Text
                    

LIETUVOS TSR MOKSLV AKADEMIJA г . ARCHYVINIAI DOKUMENTAI IX RINKINYS 4 1968
9(11)28 Кг 451 Rinkinj sudare R. Cepas Redagavo Z. Vasiliauskas
ARCH YVl HI AMS DOKUMEKTAMS SKELBTI REDAKCIJA KRUVINOS 2UDIKIJ pEdos Nacionalistq antillaudinA veikla pietin6je Zemaitijos dalyje LEIDYKLA „MINTIS" • VILNIUS, 1968
КРОВАВЫЕ СЛЕДЫ УБИЙЦ На литовском языке Издательство «Минтис» Лит. ССР, 1968 г. ' Redaktore S. Svolkenyte Techn. redaktore V. Сеёу/ё Kprektores: M. VaineiklenG ir M. Zukmaniene Leidinio Nr, 10217, Tirazas 5000 egz. PasiraSyta spaudai 1968.IX.8. LV 12855 Popierius 84X108/32“5,1875 pop. lapo, 17,43 sp. lanko, 16,86 apsk, 1, lanko. Kaina 75 kp» Spausdino Valst. ,,Pergales'' sp. Vilniuje, Lata- ko g. Nr. 6. Uzsakymo Nr. 1855 1—6—4 65-68
PRATARME Pokario metq klasiq kova Lietuvos kaime paliko giliq, kruvinq zaizdq. Daugeliui skaitytojq rinkinio dokumentai primins skaudziq netolimq praeitj. Dviejq tukstanciq nu- zudytqjq zmoniq sqrase kolukietis suras savo kaimynus, buvQ pirmaklasiai, siandien jau suaugQ vyrai,— mokykli- nio suolo draugus, mokytojus; liaudies gynejas prisimins greta stovejusius rikiuoteje ir pridengusius jj automatq ugnimi atakos metu. ч - Rinkinyje pateikiama dokumentine medziaga apie na- cionalistq nusikaltimus, jvykdytus pokario metais Jur- barko, Raseiniq, Silales, Silutes ir Taurages rajonuose (pa- ,gal dabartinj respublikos administracini-teritorinj suskirs- tymq). * & * - Anksciau paskelbti dokumentai apie P. Guzaicio, S. Ig- nataviciaus, V. Sabaliausko ir kitq asmenq antiliaudin^ veiklq hitlerines okupacijos metu Raseiniq apskrityje*, taip pat siame rinkinyje skelbiami nacionalistq ginkluotq buriq dalyviq parodymai demaskuoja burzuazinius na- cionalistus kaip pagrindinius kaltininkus del pralieto krau- jo Lietuvoje pokario metais, kaip politinio banditizmo or- ganizatorius. Ypac sioje respublikos teritorijoje ginkluotus burius sudarinejo ir jiems vadovavo nacionalistine Lietuvos lais- ves armijos (LLA) organizacija, sukurta dar hitlerines oku- pacijos metais. Hitlerininkams traukiantis is Lietuvos, LLA buvo stiprinama organizaciniu ir kariniu atzvilgiu, oku- pantai tieke jai ginklus, saudmenis, sprogstamqjq medzia- ga ir ruose kadrus diversinese mokyklose. Organizacijos nariai turejo atlikti „penktosios kolonos" vaidmenj Ta- * Archyviniai dokumentai apie nacionalistij antiliaudin^ veiklq, V rinkinys, Vilnius, 1962, p. 7—36; Hitleriniai parasiutininkai, VUI rinki- nys, Vilnius, 1966, p. 31—32, 41—50. .X: *
rybines Armijos uznugaryje, rinkdami snipinejimo zinias vokiecip kariuomenei, rengdami diversijas ir visapusiskai trukdydami atstatyti karo metais sugriautp krastp. Jie pri- valejo t^sti hitlerininkp jau aiskiai pralaimetp karp. Tarybine Armija isvijo okupantus is pietines 2emaiti- jos dalies veliausiai, todel cia hitlerininkai turejo daugiau laiko paruosti ir apginkluoti nacionalistinj pogrindj. Sioje teritorijoje susispiete pabegp is islaisvintp Lietuvos rajo- np okupantp talkininkai — policininkai, policinip batalio- np kariai, okupacines valdzios jstaigp tarnautojai. Is jp pirmiausia ir buvo formuojami nacionalistp burial, ku- riuos steigiant, aktyviai pasireiske burzuazines kariuome- nes karininkai J. Scepavicius—Ceponis, P. Guzaitis ir kiti. P. Guzaitis, budamas okupacijos metais Raseinip apskri- ties virsininku, veliau policinio bataliono karininku, ver- bavo nacionalistus j hitlerines zvalgybos mokyklas. To- kip mokyklp baige ir lektuvais j Lietuvp buvo grpzinti tarp kitp hitlerinip parasiutininkp broliai Antanas ir Bronius Lesiai. Nuo eilinip diversantp jie iskilo iki nacionalistp ginkluotp btirip vadovp, organizavo snipinejimo zinip rin- kimp hitlerininkams, о veliau ir kitp imperialistinip Vaka- rp valstybip zvalgyboms. Nacionalistp vadai, minimi rinkinio dokumentuose, jau hitlerines okupacijos metais sunkiai nusikalto musp liau- dziai, masiskai zudydami zmones, kovodami pries tarybi- nius partizanus, tarnaudami okupacines administracijos aparate ar kitokiais budais talkindami hitlerininkams. Antai A. Mockus, burzuazijos valdymo metais buv^s saulys, hitlerininkams okupavus Lietuvp, jstojo j policijp, suiminejo tarybinius aktyvistus, dalyvavo masinese zmo- nip zudynese. Pokario metais jis tapo Taurages apskri- tyje siautejusio teroristinio „Rolando" burio dalyviu. B. Skridla pirmosiomis fasistines okupacijos dienomis pasizymejo tuo, kad nuzude j apsupimp patekusj Tarybi- nes Armijos karj, veliau tarnavo zudiko A. Impuleviciaus vadovautame 2-ajame policijos batalione Kaune, о isvijus okupantus, jstojo j ginkluotp biirj ir kartu su kitais na- cionalistais terorizavo bei zude Seredziaus apylinkes valstiecius. G. Kisielius, aktyvus hitlerininkp remejas, organizavo Gaures ir Girdzip miestelip uzpuolimus. Nacionalistp ginkluotuose buriuose atsidure burzuazi- jos valdymo, о veliau hitlerines okupacijos metais buv^s
Raseinip kalejimo priziuretojas P. Laurinahis, buv§s po- licininkas, stambus buoze J. Tautkus, slaptas gestapo agentas ir policininkas V. Vaicekauskas. Kriminalinis nu- a sikaltelis Z. Paulikas buvo nacionalistp stabo narys. Pir- maisiais pokario metais zudikp eilese atsidure B. Zivot- kauskas, J. Jokubauskas, buozes siinus V. Trilupaitis; jose rado prieglobstj anksciau buvQ nacionalistp ginkluotp bu- 1 rip rysininkai S. Narbutas, A. Jonusas, J. Petraitis, A. Ban- dzinas, kai tik patyre, jog jp nusikalstami darbai yra zi- K nomi tarybiniams saugumo organams. Vienas is nacionalistinio pogrindzio vadovp buvo J. Ze- maitis, Kil^s is buozip, artilerijos akademijos Prancuzijoje У aukletinis, burzuazines kariuomenes kapitonas — jis ne-1 galejo susitaikyti su prarastomis privilegijomis ir karo pradzioje pasidave hitlerininkams. 1943—1944 m. jis da- lyvavo Raseinip apskrities Siluvos valsciaus nacionalis- tinese organizacijose, rinko vyrus j Plechaviciaus organi- zuotus policinius batalionus, vadintus Vietine rinktine, kuriuos nacionalistai ir hitlerininkai steige kovai pries Ра- 1, sipriesinimo okupantams judejimo dalyvius, pats vado- vavo vienam tp batalionp, iki jie visai pakriko. 1944 me- tp vasarq, P. Guzaiciui pavedus, J. Zemaitis rinko naciona- listus j zvalgybos mokyklp Vokietijoje, kur jie buvo ruo- siami antiliaudinei veiklai. Perej^s j pogrindj ir vadovau- damas jvairiems nacionalistp btiriams Zemaitijoje, 1949 metp pradzioje jis tapo vienu is burzuazinio nacio- nalistinio pogrindzio vadp. J. Zemaitis ne tik pats zude tarybinius zmones, bet kurste ir kitus nacionalistus zudyti, vykdyti diversijas, snipineti hitlerines Vokietijos, о ve- liau ir kitp imperialistinip valstybip naudai. J ginkluoto pogrindzio vadus J. Zemaitis kele pirmiausia tuos savo bendrus, kurie pasizymejo ypatingu ziaurumu, zudydami tarybinius aktyvistus, naujakurius, kolukip organizatorius, eilinius kolukiecius. Jo vadovaujami burial pakore ir pa- smauge daug zmonip. J. Zemaitis skatino savo pavaldinius naudoti ziaurp zudymo budp — pasmaugti savo aukas. Jis pats dalyvaudavo, smaugiant zmones. Burzuazinip nacionalistp ginkluotieji burial bendradar- biavo su hitlerininkais iki pat fasistines Vokietijos zlu- . gimo, о jai pralaimejus, erne tarnauti naujiems seiminin - kams — bendradarbiavo su J AV, Anglijos ir kitp impe- rialistinip valstybip zvalgybomis.
Jau 1945 metq rudenj uzsienio zvalgybos, padedant pabegusiems is Lietuvos okupantq talkininkams, uzmezge rysius su Dzukijos burzuaziniais nacionalistais, о veliau ir su ginkluotais buriais, veikusiais kitose Lietuvos teri- torijos dalyse. Antai J. Zemaitis tardomas parode, kad 1947 metq rugsejo menesj, vykdydamas ,,prasymq“ rinkti snipinejimo zinias, jis pagal gautqjq instrukcijq suorgani- zavo tokiq ziniq rinkimq visuose jam pavaldziuose nacio- nalistq buriuose. Lietuvoje surinktq snipinejimo medziagq tq paciq metq gruodzio menesj nacionalistai persiunte j uz- sienj. Suvalkijoje veikusiq ginkluotq buriq vadovai pa- shm te kelis zmones j uzsienj, kad jie uzmegztq rysius su ten gyvenanciais nacionalistais ir imperialistiniq valstybiq zvalgybomis, kad gautq moralinQ ir materialinQ paramp Lietuvoje veikiantiems nacionalistams, Vienas is tokiq pasiqstqjq j uzsienj buvo J. Luksa. Grjz^s j Lietuvq, jis parase placiq savo veiklos uzsienyje ataskaitq ir issiun- tinejo jq nacionalistiniq buriq vadams. Tame raste, pava- dintame „Pro memorial tarp kitko taip jis rase apie ry- sius su uzsienio valstybiq zvalgybomis*: „Vel 1948 m. vasaros gale teko tureti infor- macinj pasikalbejimq su vienos didziosios vals- tybes aukstais karines zvalgybos zmonemis. Juos apart ukines, ekonomines, socialities, kul- turines, religines padeties, ypatingai domino rezistencijos padetis. Tokis pranesimas, tik at- vykus j Svedijq, kartu su Audroniu buvo pada- rytas svedq zvalgybai. Svedus ypatingai domi- na karihiai bolsevikq pasirengimai. 1949 metq rudenyje tikrai issamq pranesimq padariau kitai didziosios jegos zvalgybai. Siuo atveju reikejo sistemingai atsakyti j trejetQ sim- tq klausimq, pranesim^ paryskinant keliolika brezinitj. Sis pranesimas, apim^s тйэц pogrin- dzio padetj, buvo baze konkreciam tos jegos angazavimuisi тйэц rezistencijai teikti mate- rialin^ paramp". 1948 m. liepos 7—8 dienomis Baden-Badeno mieste, Vakaru Vokietijoje, jvyko is Lietuvos pabegusitj su hitlerininkais j uzsienj burzuaziniq nacionalistq vadovau- * Archyviniams dokumentams skelbti redakcijos fondas, rinkinys 101, lapas 137 (toliau — ADSR f„ r. 101, 1. 137).
janciq organizacijq atstovq pasitarimas. Jame dalyvavo prelatas M. Krupavicius, reakcingasis socialdemokratq lyderis J. Kaminskas-St. Kairys, V. Sidzikauskas, J. Bra- zaitis-J. Ambrazevicius, J. Luksa ir kiti*. Pasitarime buvo aptariama ginkluotp nacionalistq veikla Lietuvoje ir prie- rnones jai paremti. Kaip sis Baden-Badeno pasitarimas sprende pagalbos reikalq ginkluotam nacionalistrj pogrin- dziui, J. Luksa taip apraso jau minetoje ataskaitoje: ,,BB pasitarimo proga visq dalyviq vardu, man iskelus krastui materialines paramos klau- simq ir neradus kitq saltiniq, buvo kreiptasi j Lietuvos min. P. Zadeikj, kad jis detq pastan- gq isgauti atitinkamas sumas krasto rezistenci- jos reikalams is lietuviskqjq uzsaldytq kapitalq Amerikoje. Zadeikio buvo gautas atsakymas, kad saltiniai yra sunkiai prieinanii, norint ati- tinkamas sumas isgauti, susiduriama su JAV Teisingumo ministerija. Tuo paciu metu buvo gauta daviniq, kad brqsta galimybes is kitq sal- tiniq gauti resursq krasto rezistencijai padeti. Paruosiau sqrasq medziagq, apimantj balansq Lietuvos pogrindziui. Rastas tik 1949 metq pa- vasarj pasieke reikiamas instancijas. Rastas ejo per VLIK-o kanalus. Su rasto jteikimu prasidejo konkretus bendradarbiavimas minimo kontrd- gento su VLIK-u. Sitokiems santykiams uzsi- mezgus, krastui materialines paramos klausimas buvo isspr^stas. Smulkiau apie krastui mate- rialines paramos teikimq rasiu reikalinga kal- betis tik zodziu". Kaip matyti is J. Luksos rasto, reakcines lietuviq emi- gracijos organizacija VLIKas — Vyriausiasis Lietuvos is- laisvinimo komitetas — tarpinin'kavo, uzmezgant rysius ir, gaunant uzsienio valstybiq zvalgybq pagalbq burzuazP niams nacionalistams Lietuvoje. Imperialistiniq saliq zvalgybos taip pat buvo suinte- resuotos panaudoti nacionalistq ginkluotq buriq dalyvius snipinejimo zinioms rinkti. Tuo tikslu jos reme j uzsienj pabegusius nacionalistus, teikdamos jiems visokeriopq pagalbq. * ADSR f.r r. 101, 1. 182.
Atvykusieji j uzsienj nacionalistinio pogrindzio atsto- vai buvo apmokomi snipineti ir grqzinami j Lietuvq. Apie viena tokiq snipn desantq, 1950 metn rudenj ismestq Tau- rages apskrities teritorijoje, liudija V. Globio parodymai. Reakcingosios lietuvin emigracijos vadovai gerai zi- nojo naujo pasaulinio karo viltimis grindziamos naciona- listn Ьйгщ ginkluotos teroristines veiklos beviltiskuma, jn dalyvin issigimimn, politinj zlibum^, buozmQ psichologija, religinj fanatizm$. Taciau, siekdami su uzsienio pagalba atstatyti burzuazinQ santvarkq Lietuvoje, jie ragino tQsti pragaistinga, neturintj realip perspektyvn, antiliaudinj pa- sipriesinimq. Burzuaziniai nacionalistai Lietuvoje, nebuda- mi pajegus atstatyti nuverst^jn santvarkq, ginkluotn bu- rin pagalba stengesi kiek galedami trukdyti tarybp val- dziai, socializmo statybai. Tais pat sumetimais buvo sten- giamasi sudaryti vieningn nacionalistn vadovybQ visos respublikos mastu, pogrindines organizacijos skirstomos rajonais, rinktinemis, apygardomis, sritimis, pavadinamos skambiais vardais—„K^stucio", „Kunigaikscio 2valgai- cio", „Prisikelimo", „Tauro" ir kt. 1949 m. pradzioje susi- rinkusi nacionalistiniq burin vadovq grupe paskelbe jstei- gusi Lietuvos laisves kovos SQjudzio (LLKS) organizacijn- J. 2emaitis tapo LLKS tarybos pirmininku. Tai buvo paskutinis meginimas sudaryti centralizuotn antitarybin^ organizacijn vietoje sutriuskinto BDPS (Bendro demokra- tinio pasipriesinimo s^judzio)— paskutines nesekmingos pastangos koordinuoti ginkluotn burin veiksmus. Burzuazinin nacionalistn veikla buvo nukreipta pries kiekvienq tarybn valdzios salininkq ar kurejn, pries ju seimn narius. Nacionalistai zude visus, kas nenorejo ver- gauti buozems, kas pritare naujam gyvenimui, kas jj ku- re. Teroristine ginkluotn burin veikla buvo nukreipta pries eilinius darbo zmones, pries buvusius bernus ir kumecius, Komunistn partijos narius, komjaunuolius, tarybinius dar- buotojus bei aktyvistus, kolukiecius, liaudies gynejus, mi- licininkus. Burzuaziniai nacionalistai pokario metais Jur- barko rajone nuzude 9 kolukin pirmininkus, Raseinin— 3, Silales — 7, Silutes — 1, Taurages — 7. Minetuose penkiuo- se respublikos rajonuose nuo klasinio prieso rankos zuvo 44 komunistai ir 116 komjaunuolin. Nacionalistn nuzudy- tnjn tarpe daugiau kaip devyni zmones is desimties nebu- vo komunistai ar komjaunuoliai. Tokia yra negailestinga
nacionalistn teroristinio veikimo statistika, atskleidzianti tikrqjj zudynin mastn ir pobudj. Burzuaziniai nacionalistai pradejo zudyti pirmosiomis pokario dienomis, kai tik buvo isvyti okupantai ir prasi- dejo krasto atstatymas. Ginkluoti jn buriai uzpuldinejo valstiecius, plese, kankino juos, iszudydavo seimas, sude- gindavo sodybas. Masinemis zudynemis, kankinimais ir te- roru burzuaziniai nacionalistai norejo jbauginti darbo zmones, kad jie nedalyvautp socializmo statyboje. Koks ziaurus buvo teroras, parodo ginkluotnjn burin dalyvin ir nukentejusinjn nuo j4 seimn narin parodymai, skelbiami rinkinyje. J. Zemaitis savo parodymuose kalba apie 1946 m. rug- sejo 13 d. naktj, kai Raseinin rajono Zaiginio apylinkes Zalakiskin ir Rinkselin kaimuose burzuaziniai nacionalis- tai nuzude 13 valstiecin, daugiausia naujakurin. Nacionalistai zude valstiecius istisomis seimomis, nesi- gailedami ne mazn vaikn. Antai 1948 m. vasario 22 d. Raseinin apylinkes Kebaicin kaime burzuaziniai naciona- listai ispiove Rakauskp seimn. Nuo jn rankos zuvo 4 ma- zameciai vaikai. Liko gyvas tik vienas — suzeistas dvy- likametis Antanukas, pabeg^s pro langn. Sunkiai suzalota jo motina mire po trijn dienn- Tn naktj buvo nukankinta kaimyne Biliene ir dvi jos dukterys. Burin dalyviai su- degino abi sodybas kartu su lavonais. 1948 m. rugpiticio 21 d. Raseinin rajono Girkalnio apy- linkes Milasaicin kaime burzuaziniai nacionalistai iszude Damazeckn 3 asmenn seimn, jn tarpe trejn metn dukrn Aldonn, Dubinskn 3 asmenn seimn, is jn devynerin metn sunu Mecislovn, Racn 3 asmenn seimn (Raciene buvo mir- tinai suzeista), is jn astuonerin metn Algimantn, о gre- timame Silininkn kaime — 3 asmenn naujakurin Grigalin seimn, j4 tarpe septynin menesin kudikj nusove lopsyje. Visoje apylinkeje tn naktj nuo zudikn rankos krito 11 zmonin, tame tarpe 4 mazameciai vaikai. 1948 m. lapkricio 10 d. naktj Raseinin rajono Betyga- los apylinkes Dirzionip kaime nacionalistn burio dalyviai nuzude naujakurio Jankausko seimn: pakore tevus ir nu- sove penkis mazamecius vaikus, kurin maziausias dar ne- turejo ne dvejn metn. Lavonn kriivoje liko gyva tik sun- kiai suzeista dukte Elena. Panasiai elgesi burzuaziniai nacionalistai ir Jurbarko, Silales, Silutes, Taurages rajonuose. V. Vitkus ir Z. Pau-
likas parode, kad vien Silales rajono Upynos apylinkeje jie su kitais burio dalyviais 1949 m. balandzio 21—22 naktj nuzude 9 valstiecius, is jq susaude 3 asmenq Patlabq ir 4 asmenq Sabockiq seimas. 1949 m. rugpiucio 22 d. naktj Silales apylinkes Gubriq kaime nacionalistai nuzude 8 nau- jai sukurto V. Majakovskio v. kolukio narius. Nacionalistq buriq dalyviai nuzude nemaza zmoniq, jtarQ juos esant komunistais, komj aunuoliais, tarybiniais aktyvistais, nors is tikrqjq jie visuomenineje veikloje ne- dalyvavo. Nemazai buvo nuzudyta ir tokiq, kuriuos jskun de burzuaziniams nacionalistams jq talkininkai, noredami suvesti asmenines sqskaitas. Burzuaziniai nacionalistai, siekdami „jteisinti" zudynes, sudarinejo vadinamuosius teismus. Is tikrqjq tariamojo teismo atstovai tik uzpildydavo blankus, kur jrasydavo nuzudytojo pavard^. Is skelbiamq „teismo" nariq M. Ti- minsko, J. Mackeviciaus, V. Vitkaus parodymq matyti, kad nacionalistai zudydavo zmones, remdamiesi nepagrjs- tais jskundimais, asmeniniu kerstu, noru prisiplesti turto ar pasigrobti pinigq, о jau po to rasydavo jiems mirties nuosprendzius —„likvidavimo aktus". Taciau dazniausiai zudikai veike paskubomis, nuolatos bijodami, kad juos gali susekti valstybes saugumo organai, todel daugeliu atvejq jie nevargino sav^s jokiais formalumais. Neretai vaistietis, gav^s pinigq uz parduotq gyvulj ar nusipirk^s geresniq batq porq, tuo paciu pasirasydavo sau „likvida- vimo aktq". Is rinkinyje skelbiamq dokumentq matyti, kad j burzuaziniq nacionalistq rankas patekusiojo likimq nulemdavo atskirq btirio dalyviq, ypac jq vadq, uzgaidos ir nuotaikos. Kovoje pries ginkluotus burzuaziniq nacionalistq bu- rins svarbq vaidmenj suvaidino paprasti darbo zmones, pa- keitQ plugq j automata ar sautuvq ir aktyviai stoj^ ginti tarybq valdzios. Greta valstybes saugumo darbuotojq, mi- licijos, likviduojant ginkluotus nacionalistq burins, pasi- zymejo liaudies gynejai. Jq gretose 1947 m. spalio 1 d. tuometineje Pagegiq apskrityje buvo 98 kovotojai, Ra- seiniq— 282, Taurages—147, Silutes-—138. Is viso jq tarpe buvo 178 komjaunuoliai*. Visai darbo zmoniq kovai pries nacionalistq antiliaudin^ veiklq vadovavo Lietuvos Komunistq partija. Partiniq organizacijq iniciatyva ap- * Lietuvos KP CK Partinis archyvas, f. 4421, ар. 1, b. 62. 1. 99.
skricip, valscip, apylinkip centruose, tarybiniuose ukiuose, MTS ir kolukiuose kovai pries burzuazinius nacionalistus buvo sukurtos ginkluotos savigynos grupes, jungusios savo eilese simtus darbo zmonip. An tai 1948 m. kovo 18 d. vien tik Taurages apskrityje 24 savigynos grupese buvo 242 tarybiniai aktyvistai*. Skelbiami dokumentai rodo, kaip masiskai ir ryztingai Tarybp Lietuvos darbo zmones kovojo su nacionalistp burials ir ju vykdomu teroru. Lietuvos liaudis likvidavo ir sip kliutj, trukdziusiq kurti socialistinp santvarkq. * * * Rinkinyje skelbiami dokumentai yra dvejopi. Vieni jp— tai nacionalistinip burip dalyvip parodymai tarybi- nio leisetumo organams. Stengdamiesi sumazinti savo as- meninp kaltp, tardomieji daznai issisukinejo, venge sakyti tiesp apie savo nusikaltimus, dalyvaujant teroristiniuose aktuose ir plesimuose. Liudininkp parodymp, faktp ir dokumentp priremti, jie papasakodavo apie nusleptus nu- sikaltimus. Burzuazinip nacionalistp vadai, tardymo metu nutyledami savo jvykdytus nusikaltimus, stengesi suvers- ti atsakomybp eiliniams burip dalyviams. Nusivylp be- prasmiska kova, issigimp moraliskai, jie pasakodavo apie savo vadovaujamp burip asmeninp sudetj, apsiginklavimp, jvykdytus teroristinius aktus, nurodydavo talkininkus, ju gyvenampjp vietp, sleptuves, slapyvardzius. Tokie yra na- cionalistp pogrindzio vadp J. Zemaicio, J. Palubecko, J. Mackeviciaus, A. Bandzino, A. Jonuso parodymai. Nemazp dalj dokumentp sudaro liudininkp parodymai. Tai pasakojimai zmonip, kurie patys mate, kaip naciona- listai nuzude jp seimos narius, kaimynus. Rinkinio dokumentai neapima visp burzuazinip nacio- nalistp jvykdytp nusikaltimp. Jie atspindi tik atskirus jp antiliaudines veiklos epizodus. Taciau tai tipiski ir budingi nusikaltimai klasinio prieso, pasirinkusio teroro ir zudynip kelip. Rinkinys suskirstytas skyriais. Skelbianip dokumentp saltiniai nurodomi petitu po tekstu, teksto paaiskinimai spausdinami isnasose. Jei dokumentai skelbiami ne isti- * Lietuvos KP CK Partinis archyvas, f. 381, a,p. 1, b. 58, 1. 44.
sai, pazymima: iS рагойутц. Rinkinio pabaigoje dedamas burzuaziniq nacionalistq nuzudytq zmoniq sqrasas, patei- kiant trumpq biografiniq ziniq apie juos. Redakcija dekoja Lietuvos KP Jurbarko, Raseiniq, Silales, Silutes ir Taurages rajonq komitetq, miesto ir apy- linkiu DZDT vykdomqjq komitetq, valstybes saugumo, milicijos darbuotojams, buvusiems liaudies gynejq buriq kovotojams ir visiems darbo zmonems, suteikusiems nuo- sirdziq pagalba bei paramq, ruosiant rinkinj spaudai.
TAURAGES RAJONE I§ A. M о с к a u s* parodymp 1954 m. geguzes 30 d. Burzuazinio rezimo Lietuvoje laikotarpiu nuo 1935 ar 1936 iki 1940 metp buvau saulip spjungos narys, turejau uniform^ ir sautuvp. 1940 metais Lietuvoje atktirus tarybp valdziq, saulip sqjunga buvo paleista. As pasitraukiau is organizacijos ir, gyvendamas Purviskip kaime, Taurages apskrityje, dirbau nuosavame ukyje. Vokieciams okupavus Tarybp Lietuvp, 1941 metp rug- sejo menesj, Taurages gyventojui Augustui Steponaiciui pasitilus, jstojau j policijq eiliniu policininku ir iki 1942 metp vasario menesio tarnavau Erzvilko miestelyje. Ve- liau mane perkele j Taurages apskrities Gaures miestelj. Turejau sautuvp. Kaip policininkas, saugojau vokiecip amunicijos san- delius, suimtus tarybinius piliecius, kuriuos paskui lyde- davau j Tauragp. 1944 metp spalio ar lapkricio menesj, tarybinei kariuo- menei isvaduojant Lietuvos TSR, bijodamas atsakomybes uz tai, kad tarnavau policijoje, slapsciausi pas jvairius mu- sp kaimo valstiecius. 1945 metp geguzes pabaigoje ar birzelio pradzioje, slapstydamasis Pasaltuonio miske, susitikau su ginkluo- tos gaujos dalyviais. Jos vadui Strainiui-„Saturnui" pa- siulius, jstojau j ginkluotp gaujp. Jos dalyviu buvau iki suemimo dienos. Is pradziu turejau vokiska karabinp, о veliau (1947 metais) gaujos vadas Stoskus dave ,,SVT" sau- tuvp, kuris man priklause iki suemimo. * Mockus Antanas, Jono s., gimejs 1904 m. Taurages rajono Purvis- kiu kaime. Hitlerines okupacijos metais tarnaudamas policijoje, dalyvavo, suimant ir saudant tarybinius piliecius.
16 Be to, 1948 metais is gaujos dalyvio Ruibio gavau na- ganq, kurj 1949 metais su banditu Bakuciu ismainiau i ,,TT" pistoletq. Mane suemq, pistoletq paeme. Is kitp ban- ditp gaudavau sovinius ginklams. Turejau „Tautvydo" slapyvardj. 1954 m. birzelio 19 d 1945 metais kartu su kitais gaujos dalyviais jvykdziau siuos nusikaltimus. 1945 m. birzelio 24 d., bunant Purviskip miske, miisp gaujos vadas „Saturnas" jsake man, Tamuliams— tevui ir sunui, Rupsaiciui-,,2iliui", Juozui Dailydaiciui, An- tanui Petraiciui is Taurages rajono Stirbaicip kaimo ir An- tanui Jokubauskui ginkluotiems nueiti j Cigelnes kaimq ir, jei rasime liaudies gynejus Juknevicius (tevq ir sunp), sulaikyti juos, atvesti j miskq ir nusauti. Antanas Joku- bauskas turejo parodyti, kur Jukneviciai gyvena. Gavq uzdavinj, visi isvardyti ginkluotos gaujos dalyviai popiete nuejome j Jukneviciaus sodybq ir jq apsupome. As stove- jau sargyboje. Netrukus pamaciau, kai is namu, ракёИ rankas, isejo liaudies gynejai Jukneviciai — tevas ir sunus. Tamulis paeme is jp auto ma tq, о kiti suriso jiems rankas ir nuvede j miskq. Netoli nuo mtisp stovyklos abu Juknevi- cius nusove. Prie nuzudymo vietos nebuvau priejqs, gir- dejau tik suvius ir nezinau, kas juos nusove. Juknevicius nuzudeme vien uz tai, kad buvo liaudies gynejai ir tarnavo saugumo organuose. 1945 metp liepos menesj „Rolando" gauja, kurioje ir as buvau, slapstesi Purviskip—Pasaltuonio miske. Kartq Starkus-„Mazelis" man ir kitiems pasake, kad dienos me- tu per miskq dviem vezimais bus vezamos dezes sviesto. Jis dar pridure, kad sviestas is pieno nugriebimo punkto gabenamas j Erzvilkq, Skaudviles link. Mes nutareme sviestq pagrobti. Susiruoseme: as, „Mazelis", Jonas Joku- bauskas-,,Putinas", Mockaitis, Gudavicius, Juknius ir kiti, is viso 12—13 zmonip. Starkaus vedami, naktj nuejome j miskq. Prie kelio suruoseme pasalq ir laukeme ryto. Prasvi- tus pamaciau atvaziuojant du vezimus su nepazjstamais zmonemis. Kai jie privaziavo arti musp, surikome „rankas aukstyn!" ir juos uzpuoleme. Vezimuose radome 16 de- zip sviesto, jas pasiememe, о zmonems liepeme vaziuoti atgal. Sviesta nusineseme j gaujos buveinp.
Sekancios dienos rytq Purviskip-Pasaltuonio miske mus aptiko VSM kareiviai. Prasidejus susisaudymui, buvo nu- kauti Gudavicius ir Mockaitis. Per susisaudymp man su- zeide kojas. Atsisaudydami istrukome is apsupimo ir per- ejome j kitp miska. As gydziausi pats, naudodamasis gau- jos vado „Rolando" vaistais, Koi gydziausi, buvau miske. Maisto produktp man atnesdavo gaujos dalyviai. 1945 metais ne kartp su kitais banditais eidavau j kai- mus. Grasindami ginklu, imdavome is valstiecip maisto pro- duktus. 1954 m, birzelio 22 d. 1946 metp pavasarj ar vasarp gaujos vadas „Rolandas" musp grupes vadui Seneckiui-,,2aibui" jsake atvesti i mis- kp ir susaudyti visp Kazio Ringailos seimp uz tai, kad jie susitinkp su liaudies gynejais ir isduodp vietas, kur lankosi banditai, Ringaila gyveno Taurages rajono Zui- kiskip kaime. Isakymui jvykdyti Seneckis sudare tokip grupp: grupes vadas Seneckis-,,Zaibas", as—Antanas Mockus, Bakutis-,,Viktoras", Stoskus, Mackevicius-,,Cvir- ka" ir Jonas Jokubauskas-„Putinas". Ginkluoti nuejome j Ringailos vienkiemj. As su kitais ejau sargybp kieme, о Mackevicius, Bakutis ir Seneckis uzejo j vidp ir po ku- rio laiko is namp isvede suristus Kazj Ringailp, Ringai- lienp, dukteris Petrp Ringailaitp — 20 metp, Pranciska — 18 metp ir sunp Antanp — 14 metp. Juos su ginklais ly- dejome i miskp. Is Ringailos ukio paemiau karvp mesai ir vedziausi kartu su Ringailos seima. Ate jus j Purviskip miskp, Seneckis su Bakuciu-,, Viktoru", Stoskumi, Mac- keviciumi ir Jokubausku Ringailos seimp nusivede j viena pusp, о as karvp nuvedziau j stovyklp, Po kurio laiko minetieji gaujos dalyviai sugrjzo j stovykla, ir is jp su- zinojau, kad Ringailos seima likviduota viename is gau- jos bunkerip, 1947 metp rudenj gaujos vadas Stonis-„Alunta" man ir kitiems pasake, kad reikia likviduoti vienq seimq Tau- rages rajono Bimbilines kaime, bet uz ka — nenurode. Siai operacijai buvo paskirti: Stonis, Lorancas, Cinovas- „Algis", Bakutis-„Viktoras", as ir Jonas Jokubauskas-,,Pu- tinas". Naktj ginkluoti patraukeme j Bimbilines kaimp. Kai atejome j sodybp, as ir Jonas Jokubauskas stojome sargy- bon, о Stonis, Bakutis ir kiti jsiverze j namq, kur sulaike man nepazjstamus piliecius. Uzej^s j vidp, pamaciau vy- 2 Kruvjnos zudikq pedos 17
rq, moterj ir 18—20 meti} sum}. Jie, Bakucio saugomi, sedejo uz stalo. Mes ememe plesti ukj. Lorancas-,,Aidas” ir Cinovas pakinke j vezim^ arklj, po to as, Jokubaus- kas ir kiti neseme is патц drabuzius, grudus bei kitus daiktus ir kroveme j vezimq. Prikrovus vezimq, kam- baryje buves Bakutis-,,Viktoras" is pistoleto „ТТ" sulai- kytus zmones nusove*. Girdejau tris suvius. Po to ve- zimu nuvaziavome j Rapolo Marcinkaus tik} Taurages rajono Zaltriskir} kaime. Jo tikyje palikome grudus, dra- buzius nusineseme j miskq, о vezim$ su arkliu Marcinkui liepeme parduoti. 1954 m. birzelio 25 d. 1947 meti} rudenj gaujos vadas Stonis-,,Alunta" karta pasake, kad reikia nuzudyti Taurages rajono Joniskes kai- mo gyventojq Cesnien^, nenurodydamas uz kq. Zudyti isejo Stonis, Lorancas-,,Aidas", Bakutis-,,Viktoras", Cino- vas, Jonas Jokubauskas-,,Putinas" ir as. Naktj nuejome j Cesnienes uk}, apsupome namq ir jsi- verzeme j vidp. Stonis ir Bakutis tarde Cesnien^. Kq Ces- niene kalbejo, neprisimenu. Paskui Stonis ir Bakutis liepe Cesnienei nuvesti juos j darzinQ, kur jie darysiq krata. Cesniene su jais isejo j kiem$ ir nuejo j darzin$, kuri buvo greta namo. Po kelit} minucit} isgirdau suvius. Ne- trukus Stonis ir Bakutis grjzo j kambarj. Stonis pasake, kad Cesniene likviduota ir galima eiti. ApiplesQ Cesnie- nes uk}, nuejome j misk$. Po keliq diemj, tai buvo 1947 metq lapkricio menesi, pavakare mes ilsejomes viename vienkiemyje. Temstant j vienkiemj atejo Vincas Kuliesa, Taurages rajono Zibu- rii} kaimo gyventojas, kuris kazkq pranese Bakuciui-,,Vik- torui". Po to Bakutis mums pasake, kad reikia likviduoti FreitakQ is kazkurio Taurages rajono kaimo. Sutemus Frei- tako nuzudyti nuejo Bakutis-„Viktoras", Lorancas, Cino- vas, Stasys Spudvilas, Miseikis-,,Arunas" ir as. Freitako gyvenamqjq vietq parode Vincas Kuliesa. Atejus j Frei- tako ukj, Kuliesa, as ir Miseikis-,,Arunas" pasilikome kie- me saugoti, о kiti jsiverze j namq. Po kurio laiko ir as uz- ejau j vidq. Kambaryje pamaciau Freitak^— 40—42 meti}, Freitakien^ — apie 40 metq ir dvi dukteris — 17—18 meti}. * 1947 m. spalio 15 d. Bimbilmes kaime banditai nuzude: Lemk} Au- gusta, Juliaus s., gimusj 1896 m., LemkienQ Marijon^, Miko d., gimusia 1902'm., ir Lemkj Mykol$, Augusto s., gimus; 1925 m.
Juos saugojo Bakutis, о paskui ir as. Tuo metu Lorancas. Cinovas ir kiti plese Freitako ukj. PasikinkQ arklj, jie j vezimq sukrove apie centnerj miltip avj, drabuziij. Tada Bakutis man ir kitiems tyliai pasake, kad mes jo palauk- tume kieme, о Freitakui Мере parodyti mums keliq. Is- ejus j kiemq, Bakutis, Lorancas ir Spudvilas nuvede Frei- tak$ j arklidQ ir jj nusove. Po to jo vezimu nuvaziavome j Taurages rajono Zaltriskiij kaim^, j Marcinkaus ukj, kur palikome visa prisiplestq turt^. Veliau is Marcinkaus suzinojau, kad Freitako arklj ir vezimq jis nugabeno j Jur- barkq ir turguje pardave nepazjstamiems valstieciams. Noriu papildyti, kad, nuzud^ Freitakq ir atej§ j Marcin- kaus ukj, cia radome Jokubauskq-,,Putins", Stonj-„Alun- ta“ ir ,,Drqsutj". Is Marcinkaus nuejome j miskej, о Kulie- sa grjzo tiamo. 1954 m. birzelio 28 d. Apie Norkienes nuzudymq is Taurages rajono Gaures kaimo zinau stai k$. 1947 metij rudenj Stonio-,,Aluntos" gaujos dalyviai Gaures miske jrenge bunkerj, kuriame slapstemes. VienQ vakar^, tai buvo 1947 metij lapkricio menesj, Stonis-,,Alunta" pasake, kad reikia likviduoti, t. y. nuzu- dyti, NorkienQ. 2udyti isejo Stonis-,,Alunta", Lorancas- ,,Aidas", ' Cinovas-,,Algis", Miseikis-,,Arunas", Spudvi- las-,,Minoras" ir Jonas Jokubauskas-„Putinas". Mane ir Dailydaitj-,.Valentin^" gaujos vadas Stonis-„Alunta" pa- liko miske saugoti bunkerio. Anksti rytq grupe sugrjzo, parsinesdama jvairiij dra- buziij, maisto produkttj, taip pat parsivede karvQ ir telyciq. Besikalbant Stonis pasake, kad jie nuzude Norkien^ ir dar vienQ moteriskQ, kuri buvo atejusi pas j$ is Gaures*. Moteriskes pavardes jis nepasake, о as neklausiau. 1954 m. liepos 2 d. Su kitais dalyvavau, apiplesiant mesos kombinato pa- galbinj ukj Taurages rajono Drqslaukio kaime. Is iikio pagrobeme daugiau kaip 10 karviij ir vienq sautuvq. * 1947 m. lapkricio 24 d. banditai nuzude Norkien^ Petr^, Antano d., gimusia 1899 m., ir Gaures valsciaus imansq skyriaus inspektorq Takto- misovienp-Krasauskaite Zuzanep Jono d., gimusiq 1919 m.
Mesos kombinato pagalbinj uki apipleseme 1948 me- tp vasaros pabaigoje. Musu gauja tuomet turejo 12—13 zmonip. KartQ pavakare is Stonio-,,Aluntos" gavome nu- rodymp visiems pasiruosti eiti j kaimq pagalbinio ukio apiplesti. Sutemus mes visi, Stonio vadovauj ami., is misko pa- traukeme j Drqslaukio kaimQ. Keii banditai nuejo j lau- kq, kur nakti buvo laikomos karves, о as su kitais pa- sukau j ukio darbininkp gyvenamq nama. Grasindami ginklais, priverteme darbininkus jsileisti j butus, ir vi- sus su seimomis suvareme j vienq kambarj, kad niekas is jp nenubegtp j Taurage ir nepranestp. Veliau j kambarj atvede is lauko 2—3 piemenis, sargq, saugojusj karves, ir is jo ateme sautuvq. Po to as su keliais banditais nuejau prie karvip, о 2 ar 3 musiskiai pasiliko saugoti darbininku. Radome dau- giau kaip 10 karvip, priristp prie tvoros. As, Joncas, Marcinkus ir Cinovas pasiememe po karve ir nusivede- me j miskq. Taip pasielge ir kiti. Noriu paaiskinti, kad, pries uzpuldami pagalbinj uki, susitareme, pagrobq karves, pasidalyti j nedideles grupes, po 3-—4 zmones, ir jas vesti jvairiomis kryptimis, kad pedomis musp negaletp susekti. Taip ir padareme. 1954 m. liepos 3 d. 1948 metp pavasarj buvome Sakalines miske. Karta pavakary Stonis jsake pasiruosti eiti j kaimus zudyti zmo- nip, Jis pasake, kad Dvarviecip kaime turime nuzudyti Paulaitj ir Sakalines kaime — kazkokius tarybinius pilie- cius. Po to gaujos vadas mus suskirste i dvi grupes. GrupQ, kuri turejo nuzudyti Paulaitj, sudare Antanas Bandzinas- ,,Judrutis", Viktoras Bakutis-,,Viktoras'', Jonas Jokubaus- kas-,,Putinas", „Karalius", Juozas Lorancas-,,Aidas", And- rius Kisnerius-,,Sakalas" ir ,,Jura". Grup^, kuri turejo zu- dyti Sakalines kaime, sudare Stonis-,,Alunta", as, Rapolas Marcinkus ir Andrius Cinovas-,,Algis". SusiskirstQ visi nakti isejome j minetus kaimus. Vie- na grupe, vadovaujama Bandzino, nuejo Dvarviecip kai- mo link, о kita, vadovaujama Stonio, patrauke j Saka- lines kaim$. x 20
Musp grupe j miskp netoli Sakalines kaimo atejo ry- tQ, kadangi erne austi, tai j kaimp nejome, о visp -dienp isbuvome miske. Sutemus is misko pasukome i Sakalinp. Mus vede Cinovas, nes gerai zinojo vietovp. Dar nepriejus ukio, mus pasivijo du gaujos dalyviai — Viktoras Bakutis ir „Jura". Jie jau buvo nuejp j Dvar- viecip kaimp ir pasake, kad Paulaitj nuzude, bet po to turejo greitai sprukti, nes nuzudytojo sunus pabego. To- del jie atejo musp perspeti, kad pabegps Paulaicio sunus apie tevo nuzudymp gali pranesti valstybes saugumo or- ganams ir cionai gali atvykti kareiviai. Po to Cinovas tuojau mus nuvede j ukj. Sodybp ap- supome, о Marcinkus ir dar kazkas jejo j vidp. Netru- kus pasigirdo du ar trys suviai. Paskui Cinovas uzejo j namp ir grjzps pasake, kad esama mesos. Stonis liepe jam mesp paimti. Jis taip ir padare. Marcinkus, isejQs is namo, pasake, kad jie nuzude du ar tris zmones. Po to mes pasitraukeme i Sakalines miskp. Uz kp Sakalines kaime buvo nuzudyti tarybiniai pi- lieciai, tiksliai nezinau. Veliau is musp gaujos dalyvip girdejau, kad mes tame kaime nuzudeme Ramono seimp. 1948 metais kartu su kitais banditais dalyvavau, api- plesiant jaunimp per vakarelj Taurages rajono Dauglau- kio kaime ir parduotuvp Viesvileje. Be to, sistemingai ejome pas valstiecius, is kurip, grasindami ginklu, ememe gaujai maisto produktus. 1948 metp pavasarj musp gauja kelesi is vienos vietos j kitp. Viename kaime musp rysininkas Kleopas Grinius pranese, kad Dauglaukio kaime jaunimas suruose vaka- relj. Stonis nutare jaunimp apiplesti. Tuojau pat mes, is viso 12 zmonip, patraukeme j Dauglaukj ir apsupome namp, kuriame buvo vakarelis. Stonis, Bakutis, Lorancas ir dar kazkuris uzejo j vidp, Jie erne pleSti susirinkusiuo- sius j sokius. Keletp vyrp nurenge, paeme is jp virsutinius drabuzius, apsiaustus, avalynp, pinigus ir kitus daiktus. As irgi uzejau j vidp ir maciau, kad gaujos dalyviai plese jaunimp, bet pats nieko neemiau, nes man buvo jsakyta stoveti sargyboje. Paskui gaujos vadas jsake jaunimui sokti iki ryto, о mes su pasigrobtu turtu nuejome j miskp. Daiktus pa- sidalijome tarpusavy. As gavau batus.
1948 metq rudenj, gaujos vadui Stoniui kazkur isvy- kus, jo vietoj pasilikqs Jakutis-,,Skaisgiris'' nutare apiples- ti parduotuvq Viesvileje. Todel musq 10 zmoniq gauja patrauke j Taurages rajono Eiciq kaimq, о is ten sute- mus — j Viesvilq. Atvykq j miestelj, apsupome parduotuvq ir nuejome paimti raktq is vedejo, kuris gyveno virsum parduotu- ves, antrame aukste. Gavqs raktus, Jakubs jq atidare, ir pradejome grobti. Prikimsome 13 maisq jvairios manu- fakturos, cukraus, papirosq, cigareciq ir kitokiq prekiq, ir kiekvienas musq bei talkininkq, dalyvavusiq, apiple siant parduotuvq, vos jstenge pakelti po rnaisq. Noriu papildyti, kad tuo metu, kai mes ejome plesti parduotuves, Lorancas-,,Aidas", Kisnerius-„Sakalas" ir „Karalius" nuejo j greta esanciq girininkijq nutraukti telefono laidq. Jie apiplese ir girininkq, paeme is jo laik- rodj, svarkq ir is girininkijos issinese rasomqjq masinele. 1954 m. liepos 5 d. 1949 metais dalyvavau, nuzudant Zaltriskiq kaimo gy- ventojq Mykolq Liorancq, Taurages rajono Milaiciq kai- mo gyventojq Bruzq ir apylinkes pirmininka Petraitj, gy- venusj Taurages rajono Gaures kaime. Liorancq, Bruzq ir Petraitj nuzudeme rudenj vieno- dviejq menesiq laikotarpiu. 1949 metq rudenj gaujos vadas Antanas Bandzinas- ,,Judrutis" jsake nuzudyti minetus asmenis. Tuo metu mes buvome suskirstyti j tris nedideles gru- pes, nes mazoms grupems lengviau slapstytis. Grupq, kurioje buvau, sudare Rapolas Marcinkus-,,Jo- varas", Algis Nauseda-,,Valentinas", Jurgis Tenikaitis- ,,Duda" ir as. Grupei vadovavo Marcinkus. Karta 1949 metq rudenj uzejome j buvusj jo ukj, kuriame gyveno nepazjstama moteris su dviem vaikais. - Atsitiktinai uzejo ir Mykolas Liorancas. Jis buvo siuvejas, valstieciams siuvo drabu- zius ir todel vaiksciojo po kaimus. Marcinkus isvede Lio- rancq is namo, pareisk^s jam, kad jis turi parodyti mums keliq. As, Nauseda ir Tenikaitis isejome is paskos. Nuejus 100—200 metrq nuo sodybos, Marcinkus su Nauseda suriso Mykolui Liorancui rankas, ir Marcinkus
ётё ji tardyti, о mes jj saugojome, kad nepabegtp, nes buvo naktis. Po tardymo nuvedbme Liorancq j netoli Zaltriskip kai- mo esantj miskp, ir, mazdaug kilometre пиё]'из j misko gilumq, Marcinkus гёзИгаикё naganq ir suviu j galvq jj nusove. Marcinkus раз!ётё Lioranco dokumentus ir kartu su Nausёda пиё]’о j kaimp kastuvo atsinesti, о as su Te- nikaiciu pasilikau prie lavono. Mazdaug po valandos Marcinkus ir Nausёda grjzo is kaimo ir atsivede rysininkp Kazj Stirbj, gyvenusj Tau- ragёs rajono Puikip kaime; jis atsine^ kastuvp. Mar- cinkus Иерё jam uzkasti Liorancq. Mes nuejome j savo slapstymosi vietp, о Stirbis pasiliko uzkasti lavono. Netrukus po to gaujos vado nurodymu пигиИёте Bru- zp. Keturiese—as, Marcinkus, Nauseda ir Tenikaitis — naktj ра!гаикёте i Bruzo ukj. 2inojome, kad jis miega svirne. Nuejome j svirnp, kur is tikrpjp radome jj mie- gantj. Marcinkus Иерё jam apsirengti ir eiti su mumis neva kelio parodyti. Kai Bruzas isejo is svirno, Marcinkus ir №иэёВа suriso jam rankas uz nugaros, ir mes nusivedeme jj j miska, esan- tj netoli Zaltriskip kaimo. Nuejus j misko gilump, Marcinkus Иерё Bruzui sestis ant zemes. Bruzas atsisedo, о Marcinkus игпёгё jam ant kaklo virvQ, uz vieno virves galo pasieme pats, о uz kito galo раётё №иэёИа. Jie tempe virvQ j priesingas pu- ses tol, koi Bruza pasmaugё. As з!оуё}аи greta jp ir sau- gojau. Paskui vienas is musp atsinese is kazkur kastuvp, ir jo lavonp uzkaseme toje pacioje vietoje, kur jis buvo pa- smaugtas. As irgi padbjau uzkasti. Gaures apylinkes darbo zmonip deputatp tarybos pir- mininkp Petraitj musp grupe, man dalyvaujant, pasmauge tokiomis арИпкуЬёпНз. 1949 metp rudenj, mums esant miske netoli Puikiu kaimo, dienos metu atёjo rysininkas Kazys Stirbis ir ргапеэё, kad Puikip kaime vaiksto apylinkes pirmininkas Petraitis. As ir Marcinkus nuejome j misko pakrastj su- laikyti Petraicio. Netrukus netoli misko pamateme einantj per lauka Petraitj. Marcinkus, nenoredamas issiduoti esps banditas ir pasaliniams asmenims bei Petraiciui pasirodyti su uni- forma, пиэ!ётё frencip ir padavё man. Jis paliko sau-
tuvq ir, apsiginklav^s vien pistoletu, vienmarskinis nu- sivijo Petraitj, sugavo jj ir atsivede j grupes buvedn^. As atejau jam is paskos. Nauseda ir Marcinkus sugautam Petraiciui uznere ant kaklo virvQ ir jj pasmauge. Lavonp uzkaseme miske. As irgi padejau uzkasti. Tp pacip ar sekancip dienp surasiau aktq apie Petraicio nuzudymq, jame pazymedamas, kad likvidavome tarybinj aktyvistq. Akta pasirasiau as ir kiti dalyvavusieji nuzudant. Veliau akta atidaviau gaujos va- dui Bandzinui. 1954 m. liepos 6 d. 1951 metp rudenj drauge su kitais dalyvavau, apiple- siant dvi parduotuves — Trapenp miestelyje ir Batakip gelezinkelio stotyje. Mazdaug 1951 metp lapkricio pradzioje. visiems „Ro- lando" gaujos dalyviams esant Eicip miske, gaujos vadas Viktoras Bakutis pareiske, kad arteja ziema ir reikia ap- sirupinti ziemai drabuziais ir maisto produktais, todel jis ketino apiplesti parduotuvQ Trapenuose. Su pasiulymu visi sutikome ir issiruoseme plesti paduotuves. I Trapenus isejo sie: gaujos vadas Bakutis, as — An- tanas Mockus, Jonas Jokubauskas, Stasys Joncas-„Vid- mantas", Kazys Joncas-,,Majus", Fabijonas Norkus-„Dau- kantas", Vytautas Milkintas-,,Sarunas“, Vacys Sarockas- ,,2aibas", Jokimas Toliusis-„2ibutis", 2igmas Petraitis-„To- mas", Petras Kiliokas-„Gintautas" ir Vincas Nauseda-,.Ar- vydas". Is Eicip misko naktj nuejome prie Nemuno, kur sutikome mazdaug 20 metp jaunuolj, kuris, kaip pasake gaujos vadas, mus nuves j Trapenp parduotuv^. Vyrukas prie Nemuno rado priristq valtj. Kiliokas, Nauseda ir dar kazkuris piukleliu nupiove grandin^, ir mes norejome valtimi persikelti j kitp Ne- muno pusQ. Vai ties savininkas mus pastebejo ir atbego jos is musp atimti. Mes jj sulaikeme ir liepeme perkelti per Nemun^. Dviem reisais jis mus perkele j kitp pus^. Valties savininko nepaleidome, о liepeme eiti kartu su mumis j Trapenus. Vidurnaktj priejome prie Trapenp ir apsistojome, о gaujos vadas pasiunte palydov^ pasizvalgyti, ar nera mies- telyje kareivip. Po kurio laiko jis grjzo ir pranese, kad miestelyje nieko nera. Tada visi nuejome i miestelj prie parduotuves.
Nauseda ir Toliusis islauze parduotuves vedejo buto duris. Jis gyveno tame paciame name, kur buvo ir par- duotuve. Vedejui liepeme atidaryti parduotuv^; jis ati- dard. Vieni pasiliko lauke sargyboje, о as su Jokubausku ir kitais pieseme parduotuvQ. Pagrobeme jvairiri medziagp, drabuzup degtines, sau- sainiq, saldainnp medzioklinhj sautuvp, papirosq ir maisto produktq. Is viso prisikroveme 12 maistj. Be to, Kazys Joncas is parduotuves раётё 12 tukstancni rublnp Noriu papildyti, kad, pries pradedant plesti parduotu- v§, Nauseda ir Toliusis Тгарепц pasto skyriuje sudauze te- lefon^. Su prisiplestais daiktais grjzome prie Nemuno. Atgal per upQ mus perkele valties savininkas. Jj buvome nusi- vedQ j Trapenus ir, plesiant parduotuv§, saugojome. Persikdl^ per Nemun$, pasidalijome j tris grupes, ir kiekviena grupe pasidme atitinkamq kiekj pasigrobtq daiktip Dalj jq panaudojome savo reikalams, о kitq dalj palikome saugoti pas must} talkininkus. Jaunuolis, parody keliq j parduotuv^, persikdlus per Nemunq atgal, kazkur dingo, ir man su juo daugiau ne- beteko susitikti. Uz tai, kad jis mums rode keli$, gaujos vadas dave jam dalj pinigq, paimtij is Тгарёпц parduo- tuvds. Pagrobtus 12 tukstanciq гиЬПц Bakutis sunaudojo gaujos reikalams. Parduotuv^ Batakip stotyje apipldseme 1951 metq lap- kricio pabaigoje. Apiplesime, be manQS, dalyvavo Jonas Jokubauskas-,,Putinas", Sarockas-,,2aibas", Petras Kiliokas- „Gintautas", Jokimas Toliusis-„Zibutis", Levickas-,,Ramby- nas" ir Kazys Joncas-,,Majus". Мйзц gaujai slapstantis Mickiskes miske, j buveine grjz^s Kiliokas pranese, kad Ва!акщ stoties parduotuveje yra daug prekip, ir pasiule jq apiplesti. Gaujos vadas pasiulymui pritare ir liepe mums ruostis. Pavakare j тйзц buveinQ atejo Tauragds rajono Mic- kiskes kaimo gyventojai broliai Puteikiai (vieno }ц var- das Stasys) ir kartu nuejo parduotuvds pldsti. Batakiq stotj pasiekdme sutemus ir is karto nuejome prie parduotuvds. As ir Toliusis pasilikome sargyboje, о kiti nuejo pas parduotuvds vedejq. Jis gyveno tame pa- ciame name, kur buvo ir parduotuvd. Mes sulaikeme ber- тикц, saugojusj parduotuv^.
Kas parduotuvp atidare, nemaciau. As uzejau j jp veliau, pasiemiau butelj vyno ir grjzau atgal j postp. Api- plesimas uztruko apie valandp, Pagrobtp turtp surisome, sukimsome j maisus ir, pasiemp po maisp, nuejome. Broliai Puteikiai j grobstomp parduotuvQ nebuvo uz- ejp, bet grjztant atgal padejo nesti prisiplesta turtp ir uz tai gavo kostiump, vatinukp ir dar kazkp. Parejp j buveinp, Batakip stoties parduotuveje pagrob- tp turtp pasidalijome. 1954 m. liepos 7 d. Dalyvavau, nuzudant Norkiskes tarybinio ukio direk- torip ir apiplesiant valstietj Stasi Jokubauskp. Be to, 1952— 1954 metp laikotarpiu sistemingai ejau j jvairius kaimus ir is valstiecip emiau maisto produktus. 1952 metp rudeni as, Jokubauskas ir dar kazkuris Mickiskes miske susitikome Kilioko grupp. Kiliokas pa- sake, kad jis ketina apiplesti Norkiskes tarybinio ukio kasp ir pasiule mums prisideti. As ir Jokubauskas suti- kome ir naktj nuejome j miskp, esantj uz 200—300 metrp nuo Norkiskes tarybinio ukio kontoros. I miskp mus nu- vede Taurages rajono Mickiskes kaimo gyventojas Pu- teikis, kuris vietovp zinojo ir mums kelip rode. Miske susirinkome penkiese: as, Jonas Jokubauskas, Petras Kiliokas-,,Gintautas", Jokimas Toliusis-,,2ibutis", Antanas Rundza-,,Darius". Visp dienp isbuvome miske netoli tarybinio ukio kontoros, о vakare, sutemus, pa- traukeme j kontorp. Jokubauskas, Toliusis ir Kiliokas uz- ejo vidun, о as ir Rundza pasilikome lauke sargyboje. Po kokip 20 minucip as uzejau j kontorp atsigerti vandens ir pamaciau, kad Toliusis lauztuvu bando islauzti seifp. Atsigerps toliau ejau sargybp lauke. Netrukus prie kontoros privaziavo automasina, is kurios islipo tarybi- nio ukio direktorius ir dar kazkoks vyriskis bei soferis. Visi trys jie uzejo j kontorp, ir tuojau pasigirdo keletas suvip. Netrukus is kontoros isejo Jokubauskas, Toliusis ir Kiliokas. Toliusis pasake, kad jis nuzude 'tarybinio ukio direktorip ir paeme jo pistoletp bei dokumentus. Kiliokas is tarybinio ukio kontoros isnese rasomajp masinelp, о Jokubauskas aritmometrp. Visa tai nusineseme j miskp. Kazkuris is buvusip kontoroje pasake, kad pinigp paimti nepavyko, nes nebuvo galima atidaryti seifo.
Nuzud§ tarybinio ukio direktoriij, mes sugrjzome j Mic- kiskes miskq; cia persiskyreme su Kilioko grupe. As ir Jokubauskas toliau slapstemes dviese, ADSR f., r. 17, p. 50—51, 62—67, 69—72, 74—75, 77—94. I5J. Jokubausko* parodymq 1954 m. liepos 13 d. Dezertyrav^s is komandos, siunciamos j kariuomenes dalj karines tarnybos atlikti, parvykau namo j Taurages rajono Zuikiskii} kaim$ ir gyvenau nelegaliai. Tuo metu Taurages rajone buvo susidariusi ginkluota nacionalistq gauja, j kuriQ jstojo antitarybiskai nusiteik^ asmenys. Gau- jai jau priklause mano brolis Jokubauskas Antanas, Sta- sio s., gim^s 1924 metais. Jis j j$ jstojo del to, kad ven- ge tarnauti Tarybineje Armijoje. As vienas nenorejau slapstytis, todel nutariau jstoti j gaujQ. 1945 met!} geguzes ar birzelio menesj Purviskiq miske susitikau su gaujos dalyviais. Susitikimq suorganizavo brolis Antanas,— jis pareidavo namo maisto produkti} pasiimti. Tada suzinojau, kad gaujos vadas yra Strainis-,,Saturnas". Jam mane bro- lis Antanas ir pristate. „Saturnui" papasakojau, kad neva- ziavau j TarybinQ Armijo, dezertyravau is komandos, slapstausi ir noriu jstoti j gaujq. „Saturnas" pasake, kad, jeigu busiu drausmingas, istikimas, vykdysiu visus vadq jsakymus, tai jis mane priims. Daviau zodj, kad vykdysiu viskq, kas bus jsakyta, ir busiu drausmingas. Tada „Satur- nas" prieme mane j gaujq, jteike man vokiskq sautuvq su soviniais ir dave „Tomo" slapyvardj. Budamas gaujoje, dar papildomai gavau uzsieninj pis- toletq ,,Afel". Mazdaug 1949 metais vokiska sautuvQ pa- keiciau j sautuvq „SVT", о pistoletq ,,Afel" j ,,TT". Be- veik tuo paciu metu pakeiciau savo slapyvardj j „Puti- no1', nes jau daugelis vietiniq gyventojq zinojo, kad mano slapyvardis „Tomas". Kai jstojau j „Saturno" gaujq, joje buvo mazdaug 30— 40 banditi}. Netrukus „Saturno" gauja pasidalijo j dvi gaujas. As patekau j „Rolando" gauj$. Jos vadu buvo * Jokubauskas Jonas, Stasio s., gim^s 1920 m. Taurages rajono Zui- kiskiq kaime.
paskirtas Antanas Jonikas-,,Rolandas". „Satprno" gauja nue jo j buvusj Batakip valscip. „Rolando" gaujoje taip pat buvo apie 30 banditp. Jos dalyvip cia sumazedavo, kareiviams nukovus kai kuriuos banditus, cia padaugedavo, kitiems asmenims j jq jstojus. Iki 1953 metp „Rolando" gauja buvo beveik likviduota. Gyvi belikome as ir Antanas Mockus-„Tautvydas". Mus sugavus, „Rolando" gauja buvo likviduota. Jstojus j gaujq, suzinojau, kad jos tikslas — ginkluota kova pries tarybp valdziq Lietuvoje, tikintis, kad netoli- moje ateityje Amerika ir Anglija prades karq pries Ta- rybp Sqjungq, kuriame Tarybp Sqjunga bus nugaleta, о Lietuvoje vel bus atstatyta burzuazine santvarka. Banditai gyventojp tarpe vare antitarybinQ propagan- da, kalbejo, kad greit kils karas. Jie ragino gyventojus priesintis tarybp valdzios organams, visaip stengtis ne- vykdyti tarybp valdzios priemonip ir visais atvejais pa- deti banditams. Gaujos dislokavimosi teritorijoje jos dalyviai zude ta- rybinius aktyvistus ir asmenis, priesiskai nusistaciusius musp atzvilgiu ir pranesinejancius valstybes saugumo or- ganams, kur mes apsistojome. As devynerius metus, t. y. nuo 1945 iki 1954 metp, kovojau pries tarybp valdziq Lietuvoje. Kartu su kitais zudziau tarybinius aktyvistus, plesiau parduotuves ir vie- tinius valstiecius. Mazdaug 1948 metais as su „Algiu", „Jovaru" ir dar kazkuriuo netoli nuo Taurages rajono Silines kaimo su- laikiau nepazjstamq pilietj, nes jtariau, kad jis iesko, kur slapstosi banditai, noredamas apie tai pranesti valstybes saugumo organams. Mes nutareme jj likviduoti, nuvedeme j krumus ir susaudeme. Lavonq palikome krumuose ne- uzkastq. Veliau girdejau kalbant, kad lavonq suradQ vie- tiniai gyventojai ir kazkur palaidojQ. 1954 m. rugpiUcio 13 d. jstojus j gaujq, keletq menesip nejau uzdavinip vyk- dyti, kaip naujokas pasilikdavau gaujos buveineje. Pirmq kartq nuzudyme dalyvavau 1946 metp pavasa- rj. Seneckio-,,2aibo" grupe, kuriai priklausiau, gavo jsa- kymq nuzudyti Taurages rajono Zuikiskip kaimo gyven- tojo Kazio Ringailos seimq. Jo seimos nariai buvo lojaliai nusiteikp tarybp valdzios atzvilgiu. Vyresnysis sunus Jo-
nas Ringaila tarnavo Gaures valsciaus liaudies gyneju ir 1945 metp rudeni banditp buvo nuzudytas per Gaures miestelio uzpuolimp. Gaujos dalyviai, slapstydamiesi prie Zuikiskip kaimo esanciame miske, bijojo Ringailos seimos, nes ji galejo pastebeti mus vaiksciojant ir isduoti VRM organams. I Zuikiskip kaimp patraukeme tokios sudeties: gru- pes vadas Seneckis-,,Zaibas", Antanas Mockus-,,Tautvy- das", Bakutis-,,Viktoras", Mockevicius-,,Cvirka", Stoskus- „Eimutis" ir as—-Jonas Jokubauskas-„Putinas". Sutemus apsupome Ringailos ukj. j namp uzejo Seneckis, Mocke- vicius ir dar kazkas. Jie suriso Kaziui Ringailai ir jo sei- mos nariams rankas ir isvede is namo. Ringailos seimos narius, is viso penkis zmones, butent: tevp Kazj Ringailp, motinp Marcel^ Ringailien^, dukteris Petronel^, Pranciska ir mazametj simp Antanp nuvedeme j Purviskip miskp ir netoli nuo musp stovyklos susaudeme sename bunkeryje, kuris buvo uzsilik^s dar nuo karo laikp. j bunkerj Ringai- las jvede Seneckis ir Mockevicius, nusove juos, о jejimp j bunkerj uzverte. As padejau apsupti Ringailos namp ir lydejau seimp j susaudymo vietp. 1947 metp rudenj dalyvavau, nuzudant Taurages rajo- no Sakalines kaimo gyventojp Petraitj ir jo zmonp Petrai- tienQ. 1947 metp rudenj grupes vadas buvo Stonis-„Alunta". Stonis pasake, kad jis turi duomenp, jog Sakalines kaimo gyventojas Petraitis ir jo zmona aktyviai vykdo visus tarybp valdzios patvarkymus ir yra nusistat^ pries gau- jos dalyvius. Mes slapstemes Sakalines miske, esanciame prie Sakalines kaimo, todel Petraicius reikejo likviduoti, kad mums nebutp pavojinga vaikscioti tame raj one. Sto- nis is kazko suzinojo, kad Petraitis su zmona vaziuos per Sakalines miskp j Taurages turgp. Tos dienos ryta Stonis, Antanas Mockus, Bakutis, as, Lorancas, Cinovas ir, berods, Dailydaitis surengeme pasalp prie kelio per miskp j Tau- ragQ. Privaziavus Petraiciui su zmona, issokome ant kelio, sulaikeme arklj, о Petraicius iskeleme is vezimo ir suri- some rankas. Arklj su vezimu nuvareme keliu toliau ir krumuose iskinkeme. Petraicius nusivedeme j miskp. Nu- ej^ mazdaug kilometrp ar daugiau, juos susaudeme. Lavo- nus uzmaskavome ir pasitraukeme.
1949 metij vasarq dalyvavau, sulaikant ir nuzudant rusp tautybes pilietj*, dirbusj kazkokiu inspektoriumi Gaures miestelyje. 1954 m. liepos 14 d. 1948 ar 1949 metais drauge su „Viktoru", „Algiu", ,,Jo- varu" ir kitais nuejome j Dvarviecip kaimq maisto pro- duktp parsinesti. Pasibeldem j vienq vienkiemio gyvena- mq namq. Seimininkas atidare duris. „Viktoras" ir dar kazkas uzejo i vidp, о as pasilikau kieme sargyboje. Po kurio laiko is namo jie isvede uniforma apsirengusj mi- licininkq suristomis rankomis. „Viktoras" pasake, kad, uzejp j vidp, jie ant taburetes pamate milicininko unifor- ma, milicininkas miegojo lovoje. Jj suriso. Po pagalve rado naganq. Dokumetai buvo Sadausko pavarde. Tai pa- tvirtino ir milicininkas. Is kur jis kilps, neprisimenu, о dir bo Gaures valsciaus milicijos skyriuje. Milicininkq nu- tareme likviduoti, t. y. nuzudyti. Nusivedeme j Burbiskiu miskq, kur „Algis" jj nusove is pistoleto. Lavona uzkase- me miske. 1954 m. rugpiucio 13 d. 1949 metais nuzudeme Sakalines kaimo gyventojus Ja- nusaitj, Andrijaitj ir Petkienp. Dalyvavau, nuzudant Skaudviles rajono Norkiskes ta- rybinio ukio rusp tautybes direktorip. Tai jvyko 1952 me- tp rudenj. As ir Antanas Mockus slapstemes dviese. Kartq nu- ejome j Mickiskes miskq Skaudviles rajone. Cia veike Kilioko-,,Gintauto“ gauja. Mes sutikome jj su Toliusiu- „Zibuciu" ir Rundza-„Dariumi". Jie pasiule dalyvauti, api- plesiant Norkiskes tarybinio ukio kasq, nes ukio darbi- ninkams turj moketi darbo uzmokestj ir kasoje, tikriau- siai, esq daug pinigp. Su pasiulymu sutikome ir naktj nuejome j miskq, esantj netoli tarybinio ukio kontoros. Mus nuvede Kilioko gaujos rysininkas. Miske pernakvo- jome ir isbuvome sekanciq dienq. Dienos metu Kiliokas pasake, kad tarybiniame ukyje nei kareivip, nei liaudies gynejp nera. Sutemus priejome prie tarybinio ukio konto- * 1949 m. rugpiucio 16 d. banditai nuzude Boltunov^ Aleksandr^, Ivano s., Gaures valsciaus valstybinio draudimo inspektoriq.
ros. Kiliokas, Toliusis ir as uzejome j vidp, о Mockus ir Rundza pasiliko prie kontoros sargyboje. As, Kiliokas ir Toliusis iskrateme ten esancius darbininkus, iesko- dami ginkip. Kiliokas koridoriuje ar kazkuriame kamba- ryje paeme sautuvp, is kazko ateme binoklj, kompasa, laikrodj ir atidave Rundzai. Darbininkus suvareme j bu- halterijos kambarj ir klausinejome, kur kasininkas, bet jo kontoroje nebuvo. Tada nutareme islauzti seifp. Kilio- kas is kiemo atsinese lauztuvp, ir juo dauzeme parverstp ant grindp seifp, bet islauzti negalejome. Tuo metu prie tarybinio ukio kontoros privaziavo automasina, is kurios islipo trys vyrai ir uzejo j buhalterijp. Toliusis suriko: ,,Rankas aukstyn!" Du is jp pakele rankas, о trecias me- gino smukti j gretimp kambarj, traukdamas is po skverno pistoletp. Paskui jj puole Toliusis ir keliais suviais nu- sove. Kiliokas ir Toliusis iskrate nuzudytpjj, paeme pisto- letp ir asmens dokumentus. Nuzudytasis pasirode esps tarybinio ukio direktorius*. NuzudQ direktorip ir nesugebej^ islauzti seifo, nuejo- me j kitus kambarius, kur radome rasompjp masinel^ ir aritmometrp. Masinel^ paeme Kiliokas, о aritmometrp as, ir isejome is kontoros. Po kelip dienp is gyventojp suzinojome, kad netrukus po to, kai buvo nuzudytas tarybinio ukio direktorius, Kiliokp, Toliusj ir Rundzp nukove kareiviai. ADSR f., r. 17, 1. 96—97, 99—100, 102—106, 108—109. IS liudininkes О. M о с к i e ne s** parodymu 1954 m. liepos 23 d. 1937 metais as su vyru Mockumi Jonu, Prano s., gi- musiu 1906 metais, ir vaikais is Sodales kaimo persikele- me j Paberzip kaimp buvusiame Erzvilko valsciuje, kur gyvenome iki 1945 metp vasaros. 1945 metp birzelio menesj mano vyrp nuzude gaujos dalyviai. Tada persikeliau j Erzvilkp, kur gyvenu ir dabar. Antanp Mockp, buvusj Taurages rajono Purviskip kai- mo gyventojp, pazinojau nuo 1941 metp, kai hitlerine Vo- * 1952 m. rugsejo 17 d. banditai nuzude Bikovq Fiodorq, Filipo s„ gimusj 1915 m. ** Mockiene Ona, Jono d., gimusi 1904 m. Taurages rajono Sodales kaime. v
kietija uzpuole Tarybp Spjimgp. Prasidejus karui, Pasal- tuonyje susiorganizavo ginkluotas burys, kuris suimine- jo tarybinius aktyvistus. I burj jstojo ir Antanas Mockus, Kai pirmp kartp jj pamaciau, vietiniai gyventojai pasake, kad tai Antanas Mockus is Purviskip kaimo. Tuo metu Purviskiai priklause Pasaltuonio apylinkei. Antanas Mockus, jstojps j ginkluotp burj, turejo sau-, tuvp. Jj ne kartp maciau ginkluotp kartu su biirio daly- viais Petru Januska ir Izidoriumi Tamosaiciu, gyvenusiais Pasaltuonio apylinkes Avietiskip kaime. Zinau, kad gink- luotas burys sueme tarybinj aktyvistp Kojelj, gyvenusj Paberzip kaime, ir kitus. Burys veike neilgai, nes buvo isformuotas. Po to Mockus stojo tarnauti j Erzvilko valsciaus poli- cijp. 1941 metp rudenj ne kartp jj maciau Erzvilke apsi- ginklavusj sautuvu. 1941 metp rudenj Erzvilko policininkai sueme visus zydus, gyvenusius miestelyje. Kai kurie zydai pasislepe kaimuose. Policininkai juos gaude. Kartp 1941 metp pabaigoje ar 1942 metp pradzioje j musp namus uzejo 5 zydai ir paprase valgyti. As jiems paruosiau valgyti. Jie pavalge ir isejo. Po kiek laiko atvaziavo policininkai Ambrazaitis, Mockus ir du vokie- ciai. Jie reikalavo isduoti zydus. As atsakiau, kad jokip zy- dp pas mus nera. Mockus pasake, kad jis zino, jog pas mus kp tik buvo zydai. As tai neigiau. Tada Mockus man ke- lis kartus smoge gumine lazdele, bet neprisipazinau. Po to policininkai Ambrazaitis ir Mockus padare ukyje kratp ir, zydij neradp, isvaziavo. Mazdaug 1943 metp vasarp Mockus drauge su kitais policininkais pasirode musp kaime, ieskodami tarybinip partizanp. 1943 metp vasarp ir 1944 metais musu vieto- veje is tikrpjp veike tarybiniai partizanai. Tarybinei kariuomenei isvadavus musp krastp nuo fa- sistinip grobikp, visi policininkai issislapste, kai kurie pabego su vokieoiais, kiti jstojo j ginkluotas gaujas. Anta- nas Mockus jstojo j gaujp. Kad jis yra gaujoje, as suzi- nojau tada, kai nuzude mano vyrp. Mockus buvo atejps pas mus kartu su kitais banditais, ir as jj atpazinau. Vyrp banditai nuzude kaip tarybinj aktyvistp. Jis vals- ciaus vykdomojo komiteto darbuotojams visuomet pade- davo surinkti jvairias zinias apie zemes iikj.
3 Kruvinos zuchk.li pocks jono buvusiij liaudies gyneju susttiknno dalyvia 1365 m. gruoclis 33
1945 metais, is birzelio 4-osios j 5-qjq naklj, man sU vyru ir 5 savo v.-.ikais miegant, nailkas pabelde j duris ir rusiskai pareikalavo jas atidaryti. Vyras atsikele ir du- ris atidare. J vidp jejo daugiau kaip desimt zmonip, apsi- rengusip civiliniais drabuziais ir jvairiai ginkluotp. Uzeju- sieji pareikalavo uzdegti lempq. Vyras, uzdege. Tada jie vyrui liepe atiduoti ginklq, о jis atsake, kad jokio ginklo neturi. As supratau, kad atejo banditai. Jie sauke vyrui, kad jis esqs bolsevikas, einqs j Erzvilkq tarybiniams dar- buotojams padeti. Is banditp pazinau Jonq Stoskp, anksciau gyvenusj gretimame Rudzip kaime, brolius Vytautp ir Romualdq Januskas ir Antanq Mockp. Banditai vyrui liepe gulti ant grindp, ir vienas jp erne jj musti viela. Vyras pradejo rekti, as ir vaikai taip pat ememe saukti. Vyrp musps banditas suktelejo jam, kad jis nerektp, nes nusausiqs. Antanas Mockus pasake, kad cia ne vieta nusauti, о rei- kia jj is cia isvesti. Jis dar pasake, kreipdamasis j kitus banditus: ,,Duokite man virvp, as surisiu jam rankas" Banditai vyrq isvede j virtuvp, ir as nemaciau, kas suriso rankas. Paskui jj isvede j kiemq, о mums liepe iki ryto neiseiti is namp. Rytq suzinojau, kad naktj banditai nuzude dar penkis zmones: Izidorip Bickp, Paberzip kaimo gyventojp, jo siinp Algimantq, apylinkes sekretorip, tarybinj aktyvis- tq Kriskp su sunumi, is Uzvarnip kaimo, ir tarybinj ak- tyvistq Jurgj Butkp, Rudzip kaimo gyventojp. Lavonus surado is pat ryto. Mano vyro lavonas buvo rastas tik birzelio 7 dienp nuo fronto pasilikusiame apkase uz 100— 150 metrp nuo musp namo. Su dukterimi Antanina nuprau- susios lavonp, pamateme tris kuikp padarytas skyles: kai- riajame smilkinyje, skruoste ir kaireje kaklo puseje. Vyrq palaidojome Pasaltuonio kapinese. Po to as su vaikais persikeliau j Erzvilkp. ADSR f„ r. 17, 1. 119-122.
IS liudininkes В. К r i s к i e и ё s* parodymp , 1954 m. liepos 27 d. 1945 metais, is birzelio 4-osios j 5-pjp naktj, mums mie- gant, kazkas pabelde j langa. Pabudusi paklausiau: ,,Kas ten?" Vyriskas balsas atsake, kad milicija is Gaures, ir liepe atidaryti duris. Nieko nepagalvojusi, atidariau duris, ir j vidp jejo 5 jvairiai apsiginklavp nepazjstami vyrai. Vienas jp tuojau paklause, ar nera pas mus banditp. Vy- ras atsake, kad nera. Paskui tas pats asmuo paklause, kur musu sunus, Vyras atsake, kad miega ant auksto. Vienas is atejusipjp liepe man prikelti simp. As emiau jj zadinti. Paskui mane ant auksto uzlipo vienas is ateju- sip ir pradejo pliekti sedintj sunp rimbu. As supratau, kad pas mus atejo banditai, о ne milicija. Banditai liepe sunui Stasiui Kriskui nuliptj nuo auks- to. Jam nulipus, visi jj muse ir reikalavo atiduotj ginkla. As ir vyras pradejome rekti, kad nemustp sunaus. Jie primuse mane ir vyrp. Banditai sunu Stasj muse ilgai, vis reikalaudami pa- sakyti, kur jis padejo sautuvp. Sunus is tikrpjp turejo sautuvp, nes dirbo liaudies gyneju, bet namo sautuvo neparsinesdavo. Neradp pas mus jokio ginklo ir primusp mane, bandi- tai erne rinkti musp drabuzius ir avalynp. Vienas jp liepe man paduoti virvp. As padaviau. Tpja virve banditai su- riso vyrp ir sunp Stasj ir isvede is kambario. Kartu issi- nese visus musu drabuzius ir apava, о man liepe niekur neiseiti, buti namie. Rytp j kaimp atvaziavo VSM ir VRM darbuotojai su kareiviais ir miske rado banditp nuzudyto sunaus ir vy- ro lavonus. Purviskip kaimo gyventojp Antanp Mockp pazinojau dar nuo burzuazinio rezimo laikp, nes jo ukis nuo musp buvo uz vieno kilometro. Apie Antanp Mockp zinau, kad, vokieciams okupavus Tarybp Lietuva, jis tarnavo policijoje Erzvilke ir Gau- * Kriskiend Barbora, Antano d., gimusi 1897 m. Taurages rajono Dar- gaicip kaime.
reje. Keletp kartp jj maciau su sautuvu. Is zmonip esu girdejusi, kad Mockus dalyvavo, saudant zydus. Isvijus vokiecius is Lietuvos, Mockus jstojo j gauja. ADSR f., r. 17, 1. 116 -118. Is liudininkes O. Loveikienes* parodymp , 1954 m. rugpiucio 20 d. Mano pirmpjj vyrp Izidorip Bicku 1945 metp birzelio menesj nuzude burzuaziniai nacionalistai kaip tarybinj aktyvistp. 1945 metais Izidorius Bickus dirbo Erzvilko valsciaus vykdomojo komiteto bendrajame skyriuje. Nakvoti jis dviraciu parvaziuodavo namo i Paberzip kaimp. Su mumis gyveno sunus Algimantas Bickus, gimps 1927 metais. Jis dirbo Pasaltuonio apylinkes sekretoriumi. Vienp vakarp, 1945 metp birzelio menesj, kai Algi- mantas buvo isejgs, о mes su vvru miegojome, j duris kazkas pasibelde ir susuko: „Atidarykite duris, atejo mi- licijos darbuotojai", Vyras atsikele ir atidare duris. I vi- dp uzejo trys ginkluoti vyrai, apsirengg civiliniais dra- buziais, ir vyrp paklause, kodel jis, iskviestas j valsciaus vykdompjj komitetp, tenai neina. Vyras atsake, kad nie- kas jo nekviete. Atejusieji liepe rengtis ir eiti i valsciaus vykdompjj komitetp, grasindami suimsia uz neklausymp. Man jie pasake, kad iki ryto niekur neiseiciau is namp. Pasilikau namie, о vyrp issivede. Po kokip penkip mi- nucip isgirdau keletp suvip netoli ukio ir pradejau jau- dintis, galvodama, kad pas mus buvo atejp ne milicijos darbuotojai, o, tur but, banditai. Algimantas taip pat ne- grjzo. Rytp netoli namp radau vyro lavonp. Jj nuzude trimis suviais j pakausj. Tp naktj Algimantp irgi nuzude keliais suviais j galvp ir liemenj. Jo lavonp radome lauke, netoli mokyklos. ADSR f., r. 17, 1. 114—115. * Loveiklenfe Ona, Florijono d., gimusi 1905 m. Lazdijq rajono Ger- dasiij kaime.
lludininko К. Juknevitiaus* parodymp , 1954 m. liepos 28 d. Cigelnes kaimo gyventojp Antanp Juknevicip ir jo simp Pranp pazinojau ir gerai prisimenu. Jie musp kai- mynai. Antanas ir Pranas Jukneviciai tarnavo liaudies gynejais Gaures valsciuje. 1945 metp vasarp, sekmadienj, po pietp tevas Kazys Juknevicius ir as nuejome pas kaimynp Izidorip Cibuls- kj kortomis losti. Namuose radome Cibulskj, jo zmonp Agotp Cibulskien^, kaimynus Antanp ir Pranp Juknevi- cius. Kiek pasikalbejp, pradejome losti kortomis. Pranas buvo atsines^s automatp. Sulosus keletp „vezimo" parti- jp,- Cibulskis, anksciau baigps losti, kazkur isejo. Mums baigiant partijp, Cibulskio namp apsupo gaujos dalyviai ir pradejo saudyti. Mes visi suguleme ant grindp. Pranas Juknevicius kelis kartus pro langp issove is automata. Banditai erne saukti, kad pasiduotume ir visi iseitume is namo. Antanas Juknevicius paeme is Prano automatp ir saude pro langp, banditai taip pat saude j namp, о pas- kui prie namo sprogo granata. Cibulskiene eme rekti, kad Jukneviciai nesaudytp, nes gali visus nuzudyti, ir isbego j kiemp. Juknevicius liovesi saudps, automatp jmete j krosnj ir isejo j kiemp, о paskui jj ir mes. Cibulskio pa- mas buvo apsuptas banditp. Visi ginkluoti, kai kurie ap- sirengp kariskai, kiti pusiau kariskai, treti civiliniais dra- buziais. Banditp nepazinojau. Jie patikrino suaugusipjp dokumentus. Pazinp Antanp ir Pranp Juknevicius, eme juos must! ir reikalauti atiduoti ginklus. Pranas pasake, kad jo automates krosnyje. Uzejtj j vidp, banditai auto- matp surado ir atsinese. Antanas Juknevicius pasake, kad jo ginklas namie: Keii banditai nuejo su juo j namus gink- lo paimti. Atemp ginklp, banditai suriso Jukneviciams rankas ir issivede j Purviskip miskp, kur, tikriausiai, su- saude. Taciau jp lavonai nebuvo surasti. Antano Jukneviciaus zmona 1946 metp pavasarj dingo be zinios. Vietiniai gyventojai mano, kad jp, tur but, taip pat isvede banditai ir nuzude. ADSR f„ r. 17, 1. 112—113. * Juknevitius Kleopas, Juozo s., gimqs 1931 m. Taurages rajono Ci- gelnes kaime.
Is liudininko J. U r but io* parodying 1954 m. rugpiUcio 12 d. Nikodemas Petraitis su zmona Juozapa Petraitiene gy- veno Sakalines kaime, jie buvo mano kaimynai. 1947 me- tp rudenj juos nuzude banditai miske uz dviejp kilometrp nuo kaimo. 1947 metq rudenj j mano ukj atejo Nikodemo Petraicio tevas Antanas Petraitis ir papasakojo, kad vakar dienp jo sumis Nikodemas su zmona isvaziavo j Taurages turgp ir lig siol nesugrjzo namo. Jis dar paaiskino, kad antrasis su- nus, vardu Antanas, vaziavo dviraciu ieskoti Nikodemo ir jo zmonos, bet niekur jp nerado. Antanas Petraitis paprase eiti drauge su juo ir sunumi Antanu paieskoti per miskp einanciu keliu Nikodemo ir jo zmonos. As sutikau, ir mes trise isejome. Is pradzip ejome keliu, vedanciu j Tauragp. Miske pastebejome nuo kelio j salj einancius pedsakus ir, jais paejejp, radome vezimq, kuriuo isvaziavo Nikodemas Petraitis su zmona. Cia pat prie medzio buvo priristas ark- lys. О Petraicio ir jo zmonos nebuvo. Apieskojp aplinkui, jp neradome. Jau buvo velu, tai liovemes ieskojp ir grjzo- me namo. Kitos dienos rytq visi trys vel nuejome j miskp. Toje vie'toje, kur radome vezima ir arklj, pastebejome grupes zmonip pedsakus, vedancius j misko gilump. Tomis pedo- mis ejome tolyn j miskp. Kiek paejp, radome senp apkasp, uzverstp zagarais ir zaliomis spygliuocip sakomis. Apkasp ememe atkasineti, tiksliau pasakius, traukti is jo zagarus, ir radome Nikodemo Petraicio ir zmonos Juoza- pos lavonus. Jie abu buvo nusauti; tai rode zaizdos galvoje. Nuzudytpjp rankos buvo suristos. Lavonus iskeleme, par- gabenome namo, о paskui palaidojome. Juozapa Petraitiene dirbo pirkios-skaityklos vedeja Sa7 kalines kaime, о Nikodemas Petraitis — skaityklos sargu. Banditams juos nuzudzius, pasiliko dvi mazametes mergai- tes: Prane — 3 metp ir Gene — 4 menesip. Jas angina Ni- kodemo Petraicio tevas. ADSR f„ r. 17, 1. 110—111. * Urbutis Jonas, Juozo s„ gim<;s 1913 m. Taurages rajono ZaltriSkip kaime.
IS S. Ruko* parodyтц 1951 m. birzelio 6 d. 1946 metais, gyvendamas nelegaliai, per Antanp But- kp-„Kupetp", is Taurages apskrities Taucelip kaimo, uz- mezgiau rysj su gaujos vadu Joniku, „Daktaro" ir „Ro- lando" slapyvardziais, ir jstojau j jo gaujp. Lapkricio 1—2 dienp daviau priesaikp. „Rolando" gaujoje buvau iki 1948 metp sausio ar vasa- rio menesio, о paskui mane perkele j „Lelijos" gaujp, va- dovaujamp Stasio Stonio-„Aluntos" is Burbiskip kaimo. 1948 m. gruodzio 25 d., budamas girtas, atsitiktinai issovps is pistoleto „Valter", nusoviau banditp, „Skaisgirio" slapy- vardziu. Gaujos karo lauko teismo sprendimu uz prasizen- gimp is „Aluntos" gaujos buvau perkeltas j „Ausreles" gaujp, vadovaujamp „Kpstucio". Iki 1951 m. birzelio 6 d., t. y. iki buvau sulaikytas, formaliai priklausiau „Kpstucio" vadovaujama! gaujai, о is tikrpjp nuo 1951 m. gegu- zes 13 d. buvau prie „Butegeidzio" rinktines stabo ir vyk- dziau jos vado Jono Naubaro-„L,yro“, 27—28 metp, pa- vedimus. 1951 m. lapkricio 29 d. Nuo 1946 metp budamas gaujoje, dalyvavau, zudant partinius bei tarybinius darbuotojus ir piliecius, jtariamus esant tarybp valdzios aktyvistais. Zudydami tarybinius pi- liecius, mes dazniausiai juos ir apiplesdavome, pagrobdami turtp ir gyvulius. Kai kuriuos valstiecip ukius apipleseme, nieko nenuzudydami. 1946 metp lapkricio menesj, vadovaujami Joniko-,,Ro- lando", apipleseme ir iszudeme seimp, gyvenusip Taurages apskrities Batakip valsciaus Stegvilu kaime. Operacijoje dalyvavo 20—25 banditai. Prisimenu, be rnanps, joje daly- vavo „Zaibas" „Jura", „Voldemaras", „Tarzanas", „Cvir- ka", „Vaidotas", „Arunas", „Antanas" ir kiti. As turejau „Dariaus" slapyvardj. „Rolando" jsakymu naktj apsupus sodybp, keletas musp jsiverze j vidp. As su „Tarzanu" ir dar vienu „Rolando" jsakymu is tvarto isgineme dvi karves ir nuvareme j Jurbarkynes miskp, kur sutartoje vietoje, uz 10—15 kilometrp nuo Stegvilp, turejome palaukti liku- * Rukas Steponas, Simo s., gim<;s 1927 m. Taurages rajono Lybiskiu kaime.
sipjp. Austant jie atejo j sutartq vietq ir atsivede minetqjq seim^: vyrp, 50—55 metp, zmonQ, apie 50 metp, ir sunp, 12—15 metp. „Rolando" jsakymu as, „Tarzanas" ir dar vienas bandi- tas ten pat miske seimQ susaudeme*. As is pistoleto nuso- viau vyrQ, о jo zmonq ir sunp nuzude „Tarzanas" ir trecia- sis. Kiti stovejo netoliese. Nuzudytpjp lavonus uzkaseme. Seimq likvidavome „Rolando" iniciatyva; del ко jq nuzu- deme, nezinau. 2udynip pagrindine priezastis siaip ar taip buvo klasinis kerstas. Miske atsivarytas karves papioveme mesai. 1951 m. birzelio 16 d. 1947 metp sausio menesj Jonikas-,,Rolandas" is kazko gavo pranesimq, kad Taurages rajono Gargasp kaimo gy- ventojas Bielskis, apie 50 metp, yra tarybinis aktyvistas. „Rolandas" jsake Bielskj nuzudyti. Naktj, jo vadovaujami, nuejome j Gargasp kaimq ir apsupome Bielskio namq. Man, „Balandziui" ir „Vaidotui" „Rolandas" liepe paskersti kiau- les ir, paemus vezimq, nuvezti j stovyklq Jurbarkynes mis- ke. Tuo metu kiti jsibrove j Bielskio name, ir netrukus is- vede j kiemq suristus vienq su kitu Bielskj, jo zmona, apie 42 metp, ir sunp, apie 25 metp. Bielskius jkele j vezimq, kuriame mes buvome sukrov^ paskerstas kiaules, ir isva- ziavome j Jurbarkynes miskq. Pakeliui Pameizip kaime sustojus pailseti, mus pastebe- jo VSM kareiviai, ir prasidejo susisaudyraas. Vezimq su Bielskip seima praleidome j priekj, о patys ememe jj dengti automatp, sautuvp ir kulkosvaidzip ugnimi. As buvau ap- siginklavqs automata ir kartu su kitais saudziau j mus per- sekiojanciu kareivip grupq. Per susisaudyma musp nukau- tp nebuvo. Pasiekus Jurbarkynes miskct, pavyko nuo karei- vip atsiplesti. Miske Bielskip seimos nebemaciau. Veliau suzinojau, kad musiskiai juos susaude ir paliko vezime. Nuzudytus Bielskius miske surado kareiviai ir issiveze. 1948 metp rudenj rysininkai Tenikis, apie 20 metp, „Marso" slapyvardziu, ir jo svainis Juozas Dargelis, 25— 26 metp, abu is Taurages rajono Meskp kaimo, pranese „Lelijos" burio vadui „Aluntai", kad Taurages rajono * 1946 m. lapkricio men. banditai iszude Skiriq seimq, gyvenusiq Jurbarko rajono Stegvilu kaime.
Drpslaukio kaime, mesos kombinato punkte, yra daug gal- vijp, ir pasiule keliolika galviju pasigrobti. „Alunta" su- tiko. Parink<?s grupp, „Alunta" naktj nuvede mus su Te- nikiu-,,Marsu" ir Dargeliu j tq vietq, kur buvo galvijai. Jis jsake nuginkluoti sargq, pagrobti keliolika galvijp ir, pa- sidalijus j dvi grupes, nuvaryti juos i saugias vietas. „Aluntos" nurodymu pagrobeme 15 galvijp. Mes — toje grupeje buvau as, ,,Alunta", ,,Aidas", „Karalius" ir ,,Saka- las" — dali galvijp nuvareme j Gargasp kaimq. Cia keletq jp papioveme, о keletq ,,Alunta" paliko pas „Sakalo" svai- nj Naujokq, apie 40 metu, gyvenantj tame kaime. Naujokas „Aluntos" nurodymu galvijus pardave kazkur Kaliningra- do srityje, о gautus pinigus atidave ,,Aluntai". Antroji grupe—„Judrutis", „Jovaras", ,,Tautvydas“, „Majus", „Putinas", „Viktoras", „Algis", „Saidas" ir kiti — likusius galvijus nuvare j Jurbarkynes miskp. Uz gautus is Naujoko pinigus „Alunta" per Jurgj Te- nikj, 25 metp, is Taurages rajono Krastines kaimo nupirko medziagos. Is medziagos jvairiose vietose pasiudino gau- jos dalyviams burzuazines Lietuvos kariuomenes unifor- ms. Man „Alunta" parupino kelnes. 1948 metu rudenj „Baltras", 40 metp, is Taurages rajo- no Eiciu kaimo, pranese „Lelijos" burio vado pavaduoto- jui „Skaisgiriui", kad Viesviles parduotuvejd yra daug pramoninip prekip ir maisto produktp. „Skaisgiris" nutare parduotuvq apiplesti. Jis parinko grupq, j kuria patekau ir as, ir naktj nuejome is Jurbarkynes misko j Viesviles kai- ma. Apsupome parduotuvp ir girininkijq, о kai kurie jsi- brove j parduotuvq. Pagrobeme apie 100 metrp medziagos baltiniams, 2—3 maisus cigarecip, apie 10 kilogramp cuk- raus, keletq tukstancip rublip. Pagrobtq turta nusivezeme j miska ir pasidalijome tarpusavyje, tiktai pinigus atidave- me „Aluntai". 1948 metp ziemq rysininkas Algis Nauseda, apie 20 me- tu, veliau banditas slapyvardziu „Valentinas" pranese „Lelijos" burio vadui „Aluntai", kad buvusiame kunigo ukyje Taurages rajono Pajurelio kaime eigulys Kamins- kas, apie 25 metp, moka girininkijos darbininkams darbo uzmokestj. „Alunta" pasiule atimti is Kaminsko pinigus. Jo nurodymu as, „Judrutis", „Aidas", „Sakalas" ir kiti ap- supome buvusj kunigo ukj. Jame radome apie 25 darbi- ninkus. „Alunta" su keliais vyrais nuejo pas Kaminskp ir pareikalavo atiduoti pinigus. Bijodamas smurto, Kamins-
kas atidave „Aluntai" 10—11 tukstanciq rubliu. ApipleSi- Imas jvyko dienos metu, per pietij pertraukq. Po to pasi- traukeme j Jurbarkynes miskq. Uz pinigus „Alunta" pirko mums drabuziu ir avalynes. 1949—1950 metu ziemq buvQs banditinio „Salnos" ra- jono vadas Pranas Gaubtys-,,Vytautas", 37 metq, is yysi- ninko Petro Jokubaicio ar Jono Vilciausko, 30 metu, is [ Taurages rajono Leoniskiij kaimo, suzinojo, kad Taurages rajono Mazonu kaimo gy vento j as kolukietis Jukna, apie 50 metq, ir jo kaimynas esq. tarybiniai aktyvistai. Noreda- ! mi juos nubausti, as, „Vytautas", „Saidas" ir Vilciauskas pagrobeme is Juknos apie 20 kilogramu, о is kaimyno 10 ' kilogramu mesos ir gnieztai juos perspejome', kad apie banditu pasirodymo vietas nepraneSinetu saugumo orga- nams, nes uz tai busiu susaudyti. • 1 Mazdaug 1950 metu balandzio menesj buvQs rysinin- kas Antanas Barkauskas ir jo brolis, is Skaudviles rajono Pavarcio kaimo', Pilitauskas-„Putinas", apie 30 metu, is Skaudviles rajono Sodales kaimo, Kazys Kulkis-„Perku- nas", 22 metu, is Sodales kaimo, pranese „Ausreles" burio vadui „Kestuciui", kad Pavarcio kaimo gyventojai Misei- ji x kis, apie 40 metu, j° sunus, apie 22 metu, Lembertas, apie 45 metu, jo sunus, apie 20 metu, Miseikiene ir dar vienas I * pilietis yra tarybiniai aktyvistai. „Kestutis" jsake siuos as- ’ menis 'likviduoti. 3ц zudyti naktj nuejome keturiese: as, „Kestutis", Pili- tauskas-,,Putinas" ir Kisielius-„Mindaugas". Likviduotinu asmenu sodybas zinojo Pilitauskas, jis mus ir vede. Atejus prie Miseikiu namo, as ir Pilitauskas pasilikome kieme sairgyboje, о „Kestutis" ir „Mindaugas", uzeje j vi- du, susaude tevq ir sUnlj Miseikius — girdejau du suvius. Paskui nuejome prie Miseikienes namo. „Kestutis" pa- sibelde j duris ir paprase jleisti j vidu- Miseikiene atidare duris. Uzeje j vidu, radome du vaikus gulincius lovoje, Tai buvo kokiu 15 metu mergaite, о antrojo neprisimenu. Kambafyje dege lempa. As pasilikau prie vaiku, perspe- IjQS juos, kad nesikeltu i§ lovos ir netriuksmautu, о „Kes- tutis", „Mindaugas" ir Pilitauskas nuvede Miseikiene j ki- te kambarj ir suviu is pistoleto jq nusove. Po to nuejome prie Lembertu namo. „Kestuciui" parei- kalavus, Lembertas atidare duris ir uzdege kambaryje iem- pq. Kamibaryje buvo Lemberto zmona, sunus ir kazkoks pasalinis vyras, apie 30 metu, plento darbininkas. As pa-
jkau su Lembertiene ir pasalieciu, о „Kestutis", ,,Min- mgas" ir Pilitauskas isvede Lembertq su sunumi j kori- jriq ir juos is pistoleto nusove. ’ Nuejome prie sekancio namo. „Mindaugui" pareikala- vjis, seimininkas (jo pavardes nezinau) atidare duris. j vi- dq uzejome trise: as, „Mindaugas" ir Kestutis", о Pilitaus- kas pasiliko kieme. Kambaryje dege sviesa. Be seiminin- ko, buvo jo zmona ir kudikis. „Kestutis" ’ ir „Mindaugas" isvede seimininkq j. kitq kambarj ir jj nusove*, о as pasi- jikau su zmona ir kudikiu. Pries susaudant niekas is paminetq asmenq nebuvo pausamas nei tardomas, о tiesiog nuvedamas nuo seimos | kitq kambarj ir nuzudomas, nes skubejome pasitraukti hepastebeti. Lavonus palikome nuzudymo vietoje. Selmas perspejome, kad niekas iki ryto is namq neiseitq. Nuzu- dytqjq dokumentus pasiememe, pagrobeme turetus pini- jgus,.bet tesurinkome 20 rubliq. Lemberto namuose, be dokumentq ir pinigq, paememe batus ir 10 metirq naminiq audiniq. Batus „Kestutis" sau pasieme, о audinius kazkam atidave. 1949—1950 metq ziemq, naktj, as ir „Kestutis" pagro- beme 150 kilogramq kyieciq ir rugiq is kolukio pirminin- ko Zilaicio, apie 30 metq, gyvenancio Skaudviles rajono psviecio kaime. Javus nugabenome j Pavarcio kaimq pas rysininkq Broniq Barkauskq-„Kardq", apie 30 metq. Jis mums kepe duonq. Zilaitj mes perspejome, kad jis nero- dytq aktyvumo kolukineje statyboje, grasindami susido- rosiq su juo, jeigu jis nevykdys musq nurodymo. 1950 metq vasarq as ir „Mindaugas", naktj nuej^ pas kolukio pirmininkq Samatauskq, gyvenantj Taurages rajo- no Kazliskiq kaime, pagrobeme 500 rubliq. Apipleseme jj kaip tarybinj aktyvistq. Kartu jj perspejome, kad uz akty- vq darbq kolukineje statyboje jis bus ziauriai nubaustas. 1951 m. liepos 10 d. „Eimutis", „Majus", „Skaisgiris" ir kiti is Stonio-„Alun- tos" gaujos 1949 metq rudenj nuzude Taurages rajono Sa- kalines kaimo gyventojus Petrq Janusaitj ir Andrijaitj. * 1950 m.'balandzio 19 d. banditai nuzude Liutvmq Vladq, Antano s., gimusj 1904 m.
1950 metij balandzio menesj „Perkiinas", „Liepa" ir ,,Aidas" Skaudviles rajono Pilsudo kaime nuzude penkis zmones. 1950 metij pavasarj tie patys banditai Upynoje nuzude jaunesnjjj leitenantq ir vyriskj, gyvenusj Upynos kaime. 1951 metij sausio ar vasario menesj drauge su Joncu- „Trimitu" apsistojome pas Taurages rajono Mazonu kai- mo gyventojp Vladq Bartkq, 20 metij. Jo darzineje po sie- nu buvo jrengtas bunkeris. Jame mes 5 kartus jvairiu lai- ku slapstemes. Bartkus mus aprupindavo maistu. Tuo me- tu jo namuose buvo ir rysininkas Petras Jokubaitis, „Jau- nucio" slapyvardziu. Bartkus atsitiktinai is raketinio pis- toleto jj nusove. As ir „Trimitas" pasitraukeme, о Bartkus nuejo j Kaziskes kaimq pranesti Jokubaicio tevams apie sunaus nuzudymq. Jo lavonq is Bartkaus патц nuveze j miskq, esantj netoli nuo Jokubaiciq sodybos, ir pagulde ant kelio. Bartkus perspejo Jokubaicio tevus, kad jie pra- nestij VSM organams, jog sunij nuzude banditai. 1951 m. lapkricio 29 d 1949 metij vasarq, biidamas Stonio-,,Aluntos" gaujoje, dalyvavau, nuzudant penkis Taurages rajono Kangailij ar Dunokij ir Pasesuvio kaimq gyventojus: Silines apylinkes pirmininkq Dirmantq, jo sunq, apylinkes sekretoriij ir dar du zmones. Siam tikslui „Alunta" parinko grupq, kuriq su- dare: as, „Skautas", ,,Saidas", ,,Sakalas", „Aidas", Vincas Nauseda-,,Kerstas“, jo brolis Algis Nauseda-„Valentinas", „Jovaras", „Viktoras", „Algis", „Majus" ir darvienas. Va- kare, „Aluntos" vadovaujami, nuejome j Kangailij ar Du- nokij kaimq ir apsupome apylinkes pirmininko Dirmanto sodybq. As ir „Saidas" netoli namo ejome sargybq, о dalis musiskiq jsiverze j vidij. Dirmanto nebuvo namie. Tada 5—6 asmenij grupe nuejo j kaimyno ukj. Netoli kaimyno sodybos jie nuzude valstietj, kuris, juos pamatqs, leidosi begti. Jj nusove Algis Nauseda. Pas kaimynq banditai su- gavo Dirmanto sunq, apie 20 metij, ir parvede namo. Po kiek laiko, kai jau sutemo, parejo ar parvaziavo dviraciu Dirmantas su apylinkes sekretoriumi. Juos abu banditai suciupo ir ten pat Dirmanto sodyboje susaude. Kartu su jais nuzude ir Dirmanto sunq. Jj nuzude del to, kad jis norejo eiti dirbti liaudies gyneju.
Ta naktj antra grupe, susidedanti is 4 asmenp, nuzude viena Pasesuvio kaimo gyventojp. 1950 metu balandzio menesj drauge su „Kestuciu", ,,Pu- tinu" ir „Mindaugu" dalyvavau, nuzudant sesis Skaudviles rajono Pavarcio kaimo gyventojus. Apie nuzudymo ap- linkybes as smulkiai papasakojau ankstesniuose parody- muose. Galiu tik papildyti, kad tuornet norejome susau- dyti to kaimo gyventojac deputatp Zingailp, taciau jo nera- dome namie ir nuejome pas Miseikius. Nuzudzius Miseikj ir jo sunu, as ju name, rodos, ant stalo, palikau du masi- nele parasytus lapelius, kuriuose buvo pazymeta, uz kp jie nuzudyti. Lapelip tekstas buvo standartinis, ir juose jrasiau tik nuzudytuju pavard^ ir varda. 1951 metp pradzioje „Sarvas" ir „Aras" man pranese. kad Taurages rajono Karapolio kaimo gyventojai Kaspa- ravicius ir Vaitkiene vra tarybiniai aktyvistai, ir pareiske ketina. juos uz tai nubausti. As, kaip gaujos vado pava- duotojas, su tuo sutikau ir isakiau minetus asmenis nubaus- ti, t. y. sumusti. Veliau is „Trimito" suzinojau, kad „Sar- vas" ir „Aras" sumuse Kasparavicip ir VaitkienQ, be to, pastarajai jie trintuve nutarkavo sedimpjp vietp ir api- barste druska. 1949 metu ziemp as su grupe ketinau isdauzyti rinkimi- ne apylinkp Taurages rajono Lomiu kaime. Mes jau bu- vome isejp vykdyti uzdavinio, bet is pusiaukeles sugrjzo- me, nes pradejo snigti ir pabugome, kad kareiviai leng- vai gales mus pedomis susekti. ADSR f„ r. 92, 1. 117—118, 123—131, 136-141. I§ liudininko I. Di r rn a n to* parodymp 1949 m. liepos 6 d. 1949 m. liepos 5 d., apie 10 valanda vakaro, j mtisp namus Taurages valsciaus Dunoku kaime atejo Valiskip kaimo gyventojas Algis Nauseda, 19—20 metp. Rad^s na- mie mane ir motinp Ona Dirmantiene, jis paklause, kur te- vas Petras Dirmantas ir brolis Viktoras. Motina atsake, kad tevas yra nuejes pas kazkurj is musp apylinkes vals- tiecip, о kur isej^s Viktoras, ji nezinanti. * Dirmantas Izidorius, Petro s., gim^s 1933 m. Taurages rajono Lau- zq kaime.
Ро kokip penkip minucip j namus uzejo du nepazjstami ginkluoti asmenys, apsirengp banditp uniforma. Vienas jp turejo du sautuvus ir du pistoletus, kurip po vienp atidave anksciau atejusiam Algiui Nausedai. Be to, du atejusieji banditai turejo po vienp ranking granatp, о vienas ant kaklo buvo pasikahinps binoklj. Po 2—3 minucip ate jo _ dar trys ginkluoti banditai. Is trijp vienas, matyt, buvo vyresnysis. Jis mane ir motinp klausinejo, kur yra tevas, brolis ir sesuo Brigita, komjaunuole. (Ji nuo 1949 metp sausio menesio gyvena Vilniuje ir dirba pionierip vadove.) Banditai apziurejo visp namp ir jsitikino, kad, be та- nps ir motinos, daugiau nieko nera. Vienas ar du pasiliko prie nam'o, о kiti nuejo j gretima namp, esanti uz kokip 50 metrp nuo musp, kur gyveno dvi seimos — Vinco Kybar- to ir Vinco Jackeviciaus. Po pusvalandzio banditai atvede j namus brolj komjau- nuolj Viktora ir pareikalavo komjaunimo bilieto. Is pra- dzip brolis sakesi komjaunimo bilieto neturjs, bet veliau, banditp prispirtas, ji surado kazkur drabuziuose pasleptp ir atidave. Jie brolj klausinejo, ar jis yra padavps pareis- kimp, kad butp priimtas liaudies gyneju. Jis tai neige. Apie 11 valandp vakaro prie namo dviraciais privazia- vo tevas ir Silines apylinkes sekretorius Jonas Nauseda. Is karto juos banditai nusivede i vasaros virtuvp ir erne tardvti. As tik girdejau, kad banditai is ju reikalavo gink- Ip, daugiau nieko nesupratau, nes buvau uz kokip 20 met- rp nuo vasaros virtuves. Netrukus banditai atsivede teva j namp. Tevas siiradp pasp ir atidave. Vel nuvede tevp j vasaros virtuvp ir jj susaude. Kartu susaude brolj Viktorp ir apylinkes sekretorip Jonp Nausedp. Tai jvyko apie 12 val. nakties liepos 5 dienp. Po to mazaugis banditp vyresnysis uzejo j namp ir pa- sake man ir motinai: ,,Iki ausros niekur neiseikite, о isau- sus praneskite milicijai, kad taip padare Nausedos armija". Banditai is musp pasitrauke nezinoma kryptimi. Be to, tp vakarp banditai nuzude komjaunuolj Antanp Petraitj, gimpsj 1929 metais, gyvenusj Taurages valsciaus Dunokp kaime. Apie tai girdejau kalbant Algj Nausedp, kuris, kvosdamas brolj Viktorp, perspejo, kad jis nesugal- votp begti, nes jie jj nuzudysip, kaip nuzude Antanp Pet- raitj.
su motina nuejau j vasaros virtuvQ, pamaciau te- ir Jono Nausedos lavonus. Jie gulejo kniupsti, Pastebejau tevo galvoje zaizdq. Tevas Petras Dirmantas 1940—1941 metais dirbo Tau- valsciaus Silines apylinkes pirmininku ir vel tas pa- greigas ejo nuo 1944 metij spalio menesio, kai tarybine ka- feuomene isvadavo mtisij vietov^ nuo hitleriniq okupantij. fcuo 1949 metij kovo menesio musij seima jstojo j ,,Jau- |tlosios gvardijos" kolukj. Brolis Viktoras nuo 1948 metij jbuvo komjaunuolis ir man sakes! padav^s pareiskima, kad mriimtij dirbti milicijoje. ft;- ADSR f., r. 92, 1. 176—178. IS liudininkfes S. Petrauskienfes* parodymq 1949 m. liepos 6 d. 1949 m. liepos 5 d., apie 5 valandq vakaro, mano vy- ras Petrauskas Juozas, Jono s., parsivede j ukj*du jaunuo- lius ir vienq merging, visi buvo mazdaug po 20 metij. Jis gake norjs parodyti kolukio pieno fermQ, buvusia musij Sodyboje. ApziurejQ karves ir kiaules, jie su vyru kieme sedo pietauti. Tuo metu nuejau j ganyklq melzti kolukio iarviij, kurios ganesi uz kilometro nuo must} sodybos. gugrjzus namo, vienuolikametis sunus Kazimieras pasakd, Kad tevas su pirma atejusiais dviem jaunuoliais ir mergi- na kazkur isejo. Mazdaug 8—9 valandq vakaro uzejo du vyrai, apsi- fenga civiliniais'drabuziais; vienas jij devejo kariskas cha- ki spalvos kelnes. Jie paklause, kur vyras. Atsakiau nezi- ibanti, kur jis isej^s. Jie, nieko nesakydami, pasisalino. £ 10—41 valandq vakaro j kambarj jsiverze ginkluotas fcyras, apsireng^s banditij uniforma, ir is karto paklause, |tur yra vyras. Issigandusi atsakiau nezinanti. Tada jis ta- |fe: „Mes ir be tav^s jj suradome". Netrukus j kambarj- Kitas banditas atvede siinii Kazimierq, Magdelena Ambra- mityt^, 55 metij, kilusia is Taurages valsciaus Meiziij kai- mo (ji tris—keturias dienas dirbo mfisij ukyje), ir siuveja Slepaitj, 55 metij, gyvenantj Taurages valsciaus Dauglau- Kio kaime, kurj'pries tris dienas vyras buvo pasikvietQs gj; * Petrauskienfe Stase, Juozo d„ gimusi 1904 m. Kelmes rajono Gu- feliq kaime.
Silutes rajono Gorainhj kaimo gyventojai (is kaires j desin^j Juozas Mockus, Jonas Overlmgas, jo sunus Antanas, brolis Stasys Overlingas ir Pranas Stulga, nuzudyti 1946 m. sausio 10 d. kostiumo pasiuti. Pasodinq mus visus keturis viename kambaryje, banditai isejo j kiemq. Po kiek laiko uzejqs vienas banditas paklause mane, kur raktai nuo spintos, kurioje buvo vyro dokumentai ir pinigai. Atsakiau, kad raktus turi vyras. Tada jis isejo j kiemq ir atsinese visus musq raktus. Tarp jq buvo raktai nuo spintos, taip pat nuo kitq pastatq. Is to supratau, kad banditai vyrq sulaike ir jis yra kieme. Veliau banditai, nusivedq sunq Kazimierq j kitq kam- barj, atidare spintq, pagrobe pinigus, vyro dokumentus ir paeme sautuvq, gautq is saugumo skyriaus. Kieme isgir- dau du suvius, bet j laukq neisejau, nes buvau saugoma. Banditai susikrove j maisus beveik visus drabuzius ir perspejo, kad niekas iki ryto j kiemq neiseitq. Jiems isei- nant, pro langq maciau, kad jie buvo penki. Kai tik bandi- tai pasisalino, isejau j kiemq ir darzineje radau nuzudyto vyro lavonq, о siandien rytq pranesiau valsciaus saugumo skyriui. As ne vieno bandito nepazniau. Ambrazailyte sake, kad ji pazino vienq — tai buvo Nauseda, anksciau gyvenqs Taurages valsciaus Valiskiq kaime. Kiti banditai nei jai, nei Slepaiciui nebuvo pazjstami.
j ,,Pasesuvio" kolukj jstojome 1949 metp kovo menesj. is pradziu vyras dirbo spskaitininku, о paskutiniu metu — kasininku. ADSR f„ r. 92, 1. 180—182. liudininkes T. L e m b e r t i e n ё s* parodymp 1950 m. balandzio 21 d. Sip metp balandzio 19 dienp, apie 9 valandp vakaro, j namo langp pabelde nepazjstami asmenys. As ir vyras dar nemiegojome. Kambaryje dege lempa. Sunus Juozas Lembertas, gim^s 1926 metais, miegojo ant auksto. As isejau j priemen^ ir paklausiau, kas beldziasi. Vyriskis lie- tuviskai pareikalavo atidaryti duris, bet pavardes nepasi- sake. Atidariau duris, ir j vidp jejo trys vyrai, ginkluoti automatais, apsirenge banditp uniforma. As ir vyras jp nepazinome. Zibalines tempos sviesoje pastebejau, kad du is jp auksto ugio, о trecias zemaugis, vienas is auksta- ugip turejo ilgp rudp barzdp. Banditai vyrp paklause, ar yra namuose pasalinip. Vy ras atsake, kad pasalinip nera. Jie klause, kur sunus Juo- zas. Atsakiau, kad jis miega ant auksto. Vienas banditp uzlipo ant auksto, prikele simp ir atsivede jj j kambarj. Banditai is vyro ir sunaus pareikalavo pasp, Paem^s pa- sus, vienas banditas klausinejo vyro ir sunaus pavardes, vardo ir tevavardzio, kartu, issitrauk^s is kisenes spsiuvinj ar uzrasp knygutQ, vartydamas jp, perziurejo uzrasus. Banditai rimbu plieke sunp, о po to jj ir vyrp isvede j prie- angj ir nusove. Paem^ odinius batus, pusbacius, skustuvp ir 38 metrus milo, banditai nuejo kaimynes Zoses Miseikienes sodybos link. As netrukus isgirdau jos ukyje lojant sunj. Naktj atejo Aldona Miseikyte ir pranese, kad banditai namuose nuzude motinp Zos^ Miseikienp. 1950 m. balandzio 20 d. rytp, apie 6 valandp, uzejau pas kaimynp Bertulj, kuris, mano prasomas, nuejo j Upy- nos saugumo skyrip ir pranese apie vyro, sunaus ir kai- mynes Miseikienes nuzudymp. Vyras Juozas Lembertas su sunumi dirbo savo ukyje. Kodel juos banditai nuzude, nezinau. ADSR f„ r. 92, 1. 171—172. * Lembertiend Teodora, Martyno <1., gimusi 1903 m. Taurages rajono Antegluonio kaime. 4 Kruvmos zudiky pedos 49
1S Hudlnlnk6s О. M1 § e 1 к у t ё s* parodymq 1950 m. balandzio 21 d. 1950 m. balandzio 19 d., mazdaug 10 valandq vakaro, miisq seima buvo kq tik pavakarieniavusi, brolis Antanas Miseikis isejo j kiemq ir, tuoj pat sugrjzQs j kambarj, pa- sake, kad sodybq is visq pusiq supa ginktuoti vyrai. Pas- kui j langq pabelde vyriskis ir pareikaiavo atidaryti duris. Kadangi musq dar niekas nemiegojo, tai durys buvo ne- uzskl^stos. j vidq uzejo trys gmkluoti vyrai, apsirengq buvusios burzuazines kariuomenes uniforma. Kokius tu- rejo ginklus, nepastebejau, nes kambaryje sviesos nebuvo, о banditai pasisviesdavo sau elektriniu zibintu. Is seimos niekas jn nepazino, tik pastebejau, kad du banditai buvo rudomis barzdomis. Vienas banditq paklause, koks pas mus susirinkimas vyksta. Tevas paaiskino, kad jokio susi- rinkimo nera, kad visi namuose esan tie ji yra seimos na- riai. Tada banditai pareikaiavo tevo ir brolio Antano pasq. Brolj jie vqdmo „snipu" ir sake, kad jis ir apylinkes tary- bos deputatas Zingaila daugiau nebeisdavmesiq zmoniq. Brzolj Antanq jie dar vadino komjaunuoliu ir reikaiavo, kad jis atiduotq komjaunimo bilietq. Is tikrqjq jis nebuvo komjaunuoiis, todel ir atsake, kad komjaunimui nepriklau- so. Be to, banditai jo klausinejo, kur yra deputatas Zingai- la. Brolis atsake, kad jis nezino. Tevq ir brolj Antanq banditai nuvede j mazq m'iegamqjj kambarj. Girdejau, kaip jie tris kartus komandavo tevui ir broliui gulti ant grindq. Paskui eme saudyti ir juos nu- zude. Mes visi seimos nariai buvome kitame kambaryje ir nemateme, kaip tevq ir brolj nusove. Pries iseidami, banditai visus perspejo, kad per dvi paras paliktume namus ir issikeltume j miestq, grasinda- mi, kad visi busime nuzudyti, jeigu nejvykdysime jq nu- rodymo. Ant tevo ir brolio lavonq banditai paliko du lapelius, bet jq turinio nezinau, nes neskaiciau. Kiek banditq buvo atejq j sodybq, tiksliai pasakyti negaliu, nes maciau tik tris buvusius kambaryje. . Pries jstodami j kolukj, tevai turejo 10 ha zemes. j ko- lukj jstojo 1950 metq kovo menesj. * MiSeikytfe Ona, Antano d,., gimusi 1927 m. Taurages rajono Pavar- cio kaime.
F ' Zingaila Stepas, Antano s., gyvena Taurages apskri- |lles Pavarcio kaime ir yra Mockaicip apylinkes deputatas. Sip metij lapkricio 19 dienq, apie 5 valandq vakaro, jis su zmona is kaimo isejo j Taurage. Eidamas pro miisij so- »ybq, apie kazkq kalbejosi su broliu Antanu. Vakar, t. y. balandzio 20 dienq, kazkas is vietiniq gyventojij kalbejo, kdd naktj is balandzio 19 j 20 banditai buvo ateje; j depu- tato Zingailos sodybq, noredami jj nuzudyti, taciau, nera- dq namie, tik isdauze langp" stiklus. > Tevas Antanas Miseikis ir brolis Antanas pastaruoju stnetu kolukyje dirbo jvairius darbus. Brolis tarnavo Tary- tbineje Armijoje ir 1949 metij vasario menesj buvo demo- Ibilizuotas. к ADSR f., r. 92, 1. 173—175. A. В a n d z 1 и о* parodying 7950 m. birzelio 16 d. 1947 metij vasario ar kovo menesj gaujos vadas Sto- pis-„Alunta" issikviete mane j miskq, esantj netoli Taura- ?ges apskrities Gaures valsciaus Puikiij kaimo, uzverbavo irysininku ir dave ,,Kovo" slapyvardj. Spalio menesj per fiysininkq Jonq Liorancq, Puikip kaimo gyventojq, jis man gpranese, kad tarybiniai organai uz rysius su banditais ke- tina mane suimti, ir siiile pasislepti, gyventi nelegaliai. Paklaus^s patarimo, slapsciausi jvairiose vietose pas to- limus savo gimines. 1948 m. kovo 10 d. rysininkas Jonas Liorancas, zinojqs mano slepimosi vietas, atnese laiskq nuo Simo Gavenio, kurj gerai pazinojau, dar pries jam iseinant j gaujq? nes jis kil^s is to paties kaimo, kaip ir as. Gavenis siiile stoti j gaujq. Perskait^s laiskq, nusprendziau taip ir padaryti, ir po dviejp—trijp dienp Liorancas, mano papra- sytas, nuvede j gaujos stovykla pas Stonj-„Aluntq“, kuris ’r prieme mane j savo gaujq. Taigi, gaujoje buvau nuo 1948 metij kovo menesio iki suemimo dienos, t. y. iki {950 m. birzelio 16 d. Turejau „Judrucio" slapyvardj. Budamas rysininku, Stonio pavedimu gaudavau is kite «ysininko— Petro Janusaicio, gyvenancio Gaures vals- :iaus Sakalines kaime, banditp korespondeneijq ir perduo- * Bandzinas Antanas, Martyno s., gim^s 1907 m, Taurages rajono iltriskip kaime.
davau Stoniui, о is jo gautpjp — jteikdavau Janusaiciui, kuris perduodavo kitoms grupems. Nuo 1949 metp rugpiucio iki 1950 metp balandzio me- nesio vadovavau „Lelijos" buriui. Jam priklause 12 ban- ditp. Sip metp balandzio menesj del pablogejusios sveika- tos paprasiau tevunijos vado „Eimucio" pervesti mane ei- liniu. „Lelijos" burio vado pareigas perdaviau „Viktorui", pasilikdamas buryje eiliniu. Turejau rusiskp automating sautuvp, uzsienines markes pistoletp, vienp ranking grana- tp ir binoklj. Kai buvau sulaikytas, visa tai is manps pa- imta. 1949 m. liepos 17 d Gaures valsciaus Zaltriskip kaimo rajone kareiviai nukove tris banditus, jp tarpe gaujos va- dp Stasj Stonj-„Aluntp". Po to mane paskyre gaujos vadu. Netrukus gavau is tevunijos vado Stoskaus-,,Eimucio" nu- rodyma pavesti visiems rysininkams isaiskinti asmenis, kurie VSM organp darbuotojams nurode nuzudytojo gau- jos vado Stonio slapstymosi vietp. Gaves uzdavinj, da- viau rastu atitinkamus nurodymus visiems savo gaujos rvsininkams. Netrukus per rysininkus is Agotos Eicienes- „Rasos" gavau rastu pranesima, kad ji itaria Petrp Janusai- tj isdavus Stonio slapstymosi vieta. Toki pat pranesimp zodziu gavau is rysininko Petro Tenikaicio, kuris veliau tapo banditu ir turejo „Marso" slapyvardj. Is Eicienes ir Tenikaicio gautas zinias pranesiau Stoskui-,,Eimuciui". 1949 metp rugpiucio pabaigoje ar spalio pradzioje Stoskus su „Butegeidzio" rinktines stabo atstovu „Skais- giriu" ate jo j mano stovyklp Gaures valsciaus Juodpet- rip miske ir pranese turjs tikrp duomenp apie Petrp Janu- saitj. Dienp Stoskus, „Skaisgiris", as, „Majus", „Putinas", „Karalius" ir „Algis" nuejome j Pameizip miskp ir apsisto- jome septintajame kvartale. Pakeliui uzsukome pas Ago- tp Eicienp, su kuria Stoskus kalbejosi vienas. Dvi—tris die- nas isbuvus miske, atejo Eiciene ir pranese Stoskui, kad Janusaitis yra nuvykps j malunp, is kur, grjzdamas dvira- ciu, butinai uzvaziuosips pas jp — ar nufotografuoti, ar fotografijp atiduoti. Jai isejus, pasiunciau ,.Majp", „Puti- np" ir „Karalip" saugoti kelio, kuriuo vaziuos j jos Oki Janusaitis. Jie sugavo jj vaziuojanti dviraciu ir atvede j miskp. Stoskus ir „Skaisgiris" kvote Janusaitj, musdami jj kumsciais. Taciau jis gynesi nepranesps saugumo orga-
nams apie Stonio slapstymosi vietq. Tada suriso jam ran- kas bei kojas ir basq pastate j degantj lauzq. Vel kvote, reikalaudami prisipazinti. Neislaikqs kankinimo, Janusaitis pareiske, kad jis is tikrqjq pranese saugumo organams, kur Stonis slapstesi. ,,Skaisgiris" reikalavo nurodyti tary- biniq aktyvistq pavardes. Janusaitis pasake, kad tarybiniai aktyvistai yra Gaures valsciaus Sakalines kaimo gyvento- jai Juozas Andrijaitis bei Petkiene ir Milaiciq kaimo gy- ventojas Juozas Bruzas. Pasibaigus kvotai, mes visi, Stoskaus ir „Skaisgirio" nurodymu, naktj nuvedeme suristq Janusaitj j Andrijaicio namus. j vidq su Janusaiciu uzejo Stoskus ir ,,Skaisgiris", о kiti buvome apsupq namq ir ejome sargybq. Budamas kieme, girdejau, kaip Stoskus ir „Skaisgiris" kambaryje suvede Janusaitj ir Andrijaitj akistaton. Taciau Andrijai- tis kategoriskai pareiske, kad jis nera tarybinis aktyvistas. Paskui Janusaitis ir Andrijaitis buvo nuvesti j darzinq, kur juos „Algis" ir „Karalius" nusove. Naktj nuvykome ir j Petkienes sodybq. j vidq uzejo Stoskus ir „Skaisgiris", о kiti likome lauke saugoti. Ar Petkiene buvo kvociama, negirdejau. Po kurio laiko jq nuvede j darzinq, kur „Majus" ir „Putinas" is pistoletq nu- sove. Pries isvedant Petkienq, j kiemq buvo isejqs jos vy- ras Petkus, bet as nezinau, ar jis mane pastebejo, nors mudu geri pazjstami. Petkiene yra Janusaicio sesuo, todel, juos nuzudq, nuejome apiplesti jq motinos Janusaitienes, gyvenancios Gaures valsciaus Sakalines kaime. I vidq uzejo Stoskus, „Majus" ir „Skaisgiris", о kiti ejome sargy- bq lauke. Pagrobeme visus Janusaitienei ir jos sunui Pet- rui Janusaiciui priklausancius daiktus: vyriskq kostiumq, kitelj, dvi atraizas kostiumui, atraizq moteriskam paltui, apie 10 metrq medziagos baltiniams, tris—keturias poras vyriskq baltiniq, ranksluosciq, chromo pusbacius ir kt. Pagrobtq turtq Stoskus isdalijo mums. Man teko treji apa- tiniai marskiniai, kostiumas ir pusbaciai. Veliau kostiumq padovanojau rysininkui Stepui Paulauskui. Janusaicio dvi- ratj pasieme Stoskus. Kaip jau minejau, miske kvociamas Janusaitis dave parodymus apie Juozq Bruzq. Remiantis tuo pareiskimu, praejus menesiui, Stoskus liepe Rapolui Marcinkui-,,Jova- rui" nuzudyti Bruzq. Veliau Marcinkus pasisake, kad jis su „Tautvydu" ir „Valentinu" nuzude Bruzq.
1949 metq rudenj Stoskus rastiskai jsake nuzudyti Mikq Petraitj, Gaures valsciaus ir kaimo gyventojq, kaip tary- binj aktyvistq. As irgi rastu pavedziau tai atlikti Marcin- kui su savo grupe. Netrukus Marcinkus parase, kad jo grupe Petraitj nuzude. Mazdaug tuo paciu metu Marcinkus-„Jovaras" man rastiskai pranese, kad jis savo iniciatyva su jam paval- dziais „Tautvydu", „Valentinu" ir „Steponu" nuzude Mikq Liorancq, Gaures valsciaus Puikiq kaimo gyventojq. 1949 metq rudenj, naktj su „Putinu", „Algiu" ir ,,Kara- liumi" uzejau pas kolukio pirmininkq AkstinienQ, gyve- nanciq Taurages valsciaus Luksiskiq kaime, ir, grasinda- mas ginklu, atemiau tukstantj ar du tukstancius rubliq. As nezinojau, kad ji turi pinigq, о siaipjau pareikalavau atiduoti pinigus, ir ji issigandusi atidave visus, kiek tu- rejo. Paskui nuejome pas Gaures valsciaus „Sesuves" ko- lukio pirmininkq Gailiq, kuriam, grasindamas ginklu, lie- piau paimti is kolukio 15 centneriq kvieciq ir rugiq, su- malti juos, paskersti kolukio kiaulq ir viskq nugabenti j Gaures valsciaus Lybiskiq kaimo valstiecio Prano Kaspa- raviciaus sodybq. Gailius reikalavimq jvykde. Is pradziq Kasparavicius nenorejo is Gailiaus priimti banditams skir- tq produktq, bet prigrasinau ginklu, ir tada jis sutiko. Mazdaug 1949 metq rugpiucio viduryje su Stasiu Vai- vada-„Karaliumi", Jonu Jokubausku-,,Putinu" ir Andriumi Cinovu-,,Algiu" apsistojome Taurages valsciaus Pypaliq kaime. Apie 23 valandq perbridome Sesuves upe, ketin- dami eiti j Jurbarkynes miskq. Pakeliui reikejo pereiti Taurages—Gaures keliq. Naktis buvo tamsi. Priekyje ejqs Vaivada, zengdamas per griovj, uzkliuvo uz jame gulin- cio zmogaus. Pilietis pasoko ir rusiskai paklause, kas cia per zmones. Mes visi suguleme griovyje. Vaivada savo ruoztu taip pat rusiskai paklause, kas jis esqs. Nepazjsta- masis atsake esqs valstybinio draudimo inspektorius. Ta- da islip^s is griovio Vaivada jam susuko: „Rankas auks- tyn!" Jis pakele rankas. Priejqs prie jo, Vaivada paklau- se, ar jis turi ginklq. Inspektorius atsake neturjs. Atsive- dqs jj prie musq, Vaivada pasake, kad jo paleisti negali- ma, nes jis gali apie mus pranesti, ir mus suras kareiviai. Nutareme inspektoriq nuzudyti. Is apsiausto-palapines istraukqs virvq ir surisQs jam rankas uz nugaros, Vaivada pasiule is greta gyvenancio Antano Kvietkaus paimti kas-
tuvq, kad galetume uzkasti lavonq. Nusivedp inspektorip j Kvietkaus kiema , pasibeldeme j langa. Kvietkus jau mie- gojo. Mes jj issikvieteme ir liepeme, pasiemus kastuvq, eiti su mumis. Patraukeme Sesuves link. Beeinan't Vaivada norejo inspektorip musti, bet sis sake, kad jo nemustu- me. о verciau is karto nusautume. As neleidau inspekto- riaus musti. Vaivada nesutiko jo nusauti, nes suvis gali bu- ti isoirstas. ir mus paletu surasti kareiviai, todel jj reike- jo likviduoti be sfivio. Nuo Kvietkaus namu nuejp 300—400 metru, sustojo- me krumuose uoes pakranteje. Vaivada ir Cinovas atriso insnektoriui rankas ir ta pacia virve jj nasmauge. Ji smau- oiant, as ir Kvietkus stovejome uz penkip metrp, о Joku- bauskas preta jp. Vaivada ir Kvietkus krumuose iskase nedidele duobe, paskui Vaivada, Cinovas ir Jokubauskas nutemne prie jos lavona. Prie duobes Vaivada nutrauke nuo lavono pusbacius, svarka ir palaidine. As priestara- vau, bet iis manes nenaklause ir pasiule Kvietkui paimti daiktus. Taciau Kvietkus nesutiko paimti. bijodamas. kad ner kratq gali juos aptikti ir ji suimti. Tada liepiau Kviet- kui uzkasti lavonq, о rytq patikrinti ir gerai uzmaskuoti. Po to nusprendeme nebeiti j Jurbarkynes miskq ir grjz- ti atgal. Pakeliui turejome vel pereiti Sesuvp. Kvietkus mus po viena pernese per upq, kad mums nereiketp nu- siauti. Patraukeme j Pypalip kaimq, о Kvietkus nuejo na- mo. Veliau, susitikq jj, pasiteiravome, ar jis uzmaskavo vietq, kur uzkastas lavonas. Jis atsake, kad rytq nuejo ir kruopsciai uzmaskavo. Is inspektoriaus paemiau karinj bilietq. 1949 metp rug- piucio menesj per rysininkq Jonq Laurenskq-„Miglq" nu- zudytojo dokumentus kartu su likvidavimo aktu nusiun- ciau tevunijos vadui Jonui Stoskui-,,Eimuciui. Kvietkui atsisakius paimti nuvilktus inspektoriaus dra- buzius ir pusbacius, Vaivada juos pasieme sau ir devejo. As norejau uzsivilkti palaidinq, bet ji buvo per maza, todel jq grqzinau Vaivadai. ADSR f., r. 93, 1. 58, 65—69, 72—74.
I§ liudinlnko J. P e t к a u s* parodymp 1950 m. rugpiucio 15 d 1949 metais, is rugsejo 12-osios j 13-pjp naktj banditai nuzude mano zmonp Petkienp Onp, Jurgio d. Be to, nu- zude zmonos brolj Petrp Janusaitj ir Juoza Andrijaitj, gy- venusius Sakalines kaime. Velai naktj, apie 4 valandp, kazkas pabelde j langp. Atsikelps ir nuejQS prie lango paziureti, kas beldziasi, pamaciau lauke ginkluotus vyrus, apsivilkusius apsiaus- tais-palapinemis ir kalbancius rusiskai. Manydamas, kad tai kareiviai, ejau atidaryti durp, bet nespejau, nes jie duris islauze ir jsiverze j vidp. Tai buvo keturi nepazjsta- mi ginkluoti banditai, kurie pasisveikino lietuviskai. Jie jziebe ant sienos kabejusip zibaline lempp ir liepe zmonai greitai keltis ir apsirengti. Zmonai virtuveje rengiantis, eme jp musti kumsciais per veidp, kaltindami tuo, kad, jai jskundus, 1949 metp vasarp Sakalines ir Zaltriskip kaimu rajone kareiviai nukovp tris banditus, jp tarpe gaujos va- dp „Aluntp". Zmona neprisipazino esanti kalta, nes trys banditai buvo nukauti ne pagal musp pranesimp. Banditai suriso jai uz nugaros rankas ir, nuved^ j tvartp, susaude. Jie perspejo mane, kad iki ryto niekur is namp neisei- ciau ir tik po 8 valandos pranesciau Taurages VSM orga- nams apie tai, kas jvyko. Po kurio laiko atejo zmonos mo- tina Ona Janusaitiene ir papasakojo, kad pas jp taip pat buvo atej$ banditai, pagrobe visus sunui priklausiusius daiktus ir pasisalino. Isausus su Janusaitiene nuejome j tvartp ir radome ten mano zmonos lavonp. Rytp atejps Jurgis Andrijaitis pasake, kad naktj bandi- tai nusove jo tvarte simp Juozp Andrijaitj ir Petrp Janu- saitj. Nuzudytpjp rankos ir kojos buvo suristos, kojos ap- degintos. Visi trys nuzudytieji palaidoti Sakalines kaimo kapi- nese. ADSR f., I. 93, 1. 83—84. * Petkus Jurgis, Jurgio s., gim^s 1899 m. Taurages rajono Sakalines kaime,
К liudininkes О. Andrij aitienes* parodymp 1950 m. rugpiucio 15 d. 1949 metais is rugsejo 12-osios j 13-qjp naktj banditai nuzude mano vyrp Andrijaitj Juozq, gimusj 1924 metais, Taurages rajono Sakalines kaimo gyventojp, Tp naktj Sa- kalines kaime banditai nuzude Janusaitj Petrp, Jurgio s„ gimusj 1922 metais, ir Petkien^ Onp, Jurgio d., apie 40 me- tij amziaus. Velai naktj kazkas pabelde j langp ir pareikaiavo ati- daryti duris. Vyras atsikele is lovos ir atidare. Tuojau trys ginkluoti banditai ciupo jam uz rankp, istempe j laukp ir, surisp virve rankas uz nugaros, jvede j kambarj su Petru Janusaiciu, kurio rankos ir kojos buvo suristos. Janusai- cio kojos buvo apdegintos, tai gerai matesi, nes jis buvo basas. Banditai uzkure kambaryje krosnj, pagulde vyrp ant grindp ir deganciu pagaliu eme deginti kojij padus, rei- kalaudami atiduoti pistoletp ir 2000 rubliu. Jie kaltino jj isdavus banditus saugumo organams. Po to banditai vyrp ir Janusaitj isvede j tvartp, kur suviais j galvp juos nuzude. Sugrjz^ j butp, pagrobe apie tukstantj rublip, vyro pus- bacius, 12 dezucip papirosp, jo ir mano asmens dokumen- tus ir, perspejp mane, kad niekam apie juos nesakyciau, isejo. Saudant vyrp ir Janusaitj, is tvarto isvaryta karve nuejo j vyro tevo Jurgio Andrijaicio ukj. Parnates musu karvp, jis atvare jp pas mus. Banditrj jau nebe- buvo, ir as papasakojau, kas jvyko. Su juo nuejusi j tvar- tp, radau vyro ir Janusaicio lavonus. Rytp Jurgis Andri- jaitis, nuvykps j Gaurp, pranese viskp VSM organams. Tp naktj banditai nuzude Onp Petkienp. Nuzudymo priezastis ta pati, del kurios nuzude vyrp ir Janusaitj. Apie tai rugsejo 13 dienos rytp suzinojau is Petkaus. j mtistj sodyba buvo suejp apie desimt banditp, is ku- riu tik trys uzejo j vidp, о kiti liko kieme. Ne vieno ne- pazinau. Sakalines kaime gyvenu neseniai, tik nuo 1947 metp, anksciau gyvenau Ukmerges apskrityje. * Andrijaiticnfe Ole, Stasio d., gimusi 1922 m. Moletq rajone Giedrai- ciuose.
NuzudQ mano vyrp, Janusaitj ir Petkien^, banditai nu- ejo j Janusaicio namus, pas jo motinQ, ir pagrobe jam priklausancius daiktus. Apie apiplesimp man papasakojo Janusaitiene. ADSR f„ r. 93, 1. 85—86. IS V. G 1 о b i o* parodymp 1951 m. rugpiUcio 29 d. 1946 metu rudenj Petras Berneckis, budamas pogrin- dines organizacijos virsininkas Gaures valsciuje, mane uz- verbavo j organizacijp ir dave „Vainausko" slapyvardj. Jo slapyvardis buvo „Gauras". 1946 metp gruodzio me- nesj jis du kartus jteike man banditp rastus-laiskus, ku- riuos jo nurodymu nunesiau j Batakip valscip rysininkui, „Merkio" slapyvardziu. 1946 metp pabaigoje, Berneckio paprasytas, perlei- dau banditams naudotis binoklj, uz kurj jis man sumo- kejo 500 rublip. 1947 metu rudenj gaujos vadas Stoskus-,.Eimutis" pa- skyre Vincp Kuliesa Gaures valsciaus pogrindines organi- zacijos virsininku, о mane ir Juoza Urbonq io pavaduo- tojais antitarybiniam darbui varyti valsciuje. Kuliesa ma- ne is naujo uzverbavo, prieme priesaika ir dave ,,Ramu- no" slapyvardj. Sias pareigas ejau iki 1949 metp spalio menesio, t. y. iki VSM organai likvidavo musp pogrin- dintj organizacijq. Po to gyvenau nelegaliai. 1951 m. birzelio 28 d. Gaures valsciuje veikusi antitarybine organizaciia 1949 metais buvo likviduota ir jos dalyviai suimti. Bi- iodamas suemimo, gyvenau nelegaliai ir jstojau j ,,Ro- lando" gaujp, kurioje buvau iki 1950 metp birzelio me- nesio. Nuo 1950 metp birzelio menesio iki suemimo die- nos buvau „Butegeidzio" rinktines stabo narys ir ejau rinktines vado pavaduotojo ukio reikalams pareigas. * Globis Vladas, Nikodimo s., gimtjs 1927 m. Taurages rajono Gailis- kes kaime.
1951 m. rugpiucio 24 d. 1947 metp pavasarj nuzudeme Taurages gelezinkelio stoties virsininkq. Anksciau kvotos metu nuslepiau, ko- kiomis aplinkybemis jj nuzudeme. Dabar teisingai papasa- kosiu. Mazdaug 1947 metp geguzes menesj nuejau j 2iburiq kaimq pas Vincq Kuliesq. Pas jj gyveno jo zmonos bro- lis Viktoras Milkintas. Jis siuo metu yra „Viktoro" va- dovaujamoje gaujoje. Kuliesa man ir Milkintui pranese, kad gaujos vadas Stoskus-,,Eimutis" mums jsake nuzudyti Taurages gelezinkelio stoties virsininkq. Jis dienq turejo vaziuoti is Gaures j Taurage Jo pavardes Kuliesa nepa- sake, tik paaiskino, kad yra apsireng^s gelezinkelininko uniforma ir kad jj, padarius prie kelio pasalq, reikia nu- zudyti kaip aktyvq komunistq. Kuliesa apsiginklavo au- tomatu, man dave vokiskq karabinq su soviniais, о Mil- kintui— naganq. Po pietp trise pasislepeme pasaloje mis- ke prie kelio, einancio is Gaures j TauragQ. Palauk^ apie valandq, pastebejome dviraciu atvaziuojantj Taurages link gelezinkelio stoties virsininkq, apsirengusj gelezinkelinin- ko uniforma. Kai virsininkas priartejo prie musp, Kuliesa isbego j keliq ir, sustabd^s jj, is automato nusove*, Po to pasislepeme miske, о paskui issivaiksciojome j namus. Uz nuzudymq Kuliesai veliau buvo pareiksta banditp pa- deka. 1947 metp birzelio menesj Gaures valsciaus Kunigis- kip kaime apipleseme pieninQ, buvusiq Antano Pakutinsko ukyje. Jo sunus buvo pienines vedejas. Is pienines pa- grobeme tris bidonus sviesto, kiekvienas svere apie 100 ki- logramp, nedidelq statinaitQ riebalp, sverusiq apie 10 ki- logramp, ir apie 1000 kiausinip. Apiplesime dalyvavau as ir Juozas Urbonas, apsiginklavq vokiskais karabinais, Vin- cas Kuliesa — automatu, Stonis-,,Alunta", Rudys-,,Vaido- tas" ir „Viktoras". Siuo metu pastarasis yra burio vadas. Apiplesiant as, Kuliesa ir Urbonas ejome kieme sargybq, kad musp nepazintp Pakutinskas, kuris gaujos vado Sto- nio jsakymu atidare produktp sandelj. Paskui, pasikinkq Pakutinsko arklj, prisiplestq turtq nuvezeme j miskq ban- ditams, pakeliui, krwnuose palikdami bidonq sviesto ir dezp kiausinip. Kuliesa ir Urbonas vezimq su arkliu * 1947 m. geguzes 4 d. banditai nuzude Gutauskq Vaclovq, Piano s., gimusj 1905 m., Taurages gelezinkelio stoties garveziq depo virsininkq.
sugrqzino Pakutinskui. Tada mes trise paliktq krumuose sviestq ir kiausinius nuneseme j Kuliesos sodybq ir pasi- dalijome. Metalinj bidonq su dalimi sviesto nusinese Ur- bonas, о kiausinip kiekvienam teko mazdaug po 70. Antanas Pakutinskas mums nepadejo apiplesti pienines. Sandelj jis atrakino banditp verciamas. Vezimq su arkliu is jo banditai taip pat prievarta paeme. 1947 metp rudenj, naktj, pogrindines organizacijos da- lyvio Juozo Urbono pakviestas, nuejau pas savo kaimynq Pranq Vaitkp, gyvenantj Gaures valsciaus Jucaicip kaime. Jo namuose buvo apie 10 banditp, jp tarpe gaujos vadas Stoskus-„Eimutis", taip pat vienas banditp sulaikytas pi- lietis vardu Petras, apie 28 metp, uz nugaros suristomis rankomis. Stoskaus nurodymu as kartu su Urbonu ir tri- mis banditais tq pilietj nuvedziau j miskq, kur vienas is jp nusove jj. Nuzudytojo Petro lavonq mes uzkaseme. Po to su Urbonu nuejome namo, о trys banditai sugrjzo pas banditp talkininkq Pranq Vaitkp, kur jp lauke kiti. Pries nuzudydami Petrq, banditai nutrauke jo pusbacius ir paskui nusinese. Veliau Urbonas man sake, jog Petras gyveno ir dir- bo Taurageje. Banditai jj sulaike vykstantj j Jucaicip kai- mq, ateme pistoletq „,TT‘ ir, jtardami, kad jis esqs tary- binis aktyvistas, nuzude. 1948 metp rudenj Kunigiskip apylinkes pirmininkas Pranas Vaitkus, mano kaimynas, pasake, kad sekmadienj pas jj turi atvaziuoti j svecius pazjstamas milicininkas is Taurages Stasys Bajorinas. Apie tai pranesiau pogrindines organizacijos virsininkui Kuliesai. Kuliesa pareiske, kad reikia organizuoti pasalq, nuzudyti milicininkq ir pasiim- ti jo ginklq. Taciau numatytq dienq Bajorinas pas Vaitkp neatvaziavo, todel mes jo ir nenuzudeme. Laukdamas pa- saloje, turejau rusiskq sautuvq, kurj man dave Kuliesa. Urbonas ir Kuliesa irgi buvo apsiginklav^ sautuvais. 1948 metp pabaigoje ar 1949 metp pradzioje, dabar tiksliai neprisimenu, naktj j mano namus atejo grupe ginkluotp banditp. Jp tarpe buvo Stoskus-,,Eimutis" ir Naubaras-,,Lyras". Is viso atejo, berods, septyni. Jie atsi- vede suristomis rankomis Gaizauskq. Jo vardas, rodos, Juozas. Gaizauskas gyveno Taurages rajono Milgaudzip kaime ir dirbo savo ukyje. Mano namuose Stoskus tarde Gaizauskq. Jj jtare esant tarybiniu aktyvistu. Po to Stos- kaus nurodymu as su juo ir dar vienu banditu nuveziau
vezimu Gaizauskq j miskp, ir jj tenai banditai nusove. Rvtojaus dienp Stoskaus paliepti as su Vincu Kuliesa ir Kleopu Vaitkumi, is Jucaicip kaimo, nuejome j miskp ir uzkaseme Gaizausko lavonp, nes jis buvo nuzudytas, man mat ant, ir as zinojau, kur jo lavonas. 1949 metp pabaigoje, kai jau buvau „Viktoro" vado- vaujamoje gaujoje, is vietinip Gaures valsciaus gyvento- jp girdejau, kad VSM darbuotojai Gaizausko lavonp miske surado. 1951 m. rugpiUcio 25 d. 1947 metp rudenj Juozas Urbonas su Stoskumi-„Eimu- ciu" ir kitais, apie 10—12 vyrp, vakare atejo pas mane j Gailiskes kaima, Stoskaus nurodymu nuejau j Ziburip kaimp ir iskvieciau Vincp Kuliesp. Mes aptareme Gaures valsciaus Jucaicip kaimo gyventojo Jono Simkaus nuzudy- ma. Pogrindines organizacijos virsininko pavaduotojas Juozas Urbonas pasiule gaujos vadui Stoskui nuzudyti Jo- np Simkp uz tai, kad jis 1945—1946 metais dirbo Gaures valsciaus VRM skyriuje ir dalyvavo, gaudant bei likviduo- jant banditus. Nutareme Simkp nuzudyti, о jo ukj apiplesti. Po to naktj Vincas Kuliesa ir Juozas Urbonas isvede ki- tus banditus j Jono Simkaus ukj, о as pasilikau namie. Po trijp dienp Jucaicip kaime sutikau Juozp Urbonp. Jis pasake, kad banditai apiplese Jono Simkaus ukj, о jj nusivede j miskp ir nuzude. 1948 metu vasara netoli Mickiskes kaimo miske, kur ribojasi Batakip ir Gaures valsciai, Urbonas su rinktine^ vadu Miliuliu-,,Algimantu" ir kitais nuzude Kunigis- kip apylinkes pirmininkp Kazj Norusp. Jj banditams isda- ve Urbonas; jis man ir papasakojo apie nuzudymp. 1948 metais, menesio neprisimenu, Juozas Urbonas man sake, kad jis su Jonu Mockaiciu ir Kaziu Girdziumi Batakip valsciaus Mickiskes miske nuzude vokietj. Vo- kietj nuzude kaip tarybinj aktyvistp. Jj jskunde musp pogrindines organizacijos dalyvis Jonas Mockaitis. Be to, Urbonas sake, kad su Vincu Kuliesa surase ak- tp apie vokiecio likvidavimp, jj pasirase savo slapyvar- dziais ir dave pasirasyti Kaziui Girdziui bei Jonui Moc- kaiciui, dalyvavusiems nuzudyme. Aktp Kuliesa jteike gaujos vadui Stoskui. 1949 metp pradzioje Vincas Kuliesa papasakojo, kad 1948 metp pabaigoje jis ir Urbonas su banditais apiplese
valstiecio Antano Kucinsko ukj Gaures valsciaus 2iburiq kaime. Is jo pagrobe drabuziq ir kiaulq. Kucinskq apiple- se, Kuliesai pasiulius. Jis buvo bloguose santykiuose su Kucinsku ir jtare jj esant tarybinj aktyvistq. 1951 m. rugpiucio 27 d. Iki 1949 metp pavasario Trapas,' apie 40 metq, gyve- no Gaureje ir dirbo valsciaus vykdomajame komitete finansq agentu. 1949 metq pavasarj j mano namus Gailis- kes kaime atejo trys banditai, jq tarpe Stasys Spudvilas- „Deimantas". Spudvilas pasake, kad tais metais banditq nurodymu Trapq nuzude jq rysininkas Gaures valsciaus Traklaukiq kaimo gyventojas Juozas Gaizauskas. 1949 metq rugpiucio ar rugsejo menesj mane ir Ur- bonq pasikviete pas save Vincas Kuliesa, ir mes aptare- me, kuriuos Gaures valsciaus piliecius reikia nuzudyti ir apiplesti. Kuliesa surase nutarimus, kuriuose nurode likviduotino arba apiplestino asmens pavardq, vardq, te- vo vardq, gyvenamqjq vietq ir priezastj, kodel jj reikia likviduoti arba nubausti. Nutarimai buvo surasyti Jsiems asmenims: Stumbrai, apie 50 metq, gyvenusiam Gaures valsciaus Siauriskjq kaime buvusiame bandito Juozo Rudzio ukyje. Kuliesai pasiulius, numateme jj nuzudyti; Antanui Simkui, apie 60 metq, Gaures valsciaus Jucai- ciq kaimo gyventojui. Jo sunus Jonas banditq nuzudytas 1947 metq rudenj. Urbonui 'pasiulius, nutareme nuzudyti Antanq Simkq del to, kad dvi jo dukterys istekejusios uz Gaures valsciaus liaudies gynejq Bobrovo ir Kimbro; Jonui Strainiui, apie 50 metq, Gaures valsciaus 2i- buriq kaimo gyventojui. Urbonas jtare jj' esant tarybinj aktyvistq; Vincui JurkSui, apie 38 metq, gyvenusiam Gaures vals- ciaus Vezaiciq kaime, dirbusiam kolukyje. Uz kq jj keti- nome nuzudyti, dabar neprisimenu; Juozui Cervinskui, apie 40 metq, Gaures valsciaus 2iburiq kaimo gyventojui, dirbusiam kolukyje. Nubausti siule Kuliesa, bet dabar neprisimenu, ar jj numateme nu- zudyti, ar apiplesti; Vladui Norasui, apie 25 metq, gyvenusiam Gaures valsciaus Liutkaiciq kaime, Kunigiskiq apylinkes komjau-
If I I po Orgamzacijos sekretoriui, aktyviai dirbusiam tarybtj ?;dzios naudai. Numateme nuzudyti ir jo tevp, apie metq- aktyvq kolukietj, gyvenantj kartu sii juo; Vfccui Juknai, apie 34 metq, Gaures valsciaus Ju- aiciq kaimo gyventojui, kolukieciui. Man pasiulius, nu- iaterne jj apiplesti kaip tarybinj aktyvistq. Surasytus nutarimus pasiraseme slapyvardziais, о pa skui Kuliesa nusiunte juos gaujos vadui Stoskui vyk- dyti. Taciau miisq numatyti asmenys nebuvo nuzudyti jarba apiplesti, nes 1949 metq spaho menesj musq po- Igrindine oiganizacija buvo likviduota, visus jos narius, iSskyrus mane, Taurages apskrities VSM skyrius sueme Pries rinkimus musq jiogrindines organizacijos dalyviai platino antitarybinius lapeljus, raginancius gyventojus ne- balsuoti. 1951 m. birzelio 6 d 1950 m. geguzes 26 d. Valiskiq kaime, vadovaujant Viktorui", su broliais Algiu ir Vincu Nausedomis da- lyvavau, nuzudant Taurages rajono „Pasesuvio" koliikio |pirmininkq Pranq Salapetq. Mazdaug pries dvi dienas „Viktoras" ir Vincas Nau- ^seda-„Kerstas" nuejo j Valiskiq kaimq, palik^ mus Sili- Ums miske. Sugrjzp jie pasiule man ir Algiui Nausedai- 1 Valcntinui" eiti su jais j kaimqz 1950 m. geguzes 23 d. mes keturiese nuejome j Tau- iages rajono Liziq kaimq ir apsistojome viename ukyje iailseti. Geguzes 24 dienq is ukio nuejome j miskq, esantj brie pat Valiskiq kaimo. Pakeliui uzsukome i Antano Lu- Kosiaus ar Lukoseviciaus ukj. Jis gyveno Pasesuvio ar .’aliskiq kaime, turejo apie 45 metus. Lukosiq-Lukoseviciq fekviete is namp „Viktoras", pasikalbejo, о paskui kar- Ju, jau penkiese, nuejome j miska mazdaug uz 200 metrq nuo jo sodybos ir apsistojome. Nuejqs su mumis j miska. t ad zinotq, kur mus rasti, jis sugrjzo namo. Geguzes 26 diena Lukosius-Lukosevicius atnese pietus pr pranese, kad netrukus kolukio pirmininkas Salapetas yaziuos namo is Taurages turgaus j Pasesuvio kaimq. Jis paaiskino „Viktorui", kur reikia pasirinkti vietq, kad Gitq gahma is pasalq suciupti Salapetq, nurodydamas mis- kelj prie Taurages—Pasesuvio kelio Valiskiq kaimo rajo- fjfe. Broliai Nausedos, kil^ is to kaimo, gerai zinojo vieto- Й ir pritare pasiulymui. Mums papietavus, Lukosius-Lu-
kosevicius surinko indus ir nusinese name, о mes nuejome j pasalq. Apie tris valandas palaukq pasaloje, pastebejome ke- liu vaziuojant vezimq. Vezime sedejo trys vyrai. Broliai Nausedos juos pazino: tai Pranas Salapetas, Butkus is Valiskiq kaimo, о treciojo piliecio pavardes neprisimenu. Vezimui priartejus prie musq, banditai sustabde arklj, jam brendant per upelj. As buvau uz 100 metrq priekyje nuo pasalos. Tuo atveju, jei arklys issigqstu ir leistqsi begti, turejau jj pasitikti ir sustabdyti. Taciau, kaip mi- nejau, banditai vezimq sustabde pasalos vietoje. Salapeta suriso ir nuvede j miskq, kur kvote, о paskui Algis Nau- seda-,, Valentinas11 jj nusove. Vincas Nauseda-,,Kerstas" perspejo kitus du piliecius, kad jie niekani nesakylq, kas suciupo Salapetq. Nuzudq Salapetq miske prie kelio, mes pasislepeme, t. y. nuejome j Sakalines kaimq, о is ten sugrjzome j sa- vo stovyklq. 1951 m. birzelio 16 d. 1950 metq rudenj Taurages rajono Ringiq kaimo apy- linkese uzsienio lektuvas numete trijq snipq desantq: bu- vusj „Tauro" apygardos stabo narj „Skirmantq" ir du radijo specialistus. Parasiutu buvo numestas bagazas su ra- dijo imtuvu-siqstuvu, saudmenimis, foto aparatu, antita- rybiniais laikrasciais is uzsienio, antraste „Laisve eina is Vakarq" ir kt. Parasiutininkai bagazo nesurado ir nuejo j „Tauro" apygardos stabo veikimo rajona tokiu marsrutu: Ringiai, Sakalines miskas, per Nemunq i pietines Lietuvos rajonq. Numestqjj parasiutu bagazq veliau Tyreliu miske surado Ringiq kaimo gyventojas. Dalj daiktq jis pasisavino, о saudmenis, laikrascius ir kitus daiktus atidave „Zalgirio' vadovaujamai gaujai, veikusiai Ringip apylinkese. „Skirmantas", turedamas radijo imtuvq-siqstuvq, per- dave j uzsienj 14 zvalgybinio pobudzio pranesimq, gau- tq is Lietuvos nacionalistinio pogrindzio, su kuriuo, at- vykqs j Lietuvq, jis uzmezge rysius. Pavyzdziui, is „Kqstu- cio" apygardos stabo mes gavome foto nuotraukq, kuriose „Skirmantas" yra nusifotografavqs su „Tauro" apygardos stabo nariais. Minetqjq 14 pranesimq turinio nezinau. Galiu tik pa- sakyti, kad vyresniqjq stabq nurodymu visi banditai ir
jq rysininkai rinko zinias apie politin^ bei ekonomin^ Lietuvos TSR padetj, ir surinktos zinios buvo pranesamos stabams. I Lietuvq „Skirmantas" atvyko su anglp zvalgybos uzduotimi ir yra LLKS (Lietuvos laisves kovotojp spjun- gos) vyriausiojo stabo jgaliotinis. Budamas Lietuvoje, ,,Skirmantas" per „Tauro" apygardos stabq pareikalavo is Vakarp Lietuvos srities stabo dviejp rysio punktp „Bu- tegeidzio" rinktines veikimo rajone. Vakarp srities stabas dave „Skirmantui" du rysio punktus, nepranesdamas apie tai „Butegeidzio" rinktinei. Du rysio punktai buvo pazy- meti vieno „Tauro" apygardos vadui priklausancio doku- mento nuorase. Apsup^ „Tauro" bunkerj, VSM organp darbuotojai jame tarp kitp dokumentp rado ir dokumento nuorasq, kur buvo pazymeti du „Skirmanto" rysio punktai.- Paskutinj kartq dalyvaujant pasitarime pas „K^stucio" apygardos vadq „Klajunq", pastarasis perspejo, kad VSM organai suaktyvino veiklq, ieskodami rysip punktp musp „Butegeidzio" rinktines veikimo rajone. 1951 metp ziemp rinktines vadas Naubaras-„Lyras" gave is Vakarp Lietuvos srities vado „Gintauto" rasytinj nurodymq surasti „Skirmanto" bagazq „Zalgirio" gaujos dislokavimosi rajone. Vykdydamas pavedimq, Nanbaras pasiunte pas „Zalgirj" Rukp-„Skauta", taciau bagazo su- ieskoti nepavyko. ADSR f„ r. 92, 1. 142—147, 154—162, 164. 5 Kiuvinos zudiku p-dos
SlLALfiS IR SlLUTES RAJONUOSE IS P. Kaminsko* parodymtj 1949 m. vasario 28 d. Gaujoje buvau nuo 1946 metp kovo iki 1949 m. va- sario 27 d. Gauja is pradzip vadinosi pirmuoju, veliau ketvirtuo- ju, о pastaruoju metu antnuoju btiriu ir visp laikp pn- klause treciajai kuopai. Iki 1948 metp liepos menesio buvau eiliniu, veliau, iki spalio menesio, gaujos vadu, о paskui uz girtavimp — vel pazemintas j eilinius. Gaujai is pradzitj vadovavo „Salna", veliau VSM ka- reivip nukautas 1946 metp birzelio menesj, о paskui va- dais buvo: Alfonsas Kucinskas-„Briedis", 1947 metp lie- pos menesj nusizude; Pranas Karbauskas-,,Margis", 1948 metp balandzio menesj VSM kareivip uzmustas; Mykolas Timinskas-,,Rimantas", 1948 metp liepos menesj isvyko j Kaunq gydytis. Siuo metu antraj am buriui vadovauja Stasys Sadauskas-„Bijunas". Treciajai kuopai iki 1948 metp liepos menesio vado- vavo Aleksas Miliunas (jo slapyvardziai —„Neptunas" ir „Algimantas"). Paskui jis perejo j rinktines stabq. Po Mi- liuno kuopos vadu buvo Juozas Morozas-„Nemunas", 1949 metp sausio menesj Kamscip kaime, Silales valsciu- je, Taurages apskrityje VSM kareivip nukautas. 1949 m. kovo 8 d. Gauja, kuriai priklausiau, о veliau-—vadovavau, jvyk- de siuos teroristinius veiksmus. 1946 metp vasarq nuzudeme Altaravicip ir Jacika, gy- venusius Taurages apskrityje, Pagramancio valsciuje, Ta- mosaicip kaime. Juos nuzudant, dalyvavo Karbauskas, * Kaminskas Petras, Antano s., gim§s 1921 m. Taurages rajono Reks- ciq kaime.
Seputis, Stankus, Rastutis, as ir kiti, is viso trylika zmo- nip. Juos nuzude savo namuose. Kas nuzude, nemaciau, nes stovejau sargyboje prie nuzudytpjp sodybp. Is Kar- bausko zinau, kad Altaravicius ir Jacikas nuzudyti kaip tarybiniai aktyvistai. 1946 metp rudenj buvo nuzudytas valstietis Kurlinkus, gyven^s Zygaicip ar Vainuto valsciuje, Taurages apskri- tyje. Nuzude septynip asmenp grupe, jp tarpe buvo Pra- nas Karbauskas ir Pranas Seputis. 1946 metp rudenj nuzudeme apylinkes pirmininkp An- tana Brazauskq, gyvenusj Jucaicip kaime, Silales vals- ciuje, Taurages apskrityje. Jj nuzudant, dalyvavau as, gaujos vadas Pranas Karbauskas, Pranas Seputis, Juozas Stankus, Antanas Rastutis ir kiti, is viso 12 banditp. Naktj apsupome Brazausko ukj, о j namq uzejo Kar- bauskas, Seputis, Stankus, kurie jj isvede j laukq ir ne- toli namo nusove. Is tikrpjp saude tik Seputis. As ejau sar- gyba su kitais apsupusiais Brazausko sodyba. Anot gaujos vado Karbausko, mes Brazauskp nuzude- me kaip tarybinj aktyvistp. 1946 metp rudenj nuzudeme Antanq Aligp ir Antanq Ze- ringj, abu gyveno Jucaicip kaime, Silales valsciuje, Taura- ges apskrityje. Nuzudant dalyvavau as, Karbauskas, Se- putis, Stankus, Rastutis ir kiti, is viso desimt vyrp. Aligp ir Zeringj isvede is namp ir lauke nusove. Kas saude, nemaciau, nes ejau sargybq. Juos susaude kaip tarybinius aktyvistus. 1946 metp rudenj as, Timinskas, Stankus ir kiti, is viso septyni zmones, apipleseme valstiecio Dildos ukj Taurages apskrityje, Zygaicip valsciuje, Vizbarp kaime. 1947 metp pavasarj Mykolas Timinskas, Juozas Stan- kus ir Rastutis nuzude neturtingp valstietj Kleinp, gyve- nusi Taurages apskrityje, Silales valsciuje, Didkiemio kaime. 1948 metp vasarp as su Pranu Kakta, Sadausku, Pet- riku, Setkumi ir Antanu Toleikiu naktj pagrobeme tris karves is Taurages maluno pagalbinio ukio, esancio Mel- dikvirsip kaime, Taurages valsciuje ir apskrityje. 1948 metp spalio menesj as su Sadausku, Pranu Kak- ta, Zigmu Setkumi, Antanu Petriku, Antanu Toleikiu, Jo- nu Knisperiu, „Neveziu" ir „Arunu" naktj apipleseme surinp, esancip Pagegip apskrityje, Natkiskip kaime. Is surines kasos pagrobeme trylika tukstanciu rublip ir apie
tris centnerius surio. Be to, „Saltis" ir „Nevezis" nuzude du piliecius*, Natkiskiq kaimo gyventojus, kurie paste- bejo, kad mes pieseme surin^, ir tik del to buvo nuzudyti. Mat, mes bijojome, kad jie nepranestq apie mus. 1948 metij spalio menesj mano jsakymu Pranas Kakta, Antanas Toleikis ir ,,Nevezis" Zygaiciq valsciaus Tyre- liq miske nuzude Antanp Sadauskq, Taurages apskrities Zygaiciij valsciaus Ringiniij kaimo gyventojp. Man, kaip gaujos vadui, Pranas Kakta pranese, kad Sadauskas palaikqs rysius su valstybinio saugumo orga- nais. Is kur jis tai suzinojo, nesidomejau. Pranui Kaktai, Antanui Toleikiui ir „Neveziui" jsakiau naktj paimti Sa- dauskq is патц ir atvesti j Tyreliij miskq, kad galeciau iskvosti. Jie tai jvykde. Tyreliq miske netoli stovyklos Sadauskq tardziau. Nors museme lazdomis, bet jis teige, kad jokiij rysiq su saugumo organais neturejo. Po kvotos Sadauskq mano jsakymu miske nusove Kakta, Toleikis ir ,,Nevezis". 1949 m. vasario 11 d. rytq as, Kakta, ,,Arunas", „Ne- vezis", Antanas Toleikis, Zigmas Setkus ir Antanas Pet- rikas uzejome pavalgyti pas musu talkininkus Slefen- dorfq ir Sarapinq, gyvenancius Taurages apskrityje, Pagra- mancio valsciuje, Saukenq kaime. Slefendorfo namuose apsistojo Toleikis, Setkus ir Petrikas, о as su kitais nuejau pas Sarapinq. Tuo metu j Saukenq karma atejo grupe Pagramancio valsciaus liaudies gynejq, ir du is ju no- rejo uzeiti j Slefendorfo namus. Kai gynejai ejo j vidij, Setkus vienq is jq nusove, kiti gynejai pradejo saudyti j Slefendorfo namq. Tada as su grupe isbegau is Sarapino namq, ir pradejome kautynes su liaudies gynejais, bet netrukus prie jq prisijunge antra VSM bendradarbiu gru- pe, ir mes visi pabegome j miskq. Noriu papildyti: liau- dies gynejai, pries eidami j Slefendorfo namus, uzejo pas Sarapinq, mes tuo metu, nenoredami issiduoti, pasislepe- me Sarapino darzineje. Be paminetq atvejq, dalyvavau ir kituose teroristi- niuose veiksmuose Taurages apskrityje, bet jq dabar ne- prisimenu. ADSR f., r. 17, 1. 156—162. * 1948 m. spalio men. is 15 i 16 d. banditai nuzuoe Verteli Antanq, Broniaus s., parduotuves vedejcj, ir Kundrotq Kosta, Mykolo s., gimusj 1911 m., paste skynaus virsinmk^.
Silales rajono liaudies gyneji; grupe, 1951 m. IS liudininkes J. Jacikienes* parodymq 1949 m. balandzio 14 d. Mano vyras Jacikas Petras, Jono s., buvo tarybinis kaimo aktyvistas, ir del to gaujos dalyviai jj nuzude. 1946 m. birzelio 12 d. naktj j namus jsiverze grupe ginkluoti] banditp. As issigandusi su mazais vaikais nu- begau j atskirp kambarj, о vyras pasiliko kitame. Ne- degdami sviesos, banditai pasieme dalj drabuzip, issivede vyra j laukq ir mazdaug uz simto metrp nuo namo nu- sove. Sekancios dienos rytp atvyko VSM Pagramancio skyriaus darbuotojai, jie apziurejo vyro lavona. Jj palai- dojau Pagramancio miestelio kapinese. Ta naktj banditai nuzude kaimynq Vincp Altaravicip su sunumi Antanu, padege nama, ir abu lavonai sudege. ADSR f., r. 17, 1. 170. ' Jaclkiene Juze, Jurgio d., gimusi 1900 m. Taurages rajono Pris- manti) kaime.
IS liudininko A. D i 1 b о s* parodymu 1949 m. balandzio 6 d. 1946 metq rudenj dirbau Zygaiciq valsciaus Vizbaru apylinkes pirmininku, taciau, bijodamas banditq, namie retai nakvodavau. Vienq naktj, man nesant, j namus atejo banditai, sumuse zmonq Marijonq Dilbien^ ir apiplese ukj. Banditai pagrobe arklj, karv^, keturias avis, tris par sus, sveriancius po 70—100 kilogramq, keturias zqsis, apie tris centnerius grudq ir jvairiq drabuziq. Apie apiplesimq papasakojo zmona, kai rytq sugrjzau namo. Noriu papil- dyti: pagrobta karve ir arklys veliau parbego namo. Kar- ve parbego tq paciq dienq, kai buvo pagrobta, о arklys parbego ketvirtq dienq. Kitas banditq isgrobstytas tur- tas neatsirado. ADSR f., r. 17, 1. 169. Is liudininko A. Putin o** parodymu 1949 m. balandzio 22 d. 1948 metq vasarq dirbau Taurages maluno pagalbi- nio ukio ukvedziu. Ukis buvo Meldikvirsiq kaime, Tau- rages valsciuje. Cia ir gyvenau. Ukyje visi mano seimos nariai dirbo darbininkais. 1948 metq rugpiucio naktj jsiverze j mano namus ke- turi ginkluoti banditai, jie prikele seimq ir jq saugojo. As miegojau darzineje. Banditai mane surado ir atvede j namq. Vienas auksto tigio, mazdaug 28 metq banditas paklause, kur yra pagalbinio ukio karves. Pasakiau, kad yra darzines uztvaroje. Bandito liepiamas nuvedziau j dar- zin^ ir parodziau karves, jq tebuvo trys. Banditai visas tris karves issivede j kiemq, о mane, nuvedq j namq, prigrasino, liepe iki ryto niekam is namq neiseiti. Po to banditai issivede karves. Pabug^s banditq grasinimq, as iki ryto is namq neis- ejau, о rytq apie atsitikimq pranesiau Taurages lentpiu- ves ,,Jura" direktoriui,— pagalbinis Okis priklause siai lentpiuvei. ADSR f„ r. 17, 1. 174—175. * Dilba Antanas, Jurgio s., gim^s 1902 m. Taurages rajono Pajurio kaime. ** Putinas Andrius, Jono s., gim^s 1895 m. Taurageje.
Is liudininkes Z. Sadauskienes* parodymq 1949 m. balandzio 15 d. Vyrq Sadauskq Antanq, Juozo s., nuzude ginkluotos gaujos dalyviai. Uz kq jj nuzude, nezinau. 1948 metq spalio menesj naktj j namus jsiverze du ginkluoti banditai, vienas jq buvo Pranas Kakta, jj ge- rai pazinojau kaip buvusj kaimynq, о antras— nepazjsta- mas. Banditai paeme vyrq Antanq Sadauskq ir issivede, о mane perspejo, kad pranesciau j VSM Zygaiciq skyriq, jog vyras isej^s j Taurage Pries isvedant vyrq, banditas Kakta pareikaiavo vir- ves. Atsakiau, kad virve yra darzineje. Jis paeme is ma- n^s darzines raktq ir isejo j kiema. Rytq apziurejusi dar- zinq, virves neberadau, todel manau, kad banditai vyrq kieme suriso ir issivede. Kur jie jj padejo, nezinau, bet nebesugrjzo, ir manau, kad banditai jj nuzude. ADSR f„ r. 17, 1. 172. IS M. T i m i n s к о** parodymq 1957 m. rugpiucio 6 d. 1944 metq liepos menesj, dar vokieciq fasistq oku- puotoje Tarybq Lietuvoje, gyvenant Vainuto valsciaus Vil- kq Lauko kaime, Zvingiq miestelio gyventojai Rudminas ir Kurpalis jtrauke mane j ,,Vanagq" organizacijq, kuri kitaip dar buvo vadinama Lietuvos laisves armija — LLA. Rudminui daviau istikimybes organizacijai priesaikq. ,,Va- nagq" apygardos vado ,,Zirgo" rastisku nurodymu buvau paskirtas ,,Vanagq" grupes virsininku Vainuto valsciuje, taciau, pries Tarybinei Armijai isvejant vokieciq fasistq kariuomenQ, nuo pareigq atsisakiau, bet rysiq su ,,Vana- gq" dalyviais nenutraukiau. Tarybinei Armijai isvijus vokiecius, 1944 metq pabai- goje Rudminas, Kurpalis ir kiti ,,Vanagq" dalyviai buvo suimti, о as, bijodamas aresto, gyvenau nelegaliai ir slaps- ciausi iki 1945 metq vasario menesio. ' Sadauskiene Zose, gimusi 1910 m. Taurages rajono Putokslii} kai- me. ** Timinskas Mykolas, Mykolo, s.r gim^s 1913 m. Silutes rajono Vil- кц Lauko kaime.
1945 metq vasario menesj atvykau i saugump ir prisi- pazinau esas LLA organizacijos dalyvis. Geguzes menesj pasienieciai kareiviai mane sulaike, bet pavyko nuo jp pabegti. Vel gyvenau nelegaliai. 1946 metp pradzioje jsto- jau j ginkluotp gaujp, veikusip Taurages apskrityje ir isbuvau joje iki 1949 metp rugpiucio menesio. Turejau sautuvp, о veliau automatp ir pistoletp. Mano slapyvar- dziai—„Balandis", „Rimantas" ir „Alvydas". Is pradzip buvau eilinis, о paskui — 1946 metp pradzio- je — keletp menesip buvau burio vadu, veliau — vel eilinis. 1946 metp birzelio menesj mane paskyre kuopos vado pavaduotoju, о nuo rugsejo iki 1947 metp balandzio me- nesio gaujos stabe ejau agitacijos ir propagandos sky- riaus virsininko pareigas. 1947 metp balandzio menesj vel buvau paskirtas ,,2aibo" burio vadu. 1947 metp balandzio-birzelio menesiais buvau banditp teismo sekretoriumi, о nuo birzelio menesio -— teismo pir- mininku. ADSR f., r. 17, 1. 4—5. M. T i m i n s к о savarankiSki parodymai 1957 m. rugpiteio 2 d. Paskyrus mane nacionalistines bandos ,,2aibo" burio vadu nuo 1947 m. balandzio men., kuris buvo pagal rajo- no vado „Algimanto" patvarkyma padalintas j dvi gru- pes. Antrai grupei vadovavo Auskalnis, slapyvarde „Tau- ras". Po uzmusimo buvusio ,,2aibo” burio vado „Margio" Gerviskes kaime Silales raj one saugumo sumetimais vi- sas burys persikele j Vainuto valscip. Persikelus j tas apy- linkes, kaip pranese tp apylinkip banditai „Tauras", „Na- ras", Vaiciulis ir kiti, buvo likviduota viena moteris ir vyras. Atsiskyrusioje mano grupeje buvo: „Girenas", „Kes- tutis", „Kudirfca", „Erikis", Sungaila, „Strazdas", „Klevas", Paulius, Kazys. As su sita grupe persikeliau j paskirtp rajonp, kuris buvo nuo 2vingip iki Pagramancio. Laikantis siame rajone, vasaros metu, Kamscip kai- me banditai „Girenas" su „Kestuciu" sulaike vokiecip tautybes pilietj ir atvede prie grupes. Kadangi sulaikyta- 72
sis kalbejo vokiskai, buvps banditas „Erikis" ji kazkuo jtare ir likvidavo. Taip pat vasaros metu, grupei laikantis palei Lyla- venp kaimp, to kaimo gyventojui Apuciui pranesus, ne- toli jo namp, pamiskeje, buvo sulaikyti du asmenys: vie- nas vokiecip tautybes, kitas lietuvip; jp pavardzip nepri- simenu. Pirmasis vokiecip kalba prisipazino turjs uzdavinj sekti banditus ir sake, kad jam privalo padeti sekti ir antras sulaikytasis. Apuciui, kuris mums tieke maistp, ir banditui „Erikiui" bei kitiems reikalaujant, mineti zmo- nes buvo likviduoti. Susaude „Erikis". Apie 1947 m. rudenj grupei laikantis Vilkp Lauko kai- me, pamiskeje, netoli Armonp namp, Armonaite Emilija pranese, kad pas juos atejo kazkoks nepazjstamas ano- gus. Tuomet nuejo du banditai j Armono ukj, minetp pilietj sulaike ir atvede j grupp. Jis pasisake buvps suim- tas ir paleistas sekti banditp. Be to, jis prasesi priimti jj j musp grupp. Bet jj priimti visi atsisake ir nutare lik- viduoti. Nusove banditas „Erikis". 1947 metp vasarp ar rudens pradzioje, rajono vadui „Algimantui" paliepus, apie 5—6 zmonip banditp grupp, kuriai vadovavo „Girenas", pasiunciau j Taurages rajo- no Jocip kaimp. Ten jie likvidavo du ar tris asmenis, kuriu pavardzip neprisimenu. Uz kp jie buvo likviduo- ti, nezinau, nes rajono zvalgyba nepaaiskino. Be to, is likviduotpjp buvo paimta produktp ir aprangos. Atrodo, 1947 metp pabaigoje ar 1948 metp pradzioje is rajono zvalgybos virsininko buvo gautas skubus jsakymas lik- viduoti Bikavenp kaimo (Silutes rajone) tris ar keturis zmones, is kurip prisimenu tik vieno pavardp — tai buvo Gubysta, Vykdant sj jsakymp, as ir banditai „Girenas", „Kpstutis", „Erikis" ir dar keli nuvykome j Bikavenp kaima pas pilietj, kurio pavardes neprisimenu, ir nakties metu jj issivedeme. Jis buvo likviduotas pakeliui j bun- kerj Spraudaicip miske, nes tuo metu musp bunkeris bu- vo Didkiemio miske. Sugrjzp j bunkerj, radome atvyku- sius rajono zvalgybos virsininkp „Sakalp" ir „Algiman- tp"-„Pusj'*. Jis tuomet paklause, kodel nebuvo likviduoti visi. As pareiskiau, kad tai nereikalinga, bet ypatingai „Sakalas" protestavo, ir sekancip naktj pasiunte grupp banditp su „Girenu" priesakyje jvykdyti tos operacijos. Ji buvo jvykdyta. Atrodo, 1948 metp ziemp banditai „Gi- renas", „Kpstutis" ir kiti is bunkerio isejo pas savo
gimines j Kamscius ir 2vingius Silales rajone. Jie niekieno nesiunciami nuvyko j Stokaicip kaimp pas pil. Rimkp. Tuo metu pas Rimkp gyveno banditp rysininkai Stasys Jakstas ir Jule Jakstiene, pagal kurip nurodymus mineti banditai likvidavo piliecius Petrauskp ir Petrp Jucika, gyvenancius Stokaicip kaime. Koki turtp is jp tuomet paeme, neprisimenu. Atrodo, kad dar 1947 metp vasarp, atvykdamas i ma- no grupQ, ,,Tauras" su keliais banditais, mums bunanf Didkiemio miske, ties Laumenp kaimu, pamiskeje sutiko du rusus — vyrp ir moterj. Kaip pasakojo atvyk^ banditai, juos likvidavQ — pakor§, mat, bijoj^, kad suviai busia girdimi. Paleisti negalej^— kad jie neisduotp banditp ne- toli buvusiems kareiviams. 1948 metp ziemp atvyk^s rysininkas Mykolas Rimkus is Lylavenu kaimo pranese, kad pas eigulj yra kazkoks snipas, kuris nori susekti musp bunkerj. Tuomet as ir „Girenas" isejome is misko ir pas Vaiciulj sulaikeme mi- netp pilietj. Sulaikytpjj atsivedeme j bunkerj. Tuo metu buvt^s pirmo burio vadas „Mindaugas" is kazkur zinojo, kad sulaikytasis, tp miskp girininkas, yra isdav^s sau- gumo organams jp bunkerj. Todel „Mindaugas" su savo atvykusia grupe tp pilietj pasivede toliau j miskp ir lik- vidavo. 1947 metp vasarp „Strazdo" vadovaujamai banditp gru- pei buvusi Didkiemio mokytoja, vardu Karolina, nurode, kad pilietis Genys Vartulenp kaime esps biogas ir pavo- jingas zmogus. Karolina kartu su Genio seserimi dirbo mokykloje. „Strazdas" susitiko su mineta Karolina, nes jie buvo geri pazjstami is gimnazijos laikp, kai mokesi Silaleje. Tuo budu, pagal jos nurodymp pilietis Genys bu- vo likviduotas, jo turtas paimtas. As tuo metu buvau ties Lylavenp kaimu, Taurages rajone. Buvo atvyk^s rajono vadas „Algimantas" su savo stabo darbuotojais. Pakeliui jie likvidavo dar vienp senyvo amziaus moterj* is Ge- nio namp, nes, kaip pasakojo „Strazdas", ji sekusi juos pedomis. Kiek veliau maciau, kad jie turejo paem^ is Genio dvi karves ir kitokip smulkip daiktp. ' 1947 m. rugsejo 22 d. banditai nuzude Silales rajono Vartulenq kai- mo gyventojus Genj Sima, Povilo s., gimusj 1926 m., ir jo tet$ Marijona Kronovait^.
M. Timinsko savarankiskq parody mi; fotokopija 1947 m. vasarp rysininkui Broniui Speckauskui nu- rodzius, is pilietes Raudonienes, gyvenancios Vilkp Lau- ko kaime, buvo atimtos dvi karves. Sioje operacijoje va- dovu buvo rajono vado pavaduotojas „Pusis". 1948 metp vasarp, man esant Palolycio kaime pas gyventojp Satri- mp, kur tuo metu buvo rajono vadas „Algimantas" su savo stabo darbuotojais, „Sakalas", „Jura" ir „Strazdas", dienos metu atejo pilietis Raudonius kazkokiais tarnybi-
niais reikalais. Tuo metu buvqs prie banditp rysininkas Almonas ir Petras Zemeckas pasake, kad Raudoniaus nepaleistp, nes jis pastebejo Satrimo iikyje esancius ban- ditus. „Algimantas" liepe jj sulaikyti. Raudonius iki va- karo buvo laikomas darzineje, veliau isvestas j Sepucio laukq ir ten, padedant Sepuciui, likviduotas -— pakartas. Legalizavjsis apie tai 1949 metais as informavau Taura- ges rajono saugumo organus ir buvau liudininku, teisiant Seputj. 1948 metais, mazdaug liepos menesj, man einant ra- jono vado pareigas, buvo gautas jsakymas is rinktines vado „Algimanto", kuris anksciau buvo sio rajono va- du, likviduoti pilietj Kasnauskp su zmona. Kasnauskas turejo slapyvardj „Saltinis" ir buvo tiesioginis rajono stabo rysininkas. Kartq Kasnauskas buvo sulaikytas mis- ke pas Merkelj, kuris vire samagona. As jj buvau jspe- jjs, kad reikalai blogi. Tp kartp jj paleidome, bet jis ne- susiprato pasitraukti. Veliau mazdaug uz savaites laiko pakartotinai buvo isakyta kuo skubiausiai likviduoti. Tuo- met „Nemunas" ir „Sakalas" nuvyko pas jj j namus die- nos metu, paeme, atsivede j miskp, ir buvo likviduotas. Kasnauskp susaude „Rambynas", о [kas susaude jo zmo- np] nemaciau, nes buvo kitoje vietoje. Pirmo sulaikymo metu as Kasnauskui daviau progos pasitraukti, bet jis ne- suprato, nes mano planai buvo jau cia pat iseiti is bandos. ADSR f„ r. 17, 1. 36—43. Is M. T i m i n s к о parodymu , 1957 m. rugpiucio 21 d. Pateiktus tris 1947 m. balandzio 18 d. aktus apie Tau- rages rajono Kalniskip kaimo gyventojp J. Vaitkaus O. Balsauskienes ir L. Budvycio likvidavima as esu para- sjs ir pasirasjs „Rimanto" slapyvardziu. Be manps, aktus pasirase banditp teismo pirmininkas „Girenas" ir nariai „Jurginas" bei „Naras". Nuzudymus jvykde man pavaldzios „Tauro" vadovau- jamos grupes banditai. „Tauras" atsiunte tik nuzudytpjp asmens dokumentus, о as pagal kuopos ir rinktines sta- bo reikalaujamp formq surasiau aktus apie J. Vaitkaus, O. Balsauskienes ir L. Budvycio likvidavimp.
1947 m. birzelio 10 d. akta apie K. Kleino likvidavimq as esu paras^s ir pasiras^s „Rimanto" slapyvardziu. Be ma- n^s, jj pasirase „Girenas", „Klevas" ir „Dainauskas". Spausdintas blank© tekstas gautas is kuopos stabo. Uz kq Kleinas buvo nuzudytas, daviau parodymus. Galiu papil- clyti, jog tardomas Kleinas neige, kad jis parodqs karei- viams musq gaujos buvimo vietq. Nuzudyti Kleinq mus labai prase Stasys Rimkus. Suciupus Kleinq, as jj tardziau, о susaude „Klevas". 1957 m. rugpiucio 22 d. Apie Sarkausko nuzudymq suzinojau is man pavaldzios grupes vado „Tauro" pranesimo. Pastarasis atidave Sar- kausko asmens dokumentus ir pasake, kada jis uzmustas. Remdamasis „Tauro" pranesimu ir surasqs aktq apie Sar- kausko likvidavimq, pasirasiau „Rimanto" slapyvardziu ir daviau pasirasyti „Girenui", „Taurui" bei „Nykstukui". Tiksliai nezinau, kada buvo nuzudytas Sarkauskas. Ko- kiq datq nurode „Tauras", tokiq uzpildydamas aktq ir pa- rasiau. Asmens dokumentus, paimtus is nuzudytq pilieciq, siqsdavau j rajono stabq. Pateiktus keturis 1947 m. rugsejo 7 d. aktus apie Bud- vieciq kaimo gyventojo Motiejaus Juskos seimos likvida- vimq, 1947 m. rugsejo 11 d. aktq apie Kaupiq kaimo gy- ventojo Sneideraicio likvidavimq ir 1947 m. spalio 3 d. aktq apie trijq rusq likvidavimq as esu uzpild^s ir pasira- s^s „Rimanto" slapyvardziu. 1957 m. rugpiucio 22 d. Dabar neprisimenu, kodel suraseme akta apie Kulber- kio likvidavimq. Jj suciupo rajono stabo banditai, kai jis motociklu vaziavo bene j Taurage ar atgal. Dirksq nuzude mano pavaduotojo „Gireno" vadovau- jama grupe. Nuejusi i Pagegiq rajonq ji cia nuzude Seli- chovq ir kitus. Grup^ lydejo talkininkas Antanas Sudeikis, gyvenantis Stoniskiq kaime, Pagegiq rajone. Jis gali paais- kinti, kokiomis aplinkybemis jvyko nuzudymai. Mauricq suciupo ir nuzude „Tauro" grupe. Aktas sura- sytas, remiantis „Tauro" pranesimu.

1957 m. rugpiucio 23 d. Aktp apie Martinkienes nuzudymp as surasiau, rem- damasis banditp grupes vado ,,Tauro" pranesimu ir jos dokumentais. 1947 m. rugsejo 17 d. ir spalio 10 dienos aktus apie Zubaciovo ir Jurgionio likvidavimp as uzpildziau. Aktus surasiau, remdamasis is ,,Tauro" gautais jp asmens doku- mentais ir jo pranesimu. 1947 metp spalio 9 ir 10 dienos aktus apie Plauskienes ir Lamsargienes likvidavimp esu uzpildps. Aktus apie jp nuzudymp surasiau, remdamasis „Tauro" atsipstu prane- simu ir jp asmens dokumentais. „Saltinj" susaude „Rambynas", jo lavonas uzkastas miske. As pats zmonip nesaudziau, taciau daugelj esu musps ir isakps pavaldiems man banditams zudyti tarybinius ak- tyvistus. Esu dalyvavps, plesiant gyventojus, taciau man sunku isvardyti, kp butent, nes dabar neprisimenu. ADSR f„ r. 17, 1. 10—15. liudininkes M. Obrikienes* parodymp 1957 m. birzelio 27 d. Iki 1944 metp su vyru Obrikiu Kaziu, Jono s., gyveno- me Kaune, о 1944 metp vasarp, frontui priartejus, bijo- jome bombardavimo ir is Kauno isvaziavome pas vyro gimines j Silutes rajono Bikavenp kaimp, kur ir apsigy- venome. Tarybinei kariuomenei isvadavus Silutes rajonp, vyras buvo tarybinis aktyvistas, о sunus Kazys Obrikis, gimps 1930 metais, jstojo j komjaunimp. 1946 m. spalio 18 d. j pavakarp, saulei dar nenusilei- dus, vyras grjzo namo is darbo ir sedo vakarieniauti. Na- mie, be jo, buvau as ir musp dukte Grazina Obrikyte (da- bar Vaiciuliene), gimusi 1935 metais. Dukte pro langp pamate tris ginkluotus zmones, atei- nancius is misko musp link, ir pasake: „Paziurekite, kas pas mus ateina — kareiviai ar banditai". Mes su vyru pa- zvelgeme pro langp ir pamateme, kad prie namo artinasi trys zmones, du is jp apsirengp burzuazines Lietuvos ka- " Obrikiene Marijona, Vinco d., gimusi 1900 m. Sakiq rajono Miky- ti| kaime.
riuomenes milinemis, о vienas — vokiecip kariuomenes miline, visi apsiginklav^ automatais. Supratome, kad tai banditai. Is uzejusipjp vienas buvo vidutinio ugio, apsi- rengps burzuazines Lietuvos kariuomenes miline, о ant- ras — aukstesnio uz vidutinj ugj, apsirenges vokiska mi- line ir uzsidej^s vokiskq pilotQ. Is po pilotes kysojo tan- kus ir tamsus garbanoti plaukai. Vidutinio ugio banditas buvo uzsidej^s burzuazines kariuomenes kepurQ. Aukstesnysis pareiske vyrui, kad jie turi zinip, jog jis palaikqs rysius su saugumo darbuotojais. Jis erne mus- ti vyrq automato buoze ir perkirto jam veida. Vyras no- rejo pabegti, bet banditai jj sulaike. Vienas jp atsinese is koridoriaus vadeles ir uznere kilpq vyrui ant kaklo. Banditai reikalavo atiduoti ginklp. Vyras sake, kad ginklo jis neturi, tegu banditai paima viskq, kq mes turime, tik tegu jo neuzmusa. As priejau prie banditp ir emiau ju pra- syti, kad jie nezudytp vyro. Aukstesnysis, laikydamas vy- rq vadelemis, kitu vadelip galu muse mane ir reikalavo ginklo, о paskui pasodino veidu j sienq, bet as vis tiek banditus stebejau. Musamas vyras pargriuvo ant grindp, ir aukstesnysis trim automato suviais sove j jj. Po to banditai pradejo daryti kratq ir imti geresnius daiktus: paeme mano paltq, pusbacius ir dar kai kq. Tuo metu vyras sujudejo ir pakele galvq. Vidutinio tigio bandi- tas pasake, kad jis gyvas, ir padare priekaistq kitam, kad sis nemoka saudyti. Tada aukstesnio ugio banditas dar karta issove is automato, ir visi trys nuejo j gretimq vien- kiemj, pas Pranq Kurlinkp, о man liepe niekur is namp neiseiti. Jiems isejus, pasilikau namie. Sutemus trys banditai is Kurlinkaus vienkiemio vel sugrjzo. Aukstesnio ugio banditas, jej^s j kambarj, liepe nuimti nuo vyro kaklo vadeles ir paduoti. As tai pada- riau. Sj kartq kiti j vidp nebuvo uzejp. Banditai pasikinke musp arklj, paskerde kiaulp ir, su- sikrovp skerdienq j vezimq, isvaziavo. Po kurio laiko is Kurlinkaus vienkiemio atejo Domi- cele Toliene. Ji gyveno antrojoje musp namo puseje kar- tu su sunumi ir jo zmona Zose. As paklausiau, ar nema- te mano sunaus. Ji atsake, kad banditai nuzude Kurlinkp, jo zmonq Marijonq ir jp sunp Pranp, о apie mano sunp nieko nepasake. Apie vidurnaktj j kaima atvyko valstybes saugumo darbuotojai su kareiviais. Tada nuejau j Kurlinkaus vien-
kiemj, ieskodama sunaus, ir radau jj nuzudytp kartu su Kurlinkais. Vyrui kulkos kliuvo j galvp ir sonq, sunui taip pat j galva ir sona. Vyrq ir simp palaidojau kartu su Kurlin- kais Zvingiu kapinese. Is banditp nieko nepazinau, nes esu ne vietine, nese- niai atvykau cia gyventi. Veliau vietiniai gyventojai tar- pusavyje kalbejosi, kad, nuzudant vyrp su sunumi ir Kur- iinkus, dalyvavo vietiniai banditai Karbauskas, Timinskas, Rastutis, Auskalnis ir kiti. adsr f„ r. 17, 1. 20—22. 15 liudininko V. Kurlinkau s* parodyrnq 1957 щ. birzelio 28 di Tevas Kurlinkus Pranas, Antano s., dirbo Vainuto valsciaus vykdomojo komiteto sekretoriumi ir gyveno Vainute. Silales rajono Spraudaicip kaimo gyventojas Jonas Ercius, buoze, jkalbejo tevq parvaziuoti namo ir suremontuoti kuliamosios motors. Tevas pagal specialy- bq buvo kalvis. Jis sutiko ir parvaziavo namo j Bikavenp kaimq. Ercius atveze motorq j kalv^. Po 5—6 dienp tevas buvo bebaigips remontuoti motorp. Jonas Ercius tp die- np atejo pas mus ir padejo baigti remontq, paskui motors isbande. Tai buvo 1946 m. spalio 18 d. Dienp kalveje susi- rinko vietiniai gyventojai: Bagdonas is Spraudaicip kai- mo, Skurdelis is Paziurzmocio kaimo, kaimynai Juozas Paulauskas, Obrikis Kazys, Kazio s., Simasius Antanas, Antano s,, is Lapkasip kaimo ir kiti. Kieme prie motoro buvo vyresnysis brolis Pranas, jau- nesnysis Edmundas, gim^s 1931 metais, ir as. Namie liko motina Marijona Kurlinkiene, kaimyne Domicele Toliene, kuri mums siuvo, kambario nuomininke Terese Bartkiene is musp kaimo, sesuo Brone, gimusi 1933 metais, ir brolis Ignas, gim^s 1934 metais; vyresnio- ji sesuo Koste tp diena. buvo Vainute. I pavakar^ is krump, esancip netoli namp, is dviejp pusip pasirode ginkluoti zmones, apsirengQ burzuazi- nes Lietuvos kariuomenes uniforma, ir erne begti j musu “ Kurlinkus Vladas, Prano s.,.gim^s 1930 m. Silutes rajono Bikave- e.u kaime. 6 Klin ..-os zut'iki' 81
sodybp. Pastebejps juos, tevas pasake: „Banditai!" ir nu- bego j darzinp, kur buvo bunkeris. Ten jis pasislepe. J sodybq atbego 15—20 banditp, jie apsupo ukj ir pra- dejo visus klausineti, kas esp. Visi pasake pavardes, о vyresnysis brolis pasake, kad jis esps Skyris. Banditai paklause, kur yra Pranas Kurlinkus, tevas. I tai vieni at- sake, kad nemate, kiti —kad jis buvo, bet kazkur dingo. Mane paklause, kur brolis Pranas. As tycia pasakiau, kad jis nuejo j lentpiuvp, о is tikrpjp jis stovejo salia manps. Visiems liepe gulti ant zemes. Banditai eme ieskoti tevo. Paskui jie pamate, kad j kaimyno ukj atvaziavo vezimas, kurj seimininkas iskinke. Tai buvo Obrikis. Banditai pa- klause, kas atvaziavo. Kazkas pasake, jog tai Obrikis. Banditai pradejo kalbetis tarpusavyje, kad reikia nuzu- dyti Obrikj, ir du ar trys jp nubego j Obrikio vienkiemj. Po kiek laiko isgirdome suvius Obrikio namp puseje. Su- pratome, kad banditai nuzude Obrikj. Sugrjzusieji is Ob- rikio sodybos taip pat eme ieskoti tevo. Koi tevo ieskojo, keli banditai, sustoje ant kelio, ejusiojo pro musp namus, sulaikydavo praeinancius ir pravaziuojancius ir atvesda- vo j kiemp. Prisimenu, buvo sulaikytas Antanas Simasius ir jo te- vas Antanas, Barbora Vaicekauskiene is Palolyciu kaimo, Juze Norkute (dabar Overlinciene) is Lapkasip kaimo, Barbora Toliene is Bikavenp ir kiti. Nesuradp tevo, banditai pradejo saukti j atskirp kam- barj kieme buvusius zmones ir klausineti, kur pasislepe tevas. Tur but, kazkas pasake, kad tevas darzineje. Bandi- tai keletp vyrp priverte ismesti is darzines siaudus. Siau- duose rado tevp. Tada jau buvo sutemp. Banditai teva muse, vadindami komunistu. Be to, klausinejant kamba- ryje zmones, kazkas pasake, kad musp tarpe yra ir mano brolis Pranas, kurj banditai sulaike. Paskui visus is kiemo jvede j kambarj. Tevp, motina, brolj Pranp ir Kazj Obrikj pasodino atskirai, suriso jiems rankas. Du banditai is pistoletp juos nusove. Kai saude, as ziurejau pro praviras duris. Susaudp tevp, motinp, brolj Pranp ir Kazj Obrikj, liku- sius sulaikytuosius vel jvede j kambarj, kuriame buvo la- vonai, ir pasake, kad nuzude komunistus ir, jei dar kas taip elgsis, sulauks tokio pat likimo. Visus paleido. Bandi- tai is Obrikio sodybos atvare pakinkytp vezimp, sukrove j jj miltus, mesp, musp drabuzius ir isvaziavo.
Kartu su banditais, pasiemps motors, isvaziavo ir Jo- nas Ercius. Po keleriu metp girdejau gyventojus kalbant, kad, nu- zudant tevus, brolj ir Obrikius, dalyvavo banditai Kar- bauskas, Timinskas, Rastutis ir kiti. ADSR f, r. 17, 1. 23—25. Is liudininko P. Vaitkaus* parodymu 1957 m. liepos 14 d. Musp Kalniskip kaime iki 1947 metp kaimynysteje gy- veno mano brolis Vaitkus Juozapas, Juozo s., gimps 1897 metais. 1947 metais jj nuzude banditai. 1947 metais brolis Juozapas Vaitkus dirbo Kalniskip apylinkes sekretoriumi. 1947 metp pradzioje, dar tebebu- vo ziema, pas brolj atejo banditai, sumuse jj ir apiplese: paeme arklj, karvp ir mesos. Brolis man sake, kad banditp buvo du, abu nepazjstami. Brolis Juozapas gyveno su Ona Balsauskiene, pas jj gy- veno ir silpnaprote jo dukte Zose, 8—40 metp. 1947 m. balandzio 19 d. vakare isgirdau lojant sunj brolio sodyboje. Suo ilgai lojo. Pagalvojau, kad, tur but, vel pas brolj at- ejo banditai. Po kurio laiko is brolio vienkiemio atejo trys ginkluoti banditai ir atsivede brolio dukterj Zosp. Du ban- ditai uzejo j vidp, о vienas pasiliko kieme. Namuose buvau as, zmona Ona Vaitkiene, dukte Ele- na, gimusi 1933 metais, ir Btidvytis Leonas, Alekso s., su Bertuliu Kaziu, Juozo s. Jie gyveno pas mane laikinai, nes padejo atstatyti namp. lejusieji paklause visp pavardzip. Mes pasakeme. Po to jie isejo j kiemp pas trecipjj, pasikalbejo ir, vei uzejp j vidu, is naujo klausinejo pavardzip. Kai Leonas Btidvy- tis pasake savo pavardp, jam liepe gulti ant grindp. Jis atsigule. Banditas, dairydamasis j sienas, paklause, ar ne- ra virves. Budvytis atsake, kad ant sienos kabo virve. Ban- ditas suriso jam rankas uz nugaros. Budvytis prase, kad jas ne taip standziai suristp. Surisps rankas, banditas, ro- dydamas j mane, paklause savo bendrp, kp daryti su siuo velniu. Antras, vaiksciodamas po kambarj, pamate * Vaitkus Petras, Juozo s„ gim^s 1900 m. Silales rajono Kalmskin kaime.
kocelp, kuriuo kociojami baltiniai, paeme jj ir padave pir- majam. Pirmasis liepe man gulti ant grindp, as atsiguliau. Jis muse mane kocelu per strenas. Primuses liepe atsistoti. Kai atsistojau, antras dauze mane kumsciais per veidp, sa- kydamas: „Na, dabar matei banditus, radai juos". As tyle- jau. Primusp mane, banditai Bridvytj issivede, о mums pa- sake, kad Zose tegu pasilieka cia ir kad niekas iki ryto is musp namp neiseitp, nes kitaip visus susaudysip, ir nu- ejo brolio vienkiemio link. Iki ryto niekas mu siskip is na- mp nebuvo isej^s. Rytp nuejau pas brolj suzinoti, kp jie jam padare. jej^s j virtuvp, pamaciau tris lavonus: brolio Juozapo, Onos Balsauskienes ir komjaunuolio Leono Biid- vycio. Visi trys nusauti suviais j galvp. Apie nuzudyma pranesiau desimtininkui Jonui Malinauskui, о jis nuejps pranese j valsciu, is kur atvyko valstybes saugumo dar- buotojai. Banditams pirmp kartp apiplesus brolj, atemus is jo karvQ, arklj ir mesp, rytp su broliu ejome jp pedomis i miskp ir ieskojome gyvulip, manydami, kad jie bus kur nors miske palikp karve;. Kai mane muse ir klausinejo, ar as maciau banditus, supratau, kad kazkas jiems pranese, jog su broliu ejome jp pedomis. ADSR f„ r. 17, 1. 17—19. IS Z. P a u 1 i к o* parodymu 1950 m. balandzio 25 d. 1947 metais, dirbdamas Rietavo apskrities Kaltinenu valsciaus zootechniku, padirbinejau dokumentp parasus, t. y. kai kuriems valstieciams isdaviau pazymas, kad jie butp atleisti nuo misko paruosp, rasydamas, kad jp kume- les kumelingos. Be veterinarijos felcerio neturejau teises taip rasyti, bet as padirbdavau jo parasa. Parasus klasto- davau ir kituose dokumentuose. Bijodamas, kad manps nenuteistp, 1947 metp geguzes menesj jstojau j ginkluotp gaujp, vadovaujamp Vlado Montvydo-,,Zemaicio". Gaujoje gavau ginkla — sautuva. Buvau eiliniu, turejau „Plunksnos" slapyvardj. ’ Paulikas Zenonas, Antano s., gim§s 1928 m. Si.cis rajono Pakar- ciamio kaime.
Montvydo-,,2emaicio" buryje isbuvau nuo geguzes iki rugpiucio menesio. Tuo laikotarpiu gauja jokiq teroristi- niq operacijq nevykde. Rugpiucio menesj is jos pasitrau- kiau del to, kad gaujos vadas nedave man aprangos ir ba- tq. Tada jstojau j Simo Gavenio-,,Drasucio" burj, veikusj Upynos, Silales, Kaltinenu ir Laukuvos valsciuose. 1947 metq spalio menesj Gavenis-„Drqsutis" perejo j ,,Au- kuro" rinktines stabq, о vietoj jo burio vadu liko Krome- lis-,,Perkunas‘ . 1947 metq gruodzio menesj is „Perkuno" burio buvo is- skirtas atskiras 9 asmenq skyrius, vadovaujamas Kazio Bagdono-„Udros"-,,Luksto". Tame skyriuje buvau iki 1949 metq sausio menesio, kada ,,Aukuro" rinktines vadas „Algimantas" paskyre mane „Salnos" rajono stabo virsi- ninku. 1947 metu rugsejo menesj „Drqsutis" (tada as priklau- siau jo buriui ir turejau „Klajuno" slapyvardj), Silales valsciaus Obelyno kaime is pistoleto nusove vokietj, 32 metq. Jis kaimuose is valstieciu imdavo produktus ir daiktus. „Drqsuciui" apie tai pranese, berods, rysininkas, „Butegeidzio" slapyvardziu. Tiksliau sakant, mes vokietj sugavome Obelyno kaime, о nuzudeme Gaidienq kaime. Ten jis ir uzkastas. 1947 metq rugsejo menesj netoli Patules kaimo, Skaud- viles valsciaus, Patulynos miske sutikome is to kaimo mo- terisk^, apie 40 metq. Skyrininkas „Tautvilas11 ir „Tomi- tas" virve ja pasmauge ir miske uzkase. Ji seimos netu- tejo, gyveno viena. 1947 metq spalio ar lapkricio menesj Pagramancio kai- me (prie Pagramancio miestelio) „Perkuno” burio bandi- tas „Sakalas" is pistoleto nusove tarybinio ukio ukvedj ir jo zmonq ar siaip moterj, rus^, gyvenusius viename name. Eidami j tarybinj ukj, Pagramancio valsciaus Tusciq kaime vienos merginos sodyboje, kur gyveno jos moti- na ir sesuo, о tevas buvo banditu anksciau nuzudytas, radome 24 metq vyriskj is Taurages. Mes jj issivedeme, о Bronius Saltis-,,Sakalas" kartu su paminetais pilieciais jj nuzude. „Sakalas" ir dar du jmete juos j sulinj, о as su kitais laukiau jq prie minetos merginos ukio. Pagramancio valsciaus Kreiviq kaime tada „Sakalas" nusove moterj, 30 metq. Ji gyveno viena.
Be to, tq naktj nuzudeme Pagramancio valsciaus Tusciq kaimo valstietj, 40 metq. Jis gyveno buvusiame bandito Pudzevelio-,,Dziugo" name, о jo seima, rodos, Klaipedos apskrityje. Valstietj nusivedeme j miskq netoli nuo kaimo, ir ,,Dziugas" jj nuzude. 1947 metais „Регкйпо" burys nuzude Rietavo apskrities Kaltinenq valsciaus Gembflciq kaimo gyventojq Alfonsq Lukosiq, 30 metij, siuvejq, vedusj, kilusj is Jaunodavos kaimo. Lukosiq namuose nuzude Simas Jurgaitis-,,Taut- vilas". Tq naktj ,,Tautvilas" nuzude dar vienq valstietj*, gyve- nusj Taurages apskrities Kaltinenq valsciaus Dungeriq kaime. 1950 m. birzelio 30 d. 1947 metq rudenj, menesio neprisimenu, as — Pauli- kas-,,Klajunas", Simas Gavenis-,,Drqsutis", Vladas Sniauksta-,,Bijflnas“, Jonas Galininas-,,Putinas", Simas Jur- gaitis-,,Baronas"-,,Tautvilas" (dabar ,,K^stucio“ gaujoje), Bronius Saltis-,,Sakalas" ir kiti buvome apsistojq pas viena valstietj Rietavo apskrities Kaltinenq valsciaus Pagrybes kaime. Atej^s rysininkas Jonas Koveckis-,,Margis" pra- nese, kad pas Pagrybes kaimo gyventojq Birgiolien^ yra keturi liaudies gynejai is Kaltinenq valsciaus. Mes juos uzpuoleme. Prieje prie Birgiolienes namo, pastebejome liaudies gynejus prie pirties, jie jq kdreno. Trims is jq pavyko pabegti, о ketvirtq sugavome gyvq. Sugautajj liaudies gyneja Saltis-,,Sakalas" nusove prie pirties, о paskui nuejo j namq, prie pirties atsivede Bir- giolien^ ir taip pat nusove. Nusautuosius jmeteme j pirtj ir padegeme. Baigiantis 1948 metq pavasariui, naktj nuejau pas Kal- tinenq valsciaus Putvinskiq kaimo gyventojq Petrq Aze- ronq. Jis man pasake, kad Putvinskiq kaimo gyventoja Navickiene ir Jaunodavos kaimo gyventojas Juozas Lu- kosius yra aktyvistai. Susitik^s gaujos vadq Kazj Bagdonq-,,Udrq", viskq pa- pasakojau. Tq naktj as, Bagdonas-,,Udra", Vincas Vitkus- „Zvirblis", „Zaibas", Jonas Kentra-„Tigras" ir Albinas Kentra-,,Sarkis" nuejome j Putvinskiq kaimq, kur Jonas * 1947 m. lapkricio 26 d. banditai nuzude Vaitkn Steponq, Stasio s., gimusj 1908 m.
Kentra-,,Tigras" nusove NavickienQ, jos dukterj Navic- kait^ ir sunq Zenonq. As su kitais ejau sargyba. Po to visi nuejome j Jaunodavos kaimq, kur Jonas Kentra ir jo bro- lis Albinas nusove Lukosienq, jos dukterj Lukosiut^ ir su- nu Juozq. 7950 m. birzelio 26 d. 1948 metu vasarq Rietavo apskrities Laukuvos vals- ciaus Gulbiq kaime nuzudziau valstietj Laurinaviciq. Is burio vado Kazio Bagdono-,,Udros" suzinojau, kad Laurinavicius j namus daznai jsileidzia liaudies gynejus, ir jie ilgq laikq pas jj gyveno. Be to, Bagdonas ketino pa- sigrobti Laurinaviciaus turtq— batus ir dar kai kq. Jis sudare 7 ar 8 asmenq grupQ. Vincas Vitkus, Augustinas Tomasauskas, Stasys Grakalskis, as ir kiti, Bagdono vado- vaujami, naktj nuejq j Gulbiq kaimq, apsupome Laurina- viciaus namq, tikedamiesi, kad jame yra liaudies gy- nejai. Bagdonas pasibelde j duris ir paprase atidaryti. Sto- vedamas sargyboje prie lango, pamaciau, kad Laurinavi- cius isstume remus ir, issok^s j laukq, leidosi begti. Pake- liau sautuvq ir issoviau. Jis nugriuvo. Laurinavicius dar buvo gyvas, bet priej^s Stasys Grakalskis jj pribaige. Grakalskis anksciau uz mane sove j Laurinaviciq, bet ne- pataike ir todel nusprende jj pribaigti. Bagdonas paeme Laurinaviciaus batus ir kitus daiktus. Namuose buvo tik jo zmona. Mes jai nieko nedareme. 1948 m. liepos 20 d. as su Vytautu Astrausku-„Links- muciu" Kaltinenuose nuzudeme valsciaus komsorgq Vac- lova Kobeckj ir jo brolj Kazj. Vaclovq Kobeckj nuzudeme kaip valsciaus komsorgq, vykdydami burio vado Kazio Bagdono duota uzdavinj, о jo brolj Kazj nuzudeme uz tai, kad jis isdave Astrausko brolj banditq, kurj sueme saugu- mo organai. Vaclovas ir Kazys Kobeokiai gyveno Kaltinenq mieste- lio pakrastyje. Is vakaro priejq prie jq namo, pasislepeme rugiuose. Teko ilgai laukti, nes Vaclovo Kobeckio nebuvo namie. Vidurdienj jis taku per rugius ejo pietq. Palauke- me, koi priejo arciau, о kai jis praejo pro salj, pasivij^s sukomandavau: „Rankas aukstyn!" Kai jis pakele rankas, issoviau j jj visq apkabq is ,,SVT". Paemiau is desines kisenes pistoletq, ir nubegome j miskq. Pakeliui mums
pakliuvo jo brolis Kazys. vezqs sienq. Pamate jj, as ir Ast- rauskas issoveme kartu ir nuzudeme. Kobeckio pistoletq atidaviau Bagdonui, Jis mane pagy- re uz tai, kad jvykdziau uzdavinj. 1950 m. birzelio 28 d. 1948 metp pavasarj „Udros" gauja (jos sudetyje bu- vau as ir Vitkus) ilsejosi valstiecio sodyboje Rietavo ap- skrities Laukuvos valsciaus Apvarsuvos kaime. Staiga pa- sirode du liaudies gynejai, ejusieji namq link. Vienq mes nuzudeme*, о kitas pasislepe. 1948 metp spalio menesj, berods, 17 dienq musq gau- ja Rietavo apskrities Kaltinenq valsciaus Tujainiq kaime susitiko su „Vytauto" gauja. Gaujos sudetyje buvo ir Vit- kus. Rytq pasirode grupe liaudies gynejq. Musq ir „Vy- tauto" gauja stojo j kautynes pries juos. Nuzudeme 9 liau- dies gynejus** ir pagrobeme jq ginklus — sautuvus ir au- tomatus, о paskui pasislepeme miske. Is musiskiq buvo nukautas „Linksmutis". 1950 m. liepos 10 d. As dalyvavau, nuzudant Rocj ir Jurkutq ir dabar viska papasakosiu smulkiai. Buvo taip. Pries pat Naujuosius, 1949, metus gaujos vadas „Vy- tautas" liepe nueiti j vakarq Rietavo apskrities Vaitkaiciu kaime ir apiplesti susirinkusj jaunimq, atimti batus, pus- bacius ir kai kuriuos drabuzius. Siam tikslui „Vytautas" paskyre mus penkis: Jonq Kentrq, Albinq Kentrq, Toma- sauskq, Martinaviciq ir mane. As buvau grupes vyres- nysis. Eidami j Vaitkaiciq kaimq, mes, Martinaviciui pasiu- lius, uzsukome pas Bielskj, veliau jstojusj j musq gauja ir turejusj „Motiejaus" slapyvardj. Jo name radome vals- tietj Rocj, ir Martinavicius pasiiile jj nusauti kaip akty- vistq. Bielskis eme prasyti Martinaviciq ir mane, kad Ro- cio nezudytume jo namuose, nes del to jj gales suimti VSM darbuotojai. j Martinaviciaus klausimq, kq daryti * 1948 m. kovo 2 d. banditai nuzude Eismontq Stasj. Stasio s., gimu- sj 1922 m., Laukuvos valsciaus liaudies gynejq. ** 1948 m. spalio 17 d. banditai nuzude Laukuvos valsciaus liaudies gynejus Stasj Dromantq, Stasj Gestautq, Jonq Kasmauskq, Jonq Miseikj, Stasj Petrosiq, Pranq Sveistrq, Kaltinenq valsciaus liaudies gynejus Petrq Bernikq ir Juozq Poskq.
su Rociu, as aiskaus atsakymo nedaviau, tad Martina- vicius is Bielskio namp nuvede jj prie Pozeres ezero. Martinavicius kirviu prakirto ezere eketp, о Jonas Kentra is pistoleto nusove Rocj; as ir kiti jj jmeteme j vandenj. Is Bielskio Martinavicius suzinojo, kad jaunimo vaka- ras bus ne Vaitkaicip kaime, о Laukuvos valsciaus Juo- dainip kaimo mokykloje, tad, nuzudp Rocj, mes tenai ir nuejome. As, Martinavicius ir Jonas Kentra uzejome j mokyk- lp, kur vyko vakaras, о Albinas Kentra ir Tomasauskas pasiliko lauke prie durp. Jonas Kentra sokanciam jauni- mui liepe pasidalyti j dvi grupes — vyrus ir moteris. Pas- kui visiems liepeme nusiauti gerp apavp. Jj surinkome. Tomasauskas is koridoriaus pasieme kailinius. Jaunimo vakare Jurkute atpazino Martinavicip, nes jj anksciau pazinojo. Baigus plesti jaunimq, Martinavicius jp issivede, ir prie Pozeres ezero Tomasauskas ar Jonas Kentra jp nusove Paskui as ir kiti Jurkutp jmeteme j eze- ro eketp, po ledu. 1950 m. liepos 18 d. 1949 metp vasario menesj as, Gaubtys-,,Vytautas", Vit- kus-,,2virblis", Juozas Bagdonas-„Akis", Matutis-,,Lakir nas" ir Kisielius-,,Mindaugas" nusoveme Taurages apskri- ties Skaudviles valsciaus Pagirdiskes kaimo gyventojp Norvaisp su zmona. Naktj as ir ,,Vytautas" nuejome j Upynos valsciaus kai- ma, kur turejome sutikti Bagdonp-,,Akj". Uzejp j vienp namp, mes radome Bagdonp, Vitkp, Matutj ir Kisielip. Po kurio laiko visiems isejus, Bagdonas pasake, kad eisime ilsetis, bet nesake, pas kp ir kur eisime. Einant per Pagirdiskes kaimp, „Vytautas" liepe apsupti Norvaisos namp. Kazkuris is musp pareikaiavo atidaryti duris. j vidp uzejau as, „Vytautas", Bagdonas ir dar kiti. Bagdonas liepe Norvaisai duoti namines. Norvaisa buvo beeinps namines atnesti, bet Bagdonas jsake jam sestis. Kai tik Norvaisa atsisedo, Bagdonas jj is pistoleto nusove, о po to nusove ir zmonp. Uz kp buvo nuzudytas Norvaisa su zmona, Bagdonas nesake. 1949 metp vasario pabaigoje ar kovo pradzioje Bagdo- nas-,,Akis" atsiunte j „Salnos" rajono stabp du nuospren- dzius apie Norvaisos ir zmonos susaudymp. Viena is nuosprendzip pasirasiau „Klajuno" slapyvar- dziu.
1950 m. birzelio 28 d. 1949 metq balandzio menesj as su Vincu Vitkumi ir Jurgaiciu-,,Tautvilu" Taurages apskrities Upynos vals- ciaus Pavarcio kaime nuzudeme kolukio pirmininkq Vais- tara ir valstietj Kairj. Nusauti juos jsake rajono vadas Gaubtys-,, Vytautas". Juos namuose nusove Vitkus. 1950 m. birzelio 30 d. Susaud^ Vaistarq ir Kairj, 1949 m. balandzio 22 d. nak- tj as ir Vincas Vitkus nuejome j Upynos valsciaus Paikve- dzio kaimq pas rysininkq Zosq Milasauskaite-,,Laput^". Cia isbuvome iki sekancios nakties. Dienq rysininke pranese, kad Paikvedzio kaimo gyventojas Sabockis, Kaltinenq valsciaus Izdonq kaimo gyventojas Simkus ir Upynos vals- ciaus Paezerio kaimo gyventojas Patlaba yra tarybiniai aktyvistai. Noredami patikrinti suteiktq ziniq tikrumq, mes j jos namus issikvieteme rysininkq Jonq Mauliq, „Snapo" sla- pyvardziu, is Dungeriq kaimo. Jo iskviesti nuejo Zose Milasauskaite. Maulius patvirtino, kad Sabockis, Patlaba ir Simkus is tikrqjq yra aktyvistai. Tada parasiau nuosprendj susaudyti paminetus pilie- cius, jj pasirase Milasauskaite, Maulius, Vitkus ir as. Nuo- sprendj pasiraseme ne pavardemis, о slapyvardziais. Naktj is balandzio 22 j 23 d. as ir Vincas Vitkus-,,2virblis" nuzudeme Sabockj, jo zmonq ir dvi dukteris, Patlaba, jo zmonq ir sunq, Simkq su zmona. 1950 m. balandzio 24 d. As, kaip ginkluotos gaujos dalyvis ir ,,Salnos“ rajono stabo darbuotojas, zinau, kad „Kestucio" burys 1949 me- tais nuzude siuos tarybinius-partinius darbuotojus ir vals- tiecius. Balandzio menesj gaujos vadas „Vytautas" ir „Jaunu- tis" nuzude Upynos valsciaus Jakutiskes kaimo gyventojq Antanq Zingailq, 60 metq amziaus. Geguzes menesj „Akis" ir „Ramunas" nuzude Skaudvi- les valsciaus Keteriq kaimo gyventojq Tamosaitj su zmo- na ir dar kazkq is seimos. Apie tai man pranese „Ramu- nas".
Liepos menesj „Vytautas", „Ramonas" ir „Lakunas" Kaziskes ar Radiskes kaime nuzude Kaziskes apylinkes pirmininkq Mockp, gyvenusj Taurageje, ir apylinkes sek- retorip Nagj. Apie nuzudymq papasakojo „Vytautas". Rugpiucio menesj buvQs burio vadas Bagdonas-„Akis" Upynos valsciaus Girdiskes kaime nuzude malunp kontro- lierip Burbulj ir paeme jo ginklq— naganq. Apie tai man papasakojo Bagdonas. Rugsejo menesj „K^stucio" burys miske netoli Anteg- luonio kaimo, Batakip valsciaus, dienq sutiko tris zmo- nes— du vyrus ir vienq moterj, latv^. Visus juos nusove. Apie tai man papasakojo rajono vadas „Vytautas", nes jis ten buvo. Rugsejo menesj „Kestutis", „Ramunas", „Tautvydas", „Linksmutis" ir „Ryklys" Taurages apskrities Upynos valsciaus Uzkalnip kaime nuzude valstietj Bridikj, jo zmo- nq ir zmonos seserj, о Geguzip kaime — valstietj Grybie- n$. Is nuzudytpjp paeme dokumentus ir kai kuriuos daik- tus. „Rtitenio" burys 1949 metais Taurages apskrities Si- lales valsciuje jvykde siuos teroristinius veiksmus. Vasarq Kudaicip kaime nuzude Kiupelj, 28 metp, gyve- nusj valstiecio Banio namuose. Kiek veliau buvo nuzudy- tas ir Banys, 45 metp. Birzelio menesj Kudaicip kaimo gyventojas Stulga', 40 metp, su zmona kelesi j Taurag^. Pakeliui juos sugavo „Rutenio" gauja ir abu nusove. 1950 m. vasario 16 d. rajono vadas „Vytautas", ,,Jau- nutis", vokietis „Jonas" susaude Upynos valsciaus Mal- dunp kaimo gyventojus Mancip su zmona, Darbutq, 35 metp, ir jo zmonq. Tq naktj as su „Saidu" ketinome nu- zudyti Martinkien^, 30 metp, bet jos neibuvo namie, todel nenusoveme. ADSR f., r. 100, 1. 123—128, 131—140.
Is liudininko P. В i r g i о 1 o* parodying 1947 m. spalio 5 d. 1947 m. spalio 4 d. uzkuriau pirtj. Man kurenti padejo ateje maudytis liaudies gynejai Efimovas, Pocius, Poska ir kiti. Velia.u, nunesgs j pirtj. malkg, isgirdau negarsg su- vj ir pagalvojau, kad saudo musg vyrukai. Taciau, is- ejgs is pirties, pamaciau, kad trys liaudies gynejai nubego, о juos vijosi saudydami kokie 5 banditai ir sauke kitiems,' kad padetg. Efimovo nebuvo matyti. Banditai priejo ir paklause, kas pirties seimininkas paskui trys is jg nusivede mane j namq ir pareikaiavo do- kumentg. Jie pastate mane kambario kampe, neleisdami nei judeti, nei kalbeti. j kambarj uzejo kokie 7 banditai, о kiti apsupo namq. Pasigrobq kai kuriuos daiktus, bandi- tai isejo, issivesdami zmonq. As isgirdau dar vienq suvj ir pagalvojau, kad jie nuzude zmonq. Po keleto minucig, banditams pasitraukus, kieme pa- maciau kaimynq Stasj Kinderj. Jis pasake, kad degancioje pirtyje guli du lavonai. As su juo isnesiau is pirties ap- degusius zmonos ir Efimovo lavonus. Juos nuzude bandi- tai ir jmete j ugnj. Kinderis pasake, kad budamas namie, girdejo suvius, о veliau pamate degant pirtj, todel ir atbe- go paziureti. ADSR f„ r. 100, 1. 162. I§ liudininkes J. Laurinaviciene s** parodying ' 1950 m. birzelio 23 d. Nuvaziavau j Rygq ir 1948 m. birzelio 16 d. grjzau. Parveziau naujus chrominius batus vyrui, sau moteriskq zieminj paltq ir tris metrus silkines medziagos suknelei. Parvaziavusi vyro namie neradau. Jis buvo nuvyk^s j pasitarimq Laukuvos valsciaus vykdomajame komitete ir namo sugrjzo vakare. Parvaziavo su apylinkes pirmininku Kaziu Mikuciu. Iskink^s arklj, vyras uzejo j vidg ir grei- * Birgiolas Pranas, Zenono s., gim^s 1895 m. Telsiq rajono Nevarde- nij kaime. ** Laurinavicietie Juzefa, Jono d., gimusi 1910 m. Silales rajono Pad- varninku kaime.
tai nuejo miegoti, о apylinkes pirmininkas Mikutis nuejo pas kaimynq Simq Jakq, Gulbiq kaimo gyventojp. Pas Ja- kq buvo dar Feliksas Rocis, paruosq agentas. Is jo Miku- tis ir Rocis nuejo pas Sakalauskaitq, gyvenusiq tame pat kaime. Mazdaug 10 ar 11 valandq vakaro atsiguliau ir netru- kus uzmigau. Mane pazadino kaimyno Mykolo Garbenio is Gulbiq kaimo suns lojimas. Buvo apie 12 val. nakties is birzelio 16 j 17 dienq. Pazadinau vyrq. Jis atsikele ir priejo prie lango pasi- ziureti. Tuo momentu pro langq vienas ginkluotas vyris- kis pasviete i vidq elektriniu zibintuvu ir suriko: „Grei- ciau atidaryk duris!" Vyras, ne zodzio netarqs, su apati- niais baltiniais isbego j kitq kambarj ir pro langq issoko j laukq. Pasigirdo sautuvo suvis. Po to banditai islauze du- ris, uzejo j vidq, ir vienas jq manes paklause, kur yra Laukuvos valsciaus vykdomojo komiteto darbuotojai. At- sakiau, kad mano namuose nera jokiq valsciaus vykdo- mojo komiteto darbuotojq. Tada banditas paklause, kur vyro kariska uniforma. As atsakiau, kad vyras kariskos uniformos neturi. Taciau vienas banditas surado vyro ka- riskas kelnes bei kepurq ir paeme jas. Liepe uzdegti lem- pq, ir vienas jq, atstatqs j mane pistoletq, priverte jiems pasviesti, kai jie eme is spintos geresnius daiktus ir kro- ve j maisq. Banditai paeme porq naujq chrominiq batq, 3 metrus silkines medziagos, moteriskq zieminj paltq, 24 metrus namuose austos vilnones medziagos, 4 paklo- des, vyriskq ir moteriskq baltiniq, 3 staltieses, 8 rank- sluoscius, vyriskq namines vilnones medziagos kostiumq pilkos spalvos ir kitq smulkesniq daiktq. Musq namuose banditai isbuvo apie 30 minuciq, о is- eidami liepe iki 6 valandos ryto niekur is namq neiseiti. Vos tik isejq, paleido serijq is automato, tur but, saude j vyrq. Du banditai mazdaug 20—30 minuciq pasiliko prie namo, о paskui nuejo pirmqjq pedomis Varniu valsciaus kryptimi. Jiems pasitraukus, isejau is namq ir pranesiau Laukuvos valsciaus saugumo skyriui. Tq dienq j musq namus niekas, isskyrus apylinkes pir- mininkq Mikutj, nebuvo uzejqs. Vyras iki nuzudymo dir- bo Girvainiq apylinkes sekretoriumi. ADSR. f„ r. 100, 1. 166—167.
Is liudininkes E. Vaistaraites* parodymq 1949 m. balandzio 22 d. 1949 m. balandzio 21 d., mazdaug 11 valandp vakaro, mes jau miegojome, о durys buvo paliktos neuzrakintos. J namq uzejo ginkluotas banditas, paskui jj kaimynas Kairys Stasys, Juozo s., о po jo antras mazo ugio ginkluo- tas banditas. Pirmasis banditas, priej^s prie lovoje gulincio tevo, pareikalavo parodyti pasq. PazvelgQs j pasq, jis pasiule tevui apsirengti ir eiti su juo, о antrasis manqs paklause: ,,Kuri is jusq yra Ona?" As parodziau seserj. Jis is Onos paprase zirkliq. Sesuo padave zirkles. Apziurej^s jas, ban- ditas pasake, kad tai prastos zirkles. Po to jis is kisenes issitrauke kerpamqjq masinelq ir nukirpo seseriai plau- kus. Tada banditai liepe tevui atsisveikinti su vaikais. Mes pradejome verkti. Banditai liepe nutilti, sakydami, kad tevo nebeturesime, о tevui pasake, kad jis daugiau ne- beorganizuos kolukiq. Jie issivede tevq ir kaimynq Kairj j kiemq ir uz kokiq 20 metrq nuo namo abu nusove. Nuzu- d^ juos, banditai j vidq nebeuzejo. Jie buvo apsireng^ burzuazines Lietuvos kariuomenes uniforma, prie kepuriq turejo prisiseg§ vyties zenklq. Bu- vo apsiginklav^ automatais, granatomis, dekluose turejo pistoletus. Is viso atejo 4 banditai; du uzejo j vidq, о du liko lauke. Ne vieno jq nepazinau. ADSR f., r. 100, 1. 163. Is liudininko J. J u § к i o** parodymq 1949 m. balandzio 23 d. 1949 m. balandzio 22 d., mazdaug 8 val. vakaro, pas mane atvaziavo Upynos valsciaus Paikvedzio kaimo gy- ventojas Jonas Sabockis su zmona ir 18—19 metq duk- terimi Jadze. Jie atvaziavo pasveikinti mano sunaus Jur- gio 4 menesiq sukakties proga, nes Sabockiene, jam gims- tant, buvo pribuveja. Be Sabockiq, buvo atsilank^: Varse- dziq gyventojas Povilas Patlaba su zmona ir dukterimi * VaiStaraite Elena, Benedikto d„ gimusi 1933 m. Taurages rajono Liaudginii kaime. ** JuSkis Jurgis, Kazio s., gimqs 1907 m. Silales rajono Rudaliu kaime.
apie 10 metq; Aleksas Zamas, jo dukterys Jadze— apie 18 metq, ir Stase— apie 15 metq, sunus Juozas —apie 11 metq, taip pat is Varsedziq Jonas Martinkus su zmona Juze is Upynos valsciaus Gaidienq kaimo; Stasys Kuizi- nas su zmona Vladze—Gaidienq kaimo gyventojai. Tq vakarq, mazdaug 10—-11 valandq, j namus drauge su Sabockio 13—14 metq dukterimi Jane uzejo du gink- luoti banditai, apsirengq burzuazines Lietuvos kariuome- nes uniforma, uzsimet^ apsiaustus-palapines. Vienas auksto ugio, apyliesis, о antras — mazo ugio, apie 30 me- tq. Banditai paklause, kas cia gyvena, Pasakiau savo pa- vard§. Paskui, jiems reikalaujant, isvardijau visq namuo- se buvusiq asmenq pavardes. Po to banditai eme tikrin- ti visq dokumentus. Sabockio pasq jie pasieme ir liepe eiti su jais, о pasq jis atsiimsiqs rytojaus diena Upynos miestelio milicijoje. Banditai issivede Sabockj, zmonq, abi dukteris ir, nuejq su jais j darzinq, pasikinke Sabockio arklj. Pries iseidami, banditai liepe niekam is namo neiseiti iki 9 valandos ryto, о paskui galesiq nueiti pranesti mili- cijai. Rytq, isej^s gyvuliq serti, mazdaug uz 300 metrq nuo namq pamaciau stovintj arklj su apverstu vezimu. Nuejqs keliu ta kryptimi, kur stovejo arklys, mazdaug uz 400 metrq nuo namq, ant kelio radau nuzudytus Jonq Sa- bockj, jo zmonq ir dukteris. Apie tai pranesiau Varsedziq apylinkes pirmininkui Jonui Getautui, gyvenanciam Upy- nos valsciaus Dungeriq kaime. Jis liepe paimti arklj ir apie Sabockio seimos nuzudymq pranesti Upynos valsciaus valstybes saugumo skyriui. ADSR f., r. 100, 1. 164—165. Is V. V i t ka us* parodymq 1950 m. balandzio 26 d. Mazdaug 1947 m. sausio 15 d., asmeniniais reikalais nuvykqs j vienq Rietavo apskrities Laukuvos valsciaus kaimq, atsitiktinai sutikau astuonis banditus. Jie vezimu vezesi prisiplestq turtq j Kvedarnos valsciaus Drobuks- ciq kaimq. Banditai mane sulaike ir liepe nuvezti juos j * Vitkus Vincas, Vinco s., gim^s 1917 m. Silales rajono Kudaiciu kaime.
Drobukscius. Bevaziuodami su banditais, susidureme su VSM kareiviais, jie mus apsaude, ir buvome priversti beg- ti, palikp vezimp su prisiplestu turtu. Banditai pasiule pa- silikti gaujoje. As sutikau. Mane apginklavo sautuvu, pis- toletu ir dave „Zvirblio" slapyvardj. Nuo 1947 metp sausio iki 1948 metu. balandzio me- nesio buvau Prano Karbausko-,,Margio" gaujoje, nuo 1948 metp balandzio iki 1949 metp rugsejo — Alfonso Martinaviciaus-„Azuolo" buryje, о nuo 1949 metp rugse- jo iki suemimo, t. y. iki 1950 m. balandzio 26 d., ejau sky- rininko pareigas „Kpstucio" vadovaujamame pirmajame „Ausreles" buryje. 2inau, kad Taurages apskrityje turi savo busting ,,Vy- tauto" vadovaujamas rajono stabas. Jam pavaldus trys bu- riai: „Ausrele", „Lukstas" ir dar vienas. „Ausreles" burys susideda is dviejp skyriu. As vadovavau antraj am skyriui. Jam priklause septyni asmenys: 1. Koveckis-„Marsas", 22 metp, klips is Rietavo apskri- ties Kaltinenp valsciaus. 2. Endriusas-„Vaizgantas", 35 metp, kilps is Silales valsciaus Pakoplycio kaimo. 3. Kazys Berusnis-,,Algirdas", 25 metp, kilps is Silales valsciaus Vaicip kaimo. 4. Zigmas-,,Sakalas", 24 metp, kilps is Upynos vals- ciaus. 5. „Girenas", kilps is Batakip valsciaus. 6. Petras-,,Lakunas", kilps is Pagramancio valsciaus Ringip kaimo. 7. 2igmas-„Klevas“, kilps is Pagramancio valsciaus Tus- cip kaimo. „Ausreles" burio veikimo ir dislokavimosi rajono riba eina nuo Kaltinenp palei Akmenes upp iki Pagramancio, toliau plentu per Tauragp Skaudviles link. 1949 metp rudenj Vitogalos kaime as, „Marsas", „Kle- vas" ir „Vaizgantas" uzejome j apylinkes pirmininko Ma- tuzo namus ir atememe 500 rublip. 1949 metp pabaigoje apipleseme kolukio pirmininka Lingj, gyvenusj Taurages apskrities Upynos valsciuje. Is jo paememe 1000 rublip ir perspejome, kad jis atsisakytu nuo kolukio pirmininko pareigp. 1950 metp ziemq as ir „Marsas" apipleseme Upynos valsciaus Vitogalos kaimo kolukio pirmininkp. Pagrobe-
me tris poras batp ir prigrasinome, kad mestu kolukio pirmininko darbq. Zinau, kad netrukus jis atsisake nuo pirmininko pareigp. 1950 metais gavau „Kqstucio" gaujos vado jsakymq, kad musp gauja suaktyvintp kovq pries kolukinp staty- bq — grasintp kolukieciams bei kolukip aktyvui ir plestp kolukip turtq. Vykdydamas jsakymq, su savo skyriumi Upynos valsciaus kaimuose isklijavau antitarybinius la- pelius, kuriuose grasinome kolukip aktyvistams, reikalau- dami, kad jie atsisakytp dirbti kolukiuose. Tuos lapelius gaudavome is „Kpstucio" apygardos stabo per rysi- ninkus. Budamas gaujoje nuo 1947 metu iki suemimo dienos, dalyvavau siuose nuzudyimuose. 1947 metu rudenj* su „Rudeniu", „Gediminu", ,,Sa- kalu", „Algirdu", ,,Tauru“ ir kitais susaudeme Taurages apskrities Silales valsciaus Balsip kaimo gyventojus Rocj su zmona. Juos susaudeme gaujos vado „Udros" jsa- kymu 1947 metp vasara gaujos vadas ,,Udra" jteike man is „Kpstucio" apygardos stabo gautq paketq ir liepe jj per- duoti jo pavaduotojui „Rudeniui". Paketq jteikiau. Perskai- tqs jo turinj, „Rudenis" kreipesi j mus, klausdamas, kas noh eiti su juo pas gaujos vadq „Jovarq", kuris tuo metu veike Rietavo valsciuje. As pareiskiau norq eiti su juo. Mes trise, as , „Rudenis" ir „Tigras", nuejome j Rietavo valscip ir gaujos stovykloje miske susitikome su ,,Jova- ru”. „Jovaro" gauja priklause „Kpstucio" apygardai ir tu- rejo 15, о gal daugiau narip. „Rudenis" kazkq kalbejosi su ,,Jovaru". Sekanciq naktj su ,Jovaro" vadovaujama gauja viename Rietavo valsciaus kaime dalyvavau, nuzu- dant sesis piliecius. Juos nusove „Jovaro" gaujos daly- viai. As ejau sargybq prie namp. Mazdaug 1947 metp lapkricio menesj gaujos vado „Udros’ nurodymu nusoviau Silales valsciaus Dargalip kaimo gyventojq Grunovq. Jj nuzudziau namuose, ,,Ud- rai“ matant, uz tai, kad jis is gaujos pasitrauke ir legali- ze vosi. 1949 metp liepos menesj „Marsui", „Vaizgantui", „Algirdui" ir „Klevui" matant, nusoviau Upynos valsciaus Gaidienp kaimo gyventojq Petrq Kaupaitj. * Rociij seima buvo nuzudyta 1948 m. vasario 19 d. 7 Kruvinos zudikti pedos 97
1949 metq rugsejo menesj su burio vadu „K^stuciu". ,,Tauru", ,,Akimi, „Linksmuciu" ir rezervistu Jonu Juzi- nu-„Drqsuciu" dalyvavau, nuzudant Kazlauskq, gyvenusj Upynos valsciaus Melnikq kaime, Grybien^, gyvenusia Dvyliskes kaime, ir brolius Segzdas is Upynos valsciaus. Visus susaudeme vienq naktj, jtardami, kad jie teikia valstybes saugumo organams zinias apie banditus. 1950 metq balandzio menesj su ,,Marsu" nusoveme Upynos valsciaus Obelyno kaimo gyventojq Auzbikaviciq. Dienq ir vakarq buvome apsistojq rysininko Jono Trijonio namuose Silales valsciaus Pakoplycio kaime, kur gereme naming. Vakare uzejo Auzbikavicius, ir mes jj sulaikeme. As norejau paleisti, bet Jonas Trijonys, jo sunus Bronius ir dukte Ona eme mane prasyti, kad jj nuzudyciau, nes jis, esq, teikiqs saugumo organams zinias apie banditus. Jie pasirase ir nuzudymo nuosprendj. Tada as ir ,,Marsasf' dirzu surisome Auzbikaviciui rankas, nuvedeme jj j pamis- kQ, kokj kilometrq nuo Trijonio sodybos ir uz 400 metrq j pietq pusQ nuo ten gyvenusios vokieciq seimos namq nusoveme, о lavonq paslepeme senoje bulviq duobeje. Uzkasti lavona priverteme ten gyvenusj vokietj. Budamas gaujoje, keletq kartq dalyvavau kautynese pries liaudies gynejus ir kareivius. 1947 metq balandzio menesj Silales valsciaus Didkie- mio miske musq gaujq uzpuole kareiviq grupe, ir mes sto- jome j kautynes. Vienas musq buvo nukautas ir vienas su- zeistas. 1950 m. kovo lid. ,,Kqstucio" gaujos vado nurodymu as su savo skyriumi apsaudziau rinkiminq apylinkQ Tau- rages apskrities Upynos valsciaus Obelyno kaime, nore- damas suzlugdyti rinkimus. Apsaudymo metu auku ne- buvo. , 1950 m. birzelio 22 d. Parodymus apie nuzudymus papildau. 1948 metq pavasarj su Pauliku, ,,Udra", „Tigru”. „Zai- bu" ir kitais nuzudeme Kaltinenq valsciaus Putvinskiq kaimo gyventojos Navickienes seimq— jq, sunq ir duk- terj. Mes ketinome nuzudyti ir Navickienes vyrq Noreika, bet, kai, apsupome namq ir ememe lauztis j vidq, jis pro langq pabego. I begantj Noreikq saudeme, bet jam pavy- ko pasprukti.
Ta naktj nuzudeme ir Lukosienes seimq: nusoveme jq, sunu ir dukterj, gyvenusius Kaltinenq valsciaus Jaunoda- vos kaime. I Lukosienes namus uzejau as, „Tigras", „Udra" ir „Klajunas". Lukosien^ ir jos vaikus nusove „Klajunas". Navickienes ir Lukosienes seimas susaudeme gaujos vado „Udros" nurodymu. 1948 metq rugpiucio menesj as su Martinaviciumi- „Azuolu" ir Grakulskiu-,,Zaibu" Rietavo apskrities Lauku- vos valsciaus Resketq kaime nuzudeme Tarybines Armijos serzantq ir 25 metp merging, Laukuvos gyventojus. Gaujos vadas „Udra" jsake Resketq kaime surengti pasalq prie Vytautienes namq. Pas jos dukterj lankydavosi liaudies gynejas, ir mes turejome jj nuzudyti. Belaukdami pasalo- je, mazdaug 3 valandq dienos, pamateme netoli Vytautie- nes namq einancius keliu Tarybines Armijos karj ir mo- terj. Mes juos pasaukeme, bet jie nesustojo ir leidosi beg- ti. Trise pradejome saudyti ir nusoveme karj — serzantq, о su juo ejusi moteris pasislepe durpiq duobeje. Mes jq suradome, ir Martinavicius is sautuvo nusove*. Po to pasislepeme Laukuvos miske. 1949 metq balandzio menesj as ir Paulikas-,,Klajunas" susaudeme Taurages apskrities Upynos valsciaus Paikve- dzio kaimo gyventojo Jono Sabockio seimq. Nuzudeme Sabocki, mazdaug 55 metq, jo zmonq ir dvi dukteris, vie- na ju turejo apie 20 metq, о antroji 16—-17 metq. 1949 metq balandzio menesj buvau Upynos valsciaus Pavarcio miske su rajono vadu „Vytautu", jo pavaduotoju Pranu Trijoniu-„Jaunuciu", Zenonu Pauliku-„Klajunu" ir „Baronu". Vienq pavakarg „Vytautas" man ir „Klajiinui" jsake nuzudyti Sabockiq seimq. Sutemus nuejome j Paikve- dzio kaimq, bet, uzejq j Sabockiq namq, teradome jaunes- niqjq dukterj. Paklauseme, kur yra tevas ir motina. Ji at- sake, kad tevas, motina ir sesuo yra nuvykq j svecius pas Upynos valsciaus Varsedziq gyventojq Jurgj Juskj. Mes priverteme ja nuvesti mus pas Juskj. Jo namuose radome daug sveciq ir Sabockio seimq. Mudu priverteme Sabockj pasikinkyti arklj ir vaziuoti su mumis namo, Susedq su jo seima i brikelj, vaziavome Paikvedzio kaimo link. Maz- daug du kilometrus nuvaziavq nuo Varsedziq, liepeme Sa- bockio seimai islipti. Jiems islipus, „Klajunas" dave * 1948 m. rugpiucio 9 d. banditai nuzude Tarybines Armijos karj Nikitenka ir Eismontien^ Adel^, Juozo d., gimusi^ 1926 m.
komandq saudyti. Nusoviau is pistoleto Sabockj ir norejau nusauti zmonq, bet mano pistoletas uzsikirto. Zmonq ir abi dukteris nusove „Klajunas", Sabockio seimos nuzudy- mo priezasciq nezinau. 1949 m. birzelio 27 d, su gaujos vadu „K^stuciu", „А1- girdu", „Vaizgantu", „Marsu" ir „Linksmuciu" nuzudeme Taurages apskrities Upynos valsciaus Dungeriq kaimo gy- ventojq Sabockj Jonq, Juozo s., jj pakoreme krumuose prie kaimo. Po to „Kestutis" parase ,,karo lauko teismo nuo- sprendj" apie Sabockio nuzudymq. j nuosprendj jrase it mane kaip teismo narj „Zvirblio" slapyvardziu. „K^stucio" vadovaujami, surengeme pasalq krumuose prie kelio, einancio is Upynos j Dungerius, netoli kakno, nes gavome ziniq is Mauliaus ir ,,Ukso", kad Sabockis bu- vo Upynoje ir turi grjzti namo j Dungerius. Vakare, sute- mus, kelyje pasirode Sabockis, as ir „Kestutis" jj sulai- keme ir kvotem'e. Jis prisipazino ketinqs stoti dirbti liau- dies gyneju. Po to nuvedeme j krumus ir pakoreme. Sa- bockio tevq ir motinq dar 1947 metais banditai nusove Dungeriq kaime. Tevus nuzudant, nedalyvavau. Apie tai tik girdejau is rysininko ,,Snapo". 1949 metq ziemq su rajono vadu „Vytautu", Bagdonu- ,,Akimi", Pauliku-,,Klajunu", ,,Mindaugu" ir „Lakunu" nu- zudeme apylinkes pirmininkq Petrq Norvaisq su zmona, gyvenusius Skaudviles valsciaus Pagirdiskes kaime. Juos nuzudzius, „Akis" parase ,,karo lauko teismo nuosprendj", j kurj jtrauke ir mane kaip teismo narj. Nuosprendj pasi- rasiau „Zvirblio" slapyvardziu. Norvaisos namq apsupo- me naktj. j vidq uzejo „Vytautas", „Klajunas" ir „Akis" ir nusove Norvaisq su zmona. As ejau sargyba lauke. Norvaisq su zmona nusoveme todel, kad jis buvo apy- linkes pirmininkas ir tarybinis aktyvistas. Be to, man pa- sakojo „Akis", jog kartq buvo uzej^s pas Norvaisq pa- valgyti, о sis paskui apie tai pranese saugumo organams. ADSR f., r. 92, 1. 44—45, 49—57.
Is liudininko J. Gry bo* * parodymp 1949 m. rugsejo 20 d. 1949 m. rugsejo 19 d., apie 20 val., as su zmona Liuda miegojau viename kambaryje, о dukte Aldona, 12 metp, kitame. Mudu su zmona isgirdome skambtelejus kambario lango stiklp ir pamateme, kaip pro ismustp langp jlindo j vidu banditas, atsklende duris, ir uzejo dar trys banditai. Vienas uzdege zibalinp lempp ir, priejps prie zmonos, pa- reiske: ,,Gana tau vaikscioti su liaudies gynejais". Jis pra- dejo jp musti gumine lazda, о paskui paklupde ant keliu greta manps. Banditai atsivede j kambarj dukterj Aldonp ir nukirpo jai zirklemis plaukus, pasake, kad ji taip pat nevaikscios su liaudies gynejais. Vienas banditas, issi- traukps is kisenes pistoletp, suviu j pakausj nusove mano zmonp, о kitas dar issove j jp is sautuvo. Banditai isei- dami liepe rytp pranesti saugumo skyriui. Is namp niekur nejau ir tiktai siandien pranesiau apie ivykj. Nuo 1947 metp rudens iki 1948 metp vasaros mano ukyje tarnavo Piotras Tioplas, 20 metp, jis veliau tapo Upynos valsciaus liaudies gyneju ir siuo metu tebetar- nauja. Nuo 1948 metp vasaros iki 1949 metp pradzios Tioplas pas mus valgydavo, ir uz tai mokedavo po 300 rub- lip per menesj. Zmona nesiodavo jam maistp j bendrabutj. Kitokip rysip su kovotojais ji neturejo. Is banditp, dalyvavusip nuzudant zmonp, nieko nepa- zinau. Jie buvo apsirengp burzuazines Lietuvos kariuome- nes uniforma ir apsiginklavp automatais, pistoletais, sau- tuvais. ADSR f„ r. 92, 1. 62—63. I§ liudininko A. G e s t a u t o** parodymp 1950 m. geguzes 15 d. F. Engelso vardo kolukio pirmininku dirbau nuo 1949 metp gruodzio iki 1950 metu sausio menesio; is pa- reigu pasitraukiau savo noru. Grybas Jonas, Jurgio s., gimQS 1894 m. Silales rajono Geguzip kaime. *:i Gestautas Antanas, Petro s., gimes 1898 m. Silales rajono Vytoga- los kaime.
Vienp vakarp 1950 metu sausio pradzioje, mazdaug 22 valandp, vakarieniaujant kazkas pabelde j duris, reika- laudamas atidaryti. Manydamas, kad atejo milicija arba kareiviai, atsakiau, kad durys neuzrakintos, galima uzeiti. Namuose buvau su zmona. Uzejus dviem nepazjstamiems vyrams, supratau, kad tai banditai; vienas jp buvo mazo ugio, blondinas, о antras — aukstas, brunetas. Mazaugis paklause, kas man leido buti kolukio pirmininku. Atsa- kiau, kad mane isrinko kolukieciai. Tada jis eme mane musti. Paskui banditas paklause, kur yra trys poros batp, kurias neseniai pasisiudinau — vienp porp sau, vienp zmo- nai ir vienp sunui. Zmonos ir sunaus batai stovejo kitame kambaryje, о savo batus buvau apsiavQs. Jie liepe nusiauti ir, paemQ visas tris poras batp, isejo. Pries iseidami, bandi- tai perspejo mane, kad niekam nesakyciau apie jp ateji- mp ir kad atsisakyciau nuo kolukio pirmininko pareigp; о jeigu neatsisakysiu, tai, kitp kartp atej$, sudenginsia visp sodybp. As niekam nesakiau, kad buvo atej$ bandi- tai ir ateme batus. Bijodamas, kad banditai manps neuz- mustp, atsisakiau nuo kolukio pirmininko pareigp. ADSR f„ r. 92, 1. 67. IS P. T r i j о n i o* parodymp 1950 m. balandzio 30 d. 1946 metp birzelio menesj jstojau j „Gintaro" vadovau- jamp ginkluotp gaujp, veikusip Jurbarko apskrities Erzvil- ko valsciuje. Joje isbuvau du menesius. Rugpiucio mene- sj is „Gintaro" gaujos perejau j „Serno" gaujp, veikusip Taurages apskrities Upynos, Silales ir Kaltinenp valsciuo- se. 1946—1949 metais gaujai vadovavo „Gediminas", ,,Drp- sutis", „Perkwias", „Vytautas", „Akis", о pastaruoju metu „Kestutis". „Salnos" rajono vado „Vytauto" potvarkiu 1949 metp balandzio—geguzes menesj buvau „Salnos" rajono zval- gybos virsininku, о nuo geguzes menesio iki suemimo — rajono stabo virsininku. „Salnos" rajonui buvo pavaldzios trys gaujos, vadovau- jamos „Kpstucio", „Zalgirio" ir „Audronio". As turejau „Jaunucio" slapyvardj. * Trijonis Pranas, Juozo s., gim^s 1927 m. Silales rajono Dryzq kaime.
1950 m. birzelio 23 d. Budamas ginkluotoje gaujoje, nuo 1946 metij birzelio menesio iki suemimo dalyvavau keliuose nuzudymuose ir apiplesimuose. Be to, 1945 metp liepos menesj buvo dar toks atsitiki- mas. Dviraciu atvaziavau j Silales valsciaus Dryzp kaimq, kur atsitiktinai susitikau bandita Aleksa Irkmanq-„Geni‘‘, anksciau gyvenusi Taurages apskrities Silales valsciaus Jucaiciq kaime. Irkmanas man, kaip savo rysininkui, pra- nese, kad rytojaus dienq is Silales vaziuos j Taurage Sila- les valsciaus vykdomojo komiteto pirmininkas Juska, ir jsake nuvaziuoti j Silale ir pasekti jj. Kai tik Juska isva- ziuos, tinejau pranesti Irkmanui, su kuriuo susitikimo vie- ta buvo paskirta miske netoli Burkenp kaimo, Taurages apskrities Pagramancio valsciuje. Budamas Silaleje, maciau, kai valsciaus vykdomojo ko- miteto pirmininkas Juska, jo zmona ir ginkluotas sautu- vu liaudies gynejas vezimu isvaziavo j keliq, einantj i TauragQ. Dviraciu aplenkiau vezimq su minetais asmeni- mis ir apie viskq pranesiau Irkmanui. Po to nuvaziavau j Dryzp kaimq. Kitq dienq suzinojau, kad valsciaus vykdomojo komi- teto pirmininkas Juska, jo zmona ir liaudies gynejas* Bur- kenq kaime buvo nuzudyti. 1946 metais as, Juozas Bagdonas-,,Akis", anksciau gy- venes Upynos valsciaus Paezerio kaime, Kazys Bagdonas- ,,Udra", anksciau gyven^s Silales valsciaus Tubiniq kaime, ir Aleksas Irkmanas Silales valsciaus Balsiq kaime api- pleseme Lukosiq ir Juciq-—jie buvo zemes komisijos na- riai. Is jq jnememe kiaul^, rugip ir kitq daiktq. 1946 metq rudenj rysininkas Jonas Poska-,,Karklas", anksciau gyvenps Upynos valsciaus Obelyno kaime (ve- liau jis gaujoje turejo „Kpstucio" slapyvardj), pranese Irkmanui, kad is Obelyno kaime esancios pienines j Sila- le bus vezamas sviestas. As, Irkmanas, Kazys Bagdonas ir kiti netoli Obelyno kaimo, nedideliame miskelyje, suren- geme pasalq. Po kurio laiko j miskq jvaziavo vezimas su sviestu. Mes atememe 12 kilogramu sviesto. * 1945 m. liepos 10 d. kartu su Juskais banditai .nuzude liaudies gyneja Vaiciulj Kazj, Juozo s.
Tp patj rudenj as, Kazys Bagdonas, Irkmanas, Jonas Galminas-,,Putinas" ir kiti Rietavo apskrities Laukuvos valsciaus Pikaicip kaime apipleseme tarybinj ukj, pagro- beme rugip, dvi karves ir kt. 1947 metq rudenj Juozas Bagdonas is kazkur suzinojo, kad Upynos pienines niekas nesaugo. Upyna tada dar ne- buvo valsciaus centres. As, Juozas Bagdonas, Simas Jur- gaitis-,,Baronas“, anksciau gyvenps Upynos valsciaus So- dales kaime, dabar priklausps „Kpstucio" gaujai, Irkma- nas ir kiti naktj dviem vezimais, visp laikp buvusiais musti zinioje, nuvaziavome j Upynp ir apipleseme pieninp. Pa- grobeme 50—60 kilogramp sviesto ir nusivezeme j stovyk- lp Obelyno miske. 1947 metp rudens pabaigoje Galminas ir Jurgaitis man pasake, kad Upynos valsciaus Dungerip kaime gyvena valstietis — tarybinis aktyvistas. Jie tai suzinojQ is rysi- ninko Jono Koveckio-,,Marso“, gyvenancio Rietavo apskri- ties Kaltinenp valsciaus Pagrybes kaime. As, Simas Jurgai- tis, Jonas Galminas ir kiti nutareme valstietj nuzudyti. Naktj nuejome j Dungerip kaimp ir apsupome jo namp. j vidp uzejo Jurgaitis ir Galminas, о as su kitais pasilikau lauke sargyboje. Po kelip minucip isgirdau name keleta pavienip suvip. Paskui Jurgaitis isejo is namo ir pasake is pistoleto nusov^s valstietj. Tp rudenj rysininkai Jonas Koveckis ir Vincas Kirzgal- vis-,,Naras", gyvenps Rietavo apskrities Kaltinenp vals- ciaus Prienp kaime, mums pranese, kad Upynos valsciaus Gembucip kaimo gyventojas Lukosius turi rysip su VSM organais. Remdamiesi jskundimu, nutareme Lukosip su- saudyti. Nuejome j Gembucip kaimp ir apsupome jo namq. I vidp uzejo Jurgaitis ir Galminas, о as pasilikau sargybo- je. Lukosip namie nusove Jurgaitis. Apie tai jis pats pa- sisake. 1948 metp balandzio menesj as, Gaubtys-,,Vytautas", Simas Jurgaitis, Bronius Saltis-,,Sakalas" ir kiti buvome Patulines miske. Atej^s j miskp rysininkas Vladas Survi las-„Liepa", gyvenps Upynos valsciaus Patules kaime (ve- liau buvo ,,Kpstucio" gaujoje), mums pranese, kad j Pa- tules kaimp yra atvaziav^s pas gimines Maselskis. Jurgai- tis ir dar du nuejo j kaimp ir atsivede Maselskj j miskp, kur mes jp laukeme. Miske Maselskj tardeme, о paskui kazkuris is musiskip jj nusove. Maselskis buvo tarybinis aktyvistas.
1948 metq balandzio menesj Leonas Laurinskas-,,Lid- las", anksciau gyvenqs Upynos valsciaus Gaubcio kaime (dabar „Kqstucio" gaujoje), mums pranese, kad Upynos valsciaus Ringaliu kaimo gyventoj as Zymantas yra tary- bp valdzios aktyvistas. Naktj as, Gaubtys, Jurgaitis ir kiti nuejome j Ringaliq kaimq ir apsupome Zymanto namq, kad jis negaletq pabegti. I vidq uzejo trise, jie ir susaude Zymantq, jo zmonq ir sump As stovejau sargyboje. 1948 metq geguzes menesj as, Gaubtys, Petras Dom- cius-,,Vyturys", anksciau gyvenqs Upynos valsciaus Vai- timenq kaime, dabar yra Juozo Gruzinsko-,.Kqstucio" gau- joje, Bronins Saltis-,.Sakalas", Jurgis Kisielius-,,Mindau- gas", anksciau gyvenqs Taurageje, dabar yra „Kqstucio" gaujoje, ir „Bijunas" buvome miske netoli Vaitimenq kai- mo. Is misko Bronius Saltis nuejo pas rysininkq Adolfq Rudminq-,,Lapq". Sugrjzqs jis pranese is rysininko suzino- jqs, jog Vaitimenq kaimo gyventoja Dauksiene yra ta- rybq valdzios aktyviste. Rudmino suteiktas zinias patvir- tino Petras Domcius ir kiti. Nutareme Dauksienq nuzudyti. Sulaukq nakties, pa- traukeme j jos namus. Dauksienq nusove Bronius Saltis. As buvau sargyboje. 1950 m. vasario 16 d. as, Gaubtys, Zenonas Paulikas- ,,Klajunas", Jonas Cinovas-,,Saidas" ir ,Jonas", vokietis, buvome apsistojq Upynos valsciaus Maldunq kaime. Mums ilsintis, „Klajunas" papasakojo suzinojqs is Juozo Bagdono, jog Maldunq kaimo gyventojai Mancius, Darbu- tas ir viena mergina (jos pavardes neprisimenu) yra ta- rybq valdzios aktyvistai. 1950 m. rugpiucio 15 d. Po pasikalbejimo Zenonas Paulikas ir ,,Jonas" pasiule nuzudyti valstiecius Darbutq, Manciq ir jq zmonas. As, „Vytautas" ir „Jonas" nuejome j Maldunq kaimq. Dar pries nuzudant, „Vytautas" nurode, kad kiekvienas is mu- sq turime nuzudyti po du zmones. Darbuto ir Manciaus sodybas zinojo „Jonas". Jq kie- mas buvo bendras, о namai atskiri. „Vytautas" uzejo j Dar- buto namq, о as ir „Jonas" nuejome pas Manciq. Manciaus name dege lempa. As pasibeldziau j langq ir rusiskai pa- prasiau atidaryti duris. Uzejq j vidq, radome Manciq, jo zmonq ir du vaikus, vienas buvo 6—7 metq, antras — 40— 12 metu. Vienas jq mus pamatqs nubego j kitq kambarj
pas motinq. As issiemiau pistoleto ir, zmonai bei vaikams matant, soviau du kartus Manciui j kaktq. Jam nugriuvus, atsisukau j zmonq ir du kartus issoviau jai j kaktq. Man saudant Mancius, „Jonas" ejo sargybq. Likvidavqs Man- ciq ir zmona, palikau jq vaikus ir nuejau j Darbuto namq. Nuzudq Darbutq ir Manciq bei jq zmonas, nuejome padeti Paulikui. Jj sutikqs, suzinojau, kad jis nerado namie merginos, kuriq norejo nusauti. Tada su kitais paemiau merginos brolio arklj ir su juo vaziavome j Taurages apskrities Skaudviles valsciaus Puzeliq kaimq, j savo bun- ker j, buvusj Mockienes sodyboje. Nuvaziavq 2—3 kilo- metrus, arklj ir vezikq atleidome, ir toliau nuejome pesti. Saudydami tarybinius aktyvistus, mes siekeme jbau- ginti gyventojus, kad jie nepadetq valstybes saugumo or- ganams kovoti su banditizmu. Gauja, kurios dalyviu buvau, kovojo pries tarybq val- dziq, tikedamasi, kad Tarybq Lietuva bus atskirta nuo Ta- rybu Sqjungos ir, atstacius burzuazinq santvarkq, bus priklausoma nuo amerikieciq. Budamas gaujoje, laukiau Tarybq Sqjungos karo su Amerika ir tikejausi, kad j Lie- tuvq greitu laiku ateis amerikieciai. 1950 m. rugpiucio 13 d. 1949 metu balandzio menesj as, Zenonas Paulikas, Vin- cas Vitkus, „Vytautas" ir Simas Jurgaitis apsistojome Pa- varcio miske. „Vytautas" pasiule pasirasyti dokumentus apie valstieciq Zingailos, Kairio ir Vaistaro likvidavimq. As dokumentus pasirasiau. „Vytautas" tada pasake, kad Paulikas, Vitkus ir Jur- gaitis eis nuzudyti Kairio ir Vaistaro, о as su juo eisime likviduoti Zingailos. As ir „Vytautas" nuejome j Taurages apskrities Upy- nos valsciaus Jakutiskes ar Pavarcio kaimq. Jis mane nu- vede j Zingailos namq. Berods, is pradziq „Vytautas" su jo dukterimi nuejo j svirnq mesos atsinesti, о paskui pa- snibzdom pasake man j ausj, kad dabar galima Zingailq nusauti. Dukteriai ir dviem man nepazjstamiem vyrams matant, dviem ar trimis pistoleto suviais j galvq nusoviau Zingailq, о „Vytautas" su pistoletu rankoje saugojo vy- rus, kad manqs nepultq. Tai jvyko lempos sviesoje. Nuso- vqs Zingailq, as su „Vytautu" pasitraukiau j bunkerj Ka- ziskiq miske.
Is Pauliko zodzip zinau, kad Jurgaitis nusove is auto- mata begusj valstietj, tik nezinau, ar tai buvo Vaistaras, ar Kairys. 1951 m. liepos 14 d. 1949 metais du menesius buvau „Salnos" rajono stabe zvalgybos ir ukio dalies virsininku, nuo geguzes menesio pabaigos iki suemimo —,,Salnos" rajono stabo ir ukio da- lies virsininku. Budamas zvalgybos ir ukio dalies virsi- ninku, buvau pavaldus „Salnos" rajono stabo virsininku! Zenonui Paulikui-„Klajunui". Kai as buvau paskirtas „Sal- nos" rajono stabo ir ukio dalies virsininku, о Paulikas- „Klajiinas" buvo perkeltas j zvalgybos virsininko parei- gas, jis pasidare pavaldus man, kaip einanciam aukstes- nes pareigas. Budamas zvalgybos virsininku, vadovavausi instrukci- ja ir vykdziau tokias funkcijas: rinkau zinias apie Tarybi- nes Armijos dalinip ir liaudies gynejp dislokavimp, jp skaicip ir apsiginklavimq; taip pat rinkau zinias apie kol- tikius — kiek jp yra „Salnos" rajono teritorijoje, kiek kolukiuose yra tikip ir kokj zemes plotp uzima kolukiai. Zvalgybos zinip rinkimo instrukcijp gavau is „Butegei- dzio" rinktines stabo. Kai Zenonas Paulikas buvo paskir- tas zvalgybos virsininku, jam perdaviau tp instrukcijq. Zvalgybos pobudzio zinias man teike „Salnos" rajonui priklausancip burip vadai ir rysininkai. Surinktas snipi- nejimo zinias pranesdavau rinktines stabui. . Paulikas-„Klajiinas" zvalgybos virsininku buvo nuo 1949 metp geguzes menesio iki suemimo dienos. Be to, jis buvo ir „Salnos" rajono stabo bendrojo skyriaus vir- sininku. 1950 m. rugsejo 19 d. Per ankstesn^ kvota as ne viskp papasakojau apie veiklq, kai buvau „Salnos" rajono zvalgybos virsininku. Dabar parodymus papildysiu. 1950 metp kovo menesj is ..Butegeidzio" rinktines stabo gavau nurodymp zlugdyti rinkimus j TSRS Auksciausiqjp Тагуbp— turejome apsau- dyti rinkimines apylinkes ir isklijuoti kaimuose antitary- binius lapelius, grasinancius gyventojams teroru, jei jie balsuotp. Lapelius issiuntinejau „Audronio" ir „Kpstucio" buriams.
Taip pat issiuntinejau „Kqstucio" ir „Zalgirio" buriams nurodymu zlugdyti kolukinq statybq. Tuo reikalu siuliau isklijuoti antitarybinius lapelius. Nurodymq gavau is „Bu- tegeidzio" rinktines, berods, 1949 metq rudenj. Be visq siq funkcijq, kontroliavau karinj gaujos daly- viq pasirengimq. „Slapukai"— tai banditq rezervas. Juos turejo ver- buoti buriq vadai. „Salnos" rajono teritorijoje burio va- das uzverbavo tris zmones, vienq jq paskyre vyresniuoju. Verbuojami rezervistai prisiekdavo ir gaudavo slapyvar- dj. Is rezervistq buvo reikalaujama, kilus TSRS karui su Amerika, neiti j Tarybinj Armijq, о stoti j gaujq miske. ADSR f., r. 100, 1. 101, 103—106, 109—114. J. P e t r a i c i o* parodymu 1950 m. balandzio 28 d. 1947 metq pavasarj uzmezgiau rysius su Gaubcio-,,Vy- tauto" vadovaujamos ginkluotos gaujos dalyviais, jiems iki 1949 metq kovo menesio apie 12 kartu nesiau j miskq maisto produktq. Kartais jie ateidavo j mtisq namus pa- ilseti ir pavalgyti. 1949 metq geguzes menesj, „Kqstuciui" pasiiilius, js'to- jau j jo vadovaujamq ginkluotq gaujq ir iki suemimo die- nos buvau eiliniu, Mano slapyvardis „Linksmutis". Ture- jau automatinj sautuvq ir pistoletq. 1949 metq rugsejo antrojoje puseje as, „Kestutis", ,,Ra- munas", „Zvirblis", „Tauras", Vlade Rudiene ir Gene Ru- dyte („Ramtino" zmona ir sesuo), nuzudeme tarybinius aktyvistus brolius Segzdas — Nikodemq ir Juozq, gyvenu- sius Girdiskes kaime, Petrq Kazlauskq, gyvenusj Maldii- nq kaime, ir Upynos valsciaus Paupynio kaimo gyventojq Liuda Grybienq. Grybienq namuose as nusoviau. Kazlaus- kq nuzude „Tauras". Brolius Segzdas nusove „Zvirblis", „Kqstutis" ir „Ramunas". Gene Rudyte ir Vlade Rudiene stovejo kieme ir viskq stebejo. Tuo paciu metu kita „Kqstucio" burio grupe —„Min- daugas" (grupes vyresnysis), „Aidas" ir „Tautvilas"— Upynos valsciaus Gaidienu kaime nuzude Juozq Bridikj Petraitis Juozas, Anupro s., gimqs 1930 m. Taurages rajono Grau- zu kaime.
Augustas Tupuzis, kolukio „Artojas" pirmininkas, TSKP kandidatas, nuzudytas 1951 m. lapkricio 28 d.
ir jo zmonq Stasq, esq, uz tai, kad jie apie banditp pasi- rodymus pranesinejq milicijai. 1949 metp lapkricio menesj as, „Kqstutis" ir „Perku- nas", dalyvaujant rysininkei Onai Kulkytei, kuri siuo me- tu yra gaujoje, apipleseme Upynos valsciaus vykdomojo komiteto jgaliotinj Jurgilq, vezusj 52 tukstancius rublip valstybinip pinigp j Taurages apskrities finansp skyrip. Is jo atememe pinigus ir naganq. Pagrobtus valstybinius pinigus gaujos vadas „Kqstutis" isdalijo mums. Uz daly- vavima apiplesime is ,,Kqstucio" gavau naujq diagonales svarkq, kelnes, naujus chromo batus ir 1000 rublip. 1949 metq spalio ar lapkricio menesj as, „Kqstutis", „Tauras", „Girenas" ir „Ryklys" is Batakip valsciaus Mi- seikip kaimo kolukio pirmininko pagrobeme pusq centne- rio pirinos rusies kvietinip miltu ir avinq; visa tai mes ati- daveme rysininkui „Zigmui", gyvenusiam Batakip vals- ciaus Paegluonio kaime. Jis mus maitino. Uzejq pas jj, gaudavome valgyti; jis mums duodavo ir issinesti maisto produktu. ADSR f., r. 93, 1. 43, 45—46, 49. Is liudininkes A. Pukelytes-Simkienes* parodymq 1950 m. liepos 4 d. 1949 m. rugsejo 20 d. banditp grupe, susidedanti is Mo- tiejaus Kaspucio-„Aido", Jurgaicio-,,Barono" ir dar vieno', nuzude mano giminaicius: svainj Bridikj Juozq, Anta- no s., seserj Stasq Bridikienq-Pukelytq, gyvenusius Upynos valsciaus Uzkalnip kaime, taip pat antrq seserj Juzq Puke- lytq, gyvenusiq gretimame Mykolaicip kaime. Banditai ketino ir mane nuzudyti, bet, juos pamaciusi, pasislepiau sesers Juzes kieme ir islikau gyva. As girde- jau, kaip sesuo Juze prase banditq Kasputj jos nenusauti, bet jis piktai atsake: „Jeigu tu liksi gyva, tai mums nebus gyvenimo, verciau mes tave sunaikinsime". Banditai ma- nqs ir sesers neapkente uz tai, kad buvome loj alios tarybp valdzios atzvilgiu ir demaskuodavome juos ir jp rysinin- kus. ADSR f„ r. 93, 1. 50. * Pukelyte-Simkiene Antose, Jurgio d., gimusi 1900 m. Taurages rajono Uzkalniq kaime.
I§ liudininkes J. Segzdienes* parodymq 1950 m. liepos 4 d. Vyras Segzda Nikodemas, Jono s., gim^s 1922 metais Rietavo apskrities Kaltmenq valsciaus Bagdonq kaime, iki 1949 metq gyveno Girdiskes kaime ir dirbo savo ukyje. 1949 m. rugsejo 20 d. atej^ i namus keturi banditai jj nu- zude su broliu Juozu Segzda. Tq dienq, apie 20 valandq, j langq pabelde nepazjstami zmones ir jsakmiai pareikalavo atidaryti duris. Vyrui dar nespejus durq atidaryti, keturi banditai jas islauze, jsi- verze j vidq. jsiverzeliai pasiule vyrui ir jo broliui eiti j vienq laisvq kambarj pasikalbeti. Supratau, kad banditai atejo jq nuzudyti. As emiau juos kalbmti, kad jie vyro ir jo brolio neliestq. Banditai lyg ir pazadejo, bet paskui isgirdau suvj, veliau antrq ir, berods, treciq. Puolusi j kam- barj, emiau sauktis pagalbos, kartodama, kad nebera vy- ro. О banditai ramino, sakydami: „Nebijok, mes juos tik gqsdiname". Po kurio laiko grjz^ j kambarj, kuriame as buvau, ban- ditai erne saukti, kad vyras esqs komunistas ir tarybinis aktyvistas. Jie pareikalavo, kad atiduociau jiems batus ir kitus vertingus daiktus. Atsakiau, kad vertingq daiktq ne- turime. Banditai patys erne grobti man ir vyrui priklau- sancius daiktus, jie paeme mano batus, vyro kostiuma, patefonq, vardinj ziedq, geresnius baltinius ir visus vyro brolio drabuzius. Pries iseidami, jie mane perspejo, kad nesugalvociau kersyti, nes jie suzinosiq ir susidorosiq su manimi taip pat, kaip ir su vyru. ADSR f„ r. 93, 1. 51. Is Z. C i a p o** parodymq 1950 m. balandzio 26 d. Nuo 1947 iki 1949 metq liepos menesio mano namuose sistemingai 3—4 kartus per menesj jvairiomis grupemis lankydavosi Gaubcio-,,Vytauto" vadovaujamos gaujos da- * SegZdiene Jadvyga, Juozo d., gimusi 1925 m. Silales rajono Pa- sausalio kaime. ** Ciapas Zigmas, Jono s., gim^s 1926 m. Taurages rajono Tusciq kaime.
lyviai. Jie pas mane ilsedavosi, ir as juos aprupindavau maisto produktais ir namine degtine. Bijodamas, kad manps nesuimtp uz jiems teikiamp pa- ramp, 1949 m. liepos 2 d. laisvu noru jstojau j ginkluotp „Kpstucio" gaujp, veikusip Taurages apskrityje. Iki su- emimo buvau eilinis „Klevo" slapyvardziu, turejau vokis- kp karabinp ir parabelio sistemos pistoletp. 1949 m. liepos 11 d. as, „Vaizgantas", „Algirdas" ir „Marsas", „Zvirblio" vadovaujami, is Bruskip misko nu- ejome j susitikimp su rysininku Juozu Mauliumi-,,Snapu", gyvenanciu Upynos valsciaus Bruskiu kaime. Jo ukyje esanciuose krumuose isbuvome parp. Gavp is jo informacijp apie padetj apylinkeje ir apsirupinp maisto produktais, sekancip naktj nuejome pas kitp rysininkp — Petrp Uksp, gyvenantj Upynos valsciaus Gaidienp kaime. Mums atejus prie namo, „Zvirblis" pasibelde j langp. Atidar^s duris ir ileidejs j vidp, Uksas liepe zmonai paruosti mums valgyti. Austant jis mus nuvede j tankius krtimus, esancius jo uky- je, kur visp liepos 12 dienp ilsejomes. Dienp Uksas atnese valgyti, ir „Zvirblis", nuejps j salj, apie kazkp ilgai su juo kalbejosi. Apie 12 valandp nakties „Zvirblis" pranese, kad dabar eisime nuzudyti Gaidienu kaimo gyventojo Petro Kaupai- cio. Mes supratome, kad apie jj „Zvirbliui" pranese Uksas. Priejus prie Kaupaicio namo, „Zvirblis", pabeldps j lan- gp, liepe „Vaizgantui", „Algirdui", „Marsui" ir man uzeiti j vidu ir patikrinti, ar jis namie. Uzej^ j namp, radome Petrp Kaupaitj, jo motinp, 15—16 metp brolj, apie 20 metp seserj ir dvi vokietes, dirbancias jo ukyje. As su „Algirdu" ir „Marsu" pasilikau, о „Vaizgantas" isejo j kiemp pra- nesti „Zvirbliui", kad Kaupaitis namie. Tada uzejo „Zvirb- lis" ir eme kvosti Kaupaitj, о po to jj nusove. Jo namis- kiams „Zvirblis" pasake, kad pries juos jis nieko neturjs ir leidzips jiems gyventi. Pagrobp dvi poras batp, burzuazines kariuomenes ka- reivio frencip ir dvi poras baltinip, nuejome pas kitp savo rysininkp— Jonp Juzinp-,,Drpsutj", gyvenantj Upynos valsciaus Zakaimio kaime. Jis painformavo apie padetj ir Zakaimio gyventojp elgesj. Jo tikyje esanciuose krumuo- se isbuvome desimt dienp. Juzinas aprupindavo mus mais- tu ir teike zinias apie padetj apylinkeje.
Pirmojoje 1949 metq rugsejo puseje nuzudeme tarybinj aktyvistq valstietj Laurinaviciq, 23—24 metq, gyvenusj Upynos valsciaus Bruskiq kaime. Ji mums jskunde rysininkas Juozas Maulius. Jis esqs jam ir mums pavojingas zmogus, nes anksciau ar veliau mus isduosiqs. Ir todel Maulius siule jj likviduoti. Jis perspejo, kad Laurinaviciq reikia nuzudyti vakare, dar nesutemus, nes jis yra labai atsargus ir namie nenakvoja. Gavqs tokias zinias, „Zvirblis" pasiule man, „Vaizgan- tui", „Algirdui" ir „Marsui" tos pacios dienos vakare is- vesti Laurinaviciq is namq ir be triuksmo su juo susido- roti — pasmaugti netoli jo sodybos. Paklausqs rysininko Mauliaus patarimo, „Zvirblis" su „Algirdu", abu persiren- gq civiliniais drabuziais, dar su sviesa nuejo j Laurin avi- ciaus namq, о mums liepe ateiti jau sutemus. As, „Vaiz- gantas" ir „Marsas" j Laurinaviciaus namq uzejome po dvieju valandu ir radome jj suristomis uz nugaros ranko- mis saugomq „Zvirblio" ir „Algirdo". Jie lauke musq ateinant. Visai sutemus, „Zvirblis" jsake nuvesti Laurinaviciq i krumus, esancius Mauliaus ukyje, ir ten, iskvotus jj, nu- zudyti. Kai jj nuvedeme, netrukus atejo ir Maulius. Neat- risqs Laurinaviciui rankq, „Zvirblis" ir dar vienas eme jj kvosti, о rysininkas Maulius jj muse lazda. Po to „Zvirb- lis" liepe man ir „Vaizgantui" jj pasmaugti. Mudu su „Vaizgantu" is Mauliaus atnestos virves padareme kilpq ir, uznerq Laurinaviciui ant kaklo, traukdami virves galus j priesingas puses, jj pasmaugeme. Lavona jmeteme j ne- toli nuo nuzudymo vietos ant kalniuko buvusia duobq ir uzpyleme zeme. Buvo ten dvi ar trys duobes. Matyt, Mau- lius jose ziemos metu laikydavo bulves. Duobe yra 500— 700 metrq nuo Mauliaus namo. Nuzudziusi Laurinaviciq, musq grupe, bijodama VSM organq persekiojimo, skubiai pasitrauke j didelj Vytoga- ios miskq, esantj uz 10—12 kilometrq. Keturioms dienoms praslinkus, nuejq j „Vytauto" gau- jos stovyklq Obelyno miske, pamateme tris sulaikytus ta- rybinius aktyvistus. Tai buvo, kaip veliau suzinojau, du broliai Stankai, о treciojo pavardes nezinau. Juos kvote „Kqstutis" ir „Vytautas". Sulaikiusieji pasakojo, kad juos pamatq sedincius netoli stovyklos ir stebincius, kq bandi- tai daro. Vienas is broliq turejo komjaunimo bilietq, ant- ras — pasq, о trecias, nepazjstamas, jokiq dokumentq 8 Kiuvir.os zudiku pedos 113
neturejo. Sulaikytieji tvirtino, kad jie ejq is Rygosj Siaulius ir atsitiktinai pakliuvq j Obelyno miskq, bet niekas jp pasiaiskinimais nepatikejo. Smarkiai musami, jie buvo priversti prisipazinti, kad j Obelyno miskq atejq banditp isaiskinti. Po to „Vytautas" ir „Kestutis" jsake „Rykliui", „Girenui", „Taurui" ir man sulaikytuosius likviduoti. Kvociant dalyvavo rysininkas Napolius-„Zigmas". Jis gyvena Miseikip kaime. Uz 200 metrp nuo jo ukio buvo banditp stovykla. „Zigmas", isgirdqs jsakymq likviduoti sulaikytuosius, pasiule juos palaidoti uz 200 metru nuo stovyklos ant nedidelio per Obelyno miskq tekancio upe- lio kranto, uz kokip 400 metrp nuo jo namp. Nuvedq sulaikytuosius j nuzudymo vieta, as, rysinin- kas Napolius-„Zigmas", „Vaizgantas" ir „Ramunas" iska- seme duobq. „Vytautas" ir „Kqstutis" liepe man, „Ryk- liui", „Girenui" ir „Taurui" visus tris pasmaugti. As ir „Ryklys" vienq is brolip Stankp privedeme prie duobes ir, uznerq kilpq, traukdami virves galus j priesingas pu- ses, jj pasmaugeme. Tokiu pat budu „Girenas", „Tauras" ir „Ryklys" nuzude kitus du sulaikytuosius. ADSR f„ r. 93, 1. 33, 35—39. IS P. M a t u c i o* parodymu 1950 m. balandzio 23 d. 1948 metp rugpiucio menesj, bijodamas, kad manqs nesuimtp uz rysius su banditais, laisvu noru jstojau j ginkluotq Gaubcio-„Vytauto“ vadovaujamq gaujq, veiku- siq Taurages apskrityje. Daviau priesaikq. Mano slapyvar- dis „Lakunas". Nuo 1949 metu geguzes menesio gaujai erne vadovauti „Kqstutis". Buvau eilinis, о nuo 1949 metp spalio menesio iki suemimo „Kqstucio" nurodymu vado- vavau grupei. Mano grupei priklause Ciapas-„Klevas" ir Pipiras-„Vyturys". Ji dislokavosi Taurages apskrities Pagramancio valsciuje. 1950 m. balandzio 13 d. Obelyno miske mus apsupo kareiviai. Per susisaudymq Pipirq nu- kove, о mane ir Ciapa sulaike. Turejau automatq ,,PPS" ir pistoletq „Valter". • * Matutis Petras, Petro s., gim^s 1919 m. Taurages rajono Ringiu kaime.
1948 metu rudenj su kitais naktj apipleseme valstietj Jona Keniulj, gyvenantj Pagramancio valsciaus Sutkp kai- me. Pagrobeme batus ir drabuziu. 1950 metu sausio—kovo menesiais as ir Ciapas Pagra- mancio valsciuje apipleseme nemaza vietinip valstiecip ir is jp daugiausia ememe maisto produktus. Zinau sip api- plestu valstiecip pavardes: Ona Keserauskiene, gyvenanti Uzbudupip kaime, Juozas, Stasys ir Antanas Keniuliai is Sutkp kaimo, Gedvilas ir Antanas Melinaviciai, gyvenan- tys Tuscip kaime. 1949 metp rudens pradzioje „Kgstutis" ir „Ryklys" is Upynos valsciaus Vaitimenu kaimo j Stabynes miskp atsi- vede man nepazjstamq zmogp. Iskvotg jj ir sumusq, pako- re ant medzio. As stovejau sargybpje. Musp gaujos vadovai „Vytautas", „Klajunas", „Jaunu- iis" ir „Kpstutis" turejo rysip su rinktines ir apygardos vadovybe, man ir kitiems eiliniams aiskino, kad greitai prasidesiqs Anglijos—Amerikos karas pries Tarybp Sq- jungq ir sajungininkai padesiq mums nuversti Lietuvoje tarybp valdzia ir grazinti senqjq burzuazinq valdziq. Skleis- dami gyventojp tarpe tokiq provokacinq propagandq, mes siekeme jtraukti j savo eiles musp veiklai prijauciancius asmenis ir panaudoti juos kovai pries tarybp valdziq. Tam tikra valstiecip dalis, daugiausia buozes, kurip sunus daugeliu atvejp priklause gaujoms, laisvu noru pa- dejo banditams maistu, drabuziais ir slepe juos nuo VSM organp persekiojimo. О vargingieji ir vidutiniai valstie- ciai nenorejo teikti banditams paramos. Pirma, jie mate, kad banditp veikla yra be jokios perspektyvos ir daro valstieciams daug zalos. Antra, vargingieji ir vidutiniai valstieciai vis labiau jsitikino tarybines santvarkos pra- nasumu pries anksciau buvusiq Lietuvoje burzuazinq san- tvarkq. Todel banditams teko griebtis valstiecip jbaugi- nimo taktikos, susidorojant su jais uz neklausymq, Sitaip veikiant, banditams palaipsniui pavyko kiek valstiecip, daugiausia politiniu atzvilgiu atsilikusius asmenis, pada- ryti savo rysininkais ir talkininkais. Taciau norincip lais- va valia stoti i gaujq buvo labai maza. ADSR f., r. 93, I. 25—28.
К A. J onuso* parodymq 1954 m. birzelio 22 d. 1946 metq vasarq, gyvendamas Silales rajono Gvaldu kaime, buvau „Nemuno" gaujos rysininkas. Gaujai vado- vavo Paulavicius-,,Rambynas". Kaip rysininkas, turedamas „Lapes" slapyvardj, as rinkau ir pranesdavau zvalgybinio pobudzio zinias. 1946 metij lapkricio menesj, bijodamas buti suimtas uz rysius su banditais, jstojau j „Nemuno" gaujq ir pri- klausiau jai iki tos dienos, kai buvau sulaikytas. Iki 1947 metq pavasario buvau eilinis. 1947 metq geguzes me- nesj „Nemuno" gauja buvo pavadinta „Pilimi", о as — paskirtas burio vado „Rambyno" pavaduotoju. 1947 me- tq birzelio menesj is pareigq buvau pasalintas ir paskirtas skyrininku. 1951 metq vasarq „Pities" burio vadq ,.Ram- bynq" VSM kareiviai nukove, ir nuo to laiko iki 1952 me- tq pabaigos vadovavau buriui. 1952 metq gruodzio mene- sj buvau paskirtas „Dariaus" rajono vadu, Siam rajonui priklause ir man buvo pavaldds trys buriai: „Pilies", ,,Ju- ros" ir „Gelezinio vilko". Tas pareigas ejau iki 1954 m. birzelio 21 d., t, y. iki sulaikymo dienos. 1952 metq gruodzio menesj „Dariaus" rajonui priklau- se ir man buvo pavaldus 35 banditai, jie buvo ginkluoti kulkosvaidziais, automatais, sautuvais, pistoletais bei gra- natomis ir turejo reikiamq soviniq kiekj. As turejau sau- tuva ,,SVT", pistoleta ir granata; sulaikant gmklai is ma- nes buvo paimti. 1953—1954 metq laikotarpiu daugumq „Dariaus" rajo- no banditq VSM organai likvidavo, ir pastaruoju metu man tepriklause 7 zmones, butent: Stasys Eitutavicius-„Zai- bas", Bronius Backauskas-,,Bijrmas", Petras Ozelis-,,Jaunu- tis", Jukna-,,Svyturys", Kazys Poska-,,GranitasJuozas Tautkus-,,Genys" ir Steponas Venskus-,,$vytrunas". As turejau „Vilko" slapyvardj. Musq gauja jvykde siuos nuzudymus ir apiplesimus. ’ JonuSas Antanas, Kazio s., gim^s 1915 m. PJ’jnges rajono Aiko kaime.
Stasys Norkus, K. Giedrio v. kolukio pirmininkas, TSKP narys, Klaipedos srities DZDT deputatas, nuzudytas 1951 m. rugpiucio 24 d. 1948 metu birzelio menesj as ir kiti gaujos dalyviai uzpuoleme Priekules rajono Veivirzenp miestelj, kur nu- koveme keturis liaudies gynejus*. 1954 m. liepos 7 d. 1947 metp sausio menesj, budamas ,,Rambyno" gau- joje, as su 7—8 banditais dalyvavau, apiplesiant malting Priekules rajono Pagraumenes dvare, kur mes pagrobeme 7—8 centnerius grtidp. Maluno apiplesimo iniciatorius buvo Petryla. Jj 1947 metais banditai nuzude uz tai, kad jis nejvykde kazkokio gaujos jsakymo. Apiplesimo metu as pyliau grudus j maisq. 1947 metp sausio ar vasario menesj dalyvavau, nuzu- dant Savickq ir Galinskq. j Silales rajono Dziuginelip kai- mq, kur gyveno Savickas, „Rambyno" vadovaujami, nu- ejome as, „Zemaitis" „Lendre", „Liutas", „Puskinas", vo- kieciai „Jonas" ir „Petras". Savickq is namp isvede ,,Liu- * 1948 m. birzelio men. is 7 j 8 cl. Veivirzent; uzpuolimo metu ban- ditai nuzude liaudies gynejus Andrijauskq Aloyz$, Donato s., Venskii Bena, Andriaus s., Minetq Juozq ir Saulj Ign$, Igno s.
Jonas Taroza, Gardamo apylinkes DZDT pirmininkas, nuzudytas 1957 m. geguzes 5 d. tas" ir „Zemaitis", о kiti ejome sargyba. Jj nusivedeme j Silales rajono Lembo ar Grimzdp kaimq, i Galinsko so- dybq. Kas uzejo ir Galinskq paeme, neprisimenu, nes ejau sargyba lauke. Pakinkeme Galinsko arklj ir vezimu kartu su „Zemaiciu", ,,Lendre" ir vokieciu ,,Jonu", „Rambynui" nurodzius, nuvezeme sulaikytuosius j Rietavo rajono Ku- lupio miskq, j musp gaujos stovyklq. Kiti banditai, „Ram- byno" vadovaujami, is Galinsko sodybos nuejo dar kazko nuzudyti. Rytojaus dienq „Puskinas" ir vokietis ,,Petras" „Rambyno" nurodymu nusivede Savicka ir Galinskq j misko gilumq ir susaude. Veliau is gaujos vado ,,Rambyno" girdejau, kad Sa- vickas susaudytas uz tai, kad buvo tarybu valdzios akty- vistas, о Galinsko nuzudymo priezasties nezinau. 1954 m. liepos 10 d. 1948 ar 1949 metp pavasarj ar vasarq as, „Rambynas", Paulavicius-„Jovaras", „Trimitas", „Pareiga", ,,Puskinas" ir ,,Klajunas" dienq apsistojome Silales rajono Sauslaukio kaimo gyventojo Kazio Lazdausko sodyboje. Jis mums papasakojo, kad du to paties kaimo gyventojai — vyras ir
moteris — yra tarybq valdzios aktyvistai. Vakare gaujos vadas „Rambynas" pavede man, „Trimitui", „Pareigai", „Puskinui" ir „Klajunui" juos nusauti. „Rambynas" sugrj- zo i gaujos buvein^, о mes, vykdydami jsakymq, nuejome i tq asmenq — vyro ir meters — sodybq. I vidq uzejo „Pa- reiga", „Trimitas" ir „Puskinas" ir, nusivedq abu suristo- mis rankomis i darzine, nusove \ As lauke ejau sargybq. Taciau juos isvedus is namo, uzejau j vidq ir paemiau apie 20 kilogramu mesos. Vyras ir moteris gyveno vienoje sodyboje, tik atskiruose kambariuose. „Pusies" gaujos dalyviai 1950 metq lapkricio menesj prie kelio netoli Pnekules rajono Salpenq kaimo nusove Silales rajono Pajudrio kaimo gyventojus Ziliq ir Simkq. „Pusies" nurodymu juos nusove „Ausra" ir „Zilvytis". As saudant nedalyvavau, taciau gaujos vado „Pusies" nurody- mu pries tai su „Zaibu" nuejau pas Priekules rajono Pa- dagq kaimo gyventojq Simonienq, nes pas jq Zilius ir Sim- kus slapstesi. Nieko neradome. Ji mums pareiske, kad Simkus netrukus turi ateiti. Anksti rytq Simkus is tikrq- jq pasirode, ir mudu su „Zaibu" liepeme jam eiti su mumis j gaujos buveinq. Antrq kartq atej§ pas Simonienq ir atsi- vedq Simkq, as, „Trimitas", „Puskinas", „Zaibas", „Ausra" ir „Zilvytis" radome kq tik grjzusj is maluno Ziliq. Mes jj suememe ir, surisq rankas, issivedeme j gaujos buveinq, kur „Pusis" masinele parase jsakymq abu susaudyti. Vyk- dydami „Pusies" jsakymq, „Ausra", „Zaibas" ir „Puskinas" Ziliq ir Simkq susaude prie kelio, einancio j Salpenq kai- ma. 1954 m, liepos 19 d. 1952 m. rugsejo 20 d. Rietavo rajono Kulupio miske sutikau rinktines vadq „Pusj". As jau buvau tevunijos va- du (pries tai tas pareigas ejo „Pusis"). Su manimi buvo burio vadas „Trimitas", skyrininkas „Kantas" ir kiti eili- niai is mano tevunijos. „Pusis" man jteike rastiskq nu- rodymq iki spalio menesio pradzios parinkti likvidavimui asmenis, kurie palaiko rysius su tarybq valdzios orga- nais. Toks asmuo pasirode esqs Silales rajono Gvaldq kai- mo gyventojas Juozas Maziliauskas. 1952 metq liepos ar rugpiucio menesj man pranese Vaclovas Rebzda-,,Ramu- * 1949 m. geguzes 31 d. Silales rajono Sauslaukio kaime buvo nu- zudyti Jonas Balciiinas ir Stefanija Balciiinaite.
tis" ir „Zvainys", kad jis palaikqs rysius su tarybq val- dzios organais. Nuzudant Maziliauskq, dalyvavo burio vadas Vaclo- vas Gailius-,,Trimitas", skyrininkas Mecys Backauskas- „Kantas" ir „Zvainys". As nedalyvavau, nes su grupe ejau j Priekules rajono Koncaiciq kaimq likviduoti broliq Ve- lickq. Jq tq kartq tikyje neradau. Jie buvo pakarti, man dalyvaujant, tiktai 1953 metq geguzes menesj. Kaip buvo nuzudytas Maziliauskas, as suzinojau ve- liau, praejus kokiai savaitei, is „Kanto". Jis man papasa- kojo, kad Maziliausko likviduoti su „Trimitu" ir „Zvainiu" jie nuejo naktj 1952 metq spalio pirmosiomis dienomis. j namq uzej^s „Trimitas" is karto serija is automatinio sau- tuvo nusove Maziliauskq, kuris, kai tik pasirode banditai. megino begti j kitq kambarj. Tuo metu kitame kambaryje buv$ kareiviai pradejo saudyti ir nusove „Trimitq", о „Kantui" ir „Zvainiui" pavyko pabegti. Maziliauskq nuzude „Trimito" burys savo veikimo ra- jone. Nurodymo jj nuzudyti as nedaviau. Jis nuzudytas „Kanto" ir „Trimito" iniciatyva. 1949 metais, budamas tevunijos vadu, veikiau Prieku- les rajone. Nuzudant Kavaliauskq ir Virsilq su zmona, ne- dalyvavau. Veliau suzinojau, kad juos nuzude Mecys Bac- kauskas-„Kantas",— jis buvo skyrininkas ir priklause „Trimito" buriui. „Trimito" burys buvo pavaldus mano tevunijai, bet dislokavosi atskirai ir turejo savo veikimo rajonq. 1954 m. liepos 20 d. 1950 metais buvau Stasio Paulaviciaus-,,Rambyno" bu- ryje skyrininku. Mano skyrius is 5 asmenq veike kaip atskira grupe Silales rajone. 1950 metq liepos menesj is savo rysininko Jono Supa- rio, gyvenancio Silales rajono Uzdvario kaime, suzinojau, kad Milasiene aktyviai dirba kolukyje. Suparis prase ja nuzudyti. Tokius pat duomenis gavau ir is rysjninkes Ge- nes Gumuliauskaites, gyvenusios Judrenuose. Suparis ir Gumuliauskaite zinias suteike man, Stasiui Siliauskui-,,Pa- reigai" ir Vaclovui Gailiui-„Trimitui" Sveksnynes miske. Jie ateidavo pas mus j miska ir atnesdavo degtines. 1950 metu rugpiucio menesj nusprendziau Milasiene nuzudyti. Su '„Pareiga" ir „Trimitu" naktj nuejau j Jono
Vytautas Norvaisa, VLKJS narys, Tvaskucip apylinkes DZDT pirmininkas, nuzudytas 1957 m. rugpiucio 17 d. Supario sodybp ir pasiuliau jam dienp ateiti j Sveksnynes miskp, nurodydamas susitikimo vietp netoli Uzdvario kaimo. Su- pariui atejus pas mus, as pasa- kiau, kad vakare sutemus keti- name nuzudyti Milasienp. Jis pareiske nora taip pat dalyvauti nuzudyme. As ir kiti banditai nepriestaravome. Dar diena Suparis iskviete pas mus j miskp Gumuliauskaitq ir patikrino, ar Judrenuose пе- га kareivip. Jie abu buvo su mu- mis miske iki vakaro. Suparis man ir „Trimitui" atnese i mis- kp civilinius drabuzius — du svarkus, dvi kepures, pusbacius ir batelius. Pusbacius apsiave „Trimitas", о batelius — Gumu- liauskaite. Mes pasiskirsteme funkcijomis, kp kiekvienas turime daryti, paimant Mila- sienp. Pradejus temti, as ir „Trimitas", persirengp civili- niais drabuziais ir apsiginklavp vien pistoletais, patrauke- me j Judrenus. Mazdaug 300 metrij priekyje musp ejo Gene Gumuliauskaite, kad galetp perspeti, jei pasirody- tu kareiviai. Miske pasiliko Suparis ir „Pareiga". Jie tu- rdjo ateiti prie Milasienes namo visai sutemus. Nieko ne- pastebejusi miestelyje, Gumuliauskaite nuejo namo. As su „Trimitu" uzejau j Milasienes butp. Jp radome namie su dviem 6—7 metp vaikais. Mes jp sulaikeme, pasodinome ant kedes ir laukeme, koi ateis Suparis ir „Pareiga". Be- laukdami jp, krosnyje sudeginome jos turetus kolukio dokumentus. Visai sutemus, atejo Suparis ir „Pareiga". Mudu su „Trimitu" isvedeme Milasienp is kambario ir per- daveme jiems. Suparis ir „Pareiga" isvede jp is miestelio j kelip, einantj j Veivirzenus. Nuejus mazdaug du simtus metrp, Suparis nusove Milasienp is automatinio sautuvo. Apie tai man pasake ne tik „Pareiga", bet ir pats Suparis. Mudu su „Trimitu" ejom 100—150 metrp atsilike nuo jp, stebedami, ar is miestelio nepasirodys kareiviai. Kaip mi- nejau, pries eidami zudyti, mes pasiskirsteme funkcijomis:
as if „Trimitas" turejbme Milasienq • sulaikyti, о Suparis ir „Parei^a" nuzudyti. Nuzud§ Milasienq, pasitraukeme j Sveksnynes miskq, sugrqzinome Supariui drabuiius, ir jis nuejo namo. 1953 metu spalio ar lapkricio menesj as buvau Sveks- nynes miske su savo tevunijos bur io vadu Stasiu Eitutavi- ciumi-,,Zaibu", eiliniais Broniumi Backausku-,,Bijunu" ir Kaziu Poska-,,Granitu". Noredami apsirupinti ziemai mais- to produktais, mes nutareme apiplesti Priekules rajono Salpenu kaimo gyventojq Valq Rebzdienp ir Kurmiu kai- mo gyventojq Zjmku- Naktj nuejome j Rebzdienes sodybq. Su mumis buvo „Zaibo" rysininkas Pranas Joksas, 22— 23 Uiefth. is Priekules rajono Jonikaiciq kaimo. Jj „Zaibas" vadindavo .slapyvardziu „Mina", j Rebzdienes namq uze- jau ai su „Zaibu", b kieme pasiliko „Bijunas", „Granites" if rysininkas Joksas. Jie nuejo j tvartq, paskerde meitelj, sverusj apie 150 kilogramu, mesq sudejo j du maisus, uz- • riso juos, о paskui, paemq is, arklides arklj, maisus uzme- te aht jo,.nes vezimo nebuvo. „Zaibas" is Rebzdienes kam- 122
bario paeme 4 lempq baterinj radijo imtuvq, ir mes isejome. „Zaibas", „Bijunas" ir Pranas Joksas, vesdamiesi arklj, patrauke pas Zimkq, о mudu su „Granitu" pasilikoirie Rebzdienes sodyboje, sekeme, kad ji neiseitq is namq pra- nesti VSM skyriui. Pagal susitarimq su „Zaibu" mazdaug po pusvalandzio as ir „Granitas" is Rebzdienes sodybos nuejome atgal j musq stovyklq Sveksnynes miske. Nuejusieji j Zimkaus sodybq ten paskerde dar vienq meitelj,' о paimtq is Rebzdienes arklj pakinke j vezimq, sukrove j jj visq mes.q ir atgabeno j musq stovyklq. Sugrjzqs „Zaibas" man papasakojo, kad Zimkaus kam- baryje jis buvo vienas, о meitelj paskerde „Bijunas" su rysininku Joksu. Pastarasis is sodybos grjzo namo. ' Rebzdiene ir Zitnkus gyveno „Zaibo" burio veikimo rajone. Mane painformavo, kad jie esq tarybq valdzios aktyvistai, todel mes ir nutareme juos apiplesti. Mudu su „Zaibu" pas RebzdienQ.nuejome, apsiginkla- v§ automatiniais sautuvais, apsirengQ kariska burzuazines Lietuvos kariuomenes uniforma. „Zaibas" tarde, kodel ji yra tarybq valdzios aktyviste, ir, paguld^s kniupsciq, mu- Se lazda. Rebzdiene pasake jokio aktyvumo tarybq val- dzios organq atzvilgiu nerodanti. Kurj laikq kambaryje buvo ir „Bijunas". Jis taip pat muse jq lazda, prikaisioda- mas, kad del jos kaltes 1952 metais kareiviai nukove jo brolj Mecj BackaUskq-,,Kantq". 1954 m. liepos 12 d. 1953 metq liepos menesj aS su Venskumi-„Svytrunu", Tautkumi-,,Geniu" ir Poska-„Granitu" apipleseme koope- ratyvq Klaipedos rajono Naujokq kaime. Apiplesimo ini- ciatorius buvo „Svytrunas", gerai zinojqs kaimq. Be to, viename to paties rajono kaime gyveno jo pazjstamas 18—19 metq vyrukas, vardu Benas. Vakare atejqs j kru- mus, esancius netoli Beno namq, „Svytrunas" jj issikviete. Benas mus nuvede j kooperatyvq. Atejqs j vietq, jis mums pasake, kad tame paciame name, kur yra kooperatyvas, kitoje puseje gyvena kolukio pirmininkas ir kad ne vieno milicijos darbuotojo nera. „Genys" pasiliko lauke saugoti, о as su „Svytrunu" ir „Granitu" uzejome pas kolukio pir- mininkq paklausti, kur yra parduotuves raktai. Jis mums pasake, kad r aktus tqri pardavejas, gyveriqs uz pusantro kilometro nuo parduotuves. Nenoredami ieskoti pardave-
jo, as ir „Granites" gelezine vezimo asimi sudauzeme spy- nq ir, islauzQ duris, uzejome j parduotuv^. Is kooperatyvo pagrobeme apie 40 buteliq jvairaus vy- no, 6—8 poras vyriskq ir moteriskq batukq, apie 100 met- rq juodos, raudonos, baltos ir geltonos spalvos medziagos, 4 portsigarus, 2 poras kaliosq, odekolono, dantq pastos, muild, konservq, sukq, papirpsq, apie 30 kilogramq cuk- raus — j| supyleme j brezentinius krepselius. Visas,pasi- grobtas prekes sukisome j maisus, paimtus is kolukio pir- mininko, ir nqneseme j krumus netoli Beno nairio. Dalj prisiplesto turto palikome pas Benq, nes sunku buvo nesti, о likusj nuneseme j Rietavo rajono Spraudes kaimo gy- ventojos Talmpntienes sodybq, kur tarp savqs pasidali- jome. Po dviejq savaiciq vel nuejome pas Benq ir pasi- ememe paliktus daiktus. Uz dalyvavimq plesime daveme jam kai kq is pasigrobtq daiktq, be to, jis su mumis gere vynq. Talmontienei pasakeme, kad atnestieji daiktai yra pagrobti is kooperatyvo, ir uz pagalbq daveme jai me- dziagos. ' * - Truputj veliau, 1953 metq vasarq, pagrobeme dvi tely- cias is Rietavo rajono kolukio. Venskus-„Svytrunas", zino- jqs keliq, nuvede mane, „Genj" ir „Granitq" j kolukio fer- mq. Aptvertame lauke buvo apie 50 galvijq ir versiukq. Pasauktas piemuo ar sargas padejo mums sugauti dvi te- lycias. Vienq vedziau as, kitq „Genys", о „Svytrunas" ir „Granitas" vare. Telycias atvedeme j krumus netoli Tal- montienes namq Spraudes kaime. Vienq papioveme netoli kitos kaimo gyventojps Bunienes ukio. Ir Talmontiene, ir Buniene dalj mesos mums isvire, о dalj pasude. Mazdaug 1953 metq rugsejo menesj su minetais asme- nimis apipleseme vienq Klaipedos rajono kolukj. Is kol- ukio pagrobeme dvi telycias ir nusivedeme j Talmontie- nes sodybq, kur vienq papioveme, о antrq Venskus-„Svyt- runas" ir Tautkqs-„Genys" nusivede j miskq. Cia jq pa- piov§, pasudeme mesq ziemai. 1954 metq geguzes ir birzelio menesj pagrobeme 4 kar- ves. Geguzes menesj, mums besitariant, kur butq galima pagrobti karviq ir parduoti, nes neturejome pinigq, „Gra- nitas" pareiske zinqs, pas kq galima paimti karves. Jis nu- vede mane, „Svytrunq" ir „Genj" j Rietavo rajono Paus- kiq kaimo gyventojo Kucinsko sodybq. „Granitas" ir „Ge- nys" uzejo j vidq, о mudu su „Svytrunu" ejome lauke sargybq. Po kurio laiko, pasikalbejq su Kucinsku, jie is-
ejo is namo. „Granitas" su „Svytrunu", nuej^ j Kucinsko tvartq, paeme jo karv§, о mudu su „Geniu" kitame tvarte paememe kolukiui priklausanciq karv^. Abi karves nuve- deme j Talmontienes sodybq. Kolukio karv^ palikome pas jq, о Kucinsko karvg as su „Granitu" nuvedziau pas Prie- kules rajono gyventojp Leonq Rumsq. Veliau „Zaibas" karvQ is Rumsos paeme ir nuvede j kito kaimo gyventojo Stasio Kuzo sodybq, kur ji veikiausiai ir tebera. Karvq mes jam atidaveme uz tai, kad jis ziemos metu mums buvo da- vqs mesos ir lasiniq— 450 kilogramq kiaul^. Kolukio kar- vq „Svytrunas" is Talmontienes nuvede pas BunienQ, kur ji ir tebera. Is Kucinsko paememe karv^ del to, kad jis yra tarybq valdzios aktyvistas. 1954 metq birzelio menesj „Granitas" pasiule apiplesti Priekules rajono Mikuziq* kaimo gyventojq Toleikj ir Skomantq kaimo gyventojq Zemgulj, nes jie esq tarybq valdzios aktyvistai. Toleikis — apylinkes pirmininkas. Gy- veno jie kaimynysteje. Mazdaug 11—42 valandq nakties „Granitas" mane, „Genj" ir „Svytrunq" nuvede j jq body- bas. Mudu su „Svytrunu" uzejome j Toleikio namq, ir jam pasiuliau atiduoti mums karvq uz tai, kad jis dirba tafybq valdzios naudai. „Svytrunas" erne jj musti, bet as pasa- kiau; kad nemustq. Toleikio zmonai liepiau atnesti lasi- niq. Ji atpiove apie kilogramq lasiniq ir padave man. „Gra- nitas" ir „Genys" paeme Toleikio karvq ir nusivede j Zem- gulio sodybq. j Zemgulio namq mudu su „Svytrunu" jlindome pro langq, nes jis neatidare durq. Jam pasakiau, kad pries jj gauta daug vietiniq gyventojq skundq, nes jis juos skundzia atvaziuojanciam j kolukj sefui, kad jie blogai dirbq, ir todel mes paimsime jo karvQ. As ir „Svyt- rtinas" surisome visiems Zemgulio seimos nariams rankas, liepeme guleti ir iki ryto is namq neiseiti. „Svytrunas" Zemgulj sparde kojomis. Mes islindome pro langq j lau- kq, paememe is tvarto karvq ir abi karves nusivedeme j Talmontienes sodybq. Zemgulio karv^ pardaveme Serne- tienei. Is jos gavau 500 rubliq, о likusius 1000 rubliq ji zadejo atiduoti veliau. Taciau mane suane, ir ji nespejo pinigq atiduoti. Paskutinj kartq dalyvavau apiplesime pries dvi die- nas iki suemimo, 1954 metq birzelio 18 dienq. Sj kartq „Svytruno" iniciatyva apipleseme Rietavo rajono Paju- rio kaime gyvenantj kolukio brigadininkq. Jj apipleseme uz tai, kad jis yra tarybq valdzios aktyvistas. j brigadi-
ninko vienkiemj atejome naktj. As su „Geniu" pasilikau kieme, о „Svytrunas" ir „Granitas" uzejo j vidq. „Svyt- runas" uzlipo ant auksto ir numete lasinius ir mesq. As radau tris maisus ir sukroviau j juos mesq, Nuejome pas Bunienq ir palikome. Visq laikq, budamas gaujoje, as jokiq dokumentq ne- turejau. 1954 m. birzelio 26 d. Gumuliauskaitq Genovait^, Kazimiero d., pazjstu, nes 1950—1951 metais ji priklause mano vadovaujama! „Pi- lies" gaujai. 1949 metais buvqs „Dariaus" rajono vadas Balcinskas-,,Pusis" ir Auskalnis-„Laisve" Gumuliauskaite uzverbavo kaip rysininkq. Ji daznai lankydavosi musq slapstymosi vietose, pranesdavo mus dominancias zinias. Ne kartq su savo gaujos dalyviais buvau uzejqs j Gumu- liauskaites namus, kur ilsedavomes ir girtavome. Gumu- liauskaite buvo Gailiaus-„Trimito“ meiluze. 1950 metais j mano vadovaujamq gaujq jstojo Gumu- liauskaites brolis, о tq paciq metq lapkricio menesj jstojo ir ji. Jos slapyvardis buvo „Danute", ji turejo vokiskq sautuvq ir pistoletq, gyveno susidejusi su „Trimitu". Iki 1951 metq liepos menesio slapstesi su manimi, о veliau su „Trimitu" ir „Mindaugu" buvo perkelta j Backausko- „Kanto" vadovaujama grupq. Ten Gumuliauskaite-,.Danu- te" isbuvo iki 1952 metq lapkricio menesio. 1951 metq geguzes menesj „Dariaus" rajono vado „Pusies" jsakymu as, Gailius-,,Trimitas",, Pilibavicius-„Pus- kinas", Stasys Rumsas-,,Vetra", Auskelis-,,Saliutas", Eituta- vicius-,,2aibas", Jurenas-,,Papartis" ir Gumuliauskaite- ,,Danute" nuzudeme Silales rajono Uzdvario kaimo gyven- tojas Kelpsienq ir Ukmonien^. Zudant Gumuliauskaite- „Danute" stovejo lauke, о jas nuzudzius, uzejo j vidq ir grobe nuzudytqjq turtq. Ji paeme kai kuriuos Ukmonienes ir Kelpsienes drabuzius. Is gaujos vado „Pusies" pasakojimo zinau, kad 1952 me- tq birzelio menesj „Pusis", „Kantas", „Svytrunas" ir Gu- muliauskaite buvo apsistojq Mizgiriq miske. Pastebej^ be- siartinancius liaudies gynejus, erne j juos saudyti ir, nu- kove vienq liaudies gynejq*, pasitrauke. “ 1952 m. birzelio 28 d. banditai nuzude Priekules rajono liaudies gynejg Mazutj Prang, Igno s.
Kolukio „Zydinti zeme" nariai Petras Bertulis, Albinas Cibauskas ir Antanas Viskontas, burzuaziniij nacionalistn —„Vilko" gaujos dalyviij— pasmaugti 1951 m. lapkricio 20 d. 1952 metij rugsejo menesj Gailiij-„Trimitq" nukove ka- reiviai. Po to Gumuliauskaite nebenorejo pasilikti gaujoje ir tij paciij metij lapkricio menesj is gaujos pasitrauke, niekam apie tai nepranesusi. 1954 m. liepos 9 d. Gaujos dalyvj Juozq Tautkcj-,,Genj" pazjstu nuo 1947 metij sausio ar vasario, t. y. beveik nuo to laiko, kai jstojau j „Rambyno" grupq. j gaujq, kuriai as vadovavau, Juozas Tautkus jstojo mazdaug 1952 metij rugsejo menesj ir priklause jai iki suemimo. Budamas mano gaujoje, Juo- zas Tautkus-,,Genys" dalyvavo, nuzudant brolius Velickas, gyvenusius Priekules rajono Koncaiciij kaime. Brolius Velickas 1953 metij geguzes ar birzelio menesj virvemis pasmauge, man dalyvaujant, „Zaibas", „Bijunas", „Jaunu- tis", „Genys" ir „Granitas". Mazdaug 1949 metij rudenj, „Rambyno" gaujai slaps- tantis miske netoli Silales rajono Dziugineliu kaimo, uz- verbavau, rysininku to kaimo gyventojq Kazj Diglj ir jam daviau „Kqstucio" slapyvardj. Veliau gavome is jo lentij
4 i jqirengti bunkeriui, j kurj jis ateidavo ir atnesdavo maisto pj-pduklq (1951—-1952 metais Diglys dirbo kolukio pirmi- nibjkuj. Kartq „Rambyno" grupe susitiko su Digliu. Jis pasiule uzpulti kolukio fermq. ir paleisti visus gyvulius. P-riemq Diglia pasiulymq, as, „Vetra", „Zilvytis", „Trimi- tas",,,, Puskinas" ir „Ausra" gaujos vado „Pusies" nurody- ifiu nuej0j$£ j Silales rajono Kadagynq kaimq ir du kartus i§ suvisqomenintq tvartq isleidome kolukio arklius. Be to, j as, „V^tra",„Trimitas" ir „Pupkinas" uzejome ( Kadagynq : kaimo gyventojo Barcio namq, jj primuseme ir perspejo- ’ me, kad jis qepadetq tarybq valdziai kurti kolukic. Apie jo dalyvavim^,. kuriant kqlqkj, suzinojau is Diglio. Uz tai „T’rimitas" ir „Pu&kinas" Rarcj primqse. Is Barcio namo buvau igkViestaS j kiemq, kqr sutikau atejusj kadagynq kaimo gyventojq Simonaitj. Jis pranese, kad rtiane kviecia kitos grupes vadas Mecys Backauskas- ,^Kantas"; jis su savo vyrais slapstosi jo ukyje. „Kantas" man pasake, kad Barcis yra tarybq valdzios aktyvistas ir jj reikia nuzudyti. Jis sake: „Jeigu tu jo neuzmusi, as su savo zmonemis tai padarysiu". Netoli musq stovejqs Kos- tas Gailius-„Klajunas" (jis priklause inano skyriui) pareis- ke ’norq tai atlikii. Jam as pasakiau: „Eik ir likviduok jj". i „Klajunas" riusivede Barcj j daTzin^lr nu§ov£. ............ Papildydamas parodymus apie rysininkp Kazj Diglj- „Kijstutj", noriu papasakoti tokj faktq. Mazdaug 1951 metij spalio ar lapkricio menesj as su „Zaibu", „Vetra" ir ,,Sa- liutu" kazkokiu reikalu buvau naktj uzejqs j Diglio sody- bq. Jis pasiule nueiti pas Silales rajono Gvaldq kaimo gy- ventojq Antanq Budvytj ir atimti is jo 3100 rubliq, kuriuos jis gavo uz parduotas kolukiuj telycias ir karves. Atejqs naktj pas Budvytj, kaip pas buvusj savo kaimynq, nes anksciau as gyvenau Gvaldq kaime, emiau prasyti, kad laisvu noru duotq pinigq. Taciau jis pasake pinigq neturjs. Tada isejau j laukq ir pasakiau „Mindaugui" ir „Vetra!", kad Budvytis pinigq neduoda. Siedu uzejo j jo namq ir prievarta ateme 1500 ar 1800 rubliq. 1950 metq liepos menesj buvo nuzudyti Kelpsa, jo zmo- na ir motina, Dajoras ir dar vienas pilietis*. Nuzude „Kan- to1' vadovaujama grupe, priklausanti „Rambyno" gaujai. i 5 * 1950 m. liepos 7 d. Budriq kaime banditai nuzude Klim$ Antanp, Jono s., gimusi 1^06 m. I &'
ylan tq vakarq papasakojo „Kantas", kad jis eis jq lik- ^iduoti. feKelpsiene ir Ukmoniene yra visai kiti asmenys. Jos gy- yeno Silales rajono Uzd vario kaime ir buvo nuzudytos 1951 metij geguzes menesj, о Kelpsa, jo zmona ir motina gyveno Kadagynq kaime ir buvo nuzudyti 1950 metais. 1951 metq geguzes menesj, budamas „Pusies" gaujoje, as is „Trimito" suzinojau, kadJJizdvario kaimo gyventojos tjkmoniene ir jos dukte Kelpsiene renka zinias apie bandi- Itjslapstymosi vietas ir nori susitikti su jais. Jos turi me- dziagos, is kuribs galima siuti banditams uniformq. Pra- ne&em gaujos vadui „Pqsiai", о jis pasiule man, „Trimitui". „Puskinui", „Zaibui", „Saliutui", „Vetrai" ir „Paparciui" jas nusauti. Uzejq j jq namq, „Trimitas", „Puskinas" ir „Vetra" suriso joms rankas ir, nusivedq j darzinq, nuzude. As buvau kieme. Paskui visi grjzome.j gaujos buveinq. ADSR f„ r. 18. 1. 30—32, 34—35, 55, 57—59, 61—63, 65—66, 68—73, 75—82. IS J. Tau t ka u s-Taut kevitiaus parodymq ' 1954 m. liepos 5 d. Burzuazijos valdymo laikotarpiu tarnavau policijoje: 1928—il932 metais buvau Kedainiq apskrities Grinkiskio valsciaus nuovadoS virsininko padejeju, nuo 1932 iki 1936 metq tarnavau Kedainiq apskrities Pasu&vio valsciaus nuovados virsininku, о veliau toms pacioms pareigoms buvau perkeltas j Raseiniq apskrities, Tytuvenq valsciq. 1940 metq vasario menesj uz girtavimq buvau atleistas. Hitlerines’ pkupacijos metu policijoje netarnavau, gy- venau Silales rajono Pajudrio kaime ir dirbau ukyje. Tu- re jau 80 ha zemes, laikiau samdiniq. Karui pasibaigus, bijodamas suemimo uz ankstesnq tar- nybq policijoje, nuo 4946 metq rudens slapsciausi krumuo- se netoli namq. 1947 metq vasario menesj sutikau gink- luotos gaujos dalyvj Jonq Montvydq-„Bajorq". Su juo bu- vau pazjstamas anksciau, nes gyvenau jo kaimynysteje Rietavo rajono Plunkenq kaime. Jis pasiule stoti j Paula- viciaus-„Rambyno" gaujq. Pasiulymq priemiau. Montvy- das nurode, kur rasti banditq stovyklq. Po kurio laiko * Tautkus-Tautkevitius Juozas, Juozo, s., giniQS 1902 m. Uzventyje. 9 Kruvinos zudikij pedos * 129
radau miske gaujos vadq Paulaviciq-„Rambynq" su kitais banditais; jq buvo apie 20. Paulaviciui pareiskiau norq stoti j gaujq. Daviau priesaikq,. kad biisiu istikimas gau- jai,ir jsipareigojau ginklu kovoti pries tarybq valdziq. Po to pabuciavau jo pistoletq. Gavau „Genio", slapyvardj ir jj turejau iki suemiftxo, t. y. iki 1954 m. birzelio 20 d. 'Gaujos vadas Paiildvicius-„Rambynas" buvo nukautas 1951 metq birzelio menesj operacijos metu Silales rajono Grimzdq kaime. Jam zuyus, gaujai erne vadovauti Anta- nas Jonusas-„Vilkas", ir jq pradeta vadinti „Vilko" gau- ja. j Jonu§o-„Vilko" gaujq perejau 1952 metq rugsejo menesj, о jj pazinojau nuo 1947 metq. „Vilko" gaujoje veikiqu su „Zaibu", „Granitu", „Bijunu" ir „Jaunuciu". 1953—1954 metq ziemq slapsciausi su „Svytrunu". „Rambyno" gauja tada turejo 20—22 banditus, ir ma- nqs, kaip senyvo amziaus zmogaus, gaujos vadas nesiunti- nejo plesti bei zudyti. Visq laikq su kitais pasilikdavau saugoti stovyklos, rinkdavau miske malkas ir padedavau gaminti maistq. \ 1954 m. birzelio 22 d. 1947 metq vasario menesj Rietavo rajono Kulupio mis- ke „Rambyno" gaujos* dalyviai nuzude Silales rajono Dziugineliq kaimo gyventojq Savickq ir Grimzdq kaimo gyventojq Galinskq. Jtios kaltino tuo, kad yra tarybq valdzios aktyvistai, ir del to, atsivedq j stovyklq, nuzude. As buvau gaujos buveineje ir maciau, kaip naktj „Karve- lis" ir kiti atvede Savickq ir Galinskq. Veliau girdejaukal- bant, kad juos miske nuzude „Aidas". 1950 metq balandzio menesj „Rambyno" gaujos daly- viai Venskus-„Svytrunas", Pupale-,,Karvelis" ir Paulaus- kas-„Begunas" nuzude Rietavo rajono Pupsiq kaimo gy- ventojus Jurgaitj ir Bucq ir dar tevq ir sunq* is Plunkenq kaimo, vasarq Rietavo rajono Girdvainiq kaime nuzude Stankq. Visi huzudytieji, esq, buvo tarybq valdzios akty- vistai. 2inau penkis Jonuso-„Vilko" gaujos jvykdytus teroris- tinius aktus. 1952 metais jvairiu laiku Poska, Venskus ir * 1950 m. balandzio 26 d. banditai nuzude Kakstq Juozq, gimus} 1888 m., ir jo sunq Antanq, gimusj 1*921 tn.
• Gailius nuzude Rietavo rajono 2advainiq kaimo gyvento- jus Lingj ir jo sunq, Lelenq kaime — senukq*, jis rinko folklorq, Рирёщ kaime vietinius gyventojus Venskq su zmona. Visi nuzudytieji, esq, buvo tarybq valdzios akty- vistai. "Г 1953 metq vasarq su Jonusu, Poska ir Venskumi daly- ; yavau, apiplesiant Klaipedos rajono Naujokq kaimo par- i duotuvQ. Paememe apie 10 kilogramq cukraus, apie 20 lit- rq degtines, manufakturos, 4 ar 5 poras pusbaciq. 1947 metq vasario menesj jstoj^s j gaujq, buvau vireju, lapkricio ir gruodzio menesiais priklausiau „Pilies" rajo- no stabui. Paskui, susipyk^s su rajono vadu „Neptunu", is - gaujos pasrtraukiau ir iki 1948 metq rugpiucio menesio slapsciausi vienas. Nuo 1948 metq rugpiucio iki suemimo buvau eilinis jvairiose „Rambyno" ir „Vilko" gaujq gru- > pese. 1954 m. liepos 5 d. Budamas Antano Jonuso-„Vilko" gaujoje, 1953 metais dalyvavau, nuzudant Priekules rajono gyventojus brolius Velickas. Musq gauja slapstesi Priekules rajono miske netoli Sveksnos. Uzdavinio vykdyti ejo Jonusas-„Vilkas", as, Eitutavicius-„2aibas", Ozelis-,,Jaunutis", Backauskas- „Bijunas" ir Poska-„Granitas". „Vilkas" mus nuvede j kru- mus netoli Velickq sodybos ir liepe laukti, о ,,2aibq" pa- siunte jq atvesti. Netrukus j krumus atejo vyresnysis Ve- licka, jis paaiskino, kad jaunesnysis brolis varo naming ir, uzbaig^s darbq, ateis su ,,2aibu". Mazdaug po pusantros valandos jie is tikrqjq atejo. Jaunesnysis Velicka atsinese senq sautuvq ir tris butelius namines. Gaujos vadas liepe suristi Velickoms rankas. As sudejau j maiselj atnestq na- ming ir maisto produktus. Velickas nuvedeme j miskq mazdaug uztrijq kilometrq nuo jq namq. Pradejo temti. As ir „Bijunas" likome saugoti jaunesnjjj Velickq, о Jo- nusas su kitais vyresnjjj nusivede toliau j miskq. Mazdaug po desimties minuciq sugrjz^s ,,2aibas" liepe man ir „Biju- nui" paskui jj vesti gilyn j miskq jaunesnjjj Velickq. Nu- ejus apie penkiasdesimt metrq, ,,2aibas" Velickai uznere ant kaklo is virves padarytq kilpq, j kuriq jtaise lazdq ir liepe man jj pasmaugti. As ir „Bijunas" atsisakeme, tada * 1952 m. rugsejo men. banditai nuzude krastotyrininkq Untulj Matq, Juozo s., gimusj 1889 m. I
,,Zaibas", sukdamas lazdq, bematant Velickq pasmauge. Jo lavonp apdejome samanomis, sakomis ir malkomis. Neto- liese maciau kitus uzmaskuojant nuzudytojo vyresniojo Velickos lavonp. 1954 m. lapkricio 20 d. Nukovus „Rambynq", gaujai vadovavo Jonusas-,,Vil- kas". Gaujq sudare trys grupes, vienai jq vadovavo ,,Vil- kas". As priklausiau „Trimito" vadovaujamai grupei. Jq sudare sie asmenys: as —„Genys", vadas Gailius-,.Trimi- tas", Gumuliauskaite-„Danute", Venskus-,,Svytrunas" ir Ozelis-,,Jaunutis". Veliau jstojo Venskaus sesuo Birute ir Balandis, jo slapyvardzio nezinau, bet mes ji vadindavo- me „Pauksciu". Kartq, 1952 metq vasara, as ir „Svytrunas" pasihkome stovykloje, о grupes vadas „Trimitas" su Gumuliauskaite ir „Jaunuciu" isejo ir grizo tik antrq ar treciq dienq. Su- grjzq jie papasakojo, kad naktj prie Juros upes sutiko Lin- gj su sunumi gaudant vezius. „Jaunutis" ir „Trimitas" Lingj nusivede j krumus, о Gumuliauskaite pasiliko su berniuku. Ji mums pasakojo, kad Lingis labai reke ir ber- niukas jq klausinejo, kodel tevq taip smarkiai musa, juk jis niekuo nekaltas. Is pasakojimo supratau, kad jie Lingj ir jo sunq nuzude. Tq paciq 1952 metq vasara, menesio neprisimenu, „Tri- mitas", „Jaunutis" ir „Svytrunas" pasakojo, kad jie Rie- tavo rajono Zadvainiq ar Pupsiq kaime nuzude Venskq su zmona. „Svytrunas" sake, kad Venskuviene buvo stipri moteris ir jam daug teko pasikamuoti, koi jis suriso jai rankas. Ji gindamasi perplese jam marskinius. Is „Svytrdno" pasakojimo zinau, kad Lingis palaikqs rysius su saugumo darbuotojais ir norejqs su jais susitik- ti, о Venskus su zmona buve kolukio aktyvistai, ir del to gaujos dalyviai juos nuzudQ. Kartq, 1952 metq vasarq, sugrjz^ j stovyklq, „Trimitas" ir „Svytrunas" pasipasakojo, kad jie sugavo senukq, ren- kantj tautosakq. Jis turejo sqsiuvinj su kazkokiais uzra- sais. Jie jj apkaltino tuo, kad jis esqs snipas. Senukas pra- sqs j miskq nevesti, о nusauti ant kelio, kad zmones ga- letq surasti ir palaidoti. Kaip banditai pasielge, nezinau. Tik vienas jq, „Trimitas" ar „Svytrunas", pasakodamas
Jono Venskaus, „Pergales" kolukio pirmininko pavaduoto- jo, seima. 1952 m. liepos 29 d. trejetas mazamecii} vaikii liko naslaifiiais. ,,Vilko" gaujos dalyviai, pries nuzudydami Jonq Venski} ir jo zmonq Genq Venskuvienq, visaip is jq tyciojosi, kankino ir pagaliau pasmauge virvemis norejo duoti man paskaityti atimtq is senuko tautosaki- ninko sqsiuvinj su uzrasais, bet antras sqsiuvinj pagriebe ir jmete j lauzq. 1955 m. sausio 29 d. 1950 metq pavasarj as, „Karvelis", Venskus, Paulaus- kas ir dar vienas apipleseme Rietavo rajono Pupsiq kai- mo gyventojq Petrq Bucienq, neseniai nuzudyto apylinkes pirmininko Buco zmonq. As j Bucienes namq neuzejau, nes stovejau sargyboje, ir tik keletq kartq uzsukau j priean- gj. Kiti suejo j vidq. Paulauskas-,,Begunas“ uzlipo ant auksto ir mete man mesq, о as is prieangio nesiau j kiemq. Mesq parsineseme i miskq.
1953 metp liepos menesj, Jonu^ui-„Vilkui" vadovau- jant, mesketuriese apipI65em parduotuvp Klaipedos rajo- no SileiUj kaime. Pagrobeme degtines, cukraus, pusbacip, manufaktiiros jr kitp daiktp.Plesiant parduotuvp, as ejau kieme katgiybpi о paskui kartu su kitais nesiau j miskp maisus, pjikrautus daiktp. 1953 jnetu rudenj, taip pat keturiese, apipleseme „Vie- nybes" kolukj Ir, i§ gyvulihinkystes fermos issivedp j mis- kp dvi telycias, pppioveme jas mesai, 1954 metp pavasbrj as( Jonusas-,,Vilkas", Venskus- „Svytrunas" ir Poska-,,X3ranitas" apipleseme Rietavo ra- jono Pauskip kaimo gyventojp Ignp Kucinskp. Jo ukyje stovejo ir kolukio karves. As su Poska uzejau j vidp, kur, be miegancip Kucinsko ir zmonos, radome kuprotp vyris- kj, Rusteikos pavarde. Jj issivedziau j laukp ir perspejau,v kad mes paimsime karvp ir kad niekam apie tai iki ryto nepranestp. Rusteika prizadejo tyleti. Man su Rusteika vel uzejus j vidp, Kucinskai jau bu- vo atsikel^. Tada, Poskai pasiulius, mes nuyedeme juos tris j sandeliukp, ir Poska mano paduota virve suriso jiems rankas. Po to as ir Jonusas uzejome j gyvulip aptvarp ir issivedeme kolukio karvp, о Venskus ir Poska is tvarto isvede Kucinsko karvp. Abi karves nusivedeme j Rietavo rajono Spraudes kaimp. 1954 metp birzelio menesj, mes, tie patys, apipleseme Priekules rajono Mikuzip kaimo gyventojus — apylinkes pirmininkp Jonp Toleikj ir Stasi Zemgulj. Is jp paememe po karvp. Is Toleikio tvarto karv^ isvedziau as su Poska. 1954 metp birzelio menesj, Jonusui vadovaujant, uz- puoleme kolukio brigadininko Antano Stankaus sodybp Pajurio kaime. Priejus prie namo, as ir Jonusas pasilikome kieme sargyboje, о Poska ir Venskus uzejo j vidp. Po pen- kiolikos minucip jie isejo ir padave man maisp su mesa ir lasiniais; jj nunesiau j miskp. DViem dienoms praejus po apiplesimo, as ir Jonusas buvome sulaikyti. ADSR f., r. 18, 1. 26—29, 46—48, 50—52, 109—111, 124, 126—128.
Е liqdininko A. Galins ко* parodymq 1954 m. spalio 4 d. 1947 metais is vasario 15 j 16 dienq ginkluotos gaujos 1: dalyviai uzpuole mano tevo Galinsko Adomo, Felikso s„ : gimusio il897 metais, ukj, apiplese sodybq ir issivede jj is ? namq. Nuo to laiko apie jo likimq nieko nezinome, lavo- fenas nesurastas. As gyvenau su zmona atskirai nuo tevo ^Silales rajono Paragaudzio kaime. Tevas su motina, seseri- ’ mi ir broliu gyveno uz trijq kilometrq nuo man^s Silales rajono Grimzdq kaime. Banditarns issivedant tevq ir api- j plesiant ukj, namie buvo ir mate banditus motina Agota Galinskiene, brolis Aloyzas ir sesuo Janina. Be to, tq nak- tj tevo namuose nakvojo musq geras pazjstamas Antanas f Dargis, 30—33 metq, Silales rajono Pipinaujo kaimo gy- | ventojas. Banditai paeme du arklius su pakinktais, 150—170 ki- g logramq mesos ir lasiniq, apie 200 kilogramq kvietiniq *< miltq, 200—500 kilogramq kvieciq, visus vyriskus ir mote- 1 riskus drabuzius, patalynq, indq ir daug kitq smulkiq daiktq. Tevas buvo apylipkes tarybos deputatas ir Silales ra- jono Lembo apylinkes pirmininko pavaduotojas. ADSR f., r. 18, 1. 90—91. E liudininkes G. Alminienes** parodymq । 1954 m. rugsejo 30 d. 1947 metais vyras Kazys Alminas dirbo Telsiq apskri- ties Rietavo valsciaus vykdomojo komiteto sekretoriumi, о sunus Vytautas buvo valstybines paskolos pasirasymo agentas. Gyvenome Pelaiciq kaime, kur ir dabar gyvenu. 1947 m. geguzes 8 d. vyras ir siinus Vytautas grjzo na- mo is darbo vakare, ir pavakarieniav^ nuejome miegoti. As nuejau j miegamqjj, sunus Kazys atsigule virtuveje, о vyras su siinum Vytautu uzlipo ant auksto. Mazdaug 12 valandq nakties pabudau, isgirdusi beldimqsi j virtuves langq. Kazkas reikalavo atidaryti duris. Pabudqs sunus 4 * Galinskas Adomas, Adomo s., gim^s 1927 m. Rietave. * * Alminiend Grasilda, Albino d., gimusi 1892 m. Plunges rajono Girdvainiii kaime. \
Kazysduris atidare. Nors buvo tamsu, bet pastebejau, kad ginkluoti nepazjstami asmenys. Jie manqs : vyras ir sunus Vytautas. Nujausdama kazkq :$едёгйг atsakiau nezinanti, kur jie yra. Vienas is ginkluo- И^ап^ёкиг, i§ kam,bari$ neiseiti, Netrukus прф Du banditai j kambarj, kuriame as bu- ir sunu Vytaut^. Vienas muse juos per stuudapias, kad jie dirba tqrybq yaldiiai, kad ribtas mSfaltUf зНй yyras ir sdnus, nepri- ^^utB))ai?i^igSndusi. As kazkq pasakiau ia vienas ju paklause mane: ,,Ax pafcjsti sau- aii nepazjstanti, tada banditas trenke sautu- utiai ir liepe gulti. j loyq. Kfed, atsigUliau, jis nan rankas ir kojas ir liepe iki ryto niekur ^ei^ii4^a®^W^sivede vyrq ir sunq j virtuvq, о i§ ten Banditams isdjus, dantimis atsirisau rankas, о paskui kojas. Nuejusi j virtuvQ, radau suristqsunq Kazj, jam irgi rankas ir kojas,Su jtro nutariau eiti ieskoti vyro • ir afinaus Vytauto. Igejusi j kiemq, isgirdau keletq suviq Kazio Stonio sodybos puseje (jis gyveno Pelaiciu kaime uz •O.Qmewo“nuo ffius^r^iorehia tenai eiti, bet_sunus Kazys mane prase--to nedaryti, nes banditai gali nuzudyti. Todel . iki ryto pasilikau namie. Rytq, riuejusi j Stonio sodybq, is susirinkusiq kaimynu suzinojau, kad banditai nuzude Kazj Stonj su zmona Terese, manp vyrq Kazj Alminq ir su- nq Vytautq ir sunkiai suzeide Ignq Domarkq, jis antrq ar treciq dienq mite Telsiq ligonineje. Nuejusi j darzinq, pamaciau nuzudytuosius ir nuo bai- saus reginio apalpau. Atgavusi sqmonq, pamaciau, kad esu ' namuose ir guliu loyoje. Antrq ar treciq dienq vyrq ir su- nq palaidojau Rietavo kapinese. ’ z : Banditai is musq раётё visq mesq — apie 150 kilogra- . mu, 2 kiaules, 5—6 centnerius grudu, drabuziq. Pagrobtq turtq sukrove j vezimq ir, pasikinkq arklj, issivezd. Arklio nesuradume/ b Vezimq liaudies gynejai surado Spraudes /nflske; TKitq daiktq nerado, ADS.R f„ r. 18, 1. 83-85. , .. . - У
Jonas Saulys, Stenrpliq apy- linkes pirmines komjaunimo organizacijos sekretorius, .1949 m. balandzio 30 d- nu- zudytas kartu su seima Pranas Toliusis, Saugq vals- ciaus liaudies gynejas, nuzu- 'dytas 1947 m. rugsejo 5 d. IS liudininko J. R о z u ё i o* parodymq 1952 in. liepos 6 d. 1952 m. liepos 5 d. as, Kazys Norvaisas ir Stasys Rus- -kys pioveme sienq Zadvainiq misko pakrastyje ir J tiros upes pakranteje. .Norvaisas sienavo netoli mano namq, о as su Ruskiu buvau uz pusantro ar dviejq kilometrq. Mazdaug 3—4 valandq dienos Kazys Norvaisas atbego issigandqs ir pasake tankiuose krumuose rad^s du lavo- nus, veikiausia tai btisiq nuzudytq Juozo ir Kqstucio Lingiq lavonai. ", Atejqs su Norvaisu is tikrqjq krumuose uz 300—400 metrq nuo mano namq ir apie 50—70 metrq nuo Juros upes pamaciau du lavonus. Atpazinau: tai buvo Juozo Lin- gio ir jo sunaus Kqstucio lavonai. Su Norvaisu sedome j vezimq ir, nuvaziavq j Spraudes kaimq, telefonu prane- seme milicijai. * Rozutis Juozas, Juozo s., gimQs 1904 m. Klaipedos rajono Vistis- kiq kaime.
4 JupzoirK^stucioLingiij lavonai gulejo tankiuose kru- mubse,Julies ziurint, nebuvo matyti. Norvaisas juds jf§dQ.del to, kad is ju sklido smarve, nes jau smarkiai РОД- Abiem nuzudytiesiems ant kaklo pa- ^^bi^^qbiertas yifves. i'. : ADSR f., Г. 18Г 1. 17—18. 7
JURBARKO RAJONE IS G. Kisieliaus* parodymq 1951 m. rugsejo 8 d. Vokieciams okupavus Tarybq Lietuvq, nuo 1941 metq rugpiucio iki 1942 metq kovo menesio tarnavau sesiq kaimq — I, II, III Pavidaujo, Dziugq, I ir II Kavoliq — se- niunu. Paskui buvau perkeltas j Erzvilko valsciaus savi- valdybq rastininku, kur tarnavau iki 1943 metq lapkri- cio menesio. Tarnaudamas seniunu, is valsciaus virsaicio gaudavau jvairius pranesimus, kad valstieciq ukiai pristatytq oku- pacinei vokieciq valdziai grudq, mesos, sviesto, kiausi- niq, vilnq ir kt. Pranesimus jteikdavau seniunijos vals- tieciams ir reikalaudavau, kad jie laiku prievoles jvykdy- tq. Kaip seniurias, atskiruose kaimuose saukdavau susirin- kimus, juose raginau valstiecius laiku atlikti grudq, mesos ir kitq produktq pristatymo vokieciq valdziai prievoles. Be to, siqsdavau valstiecius remontuoti keliq, о ziemq jq valyti nuo sniego. Skirdavau pastotes valsciaus vado- vams vezioti j Taurage ir'j kitas vietas. ' Tarnaujant valsciaus savivaldybeje rastininku, mano pareiga buvo tvarkyti apskaitq, kaip valstieciq ukiai vyk- do mesos, grudq, sviesto, vilnos ir kitq produktq pristaty- mo vokieciq valdziai prievoles, ruosti jvairias zinias apie prievoliq vykdymq. 1951 m. liepos 16 d. 1945 metq liepos ar rugpiucio menesj j mano sodybq atejo Erzvilko gyventojai Ruibis ir Danilevieius ir pasiule stoti j ginkluotq gaujq, drauge kovo’ti pries tarybq val- dziq. As sutikau ir jstojau j ginkluotq „Pavidaujo" gaujq. Gaujoje buvau iki sulaikymo, t. y. iki 1946 metq vasaros. * Klsielius Gaudentas, Matauso s., gimqs 1905 m. Jurbarko rajono Kavoliq kaime.
Juozo ir Kqstucio Lingiq lavonai gulejo tankiuose kru- muose, ir, is salies ziurint, jq nebuvo matyti. Norvaisas juos rado del to, kad is jq sklido smarve, nes jau smarkiai buvo pradej^ puti. Abiem nuzudytiesiems ant kaklo pa- stebejau uznertas virves. ADSR f„ r. 18, 1. 17—18.
JURBARKO RAJONE Is G. Kisieliaus* parodymp 1951 m. rugsejo 8 d. Vokieciams okupavus Tarybp Lietuvq, nuo 1941 metp rugpiucio iki 1942 metp kovo menesio tarnavau sesip kaimp — I, II, III Pavidaujo, Dziugp, I ir II Kavolip — se- nitinu. Paskui buvau perkeltas j Erzvilko valsciaus savi- valdybp rastininku, kur tarnavau iki 1943 metp lapkri- cio menesio. Tarnaudamas seniunu, is valsciaus virsaicio gaudavau ivairius pranesimus, kad valstiecip ukiai pristatytp oku- pacinei vokiecip valdziai grudp, mesos, sviesto, kiausi- nip, vilnp ir kt. Pranesimus jteikdavau seniunijos vals- tieciams ir reikalaudavau, kad jie laiku prievoles jvykdy- tp. Kaip seniunas, atskiruose kaimuose saukdavau susirin- kimus, juose raginau valstiecius laiku atlikti grudp, mesos ir kitp produktp pristatymo vokiecip valdziai prievoles. Be to, sipsdavau valstiecius remontuoti kelip, о ziemp jp valyti nuo sniego. Skirdavau pastotes valsciaus vado- vams vezioti j Tauragp ir j kitas vietas. Tarnaujant valsciaus savivaldybeje rastininku, mano pareiga buvo tvarkyti apskaitq, kaip valstiecip ukiai vyk- do mesos, grudp, sviesto, vilnos ir kitp produktp pristaty- mo vokiecip valdziai prievoles, ruosti jvairias zinias apie prievoliu vykdymq. 1951 m. liepos 16 d. 1945 metp liepos ar rugpiucio menesj j mano sodybp atejo Erzvilko gyventojai Ruibis ir Danilevieius ir pasiule stoti j ginkluotq gaujp, drauge kovoti pries tarybp val- dzip. As sutikau ir jstojau j ginkluotq ,,Pavidaujo" gaujp. Gaujoje buvau iki sulaikymo, t. y. iki 1946 metp vasaros. * Kisielius Gaudentas, Matauso s., gim^s 1905 m. Jurbarko rajono Kavoliq kaime.
Vienq ar du menesius buvau eilinis, о paskui „Lydzio" apygardos vadas. „Vidmantas" mane paskyre „Kadagio" kuopos vadu. Mazdaug 1946 metij kovo ar balandzio me- nesj mano vadovaujama kuopa buvo pavadinta „Azuolu". Kuopai priklause penki buriai: „Pavidaujo", „Gintaro" „Daktaro", „Girdzip" ir „Raimos". 1945 metp rudenj is apygardos vado „Vidmanto" ga- vau jsakymq uzpulti Gaur§. jsakymui jvykdyti paskyriau du burius—„Gintaro" ir „Daktaro". Uzpuolimui vadovau- ti pavedziau „Gintaro" burio vadui Miseviciui. Tiksliai neprisimenu, tq ar sekanciq naktj Miseviciaus vadovaujami banditai uzpuole GaurQ. Po uzpuolimo Mise- vicius-„Gintaras" man pranese, kad apiplese dvi parduo- tuves ir, kaip jis rase, nuzude 10 komunistp*. Pavardzip „Gintaras" neisvardijo, taip pat smulkiai neaprase uz- puolimo aplinkybip. Rodos, praejus dviem dienoms po Gaures uzpuolimo, gavau apygardos vado „Vidmanto" jsakymq organizuoti ginkluotq Girdzip uzpuolimq. Vykdydamas jsakymq, jsa- kiau „Girdzip" burio vadui „Viktorui" jo burio ir vieno „Pavidaujo" burio skyriaus jegomis uzpulti Girdzius. Tq paciq naktj „Viktoro" vadovaujami banditai uzpuole miestelj. Po uzpuolimo „Viktoras" man zodziu pranese, kad, uzpuolus miestelj, buvo nuzudyti keli liaudies gynejai**, bet jis nezinojo, kiek jp ir kas butent nuzudyti. ADSR f„ r, 17, 1. 179—183. * 1945 m. lapkricio 10 d., uzpuolus Gaur^, buvo nuzudyti: valsciaus milicijos virsininkas Jurgis Popovas, milicininkas Konstantinas Klimicas, liaudies gynejai Jonas Stulginskas ir Bronius Bajorinas, paruosii agentas Juozas Bastys. Be to, buvo isvesti j miskfj ir nuzudyti: valsciaus par- torgas Vincas Pranskaitis, valsciaus komsorgas Vytas Leonas, liaudies gynejai Petraitis, Jonas Ringaila ir Augaitis. Banditai apiplese parduo- tuv$, is valsciaus vykdomojo komiteto pagrobe rasom^jq masinel^ ir su- naikino dokumentus. ** 1945 m. lapkricio 11 d. Girdziij uzpuolimo metu buvo nuzudyti: Betygalos valsciaus milicijos jgaliotinis Jurgis Kulesauskas, to paties valsciaus liaudies gynejai Falls Tautkus ir Stasys Jablonskis, Raudones valsciaus liaudies gynejai Julius Vilimas, Kazys Bagdonas ir Telesforas Lukosius.
I§ liudininkes T. Bastienes* parodymq 1951 m. rugpiucio 8 d. Vyrq Juozq Bastj 1945 m. lapkricio 10 d. nuzude gink- iuotos gaujos dalyviai. 1945 metais jis dirbo liaudies gyneju Gaureje. 1945 m. lapkricio 10 d. banditams uzpuolus Gaures valsciaus centrq, vyras nakvojo namie. Mazdaug 6—7 valandq ryto kazkas pabelde j duris. Mano motina buvo virtuveje ir jas atidare. j kambarj jejo trys nepazjstami ginkluoti ban- ditai ir vyrui sukomandavo: „Rankas aukstyn!" Taciau jis rankrj nepakele. Tada vienas banditas sove j vyrq is automato ir jj nuzude. Po to banditai pasigrobe musp dra- buzius, avalynq, pasieme maisto produktq ir isejo. 1945 m. lapkricio 10 d. banditai nusiaube valsciaus vykdomqjj komitetq ir valsciaus milicijos skyriq. Nuzude valsciaus milicijos skyriaus virsininkq leitenantq Popovq, liaudies gynejus Bajorinq, Klimicq ir Stulginskq. Be to, banditai issivede j miskq valsciaus partorgq Pranskaitj, valsciaus komsorgq ir liaudies gynejus Augaitj, Petraitj ir Ringailq. Banditai nusiaube ir apiplese parduotuvq. ADSR f„ r. 17, ]. 185—186. J. E i d i к о** parodymq 1945 m. rugpiucio 21 d. Mazdaug iki 1944 m. gruodzio 28—29 d. gaujai vado- vavo Jonas Bendzius, о jam zuvus •—Jonas Kasputis. 1944 metq gruodzio menesj gaujos vado Bendziaus jsakymu susaudeme Mickunq seimq. Operacijoje dalyva- vau as, Viktoras Vaicekauskas, Jonas Kasputis, Simkus, Petraitis, Kazys Karciauskas, 2emaitis, о kitq dalyviq ne- prisimenu. As su Petraiciu nuzudziau Modesq Mickunai- tq, Viktorui Vaicekauskui dalyvaujant, buvo nuzudyti bro- liai Mickunai — Feliksas ir Kazys, bet as negaliu pasakyti, ar jis juos nusove. * Bastiene Terese, Jono d., gimusi 1924 m. Taurages rajono Gaures kaime. Eidikas Juozas, Antano s., gim^s 1916 m. Raseiniu rajono Valat- kiskn; kaime.
Seimq iszude vien uz tai, kad ji buvo lojali tarybq val- dzios atzvilgiu ir padedavo jai. Drauge su Viktoru Veicekausku apsaudziau apyhnkes pirmininko padejejq Stasi Sauklj, j kurj paleidau 4—5 su- vius, Vaicekauskas taip pat j jj saude. Stasys Sauklys bu- vo sunkiai suzeistas. Uz kq mes j jj saudeme, as nezinau. Vaicekauskas man sake, kad jj reikia truputj pagqsdinti. Pries tai jis man pasakojo, kad jie Sauklj jau anksciau bu- vo apsaud^, ir sis po to atsisake nuo darbo. Musq gaujos dalyviai Bendzius, Vaicekauskas, Simkus ir Kasputis apsaude milicijos darbuotojq Grigaitj, bet ap- saudymo rezultatq nezinau, tik zinau, kad jo nenukove. ADSR f„ r. 136, 1. 237. Is V. Vaicekausko* parodymq 1945 m. rugpiucio 21 d. Iki 1942 metq balandzio menesio gyvenau tevo ukyje, о paskui laisvu noru isvykau j Vokietijq, kur jstojau j karo mokyklq. Joje isbuvau 9 menesius. Is pradziq 6me- nesius mokiausi drauge su vokieciais. Karo mokykloje buvo 160 klausytojq. Deste joje vokieciai, mokyklos vir- sininkas buvo kapitonas Baumangardenas. Mus moke var- toti ginklq, moke, kaip kovoti su tarybiniais partizanais. BaigQ mokyklq, buvome aprengti civiliniais drabuziais ir, bet kur jsitaisq, turejome neoficialiai dirbti slaptojoje po- licijoje arba policijoje, pranesineti apie tarybiniq partiza- nq buvimo vietas, praljsti j partizanq grupiq sudetj ir su- daryti galimybq policijai arba gestapui jas sutriuskinti, is- aiskinti tarybinius tarnautojus, dirbusius 1940—1941 me- tais ir pasilikusius okupuotoje teritorijoje, taip pat isais- kinti vokieciq valdzia nepatenkintus asmenis. Mokykloje mes turejome kitus vardus ir pavardes. As buvau Motiejus Paukstys. Atvykq j Lietuvq, niekam, net artimiems giminems, ne- turejome pasakoti apie savo mokymqsi ir apie busimq savo, kaip slaptq gestapo darbuotojq, darbq. Visq pirma prisistateme Siauliq apskrities gebitskomisarui. Pabuvqs dvi savaites Simkaiciq valsciuje, pradejau dirbti eiliniu * VaiCekauskas Viktoras, Petro s., gim^s 1921 m. Raseinin rajono Aukstaslynio kaime.
policininku, о po pusantro menesio buvau perkeltas j Ra- seinius. Dirbau policijoje iki 1943 metu liepos menesio. Veliau buvau perkeltas j Vilniaus krasto Svyriq apskritj. 1944 metij kovo menesj, ibudamas girtas, uzmusiau vokie- ciq zandarq; uz tai buvau suimtas ir jkalintas Vilniaus kalejime. Is kalejimo islaisvino Raudonosios Armijos da- lys. Per frontq nuvykau j Simkaiciq valsciq, ir cia buvau mobilizuotas gynybiniams darbams vokieciq kariuomenei. Vokieciams pasitraukus, gyvenau namie iki 1944 metij gruodzio 9 d., t. y. iki jstojau j ginkluotp nacionalistq gaujq. Musij gaujoje vokieciq nebuvo, bet jos vadas Bendzius pasakojo, kad miske yra vokiecip parasiutininkq, nuleis- tq organizuoti ginkluotai lietuviij gaujij kovai pries ta- rybij valdziq. Jie buvo Birbiliskes miske. Ginkluotos „Nemuno" gaujos dalyviai, jq tarpe ir as, nurodymus gaudavo is gaujos vado Bendziaus, о paskui is Eidiko. ADSR f„ r. 136, 1. 238—239. I§ liudininko J. M i с к u n o* parodymij 1945 m. rugpiucio 14 d. Nuzudytasis Feliksas Mickunas yra mano giminaitis — pusbrolio sunus. Neturedamas savo zemes, jis dirbo sam- diniu ir gyveno uz puses kilometro nuo man^s Paalsio kaime. • Feliksas Mickunas nuzudytas 1944 metij gruodzio pa- baigoje. Budamas namie, velai vakare isgirdau kazkq sau- dant toje puseje, kur jis gyveno, ir nutariau pasislepti, kad kulka manqs nekliudytij. Man atrode, kad saude is automatij. Po keliu minuciq liovesi saudyti, ir as nuejau miegoti. Rytq isejau j kiemq paziureti, kas galejo saudyti, bet nieko neradau. Mano anukas, paejqs kiek toliau nuo na- mq, griovyje aptiko nuzudyto Felikso Mickuno lavonq. Jis buvo pusiau nurengtas. Tq patj vakarq nuzudytas ir Felikso Mickuno brolis Kazys. Jis irgi dirbo samdiniu. Jo lavonas rastas tik treciq Mickunas Jurgis, Tadeuso s„ gim^s 1871 m. Jurbarko rajono Pa- alsio kaime.
dienq Paslauckynes miske. Seserj Modesq Mickunaite ban- ditai nuzude namie. Is zmoniq girdejau, jog mano giminaicius nuzude ban- ditai uz tai, kad jie buvo lojalus tarybq valdziai ir pade- davo komunistams. Taip pat girdejau, kad juos susaude Eidikas, Bakutis, Vaicekauskas, Petraitis ir kiti banditai. Dar pries tai, taip pat 1944 metq gruodzio pabaigoje, Paalsio kaime uz puses kilometro nuo mano namq buvo nuzudytas Polskis, kuris dirbo savo ukyje. Nuzudymo prie- zastis buvusi ta, kad jis pranes^s milicijai apie pasalq, ku- riq gauja renge milicijos darbuotojams. Pamituvio kaime minetieji banditai uzpuole Sauklj. kuris dirbo apylinkes pirmininku ar pirmininko pavaduo- toju. Uzpuolimo metu Sauklys buvo suzeistas. ADSR f., r. 136, 1. 240—241. S. G i r d z i a u s* parodymq 1948 m. liepos 16 d. 1946 metq gruodzio menesj qzmezgiau rysius su gink- luotos gaujos vadu Poceviciumi, „Rapolo" ir „Jurgio" sla- pyvardziais, ir jis mane uzverbavo j gaujq. Mano slapy- vardis „Povilas". 1947 metq balandzio menesj is gaujos vado gavau karabinq ir 5 sovinius. 1947 metq liepos pirmosiomis dienomis as su Juozu Valenciumi, Poceviciumi, Zaturskiu ir Rudziu dalyvavau. apiplesiant Jonq Poceviciq, gyvenantj Jurbarko valsciaus Gudeliq kaime. As ir Rudys ejome sargybq prie namo, о kiti uzejo j vidq ir paeme 5 kilogramus lasiniq, 7 kilo- gramus duonos, 3 litrus namines degtines. Pasigrobtus produktus atsineseme j Valenciaus namq, cia isgereme litrq namines ir suvalgeme dalj lasiniq. Likusius produktus iseidami issineseme. 4947 metq liepos pabaigoje su Poceviciumi, Zaturskiu. Rudziu ir Gudeliq kaimo gyventoju Juozu Valenciumi no- rejome apiplesti Pranq Pratapq; jis gyveno Jurbarko vals- ciaus Girdziq kaime. Ateje prie namo, pamateme, kad vi- duje yra kareiviq, todel grjzome atgal. * Girdiius Stasys, Jurgio s., gim^s 1926 m. Jurbarko rajono Dargin kaime.
1948 metij balandzio pirmosiomis dienomis su Valen- ciumi, Zaturskiu, Rudziu ir dviem broliais Kisieliais nuzu- deme komjaunuolj Jocaitj. Broliai Pranas ir Juozas Kisieliai tris dienas buvo pa- saloje prie Jocaicio namo, laukdami jo pareinant is Jur- barko, о kiti buvo krumuose uz 400 metrp. Jocaiciui parejus namo, visi banditai suejo j jo sodybq. Pranas Ki- sielius pro langp sove is automato. Paskui visi suejome j vidp, kur jau gulejo nusautas Jocaitis. Mes pagrobeme kostiump, laikrodj, portfelj. Viskp pasieme broliai Kisie- liai. Veliau Pranas Kisielius ir as is tvarto isvedeme tri- metj jautj, nusivareme j Miliusip miskq ir papioveme. Mesa nuvezeme j Kisielip namp, kur isbuvQ apie 5 die- nas, suvalgeme. 1948 metu balandzio 9 d. naktj nuejome j Jurbarko valsciaus Antkalniskip kaimp, j Striupkaus sodybp, no- redami jj, kaip tarybinj darbuotojp, nuzudyti. Rudys, Za- turskis ir Pocevicius, suris^ rankas, isvede jj j kiemp, kur Pranas Kisielius is jo paties sautuvo jj nusove. As ejau sargybp. Striupkaus namuose pagrobeme dvi poras bal- tinip, paltp, laikrodj, sautuvq. Pagrobtp turtp sukroveme j Striupkaus vezimq ir vaziavome Girdzip misko link. Ne- privaziavq triju kilometrp, as ir Rudys nuejome namo, о kiti — j Kisieliaus ukj. ADSR f„ r. 136, 1. 219—220. liudininkes M. Jocaitienes* parodymq 1948 m. balandzio 3 d. 1948 m. balandzio 2 d. musp seima pavakarieniavo apie 10 valandq vakaro. Po vakarienes vaikai ejo gulti. Nuejo miegoti ir vyresnysis sunus Zenonas, tik vakare parejus is Jurbarko, kur dirbo valsciaus vykdomajame komitete agronomo-techniko pareigose. As ir vyras Antanas Jocai- tis dar sedejome prie stalo, kai isgirdome smarkiai lojant musp sunj. Vyras nuejo paziureti, kas ten yra. Praslinkus kelioms minutems, 12 metp sunus Jonas man pasake: Jocaitien£ Marijona, Antano d., gimusi 1907 m. Jurbarko rajono Luksiu kaime. 10 Kruvmos zudiku p->dos 145
Zenono Jocaicio, komjaunuolio, Jurbarko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto agrotechniko laidotuves i j t f I I i i „Mama, pas mus atejo banditai ir kondoriuje saukia te- vui ,,rankas aukstyn!" As liepiau vyresniajam siinui Ze- nonui greiciau keltis ir begti sleptis. Jis greit atsikele, pasieme kelnes ir svarkq,— jie gulejo ant siuvamosio» masinos,— ir norejo grjzti prie lovos, bet nespejo zengti ne dviejq zingsniu, kai pro langa (langines nebuvo uzda- rytos) banditai sove is automato. Sunus Zenonas griuvo veidu zemyn ir mire. Po to su vyru j vidq uzejo keturi ginkluoti banditai, reikalaudami, kad vyras atiduotq jiems ginklus, nes jie zinq, kad sunus, kaip tarybinis darbuotojas, turejqs pisto- letq ir sautuvq. Vyras atsake, kad jokiq ginklq musq na- muose nera. Banditai, nukreipq j jj automata, priverte atsiklaupti ir persizegnoti. Jsitikinq, kad mes ginklq ne- turime, banditai liepe vyrui atsistoti ir visq musp seimq suvare j gretimq kambarj, liepdami klauptis ant grindu. Duryse stovejo vienas banditas su sautuvu ir saugojo, kad niekas neiseitq is namq. Kiti trys dare namuose krata, imdami, kas jiems patiko. Keletq kartq jie vyrq buvo isve- dq ir vel atvedq j kambarj, reikalaudami parodyti, kur yra pleskes ir kiti pakinktai, nes norejo pasikinkyti arklius !
ir issivezti prisipiestq turtq. Krata truko iki 12 valandos nakties. Paskui banditai, pasigrobq musq turtq, pasisalino, Is viso j kambarj maciau uzejusius sesis banditus. Jie pagrobe treju metq juodmargj jautj, 50 kilogramq rugiq, 50 kilogramq kvieciq, juodq vilnonj vyro kostiumq, mano vilnonj juodos spalvos kostiumq, trijq metrq languotos medziagos atraizq suknelei, mazdaug 35 kilogramus kiau- lienos, sunaus Zenono amerikietiskq 17 akmenq laikro- dj, kuris buvo jo kelniq kiseneje, juodus sunaus pusbacius, inelyna su balta juostele trijq metrq gelumbes atraizq kostiumui, parkerj ir kt. Be to, jie paeme sunaus dokumen- tus: komjaunimo bilietq, karinj bilietq ir tarnybinj liudi- jimq. Visi banditai buvo apsiginklavq automatais, pistoletais ir granatomis. ADSR f„ r. 136. 1. 223—224. Is liudininko K. § 1 riu p к a u s* parodymq 1948 m. birzelio 24 d. 1948 m. balandzio 9 d. vakare, apie 22 valandq, tevas ilsejosi, as ruosiau pamokas, nes mokiaus vidurineje mo- kykloje, о motina gamino vakarienq. Staiga kazkas pa- belde j duris. Motinai priejus prie durq, nepazjstamas asmuo paklause: „Ar galima suzinoti, kur cia kelias j Jurbarkq?" Motina paaiskino, kad kelias j Jurbarkq labai arti. Tada nepazjstamasis, neuzejqs j vidq, pasisalino. Ne- praejo ne 5—8 minuciq, kai vel pasigirdo beldimasis j du- ns. Motina atidare duris. Tas pats nepazjstamasis pareiske negaljs eiti j Jurbarkq ir pasiliksiqs pas mus nakvoti. Te- vas jam pasake: „Musq bute negalima nakvoti, nes kam- barys mazas". Apziurejqs kambarj, nepazjstamasis kreipesi j buvusj pas mus kaimyno Miskausko berniukq (apie 14 metq), sa- kydamas: „Einam, parodysi man, pas kq galima pernakvo- ti". Miskauskui su nepazjstamuoju rengiantis iseiti, j vidq uzejo du ginkiuoti banditai ir liepe niekam is kambario neiseiti, nes priesingu atveju jie nusausiq. Vienas jq erne daryti kambaryje kratq, о kitas tuoj palindo po lova, ir, istraukqs tevo sautuvq, kurj jam buvo davq Jurbarko * Striupkus Kazys, Antano s., gim§s 1930 m. Kaune.
milicijos darbuotojai, nupiove jo dirzq. Pirmasis.banditas tuo dirzu suriso tevui rankas, о antrasis — mano. Nepazjstamasis, anksciau uzejqs p kambarj (jis buvo apsirengqs civiliniais drabuziais), isejo j kiemq ir po 5— 10 minuciq sugrjzo, apsivilkqs kariskq milinq, prie dirzo kabejo pistoletas ir granatos. Pasigrobq tevo drabuzius ir portfelj su dokumentais, banditai issivede jj suristomis rankomis j kiemq neva ark- lio pakinkyti, о mums uzdraude iseiti is kambario. Praslin- kus 10—15 minuciq, kieme pasigirdo stivis. As ir motina, banditq isgqsdinti, iki ausros j kiemq nejotme. Balandzio 10 dienos rytq, isejq j kiemq, pamateme nuzudytq tevq. Jo galvoje buvo kulkos zaizda. ADSR f„ r. 136, 1. 221—222. IS S. 2 i ё к a u s* parodymq 1950 m. geguies 10 d. Nuo 1948 metq birzelio pabaigos priklAusiau ginkluo- tai „Eimucio" vadovaujamai gaujai, о mazdaug nuo 1948 metq spalio menesio, „Eimuciui" tapus rajono va- du, gaujai vadovavo „Rykas". Mano slapyvardis buvo „Benys", о nuo 1948 metq rugsejo menesio—„Vasaris". Pirmqjj slapyvardj dave „Eimutis", man jstojus j gaujq. Jam as prisiekiau, kad is gaujos nepasitrauksiu ir kovo- siu pries tarybq valdziq. Priesaikq daviau mazdaug uz me- nesio po to, kai jstojau j gaujq. s 1949 meitq rudenj, menesio neprisimenu, mane perkele j „Kqstucio" apygardos stabq. Cia buvau stabo virsininko „Juros" asmeniniu sargybiniu. Turejau automatq, pistole- tq ir granatq. 1948 metq rudenj „Eimucio" gaujos banditai, man daly- vaujant, nuzude du valstiecius, gyvenusius Taurages apskrities, berods, Gaures valsciaus Globiq kaime. Juos nuzude naktj „Eimucio" nurodymu. Antrq nuzudymq, kuriame dalyvavau, musq gauja jvykde mazdaug 1948 metq gruodzio inenesj. Gaujai vado- vavo „Rykas". Mes nuzudeme du Erzvilko valsciaus Butai- ciq kaimo gyventojus ir du kazkurio kito kaimo-gyven- * Zifkus Stepas, Petto s., gim^s 1926 m. Taurages rajono MozeriS- kes kaime.
tojus. Is pradziq nuejome j Butaiciq kaimq. Kazys Levic- kas-,,Dagys", „Bronius" ir as uzejome j namq, kur buvo du vyrai ir moteris. Vieno jq pavarde buvo Jablonskis. Surisq tuos du vyrus, mes palaukeme, koi sugrjs kiti banditai, kurie nuejo j kitq kaimq. Veliau suzinojau, kad jie nuzude du zmones. Sugrjzus gaujai, mes nuzudeme ir tuos du vyrus. Vienq jq as nusoviau is pistoleto. Juos nu- zudeme „Ryko" jsakymu. Kiek prisimenu, vieno nuzudytqjq pavarde buvo Lin- gaitis. 1950 m. rugpiucio 10 d. 1948 metq rugpiucio ar rugsejo menesj Purviskiq mis- ke „Eimucio" gauja nuzude apylinkes pirmininkq* is Tau- rages apskrities Batakiq valsciaus Mickiskes kaimo. Jj nuzudant, nedalyvavau, tiktai maciau, kai banditai pirmi- ninkq atvede j miskq, apie valandq muse ir tarde, о paskui nusivede gilyn j miskq ir nusove. Atvesti j miskq apylinkes pirmininko nuejo Jonas Stoskus-,,Eimutis", burio vadas, Vladas Peckauskas-„Sa- turnas", „Bronius", arba „Linas", ir Pranas Strainis, musq vadinamas „Pranciskumi". Jie isejo vakare, о sugrj- zo tiktai rytq, atsivesdami apylinkes pinmininkq. Jj tarde rajono vadas „Gediminas",— jis tuo metu buvo musq sto- vykloje. Kvotos metu negavqs is pirmininko pageidauja- mq parodymq, „Gediminas" jsake jj nusauti. Jsakymq jvykde „Eimutis", „Rykas" ir „Laimutis". 1949 metq rudenj „Ryko",gauja, dalyvaujant rajono vadui „Eimuciui", nuzude Petraicio seimq, susidedanciq is 4 asmenq, ji gyveno Taurages apskrities Gaures valsciaus Stirbaiciq kaime. Petraicio seimos nuzudyti nuejo Jonas Stoskus-„Eimu- tis", Jonas Naubaras-„Lyras“, „Eimucio" pavaduotojas, „Bronius", arba „Linas", Kazys Levickas-„Dagys", Petras Mockaitis-„Zigmas" ir Izidorius Mockus-„Rykas". Petraitis musq gaujai buvo zinomas nuo 1948 metq. Jis gyveno netoli Purviskiq misko, ir mes ne kartq buvome • pas jj uzejq pavalgyti ir namines isgerti. Veliau „Rykas" ir „Eimutis" pradejo Petraitj jtarti, kad jis yra tarybq val- dzios aktyvistas, ir nutare jj su seima nuzudyti. Is kur * 1948 m. rugpiucio 19 d. banditai nuzude Sprainj Jonq, Simo s., Me- lagisk.es apylinkes pirmininkq.
„Rykas" ir „Eimutis" turejo apie Petraitj tokip zinip, nezi- nau, bet daugelis is musp gaujos dalyvip tebelaike jj ,,sa- vu" zmogumi, ir todel kilo didelis gincas, ar reikia ji nu- zudyti. Pavyzdziui, ,,Lyras" buvo uz tai, kad nuzudyma reikia kuriam laikui atideti ir surinkti papildomp „kaltes" jrodymu. Dalis banditp, jp tarpe ir as, mane, kad pakaktu nuzudyti tiktai Petraitj, nelieciant seimos, nes mums atro- de perdaug ziauri bausme. Taciau „Rykas" ir „Eimutis" atkakliai laikesi savo sprendimo, pareisk^, kad jsakymas yra jsakymas ir jj reikia vykdyti. SugrjzQ j Purviskip miskp, banditai papasakojo, kad nuzude Petraitj, jo zmonp, senp uosvq ir dar vienp vyris- kj —Petraicio ar jo zmonos brolj. Uzdaviniui jvykdyti visiskai pakako keturip banditp, kurie ejo su „Eimuciu" ir ,,Ryku", todel mane ir tris kitus „Eimutis" paliko miske. Be to, ant mano kojos buvo iskilusi votis, kuri trukde vaikscioti. Prisimenu tokj atsitikimp. 1949 metp vasarp, kai ,,Ry- ko" gauja buvo Purviskip miske, „Zigmas" ir „Algis" gavo ,,Ryko" leidimp nueiti j kaimp ir pasigrobti sau porp batu. Sugrjz^ j miskp antra ar trecip parp, jie papasakojo, kad prie namo, kurio seimininkp norejo apiplesti, juos apsau- de kareiviai. Jie pradejo atsisaudyti, о Mockaitis-„Zig- mas" pro langp mete j vidp granatp ir uzmuse ten buvusia moterj. Apie tai mes suzinojome po savaites, kai kiti ban- ditai pabuvojo jvykio vietoje. ADSR f„ r. 100, 1. 148—150, 157—159. Is liudininkes J. Daugirdaites* parodymq 1950 m. rugpiucio 12 d. Tevas - Daugirdas Jonas, Jono s., gim^s 1902 metais, gyveno Jurbarko apskrities Erzvilko valsciaus Milaiciu kaime ir dirbo savo ukyje. Jj nuzude banditai. 1948 m. gruodzio 16 d. vakare, musp seimai miegant, kazkas eme belstis j kambario duris, kur miegojo tevas. Tevas duris atidare, ir j vidp uzejo banditai. Kiek jp suejo. negaliu pasakyti, nes buvau kitame kambaryje. j ta kambarj, kuriame buvau as su motina, iejo du banditai, * Daugirdaite Janina, Jono d., gimusi 1930 m. Raseiniq rajono Vadz- girio miestelyje.
vienas — apsiginklav^s kulkosvaidziu, kitas sautuvu. Vie- nas jp eme reikalauti is motinos dokumentp. Motina at- sake, kad dokumentus yra pametusi. Banditai pradejo da- ryti kambaryje kratq, paeme pinigus — apie 500 rublip, mano auksinj ziedq ir kitus daiktus. Iseidami j kambarj, kuriame buvo tevas, jie, grasindami mirtimi, jspejo mus iki ryto niekur is namp neiseiti. Tevq jie issivede. Rytq darzineje radome jj nuzudytq. Jo rankos buvo suristos. Ta naktj banditai nuzude ir mano brolj Daugirdq Al- fonsq, gimusi 1927 metais, Jurbarko apskrities Erzvilko valsciaus Rudzip kaimo gyventojp Antanq Jablonskj. Juos nuzude Antano Jablonskio darzineje. Tq vakara, pries nu- zudyma, brolis Alfonsas nuejo j Rudzip kaimq pas kazkuri gyventojq nusipirkti namines, bet kaip jis pateko pas Jablonskj, nezinau. ADSR f., r. 100, 1. 168—169. B. S к r i d 1 о s* parodymq 1949 m. gruodzio 25 d. Mane sueme 1949 m. gruodzio 25 d. bunkeryje, esan- ciame Vilkijos apskrities Seredziaus valsciaus Armenis- kiu kaime. Sulaikant is man^s buvo paimta vokiskas sau- tuvas, pistoletas ,,TT" ir sovinip. Nuo 1944 metp rugpiucio menesio gyvenau nelegaliai, о veliau laisvu noru jstojau j ginkluotq ,,Velnio" vado- vaujamp gauja, Pastaruoju metu priklausiau „Zalgirio" bfl- riui, kuris veikia Jurbarko apskrities Veliuonos, Raudones ir Stakip valscip, Vilkijos apskrities Seredziaus valsciaus ir Raseinip apskrities Simkaicip valsciaus teritorijoje. Mu- sp gauja slapstesi Bureniu miske. 1950 m. vasario 28 d. Fasistinei Vokietijai uzpuolus Tarybp Spjungp, 1941 metais jstojau j Seredziaus valsciuje sudaryta gink- luotq burj. Jam vadovavo Pavetovos kaimo gyventojas Pranas Podleckis. Buriui priklausiau iki 1941 metu liepos vidurio. Turejau sautuvq, jj gavau is Podleckio. Kartq, parejes namo, pastaciau sautuvq ir pradejau skustis. Tuo metu mano ukyje pasirode Raudonosios * Skridla Bronius, Prano, s., gim^s 1916 m. Leningrade. L
Armijos karys, matyt, nespej^s pasitraukti su savo daliniu. Parnates jj, ciupau sautuvq ir, jam uzejus j kambarj, su- komandavau: „Rankas aukstyn!" Jis ranktj nepakele, ir as jj nusoviau. Po to nuejau j Seredziq ir apie tarybinio kario nuzudymp pranesiau Podleckiui. Jis pasiunte vezi- m$ lavono atvezti. Podleckis paeme dokumentus, о lavo- nQ kazkuriam pilieciui liepe uzkasti. Su manimi ginkluotam buriui priklause broliai Joku- bauskai — Modestas ir Bronius, gyvenQ Seredziaus vals- ciaus Armeniskip kaime, mano brolis Jonas Skridla ir Be- nadas Peciulis, taip pat is Armeniskiij kaimo. Visi mineti asmenys, isvijus vokiecius is Lietuvos, priklause ginkluo- tai gaujai. Juos nukove kareiviai operacijos metu. 1949 m. gruodzio 26 d. 1941 metij liepos menesj laisvu noru istojau j 2-4jj sa- visaugos policijos batalion4, jis dislokavosi Kaune, Mis- ko g. Nr. 13, gimnazijos patalpose. 10 diemj ejome sar- gyb4 prie aprangos ir maisto sandelio. Rugpiucio menesj 2-ojo bataliono 2-oji kuopa, kurioje tarnavau, buvo nu- siijsta j Gaiziumj poligonq, netoli Jonavos; cia mes saugo- jome ginklu sandelj, kuris buvo paliktas, Raudonosios Ar- mijos dalims pasitraukiant. SargybQ prie sandelio ejau tris menesius. Kart4, budamas tarnyboje, netycia susizeidziau is raketinio pistoleto ir buvau nusiijstas j Kaunq gydytis. 1941 metq gruodzio pradzioje musp 2-asis batalionas buvo pasipstas j Minsk4. As pasilikau Kaune kaip suzeis- tas ir kiek veliau, nebenoredamas daugiau tarnauti, is- vykau j Seredziaus valsciu, kur vis4 likusj hitlerines oku- pacijos laikotarpj dirbau savo ukyje. Tarybp LietuvQ isvadavus is hitlerinip okupantp, bijo- damas atsakomybes uz tarnavim4 policijos batalione, nuo 1944 metij vasaros, apsiginklav^s vokisku sautuvu ir „ТТ" pistoletu, slapsciausi savo ukyje Seredziaus valsciaus Ar- meniskip kaime, specialiai jrengtame bunkeryje, о 1945 metij sausio menesj laisvu noru istojau j ginkluota gauj4, kuriai priklausiau iki suemimo. Mano slapyvardis „Pykuolis". 1945 metp geguzes menesj, budamas ,,Velnio" vado- vaujamoje gaujoje, dalyvavau Seredziaus uzpuolime. Se- redzip uzpuole apie 60 banditp. As buvau grupeje, kuriai
Juozo Adomaicio, kolukio „Geguzes pirmoji" pirmininko, TSKP na- rio laidotuves, 1951 m. geguze buvo duotas uzdavinys apsupti karin^ jgulq, kad kareiviai negaletp ateiti j pagalbq saugumo ir milicijos darbuo- tojams, kai jie bus uzpulti. Prisiartinp prie jgulos, mes ap- saudeme sargybinius. Prasidejus susisaudymui tarp ka- reivip ir banditp, kareiviai atsisaudydami atsitrauke uz tilto ir negalejo suteikti paramos VRM valsciaus skyriui, kai jj uzpuole kita banditp grupe. Trecioji grupe nutrauke rysius tarp Seredziaus ir apskrities. Per uzpuolimq buvo nukauti 9 liaudies gynejai*. 1949 metp rugsejo pabaigoje as ir Napalys Jonyla- ,,Sernas", grupes vyresniojo Zenono Smuilos-,,Kovo" va- dovaujami, nuejome j Seredziaus valsciaus Armeniskip kaimq pas apylinkes deputatq Maceviciu. Mes ji kvote- me, kaltindami, kad jis turjs ginklq ir esqs tarybinis ak- tyvistas, о paskui kartu su zmona susaudeme. * 1945 m. birzelio men. is 7 | 8 d. Seredziaus uzpuolimo metu nuo nacionalistij rankos zuvo sie liaudies gynejai: Lionginas Ananka, Petras Antanaitis, Pranas Jancauskas, Jonas Kavaliauskas, Vladas Kazlauskas, Vytautas Mikuckas, Benadas Palsauskas, Vytautas Poskus, Zenonas Ras- tauskas, Jonas Stankus, Bronius Suklinskas ir valsciaus vykdomojo ko- miteto paruosrj agentas (pavarde nenustatyta).
1949 metij lapkricio menesj dalyvavau, Padubysio kai- me nuzudant Stasinskp ir apiplesiant prie Padubysio ma- liino esancip parduotuvp. Toje operacijoje dalyvavau as, Jonas Bartusas-,,Ukrainietis", Napalys Jonyla-,,Sernas", Ze- nonas Smuila-,,Kovas", Astrauskas-,,Zigmas" ir burio va- das, „Juliaus" slapyvardziu. Musp grupe jvykde eilp nuzudymp, kuriuose as neda- lyvavau. Pavyzdziui, 1949 metp vasarp burio vadas „Ju- lius", „Zigmas" ir kiti viename Seredziaus valsciaus kaime nuzude valstiecius Roglp ir Kemzurp. 1945 metais dalyvavau, uzpuolant Veliuonp. Taciau uz- puolimas mums buvo nesekmingas. As buvau burio vado grupeje. Puolant VRM valsciaus skyrip, burio vadas buvo sunkiai suzeistas. Likp be vado, atsisaudydami turejome pasitraukti. 1950 m. sausio 2 d. Nuo 1945 metp rudens, kai per Veliuonos uzpuolimp mirtinai suzeide gaujos vadp „Velnip", priklausiau ,,And- rikio" vadovaujamai gaujai. „Andrikj" kareiviai nukove 1949 metp pavasarj. Tada perejau j „Juliaus" vadovauja- mp „Zalgirio" burj, kuriame veikiau iki sulaikymo dienos. „Zalgirio" burio vadas yra pavaldus tevunijos vadui Ge- duciui-,,Samui". Jo tevunija priklauso „Kpstucio" apy- gardai. 1950 m. sausio 4 d. Dalyvavau, jvykdant siuos nuzudymus. 1949 metp sausio menesj burio vadas „Andrikis” man ir Jonylai-,,Sernui" pranese, kad Seredziaus valsciaus Ar- meniskip apylinkes pirmininke Antanina Ambrutyte, 27 metp, yra tarybp valdzios aktyviste, ir jp reikia nuzu- dyti. Jis paskyre mums susitikimo vietp Pavetovos kaimo gyventojo Stasio Kregzdano ukyje. Sutartu laiku as ir „Sernas" ejome susitikti su „Andri- kiu", bet, dar nepasiekp Kregzdano ukio, isgirdome tame rajone saudant, todel j susitikimp nebejome ir su ,,Ser- nu" nutareme dviese nuzudyti Ambrutytp. Atejp prie namo, kur ji gyveno, per langp paklauseme jos tevo, ar ji namie. Tevas atsake, kad dukte yra isejusi j vakarelj pas Antanp Ambrutj, gyvenantj tame paciame Armeniskip kaime. Nuejome prie Antano Ambrucio namo, ir as pro
langq pamaciau, kad Ambrutyte is tikrqjq yra vakarelyje. Liepiau „Sernui" atidaryti is koridoriaus duris j kambarj ir is sautuvo jq nusoviau. 1948 metq pabaigoje ar 1949 metq pradzioje Smuila man papasakojo, kad vienq kartq Burbynes miske jis su- tiko Armeniskiq kaimo gyventojus Jonq Maceviciq ir Ka- zj Orentq, jie vare naming degtinq ir jj pavaisino. Isgerqs namines, Smuila dave jiems paziureti savo pistoletq, о paskui pastebejo, kad Macevicius lyg norejqs is to pistole- to jj nusauti. Tada Smuila pistoletq tuojau pat atsieme, о veliau is Orento suzinojo, kad Macevicius is tikrqjq jj norejqs nuzudyti. Apie tai Smuila pranese burio vadui „Juliui". „Julius" pavede jam, man ir Jonylai sekti Mace- viciq, isaiskinti, kur jis vaiksto ir su kuo susitikineja. Kar- tq 1949 metq spalio vidury vidurnaktj mes trise sutikome Jonq Maceviciq krumuose Silaitynes kaime. j musq klau- simus, kq jis ten veikia, jis nieko neatsake. Tada mes jj nusivedeme netoli jo ukio, ir Smuila is pistoleto jj nusove. Po to nuejau prie Maceviciaus namo ir, pasibeldqs j langq, iskvieciau jo zmona Elenq Macevicienq j kiemq. Kai tik ji isejo, Smuila suviu is pistoleto jq suzeide, о as dar soviau is sautuvo ir jq nuzudziau. Macevicius buvo apylinkes de- putatas. Mazdaug 1949 metq lapkricio pabaigoje dalyvavau, nu- zudant kolukio pirmininko pavaduotojq Stasinskq, jis gy- veno netoli Padubysio dvaro. Siq operacijq jvykde burio vado „Juliaus" vadovaujama grupe, kuriq sudare: as, Bar- tusas, Astrauskas, Smuila ir Jonyla. Stasinskq nuzude, uz- ejqs j jo namq, Bartusas. As su kitais ejau kieme sargybq. Stasinskq nuzudeme del to, kad jis buvo kolukio pirmi- ninko pavaduotojas ir aktyviai pasisakydavo uz kolukinq statybq Lietuvos kaime. Be to, Bartusas pranese burio va- dui „Juliui", kad Stasinskas yra nusistatqs musq atzvilgiu priesiskai. 1950 m. vasario 3 d. 1949 metq rudenj as, Jonyla, Smuila ir Bartusas apiple- seme apylinkes pirmininkq Dockq, gyvenantj Seredziaus valsciaus Pavambalio kaime. Is jo pagrobeme apsiaustq (jj pasiemiau sau), dvi poras kelniq, svarkq ir apie 400 rubliq. ADSR f„ r. 91, 1. 143—148, 151—152, 156—157. L
liudininkes E. Ambrutyte s* parodymq 1949 m. sausio 8 d. 1949 m. sausio 6 d. apie 10 valandq ryto sesuo Antose Ambrutyte isejo j Armen iskip pradzios mokyklq pravesti susirinkimo liaudies teisejp bei tarejp rinkimp klausimu. Namo ji sugrjzo apie 5—6 valandp vakaro. Po vakarienes atejo tolima giminaite Anele Ambrutyte. Ji su seserimi Antose ir su apylinkes sekretoriumi Jonu Damazeckiu bu- vo susitarusi savo tevo Antano Ambrucio namuose su- rengti vakarelj. Vakarelyje buvo labai daug jaunimo is visos apylinkes. Sokiai uzsit^se iki 12 ar 1 valandos nakties. Paskui visi ap- sirengeme ir as su seserimi Antose, muzikantu pusbroliu Augustu, jo zmona, kaimynu Stasiu Zelenkumi, Vytu Pa- nasaviciumi ir Zenonu Paulausku isejome is Antano Amb- rucio namo, bet dar kieme susitikome su Jonu ir Antanu Kazakauskais, Antanu Zilvinsku, Jonu Mazurka ir dviem nepazjstamais jaunuoliais. Zilvinskas eme prasyti muzikan- Ц Augustq Ambrutj ir mano seserj AntosQ grjzti atgal, nes jie yra atejec is kito kaimo ir nori sokti. Kadangi jau buvo veins laikas, mes nebenorejome grjz- ti, bet Zilvinskas nesiliove prases ir pagaliau mes visi su- grjzome j Antano Ambrucio namq. Po pirmo sokio, kuris truko 15—20 minucip, pasigirdo suvis, ir is karto sesuo Antose, kuri stovejo prie sienos, eme silpti ir kristi ant ze- mes. Pribegusi prie jos, emiau klausineti, kas jai yra, bet ji nieko nesake, tik paprase gerti. Anele Ambrutyte atnese vandens, bet Antose cia pat nusilpo ir nuo zaizdos mire. As, Modestas Kazlauskas ir Albertas Zaukas pakeleme ja ant rankp ir nuneseme j kitp kambarj. Visi dalyvavusieji vakarelyje issigandQ issivaiksciojo. Prie sesers lavono iki ryto pasilikome as, Augustas Ambrutis, jo zmona ir Anta- nas Budrys. Sesuo Antose buvo suzeista j krutin^, kulka praejo kiaurai. Nuo sios zaizdos ji ir mire. * Ambrutyte Elena, Stasio d., gimusi 1918 in. Jurbarko rajono Arme- niskir; kaime.
Sausio 7 d. rytq, man parejus namo, motina eme klausi- neti, kur Antose. Nenoredama jos gqsdinti, pasakiau, kad ji pareis, о tevo paklausiau, ar kas nors naktj nebuvo pas mus uzej^s. Jis atsake, kad velai naktj kazkas pasibelde j langq, ir nepazjstamas vyriskas balsas paklause, ar An- tose namie. Praver^s duris, tevas pakviete nepazjstamqjj uzeitj j vidq ir pasake, kad dukters Antoses namie nera. Nepazjstamasis norejqs is apylinkes pirmininkes gauti re- gistracijos blankq. Tevas jam nurode, kad Antose yra is- ejusi j vakarelj. Tada nepazjstamasis pasisalino. ADSR f„ r. 91, 1. 158—159. liudininko A. D о с к о s* parodymq 1950 m. vasario 8 d. Nuo 1945 iki 1950 metq, gyvendamas Seredziaus vals- ciaus Pavambalio kaime, dirbau Pasiliq apylinkes pirmi- ninku. Siq metq sausio menesj turejau nuo pareigq atsisa- kyti, nes ginkluotos gaujos dalyviai grasino mane nuzu- dyti, jei pasiliksiu apylinkes pirmininku. 1949 metq spalio menesj, apie 20 val. vakaro, j mano sodybq atejo keturi ginkluoti banditai: du uzejo j vidq, о du pasiliko kieme. Banditai mane su seima pastate prie sienos, vienas mus saugojo, о antras eme rinkti daiktus. Jie pagrobe vasarinj tamsiai melynq apsiaustq, vilnonj kostiumq, atraizq kostiumui, porq pusbaciq, keletq poru baltiniq, apie 5 kilogramus vilnos, apie 7 kilogramus rie- balq, 4 kilogramus sviesto ir 400 rubliq pinigq. Iseidami liepe daugiau nebedirbti apylinkes pirminin- ku, grasindami, kad jeigu ir toliau tose pareigose pasilik- siu, tai kitq kartq mane ir seimq iszudys. Jie perspejo, jog niekam nepranesciau, kad mane apiplese. Is dalyvavusiq apiplesime as ir kiti seimos nariai pazi- nome tik vienq — Smuilq, anksciau gyvenusj Seredziaus ¥ Docka Antanas, Mykolo s., gim^s 1895 m. Kaimo rajono Daucioniq kaime.
valsciaus Armeniskiq kaime. Jis turejo pistoletq ir kulko- svaidj ir saugojo mus, pastatytus prie sienos. Is vietiniq gyventojq kalbq zinau, kad Skridla yra gink- luotos gaujos dalyvis, bet as jo nepazjstu. ADSR f., r. 91, 1. 163. Jurbarko valsciaus liaudies gynejn grupe, 1950 m. IS liudininkes P. Stasinskienes* parodymq 1949 m. lapkricio 23 d. Praeitq naktj, t. y. is lapkricio 22 j 23, j musq sodybq atejo nepazjstami asmenys, jie, pasviet^ zibintu pro lang$, man^s paklause, kur vyras Jonas Stasinskas. Atsakiau kad пега namie. Po to jie pareikalavo atidaryti duris. ‘ StaSinskiene Petrone, Prano d., gimusi 1909 m. Jurbarko rajono Padubysio kaime.
Atidarius duris, i vidp uzejo du ginkluoti banditai ir vel teiravosi, kur vyras. Pakartojau, kad nera namie, kad jis, berods, nuej^s j Padubysio malunp. Tada jie pradejo kresti butp. Viename kambaryje surado vyrp ir erne jj klausineti, kiek isdavps zmonip. Jis atsake nieko neisda- vps. Banditai liepe jam gulti virtuveje ant grindp, о kai atsigule, vienas jp is pistoleto sove j galvp. Po to jie pa- sisalino. Vienas banditas buvo vidutinio ugio, apsireng^s karis- kai, apsiginklav^s automatu ar sautuvu, tiksliai neprisime- nu, о antro zymip negaliu pasakyti, nes buvau labai persi- gandusi ir nejsiziurejau. ADSR f„ r. 91, 1. 160.
RASEIMU RAJONE V. T r i 1 u p a i c i о* asmeninis parodymas As, Trilupaitis Vytas, gimiau 1924 m. Raseiniq apskri- ties Girkalnio valsciaus Silininkq kaime. Tevai turejo 53 ha zemes. Pradejau mokytis Milasaiciq pradzios mokykloje, jq baigQS, stojau mokytis j Raseiniq valstybinq gimnazijq. Vokieciq okupacijos metais mokiausi Raseiniq valstybine- je gimnazijoje ir gyvenau pas savo dedq Vedeckq Parasei- niq kaime Raseiniq valsciuje. Uzejus Raudonajai Armijai, stojau mokytis j tq paciq gimnazijq, kuri buvo Betygalos miestelyje ir ejau j 8-tq klas^. Rudenj, 1944 m. lapkricio 22 d., visi gimnazistai, lie- ciamq metq, gavome saukimus j kariuomenq. Nuvykome j komisariatq, kuris buvo Siluvoje. Buvo kalbama, kad 8-tos klases j kariuomenq neims. jejus keliems gimnazistams, pa- sirode, kad juos paeme. Tada mes, likusieji, nusprendeme grjzti kiekvienas j savo namus. Kada grjzome j Silininkq kaimq, mano brolis Mecys su savo kaimynais buvo susitverq j gaujq, j kuriq paragino stoti ir mane. As sutikau. Gaujoje jau buvo Girdzevicius Jonas, Antanas ir Jonas Rusai, Sabutis Antanas. Mano brolis man dave rusiskq sautuvq. Musq gauja lankesi daugiausia Silininkq, Raitininkq, Mankunq ir Kejenq kaimuose ir viduryje tq kaimq esan- ciame Lokupio miske. Tame miske buvo nuo karo paliktu bunkeriq, kuriuose mes apsistodavome, bet viename ilgai nebudavome; juos keisdavome; valgyti atsinesdavome is namq arba pavalgydavome pas apylinkes gyventojus. Maisto atsargq jokiq nesudarinejome. Gruodzio menesj, neprisimenu, kuriq dienq, apsistojome visa gauja pas Niuneviciq, Olgavos kaime. Ten Sabutis is * Trilupaitis Vytautas, Stasio s., gim^s 1924 m. Raseiniq rajono Si- lininkq kaime.
kazkur suzinojo, kad Jocius gavo automatq, ir jsake vi- siems eiti paimti Jociq. Nuejome visi, buvo kartu ir Sa- butis. Man ir broliui liepe eiti j kambarj, kadangi mes Jo- ciaus nepazinojome. Pasibeldq prisistateme kaip milicija ir praseme atida- ryti duris. Kai tik duris atidare, mano brolis istrauke Jociq uz durq, ir tuo momentu is namo j mus pasipyle automato siiviai. Sargyboje stovej<? banditai — Rusai, Sabutis, Ber- vingis — pradejo saudyti is sautuvq j Jociaus butq, о Niu- nevicius is kulkosvaidzio. Atsivedem Jociq iki Niuneviciaus visi kartu, ir nuo Niuneviciaus Sabutis liepe mano broliui, Rusui Antanui ir Bervingiui nuvesti jj j krumus ir nusauti. Likusieji nuejom j Niuneviciaus butq, о tie trys sugrjz^ gyresi, kad j Jociq sove visi trys is karto. Naktj is Niuneviciaus isejom ir nu- ejom j Lokupio miskq. Neilgai trukus po to nuejom is vakaro pas vienq vals- tietj, nezinau jo pavardes, nutar§ ten buti iki kito vakaro. Po pietq pas tq valstietj atejo kazin koks nepazjstamas pi- lietis, kuriam Sabutis liepe neiseiti ligi vakaro. Vakare, kai kelemes is to valstiecio j kitq vietq, tq zmogq Sabutis ve- desi su savimi ir, nusived^s kokius du kilometrus nuo to ukio, nusove is pistoleto. Po to daugiau nieko nesame nu- zudQ. As nusprendziau pasitraukti is gaujos, eiti j karinj ko- misariatq ir jstoti j kariuomen^. Sautuvq palikau kitiems banditams; pasiem^s maisto, nuvykau j komisariatq. Ten dirbo mano bendraklasis Barauskas Antanas, kuris pasiule pasilikti dirbti kariniame komisariate. As taip ir padariau. ADSR f„ r. 136, 1. 193—194 IS liudininko B. J о c i a и s* parodymq 1956 m. geguzes 22 d. Sunq Mecislovq Jociq, gimusj 1924 metais ir gyvenusj Raseiniq apskrities Girkalnio valsciaus Veredovaites kai- me, naktj is 1944 m. gruodzio 4 j 5 d. banditai issivede is namq ir nuzude. Tuo metu as dirbau Didziuliq apylinkes * Jocius Benadas, Antano s., gim^s 1899 hi. Raseiniq rajono Skirij kaime. 11 KruviMS zudlkq pedos 161
pirmininko pavaduotoju. Tq naktj namie nebuvau, nakvo- jau pas to kaimo gyventojq Aleksq Nekrasip. Namie bu- vo zmona Ksavera Jociene, sunus Stasys, jo zmona Stase, sunus Mecislovas ir dukte Karolina. 1944 m. gruodzio 5 d. rytq pas Nekrasip atejo mano zmona ir papasakojo, kad naktj pas mus buvo atejq gink- luoti banditai. Jiems pasibeldus j duris, sunus Mecislovas, manydamas, kad as parejau, atidare duris ir, pamatqs ban- ditus, bego j kambarj, bet banditai eme saudyti, jj sulaike ir issivede is namp. Vyresnysis sunus Stasys is namp pa- bego pro kitas duris. Mes praneseme Girkalnio valsciaus VSM organams, bet tqsyk musp neapklause, nes naktj is gruodzio 4 j 5 d. ban- ditai uzpuole Girkalnio miestelj ir buvo nuzudytp zmoniu. Praejus kelioms dienoms, musp kaimo gyventojas Alton - sas Pocius atsitiktinai aptiko sunaus Mecisiovo lavonq Ol- gavos kaimo rajone, krumuose, griovyje prie Kauno— Klaipedos kelio. Lavonas buvo nurengtas, jame buvo daug zaizdp, atrodo, padarytp peiliu ir saunamuoju ginklu. Jj palaidojome Ugionip kaimo kapinese. Kas dalyvavo sulaikant, isvedant is namp ir nuzudant sunp, nemaciau, bet zmona man sake, kad ji is balso pazino Romq Niunj, Olgavos kaimo gyventojq, nes anksciau dirbo jo ukyje ir jj gerai pazinojo. Su juo buvo dar trys jai ne- pazjstami banditai. Be to, tuo metu slapstesi kaip banditas Olgavos kaimo gyventojas Vilcinskas Klemensas, Viktoro s., kuris veliau is gaujos pasitrauke ir buvo pasauktas tarnauti Tarybineje Armijoje, bet netrukus del ligos buvo paleistas namo. Kar- tq, uzejqs j Girkalnio valsciaus VSM skyrip, budinciojo kambaryje susitikau Vilcinskq. Zinodamas, kad jis slaps- tesi kaip banditas ir galejo zinoti, kas riuzude Mecislovq, as jo apie tai paklausiau. Vilcinskas pasake, kad jis pats, nuzudant mano sunp, nedalyvavo, bet girdejo is Romo Niu- nio, jog sunp nuzude jis — Niunis, broliai Trilupaiciai ir Barauskas. Sunp Mecislovq nuzude kaip tarybinj aktyvistq, nes jis buvo komjaunuolis, padedavo vykdyti tarybq valdzios priemones ir rengesi stoti j VRM ar VSM mokyklq. ADSR f„ r. 136, 1. 196—197.
IS liudininkes Z. К 1 e и a u s к a i t ё s* parodymu 1945 m. balandzio 12 d. 1944 metij gruodzio 15 d. vakare pas mano brolj Ani- ceta atejo Bronius Barauskas ir Romualdas Niunevicius is Olgavos kaimo ir eme ji agituoti stoti i ginkluotp gaujp. Pries jstodamas j gaujp, jis turejo nuzudyti tris komunis- tus. Brolis pareiske Barauskui ir Niuneviciui, kad jis taip nedarys ir j gauja nestos. Mazdaug apie pirmp valandp nakties j musp butp atejo trys ginkluoti vyrai, kurie perspejo mano motinp Elena KlenauskienQ, kad jos namuose bus ju burio banditij gauja ir kad ji nebijotu. Paskui jie paklause, kur yra mano brolis Anicetas. Motina atsake, kad jo nera namie. Taciau is kito kambario atej^s Niunevicius pareiske, kad Anicetas Klenauskas yra namie. Tada banditai, Barausko ir Niunevi- ciaps padedami, sueme Anicetp ir netoli nuo namp susaude. Is trijp atejusip banditu as pazinau tik viena — Zukaus- kp is Didziulip kaimo. ADSR f„ r. 136, 1. 233 IS V. Babic: o** parodymp 1963 m. vasario 4 d. 1944 metp rudenj buvau pasauktas stoti j Tarybinj Ar- mijp, bet nestojau ir pradejau slapstytis. Is pradzip slaps- ciausi namuose Tauruciu ir Ilgizip kaunuose, о paskui — miskuose. Susidarius ginkluotai gaujai is saukiamojo am- ziaus vyrp, as tapau grupes vyresniuoju. Visi mes buvome ginkluoti. As turejau automatp. Slapstemes daugiausia Skirvainip—Paliepip miskuose. 1944 metu gruodzio pradzioje, tada mes buvome apsi- stoj^ Skirvainip—Paliepip miske, kita ginkluota gauja nuo Betygalos atsivede pas mus suristomis rankomis vyrp. Be- tygalieciai man pasake, kad tai esps Petrauskas, kaip jie * Klenauskaite Zinaida, Juozo Mituvos kaime. **Babi6as Vaclovas, Mato s., butu kaime. Iki sulaikymo gyveno tarybinio ukio arklininku. d., gimusi 1926 m. Raseiniij rajono gim^s 1918 m. Rasemii; rajono Dar- ir dirbo Radviliskio rajono Pociunij
issireiske—,,spionas", ieskps, kur kas slapstosi miskuose. Is betygaliecip pamenu Rudzianskp ir Ciapp. As tuojau pradejau tardyti Petrauskp. Klausinejau apie ginklq, bet jis nieko neatsake. Tada emiau musti jj lazda. Kai Petrauskas staiga pasoko ir erne begti, kiti vijosi ji, pasigirdo suviai. As irgi vijausi ir saudziau is automate. Netrukus Petrauskp pasivijo ir grpzino atgal j miskp. Kaz- kas vel sove. Priejau prie sunkiai suzeisto j vidurius Petrausko. Jis gulejo ant zemes. Prikisau prie jo galvos automate vamzdj ir paleidau suvip serijp, tuo pribaigda- mas jj. Po to jsakiau uzkasti lavonp, kas ir buvo padaryta. 1944 metp gruodzio pradzioje, mano vadovaujama! ginkluotai gaujai tebesant Skirvainip—Paliepip miske, pas mus atejo ginkluotas banditas Grigalius. Grigalius mums tada sake, kad jo tevo zemes sklype gyvenps kazkoks ta- lybinis pareigunas ir lyg turjs ginkip. Jam pasiulius, mes, nedidele ginkluota grupe, nuejome pas nurodytp zmogp. Veliau suzinojau, kad to zmogaus pavarde buvo Bagackas. Kazkas uzejo pas Bagackp j namus. Paskui ir as jejau. Bagackp suradome ant namo auksto ir naktj issivedem j kiemp. Nuejus nuo namp gal vos simtp metrp, suko- mandavau jam begti. Kai tik Bagackas pradejo begti, tuo- jau jkandin i jj is automato soviau. Po manps sove Griga- lius. Bagackas nugriuvo, ir Grigalius suriko: „Daugiau nebeatiminesi zmonems zemes!" 1944—1945 metp ziemp su ginkluotos gaujos dalyviais prie Betygalos susisaudem su liaudies gynejp grupe. Tuo- met mes greit pasitraukeme ir aukp nebuvo. Prisipazjstu padar^s minetus nusikaltimus, taip pat esu kaltas del to, kad, kai registravausi 1945 metp pavasarj, organams nepranesiau apie siuos nusikaltimus ir neprisi- pazinau juos padar^s. Mano vadovaujamos ginkluotos gaujos dalyviai is pra- dzip slapstesi savo namuose, о veliau pradejo slapstytis miskuose ir tapo ginkluotais tarybp valdzios priesais. ko- vojo pries vietinius tarybp valdzios atstovus. ADSR f., r. 136, 1. 199—201.
К liudininko S. C i a p o* parodymq 1962 m. rugsejo 12 d. Musq ginkluota gauja, vadovaujama Rudziansko ir Sta- sio Zickaus, jokio pavadinimo neturejo, slapyvardziu mes taip pat neturejome. Is pradziq as buvau be ginklo, bet kai pradejau slaps- tytis miskuose kartu su kitais, gaujos vadas Rudzianskas man dave neveikiantj kulkosvaidj. Minetoje ginkluotoje gaujoje isbuvau apie dvi savaites. Per tq laikq kartu su kitais dalyvavau dviejuose teroristi- niuose uzpuolimuose. Pirmq kartq norejome nuzudyti tuo laiku dirbusj valstybes saugumo organuose Jonq Jociq, о antrq kartq uzpuoleme ir susaudeme Betygalos apylinkes pirmininko pavaduotojq Rapolq Petrauskq. 1944 metq pabaigoje, velyvo rudens metu, musq gauja buvo susirinkusi pas Jagucioniq kaimo gyventojq buozq Rasiq. Gaujos vadas Rudzianskas pastebejo beeinantj per laukq paauglj Alfonsq Peseckq. Pasaukqs jj, Rudzianskas su Stasiu Zickumi kambaryje klausinejo apie Jonq Jociq — ar esqs jis j namus parvaziav^s. Jociaus namai nuo Rasiaus buvo ne per toliausiai — apie pusq kilometro. Rudzianskas, suzmojqs is Pesecko, kad Jocius yra namuose, jsake sekti jo namus, kad jis niekur neiseitq. Su Rudziansku stebejo- me Jociaus namus. Jonq Jociq gerai pazinojau. Jis is mano motinos puses buvo netgi giminaitis. Todel pastebej^s, jog Jocius isejo is namq ir patrauke Betygalos link, Rudzians- kui paaiskinau, kad, atrodo, tai ne jis eina. Jociui nuejus, po kurio laiko Rudzianskas mums liepe supti jo namus ir, kai jis, Rudzianskas, issausiqs, pradeti saudyti j juos. Rudzianskas dave man savo sautuvq, ir mes visi tems- tant pradejome saudyti j Jociaus namq. Saudeme, noredami isgqsdinti Jociq. Taciau is namo niekas nepasirode, о j vidq nejome. Veliau suzinojau, kad namuose buvo likusi tik vienintele Jociaus motina, kuri isliko gyva ir dabar, berods, gyvena Kaune. Tiesa, kaz- kuris banditas man liepe surikti prie lango, kad iseitq is kambariu, kas yra namuose, bet surikus niekas neatsiliepe ir neisejo. Tada banditas Vytautas Guzauskas mete prie gonkq granatq, kuri sprogo. * Ciapas Stasys, Prano s., gim^s 1922 m. Raseinii} rajono Norgnlis- kitj kaime.
.po to Visi nuejome nuo Jociaus namq pas Jurgj Bag- donq, Liktenq kaimo gyventojp. (Jj veliau banditai nu- sove.) Seimininko nebuvo namuose, bet jis greit grjzo ir ; pasake buv^s pas Antanp Grockj ir gfer^s degtimj. Ru- dziansko paklaustas, kas daugiau gere, Bagdonas atsake, kad, be jo ir Grockio, dar buvo Rapolas Petrauskas. Tai isgird^s, Rudzianskas tuojau jsake apsupti Grockio namus ir suimti Petrauskq. Grockis ir Bagdonas gyveno Ariogalos rajono Likte- nq kaime. Mes nuejome supti Grockio namq. Jau buvo naktis. Rudzianskas jsake man ir Vytautui Guzauskui jeiti pas Grockj j vidq. jej§ su Guzausku j namus, paklauseme, kur Petrauskas. Antanas Grockis atsake, kad pas jj Petrausko nera. Mes apsidaireme kambariuose, bet kadangi Petrausko tikrai niekur nesimate, jau ejome is kambario lauk. Beeinant mums Ona Grockyte pasake, kad Petrauskas pasislepQs po lova. Guzauskas priejo prie lovos, pakele antklodQ ir pamate pasislepusj Petrauskq. Guzauskas jsake jam isljsti ir eiti su mumis. Vos tik isejus j kiemq, tuojau prisistate Rudzianskas ir sudave Petrauskui keletq kartq j veidq. Kiti banditai Petrausko nemuSe. Paejus kartu sir Petrausku, Rudzianskas liepe man, Antanui Legeckui, Guzauskui ir dar vienam eiti'iskratyti Petrausko namq, о kiti turejo saugoti Petraus- kq. Jo namuose jokiq ginklq neradome, о paememe tiktai puslitrj namines degtines. Darant kratq, namuose buvo Petrausko zmona ir dukte Janina Petrauskaite. Kiti vaikai buvo dar mazi ir miegojo. Atej^ j tq vietq, kur palikome saugomq Petrauskq, pa- mateme, kad jo rankos suristos uz nugaros. Rudzianskui jsakius, visi kartu, Varydamiesi Petrauskq, patraukeme Pa- liepiq misko link. As pakeliui uzbegau j namus pasiimti maisto ir Vel atejau j sutartq vietq. Rudzianskas su grupe nuejo susitikti Su paliepieciais, о as ir dar keli palikome palaukeje. Bet netrukus Rudzianskas pakviete visus eiti kartu su juo pas Paliepiq misko banditus. Apie besikure- nantj lauzq sedejo ir stovejo gal apie 30 ginkluotq man nepazjstamq banditq. Kartu su jais buvo ir musq grupes ginkluoti banditai. Suimtasis Petrauskas jau atristomis rankomis sedejo prie lauzo. Netrukus prie jo priejo vidutinio ugio, gerai sudetas tamsiq plauku banditas. Jis pradejo klausineti
Petrauskq, kq jis pazjstqs is musiskiq banditq. Petrauskas paminejo pazjstamus. Kazkuris is musiskiq (atrodo, Gu- zauskas ar Zickus) man pasake, kad tas banditas yra Ba- bicas is Tauruciq kaimo. Burzuazijos valdymo metais jis, berods, buvqs virsila ir todel mokqs gerai tardyti.-Babicas tarde toliau. Jis priekaistavo Petrauskui, kad jis nuejqs bolsevikams tarnauti, о neeinqs pas mus j miskq kovoti pries tarybq valdziq. Pagaliau Babicas pareikaiavo is Petrausko ginklo. Tas sakesi ginklo neturjs, tada Babicas atsinese neplonq lazdynq, kurj jkiso j besiktirenantj lauzq, kad butq lankstesnis. Pakaitinqs pradejo sia'lazda dauzyti Petrauskq. 1 Babicas jam liepe’nusiauti kojas. Petrauskas nusiave. Babicq musant Petrauskq mate sie is mano pazjstamq ir da- bar dar gyvenanciq buvusiq banditq: Vytautas Guzauskas ir Kazys Butkus. Guzauskas gyvena Jagucioniq kaime. о Butkus Siluvoje. Sumustas Petrauskas pasake, kad jo ginklas esqs pa- sleptas kazkur tarp akmenq. Bet sautuvo ieskoti nejome. Po to Babicas jsake Petrauskui eiti kartu su juo ir kitais banditais. As ejau is sono. Tik staiga isgirdau automato suviq serijq ir riksmq „Stok!" Jau buvo vidurdienis. Atsi- sukqs pamaciau, kad Petrauskas bega misku lauko link. Jj vijosi keletas banditq. Petrauskas isbego is misko j laukq. Mates! kazkieno namai pamiskeje. Pastebejau, kad vienas banditas trenke sautuvo buoze Petrauskui j galvq, ir sis po smugio parkrito. Banditai pakele Petrauskq ir sukruvin- tq, basom kojom atsivede j miskq. Jie norejo nusivesti Petrauskq j tq paciq vietq, kur bu- vo lauzas, taciau suimtasis jau visiskai buvo nusilpqs ir negalejo eiti. Tada banditai pasuko nuo misko tako j salj. As ejau kiek atsilikqs ir isgirdau suvj. Kazkuris is musq suriko, kad eitume kartu, ir as nuejau ten, kur musiskiai nusivede Petrauskq. Atejqs pamaciau Petrauskq gulintj ant zemes sukruvintq, vos vo,s kvepuojantj. Jis dejavo. Su automatu rankose prie Petrausko priejo Babicas. Jis priki- so automato vamzdj prie smilkinio ir issove. Po Petrausko nuzudymo pradejome skirstytis, Maciau, kad keli paliepiecial kase duobq. Dabar tiksliai neatsime- nu tos vietos, kur palaidotas Petrauskas, bet apytikriai gal ir surasciau. Netrukus visi sugrjzome prie lauzo, о vakare pradejo- me skirstytis j namus. Musq grupe paftauke Jagucioniq
Jono Raudzio, Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto sekre- toriaus, laidotuves, 1945 m. vasaris kaimo link. Paliepieciai pasiliko Paliepiq miske. Prisimenu, • kad, grjztant namo, Alfonsas Peseckas, kuris nebuvo bandi- tas, man sake, kad j Petrausk^ sov^s ir Urba. Kiek as pamenu, musu gaujoje tikrai buvo Liudvikas Urba is Jagucioniij kaimo. Jis dalyvavo, ir Petrausk^ nu- zudant. ADSR f„ r. 136, 1. 202—208. IS liudininko V. Petrausko* parodying 1962 m. gruodzio 7 d- 1944 metij gruodzio pradzioje ginkluotos gaujos daly- viai issivede teva Rapolq Petrauskq ir nuzude jj Paliepiij miske. Vakare banditai buvo uzej^ pas mus j namus Liktenij kaime ir ieskojo tevo. Grjzus man is kaimynq, motina pa- sake, kad tevo ieskojo banditai ir kad jis nuejo pas kaimy- n<j Antana Grockj. Jis gyveno taip pat Liktenij kaime. Su- * Petrauskas Vaclovas, Rapolo s., gim^s 1927 m. Raseiniq rajono Liktenq kaime.
rad^s tevp, pasakiau, kad jo iesko banditai. Praejus ku- riam laikui, man dar bunant pas Grockj, atejo ginkluoti banditai. Ne vieno ju nepazinojau. Buvau labai issigandps. Prisimenu, kad vienas banditas turejo rusiskp rankinj kul- kosvaidj su disku. Is viso pas Grockj j kambarj suejo gal penki banditai. Jie paklause, ar yra Rapolas Petrauskas. Namp seimininkas Grockis pasake, kad nera. О tuo metu mano tevas buvo pasislepps kambaryje po lova. Banditai pradejo ieskoti ir netrukus surado tevp ir issivede su savi- mi. Mums banditai pasake iki ryto niekur neiseiti, ir as nakvojau pas Grockj. Grjzus j namus, suzinojau, kad banditai pas mus buvo atejp dar karta, ieskojo ginklo ir degtines. Ginklo nerado, о degtines ar kiek pasieme, ar ne, dabar tiksliai neprisi- menu. Nezinojau, kur banditai nusivede tevp, bet veliau zmo- nes pasakojo, kad jj susaude Paliepip miske. ADSR f„ r. 136, 1. 209—210. liudininkes E. Bagackienes* parodymp 1963 m. vasario 28 d. 1944 m. gruodzio 3 d. naktj ginkluoti burzuaziniai na- cionalistai nuzude vyrp Jonp Bagackp. Tuo laiku jis dir- bo Betygalos valsciaus zemes komisijoje. Mes gyvenome Rimgailip kaime. Paprastai vyras nakvodavo Betygaloje ir j namus ne- sugrjzdavo — bijojo ginkluotu banditp, kurip tuo metu nemazai slapstesi miskuose. Ir kaip tik 1944 m. gruo- dzio 3 d. vakare vyras sugrjzo is Betygalos j namus. Musp seima tada buvo is 4 asmenp: du sunus — Bronius ir Jo- nas — ir as su vyru. Taciau tp vakarp sunus Bronius buvo isejes pas kaimynus, namuose buvome as, vyras ir sunus Jonas. Naktj kazkas pradejo belstis j langus, о paskui j duris. Vyras ir sunus Jonas jau gulejo, о as dar buvau virtuveje. Nepazjstamieji beldesi j duris ir prase atsigerti vandens. As atsakiau, kad naktj bijau leisti, Tada nepazjstamieji * Bagackiene Elena, Juozo d., gimusi 1893 m. Kedainig rajono Geiso- nes kaime.
pradejo dauzyti langus, ir as supratau, kad tai gali pada- ryti tik banditai. Tuo metu vyras norejo pasislepti ant auksto. As jleidau banditus. Kiek prisimenu, kambaryje maciau tris ginkluotus ban- iitus. Vienp ju pazinau. Tai buvo Bronius Ceinorius. Kitp iviejp nepazinau. Vienas is jp buvo apsibintavQs veidp. Banditai is pradzip isverte visp kambarj ir ieskojo ginkip, aciau nerad^, pradejo ieskoti vyro. Vyras, isgirdps, kad jo iesko, nuo namo auksto pats nulipo. Vos tik jis jejo j rambarj, banditai tuojau pradejo jj dauzyti sautuvp buo- iemis, kelis kartus partrenke ant zemes ir vel dauze. Sudauzytp, visiskai sukruvintp vyrp banditai issivede kiemp. Kambaryje ant grindp ir prieangyje liko pritas- ryta kraujo. Netrukus as isgirdau keletp suvip. Taciau ir ada dar galvojau, kad vyras grjs. Netikejau, kad tie su- dai butent jam buvo skirti. Tiesa, dar kiek pries tai kazkokie banditai atvare su- ip Bronip. Ir tuojau isgirdau, kad jie uzlipo ant auksto. ;azko ieskojo. Iseidami banditai pro isdauzytp langp pa- ;ake, kad iki ryto niekur neiseitume is namp; tiktai tada is isgirdau tuos suvius. Rytui isausus su vaikais nuejau ieskoti vyro. Uz kokiu 100 metrp nuo namo krumoksniuose radau vyro lavonp. fis buvo visas sukruvintas. Veidas sudauzytas, dantys is- nusti. Galva persauta, krutine taip pat. Po kelip dienp jj palaidojome Paliepip kapinese. Namuose apsiziurej^ pamateme, kad nera kai kuriu daiktp. Pasigedau vyro aulinip chrominip batp, taipogi ruvo ding^ jo vasariniai pusbaciai, silti apatiniai baltiniai r kelnes. Daugiau nieko nepasigedome. Visi sie daiktai ravo ant auksto, nes tuo metu vyras jp nenesiojo. Visi banditai labai ziauriai dauze mano vyrp. Bronius Zeinorius, kurj as pazinau, buvo sviesus, antras buvo vi- lutinio ugio, tamsip plauku vyras ir trecias, kaip mine- au, apsirisQS veidp bintu. Veliau, kai mes persikeleme ;yventi is Rimgailip j Zibulip kaimp, cia gyveno ir Bro- tius Ceinorius, о pas savo seserj — Vaclovas Babicas. As, lamaciusi Babica, atpazinau, kad tai tas pats banditas, uris dalyvavo vyro nuzudyme ir kambaryje ziauriai jj ruse. Norejau pranesti apie tai organams, bet bijojau,
nes aplinkiniuose miskuose siautejo banditai. О Ceinorip pazinojau is seniau. Jis pro salj vezdavo pienq j Ilgiziq kaimo pienin^. ADSR f., r. 136, 1. 211—213. IS J. Mackeviciaus* parodymq 1951 m. balandzio 18 d. 1947 metais jstojau j ginkluotq nacionalistp gaujq, ku- riai vadovavo Bakanauskas, „Vytauto" slapyvardziu. As pasivadinau ,,Vygaudo", о veliau ,,Inkaro“, „Genucio" ir „Daktaro" slapyvardziais. Nuo 1947 metp rugpiucio ar rugsejo menesio -iki 1949 metp birzelio menesio buvau eilinis gaujos dalyvis, о paskui iki suemimo vadovavau „Luksio" buriui. Jame buvo 8 banditai. Is pradzip turejau sautuvq, paskui kulkosvaidj, ,,SVT" sautuvq, о pastaruoju metu — automatq, pistoletq ir grana- tp. Budamas gaujoje, kartu su kitais plesdavau valstie- cius. Is jp atimdavome lasinius, mesq, kiausinius, drabu- zius, batus ir kt. Tame rajone, kur gyvenome, mes neplesdavome, о eidavome j kitus raj onus, kur musp nie- kas negalejo pazinti. Nuo 1949 metp vasaros iki suemimo dienos buvau va- dinamojo karo lauko teismo pirmininkas, rasydavau ir pa- sir asinejau nuosprendzius asmenims, kuriuos mes susau- dydavome. Esu pasirasQs nuosprendzius nuzudyti Rozalijq BakanauskienQ ir jos sunp Vladq Bakanauskq, gyvenusius Ariogalos rajono Pilkalnio kaime, Juozq Bagdonq, gyve- nusj Liktenp kaime, Ceslovq Grockj is Ariogalos rajono Liktenp kaimo, Ceslovq Valiulj is Dotnuvos rajono Silai nip kaimo ir dvi seseris Vasgytes, gyvenusias tame pacia- me kaime, Jadvygq NavickaitQ, Dotnuvos rajono Uzval- kip kaimo gyventojq, Jonq Deikp, Ariogalos rajono Steponkaimio gyventojq, ir kitus, kurip pavardzip dabar nebeprisimenu. As esu susaud^s Ceslovq Grockj ir Ceslovq Valiulj. * Mackevifius Jonas, Andriaus s., ginies 1928 m. Kedaimi} rajono Kirdeiki4 kaime.
1951 m. geguzes 29 d. Man einant banditp teismo pirmininko pareigas, pir- ininko pavaduotoju buvo Mecys Zutkauskas, ,,KQstucio" ipyvardziu. Nuolatinip teismo narip nebuvo, jie keitesi iklausomai nuo to, kas is banditp buvo cia pat vietoje, darant nuosprendj. Nuosprendzius pasirasydavo teismo rmininkas ir du nariai. As paprastai pasirasydavau ,,Vy- udo" slapyvardziu. Ginkluota „Luksio" gauja, kuriai vadovavau, jvykde teroristinip aktp pries Ariogalos ir Dotnuvos rajonp ventojus. Visi jie buvo susaudyti kaip tarybiniai akty- itai. 1951 m. liepos 20 d. 1947 metp vasarp Bakanausko vadovaujama gauja uz- ole spirito varyklp Raseinip apskrities Uturip kaime ir grobe daug spirito. Tada dar nebuvau gaujoje, bet nditai dalyvauti plesime pasitelke ir kai kuriuos netoli irito varyklos esancip kaimp gyventojus, jp tarpe ir me. Pagrobtp spiritp padejau banditams paslepti miske. 1949 metp vasarp ,,Luksio" ir „Arliuno" gaujp bandi- apiplese kooperatyvp Ariogalos rajono Paturkslio kai- г. As ejau sargybp, о kiti nese is parduotuves prekes — pirosus, muilp — ir krove j vezimp. Isnese keletp litrp gtines. Mano vadovaujamas banditp burys ne kartp yra api- 3s$s tarybinius piliecius. Nuzudzius Ariogalos rajono itenp kaimo gyventojp Bagdonp, is jo namp paememe i kuriuos daiktus, bet, naktj susirem^ su kareiviais, juos meteme. Nuzud^ Ceslovp Valiulj, gyvenusj Dotnuvos jono Silainip kaime, taip pat paememe kai kuriuos jo iktus. ADSR f„ r. 136, 1. 248—251. Is liudininkes P. M a г о zie n e s* parodymp 1951 m. geguzes 13 d. 1949 m. liepos 12 d. vakare dirbau kambaryje namp >sos darbus, о vyras Vladas Marozas buvo kieme. Apie valandp vakaro pro langp pamaciau, kad prie jo pri- * Maroziene Paulina, Juozo d., gimusi 1900 m. Raseiniij rajone Be- los apylinkeje.
Antano Baltaduonio ir- Stasio Simaicio, Vidukles valsciaus liaudies gynejij, zuvusii} kautynese su burzuaziniais nacionalistais, laidotuves, 1950 m. geguze ejo trys ginkluoti banditai ir pradejo jj musti. Girdejau, kad jie reikalavo is vyro kolukio dokumentp. Is kiemo banditai nuvede vyrp j kolukio kontorp, kuri buvo tame paciame name, kur mes gyvenome. Issigandusi uzlipau ant auksto ir is ten stebejau, kp banditai toliau da- rys. Po kokip 20 minucip jie kartu su vyru isejo is kol- ukio kontoros. Vienas banditas nesesi kolukio dokumen- tus. NuejQ kokius 15 metrp j siaurp nuo namo, banditai dokumentus sudegino. Po to jie eme tyciotis is vyro. Jie pargriove jj, pagulde aukstielninka, isskete rankas j sa- lis, abu delnus pradure geleziniais virbais. Vyras is skaus- mo labai reke. Tada banditai jj sparde kojomis ir tycio- josi, koi jis nustojo dejavps. Paskui vienas banditas jstate jam j burnp automato vamzdj ir sove. Mano vyras dirbo „Jaunosios gvardijos" kolukio gran- dininku ir buvo Ariogalos rajono Jakaicip apylinkes de- putatas.
Nukankine vyra, banditai uzejo j kambarj ir ieskojo lanes. Surado. Jie pagrobe dviratj, 350 kilogramp me- as, 5 silkines sukneles, 2 vilnonius paltus, 2 vilnonius ostiumus ir kitus daiktus. Tame paciame name buvo kai- Ю parduotuve. Banditai is jos pagrobe druskos, cukraus, dekolono ir kitp prekip, is viso, kaip veliau girdejau, uz 100 rublip. ADSR f„ r. 136, 1. 262. 15 liudininkes V. V a 1 у t ё s* parodymp 7951 m. liepos lid. 1949 metais su broliu Vaclovu Valiu, gimusiu 1925 me- ds, gyvenau Ariogalos rajono Norgeliskiu kaime. As dir- au ukyje, о brolis kelip meistro padejeju. Jis buvo kom- mnuolis. 1949 m. rugpiucio 29 d., apie 11 valandp nakties, atsi- udusi isgirdau, kad kazkas uzejo j kambarj ir, priejps rie manes, liepe keltis ir apsirengti. Pamaciau, kad zmo- us ginkluotas. Mat, eidama gulti, durp nebuvau uzsklen- usi, todel jis ir galejo laisvai uzeiti. Jis manes paklau- s, kur brolis Vaclovas. Atsakiau nezinanti. Tuo metu kambarj uzejo dar du ginkluoti vyrai, ir supratau, kad tai anditai. Jie eme ieskoti brolio po visp nama ir surade tvede j kambarj, kur as buvau. Vienas banditas jj kvo- з, kada jstojo j komjaunimp, kur yra jo ginklas. Klau- inedamas ziurejo j savo uzrasp knygutp, matyt, joje bu- ro kazkas uzrasyta apie brolj. j banditp klausimus brolis atsakinejo neigiamai, ir ie pradejo jj musti. Paskui vienas banditas liepe jam gul- i ant grindp. Broliui atsigulus, banditas sove j jj is auto- rato. Nuzude brolj, banditai pagrobe visus musp daiktus ei drabuzius. Po to jsake man eiti su jais ir parodyti ur gyvena Demencius, Uzrencis ir Peseckis, Norgeliskiu aimo gyventojai. Vienas banditas suriso man rankas uz nugaros ir ant aklo uznere virve, о gala laike savo rankose. As paro- ziau Demenciaus namp. Jie priejp eme belstis. Budama i vienu banditu netoli namo, maciau, kad Demencius * Valyte Ona, Antano, <1., gimusi 1929 m. Raseinip rajono Norgelis- p kaime.
neleidzia jq j vidq. Ismusq langq, banditai megino jsi- verzti j butq pro langq, bet tuo metu Vaclovas Demencius, 65 metij vyras, atidare duris ir bande pabegti. Banditai jj pastebejo ir trimis serijomis is automato nusove. Po to mane priverte parodyti, kur gyvena Jonas Pe- seckis. Mane var^s banditas liepe pasibelsti j langq. As pabeldziau. Taciau Peseckis musq nejsileido. IsmusQ lan- gq, banditai uzejo j vidq. Jie pagrobe drabuziq ir daiktq. Paskui priverte parodyti, kur gyvena Bronius Uzren- cis. Arti jo namo as nebuvau priejusi, bet maciau, kad, banditams pasibeldus, jis jq nejsileido. Be to, maciau, kad broliai Bronius ir Stasys Uzrenciai issoko pro langq ir leidosi begti. Banditai eme j juos saudyti, bet nepataike ir Uzrenciai pabego j Betygalq. Tuo metu, kai banditai saude j begancius Uzrencius. pastebejau, jog mane saugoj^s banditas nuo manqs pasi- trauke ir taip pat atsidejqs saudo. Tuo pasinaudojusi, pabegau nuo jq ir, atejusi j Betygalq, pranesiau apie vis- kq, kas jvyko. ADSR f„ r. 136, 1. 264—265. 15 liudininko A. V a s g i o* parodymq 1950 m. sausio 2 d. 1950 m. sausio 1 d. mano motina Antanina Vasgiene buvo nuvaziavusi' j Kedainius paso pakeisti. Grjzdama namo apie 8 valandq vakaro, ji mane sutiko einantj namo is Ariogalos valsciaus Palieprq gimnazijos netoli kelio posukio, vedancio j Paliepius. Mes kartu parvaziavome namo. Kieme pamaciau kastoninio plauko arklj, pakinkytq j roges, prie kuriq stovejo du banditai. Vienas is jq dejo j roges musq patefonq. Prie jq buvo mano senele Apolo- nija Vaitkeviciute ir prase neatimti patefono. Neleidq iskinkyti arklio, banditai mus visus suvare i kambarj. Vienas banditas pareikaiavo is motinos paso ir, pasak^s, kad pasas yra naujas, jsidejo jj j kisenq kartu su 6 rubliais, kurie buvo jame. * Vasgys Antanas, Jono s., gimqs 1935 m. Kedainiq rajono Zitaiciq kaime.
As pasiprasiau banditp leisti man iskinkyti arklj. Is- jj^s j kiemp, pamaciau vienp banditp, vaiksciojantj apie ramp ir saugantj. Iskink^s arklj, namuose isgirdau mo- .erp riksmp, о paskui suvius. Issigand^s leidausi begti pas giminaitj Benadp Vasgj, jyvenantj greta musti, bet kieme buv^s banditas mane lustabde ir perspejo, kad iki ryto niekam nesakyciau, kp naciau ir girdejau. Jau nubeg^s prie Benado Vasgro na- np, maciau, kaip banditai susedo j vezimp ir nuvaziavo Crakip valsciaus Silainip kaimo link. Benadui Vasgiui papasakojau, kas atsitiko musp na- truose, ir, banditams toliau nuvaziavus, nuejome pasiziu- eti. UzejQ j vidp, pamateme, kad mano motina ir senele usaudytos, о visi daiktai pagrobti. ADSR f„ r. 136, 1. 252. Is liudininko V. V а И u 1 i o* parodymp 1951 m. birzelio 6 d. 1950 metp sausio menesj apie 7—8 valandp vakaro j amus uzejo du ginkluoti banditai, apsirengQ Smetonos aikp kariuomenes uniforma. Vienas jp buvo aukstas, apie 0 metp, о kitas zemaugis, jaunesnis uz pirmpjj, ilgais daukais. Jie paklause, kaip mano pavarde. Man pasisa- :ius pavard<? ir vardp, vienas banditas paklause, kur bro- is Ceslovas. Atsakiau nezinps. Tada banditai liepe man ipsirengti ir eiti su jais, о kur yra Ceslovas, jie patys su- .inosip. Man rengiantis, j vidp uzejo trecias banditas ir is Irabuzip spintos paeme baltinius, brolio kelnes ir sesers )altp. Noriu pasakyti, kad tuo metu kambaryje buvo musp aimo gyventoja kaimyne Mikalina Burdiene, atejusi, Ties pat pasirodant banditams. Ji norejo suzinoti, kada s vaziuosiu j Kedainius paso ir ar nuvesiu jos sunp. Ban- itai Burdienei taip pat liepe eiti su jais. Kieme stovejo roges, kuriomis jie atvaziavo. Jose se- ejo dar vienas, ketvirtas banditas. Jie pasodino mane j rges, du atsisedo greta man^s, о kiti du greta Burdienes nuvaziavo per kaimp. Privaziav^ prie Adeles Vaicekie- * Valiulis Vaclovas, Kazimiero s., gim^s 1920 m. Kedainin rajono lainitj kaime.
nes namo, sustojo ir liepe man eiti j vidu. Ilgaplaukio ban- dito lydimas, uzejau j namq, о is paskos ejo aukstaugis banditas. Budinga jo zyme — zandenos. Banditai paklause Vaicekienes, ar pas jq nera sveti- mq- Ji atsake, kad pasaliniq namuose nera. Tuo metu j vidp is kiemo uzejo brolis Ceslovas. Banditai is jo parei- kalavo dokumentu- Ilgaplaukis zemo ugio banditas suriso broliui virvele rankas. Paskui isvede mus is kambario, pasodino j roges ir nuveze j Burdienes sodybq. Sustojq prie jos namo, banditai brolj nuvede j vidu, о mane su vie- nu banditu paliko kieme. Girdejau, kaip muse brolj. Po 10—15 minuciu jie isvede jj, tikriau pasakius, istempe j kiemq, nes jis kabejo dviem banditams ant rankq. Vienas vis kvote jj, kur jo ginklas, ir klausinejo apie jo rysius su tarybu valdzios organais. Brolis nieko jiems nesake. Banditai nutempe brolj j darzinq, ir isgirdau tris suvius. Grjzq is darzines, jie perspejo mane, kad iki antros valan- dos nakties niekam apie brolio nuzudymp nepranesciau, о paskui nueiciau j milicijq ir pasakyciau, jog brolj nu- zude banditai. Po to jie pasitrauke misko link, о as par- ejau namo. ADSR f„ r. 136, 1. 253—254. IS liudininko А. В u r d о s* parodymq 1951 m. birzelio 7 d- Vienq 1950 metu ziemos pavakarq j namus atejo du ginkluoti banditai ir atsivede mano zmonq, kuri buvo nu- ejusi pas kaimynq Valiulj suzinoti, kada jis vaziuos j Ke- dainius. Po kiek laiko j vidu uzejo dar vienas banditas, atsivesdamas Silainiq kaimo gyventojq Ceslovq Valiulj. Banditai erne jj kvosti, ar jis turi rysiq su saugumo or- ganais ir kokiq jiems teikia pagalbq. Ceslovas Valiulis atsake, kad rysiq su tarybu valdzios organais neturi. Ban- ditai jj paklupde ir erne musti, bet nieko is jo neisgavo, tada pagulde ant grindu ir muse lazda, koi ji sultizo. Po to du banditai Valiulj istempe j kiemq, о rytq rado- me jo lavonq tvarte. Isvilkus Valiulj j laukq, vienas ban- ditas pasiliko viduje, о po keliu minuciu sugrjzo ir du * Burda Antanas, Jono s., gim^s 1905 m. Kedainiij rajono Azuoly- tes kaime. 12 KruTines zudik4 177
isejusieji, Jie eme mane kvosti, ar turiu rysiq su saugumo organais, Vienas vidutinio ugio banditas keletq kartu snio ge man kumsciu per galvq, ir as parkritau. Banditai ant stalo paliko ,,karo lauko teismo nqosprendj", kuriame bu- vo parasyta, kad uz rysius su organais turejau buti su- saudytas, bet esu laikinai paliktas gyvas patikrinti, ir pri- valejau sumoketi jiems 500 rubliq baudq. Banditai rei- kalavo pinigq, bet as atsakiau jq neturjs. Jie pareiske pinigq ateisiq kitq kartq. Daugiau jie pas mane nebuvo atejq. ADSR f„ r. 136, 1. 257. IS liudininko V. Maziliausko* parodymq 7951 m. birzelio 22 d. 1950 m. kovo 2 d. vakare, vos tik sutemus, prie mano uosves namo Dotnuvos rajono Radviliukq kaime, kur tada gyvenau, priejo nepazjstami asmenys, atidare langi- nes ir pareikalavo jleisti j vidq. As dar nemiegojau, klau- siausi radijo. Kambaryje buvo zmona Klema Maziliaus- kiene ir jos motina Mikalina Leskiene. Nepazjstamieji pasivadino Grinkiskio jgulos karei- viais, bet as tuo nepatikejau ir sakiau zmonai ir uosvei durq neatidaryti. Paskui tie asmenys nukreipe j langq automatus ir pareiske saudysiq pro langa, jei neatidarysi- me durq. Uosve issigando ir nuejo atidaryti, о as priejau prie lovos pasiimti granatos, pasilikusios dar nuo tq laikq, kai dirbau liaudies gyneju, nes supratau, kad cia yra ban- ditai. Nesulaukdami atidarant durq, banditai islauze prie- bucio duris, о namo duris atidare uosve. j vidq uzejo du banditai. Vienas paeme uosvq uz rankos ir nuvede j kitq kambarj, о antras artinosi prie manqs, liepdamas pakel- ti rankas. As pakeliau. Banditas atstate j mane automata ir paklause pavardes. Pasakiau. Jis eme artintis prie ma- nqs, matyt, noredamas iskratyli. Tada issitraukiau is ki- senes granatq. Banditas tai pastebejo ir, apglebqs mane rankomis, megino pargriauti, bet as tuo metu istraukiau granatos saugiklj ir paleidau jq tarp manqs ir jo. Grana- * Mazillauskas Vladas, Antano s., gimqs 1929 m. Kedainiq rajono Apusroto kaime.
ta sprogo mano rankoje. Banditas ir as buvome suzeisti, man suzeide rankas ir kojas, о banditas tuoj pat nugriu- vo, isleisdamas is rankp automatq. Isejes is kambario, uz- lipau ant auksto, cia atejo ir zmona. Kaip veliau pasako- jo uosve, sprogus granatai, j kambarj uzejo dar du bandi- tai, isnese suzeistqjj j lauka, о paskui eme namuose iesko- ti manqs. Banditai tris kartus siunte uosvq ant auksto, kad mes nuliptume zemyn, bet nei as, nei zmona neatsiliepeme. Uosve pasake, kad musp nera. Banditai kelis kartus is- sove ir grasino sudeginsiq namq, jei nenulipsiu. Po kiek laiko banditai is tikrpjp namq padege, о patys pasitrauke. Kai ant auksto nebegalejome btiti, as ir zmona nuli- pome. Is karto pargriuvau. Prie namo priejo musu kai- mynai Jonas Valionis ir Slipksa, kurie padejo zmonai nu- nesti mane j Valionio namq. Paskui nuveze j Krakip, о ve- liau j Kedainip ligoninq, kur man padare operacijq. ADSR f„ r. 136, 1. 255—256. liudininkes M. L e § к i e n ё s* parodymp 1951 m. liepos 2 d. 1950 m. kovo 2 ar 3 d., apie 9 valandq vakaro, nepa- zjstami asmenys pasibelde j namo langq ir pareikalavo jsileisti j vidp. Mes dar nemiegojome. Namie buvau as, zentas Vladas Maziliauskas ir mano dukte Klema Mazi- liauskiene. Durp mes nenorejome atidaryti. Nepazjstamieji atstate i langq automatus ir eme gra- sinti saudysiq, jei neatidarysime. Issigandusi ejau i vir- tuvq durp atidaryti, bet tuo metu vienas ginkluotas vyras ismuse langa ir pro jj jlindo j virtuvq. Man atidarius du- ris, j vidp uzejo dar trys ginkluoti zmones, ir as supratau, kad tai banditai, bet ne vieno is jp nepazinojau. Vienas banditas paeme mane uz rankos ir, nuvedqs j kitq kambarj, eme klausineti, kas as esu, kiek yra sei- mos nariu. Tuo metu isgirdau, kad banditas, kuris pasili- ko virtuveje, riktelejo: ,,Rankas aukstyn!" ir tuoj pat po to pasigirdo smarkus sprogimas. Banditas, kuris buvo su 4 LeSkiene Mikalina, Jono d., gimusi 1895 m. Kedainitj rajono Ridikiu kaime.
manimi, isbego is kambario. jejusi j virtuvq, neberadau nei banditq, nei zento, nei savo dukters. Isbjau j laukq. Vidury kiemo stovejo roges. Trys ban- ditai vel uzejo j vidq, liepe man uzdegti lempq ir eme ieskoti Maziliausko ir jo zmonos. Trys kartus jie siunte mane ant auksto paziureti, ar nera ten jq. As banditams sakiau, kad ant auksto nieko nera. Banditai saude is auto matq j lubas, bet niekas jiems neatsiliepe. Po to jie aplie- jo zibalu sienas, patalynq ir padege namq, о patys isejo j kiemq, pasiemq Maziliausko milinq, dukters batukus ir ranksluostj. Kieme banditai vel saude j namq, о kai visas namas uzsidege, jie isvaziavo. Tuo metu dukte nulipo nuo auks- to. Mes pastateme kopecias ir padejome nulipti Maziliaus- kui, kurj nuneseme pas kaimynq Antanq Valioni. ADSR f., r. 136, 1. 267. I§ liudininko B. Bakanausko* parodymq 1950 m. spalio 19 d. 1950 m. spalio 18 d., apie 20 valandq vakaro, as su su- numi Vladu pyliau j duobq ziemai pasarinius runkelius. Prie musq priejo du ginkluoti banditai ir, suzinojq pa- vardq, nuvede mus j kambarj. Jie buvo ilgaplaukiai, plaukai krito net ant peciq. Vienas is jq pareikaiavo is manqs atiduoti pistoletq. Kai atsakiau neturjs, jis eme rei- kalauti pistoleto is sunaus Vlado. Kitas banditas nuvede mane j tame paciame name gyvenancio Prano Venckaus kambarj ir liepe niekam neiseiti. Mazdaug po pusvalandzio ar kiek veliau nuo tvarto puses isgirdau keletq suviq ir, supratqs, kad banditai nu- zude kurj nors mano seimos narj, norejau iseiti is kam- bario, bet duryse stovejqs banditas su automatu liepe sedeti vietoje. Pries pasitraukdami, trys banditai uzejo i Venckaus kambarj, jsake visiems miegoti iki ryto, о pas- kui biisiq galima nueiti j Betygalq arba Ariogalq ir pra- nesti. * Bakanauskas Benadas, Juozo, s., gim^s 1891 m. Raseiniq rajono Lesciq kaime.
Ise jus banditams, mazdaug po valandos nuejau j tvar- tq ir pamaciau zmonos ir sunaus lavonus. Tuojau pat pra-' nesiau apie tai Betygalos VSM punktui. ADSR f„ r. 136, 1. 258. IS liudininkes K. Grockytes* parodymq 1951 m. birzelio 8 d. Vienq 1950 metq rudens pavakarq j namus atejo trys ginkluoti banditai. Vienas buvo auksto ugio, devejo vati- nukq ir skrybel^, о du kiti — vidutinio ugio; vienas jq buvo apsirengqs miline ir uzsidej^s smetonines kariuo- menes kepurq, antras buvo ilgaplaukis, devejo palaidinu- k§. Namie buvo mano motina Marijona Grockiene, as, du mazameciai broliukai ir trijq metq sesute. Jie paklause, kur brolis Ceslovas Grockis. Motina at- sake, kad jis nuvede kolukio arklius j ganyklq. Du pa- siliko namuose, о tas, kuris devejo vatinukq, isejo j laukq ir po kurio laiko atsivede Ceslovq. Ilgaplaukis eme jj kvosti, kada jis jstojo j liaudies gynejus. Brolis atsake, kad j liaudies gynejus nebuvo jstojqs. Banditai pareikaiavo is. jo dokumentq ir liepe nusiauti batus, bet batai buvo su- plysq, ir jie juos numete. Paskui du — ilgaplaukis ir vatinuku apsirengqs — nu- vede brolj Ceslovq j kitq kambarj ir nusove. Vienas visq laikq saugojo mus. Nuzudq Ceslovq, banditai paliko ant stalo spausdintq lapelj, kuriame buvo jrasyta brolio pavarde ir vardas, ir pasisalino is namq, liepq mums iki ryto niekur neiseiti. ADSR f., r. 136, 1. 259. IS liudininkes O. Bagdoniene s** parodymq 1951 m. birzelio 25 d. Vyrq Juozq Bagdonq 1950 m. spalio 18 d. nuzude ban- ditai. Mums vakarieniaujant atej§ j namus trys ginkluoti banditai is karto pareikaiavo, kad vyras atiduotq laikro- * Grockyte Kaze, Broniaus d., gimusi 1927 m. Raseiniq rajono Likte- nq kaime. ** Bagdoniene Ona, Jono d., gimusi 1897 m. Raseiniq rajono Bra- linskiq kaime.
dj. Jis atsake laikrodi atidavqs dukteriai. Po to jie liepe vyrui eiti su jais j darzinp ir pakinkyti arklj. Vyras pasake, kad arkliai yra koltikyje. Taciau vienas banditas, jo neklausydamas, isvede jj j kiemq. Kambaryje pasilikusieji pradejo krauti j maisus ver- tingesnius daiktus. Po kurio laiko sugrjzo banditas, kuris issivede vyrq, ir pasake, kad viskas tvarkoje. Banditai per- spejo mane iki ryto niekur is namp neiseiti ir, pasiemp maisus su pagrobtais daiktais, pasisalino. Palaukusi kokias dvi valandas, isejau j kiemq ir emiau saukti vyrq, bet niekas neatsiliepe, Tada nuejau j darzinp ir, uzdegusi degtukq, netoli durp pamaciau vyro lavonq. ADSR f„ r. 136, 1. 261. 15 V. К i r k i c k o* parodymq 1948 m. rugsejo 10 d. Mano tikroji pavarde yra Kirkickas. Suklastotus do- kumentus Cesnos Vlado, Jono stinaus, vardu gavau 1947 metp rudenj is Onos Akromaites. Siuo metu ji yra suimta. As buvau Raseinip apskrityje veikusios „Azuolo" gau- jos dalyvis ir turejau „Suomio" slapyvardj. „Azuolo" gaujoje buvo sie banditai: Gaujos vadas „Azuolas" yra kilqs is Nemaksciu vals- ciaus, Grakulskis-„Dragunas" kilqs is Vidukles valsciaus. „Valteris"—jo pavarde, rodos, Deriavinskas, kilqs is Vi- dukles valsciaus. „Tubelis", „Ulonas", „Galiunas"— visi trys kilq is Nemakscip valsciaus. As —„Suomis". Kadangi pastaruoju metu priklausiau „Ramuno" gau- jai, kuri veike Betygalos valsciuje, tai galiu isvardinti ir jos dalyvius. 1948 m. rugsejo 24 d. „Ramuno" burys veike Raseinip apskrityje, priklau- se „Sakos" rajono kuopai, о „Sakos" rajonas pavaldus „Kalniaus" rinktinei, kuri priklause „Kqstucio" apygar- dai. * Kirkickas Valius, Alberto s., gim^s 1928 m. Taurageje,
,,Ramuno" burys susideda is siq banditq: 1. Burio vadas Antanas Armonas-„Ramunas", 23—24 metq, Raseiniq apskrities ir valsciaus gyventojas. Sioms pareigoms paskirtas 1947 metq pabaigoje rajono vado „Sakos" jsakymu. 2. As — Kirkickas-„Suomis", burio vado pavaduotojas. Sias pareigas eiti mane paskyre burio vadas „Ramunas" 1948 metq vasario menesj. j burj atejau is „Azuolo" bu- rio. 3. PIusauskas-„Zaliunas", 22 metq, Raseiniq valsciaus gyventojas. 4. „Tarzanas", 22 metq, kilqs is Marijampoles apskri- ties, pries jstodamas j gauja, dirbo Raseiniq valsciuje pas tikininkq. 5. Majeris-„Morganas", 37—38 metq, vokietis, kilqs is Vienos, pabego is karo belaisviq stovyklos. 6. „Aras", „Ramuno" kaimynas, 28 metq, j burj atejo 1948 metq pavasarj. 7. „Lakstingala", 21 metq, is Raseiniq valsciaus, ,,Ra- mtino" kaimynas. 8. Alfonsas Cyzas-,,Algis", gimqs 1923 metais, kilqs is Marijampoles apskrities, pries jstodamas j gauja, dirbo maluno buhalteriu Ariogalos valsciuje. j gauja jstojo 1948 metq birzelio ar liepos menesj. Zinau siuos vadovaujancius „Kqstucio" apygardos da- lyvius: „Kalnius", to paties pavadinimo rinktines vadas, apie 30 metu, mokytojas is Raseiniq miesto. „Salcius", „Kalniaus" rinktines adjutantas, Raseiniq valsciaus pradzios mokyklos mokytojas. „Saka"—jo pavarde, rodos, Pakarklis, Raseiniq vals- ciaus gyventojas, 24—25 metq, kuopos vadas. „Virsaitis", „Sakos" kuopos vado adjutantas, is Rasei- niq valsciaus. Hitlerines okupacijos metu dirbo Raseiniq policijoje. „Granitas", „Sakos" kuopos stabo darbuotojas, gyve- nqs Betygalos valsciuje prie Dubysos. „Steponas", „Sakos" kuopos stabo darbuotojas, is Ra- seiniq valsciaus, 27—28 metq. Hitlerines okupacijos metu dirbo Raseiniq policijoje. Jam yra nutraukti trys kaires rankos pirstai: nykstys, smilius ir mazasis. Iki 1946 metu gruodzio menesio dirbau Klaipedos zve- jybos tresto kateriuose jureiviu. Pritrukus darbo, nuvy-
kau i Raseiniq apskrities Paupio kaimq pas pazjstamq mer- ging Janinq Zickutq ir ketinau isbuti ten keletq dienq. Po dviejq dienq j jos sodybq atejo grupe banditq, kurie ma- ne klausinejo, is kur as ir kq dirbu. Suzinoj^s mano pra- eitj, banditas Velicka-,,Albinas" pasiule jstoti j jo gaujq. As sutikau. Po to buvau pristatytas burio vadui „Azuo- lui", kuris prieme j burj ir dave „Sarkio" slapyvardj. „Azuolo" buryje isbuvau iki 1948 metq vasario mene- sio, о paskui kuopos vadas „Saka" perkele mane j „Ramu- no" burj. Perkelimo priezastis buvo ta, kad dalis burio banditq buvo nukauti per susiremimq su VSM kariuome- nes kareiviais, ir reikejo jj papildyti. 1948 m. spalio 29 d. 1947 metq pavasarj „Azuolo" burys apsistojo netoli dvaro, esancio prie Vidukles stoties. Tuo metu pas burio vado pavaduotojq „Jureivj" atejo dvare esancio tarybinio ukio darbuotojas ir pranese, kad j tarybinj ukj yra atejq Vidukles valsciaus komsorgas drauge su liaudies gyne- ju. Naktj apsupome namq, kuriame buvo komsorgas ir liaudies gynejas. As ejau sargybq, о „Jureivis" ir kiti is automatq juos nusove*. Paemp nuzudytqjq dokumentus, mes pasitraukeme. Veliau suzinojau, kad „Azuolas" ir „Jureivis" dokumentus nusiunte j „K^stucio" apygardos stabq su raportu apie nuzudymq. Komsorgo pavardes ne- zinau, о liaudies gynejo pavarde buvo Lazdauskas. 4947 metq rudenj musq grupe, susidedanti is „Azuolo" ir „Jureivio" buriq, rinktines vado „Kalniaus" vadovau- jama, uzpuole tarybinj ukj, esantj netoli Raseiniq apskri- ties Vidukles valsciaus Sarkaimio kaimo. Apiplesime da- lyvavo apie 40 banditq. Mes pagrobeme apie 30 centneriq rugiq, kitokiq produktq neradome. Tq patj rudenj as ir dar penki banditai, „Azuolo" va- dovaujami, apipleseme valstiecio ukj, esantj uz dviejq kilometrq nuo Vidukles. Mes is jo paememe 1,5 centnerio rugiq ir kiaul^. * 1947 m. balandzio 16 d. Raseiniq rajono Trepeneliq kaime banditai nuzude Vidukles valsciaus komsorgq Pranq Streleckj ir valstietj Juozq Lazdauskq- Kartu zuvo pastarojo sunus liaudies gynejas Jonas Lazdaus- kas.
Mazdaug 1947 metq gruodzio menesj ,,Дгио1о" burio sudetyje dalyvavau, apipleSiant batsiuvj, gyvenantj Vi- dukles valsciaus Paupio kaime. Is jo pagrobeme dvi poras batq, baltiniq ir jvairiq reikmenq. Vienq porq batq gavau as, о antrq — Velicka-,,Albinas". 1948 metq pavasarj su „Ramuno" burio grupe persi- keliau per Dubysq uz 4 kilometrq nuo Betygalos. Mums persikelus, ,,Tarzanas" „Ramuno" jsakymu nuzude valti- ninkq*, kuris, kaip pareiske „Ramunas", buvo tarybq val- dzios aktyvistas. Jo lavonq palikome ant perkelos, о mes visi pasitraukeme. 1948 metq birzelio menesj ,,Ramuno" burys, apsistoj^s krumuose netoli Betygalos valsciaus Dirzoniq kaimo, 01- zo-„Algio" pasiulymu nutare nuzudyti brolius Visinskius. Jie abu buvo komunistai, vienas dirbo apylinkes pirminin- ku Ariogalos valsciuje, о antras taip pat dirbo apylinke- je. Visu buriu nuejome j Samkaus ukj, uz dviejq kilomet- rq nuo Visinskiq sodybq. Samkus zinojo, kad esame ban- ditai. Jis mus pamaitino, ir jo sodyboje isbuvome iki vidurdienio. Po pietq, 3—4 valandq dienos, pasidalijome i dvi grupes. Pirmoji nuejo j vieno Visinskio ukj, о antra — j kito sodybq. Suvedeme juos j vienq namq ir susaudeme. Broliu Visinskiq dokumentus atidaveme „Ramunui" ir „Zaliunui". Juos susaude „Tarzanas" ir „Morganas". As ejau sargybq. 1948 metq birzelio menesj, budamas „Ramuno" buryje, dalyvavau, apiplesiant tarybinj ukj, esantj uz 6 kilometrq nuo Betygalos. Pagrobeme 30 kilogramq lasiniq, о is tary- binio ukio darbininkq paememe 2 poras batq, 4—5 poras baltiniq, kelniq ir kt. Be to, esu jvykd^s smulkiq plesimq, is jvairiq asmenq esu paem^s batq ir kitq daiktq. 1948 metq birzelio menesj as, „Ramunas", „Zaliunas" ir „Tigras" apipleseme valstietj, gyvenantj uz 3 kilometrq nuo Betygalos. Is jo pagrobeme dvi karves. Jas papiove- me, sugrjzq j kaimq, kur buvome apsistoj^. Papiautq kar- viq mesq perdaveme atvykusiems tuo metu j musq gau- jos buvimo vietq Dovolskiui, Cizui, Geduciui ir soferiui Leonaviciui. Jie mesq isveze j Kaunq parduoti. Pinigq uz mesq negavome, bet Dovolskis mums vietoj jq dave su- klastotus asmens dokumentus. * 1948 m. balandzio 8 d. РаЬершкц kaime banditai nuzude Jociq Antanq, Kazio s., gimusj 1906 m.
SuDovolskiu susipazinau 1948 metp liepos menesj, jam su Cizu atvykus j burio buveinQ dokumentq bandi- tams padirbti. Pas mus jis isbuvo apie dvi savaites ir pa- dare kai kuriuos dokumentus. Paskui, kai tik nuvykdavau j Kauriq, visuomet susitikdavau su Dovolskiu ir nakvoda- vau pas jj. Veliau jis jaareiske norq pereiti j veikianciq gaujq, taciau, vaziuojant masina, mus sulaike. Aprangq as veziau „Zaliunui", „Algiui" ir „Lakstin- galai". Buvome susitar^, kad jie manqs lauks astuntame kilometre, neprivaziavus Raseiniq. Cia jie turejo mane sutikti, apsirengti mano atvezta apranga, ir visi kartu ke- tinome vaziuoti i Raseiniq valsciaus Sujainiq kaimq nu- zudyti „Zaliuno" kaimyno. Tafiiau sumanymo nejvykde- me, nes pakeliui buvome sulaikyti. ADSR f„ r. 92, 1. 20, 23—28. IS S. N a r b u t o* parodymq 1951 m. liepos 5 d. Isvijus vokiecius okupantus is Tarybq Lietuvos, mokiau- si Vidukles gimnazijoje. Poilsio dienomis pareidavau pas tevus j Galkaiciq kaimq. Mano tevai duodavo maisto pro- duktq^ginkluotos gaujos dalyviams Bartkui-„Martynui", „Granltui" ir kitiems, kurie lankydavosi. ukyje. 1945 me- tais, kalbedamas su manimi, „Martynas" deste savo anti- tarybines paziuras, smeize tarybq valdziq ir gyre buvusj burzuazinps Lietuvos rezimq. Matydamas, kad pritariu jo paziuroms ir esu antitarybiSkai nusistat^s, jis pasiule bu- ti rysininku ir teikti jiems materially bei kitokiq paramq, dirbant jiems antitarybinj pogrindinj darbq. As sutikau. „Martynas" dave man „Zalgirio" slapyvardj. Jis jteike paketq su korespondencija, kurj turejau perduoti Viduk- les gyventojui Aleksandrui Marcinkui. Nuo to laiko iki 1946 metq rudens sistemingai palaikiau tarp jq rysj ir per- duodavau paketus. ‘ 1945 metais per „Martynq" uzmezgiau rysius su gau- jos vadu ,„Meskausku", su juo susitikinejau savo ukyje ir iki 1947 metq teikiau jam materially patamq. 1947 me- tq pabaigoje „Meskauskas" per rysininkq „Agurkq" at- * Narbutas Stasys, Povilo s., gimqs 1926 m. Raseiniq' rajono Gal- kaiciq kaime, ,
siunte laiskq, kuriame pranese, kad man gresia pavojus, ir siule stoti j ginkluotq gaujq. Ne is karto, о tiktai’1948 metq pradzioje nusprendziau stoti, j gaujq if ginklu kovoti pries tarybq valdziq. Tuo metu gaujai vadovavo Antanas Baksys-„Klajunas", nes „Meskauskas" buvo nukautas. „Klajunas", remdamasis re- komendacija banditq, kurie ateidavo pas mus j namus, pri- eme mane j gaujq. As daviau priesaikq ir gavau automatq bei soviniq. „Kjajuno" gauja, turejusi apie dvylika banditq, veike Raseiniq apskrityje. Visq 1948 metq vasarq mes slapstemes Raseiniq valsciaus miskuose. Rudenj buvau perkeltas j „Aitvaro" vadovaujamq gaujq, veikusiq Kelmes apskrities Kraziq valsciuje, о 1949 metq pradzioje —j „Birutes" rink- tines stabq. 1948 metq rudenj rinktines vado „Vainiaus" jsakymu buvau perkeltas is „Klajuho" j „Justo" vadovaujamq rajo- nq. Jo gauja veike Kelmes rajone. j „Justo" stabq mane at- vede „Klajunas". Cia isbuvau mazdaug savait^. Jo zinioje yra apie 11 banditq: „Paukstis", „Regimantas", „Linelis", „Uredukas" ir kiti. Vienq naktj „Justas" pasake, jog turime sunaikinti ke- letq pilieciq uz tai, kad jie palaikq rysius su saugumo or- ganais. Jis mus suskirste j keturias grupes. As patekau j „Justo" grupQ, kur, be manqs, buvo „Rambynas" ir „Liutas". Naktj ejome j Kelmes rajono Gineikiq kaimq. Mes, „Justo" vadovaujami, pasukome j valstiecio Rimkaus na- mq, о kitos trys grupes issiskirste po kaimq, Pas Rimkq uzejo „Justas", „Liutas" ir „Rambynas", о as pasilikau kieme sargyboje. Mazdaug po pusvalandzio jie isejo is na- me, vesdamiesi Rimkq. Kartu su juo nuejome j kaimo ga- Iq, Cia susitikome su kitais banditais, kurie atsivede tris valstiecius. Visiems susirinkus, nuejome j pelkq, esanciq uz pusantro kilometro nuo kaimo, ir ememe juos kvosti del jq rysiq su saugumo organais, bet ne vienas neprisipazino pa- laikqs rysiq. Po to juos nuzudeme*. Apvyniojome kiekvie- * 1948 m. spalio 26 d. banditai nuzude kaimo gyventojus Andriulj Pranq, Tamosiaus s., gimusj 1901 m., Baurq Kazj, Mykolo s„ gimusj 1914 m., Rimkq Juozq, Kazio s., gimusj 1917 m., ir Lasinskiq kaimo gy- ventojq, Varnemj apylinkes pirmininkq Serenq Antanq, Liudviko s., gimusj 1907 m.
uozas Maselskis, Siluvos vals- iaus liaudies gynejas, komjau- uolis, nuzudytas 1946 m. kovo 21 d. nam virve kaklq ir, traukda- mi uz virves galq j salis, vi- sus keturis pasmaugem. As su „Rambynu" nuzudziau Rimkq. Lavonus jmeteme j pelkq. Veliau girdejau, kad jie buvo surasti. 1949 metq pabaigoje api- plesem kolukj Vidukles vals- ciaus Paliepiq kaime. Tai pa dareme gaujos vado „Justo" iniciatyva. Operacijoje daly- vavo ,,Justas", „Valteris", „Speigas", „Naslaitis", mano zmona „Aldona" ir brolis An- tanas Narbutas, kuris veliau jstojo j gaujq ir joje buvo nukautas. I Paliepiq kaimq atejome vakare, sutemus. As kartu su zmona, gaujos dalyve Rut- kauskaite (ji turejo pistole- tqj, stovejau sargyboje, о ki- i uzejo j fermq ir paskerde kiaules, paskui jsilauze j svir- iq ir pagrobe kvieciq. Kiaules ir javus pakroveme j ko- ukio vezimus ir nuvezeme j Anziliq kaimq. Is kaimo as u Rutkauskaite nuejau j miskq, о brolis mano gautas dvi liaules ir keletq centneriq kvieciq nusiveze namo. ,,Dubysos" rajono vadu mane paskyre „Birutes1' rinkti- ies vadas „Justas" 1950 metq birzelio menesj. Sias parei- as ejau iki suemimo. Budamas „Dubysos" vadu, as turejau u slapyvardzius: „Rytas" (juo pasirasinejau dokumentus) ' „Apolinaras". Man buvo pavaldus kokie 25 banditai. Vi- $ laikq rajono stabas laikesi Paupynes miske, bunkeryje, uris buvo sutriuskintas siq metq kovo 27 dienq. Rajono tabas dislokavosi kartu su rinktines stabu. 1950 metq vasarq, grjzdamas is kaimo, „Justas" parsi- ede j gaujq Zivotkauskq, apginklavo jj sautuvu ir dave u slapyvardzius —„Zilvytis" ir „Kersis". Is „Justo" zodziq nau, kad anksciau 2ivotkauskas buvo rinktines rysinin- as. Pradzioje jis buvo eiliniu prie „Birutes" rinktines sta- o. 1950 metq liepos menesj „Justas" savo jsakymu jj pa- lyre „Dubysos" rajono stabo skyriaus virsininku, ir
Kazys Morkus Stasys Borusas Juozas Mockus Fortunatas Mockus BURZUAZINIl] NACIONALISTIJ NUZUDYTI RASEINHJ RAJONO DARBO ZMONES
Jonas Rakauskas Antanina Rakauskiene Jonas Rimktinas Eleonora Rimkuniene
Julius Buivydas Marijona Buivydiene Aleksandras Jankauskas Julijona Jankauskiene
Vladas Jurkenas Juozas Dovydaitis Seserys Lukauskaites
Janina Dubauskaite Ona Marcinkiene Stase Rumsaite 13 Kruvinos zudiku pedos
Zivotkauskas pasidare man pavaldus, tvarke rajono gaujq asmens jskaitq. Mano gaujoje Zivotkauskas isbuvo iki 1950 metq spalio menesio, о paskui mes jj isleidome gydy- tis j Klaipeda Isvykdamas jis atidave man savo ginklus — sautuvq ir pistoletq. 1950 metq rudenj rinktines vadas „Justas" man jsake nuzudyti buvusio bandito Laurinaicio zmonq Juzq uz tai, kad ji, esq, palaikanti rysius su saugumo organais. Spalio menesj is bandito „Naslaicio" suzinojau, kad Juze Lauri- naitiene yra Iziniskiq ar Yliq kaimo gyventojo Beisio ukyje. Apie tai papasakojau Zivotkauskui, kuris pasake gerai zinqs tq ukj. Vakare as, Zivotkauskas ir „Jaunutis" nuejome pas Bei- sj, kur radome Laurinaitienq ir kokiq 25 metq merginq ar moterj, о Beisio nebuvo namie. Laurinaitien^ pazinojau is anksciau, nes ji buvo bandito zmona, ir keletq kartq bu- vau sutikqs jq gaujoje. As jai pasiuliau eiti su mumis j mis- kq, ir naktj atsivedeme jq j musq gaujos stovyklq. Rytq, pasikvietqs Zivotkauskq, „Jaunutj", „Paukstj", „Jogq" ir „Smilgq", nusivedziau jq gilyn j miskq. Nuejus apie kilo- metrq nuo stovyklos, liepiau Laurinaitienq nuzudyti. As su Zivotkausku apvyniojome jai kaklq virve ir, traukdami uz jos galq, pasmaugeme. Virvq buvome atsines^ is sto- vyklos. Po to „Jogui" ir „Pauksciui" liepiau uzkasti lavo- nq, о pats su kitais grjzau atgal j stovyklq. 1950 metq pabaigoje as su „Jaunuciu" ir savo broliu „Arunu" apipleseme Raseiniq rajono Naukaimio kaimo gy- ventojq Zagminq. Mes pagrobeme dvi kiaules, apie 12 ki- logramq cukraus, baltiniq ir kitq daiktq. Prisiplestq turtq jo arkliais nuvezeme j miske esantj bunkerj, о arklius par- vareme atgal. Apiplesimq jvykdeme „Justo" jsakymu. ADSR f., r. 19, 1. 95—101. Is B. Zivotkausko* parodymq 1951 m. kovo 24 d. 1945 metq gruodzio menesj uzmezgiau rysius su „Biru- tes'1 rinktines vadu Kurtinaiciu, gyvenanciu pas savo te- vus Raseiniq rajono Didvejo kaime. Jis mane uzverbavo * Zivotkauskas Bronius, Juozo s., gim^s 1926 m. Raseinin rajono Did- vejo kaime.
savo rysininku ir dave „Kersio" slapyvardj. Kurtinaitj nu- kovus, buvau naujo ,,Birutes" rinktines vado „Justo" ry- sininku. 1949 metp rugsejo menesj mano amziaus jaunuoliai bu- vo saukiami j Tarybinj Armijq. j kariuomenq as nejau ir, bijodamas uz tai atsakomybes, slapsciausi savo ukyje ir netoli esanciame miske. 1950 metp liepos pradzioje naktj j tevo namus atejo rinktines vadas „Justas", Stasys Narbutas-„Apolinaras", Lasciauskas-„Valteris" ir Petraitis-„Naslaitis". Tuo metu as buvau pasislepqs darzineje, siene. „Justas" pasiule man stoti i jo gaujq, teigdamas, kad kitos iseities nera, nes ma- ne gali sulaikyti ir teisti uz vengimp tarnauti Tarybineje Armijoje. As sutikau ir su minetais banditais nuejau j Raseinip ra- jono Pusynes miskq, j gaujos stovyklq. Po savaites „Bi- rutes" rinktines vado „Justo" nurodymu Stasys Narbutas- „Apolinaras" apginklavo mane rusisku sautuvu ir dave „Danilos" slapyvardj. Tuo metu jis buvo burio vadu, о as eiliniu. Po menesio „Justas" jj paskyre „Dubysos" rajono vadu. Nuo 1950 metq rugpiucio menesio iki suemimo as ejau „Dubysos" rajono informacinio skyriaus virsininko pareigas. „Dubysos" rajono vadas buvo Narbutas Stasys, Povi- Jo s„ 20—22 metu, turejo „Saturno", „Apolinaro" ir „Ry- to" slapyvardzius. Jj pazjstu nuo 1947 metp, kai mes kar- tu mokemes gimnazijoje. „Dubysos" rajonui, be manqs, priklause vado brolis An- tanas Narbutas-,,Arunas", 17—18 metu, ir Mykolas Luko- sius-,,Jaunutis", gimqs 1933 metais. 1951 m. balandzio 5 d. Karta 1950 metp vasarq, kai musp gauja buvo apsisto- jusi krumuose, misko pakrastyje, pastebejome musp link traukiant grupq liaudies gynejp, „Justo" jsakymu suren- geme pasalq ir, prisileidq juos arciau, atidengeme ugnj. Per susisaudymq du liaudies gynejus suzeideme, о gal ir nukoveme, tikrai nezinau. 1951 m. liepos 9 d. 1950 metp rudenj musu gauja dislokavosi Padubysio miske. Gyvenome sesiose specialiose palapinese. Musp bu- vo apie 10 banditp.
Vienq dienq gaujos vadas Narbutas man pasake, kad buvusio bandito Laurinaicio zmona, esq, palaikanti ry- sius su saugumo organais ir kad „Justo" jsakymu jq rei- kia atvesti j gaujos bqveine ir iskvosti. Prie musu priejo „Naslaitis" ir pranese, kad Laurinaitiene yra kaime, netoli Vidukles stoties gyvenancio valstiecio namuose. Naktj nu- vedziau Narbutq ir „Jaunutj" j sodybq. Laurinaitiene ra- dome namie ir atsivedeme jq j savo stovyklq. Rytq Narbu- tas Laurinaitiene kvote, о paskui pasake, kad „Justo" nu- rodymu jq reikia nuzudyti. Jis pasieme mane, „Jaunutj", „Paukstj", „Smilgj" ir „Jogq", ir mes Laurinaitiene nuve- deme gilyn j miskq. Uz kokio kilometro nuo stovyklos Nar- butas jsake Laurinaitiene pasmaugti. Isgirdusi tai, ji eme verkti. As parejau j gaujos buveine, о kiti pasiliko. Po ku- rio laiko jie sugrjzo ir sakesi jq pasmauge. Laurinaitienes nepazinojau. Is Narbuto girdejau, kad jos vyras anksciau priklausqs gaujai ir buves pakartas uz rysius su saugumo organais. 4 ADSR f., r. 19, 1. 83—85, 93, 103—104. IS liudlninkes Z. S e г ё n i e n ё s* parodymq 1951 m. liepos 16 d. Vyrq- Serenq Antanq, Liudviko s., 1948 m. spalio 26 d. is namq issivede banditai. 1944 metq pabaigoje, isvijus vokiecius okupantus is musq vietoves, jis buvo isrinktas apylinkes pirmininku. Tas pareigas vyras ejo ir 1948 metais. Spalio 26 dienq jis parejo namo tik vakare ir sakes! vaiksciojes po apylinke griidq paruosq ir zemes ukio mokescib reikalais. Apie 8— 9 valandq vakaro pas mus uzejo trys civiliniais drabu- ziais apsirenge ginkluoti banditai. Jie vyro paklause, kur yra apylinkes.pirmininkas. Kai jis pasisake esqs apylinkes pirmininkas, banditai libpe apsirengti, paskui suriso rankas ir, nieko jam'nesake, issivede. Vienas banditas, pries is- eidamas, pasake man, kad niekur iki ryto neiseiciau. Be manes ir vyro, daugiau nieko namuose nebuvo, mes gy- venome dviese. * Serfenienfe Zose, Jurgio d., gimusi 1890 m. Kelmes rajono Lasinskiq kaime.
1949 m. geguzes 27 d. man kazkas pranese, kad netoli nuo Varvaliq kaimo, t. y. mazdaug uz pusantro—dviejq kilometrq nuo musq kaimo, pelkeje, liaudies gynejai yra surad^ keturis lavonus. As tuojau pat nuejau j tq vietq ir pamaciau keturis lavonus, tarp kuriq atpazinau savo vy- rq. Jj atpazinau is drabuziq ir is veido, nes lavonai ne vi- sai buvo sutrunij^. Ant lavono buvo pasilikusi apvyniota virve, be to, vie- nos rankos nebuvo. Kune zaizdq nepastebejau. Kitq dienq vyro lavonq palaidojau Kelmeje. Be savo vyro, atpazinau Juozq Rimkq, Pranq Andriulj ir Kazj Baurq, kuriuos banditai issivede tq paciq naktj, kaip ir mano vyra. ADSR f„ r. 19, 1. 119—120. I§ P. LaurinaiCio* parodymq 1951 m. gruodzio 19 d. Nuo 1929 metq tarnavau Birzq, Ukmejges ir Raseiniq kalejimuose, is pradziq priziuretojo, о dvejus paskutinius metus — vyresniojo priziuretojo pareigose. Visq hitlerines okupacijos laikotarpj, pradedant nuo 1941 metq liepos me- nesio, buvau vyresnysis Raseiniq kalejimo priziuretojas. Kalejimuose daugiausia buvo laikomi politiniai kaliniai, suimti uz revoliucin^ veiklq, as juos saugojau ir palaikiau kalejimo rezimq. 1941 metq pabaigoje is kameros perdaviau vokieciams du zydus, gerai zinodamas, kad jie bus susaudyti. 1945 metq kovo menesj jstojau j antitarybin^ organiza- cijq, vadinamq „Lietuvos laisves armija". Vienas is LLA коvos metodq buvo — platinti gyventojq tarpe antitarybi- nius lapelius ir teikti medziagin^ paramq veikiancioms ginkluotoms nacionalistq gaujoms. Is savo pinigq bandi- tams remti as jnesiau 300 rubliq. LLA orgqnizacijai isirus, kurj laikq gyvenau nelegaliai, о 1950 metq rugpiucio menesj laisvu noru jstojau j „Mar- sali'o" vadovaujamq ginkluotq gaujq. Turejau „Labucio" ir „Balandzio" slapyvardzius. 1951 metq kovo pabaigoje gau- jq VSM organai likvidavo, ir nuo to laiko iki suemimo dienos slapsciausi. * Laurinaltis Petras, Juozo s., gim^s 1906 m. Raseiniij rajono Izinis- кщ kaime.
Verbuodamas mane j ginkluotp gaujq, jos vadas „Mar- salis" nurode uzdavinj — kovoti del tarybq valdzios nu- vertimo ir burzuazines santvarkos atkurimo Lietuvoje. Jis aiskino, kad bus kovojama, skleidziant antitarybinius smeiztus, plesiant kolukius ir koliikiecius, bet efektyviau- sia kovos priemone jis laike fizinj partinio ir tarybinio ak- tyvo, tarybq valdziai lojaliai nusiteikusiq asmenq naiki- nimq. „Marsalis" kasdien mums skiepijo zveriskus jausmus ir reikalavo negailestingai zudyti tarybinius zmones. Neneigiu, kad drauge su kitais dalyvavau, nuzudant Lietuvos TSR zemes ukio ministro pavaduotojq, suzeidziant liaudies gynejq ir apiplesiant koluki. Be to, dirbau ir kitokj antitarybinj darbq. 1950 metq spalio menesj musq gauja, „Marsalio" vado- vaujama, nakvojo vieno musq talkininko sodyboje Skaud- viles rajone Pabalciq kaime. Rytq i darzinq, kur buvome apsistojq, du rysininkai (vienas jq turejo „Baltapukio" sla- pyvardj) atnese mums maisto ir namines degtines. Mes kartu su jais gereme. Apie ketvirtq valandq dienos kelyje priesais sodybq, kurioje slapstemes, sustojo lengvoji automasina. Is jos isli- po trys ar keturi vyrai. Du is jq buvo ginkluoti: vienas turejo automatq, antras — sautuvq. Mes supratome, kad ginkluotieji asmenys yra liaudies gynejai ir kad jie lydi zymq partinj ar tarybinj darbuotojq. Pradzioje „Marsalio" jsakymu nestojome j kautynes, bijodami nuostoliq, ir tik stebejome pro plysius. Po kurio laiko „Marsalis" pas atvykusius nusiunte ukio seimininkq suzinoti, kas jie yra ir kokiu tikslu atvyko. Jis nuejo pas juos, kalbejosi, paskui visi uzejo j jo namq, о po keleto minuciq vel pasirode kieme ir pasuko j darzinq, kur buvo- me pasislepq. „Marsalio" jsakymu pradejome j juos sau- dyti. Vienas beginklis vyras tuoj nugriuvo*, о kiti isbe- giojo. Po to ir mes pasitraukeme. Mazdaug po savaites „Marsalis" mums pranese, kad tqsyk nuzudeme Lietuvos TSR zemes ukio ministro pa- vaduotojq ir suzeideme liaudies gynejq. Uz tai rajono va- das „Apolinaras" musq gaujos vadui „Marsaliui" pareiske padekq. ADSR f., r. 45, 1. 17—21. * 1950 m. spalio 19 d. Pabalciq kaime banditai nuzude LTSR zeroes ukio ministro pavaduotojq Povila Tryciq, Kazio s., gimusj 1907 m.
IS J. Palubecko* parodymq 1953 m. geguzes 27 d. Pries pasakodamas, kaip jstojau j ginkluotq gaujq, no- rm paaiskinti, jog vokieciq okupacijos metu musq kaimo seniunas Gaudentas Kisielius mane ir mano brolj Vytautq uzverbavo j antitarybinq organizacijq LLA (Lietuvos lais- ves armija). 1944 metq rudenj as ir brolis Vytautas, nenoredami eiti j Tarybinq Armijq, gyvenome nelegaliai. Tuo metu LLA organizacijos dalyviai erne burtis j ginkluotas gaujas kovai pries tarybq valdziq. As su broliu Vytautu jstojau j gaujq, vadovaujamq Gaudento Kisieliaus-„Tomo". Jo gau- ja veike buvusiame Erzvilko valsciuje. jstodami j gink- luota gaujq, as ir kiti daveme priesaikq ginklu kovoti pries tarybq valdziq. As pasirinkau „Simo" slapyvardj, о brolis Vytautas-„Viktoro". Taigi, nuo 1944 m. rudens iki 1953 m. geguzes 23 d., iki suemimo, t. y. devynerius metus, priklausiau ginkluo- tai gaujai, turejau rusiska desimties soviniq sautuvq ir pistoletq „Parabelum", jie is manqs paimti suimant. Iki 1947 metq vasaros buvau eilinis „Mindaugo" gaujos da- lyvis, о paskui „Vaidoto" rinktines vadas „Vidmantas" paskyre „Mindaugo" gaujos skyrininku, Skyriui vadova- vau mazdaug iki 1948 metq geguzes menesio. Jam pri- klause sesi banditai, jie veliau jvairiu metu buvo nukau- ti. Nuo 1948 metq geguzes iki 1949 metq rudens buvau bu- rio vado Petro Stankaus-,,Gruodzio" pavaduotoju. Nuko- vus Stankq, buvau paskirtas burio vadu. 1951 metq liepos menesj is mano burio kareiviai nukove „Sakalq", „Dobi- Iq" ir „Zigmq". Uz tai mane pazemino j „Mindaugo" bu- rio vado pavaduotojo pareigas, о burio vadu tapo Jonas Petrauskas-„Sarunas". 1951 lapkricio menesj „Sarunq" nu- kove, ir mane vel paskyre burio vadu. Sias pareigas ejau iki suemimo. „Mindaugo" burys priklause „Kqstucio" apy- gardos „Vaidoto" rinktinei. Be to, tuo paciu laiku, nuo 1951 metq liepos menesio iki suemimo dienos, saugojau banditiniu gaujq vadq Ze- maitj, kurj banditai vadino „Klebonu" arba „Seniu". Su juo as ir mano sesuo Elena Palubeckaite, „Liudo" slapy- * Palubeckas Juozas, Rapolo s., gimQs 1915 m. Jurbarko rajono Pavidaujo kaime.
vardziu, nuo 1951 metij vasaros iki siol slapstemes vie- name bunkeryje. 1952 metij balandzio menesj j musq bun- ker j atejo sleptis Maryte. 1953 m. geguzes 29 d. Viename bunkeryje kartu su Zemaiciu dvejus metus slapstemes: as, mano sesuo Elena Palubeckaite, ,,Liudo" slapyvardziu, ir Maryte. Bunkeris, kuriame as juos pali- kau 1953 m. geguzes 23 d., eidamas susitikti su „Rolandu", yra Jurbarko rajono Simkaiciq miske, 46 kvartalo rajone, misko kampe prie Pavidaujo kaimo. Mazdaug uz 200 met- rq nuo bunkerio j kairQ eina misko keliukas Dargiq kai- mo link. Bunkeris jrengtas zemeje, jo dydis — du metrai plocio, trys metrai ilgio ir apie 1 metrq 80 centimetrij aukscio. Anga jeina j bunkerj viena, uzdengiama konu- so pavidalo dangciu, kuris uzmaskuotas zeme ir specia- liai pasodinta jame nedidele tankia eglute. Virs bunkerio auga nedideles eglutes. Is trijq bunkerio катрц j pavir- siq iseina orlaides. Bunkerj, kuriame palikau 2emaitj, seserj Elenq ir Ma- ryt^, galeciau parodyti, nuvykqs j vietq. Kaip jau mine- jau, jame telpa keturi zmones. Uzmaskuota anga yra vie- name kampe. Nuo jos priekyje kiek daugiau kaip per pusq bunkerio yra gultai, ant jq nuo sienos is kaires j desinq nuo angos miegodavau as, greta manqs Maryte, toliau Zemaitis ir krastine desineje puseje prie sienos se- suo Elena. Zemaitis turi vokiskq automatq ir pistoletq ,,Valter". Jo automates paprastai kabo ant sienos desineje puseje, о makstis su pistoletu miegant kabo ant sienos virs jo galvos. Sesuo Elena ir Maryte turi pistoletus, miegant sesers pistoletas kabo ant sienos, о Maryte savo pistole- ta paprastai deda po priegalviu. Po gultais yra sudeti jvai- rus banditq dokumentai ir archyvine medziaga. Prie pat angos is kaires puses yra lenta, ant kurios laikomi mais- to produktai ir sukrauti indai. Bunkeris apsvieciamas elektros lempute, energijq tiekia dvi radijo baterijos. Paprastai bunkeryje laikemes sios tvarkos: naktj ne- miegodavome ir angos dangtj atidarydavome. Pradejus austi, mazdaug 3 valandq, gamindavome pusrycius ir val- gydavome. Po pusryciq angq uzdarydavome, uzmaskuo- davome ir eidavome gulti. Mazdaug 2 valandq dienos pie-
taudavome, paskui vel guldavome. Sutemus ir pavakarie- niavus, nakties metu, miegoti nebuvo leidziama, nes atidarydavome angos dangtj bunkeriui isvedinti. Paprastai nakties metu paeiliui iseidavome is bunkerio gamtos rei- kalais. Valgj paeiliui gamino ant primuso sesuo Elena ir Maryte. Sip metp geguzes 23 dienq, man iseinant is bunkerio, maisto produktp atsargp liko keturiom—penkiom paroms: apie du kilogramus lasinip, apie kilogramq sviesto, dau- giau kaip 4 kilogramai duonos ir 8—10 kilogramp bulvip. Geriamq vandenj valgiui gaminti semdavome is bunke- ryje jrengto sulinio. Sulinys yra po anga, jo virsus uzden- giamas lentomis. jeiti j bunkerj specialaus slaptazodzio ir formalump nereikejo. Kai as ar kuris nors kitas is besislapstancipju iseidavome ir grjzdavome, tai, pries jeidamas j bunkerj per vienq is orlaidziu, padarytp is metaliniu vamzdzip, pranesdavome apie savo sugrjzimq. As paprastai sakyda- vau: „Atidarykite, „Simas" atejo". Angos dangtyje nera jokip kabliukp ar pritvirtinimp, kad butp galima paciam atsidaryti angq. Kuris nors — sesuo Elena, Maryte ar Ze- maitis — dangtj isstumdavo j virsp. Man paciam angos atsidaryti neteko. Specialaus zmogaus bunkeriui maskuo- ti nebuvo, tai atlikdavome mes patys. Uzdarius dangtj, jame esanti eglute savo sakomis uzdengdavo visus an- gos krastus. Musp atsarginis analogiskos sistemos ir tokio pat dy- dzio bunkeris 4 zmonems yra Pavidaujo misko 24 kvar- tale. Jo vietq galeciau parodyti. Sj bunkerj jrengeme mu- du su Valaiciu-,,Biciuliu" 1952 metp lapkricio menesj. Visi jo jrengimo darbai uzbaigti, jis uzmaskuotas, bet niekas jame nesislapsto. Ziemai j bunkerj nespejome pereiti, nes prisnigo daug sniego, ir del to galejome buti issifruoti. Mes ketinome j jj pereiti slapstytis sip metp vasarq. Kur yra sis bunkeris, zino mano sesuo Elena. Daugiau bunkerip neturejome. Is bunkerio isejau s. m. geguzes 23 dienq apie 11 va- landa dienos. Zemaitis zinojo, kad tq dienq turiu susitikti su „Rolandu". As turejau sugrizti geguzes 24 dienos ry- tq. Man kelias dienas nesugrjzus, manau, jie galejo pasi- traukti is bunkerio, bet del to nesu tikras, nes Zemaitis, mano sesuo ir Maryte tikejo, kad jp neisduosiu. Jeigu jie tebera bunkeryje, tai jaudinasi del manq's ir yra labai
atsargus. Su Zemaiciu buvau susitarqs, kad, esant buti- nam reikalui, galiu sugrjzti pavelavqs, bet ne daugiau kaip parq. Praktiskai, isejus is bunkerio, man kartais tek- davo paveluotai sugrjzti, bet nepaveluodavau daugiau kaip vienq parq. Man yra pasitaik^ iseiti ir dviem pa- roms. Bunkerj, kuriame palikau Zemaitj, zino ir jame lan- kesi „Kqstucio" apygardos vadas „Algirdas" ir „Alius". Su „Algirdu" esu paskyrqs susitikimq miske netoli nuo bunkerio paskutinj birzelio treciadienj. Jei nesusitiktume, yra paskirti du atsarginiai susitikimai, t. y. du treciadie- niai is eiles. Su „Aliumi" siemet nebuvau susitikqs ir rysiq su juo neturejau. Dvejus metus slapstydamasis bunkeryje, Zemaitis j kaimq is misko niekuomet nebuvo nuej^s ir rysiq su gy- ventojais neturi. Ji gali is bunkerio isvesti sesuo Elena ir Maryte, mano manyrnu, j Pavidaujo kaimq pas Stasj Ka- sukaitj ir tame paciame name gyvenantj Kazj Kasparavi- cip. Jie gali uzeiti j Sapaliskes kaimq pas Antanq Simai- tj, j Paezerio kaimq pas Motiejp Kvedq, arba sesuo gali Zemaitj nuvesti j antrqjj atsarginj bunker}, esantj Pavi- daujo miske, apie kurj jau pasakojau. Vadui ,,Arui" esu paskyrqs susitikimq 1953 m. birze- lio 8 d. Simkaicip miske, 44 kvartale, netoli nuo kirtimo. Per susitikimq turiu „Arui" perduoti is Zemaicio gauta paketa. 1953 m. birzelio 12 d. Budamas ginkluotoje gaujoje, ne kartq dalyvavau, vykdant teroristinius aktus pries tarybinj-partinj aktyvq ir tarybinius piliecius. Antai 1945 metq rudenj Gaudento Kisieliaus-,,Tomo" ir Antano Puisio-,,Valentino" vadovaujami 18 banditp, anksti rytq, svintant, uzpuoleme VSM operatyvinio punk- to patalpas Jurbarko rajono Girdzip miestelyje. Prisime- nu, mums apsupus namq, kuriame miegojo milicijos dar- buotojai ir liaudies gynejai, banditas Bronius Mikelaitis po kampu padejo priestankinp minq. Minai sprogus ir suardzius visq namo kampq, mes visi is turimp ginklq ati- dengeme ugnj j tq namq ir j begancius milicijos darbuo tojus bei liaudies gynejus. As j operatyvinio punkto pa- talpas saudziau is lengvojo kulkosvaidzio, sunaudojaudu soviniq diskus. Kaip veliau is vietiniq gyventojq suzino-
jome, tada nuzudeme keletq milicijos darbuotojp ir liau- dies gynejp. 1947 metij vasarq dalyvavau, jvykdant teroristinj ak- tq pries Jurbarko rajono Pavidaujo kaimo gyventojq Antanq Girdzip. Simkaicip miske jj nusoveme ir lavonq uzkaseme. Jj nuzudeme uz tai, kad buvo gaujoje, bet sa- vo noru is jos pasitrauke ir legalizavosi. 1949 metp pavasarj Raseinip rajono Sapaliskes kaime dienos metu, gaujos vado „Gruodzio" vadovaujami, nuzu- deme valstietj Petrq Stankp ir senut^ jo motinq Stanku- vienq. Tq dienq kitame to paties kaimo ukyje nuzudeme valstietj Pilvelytq. Sip teroristinip aktp metu as ejau sar- gybq misko pakrastyje uz 150—200 metrp nuo jp ukip. Stankp dviem ar trimis suviais nusove Juozas Aksamitas- ,,Sakalas", о Stankuvienq nuzude Juozas Kiletaitis-,,Da- gys". Pilvelytq nusove gaujos vadas „Gruodis". Visp nu- zudytpjp lavonus palikome vietoje. jvykd^ teroristinius aktus, pasitraukeme j miskq. ADSR f„ r. 101, 1. 97—106. I§ J. Zemaif io* parodymq 1953 m. liepos 2 d. 1941 metais fasistinei Vokietijai uzpuolus Tarybp Sq- jungq, as, kaip 617-ojo pulko mokyklos virsininkas, ga- vau jsakymq su pulko stabu trauktis rytq kryptimi. jsa- kymo nejvykdziau, о laisvu noru perejau j vokiecip pusq. Buvo taip. Neprivaziavqs iki Valkininkp mazdaug dviejp kilometrp, as su 12—15 kareivip grupe sqmonin- gai atsilikau, noredamas pereiti pas vokiecius. Atvykq j Valkininkus, vokiecip feldfebelio jsakymu atidaveme ginklus. Mus prijunge prie kitp belaisvip, su- varytp aiksteleje netoli stoties. 1941 m. birzelio 29 d. pescipjp marsu nuvare j Vilnip, i karo belaisvip stovyklq. Rytojaus dienq lietuvius perke- le j atskiras kareivines netoli Kalvarijp turgaus, is kur visus paleido. Paleidziant mums paskelbe, kad laukiama jsakymo del lietuviskp dalinip formavimo — jie busiq pa- sipsti j frontq pries Raudonqjq Armijq, ir buvo jsakyta pasilikti iki atskiro nurodymo. * Zemaitis Jonas, Jono s., gimQS 1909 m. Palangoje.
As sutikau ir apsigyvenau mieste, laukdamas, kada Dusiu jskaitytas j naujai steigiamp tautin^ lietuvip dalj. Kareivinese susirinkusiems lietuviams vadovavo pul- rininkas Spokevicius ir Dabulevicius. Jie mus informuo- lavo apie derybas su vokieciais. 1941 metp liepos pabaigoje mus iskviete j stabp, kur lirbo Spokevicius ir Dabulevicius. Stabas buvo jsiktirps lame netoli katedros. Cia mums paskelbe, kad lietuviska lalis nebus formuojama, ir pasiule uzsirasyti savanoriais savisaugos burj kovai sil tarybiniais partizanais. As atsisakiau jstoti ir isvaziavau pas zmon$ j Lentva- j, kur ir gyvenau iki 1941 metp rugpiucio menesio, о ve- iau persikeliau j Kaunp, kur dirbau energetikos valdy- >oje dur pip gavybos techniku. 1942 metp birzelio menesj isvaziavau j Raseinip ipskrities Siluvos valsciaus Kiaulininkp kaimp. Nuo 1942 metp rudens iki 1944 metp kovo menesio dirbau liluvos zemes ukio kooperatyvo vedeju. LLA (Lietuvos laisves armija) buvo masiskiausia ka- ine politine lietuvip nacionalistp organizacija, kurip su- lare daugiausia buvp Lietuvos burzuazines kariuomenes carininkai ir kariai. Ji pradeta steigti 1943 metp sausio nenesj*. Jos uzdavinys buvo paruosti ginkluotp pasiprie- >inimp ir neleisti atkurti Lietuvoje tarybp valdzios, jei arybine kariuomene nugaletp Vokietijp, arba siekti, kad ietuviai nacionalistai gautp valdzia is hitlerines Vokieti- jos rankp, jeigu ji nugaletp Tarybp Spjungp. As j LLA jstojau 1945 metp kovo menesj. Praktiskai organizacijos uzdavinys buvo steigti anti- tarybines grupes kariniu principu — skyriai, bfiriai, kuo- □os, rinktines, apygardos; formuoti vadovaujanciuosius itabus; paskirti vadovus; isigyti ginklp ir jais aprupinti jrganizacijos dalyvius. Si organizacija is esmes ir dave pradzip ginkluotam landitizmui Lietuvoje. Jos dalyviai gyveno nelegaliai ir mklause ginkluotoms gaujoms. Zinau, kad 1944 metais jvyko grupes aukstpjp buvu- ios Lietuvos burzuazines kariuomenes karininkp ir po- ;rindines nacionalistines LLA organizacijos vadovybes * LLA buvo jsteigta 1941 m. gruodzio 13 d. Placiau apie sios orga- izacijos antiliaudintj veiklq zr. Hitleriniai parasiutininkai, Vilnius, 966.
pasitarimas. Jis turejo dvejopa tikslq: pirma, sustiprinti LLA organizacijos vadovybQ karininkais ir, antra, bendra- darbiaujant su vokieciais, organizuoti lietuviq karines da- lis kovai pries TarybinQ Armijq. Po pasitarimo vyriausiuoju LLA ginkluotqjq pajegu vadu buvo paskirtas burzuazines Lietuvos kariuomenes generolas Peciulionis. 1944 metij rudenj Peciulionis su vie- nu is LLA vadovq K. Veverskiu perejo fronto linijq i ta- rybines kariuomenes isvaduotq Lietuvos teritorijq, kad galetq vadovauti ginkluotai kovai pries tarybq valdziq. Be to, zinau, kad nacionalistinio pogrindzio dalyviai Antanas ir Bronius Lesiai 1945 metij pavasarj, baig^ Vo- kietijoje zvalgybos mokyklq, lektuvu buvo permesti j Tarybines Armijos uznugarj Baisogalos miestelio rajo- ne. Jie privalejo jsijungti j vadovavimq lietuviij naciona- listiniam pogrindziui ir palaikyti rysius su vokieciq kari- ne vadovybe. Su jais buvo ir trecias, radistas, taip pat baig^s Vokietijoje mokyklq, bet jis is karto pasidave tary- biniij saugumo orgamj darbuotojams. Lietuviij generolij Rastikio, Plechaviciaus ir Vyriau- siojo Lietuvos islaisvinimo komiteto (VLIK) atstovij de- rybos su vokieciij karine vadovybe pasibaige tuo, kad 1944 metij vasario menesj buvo pradeta formuoti Vietine rinktine. Jos uzdavinys — kovoti pries tarybinius parti- zanus Lietuvoje ir dalyvauti kautynese pries Raudon^jq Armijq, jeigu ji priartetq prie Lietuvos TSR sienq. 1944 metq vasario menesj Raseiniq apskrities virsi- ninkas kapitonas Guzaitis pakviete mane j buvusiij Lie- tuvos burzuazines kariuomenes karininkq pasitarimq. Man pavedё organizuoti Siluvos ir Tytuvenq valsciuose sa- vanorius j Plechaviciaus Vietinq rinktin^. Mano atlikto darbo deka tuose valsciuose j Plechaviciaus rinktin^ uz- sirase apie 150 zmoniq. 1944 m. kovo 15 d. mane iskviete j Plechaviciaus Vie- tines rinktines stabq ir paskyre 310-ojo bataliono vadu; 310-asis batalionas stovejo Seredziaus miestelyje. Jame as tarnavau iki 1944 m. geguzes 1 d., о veliau, perdav^s ba- talionq kapitonui Gintautui, isvykau atostogq pas savo seimq. Po atostogq atvykau j Kaunq ir suzinojau, kad visa Plechaviciaus rinktines stabq vokieciai sueme uz atsisa- kymq isvezti rinktinq kovos veiksmams uz Lietuvos ribq ir kad dalis rinktines kariq issibegiojo namo, о dalis buvo
luginkluota ir su sargyba isgabenta j Vokietijq. I savo arnybos vietq nebevaziavau, persirengqs civiliniais dra- •uziais, isvykau j Siluvq ir cia slapsciausi, bijodamas, kad rokieciq policija man§s nesuimtq uz dezertyravimq is ‘lechaviciaus Vietines rinktines. Nelegaliai gyvendamas Siluvoje, palaikiau rysius su ogrmdines sauliq sqjungos organizacijos dalyviais: kapi- эпи Guzaiciu, Zukausku, Tauciumi, Mockumi, Stasiulai- iu. Mes periodiskai taremes, kaip organizuoti kovq pries arybq valdziq, jei vokieciq kariuomene atsitrauktq. 1944 metq vasarq pas mane atvyko kapitonas Guzaitis pareikaiavo parinkti is musq valsciaus organizacijos du avanorius j Rytprusiuose veikianciq zvalgybos mokyklq. Anot Guzaicio, is vokieciq mes turejome gauti gink- ц bei saudmenq ir gerai paruostus rysininkus. Siuo klau- imu as kalbejausi su musq organizacijos dalyviais Lusu r Zukausku, bet jie atsisake vaziuoti j Vokietija. Netu- edamas kitq tinkamq kandidatq, as pranesiau apie tai iuzaiciui. Guzaitis daugiau kandidatq nebereikalavo. Tad s mtisq organizacijos niekas i Vokietijq ir nebuvo pa- iqstas. Su Guzaiciu taip pat svarsteme klausimus, kaip atei- yje reikes organizuoti pogrindzio darbq Raudonosios Ar- nijos uznugaryje, nes vokieciai traukesi ir aiskiai matesi, :ad Vokietija bus nugaleta. Galvojome, kad as pasiliksiu zietoje, gyvensiu nelegaliai ir toliau kovosiu pries tarybq zaldziq. Sauliq sqjungos organizacijos dalyviams atpa- zinti Guzaitis dave apie 20 korteliq su Vytauto rinktines antspaudu, kurias reikejo pateikti kaip slaptazenklj, kad btitq galima pazinti savus. 1944 metq liepos pabaigoje nuo Panevezio i vakarus raukesi burzuazines Lietuvos kariuomenes kapitono Svil- aos vadovaujamas mazdaug 200 zmoniq dalinys. Jis apsi- ;tojo Pyragiq kaime, netoli Siluvos. Jie vadino save ,,par- izanais". Su kapitonu Svilpa susitikau as ir kunigas Kaz- auskas. Paaiskejo, kad Svilpa traukiasi j vakarus, taciau ;etina grjzti ir pogrindzio sqlygomis pradeti kovq pries arybq valdziq. Kazlauskas pritare Svilpai ir patare jam iktyviai jsijungti j ardomqjq pogrindzio veiklq. Guzaicio nurodymu as nebegau su vokieciais, о pasi- ikau vietoje organizuoti pogrindzio darbo pries tarybq raldziq.
Atejus Raudonosios Armijos dalims, pradejau slaps- tytis. 1944 metq rugsejo menesj manimi eme dometis valstybinio saugumo organai, kazkoks kapitonas klausi- nejo apie mane kaimynus. Tai priverte saugotis, ir as galutinai apsisprendziau gyventi nelegaliai. Is pradziq slapsciausi pas pusseser^ Marijonq Bluzien^ Meiliskiq kai- me, Dotnuvos raj one. Prie jos sodybos krumuose buvo bunkeris, jrengtas, dar pries vokieciams pasitraukiant. Ilgai slapstytis Bluzienes ukyje nebebuvo saugu, todel 1944 metij lapkricio menesj grjzau j savo ukj Kiaulininkq kaime. jsirengiau bunkerj ir jame slapsciausi. 1944 metq gruodzio menesj pas mane j Kiaulininkq kaimq atvyko kapitonas Guzaitis. Jis jtikinejo, kad per 2—3 savaites vokieciai isstumsiq Raudonosios Armijos dalis is Lietuvos ir tada jis susisieksiqs su manimi. Kal- bejo, kad rysiai su manimi bus palaikomi per pazjstamq valstietj Pranckeviciq, gyvenantj Obelkalnio kaime. Savo pavaduotoju Guzaitis paliko leitenantq Urbutj. Pastara- sis taip pat slapstesi netoli Raseiniq. Nuo to karto as Gu- zaicio nebebuvau sutikQS ir tqsyk j ardomqja veiklq dar nejsijungiau. 1945 metu sausio menesj j vienkiemj, kur as slapsciau- si, atejo ginkluoti} LLA dalyviq grupe — Bartkus, Juodis ir Petryla. Su pastaruoju jau anksciau buvau pazjstamas. Jie pasiule man jstoti j LLA ir imtis vadovauti jq gink- luotai organizacijai. Jie sake, kad miskuose ir vienkie- miuose slapstosi daug pogrindzio dalyviq, taciau nera kas jiems vadovautq, nera prityrusiq karininkq. As sutikau ir po kurio laiko isejau j ginkluotq gaujq. Nuo tada visa laikq dalyvavau ardomojoje nacionalistinio pogrindzio veikloje. 1953 m. liepos 3 d. 1945 m. birzelio 2 d. naktj mano vienkiemyje vel pasi- rode Bartkus su grupe nepazjstamq banditq, Jie pasiule pereiti j gaujq. Tq naktj as isejau su jais. Viename is Lu- kaiciq kaimo vienkiemiq susitikau su kitais gaujos daly- viais. Bartkus jteike man automatq ,,PPD". Is vienkiemio mes patraukeme j Bedanciq miskq Raseiniq valsciuje, kur palapinese gyvenome iki liepos 15 ar 17 dienos. Tuo metu susirinko apie 40 zmoniq. Gauja vadinosi „Zebenksties" rinktine. Jai vadovavo burzuazines Lietuvos kariuomenes
capitonas Ceponis. Mane Ceponis paskyre rinktines sta- 30 virsininku. „Zebenksties" rinktine skirstesi j 4 burius, kurip va- lai buvo Venclauskas, Vareikis, „Pranckevicius" ir Mor- mnas. Rinktine turejo apie 60 narip, kurie sudare 2 gru- >es ir veike keliuose Raseinip apskrities valsciuose. Visi os dalyviai buvo ginkluoti ir slapstesi miskuose. Ginklus ie buvo jsigij^ dar 1941 metais ir vokiecip okupacijos retu. Paskirtas „Zebenksties" rinktines stabo virsininku, as Jpinausi koviniu ir idejiniu gaujos dalyvip parengimu, 4 stiprinimu organizaciniu atzvilgiu ir vadovaujancipju adrp parinkimu. Gaujos dalyviai uzpuldavo tarybines jstaigas ir pilie- IUS. 1945 metp birzelio menesj per rysininkQ, Venclausko usseserQ, dirbancip sanitare Raseinip ligonineje, Ceponis izinojo, kad j ligonin^, esancip Biliunu dvare, atveztas ydyti VRM organp suimtas burzuazines Lietuvos kariuo- enes aviacijos leitenantas Kasperavicius. Pasitar^s su animi ir Bartkumi, Ceponis suorganizavo ligonines uz- rolimp ir Kasperaviciaus pagrobimp. Sioje operacijoje, э Ceponio, dalyvavo apie 20 banditp. Jie nuginklavo trgybp, saugancip Kasperavicip, is ligonines issiveze ir dar vienp nacionalistinio pogrindzio dalyvj (sergantj ?rvp sutrikimu), taip pat issivede ligonines sanitary ru- *, kuri, kaip teige Venclausko pussesere, seke ligonines ersonalp. Patikej^s rysininkes zodziais, Ceponis, susitar^s su ma- imi ir Bartkumi, inscenizavo karo lauko teismp, ir nuteise i mirties bausme. Ceponio jsakymu moterj susaude ban- tas, „Pranckeviciaus" slapyvardziu. Mano praktinis irbas daugiausia buvo susij^s su organizacine veikla )grindyje. Nuo 1945 metp, kada jstojau j nacionalistinj Lietuvos grindj, iki susirgau (1951 metp gruodzio menesio), ru- rausi viso ginkluotojo pogrindzio centralizavimu ir or- nizacijp suburimu. Iki 1947 metp pavasario atskiros gaujos buvo vienija- >s j rinktines ir apygardas. As buvau vienas is ginkluotp ygardp organizatorip vakarineje Lietuvos dalyje. Dar 1945 metais, budami Bedancip miske, mes su Ce- liu ir Bartkumi rengeme planp, kaip suvienyti gaujas,
Masinirj zudyniq аикц laidotuves. 1946 m. is rugsejo 13 j 14 naktj bur- I zuazimai nacionalistai nuzude 13 Zaigmio apylinkes gyventoji}: Juoz$ Baranauskq, Jona ir Valerijq Bruzus, Prana Butku, Vinca Lickij, Vlada Miceika, Jurgj Nekrosiij, Jona Poskuna, Stasi Saunorj, Vlada ir Valerija Simkus, Zigma ir Liuda Starkus veikusias Siauliq, Raseiniq, Kedainiq ir Taurages apskri- tyse. Numateme tai atlikti, suvienydami tuo metu jau vei- kiancias tose apskrityse nnktines j vienq apygardq, о pas- kui imtis tolesnio vienijimo. Todel 1945 metq birzelio me- nesj is Bedanciq misko mes perejome j arciau Siauliq esancius miskus, noredami uzmegzti rysius su Siauliq rink tine. 1945 metq liepos menesj, budami Kelmes valsciaus miske, mes uzmezgeme rysius su vietiniais nacionalis- tais ir is паи jo steigeme grupes, pavadintas organizaci- niais skyriais (OS). Organizuodami antitarybines grupes, susitikdavome su nacionalistais: kunigu Cimeliu, Tytuve- nq misko prainones ukio buhalteriu Jakuboniu, jaunu ku- nigu ar seminaristu, jo pavardes nezinau, Lyduvenq mies- telyje gyvenanciu kunigu Gaizuciu, kuris ateidavo j musq gaujq religiniq apeigq atlikti. 1945 m. liepos 22 d. musq gaujq, turincia 45 zmones, apsupo kareiviai. Kautynese buvo uzmusta 14 banditq ir dvi rysininkes, Sis susiremimas su kareiviais priverte mus 14 Kiuvinos zudik- p-cios 209
pakeisti taktikq: issiskirstyti btiriais, mazomis grupemis pasiqsti jas j tam tikrus rajonus slapstytis daugiau vien- kiemiuose ir krumucse. 1945 metq vasarp uzmezgeme rysius su Kraziq—Ne- maksciq apylinkese veikiancios rinktines vadu Urbuciu (burzuazines Lietuvos kariuomenes leitenantas). Susitiki- mas jvyko Judicko ukyje Dumsiskiq kaime, Raseiniq vals- ciuje, Urbutis pranese, kad jis pats suorganizavo nnktin^ is 40 zmoniq, turi spaustuve ir spausdina antitarybinius laikrascius. Vienq jq mums parode Laikrastis buvo spausdintas rotatoriumi, pavadinimo neprisimenu. Su mu- sq pasiulymu susivienyti ir sudaryti apygardos stabq Ur- butis sutiko, bet faktiskai mums pavaldus nebuvo ir ne- paskyre pakankamai pasirengusio zmogaus, kuris galetq jeiti i formuojamo apygardos stabo sudetj. Dar 1945 metq pavasarj musq gaujos daiyvis Bartkus su grupe ejo j Taurages apskritj susiristi su ten veikusia rinktine, taciau uzmegzti rysiq negalejo, nes Raseiniq valsciaus Paparciq miske jo grupe susidure su kita grupe, kuri, savq nepazinusi pradejo kautynes. Is Bartkaus gru- pes buvo uzmustas Pelryla, keli buvo suzeisti, jq tarpe Juodis, kuris mire nuo zaizdq. 1945 metq vasarq Bartkus vis delto uzmezge rysius su Taurages grupe, is kurios pas mus atvyko atstovas, Vil- maus universiteto studentas, labai aktyvus nacionalisti- nio pogrindzio daiyvis. Su juo susitikome viename Rasei- niq valsciaus vienkiemyje. Apsikeiteme informacija ir pa- siulymais del pogrindzio centralizavimo, taciau atstovas nebuvo jgaliotas galutinai sprqsti pogrindzio suvienijimo klausimq, ir tode] jokio nutarimo nebuvo priimta. Apsi- keiteme tik nuomonemis. 1945 metq rudenj pradejome ruostis ziemojimui ir antitarybines literatures spausdinimui, todel laikinai ati- dejome centralizavimo klausimus, bet nuo piano sujungti rinktines j apygardas neatsisakeme. Petras Bartkus buvo kareiviq nukautas 1949 metq rug- piucio 13 d. miske netoli Baisogalos miestelio; Juodis mi- re nuo zaizdq 1945 metu balandzio menesj; Petryla uzmus- tas 1945 metq balandzio menesj; Veverskis-,,Senis'' nukau- tas 1944 metq ziemq Vilkijos miestelio rajone; Ceponis nukautas 1948 metu vasario menesj Ariogalos rajone, Рэ- mituvio kaime; Venclauskas uzmustas 1947 ar 1948 metais Raseiniq rajone, Sujainiq kaime; Vareikis nukautas
1947 metq vasarq Ariogalos rajone, Birbiliskes miske; Kasperavicius nukautas 1947 metq balandzio 9 d. Taura- ges rajone, 1953 m. liepos 6 d. 1946 metq sausio menesj Lietuvoje visur buvo ruosia- masi rinkimams j TSRS Auksciausiqjq Tarybq. As ir Cepo- nis, susitikq su Bartkumi, nutareme organizuoti rinkimq boikotq. Bartkus leidziamame laikrastyje rase pries rin- kimus nukreiptus smeizikiskus straipsnius, juose ragino gyventojus boikotuoti rinkimus: nelankyti mitingq, ne- klausyti agitatoriq, neiti j rinkimines apylinkes, nebalsuo- ti uz kandidatus. Pries rinkimus mes isleidome keletq spe- cialiq lapeliq. Mums pavaldziq gaujq dalyviai musq jsa- kymu platino gyventojq tarpe tuos lapelius ir laikrascius, taip pat zodziu vare pries rinkimus propaganda. Noredami jbauginti gyventojus ir aktyvistus, lapeliuo- se ir zodziu jspedavome, kad saudysime visus, kurie balsuos uz komunistq ir nepartiniq blokq, taip pat gqsdinome su- saudysiq rinkiminiq komisijq narius. Taip elgemes dar ir todel, kad antitarybiskai nusiteikq ir nenorintys dalyvauti rinkiminese komisijose asmenys galetq pasiteisinti ir ne- dalyvauti rinkimineje kaunpanijoje. Be to, gaujq dalyviams daveme jsakymq naktj rinkimq isvakarese organizuoti rinkiminiq apylinkiq uzpuolimus, naikinti urnas, biuletenius ir kitq rinkiminq medziagq, bausti tuos rinkiminiq komisijq narius, kurie kovos pries musq varomq agitacijq. Mano ir Ceponio jsakymu Venc- lausko grupe buvo pasiqsta apsaudyti rinkimines apylin- kes Raseiniq valsciaus Gincaiciq kaime. О mes patys su kitais sio burio dalyviais uzpuoleme Vidukles valsciaus Rimkiskiq kaimo rinkiminq apylinkq. Nutraukq telefono rysj su Vidukle, is 100—450 metrq atstumo apsaudeme rinkimines apylinkes bustinq. Apsaudydami uzmuseme kareivj ir karininkq, kurie buvo apylinkes apsaugos su- detyje*. 1945—4946 metu ziemq Ceponio ir mano vadovauja- mos „Zebenksties" rinktines dalyviai nuzude apie 10 vie- tiniu gyventojq, kurie veike pries banditus ir jq talkinin- kus. * 1946 m. vasario 10 d. Rimkiskiq rinkimines apylinkes apsaudymo metu banditai nuzude vienq raudonarmietj ir tris zmones suzeide.
1946 metij kovo menesj j musq sleptuvQ atejo Bartkus, nes jo bunkeryje buvo kil^s gaisras, Atejus Bartkui, ap- svarsteme veikimo planq 1946 metams. Plane numateme suformuoti apygardq ir sudaryti stabq, kad jis vadovautq nacionalistinems ginkluotoms organizacijoms, kurios tu- rejo jeiti j apygardos sudetj. Nutareme, kad Ceponis pasiliks senoje vietoje Rasei- nirj valsciaus raj one, kur buvo beveik puse musq vado- vaujamq banditq, ir toliau vadovaus jq veiklai. Kartu jis turejo imtis priemoniu rysiams su Taurages rinktine uz- megzti ir su jos atstovais susitarti del bendros apygardos sudarymo. As ir Bartkus turejome persikraustyti j Siluvos vals- ciq, j Morkuno grup^, ir is ten vadovauti praktinei Mor- kiino ir Vareikio buriq veiklai, taip pat uzmegzti rysius su Siauliq ir Kedainiq rinktinemis. 1946 metq geguzes me- nesj persikeleme j Morkuno grupes stovyklq Pyragiu miske. Cia mes gerai susipazinome su Morkuno ir Lazdausko gaujq banditais, sustiprinome jas organizaciniu atzvilgiu ir ememes priemoniq rysiams su Siauliq ir Kedainiq rinktinemis uzmegzti. Rysiams su Siauliq rinktine uzmegzti pasinaudojome banditu „Jurgiu", kuris priklause „Nemuno" gaujai, iei- nanciai j Siauliq rinktines sudetj. Jis buvo suzeistas ir atsitiktinai atsidure Morkuno gaujoje. 1946 metq birzelio pradzioje Bartkus is „Jurgio" suzinojo rysio vietas su „Nemunu" ir nuvyko j Tytuve- nq valsciq. Susirado „Nemunq", isdeste jam musq nuomo- nQ pogrindzio centralizavimo klausimais ir pasiule suor- ganizuoti susitikimq su rinktines vadu Beloglovu. Jiems besitariant, „Nemuno" ir Bartkaus grupes miske uzklupo kareiviai; vienas banditas buvo uzmustas, kitiems pavyko pabegti. Susitikimas isiro. Kitas susitikimas su Beloglovu buvo numatytas 1946 metq liepos menesj. Tq metq birzelio menesj 2aiginio miske as atsitikti- nai susitikau su trijq banditq gauja. Jai vadovavo „Jur- gis", veikqs nepriklausomai. Su juo susitariau, kad jis organizuos man susitikimq su Kedainiq rinktines vadu. „Jurgis" susitikimq suorganizavo 1946 metu birzelio pa- baigoje Zaiginio miske. Su Kedainiq rinktines vadu as anksciau nebuvau pazjstamas, tiktai zinojau, kad jis bu- bo burzuazines Lietuvos kariuomenes atsargos leitenan-
tas. Metq pabaigoje jis legalizavosi, pasinaudodamas su- klastotais dokumentais, ir VRM organai jj sueme. Per su- sitikima jis sutiko su mano argumentais del apygardos I stabo organizavimo, bet atideliojo sekantj susitikimq ir nepaskyre zmogaus, kuris atstovautq stabe. Veliau paais- kejo, kad jis ir neketino prisideti, steigiant stabq, nes jo rinktine buvo pakrikusi, ir rudenj jos dalyviai pradejo legalizuotis, jsigij^ suklastotus dokumentus, ir jsidarbin- ti jvairiuose respublikos miestuose. Biidami Morkuno gaujoje, suorganizavome laikrascio „Alio" leidimq. Laikrastyje spausdinome nurodymus po- grindzio veiklos klausimais, zinias apie tarptautinq pade- tj ir kitokiq antitarybinq medziagq. Spausdinome raso- mqja masinele 20—25 egzempliorius ir siuntinejome j Morkuno, Lazdausko, Venclausko ir Vareikio gaujas. 1946 metq liepos menesj musq buvimo vietq aptiko VRM organai. Liepos 5 dienq Bartkus su grupe isejo i Bedanciq miskq susitikti su Ceponiu, о as pasilikau vie- toje. Liepos 6 dienos rytq grupe kareiviq netiketai ata- kavo Lazdausko gaujq. Lazdauskas, besitraukdamas su sa- vo zmonemis, atbego j musq stovyklq. Isgirdq saudant, mes uzememe gynybos pozicijas is anksto iskastuose ap- kasuose. Prasidejus musiui, Lazdausko zmones, ismetQ aprangq ir sovinius, pabego is stovyklos ir priverte mus is naujo pasiskirstyti tarp sav^s turimus saudmenis, Ne- galejome priesintis, todel pralauzeme apsupimq ir pa- । begome. Is musq tik vienas buvo uzmustas. Kiek musyje zuvo kareiviq, nezinau, bet girdejau is zmoniq, kad 5 ar 7. Ry- tojaus dienq Bartkus grjzo j stovyklq, bet musq nebera- d^s ir aptik^s kautyniq zymes, nuejo pas Ceponj. ; Po kautyniq Pyragiq miske as persikeliau j Zaiginio miskq, kur apie savait^ gyvenau „Jurgio" grupes stovyk- loje, о is ten perejau slapstytis j stovyklq miske netoli Akmenes kaimo, Siluvos valsciuje. Zinodamas, kad turi jvykti Bartkaus susitikimas su Be- loglovu, nuejau j Tytuvenq rajonq ir susitikau su jais „Nemuno" padalinyje prie Tyruliq pelkes gyvenancio valstiecio viekiemyje. Su Beloglovu mes taip nieko ir nenutareme, nes jis neturejo zmoniq, kurie tiktq dirbti apygardos stabe. Vienintelis pasitarimo rezultatas buvo tas, kad apsikei- teme informacija apie padetj musq veikimo rajone, nusta- L.
teme tikslias ribas ir rysiq punktus. Atsakingu uz rysiq su Siauliq rinktine palaikymq as paskyriau Morkfinq. Stovykloje is Morkrmo suzinojau, kad jis ketina susi- tikti su kunigu Kazlausku. j susitikimq jis pakviete ir ma- ne. Susitikimas jvyko miske prie Tyruliq pelkes. Kazlaus- kas atvyko su savo vargonininku Stankaiciu. Morkiinas ir as apsikeiteme su juo informacija. Man susidare toks jspudis, kad Kazlauskas tolsta nuo musq organizacijos, to- del as su juo del nieko nesusitariau. Stankaitis tebuvo palydovas, atvedqs Kazlauskq j susi- tikimo vietq. Is Tyruliq pelkes nuvykau j Raseiniq valsciq, ieskoda- mas Ceponio ir kitq. Atejqs j Bedanciq miskq, Venclausko gaujoje teradau vien Bartkq. Pasikalbejus su juo, paaiske- jo, kad padetis musq organizacijoje is esmes pasikeite. Ce- ponis susibare su Bartkum ir buvo isvytas is rinktines. Jis su jaunesniuoju leitenantu Vareikiu persikele j Girkalnio valsciaus Birbiliskes miskq ir savo iniciatyva sudare nauja „Vaidoto" rinktinq, kuriai erne vadovauti drauge su Va- reikiu, paskyrqs jj stabo virsininku. Ceponiui buvo paval- dzios tos gaujos, kurios veike Girkalnio, Seredziaus, Ve- liuonos valsciuose ir is dalies Simkaiciq valsciuje. Jis veike aktyviai, steige nacionalistines organizacijas islega- liai gyvenanciq asmenq, ir ypac daug demesio skyre to- kiq organizacijq sudaiymui Kaune. Koi as meginau uzmegzti rysius su Siauliq ir Kedainiq rinktinemis, Bartkus ir Ceponis susiriso su Taurages rinkti- nes vadu Danileviciumi ir susauke pasitarimq, kuriame be jq, dalyvavo dar „Giedrys" (mokytojas is Kauno) ir Kasperavicius. Pasitarime jis nutare sujungti Taurages, Raseiniq rink- tines ir „Vaidoto" grupq j vienq apygardq, kuriq susitare vadinti „Kqstucio" apygarda, ir suformavo jos stabq, kuri sudare apygardos vadas Kasperavicius, ukio ir informaci- jos skyriq virsininkas „Giedrys" ir organizacinio skyriaus virsininkas Bartkus. Netrukus j apygardos stabo sudetj jejo dar Paulaitis kaip informacijos skyriaus virsininkas. Tai suzinojqs, as emiau vadovauti Raseiniq rinktinei ir stengiausi geriau pazinti jos buklq, kad galeciau numa- tyti priemones jai sustiprinti. Kartu su Bartkumi buvau susitikqs su leitenantu Vareikiu ir kapitonu Ceponiu. Su- sitikime Ceponis perdave man stabo dokumentacijq ir pa- informavo apie padetj.
Bartkui padedant, as parinkau du asmenis j stabo su- detj — brolius Pakarklius. Vienas is jq praeityje buvo mo- kytojas, antras — kooperatyvo buhalteris. Vienq paskyriau ukio skyriaus virsininku, antrq — propagandos skyriaus virsininku. Netrukus Ceponis ir Vareikis nuejo j savo gaujq rajonq. Bartkus isvyko j Taurages apskritj dirbti „Kqstucio" apygardos stabe. As pasilikau vadovauti rink- tinei. Mano vadovaujama rinktine jejo j „Kqstucio" apygar- dos sudetj. Turejau rysius su apygardos stabu, buvau jam pavaldus, 1946 metq rudenj „Kqstucio" apygardos vadas Kaspera- vicius rastu jpareigojo mane imtis priemoniq sujungti ma- no rinktinei su Urbucio rinktine. Tai padaryti reikejo del to, kad nedideleje Raseiniq apskrities teritorijoje veike trys rinktines. Meginau susiristi su Urbuciu, taciau ilgq laika man nepavyko. Tiktai 1947 metq sausio menesj atsi- tiktinai sutikau jj su zmona ir vienu banditu Didvejo kai- me, kur jis buvo apsistojqs. Pasikalbejus su Urbuciu, pa- aiskejo, kad jis nesidomi pogrindzio organizavimo klausi- mais ir yra atitrukqs nuo savo vadovaujamos rinktines. Kartu su juo buvqs banditas man papasakojo, kad Urbutj is rinktines isvare jam pavaldus banditai uz neveiklumq ir uz tai, kad jo zmona megino komanduoti, versdama ban- ditus apriipinti jq maisto produktais, drabuziais ir kitkuo. Kiek veliau suzinojau, kad Urbutis jsigijo suklastotus do- kumentus, is gaujos pasitrauke ir apsigyveno Siauliuose ar Panevezyje. 1947 metq vasarq as su gauja nuvykau j buvusj Urbucio rajonq ir jam priklausiusias grupes pajungiau „Zebenks- ties" rinktines stabui. Is viso ten buvo 4 grupes, kurias sudare apie 20 banditq. Taigi, Urbucio rinktine organiza- ciniu atzvilgiu liovesi egzistavusi 1946—4947 metq ziemq. „Kqstucio" apygardai pavaldus banditai zude tarybinius piliecius. Is apygardos stabo buvo duodami nurodymai griebtis teroristiniq aktq pries visus, kurie veiks pries ban- ditus ir aktyviai dalyvaus tarybq valdzios vykdomose prie- monese. Prisimenu, kad, pries man perimant vadovavimq rink- tinei, banditai „Lapute", Juodis ir „Paukstis" Siluvos vals- ciuje nuzude 13 tarybiniq pilieciq. Apie tai as suzinojau veliau.
1947 metq balandzio menesj susitikau su Bartkumi ir ga- vau is jo nurodyma tuojau pat eiti su juo j susitikimq su ,,Tauro" apygardos atstovais. Mes su Bartkumi pirmiausia ketinome nuvykti j Girkalnio miestelio rajonq ir susitikti su kapitonu Ceponiu. Taciau jau pirmqjq naktj Bartkus atsitiktinai buvo suzeistas. As jj palikau gydytis pas rysi- ninkq Grigalaviciutq. Mus turejo pasivyti Kasperavicius, bet jis del nezinomq priezasciq neatejo. Apsvarst^ susiti- kimo su „Tauro" apygardos delegacija perspektyvas, nu- tareme atsisakyti nuo susitikimo ir sugrjzome atgal. As sugrjzau j Raseiniq valsciq. Pakeliui aplankiau ser- gantj Bartkq ir is jo suzinojau, kad 1947 metq balandzio pradzioje valstybes saugumo organai aptiko Batakiq mis- ke „Kqstucio" apygardos stabo sleptuv^, kurioje uzmuse apygardos vadq Kasperaviciq, о informacijos skyriaus vir- sininkas Paulauskas dingo be zinios. Veliau paaiskejo, kad jj sueme. Toje pacioje sleptuveje buvo uzmustas dar vie- nas apygardos stabo techninis darbuotojas. 1947 m. geguzes 20—25 d. Bartkus susauke „Kqstucio" apygardos vadq pasitarimq del vadovybes. Pasitarimas jvyko miske netoli Geges kaimo, Raseiniq valsciuje. Ja- me dalyvavo apygardos stabo tikio skyriaus virsininkas „Giedrys", Bartkus, Taurages rinktines vadas Danilevicius ir as — Zemaitis. Pasitarimas nutare atstatyti apygardos stabq ir mane isrinko vadu. Tada mes paraseme laiskq „Tauro" apygardos vadui Baltusiui-„Zvejui", kuriame jj painformavome apie musq apygardos stabo sudeties pakei- timq ir siuleme reguliariai palaikyti rysius tarp apygardq. 1953 m. liepos 7 d- 1947 m. geguzes 20—25 d. gaujq vadq pasitarime bu- vau isrinktas „K^stucio" apygardos vadu, bet ne is karto pradejau eiti sias pareigas, nes neturejau vadavietes (sle- pimosi vietos) ir dar nespejau suformuoti apygardos sta- bo, nebuvau parinkqs siam tikslui tinkamq zmoniq, issky- rus vienq — organizacinio skyriaus virsininkq Bartkq. Kartu su Bartkumi parinkome kandidatq „Zebenksties" rinktines vado pareigoms — Kurtinaitj. Jj intensyviai ruo- seme, mokeme, kaip reikia vadovauti ginkluotai naciona- listq organizacijai, nes pogrindyje jis buvo naujokas. Rinktines stabo virsininko pareigoms numateme Ne- verdauska, kuris j nelegaliq padetj perejo 1947 metq ge-
guzes menesj, о anksciau buvo pradzios mokyklos то- ку to ju. 1947 metij birzelio menesj „Zebenksties" rinktines sta- bui isrinkome slepimosi vietq valstiecio ukyje Vidukles valsciaus Sarkaimio kaime. Veliau vienkiemio savininkas, pajut^s, kad jj pradejo sekti VRM organai, kartu su zmo na jstojo j gaujq ir gyveno nelegaliai. Ukyje kartu su Bartkumi, Kurtinaiciu, broliais Pakarkliais ir kitais sta- bo darbuotojais jrengeme bunkerj-sleptuvq. Tada as Kur- tinaiciui perdaviau „Zebenksties" rinktines stabo doku- mentus. Tuo metu issikvieciau Kelmes banditij rajono vadq Ei- sinq, nes norejau parinkti „K^stucio" apygardos stabui slepimosi vietq. Tuo tikslu mazdaug 1947 metq birzelio pabaigoje, atvy- kus Eisinui, su juo ir Bartkumi nuvykau j Kelmes—Kraziq rajonq, kur veike Eisino gauja. j naujq rajona reikejo per- sikelti del to, kad senoje vietoje saugumo organai prade- jo mus issifruoti. Be to, naujame rajone reikejo sustiprin- ti gaujas organizaciniu atzvilgiu, jvesti jose tvarkq ir drausm^. Apsvarstq su Eisinu butinas sqlygas apygardos stabo vadavietei jrengti, nutareme pasinaudoti jo veikimo ra- jonu. Su juo apejome rajonq, susitikome ir susipazinome su visais banditais. Sudareme tokios sudeties stabo apsau- gos grup^: „Raganius”, jo brolis „Vitolis", „Vejelis", Or- lingis ir Cibulskis. Susipazinus su Eisino vadovaujama gauja, paaiskejo, kad trys banditai — broliai „Berzai" ir dar vienas — ne- pripazino vadovybes, plese gyventojus ir kazkur kaupe turtq „busimiems laikams". Kartq jie uzpuole kitq gaujq, kuri veze jsigytus produktus. Drausmei sustiprinti jsakiau juos teisti uz akiq ir nubausti. Bartkus, „Vejelis" ir dar vienas nuteise brolius „Berzus" susaudyti, о treciqjj ispe- jo, kad jeigu jis nesiliaus plesikaves, bus susaudytas. 1947 metq rugsejo menesj Eisinas man pranese, kad ban- ditus „Berzus" jis sugavo ir susaude, о treciqjj perkele j kitq gaujq. Noredami isvalyti rajonq, kuriame ketinome slapstytis, Orlingio patariami, ruosemes isgaudyti dar vienq vagiq gaujq, gyvenanciq legaliai, bet nespejome, nes milicija anksciau uz mus juos isgaude.
Apygardos stabo vadavietQ parinkome Stulgiq mieste- lio apylinkese. 7—8 kilometrq spinduliu valstieciq ukiuose jrengeme keturias pozemines sleptuves-bunkerius. Vals- tieciq., pavardzip dabar neprisimenu, о jq sodybas galiu parodyti. Veliau du bunkerius teko palikti, nes vienq uz- liejo vanduo, о antras buvo per toli nuo kitq bunkeriq. 1948 metq geguzes menesj teko palikti ir treciq bunkerj. Kad musq buvimo vieta Stulgiq rajone nebtitq issif- ruota, uzdraudeme „Raganiaus" apsaugos grupei ir ki- tiems banditams iseiti is savo rajono ribq ir netoliese imtis bet kokiq antitarybiniq veiksmq — plesti, zudyti ir pla- tinti lapelius. „Kpstucio" apygardos vadu buvau nuo 1947 metq bir- zelio pabaigos iki 1948 metq Jiepos pradzios. Po to buvau isrinktas Vakarq Lietuvos srities ginkluotos organizacijos vadu. Srities stabui priklause trys apygardos—„Kqstucio", „Zemaiciq" ir „Prisikelimo". Visq pirma suformavau apygardos stabq, sukomplek- tavau jj is patikimq ir man is ginkluotojo pogrindzio zino- mq zmoniq. Apygardos stabo virsininku paskyriau Bartkq. Jis ejo ir stabo organizacinio skyriaus virsininko pareigas. Ope- ratyvinio skyriaus virsininku paskyriau Guzq-„Kardq", jis ejo ir ukio skyriaus virsininko pareigas. Informacijos sky- riaus virsininku paskyriau Antanq Lesj-„Tvanq". Sis sky- rius dirbo zvalgybos darbq. Lesys buvo baigqs zvalgybos mokyklq Vokietijoje ir j Lietuvq buvo permestas parasiu- tu. 1948 metq pavasarj apygardos stabq papilde dar vie- nas skyriaus virsininkas — Ivanauskas-,,Gintautas". Sios sudeties stabas ir eme veikti. Kad butq galima operatyviau vadovauti, mano pasiu- lymu rinktiniq teritorijq suskirsteme j raj onus, kuriems vadovavo rajonq vadai, ir jiems buvo pavaldzios visos rajone veikiancios gaujos. Raseiniq rinktines teritorijo- je buvo sudaryti trys rajonai, ,,Vaidoto"—du ir Taura- ges —trys rajonai. Noredamas sustiprinti rinktiniq stabus, as suorganizavau stabq darbuotojq perkelimq is vienos rinktines j kitq ir sustiprinau informacijos (zvalgybos) sky- rius. Man vadovauj ant, buvo suorganizuotas apygardos ban- ditq kovinis ir idejinis parengimas, siekiant pakelti jq kovos dvasiq.
Kadangi apygardos stabui reikejo lesq, as is kiekvie- nos rinktines rinkau privalomq mokestj vidutiniskai po 1000 rubliq. 1948 metq kovo menesj „K^stucio" apygarda apeme vakarin^ respublikos dalj, nuo Kauno iki Klaipedos ir nuo Latvijos TSR sienos iki Nemuno, isskyrus Telsiq, Mazei- kiq, Kretingos ir is dalies Kedainiq apskritis, Tuo laiko- tarpiu apygardos sudetyje buvo septynios ginkluotq na- cionalistinio pogrindzio dalyviq rinktines. 1953 m. liepos 8 d. Pradejqs vadovauti „K^stucio" apygardai, as ir toliau palaikiau rysius su kitq organizacijq vadovaujanciaisiais stabais: su „Tauro" apygardos vadu Baltusiu-,,Zveju", о jam zuvus,— su „Sturmu", „Rymantu" ir „Saidoku", kurie veike Lietuvos pietuose, Marijampoles—Vilkaviskio—Sa- kiq apskriciq rajone; su vadinamosios Siaures rytq Lie- tuvos srities vadu burzuazines Lietuvos kariuomenes lei- tenantu Kimstu-,,Zalgiriu", kuris vadovavo „Algimanto", „Vyties", „Vytauto" ir „Didziosios kovos" apygardq veik- lai ir sieke atstatyti VRM organq likviduotq „Zemaiciq" apygardq, vadovavusiq gaujq veiklai Telsiq apskrityje ir is dalies Raseiniq, Siauliq ir Taurages apskrityse. Rysius su Kimstu-„Zalgiriu" ir jau minetais kitais „Tau- ro" apygardos vadais palaikiau, susirasinedamas per rysi- ninkes. Tuo laikotarpiu su jais nebuvau susitikqs. Palaikydamas rysius su minetais apygardq vadais, lu- re jau pagrindinj tiksla —sudaryti vadovaujantj Lietuvos nacionalistinio pogrindzio centrq ir koordinuoti kovq pries tarybq valdziq. 1947 metq rugpiucio menesj per rysininkp is „Tauro" apygardos vado gavau laiskq, kuriame jis prase organi- zuoti zvalgybos (snipinejimo) ziniq rinkimq apie Tarybq Sqjungos ginkluotqsias pajegas, atomin^ energijq, res- publikos ekonomikos buklq, baznycios ir dvasininkijos pa- detj Lietuvoje, svietimo bdkl^, tarybq valdzios vykdomas represijas ir kitais klausimais. Is laisko suzinoj^s, kokiq ziniq reikalauj ama, supratau, kad jos reikalingos uzsienio zvalgybos organams. As tuojau emiausi organizuoti zvalgybos ziniq rinki- mq. Atlikti sj darbq pavedziau Antanui Lesiui. Be to,
isleidau specially jsakymq, jpareigojantj visus rinktiniq va- dus organizuoti zvalgybos darbq, panaudojant jq vado- vaujamq gaujq dalyvius. Padauginome ir issiuntinejome gaujoms is „Tauro" apygardos vado Baltiisio gautus klau- simus del zvalgybos darbo. Vykdydami jsakymq, rinktiniq vadai man pateike surinktos medziagos santraukas apie zemes tikio ir svietimo buklq, baznycios ir dvasininkijos padetj Lietuvoje, tarybq valdzios represijas ir kitais klau- simais. Surinktas zinias nusiunciau „Tauro" apygardos vadui Baltusiui. Eidamas „Kqstucio" apygardos vado pareigas, dalyva- vau tarybiniq pilieciq apiplesimuose ir zudymuose. 1947 metq rugpiucio menesj su Bartkumi, Orlingiu, „Raganiumi", „Vitoliu", „Vejeliu" ir Cibulskiu as vaiks- ciojau po Kraziq valsciq, rinkdamas vietq bunkeriui jreng- ti. Kartq apsistojome dienai pailseti vieno ukio darzineje. 2—3 kilometrus j pietrycius nuo Kraziq. Pavakareje j dar- zinq uzejo nepazjstamas zmogus, kuris atrode jtartinas, ir todel sargybinis jj sulaike. Bartkus jj tarde. Sodybos sa- vininkas patvirtino, kad jis ir kiti gyventojai laiko tq zmogq pavojingu ir jo bijosi. Kada man apie tai pranese, as paskyriau karo lauko teismq is trijq banditq ir jsakiau jj teisti, о paskui, sutik- damas su jq sprendimu, jsakiau jj pasmaugti. Orlingis ir „Raganius", man matant, uzdejo tarn zmo- gui kilpq ant kaklo ir, paemq uz virves galq, jj pasmauge. Smaugti padejau ir as. Lavonq liepeme uzkasti sodybos savininkui. Antrq kartq dalyvavau, jvykdant teroristinj aktq 1948 metq pavasarj Adakavo kaime, Skaudviles vals- ciuje. Buvo taip. Nuvykau j Taurages „Aukuro" rinktines veikimo rajonq, noredamas parinkti savo vieton „K^stu- cio" apygardos vadq, nes ruosiausi uzimti Vakarq srities vado postq. Vietiniai banditai pasiule man nubausti Adakavo kaimo gyventojus: liaudies gynejq su jo sugy- ventine ir tarybq valdzios aktyvistq. As sutikau su pasiu- lymu ir nutariau dalyvauti sioje operacijoje. Vietiniai banditai nuejo pas tarybq valdzios aktyvis- tq jo apiplesti, о as kartu su Guzu, Lesiu, Nausedu-,,Lyru", „Raganiumi", „Vejeliu" ir Orlingiu patraukeme j liaudies gynejo namus.
Antanas Grajauskas, „Gintaro" kolukio pirmininko pavaduotojas, nuzudytas 1952 m. rugpiucio lid. Suradq kaime jo namq, mes jj apsupome ir pareikala- vome tuojau jsileisti j vidq, bet zmogus durq mums ne- atvere, о issokqs pro langq j laukq, erne begdamas atsi- saudyti. Mes saudeme j jj, bet nepataikeme. 1 Po to suejome j vidq, kur radome pabegusio liaudies gynejo sugyventinq. Jq Orlingis apkaltino banditq ,,isda- ) vinejimu". - Cia pat paskyriau teismq is Guzo, Lesio ir dar vieno bandito, kurie nutare jq susaudyti. As sprendimq patvirti- nau ir jsakiau susaudyti. Vienas is banditq jq nusove*. Pa- likq lavonq vietoje, patys isejome. , Koviniuose susiremimuose 1947—1948 metais dalyva- vau tris kartus. Mazdaug menesj pries mano isrinkimq „Kqstucio" apy- gardos vadu, 1947 metq balandzio 25 d., kartu su broliais Pakarkliais, ,,Дгио1и", ,,Karosu" ir rysininke ,,Ziga“, taip j pat su 6—7 zmoniq ,,Plieno" grupe, veikiancia Vidukle^ valsciuje, apsistojome Talkininkq kaime valstiecio darzi- neje. Valstiecio pavarde rusiska, jo sunus batsiuvys, * 1948 m. balandzio 30 d. banditai nuzude Pelagija Rybakovq, gi- musi^ 1902 m.
Tuo metu, kai mes name prausemes, sargybinis vaisi- nosi degtine su kq tik parejusiu is Vidukles seimininko zentu ir nepastebejo, kai prie vienkiemio pasirode VRM kariuomenes kareiviai. PamatQ kareivius, mes visi tuojau pat atidengeme ug- nj, bet po trumpo susisaudymo pabegome, palikQ vienq saviskj uzmustq, о vienq suzeistq nusineseme. Veliau, 1947 metu rugpiucio menesj, kartu su Bartku- mi, „Raganiumi", „Vitoliu", Orlingiu, Cibulskiu ir kitais apsistojome krumuose prie Ancios upes netoli Gudeliu dvaro, Skaudviles valsciuje. Staiga uz 100—150 metru sargybiniai pastebejo du kareivius su paruostais ginklais, besiartinancius j musu pusQ. Paleidqs serija is automato, ,,Vejelis" vienq kareivj nusove, о antras pabego. Paemq nuzudytojo kareivio ginklq, sovinius ir doku- mentus, pasislepeme Raudgiriq miske. 1947 metq rudenj apsistojome Skaudviles valsciaus Kalniskiq kaime, vieno valstiecio namuose. Su manimi buvo Guzas, Antanas Lesys, Orlingis, „Vitolis", „Raga- nius", „Vejelis". Apie desimtq valandq ryto seimininke pastebejo atvaziuojancius du Tarybines Armijos karei- vius, eme saukti, kad sodybq supa kareiviai, ir pasiule mums visiems begti. Susirinkq kartu, mes patareme sei- minink ei pasitikti kareivius ir pasiqsti juos atgal, nes ma- neme, kad jie atvaziavo pasaro. Seimininke atsisake tai padaryti ir, panikos apimta, su dukterimi eme rekti, kad jos prazuvusios. Kareiviai sustojo prie darzines. Vienas ju islipo is ve- zimo, apziurejo darzin^ ir eme artintis prie namo. Prie lango stovej^s Guzas serija is pusiau automatinio sautuvo besiartinantj kareivj nusove. Antrasis kareivis susisaudy- mo metu issoko is vezimo ir pabego. Paem^ uzmustojo kareivio pusiau automatinj sautuvq ir sovinius, pasislepeme miske. Apiplesime tuo laikotarpiu as dalyvavau tik vienq kartq. 1947 metq gruodzio menesj apygardos stabo apsaugos grupes daiyvis Orlingis man pranese, kad Kaltinenq vals- ciaus Kausq kaimo valstietis aktyviai dalyvauja tarybq valdzios organq vykdomose priemonese, skundzia savo kaimynus, ir todel prase leisti jj nubausti. Leidau jj apiplesti ir nutariau dalyvauti apiplesime kartu su savo stabo nariais.
Prisimenu, is valstiecio atememe dalj maisto produktp, dalj patalynes, baltinip, avalynes ir virsutinip drabuzip. PrigrasinQ valstieciui, mes jo arkliu prisiplesta turtp nu- vezeme pas rysinink^ j Butvilp kaimp, Krazip valsciuje. Jai pavedeme naktj turtp nugabenti pas kitp rysininkp, gyvenantj uz 4—5 kilometrp. Apygardos stabo dalyviai Bartkus, Guzas, Antanas ir Bronius Lesiai, Orlingis, Cibulskis, ,,Raganius", „Vejelis", ir „Vitolis" mano jsakymu arba man sutinkant ziemp pe- riodiskai plesdavo vietinius gyventojus. Prisiplestu turtu aprupindavo musu gaujp. 1953 m. liepos 9 d. Mes uzmezgeme rysius su visomis kaimyninemis or- ganizacijomis. „Etmonas" buvo musp kaimynas, todel „Kpstucio" apygardos stabo virsininkas Guzas per rysi- ninkp Maziliauskaitp-„Gegutp" susiriso su gaujos vadu. „Etmono" gauja veike Krazip valsciaus vakarineje daly- je. Tame paciame valsciuje ir mes slapstemes. 1947 metp gruodzio menesj Guzas susitiko su „Etmo- nu" ir man pranese uzmezgps su juo rysius. Po to as su- sitikau su „Etmonu". Tai buvo 1947 metp gruodzio ar 1948 metp sausio menesj. Pas jj ejau, noredamas susipa- zinti su padetimi ,,2emaicip" apygardoje, su apygardos stabo jsakymais ir BDPS (Bendro demokratinio pasipriesi- nimo spjudzio) dokumentp rinkiniu, kurj „Etmonas" tu- rejo. Su juo susitikau valstiecio ukyje uz 2—3 kilometrp nuo Pasiles kaimo. „Etmonas" papasakojo, kad „Zemaicip" apygardos va- dp Semaskp sueme saugumo organai, apygardos stabo ne- ra, „Satrijos" rinktines (veikusios Telsip apskrityje) vadp, burzuazines Lietuvos kariuomenes kapitonp Juozaitj ir jo zmona 1947 metp rudenj susaude jam pavaldus bandi- tai. Budamas girtas, jis nuzudps banditp, kuris atsisakps nuvesti jj j savo bunkerj. Del sip jvykip „Satrijos" rinkti- nes stabui ir „Zemaicip" apygardai pavaldus banditai, ne- turedami centralizuoto vadovavimo, pakriko. „Etmonas" emesi priemonip tvarkai jvesti ir prase buvusi burzua- zines Lietuvos kariuomenes kapitonp Milasevicip imtis vadovauti apygardai. Dabar tiksliai neprisimenu, ar tp kartp, ar per kitus susitikimus (su „Etmonu" buvau susi- tikps 3—4 kartus) patariau „Etmonui" neisleisti is savo rankp iniciatyvos atstatyti apygardos vadovybp ir daviau
jam keletp patarimq siuo klausimu, taip pat paprasiau suorganizuoti man susitikimq su Milaseviciumi. 1948 me- tp kovo menesj „Etmonas" susitikimq suorganizavo. Mila- sevicius jau vadovavo „Zemaiciq" apygardai. Susitikqs su Milaseviciumi, pagyriau jo nutarimq dalyvauti nacio- nalistiniame pogrindyje, papasakojau jam apie savo va- do vavimo apygardai patyrimq.ir painformavau jj apie pogrindzio padetj Lietuvoje, apie tai, kad nera centrali- zuoto vadovavimo, ir pasisakiau uz pogrindzio centraliza- vimq. Tuo metu „Kqstucio" apygarda buvo zymiai padide- jusi, todel su Milaseviciumi apsvarsciau apygardos reor- ganizavimo ir srities vadovybes sudarymo klausimq Per susitikimq mes susitareme, kaip toliau palaikysime tarp savqs rysius ir vienas kitq informuosime. Veliau Mjlasevi- cius mane visais klausimais paremdavo. Uzmezgqs rysius su kaimyninemis organizacijomis/ „Kunigaikscio Zvalgaicio", Siauliq ir kitomis rinktinemis^ jsitikinau, kad jos veikia atskirai, nera pavaldzios jokiai apygardai. As jas prijungiau prie „Kqstucio” apygardos. Prijungus prie apygardos penkias rinktines, iskilo reikalas jq susmulkinti, dalj gaujq atskirti ir atgaivinti anksciau veikusiq Siauliq apygardq. Noredamas organizaciniu at- zvilgiu sutvarkyti siaurineje Lietuvos dalyje veikusias ginkluotas grupes, pasitarqs su Bartkumi, nutariau jj pa- siqsti j Siauliq miesto rajonq, kur veliau ketinau perkelti „Kqstucio" apygardos stabq, nes tas rajonas buvo pato- giausias rysiams su gaujomis palaikyti. Be to, Bartkus pasiule uzmegzti rysius su latviq na- cionalistais bendrai kovai pries tarybq valdziq koordinuo- ti. Laikydamas tai butinai reikalingu, as su Bartkaus pa- siulymu sutikau. Taciau mums nepavyko uzmegzti su jais rysiq. 1947—1948 metais, budamas „Kqstucio" apygardos va- du, pavedziau Joniskio „Kunigaikscio Zvalgaicio" vardo rinktines vadui uzmegzti rysius su Latvijos nacionalistiniu pogrindziu, nes toji rinktine veike Latvijos pasienyje ir periodiskai lankydavosi Latvijoje. Rinktines sudetyje bu- vo ir latviq, taciau rysiq su nacionalistiniu Latvijos po- grindziu jie neturejo. „К. Zvalgaicio" rinktines’ vadas ne karta man zadejo pavedirnq atlikti, taciau jo nejvykde ir rysiq su burzuazinemis nacionalistinemis latviq organiza- cijomis neuzmezge. Veliau mes priejome isvadq, kad Lat- vijos respublikoje nera tokiq ginkluotq gaujq, kaip Lie-
tuvoje, jos ten veikia kitokiais metodais, t. y. naciona- listines organizacijos sudarytos is legaliai gyvenanciq as- menq. 1948 metij balandzio menesj „Kqstucio" apygardq pa- dalijau j dvi apygardas: „K^stucio" ir „Prisikelimo". ,,K^s- tucio" apygardq sudare sios rinktines: ,,2ebenkstis", vei- kusi Raseiniij apskrityje, „Aukuro"—Taurages apskrityje, „Vaidoto"— dalyje Kedainiq, Kauno ir Raseiniq apskri- ciq teritorijos, ir Klaipedos rinktine, susidedanti is lega- liai gyvenanciq asmenq. „Prisikelimo" apygardai priklau- se sios rinktines: ,,K. Zvalgaicio", veikusi Joniskio apskri- tyje, Siauliq rinktine, apemusi Siauliq apskritj, banditq organizacijos, buvusios Radviliskio—Baisogalos rajone, kurioms vadovavo Vasarietis (pavarde netikra), ir, be- rods, „Lietuvos zaliosios" rinktine, veikusi Seduvos—Ro- zalimo rajono teritorijoje. Naujai jsteigtos apygardos va- du pasiskelbe Bartkus, suderinqs savo kandidatiirq su apygardq sudariusiq organizacijq vadais. ,,K§stucio“ apygardos vadu pasilikau as. Bartkaus vadovaujamai „Prisikelimo" apygardai ati- tekusias organizacijas as savo jsakymu isbraukiau is „Kqstucio" apygardos sudeties. Is esmes, jsteigiant „Pri- sikelimo" apygardq, buvo siekiama atgaivinti Siauliq apy- gardq. Tai dareme, noredami centralizuoti nacionalistinj pogrindj. Mes, „Kqstucio" apygardos stabo nariai, 1948 metq ko- vo menesj nutareme imtis iniciatyvos sudaryti naciona- listinio lietuviq pogrindzio centrq. Todel as ir toliau emiausi organizaciniq priemoniq tiek „KQstucio" apygar- doje, tiek ir kitose apygardose. 1947—1948 metq ziemq visiskai buvo atgaivintas ,,2e- maiciq" apygardos stabas, vadovaujamas Milaseviciaus, „Etmono" ir studento. Kurj laikq „Zemaiciq" apygardos stabui, siekiant pagerinti jo darbq, buvo priskirtas Ivanauskas-„Gintautas" is „Kqstucio" apygardos stabo. 1948 metq balandzio menesj buvo sudarytas „Prisike- limo" apygardos stabas, kuriam vadovavo Bartkus, Bro- nius Lesys ir Grigonis. As su Guzu ii Antanu Lesiu vado- vavau „K^stucio" apygardai. Dar balandzio menesj periodiskai susitikdamas arba susirasinedamas su siais stabq darbuotojais, svarsciau klausimq del vyriausiojo vadovaujancio pogrindzio -orga- no sudarymo Vakarq srityje is trijq isvardytq apygardq. 15 Kruvinos zudikq pedos 225
Visi jie sutiko su mano pasitilymu. „Kpstucio" apygardos stabo virsininkas Guzas derybp metu pasiule mano kan- didaturp srities vado pareigoms; su tuo sutiko ir kiti gau- ji4 vadai. Tuo remdamasis, mazdaug 1948 m. liepos 1 d. jsakymu paskelbiau apie Vakarp srities stabo jsteigimp, splygiskai pavadinps jp „Jura", о pats pasiskelbiau sri- ties vadu. Ruosdamasis uzimti sj postp, 1948 metp birzelio pabai- goje nuejau j Taurages rinktinp susitikti su Danilevicium ir pasitarti del jo paskyrimo „Kqstucio" apygardos vadu, nes su jo kandidatura sutiko visi apygardos stabo nariai ir Raseinip rinktines vadas Kurtinaitis. Apygardos stabui sustiprinti is Raseinip rinktines pa- emiau „Remigijp", kurj nuvedziau pas Danilevicip, о Da- nilevicip, jam sutinkant, paskyriau apygardos vadu ir ati- daviau bylas. Po 7 ar 10 dienp vadovavimp Vakarp sri- ciai „Jura" perdaviau Milaseviciui, о jo vietp uzeme ,,Et- monas". Po to as rupinausi vien vyriausiosios nacionalis- tinio burzuazinio pogrindzio vadovybes sudarymu. 1948 metp liepos menesj per rysininkp gavau naujo „Tauro" apygardos vado „Saidoko" laiskp, kuriame jis pranese, kad „Rymantas" zuvo. „Saidokas" taip pat pain- formavo, jog „Tauro" apygardoje nera tinkamp zmonip vyriausiajai nacionalistinio pogrindzio vadovybei sudary- ti, ir pasiule, kad „Kpstucio" apygardos vadas imtpsi ini- ciatyvos vadovaujanciam pogrindzio centrui jsteigti Lie- tuvoje. 1953 m. liepos 14 d. Noredamas kuo greiciau sudaryti vyriausipjp naciona- listinio pogrindzio vadovybp, pasitarps su „Juros" srities ginkluotos organizacijos stabo vadovais Milaseviciumi, Guzu, Antanu Lesiu ir Ivanausku, mazdaug 1948 m. liepos 10—15 d. isleidau jsakymp Nr. 1 Vieningai laisves kovos spjudzio organizacijai, su trumpintai — VLKSO. jsakyme pasiskelbiau visp pogrindzio pajegp vadu ir paskyriau sa- vo pavaduotojais Pietp, Rytp ir Vakarp Lietuvos sricip vadus, nenurodydamas jp slapyvardzip, nes Pietp Lietu- vos srities vado slapyvardzio nezinojau. Tame paciame jsakyme pareikalavau is visp sricip vadp kas menesj teik- ti man zinias apie jp vadovaujamu sricip organizacijp veiklp. Pirmp kartp jsakymp pasirasiau slapyvardziu ,,Vy-
tautas". Tas jsakymas buvo mano veiklos Lietuvos nacio- nalistinio pogrindzio vadovo poste pradzia. Gyvenome bunkeriuose iki 1949 m. vasario 1 d., t. y. iki atvykstant pas mus Pietp Lietuvos srities vadui Rama- nauskui, „Tauro" apygardos vadui „Faustui" ir Vakarp Lietuvos srities „Jura" stabo virsininkui Guzui. Jiems atvykus, mes surengeme pasitarimp, kuriame dalyvavo: 1. Ramanauskas-„Vanagas"—iPietp Lietuvos srities vadas. 2. Sibaila-„Meraims", BDPS prezidiumo viesosios da- lies skyriaus virsininkas. 3. Bartkus-„Zadgaila", BDPS prezidiumo sekretorius. 4. Guzas-,,Kardas“, Vakarp Lietuvos srities stabo vir- sininkas. 5. Grigonis-„Uzpalis", „Prisikelimo" apygardos vadas. 6. „Faustas"—„Tauro" apygardos vadas. 7. Bronius Lesys-„Naktis“, „Prisikelimo" apygardos stabo virsininkas. 8. As — Zemaitis-„Vytautas", vyriausiasis BDPS gink- luotpjp pajegp vadas ir laikinai einantis BDPS prezidiumo pirmininko pareigas. Be nurodytp asmenp, pasitarimo dalyvavo kaip paly- dovas vieno „Prisikelimo" apygardos stabo skyriaus vir- sininkas. Pasitarimas vyko „Prisikelimo" apygardos stabo bun- keryje, kaime tarp Baisogalos ir Radviliskio. Pirmininka- vau as. Pasitarimas truko dvidesimt dienp. Jame buvo nutarta: 1. Kadangi senas pavadinimas BDPS, kaip mums atro- de, paseno, nutareme jj pakeisti j LLKS (Lietuvos laisves kovos spjudis). Tokj pavadinimp pasitiliau as, ir pasita- rimo dalyviai jj prieme. 2. Vadovauti Lietuvos nacionalistiniam pogrindziui pa- vesti LLKS tarybos prezidiumui, laikant ji vyriausiuoju vykdomuoju organu. 3. Isrinkti LLKS tarybos pirmininku ir Lietuvos pogrin- dzio ginkluotpjp pajegp vyriausiuoju vadu mane — Ze- maitj, LLKS prezidiumo viesosios (politines) dalies virsi- ninku — Sibailp, viesosios dalies skyriaus virsininku — B>ronip Lesj ir LLKS tarybos prezidiumo sekretoriumi — Bartkp. Mes visi keturi sudareme prezidiump.
4. Pavesti man galutinai parengti LLKS jstatus, о pre- zidiumo nariui Sibailai — program^. Priimtus nutarimus isdesteme protokole. Pasitarimas vadinosi Lietuvos laisves kovos sqjudzio tarvbos pose- dziu, kuri buvo vyriausiasis vadovauj antis pogrindzio centres. Susitareme toliau ttjsti antitarybinq veiklq, su ginklu rankoje ir kitais budais kovoti pries tarybq valdziq Lie- / tuvoje, tikedamiesi, kad Vakarp valstybes uzpuls Tarybp Sqjungp, ir tada pogrindis jves Lietuvoje burzuazinq san- tvarkq. Taip pat susitareme nedelsiant LLKS tarybos pre- zidiumq papildyti dviem pietp Lietuvos nacionalistinio pogrindzio atstovais. 1953 m. liepos 24 d. Svarsteme ginkluotojo nacionalistinio pogrindzio ry- sip su uzsieniu klausimq. Informa vo Ramanauskas ir „Faustas". Jie pranese, kad is gaunamp is uzsienio laiskp, kontaeciai — is „Skrajuno", „Mazycio"-,,Audronio", yra zinoma, kad uzsienyje aktyviai veiikia emigrant^ centrai. Kamanauskas ir „Faustas" pasake, kad „Skrajianas" ir kiti ketina grjzli j Lietuva, bet aplinkybes neleidzia sio ketinimo jvykdyti. Todel taryba nutare palaikyti su uz- sieniu rysius ir infoimuoti juos apie nacionalistinio po- grindzio buklq Lietuvoje, taip pat teikti zinias apie ekono- miuq, pouting ir karinQ Tarybp Sqjungos padetj. Organizuoti rysius su uzsieniu buvo pavesta Rama- nauskui, kuris, vadovaudamas pietp Lietuvos ginkluota- jam pogrindziui, jau palaike tokius rysius per specialius BDPS prezidiumo jgaliotinius. Svarstydama klausimq, kaip yra renkami zvalgybos duomenys apie ekonominQ, politin^ ir karinQ ТагуЬц Sq.- jungos padetj, taryba konstatavo, kad sis darbas pogrin- dyje atliekamas labai nepatenkinamai, Prie formuocii; stabu esantys intormaciniai skyriai neuztiknnq pogrin- dzio uzdavinip zvalgybos srityje, nepakankamai yra instruktuojami asmenys, kurie renka snipinejimo zinias. Todel taryba nutare sustiprinti zvalgybos skyrip darbq, parinkti siam tikslui kvalifikuotus zmones, juos kruops- ciai instruktuoti. Priememe nutarimq sustiprinti teroristinius veiksmus pries tarybp valdziq rytq Lietuvoje, nes ten veikiancios grupes, kaip mums atrode, buvo blogai organizuotos ir
veike nepakankamai. Be to, buvo siuloma sudaryti gink- luotas organizacijas Klaipedos, Priekules, Silutes ir Pa- gegiq rajonuose, nes ten, musu duomenimis, jq yisai ne buvo. Pasitarime nutareme sustiprinti antitarybinq propagan- da pries kolektyvizacijq Tarybq Lietuvoje. Ypac buvo kreipiamas demesys j tai, kad butq kovojama pries visuo meniniq kolukiq pastatq statybq ir vienkiemiq perkelimq j gyvenvietes, nes, likvidavus Lietuvoje vienkiemiq siste- mq, ginkluotasis nacionalistinis pogrindis netektq materia- lines bazes ir gyventojq paramos. Pasitarimas prieme direktyvq Lietuvos nacionalisti- niam pogrindziui — neleisti suvisuomeninti ukiq j koi-' ukius ir vienkiemiq perkelti j gyvenvietes. Taryba nutare deginti visuomeninius pastatus ir naujai statomas gy- venvietes, j kurias buvo numatoma perkelti valstiecius is vienkiemiq. Isplesti kovq pries koldkiq organizatorius ir kolukinq statybq aktyviai remiancius asmenis, jspeti juos pogrindzio vardu, kad jeigu jie nenutrauks aktyvaus kol- ukiq kurimo darbo, tai ginkluotojo pogrindzio dalyviq bus saudomi. Pasibaigus LLKS tarybos pasitarimui, visi ginkluotojo pogrindzio vadovai issiskirste j savo vietas ir emesi vyk- dyti tarybos priimtus nutarimus. 1949 metq birzelio menesj gavau laiskq is Ramanaus- ko ir is specialaus BDPS prezidiumo jgaliotinio uzsienyje ,, Audi onio". Kartu gavau VLIKo atstovq posedzio, ku- riame dalyvavo specialus BDPS prezidiumo jgaliotinis „Skrajunas" ir Lietuvos nacionalistinio pogrindzio atsto- vas uzsienyje „Prapuolenis", protokolq, taip pat informa- ci jq apie VLIKo veiklq. Savo laiske Ramanauskas infonmavo mane, kad 1949 metq balandzio menesj jis sekmingai parvyko j Pietq Lie- tuvos srities buveinq. Koi jis buvo isvykqs, VRM organai suseke jo ir vienos rinktines vado (slapyvardis „Zaibas") bunkerius. Juose buvo uzmusti laikinai einqs Pietq Lietu- vos srities vado pareigas „Karitinas", rinktines vadas ,,Zai- bas" ir dar trys ar keturi banditai. Ramanauskas isvardijo visus mano minetus dokumen- tus, kurie buvo prideti prie laisko. „Audronis" savo laiske informavo mane, kad 1949 m. geguzes 1 d. jis atvyko is uzsienio, yra „Tauro" apygar- dos veikimo rajone, ir jam reikia kuo greiciau su manimi
susitikti, nes turi ziniq, kurias tik zodziu gali pasakyti. „Andrews" dar pranese, kad kartu su juo atvykusius du estus, jo manymu, sueme VRM organai, о latvis nuvyko j Latvijq. VLIKo atstovq pasitarimo, kuriame dalyvavo ir spe- cials BDPS prezidiumo jgaliotinis „Skrajunas" ir nacio- nalistinio pogrindzio atstovas uzsienyje „Prapuolenis", t protokole buvo konstatuojama, kad uzsienyje yra nacio- nalistinis centras, vadinamas VLIKu (Vyriausiasis Lietuvos islaisvinimo komitetas), о Lietuvos teritorijoje veikia va- dovaujantis pogrindzio centras. Susipazinqs su medziaga, gauta is VLIKo, as nusiun- ciau j Vakarq Vokietijq jo adresu laiskq, kurj pasirasiau kaip LLKS prezidiumo pirmininkas. Laiske patvirtinau, kad LLKS prezidiumas gavo pasiqstus dokumentus ir Lie- tuvos pogrindzio vardu prasiau suteikti mums materialinq ir moralinq paramq. Materialinq paramq turejo sudaryti teikimas mums le- sq, ginklq, saudmenq, rysiq priemoniq, amunicijos, vais- tq ir kt. Zinau, kad per Ramanauskq pasiqstas mano laiskas j uzsienj nepateko, nes negavau jokiq ziniq is Ramanausko, kad jis butq jj issiuntqs. Parinkti zmones ir persiqsti juos j uzsienj buvo mano pirmojo pavaduotojo Ramanausko pareiga, ir jis savaran- kiskai sprende visus rysiq su uzsieniu klausimus. As ma- niau, kad Ramanauskas turi galimybiq palaikyti nuolati- nius rysius su uzsieniu, nes pas jj is anos puses buvo at- vykqs „Audronis", todel as jam ir siunciau uzsieniui skirtq laiskq, tikedamasis, kad jis jj persiqs. „Skrajunq" ir „Mazytj", lydimus banditq grupes, 1947 metq gruodzio menesj j uzsienj issiunte „Tauro" apygar- < dos vadas Baltusis. Baltusio, solidesnio uz mane nacionalistinio pogrindzio vadovo, prasymu as vykdziau uzdavinj — rinkti zvalgybi- nes zinias Tarybq Lietuvoje. Zinias rinkau vakarineje Lietuvos dalyje ir perdaviau Baltusiui. 1950 metais su- grjzqs is uzsienio „Skrajunas" veliau mane painformavo, kad visq Lietuvoje surinktq medziagq, tame tarpe ir ma- no, jis perdave nacionalistinio pogrindzio atstovui uzsie- nyje „Prapuoleniui". 1951 metq sausio menesj per grjzusj is uzsienio ,,Skra- junq" Vyriausiasis Lietuvos islaisvinimo komitetas atsiun-
te Lietuvos nacionalistiniam pogrindziui simbolinq para- mq — 1000 Amerikos doleriq, is kuriq as gavau 500, о kitq 500 doleriq negavau, nes banditas, kuris turejo man jteikti juos, buvo uzmustas. Kitokios materialines paramos is uzsienio mes negavome. 2inau, kad ,,Skrajunas" gavo apie 100 sveicariskq ran- kiniq laikrodziq, kuriuos turejo paskirstyti tarp ginkluotq pogrindzio dalyviq. Vienq laikrodj gavau as kaip paties „Skrajtino" dovanq. Be laikrodziq, „Skrajunas" uzsieny- je buvo aprupintas ir radijo aparatura. „Sakalas", atvykqs kartu su „Skrajunu" is uzsienio, sa- ke atgabenqs saudmenq, skirtq Lietuvos nacionalistiniam pogrindziui, bet jie j banditq rankas nepateko, nes juos paeme VRM organai. „Sakalas" man papasakojo, kad, pries permetamas lek- tuvu j Lietuvq, jis isejqs specialq apmokymo kursq zval- gybos mokykloje. Toji mokykla yra Vakarq Vokietijoje. Jis lydejo permetamq j Lietuvq „Skrajunq" ir kaip spe- cialiai parengtas radistas turejo palaikyti rysius tarp ma- no vadovaujamo Lietuvos nacionalistinio pogrindzio cent- re ir VLIKo, veikiancio Vakarq Vokietijoje. „Sakalas" nebuvo VLIKo atstovas, per jj as tik palai- kiau rysius su komitetu. ADSR f., r. 101, 1. 11—12, 14—20, 24—27, 31—41, 43—48, 50, 52— 59, 61—68, 73—75, 79—88.
BURZUAZINIU NACIONALISTU NUZUDYTU ZMONIU saraSas
BURZUAZINiy NACIONALISTU NUZUDYTU ZMONIU saraSas
TAURAGES RAJONAS ЕН. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- Z1US Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 1 Abromas Antanas, Jono 48 Lauksargio apyl. Sakip k., kredito draugijos vedejas 1947.Ш.8 2 Abromas Jonas, Jono 46 Girininkp apyl. Stirbaitynes k. 1947 3 Acisauskas Vincas, Jono 34 Zygaicip apyl. Vizbarp k„ klubo-skaityklos ve- dejas 1948.III.7 4 Acas Jonas, Kazio 45 Skaudviles apyl. Gilvicip k., aktyvistas 1946.VI.3 5 Akstinas Jonas, Jono 40 Kunigiskip apyl. Molupio k., apylinkes DZDT pirmininkas 1946.XI.21 6 Alantjevas Michailas, Efimo , 21 Skaudviles valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys 1948.VIII.9 7 8 Albrektas Stanislavas, Jeronimo Albrektas Viktoras, Stanislovo 52 17 Lomip apyl. Vaitimenp k. Sodyba sudeginta su lavonais 1945.XII.28 9 10 11 12 Alisiene Elze, Jurgio Alisaite Ona, Miko Alisaite Marija, Miko Alisas Petras 62 26 17 11 Taurages apyl. Dapkiskip k. Namas sudegintas su lavonais 1950.X.9 13 14 Altaravicius Vincas, Bernoto Altaravicius Antanas, Vinco 62 21 Pagramancio apyl. Alijosiskip k., desimtkiemio jgaliotims. Sunus Antanas, VLKJS narys. Na- mas sudegintas su lavonais 1946.VI.12 15 16 Alutis Steponas, Prano Alutiene Jule 49 51 Taurages apyl. Plikiskip k., kolukio „Azuolas" pirmininko pavaduotojas. Buvo pakarti. 1949. V1.2 17 18 Andrijaitis Juozas, Jurgio Andrijaitis Pranas 24 Baltrusaicip apyl. Sakalines k. Pries nuzudymp buvo kankinamas Taurages apyl. Drqslaukio k., mesos kombinato pagalbinio ukio vedejas 1949.IX.13 1947.V.13 ю со сп 19 Astrauskas Jonas, Kazio 40 Lomip apyl. Pagirupio k., Sakviecio apylinkes DZDT sekretonus 1946.VIII.30
236 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius ^Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 20 Audinis Zigmas 17 Pagramancio valsciaus liaudies gynejas 1943.III. 1 21 AuSra Stasys, Juozo 20 Pagramancio valsciaus milicijos jgaliotinis 1948 22 Bagdonas Nikodemas, Antano 63 Sartininkp apyl. Skirzemes k., Trumpininkp 1949.VIII.27 23 Bajorinas Vincas 40 aipylinkes DZDT pirmininkas Baltrusaiciu apyl. Zaltriskip k., Sakalines apy- 1946. V.14 24 Bajorinas Bronius, Vinco 19 linkes DZDT pirmininkas. Sunus Bronius buvo i945.XI.10 25 Bajorinas Juozas, Mykolo 35 rGaures valsciaus liaudies gynejas Sartininkp apyl. Putokslip k., Sartininkp apy- 1946.V.7 26 Balachanovas Maksimas, Filimono 36 linkes DZDT pirmininkas Balakir; apyl. Oznugario k., Batakiu valsciaus 1945.IV.17 27 Bandariukas UIj anas 75 liaudies gynejas Girininkp apyl. Kaupiu k. Demobilizuotas is 1947.IX.8 28 Bandariukas Nikolajus, Uljano 23 Tarybines Armijos 2.9 BarSketis Jonas 40 Baltrusaicip apyl. Puikiu k., Gaures apylinkes 1946.VI 30 ВагёкёНепё Zofija DZDT tarybos sekretorius 1947 31 32 BarJk6tyt6 Brone, Jono Bartusienfe Ona, Juozo 24 Girininkp apyl. Aukstupip k., naujakure 1946.V.25 33 Bastys Juozas, Juozo 26 Gaures valsciaus paruosu agentas 1945.XI.10 34 Beltas Antanas, Alekso 42 Zygaiciu apyl. ir k., buv^s liaudies gynejas 1946.IX.13 35 Bernotas Kazys, Kazio 31 Zygaicip apyl. Butkp k., Zygaiciu valsciaus liau- 1946.IV.18 36 Bertulis Vytautas, Prano 17 dies gynejas Gaures apy). Stirbaicip к., M. Melnikaites var- 1949.X.5 37 38 Bertuliene Veronika, Juozo Bielskis Antanas 50 27 do kolukio nariai Pagramancip apylinkes milicijos jgaliotinis, vir- 1948.V.16 39 Bielskis Petras, Prano 46 sila, VLKJS naiys nuo 1945 m. Nuzudytas pei- liu. Lavonas veliau buvo sudegintas Lauksargip apyl. Sakip k., apylinkes DZDT pir- 1917.III.20 mininkas Taurages apyl- Gargasp k., naujakuriai 1947.1.5 40 Bielskis Stasys, Jono 46 41 Bielskienfe Viktorija 42 42 Bielskis Stasys, Stasio 25 43 Bikovas Fiodoras, Filipo 37 44 Biliunas Juozas 18 45 Biliunas Stasys 21 46 Bfeskis Jonas, Antano 53 47 Bytautas Antanas, Juozo 35 48 Boltunovas Aleksandras, Ivano 33 49 Bridikis Juozas, Antano 48 50 Bridikiene Stase, Jurgio 55 51 Bruzas Juozas, Antano 24 52 Budrikiene Janina, Jono 44 53 BuCinskas Pranas, Vinco 54 Buivys Alfonsas 22 55 Buivys Vaclovas, Jono 39 56 Bujauskas Vincas, Jono 49 57 Cesniene Mare, Jurgio 65 58 Cirvinskiene Stase, Antano 43 59 Dabulskas Pranas, Edvardo 34 60 Dalinskas Vytautas, Jurgio 21 Batakip apyl. Norkiskes k., Norkiskes tarybinio ukio direktorius, TSKP narys Zygaicip apyl. Stokaicip k., naujakuriai Vaidilp apyl. Leliskes k., kolukio . Ausra" sqs- kaitininkas Pagramancio apyl. Tamosaicip k. Gaures valsciaus valstybinio draudimo inspek- torius Vaidilp apyl. Uzkalniu k., kolukio „Zaliakalnis" nariai Baltrusaicip apyl. Milaicip k., desimtkiemio jga- liotinis Pagramancio apyl. Siaurkampio k., koliikiete Zygaicip apyl. Vaidilp k., desimtkiemio jgalioti- nis Pagramancio apyl. Matiskip k., Matiskip apy- linkes DZDT sekretorius Sartininkp apyl. ir k., kolukio „Sartininkai" pir- mininkas. Anksciau dirbo Natkiskip apylinkes DZDT pirmininku. TSKP kandidatas Taurages apyl. Taurrj k. Taurages apyl. Joniskes k. Girininkp apyl ir k., pradzios mokyklos mo- kytoja Zygaicip apyl. Dirvenp k., buvQs Balcip apylin- kes DZDT pirmininkas. Pries nuzudymp buvo kankinamas Zygaicip valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- rys 1952.IX.17 1948.V.29 1950.XI.30 1951.IX. 19 1946.V 1949. VIII. 16 1949.IX.20 1949.XI 1950.XI.24 1947 1946.XI.10 1951.XI.19 1947.XI.29 1947.X.22 1945.VII.6 1947.IX.23
Eli. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Arn- aus Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 61 Dan gel as Jonas 25 baltrusaiciq apyl Sakalines k. 1950. 62 Dapkute Albina, Kazio Zygaiciu aipyl. Vizbaru k., klubo-skaityklos ve- 1948.IX 63 Datgaclovas Maksimas, lljiciaus 39 de; a Lamin apyl. Karapolio k., naujakurys 1946.1V.30 64 Dauk§ien4 Barbora, Petro 20 Lomiq apyl. Vaitrmenq k„ klubo-skaityklos ve- 1948.V.22 65 Degutyte Ona, Povilo 21 deja. VLKJS nare Lauksargiq apyl Sakiq k., klubo-skaityklos ve- 1948.X.12 66 Delingis Antanas, Juozo 50 deja Sungaiiiskiq apyl. Norkaiciq к., V. Kudirkos v. 1950.X.9 67 68 69 Delinskas Deliuskiene Dirda Antanas, Prano 43 kolukio narys Taurages apyl Dapkiskiu k. Namas sudeginlas su lavcnais Pagramancio apyl. Ringiu k., Rmgirj girininkijos 1948.111.16 70 Dir mantas Petras. Juozo 46 darbuotojas Taurages apyl Dunokq к Tevas — Salines apy- 1949.V1I.6 71 Dii mantas Viktoras, Petro 20 iinkes DZDT pirmininkas, sunus — V) KJS na- 72 DirSkus Antanas, Jono rys Abu kolukio „Jaunoji gvardija" nanai Pagramancio apyl. Balskq k. 1948.VUI 73 EiCas Mikodemas Augusto 40 Gir.r.inkq apyl. Budviec’q k., kolukio „Stirbai- 1951.IV.11 74 Eifciene Petre 29 ciai" pirmininkas. Pries nuzudymq buvo kan- 75 Eltutis Bronius, Juozo 32 kinami i-auksargiq apyl, Sakiq k„ kolukio „Sakiai" s$- 1950.1V.16 76 Ercius Ipolitas, Anfano 27 skartininkas Skaudviles gunnazijos komsorgas, VLKJS na- 1946.IX.28 77 ErSovas rys nuo 1939 m. Batakiq valsciaus liaudies gynejas 1947.XI.24 78 Eterskis Antanas, Antano 49 Taurages apyl. Liziq k. 1949.III.30 239 79 Filoninas 80 Freitakas Povilas. Vinco 50 81 Gaizauskas Juozas, Jono 66 82 Gajauskas Juozas, Miko 58 83 Gajauskas Leonas, Jono 27 84 Gajauskienb Ona, Emiliaus 28 85 Gajauskas Stasys, Petro 46 86 Gaurylius Antanas, Augusto 87 Gecas Aleksas. Juozo 53 88 Genys Antanas, Antano 35 89 Gestautas Jonas, Jono 40 90 GeStautas P.apolas, Vinco 37 91 Girulis Simas, Jurgio 63 92 Giruiiene-Akstmaite Marijona, Jono 45 93 Glembutas Pranas, Kazio 33 94 Globys Petras. Juozapo 18 95 GluSakovas Dimitnjus, Jefimo 36 96 Gr^geris Gustavas, Karolio 51 97 Crincevifius Pranas, Jono 22 98 Grinius Bronislavas Valentino 29 VSM Gaures valsciaus operatyvinis jgaliotinis, leitenantas Taurages apyl. Bernotiskes k. Gaures apyi. Milgaudzirj k. Ballrusaiciu apyl. Platkepunu k.r A. Matroso- vo v. kolukio narys Zygaicii) apyl Lapkasiq k., kolukio „Balciai" na riai Batakiq apyl. Gervieciq k., desimtkiemio jgalio tinis Sungailiskiq apyl. ir k. Sartininku apyl. Skirzemes k.r kolukio „Sartinin- kai" narys. Invalidas Pagramancio apyl. Matiskiq k. Lauksargiq apyl. GriezpeJkip k. Naujakurys Vaidilq apyl. Leliskes k., kolukio ,,Ausia" pir- mininkas Batakiq glz. stotis 1948.1 15 tvykusiame ikirinkiminiaroe susirinki- me kviete zmones kovoti pries banditus Taurages apyl. Taurq k.. paruosq jgaliotinis Skaudviles apyl. Sniegomskes к Taurages apyl. Faberziq k. Kalniskiq apylinkes D?DT sekretorius Batakiq MTS direktoiiaus pavaduotojas politi- niams reikalams, TSKF narys nuo 1929 m. Taurages antifasisrinio sukilimo 1927 m. dcly vis. 1940—1941 m. Taurages apskrities mili- cijos virsininkas 1942—1944 m 16-1 os os lie- tuviskosios divizijos kovotojas Taurages apyl. Valiskiq k., Taurages valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys Skaudviles apyl. Papusynio k. 1-945.VI.25 1947.XI.1 1949.1.21 1949.X.22 1950.Ш.28 1949.1.15 1952.XI.23 1951.XI.19 1950.11.21 1946.XI.6 195l.IX.20 1948.1.16 1946.П.26 1947.VI.8 1949. VII 16 1946.XII.10 1949.VI.30 1950.IV.28
J3U. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 99 Gudauskas Vincas, Stasio 18 Zygaiciq apyl. Zoljskiq k.,, Zygaiciq valsCiaus liaudies gynejas 1945. VL7 JOO Gudjonis Juozas, Baltraus 40 Gaures apyl. Zuikiskiq k. 1946.11.19 101 Gulbinas Mykolas, Juozo 65 Batakiq apyl. Eidintq; k., desimtkiemio jgalioti- nis, rinkimines apylinkes balsavimo komisijos 1948.1.16 102 Gutauskas Vaclovas, Prano 42 Taurages gelezinkelio stoties garveziq depo vir- sininkas 1947.V.4 103 Ivanauskas Antanas, Prano 35 Taurages valsdiaus liaudies gynejas 1947.X.25 104 Ivanauskas Vincentas, Dominiko 55 Lomiq apyl. ir k. 1946.IV.30 105 Ivanauskas Vladislovas, Vinco 24 1949 106 Ivanovas Kuprijanas, Naumovo 19 Batakiq apyl. Melagiskes k., Taurages valsciaus liaudies gynejas 1947.X.29 107 Jaclkas Petras, Jono 41 Pagramancio apyl. Alijosiskiq k., kalvis 1946.VI.12 108 JakStas Bronislovas, Stanislovo 40 Vaidilq apyl. Paegluonio k„ naujakuriai 1947JI. 14 109 JakfitlenC Marijona, Juozapo 36 110 Jakutls Bronius, Jono Sungailiskiq apyl. Sutkq k. 1 194^X11.15 111 Jakutls Teofilis, Jono 27 1946.XII.10 112 Jankauskas Jonas, Juozo 37 Vaidilq apyl. Puzq k. 1946.1.8 113 Jankauskas Simas, Simo 45 Vaidilq apyl. Motaiciq k. Kolukio „Piliakalnis" 1950.IV.19 114 JankausklenC Ona, Antano 50 nariai 115 Jankauskaite Valerija, Simo 25 116 Jankus Jonas, Jono 57 Taurages apyl. Plikiskiq k. Apylinkes DZDT ta- rybos deputatas, desimtkiemio jgallotinis 1948.Ш.6 f 117 JanuSaltis Petras, Jurgio 27 BaltruSaiCiq apyl. Sakalines k., pries nuzudymq buvo kankinamas 1949.IX.13 118 JanuSka Jonas, Dzidoriaus 23 Lauksargio apyl. Kamsciq k., Pagegiq apskrities Osoaviachimo tarybos instruktorius 1948.11.21 / Л , i.'-v.»!'*' Л-» .» . /г, i . -гЛ*f !'' Jj < , <.......- • « - - ry v- -; • .;->f.^ 119 Jonelis Jonas, Juozo 33 120 Jonlkas Juozas, Jono 50 121 Jonlkas P. J. 122 JonuSaitis Jurgis, Jurgio 51 123 Juclkas Petras, Juozo 43 124 Jukna Stasys, Jono 24 125 JuknlenC-Arbaciauskaite Maryte, Prano 23 126 Juknevicius Antanas, Juozo 127 JuknevlClenC Kazimiera 128 Juknevicius Pranas-Bronius, Antano 129 Jurgllas Alfonsas, Petro 25 130 Jurgllas Juozapas, Jono 45 131 JurglllenC Antanina 132 JuSka Motiejus 61 133 JuSklenC Juzefa 55 134 JuSka Adolf as, Motiejaus 23 135 JuSka Vladas, Motiejaus 22 136 JuSCIus Juozas, Juozo 21 137 Juozapaitis Antanas, Vinco 64 138 Kakta Aleksas, Nikodemo 47 139 Kakta Jonas 65 140 Kairys Mykolas, Juozo 60 141 Kairys Stasys, Juozo z 42 142 Kaprakys Izidorius, Juozo 55 143 Karbauskas Juozas, Jono 41 144 Karbauskas Jonas, Juozo 19 145 KarbauskienC Anele, Antano 43 Zygaiciq apyl. Stokaiciq k. Lomiq apyl. Vaitimenq k. Gaures apyl. Dargaiciq k., MANP buhalteris, VLKJS narys Lauksargio apyl. Steponiskiq k. Zygaiciq apyl. Stokaiciq k. Lomiq apyl. Sakvieciq k-> apylinkes D2DT pir- mininkas Aktyviste Gaures apyl. Cigelnes k. Tevas ir sunus buvo Gaures valsciaus liaudies gynejai Zygaiciq mstl., Taurages rajono liaudies gynejas Skaudviles apyl. Barsukynes k., Petkaiciq apy- linkes DZDT pirmininkas, Zmona buvo nescia Girininkq apyl. Budvieciq k., tarybinis darbuoto- jas 1950 1947.ХП.2 1945.V.29 1948.X.11 1948.Ш.7 1947.V.22 1945.VJ.24 1946.IV 1945.VI.24 1952.IX.4 1946.1.15 1947.X.10 1947.IX.8 Sartininkq apyl. ir k., parduotuves vedejas, VLKJS narys. Buvo pakartas Gaures apyl. Jucaiciq k. Zygaiciq apyl. Stokaiciq k., Vizbarq apylinkes DZDT pirmininkas Zygaiciq apyl. Ringiniq k. Lomiq apyl. Miseikiq k., plento darbininkas Vaidilq apyl. Bereksniskes k. Sartininkq apyl. Skirzemes k., apylinkes DZDT deputatas Girininkq apyl. Kensciq k., L. Giros v. kolukio nariai. Sudegino namuose Apylinkes DZDT deputate 1949.IX.19 1949.XI.25 1950.IV. 16 1948.П.26 1946.VIII.30 1949.IV.22 1949.V.5 1949.VI.22 1949.Ш.29
242 ( 243 Ell. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 146 Kasnauskas Petras 41 Pagramancio apyl. Balskp k. Pries nuzudyma bu- 1948.Ш.4 147 Kasnauskien6 Petre, Jeno 20 vo kankmami 143 Kasparaitis Juozas 23 Batakip apyl. Pasesuvio k„ naujakurys, akty- 1947.1V.26 149 Kaspar avidins Jonas, Juozo 35 vistas Pagramancio apyl. Matisk.p k„ apylinkes DZDT 1948.IV.23 150 Kasparavidius Juozas, Tamosiaus 60 deputatas. Naujakuriai 151 152 Kasparaviflene Kazimiera, Simono Kasparavitiutfi Petronele, Mykolo 56 45 Gaures apyl. Milgaudzip k„ koliikio „Pazanga" 1949.V 11.29 153 Kasputis Juozas 23 nare Baltrusaicip apyl. Balandzitj k. 1948 154 Katauskas Pranas, Stanislovo 54 Skaudviles apyl. Barsukynes k. 1947.X.10 155 Kavolius Rapolas. Juozo 35 Taurages apyl. Stragutes k. 1947.V.29 156 Kdvoliene Magdalena, Prano 68 1948.11.27 157 Kazikovas Michailas, Vasihjaus 27 Girininkp apy). Каир 114 к., samdinys 1947.IX.8 158 Kdzlauskas Antanas, Antano 43 Batakip apyl. Pasesulio k. 1947.IV.28 159 Kentra Jonas, Aleksandro 52 Zygaicip apyl. Viluscip k. S. Nenes v- kolukio 1949.X11.12 160 Kentra Jonas, Jono 21 nariai. Pries nuzudymq buvo ziauriai kanki- 161 Kirejevas Anatolijus, Ivano 25 nami. Taurages rajono liaudies gynejas 1952.IX.4 162 Kybartas Nikodemas, Jurgio 33 Zygaicip apyl Butkp k., Balcip apylinkes DZDT 1948 XI.6 163 Klimicas Konstantinas, Aleksandro 33 pirmininkas Kunigiskip apyl. Aneliskes k., Gaures valsciaus 1945.XI.10 164 Kornejevas Vitalijus, Gerasimo 24 liaudies gynejas Taurages misko pramones iikio inzinierius, 1949.V.24 165 Kotovas Jonas, Stanislovo 74 VLKJS narys Gaures apyl. Uzvarnip k. 1946.X1I.11 166 Kovoliene Magdalena 45 Taurages apyl. Stragutes k. 1948.11.28 167 Kriskus Pranas, Simo 53 Gaures apyl. Uzvarnip k., 1940 — 1941 Hi., 1944— 1945.VI.5 168 Kriskus Stasys, Prano 18 1945 m. Dargaicip apylinkes DZDT pirminin- 169 Krompalcas Albertas, Viliaus kas, TSKP narys. Sunus Stasys — Gaures vals- ciaus liaudies gynejas, VLKJS narys Vaidilp apyl. Leliskes k, kolukio „Ausra" na- 1951 IX.20 170 171 Krompalciene Teodora, Izidoriaus Kropaitis Jonas, Jono riai. Zmcna buvo nescia Sungailiskip apyl. Liekiskiu k., Galmenp apylin- 1946.X.17 172 Kubilius Jonas, Jurgio 42 kes DZDT pirmininkas. Mire nuo suzeidimo Batakip apyl. Antegluonio k. 1946. VI 1.3 173 174 Kubilius Bronius, Jono Kubilius Pranas, Jurgio 19 45 Lavonas jmestas j Egluonos upelj 1949.Ш.13 175 Kuflnskas Juozas, Mykolo 40 Sartininkp apyl. Trumpininku k., Trumpininkp 1947.X 11 176 Kufinskas Juozas. Antano 47 apylinkes DZDT pirmininkas Baltrusaicip apyl. Sakalines k. 1946 177 KukStd Pranas 17 Lomip apyl. Vaitimenp к 1945.XII.27 178 Kulberkis Petras. Petro 19 VLKJS Zygaicip valsciaus sekretorius 1947.VIII.20 179 Kalberkiend Kleopa, Jono 25 Sartininkp apyl. ir k., aktyviste. Pries nuzudymq 1948 180 Kvietkus Juozas, Piano 40 buvo kankinama Lomip apyl. Devynakip k. 1946.V.25 181 Lembertas Juozas, Petro 47 Vaidilp apyl. Jakutiskes k. 1950.IV.19 1B2 Lembertas Juozas, Juozo 23 183 Lemkis Rcbertas-Augustas, Juliaus 51 Taurages apyl. Bimbilines k. 1947.X.15 184 185 Lemkleng Marijona, Miko Lemkis Mykolas, Augusto 45 23 Desiintkiemio jgaliotinis 186 Leonas Vytautas, Liudo 22 VLKJS Gaures valsciaus sekretorius 1945X1.10 187 Leskanskas Marijonas, Jono 22 Taurages miesto milicijos jgaliotinis, jaunesnysis 1948.11.18 188 189 LeSinskas Antanas, Jono Levenanskend Teodora, Felikso 59 leitenantas VLKJS narys cunga:liskip apyl. Kaziskes k. Kunigiskip apyl. Jusaicip k. 1948.11.28 190 Hekis Stasys, Petro 30 Zygaicip apyl. Stokaicip k. 191 Hekyti-Rimkiene Stefanija, Petro 24 1948.III.7 192 Liorandas Jurgis, Jono Baltrusaicip apyl. Sakalines k. 1950 V 193 Liorandas Mikas, Juozo Baltrusaicip apyl. Fuikip k. Siuvejas 1949
244 i 245 Ell. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Arn- aus Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 194 Lluksaitis Juozas, Juozo 41 Baltrusaicip apyl. Uzvejtj k. 1946.1.29 195 Liulfe Juozas, Jono 45 Zygaicip apyl. Zoliskip k„ Aukstupip apylin- 1948.Ш. 19 196 Liutvinas Vladas, Antano 47 kes DZDT pirmininkas Vaidilp apyl. Pavarcio k., kolukio „Keturi ko- munarai" fermos vedejas Zygaiciij valsciaus liaudies gynejas 1950.IV.19 197 Lokys Jonas 19 1951.V.16 198 Loveikis Stamslovas, Bronislavo 24 Vaidilp apyl. Puzeliu k., demobilizuotas is Ta- 1947.X.22 199 Makaras Kazys rybines Armijos Zygaicip apyl. Ringinip k. 1948 200 Marcinkus Antanas, Jono 21 Gaures valsciaus liaudies gynejas 1946.III.5 201 Marozas Stasys, Vinco 41 Zygaicip apyl. Trumpiskip k., apylinkes DZDT 1949.X.20 202 Matimaitis Juozas, Jono 40 deputatas, F. Dzerzinskio v. kolukio kalvis Girininku apyl. Budviedip k., Stirbaicip apylin- 1947.IX.8 203 Martinkaite Mare, Antano 60 kes DZDT sekretorius Sungaiiisktp apyl. Kaziskes k. 1948.IX.24 204 Martinkaite Rozalija, Antano 51 205 206 207 Martlnkus Pranas Maselskis Teodoras Masterovas Aleksejus, Ivano 24 Lomip ajpyl. it k. Mire nuo sumusimo po dvejp metp Skaudviles apyl. Adakavo k. 194B.IX.7 208 MatiuSovas Petras, Anisimo 19 Taurages valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- 1948.VI.18 209 Matviejevas rys Gaures apylinkes milicijos jgaliotinis 1945.VI.25 210 Mikulidius Juozas, Juozo 35 Taurages apyl. Stragutes k., gyvulip paruosu 1948.11.27 211 MilaSauskas Jonas, Izidoriaus 31 bazes vedejas Skaudviles valsciaus liaudies gynejas 1948.VIII.9 212 Miliauskas Jonas, Prano 26 Taurages rajono liaudies gynejas 1951.VII.31 21.3 214 Miliauskas Zigmas, Joknno Minkevifius Juozas, Felikso 26 49 Skaudviles apyl. Angladegiu k., Ketei iu apy- linkes DZDT sekretorius Taurages apyl. Bekeriskip k., 1944—1947 m. Meldikvirsip apylinkes DZDT pirmininkas I949.1V.29 1950.VII.26 215 MiSeikiene Zose, Martyno 45 Vaidilp apyl. Pavarcio k. 1950.IV.19 216 217 MiSeikis Antanas, Jono MiSeikis Antanas, Antano 58 23 Vaidilp apyl. Pavarcio k. Kolukio „Keturi ko- munarai1' nariai 1950.IV. 19 218 219 220 221 222 Mockaitis Juozas, Antano Mockaitis Juozas, Prano Mockus Petras, Petro Mockute Elena, Petro Mockut6 Stase, Petro 23 Batakip valsciaus liaudies gynejas Gaures apyl. Dargaicip k. Sartininkij apyl. Putokslip k. Lavonai imesti i sulinj 1947.III.14 1946.III.5 1947.XI.28 223 Mockus Vincas, Jono 18 Sungailiskip apyl. Kaziskes k.; Kaziskes apylin- kes DZDT pirmininkas 1949.V1I.15 224 Motiekaitis Altonsas, Petro 19 Taurages apyl. Pakalpokio k. 1947 225 Mozeris Juozas, Antano 40 Kunigiskip apyl. Gailiskes к , Kunigiskip apy- linkes DZDT pirmininkas 1946.X.9 226 Nagys Jonas, Jono 19 Sungailiskip apyl. Kaziskes k'., Kaziskes apylin- kes DZDT sekretorius 1949.VII.15 227 Narbutas Algirdas, Vlado 16 Skaudviles progimnazijos mokinys, VLKJS na- rys. Isbadytos akys, nupiautas liezuvis, gal- va nukirsta su kastuvu 19-15. VII.8 228 NaujokaitS Nina, Ivano 22 Taurages banko tarnautoja, VLKJS naie nuo 1940 m. 1946.11.10 229 Naujokas Jonas, Jono 32 Girininkp apyl. Kenscip k., L. Giros vaido kol- ukio pirmininkas. Buvo kankinamas 1949.VI.22 230 Nauseda Jonas 20 Taurages apyl. Dunoku k., Silines apylinkes DZDT sekretorius, VLKJS narys 1949.VII.6 231 232 Nausfeda Petras, Vinco Niecelis Jonas, Juliaus 40 Gaures apyl. Milgaudzip k. Pagramancio apyl. ir k., Pagramancio apylin- kes DZDT sekretorius 1947.VII.17 1947 233 Norkiene Petre, Antano 44 Gaures apyl. ir k., Gaures valsciaus moterp dele- 1947.XI.24 gate
246 ' 247 Ell. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 234 NoruSes Kazys 40 Kimigiskiq apyl. Siaunskiq k., Kunigiskiq apy- 1948. VII 235 Olbikas Motiejus, Povilo 46 linkes DZDT pirmininkas Gaures valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1948.VIII.6 236 Oilo\as Povilas, Michailo 29 paruosp agentas. Pries nuzudymq buvo kan- kinamas Taurages misko pramones ukio nlanuotojas 1947.X.3 237 Overlingas Stasys 20 Sartininkq apyl Skirzemes k. Pakartas 238 Packauskas Jonas, Antano 45 Zygaiciq mstl., koltikietis 239 PaukStye Vincas 60 Lomiq apyl. Tremosios k. 1949 240 241 Paukstien£ Petronele Paulaitis Juozas, Juozo 59 45 Baltrusaiciq apyl. Dvarvieciq k., desimtkiemio 1948.1V.13 242 Paulauskas Povilas, Kazio 65 jgaliotinis Lomiq apyl Devynakiq k. 1946.V.25 243 Paulauskas Vincas, Vinco 24 Zygaiciq apyl. Butkq к 194? 244 raulavicius Stasys, Antano 34 Gaures valsciaus DZDT vykeiomojo komiteto 194b.1.29 245 Pelenis Boleslovas 51 pirmininkas Kunigiskiq apyl. Molupio k., Molupio apylin- 1946.XI.21 246 PotkienA Ona, iuigio 39 kes DZDT pirmininkas Baltrusaiciq anyl. Sakalines k. 1949.IX.13 247 Petraitis Antanas, Antano 31 Gaures apyl. Stirhaiciq к., M. Melnikaites v. 1949.X.5 248 Petraillene Marcelo, Prano 22 kolukio narrni 1949.VII.6 249 Petraitis Antanas, Antano 2G Dauglaukio apyl. Silines k., kolukio „Jaunoji 250 Petraitis Juozas, Juozo 28 gvardija" narys, VLKJS narys Girininkp apyl. Dabrupinip k., Zygaiciq vals- 1948.VII 7 251 Petraitis Kleopas, Vinco 20 ciaus liaudies gynejas Gaures apyl. Paikojq k. 1950.XI.8 252 Petraitis Mykolas, Juozo 49 Gaures apylinkes DZDT pirmininkas. Plies nu- 1949.VIII.22 zudymq buvo kankinamas 253 Petraitis Nikodemas, Antano 24 Baltrusaiciq apyl Sakalines k. 1947.X.16 254 Petraitien6 Juzefa 22 Kiubo-skaityklos vedeja 255 Petrauskas Juozas, Juozo 43 Dauglaukio apyl. Pasesuvio k., kolukio ,,Pase- suvis" kasininkes 1949. VII6 256 Petrokas 20 Pagramancio valsciaus liaudies gynejas 257 Pieia Viktoras, Adomo 46 Zygaiciu apyl Vizbarq k., Vizbarq apylinkes DZDT pirmininkas 1949.VIII.30 258 Pikturna Stasys, Juozo 4? Taurages apyl Meldikvirsiq k., Meldikvrsiu 1946.X.17 259 PiktnrnienA Anele, Antano 50 apylinkes DZDT pirmininkas 260 Popovas Jurgis, Jefimo 33 VSM Gaures valsciaus virsininkas, TSKP kan- didatas 1945.XI.10 261 Pranskaitis Vincas, Juozo 31 Gaures valsciaus partorgas 1945.XI.10 262 PukelytS Juzefa, Jurgio 50 Vaidilq apyl. Mykolaiciq k., pradzios mokyk- les sarge 1949.IX.20 263 PreikSaitytfe-Putinaitfc Valerija 21 Taurages apyl. Meiziu k. 1947.IV.23 264 Pulauskas Feliksas, Liudviko 32 Batakiq apyl. Faegluenio k. 1947.XI.23 265 Rafkauskas Jonas. Aleksandro 18 Zygaiciq koopeiatyvo buhalteris. VLKJS na- 1949.ХП.4 266 Rakauskas Juozas, Andrians 17 rys Girininkp apyl. Aukstupiu k. Brolis buvo han- dles gynejas 1946.XII.13 267 Ramanauskas Stasys. Juozo 58 Sartininkq apyl. Lauzininkq k.. Sartininkq apy- linkes DZDT sekretorius 1948.V.4 268 Ramonas Juozas, Jurgio 24 Baltrusaicip apyl. Sakalines k., Sakalines apy linkes DZDT sekretorius 1948.IV.13 269 RasavlenS Anastazija, Jono 45 Sartininkq apyl. Skirzemes k. 1946.V.15 270 Raudonis Juozas, Prano 29 Zygaiciq apyl. Palolyciq k., desimtkiemio jgalio- tinis 1948. VII.13 271 Raudonis Stasys, Prano 23 Pagramancio valsciaus liaudies gynejas 1949.11.12 272 Rybakova Pelageja, F. 46 Skaudviles apy] Adakavo k. 1948.IV.29 273 Rimkus Algirdas. Antano 21 Sartininkq apyl. Trumpminkq k., Trumpininkq apylinkes DZDT sekretorius 1950.VII.16 274 Rimkus Jonas, Jono 24 Batakip valsciaus liaudies gynejas 1947.Ш.14
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- Z1US Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuiudymo data 275 Riiukus Juozas. Juozo 22 Gaures valsciaus DZDT vykdomoio komiteto 1948.X.1 276 Ringaila Kazys paruosq agentas, VLKJS narys Gaures apyl. Zuikiskiq k. 1946.VI.25 277 278 Rrngailiend Marcele Ringaila Jonas, Kazio Gaures valsciaus liaudies gynejas i946.VI.25 279 RingailaitA Petronele, Kazio 20 1945.XI.9 280 281 282 Ringaila ite Pranciska, Kazio Ringaila Antanas Kazio Rudminas Izidorius, Vinco 18 14 44 Zygaiciq apyl. Draudemq k. 1949.Ш.15 283 Rulbys Juozas, Vinco 33 Batakiq apyl Eidintq k„ Batakiq valsciaus liau- I947.V27 284 Sadauskas Antanas, Juozo 47 dies gynejas Zygaiciq apyl, Ringiniq k. 1948.X 285 Sadauskas Jonas, Jono 23 Pagramancio mstl., milicimnkas 1949.IV. 12 286 Salapetas Pranas, Petro 54 Dauglaukio apyl. Pasesuvio k., kolukio ,,Pase- 1950.V.26 287 SamoSka Bronius, Stasio 28 suvis* pirmininkas Taurages valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1950.VI.24 288 SamoSka Jonas, Lauryno 28 paruosq agentas Sungailiskiq apyl. Muzonq k., eigulys 1946. VII. 17 289 SamoSkiene Stasc 29 Gaures apyl. ZuikiSkiq k. 1947.X. 12 290 Savickas Liuciius 33 Vaidilq apyl Leliskes k., Vaidilq apylinkes 1951.IX.20 291 SirtuUticnS Bione, Juozo DZDT pirmininkas Pagramancio apyl. Lylavenq к 1948 292 Skarbalius Jonas, Petro 33 Skaudviles apyl.- Gilviciq k. maluno vedejas 1946.VI 3 293 Skirmantlend Ona, Stepo 48 Batakiq apyl. Mickiskes k. 1948 VII.28 294 295 Sklrmantaitc Zose, Jono Pkirtus Povilas, Jono 26 40 Games apyl Dargaiciq k. 1948.111.12 296 Skrickus Bronius 30 Batakiq apyl- Antegluonio k. 194ЫХ.22 297 Skurdells Antanas, Prano 39 Zygaiciq apyl. Stokaiciq k„ kolukio „Stokai- 1950.1V.15 ciai" pirmininkas * 298 299 300 Siu jus Aleksas Sokolovas Anufrijus, Fiodoro Spralnys Jonas, Simo 35 47 40 301 Sfaneviiius Antanas, Antano 55 302 Stegvilas Vytautas, Stasio 21 303 Steponavicius Vincas, Vinco 26 304 Straukiene Leokadija, Petro 59 305 Straukas Vaclovas, Jono 18 306 Stulginskas Jonas, Juozo 26 307 Stunibia Jurgis, Baltro 19 308 Subacius Ignas. Antano 46 309 310 Sultanovas Aleksandras, Petro Sultanova Nina, Kondrato 24 311 Sadbarier-ё Benedikta 40 312 Setkus Antanas 48 313 Saulys Henrikas, Juozo 40 314 Serpylis Leonas, Antano 45 315 Sidlauskas Kazys 60 316 Sidlauskienfe Apolonija, Jono 40 317 318 Sidlauskas Stasys Kazio Slleris Jonas. 20 319 SimaSius Stasys, Antano 45 320 SimaSlus Vincas, Stasio 20 321 Simkus Izidorius, Izidoriaus ' 45 Ealtrusaiciq ару'. Sakalmeg k„ hatsiuvys Skaudviles valsciaus liaudies gynejas Balakin apyl. Mickiskes k., Melagiskes apylin- kes DZDT pirmininkas Taurages apyl. Tauru к., Tauiq apylinkes piimi- r.inkas Skaudviles valsciaus liaudies gynejas Zygaiciq apylinkes DZDT pirmininkas Pagramancio apyl. Matiskiu k, nauiakuiiai Gaures apyl. Kiukiskiq k„ Gaures valsciaus liau- dies gynejas Pagiamancio apyl. Matiskiq k., Matiskiq apy- linkes DZDT sekretorius Lomiq apyl Karapolio k. Batakiq apyl.. Norkiskes tarybinio ukio briga- dininkas, TSKP kandidatas. Kartu zuvo jo uos- vis, kuri о pavarde nezinoma Lauksargio apyl Steponiskiq k. Girininkq apyl. Leikiskiu k.. kolukio „Vienybe' pirmininkas. Susirgo ir mile nuo sumusimo Skaudviles apyl. Sauslaukio к, pieno nugriebimo punkto vedejas Zygaiciq apyl. Ringiniq k. Buvqs apylinkes DZDT pirmininkas Lomiq apyl. Vaitimenq k. 1948.IV.13 1949.VI.2.4 1948.VIII.18 1948.IV. 13 1945.ХП.26 1949.1.14 1948.IV.23 1945.XI.10 1948.IV.23 1947.V.22 1.947.X1.28 1948.X. 12 1952.X.21 1948.11.26 1947.XII.2 Batakiq apyl. Mickiskes к samdinys 1948 Zygaiciq apyl. Lapkasiq к. 1948.П1.12 Vaidilq apy.. Pilsudo k., buv^s apylinkes rinki- 1947.П.28 mines komisijos pirmininkas
250 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas An- zius Gyvenamoji victa, kiti duomenys Nuzudymo data 322 Simkus Jonas, Jono 39 Kunigiskip apyl. Jucaicip k., buves Caures vals- ciaus Laudies gynejas 1947.XI.28 323 Simkus Stasys, Piano 28 Batakip apv], Siurpiskes k. 1951.Ш.6 324 Simkus Vincas 34 Taurages apyl. Dapkiskip k. Nuzudytas kartu su A lisp seima 1950.X.9 325 SiSkus Jokubas, Jokubo 25 Batak.p apy). Akstinq k., mokesciq inspektonus 1946.VII.3 326 Siupinys Vladas, Jono 25 Saltrusaicip apyl Buibiskip k., Gaures valsciaus karimo sialo virsininkas 1946.1.29 327 Sneideraitis Gustavas Liudviko 38 Girininkp apyl. Kaupip k., desimtkiemio jga- liotini s 1947.IX.8 328 Spelveris Juozas Jurgio 26 Girininkp apyl. Aukstupip k„ kolukio ,,Raudo- noji veliava' pirmininkas, TSKP narys 1955.IX.15 329 Sukys Juozas, Jurgio 53 Sartininkp apyl. ir k., Sartininkp apybnkes DZDT pirmininkas 1951.XI.19 330 T achtom ISoviend-Krasauskaite Zuzana, Jono 28 Gaures valsciaus DZDT vykdomojo komiteto fi- nansp skyriaus inspektore 1947.XI.24 331 Tamo&aitis Stanislovas, Vincento 45 Vaidilp apyl. Keterip k. Namas sudegintas su 1949.1V. 11 332 TamoSaitienb Cicilija, Petro 40 lavonai s 333 Timinskienc Marijona, Antano 51 Lomip apyl. Vaitimenp k. 1945.XII.27 334 TiJkus Jokubas Batakip valsciaus mokescip inspektorius 1947 335 Trakinskas Juozas, Bo'eslovo lauksargip apyl. ir k. 1947 IX.2 336 Trapas Petras, Juozo 50 Gaures valsciaus DZDT vykdomojo komiteto finansp skyriaus agentas 1949.IV.29 337 Tunaitis Valtens, Emilio 20 Girininkp apyl. Prismantp k., VLKJS Zygaicip valsciaus sekietorius, bibliotekos vedejas 1949.III.12 338 Tunaitls Enulis, Jono 50 Kolukio „Raudonoji veliava" partines organ? 1957 zacijos sekretorius. Uzmustas kuju, lavonas jmestas j upelj 339 iit.lys Aleksandras 55 Sartininkp apyl. ir k., kolukio „Sartininkai" na- 1951.XI.19 340 Vaicikauskiene Barbora, Jurgio 63 rys Zygaicip apyl. Palolycip k. 1949.11.25 341 VaiStaras Benediktas. Mato 60 Vaidilp apyl. Berelksniskes k., Ikolukio „Aus-ra" \ pirmininkas 1949.IV 22 342 Vaitkns Petras 25 Pagramancio apyl. ir k., Taurages valsciaus liau- dies gynejas 1946.XII.26 343 Vaizgela Kazys, Vinco 41 Batakip apyl. Ciuteikip k., batsiuvys 194711.18 344 Valantejus Jonas Gaures apyl. Vezaicip k., Milgaudzip apylinkes DZDT pirmininkas 1946 345 Valavicienc Julija, Jurgio 75 Vaidilp apyl. Ruibiskes k. Sodyba sudeginta 1947.VIII.8 346 Vaiavicius Bronius, Antano 24 1947.VI.27 347 Valins Jurgis, Jurgio 29 Lomip apyl. Sakviecio k., eigulys 1948.1.20 348 Valteris Leonardas, Juozo 29 Sartininkp apyl Skiizemes k., pradzios mokyklos vedejas 1951.XI.19 349 VarSkys Kazys, Kazio 45 Girininkp apyl. Aukstupip k. biivps liaudies gy- 1946.V.25 350 VarSkys Stasys, Kazio 19 nejas Stasys — ko'ukio .Raudonoji veliava" narys, VLKJS narys. Uzmustas kuokonns, ap- vyniotomis spygliuota viela 1952.П.7 351 Venskus Zigmas, Jono 41 Batakip apyl. Pasesuvio k. 1947.VII.7 352 Versinskas Stasys, Stasio Pagramancio apyl. Naujininkp k. 1946 353 Virbickiene Pagramancio apyl. Tuscip k. 1947 354 Vitkauskas Jonas, Jono 21 Pagramancio apyl ir k., apylinkes DZDT pir- mninkas 1947.IX 355 Ugincius Alfonsas, Stasio Sungailiskip apyl. Uzbudupio k., siuvejas 1947 356 Urbaitis Juozas, Juozo 50 Vaidilp apyl Keterip k. 1948.XI 357 Urbaitiene Joana, Antano 40 Vaidilp apyl. Keterip k. Namas sudegintas su iavonu. 1949.IV.il 358 Urbonas Antanas, Augusto 43 Lauksargip apyl. Griezpelkip k., apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas 1948.1.2 359 Urbutis Antanas, Vinco 63 Baltrusaicip apyl. Buibiskip k., Siaulip apskri- 1947.VIII.5 360 361 Urbutien6 Konstancija, Antanc Urbutyte Julija Antano 54 20 ties saugumo darbuotojo seima
EiL Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomeriys z Nuzudymo data 362 Crbutytd Zose, Antano 21 1949.II.5 363 Urbutls Pranas 49 Batakiq apyl Gerviecnj k., Akstinq apylinkes DZDT piimininkas 1945.VJII.8 354 Zakarevidius Yadovas, Antano 39 Baltiusaiciq apyl. Dvarvieciq k., Gaures valsciaus DZDT vykdomojc komiteto zemes ukio sky- riaus vedejas 1946.VII.17 365 Zemeckas Juozas, Juozo 50 Pagramancio apyl Pagramantalio k., Pagraman- cio apylinkes DZDT pirmininkas 1946.VJII.13 366 Zingaila Amanas, Jono 60 Vaidilq apyl. Jakutiskes k., naujakurys 1949.1V.21 36? Zuikauskiane Teodora Lomiq apyl. Grauzq k. 194? 368 Zagar as Antanas, Juozapo 38 Skaudviles apyl. Sniegoniskes k., apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas 1946.1.16 369 ZebeJys Jonas, Julians 42 Zygaiciq apyl. Zoliskiq k., Aukstupiq apylinkes DZDT pirmininkas 1947 37 C Zemaitis Jonas, Mykolo 46 Gaures apylinkes DZDT vykdemojo komiteto pir- mininkas 1946.1.29 371 Zeqiaitis Petras, Mykolo 28 Aktyvistas 1949.V.4 372 Zelys Pranas, Kiistupo 28 Zygaiciq valsciaus milicijos jgaliotmis 1949.Ш.12 373 Zideckiend-Vltkunlend Petronele, Jono 45 Pagramancio apyl. ir k. 1947.IX.7 374 Ziekus Jonas, Jono 28 Gaures acyl. Paikoju k., eigulys ' 1952. V. 15 375 Zltkiend Ona, Juozp 52 19O0.XJ.9 376 Zidkus Nikodemas, Nikodemo 65 Gaures apyl. Paikojq k. 1948.V.13 377 Zlikus Kazys, Nikodemo 20 378 Zymandlus Antanas, Juozo 34 Zygaidiq apyl. Balciq k. 194Я.1П.З 379 Zymantas Izidorius, Juozo 62 Lomiq anyl Ringeliq k. 1948 IV.7 380 Zymanttend Marijona, Jurgio 50 381 Zymantas Antanas, Izidoriaus 20 га*У ,'i 'r>»wg! Silales RAJONAS 1 Afas Jonas, Jono 25 Upynos apyl Paupio k„ Kaltinenq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininko pava- duotojas 1948.VT.19 2 Afiend Marijona, Stanisiovo 48 Upynos mstl. 1946-XI-23 3 Attend Teodora, AJeksandro 26 Upynos mstl. 1949.VIIT.22 4 Aibrektaitd Bronislava 27 Upynos mstl., klubo skaityklos vedeia 1946. V. 12 5 6 Alekna Stasys, Mykolo Al Igas Antanas 49 Jucaiciq apyl. ir k,, desimtkiemio igaliotinis. Li ко 9 vaikai Jucaiciq apyl ir k. 1946.XI.15 1946.X1.16 7 Aputis Jonas, Augusto 41 Jucaiciq apyl. Kreiviq k. 1947.1.3 8 9 As*ranskas Jonas. Povilo Astrauskicnd Kaze, Kazimiero 38 39 Silales apyl. Ralsiq к , naujakuriai 1948.XI.18 10 AuJkaJnts Antanas. Petro 41 Silales apyl. Vaboliq k. 1948.11.19 11 AuSkalnts Antanas, Vinco \ 55 Cbelyno apyl Dryzq k.. kolukio „Birzq lau.kas" narys 1950. VIII. IC 12 AuSkaJnfs Bionius, Vinco 33 Piliakalmo apyl. Teneniq k., aktyvistas 1945.X. 12 13 14 AuSra Antanas, Vinco Auibikavtttus Jonas, Dominmkc 48 Jucaiciq apyl. Zvihq. k„ Vaiciq apylinkes DZDT sekretonus Obelyno apyl. it k., 1940—1941 m. apylinkes 1950. VIII.10 1946 15 AuibikavlCius Juozas, Jono 28 DZDT pirmininkas. Juozas — Taurages apskri- ties milicijos igaliotinis 1950 IV. 16 16 Avilis Albinas, Felikso 38 Laukuvos mstl., tarybinio ukio skyriaus vedejas 1946.X.2 17 Bagdonas. Juozas, Juozo 22 Laukuvos apyl Degliskes к, Laukuvos valsciaus DZDT zemes ukio skyriaus vedejas. zootech- nikas 1948.XII.17 18 19 Bajorinas Stasys, Izidoriaus Bajormiend Zofija, Kazio 34 31 Stungaiciq apyl. Palokyscio k., desimtkiemio igaliotinis 1949.V.5 20 Baltins Mecislovas. Kazio 36 Jucaiciq apyl, Gedeliskes k. 1948.VIII.6 21 Balttus Petras Antano 52 Silales apyl Norvainiq k.. kolukio „Vienybe" 1949.V.12 22 23 Baltiunas Jonas.. Stasio Baltiflnaitd Stefa, Stasio 25 20 11Д1 у S> Kvedarnos apyl. Sauslaukio k., naujakuriai 1949.V.31
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas ArQ- ZlUS Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 24 BalSauskienb Ona, Jono 45 Piliakalnio apyl. Kalniskiq k. 1947.IV.18 25 Banys Stasys, Jokubo Barcis Antanas, Kazio 39 Silales apyl. Kudaiciq k. 1949.V 26 60 Laukuvos apyl. Padvornikq k., kolukio ,,Zemai- 1952.IX.30 ciq svyturys" narys 1950.Ш.28 27 Barcys Kazys, Kazio 46 Kvedarnos apyl. Kadagynes k„ eigulys 28 Bardauskas Juozas Poskos apyl. Maldunu k. 1947.XI.27 29 30 Bardauskiene BarSkbtis Pranas, Prano 55 Silales apyl. Zqsino k„ desimtkiemio jgaliotinis 1945.X.26 31 Bernikas Petras, Jono 34 Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas 1948.X.17 32 33 34 Bernotas Antanas, Kazio Bernotienb Bertulis Petras, Juozo 46 32 Stungaiciq apyl. Prapimo k. Kvedarnos apyl. Sakenq k., kolukio „Zydinti 1947.V.23 1948.VIII 1951.XI.20 zeme" narys 1947.11.18 35 Bibilius Kazys, Jono 40 Kvedarnos apyl- Lembo k., Kvedarnos valsciaus liaudies gynejas 1947.X.4 36 Birgioliene Liuda, Povilo Bytautas Pranas 60 Kaltinenq apyl. Pagrybes k. 37 Kaltinenq apyl. Severenq k., VLKJS narys. Pries 1947 nuzudymq buvo kankinamas 38 39 Bratkus Motiejus Brazauskas Antanas, Adorno Poskos apylinkes DZDT pirmininkas Jucaiciq a,pyl. Zviliq k., apylinkes DZDT pir- 1946.IX.25 mininkas 1946.XI.24 1951.V.12 40 41 Brazauskas Kazys, Juozo Brazauskiene Juzefa, Pranciskaus 24 70 Obelyno apyl. Paakmenes k., milicininkas Silales apyl. Gubriq k„ kolukio „Nemunas" na 42 Brazauskas Vytautas, Pranciskaus 20 riai 43 44 Brazauskaitb Zofija, Pranciskaus Budrys Zigmas, Jono 23 22 Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS 1950.1.12 45 Buikys Pranas, Prano 41 Stungaiciq apyl. Buciq k.r Siauduvos apylinkes 1952.IX.30 DZDT pirmininkas 255 46 Bulopkis Juozas 47 Burbulis 48 Budvytis Juozas, Povilo 49 Budvytis Stasys, Stasio 50 Budvytis Leonas, Aleksandro 51 Cibauskas Albinas, Jokubo 52 CekaviCius Petras, Antano 53 Cerniauskas Anatoli jus, Jono 54 Cerniauskas Petras, Jono 55 Cdsna Pranas, Kazio 56 Dajoras Pranas, Juozo 57 Dajoras Kazys, Prano 58 Damulis Apolinaras, Antano 59 Damulis Pranas, Kazio 60 Dambrauskas Jurgis, Jono 61 DaraSius Vladas 62 Darbutas Antanas, Jono 63 Darbutas Stasys, Jono 64 Darbutiene Ona, Simo 65 Dargis Pranas Baltramiejaus PajGrio apyl. Laumenq k., Zvingiq apylinkes DZDT pirmininkas Upynos apyl. Girdiskes k. Jucaiciq apyl., kolukio „Jucaiciai" sqskaitininkas 41 Laukuvos apyl. Girvainiq k., Girvainiq apylin- kes DZDT pirmininkas 19 Piliakalnio apyl. Kalniskip k„ VLKJS narys 50 Kvedarnos apyl. Sakenq k„ kolukio „Zydinti zeme" pirmininkas 24 Poskos apyl. Nuomininkq k. Pries nuzudymq bu- vo kankinamas 24 Laukuvos apyl. Vaboliq k., Laukuvos valsciaus valstybinio draudimo agentas, VLKJS narys 21 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- rys 50 Kaltinenq apyl. Bartasiskes k. 55 Kvedarnos apyl. Kadagynq k., kolukio „Zemai- 14 ciq krastas" nariai 20 VLKJS Silales valsciaus sekretorius 52 Jucaiciq apyl. Kreivip k., apylinkes DZDT de- putatas 41 Pajurio apyl. Didkiemio k., Didkiemio apylinkes DZDT. pirmininko pavaduotojas 45 Pajurio apyl. Paziurzmocip k., naujakurys Upynos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- rys ' 33 Upynos apyl. Maldunp k., apylinkes rinkimines 32 komisijos narys, kolukio „Maldiinai" brigadi- ninkas 56 Laukuvos apyl. Paezerio mstl., Paezerio apylin- kes DZDT pirmininkas 1947 1950.Ш.19 1948 1947.IV. 18 1951.XI.20 1948.VIII.29 1948.XII.17 1948.X.17 1946.XI.14 1950.III.29 1950.VII.6 1947.XII.17 1948.1П.27 1946.III.7 1948.ХП.8 1950.11.17 1946.III.8
to $ Eil. Nr. Pavarde, vardas, t6vo vardas Am- ZiUS Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo r data 66 67 68 DemuSkaltis DemuSkaitlenfe DemuSkaltyt6 Jucaiciq apyl. Lentines k. 1945.VII.24 69 DenisevlCius Vladas, Jono 33 Pajiirio apyl. Zvingiq k., Zvingiq pradzios mo- kyklos vedejas. Liko keturi vaikai 1946.V.12 4 70 Dlglys Kazys, Kazio 55 Kvedarnos apyl. Buisiq k„ kolukio „Zydinti fe- me" narys , 1955.VII.31 71 Dilertas Kazys, Kazio 35 Kvedarnos kolukio „Naujas gyvenimas" narys 1951.1.30 72 Domlkas Petras, Jono 52 Piliakalnio apyl. Pakalniskiq k. 1951 73 Dragunas Jonas, Aleksandro 44 Pajurio apyl. Spraudaiciq k., desimtkiemio jga- liotinis 1946.IX.20 74 75 76 Dragunas Kazys, Kazio Dragunas Dragunlen6 46 Pajiirio mstl. Piliakalnio apyl. Vidgiriq k. 1950.IV.30 1947.IX 77 Dromantas Petras, Juozo 41 Laukuvos apyl. Selvestrq k., Laukuvos valsciaus 1945.XI.13 78 Dromantas Stasys, Petro 20 liaudies gynejai. Sunus Stasys — VLKJS na- rys. Sodyba sudeginta. Liko devyni vaikai 1948.X.17 79 Efimovas Vasiiijus, Vasilijaus 24 Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas 1947.X.4 80 81 Einlkis Juozas, Juozo Е1П1к1епё Barbora 28 60 Jucaiciq apyl. Rugynos k. 1948.ХП.31 82 Elsmontas Stasys, Stasio 26 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys 1948.III.2 83 84 Galiauskas Zigmas, Juozo Galiausklen6-Zabtelalt6 Stase 20 24 VLKJS Silales valsdiaus sekretorius Silales valsciaus DZDT vykdomojo komiteto fi- nansq skyriaus inspektorfe. Buvo neScia. Abu prieJ' nuzudymo buvo kankinami 1947.VII.1 85 Gajauskas Benjaminas, Bernardo Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas. Liko trys vaikai 1951.IV.28 17 Kruvinos zudikq pedos 86 Galdikien6 Aleksandra, Aleksandro 40 Laukuvos apyl. Baubliq к., P. Cvirkos v. kolukio 1949.VIII.20 87 Gallnskas Adomas, Felikso 50 brigadininke, veliau pirmininke Kvedarnos apyl. Grimzdq k. 1947.11.16 88 Galinskas Vincas, Broniaus 40 Stungaiciq apyl. Alkupio k. 1947.III.19 89 Gefas Petras, Petro 35 Kvedarnos apyl. Capiskes k. 1945.11.17 90 Gedmlntas Julijonas 19 VLKJS Kvedarnos miestelio organizacijos sek- 1946.VII.3 91 Gegitauskas Rapolas 45 retorius Upynos apyl. Pilsudo k., buvQs kolukio ,,Aus- 1951.IX.19. 92 Genys Simas, Povilo 21 ra" pirmininkas Pajurio apyl. Vartulenq k. 1947.IX.22 93 Gerdauskas Juozas Pajiirio apyl. Spraudaiciq k., apylinkes DZDT .94 Geryba Kostas pirmininkas Laukuvos apyl. Vankiq k. - 95 G£rikas Leonas 45 Silales valsciaus liaudies gynejas 1948.X.3 96 GeStautas Stasys, Aleksandro 17 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas 1948.X.17 97 Giga Petras, Petro 30 Kvedarnos apyl. Paragaudzio k., Lembo apylin- 1947.11.18 98 Gylys Kazimieras, Antano 34 kes DZDT pirmininkas Kvedarnos apyl. Budriq -k., Kvedarnos valsciaus 1945.VI.13 99 Greifiute Stefa, Juozo 18 liaudies gynejas Silales apyl. Gubriq k., Silales vidurines mokyk- 1951. V. 11 100 GriSka Alfonsas 28 los XI klases mokine, VLKJS nare Stungaiciq apyl. Mikuliq k., kolukio „PalokyStis" . narys, VLKJS narys’ 1 Stungaiciq apyl. Alkupio k., kolukio „Zemaiciq 1950.ХП.15 101 Grinevickienfe Elena, Kazio 27 1951.VII.16 102 Grybiend Liuda, Jono 38 svyturys" nare Upynos apyl. Geguziq k. 1949.IX.20 103 Grunovas 28 Stungaiciq apyl. Dargaliq k. 1947.XI 104 Grudls Pranas, Anupro 65 Kaltinenq apyl. Lingeniskes k,, maluno vedejas. 1947.X.30 105 Glazdauskas Vladas, Petro 40 Pries nuzudymq buvo kankinamas Kaltinenq valsciaus mokesciq inspektorius 1949.ХП.1 106 Ivanauskas Jonas, Domo 60 Kaltinenq apyl. Sliuzq k. 1946.III.23 107 Ivinskas Antanas, Prano 30 Kvedarnos apyl. Kadagynq k., kolukio „Pajure- 1958.IX.30 lis" apskaitininkas
EH. Nr. Pavarde, vardas, tfevo vardas Am- Z1US Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 108 JaSsinskas Vladas. Petio 55 Silales apyl. Derkmtq к , siuvejas 1946.V.31 109 Joeys Stasys, Alekso 47 Kaltinenq apyl. Bartkiskes k., kolukio „Azuolas" pirmininkas 1949.IX. 17 ПО Joeys Bronius, Stanislovo 22 Kaltinenq apyl. Paliepkalnio k., kolukio ,,Pir- myn" sqskaitininkas, VLKJS narys 1953.11.14 111 Jokubauskas Juhas Silales apyl Nevociq k. 1945 112 Jokubauskas Kazys, Aleksandro 37 Silales apyl. Gubriq к. V. Majakovskio v. kol- Ckio valdybos narys 1949 VIII 22 ИЗ Jomantas Stasys, Romualdo 48 Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., Kiitimq apylinkes DZDT pirmininkas. Kirviu perskelta galva ir jmestas j suhn; 1946.III.15 114 Jonelis Petras, Kazio 28 Silales apyl. Bokstq к 194L.Vl.il 115 Jonelis Vladas, Kazio 25 Kvedarnos valsciaus paruosq agentas 1946.V1.26 116 Jonelis Stasys Obelvno apyl Paakmenio к 1946.IX.26 117 Jonikas Vladas. Antano 49 Silales apyl. Balsiq k.. Balsiq apylinkes DZDT deputatas, kolukio organizatorius 1949 IX 22 118 Juknlutfe Domicele 40 Silales apyl. Drobuksciq к, M. Melnikaites v. 1951 .IX.9 119 Juknlut6 Justina 20 kolukio nares 120 Jurgllas Bronius, Petro 52 Pajtirio apyl, Spraudaiciq k., kolukio „Zvingiai" pirmininkas. Liko septyni vaikai 1951.IX.12 121 Jurgllas Stasys 19 Silales valsciaus liaudies gynejas 1947.1.6 122 Jurginas Stasys, Juozo 58 Silales apyl. Bokstq k. Zuvo sprogus nainai. Na- 1946.VI.26 123 Jurgmie.n6 Elena, Kazio 43 mas sudege su lavonais 124 Jurkute Brone . 30 Laukuvos valsciaus metrikacqos biuro vedeja, VLKJS nare nuo 1944 m. Lavonas jmestas i ezerq Silales valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas 1949.1.1 125 126 JuSka Jonas, Edvardo Jukklent 1945.VII.10 127 Juodeikis Juozas, Izidoriaus 61 Silales apyi. Nevociq k. 1949 128 Juozaitls Antanas, Juozo 41 Silales apyl. Gubriq k., Gubriq apylinkes DZDT 1946.III.8 sekretorius 129 Juozaltis Bronius 21 Silales apyl. Leviskiq k., kolukio .Azuolas" 1950.XII.14 narys 130 Kalrys Kostas, Juozo Upynos mstl. 1947 131 Kaminskas Aloyzas 30 Jucaiciq apyl. Vaiciq к , buves milicininkas 1949 132 Karbauskas Vladas 26 Silales apyl. Kerbedziq k., naujakurys 1948.XI.19 133 Karba”Skieb£-Jonelien6 Marijona Kezio 27 Silales apyl. Bokstq k., kolukio „Pirmtinas" nare 1949.X.20 134 Karetva Juozas, Jono 50 Kvedarnos apyl. Gvaldq k. 1946.XI.19 135 Kareivaitfe-Savickien^ Elena Juozo 136 Karlikauskien£ Gna, Vinco 46 Kaltinenq apyl. Jaunodavos k. 1949.IX.30 137 Karpys Petras, Kazio 52 Kvedarnos apyl. Kadagynq k. 1946.X1.19 138 Karpicnfe Valerija, Kazio 54 139 Kasmauskas Jonas, Juozo 15 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas 1948.X.17 140 Kasmauskas Juozas, Juozo 42 Poskos apyl. Nuomininkq k., Nuomininkq apy- 1949.III.30 linkes DZDT sekretorius 141 Kaupaitis Petras, Augusto 23 Obe’.yno apyl. Gaidienq k., batsiuvys 1949.VII.43 142 Kavaliauskas Pranas, Petro 52 Kvedarnos apyl. Gvaldq k., Gvaldq apylinkes 1948.XI.4 DZDT pirmininkas 143 Kazlauskis Juozas, Juozo 29 Jucaiciq apyl. Kilpiniq k., maluno vedejas 1947.1.29 144 Kazlauskien6 Ona, Antano 26 . 145 Kazlauskas Petras, Petro 18 Upynos apyl. Maldunq k. 1949.IX.20 146 Kazlauskas Stasys, Stasi о 23 Stungaiciq apyl Padvarninkq k. 1951.VII.16 147 Kazlauskas Vincas 50 Pajtirio apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas 1945.VII.il 148 Kaiutas Spiridonas, Ipolito 38 Piliakalnio apyl. Palaivio k.. handies gynejas 1949.IX.13 149 KelpSa Jonas, Jono 30 Kvedarnos apyl. Kadagynq k., eigulys. Kolukio 1950.VII.7 150 KelpSieng Zofija, Igno 24 .Zemaiciq krastas" nariai 151 KelpSienfe Juzefa, Vinco 63 152 Kerputis Jonas. Jono 17 Silales mstl.. VLKJS narys 1949 K5 153 Keturauskas Zigmas. Juozo 27 Kaltinenq apyl. Severenq k. kolukio , Zemaiciq 1951.IX.9 СЛ LD zeme" pirmininkas, buv^s mokytojas
Eil. Nr Pavarde, vardas, tevo vardas Am- bus 1 ' - ’’ J 7 ' Gyvenamoji Vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 154 Kedavltlus 'Zenonas Vinco 55 Silales mstl., kirpejas, aktyvistas 1950.VIII.5 155 Kiaurakytb Adele, Juozo 22 Laukuvos mstl. 1948.VII1 8 156 157 Klnderis Vincas, Juozo Klrjanova Tatjana 22 Gbelyno apyl. Seno Ooelyno k. Jucaiciq apyl Burkenq к. 1946. VIII. 1 156 Kiupelis Stasys, Stasio 25 Silales apyl. Kudaiclq k. 1948.V.12 159 Kizevlfilus Alfonsas, Antano 27 Kaklnenq valsdiaus liaudies gynejas 1946. VI. 1 160 Klei ha Bronislovas. Kazlmiero 29 Kvedarnos apyl. Lembo k. 1945.IV 23 161 Klelna К. V. Pajurio apy l. Didkiemio к 1947.1V 162 Klimas Antanas, Jono 44 Kvedarnos apyl. Budriq k„ kolukio „Jura" na- 1950.VII.7 163 Kobeckis Vaclovas, Alekso 21 Vs VLKJS Kaltinenu valsciaus sekretorius 1948.VII.20 164 Kobeckls Kazys, Alekso 20 Studentas 165 Kraviiiinas Antanas, Antano 48 Kvedarnos apyl. Gvaldq k., pradzios m-los mo- 1948.VIII.23 166 167 1G8 Kromelis Jonas Kronovaltfe Marijona Kulcas Kazimieras, Antano 33 kytojas Jucaiciq apyl. Romes Lauko k. Pajurio apyl. Vartutenq k. Jucaiciq apyl. Kutimq sk., buvo padavq pareis- 1949.X 1947.IX.22 1948.X.3 169 Kulclend Elementina, Juozo 26 kuna jstoti j kolilkj. Aktyvistai. Liko 4 metq 170 Kuizinas Juozas, Jono 39 vaikas Jucaiciq apyl. Putves k., Putves apylinkes DZDT 1947 VII. 1 171 172 173 174 Kulzlnlene Marijona, Vinco Kuizinas Telcsforas, Juozo Kulzlnlene Marijona,, Jono ♦ Kukujevas Povilas, Simo 39 13 55 60 Pirnuninkas. Pries nuzudymp buvo kankina mas. Ltko trys vaikai Silales apyl. Gubriq к. V. Majakovskio v. koi 1949.VIII.22 175 ' Kuku|eva« Juozas, Povilo 26 ukio nariai. Sunus Juozas — klubo-skaityk — 176 Kumplkfs Petros, Klpro 40 los vedejas Jucaiciq apyl. Kreiviq k. 1948.III.27 177 LatoZa Kostas, Juozo 40 PoJaos apyl. Cipkiskfes k., Poskos apyl. DZDT 1948. IX sekretorius 178 Lauri naitls Povilas, Povdo 27 Jucaiciq apyl Kreiviq k. 1947.1.3 179 Laurinavliius Kazimieras, Prano 40 Laukuvos apyl Gulbiq k., Girvainiq apylinkes 1948.VJ.14 DZDT sekretorius 180 Laurinavidus Stasys, Dominiko 21 Obelyno apyl. Bruskiq k. Buvo pakartas 1949.IX.9 181 Ld'Hinskas Stenonas, Jono 23 Upynos valsciaus milicijos virsininko pavaduo- 1950JV. 15 tqjas, jaunesnysis leitenantas, VLKJS narys 182 Lebrikas Stanislovas 55 Jucaiciq apyl. Vaiciq k.. eigulys. Pries nuzudy- 1947.XTT.8 183 Lehrikiene Rozalija 60 mq buvo kankinamas 184 Lebrikas Kazys, Stanislovo 35 185 Lebrikas Jonas, Stanislovo 30 186 Lehrtkienb Aleksandra 25 Buvo nescia 187 Legeckas Jonas Pajurio apy). Didkiemio к , apylinkes DZDT pir- 1947 mininkas 188 Liatukiene Emilija, A lek sandro 45 Stungaiciq apyl. Palokyscio k., kolukio „Tary- 1950.X1I.14 bine Zemaltija" nare _ 189 Lidiius Vaclovas, Povilo 17 Kvedarnos apyl. Grazjurio k„ Kvedarnos vals- 1950.IV. 12 ciaus liaudies gynejas 190 Lidiius Vincas, Juozo 55 Plliakalnio apyl. Girininkq k. 1946 191 Lingis Juozas, Motiejaus 55 Obelyno apyl. Pavatsedzic k, Lietuvos KP VI 1951.IX.5 suvaziavimo v. kolukio narys 192 LukoSius Aifonsas, Juozo 31 Obelyno apyl Gembiiciq k. 1947X126 193 Г1 '< j У end Petro nele 65 Kaltinenq apyl. Jaunodavos k.. naujakuriai 1948 Ш.31 194 Luko4l«s Juozas. Juozo 29 195 LukoSiutb Ona. Juozo 25 196 MaCijauskas Antanas Antano 22 Jucaiciq apyl. Putves k. 1947.IV.28 197 Maksimova Valentina, Ivano 21 Kvedarnos apyl. Gvaldq k. 1946.XI.18 198 Manclus Vladas. Juozo 46 Poskos apyl. Maldunq k. ' 1950.11.17 199 Mancienb Ona, Jurgio 49 200 Martlnkus Kazimieras, Kazim: его 47 Poskos apyi. Levickiskbs k., Pasausalio apylin- 1948.VIII.29 kes DZDT pirmininko pavaauotojas ю 201 ОЭ Martinkus Danielius, Kazimiero 38 Poskos apyl. Gaudvaisiq к piento darbininkas. F-4 Abu .pries nuzudymq buvo kankinami
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 202 203 204 Maselskis Pranas, Jono MaslausKaii£ Stase Maurkas Stasys, J okubo 32 Upynos apyl. P.uibiskes k., Maumiescio miesto handies teismo teisejas Kvedarnos apyl. Nasvyteliq k. Sodyba sudegm ta Piliakalnio apyl. Pakalniskiq k., apylinkes DZDT sekretorius 1948.VII.4 1947 205 206 MauruSartis Gediminas. Jono MauiuSaltiend Aldona. Antano 26 26 Piliakalnio apyl. Paezerio k., Paezerio piadzios mokyklos mokytojai 1950.VH.4 207 Marillauskas Juozas, Aiekso 48 Kvedarnos apyl. Gvaldq k., misko darbininkas 1952.X. 1 208 209 210 211 212 Meliys Juozas, Juozo Meliys Pranas Juozo Meliys Juozas, Juozo Meliys Vytautas, Juozo Meiiytd Zose, Juozo 54 27 20 18 23 Stungaiciq apyi. Kuliskiq k. 1948.XII 1 213 Metrlkas Petras, Kazimiero 44 Silales apyl Lapkaimo к, Gubriq apylinkes DZDT depul atas, desimtkiemio jgahotinis 1949.VJIJ.23 214 Mlklius Stasys, Petro 33 Upynos valsciaus haudies gynejas 1945.VJI.27 215 Mlla&ius Feliksas, Aleksandro 41 Stungaiciq apyl. Paimiezio k. 1948.XII.1 216 Milius Vladas, Jono 40 Kaltinenq apyl. Pagrybes k. 1947.X1.14 217 MtSelkis Jonas 21 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- ry s 1948.X. 17 218 219 Mokasejevas Piotras, Ivano Nabaias Kazys 28 Klaipedos fabriko darbininkas, atvykQs j Silales raj. platinti paskolos Jucaiciq apyl. Kutimq k., Kutimq apylinkes DZDT pirmininkas 1951.V.10 1945 220 Nadiudenka Mykolas, Mykolo 40 Laukuvos apyl. Paezerio tnstl., Paezerio apylin- kes DZDT pirmininko pavaduotojas 1948.IX.30 221 Navickas Pranas, Kazio 28 Silales apyl. Bokstq k. Kolukio „Pirmunas" na- 1949.X.20 222 Navickas Kazys, Juozo 60 riai 223 Navickiene Ursule 50 224 Nazarovas Mykolas. Anikejaus 44 Kaltinenq apyl. Lrngeniskes k., naujakurys, bu- 194G.XII.12 225 Nazarovas Vaclovas, Mykolo 17 v^s Lrngeniskes apylinkes DZDT pirminin- kas, Liko trys vaikai. Sunus Vaclovas — VLKJS narys 226 Nognius Petras 26 Kvedarnos apyl. Buisiq k.. Silutes autotransporto 1959. VIII.8 kontoros vairuotojas 227 Norbutas Stasys, Jurgio 30 Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., Silales MTS moto- ' 1951.1.4 ristas 228 Noreiklene Paubna, Stasio 48 Kaltinenq apyl. Putvinskiq k. 1948.Ш.31 229 Noreikaite-Barcauskiend Vlade 20 230 Noreika Zenonas 15 231 Norkus Juozapas, Pranciskaus 26 Upynos apylinkes DZDT piimininkas 1947.X.2 232 Norkiene Elena. Liudviko 27 Buvo nescia 233 NorvaiSa Petras, Prano 40 Upynos apyl. Pagirdiskes k., Girdiskes apylinkes 1949.II.9 234 NorvaiSienb Pranciska, Antano 35 DZDT pirmininkas 235 Orlingis Aleksas, Jono 44 Poskos apyl. Kosiq I k. 1949.X.20 236 Orlingienfi Stanislava, Juozo 44 237 Paltanavidius BaJtras. Kazio 47 Kaltinenq apyl. Putvinskiq k., naujakuriai 1948.11.3 238 Paltanavi£ien6-Banien£ Magdalena 35 239 Patlaba Ignas. Jono 60 Upynos apyL Paezerio I k. 1949.IV.22 240 Patlabiene Janina, Antano 51 241 Patlaba Petras, Igno 16 242 Pelkeviiius Petras, Juozo 57 Kvedarnos mstl. 1946.ХП.4 243 Petkus Kazys, Kazio 19 Kvedarnos valsciaus liaudies gynejas 1946.VI.3 244 Petraitis Aleksas, Jono 49 Upynos apyl. Monkaiciq k. naujakuriai 1947.X.3 245 Petraitienb Barbora Antano 51 246 Petrauskis Aleksandras Jurgio 21 Upynos pienines sqskaitininkas 1950.IV.15 247 Petrabskien6 Ona, Petro 33 Pajiirio apylinkes DZDT pirmininke. Pries nuzu- 1950.IV.30 dym$ buvo Ranking ma
264 265 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 248 Petravifiius Pranas, Juozo 16 Pajtirio apyl. ir k. Broliai dirbo liaudies gyne- jais 1946.X.1 249 PetroSius Nikodemas, Antano 50 Kvedarnos apy], Budriq k., Pajiirelio apylinkes DZDT pirmininkas 1950.III.29 250 PetroSius Stasys, Antano 20 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas 1948.X.17 251 PetroSien£ Juze, Kazio 37 Silales apyl. Usynio k., Drobiiksciq apylinkes DZDT sekretore 1947.1.12 252 PlauSka Juozas, Igno 25 Silales valsciaus liaudies gynejq burio vadas 1946.IX.9 253 Pocevifius Aleksas, Leono 47 Kaltinenq apyl. Burniq k., Dirgelq apylinkes DZDT pirmininkas 1947.V.27 254 Pociend Valerija, Antano 23 Kaltinenq apyl. Ruksiq k. 1946.V1.8 255 PoSka Juozas, Juozo 21 Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- 1948.X. 17 256 Putrimas Mamertas, Juozo 32 rys Pajurio mstl. maluno vedejas 1950.IV.30 257 Radavifius Stasys, Antano 35 Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., kolukio „Pergale" brigadininkas 1950.VIII.2 258 Radavidius Vladas, Jokubo 49 Kaltinenq apyl. Radiskes k., Dirgelq apylinkes1 DZDT pirmininkas 1945. VII.16 259 Radilus Jonas, Prano 41 Obelyno apyl. Paakmenes k., buv^s apylinkes DZDT pirmininkas 1946.V.6 260 RaStutis Kazimieras, Juozo 50 Piliakalnio apyl. Jomantq k. Namas sudegintas 1951.IX.20 261 RaStutien6 Juze, Juozo 46 su lavonais 262 RaStutis Vladas, Alekso 51 Pajurio apyl. Zvingiq mstl. 1946.H.7 263 Raudonis Jonas Laukuvos apyl. Padvarninkq k. 1953.V. 264 Raudonius Antanas, Antano 16 Pajurio mstl., Pajurio zemes Ok io mokyklos mo- kinys 1950. IV. 30 265 Raudonius Fortunatas 24 Silales apyl. Balsiq k., Balsiq apylinkes DZDT 1946.V.25 pirmininkas 266 Raudonius Juozas, Juozo 27 Kvedarnos apylinkes DZDT pirmininkas 1946.VII.3 267 Razbadauskas Izidorius, Izidoriaus 26 Silales valsciaus liaudies gynejas 1947.1.6 268 Rimkienfe Antose, Kazio 54 Upynos apyl. Pilsudo k., kolukio „Piliakalnis" nare 1950.IV. 18 * 269 Rocys Jonas, Juozo 26 Laukuvos apyl. Riesketq k. 1949.1.1 270 Rocys Kostas, Juozo 271 Rociend Marijona, Juozo 45 Silales apyl. Balsiq k., naujakuriai 44 1948.11.19 272 Rudminas Kazys Obelyno apyl. Naujo Obelyno k., Obelyno apy- linkes DZDT sekretorius 1946.XII.12 273 Rupainis Tadas, Juozo 42 Silales apyl. Drobuksciq k. 1948.XI.18 274 RupSys Alfonsas 46 Kvedarnos apyl. Sakenq k., kolukio „Zydinti zeme" sQskaitininkas 1951.XI.20 275 RupSys Jonas, Jono 56 Silales apyl. Leviskiq k., kolukio „Azuolas" na- 1950.XI1.14 276 RupSienfe Kazimiera, Andriejaus 56 riai 1951.V.42 277 RupSlaukis Aleksas, Prano 33 Kvedarnos apyl. Padievaicio k., Drobuksciq apy- linkes DZDT pirmininkas. Liko du vaikai 1946.VIH.5 278 Ruzgys Antanas, Kazimiero 28 Upynos apyl. Gudirviq k. 1946.XI.12 279 Ruzgys Jonas, Juozapo 26 Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas 1947.XII.28 280 Sabockis Jonas, Juozo 51 Upynos apyl. Paikvedzio k. 1949.IV.22 281 Sabockiene Ona, Stasio 282 Sabockalte Jadvyga, Jono 50 20 283 Sabockaite Joana, Jono 13 1947.V.26 284 Sabockis Juozas, Juozo 285 Sabockiene Mikalina, Vincento 49 Obelyno apyl. Dungeriq k. 42 286 Sabockis Jonas, Juozo 24 Upynos valsciaus liaudies gynejas 1949.VI.27 287 Sarapulovas Vladimiras, Semiono 26 Upynos valsciaus liaudies gynejq biirio vadas 1950.III.17 288 Savickiene Petre, Stasio 66 Pajurio apyl. Juodsakiq k., kolukio „Pajuris" 1951.IX.23 289 Savlckas Antanas, Jono 28 nariai 290 Stanevifius Jonas 42 Stungaiciq apyl. Drukteiniq k., kolukio ,,Palo- kystis" pirmininkas, TSKP narys, 1940 m. dir- bo milicijos virsininku, 1942—1944 m. 16-tosios divizijos kovotojas. Liko keturi vaikai 1949.IX.9
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- Z1US Gyvenamo]i vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 291 Stankus Juozapas, Antano 52 Upynos apyl. Monkaiciq k. 1946.XI.6 292 Stankus Kazys, Vinco 42 Kaltinenq apyl. Smalkviciq k., desimtkiemio jga- liotinis 1946.X.28 293 SteponavlCius Bronius, Alekso Silales apyl. Leviskiq k. 1946.VII1.6 294 StoSkus Jonas, Povilo 25 Silales valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pa- ruosq agentas, VLKJS narys. Pries nuzudyma buvo kankinamas 1950.1.30 295 Strumskis Vladas 47 Silales kooperatyvo sandelininkas 1947.11.21 296 297 Stulga Juozas, Juozo Stulgiene Elzbieta, Povilo 44 41 Silales apyl. Siaudaliq k. 1949.VII.30 298 Songalia Mykolas, Jono 41 Upynos apyl. Vytogalos k. 1947.XI.15 299 Salipinas Jonas, Povilo 53 Silales apyl. Gubriq к., V. Majakovskio v. kol- tikio narys, aktyvistas 1949.VIII.23 300 301 Saltmeris Antanas Saltmeriene Ona 51 53 Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., naujakuriai 1946.XI.4 302 Sedbaras Juozas, Stasio 53 Upynos apyl. Paezerio k. 1946.XI.4 303 Segida Nikodemas, Jono 27 Upynos apyl. Girdiskes k., desimtkiemio jgalio- 1949.IX.20 304 Segida Juozas, Jono 18 tinis 305 Serpytis Stasys 55 Silales apyl. Serikq k., Silales taupomosios ka- sos vedejas. Mire nuo kankinimq 1949.V.20 306 Serlinskas Steponas, Juozo 55 Laukuvos apyl. Strociq k., Laukuvos valsciaus liaudies gynejas 1946.IX.3 307 308 Setikas Povilas, Augusto Setikiene Petronele, Domo 31 29 Stungaiciq apyl. Padvarninkq k. 1948.XIL 1 309 Siaudvytis Antanas 40 Pajiirio mstl., aktyvistas 1946 310 Simaltis Pranas, Petro 29 Silales vidurines mokyklos direktorius 1947.IV. 17 311 SimaSius Pranas, Motiejaus 55 Silales rajono DZDT vykdomojo komiteto pir- 1950.VIII.2 312 SlmaSius Jonas, Prano 29 mininko pavaduotojas, LTSR Auksciausiosios 267 313 SlmkeviCius Stasys, Juozo 314 SlmkeviCienC Elena, Povilo 315 SlepienC Marijona, Prano 316 Slepas Pranas, Jono 317 Sleiien* Elena 318 SliieviCius Antanas, Antano 319 SniaukSta Petras, Juozo 320 SnlaukSta Albinas, Petro 321 SniaukStaite Elena 322 Stulpinas Vandalinas, Vinco 323 Sveistys Pranas, Prano 324 TamaSauskas Antanas 325 Terepaitis Jonas, Julians 326 Trapas 327 Tvaskis Izidorius 328 VaiCekauskas Povilas, Jono 329 VaiCiulis Juozas, Juozo 330 VaiCiulienC-RemelkytC Ida 331 ValCiulis Kazys, Leono 332 VaiClulis Kazys, Juozo 333 Valtkus Juozas, Juozo 334 Vaitkus Steponas, Stasio Tarybos deputatas, TSKP narys. Sunus Jonas Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., J. Zemaites v. kolukio sqskaitininkas 64 Kaltinenq apyl. Izdonq k. 64 56 Jucaiciq apyl. Romes Lauko k. Namas sudegin- 24 tas su lavonais Obelyno apyl. Naujo Obelyno k. 37 Piliakalnio apyl. Paskarbiskiq k. 44 Silales apyl. Gubriq к., V. Majakovskio v. kol- 22 ukio nariai. Pries nuzudyma buvo kankinami 35 Silales apyl. Gubriq k., klubo-skaityklos vede- ja 17 Kvedarnos valsciaus liaudies gynejas 17 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas Kaltinenq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas 35 Upynos apyl. Vytogalos k., Vytogalos apylin- kes DZDT pirmininkas 19 Silales valsciaus liaudies gynejas Poskos apyl. Monkiskes k., Monkiskes tarybinio ukio skyriaus vedejas 40 Silales apyl. Rubinavos k., kolukio „Pirmunas" pirmininkas. Liko septyni vaikai 22 Pajiirio apylinkes DZDT sekretorius 22 40 Kvedarnos apyl. Padievaicio k. 27 Piliakalnio apyl. Reistrq k„ Silales valsciaus liaudies gynejas 50 Piliakalnio apyl. Kalniskiq k., Teneniq apylin- kes DZDT sekretorius 39 Obelyno apyl. Dungeriq k., desimtkiemio jga- liotinis 1949.IV.22 1947.1.3 1946.X.12 1945.XI.15 1949.VIII.22 1950.XII.15 1949.X. 15 1948.X.17 1945.X.6 1946.V.29 1947.1.6 1946.VIII 1949.V.11 1950.IV.30 1950.X.10 1945. VII. 10 1947.IV.18 1947.XI.27
268 269 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 335 Valias Leonardas. Leonardo 20 Silales apyl. Traksedziq k., Kvedarnos va!s- 1946.IV. 14 336 Valias Pranas, Antano 55 ciaus riaudies gynejas, VLKJS narys Piliaxaimo apyl. Libaitq k., naujakurys 1949.VII.26 337 Varnelis Antanas, Antano 45 Stungaiciq apyl. ii k., Siauduvos apylinkes pir- 1948.XI.20 338 Varnelten6 Klara, Juozo 40 mininko pavaduotojas. Sodyba sudegmla 339 340 Varnelis Juozas, Antano Vasiliauskas Stasys, Jono 17 58 Kaltinenq apyl. Pabaliq k. Lavonas jmestas 1 1947.XI.12 341 Vasilkovas Aleksandras, Petro 22 -I'-. L'pynos valsciaus baudies gynejas 1949. VIII.29 342 Vembutas Augustas, Stasio 50 Stungaiciq apyl Klekniskes к 343 Velavifius Adonias, Mykolo 41 Laukuvos apyl. Apvarsuvos k., klubo skaityklos 1949.IV.16 344 VMaviCtus Vincas, Liudo vedejas Silales apyl. Kadzygos к , Nevociq apylinkes 1950.XII.14 345 Vidutis Petras 43 DiDT pirmininkas Silales apyl. Bokstq к, M. Melnikaites v. kolu- 1951.IX.18 346 Vielius Kazimieras, Jono 30 kio narys. Liko astuoni vaikai Kaltinenq apyl. Izdonq k. 1947.VII1.1 347 VirbalaviCius Alfonsas. Jono 21 Silales valsciaus DZDJ vykdomojo komiteto pa 1948.11.30 348 VirSilas Aleksas, Juozo 32 ruosq agentas, VLKJS narys Kvedarnos apyl. Gvaldq k., Gvaldq apylinkes 1949.1V.27 349 VirSiliene Leonoia, Nikodenio 22 sekretorius 350 vlriintas Juozas, Jono 48 Stungaiciq apyl. Palokyscio k.. Laukuvos vals- 1946.V.24 351 Viskontas Antanas 38 ciaus liaudies gynejas Kvedainos apyl. Sakenq k., kolukio „Zydinti 1951.XI.20 352 Visockts Stanislovas, Juozo 52 zeme" narys Poskos apyl. Pakadusiq k. 1947.III.30 353 ViSluskis Antanas, Kazio 41 Obelyno apyl. Bruskiq k. 1946.XI.3 354 ViStartiene Apolonija, Kazitr.iero 28 Silales apyl. Guvaiuiq k. 1951.IX.19 355 Vitkauskas Kazys, Kazio 26 Laukuvos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas 1948.XII.17 356 Vitkus Aleksas Juozo 50 Poskos apyl Monkiskes k. 1947.XII.4 357 Vozgirdas Jonas. Antano 40 Kaltinenq apyl. Severenq k., Severenq apylinkes 1951.IX.9 358 Uksas Juozas. Juozo 25 DZDT pirmininkas Obelyno apyl. Uzkalnio k. Kolukio „Varsfediiai" 1951.V1II.16 359 Uksas Anzelmas, Juozo 23 nariai 1946.III.22 360 Zakarauskas Petras, Prano 18 Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas 361 Zakaiauskienfc Barbora. Leonardo 44 Kvedarnos apyl- Gvaldq k. 1946.VIII.22 362 Zarambauskas Bronius Laukuvos valsciaus liaudies gynejai 1949.IX.9 363 364 Zarambauskas Vytautas Z6ringis Antanas, Jono 45 Jucaiciq apyl. ir k. 1946.XI.16 365 Z6pai*iene Elena, Igno 48 Poskos apyl. Gercaliq k. 1949.VTI.25 366 Zadeikis Juozas, Jono 40 Laukuvos apyl. Vabalq k.. kolukio „Naujas pa- 1949.VIII.20 367 Ziautys Antanas, Kazio 41 vasaris' pirmininkas Jucaiciq apyl. Andrejaiciq k., kolukio -,Akme- 1950. VIII. 10 368 Ziautys Steponas, Kazio 29 na" narys KI jbo-skaityklos vedejas 1947.VII.7 369 Zilius Antanas, Adorno 44 Kvedarnos apyl. Papinauio к , Lembo apylinkes 370 Zimantiene Aleksandra, Juozo 47 DZDT pirmininkas Jucaiciq apyl. Kutimq k., kolukio ,Pergale" na- 1950.VIII.2 371 Zukas Pranas Motiejaus 25 re Poskos apyl. Padvariq k. 1947.III.3 372 Zurauskas Jurgis, Antano 20 Piliakalnio apyl. Azuolijos k. 1 Agintas Juozas, Kazio SILUTfiS RAJONAS 54 Vainuto apyl. Ginninkij k, Namas sudegintas 1948.X.15 2 Afanasevas Nikolajus, Nikolajaus 33 su lavonu VSM Pagegiq apskrities skyriaus darbuotojas, 1947.IX.4 3 Aleksandras Antanas, Aleksandro 43 TSKP narys Saugq apyl. Kukorq 1 1948.XI.27 4 Alsys Juozas, Juozo 52 Inkakliq apylinkes DZDT pirmininkas 1946.V.25
270 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- ZIUS Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 5 Bagdonas Nikodemas Vainuto apyl. Balcip k., Balcip apylinkes D2DT sekretorius 1947.IV.25 6 Baronaltls Justinas, Justino 27 Z. Naumiescio valsciaus liaudies gynejas 1947.V.24 7 Bertancas Juozas, Juozo 33 Vainuto apyl. Kivylip k., Vainuto DZDT vykdo- mojo komiteto darbuotojas, TSKP kandidatas 1950.XI.il 8 Berelovidius Motelis, Judelio 23 2. Naumiescio valsciaus DZDT vykdomojo ко- 1946.V.12 9 10 Berelovidiene Neche, Mendelio BerelovRiut6 Chana, Simono 44 19 miteto pirmininkas. 2uvo sprogus minai 11 Bertulis Jurgis, Miko 42 2. Naumiescio pradzios mokyklos saigas 1949.VIII.25 12 13 Biriukovas Semionas, Vasilijaus Bitlnas Mykolas VSM Pagegill apskrities skyriaus darbuotojas, TSKP narys 2. Naumiescio apyl. Pazaliosios k. 1947.IX 14 Brazas Kostas, Juozo 33 Sveksnos apyl. Stempliu k., Stemplip apylinkes milicijos igaliotinis 1945.IX.4 15 Buda Kazys, Karolio 41 Inkakliii apyl., Tvaskucip apylinkes D2DT pir- mininkas 1946. V.l 16 17 Biidvytis Vladas Buivys Jonas 33 Sveksnos apyl. Puzravycip k„ apylinkes D2DT pirmininkas Katycip valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas 1948 18 Bulse Petras, Jurgio 38 Vainuto apyl. Lazdunenp k. 1946. VII.14 19 Burdiius Jonas, Vinco 24 Sveksnos apyl. Jurkaicip k. 1948.VI.4 20 Capiene Agnieska, Vinco 38 Inkaklip apyl. Gailaicip k. 1947.IX.19 21 CipaHs Kazys, Juozo 55 Inkaklip apyl. Virkytp k„ Virkytp apylinkes D2DT sekretorius 1947.VIIJ.27 22 CiparienS Justina, Domo 38 Gardamo apyl. Rimzencip k„ apylinkes DZDT deputate. Pries nuzudymp buvo kankinama. Sunus dirbo liaudies gyneju 1948.X1I.30 23 Cepenas Povilas, Jono 26 VLKJS Vainuto valsciaus sekretorius, VLKJS 1949. IV.7 narys nuo 1940 m. 1951.11.28 24 CesnakaviCius Kazys, Mykolo 57 Sveksnos valsciaus valstybinio draudimo inspek- torius 25 Dargis Juozas, Danieliaus 18 Inkaklip apyl. Virkytp k., buvps Saugu vals- ciaus liaudies gynejas, VLKJS narys 1947.VIII.27 26 27 DaukSys Pranas, Jono Dllertas 44 Inkakliii apyl. Jurgaicip k„ eigulys Vainuto apyl. Dargiskip k., VLKJS Vainuto valsciaus sekretorius 1945.VII.2 1946.1.17 28 DimSa Steponas, Juozo 24 Natkiskip apyl. Kulmenp k„ Pagegip MTS trak- torininkas 1953.XI.27 29 30 Dragunas Juozas, Jono Draguniene Zofija, Simono 34 26 2. Naumiescio apyl. Palendriu k. 1946.III.6 31 32 Drogenis Antanas, Nikodemo Eidenas Jonas, Jono 54 2. Naumiescio apyl. Kalininkp k., Juodzip apy- linkes D2DT pirmininko pavaduotojas Sveksnos apyl. Meizelip k. 1946.III.23 1946.XI.2 33 Eierinskiene Juzefa, Jono 58 Inkaklip apyl. Jonelip k. 1949.VIII.19 34 Elerskis Bernardas, Antano 27 Vainuto apyl. Bikavenp k., Bikavenp apylinkes D2DT pirmininkas 1948.11.27 35 Galinauskas Juozas 42 Gardamo apyl. Ramucip k., Ramucip apylinkes DZDT pirmininkas 1950.VI.18 36 GeCas Antanas, Antano 22 Gardamo apyl. ir k., Silutes rajono D2DT vyk- domojo komiteto finansp skyriaus mokescip 1953.IX.4 37 Gecas Kostas, Alekso 30 agentas Vainuto apyl. Balcip k., kolukio „Ateitis" sq- skaitininkas 1950.XI.ll 38 39 Geilen6 Marija, Adomo Gefaite Eva, Petro 19 19 Sylip apyl. ir k. 1947.IX.9 40 Gedrimas Povilas, Juozo 39 Inkaklip apyl. Kalkiskip k., kolukio „Tarybp Lietuva" brigadininkas 1951.VI.24 41 to >—* Golovanovas Jakovas, Dimitrijaus, 42 Sveksnos valsciaus liaudies gynejas, anksciau dirbo LKP valsciaus komiteto propagandists TSKP narys 1950.VI.8
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 42 GolovSienko Povilas, Juozo 35 Z Nauiniescio apyl. Rimzenciq k., Rimzenciq a pylinkes DZDT pirmininkas 1948.VI.18 43 Grefelis Jonas. Jurgio 18 Vainuto "valsciaus baudies gym-jas 1949 Vil 3 44 Grupas Jurgis 23 2. Naumiescio apyl. Siaudvyciq k., kalvis 1950 45 Grublye Stasys, Petro 41 Katyciq apyl. Antsysiq k. 1918.X.23 46 Gubysta Antanas, "Vinco 51 Vainuto apyl Gorainiq k., misko darbininkas. Buvo pakarlas 1948 11.29 47 Ignotas Zenonas, Juozo 18 Sveksnos apyl. Bliudsukiq k. 1946.X.10 48 IvaSdenko Aleksas Sa-jgii valsciaus D2DT pirmininkas. Nuskandin- tas durpyne 1946.V.21 49 Ivoniend Kazinuera. Juliaus 40 Gardamo apyl. Jauniq k. Jonas — VLKJS narys. 1948.XI.27 50 Ivonis Jonas, Kazio 17 Abu pries nuzudyma buvo kankinami. 51 JanCauskaltt- Barbora, Juozo Syliq apvl. Siandenq k. 1947.X. 10 52 Jarikauskaite Mariiona, Petro 23 Vainuto apyl. Bikavenq k. 1949.V.24 53 Jankauskas Antanas, Jono 56 Katyciq apyl. Mediskiemiq k., Lazdunenq apy- linkes DZDf pirmininkas 1946.VIII.21 54 Jankauskas Povilas Povilo 46 Inkakliq apyl. Kalkiskiq k., „Tarybq Lietuvos" kolukio sargas 1951 V1.24 55 Janukka Jonas, Dzidoriaus 23 Pagegiq apskrities LDAALR tarybos instiuk toi 1US (948.11.21 56 Jasadavifius Pi anas, Kazio 50 2 Naumiescio apyl. Siandvyciq k„ pirmasis kolukio , Pauporiai" narys 1949.X1.30 57 Jasadavidius Pranas, Prano 22 2 Nauiniescio valsciaus liaudies gynejas 58 Jasaitis Povilas, Jono 26 Gaidamo apyl. Pasiliskiq k. 1948.IX.13 59 Jaslnskas Ignas, Dorno 58 Natkiskiq apyl. Siidynq k., Kavollq misko eigulys 1947.11.21 60 Jenclus Andrius, Jono 49 Inkakliq apyl., Tvaskuciq apylinkes DZDT sek retorius 1946.VIII.18 C Gl Jetmolajevas Aiiatolijue, Aleksandio H 2. Nauiniescio teismo vykdylojas 1947 ? 62 c JerSovas Micbailas Pagegiq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- 1 63 JoselovlJius Oseris, Mendelio 40 rys Z Naumiescio mstl. Zuvo kartu su Bereloviciq 1946.V.12 seima. sprogus mmai | 64 Jucius Jurgis, Adomo 50 Inkakliq apyl. Jurgaiciq k„ kolukio „Tarybq 1950.IX.15 65 Juclend Barbora Ignc 47 Lietuva" nariai £ 66 Jucius Leonas, Jurgio 20 KatyCiq mstl., Mediskiemiq apylinkes DZDT 1948.126 g 6? ludientls Jonas, Simo J'i о tn pirmininkas 1949 68 Jurgllas Stasys, St mono 48 Vainuto apyl. Ausbikaviq k. Piiveisti issikasti 69 JurgilienA Marijona. Antano 47 duobfcS daizinejv, kur buvo susaudyti ir ui 70 Jurgllas Jonas, Stasio 14 kasti, о darzinf- sudegint.i 71 Jurgllas Vladas, Stasio 16 72 JurgllaitA Maryte, Stasio 6 1950 73 Jurgllaite Zose, Stasio 20 Kinlq rysiq skyriaus darbuotoja 74 Jurjonls Alfonsas, Alekso 21 Z. Naumiescio apyl. Palendriq k., Kulesq vals- 1947.XI.14 75 Jurjcnis Aleksas, Juozo 76 ciaus milicininkas 1951.IX.22 76 JuSfius Stasys, Antano 22 Silutes rajono liaudies gynejas 77 Kairys Mykolas, Juozo Vilkiskiq apyl. ir k., keliq darbininkas 1947.V.16 78 Kakta Izidorius, Jono 33 Gardamo apyl Jauniu к 1948.XI.26 79 KaktienA Izabele, Juozo 32 1947.IV.17 80 Karol Is Pranas, Kazio 30 Gardamo apyl. Jokubiskiu k. 81 Kavalinskas Vytautas 29 Saugq apyl. Miesteliq k., klubo-skaitykl'os ve- 1950.XL9 dejas 1949.VIII.4 82 Kazakauskas Juozas, Petro 27 Vainuto valsciaus liaudies gynejas 83 Kazlauskas Juozas, Prano 47 Natkiskio apyl. Kentriq k., naujakurys. Liko 1947.X.23 penki vaikai 84 Kinfius Pranas 50 Gardamo apyl., Rimzenciq apylinkes DZDT pir- 1948 mininkas 85 KlnClus Stasys, Antano 26 2. Naumiescio apyl. Vencku k., 2. Naumiescio 1948.ХП.30 to valsciaus D2DT vykdcmojo komiteto pirmi- cj ninkas
274 i 275 EU. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenainoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 86 Kiudys 50 Vainuto apyl. Ausbikavip k., Vainuto vals- 1946 87 Kiupelis Evaldas, Martyno 21 ciaus MANP vedejas 2. Naumiescio apyl. Degucirj k., 2. Naumiescio 1948.Ш.7 88 Klepackas Mykolas, Mykolo 38 valsciaus liaudies gynejas, skyrininkas 2. Naumiescio MTS politinio skyriaus virsinin- 1951.11.10 89 Klumbys Vaclovas, Kazio 30 ко pavaduotojas, TSKP narys Sveksnos apyl. Puzravycip k. 1948.IX.6 90 Kniazklnas Ivanas, Ivano 29 Silutes valsciaus liaudies gynejas 1949.IX.25 91 Koncius Saugp valsciaus milicijos igaliotinis 1948 92 Kondrotas Petras, Petro 38 Sveksnos mstl. 1948. VIII. 1 93 Kononovas Vasilijus, Kuzmos 35 Rusnes miestelio milicininkas 1946.1.24 94 Krunys Pranas, Vinco 41 Vainuto apyl. Kivylip k., Silutes rajono vals- 1952.IX.19 95 Kuisys Antanas, Petro 40 tybinio draudimo inspektorius Vainuto apyl. Skirzemip k., Lazdunenp apy- 1946.V.15 96 Kuisys Domas, Prano 55 linkes DZDT pirmininkas Vainuto apyl. Balcip k., desimtkiemio jgalio- 1948.X.5 97 Kuisys Domas, Dorno 22 tinis 98 Kumbarskls Vilius, Prano 33 Gardamo apyl. Eidaicip k., Eidaicip apylinkes 1948.111.3 99 Kundrotas Aleksas, Augusto 49 D2DT sekretorius 2. Naumiescio apyl. Kalininkp k., Juodzip apy- 1946.111.24 100 Kundrotas Kostas, Mykolo 47 linkes D2DT pirmininkas Natkiskip .pasto skyriaus vedejas 1948.X.15 101 Kupltls 2. Naumiescio valsciaus liaudies gynejas 1950 102 Kurllnkus Pranas, Antano 46 Vainuto apyl. Bikavenp k., Vainuto valsciaus 1946.X.18 103 Kurllnklen£ Marijona, Vinco 44 DZDT vykdomojo komiteto sekretorius 104 105 Kurllnkus Pranas, Prano Laugalts Pranas 18 Vilkiskip apyl. Zukp k., Zukp valsciaus liaudies 1946.11 gynejas 106 Lengvinas Petras, Kazimiero 56 Sveksnos apyl. Jurkiskip k., Saugp apylin- 1949.XI.26 107 108 Lengvinlend Barbora, Adomo Lengvinas Vaclovas, Petro 54 31 kes DZDT deputatas. Naujakuriai 109 Linkis Antanas, Jono 50 Vainuto apyl. Bikavenp k., desimtkiemio jgalio- tinis 1948.III.1 110 111 Linkiend Ona, Prano Llnkls Antanas, Antano 30 Gorainip apylinkes DZDT deputate 112 Lisovskls Jakovas, Efimo 27 Silutes rajono liaudies gynejas 1951.V.14 113 114 115 Litvinas Mikas, Jurgio Lltvlntend Ona, Kristupo Lltvlnaitd Ona, Miko 64 63 29 Jonaicip apyl. Didsylip k. 1947.IX 18 116 Lomsarglend Barbora, Juozo 32 Sveksnos apyl. Utos k., naujakure 1947.XII.8 117 Macijauskas Kostas, Jono 53 Gardamo apyl. Bartininkp k. 1947.VI.3 118 Maclkas Mamertas, Petro 23 Sveksnos apyl. Stirpeikip k., buvejs liaudies gy- nejas 1948.11.16 119 120 MaliSauskas Vincas MaliSauskiend Adele 62 21 Stoniskip apyl. Spingip k., tarybinio kario seima 1946.IX.26 121 Margis Juozas, Juozo 46 Vainuto valsciaus DZDT vykdomojo komiteto arklininkas 1949.VII.3 122 Martlnkus Pranas, Petro 18 Vainuto valsciaus liaudies gynejas 1949.VII.3 123 Mauricas Teodoras, Liudviko 46 Gardamo apyl., kolukio „Laukstenai" pirminin- kas 1951.VIIl.10 124 MaZelka Jonas, Kazio 45 Sveksnos mstl., Salpenp apylinkes DZDT sekre- torius 1950.III.7 125 Medelis Vytautas, Kazio 29 Pagegip mstl., milicijos jaunesnysis leitenantas 1952.V.21 126 127 Melechovas Mdgelaltis Mykolas Vainuto valsciaus liaudies gynejas 2. Naumiescio apyl. Vaitkaicip k. 1947.IX.16 128 129 130 Mdlynaltis Pranas, Jurgio Miklovls Mlklovlend 19 Vilkiskip apyl. Zukp k., Zukp valsciaus DZDT vykdomojo komiteto sekretorius Gardamo mstl. 1945.XII.8
to о Eli. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- ZIUS Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 131 Miknevifius Jonas 38 LKP Silutes apskrities komiteto instruktorius, TSKP narys nuo 1943 m,, 1943—1944 m „Grazinos" partizanp junginio 3-ojo burio ko- misaras 1947JI.7 132 Mikuta Vladas, Domo 32 Sveksnos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto zemes ukio skyriaus vedejas 1948.1X.24 133 Mikuiis Silutes valsciaus milicijos operatyvinis jgalio- tinis 1947.1.27 134 Milkerienfe Marijona, Motiejaus 49 Vainuto apyl. Balcip k., Kolukio „Ateitis" pir- 1950.XI.il 135 Milkeryte Elena 22 mininko seima 1951.IX.8 136 MiSelkis Juozas, Juozo 34 Katycip mstl., kolukio „Sarlininkai" pirminin- kas, TSKP kandidatas 137 Mockaite Zose, Pauliaus 16 Sveksnos apyl. Stemplip k. 1948.IV.15 138 Mockauskaite Stase, Juozo 22 Sveksnos apyl. Stemplip k. 1949.1V.30 139 MockeviCius Juozas, Juozo 59 Natkiskiu apyl. Slapip k., Jontkaicip apylinkes DZDT pirmininkas 1947.11.21 140 Mockus Juozas 51 Vainuto apyl. Goramip k. 1946.1.10 141 Mockus Petras, Petro . 28 Sveksnos apyl. Budvycip k., misko darbininkas J950.V.1.4 142 Mocklenp Aleksandra, Albino 29 143 Monkevltlus Kintp apyl. Zemaitkiemio k., Zemaitkiemio vals- ciaus zemes komisijos pirmininkas, agrono- mas. 1946.VI.20 144 Montvilas Vytautas 18 Gardamo apyl. Jaunip k., VLKJS narys. Pries nuzudymq buvo kankinamas 1948.XI.27 145 Murauskas Ceslovas, Jono 29 Katycip apyl. Antsysip k„ Antsysip apylinkes DZDT sekretorius' 1948.X.23 146 Nausdda Pranas 35 Sveksnos apyl. Puzravycip k., apylinkes DZDT •pirmininkas 1946.IX.25 277 147 Nevskis Eugenijus, Mykolo 18 Vainuto valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- 19I9.VIT.3 148 Noreika Kazimieras rys Vainuto apyl. Bikavenp k., Bikavenp apylinkes 1945.1X.22 149 Norgilas Julius, Antano 30 DZDT pirmininko pavaduotojas Sylip apyl. ir k., Silutes MTS agronomas 1948.VII.19 150 151 Norgilas Juozas, Antano Norkus Stasys, Prano 55 Kintp apyl. Zemaitkiemio k„ K. Giedrio v. 1947.VII.18 1951.VIII.2-1 152 NorvalSa Vytautas, Prano 28 kolukio pirmininkas, TSKP narys, Klaipedos srities DZDT deputatas Inkaklip apyl. Tvaskucip k., Tvaskuciu apy- 1957. VIII. 17 153 Obrikis Kazys, Jono 43 linkes DZDT pirmininkas, kolukio „Raudo- nasis Spalis" komjaurumo organizacijos sek- retorius Vainuto apyl. Bikavenp k., naujakuriai 1946.X.18 154 155 Obrikis Kazys, Kazio Obmolotkovas Ivanas, Povilo 16 35 Sveksnos valsciaus liaudies gyneju btirio va- 1948.VII.12 156 Obmolotkovas Aleksejus, Povilo 17 do pavaduotojas Sveksnos valsciaus liaudies gynejas 1948.11.16 157 Overlingas Jonas, Jono 66 Vainuto apyl. Gorainip k. 1946.1.10 158 159 160 Overlingas Antanas, Jono Overlingas Stasys, Jono Overlingas Vincas, Petro 25 62 43 Katycip apyl. Mediskiemip k., buvps apylin- 1946.VIII.22 161 Paldavifius Romualdas, Prano 30 kes DZDT pirmininko pavaduotojas Z. Naumiescio apylinkes paruosp agentas. Zuvo 1951.VII.10 162 Paliakas Kazys 45 Silales rj. Piliakalnio apyl. Susciu k. Gardamo apyl. Pasiliskip k. 1946.XI.8 163 Paltanaviflus Vytautas Zemaitkiemio valsciaus milicijos jgaliotinis, lei- 1947.XI.14 164 Paulauskas Vincas, Juozo 75 tenantas, VLKJS narys Vainuto apyl. Gorainip k. Namas sudegintas su 1949.1.15 165 Paulauskiene Rozalija, Vinco 70 lavonais 166 167 Paulauskaite Ona, Vinco Paulauskas Stasys, Antano 29 57 Sveksnos mstl., Stempliu apylinkes DZDT pirmi- 1949.VI.1 ninkas
27Э Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Ani- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 168 Patakovskis Antanas, Vasilijaus 37 Z. Naumiescio apyL Vaitkaiciq k„ zemes (iki о 1948.V1II.10 kooperatyvo darbininkas 1951.V.14 169 Pavlovas Ivanas, Stepano 26 Silutes rajono liaudies gynejas 170 Penkauskas Vincas, Povilo 18 Jonaiciq apyl. Lauciq k., kolukio „Tiesa" na- 1950.V.9 rys, VLKJS narys 1946.IX.16 171 PetruSkevitius Robertas, Stasio 18 Kintq apyl. Aukstumeliq k., VLKJS Aukstume- liq valsciaus sekretorius 172 Pladas Vincas, Motiejaus 40 Vainuto apyl. Ва1сщ k.r kolukio „Tarybine ze- me" brigadininkas 1946.X. 10 173 Platas Zigmas, Jono 27 Vainuto apyl. Lazdunenq k., Klaipedos miesto milicininkas 174 PlauSka J okubas Sveksnos apyl. Puzravyciq k. 1947.III.8 175 37 Sveksnos apyl. Litos k. 176 Pocius Kazimieras, Jurgio 47 Sveksnos apyl. Jurgaiciq k., misko darbininkas 1946.11.2 177 178 Pozingienfe Konstancija, Petro Poitris 40 50 Sveksnos apyl. Gedikq k. » Saugq apyl. Lasq k. 1948.1X.O 1946.VI.29 179 Poiferient Ona, Kristupo 49 Natkiskiq apyl. Kulmenq k. 1953.1.30 180 Pranaitis Jonas, Jono 59 181 182 Prana It lent Ona, Antano Puidokas Stasys, Izidoriaus 65 29 Vainuto apyl. Kivyliq k., kolukio „Pirmyn" 1950.XI.il brigadininkas 1945.VI1.21 183 Pundlnas Telesloras, Juozo 38 Vilkiskiq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto agronomas 1951.X.25 184 Puias Tadas, Prano 35 Inkakliq apyl. Tvaskuciq k., Tvaskuciq apylin- ,kes DZDT pirmininkas Jonaiciq apyl. Lauciq k„ Kulesiq apylinkes 1948.VII.19 185 Rapalavitius Vincas, Vinco Rapalavidius Vincas, Vinco 44 186 17 D2DT pirmininkas. Bandit^ persekio jamas susisprogdino su granata 1946.XI.22 187 188 189 RaubiSka Henrikas, Juozo Rimkus Juozas Rimkus Kazys, Vinco 19 56 190 RumSas Petras, Roko 40 191 Rupainis Jonas, Petro 54 192 Rupalnient Konstancija, Petro 40 193 Rupelka Juozas, Povilo 30 194 RupMaukis Juozas, Kazio 47 195 Savlckas Pranas, Alekso 18 196 Saunorius Vaclovas, Vlado 32 197 Selichovas Jegoras, Fiodoro 41 198 Selichova Fiokla, Petro 28 199 Serapinaite Janina, Stasio 26 200 Serkovas Nikalojus, Jokubo 27 201 Sirtautas Jonas, Juozo 62 202 Sirtautas Antanas, Jono 24 203 Skvirblytt Elena, Viliaus 27 204 Smalakis Povilas, Jono 42 205 Starkutis Juozas, Kazio 35 206 207 Starkutient Stanislava, Kazio Starkutis Steponas, Kazio 33 208 Stegvilas Stasys, Kazio 14 209 Steponkient Antanina, Antano 47 210 211 Steponkus Antanas, Antano Steponkus Juozas, Antano 19 212 Stirbis Petras, Antano 24 VLKJS Vainuto valsciaus sekretorius Gardamo apylinkes DZDT pirmininkas Katyciq apyl. Versmmmkij k., Versmininkq apy- linkes DZDT pirmininkas Sveksnos mstl., Palangos miesto milicijos dar- buotojas Sveksnos apyl. Gedikq k. Vainuto valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, TSKP narys Sveksnos apyl. Otos-k. Vainuto valsciaus liaudies gynejas Vainuto valsciaus liaudies gynejas Natkiskiq apyl. Minjotq k. Sveksnos apyl. Alseikiq k., Padubrenq apylinkes DZDT sekretore Z. Naumiescio apylinkes milicijos jgaliotinis Vainuto apyl. Pesliq k. kolukio „Spindulys" na- rys. Sunus Antanas — Taurages rajono milici- ninkas Inkakliq apyl. Virkytq k. Saugq apyl. Stonaiciq к., M. Gorkio v. kol- ukio narys Saugq apyl. Vilkomedzio k. Montvydq apylinkes DZDT deputate Sveksnos valsciaus liaudies gynejas Sveksnos apyl. Ilgabrasciq k. Vilkiskiq apyl. Adomiskiq k., Vilkiskiq apylin- kes DZDT deputate Zukq valsciaus liaudies gynejas Vilkiskiq -valsciaus liaudies gynejas Juknaiciq apyl. Vyziq k., Juknaiciq apylinkes DZDT pirmininkas 1949.V1I.3 1947.VTI.4 1946.X.8 1948.1V.3 1948.IX.6 1949.VII.3 1947.V.27 1949.VII.3 1949.IV.6 1947.X.10 1948.IX.24 1949.V.19 1950.X.1 1948.VI.23 1951. III.13 1948.1.28 1949.IX.18 1949.VIII.16 1948.VIII.12 1947 1946.1.2
S Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 213 Stirbytd Brone, Stasio 27 Sveksnos apyl. Zpsyciq k. 1951.V.31 2J4 Stonkus Domas, Jurgio 24 Sveksnos apyl. Koncaicip k. 1951.V.31 215 Stulga Pranas, Jono 67 Vainuto apyl. Gorainiij k., apylinkes rinkimines 1946.1.10 komisijos narys 1949 216 Stuporas Antanas, Jurgio 22 Saugq valsciaus liaudies gynejas 217 Sudeikis Juozas, Juliaus 19 Natkiskip apyl. Daubarp k„ klubo-skaityklos 1948.1.26 vedejas, VLKJS narys 1945.VII.14 218 Samarinas Ivanas, Isajaus 21 Ramucip valsciaus milicijos virsininkas, VLKJS narys 1949.VII.3 219 Sapalaite Zita, Izidoriaus 19 Vainuto apyl. Ausbikavip k., Pagegip gimnazi- 220 Sapalaite Ona, Izidoriaus 17 jos mokines 1947.XII.7 221 Sarka Domas, Jokubo 39 Sveksnos apyl. Joksp k„ Padubrenp apylinkes DZDT pirmininkas 1946.X.24 222 Sarka Tadas, Dome 39 Sveksnos apyl. Jurizdikos k. 223 Sarka Tadas, Jono 30 Sveksnos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1948.IX.21 pirmininkas. Pakartas J 947. VI.26 224 Sarkauskas Biouislavas, Stanislovo 21 Juknaicip apyl. Kantariskip k., zemes ukio kooperatyvo pirmininkas. VLKJS narys nuo 1940 m., TSKP kandidatas. 1942—1943 m. 16-osios divizijos kovotojas 1946. VIII.4 225 Saulys Juozas Sveksnos valsciaus zemes komisijos pirminm- kas Sveksnos apyl. Stempliq k. 226 Saulys Stasys, Prano 51 1949.IV.30 227 Sauliend Elena, Antano 43 Stempliq apylinkes DZDT sekretorius, komjau- 228 Saulys Jonas, Stasio 18 nimo organizacijos sekretorius, pirmasis kol- likio narys 1949.VI.5 229 Sedyte Valenja, Antano 26 Sveksnos apyl. Snypsliri k.t khibo*skailyk)os ve- к. deja к 230 Seputis Aleksas, Jokubo 51 Vainuto mstl. 1946.X.16 231 Seputis Stasys, Alekso 27 Vainuto apylinkes DZDT pirmininkas 1950.IV.1 232 Sernius Domas, Jokubo 47 Sveksnos apyl. Gedminaiciq k., Gedminaiciq 1946. VIII.6 233 Sernlus Domas, Dome 19 apylinkes DZDT pirmininkas. Sunus — Sveks- nos valsciaus liaudies gynejas 1949.II.4 234 Sertvytiene Veronika, Antano 59 Sveksnos apyl. Budvyciq k. 1950.V.14 235 Sileika Edvardas, Jono 49 Saugq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1949.1.15 Simkus Petras, Antano pirmininko pavaduotojas, TSKP kandidatas . 236 40 Inkaklip apyl. Nautilcio k., maluno vedejas 1949.XII.12 237 Slajus Jokubas, Jurgio 43 Sveksnos apyl. Gedminaiciq k. 1948. VIII.2 238 Sulcas Leonas, Jono 33 Rambyno apyl. Vidgirio k. 1947.VI.10 239 Taroza Jonas, Petro 27 Gardamo apylinkes DZDT pirmininkas 1957.V.5 240 Taroza Povilas Z. Naumiescio apyl. Degucip k. 241 Toleikieite Liucija. Domo 54 Sveksnos apyl. Stirpeikiq k. 1948.IX.24 242 Toleikis Bronius, Petro 19 Inkakliq apyl. Gailaicip. k. 1947.IX.19 243 Toleikls Juozas, Andriaus 38 Sveksnos valsciaus milicijos jaunesnysis lei- 1949. VII. 11 V tenantas 244 Toleikis Petras, Jokubo 22 Gardamo apyl. Pasiliskip k., Ramucip apylinkes 1947.VIII.18 DZDT pirmininkas 245 ToliuSis Pranas 24 Saugp valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys 1947.IX.5 246 ToliuSis Vincas, Tado 53 Saugp apyl. Kebelip k. 1947.VIII.15 247 Treigys Juozas, Jono 39 Zemaitkiemio valsciaus DZDT vykdomojo komi- 1947.IX.16 teto pirmininkas 248 Trofimenko Ana, Vasili jaus 74 Vainuto apyl. Girininkp k. Lavonas sudegintas 1948.X. 15 249 Tupuiis Augustas, Jurgio 36 Saugp apyl. ir k., kolukio „Artojas" pirminin- 1951.IX.28 kas. TSKP kandidatas 250 Tiitlys Vincas, Petro 30 Vainuto valsciaus liaudies gnynejas 1949.XI.12 251 Urb6 Juozas 59 Sveksnos apyl. Snypslip k., kolukio „Jtiros 1949.IV.29 banga" valdybos narys 252 Urbonas Jonas, Antano 45 Sveksnos apyl. Budvyciq k., naujakuriai 1947.V.27 253 Urbonienfe Tekle, Vinco 75 со 254 Vaiiiene Ona, Martyno 38 Inkakliq apyl. Virkytp k. 1948.VI.23
282 | 283 Ell. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 255 VaiCiulis Antanas, Kazio 49 Vainuto apyl. Pesliq k., kolukio ,,Spindulys" valdybos narys 1949.X.4 256 Vaifys Jonas, Jurgio 47 Inkakliq apyl. Virkytq k., kolukio „Tarybq Lie- tuva" narys 1951.11.7 257 258 259 Valaitis Edmonas, Edmono Valaitiene Valdiius 70 72 Saugq apyl. ir k. Sakuciq apyl. Zemaitkiemio k., kolukio „Laisve" brigadininkas 1946.X.29 260 261 262 Valutis Adolfas, Igno Velifka Kazys, Juozo VeliCka Stasys, Juozo 20 Syliq apyl. ir к , Kulesiq valsciaus liaudies gy- nejas Sveksnos apyl. Koncaiciq k. 1947.VII.18 1953 263 Venckus Vincas, Stasio 21 Vainuto valsciaus liaudies gynejas 1949.IV.5 264 Vertells Antanas, Broniaus 27 Natkiskiq apyl. ir k„ kooperatyvo parduotuves vedejas 1948.X.15 265 Veselovas Arkadijus, Konstantino 27 LKP Vainuto valsciaus komiteto propagandis- tas, TSKP narys ' 1949.VII.3 266 Vyskupaitis Kazys, Kazio 38 Sveksnos apyl., kolukio „Raudonasis Spalis" pir- mininkas 1952.VIII.15 267 Zalovskis Gustavas, Augusto 38 Saugq apyl. Barvq k. 1947.VII.22 268 Zlotnikovas Michailas, Arsentijaus 24 Silutes MTS masinistas 1947.X.19 269 Zuba&ovas Aleksandras, Grigorijans 46 2. Naumiescio apy). Sugintq k„ Sugintq apylin- kes D2DT pirmininkas 1947.XI.14 270 Zvezdovas Edmundas, Arkadijaus 18 Silutes ligonines darbininkas, VLKJS narys 1948.IX.16 271 272 273 274 Ziogas Juozas, Jurgio Zioglen6 Marijona, Karolio 2iogien6 Barbora, Antano Ziogas Jurgis, Jurgio 41 40 70 27 Inkakliq apyl. Paiciq k. 1950.IX.26 275 276 Zlmandlus Kazys ZimantlenG Ona Vainuto apyl. Bikavenq k., Bikavenq apylin- kes DZDT pirmininkas 1948 1 Adomaitis Juozas, Liudviko JURBARKO RAJONAS 58 Dainiq apyl. Jurbarkq k., kolukio „Geguzes 1951.V.1 2 Aksamitauskas Petras, Jono 45 pirmoji" pirmininkas. TSKP narys nuo 1948 m. Girdziq apyl. Gudeliq k., Girdziq apylinkes 1945.X.13 3 Aksamitauskien6 Julijona, Antano 38 D2DT sekretorius. Lavonai sudeginti darzine- 4 Ambrozaitis Antanas, Antano 44 je Vadzgirio apyl. Paislynio k„ Paislynio apylinkes 1945.VH.6 5 Ambrutyte Antanina, Stasio 27 D2DT sekretorius Armeniskiq apyl. ir k., Armeniskiq apylinkes 1949.1.6 6 Ananka Lionginas, Stasio 16 D2DT pirmininke, VLKJS nare Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS 1945. VI.8 7 Ananka Juozas, Adorno 40 narys Raudones apyl. Milkuniskes k., Raudones vals- 1945.VII.7 8 Anankiene Monika, Petro 44 ciaus liaudies gynejas Skirsnemunes apyl. ir k„ naujakure 1949.IV.5 9 Andrikis Juozas, Stasio 46 Juodaiciq apyl. Misiunq k. 1945.V.29 10 Andriukaitis Kazys, Juozo 19 Girdziq apyl. Pazerq k. Pakartas 1950.V.27 11 Andrlukaitis Jurgis Balandziq apyl. Ridikiskiq k. 1946 12 Andriulaitis Juozas 46 1948 13 Andriimas Henrikas 25 VSM Seredziaus valsciaus skyriaus operatyvinis 1946. VI. 18 14 Antanaitis Petras, Juozo 22 jgaliotinis, leitenantas, TSKP narys. Lavonas sudegintas Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS 1945. VI.8 15 Antanaitis Simas, Juozo 46 narys Gabsiskiq apyl. Fermq k., klubo-skaityklos ve- 1949.IV.20 16 Apynys Jonas, Jurgio 22 dejas 2indaiciq apyl. Bandzinq k. 1949.11.16 17 18 Apynleite Ona Apynienes motina Anele, Jurgio 22 50
284 ЕП. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvonamoji viola, kiti duomenys Nuzudymo data 19 Archangelskis VRM Erzvilko valsciaus skyriaus vyresnysis operatyvinis jgaliotinis, leitenantas 1946. VII.5 20 Armonas Augustinas, Jono 26 Zindaiciq apyl. Naujininkeliu k., Telviakq apy- 1948.IX.10 21 Armonavidius Zenonas, Antano 23 linkes DZDT sekretorius Veliuonos apyl. Goniuntj k., VLKJS narys. La- 1952.IV.26 22 23 24 Astrauskas Viktoras Astrauskiene. Benedikta Atkodaitis Antanas 45 vonas jmestas j Armenos upelj Seredziaus apyl. Padubysio k. Erzvilko apyl. Palabauksciq k. 1950.V.12 25 AtkoCaityte Elena, Antano 20 Kolukio „Pasaltuonys" brigadininke 26 Bacys Kazys, Jono Dainiq apyl. Kalnenq k., laivq remonto dirbtu- 1945.XI.6 27 28 Bacien6 Ona, Prano Baciulis Jonas, Jono 42 viq darbininkas. Naujakuriai Erzvilko apyl. Ridikiskiq k., kalvis 1948.XII.4 29 Bagdonas Kazys, Baltraus 36 Stakiq apyl. Pamituvio k., Raudones valsciaus 1945.XI.il 30 Bajorinas Juozas, Antano liaudies gynejas Dainiq apyl. Giedriq k., Jurbarko valsciaus 1945.X.13 31 Bakanas Pranas, Juozo 48 liaudies gynejas Veliuonos apyl. Grauzenq k., Grauzenq apylin- 1946.IV.26 32 Bakanauskas Leonas, Adomo 38 kes DZDT pirmininko pavaduotojas Seredziaus mstl. 1944.XI.30 33 Bakutis Dzidas, Jurgio 32 z Juodaiciq apyl. Liucinavos k., Akmeniskiq apy- 1946.11.20 34 Balfiunas Antanas, Vinco 50 linkes DZDT pirmininkas Gabsiskiq apyl. Naujininkq k., Fermq apylinkes 1945.V1.18 35 BaltruSaitis Antanas, Antano 41 DZDT pirmininkas Skirsnemunes apyl. Skirsnemuniskiq II k., Jur- 1946.V.23 36 BaltruSaitis Pranas, Antano 19 barko valsciaus liaudies gynejai. Pranas — 1947.IV.20 37 BaltruSaitis Jonas, Antano 38 VLKJS narys Kolukio „Ausra" sargas 1946.V.25 38 BaltruSaitiene Juze, Antano 30 Veliuonos apyl. Ruksioniq k. 1945.X1 39 ВапаШепё Kotryna, Jono 76 Girdziq apyl. Jokubaiciq k., aklyvisto motina 1946.V.8 40 Baranauskas Stanislovas, Igno 36 Simkaiciq apyl. Pauliq k., Pauhq apylinkes 1944.XII.23 41 Barauskas Juozas, Kazio 21 DZDT pirmininkas Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas 1945.VII.6 42 Barfas Jonas, Jono 56 Skirsnemunes apyl. Naubariskiq k., batsiuvys 1950.VII.22 43 44 ВагНепё Marijona, Juozo Bardauskas Alfonsas, Simo 38 29 Gabsiskiq apyl. Baciq k. 1948.IV.3 45 BartuseviCius Viktoras, Jono 54 Stakiq apyl. Pamituvio k., Raudones valsciaus 1948.IV.5 46 Bastys Jurgis liaudies gynejas Girdziq apyl. Dainiq II k. 1945.X.13 47 48 Bastytfe Matilda Bauia Stasys 45 Gabsiskiq apyl. Dudlaukio k. 1948 1947.IV.5 49 50 ВаиНепё Petre Beinarys Jonas, Jono 43 Gabsiskiq apyl. Polq k., Gabsiskiq apylinkes 1945.1X.17 51 Beinoris Juozas, Jurgio 58 DZDT pirmininkas Erzvilko kooperatyvo pirmininkas 1947.IX.14 52 Bendiius Bronius, Jurgio 42 Veliuonos apyl. Bereiviskiq k. 1950.11.4 53 Bertulis Juozas, Juozo 53 Vadzgirio apyl. Paislynio k., Paislynio apylin- 1946. VI.4 54 BertuSaitiene Marcele, Izidoriaus 45 kes DZDT pirmininkas Gabsiskiq apyl. Butkaiciq k. 1947.111.14 55 56 BertuSaitis Kazys, Jono Bcriinskas Bronius, Juozo 24 18 Vadzgirio apyl. Labgiriq k., Simkaiciq valsciaus 1945.VII.6 57 Bickus Izidorius, Jono 60 liaudies gynejas Erzvilko apyl. Paberziu k., Erzvilko valsciaus 1945.VI.5 58 BiEkus Algimantas, Izidoriaus 18 DZDT vykdomojo komiteto darbuotojas. Su- 59 Bielskis nus — Pasaltuonio apylinkes DZDT sekretorius Erzvilko apyl. 1945.VI.25 60 Bitvinskas Juozas, Viktoro Skirsnemunes apyl. Svendriskiq k., LKP Jur- 1948.X. 1 61 62 Bltvlnsklenfe Byla Juozas 38 barko valsciaus komiteto propagandistas Skirsnemunes apyl. Panemunes k., MANP ve- 1946. V.22 63 Byliene-RumSyte Jone, Alekso 32 dejas
to s Ell. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- Z1US Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 64 Brazaitis Jonas, Juozo 45 Zmdaiciq apyl. Valuckq k. 1948 XII.11 65 Brazas Izidorius, Jono 49 Pavidaujo apyl. Kavoliu k., pieno paruosq punk- 1948 to darbuotojas 66 Biazas Pranas, Juozo 43 Vanaukic apyl. Kubiliskes k., maluno vede- 1945. VIII. 1 67 Bendlkien6 Ona, Jono jas. Fries nuzadymq buvo kankinamas 68 Brazauskas Jeronimas, Antano Girdziq apyl Gudeliq к, Jurbaiko valsciaus 1945. VII.9 liaudies gynejas 69 Brazauskas Juozas, Antano 29 Dainiq apyi. Luksiq k., Luksiq apylinkes DZDT 1945.V1.5 pirmininkas 70 Brazinskas Antanas, Jono 28 Simkaiciq apyl. Pavidaujo 1 k., Simkaiciq vals- 1944.XII.23 ciaus zemes komisijos sekretorius 71 Brazinskas Justinas, Piano 30 Simkaiciq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1945.11.4 pirmininkas 72 Brazinskas Zigmas. Antano 19 Raudones apyi. Pupkaicio k., Vytenq MTS trak 1951.IV.30 torininkas, VLKJS narys 73 Bruzas Kazys Igno 55 Erzvilko apy). Ropynes k. 1949.1.8 74 Bubulas Juozas, Piano 41 Varlaukio apyl. Pratvalkq. k. 1946.IX.26 75 Budriene Mail]a, Jono Girdziq apyl. Dargiq k. 1946.V1.22 76 Budriute VLa.de, Jono 77 Bukauskas Albinas, Antano 19 Juodaiciq apyl. ir k., kolukio „Paupys" narys 1950.VI.13 78 Bukauskas Kazys, Viktoro 54 Simkaiciq apyl. Medininkq k., Medininkq apy 1948.VI.28 79 Bukauskas Ricardas, Kazio 15 linkes DZDT pirmininkas. Sunus — klubo-skai- tyklos vedejas. pionieiius 80 Butkut£ Petre Erzvilko apy). 81 Butkus Jurgis, Prano Etzvilko apyl. Rudziq k. I.avonas supiaustytas 1945. VI.5 82 Butkienb peiliais 83 Butkus Pranas, Mato GabSiskiq apyl. Baciq k. Erzvilko valsciaus 1946 84 Butkus Juozas, Mato liaudies gynejas 28? 85 Calmonas Mykolas. Mykolo 21 Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys nuo 1940 m. 1944.XI.30 86 Cetkauskas Vytautas, Antano Dainiq apyl. Smukuciq k. Dainiq apylinkes DZDT sekretorius 1945.XI.19 87 Cekauskas Juozas, Juozo 30 Dainiq apyl. Luksiq k., Luksiq apylinkes DZDT pvmininkas 1947.XI.14 88 Cepela Edvanlas, Mykolo 23 Armeniskiq apyl. ir k.. Seredziaus valsciaus liaudies gyneias 1944.XI.30 89 Cesonis Bronius, Juozo 34 Erzvilko valsciaus svietimo skyriaus vedejas 1945.X.11 90 Cicinas Sergiejus 30 VSM Seredziaus valsciaus skyriaus virsininkas, kapitonas TSKP narys 1944 91 Cirvinskas Bronius, Kazio 30 Gabsiskiq apyl. Dudlaukio k., Matiskiq ma- tins vedejas 1945.VII.5 92 Dabravolskis Kazys, Jono 41 Seredziaus apyl. Zemaitaiciq k. 1946.1.21 93 Dambrauskas Antanas, Domo 43 Simkaiciq apyl. Knieciq k., koliikio ..Nauias gy- venimas* statybos biigados bngadininkas 1951 III 4 94 Danaiiis Juozas, Juozo 57 Veliuonos apyl. Terespolio k. 1948.IX.il 95 Danevidiene Ona 33 Simkaiciq apyl. Pabebirvio k. 1946.VI.5 96 Danys Kazys, Jurgio 17 Seredziaus valsciaus liauaies gynejas, VLKJS 1945.X.27 97 Danusas Antanas, Antano 46 narys Simkaiciq apyl. Pamituvio k. 1946.V.25 98 Dapkus Pranas, Stasio 39 Seiedziaus apyl. Motiskiq k., Motiskiq apylinkes DZDT sekretorius 1945.1.20 99 Daugirdas Jonas, Jono 46 Erzvilko apyl. Milaiciq k. 1948.XII.16 100 Daugirdas Alfonsas, Jono 20 Amatq mokyklos mokinys 101 Daulenskas Kazys, Jurgio 35 Simkaiciq valsciaus zemes komisijos sekretorius 1945.VII.6 102 Dikfaitis 17 Zindaiciq apyl. Bandzinq k. 1947.1.12 103 Dobilaitis Antanas Prano 35 Stakiq apyl. Zagriauzq k., naujakurys 1948.IX.30 104 Dobilaitis Zenonas. Antano 12 1950.11.21 105 Doveika Jonas Prano 21 Seredziaus valsciaus liaudies gynejas 1944.XI.30 106 Draudvilas Jurgis, Jono 50 Seredziaus apyl. Aukstrakiq k., kolukio ,,Jau- noji gvaidija" pumininko pavaduotojas, 1951.IV.28 TSKP kandidatas
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- ZIUS Gyvonanioji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 107 Dumdius Antanas 48 Dainiq apyl. ir k., klubo-skaityklos vedejas 1948.1.26 108 Diiaugys Juozas, Prano 38 Juodaiciq apyl. Akmeniskiq k. 1945.IX.19 109 Eitutls Bronius, Juozo Erzvilko apyl. Kulvertiskes k. 1950 110 Gajauskas Juozas Erzvilko apyl. Pasaltuonio k. 1946.VI.il 111 Gajausklend Ona, Juozo Erzvilko apyl. Pocaiciq k. 1945.XI.20 112 Galbuogis Juozas, Prano 39 Skirsnemunes apyl. Skirsnemuniskiq III k., Jur- 1946. V.23 113 Galbuogis Kazys, Kazio 29 barko valsciaus liaudies gynejas Stakiq apyl. Paegluonio k. 1946.IV.26 114 Galinauskas Antanas, Vinco Erzvilko apyl. Butaiciq k., apylinkes DZDT pir- 1946. VI. 11 115 GaliSanskis Antanas, Augusto mininko pavaduotojas Erzvilko apyl. Bauzaiciq k., desimtkiemio jga- 1946. VI. 13 116 Gaudinskas Jonas, Juozo 48 liotinis Seredziaus valsciaus DZDT vykdomojo komite- 1944.XI.30 117 Gaudlnskas Kazimieras, Prano 30 to sekretorius Dainiq apyl. Giedriq k„ invalidq namq vedejas 1945.IX.7 118 Gedvllas Antanas, Petro 40 Varlaukio apyl. Kubiliskes k., Varlaukio apy- 1945.V.21 119 Gerulaitis Kazys, Jono 51 linkes DZDT pirmininkas Veliuonos apyl. Grauzenq k., buv^s Grauzenq 1946.IV.28 120 GeStautas Bronius, Juozo 40 apylinkes DZDT pirmininkas Erzvilko apyl. Dudlaukio k. 1948. VI.9 121 Giedraitis Izidorius, Jono 45 Vadzgirio mstl. 1945,11.4 122 123 Giedraitiend Ona, Antano Giedraitis Kleopas 45 Girdziq apyl. Pavidaujo II k. 1946 124 Glrdiius Antanas, Jono Girdziq apyl. Pavidaujo II k. 1947 125 Gotautas Antanas, Juozo 39 Seredziaus apyl. Pikcitinq k. 1945.1.18 126 Gotautas Benadas, Prano 16 Veliuonos valsciaus liaudies gynejas 1945.XI 127 Gotautas Kazys, Benado 19 Veliuonos apyl. Goniunq k., VLKJS narys 1952.IV.19 128 Grabauskas Antanas, Jurgio 28 Skirsnemunes apyl. ir k., milicininkas 1945.XII.8 S 129 Grabliauskaitd Marija, Petro 34 я 130 Greicius Vytas g 131 Greizinas Petras 45 “ 132 Greiziniend Petre, Kazio I 133 Grigaitis Juozas, Jurgio 53 f 134 Grigaitis Vincas, Baltraus 45 £ 135 О Grigas Baltras, Baltro 136 Grybas Jonas, Piano 39 137 Grubliauskiend-Gylaite 138 Gubicas Vladas, Justino 139 Gudaitiene Marcele, Prano 20 140 Gudiiiinas Stasys, Juozo 24 141 Gudiiunas Jonas 142 Charitonovas Semionas 143 Ignatavidius Simas, Jurgio 67 144 IliuSkaitis Antanas, Juozo 53 145 Ivanauskas Antanas. Prano 35 146 Ivanauskiene Nade 50 147 Jablonskas Adolfas, Jono 68 148 Jablonskas Antanas, Adolfo 149 Jakaitis Juozas, Jono 33 150 JakStys Antanas, Mykolo 42 151 JakStys Ignas, Jono 43 152 Jandiauskas Jonas 23 153 Jandiauskas Pranas 24 ю 154 Jankauskas Antanas, Jono 57 g 155 Jankauskas Antanas. Antano 22 Viesviles apyl. Vitkiemiq k.r kolukio „Taikos keliu" pirmininke, TSKP nare Girdziq apyl. Pavidaujo II k., liaudies gynejas Erzvilko apyl. Kulvertiskes k., MANP vedejas Erzvilko apyl. Rimsq k. Vadzgirio apyl. Labginq k.r buv^s apylinkes DZDT pirmininkas Simkaiciq apyl. Pauliq k. Simkaiciq apyl. Pauliq k., kolukio „Miluva 1 pirmininkas Girdziq apyl. Dargiq k., nialuno darbininkas, naujakurys Vadzgirio mstl., liaudies gynejo zmona Zindaiciq apyl. Veleniskiq k. Erzvilko mstl., liaudies gynejo zmona Stakiq apyl. Pasnielalio k., batsiuvys Jurbarko valsciaus liaudies gynejas Simkaiciij apyl. Pamituvio k. Pries nuzudymp buvo kankinamas Vadzgirio apyl. Paislinio k. Erzvilko apyl. Sarapiniskiq k. Erzvilko valsciaus liaudies gynejas Veliuonos mstl. Erzvilko apyl. Rudziq k. Skirsnemunes apyl. Naukaimio к., V. Kudir- kos v. kolukio pirmininkas Veliuonos apyl. Gystenq k., MANP vedejas Dainiq apyl. Kalnenq k., liaudies gynejo tevas Seredziaus valsciaus liaudies gynejai, VLKJS nariai Gabsiskiq apyl. Sarakiskiq k. Erzvilko valsciaus liaudies gynejas 1953. VIII. 1 1945.XI.23 1946. VI. 11 1948.XII.15 1947.IV.15 1945.X.28 1950.IX.13 1945.VI.23 1945.XI.18 1945.XII.2 1946.VIII.20 1949.III.15 1945. VII.2 1946. V.25 1951.VIII.26 1946.X 1947 1945.XI.23 1947. VI.9 1948.XII.16 1949.IX.22 1946.XII.21 1946.IV.3 1945.V.24 1945. VI.8 1946.V.9 1946.VII.3
EU. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 156 JanuSka Bronius, Stasio 38 Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas 1946.V.14 157 Janutas Kazys 40 Vadzgirio apyl. Gegiq k., desimtkiemio jgalio- tinis 1945. V1.5 158 Jaslukaitls Bronius, Petro 43 Armeniskiq apyl., kolukio „Armena" pirmininko pavaduotojas 1950.XI.3 159 Jasiulis Kleopas, Domo' Jurbarko valsciaus liaudies gynejas 1946 160 Jocaitis Zenonas, Antano 19 Dainiq apyl. Giedriq k., Jurbarko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto agrotechnikas, VLKJS narys nuo 1945 m. 1948.IV.2 161 Jokubauskas Jonas Veliuonos apyl. Kalviq k. 1946 162 163 164 Jokubauskas Juozas, Jono Jokubauskiene Jokubauskas 44 Skirsnemunes apyl. Svendriskiq k. 1948.V.10 165 166 Jokubauskas Juozas, Benedikto Jokubauskiene Antose, Kazio 58 55 Veliuonos apyl. Gystenq k. 1944.XII.18 167 Jokubauskas Juozas, Igno 53 Erzvilko apyl. Kulvertiskes k., MANP vedejas 1947.IX.4 168 169 Jomantas Kazys, Kazio Jomantiene Vera, Jono Silines apyl. Vensloviskiq k. 1946.V 170 Jonikas Juozas, Antano 65 Erzvilko apyl. Palabauksciq k., desimtkiemio jgaliotinis 1948.XI.4 171 Jonikas Petras, Juozo 36 Erzvilko apyl. Bauzaiciq k., eigulys 1949.XII.8 172 Jonikas Simonas, Petro 46 Vadzgirio apyl. Kalniskiq k., Kalniskiq apylin- 1944.XI.24 173 Jonikiene Ona, Dzido 44 kes D2DT pirmininkas 174 Jukna Vytautas, Vlado 22 Juodaiciq apyl. ir k., kolukio ,,Tiesa" pirminin- kas 1951.VIII.26 175 JurkSaitis Stasys, Juozo 43 Girdziq apyl. ir k., kolukio „Girdziai" pirminin- kas, TSKP narys nuo 1949 m. 1951.V.22 176 Juodis Jonas, Viktoro 28 Simkaiciq apyl. Paalsio I k., Paalsio apylinkes D2DT pirmininkas 1947.VIII.2 20 Kruvmos zudikq pedos 177 178 Jurkauskas JurkSevicius Palemonas, Izidoriaus Erzvilko valsciaus liaudies gynejas Jurbarko valsciaus liaudies gynejas 1945.VI.30 1945 179 Kalvaitis Varlaukiq apyl. Pratvalkq k. 1946. V.23 180 Kaminskas Antanas 63 Gabsiskiq apyl. Baciq k. Sodyba sudeginta su 1949.V.3 181 182 Kaminskaite Adele, Antano Kaminskaite Ona, Antano 18 15 lavonais 1945. V. 15 1950. V. 13 183 Kaminskas Antanas, Jono 28 Erzvilko apyl. Varnaiciq k„ Batakiq valsciaus 184 Kaminskiene Adele, Juozo 35 liaudies gynejas 185 Karciauskas Antanas, Martyno 45 Girdziq apyl. Pavidaujo k., desimtkiemio jgalio- tinis 1947.VII.25 186 Karosas Pranas, Kazio 57 Veliuonos apyl. Silaitiskiq k. 1948.X.4 1 id Г t FT T О 187 Karpius Vincas, Juozo 24 Vadzgirio apyl. 1945. VI 1.2 183 Kariinaitis Pranas, Juozo 23 Dainiq apyl. Klisiq k. 1945 1 O J r* XT T 189 Kasiulis Jonas, Miko 33 Smalininkq valsciaus liaudies gynejas 1946.XI 190 Kasiulis Jonas Erzvilko valsciaus liaudies gynejas 1945.X.11 191 Kavaliauskas Jonas, Jono 26 Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS 1945. VI .8 192 Kavaliauskas Kazys, Jono 46 no. rys Seredziaus apyl. Ruksioniq k., Aukstrakio apy- linkes DZDT pirmininkas 1949.IV.9 193 Kazlauskas Aleksas, Petro 42 Armeniskiq apyl. Pavietavos k., kolukio „Ar- mena11 revizijos komisijos pirmininkas 1950 194 Kazlauskas Vladas Seredziaus valsciaus liaudies gynejas 1945.VI.8 A r\ А С "XZ 4 4 195 Kelneris Kazys, Broniaus 25 Erzvilko valsciaus liaudies gynejas 1945.X.11 196 197 Kemziira Pranas, Antano Kemzuriene Anele, Juozo 60 60 Armeniskiq apyl. ir k. 1945.1.4 198 Kemzuraitfe Ona, Prano 29 1945.VI.6 199 Kymantas Vincas, Juozo 35 Dainiq apyl. Rauktiskiq k., Jurbarko valsciaus liaudies gynejas 200 Kleiva Benadas, Antano 46 Veliuonos apyl. Grauzenq k., kolukio „Grauze- nai“ brigadininkas 1951.VIII.4 201 202 Klevinskas Antanas, Jurgio Klevinskaite Jadvyga, Antano Seredziaus valsciaus zeroes komisijos narys 1945
CD — to Eil. Nr. Pavarde, vardas, levo vardas Am- inis Gyvcnamoji vieta, k.iti duomenys Nuzudymo data 203 Klimas Benadas, Jono 26 Dainiq apyl. Klisiq k., buves liaudies gynejas, 1948.X1.30 204 Klimas Matas, Juozo veliau VLKJS Jurbarko valsciaus sekretorius, VLKJS narys nuo 1946.Ш 29 Dainiq apyl. Krisciaviskiq k., Jurbarko valsciaus 1946 205 liaudies gynejas Klyzentis Pranas, Jono 56 Erzvilko apyl. Palabauksciq k. 1949.11.8 206 Knataitis Vincas Erzvilko apyl. Paberziq k. 1946. VI. 11 207 Knataitienc Ona 208 Knataitiene Petre Dainiq apyl. Meskininku k. 1946.IX.5 209 Kojelis Antanas, Jono 43 Erzvilko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1945.IX.29 210 pirmininkas, TSKP narys nuo 1945.VIII Kojelyte Petre, Jono 45 Erzvilko apyl. Paberziq k. 1946. VI. 11 211 Koveckas Bronius 21 Erzvilko valsciaus milicininkas 1945.X.11 212 Kucinas Povilas, Jurgio 18 Skirsnemunes apyl. Zvyriq k., Jurbarko vals- 1946.V.23 213 ciaus liaudies gynejas Kucinskas Povilas, Mykolo 18 Seredziaus valsciaus liaudies gynejas 1946.11.15 214 Kukliauskas Antanas 35 Skirsnemunes apyl. ir k., Jurbarko valsciaus 1947.IX.22 liaudies gynejas 215 Kunca Antanas Veliuonos apyl. Klangiq k. 1945 216 Kunciene Ona 217 Kunciene Barbora 218 Kuncaite Leonida, Antano 219 Kuncaitd Dalia, Antano 2 220 Kunkulis Juozas, Antano 53 Seredziaus apyl. Papartynq k. 1945.IX.7 221 Kunkulienfe Leokadija, Jurgio 49 222 KupriSauskaite Grazina, Jono 23 Zindaiciq apyl. Vertimq k., klubo-skaityklos 1951.VII1.13 vedeja, VLKJS nare 223 Kvas£iauskait£ Ona, Antano Dainiq apyl. Kalnenq k., VLKJS nare nuo 1947 1945 m. 224 225 KveSkytfe Ona, Igno Lekavifius Antanas, Jono 23 23 226 LekeClnskas Benadas, Antano 35 227 LekSaitis Petras, Juozo 52 228 Lengvenis Zenonas, Petro 39 229 Levanavifius Antanas, Prano 40 230 Lileika Domas, Petro 40 231 Lingaitis Jonas, Alekso 56 232 Llnkus Kazys, Jurgio 34 233 Lisevifius Izidorius, Jono 38 234 Liutkus Jonas, Antano 42 235 Lydekaitis Antanas 236 Localtis Viktoras, Juozo 24 237 Localtis Benediktas, Juozo 19 238 LukoSius Bronius, Antano 239 LukoSius Telesforas, Telesforo 39 240 MaceviCius Jonas, Jono 35 241 Macevitiene Elena, Kazio 29 242 Macijauskas Jonas, Simono 54 243 Mackeviiius Alistaras, Andriejaus 19 244 Maiiulaitis Bronius, Izidoriaus 29 Seredziaus apyl. Zemaitaiciq k. Jurbarko apskrities DZDT vykdomojo komite- to instruktorius, TSKP kandidatas, Huvqs liau- dies gynejq burio vadas Armeniskiq apyl. Viliaudq k., Pasiliq apylinkes DZDT pirmininkas Skirsnemunes apyl. Azuolynes k., Jurbarko valsciaus DZDT deputatas Seredziaus apyl. Pestvenq k., Seredziaus vals- ciaus liaudies gynejas Jurbarko miesto pasto skyriaus virsininkas Gabsiskiq aipyl. Naujininkq k., Gabsiskiq apy- linkes DZDT pirmininkas Zindaiciq apyl. Bandzinq II k., aktyvistas Stakiq apyl. Jovaliskiq k., Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas Dainiq apyl. ir k. Stakiq apylinkes DZDT pirmininkas Dainiq apyl. Kalniskiq k. Dainiq apyl. Kuturiq k. Dainiq apyl. Kalnenq k., Dainiq apylinkes DZDT pirmininkas Juodaiciq apyl. Pamituvio k., Raudones vals- ciaus liaudies gynejas Armeniskiq apyl. ir k., apylinkes DZDT depu- tatas, kolukio „Armena" revizijos komisijos pirmininkas Varlaukio apyl. Lybiskiq k. Erzvilko apyl. Lenkciq k. Namas ir darzine su- deginta Skirsnemunes apyl. Zvyriq k. Pagegiq apskri- ties milicininkas, atvykes j svecius 1946.111.10 1948.1.29 1946.11.16 1948.XI.30 1946.VI.18 1945.X.21 1947.XII.31 1948.XII.12 1945.11.16 1945.III.2 1948.XII.il 1946 1944.IX.2 1945.X.20 1945.XI.il 1949.X.17 1947.IV.30 1947.V.16 1946.1.16
I Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomeny^ Nuzudymo data 245 MaCiulaitis Kazimieras, Jono 44 Seredziaus apyl. Klausuciq k., Klausuciq apylin- 1945.1.20 246 Madlulls Jonas, Antano kes DZDT tarybos sekretorius Simkaiciq apyl. Paalsio k., Paalsio apylinkes 1946.V.16 247 Mallnauskas Mecislovas, Jono 18 DZDT pirmininkas Erzvilko valsciaus liaudies gynejas 1950.XI.8 248 Mankus Jonas, Jono 52 Silines apyl. Kartupenq к., K. Vorosilovo v. 1950.V.21 249 Marcinkus Antanas, Kazio 37 kolukio narys, buvqs milicininkas Vadzgirio mstl., Simkaiciq valsciaus liaudies gy- 1945.VII.6 250 Marcinkus Jonas, Tomo 50 rte j as Stakiq apyl. Tamosiq k. 1945.X.15 251 Marcinkus Jonas, Jono 42 Gabsiskiq" apyl. Plekiq k., kolukio „Saltuona" 1950.X.12 252 Marclpukas Antanas, Baltraus 41 narys Smalininkq valsciaus liaudies gynejas 1945.ХП.27 253 254 Marcipukas Vladas, Antano Masaltls Algirdas, Kazio 13 20 Stakiij apyl. Tamosiq k. 1949.IV.27 255 Masaltls Bronius, Juozo 41 , Stakiq apyl. Tamosiq k. 1947.П.13 ! 256 Maskolaltis Bronius, Juozo 28 Zindaiciq apyl. Globiq k., Jurbarko valsciaus 1948.ХП.12 257 MatuSovas Ignas, Josifo paruosq agentas Erzvilko apyl. Avietiskiq k. 1946.VI.il 258 MatuSoviene Marija, Panfilovo 259 Mazinteris Motelis 37 Seredziaus' valsciaus partorgas, TSKP narys nuo 1944.XI.30 260 Metrlkleni Ona • 1932 m. Veliuonos apyl. Kalviq k. 1946 261 Mickevldlus Aleksas Sered&aus valsciaus milicijos virsininkas 1944.XI.30 262 Mickunas ^Feliksas, Kazio 27 Simkaiciq apyl. Paalsio I k. 1944.XII.25 263 Mickunas Kazys, Kazio 29 ' 264 265 Mtckflnaltfe Modesto, Kazio Mickus Feliksas 32 18 Veliuonos valsciaus liaudies gynejas 1949.XII.10 266 Mickunas Simas, Mykolo 37 Seredziaus apyl. Godvaisiq k. 1945.11.20 267 Mlckunieng Juze, Antano 40 Simkaiciq apyl. Paalsio I k.. 1945.1 268 Mlckuvlen6 Ona, Juozo 34 Seredziaus apyl. Zemaitaiciq k. 1947.V.25 269 Mleliauskas Pranas, Jeronimo 28 Dainiq apyl. Mantviliq k. 1946.V.20 270 Mikuckas Vytautas, Juozo 18 Seredziaus valsciaus liaudies gynejas 1945.VI.8 271 Mikutaltls Jonas, Kajetono 21 Dainiq apyl. Mantviliq k., Meskininkq apyl. DZDT pirmininkas 1946.V.16 272 Mileris Antanas, Augusto 18 Simkaiciq apyl. Medininkq k., Medininkq apy- linkes DZDT sekretorius 1950.11.20 273 Mllkeraltls Simas / 30 Erzvilko apyl. Bauzaiciq k., aktyvistas 1949.1.8 274 Misevifius Vincas, Juozo 70 Simkaiciq apyl. Paalsio II k. 1945.1.21 275 Mockaltis Aleksas 25 Seredziaus mstl. 1944.XI.30 276 MockevtCius Apolinaras, Andriaus 20 Erzvilko apyl. Lenkciq I k. 1947.V.24 277 Mockevifius Viktoras, Petro 42 Veliuonos apyl. Luksioniq k., desimtkiemio iga- liotinis 1948.X.4 278 Mockus Kazys, Prano 28 Juodaiciq apyl. ir k. Zuvo, sprogus padetai minai 1945.IX.9 279 Mockus Jonas, Prano 39 Erzvilko apyl. Paberziq k. 1945. VI.5 280 281 282 Mockus Vincas, Juozo Mockus Jonas, Juozo Mockus Juozas Dainiq apyl. Rauktiskiq k. 1946.VIH.23 283 Moreika Bronius, Prano 24 Jurbarko valsciaus liaudies gynejas 1945.VII.21 284 Murauskien6 Antose, Antano 24 Vadzgirio apyl. Sapaliskes k. 1949.V.3 285' Naujokas Jonas, Antano 47 Skirsnemunes apyl. Jakaiciq k., kolukio ,,Svy- turys" pirmininkas 1950.IX.10 286 Navakauskas Stasys, Antano 24 Varlaukio apyl. Kubiliskes k. 1947.IV.30 287 Naundlkas Antanas, Jono 33 Seredziaus apyl. Klausuciq k., klubo-skaityklos vedejas 1950 288 Nazarovas Nikalojus, Michailo 35 Erzvilko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto instruktorius, TSKP kandidatas 1950.V. 18 ' 289 Neverauskas Juozas, Jurgio 26 Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas 1948.III.17 290 291 Neverdauskienfe Petre, Jono Neverdauskas Jonas, Jono 40 17 Gabsiskiq apyl. Butkaiciq k. 1947.Ш.13
w CD CT> Eil. Nr. Pavarde, vardas, tdvo vardas Am* zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 292 Orlovas Romanas, Andriejaus 37 Simkaiciq valsciaus milicijos jgaliotinis 1945. V.30 293 Palaitis Tomas, Tomo 48 Raudones apyl. Raudonenq k„ Raudonenq apy- 1952.1V 19 294 PalSauskas Benadas linkes DZDT pinninmkas Seredziaus valsciaus liaudies gynejas 1945. VI.8 295 Paulaitis Jonas, Amano 26 Jurbarko valsciaus liaudies gyneju burio va- 1949. VI. 1 296 Paullkas Vmcas, Izidoriaus 35 das, VLKJS narys nuo 1946.VII Erzvilko valsciaus liaudies gynejas 1945.X. 11 297 Petkevifius Juozas, Antano 28 Stakiq apyl. Ausgirio k. 1950.X1.9 298 Petkevifiene Jadvyga, Igno 28 Apylinkes DZDT deputate 1945.V.30 299 Petraitis Antanas, Jono 55 Vadzgirio mstl., apylinkes DZDT piimin nkao 300 Petraitis Antanas, Antano 19 Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas 301 Petraitis Izidonus, Izidoriaus Dainiq apyl. 1947 302 Petraitis Juozas, Vincento 22 Simkaiciq apyl. Akmeniskiu k., Simkaiciq vals- 1948.111.17 303 Petu&ka O.eslovas, Antano ciaus liaudies gynejas Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas 1948.111.17 304 Pikfiimas Antanas Zindaiciq apyl. Dargaiteliq k. 1947.V.31 305 Pilvelis Antanas, Juozo 20 Vadzgirio apyl. Sapaliskes k. 1947.X1I.24 306 307 Pilvelienfe Zuzana, Kazio Piivelienf Stase 57 Vadzgirio apyl. Paparciq k. 1945.V.25 308 Porius Antanas, Antano 60 Erzvilko apyl. Palabauksciq k., Easaltuonio spy 1948.XI.4 309 Pocius Vincas, Jono 22 linkes DZDT sekretorius Dainiq apyl. Kiisceviskiq k., Jurbarko valsciaus 1945 310 PoSka Vytautas, Antano 17 liaudies gynejas Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS 1945. VI.8 311 PotaSius Juozas, Juozo 33 nsrys Jurbarko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1945.IX.28 312 Poviiaitis Juozas, Kazio paruosq agentas Dainiq apyl. 1946 313 Pranskaitis Juozas, Juozo 24 VLKJS Erzvilko valsciaus sekretoiius, TSKP kar.didatas 1946. VII.3 314 Pranskaitis Pranas, Juo2o 46 Gabsiskiq apyl. ir k., zemes ukio koopeiatyvo pirmininkas 1948.X.17 315 Puiliys Pranas, Kazio 50 Girdziq apyl. Jokubaiciq I k., Jurbarko vals- ciaus zemes komisijos pirmininkas 1946.III.2 316 Pulroonas Jonas, Jono 24 Jurbarko valsciaus liaudies gymejas 1945.VII.2 317 PuZeckas Jonas, Antano 34 Zindaiciq apyl. Mikutaiciq k. 1946.XI.26 318 Puteikyte Vincenta, Antano 19 Vaazgirio apyl. Sapaliskes k., VLKJS nare. Nu- kankmta 1946.V.10 319 Badvilavicius Vacys Jurbarko valsciaus liaudies gynejas 1945.VII.2 320 Ramanas Pranas, Kazio 45 Simkaiciq apyl. Pamituvio k. Pries nuzudymq buvo kankinamas 1946.V.25 321 Rastauskas Zenonas. Vinco 25 Seredziaus valsciaus liaudies gynejas 1945. VI.8 322 Rekys Kostas, Kazio 38 Seredziaus apyl. Padubysio k. 1945.1.4 323 324 Ridzevicius Stasys, Jackaus Ridzeviciene Ona, Bioniaus 36 26 Varlaukio apyl. Daugelq k. 1947.11.1 325 Riklikas Stasys, Antano 50 Skirsnemunes apyl. Skirsnemuniskiq III k., Jur- barko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotejas 1948.XI.30 326 Rimkuvien6 Marijona Erzvilko apyl. Ridikiskiq k. 1946 327 Ruibys Juozas, Prano 42 Varlaukio apyl. Taubuciq k., Nemaksciq vals- ciaus liaudies gynejas 1945.X. 14 328 Rukas Vincentas, Jono 49 Varlaukio apyl. Lybiskiq k., Varlaukio apylin- kes DZDT pirmininko pavaduotojas 1945.V.31 329 Sabaliauskas Pranas, Kazio 40 Girdziq apyl. Butrimq к , Jurbarko valsciaus zemes komisijos pirmininkas 1945.V.26 330 Sabas Juozas, Juozo 28 Viesviles apyl. ir k., kolukio ..Bolsevikas" pir- mininkas 1950. VIII. 21 331 Sakavicius Boleslovas, Stasio 50 Veliuonos apyl. Peluciq к. kolukio „Pergale" sodininkas 1951.IX.24 332 Saltonas Mykolas, Jono 40 Armeniskiq apyl. Islastakiu k. Pasiliq apylinkes DZDT pirmininkas 1946
298 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data ’ / 333 Sirtaulds Jona;, Antano 49 Juodaiciq apyl ir k. 1947.V1I 1 334 SktepenalUs Jonas, Jargio 50 Dainiq apyl Vajotq k. 1949.1.9 335 Skirl as Juozas. Prano Erzvilko apyl. Stegvilq k., Erzvilko valsciaus 1946 336 Skridla Kazys, Juozo 36 liaudies gynejas Velinonos apy l. Kalviq k. 194G.III 7 337 338 339 Skrtdlienfe Marijona, Benado Skuzinskas Antanas Skuiinskas Vincas 32 Girdziq apyl Pavidaujo II k 1946.1.13 340 Sluoksnaitis Jonas Antano 39 Silines apyl. Kartupenu k., kolukio „Pirtnyn" 1951.IV.27 341 Splrkevitius Stepas, Felikso Stanevifius Pranas, Prar.rt 68 pirmininkas, buvqs Silines DZDT apylinkes pirmininkas. TSKP naiys Dainiq apyl. Ruksniq k., Meskininkq apylinkes 1945.VI.20 342 30 D2DT pii mi ninkas Skirsnemunes apyl. Skirsnemumskiu I k., koi- 1951.11.15 343 344 345 Staneviciulfe Monika, Prano Slanevifien6 Marcele, Prano StaneviOienc Vincenta 4 21 56 24 ukio „Naujoji vaga" sratybos brigados bri gadimnkas. Monika — klubo-skaityklos vede ja. Namas sudegintas su lavonais. Viesviles apyl. Fagulbiniq k. 1949.IL18 346 347 348 349 350 Stankaitls Jonas Stankaltis Kazys StankaltienA Antose Stankaltis Vincas Stankus Antanas, Kazio 46 Girdziq apy). Dainiq II k Dainiq apyl. Smukuciq k., Jurbarko valsciaus liaudies gynejas Vadzgirio apyl. Paparciq k. Vaczgiiio apyl. Sapaliskes k., eigulys 1945 1945.X.20 1949.V.3 ' 351 StanklenA Petre, Rapolo 71 352 353 Stankus Jonas, Juozo Staukutd Anele, Baltraus 32 Seiedziaus valsciaus liaudies gynejas Velinonos apyl. Zubrickq k. 19.45.VI.8 1947.П.26 354 StaSaltis Pranas. Kazio 46 Seredziaus apyl., K. Pozelos v. kolukio bngadi 1955 ninkas 355 StaMnskas Jonas, Kazio 49 Seredziaus apyl. Padubysio k.. kolukio ,.Du- 1949.XI.22 bysa" pirmininko pavaduotejas 356 Staugvila Jonas, Kazio 56 Deiniq apyl, Kalnenq k., Juibaiko valsciaus 1945.X.5 zemes ukio skyriaus ^edeias 357 Stegvilas Vytautas, Stasio 17 GabSskiq apyl. Naujininkq k., Erzvilko vals- 1945.ХП.26 ciaus liaudies gynejas 358 Stepnnaitis Juozas, Mato 40 Vadzgirio apyi- Zvirblaukiq k. 1948. VI.18 359 | Stepondinenka Vytas, Dimitrijaus 31 Seredziaus apyl, Girkq k„ kolukio ,,Jaunoji 1951.IX.26 gvardija" brigadininkas 360 Stonys Pranas, Juozo Erzvilko apyl. Ridiklskiq k. x 1946 361 StoSkuvlend Veronika 27 Juodaiciq apy). Pakarkliq k. mokytoja 1950X13 362 StravlnsklenU Marijona, Juozo Erzvilko apyl. Paberziq k. 1947 363 Strtaukas Povilas. Jono 43 Dainiq apyl. Smukuciq k., maluno vedejas 1945X 18 364 Sutkus Antanas, Antano 22 Seredziaus apyl.. liaudies gynejas 1945. VI.8 365 Sauklys Vincas Stakiq apyl Siauliq k., kolukio „Gimtoji zeme." 1951.Vin.28 brigadinlnkas 366 file Ikis Petras, Antano. 32 Erzvilko valsdiaus liaudies gynejas 1945.IV.5 367 Simkus Pranas, Zenono 37 Simkaiciq valsciaus vykdomojo komiteto pirmi- 1945.VII.6 X ninkas 368 Sukllnskas Bronius, Prano 29 Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS 1945. VI.8 369 Stella antas - Juozas, Juozo narys Erzvilko apyl. Balandziq k„ Balandziq apylinkes 1946 DZDT sekretorius 370 Strlupkus Antanas, Juozo Dainiq apyl. Antkalniskitj k., Rotuliq apylin- 1948.IV .9 kes DZDT sekretorius 371 Svedss Juozas, Jono Dainiq apyl. Meskininkq k 1946.1.27 372 SredienA Marijona 373 Svedas Pranas 29 Girdziq apyl. Pavidaujo k. Pavidaujo apylinkes 1945.1.19 374 SvedlenA-TaliSauskienA Izabele Roko 47 DZDT pirmininkas 375 TallSauskalA Natalija 376 TamaAauskas Antanas, Vlado 21 Erzvilko apyl Lenkciq k., Erzvilko valsciaus 1947.VI.7 w 377 TamaSauskas Leonas Vlado 17 milicijos jgaliotinis Zuvo, sprogus padetai 1947.1V.4 о mlnai
3z 300 Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 378 TamaSauskas Kleopas, Dominiko 19 379 Tamkus Stasys, Prano 380 TamoSaitis Bronius, Petro 18 381 TamoSaitis Jonas, Antano 382 Tamo§aitien6 Ona, Juozo 383 TamoSaityte Petre, Antano 384 TamoSaitis Pranas, Juozo 18 385 TamoSaitis Juozas, Petro 23 386 TamoSaitis Petras, Antano 50 387 TamoSaitis Vincas, Juozo 64 388 Timinskas Julius, Prano 37 389 ToliuSis Jonas, Kosto 390 Totilas Antanas, Juozo 44 391 Treinys Antanas, Prano 22 392 Truskauskas Ricardas, Kazio 31 393 Truskauskiene Petre 36 394 TuSevas 395 Tutoraitis Vincas, Antano 50 396 TutoraitienG Juze, Jono 55 397 Urbonas Antanas, Antano 35 Varlaukio apyl. Petkaiciq k., Skaudviles vals- ciaus liaudies gynejas Juodaiciq apyl. Liucinavos k. Dainiq apyl. Mantviliq k. Erzvilko apyl. Lentines k., Balandziq apylili- kes DZDT pirmininkas Erzvilko valsciaus liaudies gynejas Zindaiciq apyl. Vertimq k. Vadzgirio mstl., Simkaiciq valsciaus zemes komisijos pirmininko pavaduotojas VSK Jurbarko rajono skyriaus virsininkas Erzvilko apyl. Avietiskiq k., Pasaltuonio apy- linkes DZDT pirmininkas Simkaiciq valsciaus DZDT vykdomojo komite- to finansq skyriaus inspektorius. Pries nuztl- dymq buvo kankinamas Dainiq apyl. Meskininkq k., Jurbarko valsciaus milicininkas Erzvilko apyl. Cepaiciq k., kolukieciai Simkaiciq valsciaus milicijos operatyvinis iga- liotinis Varlaukio apyl. ir k. Liaudies gynejo tevai Erzvilko apyl. Butaiciq k., Rimsq apylinkes DZDT pirmininkas 1946.1.15 1947.11.14 1946.IV.18 1945.VIII.24 1946.1.15 1946. V. 18 1945.JX.17 1950. XII. 12 1946. VI. 11 1950.11.20 1945,VI.1 1949.V.7 1945.X.31 1947.V.24 1948.XII.15 21 Kruvinos zudikq pedos 398 Urbonavifius Antanas, Stasio 41 Seredziaus apyl. Padubysio k. 1945.1.13 399 400 UrbonaviefienG leva Urbonavifius Petras, Stasio 26 VLKJS Seredziaus valsciaus sekretorius 1944.XI.30 401 UrbSaitis Jonas, Jono 57 Raudones valsciaus karinio stalo virsininkas 1946.VII.13 402 UrbSaltis Marijonas, Jono 20 Kauno miesto milicininkas 1944.XII.31 403 Ukas Jonas, Mykolo 36 Seredziaus apyl. Spruktq k., eigulys 1945.1.17 404 405 Okas Mykolas, Jono Umantas Antanas, Jono 71 40 Erzvilko apyl. Rimsq k. 1947.IV.2 406 Valtkus Antanas, Jono 44 Seredziaus apyl., Padubysio apylinkes DZDT 1945 407 Vaivada Jonas, Jono 30 pirmininkas Stakiq apyl. Pasnietalio k. 1949.Ш.15 408 Valaitis Juozas 40 Seredziaus apyl. Klausuciq k., Klausuciq apy- 1945 409 Valantiejus Pranas, Jono 40 linkes DZDT pirmininkas Erzvilko apyl. Rikiskiq k. 1947.XII.16 410 Vaznys Juozas Simo 51 Skirsnemunes apyl. Paantvardzio k., buvqs 1947.III.29 411 Vedernikovas Paantvardzio rinkimines apylinkes deputatas VSM Simkaiciq valsciaus virsininko pavaduo- 1945.VII.20 412 Veverskis Leonas, Antano 27 tojas Juodaiciq apyl. Akmeniskiq k„ Akmeniskiq 1948.X.12 413 Vllimas Julius, Martyno 38 apylinkes DZDT pirmininkas Stakiq apyl. ir k., Raudones valsciaus liaudies 1945.XI.il 414 VirSilas Jonas, Jono gynejas Stakiq apyl. Grauzq k., desimtkiemio jgalioti- 1948.IX.30 415 416 417 VirSilienS Marijona, Jono VirSilaite Monika, Jono Visockas. Jonas, Antano 41 nis. Naujakuriai Varlaukio apy). Trakq k., liaudies gynejas 1945. VII.1 418 Vitkauskas Ignas 60 Armeniskiq apyl. Burbiskiq k., Pasiliu apylin- 1945 419 Vitkauskas Martynas, Igno 20 kes DZDT pirmininkas 420 421 Vitkauskas Jonas, Igno Vitkauskien6 Anele, Juozo 22 45 Silines apyl. Naukaimio k. Vyras dirbo apylin- 1948. VII. 10 422 ViSinskis Bronius, Stasio 48 kes DZDT sekretoriumi Stakiq apyl. Gudziunq k. 1948.III.14
302 .303 Eil. Nr. Pavarde, vardas, t£vo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 423 Vyturys Antanas, Kazio 37 Skirsnemunes apyl. Naukaimio k., Svendriskiq apylinkes DZDT pirmininkas 1947.XII.1 424 Zaleckas Jonas, Simo 42 Juodaiciq apyl. Griciq k., Akmeniskiq apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas 1948.IV.15 425 Zaleckis Juozas, Kazio 38 Seredziaus mstl., Seredziaus kooperatyvo kepe- jas 1944.XI.30 426 Zavelskis Dominikas, Prano 35 Girdziq mstl., Jurbarko valsciaus milicijos jga- hotinis 1945.X.13 427 Zdanavi£ien6 Ona, Jono 35 Simkaiciq mstl., kooperatyvo tarnautoja 1946.VI.5 428 Zubrickas Antanas, Antano 53 Veliuonos apyl. Zubrickq k., Kelmickq apylin- kes DZDT sekretorius 1949.VI.22 429 430 431 432 Zemaitaitis Juozas, Edvardo Zemaitaitiene Elzbieta Zemaitaitytfe Ane, Juozo 2emaltaityt£ Marta, Juozo 49 45 16 20 Zindaiciq apyl. Bandzinq II k. 1952.V.5 433 Zemaitaitis Klemensas, Vinco 25 Paantvardzio apyl. DZDT sekretorius, VLKJS narys 1945.1.20 434 Zitkauskieng Ona, Petro 37 Seredziaus apyl. Nacirinq k. 1946.11.16 435 436 Ziuraltis Zenonas, Juozo Zukelis Kostas 18 Simkaiciq apyl. Knieciq k. Seredziaus mstl., VLKJS narys 1945. VII 1945. VI.8 RASEINIQ RAJONAS 1 Adomaitis Jonas, Jono 55 Vidukles apyl. Vejukq k. 1946.IX.16 2 Adomaityts Ona, Jono 19 Vidukles pasto darbuotoja 3 Alekna Antanas 34 Girkalnio apyl. Rumsiq k. 1944.XII.10 4 А1екп1епё Stase, Teofilio 24 Pagojukq apyl. Puknaiciq k. 1946.VIII.6 5 Aleksa Stasys, Juozo 25 Kalnqjq apyl. Pasaltuonio k., Trakiniq apylin- 1946.VII.2 6 Aleksien6 Anele, Mykolo 64 kes DZDT pirmininkas 7 AleSiOnas Antanas, Prano 18 Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1947.VII.18 8 Ambrozaitis Jonas 25 Kalnujq apyl. Saukliq k„ Trakiniq apylinkes 1945.XI.24 9 Ambrozaitiend Zose, Jono 23 DZDT pirmininkas. Pries nuzudymq buvo kan- kinamas 1945.XI 10 Andrijaitis Bronius, Jono 32 Didziuliq apyl. Pakarklio I k., desimtkiemio jga- 1946.III.1 11 Andrijaitien6 Elena, Antano 38 liotinis 1946.IV.3 12 AndriuSka Stasys, Antano 49 Girkalnio apyl. Pasventupio k., buv^s liaudies gynejas 1946.11.20 13 AnuseviCienfe Juze 50 Girkalnio apyl. Karakurq k. Pries nuzudyma bu- vo kankinama, lavonas jmestas j sulinj 14 Aputis Valius, Juozo 19 Vidukles valsciaus liaudies gynejas 1948.111.26 15 Armonait6 Girkalnio apyl. Silvq k., klubo-skaityklos vedeja. Pries nuzudymq buvo kankinama 1947 16 AugeviCius Zigmas Ilgiziq apyl. Rimgailiq k. 1947 17 18 Babickas Kazys ВаЫскгепё Aniceta 43 43 Ilgiziq apyl. Daujotq k. Pakartas 1946 19 Bagackas Jonas, Juozo 49 Ilgiziq apyl. Rimgailiq k., naujakurys, Betygalos valscius zemes komisijos narys. Pries nuzudy- mq buvo kankinamas 1944.XII.3 20 Bagdonas Juozas 52 Betygalos apyl. Liktenq k., kolukio „Kelias j ko- munizmq" sandelininkas 1950.X.18 21 Bakaitis Antanas, Viktoro 47 Raseiniq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto instruktorius 1949.X.29 22 Bakanas Benediktas, Kazio 49 Betygalos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto mokesciq inspektorius 1949.VIII.4 23 24 Bakanauskiend Rozalija, Vinco Bakanauskas Vladas, Benado 61 26 Betygalos apyl. Pilkalnio k., naujakuriai 1950.X.18 25 Bakas Kazys, Antano 28 Betygalos apyl. Pozeciq k. 1946.III.18 26 BakSys Vaclovas, Petro 22 Siluvos valsciaus liaudies gynejas 1945.IV. 10 27 Bakutis Alfonsas, Domo 17 Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys 1946.IX.5 28 Bakutis Jonas Paliepiq apyl. Gervines k., buv^s liaudies gyne- 1946.II.8 jas
Eil. Nr. Pavarde, vardas, t6vo vardas Am- bus Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 29 Balsys Kazys, Dominiko 40 Betygalos apyl. Burneikiq к . naujakurys, akty- 1947.IX.4 30 Baltaduonis Antanas, Bromaus 21 vistas Vidukles valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- 1950. V. 16 31 BdllrUsaltis Izidorius, Izidoriaus 25 rys nuo 1947.V Vidukles apyl. Molavenq k. 1947.X1I.27 32 33 BaWruSaltienb Zosb, Rapolo BaltruSaityld Danguole, Povilo 23 21 Ariogalos apyl. Pagojo k., kolukio ..Ausra" agro- 1956. V.4 34 Banlen^-Andtiukaityte Ona, Kazio 37 nome VLKJS nare Kalnujq apyl. Bliudziq k. Plies nuzudymp buvo 1948.X1.8 35 Barakauskas Ignas, Jono 72 kankinama Vidukles apyl. Ardiskiq k. 1947.X.3 36 Barakauskas Slasys, Igno 33 Vidukles valsciaus liaudies gynejas 37 Baranauskas Jonas 21 Vosyliskio apyl. Valatkaiciq k. 1946 38 Baranauskas Juozas Antano 38 Zaiginio apyl. Rinkseliq k., naujakurys, desimt- 1946.1X.13 39 Bardauskas Petras Dzido 41 к emio igaliotinis Alejq apyl. Didvejo k., desimtkiemio jgaliotmis 1949 VI1.5 40 Bartkus Antanas, Jono 28 Zaiginio apyl. Tautusiq k., Smpaiciq apylinkes 1950.III 30 41 Batvinis Jonas, Jono 47 DZDT pirmininkas Kalnujq apyl. Berztq k., Raseiniq valsciaus liau- 1945.XI.15 42 Begulvlb Antose 30 dies gynejas Ariogalos apyl. Daugeliskiq k. 1946.V.7 43 Bendinas Antanas, Antano 28 Raseiniq apskrities zemes ukio darbuotojq prof- 1948.X.12 44 Bentnorien^ Antanina, Dzidoriaus 27 sqjungos pirmininkas, VLKJS narys nuo 1941.1, partizanq burio „Kersytojas" kovotojas nuo 1944. VIII Paliepiq acyl Daumenq k. Liko keturi vaikai 1946.IX.1 45 BersAnas Antanas, Juozo 42 Uglziq apvl. Setkaimio k. 1945.1.18 4G Bespalovas Karianas, Hantono 5^ Ilgiziq apyl. ir k., Betygalos valsciaus liaudies 1945. VI 18 47 Bespalovas Haritonas 14 gynejas 1945, VI. 10 48 Bespalovas Michailas, Haritono 47 Ilgiziq apyl. Setkaimio k., Setkaimio apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas 1945.X.12 49 Bespalovas Estafijus, Prano 22 Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1947.IX.4 50 Bespalovas Vikulijus, Benedikto 45 Ilgiziq apyl Naujojo Setkaimio k., liaudies gy- 1949.IV.19 51 52 Bespalovas Aleksiejus, Petro Bespalovas Filimonas, Aleksiejaus 56 18 nejo brolis. Naujakuriai 53 Bielskis Bronius, Jono 41 Zaiginio apyl. Sargeliq k., desimtkiemio jgalio- tinis 54 Bielskis Jonas, Leono 30 Ilgiziq apyl. Paliepiq k. 1946 55 Blliene Mikalina, Prano 60 Raseiniq apyl. Kebaiciq k. Sodvba sudeginta su 1948.11.22 56 57 Bilytb Jadvyga, Baltramiejaus Bilyte Zofija, Baltramiejaus 25 16 lavonais 58 Borchertas Gustavas. Julians 40 Alejq apyl. Kaukenq к Fakartas 1949.11.10 59 60 Borisovas Kondratijus. Nikitos Borisova Piaskovija, Venedikts Ilgiziq apyl. Naujojo Setkaimio k. 1944.XI1.9 1946.VII.26 61 Borusas Stasys, Stasio 30 Girkalnio apyl Zemygalcs к, naujakurys 1948.IV.8 62 Biazas Jonas 25 Paliepiq apyl. Paraseiniq k. 1949.X.27 63 Brimas Vytautas, Antano 29 Zaiginio apyl. Naukaimio k. Demobilizuotas is Tarybines Armijos 1946.V.21 64 Bruzaitd Ona, Petro 20 Kalnujq apyl. Pasaltuonio k. 1951.VIII.26 65 66 Brunas Jonas, Zigmo Bruiiene Valerija Benedikto 62 60 Zaiginio apyl. Rinkseliq k. 1946.IX.13 67 Bubulas Stasys, Mato 38 Nemaksciq mstl.. apylinkes milicijos igaliotinis, TSKP kandidatas 1946 IX.5 68 BuCinskas Stasys, Boliaus 30 Siluvos apyl. Pyragiq к. 1949 X.13 jstojo j kol- jkj 1949.X.15 69 Budrys Antanas, Adomo 58 Ilgiziq apyl. Daujotq k. Pakartas 1949.IV.26 70 Buivydas Julius, Kazio 62 Girkalnio apyl. Vilaiciq k., desimtkiemio jgalio- 1947.11 71 Buivydiene Marijona, Jono 51 tinis. Pries nuzudymq buvo ziauriai kankina- 1948.V.21 72 Buivydas Feliksas, Julians 18 mas 73 Buivydaitfe Janina, Juliaus 17 74 Euitkus Povilas, Kleopo 30 Vidukles apyl Paskirtinio k.. naujakurys 1946.VIII.17
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- . Z1US Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 75 Bukauskas \ntanas, Jono 31 Girkalnio valsciaus DZDT vykdomojo komiteto zemes ukio skyriaus vedejas 1948.X.12 76 Bukauskas-Abukauskas Petras, Prano 39 llgiziq apyl. Rimgailiq k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1946.X.4 77 78 79 80 Buuibulis Alfonsas, Jono BuikSa ВигкЛепб BuSeika Bronius, Antano 22 Nemaksciq apyl. Vhq k. Demobilizuotas is Ta rybines Armijos Ilgiziq apyl Steponkaimio k. Kartu nuzudyti penki vaikai 2aigimo apyl. Pakalniskiq k., Siluvos valsciaus liaudies gynejas 1947.IV.18 1945 1945.V.22 81 Butkus Antanas, Kazio 39 Anogalos apyl. Grajauskq k. 1949.1X.21 82 Butkus Antanas. Prano 43 Anogalcs apvl. Ciuzunq к 1950.X1.20 83 Butkus Petras, Stasio 33 Zaigimo apyl. Papusyuio k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas. Liko du vaikai 1945.V.9 84 Butkus Pranas, Juozo 49 Zaiginio apyl. Vilkiskip k. 1946.IX.13 85 Buiius Kazys, Sitnono 47 Alejq apy). Jukainiq k., Jukainiq apylinkes D2DT sekretorius 1944.XIL9 86 87 CepaSilovas Leonatdas, Aleksandro CepaSilovieni-Grubllauskaitfe Irena, Stasio 22 22 Raseiniq apskrities paruosq darbuotojai 1945.ХП.З 88 89 90 Cbomskis Pranas, Aleksandro Chomskien6 Ona, Kajetono Cepaltyte 48 47 Siluvos apyl. Ausrines k. Naujakuriai Vidukles mstl. Tevas dirbo zemes skirstyino ko- misijos pirrnininku. 2uvo, sprogus jmestai j kambarj granatai 1948.VI.9 1946.VI.3 91 92 Cepas Viktoras, Juozo Cepas Vladas, Viktoro 64 24 Kalnujq apyl. 2agares k. Kolukio „Gintaras" na- liai Demobilizuotas is Tarybines Armijos 1952.VIII.il 93 Ciuias Algis, Prano 22 Raseiniq valsciaus paruosq agentas Pries nu- zudymq buvo kankinamas 1948.1.28 94 Danapas Stasys, Jurgio 44 Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas 1946 IX.5 95 Danie'ius Bronius Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1945.11.16 9b Danielius Mykolas, Igno 57 Vosyiisk'o apyl. Sokiskio k., aktyvistas. Liko de- vyni vaikai 1945.VII.28 97 Danielius Vladas, Igno 54 Trankmii} apylinkes D2DT pirmininkas 98 Danilovas Nikiforas, Susojaus 20 Siluvos valsciaus D2DT vykdomojo komiteto mokesciq agentas 1946.1X1 99 Dama£eckas B₽nediktas, Jeronimo 39 Girkalnio apyl- Milasaiciq k.. Milasaiciq apylin- 1948.VIII.21 100 Damaieckiene Stase, Kosto 26 kes D2DT deputatas. Pries nuzudymq buvo 101 Damaieckaite Ona, Benedikto 3 kankinamas 102 Damaieckas Jonas. Martyno 26 Betygalos apyl. Vandziq k., Betygalos valsciaus 1945.VI.29 103 Damazeckien6-Liukinyte Ona, Prano 24 .liaudies gynejas Liko trys vaikai 104 Damazeckas Jonas, Bromaus 24 Aricgales apyl. Slapuciq k., Slapuciq apylinkes D2DT sekretorius, ..Dubysos” kolukio kom- jaunimc organizacijos sekretorius 1952.1.9 105 Danjotaite Jadvyga, Antano 27 Giikalnio apyl. Zemygalos k. 1946.XII.1 106 Daunoriene Zuzana 55 Ariogalos apyl. Negirvos k. 1948.X 8 107 Davainiene Marijona 60 Girkalnio apyl Taiosu k. 1947.1.28 108 Deikus Juozas. Prano 30 Ilgiziy apyl. Steponkairmo k. 1946 109 Deikus Petras, Juozo 49 Alejq apyl. Kaukenq к. 1945.IX.23 ' 110 Dementius Vincas, Silvestro 76 Betygalos apyl Notgeliskiq k. 1949.VIII.29 111 Didjurg’s Izidorius, Juozo 60 KaJiinujq apyl. Bliudziq k., 1948.11—1949.11 Bliu- dziq apylinkes D2DT pirmininkas, veliau kol- ukio , Bebirva” pirmmmkas Zaiginio mstl., naujakurys 1949.IV.2 112 Digrys Antanas, Kazio 43 1946.V.21 113 DimSa 10 Nemaksciq apyl. Macaliq k. 1945.XI.21 114 Dirmantas Adolfas. Doltio 59 Ilgiziq apyl. 2ibuliq к 1949.IX.5 115 Docka Jercnimas 20 VLKJS Ariogalos valsciaus sekretorius 1945 116 Dovydaitis Juozas, Juozo 52 Reseiniq apskrities zemes ukio kooperacijos pir- 1949.VIII.4 mminkas tarybiniq partizanq rvsininkas nuo 1943 m.
бое ' 80£ Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 117 Drapanauskas Bionislavas Jono 45 Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas 1946.X.4 118 Drapanausklen£ Jadze Remigijaas 52 G:rkamio apyl. Zemygalos k. 1946.XIL1 119 Diazdavicius Vaclovas. Kajetono 25 Ariogalos valsciaus liaudies gynejas 1945.XII.il 120 Dubauskaite Janina. Petro 29 Pagojukq apyl. Armonp k. Pakarta 1948. VI. 1G 121 Dubinskas Motiejus, Baltramiejaus 45 Girkalnio apyl. Milasaiciq k., paste skyriaus ve- 1948. VIII.2 122 123 Dabinskiene Ona, Kosto DabinsKis Mecislovas, Motiejaus 45 9 dejas 124 Dukauskas Petras, Kazio 25 Kalnujq apyl. Berztq k., Paislynio apylinkes DZDT deputatas 1948. VI.4 125 Diiikus Vladas, Antano 38 Siluvos apyl. Juskaiciq k., Siluvos valsciaus liau- 1946.III.21 126 127 Dzlikienf Matriona, Jono Dzukus Aleksandras, Vado 40 15 dies gynejas 1947.11.20 128 Liduiis Mykolas Mykolo 27 Vosyliskio apyl. Meiliskiq k., desimtkiemio jga- liotin.s 1946.X1I.5 129 Eimutis Bronius Antano 23 Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas 1948.V111.20 130 Eisinas Vincas, Prano 24 Nemaksciq valsciaus milicijos jgaliotinis 1944.X1I.10 131 Fedaras Viktoras, Jono 52 Kalnujq apyl. Zagaies k., desiintkiemio jgalioti- 1947.V111.23 132 Fedariene Antanina, Viktcro 55 nis 133 Fijolkauskas Apolinaras, Prano 46 Nemaksciq apyl Milzavenq k., Nemaksciq vals- ciaus liaudies gynejas. Liko du vaikai 1946.Ш.5 134 Filimonova Brone, Juozo 55 Ilgiziq apyl. Neduoles k. 1949.IX.19 135 Filimonovas Vladas, Antano 18 Amatq mokyklos mokinys 136 Fillpovas Vasilijus, Vasilijaus 26 Siluvos valsciaus karinio stalo virsininkas 1949.11.4 137 GabSys Pi anas, Antano 45 Alejq apyl. Uzumedzio k., Vidukles valsciaus DZDT pirmininkas 1944.VII.23 138 Gaidumonis Mykolas, Mykolo 38 Raseiniq valsciaus liaudies gynejas 1947.IV.17 139 140 Galiauskas Albertas, Igno Gaiiauskiene Zose, Vinco 38 Ilgiziq apylinkes DZDT pirmininkas 1945. VII.15 141 Gaiiius Antanas Jono 25 Ilgiziq apyl. ir k., pieno perdirbimo punkto me- 1945.VII.17 142 Gaiilen£ Gene, Jokubo 22 dia nikas 14.3 Gaiiius Steponas, Jono 22 BetygcJos valsciaus liaudies gynejas 1946.IV.1 144 Galinauskas Pranas, Antano 17 Raseiniq valsciaus liaudies gynejas 145 Galinis Juozas, Adorno 57 Zaiglmo apyl. Jankaiciq k. Naujakuriai 1946.VII.26 146 147 Galinien6 Juzefa. Kazimiero Galinis Bronius, Juozc 65 18 Siluvos valsciaus liaudies gynejas 148 GabSys Antanas 51 Siluvos apyl., naujakurys 1945.JV.22 149 GapSys Juozas Nemaksciq apyl. Milzavenq k. 1946.IX.20 150 Gapsys Vladas. Prano 28 Ariogalos miesto milicijos darbuotojas 1948.IV.17 151 Gavrilovas Semionas, Savelijaus 36 Ilgiziq apyl. Leiliq к 1945.X.11 152 Gedas Jonas Betygalos valsciaus liaudies gynejas. Mire nuo 1947 153 Gedroinas Jonas 26 sumusimo ir persovimo Ilgiziq apyl. Daujoteliu k., Betygalos valsciaus 1946 154 Gedvigas Eugenijus, Juozo 18 liaudies gynejas VLKJS Nemaksciq valsciaus komjaunimo sekre- 1946JV.8 155 156 Gedvigas Juozas Gelumbauskas Juozas, Broniaus 24 torius, VLKJS narys nuo 1944.XI Eigulys Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto 1947.VI.2 157 Glinskas Pranas, Kazio 28 soferi s Ilgiziq apyl. Daujoteliq k., liaudies gynejas. 1946 158 Gorodeckls Kazys, Jeremijaus 44 Pakartas Zaiginio apyl. Pagiriq k. 1946.XI.24 159 GoStautas Steponas 26 Raseiniq pramones kombinato darbuotojas 1946.V.16 160 Grajauskas Antanas. Kazio 46 Kalnujq apyl. Zagares k, buv<?s lolukio , G r- 1952. VIII. 11 161 Grigaitis Domas. Vinco 46 taras" pirmininko pavaduotojas. Partizanq Fu- rio ,.Kersytojas" rysininkas nuo 1943 m. Kelnujq apyl. Rudziq k. 1949.IV.2 162 Grigalius Antanas, Antano 26 Girkalnio apyl. Silininkq k. Naujakuriai 1948.VIII.21 163 164 165 Grigaliene Ona, Igno Grigalius Antanas Antano Grigytd Stefanija, Kazio 25 7 men. 20 Zaiginio apyl. MaizisKiq k., VLKJS nare 1949.XII.10 166 Grigytfe Elena, Antano 21 Siluvos girinir.kijos darbimnke
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Аш- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 167 Grinius Juozas, Vinco 52 Girkalnio kooperatyvo pirmininkas. Pries nuzu dymq buvo kankinamas 1944.XII.5 168 Grockis Vaclovas, Antano 23 Betygalos apyl. Liktenq k. 1947.X.20 169 Grockis Ceslovas, Antano 17 1950.X.18 170 Gustaitis Bronius, Antano 22 Girkalnio valsciaus milicijos igaliotinis. VLKJS narys nuo 1940.XII, 1940—1941 m. VLKJS Girkalnio valsciaus sekretorius, nuo 1943.IX partizanq burio „Kersytojas" rysininkas, kom- jaunimo pogrindinio komiteto sekretorius 1944.XII.5 171 172 Ipkinas Dominikas, Mykolo Ipkinaite Elena, Mykolo 25 20 Girkalnio apyl. Vilaiciq k. 1948.XI.14 173 Ivanauskas Antanas, Stasio 41 Pagojukq apyl. Dabkaiciq k., Snipaiciq apylin- kes DZDT pirmininkas 1946.V.25 174 Ivanauskas Vincas, Stasio 46 Pagojukq apyl. Pikciunq k., naujakurys 1948.XI.28 175 Jablonskis Vladas, Vlado 30 Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1945.XI.9 176 Jackus Petras, Ipolito Ilgizi-ц apyl. Zvegq k., Betygalos valsciaus liau- dies gynejas 1944.XI.23 177 Jacunskas Adolfas, Martyno 44 Ilgiziq apyl. Paliepiukq k., Daujotq apylinkes DZDT sekretorius 1952.VII.26 178 Jakaitis Kazys, Kazio 42 Ilgiziq apyl. Mockunq k., aktyvistas 1946.IX.19 179 Jakaitis Vincas, Jono 33 Ariogalos apyl. Pigainiq k. 1947.IX.1 180 Jakaitiene Adele, Tamosiaus 30 Grajauskq apylinkes DZDT deputate 181 Jakimovas Prokopijus, Igno 46 Ilgiziq apyl. Setkaimio k. Liko septyni vaikai. Vienas stinus tuo metu dirbo liaudies gyneju 1944.XI.10 182 Janfenka Antanas, Antano 63 Zaiginio apyl. Bisvaineliq vnk. 1945.VIII.23 183 Jandenka Serafimas, Antano 43 Zaiginio apyl. Burbiskiq k. 1945.IX.23 184 Jankauskas Adolfas 25 Pagojukq apyl. Puknaiciq k., Betygalos vals- 1945.11.15 clans liaudies gynejas 185 Jankauskas Aleksandras, Juozo 51 Betygalos apyl. Dirziomq k. Naujakuriai. Tevas 1948.XI.10 186 187 188 189 Jankauskien6 Julijona, Prano Jankauskas Vytautas, Aleksandro Jankauskas Donatas, Aleksandro Jankauskas Justinas, Aleksandro 43 18 14 10 pries nuzudyma buvo kankinamas 190 191 Jankauskait6 Maryte, Aleksandro Jankauskas Alfonsas, Aleksandro 5 2 192 Jankauskas Juozas, Mato 24 Vidukles valsciaus DZDT vykdomojo komiteto darbuotojas 1948.VII.8 193 JanuSis Betygalos apyl. Norgeliskiq k., Betygalos apy- linkes DZDT sekretorius 1944.XI.24 194 JanuSka Jonas Nemaksciq mstl. 1946 195 JarmaSovas Mitrofanas, Charitono 48 Raseiniq apskrities prokuroro pavaduotojas, TSKP narys nuo 1930 m. 1946.XI.30 196 Jasinskas Viktoras, Juozo 28 Betygalos valsciaus milicijos igaliotinis 1944.XI.23 197 Jasiulyte Petre, Vinco 23 Alejq apyl. Bagamolq k.. kolukio „Uralas" nare 1950.VI.6 198 Jaskys Mykolas, Prano 30 Paliepiq apyl. Justinavo k., Paslynio apylinkes DZDT pirmininkas 1945.VII.8 199 Jaskys Leonas, Prano 23 Paliepiq apyl. Gervynes k. Raseiniq valsciaus 1945.VII.12 200 Jaskys Kazys, Prano 21 liaudies gynejai 201 JaSkus Pranas, Jeronimo 37 Ariogalos apyl. Slapuciq k., buvqs apylinkes DZDT sekretorius, kolukio „Dubysa" narys 1952.1.9 202 Jocius Antanas, Kazio 42 Pagojukq apyl. Paliepiukq k. 1948.IV.8 203 Jocius Antanas, Vinco 53 Girkalnio mstl., buv^s Surmantq apylinkes DZDT pirmininkas. Nuo sumusimo tapo invalidu, ve- liau mire 1949.III.10 204 Jocius Bronius, Karolio 32 Nemaksciq apyl. Milzavenq k., liaudies gyne- jo brolis 1946.IX.20 205 Jocius Kazys, Viktoro 21 Girkalnio apyl. Peldziiinq k. Buvo atvyk? atos- 1947.1.9 206 Jocius Antanas, Viktoro 23 togq is Tarybines Armijos 207 Jocius Mecislovas, Benado 23 Didziuliq apyl. Veredovaites k„ Didziuliq apy- 1944.XII.5 linkes DZDT tarybos pirmininko pavaduotojas, VLKJS narys
Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 208 Jocius Pranas, Kazio 19 VLKJS P.aseiniq apskrities komiteto instrukto- 1950.V.5 209 Jocius Pranas, Petro 37 iius, VLKJS narys nuo 1945.VH Kalnujq apyl. Pasaituonio k., buvgs liaudies gynejas Vidukles apyl. Vailabq k. Girkalnio valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1947 .X1.7 210 211 Jokubauskas Tadas, Petro Jonyla Pranas, Antano 48 1946.V1.15 1950. V.5 212 Jucevidius Bronius, Antano 26 sekretorius, TSKP kandidatas Vidukles apyl. Kampaiciq k., kolukio „Sesuvis" 1951.1X9 213 Jucius Juozas, Antano 39 brigadimnkas, VLKJS narys Vidukles apyl Pasesuvio k., nau,akurys 1948.II.7 214 Jucius Antanas 47 Nemaksciq apyl. Balandziq k., Balciu auylmkes 1947.IV 215 Jukinas Domas Mykolo 25 DZDT deputatas Betygalos apyl. Ugioniq k., Betygalos valsciaus 1948.X1.14 216' Jukna Pranas, Juozo 45 liaudies gynejas Paliepiq apyl Duumenq k., Raseiniq valsciaus 194 5.VII.12 217 Jurgaitis Alfonsas, Kazic 23 liaudies gynejas Betygalos apyl. Vagupiq k., Betygalos valsciaus 1945.11.16 218 J urgilas Bolius, Antano 41 liaudies gynejas Vidukles apyl. Paupio k., naujakurys 1947.IX.23 219 Jurkdnas Vladas, Petro 44 Zaiginio apylinkes milicijos jgaliotinis, vyresny- 1948.1,26 220 JurkSas Juozas, Povilo 19 sis serzantas, TSKP narys Vidukles valsciaus liaudies gynejas 1946.VI.15 221 Juozapait>en£ Emilija, Jurgio 40 Siluvos anyl. Lyduvenq gelez. st. 1948.VI 29 222 Juzlkis Pranas, Jurgio 37 Girkalnio apyi. Plinglq k., Juodkenq apylinkes 1945.XII.1 223 Kacevidius Pranas, Antano 50 DZDT pirmininkas, buvgs liaudies gynejas Ilgiziq apyl. Ilgiziukq k., Betygalos valsciaus 1945.X.12 224 Kairaitls Jonas, Jeronimo 50 liaudies gynejas. Liko penki vaikai Ilgiziq apyl. Skirvainiq k. 1947 225 Kalvaitis Kazys, lono 30 226 Kaminskas Antanas. Adorno 40 227 Kaminakas lonas, Jono 18 228 Kaminskas Pranas, Antano 229 Kantaulas 230 KaraSauskas Vladas, Antano 20 231 KaraSaUskas Jonas, Ipolito 24 232 Kareivien£.-Zarunskiene Rozalija, Jeno 63 233 Kaikonas Pranas, Vinco 38 234 Karpynas Leonas, Vinco 27 235 Karpins Antanas 34 236 Kar plus Kazys, Stasio 16 237 Karpins Leonas, Jono 26 238 KartaSovas Vasilijus, Mykolo 30 239 Kasijanas Eugemjus 38 240 Katavifitus Bronius 241 Katavitaene Tekle 30 242 Kavaliauskas Antanas Karolio 243 Kavaliauskas Juozas, Juozo 24 244 Kavaliauskas Vladas, Povilo 39 245 Kazakevitius Mykolas, Prano 39 246 Kazaitis Juozas, Kazio 38 Nemaksciq apyl. Pagojo k., naujakurys Siluvos apyl. Varkaliq k„ naujakurys Paliepiq apyl. Gervynes k., paruosq agentas Pagojukq apy). Ariogalos rojono liaudies gynejas Betygalos valsciaus liaudies gynejas Betygalos valsciaus liaudies gynejas Nemaksciq apyl. Smulkiq к , naujakure. Sunus dirbo liaudies gyneju. Namas buvo sudegintas Paliepiq apyl Burgaiciq k., Nemarcioniq apy- Lnkes DZDT pirmininkas. Pries nuzudymq bu- vo kankinamas Siluvos apyl. Medingiq k. Siluvos apyl. Zalpiq k. Siluvos apyl. Velpesiq k. Raseiniq rajono liaudies gynejas Alejq apyl. Sienlaukio k., Alejq apylinkes DZDT pirmininkas Ilgiziq apyl., liaudies gynejas Vosyliskio apyl. Liaubarq k., kehq darbininkas Ariogalos apyl. Negirvos k., Lenciq apylinkes DZDT pirmininkas, Kedainiq apskrities DZDT vykdomojo komiteto deputatas Ilgiziq apyl Skirvamiq к , Betygalos valsciaus liaudies gynejais Vosyliskio apyl. AuKstuoliukq k. desimtkiemio jgaliotinis naujakurys Betygalos apylinkes milicijos jgaliotinis, TSKP narys Girkalnio apyl. Pabebirvro k., desimtkiemio jga- liotims, naujakurys 1946.IX.26 1945.ХП.30 1.945. VUI.8 1.945 1951.П.28 1947ЛХ.4 1945. VI 1947.XI.12 1945.VIT.16 1947.1.19 1947.11.20 1946.Ш.24 1951.X.5 1946.111.3 1945.VII 1948.X.8 1945.11.15 1946.VIII.23 1949.X.8 1945.XII.2
W Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- Z1US Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 247 Kazbaras Antanas, Stasio 24 Ilgizip apyi. Skirvainip k., Betygalos valscraus liaudies gynejas 1945.11.16 248 Kazbaras Petras, Aleksandro 55 Pagojukq apyl. Puknaicip k. Sunus dirbo liau- 1948 1V.23 249 250 Kazbarlend Elena Kazbaiait6 Elena, Pstro 50 18 dies gyneju 1946.VIII.G 251 Kazlauskas Jurgis, Jono 57 Zaiginio apyl. Zalakip k., pienmes sargas 1947.VII1.24 252 253 KelpSa Zigmas Antano KelpSa Antanas 18 N'emaikscip valsciaus pionieriu vadovas, VLKJS narys nuo 1945.X1 1946.IV.8 254 255 Kerinas Jonas, Jakovo Kennas Mykolas, Jurgio 26 Siluvos apyl. Bagusiskip k., kalejimo piiziiire- tojas Raseinip apyl. Pareigip k., Klusp apyhnkes DZDT pirmininkas 1948.11.21 1946.11.9 256 Kununtas Mykolas, Antano 56 Betygalos apyl. Kunantp k. 1946.IX J 7 257 Kiseliova Antanina 32 Siluvos apyl Skaraitiskip k. Atvykusi is Vil- niaus atostogauti pas gimines 1947.V1II.18 258 Kybaitas Pranas, Kasparo 57 Girkalnio apyl. Silmmkp k., 1940—1941 m. ir 1944—1946 m. Raitininkp apylinkes DZDT pir- mininkas 1946.XI.6 259 Klapatauskas Petras 20 Nemakscip valsciaus liaudies gynejas 1946П1.5 260 Kleiva Povilas, Petro 26 G:rkalnio valsciaus liaudies gynejas 1945.IX.19 261 Klenauskas Anicetas, Juozo 21 Didziulip apy). Mituvos к Surmantp apylinkes DZDT sekretorius, VLKJS narys nuo 1940 m. 1944.XU.lfi 262 263 Kliauba Jonas, Jono Klikna Jonas 30 Siluvos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto mokescip inspektorius Vidukles valsciaus DZDT vykdomojo komiteto darbuotojas 1949.IV 11 1946.V,29 264 Kodakas Antanas, Stasio 52 Ilgizip apyl. Agelaicip k. Namas su lavonu su- degintas 1949.IX.1 265 Kodokas Jonas, Jokubo 266 Kornikas Jonas, Jono 267 Kozikis Vladas 268 Kovaliovas Jakovas, Kirilo 269 Kravrova Anastazija 270 Kristopavitius Antanas 271 Kucinskas Pranas 272 KuCmanas Fiodoras, Nikalojaus 273 Kufmaniene Veronika, Papolo 274 Kulikauskiene Marijona, Juozo 275 Kulikauskas Feliksas, Stasio 276 Kulikauskas Petras, Stasio 277 KulfSauskas Jurgis, Jurgio 278 Kunickas Antanas, Antano 279 Kurganovas Vasilijus, Ivano 280 Kursevicius Juozas, Jono 281 Kuzeris Antanas- Martyno 282 Kveselys Juozas, Juozo 283 KvieSkus Kazys 284 Kvietiiinas Juozas, Vinco 285 Kvietiuniene Ona, Prano 286 Kvietkus Stasys, Antano 38 49 21 47 39 57 21 20 18 41 29 29 42 54 29 35 37 45 287 Laurynas Antanas, Laury no 41 Paliepip apyl. Slabados k., naujakurys, DidzJO- jo Tevynes karo invalidas Ilgizip apyl. Paliepiu k., liaudies gynejas Girkalnio valsciaus karinio stalo virsininkas Ilgizip apyl. Lepsiskip k., naujakurys Siluvos apyl. Juskaicip k., pakeleive, apsistojusi nakrynei Siluvos valsciaus liaudies gynejas. Pries nuzu- dymq buvo kankinamas Ilgizip apyl. Lepsiskiu k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas Vidukles apyl. Blinstrubiskip k.. naujakuriai Ilgizip apyl Silp k. Betygalos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys nuo 1945.Ill Ilgizip apyl. Budraicip k. VSM Raseinip apskrities komiteto darbuotojas, jaunesnyais leitenantas LKP Zaiginio valsciaus partorgas, TSKP narys Paliepip apyl. Giirp k., desimtkiemio igaliotinis PagojuKp apyl. Raikavos k., Bedancip apylinkes DZDT pirmininkas Ariogalos apyl. Azuolytes k., Slapucip apylinkes DZDT pirmininkas, TSKP narys nuo 1948 m. Pagojukp apyl. Puknaicip k. Like septyni vaikai Girkalnio apyl Zvirgzdzip k., Girkalnio apylin- kes DZDT pirmininko pavaduotojas, Kovo 8-csios vardc kolukio narys. Sukapotas kir- viu Ariogalos apyl. Negirvos k„ aktyvistas 1947.IX.9 1949 1945.X 12 1947 11.20 1945 V.15 1945.X. 12 1947.XI.4 1949.VI.24 1949JV.26 1945.XI.il 1945.IV.18 1945.VII.20 1948.1.26 1947.VIII.12 1950.V.3 1949.11.19 1945.11.15 1945.1.20 1950.11.1 1948.X.8
EH. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuiudymo data 288 Lazdauskas Antanas, Dzidoriaus 51 Girkalnio apyl. Peldziumi k.r kooperatyvo ve- zejas 1948.VIII.23 289 Lazdauskas Juozas, Jono 46 Vidukles apyl. Trepeneliq k. 1947.IV.16 290 Lazdauskas Jonas, Juozo 21 Raseiniq valsciaus milicininkas, VLKJS narys nuo 1946. VII 291 Lazdauskas Petras, Juozo 25 Vidukles valsciaus liaudies gynejas 1945.VII.5 292 Legeckas Juozas, Liudviko 50 Alejq apyl. ir k., Didziojo Tevynes karo inva- lidas 1945.XI.7 293 Legeckas Vladas 23 Pagojukq apyl. Puknaiciq k., aktyvistas • 1946.VIII.6 294 Lekavifiene Stase, Prano Ariogalos apyl. Molupiq k., apylinkes DZDT deputate. Liko du vaikai 1945.VII.9 295 Lembutls Petras, Jono 39 Nemaksciq apyl. Medeksines k., buv^s liaudies gynejas 1945.VII.19 296 Lepikas Jonas, Jono 20 Girkalnio apyl. Peldziunq II k. 1944.XII.24 297 Leplkas Petras, Jono 33 Girkalnio apyl. Peldziunq k., Griauzq apylinkes 1947.1.9 298 Leplkien£ Anele, Kazio 22 DZDT pirmininkas 299 Levickas Petras, Vinco Vidukles valsciaus liaudies gynejas 1946.IX.16 300 Lltkus Vincas, Prano 34 Zaiginio apyl. Vilkiskiq k., naujakurys 1946.IX.13 301 Liuklmas Mykolas, Vlado 21 Betygalos valsciaus liaudies gynejai 1946.IV.1 302 Liukimas Liudas, Vlado 19 1947 303 Lukauskien6 Ona, Kazio 40 Paliepiu apyl. Berztq k. 1947.XI.8 304 Lukminas Vaclovas, Benedikto 59 Ilgiziq apyl. Steponkaimio k., kolukio ,,Pergale' 1950.III.31 305 Lukminien£ Prane, Antano 56 nariai 306 LukoSeviCius Antanas, Motiejaus 39 Pagojukq apyl. Poskaiciq k., Saugailiq apylinkes DZDT pirmininkas 1945.XII.21 307 Luko§eviJiut6 Zofija, Antano 38 Ilgiziq apyl, Zacisiq k. 1947.IX.4 308 LukoSius Kazys 45 Ilgiziq apyl. Tauruciq k., samdinys 1945 309 MaceviCius Aleksas, Prano 37 Didziuliq apyl. Rusiskiq k., buvQS Girkalnio 1948.VI.2 valsciaus liaudies gynejas. Pakartas 22 Kruvinos zudikq pedos 310 Mafenskas Jonas 311 Mafenskienfe Tekle, Kajetono 312 Ma£enskas Antanas, Jono 313 MaCenskas Juozas, Jono 314 Maienskaite Vale, Jono 315 Mankus Vladas, Jono 25 316 Marcinkiene Ona, Vinco 66 317 Marcinkus Antanas, Jono 318 Marcinkus Povilas, Petro 21 319 MarkelytS Ona, Prano 42 320 Marozas Vladas, Adomo 48 321 Marozas Stasys, Vlado 21 Pagojukq apyl. Liuhq к. 1950.X1.10 322 Masaityte Marijona, Antano 37 323 Masaltyte Elena, Antano 20 324 Maselskis Juozas, Jono 23 325 Matelys Juozas, Viktoro 41 326 Mazlllauskas Petras, Prano 55 327 Maielka Pranas, Antano 56 328 Maieika Vytautas, Prano 25 329 Maiintas Antanas, Dominiko 38 330 Miceika Vladas, Adomo 26 Vidukles valsciaus milicijos operatyvinio sky- riaus jgaliotinio pavaduotojas, leitenantas Ilgiziq apyl. Butaiciq k. Lavonai sudeginti Siluvos valsciaus liaudies gynejas Girkalnio apyl. Vilaiciq k. Atvykusi is Kau- no pas gimines Buivydus ir kartu su jais nu- zudyta Betygalos apyl. Paturkslio k., Jakaiciq apylin- kes DZDT deputatas, kolukio „Jaunoji gvar- dija" narys. Pries nuzudyma buvo kankina- mas. Stasys — Betygalos valsciaus milicijos jgaliotinis Didziuliq apyl. Surmantij k. Brolis dirbo apy- linkes DZDT pirmininku VLKJS nare, nuo 1946 m. pionieriq vadove Siluvos valsciaus liaudies gynejas,VLKJS narys nuo 1940.VII. Partizanq burio „Kersytojas" rysininkas nuo 1942.X Girkalnio apyl. Peldziunq II k. Ariogalos apyl. Slapuciq k„ buv<=s Slapuciq apylinkes DZDT pirmininkas. Pirmasis kolukio „Dubysa" narys Betygalos mstl. Betygalos valsciaus liaudies gynejas Vidukles apyl. Numgaliq k., naujakurys Zaiginio apyl. Rinkseliq k., buvqs Vainotiskiq apylinkes DZDT pirmininkas 1946.VI.15 1949.IX.7 1946.V.21 1948.V.21 1949. VII.14 1945.V.9 1949.11.9 1946.IIJ.21 1944.XII.16 1953.VII.20 1946.VII.30 1945.11.16 1948.1.20 1946.IX.13
318 319 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 331 332 Mickiinas Leonardas, Ferdinando Mickus Benadas 19 Ariogalos mstl., batsiuvys Didziuliq apyl. Razaiciq k„ buv<-;s liaudies gy- nejas 1947.X.20 1948.IV.15 333 Mikalauskas Zenonas, Jono 38 Ariogalos apyl. Geluvos k., kolukio „Tarybinis kehas" pirmininkas, TSKP narys nuo 1943 m., Didziojo Tevynes karo partizanas 1955.IV.14 334 Milingis Jonas, Motiejaus 44 Ilgiziq apyl. Agelaiciq k., Agelaiciq apylinkes DZDT pirmininkas 1945.VII.7 335 Mironcikas Domas, Malo 40 Vosyliskio apyl. Valatkaiciu k., Valatkaiciq ta- rybinio ukio tikvedys 1946.XI.4 336 Mirivinskiene Anlanma, Martyno 24 Vidukles apyl. Paviduklio k. 1948.IX.3 337 Mykolaitls Pranas, Prano 31 Girkalnio apyl. Tarosq k.,. desimtkiemio jgalio- tinrs 1948.XI.14 338 339 Mockaitis Antanas, Mykolo Mockevitius Juozas, Jono 21 Siluvos valsciaus milicininkas. Pries nuzudymq buvo kankinamas Paliepiq apyl. Justinavos k., Raseiniq valsciaus liaudies gynejas 1945.IV.il 1945. V. 10 340 341 Mockus Antanas, Jurgio Mockiene Marijona, Viktoro 39 45 Kalnujq apyl. Zagaies k., Kalnujq apylinkes DZDT pirmininkas 1947.V111.23 342 Mockus Juozas, Felikso 45 Siluvos apyl. Juskaiciq k. Abu pries nuzudyma 1947.XI.10 343 Mockus Fortunas, Felikso 39 buvo ziauriai kankinami 1947 344 Mockus Petras, Petro 24 Vidukles apyl. Smeltynes k., Kempaliq apylin- kes DZDT pirmininkas 1944.XII.24 345 Mockus Stasys 20 Girkalnio valsciaus liaudies gynejas. Pries nu- zudymq buvo kankinamas 1946. VI. 10 346 347 Molotokas Petias, Aleksandro Molotokas 39 Siluvos apyl., Lyduvenq gelezinkelio stoties tar- nautojas VRLK Raseiniq apskrities milicijos skyriaus mi- llCilllllkdS 1948.VI.29 1945.X.6 348 Morkus Kazys, Edvardo 33 Girkalnio apy). Milasaiciq k., Milasaiciq apy- linkes DZDT pirmininkas. Pries nuzudymq bu- vo kankinamas 1949.X.26 349 MorkuvienG Liudvika, Kazio 57 Girkalnio apyl. Vilaiciq k. 1948.XI.14 350 351 Nacys Adolfas Naclen6 Ona 36 40 Girkalnio apyl. Mikaiciq k. 1950.XI.9 352 Nagrockls Vladas, Stasio 41 Siluvos apyl. Pyragiq k. 1946.X.7 353 NaStakas Antanas, Jono 44 Pagojukq apyl. 1946.XI.8 354 355 Naumova Jefimija, Markelio Naumova Elena, Jono 71 35 Siluvos apyl. Juskaiciq k. 1947.11.20 356 Naumovas Terentijus, Afanasijaus 18 1946.111.21 357 Novogrockis Vladas, Liudviko 47 Zaiginio apyl. Ginlauciq k. Liko penki vaikai 1947.X.18 358 Navlckis Kazys, Kazio 35 Didziuliq apyl. Veredovaites k., naujakurys 1947.VI.7 359 NekroMus Jurgis, Vinco 43 Zaiginio apyl. Naukaimio k., Siluvos valsciaus liaudies gynejas 1946.IX.13 360 NemeikSis Ignas, Benado 51 Ariogalos valsciaus,liaudies gynejas 1944.XI.10 361 Norkus Juozas, Vinco 47 Zaiginio apyl. Maiziskiq k., kolukio „Vienybe" sargas 1949.XI.10 362 Orenlas Pranas, Antano 30 Girkalnio valsciaus DZDT mokesciq inspektorius. Nuo 1943 m. partizanq burio „Kersytojas” ry- sininkas, VLKJS narys 1943.XI — 1946.IX 1951.VII.27 363 Osteika Petras, Prano 50 Girkalnio apylinkes DZDT sekretorius 1952.11.8 364 Ostelka Povilas, Stasio 20 Raseiniq valsciaus liaudies gynejas 1946.IV.1 365 PalSauskas Juozas, Juozo 43 Ariogalos apyl. Putriq k., Ariogalos valsciaus 1945.X.26 366 PalSausklen^ Antanina, Kazio 46 DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas 1946.V.9 367 Palubinskas Antanas, Alekso 28 Nemaksciq apyl. Smulkiq k., Smulkiq apylinkes DZDT sekretorius 1945.V.27 368 Palubeckienfe Antose 27 Vidukles apyl. Kempaliq k. 1947.IV.25 369 370 Palubecklenfe leva, Jono Palubecklen£-Griciut£, Aleksandra 59 20 Vidukles mstl. Liaudies gynejo seima 1948.1.25 371 372 373 Patapavifius Ceslovas, Jono Paulauskas Juozas, Matauso Paulauskas Vacys 38 Raseiniq apyl. Daineliq k. Pakartas Zaiginio apyl. Vilkiskiu k. Liaudies gynejai 1949.11.10
320 i 321 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 374 Petraitiend Juze, Juozo 46 Vidukles apyl. Paalsio k. 1945.VI.26 375 Petraitis Vytautas, Liudo 23 Zaiginio apyl. Tautusiq k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1947.V.14 376 Petrauskas Jonas 39 Betygalos apyl. Berteskiq k. Dirbdamas Bertes- kiq apylinkes DZDT pirmininku, buvo sumus- tas, susirgo ir po dvejtj metu mire 1950 377 Petrauskas Jonas, Juozo 53 Ilgiziq apyl. Tilindziq k., desimtkiemio jgalio- tinis 1949.X.8 378 Petrauskas Pranas, Juozo Didziuliq apyl. Pakarklio k. 1946.V.30 379 Petrauskas Pranas, Povilo 63 Ilgiziq apyl. ir k., buvqs apylinkes rinkimines komisijos pirmininkas, Betygalos valsciaus ze- mes komisijos narys, desimtkiemio jgaliotinis, Raseiniq liaudies teismo tarejas 1946.VIII.25 380 Petrauskas Rapolas, Antano 48 Betygalos apyl. Liktenq k., Betygalos apylin- kes DZDT tarybos sekretorius, zemes komi- sijos pirmininkas. Liko astuoni vaikai 1944.XI.30 381 Petrauskas Romas 43 Zaiginio apyl. Antanavos k., Vaikstaiciq apy- linkes DZDT pirmininkas, naujakurys. Liko penki vaikai 1946. VIII.7 382 Pijoraitis Vincas, Jurgio 28 Ilgiziq apyl. Neduoles k„ naujakurys Vidukles apyl. Numgaliq k., Vidukles valsciaus zemes komisijos pirmininkas 1949.IV. 19 383 Pludas Antanas, Domo 23 1945.XI.18 384 Pocius Jurgis, Jurgio 42 Paliepiq apyl. Pareizgupio k. 1949.IX.30 385 Po$ka Kazys, Mato 13 Betygalos apyl. Valeravos k. Lavonas jmestas j upelj 1945.IX.24 386 PoSkus Jonas, Jono 28 Alejq apyl. Plauginiq k. 387 PoSkiinas Jonas, Vinco 52 Zaiginio apyl. Rinkseliq k„ naujakurys 1946.IX.13 388 389 Pukinas Juozas, Antano Pukiniend Brone, Petio 65 21 Vidukles mstl. Liaudies gynejo seima 1948.VII.20 390 Pulkys Juozas, Jono 36 LKP Nemaksciq valsciaus partorgas, TSKP narys 1949.VIII.4 391 Puodziulis Povilas, Vrktoro 41 Girkalnio apyl. Plmgiq k„ Juodkenq apylinkes DZDT pirmininkas. Liko keturi vaikai 1945.XII.1 392 Purvineckiend Maryte, Jono 46 Paliepiq apyl. Paraseiniq k. 1949.X.27 393 Radas Antanas, Antano 18 Didziuliq apyl. Surmantq k., Girkalnio valsciaus liaudies gynejas 1948.XII.23 394 395 Radas Stasys, Benado Radas Algirdas, Stasio 39 8 Girkalnio apyl. Milasaiciq k., Kauno miesto III milicijos skyriaus milicininkas, atvykqs atos- togq 1948.V11I.21 396 Radiend Anele, Juozo 33 Suzeista mire ligonineje 1948.X. 1 397 Radkauskas Petras, Jono 18 Pagojukq apyl. Kaulakiq k., keliq meistras, de- simtkiemio jgaliotinis 1950.11.14 398 399 Radkus Kazys, Petro Radkus Antanas, Kazio 50 22 Ariogalos apyl. Rajinciskiq k., Ariogalos vals- diaus zemes komisijos pirmininkas. Kaimo antifasistines sqjungos „Uz Tevynq" narys nuo 1943 m. Sunus Antanas — Betygalos vals- ciaus liaudies gynejas 1945.V.9 400 Rakauskas Jonas, Lauryno 40 Raseiniq apyl. Kebaidiq k. Sodyba sudeginta. 1948.11.21 401 Rakauskiend Antanina, Prano 37 Seima iszudyta peiliais. Liko gyvas tik vie- 1948.11.25 402 403 404 405 Rakauskaite Ona, Jono Rakauskaitd Stase, Jono Rakauskas Liudvikas, Jono Rakauskas Kazys, Jono 16 10 12 8 nas sunus 1948.11.21 406 Ramanauskas Konstantinas, Jurgio 51 Ilgiziq apyl. Rociq k., naujakurys 1946.X.20 407 Ramanauskas Pranas, Dominiko 56 Girkalnio apyl. Pramedziavos k„ Mikaiciq apy- linkes DZDT pirmininkas 1949.II.4 408 Ramanenko Juozas, Konstantino 76 Raseiniq apyl. Pakapurnio k. 1946.VI.10 409 Ramanenko Vladas, Juozo 23 Kalejimo priziuretojas. Pries nuzudymq buvo kankinamas 1944.XII.3 410 RamoSka Antanas, Pelro 26 Nemaksciq apyl. Smukenq k., liaudies gynejas 1946.VI.15 411 RaSdiauskyte Ona, Kazio 24 Ilgiziq apyl. Paliepiq k. 1945. VII.5 412 Raudys Jonas, Kazio 50 Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto sekretorius 1945.11.4
322 i 323 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- Z1US Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 413 Razbadauskas Juozas, Broniaus 17 Vidukles apyl. Lipkiskes k., Vidukles valsciaus liaudies gynejas 1948 111.26 414 Reinikovas Petras, Sidaro 28 Nemaksciq valsciaus milicijos operatyvmis jga- Iiotinis, jaunesnysis leitenantas. VLKJS narys 1949.lX.2b 415 Reklia' ifius Stasys, Prano 34 Girkalnio apyl. Zemygalos k. 1946 1.2 416 RekStvs Leonas. Kazio 33 Paliepiq apyl. Nemarciomq k., Nemarcioniq apylinkes DZD1 sekretorius 1945 Vil.16 417 Reraeika Vytautas, Jono 25 Betygalcs miestelio ambulatorijos gydytojas, VLKJS narys nuo 1949.X 1952.IX.30 418 RemeikxS Antanas Jono Paliepip apyl. Aukstaslynio k., Paliepip apylin- kes DZDT pirmininko pavaduotojas 1945.XI1 15 419 Rimnickas Antanas, Antano 41 Ilgizip apyl Budraicip k. 1947 420 Rimkus Paliepip apyl. Daumenp k. 1946 IX.2 421 Rimkute Stefani j a Jono 27 Betygalos apyl. Biidp k. Pries nuzudymp buvo kankinama 1946 V 11.30 422 Rimkimas Jonas, Kazio 34 Zaiginio apyl. Tautusip k., Snipaicip apylinkes 1948. XI.28 423 Rimkunient- Eleonora, Juozo 31 DZDT sekretorius. Pries nuzudymp buvo ziau- riai kankinaroi 424 Rudzianskas Jonas, Homo 46 Girkalnio apyl. Pramedzravos k., kolukio ,,Lai- mes ziburys" revizijos komisijos pirmininkas 1950.XI.9 425 RudZianskas Mykolas, Doino 53 Mikaicip apylinkes DZDT tarybos pirmininkas 1948.X.12 426 Rugevlfius Zigmas, Jono 19 Ilgizip apyl. Zibuiip k. Betygalos valsciaus liau- dies gynejas. Pakartas 1946.X.4 427 Rugienis Antanas, Jono 42 Ariogalos rajono milicijos skyriaus apylinkes Igaliotinis, vyresiiysis seizantas 1950.XII.21 428 Rugys Antanas, Kazio 19 Kedainiq apskrities milicijos skyriaus operaty- vinis jgaliotinis 1946.VL3 429 Rukas Stasys, Kosto 19 Nemakscip valsciaus liaudies gynejas 1946.IX.5 430 RiunSaitt Sfase, Juozo 20 431 Rusas Jonas, Jono 36 432 Sabonaitis Juozas, Prano 18 433 Saltonait£ Irena, Antano 3 433a Saltoniene Marijona, Kazio 28 434 Saltonas Aleksandras, Antano 43 435 Saltonas Pranas, Vinco 39 436 Saunoris Stasys, Igno 44 437 Selvenis Petras 48 438 SemaSka Silvestras, Prano 59 439 SemaSkiene Elena ‘ 56 440 SemaSkait6 Teresa, Silvestro 28 441 SemaSka Vaclovas, Silvestro 18 442 Sinkus Kazys, Antano 31 443 Sirtautas Ipolitas, Kajetono 33 444 Siudikas Stasys, Prano 25 445 Siudikienf! Zose, Silvestro 52 446 Sokas Jonas, Jono 53 447 Sokienfe Domicele, Antano 35 448 Solovjovas Pamfilas, Leontijaus 20 449 Spancerna Petras, Stasio 36 450 Spancerna Stasys, Stasio 21 451 Spancernaite Aleksandra, Kazimiero 16 452 Stankus Julius, Juozo 17 453 Stankus Jonas, Stasio 62 Raseinip apyl. Kontroliu k., klubo-skailvklos 1949.X.29 vedeja. kolukio ,-Auksine varpa" komjaunimo organizacijos sekretore Raseinip apyl. Dainelip k., Raseinip valsciaus 1944.XII.14 DZDT vykdomojo komiteto sekretorius Vidukles valsciaus liaudies gynejas 1946.VI.15 Ariogalos apvl. Negirvos k. 1948.X.8 1951 Raseinip apyl. Kebaicip k. 1949.X.26 Didziuliq apyl. Mikalavos k„ apylinkes DZDT 1944.XI.16 sekretorius Zaiginio apyl. Rinkseliq k., naujakurys 1946.IX.13 Vidukles mstl., invalidu namp direktonus 1947.X1.7 Siluvos apyl. Piktaiciq k„ Siluvos valsfiiaus te- 1945.VII.2 mes komisijos pirmininkas , 1947.11.20 Ziauriai sumuslas, isdeginta ant kaktos fevaigzde. 4949 Mire nue suzalojimo po kelerip metq Girkalnio valsciaus liaudies gynejas 1944.XII.17 Raseinip apskrities sveikatos skyriaus darbuo- 1950.VI.12 tojas Lyduvenq miestelio milicijos jgaliotmis, VLKJS 1945.IX.4 naiys nuc 1941.Ill, nuo 1942.IX tarybiniu par- tizanp rysininkas 1945.VII.23 Zaiginio mstl , Siluvos valsbiaus liaudies gyne- 1946.V.21 jas Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1947.IX.4 Ilgizip apyl Kasiulkaimiukp k. 1946 Didziulip apyl. Kalniskip k. 1949.XII.26 Ariogalos apyl. Negirvos k. 1945.VII.4 Girkalnio valsciaus liaudies gynejas 1950 Ilgizip apyl Agelaicip k., klubo-skaityklos v< 1950.III.31 dejas
CO КЗ Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 454 Stankute Stase, Stasio 52 Kolukio „Zingsnis pirmyn" nare 1952. VII. 1 455 Stankus Juozas, Marty no 79 Didziuliq apyl. ir k. 1950.1.1 456 Stankfinas Jurgis, Jono 52 Pagojukq apyl. Poskaiciq k., Saugailiq apylin- kes DZDT pirmininkas, 1943—1944 m. parti- zanq burio ,,Kersytojas“ rysininkas. Lavonas jmestas j Dubysos up§. Liko trys' vaikai 1948.11.4 457 StaSaitis Pranas 60 Didziuliii apyl. Skapiskiq k. 1948.IX.12 458 StaSaitis Mykolas, Prano 21 Aktyvistas 1946.VI.28 459 Stirba Mykolas, Jono 26 Alejq apyl. Rimkiskiq k„ Jukainiq apylinkes DZDT pirmininkas 1948.XI.12 460 Stirbinskas Bronius 20 Prismanciq apylinkes DZDT sekretorius ir klu- bo-skaityklos vedejas, VLKJS narys 1951.II.7 461 StoSkevitius Leonardas, Petro 22 Siluvos valsciaus paruosq agentas, VLKJS na- 1945.X.21 462 StoSkeviilus Vytautas, Petro 27 rys. Vytautas —VSM darbuotojas, TSKP na- rys. Abu ibroliai buvo ipartizanq burio ,,Kersy- tojas" rysinmkai 1954.Ill 463 StoSkus Pranas, Vinco 33 Pagojukq apyl. Petkuniskiq k., Berleskiq apylin- kes DZDT pirmininkas 1949.11.4 464 StoSkus Vladas, Broniaus 20 Zaiginio apyl. TautuSiq k. 1950.Ш.31 465 Streleckas Vytautas, Juozo 23 Ariogalos milicijos skyriaus apylinkes igalio- tinis, jaunesnysis leitenantas, VLKJS narys 1951.XII.8 466 Streleckis Pranas, Jono 26 Vidukles valsciaus komsorgas, VLKJS narys nuo 1941 m. 1947.IV.16 467 Stulginskas Stasys, Antano 37 Pagojukq apyl. Puknaiciq k., eigulys 1947.V.1 468 469 Sundaite Stase, Dzido Sundaite Brone, Dzido 26 27 Vosyliskio apyl. ir k. 1944 470 Saparnis Jurgis 45 Nemaksciq apyl. Yliq k., buv^s liaudies gyne- 1948 jas 471 Saputiene Monika, Jono 57 Nemaksciq apyl. Yliq k. 1948.1.10 4/2 Sideikls Pranas, Prano 43 Pagojukq apyl. Armonq k. 1946.V.10 473 Sldeikien6-Dubausklend Stanislova, Leono 43 474 Simaitis Stasys, Stasio 36 Vidukles valsciaus liaudies gynejas 1950. V. 16 475 Simkien6 Ursule, Juozo 52 Zaiginio apyl. Burbiskiq k. 1947.VIII.24 476 477 Simkus Kazimieras, Jono Simkus Alfonsas, Kazio 49 16 Vidukles valsciaus liaudies gynejai 1946.VI.15 478 479 Simkus Petras, Prano Simkiene Ona, Antano 40 37 Didziuliq apyl. Rusiskiq k. Buvqs Girkalnio vals- ciaus liaudies gynejas , 1948.VI.12 480 481 Simkus Vladas, Antano Simkiene Valerija, Jono 31 25 Zaiginio apyl. Rinkseliq k. 1946.IX.13 482 Skadauskas Steponas, Povilo 27 Paliepiq apyl. Palovaiciq k. 1948.IX.22 483 SkerSpylis Stasys, Antano 20 Girkalnio valsciaus liaudies gynejas. Partizanq 1944.XII.17 484 Spalovas Danielius, Fadiejaus 45 burio „Kersytojas" rysininkas nuo 1942.IX Girkalnio valsciaus liaudies gynejas 1944.XII.5 485 Spokas Bonaventuras, Antano 49 Lioliq valsciaus liaudies gynejas 1949.IV. 11 486 Spokas Bonaventuras, Bonaventiiro 23 VLKJS Siluvos apylinkes komjaunimo organiza- 1951.VIII.28 cijos sekretorius, VLKJS narys nuo 1948.1, Tytuvenq rajono paruosq agentas. Papiautas 487 Starkiene Emilija, Jono 51 dalgiu Zaiginio apyl. Maiziskiq k., kolukio ,,Vienybe“ nare Kauno amatq mokyklos Nr. 14 mokinys Zaiginio apyl. Zalakiskiq k. 1949.XI.10 488 489 490 Starkus Jonas, Prano Starkus Liudas, Stasio Starkus Zigmas, Liudo 16 52 29 1946.IX.13 491 492 Steinys Juozas Steiniene Petronele Kalnqjq apyl. Saukliq k. 1947.V 493 Steinyte Ona, Juozo 12 494 Sukaitis Leonas, Jono 25 Pagojukq apyl. Gincaiciq k„ Raseiniq rajono 1950.IX.7 GJ КЗ сл 495 Sulinskaite Gene, Kazio 18 liaudies teismo vykdytojas, VLKJS narys Betygalos apyl. Jagucioniq k. Namas .sudegin- tas 1949.X.7
ЕЛ. Nr. Pavarde, vaidas, tevo vardas Am- ZIUS Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 496 Svedras Anatohjus, Juliaus 19 Vidukles MTS VIII traktoriq brigades brigadi- ninkas, VLKJS narys 1951.VIII.10 497 TadaraviCius Kestutis Jono 20 Cekiskes mstl., Ariogalos rajono finansu sky- riaus inspektorius. Pries nuzudymo buvo kan- kinamas 1951.VII.8 498 Tamkus Petras, Jono 43 Alejq apyl. Uzumedzio k., Uzumedzio apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas 1945.XI.18 499 TamoSaitis Pranas, Prano 23 Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas 1946.IX.5 500 Tamulis Jonas, Antano 21 Ilgiziq apylinkes DZDT pirmininkas 1948.1 501 Tamulis Stasys, Jono 43 Vidukles apyl. Pasesuvio k., kalvis 1944.XII.7 502 Tarosas Jurgis, Petro 29 Raseiniq apyl. Gapsiq k., buv^s liaudies gyne- z jas Pagojukq apyl. Puknaiciq k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1948.XI.23 503 Tautkus Feliksas 25 1945.XI.8 504 TiSkus Kazys, Domo 45 Betygalos apyl. Didzkaimio k. 1946.VII.30 505 Tiikus Vladas, Kazio 60 Ilgiziq apyl. Prismantu k., kolukio „Zingsnis pirmyn" valdybos narys 1950.III.31 506 TrakSelis Antanas, Juozo 41 Nemaksciq apyl. Rezgaliq k., Pabalciq apylinkes DZDT pirmininkas 1947.V.9 507 Treinauskas Bronius, Antano 22 Girkalnio apyl. Zvirgzdziq k., Girkalnio vals- ciaus liaudies gynejas, VLKJS narys nuo 1940 m. 1944.XII.17 508 Trydius Povilas, Kazio 43 LTSR zemes ukio ministro pavaduotojas. Zuvo Nemaksciq apyl. Pabalciq k. 1950.X.19 509 Tarskis Petras, Antano 33 Vosyliskio apyl. Trankiniq ,k. Liko penki vaikai 1946.XII.5 510 Ulvydas Jonas, Antano 26 Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto instruktorius. 1943—1944 m. partizanq burio „Kersytojas" rysininkas 1950.1.26 511 Unikauskas Juozas, Kazio 25 Ariogalos apyl. Pasilaupio k., demobilizuotas is Tarybines Armijos 1945.V.8 512 Unikiene Eleonora 50 Paliepiq apyl. Palovaiciq k. 1945. VI 513 Urba Vladas, Prano 63 Betygalos apyl. Jagucioniq k., pirmas padave pa- reiskimq stoti j kolukj 1949.V.26 514 Urbonas Antanas, Jono 36 Girkalnio apyl. Pramedziavos k., Girkalnio vals- ciaus liaudies gynejas 1945.VII.5 515 Urbonas Antanas, Kazimiero 33 Raseiniq apyl. Daineliq k., milicininkas. Nauja- 1944.XII.10 516 Urboniene Terese, Jono 22 kuriai. Zmona — VLKJS nare. Liko penki vai- kai Nemaksciq apyl. Gudq k. Nemaksciq valsciaus 517 Urbonas Juozas, Mykolo 53 1947.VII.4 518 519 Urboniene Marijona, Mato Urbonas Stasys, Juozo 49 17 liaudies gynejo seima 520 Urbonas Leonas, Petro 26 Vidukles valsciaus DZDT pirmininko pavaduo- tojas 1948.1.1 521 Urbonas Vincas, Stasio 24 Ilgiziq apyl. Paliepiq k. Setos valsciaus liaudies gynejas 1946.VI.13 522 Urbonas Vytautas, Stasio 20 Namas sudegintas su lavonu 1947.X.27 523 Urbonas Teodoras, Jono 22 Ilgiziq apyl. Paliepiq k. 1946 524 Urbonas Zenonas, Juozo 24 Ilgiziq apyl. Ilgiziukq k. 1946 525 Urnieiius Jonas, Antano 28 Ilgiziq apyl. Steponkaimio k., Agelaiciq apylin- kes DZDT pirmininkas 1950.III.31 526 Uzemeckis Jonas, Stasio 52 Betygalos apyi. Uturiq k. 1946.V.25 527 UJemeckis Adolfas, Jono 24 Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1945. VI.3 528 Uiemeckis Vladas, Juozo 22 Betygalos valsciaus liaudies gynejas 1945. VI.3 529 Vabalas Kazys, Jono 29 Betygalos valsciaus vykdomojo komiteto pirmi- ninko pavaduotojas. Uzpuolimo metu, nenore- damas pasiduoti, megino nusizudyti, sunkiai susizeide ir mire 1949.X.9 530 Vachnenko Sergiejus, Dimitrijaus Siluvos apyl. Skaraitiskes k., demobilizuotas Ta- rybines Armijos kapitonas 1947.11.13 531 Vaikvila Juozas, Stasio 35 Siluvos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto 1944 pirmininkas
328 329 Eil. Nr. Pavarde, vardas, tevo vardas Am- zius Gyvenamoji vieta, kiti duomenys Nuzudymo data 532 Vai§tarien6 Ona, Jono 55 Vidukles apyl. Alaviniskes k. 1944.XII.26 533 Valinciene Prane, Juozo 34 Vidukles apvl. Apusinq k., apylinkes DZDT 1951.IX.9 534 Valys Vaclovas, Antano 24 deputate, kolukio „Sesuvis" nare Betygalos apyl. Norgeliskiq k„ VLKJS narys 1949.VIII.29 535 Vasillauskien6 35 Pagojukq apyl. Ryliq k. 1948 536 Vaiinskas Boguslavas, Jubzo 45 Pagojukq apyl. Armonq k. 1948. VI. 16 537 538 Vaiinskiene Zose, Petro Vedeckas Jonas, Prano 33 23 Vidukles apyl. Zazaciq k., Vidukles valsciaus 1945.XI.20 539 Velitka Vladas, Juozo 38 liaudies gynejas Didziuliq apyl. Mankunq k., apylinkes DZDT de- 1948.V.20 540 Verpetinskas Petras, Prano 40 putatas. Papiautas peiliu Siluvos valsciaus vykdomojo komiteto pirminin- 1949.II.4 541 VerSinskiene Barbora, Konstantino 61 ко pavaduotojas Alejq apyl. Jukainiq k. 1947.1.29 542 ViCiunas Antanas, Juozo 55 Didziuliq apyl. Surmantq k., Surmantq apylinkes 1949.II.9 543 Virbickaite Elena 31 DZDT sekretorius Siluvos apyl. Skaraitiskes k., tarybinio iikio 1947.11.13 544 Virviliene Jule, Petro 62 vaikq darzelio vedeja Siluvos apyl. Skaraitiskes k. 1947.XI.16 545 Virvilas Vladas, Stasio 17 1946.V.20 546 547 Virvilaite Stase, Stasio ViSinskas Jonas, Benado 23 45 Ariogalos apyl. Kunigiskiq k., apylinkes DZDT 1948. VIII.9 548 ViSinskas Petras, Benado 40 pirmininkas Desimtkiemio jgaliotinis, apylinkes DZDT de- 549 Vitkauskas Jonas, Leonardo 45 putatas. Liko trys vaikai Ilgiziq apyl. Skirvainiq k. 1946.11.24 550 Vizbaras Kazys, Anupro 31 Ilgiziq apyl. Paliepiq k., Betygalos valsciaus 1945.11.16 liaudies gynejas 551 Volbikiend Antanma, 'Antano 50 Siluvos apyl. Pyragiq k. Sunus dirbo VLKJS 1949.X.15 552 Volbikas Antanas, Momerto 16 Taurages komiteto propagandos skyriaus ve- 553 Volblkaltfe Janina, Momerto 14 deju. Sodyba sudeginta su lavonais 554 VySnlauskas Antanas, Jono 48 Zaiginio apyl. Levonavos k., Siluvos valsciaus 1946.IX.13 555 Zakas Juozas, Adolfo liaudies gynejas 40 Didziuliq apyl. ir k„ kolukio „Vienybe" narys 1951.X.12 556 Zakriiauskas Izidorius, Izidoriaus 37 Vidukles apyl. Meskakulnes k„ Vidukles vals- 1946.VI.15 557 Zvbga Mykolas, Prano ciaus liaudies gynejas. Liko sesi vaikai 39 Betygalos apyl. Antupyciq k., desimtkiemio jga- 1947.VI.12 558 Zv6gien6 Kaze, Juozo 40 liotinis. Naujakuriai 559 Zviega Vladas, Juozo 40 Raseiniq apyl. Dainiq k„ Blinstrubiskiq MANP 1944.XII.10 Zaltauskas Bronius, Juozo vedejas 560 35 Betygalos valsciaus liaudies gynejas. Lavonas 1946.1 561 Zekas Antanas, Prano jmestas j rusj 55 Nemaksciq apyl. Pabalciq k. 1948.II.2 562 Zekiene Veronika, Juozo 49 563 Zekytd Brone, Antano 15 564 Zekyt6 Joana, Antano 6 565 Zekas Zigmas, Antano 4 566 Zilinskas Andrius, Broniaus 29 Ariogalos apyl. Pagoju k., kolukio „Ausra" 1956.V.4 567 Zilinskas Pranas, Vinco pirmininkas, TSKP narys nuo 1952 m. 40 Vosyliskio apyl. Devogalos k. 1946.VIII.23 568 Zilys Antanas, Jono 44 Nemaksciq apyl. Legotiskes k. 1948.1.14 569 Zivatkauskas Adomas, Prano 26 Vidukles apyl. Vailabq k., Vidukles valsciaus 1946.VI.15 570 Zivatkauskiene Petre, Petro 25 liaudies gynejas 571 Zukauskas Antanas, Ilgiziq apyl. ir k., Betygalos valsciaus liaudies 1947 gynejas 572 Zukauskas Kazys, Juozo 25 Zaiginio valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- 1949.X.21 rys nuo 1946 m. Atostogavo Kalnujq apyl. Pasaltuonio k. 573 Zukauskas Vincas, Jono 51 Nemaksciq apyl. Yliq k. Sunus dirbo Vidukles 1947.VII.30 valsciaus paruosu agentu
i TURINYS о 'Бл S3 fO ’Г) < Й tn <3 «s >’S VI V> s s to to л Л 3 3 NN Praia r me ..................................... 5 Taurages rajone ............................... 15 Is A. Mockaus parodymp ........................ 15 Is J. Jokubausko parodymp ..................... 27 Is liudininkes O. Mockienes parodymp .......... 31 Is liudininkes B. Kriskienes parodymp ......... 35 Is liudininkes O. Loveikienes parodymp ........ 36 Is liudininko K. Juknevicaus parodymp ......... 37 Is liudininko J. Urbucio parodymp ............. 38 Is S. Rriko parodymp .......................... 39 Is liudininko I. Dirmanto parodymp ............ 45 Is liudininkes S. Petrauskienes parodymp .... 47 Is liudininkes T. Lembertienes parodymp .... 49 Is liudininkes O. Miseikytes parodymp ......... 50 Is A. Bandzino parodymp ....................... 51 Is liudininko A. Petkaus parodymp.............. 56 Is liudininkes O. Andrijaitienes parodymp .... 57 Is V. Globio parodymp ......................... 58 Silales ir Silutds rajonuose .................. 66 Is P. Kaminsko parodymp ....................... 66 Is liudininkes J. Jacikienes parodymp ......... 69 Is liudininko A. Dilbos parodymp .............. 70 Is liudininko A. Putino parodymp .............. 70 Is liudininkes Z. Sadauskienes parodymp...... 71 Is M. Timinsko parodymp ....................... 71 M. Timinsko savarankiski parodymai ............ 72 Is M. Timinsko parodymp ....................... 76 Is liudininkes M. Obrikienes parodymp ......... 79 Is liudininko V. Kurlinkaus parodymp......... 81 Is liudininko P. Vaitkaus parodymp............. 83 Is Z. Pauliko parodymp ........................ 84 Is liudininko P. Birgiolo parodymp ............ 92 Is liudininkes J. Laurinavicienes parodymp . . 92 Is liudininkes E. Vaistaraites parodymp ....... 94 Is liudininko J. Juskio parodymp .............. 94 Is V. Vitkaus parodymp ........................ 95 Is liudininko J. Grybo parodymp .............. 101 Is liudininko A. Gestauto parodymp ........... 101 Is P. Trijonio parodymp ...................... 102 Is J. Petraicio parodymp ..................... 108 Is liudininkes A. Pukelytes-Simkienes paro- dymp ....................................... 110 Is liudininkes J. Segzdienes parodymp........ Ill Is Z. Ciapo parodymp ......................... Ill 331
Is P. Matucio parodymq ......................... Ц4 Is A. Jonuso parodymq .......................... цб Is J. Tautkaus-Tautkeviciaus parodymq ......... 129 Is liudininko A. Galinsko parodymq............. 135 Is liudininkes G. Alminienes parodymq ......... 135 Is liudininko J. Rozucio parodymq ............. 137 Jurbarko rajone ............................... 139 Is G. Kisieliaus paorodymq .................... 139 Is liudininkes T. Bastienes parodymq ........ -*141 Is J. Eidiko parodymq ......................... 141 Is V. Vaicekausko parodymq .................... 142 Is liudininko J. Micktino parodymq ............ 143 Is S. Girdziaus parodymq ...................... 144 Is liudininkes M. Jocaitienes parodymq ....... 14"> Is liudininko K. Striupkaus parodymq.......... 147 Is S. Zickaus parodymq ........................ 148 Is liudininkes J. Daugirdaites parodymq....... 15( Is B. Skridlos parodymq ..........._........... 151 Is liudininkes E. Ambrutytes parodymq......... 156 Is liudininko A. Dockos parodymq .............. 157 Is liudininkes P. Stasinskienes parodymq .... 158 Raseiniq rajone ............................... 160 V. Trilupaicio asmeninis parodymas ............ 160 Is liudininko B. Jociaus parodymq ............. 161 Is liudininkes Z. Klenauskaites parodymq .... 163 Is V. Babico parodymq ......................... 163 Is liudininko S. Ciapo parodymq ............... 165 Is liudininko V. Petrausko parodymq ........... 168 Is liudininkes E. Bagackienes parodymq ........ 169 Is J. Mackeviciaus parodymq.................... 171 Is liudininkes P. Marozienes parodymq ......... 172 Is liudininkes V. Valytes parodymq............. 174 Is liudininko A. Vasgio parodymq .............. 175 Is liudininko V. Valiulio parodymq ............ 176 Is liudininko A. Burdos parodymq .............. 177 Is liudininko V. Maziliausko parodymq ......... 178 Is liudininkes M. Leskienes parodymq .......... 179 is liudininko В Bakanausko parodymq ........... 180 Is liudininkes K. Grockytes parodymq.......... 181 Is liudininkes O. Bagdonienes parodymq .... 181 Is V. Kirkicko parodymq........................ 182 Is S. Narbuto parodymq ........................ 186 Is B. Zivotkausko parodymq .................... 194 Is liudininkes Z. Serenienes parodymq ......... 196 Is P. Laurinaicio parodymq .................... 197 Is J. Palubecko parodymq ...................... 199 IS J. Zemaicio parodymq ....................... 203 Burzuaziniq nacionalistq nuzu- dytq zmoniq sqrasas ........................... 233 Taurages rajonas ....................... 235 Silales rajonas ........................ 253 Silutes rajonas ........................ 269 Jurbarko rajonas ....................... 283 Raseiniq rajonas ....................... 302