs. 3 (visuomenės atstovai: K ie k
ž m o n ių s u s ir in k o a ik š tė je !) - liaudis ( L ia u ­
d ie s m a s ė s ), masės (platieji gyventojų sluoks­
niai), svietas sv.
žmonėtis —>viešėti
žmoninti —» vaišinti
k a is ) ,


žūtis

žmonysta

žmonysta 2 —» vaišės
žmoniškas 1 1. —» humaniškas. 2. —» 1 geras
žmonių ėdikas (ėdžia) —» išnaudotojas
žmutulys 3b-» gumulas
žnaibyti —» gnaibyti
žnėkinti 1. —» daužyti 1. 2. —» ėsti 1 c). 3. —»
kramtyti 1
ž n i a u g a s i (branktelis skerdžiamos kiau­
lės snukiui užrišti, kad nežviegtų ir neįkąs­
tų) - brūzgulis ( A tė jo t s k e r s t k ia u lė s, o b r ū z ­
g u lio n e a ts in e š e i), brūzdūklis ( U ž v e iž k b r ū z d u k liu s n u k į m e itė liu i, k a d n e įk ą s tų s k e r d ž ia ­

žvigis, žviglis, žvieglys, žabaklas tarm.,
Žniaukla tarm., žniūgis tarm.
žniaukla l —» žniaugas
žnybčioti —» gnaibyti
žnybti —» gnybti
žnybtūkai dgs. 2, žnybtūvai dgs. 2 —» žnyplės
ž n y p l ė s dgs. i (įrankis kam nužnybti ar pa­
imti: S u ž n y p lė m is ž v a k e i d a g tį n u ž n y b k ) žnybtūvai, žnybtūkai (maži), gnyplės, gnyb­
tuvai, gnybtūkai (maži), gnybėklis tarm.
žnyplys 4 —» auslinda
žniūgis 2 —» žniaugas
ž o d y n a s i (knyga, kurioje tam tikra tvar­
ka surašyti žodžiai; kalbos žodžių visuma:
R a š y b o s , ta rties, ta rm in is, d v ik a lb is ž . ) - lek­
sikonas
žodis 2 —» pažadas
žodžiūoti —» barti
ž o l ė 4 (pievos augalai: T a k a i ž o l e u ža u g o .
D a lg iu ž o lę p j a u n a ) - žolynas; || kūlymas
(pernykštė nepjauta žolė: P e r n a i p ie v a p a s i ­
m a s),

lik o n e š ie n a u ta , ta i š įm e t č ia š ie n a s s u k ū ly m u ),

balymas

tarm. (S n ie g ą n u le id u s, g a lv i­

j a s la u k e n e d v ė s , p a ė s b a ly m o ir b u s s o tu s ) ,

baltynojai

tarm. (T u rb ū t k a s n o rs b a lty n o ju s

d e g in a , k a d te n d ū m a i r ū k sta )

žolės dgs. 4 -» vaistažolės
žolynas 11. —» gėlė. 2. —» žolė
žosmė 4 —» kalba 1
žūsti 1. —»tarti 1 .2 .—» barti. 3. —» kalbėti
žubėrklas i —» žeberklas

žudeika b. 2, žudikas, -ė 2 —» žmogžudys
žudynė 2 —» kančia
ž u d y n ė s dgs. 2 (daugelio žmonių žudymas
ar žudymasis: R a s in ė s ž . ) - pjautynės (K r u ­
v in o s p . ) ,

skerdynės

pjovynės

(S e n ia u n e b u v o to k ių k a rų , to k ių

p jo v y n ių )

ir pjūvynės, pjova tarm.

(M ū šy je v y k o tik r o s s .) ,
(V is i p j o ­

pjūtis tarm. (R e ta s b e iš s m u k o n u o
to s b a is io s p jū ti e s ) , pjūvėnė tarm., nove tarm.,
skrodynės tarm. ( K r ito š i m t a i ž m o n i ų to s e
s k ro d y n ė se ), smaugynės tarm. (M ū šis v irto tik ­
r o m is s m a u g y n ė m is ) , a kruvina pirtis
v o j g r iū s it),

ž u d y t i 1. (atimti gyvybę: M e s g im ė m

gyven­

- kauti ( Ž m o g u s k o v ė p e l e s k u r
tik ta i g a lė d a m a s ) , mušti (Jo k a r d a s k a ip p e r ­
k ū n a s m u š ė m e š k a s ir b r ie d ž iu s ), dobti ( D o b k
s u p a g a liu g y v a tę ) , pjauti, skersti (S k e r d ž ia
ti, o n e ž .)

ja u tį, m e itė lį. S k e r d ė m ū š y je k a r ia i k its k itą ) ,

galábinti ir galabyti (P a la id u s š u n is ir k a te s
r e ik ia g .) , galuoti, daigóti tarm. (Š e š k a s p r a ­
d ė jo v iš ta s d . ) , ganábinti tarm. (V a n a g a s g a n a b in a ir g a n a b in a p o v ie n ą k a r v e liu s ), no­
vyti tarm. ( M e d ž io to ja i n o v ija v ilk u s ), zurdoti tarm., žavinti tarm., a galą daryti. 2. —» ka­
muoti
žūgara 1 1. -» garnys 1. 2. b. -» bjaurybė
žūklauti —» žvejoti
ž ū k l ė 4 (žuvų gaudymas: Z jū r o je ) - žvejy­
m

ba

(Jie v e r tė si ž v e jy b a ) ,

v

žvejokiė

( Z v e jo k lė s

žvejonė ( G r įž o m e iš ž v e jo n ė s ) , žve­
ja (P r a s id ė jo u n g u rių ž . ) , žūklystė (N u s is e ­
įr a n k ia i),
k u s i ž .)

žūklijas 2, žūkliniūkas, -ė 2, žūklys, -e 4 —»žve­
jys

žūklystė 2 —» žūklė
žulsnūs 4 —» nuotakus
žūobris i 1. —» arklas. 2. —» išara 1
žuolis i —» pabėgis
žurnalas 2 -» dienoraštis
1 žūti 1. —» mirti 1 .2 .-» dingti. 3. —» gaišti 1.
4. —» vargti 1 ||
2 žūti —» žvejoti
žūtis (-iės) m. 4 —» pražūtis

579


žuvauti
žuvauti —» žvejoti
žuvėjas, -a i, žuvininkas, -ė 2 —» žvejys
žuvininkelis 2 - » tulžys
žvagesys 3b—» skambesys
žvagėti —» skambėti
žvagilis 2, žvaginis 2 —» barškutis 1
žvaginti —» skambinti 1
žvagrys 4, žvagulis 2 —» barškutis 1
žvagūs 4 —» skambus 1
žvaigždgalvis, -ė 2 —» arklys ė); kumelė č)
žvaigžde 4 —» garsenybė
žvaigždėms 2 —» žliūgė
žvairai prv. —» žvairomis
ž v a i r a k i s , -ė 2 (kas žvairai žiūri: Z
niukas) - žvairys, skersakis, kreivakis (Jų
giminėje daug kreivakių), šnairakis, šnairys
žvairakiuoti -» žvairuoti
ž v a i r a s 4 (kreivai žiūrintis: Jo žvairos akys)
- šnairas, skersas (S. žvilgsnis), kreivas
žvairys, -ė 4 —» žvairakis
ž v a i r o m i s prv. (apie žiūrėjimą ne tiesiai,
kreivai: Jis žiūri į mane ž.) - ir žvairai, šnai­
romis ir šnairai, skersomis ir skersai, krei­
vomis (Ko šaudai į mane k.) ir kreivai
ž v a i r u o t i (žvairomis žiūrėti: Ko jis į ma­
ne žvairuoja?) - šnairuoti (Jispiktai šnaira­
vo į savo sūnų), žvairakiuoti, skersakiuoti,
skersuoti, kreivakiūoti, dilbčioti (Visą lai­
ką jis piktai dilbčiojo į mane) ir dilbseti (Dilbsi lyg vilkas iš paniūrų), baltakiuoti šnek. (Ko
veizi į mane, ko baltakiuoji?), dilbakiūoti
tarm., blandakiūoti tarm. (Jis seniai blandakiuoja į savo kaimyną), a akis balinti (kum­
pinti) šnek.
žvakelė 2 -» žaltvykslė
žvaleti —» vikrėti
žvalgybininkas, -ė l —> 1 šnipas
žvalgyti —» šnipinėti
žvalgytis —» dairytis 1
žvalguonės dgs. 2 - » akys
žvalgus 4 —» akylas 1
žvalinti —» vikrinti
žvalūs 4 1. —> akylas 1. 2. —» vikrus

580

žvejoti

žvangalai dgs. 3b žvanguliai
žvangalas 3b—» varpas
žvangčioti —» skambčioti
žvangesys 3b—» skambesys
žvangėti 1. -» skambėti. 2. -» ¿erškėti 1
žvanginti 1. —» skambinti 1. 2. —» čerškinti
žvangiūkas 2 barškutis 1
žvangsėti —» skambčioti
žvangtelėti -> suskambėti ||
ž v a n g u l i a i dgs. 2 (skambaliukai prie pa­
kinktų: A tv a ž i a v o p ir š lia i, p r ie p a v a l k ų p r is i­
rišę ž v a n g u liu s ) - ir žvangalai (P a s ik in k ė ž ir ­
g ą su ž v a n g a la is ir iš lė k ė k a ip a itv a r a s ) , barš­
kuliai (P iršliu o sn a v a ž iu o ja su b a r š k u lia is ),
cingūliai, dzingūliai ( K a m a n o s s u d ž iu g u ­
lia is ), džingūčiai, kankalai, tarškūčiai, brazgūliai tarm. ( T ik k le g a a r k lia i s u b r ū z g u lia is ),
žaržalai tarm. (K a ž k a s a tv a ž iu o ja su ž a iž a la is )
ir žaržolai tarm.
žvangūs 4 —» skambus 1
žvangutis 2 1. —> skambutis. 2. -» barškutis 1
žvarba 4 -» šaltis ||
žvarbis 2 1. —> šaltis |i. 2. —>drebulys
žvafbti —» šalti 2
žvarbūs 4 -» šaltas 1 ||
žveja 4, žvejyba l —» žūklė
žvėjininkas, -ė i -> žvejys
ž v e j y s, -ė 4 (žuvų gaudytojas: Ž v e ja i eže re
d a u g ž u v ų p a g a v o s u ti n k l a is ) - žvejoklis
( Ž v e jo k lių v a ltis ), žvejoms (J a u n a s b e r n e lis
ž v e jo n ė lis ) , žvėjininkas ( A n t m a r ių k r a n to
s to v ė jo ž v e jin in k o g r y te lė ), žūklys ( Z ū k lia i iš ­
p la u k ė į jū r ą ) , žuvininkas ( Ž u v in in k o v e r ­
s l a s ) , žūklininkas, žūklijas tarm., žuvėjas
v

tarm.

žvejoklė 2 —» žūklė
žvejoklis, -ė 2 —» žvejys
žvejonė 2 —» žūklė
žvejoms, -ė i —» žvejys
ž v e j o t i (gaudyti žuvis: S u tin k la is ž v e jo jo m
N e m u n e ) - žuvauti (N e v is a d a s e k a s i i r ž . ) ,
žūklauti (V isą d ie n ą ž ū k la v a m ir n ie k o n e ­
p a g a v o m ) , žūti tarm., žvieti tarm. ( K a d b ū tų


žvelgti

žvyras

žvieję, būtų sužvieję per margą lydekėlę flk.j;
|| bristi (braidant žvejoti: Einam žuvų b.)
žvelgti -» žiūrėti 1
žvengimas 2 - » juokas 1 ||
ž v e n g t i 1. (apie arklių balsą: Žvengia žir­
gas avižų) - žvingauti įst. (Ko žvingauja žirge­
lis?); || krizenti (pamažu: Kumeliukas links­
mai krizeno) irkruzėnti. 2. -»juoktis 1 ||
žverblėti 1. -» blizgėti. 2. -» spindėti 1
žvėris (-iės) v. 3 -» gyvulys ||
žvėriškai prv. - » labai
žvėriškas i —» žiaurus
žviegauti, žviegčioti -» žviegti 1 ||
ž v i e g e s y s 3bl.(žviegimogarsas:Kiaulės,
paršo ž.) - žviegimas, žviėgsmas (Neapsi­
klausai kiaulių žviegsmo, kai ėsti nori), kvykesys, kvyksmas (Skerdžiamo meitėlio k.),
kvykimas. 2. -» riksmas 1 ||
žviegimas 2 1. -» žviegesys 1.2.-» juokas 1 ||
1 žvieglys 4 -» žniaugas
2 žvieglys, -ė 4 -» rėksnys 1 ||
žviėgsmas 4 -» žviegesys 1
žviegtelėti —» sužviegti ||
ž v i e g t i 1. (apie kiaulių, paršų balsą: Kiau­
lė žviegia skerdžiama) - kvykti (Degloji kvyk­
dama išbėgo iš tvarto), knykti (Kiaulė neėda,
tik knykia, gal dvės); || žviegauti įst., žvygauti
įst., kvykauti įst. (Duok paršams ėsti, tegu ne­
kvykauja); tarpais: žviegčioti, žvygčioti,
kvykčioti, kvyksėti (Paršelis kvyksi, ėsti no­
ri), žvieguliuoti. 2. -» rėkti 1 ||. 3. -»juoktis
'V

III
žvieguliuoti -» žviegti 1 ||
žvieti -» žvejoti
žvygauti 1. -» žviegti 1 ||. 2. —» rėkauti
žvygčioti -» žviegti 1 ||
ž v i g d y t i 1. (prž. ž v i e g t i : Nežvigdykparšų, duok ėst) - žvyginti, kvykinti. 2. -» 1 rikdyti 1
žviginis 2 -» arklys b)
žvyginti -» žvigdyti
žvigis 2, žviglis 2 -» žniaugas
žvygsoti 1. -» blizgėti. 2. -» spindėti 1

žvygtelėti 1. -» sužviegti ||. 2. —> surikti ||
žvigti -» čižti
žvigulys 3b-» blizgesys
žvikė 2 -» volė
ž v i l g č i o t i (dažnai pažvelgti: Jis žvilgčio­
jo, dairėsi į visas puses) - ir žvilgsėti, dirs­

čioti (Įšalis d.), dėbčioti (Dėbčioja lyg katė į
lašinius) ir dėbsėti, dvilkčioti (Tik dvilkčioja dvilkčioja į mane ir nieko nesako) ir dvilksėti, blėkčioti tarm., a akimis šaudyti (vars­
tyti) šnek., akis mėtyti šnek., žvilgsnius svai­
dyti šnek. - Plg. d a i r y t i s
žvilgesys 3b-» blizgesys
žvilgėti -» blizgėti
žvilginti —» blizginti
žvilgis 2 -» žvilgsnis
žvilgsėti —» žvilgčioti
žvilgsnį mestelėti —» pažiūrėti
žvilgsnio nenuleisti -» 1 sekti 1
ž v i l g s n i s 2 1. (pažvelgimas: Permečiau
žvilgsniu ateivį) - ir žvilgis (Nepakeliu jo žvil­
gio), požvilgis (Tiriamas, švelnus, šaltas p.),
žvilgtelėjimas (trumpas), dirstelėjimas. 2.
-» atžvilgis

žvilgsniu permesti -» peržiūrėti
žvilgsnius svaidyti -» žvilgčioti
žvilgsnį užmesti -» pažiūrėti
žvilgtelėjimas i —» žvilgsnis 1
žvilgtelėti -» pažiūrėti ||
žvilgulys 3b-» blizgesys
žvilgūs 4 -» blizgus
žvilti 1. -» blizgėti. 2. -» krypti
žvilūoti 1. -» svyruoti 1. 2. -» blizguoti
žvilūs 4 -» blizgus
ž v y n a s 4 (raginė dalelė žuvų odoje: Ešerio

stori žvynai) - sriegas (Nuskusk žuvims srie­
gus), blūzgana tarm. (Pirma nuskusk bluzganas, tada mazgok žuvį), ižena tarm., lūzgana
tarm., pašiaušė tarm., skuja tarm., skūjena tarm.
žvyne l —» žiurkė 1
žvingauti 1. -» žvengti 1 . 2 . - » juoktis 1 ||
ž v y r a s 2 (rupus smėlis: Kelias žvyru nupil­
tas) - ir žvyrius, žvirgždas (Žvirgždu pabars-

581


žvirbliamušis

tyti takai)', || žvizdras (smulkus), žizdras
tarm.; gargždas (Toks stambus g. papiltas ant
vieškelio), graužas (Graužo prilindo klum­
pės. Žemė prie graužo), žiegždra tarm.
žvirbliamušis l -» vaikėzas
ž v i r b l i a r ū t ė 1 (žolė panašiais į rūtą la­
pais) - paūkštrūtė, zuikiarūtė, a gegutės rū­
telė, kiškio rūta
žvirbliauogė l -» serbentas
žvirblių takas -» vaivorykštė
žvyrduobė l -» duobė ||
žvirgždas 2 -» žvyras
žvirgždynas l -» žvyrynas 1

582

žvizdrynas

žvirgždynė 2 -» žvyrynas 2
ž v y r y n a s i 1. (vieta, kur daug žvyro: Iš
žvyryno ima žvyrą keliui) - žvirgždynas; ||
žvizdrynas; gargždynas, graužynas, žiegždrynas. 2. (žemė prie žvyro) - žvyiynė (Kas
tokioje žvyrynėjegali augti?); žvirgždynė, žviz­
dre; gargždynė, graužynė
žvyiynė 2 -» žvyrynas 2
žvyrius 2 -> žvyras
žvitrus 4 1. -» akylas 1. 2. -> vikrus
žvizdras 2 -> žvyras ||
žvizdre 2 -» žvyrynas 2
žvizdrynas i -> žvyrynas 1 ||


Li76

Lyberis, Antanas
Sinonimų žodynas / Antanas Lyberis. - 2-asis patais, leid. - Vilnius:
Lietuvių kalbos inst., 2002. - XIV, 586 p.
ISBN 9986-668-32-8
Tai 1980 metais išleisto A. Lyberio Sinonimų žodyno antrasis leidimas. Taisytas kirčiavimas,
pašalinti kai kurie netikslumai, skaitytojų nurodyti trūkumai.
UDK 808.82-3(038)


Antanas Lyberis
SINONIMŲ ŽODYNAS
Antrasis pataisytas leidimas

Viršelio dailininkas Eugenijus Karpavičius
Tekstą kompiuteriu parengė: Živilė Matijošienė, Audronė Stanislovaitienė
Maketuotojos: Neda Marcinkienė, Audronė Stanislovaitienė
Korektorės: Albina Bataitytė, Aurelija Genelytė, Aurelija Kauliutė,
Rasa Mielkuvienė, Vilija Sakalauskienė, Zita Simėnaitė
SL 655. 33,33 apsk. leid. 1. Užsakymas Nr. 68
Išleido Lietuvių kalbos institutas, Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius
Spausdino Petro Kalibato IĮ Petro ofsetas, Žalgirio g. 90, 2600 Vilnius